Pirmasis KTU Alumni naujienlaiškis

Kuo gyvena KTU AlumnaiPIRMASIS NAUJIENLAIŠKIS

Jūsų rankose ar ekrane - pirmasis KTU Alumnų naujienlaiškis. Tikimės, kad jis bent dalinai padės pristatyti, ką šiuo metu veikia KTU Alumnai, kas jau

padaryta ir ką KarTU dar galime nuveikti!

Šiandien KTU Alumnai išgyvena judesio ir veiksmo etapą, kai visi nematomi darbai, susiję su registarcija, juridiniais ir teisiniais dalykais, jau pasibaigę. Šiuo metu turime Alytaus Alumnų klubą, planuojami dar kiti klubai ir padaliniai. Šiandien KTU Alumnai savo veiklą planuoja dvejomis kryptimis: veikla regionuose, susitinkant su KTU/KPI absolventais, ir veikla bendraujant su atitinkamus fakultetus baigusiais KTU/KPI studentais. KTU Alumnų 2-asis gimtadienis, mentorystės programa, ,,Žiemos festas“ - šios veiklos ir dar daugiau kitų laukia KTU absolventų, norinčių

prisimnti Universitetą ir veikti aktyviai.

Šiame numeryje kviečiame Jus susipažinti su dviejų KTU absolventų sėkmės istorijomis, Universiteto ir pasaulio naujausiais išradimais, KTU Slėnio projektu

ir įspūdžiais iš KTU Alumni susitikimo Alytuje.

Malonaus skaitymo, kviečiame dalintis asociacijos vizija ir prisijungti prie veiklos!

Visada laukiantys savo kolegų KTU ar KPI absolventųKTU Alumnų komanda

KTU Alumni naujienlaiškis | 3

Liudas Ubarevičius – KTU Informatikos studijų antro kurso magistro studentas, kartu su Justu Šalkevičiumi, tokių pačių studijų magistro pir-makursiu, yra jaunieji verslininkai, visai neseniai įkūrę įmonę, kurios pagrindinės veiklos – žaidi-mų ir inovatyvių sprendimų kūrimas. Šiandien kalbamės su Liudu, minėtosios įmonės direkto-riumi, apie kliūtis, sėkmes ir įkvėpimą.

Liudai, šiuo metu esi jaunos ir perspektyvios įmonės ,,SneakyBox“ direktorius. Kaip viskas prasidėjo? Papasakok, kaip ir kada iš studento patapai direktoriumi?

Prieš pusantrų metų aš kartu su kitais septy-niais studentais dirbome tiesiog kaip komanda, kūrėme žaidimą ,,Never Future“ ir sumąstėme dalyvauti tarptautiniame Microsoft organizuoja-mame konkurse ,,Imagine cup“. Sudalyvavome, pasirodėme gerai ir išvažiavome į finalą Sidnė-juje, Australijoje. Grįžę įsikūrėme KTU ,,Startup-Space“ verslo inkubatoriuje. Nuo tada įvairūs mentoriai mums padėjo – tiek teisiniais, tiek

įmonės įkūrimo, tiek žaidimų kūrimo klausimais. Dar po kelių mėnesių įkūrėme įmonę ir su ja išvažiavome į Suomiją, Appcampus programą, kurioje toliau tobulinomės, bendravome su žaidimų kūrimo specialistais.

Kaip sekėsi konkurse ,,Imagine cup“? Ar tapo-te laimėtojais?

Konkurse sekėsi gerai, kai į jį užsiregistravome turėjome tik pirmąsias žaidimo ,,Never futu-re“ eilutes. Registracija vyko internetu, reikėjo užpildyti specialią formą, aprašyti, koks bus žaidimas ir pan. Būtent konkurso metu ir buvo padaryta daugiausiai darbo –turėjome labai griežtus terminus ir reikėjo ne tik ,,pagal juos“ spėti padaryti, ką reikia, tačiau ir padaryti gerai. Po internetinės atrankos patekome į finalą, kuris vyko Sidnėjuje, ten praleidome savaitę. Viso finale dalyvavo apie trys šimtai dalyvių, mūsų kategorijoje – dešimt, mes su savo žaidimu likome tarp 5 ir 10 vietų.

Papasakok plačiau apie žaidimą ,,Never futu-re“, koks jis ir kodėl jį tokį sugalvojote?

Konkurso ,,Imagine cup” tema buvo ,,Kaip tech-nologijos gali padaryti pasaulį geresniu”, turėjo-me sugalvoti žaidimą, atsakydami į šį klausimą, ir pasirinkome ekologijos problemos sprendimą kaip pagrindinę žaidimo mintį.

Žaidimo esmė – jaunasis archeologas da-bartiniame pasaulyje kasinėja artefaktą, ir yra perkeliamas penkioliką metų į priekį, kai žemė sunaikinta – aplink monstrai, šiukšlės ir eko

„Sėlinanti dėžė” ir jaunieji kūrėjai, keliaujantys po pasaulį

SneakyBox komanda

4 | KTU Alumni naujienlaiškis

katastrofų padariniai. Žaidimo herojus kovoja su jais ir stengiasi grįžti namo. Vietoje pinigų herojus renka šiukšles, kurias rūšiuodamas meta į spec. bankomatus ir už tai gauna naujus šarvus, ginklus ir panašiai. Pagal paskutinius planus, žaidimą norėtume padaryti 3 dalių – ta pati situacija, tik trys industrijos – darbo klasė, verslininkai ir mokslininkai. Visų šių trijų dalių skirtumas – skirtingas požiūris į ekologiją.

Minėjai, kad grįžę iš Australijos prisijungėte prie ,,KTU Startup Space”. Kaip juos atradote?

Kai kartu su dėstytoju Tomu Blažausku ir kitais studentais susibūrėme į darbo grupelę - fakul-tetas labai skatino tokias darbo grupeles - tame pačiame pastate, kur įsikūręs ,,Startup Space”, gavome auditoriją. Nepamenu, ar mes atrado-me startupą, ar jie atrado mus. Galbūt apie juos išgirdome per KTU Karjeros dienas, gal susipa-žinome fakultete per veiklų pristatymą – tiksliai nepamenu, manau galima teigti, kad tiesiog atradome vieni kitus.

Kaip vyko Jūsų komandos tolesnis augimas?

Tiek iš universiteto, tiek iš startup’o gavome

mentorius – padėjėjus. Kur universitete reikėjo pagalbos, visur ją gaudavome - ar pas katedros vedėją, ar pas dėstytoją – visur mums atsaky-davo, visur durys atviros. Keista, kai kažkas sako, kad uždarytos durys – tereikia pabandyti jas atverti. KTU ,,Startup Space” taip pat skyrė men-torius, kurie dirbo su mumis. Kai kildavo teisinių, programavimo ar kitų klausimų, nukreipdavo į profesionalus, būdavo įkvėpimo serijos, semina-rai, kuriuose kalbėdavo profesionalūs pranešė-jai. Ir į Suomijoje vykusią stovyklą ,,Appcampus” išvažiavome taip pat su startup’o pagalba, pastaroji stovykla ir buvo žingsnis kurti įmonę.

Kodėl atsirado įmonė? Ar tai buvo visiškai verslo ir pelno siekimas?

Labiausiai į įmonės kūrimą pastūmėjo Suomi-joje vykusi stovykla ,,Appcampus” – jie priim-davo tik įmones. Norėdami prisijungti prie šios stovyklos, turėjome ,,įsiforminti” kaip įmonė. Tai buvo rimtas žingsnis – tapus įmone, viskas pa-sidaro rimčiau, atsiranda daugiau atsakomybės. Žmonės dirba, gauna atlyginimus, reikia mokėti mokesčius - kiekviena darbo valanda tampa pinigais.

Kokia konkrečiai yra ,,SneakyBox” veikla?

Mūsų kompanija, tai dvi atskiros šakos – žaidi-mų kūrimas ir interaktyvių sprendimų kūrimas, paremtas Microsoft Kinect technologija. Įvai-rioms įmonėms kuriame interaktyvius stendus. Patirtį, kurią įgauname žaidimų kūrime, pritai-kome stendams, naudojame tą patį žaidimų variklį. Iš esmės, net bet kuris žaidimas su keliais pakeitimais gali tapti interaktyviu stendu.

O į kurią iš šių dviejų veiklų linkstate labiau?

Galima sakyti, kad dalis visos kompanijos dirba su interaktyviais stendais, dalis su žaidimais. Ateityje galbūt turėsime du skirtingus padali-nius, kol kas, kol esame maži, visi daro viską – programuotojai prisideda prie įvairių projektų.

Nuo hobio iki verslo

Liudas Ubarevičius


O kas jums, kaip įmonei, yra finansiškai nau-dingiau?

Labai geras klausimas (juokiasi). Dabar ban-dau suskaičiuoti. Iš esmės, kadangi Suomijoje, Appcampus’e laimėjome ,,grantą” – 20 tūkst. eurų žaidimo užbaigimui, galima sakyti, kad žai-dimų kūrimas atnešė mums didžiausią finansinį indėlį. Tačiau kalbant apie užsakymus, daugiau jų gauname komerciniams stendams.

Ar jūsų kūrinius galima kažkur pamatyti?

Šiuo metu vienas iš mūsų gamintų stendų stovi Druskininkų miško muziejuje ,,Girios aidas”. Ten esančiame stende galima pažiūrėti Lietuvoje gyvenančius gyvūnus, augančius augalus, išsi-aiškinti įdomius faktus, pažiūrėti įvairius vaizdo klipus. Viskas valdoma nesiliečiant prie ekrano, tiesiog judesių pagalba. Taip pat integruotas žaidimas, kai pagal garsą reikia atspėti gyvū-ną. Spėliojome, ar girininkai atėję iškart viską Išspręstų (juokiasi).

Dar vienas sprendimas yra skirtas parodoms. Viena įmonė važiavo į Kiniją pristatinėti Lietuvos dizaino darbų, kadangi yra labai sunku nusivežti visus dizaino darbus, jie sugalvojo tai daryti inovatyviau. Sukūrėme jiems specialią progra-mą, su kuria užteko vietoje (Kinijoje, parodoje) išsinuomoti kelis stendus, nusivežti du kom-piuterius ir du,,Kinect” įrenginius ir, su mūsų sukurta programa buvo galima demonstruoti visą jų turimą galeriją, informaciją apie autorius, jų darbus.

Kiek ir kokių žmonių reikia tokiai įmonei, kaip jūsų? Kokių sričių darbuotojai dirba įmonėje?

Žaidimo kūrimui reikia labai daug skirtingų žmonių. Reikia ir dizainerių, ir programuotojų, reikia garso specialistų, kurie sukurtų žaidimo garsus ir juos apdorotų. Kuriant ,,Never future” turėjome ir rašytoją, kuris kūrė istoriją, turėjo-me žmogų, kuris kūrė pačią žaidimo eigą. Šiuo metu su mumis dirba viešųjų ryšių specialistas. Kadangi esame dar jauna ir maža kompanija, dažnai tas pats žmogus atlieka kelis skirtingus darbus. Šiuo metu įmonėje dirba 7 žmonės.

Kiek laiko truko darbuotojų atranka?

Iš pradžių tą patį produktą vystėme kaip ko-manda, buvome keturiese, penkiese, paskui prisijungė skirtingi žmonės, dirbome ties tuo, paskui įvyko įmonės įkūrimas ir tie patys žmo-nės tapo darbuotojais.

Universiteto indėlis - jei imsi, tai ir gausiKaip dabar įvertintum, ar universitetas davė didelį indėlį tam, ką turi dabar?

Taip, be abejo. Be visų žinių, kurias universitetas duoda – žinoma, svarbiausia, kiek tų žinių pasii-mi – universitetas dar davė ir fakultetą, studentų atstovybę – bendraminčių ratą, o tai yra vienas svarbiausių faktorių. Tie, kurie panašiai galvoja, siekia panašaus tikslo, susibūrę į komandą gali pasiekti labai daug.

Kodėl pasirinkai KTU?

Kai pildžiau stojimo dokumentus, visi mano pasirinkimai buvo susiję su informatika. Pati pirmoji programa sąraše buvo KTU ,,Informati-ka“, čia ir įstojau. Prieš penkis su puse metų, kai stojau, kaip ir dabar, tai buvo ir yra geriausias pasirinkimas tokioms studijoms. Mokyklos lai-kais lankiau KTU kompiuterininkų mokyklą, tai padarė didelį įspūdį.

Ar esi patenkintas studijomis?

Tikrai taip. Iš esmės, kiek pasiėmi, tiek ir gauni. Negirdėjau kad bent vienas dėstytojas būtų kažkam kažko neatsakęs, nepadėjęs, nepaaiški-nęs, kai jo klausė. Visada skirs laiko, jei tik klausi. Jei pats nesimokai ir nesistengi, dėstytojas tikrai nebus susidomėjęs grūsti kažko į galvą.


Asmeninės savybės ir ateities planaiAr stojant į universitetą Tavo tikslas buvo turėti įmonę?

Tokiu minčių niekada neturėjau. Iš pradžių bu-vau studentų atstovybėje, ten veikiau kiek galė-jau, prie to paties mokiausi visada. Man visada buvo įdomūs žaidimai, žinojau, kad noriu veikti kažką susijusių su tuo. Žinojau, kad ir Justas domisi žaidimų kūrimu, pagalvojau, kad galime nuveikti kažką kartu, pasiūliau susitikti, susitiko-me, pakalbėjome, tuo metu jis su kompanija jau dirbo prie ,,imagine cup‘o“, aš prisijungiau prie jų. Įmonė niekada nebuvo mano tikslas – tikslas buvo kurti ir daryti.

Kaip įsivaizduoji save po magistro pabaigimo – kas toliau?

Verslo plėtojimas žinoma, savaime suprantama, tačiau nuo akademinės bendruomenės nutolti nenorėčiau. Apie tolimesnes studijas kol kas dar negalvoju, tačiau likti universitete, dirbti akade-minėje bendruomenėje tikrai norėčiau. Netgi jau dabar tariamės, kad kartu su Justu galėtume fakultete vesti vieną modulį, susijusį su žaidimų kūrimu.

Kaip derinai laiką, kad sugebėjai tiek daug pa-siekti? Tikriausiai buvo ir nuovargio akimirkų – ar rekomenduotum dabartiniams studen-tams eiti tokiu pačiu keliu?

Rekomenduoju visiems bandyti siekti savo tikslo, jei nepavyks – bandyti dar kartą. Nesakau, kad pasiekti savo tikslą yra lengva – nebuvo lengva ir man, žmogus ne visada viską daro tobulai, būna klaidų, vieni yra gabesni, kiti ne. Kai turi daug veiklos, normalu, kad viena ar kita sritis nukenčia, kad ir kaip stengtumeis viską daryti gerai. Derinimas? Kažko reikia atsisakyti, galbūt atsisakai asmeninio gyvenimo dažniau. Daryti tikrai verta, nes rezultatai džiugina daug labiau, nei nuovargis vargina.

Iš esmės, kiek pasiėmi, tiek ir gauni. Negirdėjau kad bent vienas dėstytojas būtų kažkam kažko neatsakęs, nepadėjęs, nepaaiškinęs, kai jo klausė. Visada skirs laiko, jei tik klausi.


Greta Stupelytė su visais dalinasi įspūdžiais iš pirmojo KTU Alumnų susitikimo Alytuje: apie iniciatyvius žmones, perspektyvas ir ateities planus.

Š.m. spalio 3 dieną Alytuje susitiko KTU (bu-vusio KPI) absolventai. Į šį renginį visus atvedė bendras tikslas – vienytis ir plėsti KTU Alumnų gretas ne tik Kaune, bet ir įvairiuose Lietuvos re-gionuose. Susitikimo metu buvo kalbama apie KTU Alumnų veiklas bei perspektyvas Alytaus regione. Taip pat įvyko viktorina, kuri visiems atvykusiems svečiams priminė dalelę gimtosios Alma Mater istorijos.

Renginyje dalyvavo apie šešiasdešimt Alytiškių, kurie atstovavo tokias įmones kaip ,,Hidrobalt“, ,,Alita“, ,,Snaigė“, ,,Omnitel“, ,,Astra“, ,,Lanksti linija“, ,,Kituva“, ,,Kaišiadorių paukštynas“, ,,Almanta“, ,,Tetas“, ,,MiaBaltija“, ,,Infoseka“, ,,Limona“, ,,Al-komplektas“, ,,Bioksas“.

Taip pat dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės, Alytaus Ramanausko Vanago mokyklos bei Alytaus miesto pensininkų bendrijos ,,Bočiai“ atstovai.

Planuojama, kad pagrindinė KTU Alumnų veikla Alytuje bus inžinerinės plėtros galimybės Aly-taus regione.

Norintys prisidėti prie KTU Alumnų Alytuje iniciatyvinės grupės kreipkitės šiais kontaktais – 8 698 48219, Algimantas Staugaitis.

KTU Alumni padalinys - nuo šiol ir Alytuje!

Alumnų susitikimas Alytuje


Naujas akademinės bendruomenės pasididžiavimasKTU Alumni bendruomenės nariai nusprendė pasidomėti daug diskusijų sukėlusiu ir daug dėmesio susilaukusiu naujausiuoju Universiteto pastatu, papuošusiu K. Baršausko gatvę, aka-deminės bendruomenės tarpe sutrumpintai vadinamuoju ,,Slėniu“.

Pasivaikščioję unikaliame pastate, apžiūrėję įspūdingą architektūrą, kiek primenančią rytų filosofiją, pakalbinome KTU Plėtros projektų centro vadovę, docentę Eveliną Meilienę, siek-dami išsiaiškinti kiek daugiau apie visiems taip rūpimą projektą.

Visi kalbą apie slėnį ir jo funkcijas, naudas mokslui ir verslui. Kada pagal projektą bus atidarytas slėnis ir kada bus galima juo nau-dotis?

Visų pirma norėčiau patikslinti – tai, ką mes vadiname slėniu, tėra projektas, kurį įgyvendina mūsų Universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos energetikos institutas. Taigi, mūsų pastatą vadinti Slėniu nėra tikslin-ga, tikslus jo pavadinimas yra ,,Atviros prieigos MTEP centras“.Atsakant į klausimą, minėtojo pastato atidary-mas planuojamas Vasarį, visa mokslinė įranga sukeliauti turėtų birželį.

Kokios mokslinės paslaugos ten planuoja-mos?

Centre bus itin modernių laboratorijų, tai ,,Šva-rusis kambarys“ – vienintelė tokia laboratorija pabaltyje, kurioje bus galima atlikti įvairiausius medžiagų dalelių tyrimus, stebėti jų sąveikas, taip pat šiuo metu įrenginėjamas vienintelis Lietuvoje ,,Švino kambarys“ – itin naudingas ultragarso instituto tyrimams, informatikams taip pat skirta daug paslaugų, bus realaus laiko

centras. Pagrindinės trys mokslo kryptys, kurios teiks mokslines paslaugas, tai darnioji chemija, informatika ir mechatronika.

Slėnio projektas išskirtinis tiek KTU, tiek Kau-nui. Ar galėtumėte pavardinti keletą skaičių kurie apibūdintų KTU Slėnį? Projekto suma, preliminarių darbuotojų skaičius, patalpų plotas ir pan.?

Visa projekto vertė - virš 123 mln., iš kurių virš 87 mln. skiriama mokslinės įrangos įsigijimui. Į minėtąjį centrą susikels visi mūsų mokslo insti-tutai, pagal projekto rezultatus bus sukurta 81 nauja darbo vieta, iš viso planuojama apie 200 darbo vietų, ir tai tik mokslo tyrimų sektoriuje. Tas pats pastatas buvo statomas ir iš kito pro-jekto - ,,Verslo inkubatoriaus ir technologijų demonstravimo centro“, kurį finansuoja ūkio ministerija, taigi dalis patalpų skirta verslo nuo-mai. Bendras pastato plotas netoli 13 tūkst. m2, iš kurių 4000 m2 skirta verslo inkubatoriui.

Kiek centre planuojama įkurdinti įmonių ir kokių?

Tikslų įmonių, kurios įsikurs, skaičių pasakyti sunku, tai priklauso nuo to, kiek įmonė norės nomuoti vietos. Kalbant apie tai, kokie versli-ninkai turėtų įsikurti - stengiamasi, kad tai būtų jaunos įmonės (atitiktų inkubatoriaus paskirtį) ir būtų susietos su tam tikra strategine moksline kryptimi. Norisi, kad įmonė būtų suinteresuota, kas vyksta laboratorijose, ir lygiai taip pat moks-lininkai suinteresuoti spręsti problemas, kurias pateikia įmonės.Minėtojo Ūkio ministerijos projekto partneris yra Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas(KAITP), kuris kuruoja jaunimo verslumo programą, padedančią jauniesiems verslinin-kams ,,startuoti“, taigi centras teiks ir tokias paslaugas.

Koks pagrindinis iššūkis šiandienos darbe su Slėnio projektu?

Šiandien pagrindinis iššūkis yra darnus darbas tarp mokslininkų ir verslininkų, nes šiame etape bendradarbiavimas reikalingas labai glaustas, verslui reikia užčiuopiamos naudos iš mokslo, o mokslas turėtų savo tyrimus labiau orentuoti į verslą.


Kalbiname Rolandą Žakelį - Kauno techno-logijos universiteto mokslų daktarą, tyrėją, mokslininką, prisidėjusį prie unikalaus pasaulyje atradimo - žmogaus galvospūdžio matuoklio. Pastarasis prietaisas unikalus pasaulio mastu, kadangi iki šiol galvospūdis buvo matuojamas naudojant gręžimo ir papildomų prietaisų įvedi-mo į galvą ar stuburą metodus. Rolando Žake-lio tyrinėtas prietaisas galvospūdį pamatuoja fiziškai neįsiskverbdamas į žmogaus organizmą. Tai prietaisas, sukėlęs revoliuciją ir priartinęs galimybę galvospūdį matuoti taip pat paprastai, kaip yra matuojamas kraujospūdis. Pastarasis matuoklis jau gelbsti Lietuvos gydymo įstai-goms, negana to, juo susidomėjo ir NASA – būtent todėl R. Žakeliui kelionės į Hiustoną tapo bene kasdieninės.

Rolandai, dabar esate pasiekęs tikrai daug. Pa-pasakokite, nuo ko viskas prasidėjo? Kokiomis studijomis pradėjote savo kelią Universitete?

Savo bakalauro studijas pradėjau KTU Teleko-munikacijų ir elektronikos fakultete, studijavau elektronikos inžineriją. Mano bakalaurinio darbo vadovas buvo profesorius Algimantas Bronis-lavas Čitavičius, darbo tema - „Modemo mo-

delis MatLab aplinkoje“. Toliau tęsiau magistro studijas tame pačiame fakultete, žinias gilinau toje pačioje specializacijoje. Magistrinio darbo vadovas buvo tas pats, darbo tematika - „Elek-tros tinklo triukšmo analizė“. Pasimokės universi-tete 6 metus nusprendžiau imtis ir doktorantū-ros studijų. Pastarąsias pradėjau pas profesorių A.B. Čitavičių. Sekėsi neblogai, tačiau po pirmų dviejų metų supratau, kad kažko trūksta, sritis, kurią analizuoju tampa nebeįdomi. Buvau net sustabdęs studijas ir planavau išvykti į P. Korėją, bet laimingo atsitiktinumo dėka susitikome su profesoriumi Arminu Ragausku, ir būtent šis su-sitikimas ir pokalbis lėmė, kad aš likau Lietuvoje ir toliau tęsiau doktorantūros studijas, vadovau-jamas A. Ragausko tyrinėjau naująjį galvospū-džio matavimo metodą.

Ką planavote veikti P. Korėjoje? Ar nesigailite, kad pasilikote čia?

Kai pajutau šiek tiek mažėjantį susidomėjimą tuometinėmis studijomis, ėmiau žvalgytis kitų galimybių. Ir susiradau labai intriguojantį pasiū-lymą - važiuoti mokytis į P. Korėją pagal mainų programą, KTU kaip tik buvo pasirašęs sutartį. Būčiau buvęs pirmas toks studentas, net buvau pradėjęs bendrauti su Samsung Industries - jie būtų pilnai mane finansiškai išlaikę kaip studen-tą. Net siūlė iš pradžių atvykti studijuoti pusei metų, o po to pasirašyti sutartį, pasilikti ir baigti studijas čia, o po studijų pagal darbo sutartį dar padirbėti porą metų. Buvo tikrai intriguojantis pasiūlymas, buvau išklausęs reikiamus kursus. Bet viskas gavosi gerai - likau čia Lietuvoje nė kiek nesigailiu.

KTU Doktoranto tyrimai atvėrė kelius į kosmosą

Galvospūdžio matuoklis pristatomas NASA darbuotojams. R. Žakelis - antras iš dešinės.


Kodėl nusprendėte pasilikti, kokios priežastys sulaikė nuo išvažiavimo?

Profesorius A. Ragauskas. Jis sudomino savo projektu, priėmė daryti tyrimus. Kažkada nuoširdžiai prisipažinau ir išsipasakojau savo planus, kad sunkus metas dabar, trūksta moty-vacijos, Universitetui nelabai reikia manęs, pats save išlaikau, mąstau, jei rasiu ką gero niekas nesutrukdys „pakelti sparnus“ - tada profeso-rius iškart sureagavo ir, nenorėdamas paleisti manęs, jau kitą diena įdarbino į projektą. Taip ir grįžo susidomėjimas, motyvacija ir mokslinių tyrimų aistra. Žinoma, didžiausią įtaką turėjo profesorius kaip akademas ir jo neapsakomai įdomus tyrimas. Visada sakiau - Studento karjera priklauso nuo vadovo. Vadovas geras, progre-sas teigiamas, vadovas blogas - iš karto visos studijos stoja. Profesorius A. Ragauskas yra labai geras vadovas.

Ar P. Korėja buvo vienintelė galimybė ar pla-nas išvykti svetur?

Ne. Magistro studijų metu pagal erasmus pro-gramą studijavaue Suomijoje. Ten turėjau nuos-tabes akademines galimybes. Mano ten atliktais tyrimais buvo susidomėjusi ABB įmonė, kvietė pas save dirbti. Bet patriotizmas man neleido nukrypti nuo kelio – grįžau į Lietuvą.

Kodėl studijos Suomijoje paliko tokį didelį įspūdį?

Ten praleistas laikas buvo nuostabus, pilna galimybių, kurios motyvuoja ne judėti į priekį, o bėgti į priekį. Studijavau Helsinkio technologijos universitete. Nuostabu buvo tai, kad laboratori-jos veikė absoliučiai visą parą, ateik kada tik nori ir gali, ir dirbk. Visus darbus atlikdavome univer-sitete, namų darbų namams nelikdavo. Nuos-tabu buvo tai, kad norėdamas atlikti tyrimus, gaudavau „viską“, visus naujausius į renginius.

Grįžtant prie Jūsų disertacijos ir pasaulį sudre-binusio projekto – minėjote, kad prie projekto pradžioje prisidėjote darydamas tyrimus, gal galite plačiau papasakoti apie visą Jūsų indelį?

Kaip minėjau, pradžioje padariau disertacijos santrauką. Aparatūra ir prototipai buvo paga-minti. Ėmiausi testavimo ir prietaiso validacijos. Pradžioje padariau apie 100 testų ,,ant savęs“, po to pradėjau testuoti pacientus. Bendradarbiavo-me su Kauno, Vilniaus klinikomis. Kai jie turėda-vo į komą patekusį pacientą – informuodavo ir mes atvykę padarydavome savo neinvazinio metodo galvospūdžio matavimą, o po to medi-kai padarydavo senai žinomą matavimą invazi-niu metodu. Tada sulygindavome parodymus. Ne visada galėdavome sulyginti, nes būdavo, kad invaziniu metodu nepavykdavo pamatuoti ir turėdavome tik mūsų neinvaziniu metodu pa-darytus matavimus. Iki šiol tobuliname sistemą ir vis renkame sistemos tikslumo duomenis.

Ar sunkus visas matavimo procesas, kiek jis užtrunka?

Naujasis procesas ženkliai greitesnis už senąjį. Patyręs specialistas, kaip aš, gali užtrukti at-

Iš esmės, kiek pasiėmi, tiek ir gauni. Negirdėjau kad bent vienas dėstytojas būtų kažkam kažko neatsakęs, nepadėjęs, nepaaiškinęs, kai jo klausė. Visada skirs laiko, jei tik klausi.

Štai ką apžiūrėjo R.Žakelis su kolega, nuvykęs į Hiustoną


me naują misijų centrą, kurį paleido šį rudenį. Jis dirbs prie ekspedicijos į Marsa.

Ar tiesa, kad svečių iš NASA sulaukėte ir čia?

Taip, jie buvo pas mus sausio mėnesį, pasižiūrė-jo ar įmanoma įvaldyti prietaisą. Pasibandė, įval-dė, patiko, pasikvietė mus pas save. Dabar kaip tik laimėjome projektą, važiuosime vėl pas juos. Patikrinsime, ar prisimena, ką išmokę, apmoky-sime naujus operatorius. Ir tada paliksime vieną prietaisą pas juos, kad galėtu atlikti testavimo tyrimus vietoje.

Ar nekyla noras pasilikti ten, Amerikoje?

Kaip jau minėjau, turėjau vilionių dirbti svetur ir prieš tai, bet aš ištikimas Lietuvai. Ten didelė šalis, jie įvaldę biznio strategijas, todėl išlikti yra labai sunku. O čia Lietuva, čia viskas tik praside-da, čia žalia dirva augti. Džiaugiuosi tuo, ką turiu čia ir nedomina kiti pasiūlymai. Turiu viziją ir planus, ką noriu nuveikti čia.

Kokie Jūsų ateities planai?

Artimesnėje ateityje tikslas sumažinti prietaiso sisteminį bloką, kad atsirastų galimybė išsiųsti jį į kosmosą. Tolimi šio projekto planai yra pri-taikyti jį rinkai - padaryti mažą ir elementariai naudojamą. Kaip kraujospūdžio matuoklį - paprastą, suprantamą ir tik su keletu mygtukų. O pedagoginiuose planuose būtų pradėti šios srities biomedicinos disciplinos modulį, išvys-čius prietaiso techniką, apmokyti jaunus specia-listus. Į šios technikos įvaldymą įeiną daug sričių ir disciplinų.

Ar turite planų pats kilti į kosmosą?

Dabar artimiausi planai yra apmokyti kosmo-nautus, kurie galėtų dirbti su sistema. O jei bus galimybės ir žinosiu, kad tikrai grįšiu, bent pabūti tarptautinėje stotyje tikrai norėčiau.

Interviu metu Rolandas atskleidė kiek komišką, tačiau Amerikiečius tikrai abstulbinusį faktą – Lietuviai pirmieji į kosmosą paleido... picą!

Filmuotą picos pakilimą ir visą skrydį galite pa-žiūrėti internete: http://youtu.be/u9KFF-cKwu4

likdamas sureguliavimą nuo 10 sekundžių iki 30 minučių. Bet dabar dirbame prie sistemos robotizavimo, kad būtų galima atlikti prietaiso kalibravimą automatiškai.

Ar šis prietaisas yra kaip nors kenksmingas žmogui?

Ne, visiškai nekenksmingas.

Kiek šiuo metu prie šio projekto dirba žmo-nių?

Dirba įvairūs specialistai, jei kalbėsime tik apie inžinierius, tai dirba 3-4 šiuo metu.

Žinome, kad Jūsų galvospūdžio matuokliu susidomėjo NASA. Jie patys į jus kreipėsi?

Taip.

Kam šis įrenginys reikalingas kosmoso tyrė-jams?

Kaip jau minėjau, šis prietaisas unikalus tuo, kad norint išmatuoti galvospūdį, nereikia ,,žaloti“ žmogaus, tai atliekama neinvaziniu metodu. NASA šį prietaisą testuoja, ir jei nekils jokių problemų, jie norėtų juo naudotis įvairiose ekspedicijose ir net siųsti į Marsą. Kol kas kos-minėje medicinoje šio matavimo atlikti nebuvo įmanoma.

Žinoma, prieš siunčiant prietaisą į kosmosą reikės sumažinti jo didį.Prietaiso nauda kosmoso tyrėjams tokia, kad iš esmės ji atvertų naujas tyrimų galimybes. Būtu galima pradėti tyrimus ir sužinoti, kokie pokyčiai vyksta kosmonautų galvose po pabuvimo kos-mose, rasti naujus gydimo priemones apsirgu-siems, nes dabar astronautus kankina dažnos galvos ligų problemos. Šis prietaisas leistų rinkti stebėjimo informaciją ir kosmose – kur pastaro-sios problemos ir atsiranda.

Kiek girdėjome, Jums ne kartą teko pabuvoti Amerikoje. Buvote NASA tyrimu stotyje. Ar ten vykstate vienas? Kokiais tikslais, ką veikia-te?

Dabar dviese su vienu doktorantu buvome Hiustone, Teksaso valstijoje. Buvome viename iš tyrimų centrų - ,,Johnson space“ centre. Matė-


Technologijų naujienos Lietuvoje ir pasaulyjeKas buvo išrasta Universitete, kuo stebisi pasaulis ir kokiais dar neregėtais prietaisais naudosimės jau labai greit? Trumpa technologijų, apie kurias turi žinoti kiekvienas technologijų universiteto absolventas, apžvalgą pateikia Dainius Stasiulis.

Irklavimą simuliuojantis – treniruoklis

Kauno technologijos universitete Aurelijaus Domeikos apgintoje daktaro disertacijoje buvo sumodeliuotas irklavimo stimuliatorius. Prietai-są pagamino Dr. Aurelijus Domeika su kolega Dr. Vytautu Grigu. Prietaisas unikalus tuo, kad užtikrina pasipriešinimo jėgos reguliavimą. Tre-niruoklis turėjo tokias geras technines savybes, kad jis buvo pritaikytas reabilitacinis treniruoklis. Šiuo metu naudojamas įvairiom reabilitacijom. Esant galimybei reguliuoti apkrovas, naudo-jamas sustiprinti ir atstatyti po kelio, klubo, nugaros, peties, alkūnių traumų. Naudojamas sustiprinti gyvuosius audinius. Šiuo metu prie-taisą gaminą ir tiekia rinkai A. Domeikos įkurta įmonė „Abili“.

Terminatoriaus rega? Teleskopiniai kontakti-niai lęšiai jau gaminami.

Kaip manote, ar įmanoma vienu dešinės akies mirktelėjimu priartinti vaizdą it su teleskopu? O po to, mirktelėjus kaire akimi, grįžti į pradinį matymą? Primena fantastinį filmą, tiesa? Tačiau ši fantastika jau tampa realybe.Aukščiau aprašytoji technologija - tai viena iš teleskopinių kontaktinių lęšių panaudojimo ga-limybių ir naujas išradimas, kurį sukūrė Kalifor-nijos San Diego universiteto (UCSD) ir Švedijos technologijų institutas Lausane.Žinoma, šiuo metu esamas prototipas yra dide-lis ir nepatogus, bet naudojantis naujausiomis ir sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, siekiama šiuos lęšius padaryti patogius naudo-jimui.

Daugiau informacijos rasite:http://bit.ly/1dn7ot7.Šaltinis http://www.technewsdaily.com

Dr. Aurelijus Domeika

Teleskopiniai kontaktiniai lęšiai ant modelio akies atrasti ir sukurti Kalifornijos San Diego universitete


Išmanieji langai sustabdo karštį ir generuoja elektrą

Išmaniųjų įrenginių technologija plinta it viru-sas. Prie pastarųjų įrenginių prisijungė ir moks-lininko iš Šanhajaus universiteto sukurti langai - skaidrūs langai, kurie reguliuoja temperatūros svyravimus, užtikrintai taps savotiška revoliucija.

Nors sakoma, kad išmanių langų sujungti su saulės kolektoriais neįmanoma, kad jie galėtų ne tik saugoti šilumos energiją, bet ir generuotų elektrą, bet tyrėjai stengiasi tokias kalbas pa-neigti it siekia sukurti langą, kuris galėtų pakeisti savo optines savybes, atsižvelgiant į tempera-tūrą ir tai padaryti be papildomo mechanizmo. Tokie langai galėtų ne tik reguliuoti patenkan-čios šilumos kiekį, apšvietimą, bet ir generuoti elektrą.Daugiau informacijos:http://bit.ly/1dn7ot7Šaltinis http://www.livescience.com

Pirmas kalbantis ir vaikštantis “bioninis žmo-gus”

Pristatome, tai - pirmasis „Bioninis žmogus“ kuris geba klabėti ir vaikščioti. Visas šio žmogaus pro-totipas buvo sukurtas iš sintetinių kūno dalių.Robotas su žmogaus veidu buvo pagamintas Londone, Shadow Robot Company įmonėje, norint pademonstruoti medicinos laimėjimus bionikos kūno dalių ir dirbtinių organų srityje.Visa projekto idėja yra sujungti visas jau sukur-tas dirbtines žmogaus kūno dalis į vieną viene-tą.

Daugiau informacijos čia: http://reut.rs/17QThJ9Šaltinis www.routers.com

Balsas, padedantis neregiams matyti

Mokslininkai iš Bath universiteto Anglijoje sukū-rė technologiją, kuri neregiams vaizdus paverčia garsais. Sistema, pavadinta „vOICe“, suteikia efektyvų neinvazinį (be prisilietimo) būdą ne-regiams orientuotis aplinkoje. Aplinkos objektai yra analizuojami kaip dvimatės nuotraukos ir pagal objekto dydį ir tankį yra sudaroma grasų amplitudė ir tonai.

Video medžiaga: http://bit.ly/17F4oowŠaltinis www.routers.com

Akių judesiai gali būti ateities asmeninių kompiuterių slaptažodžiai

,,Nėra dviejų žmonių, kurie į pasaulį žiūrėtu taip pat“, teigia mokslininkai, atradę, kad skirtingi žmonės, žiūrėdami į paveikslą, savo žvilgsnį nukreipia į skirtingus dominančius taškus ir tai atlieka skirtinga seka. Netgi jei du žmonės seka tais pačiais vaizdo taškais, jų akys juda skirtingai. Todėl Olegas Komogortsev, kompiuterių moks-lininkas iš Teksaso valstijos universiteto San Marco, nori sukurti sistemą, kuri galėtų identifi-kuoti žmones pagal tai, kaip jie judina savo akis, žiūrėdami į savo kompiuterio monitorių.

Daugiau informacijos:http://bit.ly/RrBvZxŠaltinis www.technewsdaily.com

Bioninis Žmogus

Documents

Pirmasis KTU Alumni naujienlaiškis