6
PIVAŠIŪNAI VIETA, SUBURIANTI PILIGRIMUS Sudarytoja Birutë Malaðkevièiûtë, 2019 Nuotraukø autoriai: A. Balèiûnas, G. Bernatavièius, J. Bubnienë, B. Malaðkevièiûtë, A. Purvinytë, G. Tamoðiûnienë, L. Valentaitë Pivaðiûnø amatø centro ir Alytaus rajono savivaldyb s administracijos archyvø nuotraukos. , ė Alytaus turizmo informacijos centras www.alytusinfo.lt S. Dariaus ir S. Girëno g. 1, 62137 Alytus Tel.: +370 315 52 010, +370 687 07 703 El. paðtas [email protected] ALYTAUS RAJONAS ALYTAUS RAJONAS

PIVAŠIŪNAI - alytusinfo.lt 2019 m.pdf · didžiosios salos ataidėjęs motušės balsas: „Pasiimk savo daliąirneberaudokdaugiau.“Šiojikraitįpasiėmusi,oskrynią paliko ežere

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

PIVAŠIŪNAIVIETA, SUBURIANTI PILIGRIMUS

Sudarytoja Birutë Malaðkevièiûtë, 2019

Nuotraukø autoriai: A. Balèiûnas, G. Bernatavièius, J. Bubnienë,B. Malaðkevièiûtë, A. Purvinytë, G. Tamoðiûnienë, L. Valentaitë

Pivaðiûnø amatø centro ir Alytaus rajono savivaldyb sadministracijos archyvø nuotraukos.

,

ė

Alytaus turizmo informacijos centras

www.alytusinfo.lt

S. Dariaus ir S. Girëno g. 1, 62137 AlytusTel.: +370 315 52 010, +370 687 07 703

El. paðtas [email protected]

ALYTAUS RAJONASALYTAUS RAJONAS

Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šaliadidelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero.

Dėl Pivašiūnų pavadinimo kilmės pateikiamos dvi nuo-monės. Viena jų, kad Pivašiūnų pavadinimas kilęs iš upė-vardžio . Apie šį upelį pasakojama legenda –kadaise jis buvo sraunus ir gilus. Kovų su kryžiuočiais laikaisLietuvos kariuomenės vyrai ir vadai sustodavo pailsėti ir arkliųpagirdyti, ieškodavo seklesnių vietų perbristi upelį. Sraunisrovė galėjo raitelį su šarvais ir žirgu nunešti. Tik drąsiausiejisugebėdavo įveikti šią kliūtį.

Kiti teigia, kad Pivašiūnų pavadinimo kilmė yra asmen-vardinė – iš lenkiško (liet. Pivašius). Tokį atsakymą1921 m. Pivašiūnų pradžios mokyklos mokytojui atsiuntėkalbininkas Kazimieras Būga, kai mokytojas pasiteiravo, argalima Pivašiūnų pavadinimą kildinti iš žodžių „pieva“ ir„šienas“.

Rašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi nuo XVII a.,tačiau įvairūs ženklai (pvz., netoli Pivašiūnų esantys pilkapiai)rodo, kad čia gyventa gerokai anksčiau. 1630 m. gretagyvenvietės iškilo medinė bažnyčia, kurios fundatoriusJonas Klockis prieš mirtį aplinkines žemes ir bažnyčiątestamentu paliko Trakų benediktinų vienuolynui. Vienuoliaičia tvarkėsi beveik du amžius: plėtė miestelį, turėjo tris kalvesir plytinę, įrengė kelias smukles. Labiausiai šį kraštą išgarsinoJ. Klockio iš užsienio parvežtas Švč. Mergelės Marijos pa-

Pievesa

Piwosz

veikslas, per karus ir gaisrus nenukentėjęs, XVII a. bažnytinėsvyresnybės pripažintas stebuklingu. Sakoma, kad ste-buklinga galia ir amžiumi jis prilygsta Aušros Vartų Madonospaveikslui. Todėl nenuostabu, kad Pivašiūnai vadinami PietųLietuvos Šiluva – į Žolinės atlaidus suplūsta tūkstančiai mal-dininkų iš visos šalies ir užsienio. Šis paveikslas pavaizduotas irPivašiūnų herbe, kuris patvirtintas Prezidento 2006 m.gegužės 24 d. dekretu. Mėlynajame herbo skydo lauke,simbolizuojančiame dangų, dvasios ramybę, gulsčiamesidabriniame pusmėnulyje ragais į viršų auksinis PivašiūnųŠvč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu paveikslas, viršujeapsuptas 12 mažesnių auksinių ir 12 didesnių sidabriniųšešiakampių žvaigždžių, papėdėje – heraldinis juodastrikalnis. Jis simbolizuoja bažnyčios, mokyklos ir piliakalniokalnelius.

Miestelyje 1905 m. buvo atidaryta pradžios mokykla, jojedirbo du mokytojai. Tarpukariu Pivašiūnuose veikė paštoagentūra, policijos punktas, girininkija, malūnas, lentpjūvė,vėliau ir kavinė-parduotuvė, pieninė, buvo įsikūręs ir ban-kelis.

Šiandien Pivašiūnai – seniūnijos centras. Jis mielai priimapiligrimus ir smalsius keliautojus. Čia galima ne tik pailsėti,surasti dvasinę ramybę, tačiau turiningai ir smagiai praleistilaiką Pivašiūnų amatų centre ar prie Ilgio ežero įrengtojepoilsio zonoje.

Seniūnijos teritorijoje įkurtas Pivašiūnų geomorfologinisdraustinis.

PIVAŠIŪNAI – vieta, suburianti piligrimus

Piva i naið ûPiva i naið û

LANKYTINOS VIETOS

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baž-nyčia. Pastatyta 1825 m., medinė. Ji – garsiausia Alytauskrašte ir vienintelė klasicistinio stiliaus Lietuvos bažnyčia,išlaikiusi ypatingą lotyniško kryžiaus struktūrą, kuriai būdingaišilginių tūrių ir kryžmos dinamika. Šalia stovi medinė varpinė.1929 m. vaikų laikraštyje „Žiburėlis“ Pivašiūnų mokinukasrašė: „Pivašiūnų bažnyčia pastatyta labai gražioj vietoj antaukšto (171 m) kalno, kuris apaugęs plačiomis pušimis,beržais, klevais ir kitokiais medžiais ir pilnai pristatytas kryžių.“Bažnyčios viduje yra retai kur Lietuvoje aptinkamas apei-namasis altorius. Jame kabo stebuklingas Švč. MergelėsMarijos paveikslas. Kardinolas Vincentas Sladkevičius1988 m. vainikavo Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu popiežiausJono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jaiNuliūdusiųjų Paguodos titulą. Įspūdinga interjero dalis – 15medinių baltai dažytų skulptūrų su paauksavimais. Piva-šiūnai nuo seno garsūs Žolinės atlaidais, jie čia vyksta visąsavaitę. Tomis dienomis šią vietą aplanko tūkstančiai mal-dininkų iš visos Lietuvos ir užsienio. Pivašiūnų bažnyčia –vienas iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje objektų(www.piligrimukelias.lt). Šventoriaus kapinėse yra nemažaisenovinių vertingų antkapių.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statiniųkompleksas (bažnyčia, kapinių tvora su vartais, koplyčia,senoji klebonija, jos dvi klėtys, ledainė, ūkinis pastatas irmonumentalus kryžius) įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūrosvertybių registrą.

Greta bažnyčios varpinės stovi menininkės LeokadijosBelvertaitės 1945–1948 m. sukurta

.Švč. Mergelės Marijos su

kūdikėliu Jėzumi skulptūra

Įkalnėje, šalia laiptų į Pivašiūnų bažnyčiosšventorių, yra

(aut. Algirdas Judickas, 1988 m.).

. Netoli bažnyčios, kitapus gatvės,senosiose kapinėse, kurios dabar jauužstatytos namais, senosios bažnyčios vietojeXIX a. viduryje buvo pastatyta ši koplyčia-mauzoliejus.

Rožinio džiaugsmingųjų slė-pinių stotys

Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus

Miestelį puošia 2006 m. per Žolinės atlaidus atidengtaspaminklas Lietuvos Tarybos nariui,

,jis Pivašiūnų bažnyčioje klebonavo 1911–1927 m.

(GPS N 54° 27 38.9 E 24° 22 09.2legenda porina, kad ant šio piliakalnio senovėje buvusišventykla ir tuomet jis nebuvęs toks aukštas. Čia žmonėseidavo melstis ir nešdavo kepurę žemių, taip ir supylė šįpiliakalnį. Dar pasakojama, kad Pivašiūnų piliakalnispriklausė Pilėnų kunigaikščio Margio sūnui. Todėl ir narsusiskunigaikštis esą jame ir palaidotas.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. Puiki piliakalnio panoramaatsiveria juo grožintis nuo bažnyčios šventoriaus.

(GPS N 54° 26 07.7 E 24° 09 04.3ės kairiajame krante, Bazorų kaime.

Aikštelė ovali, pailga, šlaitai vidutinio statumo. Piliakalnis ilgąlaiką buvo niokojamas: aikštelė ariama, pietiniame šlaitekastas žvyras. Greta piliakalnio buvo papėdės gyvenvietė. Įrytus nuo piliakalnio yra kapinynas, išlikę senų žmonių pasa-

Vasario 16-osios Ne-priklausomybės Akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui

Pivašiūnų piliakalnio

Bazorų piliakalnis

ʹ ʺ ʹ ʺ

ʹ ʺ ʹ ʺ

)

) yraatskiroje kalvoje, Punel

kojimai, kad čia buvo palai-doti kažkokie milžinai, todėltoje vietoje nearę žemės.

Piliakalnis datuojamasI tūkst. Sunkiai randamas.

Piva i naið ûPiva i naið û

Daugų seniūnija

Jodinėjimas

Paminklas partizanų žuvimo vietoje

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1825 m., ir jos altoriujeesantis stebuklinga galia garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kurį kardinolas V.Sladkevičius 1988 m. vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikėNuliūdusiųjų Paguodos titulą. Senoji klebonija, koplyčia.

Pivašiūnų piliakalnis

Einoronių piliakalnis

Senosios Pivašiūnų kapinės

Paminklas, skirtas Lietuvos tarybos nariui, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktosignatarui kunigui Alfonsui Petruliui, kuris Pivašiūnų bažnyčioje klebonavo nuo 1911 iki 1927metų.

Žydų kapinės ir genocido vieta Klydžionių kaime

Atminimo ženklas partizanų žūties vietoje

Bazorų piliakalnis

Einoronių piliakalnis

Ilgio ežeras su Skrynios ir Muzikos kalvomis.

(GPS N 54° 26 39.5 E 24° 2327.5k įrengtas Einoroniųkaimo apylinkėje vyrau-jančioje kalvoje. Aikštelėovali, pailga, šlaitai ganastatūs, apie 20 m aukščio.Piliakalnis apardytas arimų,

šiaurinėje aikštelės dalyje stovėjusio trianguliacijos bokšto.2001 m. buvo tiriamas nedidelis aikštelės plotas. Aptiktabrūkšniuotos keramikos, titnaginių dirbinių. Radiniaidatuojami akmens ir bronzos amžiais.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pradžia.Sunkiai randamas.

Pasa-kojama, kad labai seniai čia buvusi lyguma – pievos sukeletu salelių bei kalvelių. Ant vienos buvęs aukuras irkūrenta šventoji ugnis, aplinkui augę milžiniški ąžuolynai. Kaišiuose kraštuose pasirodę krikščionių vienuoliai ir, ant vienoskalvelės pasistatę bažnyčią, ėmę niekinti pagonis, žyniaijuos prakeikę sakydami: „Tebūnie čia ežeras, ilgas kaippievomis apaugusi lyguma.“ Tada staiga sudrebėjusi žemė,viskas pradėję grimzti gilyn, suskambėjęs prasmegęs žemėnir varpas su bažnyčia. Lyguma buvusi užlieta vandeniu – taipatsiradęs Ilgio ežeras. Tie, kurie nespėję pasitraukti,prasmegę kartu su žeme. Gyva liko mergelė Vaičiukutė, kuriturėjo ištekėti už karžygio Gulbino, bet bangose pražuvo joskraitis. Gailiai raudojusi mergelė ant ežero kranto, kolsujudusios bangos išplukdžiusios jos kraičio skrynią, o nuodidžiosios salos ataidėjęs motušės balsas: „Pasiimk savodalią ir neberaudok daugiau.“ Šioji kraitį pasiėmusi, o skryniąpaliko ežere prie kalnelio, kuriam prigijo Skrynios vardas. Antpriešingame ežero krante esančios kalvos karžygys Gulbinassu mylimąja vestuves kėlė. Savaitę ar dvi puotavo, mu-zikantai pasikeisdami grojo be perstojo. Vienas iš jų čia netapsigyveno ir grodavo kalvos viršūnėje iki pusiaunakčio,pilies gynėjus linksmindavęs ir žuvusius apraudodavęs. Taip

ʹ ʺ ʹ

ʺ), dar vadinamas Piliesalnu,

toji kalva ir buvo pavadinta Muzikos. Šiandienant šių kalvų kasmet švenčiama Žolinė.

Prie Ilgio ežero yra poilsio zona su pap-lūdimiu, įrengta sporto aikštelė su reguliuo-jamo aukščio krepšinio lentomis, apšvietimas,nutiesti takai, lieptelis į ežerą, pastatytos per-sirengimo kabinos, pavėsinės. Taip pat yratinklinio aikštelė, vaikų žaidimų zona, įvestasgeriamas vanduo, įrengtos laužavietės, auto-mobilių stovėjimo aikštelė.

, stovi šio kaimo teritorijoje, netolipagrindinio kelio. Buvusių kapinių teritorijaįtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybiųregistrą.

Žemaitėlių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. Šiojevietoje, miško bunkeryje, išdavus MGBagentams (Kostui Kubilinskui ir Algirdui Skinkiui),1949-03-07 kautynėse su MGB vidauskariuomenės 34-uoju šaulių pulku žuvo keturiDainavos apygardos Kazimieraičio rinktinėspartizanai. Paminklinėje lentoje rašoma:V. Voveris-Žaibas – rinktinės vadas, P. Šilans-kas-Labutis – gr. vadas, V. Kazlauskas-Vana-gas – gr. štabo v-kas, J. Kazlauskas-Šermukš-nis – būrio vadas.

Klydžionių kaime 1941 m. dviejose vie-tose buvo žudomi žydų tautybės žmonės. Jiepalaidoti masinėse kapavietėse, jas skiria 600m atstumas. Vienoje iš kapaviečių pastatytaspaminklas. Vienos iš jų yra Pivašiūnų se-niūnijoje, kitos kapinės – Butrimonių.

galima aplankyti irpamatyti: dzūkišką meninę vertę turintį kaimomedinį kryžių, pirmąsias kaimo senąsias ka-pines, vadinamas Prancūzkapiu (nors darsklando kalbos, kad čia laidoti Napoleonokariai, tačiau jau vargiai kas tuo tiki), antrąsiaskaimo senąsias kapines, vadinamas Kapi-nėlėmis, ir Sudvariškių pilkapyną. Visi šieobjektai yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūrosvertybių registrą. Sunkiai randami.

Kryžius, žymintis Junčionių kaimo senųjųkapinių vietą

Klydžionių kaimo žydų genocido kapi-nės

Sudvariškių kaime

Lietuvos partizanų kovos ir žūties vieta

.

Piva i naið ûPiva i naið û

APGYVENDINIMAS

PRAMOGOS

INTERNETO PASLAUGOS

INFORMACIJA

, Draugystės kel. 26,Tabalenkos k., Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 687 72 630,http://meileslaiptai.ucoz.com

, Mikalavo g. 13, Mikalavo k.,Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 699 28 907,www.kupinusodyba.lt

, Trakų kel. 35, Skraičionių k.,Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel.: +370 618 54 228,+370 698 34 659, www.viktorijossodyba.lt

(jojimo paslaugos), Juočiškių k.,Pivašiūnų sen., Alytaus r., tel. +370 684 41 512

Mokyklos g. 3, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 315 29 009.Darbo laikas: II – VI 9.30–18 val.

Dvaro g. 9, Junčionių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r.,tel. +370 315 29 752. Darbo laikas: II – VI 11–17.30 val.

Mikalavo kel. 26, Mikalavo k., Pivašiūnų sen., Alytaus r.,tel. +370 315 58 962. Darbo laikas: II – VI 11–17.30 val.

, Trakų g. 51, Pivašiūnai, Alytaus r.,tel.: +370 315 29 368, +370 686 87 205

, Trakų g. 25, Pivašiūnai, Alytaus r.,tel. +370 699 12 696, www.pivasiunai.lt

, Trakų g. 29, Pivašiūnai, Alytaus r.,tel. +370 699 12 696

, Mokyklos g. 3,Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 315 29 331,www.pivasiunai.alytus.lm.lt

, Trakų g. 19, Pivašiūnai, Alytaus r.,tel.: +370 315 29 341, +370 700 55 400

,Šlaito g. 1, Pivašiūnai, Alytaus r., tel. +370 315 29 338

, Pievesos g. 6, Pivašiūnai,Alytaus r., tel. +370 315 29 322

Kaimo turizmo sodyba „Meilės laiptai“

Viktorijos kaimo turizmo sodyba

„Ruminos žirgai“

Alytaus r. sav. viešosios bibliotekos Pivašiūnų filialas

Alytaus r. sav. viešosios bibliotekos Junčionių filialas

Alytaus r. sav. viešosios bibliotekos Mikalavo filialas

Pivašiūnų seniūnija

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiosklebonija

Pivašiūnų piligrimų centras

Alytaus rajono Pivašiūnų gimnazija

Pivašiūnų paštas

Pivašiūnų bendrosios praktikos gydytojo kabinetas

Pivašiūnų ugniagesių komanda

Kupinų kaimo turizmo sodyba

,

,

,

,

,

,

PIVAŠIŪNŲ AMATŲ CENTRASNespėjus peržengti jo slenksčio – kiekvieną svečią pa-

sitinka ką tik baigusių kepti dzūkiškų bulvinių bandų ar švie-žios ruginės duonos kvapas. Rūpestingos amatų centrošeimininkės neišleis nė vieno alkano, nė vieno nepamokinędzūkiškų patiekalų ruošimo ar senųjų amatų paslapčių.Suvenyrų parduotuvėlėje net įnoringiausias ras sau mieląrankų darbo daiktą.

Pivašiūnų amatų centre galima užsisakyti kulinariniopaveldo edukacinius užsiėmimus. Čia mokoma keptinaminę ruginę duoną. Kiekvieną tarsi namiškį maloniaisutikusi ir už stalo pasodinusi šeimininkė papasakos apierugių sėjimą, kūlimą, malimą, duonos raugimą ir užmaišymą.Sužinosite apie senolių duonos kepimo papročius, šeimostradicijas. Kiekvienam bus suteikta galimybė pačiamsuformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savoduonos kepalėlį. Norintiems pajusti dzūkišką skonį – pasiūlysgrikinių babkų, pyragų, pyragėlių, kūčiukų, bulvinių dzūkiškųbandų kepimą ir ragavimą. Bus pasiūlyta sumušti sviestądzūkiška „buikele“ ir čia pat jį skanauti.

Senųjų amatų mylėtojai taip pat neliks nuskriausti. Jiegalės pasimokyti medžio drožybos, puodžiaus amato, veltiveltinius, pinti įvairius dirbinius iš vytelių arba dzūkiškus„kašikus“ (pintines), lieti žvakes ir megzti raštuotas vilnoneskojines ir pirštines.

Centre vyksta ir kalendorinių švenčių edukaciniai užsiė-mimai („Štai atvažiuoja Kalėda“, „Verba – pavasario simbo-lis“, „Velykinių margučių raštai“, „Užgavėnių kaukių dary-mas“).

Darbo laikas: antradienį – ketvir-tadienį 9 – 18 val., penktadienį, šeš-tadienį 9 – 15 val.

Trakų g. 33, Pivašiūnai, Alytaus r.,tel.: +370 315 90 009, +370 692 11 229,[email protected]

Piva i naið ûPiva i naið û