Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
.
LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS
, , ,
PETRO TARASENKOS lOO-OSIOMS GIMIMO METINEMS PAZYMETI
,
•
VILNIUS "ACADEMIA" 1992
•
Ats. redaktore is!. m. dr. LMA nart~ korespondente R EGINA VOLKAITE-KULIKAUSKIENE
•
Picliniai ILONOS KERSUL YTES, DAIVOS KAZLAUSKAITES ir straipsnilj autorilj Nuotraukos straipsnilj autorilj ir KAZIMIERO VAINORO
•
-
•
ISBN S-89942-JSS-X © Liet uvos is torijos institu tas, 1992
41. )J.ayrY~HC B. ApxeoJlorH'lecKHe pacKonKH ropo,[l~IU~ B
HopKYHaH mpeHa~lcK~IH p- H) B 1964-1965 rr. / / Man'p~IaJlbl K OT'leTHot'1 KOH<PepeH1VIH apxeOJlOrU'leCK~IX H 3THorpaIPU'lCCKHX 3Kcne,[lHL(I1H 1964- 1965 rr. BI1J1bH~C, 1966. C. 5-7; LAA ... P. 116; Kulikauskas P. U1nemunes ... P. 21.
42. Pig.: Urbanavicills V. Laidosena Lietuvoje XIVXVII am1iais /I MADA. 1966. T. 3(22). P. 105-119; XIVXVII am1i4 monetos Lietuvos kapinynuose II MADA. 1967.
T. 2(24). P. 61-73; Pi~agalio senkapis II MADA. 1972. T. 1(38). P. 89-101; Sen4j4 tikejim4 reliktai Lietuvoje XVxVII am!iais (toliau - Sen4j4 . ..) (1. Pagoni~k4j4 laidojimo paproci4 n kimas ryt4 LietuvoJe) /I MADA. 1974. T.
kiuose XVI-XVII am1iais) ~ MADA. 1974. T. 4(49). P. 71-81; Scn4j4 ... (3. Laidojimo paprociai UliOnuose XVIXVII am1iais) II MADA. 1975. T. 1(50). P. 51-61.
BURIALS IN LITHUANIAN HILL-FORTS
VYTAUTAS DAUGUDIS
SUMMARY
Human graves of all times are found in the excavations of hill-forts though the data of the researches have not been published to this day. This article deals with such human graves in which distinct pagan customs are evIdent.
The dead were burried when the hill-forts were not populated. The explored ancient monuments :,uch as hillforts of Au~tadvaris (the Trakai distr.) and Paveisininkai (the Lazdijai distr.) are worth mentioning. The dead were cremated then burried. Small burnt bones were put into small pits edged with stones or into clay urns with hat ched or rough surface. By analogy with the discovered burials and urns the described graves have been dated back to the 1st millenium B.C. People lived in those hill -forts, i.e. in the Au~tadvaris hill-fort in the 2nd century B.c. and in Paveisininkai at the beginning of the 1st century A.D. .
The dead were burried in the hill-forts of NorkOnai (the Prienai distr.) and Veliku~kes (the Zarasai distr.) after the inhabitants had abandoned them. The Velikuskes hill-fort was inhabited in the first millenium B.C. and was abandoned only in the second half of the 1st millenium
•
A.D. The cremated dead, probaoly, were burried at the end of the 1st millenium A.D. and at the behinning of the 2nd millenium. Small burnt human bones were put into 0.25-0.6 m deep pits with the diameter of 0.7-0.8 m.
The NorkOnai hill -fort was inhabited in the 1st millenium B.C. and abandoned at the beginning of our era. In the 16th century the dead were burried in wooden coffins with their heads to the West most often. Iron knives and whetstones are usually found in men's graves while brass rings and earrings in women's graves.
The article presents the data that might be of great importance in revealing the evolution of material and ritual culture of the ancient Baltic tribes.
ILLUSTRATIONS
Fig. I. Parts of the urn from the cremated grave in the Aukstadvaris hill -fort
Fig. 2. Grave finds of the NorkOnai hill-fort : 1, 2, 8 - iron: 3-6, 9 - brass: 7 - stone finds
ANKSTYVOJO GELEZIES AMZIAUS KERNA YES KAPINYNAS
ALEKSIEJUS LUCHTANAS
Bruksniuotosios keramikos kulturos laidojimo paminklai iki siol beveik nezinomi [1, p. 9, 16; 2, p. 125; 3, p. 93]. Beje, tai pastebeta ir kitose balliSkose kultorose, esanCiose toliau i rytus nuo Lietuvos [3, p. 94-95; 4, p. 25-30]. Archeologineje literatoroje paplito nuomone apie savit(l broksniuotosios keramikos kulloros !monil! laidosen(l, kuri beveik nepalieka archeologams aiskiai uzciuopiaml! pedsakl!. ISkilo hipotezes apie laidojim(l vandenyje [6, p. 76; 7, p. 129-131], zemes pavirsiuje, specialiuose antzeminillose statiniuose arba medziuose [8, p. 213; 9, p. 18-21]. Dalis tyrinetojl! broksniuotosios keramikos kullOrai priskiria jos area-10 pakrastyje tyrinetus Lankiskil! (Baltarusija) [l0, p. l-12; p. 9; 2, p. 125-127], Paveisininkll (Lazdijl! raj.) kapinynus [11, p. 227-248; 12, p. 15-16; 13, p. 77-78; 14, p.78-79; 3, p. 93], pavienius I tUkst. pr. Kr. griautinius kapus, retkarciais pasilaikancius rytl! Lielllvoje [15, p. 17]. Bene placiausiai Zalvario ir anksty-
vojo gcleZies amziaus laidojimo paminklus bei laidoscnos bruozus LieLUvoje aptaria A. MerkeviCius [16, p. 25-41]. Autorius mini beveik vis us, tarp jll ir abejotinus rytines Lietuvos dalies laidojimo paminklus, gausiai panaudoja senll, gerokai primirstl! tyrinejiml! duomenis. Bent dali aprasytl! kapinynl! - Mieleikil! (Ulenos raj.), Paveisininkl!, LankiSkil! - A. Merkevicius link~s priskirti broksniuolosios keramikos kullorai [16, p. 40-41].
Negausus laidojimo paminklai pasiskirsto didfiuliame sios kultoros paplitimo plote labai netolygiai. Tad labai reiksmingi kiekvieno naujo, neabejotinai priskirtino broksniuotosios kcramikos kultorai, kapinyno tyrimai.
Kasinejant ivairil! epochll gyvenvietes Kernaveje (Sirvintl! raj.), Pajautos slenyje, 1989 ir 1990 m. buvo aptikti ankslyvojo gelcfies amfiaus kapai [17, p. 193-194]. Kapinynas irengtas desiniajamc Neries krante, apie 90 m i siaur~ nuo upes, netoli Pajautos upeliuko fioeiq. Cia
35
gliko 4-5 m aukScio smelinga suplokstejusi aukStumele. Tai aukSciausia "salos", buvusios Pajautos sknyje tarp dabartines Nerks vagos ir uzdurpejusios senvages, vieta. Kapinynas irengtas apleistll akmens ir senojo Zalvario amziaus gyvenvieeill teritorijoje. Nustojus laidoti kapinyne, pirmaisiais amziais po Kr. cia vel isikure dideIe gyvenviete su velyvllja brokSniuotllja ir grublell!ja keramika. Sioje vietoje bOla sodybq ir XII-XIV amziuje. Siuo metu rytin~ aukStumos dali uzima J. Rickeviciaus vienkiemio pastatai.
Vakarineje aukStumos dalyje gtirtas 450 m2
plOlas, aplikli 5 gerai islik~ degintiniai kapai·. Visuose tyrinetuose plotuose rasta pavieniq degintiniq kaulq - suardytq kapq likuciq. Sveiki kapai aptikti tik Nr. 1 ir Nr. 4 plotuose. Atstumas tarp kapq 3-6 m. Neabejotina, jog tai plokSlinis kapinynas, nes sampilll pectsakq nera. Malyl siuo melu lyrineti plotai lera tik pats kapinyno pakrastys. Rasli trijq lipq kapai. Vienq mirusiqjq degintiniai kaulai supilti i paprastas duobutes (1 pav.), kitq - i kruopsciai irengtas akmenll dezes-krosnis (2 pav.), dar kitq - i urnas (3 pav.).
Kapq duobil! kontorai ne visada buvo ryskus, nes visi palaidojimai negilns, daznai is karto po kulturiniu sluoksniu, datuojamu pirmaisiais amziais po Kr. Kapai Nr. 4 ir 6 buvo duobutese. Neryskos kapl! duobil! kontorai buvo atidengli 0,25 m gylyje. Duobes 0,3-
, '.; •
• , • , • -•
• • t : , . •
• • ,-..l ' ;: •
• . , -~ , ;.4.. ,
_ J:. .< • , -'" .-, . , " -.
•
0,5 m skersmens, 0,1-0,25 m gylio, uzpildytos kiek tamsesne smelinga zeme su negausiais pelenais ir degintiniais kaulais. Kaulq gana daug, pasitaiko stambns kaukoliq fragmentai, dantys, nesutrupej~ slanksteliai. Kaulai svarns, galbnt sijoti, supilti i kazkoki be pectsakq sunykusi organines medziagos indeli. ,Toki'l prielaidll patvirtina maZiausiai apardytas kapas Nr. 4, kuriame kaulai gulejo labai kompakti§koje krnveleje. Sie kapai be ikapiq, tik po degintiniais kaulais kape Nr. 4 surasta viena brnkSniuotosios keramikos puodo suke. BrokSniavimas negilus, ivairiakryptis, molio mase pilka su grnsto gran ito priemaiSomis. VirSum kapo Nr. 4 buvo pirmqjl! a. po Kr. gelezies lydymo krosneles apardytas padas. Jis apsaugojo . kapll nuo suarimo. Kapas Nr. 6 smarkiai apardytas ir dalis degintiniq kaulq gsklaidyta 1-1,5 m spinduliu.
Kapai Nr. 1-2" ir 3 buvo krnsniniai. Kapo Nr. 1-2 duoM 1,3xO,8 m dydzio, 0,9 m gylio. Pailga asimi orientuota pietryciq-siaures vakarl! kryptimi (120°). DuoMs krastai dviem, 0 vietomis trim aukStais isgristi neskaldytais vidutinio dydzio lauko akmenimis. DuoMs dugnas vietomis taip pat gristas plokSciais akmenimis. IS virsaus kapl! denge stambesniq akmenq krnsnis, Zymejusi jo viell! to meta zemes pavirsiuje. Viso kapo jrengimui panaudoti 37 akmenys. Duobes vidinc crdve 0,86 xO,34 m dydzio. J11
• ,.
•
• • . ~ ,
•
•
" • • N ,_. ,
•
• •
. ,
• ,
•
•
• , '. •
1 pay. Kernaves kapinynas. Degintinis kapas Nr. 4
* Degintiniq kapq tyrimq rezultatai pateikti R. lankausko straipsnyje. Autorius nuo~irdfiai dekoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vyr. des!. med.m.kand. R. lankauskui II! atliktus ty .
• nmus. * * Sis kapas turi dvigub'l numeracij'l , nes jame ai~kiai i~sisl\:yre 2 palaidojimai.
36
t
'\
, • ,
-•
-, '1;, --..
. .~. .. ~-''''' ," . ~.
~<, ,'. "~""'( ~ . •
",~. '-,
. "'-' , ""< ,.,. ~
.:"" <"- , '1 ,:'./ :~ . .-'"
.: - '-.~.":'I". --~, :~ , .. ~ - ~ .. ' :- .: ':f;' ...,... ... ~, ....... , ".
..
2 pay, Ke rn aves kapillynas. Krosninis degintinis kapas Nr. 3 '. ,
,
,
•
1 -~.
I 3 pay. Kemaves kapinynas. Kapo Nr. 5 urna in situ
,
uzpildo pilka smelinga feme, kurioje negausu pe1enll ir pavienill degintinill kaulq, 0 centre -beveik svarus smelis. Svaros degintiniai kaulai dviem krovelemis gulejo patiame kapo duoMs dugne ant akmenll ir ifemio. Vienintele ;kape, rasta duob~ uzpildantioje remeje - kiek au~ciau kaulll - tai 2,5 apvijll falvarines vielos ivijele.
Kapo NT. 3 duobe 1,6-1 m dydzio, 0,4 m gylio. Pailga aSimi orientuota pietrytiq-siaures vakar'-l kryptimi (150"). Jos kr~tai isgristi ,stambokais akmenimis taip, kad jll plolcltesni .sonai atsukti i duobes vidll. Prie pat dugno iSlik~s mazesniq akmem-l vainikelis, 0 pats dugnas vietomis gristas plolcltiais akmenimis. Virsutiniai akmenys ankscrau sudare taisyklingCl statiakampi, fymejus; kapo vietCl to meto femes pavirsiuje. Ariant laulGl, dalis akmenq apskaldyta, . iSjudinta. Visa kapo konstrukcijai panaudoti 24 akmenys. Duot>es vidine ~rdve 1,5xO,4 m dydfio. Duo~ uZpildo pilka smelinga ierne, kurioje negausu . pelenq ir pavieniq degintiniq kauliukq. Svaros degintiniai kaulai su neiymiomis pelenll priemaisomis gulejo duoMs dugne ant akmenq ir salia jll. Duobes remeje
37
rasti skaldyto titnago fragmentai, taeiau kazin ar tai ikapes. Jie galejo patekti i kapll su zememis is buvusios ankseiau ~ioje vietoje akmens amziaus gyvenvietes. Kapo duobes dugne kartu su degintiniais kaulais rasta labai sunykusi ovalo form os gelezine grandis ir dvi mazos Zalvarines vielos grande\es. Visos ikapes neapdegusios.
Kapo Nr. 5 palaidojimas buvo urnoje. Duobes kontorai labai neZymos. Urn os vainikelio krastas buvo 26 cm gylyje nuo dabartinio zemes pavirsiaus, beveik is karto po kultoriniu sluoksniu, datuojamu pirmaisiais amziais po Kr. Urna istatyta i duob~, kurios apatineje dalyje gausu degesiq, ir uzpilta zememis. Urnos iSorinis pavirsius ir vidus vir~utineje dalyje brukSniuotas. Broksniavimas istriZas, ivairiakryptis. Molio mase pilka, vietomis rusva, su grosto granito priemaisomis. Peteliai ir kaklelis neZymiai profiliuoti, kaklelis trumpas, kiek atlostas i isor~. Dugnas plonas, per viduri neZymiai igaubtas. Urnos aukStis 18,7 cm, dugno skersmuo 8,5 em, angos skersmuo 17 em. Nors savo forma ir proporcijomis urna primena to laikotarpio buitin~ broksniuotlljll keramikll, ji be abejones buvo pagaminta specialiai laidojimui. Urnos pavirsiuje nera bOdingo buitinei keramikai pajuodavimo, skiriasi ir dugno forma. Urnll uzpildo pilka smelinga zeme, kurioje areiau dugno labai nedaug smulkiq plonueiq degintiniq vaiko kaulq.
Visq trijq tipq kapq stratigrafija rodo, kad jie vienalaikiai. Ivairios kapl1 konstrukeijos, matyt, reiSkia skirtingll palaidotll asmenq soeia- · lin~ padeti. Sprendziant is kapo Nr. 1-2 medziagos, krosniniuose kapuose buvo seimos palaidojimai. Kapq ehronologija nekelia didesniq abejonill. Budinga I tUkstantmeeiui pries Kr. urna, gelezine grandis krusniniame kape Nr.3 bei kapq stratigrafija leidzia si kapinynll priskirti ankstyvajam gelezies arnziui, matyt, IIIII a. pr. Kr.
Tokio tipo kapai buvo randami ir ankseiau, tik nesulauke sistemingq tyrinejimq. Pirmas i juos atkreipe demesi Zymus Lietuvos proistores tyrinetojas ir paminklq registratorius P. Tarasenka. 1927 m. jis rase: "Lankydami akmens
• • •• v
gadynes sodybq vletas, greta !Valflq zmogaus gyvenimo liekanq rna tome betvarkiai sumestll akmenll kroveliq. Apziun!j~ jas ar kiek pakasinej~ tose vietose zem~, pastebesime, kad tarp akmelll/ yra daug paprasto darbo mo!inill puodll ~ukill ir degintlJ kaulll trupinill. Sitos akmenll kroveles yra liekanos jau suirus ill ak-
38
mens kapll... Neretai dar randame Lietuvoje ir sveikq laidojimo roseliq. Vienas toks roselis yra nelabai seniai rastas Samuliavos dvare (Trakq apskr., Zasliq valse.). Nuemus nuo roselio virsaus keletll akmem/, roselio viduje buvo rastas molinis storomis sienelemis puodas, kuriame buvo tik pelenq ir kaulq trupinill" [18, p. 62]. Be plaeiau zinomo Samuliavos (dab. KaiSiadoriq raj.) kapo, kiek dazniau minimo literatoroje [19, p. 64, pay. 50; 20, p. 2230; 16, p. 36], P. Tarasenka uzfiksavo panasq krosnini kapll Mitkiskiq (Trakq raj.) kaimo laukuose priesais Kernav~, kairiajame Neries krante [19, pay. 3] ir, galbut, Rosiuose (Kaisiadoriq raj.) [19, pay. 5]. Minetus kapus P. Tarasenka priskyre akmens amziui [19, p. 20], taeiau jie matyt. priklau~o. I tO~t. pr. Kr., kada rytq LietuvoJe plaelal paphto kOno deginimo paprotys.
Panasius i Kernaves kapinyno kapus zinome ne tik is artimiausil! apylinkiq. Jie buvo paplit~ ir kitur broksniuotosios keramikos kultoros teritorijoje. Labai artimi laidosena Paveisininkq ir LankiSkiq kapai. TaCiau sie kapinynai yra bruksniuoLOsios keramikos kultoros arealo pakrastyje ir juose pastebima kaimynq itaka. Ypae tai rysku iSanalizavus Paveisininkq kapinyno urnas. Kazin ar jas galima priskirti brokSniuotajai keramikai. Panasi, kaip K~rnave~e, laidosena galejo bUti ir siaures-rytq LletuvoJe. A. Merkevieius mana [16, p. 36-37], kad laikotarpiu pries Kr. turi bQti datuojami ir P. Tarasenkos aptikti degintiniai kapai Velikuskiq (Zarasl! raj.) piliakalnyje [21, p. 412-413]. !aeiau galutinai iSspr~sti sil! kapq ehron~logIJ?S klausimus padetq tik nauji neiStirtos Vehkusklq piliakalnio dalies kasinejimai.
Broksniuotosios keramikos kultoros kapai paprastai bona be ikapiq, irengiami Jie labai negiliai, is karto po velena. Tam, kad to~ kapas isliktq iki musq dienl! ir patrauktl! tyr.lnetojl! demesi, reikia palankil! slllygl!. Kernaves ir Paveisininkq kapus apsaugojo velesnil! epochI! kultoriniai sluoksniai, susidar~ neuzilgo po to, kai kapinynai · buvo apleisti.
Siuo metu rytl! Lietuvoje zinomi jau keli neabejotini broksniuotosios keramikos kultoros kapinynai, datuojami ankstyvuoju ~el~z!es a.mziumi. Tai plokstiniai kapinynai su !vama lal~osena: degintiniais kapais akmenq konstrukclJose, urnose ir paprastose duobese. Surasti artimas analogijas ·kaimynysteje sunku, nes kol k~s nieko neZinome apie I tOkst. pr. Kr. baltll laldosen(J toliau i rytus nuo Lietuvos. Kiek arti-
mesnes analogijos pastebimos vadinamosios "Iuzitem! kulturos mozufI./-varmijos grupes" srityje, buvusiuose Rytprusiuose [22, p. 217-219] ir Milogrado kulturos teritorijoje pieHl Baltarusijoje [4, p. 42-54].
' LITERATURA
I. MHTpocjlaHoB A.r. K HCTopml HaCeJleHHSI CpeAHe~l fienoPYCCHH B :,moxy paHHero )J{eJle3a. ABTopecjl . KaHlI. AHC. Jl., 1955.
2. Kulikauskas P., Kulikauskiene R., Tautavicius A. Lietuvos archeologijos bruofai. V., 1961.
3. Lietuvilj etnogeneze. V .. 1987. 4. MeJlbliHKOBcKall O.H . nJleMelia IOlKHOt'l l:ieJlopyccml B
paHHeM lKeJle3HOM BeKe. M., 1967. 5. CelloB B.B. CJlaBSlHe Bepx>lero nOAHenpoBbSl H nOABHHbSl.
M., 1970. 6. Yp6aHaBH4IOc B.<1> . 3axOp0>lC>lHSl B BOlle: HaxoAKH H HH
TepnpeTal\f1S1 / / ApXeOJlOnlSl H HCTOPHSI nCKOBa H nCKOBCKOH lCMJlH. Te3HCbl AOKJlaJlOB. nCKOB, 1987.
7. AJleKCalillPoB A.A. HeYJIOBflMblt'l llorpe6aJlbHblt'1 06pSlJl / / ApXeOJlOrHSl H HCTOPHSl nCKoBa fl nCKOBCKO~l 3eMJlH. Te3Hcbl JlOKJlaJlOB. nCKOB, 1988.
8. Jaskanis J. Obrzqdek pogrzebowy zachodnich balt6w w schylku starozytnosci (I-V w.n.e.). Wroclaw, Warszawa, Krak6w, Gdallsk, 1974.
9. Velius N. Senoves baltlj pasauleziflra. V., 1983.
10. Szukiewicz W. Cmentat:zYsko neolityczne w Lankiszkach pod NacZlj w pow. Lidzklm, gub. Wilenska /I Pami~tnik Fizyograficzny. 1916. T. 23.
1 L Kuliknuslms P. Paveisininklj , Lazdijlj raj., piliakalnis ir jo tyrinejimai II Istorija . 1970. T. 11.
12. Kulikauskas P. Panemunilj dzOkai ir jotvingiai II Panemunilj dzukai. V., 1970.
13. Kulikauskns P. Ufnemulles piliakainiai I-XIII amfiuje. V. , 1982.
14. GrigalaviCiene E. Bruksniuotosios keramikos lokaliniai variantai Lietuvoje II MADA. 1989. T. 3(108).
15. J1YXTaH A.Ii. BocT04HaSl J1!1TBa B I TblCSl4eJleTHH AO H.3. ABTOpecjl. KaHA. AHC. M., 1990.
16. Merkevicius A. Zalvario - ankstyvojo gelefies amfiaus laidojimo paminklai ir pagrindiniai laidosenos bruo!ai Lietuvoje (issl,:yrus Pajurio ruoUi) II Aktualus kultoros paminkllj tyrinejillllj uzdaviniai. v., 1988.
17. Luchtanas A. Zvalgomieji tyrinejimai Kernaveje ir jos apylinkese II ATL 1988 ir 1989 metais. V., 1990.
18. Tarasenka P. Priesistorine Lietuva. Kaunas, 1927. 19. Tarasenlm P. Gimtoji senove. Siauliai, b.m. 20. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medfiaga. Kau
nas, 1928. 21. Tarasenka P. Apeiginiai Lietuvos piliakainiai II Zi
dinys, 1934. Nr. 11. 22. Okulicz J. Pradzieje ziem pruskich ad p6tnego p.
leolitu do VII w.n.e. Wroclaw, Warszawa, Krak6w, Gdansk, 1973.
• EARLY IRON AGE CEMETERY IN KERNAVE
ALEKSIEJUS LUCHTANAS
SUMMARY
Burial monuments of the Stroked Pottery Culture have been almost unknown until recently. During the excavations in Kernave (the Sirvintos distr.) in the Pajauta valley in 1989-1990, settlements dating from different ages were investigated and a number of cremated graves were discovered. The Kernave burial ground is located on a hillock on the bank of the Neris river, within the territory of neglected settlements of the Stone and Early Bronze ages. An area of 450 m2 was inveMigated and 5 well-preserved cremated graves were uncovered. The burial was very diverse: there were cremated graves in stone constructions Fig. 1, stroked urns of clay (Fig. 2), and simple pits Fig. 3. According to an urn, characteristic of the 1st
millenium B.C., the shrouds and stratigraphy of the graves, the Kernave burial ground is dated t'o the Early Iron Age, most probably 3rd-2nd ce.nturies B.c.
Similar graves, located near Kernave in Samuliava (the Kai~iadorys distr.) and Mitkiilkes (the Trakai distr.) were described in the works of P. Tarasenka in the 3rd decade of the twentieth century. Close analogies come from the borders of the area of the Stroked Culture: graves in Paveisininkai (the Lazdijai distr.) and (Byelo-russia ).
ILLUSTRATIONS
Fig. L Kernave burial-ground. Cremated grave No 4 Fig. 2. Kernave burial-ground. Cremated grave No 3
of stonemounds Fig. 3. Kernave burial-ground. Urn of grave No 5 in
situ
DEGINTINI\J KAP\J IS KERNA vES PAJAUTOS • •
SLENIO ANTROPOLOGINE ANALIZE
•
RIMANT AS JANKAUSKAS
Kremuot4 kaul4 tyrimo problemos nagrinetos daugelio autori4, taciau toki4 darb4 Lietuvoje iki siol nebuvo. Literatoroje nurodoma, kad degint4 kap4 tyrimo rezultatai negali prilygti griautini4 kap4 tyrimams [1]. Toki4 tyrim4 sudetingum<l s<llygoja tai, kad kaulai bona ne tik fragmentiski iT blogiau islik~, bet ir netek~
labai svarbi4 antropologinei ekspertizei detali4, termiSkai pakit~, deformuoti (be to keiCiasi ir histologine kaulo struktura), labai smulkiai fragmentuoti bei neretai tirti tenka labai nedideli kieki.
EksperimentiSkai nustatyta, kad zemiausia kremacijos temperatura, kai ima byreti dant4
39