Lietuvos bankas. Konferencija: Pajamų nelygybė Lietuvoje

Pervedimų, valstybės teikiamų prekių ir paslaugų vaidmuo

Romas Lazutka Vilniaus universitetas, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Pranešimas parengtas naudojant Lietuvos mokslo tarybos finansuotų tyrimų duomenis:

projektas GER-007/2015 (autoriai: E.Dunajevas, R.Lazutka (vadovas), J.Navickė, A.Razgūnė,D.Skučienė)

projektas GER-17008 (autoriai: D.Skučienė (vadovė), A. Čižauskaitė, R.Lazutka, J. Markevičiūtė )

2017 m. spalio 5 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Vilnius, Gedimino pr. 51)

Gini coefficient of equivalised disposable income 2015 EU-SILC survey [ilc_di12]

31,0

23,724,5

25,0 25,2 25,2

26,226,7

27,2 27,428,1 28,2 28,5

29,229,8 30,1 30,4 30,6

32,4 32,4

33,634,0 34,2

34,6 34,835,4

37,037,4

37,9

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

Pajamų nelygybė: oficialios statistikos pajamų rodikliai rodo didelę nelygybę, bet jie parodo tik 2/3 paveikslo. Apie tai ko neparodo -vėliau

Share of national equivalised income, %, 2008, 2016

Šaltinis: Distribution of income by quantiles - EU-SILC survey [ilc_di01]

2,5

4,3

5,5

6,6

7,8

9

10,4

12

15,6

26,2

2,0

4,1

5,1

6,3

7,4

8,7

10,5

12,5

15,6

27,7

0 5 10 15 20 25 30

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2016

2008

1 075

801

668

558

470

399

337

269

196

0 200 400 600 800 1 000 1 200

9

8

7

6

5

4

3

2

1

Top cut-off point, EUR

Perskirstymo potencialas: Dideli skirtumai pajamų viršuje – tai rodo kur reikėtų kreipti perskirstymo priemones – ne į visuomenės apačią. O kovos su skurdu priemonės nepakankamos nelygybės mažinimui

National accounts vs EU-SILCIncome of households: different sources – different amounts

Source: Navickė, J, Lazutka, R. Functional and Personal Income Distribution in the Baltics: Comparison of National and Households Accounts. 9th International Scientific Conference “Business and Management 2016” Proceedings. May 12–13, 2016, Vilnius.

Tikrosios nelygybės nežinom:EU-SILC neaprėpia trečdalio Nacionalinėse sąskaitose apskaitomų namų ūkių disponuojamų pajamų. Kaip jos pasiskirstęs? Yra prielaidos manyti, kad netolygiau.Gini gali būti 40+

Limited redistributive role of the state as is reflected in tax-benefit policies; Micro: share of all taxes and transfers paid by household in primary income,

percent

-70

-50

-30

-10

10

30

50

70Miscellaneous current transfers,

paid

Net non-life insurance premiums

Other current transfers, paid

Net social contributions

Current taxes on income, wealth,

etc.

Other current transfers, received

Social benefits other than social

transfers in kind

LT valstybė perskirsto mažai pajamų:Mokesčiai ir išmokos sudaro menką pirminių pajamų

Gini indices after and before taxes and transfers (“disposable income” vs. “market income”), 2014

Source: OECD (2017), OECD Income Distribution Database IDD, (http://oe.cd/idd)

Lietuvos valstybė pajamų nelygybę sumažina nedaug

Gini before and after taxes and socialbenefits, 2005-2015 m.

Šaltinis: Navickė, J. Projektas GER-007/2015, pagal EU-SILC duomenis, Eurostat (2016)

Kas mažina pajamų nelygybę?Pajamų, turto ir socialiniai mokesčiai pajamų nelygybės beveik nesumažina, reikšmingiausiai mažina pensijos, mažiau – kitos socialinės išmokos

Mokesčių progresyvumo dilema lietuviškose diskusijose:du pajamų perskirstymo laikotarpiai: kalendoriniai metai ir asmens amžius

R.Kuodis: didelis viso gyvenimo pajamų perskirstymas per Sodros įmokų/išmokų sistemą

Kiti pajamų perskirstymą skaičiuoja tik vienų metų laikotarpyje

Verti dėmesio tyrimai kaip viso gyvenimo pajamos perskirstomos per visą mokesčių/išmokų/paslaugų sistemą

Šaltinis: Kuodis, R. http://www.ekonomika.org/Econlib/rk_mok_ref_kryptys_2014.pdf

Mokesčiaiir

išmokos gyvenimo

kelyjeLietuva, 2015,

eurai/mėn.Šaltinis:

SD-PIGST, skaičiuota LMT projekto grupės

-200

-100

0

100

200

300

400

500

600

0-2 yearsold

3–6 years old

7–17 years old

18–24 years old

25–44 years old

45–62 years old

63–69 years old

70 + yearsold

Employee cash or near cash income

Employer's social tax

Income from self-employment

Pensions

Shot-term benefits (sickness, child, unemployment, poverty)

Income tax employees social contributions

Expenditure on social protection benefits, 2014, % GDP

11,1

8,1

2,01,6

2,4 2,5

8,5

5,1

1,51,2

1,8

0,8

6,8

4,0

1,5

0,2

1,3

0,7

6,7

4,1

1,4

0,4

1,10,7

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

Old age Sickness/Health care Disability Survivors Family/Children Unemployment, socialexclusion, housing

EU (28) Visegrad Four Baltics Lithuania

Expenditure: main results [spr_exp_sum]

1,4

0,60,50,4

0,2 0,2

0,4

0,00,2

0,3

0,0

0,4

0,00,20,40,60,81,01,21,41,6

Unemployment Housing Social exclusionn.e.c.

EU (28) Visegrad Four Baltics Lithuania

Nors socialinės išmokos sumažina nelygybę, bet dėl menkų joms skiriamų lėšų, tas poveikis negali būti reikšmingas

Valstybės perskirstomasis poveikis namų ūkių pajamoms (disponuojamų ir rinkos pajamų santykis, proc.)

2014.Šaltinis: Eurostat

Lietuvoje, nepaisant mažo perskirstymo, disponuojamos pajamos išauga, lyginant su pirminėm rinkos pajamom.

Taip yra dėl didelių privačių pervedimų (didele dalimi iš užsienio).

Be to, nuo rinkos pajamų sumokama mažiausiais mokesčių.

Todėl, tik iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, kad mažas valstybės perskirstymas santykinai su kitomis šalimis Lietuvoje santykinai turi didelį teigiamą poveikį disponuojamoms pajamoms.

Suprantama, dėl tos priežasties, valstybė turi mažesnes galimybes ir mažiau finansuoja įvairias socialines paslaugas.

69 7176

83 84 8488 88 89 90 90 90 90

94 9598 98 100101101

105

0

20

40

60

80

100

120

Individualaus vartojimo struktūra 2014 m., PPP. Šaltinis: EurostatLietuvos gyventojų vartojimo struktūroje

santykinai didesnė dalis namų ūkių išlaidų ir mažesnė likusių dviejų komponentų - valstybės individualių išlaidų ir nepelno organizacijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams.

Pagal namų ūkių išlaidų dalį (87 proc.) vartojimui Lietuva yra tarp pirmaujančių ES šalių.

Valstybės individualaus vartojimo išlaidos (daugiausia švietimo ir sveikatos paslaugoms) sudaro tik 12-13 proc. vartojimo.

O Estijos namų ūkių ir valstybės individualaus vartojimo išlaidų proporcijos beveik sutampa su ES vidurkiu (atitinkamai 80 ir 17 proc., o nepelno organizacijų išlaidos – 3 proc.).

69 70 71 71 73 75 75 77 79 79 79 80 80 81 81 81 82 82 83 83 84 85 85 85 87 87 8889 9129 28 28 25 23 23 22 21 19 19 19 16 17 18 17 17 17 16 16 16 14 13 14 11 13 12 12 10 9

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Šved

ija

Dan

ija

Nyd

erl

and

ai

Liu

kse

nb

urg

as

Suo

mija

Be

lgija

Pra

ncū

zija

Air

ija

ES(2

8)

Au

stri

ja

Vo

kie

tija

Did

žio

ji B

rita

nija

Esti

ja

Če

kija

Mal

ta

Ve

ngr

ija

Slo

vėn

ija

Isp

anija

Slo

vaki

ja

Ital

ija

Kro

atija

Po

rtu

galij

a

Len

kija

Gra

ikija

Lie

tuva

Latv

ija

Bu

lgar

ija

Ru

mu

nija

Kip

ras

NPO galutinio vartojimo išlaidų dalis individualaus vartojimo struktūroje

Valdžios sektoriaus individualaus vartojimo išlaidų dalis individualausvartojimo struktūroje

Namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų dalis individualaus vartojimostruktūroje

Expenditure on social protection, education and health 2004-2015, Percentage of GDP. Source: Eurostat, Expenditure: main results [spr_exp_sum]

5,85,4 5,4 5,3

6,1

7,26,4 6,1 5,8 5,6 5,4 5,4

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

LT Social protection LT Education LT Health care EU 28 Social protection EU 28 Education EU 28 Health care

Ne tik socialinės apsaugos išmokų finansavimas menkas, bet ir sveikatos. O švietimo finansavimo duomenys prieštaringi.Tai liudija menką perskirstymo potencialą socialinių paslaugų priemonėmis.

Out-of-pocket expenditure on healthcare inEU countries 2014, % share of total currenthealth expenditureSource: Eurostat

2009 2010 2011 2012

201

3

201

4 2015

27 28 28 32 33 31 327,0

10,5

12,2

12,7

13,0

13,2

13,8

14,7

15,4

15,5

16,7

18,0

18,1

18,2

19,1

19,9

22,1

22,6

22,9

24,6

27,7

28,4

31,5

36,8

38,9

44,8

45,8

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0

France

Luxembourg

Netherlands

Germany

Slovenia

Czech Republic

Denmark

United Kingdom

Ireland

Sweden

Croatia

Slovakia

Austria

Belgium

Finland

Romania

Italy

Estonia

Poland

Spain

Portugal

Hungary

Lithuania

Greece

Latvia

Cyprus

Bulgaria

Out-of-pocket expenditure on healthcare Lithuania, % share oftotal current health expenditure

Nelygybę sveikatos paslaugų vartojime rodo didelė pacientų dalis sveikatos priežiūros finansuose

Public and private expenditure on primary to tertiary education institutions as a percentage of GDP (2013)

Note: Public expenditure figures presented here exclude undistributed programmes.

1. Including public subsidies to households attributable to educational institutions, and direct

expenditure on educational institutions from international sources.

2. Net of public subsidies attributable for educational institutions.

3. Year of reference 2012.

4. Public does not include international sources.

5. Year of reference 2014.

Countries are ranked in descending order of expenditure from both public and private sources on

educational institutions.

Source: OECD. Table B2.3. See Annex 3 for notes (www.oecd.org/education/education-at-a-

glance-19991487.htm).

Source: Education at a Glance 2016: OECD Indicators - © OECD 2016

Indicator B2 "Figure B2.1. Public and private expenditure on educational institutions as a

percentage of GDP (2013). Version 2 - Last updated: 29-Oct-2016

http://www.oecd-ilibrary.org/education/education-at-a-glance-2016/public-and-private-expenditure-on-educational-institutions-as-a-percentage-of-gdp-2013_eag-2016-graph106-en

Public expenditure on education institutions

Hungary 3,1Japan 3,2

Russian Federation 3,2

Slovak Republic 3,4Czech Republic 3,5Spain 3,6Chile4, 5 3,7Germany 3,7Italy 3,7Australia4 3,9Lithuania 3,9Korea4 4Latvia 4United States 4,2Mexico 4,2Turkey 4,3Slovenia 4,4Poland 4,4OECD Average 4,5Colombia 4,5Canada3 4,6Netherlands 4,7France 4,7New Zealand 4,8Israel 4,8Argentina 4,8Austria 4,8

Ireland 5

Estonia 5

Portugal 5,1

United Kingdom 5,2

Sweden 5,2

Iceland 5,6

Belgium 5,6

Finland 5,6

Denmark 6,1

Norway 6,2

Costa Rica 6,4

Socialinių grupių reprezentavimo aukštajame moksle Lietuvoje indeksas (indekso didesnė reikšmė rodo didesnį reprezentavimo laipsnį)

Šaltinis: Lazutka, R, Navickė, J., Studijos ir socialinis teisingumas. Filosofija. Sociologija. 2010. T. 21. Nr. 4, p. 277–284,

VU prestižinių specialybių ir VPU neprestižinių studijų programų studentai pagal socialinės-ekonominės kilmės požymius (proc.)

Šaltinis: Lazutka, R., Šliužaitė, D. Socialinis teisingumas ir socialinių-ekonominių grupių reprezentavimas skirtingo prestižo studijų programose Lietuvoje. Acta paedagogica vilnensia 2012 28

Socialinės-ekonominės kilmės požymis VU studentai VPU studentai

Vienas arba abu tėvai yra įgiję prestižines profesijas 61 21

Vienas arba abu tėvai užima vadovaujančias pareigas 48 12

2 seneliai ir daugiau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą 30 9

Kilę iš didmiesčio 45 21

Kilę iš kaimo 15 31

Studentų tėvų šeimos pajamos per mėnesį 3800Lt ir daugiau 55 7

Studentų tėvų šeimos pajamos per mėnesį iki 1800Lt 14 36

Tėvų šeimoje pajamos vienam asmeniui - 1500 Lt ir daugiau 15 2

Tėvų šeimoje pajamos vienam asmeniui - iki 500 Lt 9 37

Iki studijų gyveno su abiem tėvais 78 72

Kilę iš daugiavaikių (3 vaikai ir daugiau) šeimų 27 33

Prieš stojant į universitetą lankėsi pas korepetitorius 51 25

[1] Prestižinėms priskirtos profesijos pagal atlyginimo kriterijų, t.y. tos, kuriose 2006 metų Statistikos departamento tyrimo duomenimis mėnesinis atlyginimais buvo didesnis nei 2000 Lt (inžinieriai,

programuotojai, gydytojai, teisininkai, ekonomistai, viešojo administravimo specialistai ir kt.).

Studentų ekonominė padėtis skirtingo prestižo universitetuose

VU studentai VPU studentai

Nemoka už studijas 80 56

Asmeninės pajamos sudaro iki 300 Lt per mėnesį 12 38

Asmeninės pajamos sudaro iki 600 Lt per mėnesį 46 77

Asmeninės pajamos per mėnesį sudaro 900 Lt ir daugiau 26 8

Gyvena bendrabutyje 19 46

Nuomojasi būstą 40 26

Ketina ieškotis darbo studijų metu dėl pinigų trūkumobūtiniems poreikiams

12 66

Ketina ieškotis darbo studijų metu dėl noro tobulėti 73 22

Nemokantys už studijas rinktųsi tą pačią mokyklą ir programą,jeigu reikėtų mokėti

50 6

Išvados

1. Lietuvoje aukščiausias oficialus 2015m. nelygybės rodiklis ES, bet gali būti, kad realybė dar niūresnė

2. Reikia ieškoti būdų tikslinti pajamų tyrimus

3. Didžiausi pajamų skirtumai Lietuvos visuomenės pakraščiuose

4. Pajamų nelygybės politiką reikia kreipti į perskirstymą visuomenės viršuje

5. Pensijos reikšmingiausios mažinant nelygybę

6. Tačiau socialinių išmokų menkas finansavimas riboja jų vaidmenį

7. Menkos valstybės pajamos riboja ir viešųjų paslaugų perskirstomąjį vaidmenį

8. Tais vaidmuo ir nepažintas – reikalingi tyrimai kaip veikia visos (mokesčių, išmokų, viešųjų paslaugų sistemos)

Ačiū už dėmesį