viems ir Universiteto svečiams Fa-kulteto liepaičių alėją.“

Prasminga, kad medelių sodini-mo akcijoje dalyvavo ne tik dėsty-tojai, bet ir studentai. Dėstytojai su viltimi pokštavo, kad alėja prie Mo-tinos ir vaiko klinikos ilgai džiugins jaunas mamas, tarp kurių, be abejo, bus ir fakulteto studenčių.

Lina Giedrimienė, Vady-bos katedros lektorė, idėjos au-torė ir iniciatorė:

„Idėja įprasminti sukaktis sodinant medžius mums vi-siems seniai žinoma. Šiuos ju-biliejinius metus Fakulteto bendruomenė nusprendė pa-žymėti būtent taip. Džiau-

giuosi, kad pasiūlymą entu-ziastingai palaikė tiek Klini-kos administracija, tiek Fakul-teto bendruomenė – už paau-kotas lėšas iš medelyno buvo įsigyta 15-a liepaičių. O kiek teigiamų emocijų buvo jas so-dinant! Didžiuosimės galėda-mi po kelerių metų parodyti sa-

PENKIOLIKA LIEPAIČIŲ PRIMINS SUKAKTĮ

Parkelyje prie Motinos ir vaiko klinikos Socialinių mokslų fakulteto bendruomenė pasodino pen-kiolikos liepaičių alėją, kuri primins šiais metais paminėtą Socialinių mokslų fakulteto įsteigimo 15-os metų sukaktį. Data ir laikas, kaip ir medelių kiekis, pasirinkti neatsitiktinai – spalio 15 diena, 15 val., 15 liepaičių. Skaičių „15“ numerologai sieja su valingo tobulumo siekiu. Skaičiaus išskirtinumą demonstruoja ir tai, kad aritmetiškai jį sudaro penkių pirminių skaičių suma: 1 + 2 + 3 + 4 + 5 = 15. Tokiu būdu net keletą kartų sau ir kitiems patvirtiname, kad siekiame tobulumo.

Bakalauro jungtinė studijų programa „Ekonomika ir darnus verslas“ su Vroclavo (Lenkija) uni-versitetu pradėta vykdyti rugsėjo mėnesį. Pirmojo semestro atradi-mais ir praradimais dalinasi prof. dr. Diana Cibulskienė, vadovau-janti programos rengimui ir įgy-vendinimui pagal Europos Sąjun-gos struktūrinių fondų finansuotą projektą JUSPA:

Pirmoji Šiaulių universitete jungtinė bakalauro studijų progra-ma „Ekonomika ir darnus verslas“ pradėta įgyvendinti 2013 m. rugsėjo 1 d. Socialinių mokslų fa-kultete vykdant projektą „I pako-pos tarptautinės jungtinės studijų

programos „Ekonomika ir darnus verslas“ parengimas ir įgyvendini-mas (JUSPA)“ (projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-081). Nepai-sant to, kad pagal projektą buvo nu-matyta finansuoti 20 studentų, bu-vo priimta 16 studentų. Tuo labai džiaugiamės. Manome, kad poten-cialius studentus „išgąsdino“ tai, kad studijos vykdomos anglų kal-ba. Tačiau matome, kad dabarti-niams studentams tai nebėra kliūtis produktyviai studijuoti. Ši studijų programa nuo kitų bakalauro stu-dijų programų skiriasi dar ir tuo, kad studentai blokais, t. y. 3 studijų dalykus studijuoja du mėnesius, at-siskaito, po to kitus du mėnesius studijuoja likusius 3–4 studijų da-lykus. Intensyvus mokymasis leidžia koncentruoti dėmesį tik į ke-letą dalykų, taip palengvinamas at-siskaitymų procesas. Toks studijų proceso organizavimas priimtinas studentams. Be to, šioje studijų programoje skiriamas mažesnis kontaktinių valandų skaičius, t. y. mažiau teorinių paskaitų ir prakti-nių užsiėmimų, studentai daugiau dirba savarankiškai.

Kitą semestrą dėstyti du studijų dalykus atvyks dėstytojai iš Vroc-lavo universiteto: dr. M. Dybal dėstys „Verslo finansus“, o dr. M. Paradowska dėstys „Žmogiškųjų

JUNGTINĖS STUDIJŲ PROGRAMOS: GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI

Socialinių mokslų fakultete pastaraisiais metais vykdant Eu-ropos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus pa-rengtos ir pradėtos įgyvendinti dvi jungtinių studijų programos. Į bakalauro studijų programą „Ekonomika ir darnus verslas“, vykdoma su Vroclavo universitetu (Lenkija), šiais mokslo metais jau priimti pirmieji studentai. Magistro studijų programa „Re-gionų plėtra ir valdymas“ planuoja startuoti ateinančiais mokslo metais. Gruodžio 3 d. minėtų programų rengėjai inicijavo semi-narą, kuriame dalinosi savo patirtimi su Šiaulių universiteto kole-gomis. Seminaro pranešėjai atsakė į mūsų klausimus.

Nukelta į 2 psl.

A. P

rakš

elyt

ės n

uo

tr.

Z.R

ipin

skio

nu

otr

.

Mieli kolegos, Bendruomenės nariai,

sveikinu Jus Šiaulių universiteto Socia-linių mokslų fakulteto 15-osios sukakties proga. Kartu su Jumis džiaugiuosi ir di-džiuojuosi bendrais pasiekimais – visos studijų programos pastaruoju metu gavo aukščiausius įvertinimus ir yra akredi-tuotos maksimaliam laikui. Net trys So-cialinių mokslų fakulteto leidžiami pe-riodiniai mokslo žurnalai publikuojami tarptautinėse mokslo žurnalų bazėse,

vyksta visų fakultete vykdomų mokslo krypčių tęstinės tarptautinės mokslinės konferencijos, dirba kvalifikuotas ir atsi-davęs pedagoginis ir aplinkos persona-las. Gerovę pasiekėme drauge profesio-naliai dirbdami regiono ir visos šalies la-bui.

Linkiu Bendruomenei šiam amžiaus tarpsniui būdingo veržlumo ir energijos, prasmingų veiklos rezultatų, asmeninių

Socialinių mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Gintaras Šaparnis

2 psl. 2013 m. gruodisSMFJUNGTINĖS STUDIJŲ PROGRAMOS: GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI

lumui – iki 10 proc.). Virtualaus mo-bilumo apimčių siūloma neriboti. Šios pataisos ypač palankios, kuo-met partnerių yra ne tik Europos, bet ir Azijos ar Amerikos žemy-nuose.

Šiaulių universitete keliuose fa-kultetuose stebimas aktyvumas ren-giant ir vykdant jungtines studijų programas. Viena nacionalinė jungtinė studijų programa vykdo-ma su Klaipėdos universitetu, vie-na tarptautinė – su Vroclavo uni-versitetu. Ateinančiais mokslo me-tais planuojamas priėmimas net į tris tokias programas. Šie faktai liu-dija, kad palaikymas yra.

Doc. Aina Būdvytytė, jung-tinės studijų programos „Ekono-mika ir darnus verslas“ rengėja

Kokie iššūkiai kilo įgyvendi-nant jungtinę studijų programą?

Galiu išskirti tris, mano galva, daugiausia dėmesio pareikalavu-sius iššūkius. 2013–2014 m. m. priėmimas atskleidė, kad vienas didžiausių barjerų renkantis jung-tinę studijų programą yra anglų kal-bos įgūdžiai. Būtina pažymėti, kad geras kalbinis studentų ir dėstytojų pasirengimas yra vienas iš progra-mos sėkmės faktorių. Kitas, jau su programos tvarumu susijęs iššūkis – programos finansavimo tęstinu-mo klausimas. Pastarasis yra ypač svarbus garantuojant studentų mo-bilumą. Mūsų patirtis leidžia teigti, kad planuoti programos vykdymą ir galvoti tik apie vieną finansavi-mo šaltinį (pvz., studentų įmokas) yra per daug rizikinga. Projektinio

finansavimo paieška yra kritiškai svarbi norint padengti studentų mo-bilumo išlaidas. Trečiasis iššūkis – atvykstančių studentų priėmimo ir adaptacijos procesas. Nemažai lai-ko ir darbo reikalauja vizų gavimo, apgyvendinimo klausimai, tenka ieškoti sprendimų dėl studentų mai-tinimosi įpročių pokyčių, kultūri-nių ir religinių tradicijų laikymosi ir pan.

Regina Karvelienė, Tarptauti-nių programų ir ryšių tarnybos di-rektorė

Ką svarbu žinoti skleidžiant informaciją apie jungtinę studijų programą?

Sėkminga rinkodara lemia sėk-mingą studentų pritraukimą. damasi pastarųjų metų patirtimi norėčiau akcentuoti, mano galva, kelis pagrindinius dalykus. Visų pir-ma reikia apgalvoti rinkodaros planą ir biudžetą numatytoms veik-loms. Efektą galima pasiekti apjun-gus tarnybų ir fakultetų pajėgas, at-sižvelgus į visų poreikius ir supla-navus priemones. Išplėtus bendra-darbiavimą už Universiteto ribų, ga-lima puikiausiai kooperuoti tiek fi-nansinius, tiek ir žmogiškuosius išteklius.

Kitas labai svarbus aspektas – kartu su partneriais parinkti tiksli-nes šalis, kuriose bus vykdoma rin-kodara ir dalyvaujama parodose. Rengiant vizualią medžiagą užsie-nio studentams reikia turėti omeny-je, kad, priklausomai nuo šalies kul-tūros, ji gali būti aktuali ir kitoms tikslinės grupėms (pvz., studentų tė-vams). Informacija turi būti patei-kiama nuosekliai: pradedama nuo informacijos apie Lietuvą, Šiau-lius, Šiaulių universitetą, išskiria-ma nauda studentui, baigusiam konkrečią studijų programą. Puiku, jei akcentuojami studijų Šiaulių uni-versitete privalumai.

Tarnyboje mėgstame pajuokau-ti, kad fantazijai čia ribų nėra. Pa-vyzdžiui, tereikia tinkamai „įpa-kuoti“ į privalumų popierėlį mažus atstumus tarp fakultetų, universite-to bendrabučių, mentorystę, ERA-SMUS mainų programos galimy-bes, aktyvų studentišką gyvenimą ir kt. – ir gausime puikų „saldainį“ studentui. Rekomenduojame daž-niau naudoti internetinę reklamą, bendrauti socialiniuose tinkluose. Paprastai tarptautinės studijų prog-ramos iš anksto sukuria net atskirtą „Facebook“ ar „Twitter“ paskyrą, kurioje talpina informaciją, stu-dentų atsiliepimus, svečių komen-tarus ir pan. Svarbiausia, nepalikti rinkodaros paskutiniams mėne-siams!

Rem-

išteklių ekonomiką“. Tikiuosi, kad bus puiki galimybė studentams su-sipažinti su Vroclavo universiteto dėstytojų darbo metodika, reikala-vimais ir atsiskaitymo tvarka. Taip jungtinės studijų programos stu-dentai pasirengs studijoms Vrocla-vo universitete, kur studijuos trečią ir ketvirtą semestrus.

Tikiu šios studijų programos ge-romis perspektyvomis. Labai ti-kiuosi, kad abiturientai įvertins šios studijų programos privalu-mus: studijų anglų kalba, studijų procese taikomų inovatyvių me-todų naudą, dėstytojų iš Šiaulių ir Vroclavo universitetų metodikas, galimybę du semestrus studijuoti užsienyje (Vroclavo universitete), tarpkultūrinėje aplinkoje, pasinau-doti ERASMUS programa renkan-tis praktikos vietą užsienio šalių įmonėse. Jungtinis tarptautinis eko-nomikos bakalauro diplomas atve-ria plačias galimybes įsidarbinti bet kurios šalies organizacijoje.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį pradedant rengti tarptautinę jungtinę studijų programą?

Pirmiausia reikia turėti aiškią programos viziją, žinoti, kam rei-kia tokios programos, kokia tokios programos pridėtinė vertė. Aki-vaizdu, kad pirminiame etape yra labai reikalinga galimybių studija, padėsianti pagrįsti programos tiks-lus, poreikį, finansavimo alternaty-vas ir panašiai. Kitas svarbus prog-ramos rengimo aspektas – partne-rių pasirinkimas, jų motyvacija ir at-virumas. Suprantama, turi būti ir sa-

vos institucijos palaikymas, jos strategijoje išsakyta aiški tarptau-tiškumo plėtojimo dimensija. Be to, svarbu turėti patikimą progra-mos rengimo komandą, būti asme-niškai pasirengus skirti tam nema-žai laiko.

Doc. Laima Liukinevičienė,

studijų skyriaus direktorė

Kokia Universiteto administ-racijos pozicija jungtinių studijų programų atžvilgiu?

Jungtinės studijų programos yra skatinamos, kadangi manoma, kad jos yra efektyviausios siekiant didinti studijų tarptautiškumą, ap-jungti mūsų ir užsienio kompeten-tingų mokslininkų, pedagogų pajėgas, sustiprinti studentų kon-kurencingumą rinkoje. Kita vertus, suprantama, kad tokių programų rengimas ir įgyvendinimas reika-lauja daug daugiau nei tik aukšta dėstytojo kompetencija ir palanki aplinka – būtini papildomi ištekliai dėstytojų ir studentų mobilumui, reikia išplėsti virtualių studijų gali-mybes. Džiugu, kad Švietimo ir mokslo ministerija universitetų ini-ciatyvas rengti tokias programas laiko prioritetine sritimi, tačiau la-biau akcentuoja magistro ir dokto-rantūros studijų programas. Šiuo metu rengiama nauja dokumento, reglamentuojančio jungtinių stu-dijų programų rengimą ir vyk-dymą, redakcija. Svarbu paminėti, kad joje keičiasi didžiausią iššūkį keliančio mobilumo proporcijos. Naujame dokumente yra siūloma 25 proc. studijų programos skirti studentų fiziniam mobilumui (bu-vo 40 proc., iš jų virtualiam mobi-

Prof. Diana Šaparnienė, Vie-šojo administravimo katedros ve-dėja ir magistro jungtinės studijų programos „Regionų plėtra ir val-dymas“ su Pardubicės universite-tu (Čekija) rengėja

Kodėl reikėtų atkreipti dides-

nį dėmesį į tarptautinių jungti-nių studijų programų rengimą ir plėtrą?

Jungtinės studijų programos bu-vo pradėtos rengti ir įgyvendinti po 1998 m. Europos švietimo mi-nistrų susitikimo Bolonijoje bei jo metu pasirašytos Bolonijos dekla-racijos. Praėjus daugiau nei de-šimtmečiui matome, kad tokių programų pasaulyje įgyvendinama daug. 2011 metais Berlyno laisva-jame universitete (vok. Die Freie Universität Berlin) atlikta 175 pa-saulio universitetų apklausa apie nuo 2000 metų vykdomas jungti-nes studijų programas parodė, kad jungtines studijų programas įgy-vendinantys universitetai tapo ma-tomesni tarptautinėje erdvėje, tarptautiškesni, glaudžiau bendra-darbiauja vykdydami tarptautinius akademinius tyrimus, stipresnė juose studijų ir mokslo sąveika. Akivaizdu, kad studijos tarptau-tinėje jungtinėje studijų programo-je naudingesnės ir studentams. Pir-miausia jiems suteikiama gali-mybė pažinti skirtingas šalių kultūras, dalyvauti novatoriškoje mokymosi aplinkoje, integruotis po studijų ne tik nacionalinėje, bet ir pasaulinėje darbo rinkoje. Be abejo, darbas tarptautinėje jung-tinėje studijų programoje reikalau-ja iš dėstytojų naujo požiūrio į stu-dijų proceso organizavimą, antra vertus, dėstytojas, dirbantis tarp-tautinėje jungtinėje programoje, tampa inovatyvesnis, daugiau bendradarbiauja su užsienio moks-lininkais, įgyja naujų kompeten-cijų tiek akademiniame, tiek moksliniame kontekste.

Kaip studentams sekasi stu-dijuoti Jungtines studijų pro-gramas, skaitykite 3 psl.

KVIETĖ DOVANOTI GERUMĄ MAŽIESIEMS„Gerumo gėlės“ – taip vadinasi gerumo

akcija, kurią jau antrą kartą surengė Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Vie-šojo administravimo katedra. Lapkričio pa-baigoje prasidėjusi ir iki gruodžio 18 dienos vykusi akcija kvietė Universiteto bendruo-menę padėti Šiaulių miesto savivaldybės su-trikusio vystymosi kūdikių namams.

Kiekvienas paaukojęs buvo apdovanotas „Gerumo gėle“ – sage. Tokių sagių paruošta net 175. Jas savo rankomis sukūrė akcijos or-ganizatoriai, studentai ir kiti geros valios žmonės. Už akcijos metu surinktas lėšas na-

mų auklėtiniams nupirktos dovanos: saus-kelnės, nosinaitės, lėlės.

Pasibaigus iniciatyvai, organizatoriai su-sitiko su Šiaulių miesto savivaldybės kūdi-kių namų direktore Audrone Kardašiene. Su-sitikime dalyvavo ir mažieji, kuriems buvo perduotos dovanos.

Šia akcija siekiama ugdyti Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės geranoriš-kumą, mokytis atjausti ir padėti socialiai silpnoms visuomenės grupėms. Prieš di-džiąsias metų šventes ir maži, tačiau geri dar-bai duoda pastebimų rezultatų.

Atkelta iš 1 psl.

A. P

rakš

elyt

ės n

uo

tr.

Z.R

ipin

skio

nu

otr

.

Z.R

ipin

skio

nu

otr

.

diskutuoja, o kartais net šypteli išgirdę „lengvesnę“ ir artimesnę akademinę kalbą. Turbūt nė vienam naujai iškeptam dėstytojui šiandien nekilo abejonių, jog sunkiausias dėstytojui darbas yra ne paskaitos medžiagos ruošimas, o gebėjimas prakalbinti studentą. Beje, paaiš-kėjo, jog per trejus metus mikroe-konomikos teorijos žinios iš galvos neiškeliavo.

P. S. Dėstytojų kava labai skani, o emocijos neakademiškai tobu-los.“

Saulius Kulnickas, Paulius Kantauskas

„Pabuvę dėstytojo vaidmenyje padarėme tokias išvadas: kad dėstytojo darbas yra pakankamai sudėtingas ir reikalaujantis kruopš-taus pasiruošimo kiekvienai pa-skaitai, tačiau labai įdomus. Su „studentais“ praleistas laikas buvo naudingas abiem pusėms. Studen-tai, kuriems mes skaitėme paskaitą, buvo aktyvūs, malonūs, žingeidūs, jie naudojosi proga pabendrauti su aukštesnių kursų studentais. Bend-raudami įgijome dar daugiau kalbėjimo viešai patirties, kuri mums bus vertinga ginantis baka-lauro baigiamąjį darbą.“

Viktorija Urbonaitė, Greta Podolskytė

„Tai buvo viena iš įdomiausių dienų per ketverius studijų metus. Patiko būti dėstytojų vaidmenyje ir bendrauti su studentais. Iš pradžių maniau, kad bus sunku, bet tikrai taip nebuvo. Priešingai – lengvai „susikalbėjau“ su antrakursiais stu-dentais. Kadangi pačios esame studentės, tai ir bendrauti sekasi lengviau, nes tikrai žinome, ko stu-dentai nori iš dėstytojo, kokios pa-geidauja paskaitos. Mūsų paskaito-je buvo nedaug studentų, dėl to iškart sukūrėme darbingą atmos-ferą, nebuvo nei šurmulio, nei nesu-sipratimų. Pirmąją paskaitos dalį išdėstėme teorinę medžiagą. Pa-stebėjome, jog studentai atidžiai klausė. Kai perėjome prie uždavi-nių, antrakursiai iškart parodė savo aktyvumą. Jie drąsiai reiškė nuo-monę, bendromis jėgomis išspren-dėme testus, išsiaiškinome teigi-

3 psl.2013 m. gruodis SMFSTUDENTAI IR DĖSTYTOJAI KEITĖSI PAREIGOMIS

Jau kelerius metus iš eilės Šiau-lių universiteto Socialinių mokslų fakulteto bendruomenė Tarptautinę studentų dieną organizuoja renginį „Šiandien aš dėstytojas!“. Renginio idėja – apsikeisti vienai dienai stu-dentų ir dėstytojų pareigomis. Šiais metais lapkritį net 24 Ekonomikos, Viešojo administravimo bei Verslo administravimo studijų programų studentai pakeitė dėstytojus. Be to, studentų atstovybės iniciatyva pir-mą kartą studentai iš tiesų „ėmė val-džią“ – atstovavo fakulteto dekana-tui. Dėstytojai, žinoma, tapo stu-dentais. Viešojo administravimo studijų programos ketvirtakursis Benas Erencas „studentus“ mokė komandinės veiklos, o Mantas Blinstrubas įtraukė į debatus tema „Verta ar neverta principingai rea-guoti į Švietimo ir mokslo ministro pasisakymus apie Šiaulių universi-tetą“.

Siekiant išaiškinti geriausius „dėstytojus“ buvo apklausti 88 pas-kaitose dalyvavę studentai. Jų teigi-mu, paskaitos buvo įdomios, įtrau-kiančios, buvo naudojama daug vi-zualinės informacijos, todėl sekėsi viską suvokti ir perprasti naujas žinias. Studentai visų „dėstytojų“ pastangas įvertino aukščiausiais ba-lais, o nugalėtojams buvo įteikti ren-ginio rėmėjo „Splius“ prizai.

Net 65 studentai iš 88 nurodė, kad toks renginys reikalingas, kad jis praskaidrino dieną. 13 studentų nurodė, kad toks renginys „labiau reikalingas nei nereikalingas“, ir tik 10 studentų nuomone, toks rengi-nys „labiau nereikalingas nei reika-lingas“. Kategoriškai teigiančių, kad renginys nereikalingas, nebu-vo. Kaip byloja apklausos rezulta-tai, renginyje „Šiandien aš dėstyto-jas!“ dėstytojo duonos ateityje no-rėtų paragauti net 45 studentai (iš 88).

Galimybe paragauti dėstytojo duonos pasidžiaugė ir paskaitas ve-dę studentai.

„Šiandien valdžią perima stu-dentai“ – tai bent puikus šūkis. O dar mieliau įžengti į auditoriją ir pa-sisveikinti su jaunesniais kolego-mis bei pasidalyti studentiška patir-timi bei žiniomis. Labai gera, kai studentai įdėmiai klausosi, noriai

nius bei sąvokas. Gaila, paskaita pralėkė per greitai. Vis dėlto šia paskaita buvome patenkintos ir mes, ir mūsų antrakursiai studen-tai.“

Elada Chalilova,Monika Aniūnaitė

„Paskaitos vedimas pareikalavo nemažai darbo ir pastangų, nes norėjome pasiruošti tinkamai. Nors baiminomės, bet paskaita praėjo ga-na sklandžiai, studentai atliko mūsų paskirtas užduotis. Vienintelis da-lykas, kuris trikdė, buvo studentų negebėjimas susikaupti paskaitos metu, sukoncentruoti dėmesį į naują dalyką, nors informaciją bandėme pateikti žaismingai: rodėme videofilmą, susijusį su paskaitos tema, bei pateikėme spręsti kryžiažodį. Apskritai ma-nau, kad šiandien pakeisti dėstytoją pavyko.“

Rosita Samušytė

„Tądien teko būti ne studente ir ne Studentų atstovybės pirmininke, o SMF dekane. Tai tikrai labai svar-bios ir atsakingos pareigos, todėl tam rimtai ruošiausi. Pakeitusi de-kaną, dalyvavau rektorato posėdy-je, surengiau dekanato posėdį ir at-likau kitus dekano darbus. Įsitiki-nau, kad būti dekane yra tikrai su-dėtinga, juo labiau kad turi atsto-vauti visam fakultetui ir prisiimti visą atsakomybę. Labai džiugu, kai kiti administracijos darbuotojai pa-deda vykdyti įvairias užduotis, jauti jų palaikymą. Mano nuomone, šis renginys yra labai naudingas stu-dentams: padirbėjus administraci-jos darbuotojais, dėstytojais, gali-ma realiau suvokti šių pareigų spe-cifiką, veiklos atsakomybę. Viliuo-si, kad ši tradicija bus tęsiama.“

Stasė Vyčiūtė

Savo įspūdžiais apie renginį pa-sidalijo ir studentais tapę dėstyto-jai.

„Beną Erencą ir Mantą Blinst-rubą, pasirinkusius „mokyti“ savo dėstytojus, pavadinčiau šaunuo-liais, drąsuoliais! Jie išmoningai ir profesionaliai parinko ir suplanavo aktyvius užsiėmimus, ir mes buvo-me įtraukti, įsukti į pastabumo

rungtis, komandos kūrimo praty-bas, debatus. Buvo puiki galimybė pažinti kolegas, atrasti ir suprasti skirtingų argumentų reikšmę įsi-traukus į debatų aistras. Dėkoju kūrybingiems ir supratingiems „dėstytojams“!“

Vilma Tubutienė, Viešojo ad-ministravimo katedros dėstytoja

„Paskaita dėstytojams priminė studentavimo laikus, kai buvo lavi-nami bendrieji įgūdžiai, stengiama-si pažinti savo komandos narius – kolegas ir kartu save pačią, kaip as-menybę. Debatų paskaitos dalis pa-rodė, kad visada bus kelios skirtin-gos nuomonės tuo pačiu klausimu, bet argumentų kalba visada padės rasti tinkamą sprendimą, kas yra la-bai svarbu šiuolaikinei organizaci-jai diskutuojant bet kuriuo klausi-mu. Mane labai sužavėjo studentų pareigingumas ruošiantis paskai-tai.“

Jūratė Marcišauskienė, Eko-nomikos katedros dėstytoja

„Visus metus prisiminsiu, ką reiškia sėdėti studento kėdėje ir klausytis studento-dėstytojo. Paga-liau paaiškėjo, kodėl paskaitos me-tu studentai nori persimesti keliais žodžiais, kodėl ne visada supranta užduotį taip, kaip buvo suplanuota iš anksto. Manau, kad ir studentai, pabuvę dėstytojo vaidmenyje, taps kitokiais studentais.“

dr. Solveiga Skunčikienė, Eko-nomikos katedros dėstytoja

„Mane, kaip renginio įkvėpėją ir vieną iš renginio organizatorių, kartais apninka abejonės dėl rengi-nio reikalingumo. Bet kiekvieną kartą po renginio ši abejonė „išga-ruoja“. Studentų geri norai, jų pa-stangos, šypsenos, išnykę bendra-vimo barjerai – brangiausia dovana ir puikus patvirtinimas, kad tokio renginio reikia. Žaviuosi Socialinių mokslų fakulteto studentais, jų išra-dingumu, aktyvumu. Būkite tokie visur ir visada! Man garbė padėti Jums mokytis. Su Tarptautine stu-dentų diena!“

Alma Mačiulytė-Šniukienė, Ekonomikos katedros dėstytoja

SMF

arch

yvo

nu

otr

.

Pirmakursiai Laura Malyševa, Renata Osockytė, Eivydas Culuun-purevas, Raimonda Urbelytė ir Žygimantas Kupstys pasidalino sa-vo mintimis.

Ko tikitės iš studijų? Kaip sekasi studijuoti multikultūrinėje aplin-koje? Kokias tradicijas kuriate tarptautinėje grupėje?

Laura: Iš šių studijų tikiuosi visa ką geriausia: žinių, ateities perspek-tyvų, pasisemti ne tik teorinės, bet ir praktinės patirties, visko, kas suteiktų galimybes pasiekti savo užsibrėžtus tikslus, galbūt netgi viršyti savo lūkesčius. Studijuoti tarptautinėje grupėje labai įdomu, nors kartais ir su-siduriame su komunikacijos proble-momis. Tradicijų, kurias galėtume pa-vadinti savomis, dar neturime, tačiau būdami tokioje, internacionalinėje grupėje, tačiau pamokome vienas kitą kultūros ir etiketo.

Renata: Tikiuosi, jog šios studijos paruoš mane gyvenimui, galėsiu įsteigti savo įmonę ir puikiai jai vado-vauti arba puikiai dirbti ir išmanyti sa-vo specialybę. Tikiuosi, jog būsiu pui-ki specialistė. Grupės tradicijų dar ne-turime, tačiau pradedame jas kurti. Minime kartu visas šventes, ypač do-mimės, kaip panašios šventės švenčia-mos kitose šalyse, kokios jų tradicijos.

Eivydas: Studijuoti sekasi gerai, įdomu pažinti kitas kultūras. Paskai-tos labai įdomios. Įvairias tradicijas kuriame po truputį, pavyzdžiui, pa-sisėdėjimus su kolegomis prieš egza-miną ar koliokviumą.

Raimonda: Tikiuosi iš studijų to-kios informacijos, kurią galėčiau pri-taikyti ne tik paskaitų metu, bet ir atei-tyje. Nors ir prabėgo jau daug laiko nuo studijų pradžios, nors visi suta-riame puikiai, tradicijų dar neturime, tačiau, manau, kad laikui bėgant turė-sime jų ne vieną.

Žygimantas: Įgauti žinių, kurios padės man ateityje, kurti gamtą tauso-jantį verslą ir gilinti žinias apie eko-nomiką, ekologiją ir kitas sritis. Tradi-cijos kuriamos ilgą laiką, jos turi būti kartojamos, kad būtų vadinamos tra-dicijomis. Dabar tik pradedame kurti jas minėdami vieni kitų gimtadienius.

Su kokiais sunkumais susiduria-te studijuodami? Kaip juos spren-džiate?

Laura: Didžiausias sunkumas vi-sos grupės mastu greičiausiai būtų tai, jog paskaitos vyksta anglų kalba. Man asmeniškai vienas iš didžiausių sun-kumų yra bendravimas su užsienio stu-dentais, nors su jais bendrauti yra ypač smagu, kartais sunku laužyti liežuvį net keliomis kalbomis tuo pačiu metu.

Renata: Didžiausias sunkumas yra tai, kad visos paskaitos, išskyrus lietuvių kalbos paskaitas, vedamos an-glu kalba. Stengiuosi mokytis sava-rankiškai, nes prieš čia įstodama tik-rai negalvojau, jog man teks papildo-mai gilinti kalbėjimo angliškai įgū-džius.

Eivydas: Anglų kalbos žinios. Ban-dau išsiaiškinti nesuprantamus klau-simus su kursiokais, mokausi papildo-mai namie, lankau papildomas pamo-kas.

Raimonda: Su sunkumais kol kas dar neteko susidurti, viskas klostosi la-bai gerai. Studijų programa dar nepa-teikė ypatingų sunkumų, o jei jų atsi-rastų, tai padėtų puikūs dėstytojai, ku-rie visada ištiesia pagalbos ranką.

Žygimantas: Man didžiausias

iššūkis yra priprasti prie aukštosios mokyklos atmosferos – juk dar visai ne-seniai klaidžiojome mokyklos korido-riais, tačiau labai džiaugiuosi moky-damasis Šiaulių universitete!

Kaip sekasi studijuoti Ekonomikos ir verslojungtinės studijųprogramos studentams?

D e s t y t o j a j u s t r u k d o studentas noreciau paklausti

galbut visdelto leisite atsiskaityti tuos darbus kuriu nesu atsiskaites

arba viena is ju rasiau jums angsciau taciau nieko neatrasete

galbut negavote nezinau todel norejau pasiteirauti zn kad negerai

pasiilgei kad tempiai tai iki galo bet tikejausi kad per egzaminai tirkai

neleisite tai galvojau susitarsiu kad pr perlaikymo sesija man leisite todel norejau

atsiprasyti ir paprasyti kad leistumete ir atleistumete kvailam studentui ir tiesiog

pasakytumete ka padaryti ar kokia tema ir atsiskaityciau aciu uz apsvarstyma laukiu

atsakymo

TIESIAI ŠVIESIAI: rašome studentiškai

Elektroninis studento laiškas dėstytojai

(kalba netaisyta)

darbelių, renginio metu noriai de-monstravo profesinius, meninius įgūdžius tam, kad būtų surinkta kuo daugiau lėšų gyvūnų globos įstai-goms.

Galbūt ne viskas pavyko, bet tik-rai nudžiugino fakultetų aktyvumas ir palaikymas planuojant renginį. Ypač džiugu buvo visus matyti ir bendrauti paties renginio metu. Ir renginio organizavimas „Saulės mieste“ pasiteisino, nors turėjome didesnių lūkesčių. Gyveni ir mokai-si. Supratome, jog vertėjo studentų darbus siūlyti ir koridoriuose, ne tik tam skirtoje patalpoje. Pamąstėme ir apie energingesnę rinkodarą. Ma-nau, kad tobulinsime, plėsime ir pa-čią renginio idėją. Kadangi turime tiek gabių studentų, stengsimės, kad apie juos žinotų visi šiauliečiai. Ki-tais metais „Saulės miestas“ lauks mūsų su naujomis idėjomis ir dar-bais visame prekybos centre.

Stasė Vyčiūtė, Verslo administ-

ravimo programos studentė, Fakul-teto studentų atstovybės pirmininkė:

Mano nuomone, renginys „Vers-lo diena“ prekybos centre „Saulės miestas“ yra vienas iš geriausių. Įsi-tikinome, kad graži ir socialiai atsa-kinga Šiaulių universiteto bendruo-menės akcija yra patraukli ir Šiaulių miesto gyventojams. Svarbiausia, kad šiauliečiai turėjo progą įvertinti, kokie kūrybingi ir šaunūs yra Uni-versiteto studentai.

Man dalyvavimas šiame rengi-nyje suteikė labai daug patirties. Vi-sų pirma teko daug ir intensyviai ieš-koti tinkamos idėjos. Ir ne šiaip sau kokios, o tokios, kuri pritrauktų kuo daugiau žmonių. Teko ieškoti rėmė-jų, nes norėjome išradingai pateikti sumanymą. O čia dar vienas iššūkis – pristatyti savo idėją, priversti rė-mėjus ja patikėti ir įtikinti remti. Tai-gi veiklos turėjome „iki kaklo“. Bendras reikalas suvienijo mus pa-čius, įpareigojo prisiimti atsakomy-bę, išmokė pasitikėti vienas kitu.

Įsimintinų akimirkų renginyje buvo tikrai daug: pradedant dalyvių

Jau tapo tradicija, kad Vadybos katedra sukviečia Universiteto stu-dentus pademonstruoti verslumo ge-bėjimus „Verslo dienos“ renginyje. Šiais metais pirmą kartą „Verslo die-na“ buvo surengta prekybos centre „Saulės miestas“. Čia šurmuliavo be-veik visų fakultetų studentai, kurie demonstravo savo rankomis paga-mintus įvairiausius daiktus, teikė pa-slaugas, o už jas surinktas lėšas pa-aukojo kilniam tikslui – beglobių gy-vūnų priežiūrai. Renginio inicia-torių ir dalyvių teiravomės apie jų sėkmes ir nesėkmes.

Evangelina Petukienė, Vady-bos katedros docentė, viena iš rengi-nio iniciatorių:

Šiais metais, be pagrindinių ren-ginio tikslų, siekėme dar vieno – tap-ti daugiau matomais ir žinomais vi-siems šiauliečiams. Todėl ir kilo idė-ja bendradarbiauti su prekybos cent-ro „Saulės miestas“ Šiauliuose va-

dovais. Kelerių metų „Verslo die-nos“ patirtis, geri atsiliepimai ir ži-niasklaidos dėmesys mums atvėrė duris į prekybos centrą.

Turėjome ir kitą tikslą. Esame ga-na didelė institucija. Gatvėje dažnai prasilenkiame vieni su kitais net ne-žinodami, kad esame tos pačios bendruomenės nariai. Tenka stebėti netgi tam tikrą konkurenciją tarp at-skirų fakultetų, kai kada net identifi-kuojame save ne kaip Šiaulių uni-versiteto, o kaip atskiro padalinio at-stovus. Tačiau miesto bendruomenė vargu ar gali įsidėmėti tiek fakulte-tų. Norėjome paskatinti ir patirti Šiaulių universiteto žmonių bend-ruomeniškumą, pademonstruoti miestui, kad MES esame verslūs, linksmi, kūrybingi. O kai paragino-me padėti nuskriaustiems gyvū-nams, atsirado ir bendruomenišku-mo prasmė. Ir mums pavyko! Be-veik visų fakultetų studentai pri-mezgė, pripiešė, prilipdė įvairiausių

VERSLŪS STUDENTAI PRISISTATĖ MIESTUIpasiruošimu, miestiečių reakcijo-mis, studentų pasirodymais ir bai-giant renginio uždarymu, diplomų įteikimu. Labai džiaugiuosi, kad pa-vyko surinkti lėšų ir jomis bent šiek tiek paremti gyvūnų globos namus. Aš ir mano komanda jaučiamės įvertinti – juk buvome patrauklūs miestiečiams, jie noriai lankėsi mū-sų „stotelėje“.

Kristina Škeliova, Finansų val-dymo studijų programos studentė:

Aš pati „Verslo dienoje“ siūliau dekoruoti įvairius butelius. Buvo la-bai smagu, kad mano veikla susido-mėjo nemažai žmonių – surinkome nemenką sumą. Smagiausia buvo, kad praeiviai geranoriškai prisidėjo prie akcijos ir aukojo pinigus pirk-dami mūsų darbelius. Labiausiai įsi-minė renginio pabaigoje įvykęs auk-cionas: buvo intensyviai „kaunama-si“ dėl visokiausių daiktų, siūlomos vis didesnės kainos. Buvo smagu ir, manau, net naudinga. Džiugu, kad, nepaisant ekonomikos sunkmečio, žmonės geranoriškai aukoja kilniam tikslui.

Studentiškas kampelis

Laikraštį leidžiaSMF Socialinės partnerystės centras: redaktorė Vilma Tubutienė,kalbos redaktorė Laima Juzulėnienė

Adresas: Architektų g. 1, ŠiauliaiTel./faks. (8 41) 59 58 80El. p. dekanatas@smf.su.lt