PLĖTROS STRATEGINIS PLANAS - elibrary.ltelibrary.lt/resursai/DB/Regionai/Planai/Telsiai/Plunge... · 2006-12-28 · 5 ĮVADAS Plungės rajono 2002 – 2010 metų plėtros strateginio

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ

PLUNGĖS RAJONO 2002 – 2010 METŲ PLĖTROS STRATEGINIS PLANAS

I DALIS

2

PLUNGĖS RAJONO 2002 – 2010 METŲ PLĖTROS STRATEGINIS PLANAS I DALIS: ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

Vykdytojas: Lietuvos regioninių tyrimų institutas Direktorius Antanas Alvikas 2003 m. kovo 20 d.

2003 03 20

3

TURINYS

ĮVADAS ............................................................................................................................................................................................................................................ 5

1. PLUNGĖS RAJONO VIZIJA.................................................................................................................................................................................................... 8

2. ESAMOS SOCIALINĖS EKONOMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ .............................................................................................................................. 10

2.1. PLUNGĖS RAJONO BENDRASIS APIBŪDINIMAS................................................................................................................................................................... 10 2.1.1. Plungės rajono padėtis ir įvaizdis apskrityje ir Lietuvoje ........................................................................................................................................... 10 2.1.2. Plungės rajono padėtis ir įvaizdis Baltijos regione bei Europoje ................................................................................................................................ 10 2.1.3. Pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai rodikliai ......................................................................................................................................................... 11

2.2. PLUNGĖS RAJONO URBANISTINĖ STRUKTŪRA.................................................................................................................................................................... 12 2.2.1. Plungės rajonas Lietuvos ir Europos teritorijų planavimo sistemoje ......................................................................................................................... 12

2.2.1.1. Lietuvos ir Europos teritorinio planavimo raida ir dabartinės tendencijos............................................................................................ 12 2.2.1.2. Plungės rajono vieta ir reikšmė šalies teritorinėje struktūroje .................................................................................................................. 15

2.2.2. Plungės rajono teritorinės struktūros bruožai ............................................................................................................................................................ 18 2.2.2.1. Bendroji rajono gamtinė ir geografinė charakteristika............................................................................................................................... 18 2.2.2.2. Rajono teritorijos komponentų charakteristika ........................................................................................................................................... 19

2.3. SOCIALINĖ APLINKA ............................................................................................................................................................................................................ 21 2.3.1. Gyventojai .................................................................................................................................................................................................................... 21 2.3.2. Darbo jėgos pasiūla ...................................................................................................................................................................................................... 23 2.3.3. Būstas ........................................................................................................................................................................................................................... 27 2.3.4. Sveikatos priežiūra, socialinės garantijos.................................................................................................................................................................... 30

2.4. ŠVIETIMAS IR KULTŪRA ....................................................................................................................................................................................................... 38 2.4.1. Ikimokyklinio, bendrojo bei papildomojo ugdymo įstaigų veikla ................................................................................................................................ 38 2.4.2. Profesinis rengimas, kvalifikacijos kėlimo galimybės .................................................................................................................................................. 46 2.4.3. Informacinės visuomenės plėtra .................................................................................................................................................................................. 49 2.4.4. Kultūros sistema .......................................................................................................................................................................................................... 50

2.4.4.1. Muziejų, ekspozicijų veikla............................................................................................................................................................................. 51 2.4.4.2. Bibliotekų veikla ............................................................................................................................................................................................... 55 2.4.4.3. Kultūros namų veikla ...................................................................................................................................................................................... 60 2.4.4.4. Sportinė veikla Plungės rajone ....................................................................................................................................................................... 65

2.5. EKONOMINĖ APLINKA......................................................................................................................................................................................................... 67 2.5.1. Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas ............................................................................................................................................................. 68 2.5.2. Verslo struktūra ........................................................................................................................................................................................................... 68 2.5.2. Pramonė ....................................................................................................................................................................................................................... 73 2.5.4. Statyba.......................................................................................................................................................................................................................... 78 2.5.5. Prekybos sektorius........................................................................................................................................................................................................ 79 2.5.6. Paslaugų sektorius ....................................................................................................................................................................................................... 83 2.5.7. Turizmas ...................................................................................................................................................................................................................... 86 2.5.8. Pagrindinės verslo įmonių problemos ir poreikiai....................................................................................................................................................... 92 2.5.9. Paramos verslui infrastruktūra ................................................................................................................................................................................... 94 2.5.10. Materialinės investicijos ............................................................................................................................................................................................ 98

2.6. TECHNINĖ INFRASTRUKTŪRA........................................................................................................................................................................................... 100 2.6.1. Transporto kelių infrastruktūra................................................................................................................................................................................. 100 2.6.2. Inžinerinis aprūpinimas ............................................................................................................................................................................................ 103

2.6.2.1. Šilumos energijos tiekimo infrastruktūra ................................................................................................................................................... 103 2.6.2.2. Vandens tiekimo infrastruktūra................................................................................................................................................................... 105 2.6.2.3. Elektros ir dujų tiekimo infrastruktūra....................................................................................................................................................... 109

2.7. ŽEMĖS ŪKIS, ŽUVININKYSTĖ IR MIŠKŲ ŪKIS ..................................................................................................................................................................... 109 2.7.1. Ekonominės veiklos struktūra.................................................................................................................................................................................... 109 2.7.2. Žemės ūkio būklė ir raidos tendencijos ...................................................................................................................................................................... 115 2.7.3. Alternatyvi veikla kaimo vietovėse ............................................................................................................................................................................ 125

2.7.3.1. Netradicinių žemės ūkio produktų gamyba.............................................................................................................................................. 126 2.7.3.2. Žemės ūkiui alternatyvi ekonominė veikla................................................................................................................................................ 128

4

2.7.4. Žuvininkystė .............................................................................................................................................................................................................. 128 2.7.5. Miškų ūkis.................................................................................................................................................................................................................. 129

2.8. APLINKOS APSAUGA.......................................................................................................................................................................................................... 131 2.8.1. Gamtos ištekliai ir saugomos teritorijos .................................................................................................................................................................... 131 2.8.2. Rajono aplinkos būklė ir tendencijos ......................................................................................................................................................................... 134

2.8.2.1. Vandens nuotekų tvarkymas........................................................................................................................................................................ 134 2.8.2.2. Aplinkos oro kokybė...................................................................................................................................................................................... 136 2.8.2.3. Atliekų tvarkymas.......................................................................................................................................................................................... 137 2.8.2.4. Aplinkosauginis švietimas............................................................................................................................................................................ 139 2.8.2.5 Informacijos apie aplinką teikimas visuomenei ......................................................................................................................................... 140

2.9. ESAMOSIOS BŪKLĖS SWOT ANALIZĖ ............................................................................................................................................................................... 141

PRIEDAI........................................................................................................................................................................................................................................ 149

1 priedas. Iškilūs Plungės rajono žmonės (dailininkai, muzikai, dainininkai, fotomenininkai) bei garbės piliečiai.......................................................... 149 2 priedas. Žemaičių dailės muziejaus vertingi rinkiniai ir ekspozicijos ............................................................................................................................. 152 3 priedas. Kultūros namų vizija, misija, programos tikslai ir uždaviniai .......................................................................................................................... 153 4 priedas. Kultūros namų organizuojami renginiai ............................................................................................................................................................ 154 5 priedas. Vertingiausi gamtos paminklai ........................................................................................................................................................................... 155 6 priedas. Lankomiausi kultūros objektai ............................................................................................................................................................................ 156 7 priedas. Plungės rajono plėtros Strateginio plano rengėjai ir konsultantai .................................................................................................................... 158

5

ĮVADAS

Plungės rajono 2002 – 2010 metų plėtros strateginio plano paskirtis. Plungės rajono plėtros strateginis planas yra Plungės rajono savivaldybės plėtros strategija. Ja nustatyti raidos prioritetai, kryptys, priemonės ir preliminarūs projektai šiai strategijai įgyvendinti, o taip pat įgyvendinimo etapai bei preliminarus finansavimo poreikis.

Plungės rajono plėtros strateginis planas (toliau – Strateginis planas), tiek rengimo procesas, tiek ir turinys duoda naudos keliems adresatams:

− Politikams: jie gauna informaciją apie skirtingais išlaidų lygiais pasiekiamus rezultatus. Tokia lėšų planavimo sistema leistų efektyviai panaudoti ūkio plėtrai skiriamas lėšas, koncentruoti jas į svarbiausius ūkio sektorius, į būtiniausių priemonių įgyvendinimą, atsižvelgiant į plėtros prioritetus.

− Strateginio plano vykdytojams: jų darbo procese aiškiai apibrėžiami lūkesčiai, todėl padidėja lankstumas, efektyvumas. Tokiu būdu gali būti papildomai skatinami inovaciniai ar aukštesnės kokybės procesai.

− Visuomenei: gali aiškiai matyti ryšį tarp savivaldybės išlaidų ir suteiktų paslaugų ar atliktų darbų. Savivaldybės veiksmai labiau orientuojami į vietos visuomenės poreikius, taip siekiant patenkinti kuo įvairiausius jų poreikius.

− Aktyviems savivaldybės aplinkos kūrėjams: Strateginio plano informacija parodo investuotojams, verslininkams iš Lietuvos ir užsienio savivaldybės teritorijos potencines galimybes, pagrindines plėtros perspektyvas, jų patrauklumą. Strateginio plano sprendinių (priemonių ir projektų) analizė gali sudominti investuotojus dirbti čia.

− Miesto svečiams, turistams: Strateginis planas yra pagrindas įvairiai kitai informacijai apie savivaldybę skleisti miesto svečiams, turistams ir verslininkams, specialistams.

Plungės rajono 2002 – 2010 metų plėtros strateginio plano juridinis statusas. Strateginio plano

sudėtį, rengimo tvarką, etapus ir procedūras detaliai apibrėžia 2002 metų balandžio 15 d. sutarties Nr. S‐02/03/04 – 57/03 tarp Plungės rajono savivaldybės bei Lietuvos regioninių tyrimų instituto 1 priedas (Techninė užduotis).

Plungės rajono plėtros strateginio plano sudėtis ir turinys. Strateginio plano sudėtis ir turinys yra apibrėžti darbo Techninėje užduotyje. Strateginį planą sudaro šios dalys.

1. Plungės rajono plėtros vizija. 2. Esamos socialinės ir ekonominės situacijos analizė, apimanti šias struktūriškai savarankiškas dalis: Plungės rajono bendrasis apibūdinimas; rajono urbanistinė struktūra; socialinė aplinka; švietimas; kultūra; ekonominė aplinka; techninė infrastruktūra; žemės ūkis, žuvininkystė ir miškų ūkis; aplinkos apsauga. 3. Plėtros strategija. 4. Strateginio plano tolimesnio palaikymo sistema.

6

EKONOMINĖS-SOCIALINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ

Makroaplinkos tendencijų įvertinimas

Regioninių, nacionalinių, ES strateginių, normatyvinių dokumentų, anksčiau atliktų studijų analizė

Plungės rajono vizija

Plungės rajono SWOT analizė

Prioritetai

2004-2006 m.

2007-2009 m.

Iki 2010 m.

Sekt

oria

us S

WO

T

Sekt

oria

us S

WO

T

Sektoriaus SWOT

Plungės rajono plėtros 2002 – 2010 metais strateginio plano I dalyje pateikiama Plungės rajono socialinės ir ekonominės raidos vizija, esamosios būklės analizė bei SSGG matrica.

II dalyje pateikiama plėtros strategija bei priemonių planas, o taip pat strateginio plano palaikymo sistema.

Strateginio plano rengimo metodika. Regionų plėtra, jos planavimas yra kompleksinė

problema, apimanti begalę veikiančių jėgų, institucijų ir struktūrų vietiniame, regioniniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygyje. Tai nėra tik ekonominė politika tam tikroje teritorijoje. Regionų plėtra apima ir socialinius‐ekonominius procesus specifiniame politiniame‐kultūriniame kontekste. Todėl, nepriklausomai nuo to, kokiame lygmenyje – administracinio regiono šalies viduje ar istoriškai ar kitaip susiformavusio regiono, apimančio keletą valstybių – svarstomi regionų plėtros klausimai, jie turi apimti visas visuomenės gyvenimo sritis. Siekiant užtikrinti subalansuotą regiono plėtrą, būtina pakankamai dėmesio skirti ne tik ekonominiams, bet ir socialiniams, kultūriniams ir kitiems klausimams. Todėl rengiant Plungės rajono plėtros Strateginį planą, esamos būklės analizė buvo atlikta vadovaujantis sektoriniu principu. Toks analizės būdas buvo pasirinktas siekiant įvertinti esamą situaciją ir plėtros galimybes visose savivaldybės gyvenimo srityse.

Siekiant užtikrinti rengiamo dokumento ir kitų nacionalinių planavimo dokumentų suderinamumą bei integralumą, formuojant mokslinio tiriamojo darbo struktūrą atsižvelgta į lygiagrečiai laiko požiūriu rengiamo Bendrojo programavimo dokumento struktūrą. Priemonės buvo rengiamos pagal Bendrajam programavimo dokumentui nustatytą metodiką tam, kad siūlomas priemones, tinkamas finansuoti iš ES struktūrinių fondų būtų galima įtraukti į Bendrąjį programavimo dokumentą.

Be to, Strateginis planas rengiamas laikantis kitų dokumentų rekomendacijų, o būtent 2002 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 482 patvirtinta “Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodika”, o taip pat kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų – įstatymų, Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių atskirų socialinio – ekonominio gyvenimo sferų planavimo klausimus, nagrinėjamus ir sprendžiamus Strateginiame plane.

Atskiri sektoriai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmojoje ‐ gamybinis sektorius ir paslaugos – nagrinėjama ūkio situacija. Šio sektoriaus analizė buvo atlikta pirmiausia, nes ekonomikos plėtra yra svarbiausia bendruomenės plėtros sudedamoji dalis. Ji aprūpina bendruomenę finansiniais ištekliais, kurie yra būtini kitiems bendruomenės plėtros aspektams. Likusios dvi sektorių grupės – žmogiškųjų

7

išteklių plėtra ir socialinė – ekonominė infrastruktūra – analizuoja dvi iš pagrindinių ekonominės veiklos sudedamųjų dalių – žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą.

Kiekvieno sektoriaus esamos situacijos įvertinimo išvados buvo pateiktos SWOT analizės forma, kuria vadovaujantis sudaryta bendra SWOT analizės lentelė. Remiantis regionui būdingais stipriaisiais ir silpnaisiais bruožais, įžvelgtomis galimybėmis ir grėsmėmis, buvo suformuluota Plungės rajono plėtros strategija. Šiai strategijai įgyvendinti sektoriniu principu buvo numatytos priemonės, sudarytos iš konkrečių vietine iniciatyva ir poreikiais pagrįstų projektų. Supaprastintai šio mokslinio tiriamojo darbo struktūra vaizduojama paveiksle.

Kaip rengtas Strateginis planas. Plungės rajono 2002 – 2010 metų plėtros strateginis plano rengimo eiga:

1. 1999 m. lapkričio 4 d. Plungės rajono savivaldybės Tarybos sprendimas Nr. 115 “Dėl strateginio rajono ekonomikos išvystymo plano rengimo”.

2. 2000 m. liepos 7 d. Plungės rajono savivaldybės Tarybos sprendimas Nr. 80 “Dėl rajono Tarybos 1999 11 04 sprendimo Nr. 115 “Dėl strateginio rajono ekonomikos išvystymo plano rengimo” dalinio pakeitimo”.

3. 2001 m. gegužės 2 d. Plungės rajono savivaldybės Tarybos 13 posėdis, kuriame Strateginio plano komisija papildomas naujais nariais.

4. 2001 m. spalio 18 d. Plungės rajono savivaldybės Tarybos sprendimas Nr. 142 “Dėl Plungės rajono plėtros strateginio plano techninės užduoties tvirtinimo”.

5. 2001 m. gruodžio 12 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. 08‐07‐1170 “Valstybės žinių” priedo “Informaciniai pranešimai” vyriausiajam redaktoriui “Dėl Skelbimo apie viešąjį pirkimą”.

6. 2002 m. kovo 8 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimas Nr. 2 – 295 “Dėl sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą.

7. 2002 m. liepos mėn. 25 d. Plungės rajono savivaldybės Taryba patvirtino rajono plėtros viziją.

8. 2002 m. gruodžio mėn. 12 d. Plungės rajono savivaldybės Taryba patvirtino plėtros prioritetų sąrašą.

9. 2003 m. sausio mėn. 21 d. Plungės rajono savivaldybės Strateginio planavimo komisija pritarė Esamos būklės analizės ataskaitos projektui.

10. 2003 m. kovo mėn. 5 d. Plungės rajono savivaldybės Strateginio planavimo komisija pritarė Priemonių plano projektui.

11. 2003 m. kovo mėn. 20 d. Plungės rajono savivaldybės Taryba pritarė Strateginio plano projektui.

Strateginio plano rengėjai. Mokslinio tiriamojo darbo metu dirbo specialistai ir konsultantai iš

KTU, KMU, LŽŪU ir kitų institucijų (projekto rengėjų sąrašas pateiktas 7 priede). Projekto rengėjai dėkoja už suteiktą informaciją ir konsultacinę paramą Plungės rajono savivaldybės ir seniūnijų, Plungės darbo biržos, SP UAB “Plungės vandenys”, SP UAB “Plungės šilumos tinklai”, SP UAB “Plungės autobusų parkas”, Žemaitijos nacionalinio parko, Plungės rajono viešosios bibliotekos, Plungės rajono kultūros namų, Žemaičių dailės muziejaus ir kitų organizacijų specialistams.

8

1. PLUNGĖS RAJONO VIZIJA

Šioje dalyje pateikta Plungės rajono plėtros bendroji ir sektorinės vizijos iki 2020 metų.

PLUNGĖS RAJONO VIZIJA: Plungės rajonas ‐ dinamiškai besivystantis kraštas. Jame plėtojami perspektyvūs amatai, tai stiprus žemės ūkio kultūrų auginimo ir perdirbimo, statybinių

medžiagų, chemijos bei metalo pramonės centras, kuriame vietos gyventojai turi galimybes ir norą pradėti savo verslą. Regiono poreikiams pritaikyta, efektyvi inžinerinė infrastruktūra. Plungės rajono gyventojai ir ūkio subjektai savo veikloje naudoja modernias informacinių technologijų priemones. Išvystyta turizmo paslaugų ir informacijos infrastruktūra sudaro sąlygas intensyviai ir visapusiškai panaudoti pramonės nenuniokotus gamtinius ‐ rekreacinius regiono išteklius. Sukurta efektyvi ir moderni švietimo įstaigų sistema, stiprus bendradarbiavimas tarp švietimo institucijų ir verslo įmonių formuoja visuotiniam švietimui ir nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui palankią visuomenės nuomonę ir žinių ugdymo siekį. Socialinį teisingumą, sveikatos apsaugą ir priežiūrą visoms gyventojų grupėms užtikrina socialinės paramos ir kvalifikuotų medicinos paslaugų tinklas. Verslo augimas ir aukštas išsilavinimo lygis leidžia iki minimumo sumažinti nedarbą, o tai, kartu su visa apimančia socialinės rūpybos sistema, regioną paverčia patraukliu gyventi kraštu. Plungės rajone ateities kartoms išsaugotas – identifikuotas ir puoselėjamas – turtingas istorinis, kultūrinis paveldas. Tai rajonas, turintis modernią kultūros ir sporto institucijų infrastruktūrą, tradicines liaudies šventes ir pramogų centrus vietos gyventojams ir svečiams.

Aukščiau pateikta Plungės rajono plėtros bendroji vizija parengta remiantis sektorinėmis

vizijomis, kurios pateiktos žemiau. Pramonė ir verslas: Tai Lietuvoje ir Europoje žinomas konkurencingą produkciją gaminantis

žuvies ir žemės ūkio produktų perdirbimo, lininių audinių gamybos ir apdirbimo, medžio apdirbimo, statybinių medžiagų, biokuro gamybos, plastmasės ir metalo dirbinių, statybos rangos paslaugų, perspektyvių amatų centras su sukurta aptarnavimo ir remonto paslaugų infrastruktūra.

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė: tai konkurencingų ūkių pagrindu veikiantis specializuotas ekologiškai švarių pieno ir mėsos, vaisių, uogų ir daržovių auginimo bei linų ir kitų techninių kultūrų auginimo ir perdirbimo, greitai augančių medžių auginimo bei miško ruošos, žuvų ūkių regionas. Turizmas: tai intensyviai ir visapusiškai gamtinius ir rekreacinius išteklius naudojantis regionas su išvystyta turizmo paslaugų ir informacijos infrastruktūra ‐ kempingų tinklu, pramogų ir poilsio kompleksu, vaikų ir jaunimo poilsio centrais, kaimo turizmo sodybomis, turizmo informaciniais centrais. Sukurta infrastruktūra panaudojama įvairiems renginiams organizuoti bei įprastoms ir naujoms tradicijoms puoselėti. Moksliniai tyrimai ir technologijos: moksliniai tyrimai realizuojami įvairių visuomeninių organizacijų ir valdžios institucijų bei verslo atstovų kooperuotų interesų pagrindu vykdant užsakomuosius darbus įvairių aukštųjų mokyklų ir specializuotų mokslinių tyrimų institutų jėgomis. Rajono įmonės veiklą plėtoja taikydamos mokslo teoriją ir praktiką, inovacijų diegimą ir naujų technologijų kūrimą.

9

Užimtumas, socialinė integracija: vietos gyventojai turi galimybes pradėti savo verslą. Iki minimumo sumažintas nedarbas ir sudarytos palankios sąlygos persikvalifikuoti. Efektyviai veikia užimtumą ir įvairių socialinių grupių integraciją skatinanti sistema ir fizinė infrastruktūra. Švietimas ir profesinis mokymas: sukurta efektyviai veikianti, racionali, moderni švietimo įstaigų ir religinės bendruomenės sistema, atitinkanti tarptautinius, valstybės ir regiono reikalavimus, ugdanti dorą, teisingą, mąstantį, savarankišką, gebantį prisitaikyti prie rinkos sąlygų Lietuvos pilietį. Suformuota visuotiniam švietimui ir nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui palanki visuomenės nuomonė – mokymasis yra viena esminių bendruomenės modernėjimo sąlygų. Suaugę rajono gyventojai aktyviai dalyvauja mokymosi programose, nuolat kelia savo kvalifikaciją. Sustiprėjęs bendradarbiavimas tarp švietimo institucijų ir verslo įmonių bei rajono poreikius visiškai patenkinantis įvairių universitetų ir kolegijų filialų tinklas.

Informacinė visuomenė: rajono gyventojai ir ūkio subjektai savo veikloje naudoja modernias informacinių technologijų priemones. Savivaldybės ir valstybės institucijos informuoja ir aptarnauja ūkio subjektus bei gyventojus naudodamos informacines technologijas. Viešasis transportas ir transporto infrastruktūra: Regiono poreikiams pritaikyta ir lengvai pasiekiama efektyvi transporto infrastruktūra. Telekomunikacijos: Tinkama įranga ir patikimas ryšys visoms institucijoms ir gyventojams. Energetika: Pelningai dirbantis sektorius su modernia, efektyvia technologija ir valdymu, naudojantis vietinius išteklius, atsinaujinančius energijos šaltinius. Gamtinė aplinka ir aplinkos apsaugos infrastruktūra: Pramonės nenuniokota aplinka – miškai, ežerai. Mišku apsodintos ūkininkauti netinkamos žemės, iškirsto miško teritorijos. Gamtos apsaugos infrastruktūra sutvarkyta ir patobulinta taip, kad užtikrintų saugią ir švarią aplinką. Harmoninga rajono aplinka ir veikla sudaro galimybes geriau panaudoti gamtinius išteklius tenkinant kiekvieno visuomenės nario poreikius. Socialinės apsaugos infrastruktūra: Išlaikydama stiprią ir autentišką bendruomenės dvasią, visuomenė vadovaujasi tradicinėmis šeimos vertybėmis, pasidalinta atsakomybe, savitarpio pagarba. Išvystytas socialinės paramos ir socialinių paslaugų tinklas, užtikrinantis socialinį teisingumą visoms gyventojų grupėms. Sveikatos apsaugos infrastruktūra: Pagal regiono poreikius optimizuotas ir šalies mastu suderintas sveikatos apsaugos ir priežiūros tinklas. Visiems prieinamas kvalifikuotas medicininis aptarnavimas. Aktyvus gyventojų dalyvavimas rūpinantis ir stiprinant savo pačių sveikatą. Kultūra ir sportas: Plungės rajone ateities kartoms išsaugotas – identifikuotas ir puoselėjamas – turtingas istorinis, kultūrinis paveldas. Tai rajonas, turintis modernią kultūros ir sporto institucijų infrastruktūrą, garantuojančią visuomenės dvasinių ir fizinių poreikių tenkinimą, etninių tradicijų skleidimą.

10

2. ESAMOS SOCIALINĖS EKONOMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ

Šiame skyriuje pateikiama parengta Plungės rajono esamosios socialinės ir ekonominės būklės analizė. Šią dalį sudaro bendrajam rajono įvaizdžiui bei atskiriems sektoriams (urbanistinei struktūrai, socialinei aplinkai, švietimui ir kultūrai, ekonominei aplinkai, techninei infrastruktūrai, žemės ūkiui, miškų ūkiui ir žuvininkystei; aplinkos apsaugai) apibūdinti skirti poskyriai.

2.1. Plungės rajono bendrasis apibūdinimas Remiantis atliktomis apklausomis, nacionalinių planavimo dokumentų analize šiame poskyryje

charakterizuojama rajono vaidmuo ir įvaizdis, šalyje ir Europoje, jo teritorinė struktūra.

2.1.1. Plungės rajono padėtis ir įvaizdis apskrityje ir Lietuvoje Plungės rajonas įsikūręs šalies šiaurės vakaruose, Telšių apskrityje, kuriai priklauso didžioji

Žemaitijos etnografinio krašto dalis. Vakaruose apskritis ribojasi su Klaipėdos, pietuose – su Tauragės, pietryčiuose – su Kauno ir rytuose – su Šiaulių apskritimi. Tai viena iš mažiausių apskričių ‐ jai tenka 6,4 proc. šalies teritorijos ir apie 5 proc. jos gyventojų.

Plungės rajonas išsidėstęs Žemaičių aukštumoje, tik šiaurėje pereina į Ventos vidurupio žemumą. Apskrityje tankus upių ir upelių tinklas, daug įvairaus dydžio vaizdingų ežerų.

Po administracinių vienetų reformos ne tik padidėjo Telšių apskrities gyventojų skaičius (tai lėmė Šiaulių apskrities Viekšnių seniūnijos prijungimas prie Mažeikių rajono savivaldybės), bet ir buvo įkurta nauja, ketvirtoji apskrities savivaldybė – Rietavo savivaldybė. Dėl šių priežasčių Plungės rajono savivaldybėje pasikeitė gyventojų skaičius ‐ įsteigus Rietavo savivaldybę, 11,5 tūkst. gyventojų perregistruota į Rietavo savivaldybę.

Savivaldybių apklausos rezultatai rodo, jog Plungės rajonas šalyje labiau žinomas dėl turiningo kultūrinio gyvenimo, istorinio paveldo bei nacionalinės reikšmės asmenybių. Greta šių, pagrindiniais Plungės rajono privalumais laikoma: palyginti patogi geografinė padėtis (Klaipėdos uosto įtakos zona) bei gausūs rekreaciniai ištekliai, tinkami turizmo plėtrai.

Kalbėdami apie trūkumus, respondentai iš kitų šalies savivaldybių pabrėžia informacijos apie Plungės rajoną trūkumu – tiek apie kultūros renginius, tiek apie ekonominį gyvenimą. Taip pat manoma, jog pakankamai didelis atstumas iki Vilniaus ir Kauno veikia neigiamai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, respondentai mano, jog svarbiausios ūkio šakos Plungės rajone ateityje turėtų būti smulkaus ir vidutinio verslo pagrindu plėtojami turizmas, žemės ūkis, lengvoji bei maisto pramonė.

2.1.2. Plungės rajono padėtis ir įvaizdis Baltijos regione bei Europoje

Plungės rajonas Europos masteliu yra netoli geografinio Europos centro, Baltijos šalių regione – sandūroje tarp Rytų ir Vidurio Europos. Pažymėtina, jog visa rytų Baltija – Estija, Latvija, Lietuva, Kaliningrado sritis (ne visuomet) Europos institucijose dažnai laikoma savotišku Baltijos “Beneliuksu”,

11

dideliu regionu. Jo socialinis – ekonominis, geografinis, pagaliau istorijos bendrumas abejonių beveik niekam nekelia.

Plungės rajono gyventojų tankis nėra didelis Europos masteliu – apie 40 gyv./kv.km. Palyginimui galima imti Nyderlandus ar Belgiją, kur gyventojų tankis viršija 300 gyv./ kv.km.

Plungės rajonas neišsiskiria nei savo dydžiu, nei ekonomine svarba, nebūdamas nei regioninis centras, o tuo labiau šalies sostine, jis Europos lygmenyje nėra svarbus nei politine, nei visuomenine, nei ekonomine prasmėmis.

Kiek labiau Plungės rajonas galėtų būti žinomas kaip viena iš Europos transporto ašies IX –jo koridoriaus (Helsinkis ‐ Sankt Peterburgas – Maskva ‐ Kijevas – Bukareštas – Dmitrovgradas‐ Aleksandropolis) vakarinės šakos IXB (Klaipėda – Vilnius – Minskas – Kijevas) atkarpa.

2.1.3. Pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai rodikliai

Žemiau pateikti pagrindiniai duomenys apie Plungės rajoną 2002 metų pradžioje. Rodikliai palyginami su Telšių apskrities bei visos šalies rodikliais.

1.3.1 lentelė

Plungės rajono socialinės – ekonominės situacijos rodikliai 2002 m. pradžioje

Rodiklis Plungės rajonas

Telšių apskritis Lietuva

Žemės fondo struktūra, proc.

Žemės ūkio naudmenos 51,7 52,8 53,4 Miškai 33,4 33,0 30,6 Keliai 1,7 2,0 2,0

Užstatyta teritorija 2,1 2,4 2,9 Vandenys 3,2 3,0 4,0 Kita žemė 8,0 6,8 7,1

Gyventojų tankumas, žm./km2 40,0 41,3 53,2 Kaimo gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje, proc. 46,6 40,8 33,1 Migracijos saldo, žm. 16 ‐99 ‐2559 Užimti gyventojai ekonominėse veiklose, proc.

Pramonės sektoriuje 28 21 20 Paslaugų sektoriuje 52 44 54

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 739 940 982 Nedarbo lygis, proc. 11,5 15,7 12,5 Savižudybių skaičius (100 000 –iui gyventojų) 70 43 Vietų ikimokyklinėse įstaigose skaičius (100 –ui vaikų), vnt. 91 85 90 Profesinių mokyklų moksleivių, baigusių studijas atestatu dalis, proc. 66,4 74,8 46,3 Kompiuterių skaičius (100 ‐ ui savivaldybės tarnautojų), vnt. 32 <25 26 Įmonių skaičius (1000 ‐čiui gyventojų), vnt. 20,4 17,0 19,7 Parduota pramonės produkcija, mln.Lt 268 5815 21996 Parduotos pramonės produkcijos apimtis (1000 ‐čiui gyventojų), mln. Lt 6,1 32,4 6,3 Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui, tūkst. Lt 1,072 1,346 2,241 Tiesioginės užsienio investicijos tenkančios vienam gyventojui, tūkst. Lt 0,0017 0,0947 3,0543

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė, Statistikos departamentas

12

2.2. Plungės rajono urbanistinė struktūra

Šiame poskyryje analizuojami Plungės rajono, kaip integralaus šalies administracinio ir teritorinio vieneto, urbanistinės struktūros bruožai, identifikuojant Plungės administracinio rajono vietą ir reikšmę šalies urbanistiniame karkase, Europos regionų plėtros planavimo sistemoje, apibūdinant pagrindinius rajono teritorinius struktūros elementus (geologines ir geomorfologines sąlygas, morfologinius kraštovaizdžio kompleksus, žemės fondo sudėtį, apgyvendinimo sistemą, funkcines zonas).

2.2.1. Plungės rajonas Lietuvos ir Europos teritorijų planavimo sistemoje

Šiame poskyryje apibūdinama Plungės rajono vieta ir reikšmė pirmiausia šalies, o po to ir Europos kontekste, atsižvelgiant į Lietuvos bei Europos regioninės plėtros planavimo raidos tendencijas.

2.2.1.1. Lietuvos ir Europos teritorinio planavimo raida ir dabartinės tendencijos

Šiame skyriuje apžvelgiamos Plungės rajono raidai darančios ir galinčios daryti įtaką regioninio

bei teritorinio planavimo teisinė aplinka.

Teritorinio planavimo tendencijos Lietuvoje. Lietuvos apgyvendinimo sistema formavosi pamažu, nueitas ilgas kelias, nors dabartinės regioninės – administracinės struktūros ištakų toli ieškoti nereikia.

Socialinėje – ekonominėje Lietuvos plėtotėje nemažas vaidmuo teko politikai, vykdytai nuo VI dešimtmečio vidurio. Vertėtų prisiminti didelę reikšmę Lietuvos miestų ir rajonų raidai bei tolygiam jų tinklo formavimuisi turėjusią pirmąją 1962‐1964 metais parengtą generalinę rajoninio išplanavimo schemą. Joje regionavimo principu, panaudojant gyvenamųjų vietovių hierarchijos sistemą, nustatyti socialiniai ir ekonominiai atraminiai taškai. Šioje schemoje buvo pasiūlyta formuoti bendrą respublikos gyvenviečių sistemą, susidedančią iš 10‐ies regioninių (tarprajoninių) centrų (atliekančių epizodinio aptarnavimo vaidmenį), 26 rajoninių centrų (atliekančių periodinį gyventojų aptarnavimą), 174 mikrorajoninių (vietinių) centrų (vykdančių nuolatinį aptarnavimą) ir 4 tūkstančių plėstinų kaimo gyvenviečių (centrinių, pagalbinių).

1974 metais buvo parengtas kompleksiškai problemą išsprendžiantis dokumentas “Lietuvos TSR vieninga apgyvendinimo sistema laikotarpiui iki 1990 m.”. remiantis šia schema buvo apribota Vilniaus ir Kauno plėtra, tačiau numatyta suformuoti 5‐is naujus regioninius centrus, kuriuose gyventų po 50‐80 tūkstančių gyventojų (Alytus, Jurbarkas, Marijampolė, Plungė, Utena), skubiai plėtoti 6‐is mažus pramonės miestus – rajono centrus (Mažeikius, Ukmergę, Jonavą, Kėdainius, Rokiškį bei Švenčionėlius). Šis schemos įgyvendinimas sudarė prielaidas tolygesnei pramonės plėtotei, darbo jėgos teritorinio pasiskirstymo ir panaudojimo subalansavimui, regioninių centrų formavimui bei mažų miestelių plėtrai. Tačiau pažymėtina ir Vieningos apgyvendinimo sistemos trūkumai. Mažai respublikai, užimančiai tik 65,3 tūkst. Kv. km. Plotą, 10 regioninių centrų per daug. 15‐20 metų patirtis plėtojant transporto, buitinio aptarnavimo, kultūros infrastruktūrą, parodė šio skaičiaus mažinimo galimybes.

13

Paskutinieji sistemos projektai numatė ateityje vystyti 6 grupinių sistemų gyvenamąsias vietoves (regionus) – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus.

Pagal 1993 metais parengtą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės reformos projektą bei atliktus reformos variantų ekonominius vertinimus vietoje 11 respublikos miestų ir 44 rajonų bei 530 apylinkių, rajoninių miestų ir miesto tipo gyvenviečių buvo pasiūlyta įsteigti 10 apskričių ir 93 savivaldybes. Apskričių skaičius pagal šį variantą iš esmės atitiktų vidutinį šio lygmens administracinių vienetų skaičių Europos Sąjungos valstybėse, o savivaldybių skaičius būtų per pus mažesnis už vidutinį.

Šis projektas įgyvendintas Lietuvos Respublikos Seimo 1994 metų liepos 21 d. nutarimu Nr. I‐586 “Dėl Lietuvos respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1994, Nr. 61‐1201). Šiame dokumente buvo numatyti du Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų valdymo pertvarkymo etapai. Pirmajame (1995 m.) buvo suformuota 10 naujų aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių, o buvusieji aukštesniojo lygmens teritorijos administraciniai vienetai (11 respublikinio pavaldumo miestų ir 44 rajonai) tapo administraciniais vienetais – savivaldybėmis. Vėliau įkurtas dar vienas administracinis vienetas – Visagino miesto savivaldybė. Apskričių valdymas buvo kuriamas įgyvendinant valstybės valdymo dekoncentravimo principą.

Pagal galiojančius teisės aktus regioniniam lygmeniui – apskritims – yra priskiriamas valstybės politikos įgyvendinimas socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijų planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos bei žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitose srityje.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės reformos tęstinumas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 – 2000 metų veiklos programa (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 519 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 – 2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 1997, Nr. 48‐1165)), o įgyvendintas 2000 metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio mėn. 21 d. įstatymu Nr. VIII – 1492 (Žin., 1999, Nr. 109‐3176) “Lietuvos respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4,14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymas”, kuriuo, tarp kitų, buvo įkurta Rietavo savivaldybė, nuo Plungės rajono atskiriant Plungės rajono Rietavo miestą, Rietavo ir Tverų seniūnijas, dalį Žlibinų seniūnijos (25 proc. Teritorijos su Medingėnais be Žlibinų), iš viso 58,6 tūkst. hektarų su 10,6 tūkst. Gyventojų.

Kito savivaldybių formavimo etapo, padidinant numatomą savivaldybių skaičių iki 93, terminas šiuo metu nėra apibrėžtas, jo koncepcija dar tik kuriama. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas, rekomenduojama naujų savivaldybių steigimą glaudžiai susieti su šalies regionavimo interesais ir prioritetiniu laikyti teritorinių vietos savivaldos vienetų, būtinų regionų ribų optimizavimui sukūrimą. Bendrajame plane tokiomis savivaldybėmis laikytinos Kuršėnų, Ariogalos, Tytuvėnų, Varnių, Jiezno, Vilkijos, Troškūnų ir kai kurios kitos.

Pagrindiniai Europos teritorinio planavimo bruožai ir jų reikšmė. Tolygus gyventojų vietovių išdėstymas buvo puikus sprendimas pereitame istoriniame laikotarpyje. Šiandien, einant į Europos Sąjungą, reikalingi nauji sprendimai.

Lietuvai ypač aktualus ES erdvinis modelis ir vystymo planas “Europa 2000+”. Parengtasis planas, nors ir sulaukęs gausios kritikos dėl jo rengimo principų, traktuojamas kaip nacionalinių scenarijų suma. Galų gale buvo nuspręsta rengti naują, kuris taip ir vadinamas “Naujasis Europos planas”. Jame centrais laikomos pagrindinės sostinės, o infrastruktūra, urbanistinis ir gamtinis karkasai

14

plėtojami jas jungiant. Trijų Baltijos šalių atveju centru tampa Ryga. Lietuva, deja, lieka provincija, tranzito koridoriumi.

Europoje vis labiau įsigali, teritoriškai planuose išskiriamas ir papildomas trečiasis karkasas – rekreacinių (poilsio ir turizmo) zonų ir vietovių teritorinė sistema. Savo turiniu jis vietomis integruojasi su gamtiniu (ištekliai poilsiui ir turizmui), vietomis turi rekreacinę urbanistinę infrastruktūrą (viešbučiai, keliai ir kt.). Toks metodinis posūkis ypatingai reikšmingas ir ekonominiu aspektu: rekreacija ir turizmas ypač svarbus mažiau derlingose, bet gražiuose kraštovaizdžiuose ar kultūros paveldo sankaupose.

Atrama į humanistinius planavimo prioritetus suformavo ir kitą naują metodinį požiūrį, pavadinta landšaftiniu‐ekologiniu metodu. Šis požiūris visiškai artimas tam, kuris dabar plačiai paplitęs Europoje ir kitur, ir kuris vadinamas tausojančia (subalansuotąja) plėtra.

Ne tik didesnių teritorijų planavime, bet ir urbanistikoje XXI amžiaus pradžioje ryškus posūkis į humanistinę ir ekologinę pasaulėžiūrą. Estetiškai vertingiausių kraštovaizdžių išskyrimas toli gražu nėra sentimentalus uždavinys ir Lietuvoje. Jis tiesiogiai reikšmingas ir ekonomikai – pirmiausia žemės kainai rinkoje, ypač gyvenamųjų būstų dislokacijai, ir antra – turizmo verslui.

Plungės rajono teritorinei (urbanistinei) struktūrai įtaką darančios teisinės aplinkos apžvalga. Greta minėtų teisės aktų, Plungės rajono teritorinės struktūros plėtotei svarbūs šie dokumentai: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, Bendrasis programavimo dokumentas, Ilgalaikė ekonomikos plėtros strategija, Regioninės plėtros įstatymas, Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema, Telšių atliekų tvarkymo strategija (1999 m.), Telšių apskrities kaimo plėtros programa (2000 m.), Telšių apskrities bendrojo plano rengimo organizacinė struktūra ir programa (2000 m.; UAB Urbanistika), 2001 m. parengtas preliminarus Telšių apskrities Regioninės plėtros planas 2001‐2003 metams. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII‐1889) sukūrė teisinę bazę regionų ekonomikos politikai formuoti ir įgyvendinti bei Europos Sąjungos lėšoms gauti ir administruoti. Rengiant šį įstatymą buvo vadovautasi prielaida, kad parama iš PHARE SES fondo bus programuojama ir įgyvendinama decentralizuotai. Nuo 2000 m. ES Komisijos iniciatyva perėjus prie centralizuoto šios PHARE programos valdymo Lietuvoje modelio, planuojama priimti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris reglamentuotų regionų plėtrą kaip vieną iš ūkio plėtros integruoto planavimo dalių. LR teritorijos bendrojo plano galutinis teisinis statutas nustatytas dar 1995 metais, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Teritorijų planavimo įstatymą. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reguliuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją. Patvirtintu Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu privalo remtis ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijos, kiti valstybinių institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Bendrojo plano kompleksiškumas ir privalomumas užtikrina visų veiklos rūšių plėtros teritorinį subalansuotumą, suteikia jai erdvinės raiškos kryptingumą bei pagrįstumą. Todėl į jo nuostatus būtina atsižvelgti rengiant Bendrąjį programavimo dokumentą. Šalies teritorijos bendrojo plano sprendiniai galioja iki 2020 metų. Kaip minėta, ES struktūrinių fondų požiūriu visa Lietuva yra vienas regionas, 2004‐2006 metais (2006 m. baigiasi 2000‐2006 metų ES lėšų programavimo laikotarpis) Lietuva visų keturių ES struktūrinių fondų paramą gaus vienos, taip vadinamojo, I‐ojo paramos tikslo (parama pagal šį tikslą šiuo metu skiriama regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio) programos pagrindu. Ši programa Lietuvoje 21‐oje derybinėje pozicijoje dėl regioninės politikos ir

15

struktūrinių fondų jau priimtu sprendimu įgaus vieną iš galimų formų, o būtent – ji bus įtvirtinta Bendruoju programavimo dokumentu (BPD), kuris savo ruožtu apima tiek bendrą investicijų strategiją, tiek detalesnę informaciją apie kiekvieną investavimo kryptį. Plungės rajono plėtros strateginio plano rengimo metu šis dokumentas jau buvo baigiamas ruošti. Apie Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir Bendrojo programavimo dokumento (aukščiau – Nacionalinio plėtros plano) sąveiką pastaraisiais metais kalbėta gana daug. Akivaizdu, kad Bendrasis programavimo dokumentas turi būti racionalus ir koordinuojantis valstybės biudžeto ir iš Europos Sąjungos gaunamų (numatomų gauti) lėšų panaudojimo mechanizmas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytiems sprendiniams bei kitiems valstybės nustatytiems plėtros prioritetams įgyvendinti. Vertinant Lietuvos respublikos teritorijos bendrojo plano ir nacionalinio plėtros plano įtaką regioninei plėtrai, būtina pažymėti šių planų tarpusavio integravimo būtinybę. Žinoma, pagrindinis yra bendrasis planas. Būtent šiame plane, kurį Vyriausybei aprobavus tvirtina Seimas, nustatomi šalies teritorijos raidos prioritetai, tikslai ir strategija. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001‐2004 metų programos (Žin., 2001, Nr. 62‐2244) VII skyriaus ,,Ūkio politika” 7.1 skirsnio ,,Ekonominė politika ir investicijos į ūkį” nuostatas, 2002 metais buvo parengta Ilgalaikė Lietuvos ekonomikos plėtros strategija. Joje numatytos ilgalaikės ekonominės politikos kryptys, būtinos šalies ir ūkio plėtotei paspartinti bei leidžiančios laiku adaptuotis prie vidinės ir tarptautinės situacijos pokyčių bei išnaudoti šalies potencialą. Magistralinių ir krašto kelių tobulinimo bei žvyrkelių (krašto ir rajoninių kelių) asfaltavimo programa 2001‐2015 metų laikotarpiui paskirstyta 3 periodams – 2001‐2005 metams, 2006‐20010 metams, 2011‐2015 metams. Ši Kelių tinklo tobulinimo programa buvo ruošiama įvertinant du aspektus: kelių tinklo tobulinimo aspektą bei teritorijų planavimo ir regioninės plėtros aspektą. Buvo siekiama atsižvelgti tiek į kelininkų, tiek į apskričių ir savivaldybių poziciją. Šios programos sprendiniai analizuojami 6 skyriuje. 1997 metų balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 415 (Žin., 1997, Nr. 38‐941) ,,Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos” buvo patvirtinti šio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniai ir teritorijos funkcinio zonavimo, tvarkymo bei rekreacijos sistema. Taip pat svarbūs regioninio lygmens planavimo dokumentai, jų nuostatos. 1999 metais buvo parengta Atliekų tvarkymo strategija. Darbus finansavo Apskrities viršininko administracija ir apskrities rajonų savivaldybės (3,4 tūkst.Lt). Apskrities buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projekto dokumentacija per ISPA programą turėjo būti pradėta rengti 2002 m. II pusmetį. Mokėtojai – ISPA (75 proc.), NAPP (25 proc.). Bendra darbų vertė 200 tūkst. eurų. 2000 metais partnerystės principu Telšių apskrities bei savivaldybių parengta ir su SAPARD programa suderinta Apskrities kaimo plėtros programa. 2001 m. parengtas preliminarus Telšių apskrities Regioninės plėtros planas 2001‐2003 metams. Jo rengimą rėmė Danijos vidaus reikalų ministerija, konsultavo danų ekspertai, o darbus atliko Telšių apskrities viršininko, rajonų savivaldybių administracijų darbuotojai. 2002 metais projektas buvo tikslinamas, planuojama konkreti veiklos programa 5 pagrindinėms veiklos rūšims, atrinktoms regiono plėtros tarybos posėdyje 2001 m. gruodžio 21 d. 2002 metų pradžioje, pasitelkiant išorinius Danijos ir Lietuvos ekspertus, buvo parengti 5 konkretūs projektiniai pasiūlymai ES lėšoms pritraukti.

2.2.1.2. Plungės rajono vieta ir reikšmė šalies teritorinėje struktūroje

Šiame poskyryje analizuojama Plungės rajono vieta ir reikšmė šalies kontekste.

16

Plungės rajonas bendroje šalies ir Vakarų Lietuvos teritorinėje struktūroje. Ankščiau

pateiktoje analitinėje medžiagoje matyti, kad jau tarybiniais metais Plungei (Plungės rajonui taip pat) buvo numatytas specifinis vaidmuo Lietuvos miestų ir rajonų sistemoje. Lietuvos TSR vieningoje apgyvendinimo sistemoje Plungė buvo traktuojama kaip vienas iš 5 naujų regioninių centrų, tačiau vėliau šis uždavinys liko neįgyvendintas. Žemiau pateikiama LR teritorijos bendrojo plano Plungei bei Plungės rajonui teikiama vieta ir reikšmė šalies (bei atskirai Vakarų Lietuvos) kontekste. Tai bus daroma urbanistiniu, kraštovaizdžio, bioprodukciniu, rekreaciniu, techniniu aspektais. Plungės rajonas Lietuvos urbanistinės sistemos kontekste. Pagal nustatytas plėtros potencialo kategorijas, LR teritorijos bendrajame plane numatoma didinti šalies regioninio skaidymo laipsnį, tačiau tarp planuojamų plėtoti 12 II‐ojo lygmens regioninių centrų (tarp kurių – Telšiai ir Mažeikiai) Plungės nėra. Plungės miestas čia priskiriamas III‐jam gyvenamųjų vietovių hierarchijos lygmeniui – lokaliniams centrams. Kita vertus Plungės rajono (žinoma, kaip ir daugelio kitų) reikšmė galėtų išaugti įgyvendinus prof. J. Vanago idėją – sujungiant Vilnių ir Kauną į binarinį darinį (metropoliją). Tokiu būdu Lietuva suformuotų stambiausią tašką trijose Baltijos šalyse, tampantį šio mezoregiono dalies centru, patrauklų investicijoms, o Plungės rajonas, esantis šalia magistralės Kaunas‐Klaipėda, galėtų panaudoti jungties metropolija‐Klaipėda teikiamas galimybes. Plungės rajonas, būdamas tarp Klaipėdos ir Šiaulių patenka į pagrindinę šalies urbanistinės integracijos ašies įtakos zoną, kuri formuojama perspektyvių tarptautinių transporto koridorių pagrindu ir sieja šalies aukšto lygmens regionus tarpusavyje ir su kaimyninių šalių regionais. Taigi, Plungės rajonas yra viena iš Rytų‐Vakarų krypties IA kategorijos urbanistinės ašies atkarpų. Šios ašies vaidmuo ypač svarbus suformuojant tolygų urbanistinio metropolinio vystymo stuburą. Plungės rajonas Lietuvos kraštovaizdžio sistemos kontekste. Kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas, kuris išreiškia gamtinio kraštovaizdžio apsaugos bei formavimo prioritetus. Plungės rajono Platelių mikroregionas yra išskiriamas kaip ypač svarbus nacionalinės reikšmės arealas, greta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kernavės, Trakų ir kt. Teikdamas paveldo tvarkos teritorinės koncepcijos metmenys, LR teritorijos bendrasis planas rekomenduoja ypatingą planavimo nuostatą – kultūros paveldo erdvinio stuburo – identifikavimą. Tai vientisa funkcinė teritorinė struktūra, išreiškianti istorinio paveldo erdvinio dominavimo zoną – savotišką šalies valstybingumo centrų bei ašių junginį. Pagal pateiktų kultūros vertybių vertės ir koncentracijos arealų tipų teritorinį išsidėstymą šalies teritorijoje nustatyti penki istorijos paveldo dominavimo regionai. Plungės rajonas kaip tik ir patenka į sudėtį 3‐ojo regiono (Vidurio ir šiaurvakarių Žemaitijos regionas), kuriame istorinis krūvis yra gana sudėtingas ir apima ypač gausų šio regiono archeologijos paveldą (piliakalnius, alkakalnius, pilkapius ir kt.). Plungės rajonas Lietuvos specializuotų teritorinių struktūrų kontekste. Agrarinių teritorijų tvarkymui šalyje teritoriškai išskirtos 7 skirtingo agrarinio potencialo zonos, nustatyta agrarinių teritorijų plėtra zonose diferencijuota priklausomai nuo žemės naudojimo sąlygų ir socialinių‐ekonominių veiksnių. Plungės rajonas patenka į VI zoną – Žemaitijos kalvyno zoną.

17

Plungės rajonas šalies rekreacinių teritorijų kontekste. LR teritorijos bendrajame plane rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros galimybės numatytos pagal arealų kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą. Nustatyta, kad Plungės‐Telšių zona traktuojama kaip labai didelio ir didelio potencialo rekreacinis arealas, integruotas į nacionalinės svarbos rekreacinę sistemą, kurią sudaro tokie regionai kaip Pajūrio, Vilniaus‐Trakų, Ignalinos‐Molėtų ir kt. Be bendrųjų tranzitinių turistų judėjimo kelių, dažniausiai atitinkančių svarbiausias šalies transporto magistrales, LR teritorijos bendrajame plane teikiama ir prioritetinių nacionalinės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasų sistema. Plungės rajonas patenka į vieną iš regioninių gamtinio‐kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų žiedų – “Žemaitijos parkų žiedą”. Apibendrinant, LR teritorijos bendrajame plane rekreacinių teritorijų tvarkymo nuostatoms įgyvendinti nustatyti prioritetai, tarp kurių svarbią vietą užima nacionalinės svarbos rekreacinių arealų (toks yra Plungės‐Telšių arealas) stiprinimas, atnaujinant esamus poilsio namus bei sukuriant kempingų tinklą, plėtojant poilsio kaime ir pramogų paslaugas. Taip pat numatoma plėtoti infrastruktūrą nacionalinio kultūrinio turizmo maršruto “Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys” atkarpoje nuo Vilniaus iki Klaipėdos; įrengti numatytą reprezentacinį valstybinių parkų žiedą Žemaitijos regione. Plungės rajonas šalies transporto ir ryšių infrastruktūros plėtros strategijos kontekste. Atsižvelgiant į bendrąją Lietuvos transporto strategiją, teritorijos bendrajame plane numatytos tokios Plungės rajonui svarbios transporto infrastruktūros plėtotės kryptys:

− geležinkelio tinklo tankumo ir rišlumo didinimas, modernizuojant IXB koridoriaus trasą; − plėtoti ir modernizuoti Klaipėdos jūrų uostą, užtikrinant numatomus krovinių ir keleivių

pervežimus. Plėtojant ir modernizuojant kelių transporto tinklą, numatoma tvarkyti TINA transporto koridorių “Klaipėda‐Šiauliai‐Panevėžys‐Vilnius‐Lyda” (E272/E85). Plėtojant geležinkelio transporto linijas, numatoma modernizuoti transeuropinio IXB koridoriaus šaką Minskas‐Vilnius‐Šiauliai‐Klaipėda. Civilinės aviacijos sektoriuje vykdomi darbai nėra tiesiogiai susiję su Plungės rajonu, tačiau kaip turintys netiesioginį poveikį minėtini šie planuojami vystyti mažesni civiliniai ir sportiniai aerodromai – Kartenos (Kretingos raj.), Telšių bei Tirkšlių (Mažeikių raj.). Plėtojant eko‐inžinierinę infrastruktūrą numatoma iki 2020‐jų metų įrengti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sąvartynus visuose šalies regionuose. Plungės rajonas netaps pagrindinio apskrities sąvartyno vieta – jam numatyta vieta prie Telšių miesto arba Sedos miestelio (Mažeikių raj.). Plungės rajonas šalies pramonės ir verslo teritorinės plėtros kontekste. Planuojant pramonės ir verslo teritorinę plėtrą, numatoma didinti dabartinių bei numatytų naujų regioninių centrų (prisiminkime – Utenos, Ukmergės, Tauragės bei Raseinių) investicinį aktyvumą, suformuoti pramonės ir verslo plėtros zonas (tarp kitų miestų ir Telšiuose). Kaip matyti, Plungės rajonas nėra laikomas didesniu investicijų traukos centru, čia numatomas tik aukštas gyventojų verslumo augimo potencialas smulkaus verslo plėtros srityse. Tokiu būdu rekomenduojama sudaryti tokį Šiaurvakarinį pramoninių zonų kompleksą: Klaipėda‐Kretinga‐Plungė‐Telšiai‐Mažeikiai‐Šiauliai.

18

2.2.2. Plungės rajono teritorinės struktūros bruožai

Šiame skyriuje analizuojama bendroji rajono gamtinė ir geografinė charakteristika, įvertinant geologines ir geomorfologines sąlygas, morfologinius kraštovaizdžio kompleksus bei pateikiama Plungės rajono teritorijos komponentų charakteristika.

2.2.2.1. Bendroji rajono gamtinė ir geografinė charakteristika

Šiame skyriuje įvertinamos geologinės ir geomorfologinės sąlygos, analizuojami morfologiniai kraštovaizdžio kompleksai.

Geologinės ir geomorfologinės sąlygos ir morfologiniai kraštovaizdžio kompleksai. Regiono reljefo sąranga yra sudėtinga. Pačiu vakariniu Žemaitijos pakraščiu tęsiasi neplati pajūrio žemuma (Vakarų žemaičių lyguma), rytų kryptimi ji pareina į Vidurio Žemaičių aukštumą, rytuose vėl pereina į Vidurio Žemaičių plynaukštę. Tokiu būdu Žemaičių aukštuma beveik iš visų pusių apsupta žemumomis, tik ties Vilkaviškiu ir Seda – Ylakiais yra siaurų kalnagūbrių.

Žemaičių aukštumos paviršius ir jos aukštis nuo jūros lygio labai įvairus. Kalvočiausia dalis yra Ventos – Minijos – Dubysos takoskyroje. Nuo Sedos ji eina į pietryčius per Telšius, Varnius, Kelmę iki Raseinių. Kita aukštumos dalis nėra tokia kalvota. Vakarinė aukštumos dalis banguota. Pats kalvynas nėra vienalytis: susideda iš keleto aukštesnių ir žemesnių ruožų.

Pagal orografinį Lietuvos suskirstymą Plungės rajono vakarinė dalis priskiriama Vakarų Žemaičių plynaukštei, kurioje didesniąją dalį sudaro molingosios lygumos, o vakarinė dalis – Žemaičių aukštumai su kalvotomis moreninėmis aukštumomis. Pastarosios dalis – Tverų moreninis kalnagūbris – eina išilgai rajono iš š.v. į p.r. Jame yra aukščiausia rajono vieta – 199 m Vilkaičiuose. Būtent dėl aukščiau išvardintų priežasčių čia iškrinta palyginti daugiau kritulių.

Virs kristalinio pamato slūgso nuosėdinės uolienos, kurias sudaro smėliai, aleuritai, smiltainiai, moliai ir kt. Vakarinės Žemaitijos kalvas dengia giliai nukalkėję ir nelabai karbonatingi moreniniai priemoliai; priesmėliai.

Ši šalies dalis nepriklauso prie Lietuvos galinės morenos juostos, todėl ežerų čia nėra tiek daug, kaip Rytų Aukštaitijoje ar Pietinėje Sūduvoje. Ežerai čia išliko dugninėje morenoje, nedidelėmis grupėmis. Prof. S. Kolupaila Žemaitijos ežerus skirstė į 5 grupes: Telšių, Varnių, Tytuvėnų, Platelių ir Kurtuvėnų. Didžiausias ežeras – Virkšta (Platelių ež.).

Pažymėtina, jog regiono gerovė nemaža dalimi priklauso ir nuo jo gelmėse esančių naudingųjų iškasenų. Nors Žemaitija negali ypatingai pasigirti žemės gelmių turtais, tačiau ir tokios žaliavos, kaip molis, smėlis, žvyras, klintis, nekalbant jau apie požeminį vandenį, taip pat yra didelis turtas. Dabar, kai ūkio plėtotei vis svarbesnės tampa vietinės žaliavos, būtina numatyti, kaip geriau panaudoti žemės gelmių potencines galimybes. Plungės rajonas pasižymi statybinio smėlio ir žvyro, gėlo požeminio vandens atsargomis.

Statybinis smėlis, žvyras bei molis. Rajono teritorijoje yra 15 valstybinių naudingųjų iškasenų telkinių, bei 81 karjeras esantis seniūnijų, žemės savininkų ir naudotojų sklypuose. Daugelis išžvalgytų ir aptiktų žvyro ir smėlio telkinių yra smulkūs, tarp jų vyrauja 0,1‐1,0 mln.m3 dydžio telkiniai. Didesnieji žvyro telkiniai (Stumbrių, Labardžių, Girėnų) deja atiteko Rietavo savivaldybei. Plungės rajone nuo seno eksploatuojama Alsėdžių (šalia Grumblių) molio radimvietė.

19

Gėlas požemio vanduo. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gyventojų poreikius ir didesniąją pramonės įmonių poreikio dalį patenkina požeminis vanduo. Požeminio vandens išteklių paskirstymas Telšių apskrityje yra netolygus (pagal J. Diliūną, V. Juokarį). Nevienodi ir atskirų vandeningųjų sluoksnių ištekliai. Didžioji Plungės bei Telšių rajonų dalis priklauso teritorijai, kurių eksploatacinis išteklių modulis (1/5 iš kv. km) lygus 0,1‐0,25.

Vertinant gelmių išteklių įsisavinimą ir panaudojimą ekologinio‐geologinio potencialo požiūriu, galima daryti išvadą, kad jis yra naudojamas nepakankamai. Daugelio išteklių naudojimas gali būti intensyvinamas, kontroliuojant poveikį gamtinei aplinkai ir minimizuojant jį techninėmis priemonėmis.

2.2.2.2. Rajono teritorijos komponentų charakteristika

Šiame skyriuje nagrinėjama rajono žemės fondo sudėtis bei rajono apgyvendinimo sistema.

Žemės fondo sudėtis. Po šalies administracinių vienetų reformos ne tik 34,63 proc. sumažėjo Plungės rajono teritorijos plotas, bet ir gerokai pasikeitė žemės fondo sudėtis (žr. 2.2.1 lent.), nors apibendrinus Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių žemės fondo sudėtį, jokių pasikeitimų nepastebėta.

Dėl reformos Plungės rajonas neteko nemažai miško teritorijos (įkurtosios Rietavo savivaldybės miškingumas po administracinės reformos – 48,3 proc.), nors išsaugojo didesniąją dalį vandenų.

2002 metų pradžioje žemės ūkio naudmenos sudarė 51,7; miškai 33,4; keliai 1,7; užstatytos teritorijos 2,1; vandenys 3,2 ir kita žemė 8,0 procentus teritorijos.

2.2.1 lentelė Žemės fondo sudėtis, tūkst. ha

Plungės rajonas

Žemės naudojimas 1997 2001

Telšių raj.

Mažeikių raj.

Rietavas Telšių apskr.

Kupiškio raj.

Joniškio raj.

Tauragės raj.

Lietuva

Žemės ūkio naudmenos

79,75 57,12 76,19 73,75 22,68 229,73 62,28 83,94 61,03 3487,12

Miškai 65,07 36,89 43,06 35,41 28,31 143,68 29,01 21,10 41,45 1996,88Keliai 3,41 1,87 2,80 2,49 1,53 8,69 1,73 1,92 2,36 131,60Užstatyta teritorija

3,26 2,28 3,14 3,84 0,99 10,25 2,55 2,71 2,49 188,05

Vandenys 4,69 3,54 5,28 3,22 1,15 13,18 2,57 2,35 2,36 262,16Kita žemė 12,95 8,85 13,43 3,31 3,92 29,51 9,87 3,21 8,20 464,21Iš viso: 169,12 110,55 143,89 122,02 58,57 435,04 108,01 115,22 117,90 6530,02

Šaltinis: Statistikos departamentas

Didžiąją dalį Plungės rajono savivaldybės teritorijos sudaro žemės ūkio naudmenos ir miškai,

atitinkamai. Palyginus su kitomis Telšių apskrities savivaldybėmis, Plungės rajonas išsiskiria palyginti dideliu miškingumu ir palyginti retu kelių tinklu bei maža užstatytos teritorijos dalimi.

20

2.2.1 pav. Žemės ūkio naudmenų, miškų, kelių, užstatytos teritorijos, vandenų bei kitos žemės

lyginamoji dalis rajonuose (Šaltinis: Statistikos departamentas)

Palyginus Plungės rajoną su kitomis pasirinktomis Lietuvos savivaldybėmis, pastarasis pasižymi

didesniu vandenų plotu, miškingumo bei mažesne užstatytos teritorijos dalimi.

Rajono apgyvendinimo sistema. Plungės rajono urbanistinė struktūra susideda iš žemiau plačiau nagrinėjamų elementų – miesto, miestelių, kitų funkcinių teritorijų, kuriuose yra dispersiškai išsidėsčiusios gretimos gyvenamosios vietovės. Ši rajono struktūra – tai ankstesnės teritorinės plėtros rezultatas.

Plungė kūrėsi nuo XVI a. vidurio prie Gandingos dvaro ir iki XVII a. vidurio dar buvo vadinama Gandinga. XVII a. pradžioje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Miestelis kūrėsi prie svarbių prekybos kelių ir iki XVIII a. pabaigos sparčiai augo. Prijungus Lietuvą prie Rusijos, prekybiniai ryšiai, o tuo pačiu ir Plungės miesto reikšmė sumenko. Tik XIX a. pabaigoje, pradėjus intensyviau vystytis pramonei, miestelis vėl atgijo. O Po II pasaulinio karo, įkūrus keletą stambių gamyklų, Plungė palyginti smarkiai išaugo. Babrungo kairiajame krante susiformavo Miesto centras, o dešiniajame – geležinkelio stotis ir pramonės rajonas.

Plungės rajono miestelių (Alsėdžių, Platelių, Žemaičių Kalvarijos) istorija panaši – klestėję XV – XVI amžiuose, ypač nukentėjo per XVII – XVIII amžiaus karus, po to jau nebevaidino ypatingos reikšmės.

Plungės rajonas yra palyginti proporcingai išplėtotas visomis kryptimis, kiek mažiau pietvakarių kryptimi. Reikėtų visgi pabrėžti, jog daugiau pranašumų turinti šiaurinė ir centrinė rajono dalis visuomet nusipelnė didesnio dėmesio – čia praeina pagrindinės rajono transporto arterijos (dviejų kelių Šiaulių – Klaipėdos geležinkelis, Šilalės – Skuodo plentas bei plentas Šiauliai ‐ Palanga), įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Centrinėje dalyje sukoncentruota didžioji dalis rajono urbanistinės masės – rajono centras. Čia gyvena daugiau nei 50 proc. Rajono gyventojų, sukaupta didžioji dalis pramonės įmonių, rajono administracinės, kultūros įstaigos, nemaža dalis pradinių, vidurinių bei profesinių mokyklų.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Plungės rajonas. Telšių raj. Mažeikių raj. Rietavas Telšių apskr. Kupiškio raj. Joniškio raj. Tauragės raj. Lietuva

Lygi

nam

oji d

alis

, pro

c.

Kita žemė

Vandenys

Užstatyta teritorija

Keliai

Miškai


21

2.3. Socialinė aplinka

Šiame skyriuje analizuojamos paskutinių metų demografinės raidos tendencijos, užimtumo bei darbo jėgos pasiūlos, apsirūpinimo gyvenamuoju plotu charakteristikos, sveikatos priežiūros ir socialinės paramos infrastruktūra.

2.3.1. Gyventojai 2002 m. pradžioje Plungės rajone gyveno 44,2 tūkst. gyventojų, iš kurių 54 proc. – Plungės mieste.

Po savivaldybių lygmens administracijos vienetų reformos 2000 m. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje įsteigus Rietavo savivaldybę, Plungės rajone liko 46,0 tūkst. gyventojų, o 11,5 tūkst. perregistruota į Rietavo savivaldybę. Šiuo metu tai septynioliktas pagal gyventojų skaičių Lietuvos rajonas ir antrasis Telšių apskrities rajonas. Pagal gyventojų skaičių, didžiausia yra Plungės miesto seniūnija, kurioje 2002 m. gyveno 23436 gyventojai. Likusių rajono seniūnijų gyventojų skaičius svyruoja nuo šiek tiek daugiau kaip 1200 (Stalgėnų seniūnija) iki 3600 (Nausodžio seniūnija) (žr. 3.1.1 lentelę).

3.1.1 lentelė Gyventojų skaičius Plungės rajono seniūnijose 2002 m.

Plungės miesto seniūnija

Alsėdžių seniūnija

Babrungo seniūnija

Kulių seniūnija

Nausodžio seniūnija

Paukštakių seniūnija

Platelių seniūnija

Stalgėnų seniūnija

Šateikių seniūnija

Žemaičių Kalvarijos seniūnija

Žlibinų seniūnija

23436 1504 2600 1436 3600 1507 2462 1280 2804 2526 1680 Šaltinis: Plungės rajono seniūnijos1

Pagal gyventojų tankumo rodiklį Plungės rajonas neišsiskiria iš kitų apskrities rajonų – čia viename kvadratiniame kilometre gyvena 40 gyventojų. Lyginant su visa Lietuva, gyventojų tankumas Plungės rajone mažesnis 13,2 proc. (žr. 3.1.1 lentelę). Tai paaiškina faktas, kad Plungės rajonas yra kaimiškesnis nei vidutiniškai visa Lietuva. Tik šiek tiek daugiau kaip pusė visų rajono gyventojų gyvena miestuose (vidutiniškai Lietuvoje – 68 proc.). Tai kaimiškiausias rajonas ir apskrities ribose.

Plungės rajonas neišsiskiria iš Žemaitijos regiono, kuriame jau ilgą laikotarpį yra palankiausia demografinė situacija: santykinai aukštas gimstamumas, seni žmonės sudaro nedidelę visų gyventojų dalį, žemesnis mirtingumas. Pastaraisiais metais Plungės rajone gyventojų mirtingumas išliko vienas mažiausių Lietuvoje – 1000 gyventojų čia teko 10‐12 mirusiųjų. Kūdikių mirtingumo rodiklis 1999 m. nukrito žemiau už Lietuvos vidurkį. Tačiau 2000‐2001 m. šis rodiklis Lietuvos vidurkį viršijo 3‐4 vienetais ir vis didėjo. 1998‐2002 m. atsirado neigiamos gimstamumo tendencijos – per šį laikotarpį gimusiųjų skaičius sumažėjo 40 proc., o 1000‐iui gyventojų tenkantis gimusiųjų skaičius – 3 vienetais. Migracijos saldo iki 2000 m. Plungės rajone buvo teigiamas, nors nuo 1996 m. atsirado neigiamos tendencijos. 2000 m. pirmą kartą nuo 1994 m. šis rodiklis Plungės rajone tapo neigiamas (‐17). Per 2001

1 Seniūnijų gyventojų skaičiaus suma gali nesutapti su LR Statistikos departamento pateikiamu bendru rajono gyventojų skaičiumi dėl skaičiavimo laiko nesutapimo.

22

m. į Plungės rajoną atvyko daugiau gyventojų nei išvyko ir migracijos saldo rodiklis vėl įgijo teigiamą reikšmę (žr. 3.1.2 lentelę).

3.1.2 lentelė Pagrindiniai duomenys apie gyventojus ir demografinius procesus, 2002 m. pradžioje

Plungės

r. Telšių r. Mažeikių

r. Rietavas Telšių

apskr. Kupiškio

r. Joniškio

r. Tauragės

r. Lietuva

Gyventojų skaičius, tūkst.

44,2 57,6 67,2 10,7 179,6 24,6 31,9 52,6 3475,6

miesto 23,6 32,8 46,1 4,0 106,4 9,6 13,6 31,2 2326,2 kaimo 20,6 24,8 21,1 6,7 73,2 15,0 18,3 21,4 1149,4

Kaimo gyventojų dalis bendrame skaičiuje, proc.

46,6 43,1 31,4 62,6 40,8 61,0 57,4 40,7 33,1

Gyventojų tankumas, žm./km2

40,0 40,0 55,1 18,2 41,3 22,8 27,7 44,6 53,2

2001 m. 1000 gyventojų teko: Mirusių 11,5 12,0 10,3 14,2 11,3 14,6 12,9 11,3 11,6

Gimusių 9,5 10,0 10,2 9,7 9,9 9,8 9,1 8,9 9,1 Natūralaus prieauglio

‐2,0 ‐2,0 ‐0,1 ‐4,5 ‐1,4 ‐4,8 ‐3,8 ‐2,4 ‐2,5

Atvykusių 750 771 1275 136 2932 553 329 780 42166 Išvykusių 734 830 1363 104 3031 455 277 784 44725

Migracijos saldo 16 ‐59 ‐88 32 ‐99 98 52 ‐4 ‐2559 Šaltinis: Statistikos departamentas

Plungės rajone, kaip ir vidutiniškai Lietuvoje, gyventojai lyties požiūriu pasiskirstę beveik tolygiai. Jaunimo tarpe nuo 16 iki 25 metų vyrai sudaro 51 proc., moterys – 49 proc. Vidutinis Plungės rajono gyventojų amžius šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Vidutinis vyro amžius rajone – apie 33, moters – 37 metus.

Rajonas pagal tautinę sudėtį yra gana lietuviškas ‐ beveik 98 proc. rajono gyventojų yra lietuviai. Kitų tautybių gyventojai (rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kt.) sudaro tik 2.3 proc.

Iš 44,2 tūkst. Plungės rajone gyvenančių asmenų daugiau kaip 30 tūkst. arba 53 proc. yra darbingo amžiaus. Tai beveik 5 proc. mažiau už Lietuvos vidurkį ir 2,3 proc. – už atitinkamą Telšių apskrities rodiklį. Tačiau didžiąją nedarbingų žmonių dalį sudaro gyventojai iki darbingo amžiaus – vaikai iki 15 metų. Pagal 1000 darbingo amžiaus gyventojų tenkantį nedarbingų žmonių skaičių, Plungės rajone šie rodikliai taip pat didžiausi. Bet atsižvelgiant į tai, kad labiausiai Lietuvos vidurkį viršija vaikų, tenkančių 1000 darbingų amžiaus gyventojų, rodiklis, situaciją gyventojų amžiaus struktūros požiūriu galima vertinti teigiamai. Nors jaunimo skaičius kaip ir bendras gyventojų kiekis Lietuvoje mažėja, Plungės rajone jaunų gyventojų dalis išlieka didesnė nei kituose Telšių apskrities rajonuose ir bendrai Lietuvoje. Vidutinis metinis užimtųjų skaičius Plungės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Dėl gyventojų senėjimo, nedarbo augimo ir jaunimo emigracijos šis rodiklis Plungės rajone kasmet sumažėdavo net 4‐14 proc. Nuo 1997 m. rodiklio mažėjimo tendencijos sulėtėjo (žr. 3.1.3 lentelę).

23

3.1.3 lentelė

Gyventojų užimtumo rodikliai 2001 m.

Plungės r. Telšių r. Mažeikių r.

Rietavas Telšių aps.

Kupiškio r.

Joniškio r.

Tauragės r.

Lietuva

Vidutinis metinis užimtųjų skaičius, tūkst.

18,9 25,0 30,8 3,7 78,4 8,9 12,4 22,9 1586,0

Užimti gyventojai ekonominėse veiklose, tūkst. Iš viso2 13,0 13,5 22,6 78,4 5,8 7,5 11,3 1586,0

Žemės ūkis ir pan.

1,3 0,5 0,7 22,5 0,7 2,4 0,7 315,4

Pramonė 4,0 3,6 9,0 16,5 1,4 0,7 3,2 319,6 Statyba 1,1 1,8 2,3 5,0 0,2 0,2 0,3 96,4

Paslaugos 6,8 7,5 10,5 34,4 3,4 4,1 7,0 854,6 Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

721 826 1223 789 982 821 719 782 971


Didžioji Plungės rajono gyventojų dalis yra užimti pramonėje (28 proc.), švietimo srityje (14 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (12 proc.). Nors Plungės rajonas pagal gyventojų pasiskirstymą kaimiškose ir miesto vietovėse yra vienas kaimiškiausių Lietuvoje, žemės ūkyje, medžioklės ir miškininkystės sektoriuje dirba tik apie 10 proc. rajono gyventojų. Žemės ūkio srityje dirbančių gyventojų skaičius pastaraisiais metais nuolat mažėja.

Pagal administracinių teritorinių vienetų išsivystymo lygio įvertinimui naudojamą 1‐2 kambarių buto koeficiento dydis ir prekių apyvartos, tenkančios vienam gyventojui, rodiklius, Plungės rajonui respublikoje tarp kitų administracinių vienetų 2002 metų pradžioje teko 30‐31 vieta3 iš 54‐ių. Tai dar kartą patvirtina, kad pragyvenimo lygis ir gyventojų pajamos Plungės rajone yra žemesni už vidutinį pragyvenimo lygį ir gyventojų pajamas Lietuvoje.

2.3.2. Darbo jėgos pasiūla Statistikos duomenimis 2001 m. sausio 1 d. Telšių apskrityje buvo 102,96 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, iš kurių apie 30 tūkst. ‐ Plungės rajone. Darbo jėga 2001 m. Plungės rajone viršijo 25 tūkst. arba sudarė apie 55 proc. visų rajono gyventojų skaičiaus. Vidutinis metinis užimtųjų skaičius Plungės rajone buvo 22,6 tūkst., bedarbių – 2,6 tūkst. Darbo jėgos aktyvumo ir užimtumo lygis Plungės rajone buvo žemiausias apskrityje ir apie 5 proc. žemesnis nei atitinkamas vidutinis Lietuvos rodiklis. Vidutinis metinis užimtųjų skaičius Plungės rajone kiekvienais metais nuo 1993 m. mažėjo, išskyrus nežymius padidėjimus 1996 m ir 1999 m. Nuo 1997 m. šio rodiklio mažėjimo tempai sulėtėjo, išskyrus

2 Bendra suma su atskiruose sektoriuose užimtųjų skaičiaus suma gali nesutapti dėl apvalinimo. 3 Maciulevičiūtė M., Marčėnas V. Prekių apyvarta ir gyvenamojo fondo vertė – regiono socialinio ekonominio išvystymo lygio rodikliai // Pinigų studijos, 2002. – 48‐59 p.

24

2000 m., kai Rietavo savivaldybei buvo priskirta 3,7 tūkst. užimtųjų anksčiau priklausiusių Plungės savivaldybei. 2000 m. vidutinis metinis užimtųjų skaičius Plungės rajone buvo 22,6 tūkst. Didžioji rajono gyventojų dalis užimti pramonės sektoriuje – 28 proc. užimtųjų – medienos apdirbimo, maisto pramonės ir kt. šakose. Didelė rajono gyventojų dalis užimti švietimo srityje (14 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (12 proc.). Žemės ūkyje dirba tik apie 10 proc. užimtų rajono gyventojų ir šis skaičius kasmet mažėja.

Nedarbo lygis Plungės rajone nėra aukštas4 – 2002 m. liepos mėnesį šis rodiklis rajone buvo 2 proc. mažesnis už apskrities ir 0,5 proc. už bendrą Lietuvos nedarbo lygį. Plungės darbo biržoje per 2001 m. užregistruoti 4493 ieškantys darbo asmenys, t.y. 39 asmenimis daugiau nei 2000 m. Bedarbių skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo 47 asmenimis.

Plungės darbo birža antra Telšių apskrityje pagal įdarbinamų bedarbių skaičių. Lyginant su kitais gyventojų skaičiumi, teritorija ir kt. charakteristikomis panašiais Lietuvos rajonais – Kupiškio, Joniškio ir Tauragės, Plungės darbo birža gana sėkmingai veikia bedarbių įdarbinimo srityje (žr. 3.2.1 lentelę). Ji minima tarp kitų – Alytaus, Šiaulių, Druskininkų, Trakų – Lietuvos teritorinių darbo biržų, kurioms ypač gerai sekasi įdarbinti absolventus nuolatiniam darbui per remiamų darbų programą. Per 2001 m. Plungės rajone įdarbinti 2967 bedarbiai arba 70,4 proc. per 2001 m. užregistruotų bedarbių skaičiaus.

3.2.1 lentelė Pagrindiniai duomenys apie gyventojų užimtumą, 2001 m. pradžioje

Plungės



aps. Kupiškio

r. Joniškio

r. Tauragės

r. Lietuva

Bedarbiai 2566 2913 5335 10814 1249 2545 4758 204908 Nedarbo lygis 11,0 11,1 15,8 13,0 10,3 16,6 16,6 11,5 Bedarbių įdarbinimas 2002 rugsėjį

214 196 341 29 780 121 155 253 12962


Į darbo rinkos programas 2001 m. kiekvieną mėnesį vidutiniškai buvo įtraukti 426 bedarbiai. Tai

leido nedarbo lygį sumažinti 1,8 procentinio punkto. Darbo vietų išsaugojimo programoje dalyvavo 79 asmenys. Profesinio mokymo programoje dalyvavo 214 bedarbių, iš jų didžioji dalis – 46 proc. – pirminio mokymo programoje. Daugiausia parengta žuvies apdorotojų, nes šios srities darbininkų paklausa išaugo dviems rajono įmonėms plečiant savo veiklą. Nemažai bedarbių įsigijo biuro darbuotojo ir kitų paslaugų sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją.

Užimtumo rėmimo programoje 2001 m. dalyvavo 881 Plungės rajono gyventojas. Daugiausia jų buvo įtraukta į viešųjų darbų programą, kurioje dalyvavo 112 darbdavių. 2001 m. išaugo asmenų su papildomo užimtumo garantijomis programoje dalyvavusių bedarbių skaičius. 63 asmenys – jaunimas iki 25 metų – buvo įdarbinti į užimtumo fondo remiamus darbus.

Didžiausią įtaką įdarbinimo didėjimui 2001 m. turėjo suaktyvėjęs Plungės darbo biržos bendradarbiavimas su darbdaviais. Todėl šiai veiklai ir toliau skiriamas didžiausias dėmesys – aktyviai bendradarbiaujama su Plungės ir kitų rajonų verslininkais bei naujas įmones Plungės rajone steigiančiais asmenimis. Plungės darbo birža organizuoja darbuotojų muges, kurių metu darbdaviai gali

4 Dauguma darbo rinką apibūdinančių rodiklių šiame skyriuje pateikiami bendrai Plungės rajonui ir Rietavo savivaldybei, nes Plungės darbo birža aptarnauja abu administracinius vienetus.

25

pasirinkti jiems labiausiai tinkantį darbuotoją. Tačiau rajono darbdaviai nėra linkę informuoti darbo biržą apie planuojamą darbuotojų poreikį. Jie įdarbina asmenis, kurių profesinis pasirengimas ar ankstesnė darbo patirtis neatitinka kvalifikacinių darbo vietos reikalavimų. Darbo birža galėtų iš anksto paruošti ar perkvalifikuoti reikiamą tam tikrų specialistų kiekį, tačiau darbdaviai iki šiol ignoravo šią galimybę.

2001 m. sumažėjusį darbo biržoje užregistruotų bedarbių skaičių lėmė Plungės rajono pramonės pagyvėjimas, ypač išryškėjęs maisto pramonės sektoriuje (UAB “Plungės kooperatinė prekyba”, UAB “Plungės šaltis” veiklos plėtra). 2001 m. taip pat sumažėjo darbo biržoje registruotų absolventų ir iš naujo siekiančių darbinės veiklos asmenų skaičius. Sulėtėjo kaimo gyventojų, jaunimo iki 25 metų ir asmenų virš 50 metų nedarbo augimo tempai. Tik nekvalifikuotos darbo jėgos pasiūla vis labiau didėja kiekvienais metais, nes neturint išsilavinimo ir įgūdžių įsidarbinti darosi vis sudėtingiau (žr. 3.2.2 lentelę).

3.2.2 lentelė Bedarbių struktūra Plungės rajone 2000‐2001 m.

1999 m. 2000 m. 2001 m. Pokytis

1999‐2001 m. Pokytis 2000‐2001

m.

Iš viso užregistruota bedarbių 3585 4263 4216 +631 ‐47 Iš jų Pirmą kartą ieškančių darbo 314 481 525 +211 +44 Iš jų absolventai 135 203 189 +54 ‐14 Iš naujo siekiančių darbinės veiklos 3782 3691 ‐91 Neseniai (iki 1 m.) praradusių darbą 1548 1979 +431 Iš jų ekonominėse veiklose Žemės ūkyje 163 186 +23 Pramonėje 606 702 +96 Statyboje 295 121 ‐174 Paslaugose 484 970 +486 Pagal tikslines bedarbių grupes Kaimo gyventojai 1279 1905 1926 +647 +21 Jaunimo iki 25 metų 884 983 1001 +117 +18 Nekvalifikuoti 1260 1162 1473 +213 +275 Virš 50 m. 162 568 687 +525 +119 Šaltinis: Plungės darbo birža

Pastaraisiais metais Plungės rajone didesnę dalį bedarbių, kaip ir visoje Lietuvoje, sudarė vyrai.

2001 m. 56 proc. iš Plungės teritorinėje darbo biržoje užregistruotų bedarbių buvo vyriškos lyties. Pagal amžiaus grupes gausiausios jaunimo nuo 19 iki 24 metų (729 asmenys) ir 35‐39 metų (615) amžiaus bedarbių grupės.

Iš 4216 2001 m. Plungės darbo biržoje registruotų bedarbių 63 proc. buvo nepasirengę darbo rinkai. Pagal išsilavinimą gausiausia bedarbių su profesiniu išsilavinimu grupė – 46 proc. visų registruotų bedarbių. Nekvalifikuota darbo jėga sudarė 34 proc. Pagal ankstesnę darbinę veiklą, didžiausia 2001 m. buvo paslaugų sektoriuje dirbusiųjų pasiūla. Lyginant su praėjusiais metais ji išaugo du kartus. Pramonėje ir žemės ūkyje dirbusiųjų pasiūlos augimas neviršijo 20 proc. Statybos sektoriuje dirbusiųjų bedarbių per 2001 m. skaičius sumažėjo (žr. 3.2.3 lentelę).

26

3.2.3 lentelė Situacija Plungės rajono darbo rinkoje 2001 m.

Pasiūla (po trumpesnės

nei 1 m. darbo pertraukos) Kitimo

tendencijos, lyginant su 2000

m.

Paklausa Kitimo tendencijos,

lyginant su 2000 m.

Konkuren‐cingumas

Pagal ekonomines veiklas žemės ūkyje 186 � 77 � 2,4 pramonėje 702 � 1602 � 0,4 statyboje 121 � 292 � 0,4

paslaugų sektoriuje 970 � 1056 � 0,9 Pagal išsilavinimą

aukštasis 112 � 113 � 1,0 aukštesnysis 732 � 121 � 6,0 profesinis 1935 � 1240 � 1,6

Nekvalifikuotam darbui 1437 � 1553 � 0,9 Iš jų

žemės ūkyje 254 � 50 � 5,0 pramonėje 336 � 1004 � 0,3 statyboje 301 � 67 � 4,5

paslaugų sektoriuje 277 � 432 � 0,6 niekur nedirbę 369 � ‐ ‐

Šaltinis: Plungės darbo birža Lyginant darbo jėgos pasiūlą ir paklausą, Plungės rajono darbo rinkoje 2001 m. didžiausias

konkurencija buvo žemės ūkio srityje. Darbininkų pasiūla šioje srityje viršijo paklausą 2,4 karto, o nekvalifikuotų darbininkų – 5 kartus. Mažiausia konkurencija dėl darbo vietų ‐ pramonėje ir statyboje. Darbo jėgos paklausa šiuose sektoriuose vidutiniškai patenkinama tik 50 proc. (žr. 3.2.3 lentelę).

Dauguma darbdavių susiduria su kvalifikuotų darbininkų trūkumu. Plungės profesinę žemės ūkio ir verslo mokyklą baigusiems absolventams trūksta motyvacijos ir praktinių įgūdžių darbui vietos įmonėje. Dauguma mokymo bazių, kurios veikė rajono įmonėse, nebenaudojamos. Mokymo licenzijai gauti reikia daug laiko ir finansinių išlaidų. Jei įmonėje ir atsiranda vieno ar kelių tam tikros srities specialistų poreikis, nėra efektyvu investuoti į mokymo licenzijos gavimą. Kvalifikuotų specialistų rengimo klausimą galėtų išspręsti mokymo bazių “atgaivinimas”. Jų efektyvumą užtikrintų rajono verslininkų bendradarbiavimas įrengiant ir išlaikant mokymo centrą, kurio paslaugomis galėtų naudotis rajono darbo birža, profesinio rengimo mokykla ir kitų rajonų verslininkai. Tai skatintų verslininkų ir profesiniu rengimu užsiimančių įstaigų bendradarbiavimą, kurio taip trūksta rajone, ir galėtų tapti impulsu bendros informacinės sistemos apie padėtį rajono darbo rinkoje kūrimu.

2001 m. teritorinėje Plungės darbo biržoje užregistruotos 3027 laisvos darbo vietos, t.y. 568 darbo pasiūlymais daugiau nei 2000 m. Didžiausias darbo paklausos augimas užfiksuotas terminuotiems darbams ir nekvalifikuotam darbui. 92 proc. laisvų darbo vietų buvo privačiame sektoriuje. Darbo jėgos paklausa per 2001 m. išaugo visose ekonominėse veiklose. Ryškiausias augimas užfiksuotas maisto produktų gamyboje. Šioje srityje atsiradusios darbo vietos sudarė 53 proc. visų darbo pasiūlymų. Padidėjo ir darbuotojų poreikis medienos apdirbimo pramonėje. Paslaugų sektoriuje didžiausias darbo paklausos augimas buvo viešojo maitinimo srityje.

2001 m. laisvų darbo vietų skaičiaus padidėjimą maisto pramonėje sąlygojo tai, kad dvi rajono įmonės, dirbančios šioje srityje, plėtė savo veiklą. Preliminarus 2002 m. užregistruotų laisvų darbo vietų skaičius, lyginant su 2001 m., sumažėjo. 2002 m. pagyvėjimas buvo jaučiamas medienos apdirbimo pramonėje, statybos sektoriuje, lengvojoje pramonėje (siuvimas). Didžiausia paklausa buvo

27

kvalifikuotiems darbininkams, turintiems profesinį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Artimiausiu metu didesnio laisvų darbo vietų skaičiaus augimo neprognozuojama, nes naujų didelių įmonių (be 2 atvejų, kur procesas jau prasidėjęs) ar žymaus jau veikiančių įmonių plėtimosi nesitikima.

Situacija Plungės rajono darbo rinkoje gerėja. Deja, sparčiausiai auga nekvalifikuotos darbo jėgos

užimtumas. Tai rodo, kad rajone plėtojamos nekvalifikuotam darbui imlios ūkio šakos, kurios nėra perspektyvios ir nesukuria didelę pridėtinę vertę turinčių produktų.

2.3.3. Būstas Gyvenamasis fondas 2002 m. pradžioje Plungės rajone sudarė 966,3 tūkst. m2. Iš šio ploto 46,5 proc. buvo mieste, 53,5 proc. – kaimo vietovėse.

Lyginant su praėjusiais metais, šis rodiklis išaugo daugiau kaip 5 proc. Privatus gyvenamasis fondas sudarė 97,2 proc.

Vienam Plungės rajono gyventojui 2002 m. pradžioje teko 21,9 m2 gyvenamojo ploto; mieste šis rodiklis siekė 19,1 m2, kaime – 25,0 m2. Palyginti su Lietuvos vidurkiu (22,8 m2), Plungės rajone vienam gyventojui gyvenamojo ploto teko mažiau. Nors situacija kaimiškose Plungės rajono vietovėse yra palankesnė, nei mieste, lyginant su Lietuvos vidurkiu. 2002 m. pabaigoje Plungėje veikė 45 daugiabučių namų savininkų bendrijos ir 41 gyvenamųjų namų statybos, eksploatavimo bendrija. Tačiau tik dalis jų yra aktyvios ir vykdo savo funkcijas.

2001 m. Plungės rajone pastatyta 14 namų. Visi jie privatūs 1‐2 butų namai. Pagal Telšių apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos tarnybos Plungės rajono skyriaus pateikiamą informaciją, 2001 m. Plungės rajone buvo išduotas 21 leidimas naujų gyvenamųjų namų ir 11 leidimų negyvenamųjų pastatų statybai.

Pagal 1000 gyventojų tenkantį butų skaičių, Plungės rajonas (250) taip pat gerokai atsilieka nuo

Lietuvos vidurkio (371) (žr. 3.3.1 lentelę). 3.3.1 lentelė

Pagrindiniai duomenys apie gyvenamąjį fondą ir gyvenimo sąlygas, 2002 m. pradžioje

Rodikliai Plungės r.

Telšių r. Mažeikių r.


Kupiškio r.

Joniškio r.

Tauragės r.

Lietuva

Gyvenamojo fondo plotas, tūkst. m2

966,3 1390,0 1403,4 248,3 4008,0 705,3 780,7 1134,5 79390,2

Valstybės, savivaldybių nuosavybė, tūkst. m3

26,8 35,1 42,2 8,9 113,0 20,1 29,0 29,7 2522,6

Valstybės, savivaldybių nuosavybės avarinio gyvenamojo fondo dalis, proc.

4,1 6,9 5,4 1,4 5,3 4,9 3,2 4,8 4,2

Vienam gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas, m2

21,9 24,1 20,9 23,3 22,3 28,7 24,5 21,6 22,8


28

4,1 proc. savivaldybės gyvenamojo fondo 2002 m. pradžioje buvo avarinės būklės. Pagal savivaldybės Turto skyriaus duomenis, 2002 m. 14,7 proc. iš savivaldybei priklausančio 12,9 tūkst. m2 gyvenamojo fondo buvo nepatenkinamos būklės. Dalis jo nėra įregistruota kaip avarinis dėl proceso kainos ir LR įstatymų reikalavimo, kad avarinis gyvenamasis fondas nustatytais terminais būtų remontuojamas arba likviduojamas.

Administracinių teritorinių vienetų išsivystymo lygio įvertinimui naudojamas jų gyvenamojo fondo rinkos vertės rodiklis. Plungės rajone 1‐2 kambarių buto koeficiento dydis, lyginant su Lietuvos vidurkiu 1, yra 0,44. Pagal šį ir prekių apyvartos, tenkančios vienam gyventojui, rodiklius, Plungės rajonui respublikoje tarp kitų administracinių vienetų tenka 30‐31 vieta5 iš 54‐ių.

Valstybės paramos apsirūpinti gyvenamuoju plotu 2002 m. sausio 1 d. rajone laukė 950 šeimų, iš kurių 692 siekė gauti lengvatinį kreditą, o 258 šeimos – išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas. Tačiau oficialūs statistiniai duomenys apie valstybės paramos apsirūpinti gyvenamuoju plotu laukiančias šeimas neatitinka tikrovės. Dauguma gyventojų, ypatingai jaunos šeimos, nesiregistruoja savivaldybėje, nors ir norėtų išsinuomoti jai priklausantį gyvenamąjį plotą. Tai lemia dvi pagrindinės priežastys. Pirma, pagal LR įstatymus, šeima, norinti įsirašyti į eilę išsinuomoti savivaldybei priklausantį butą, turi būti priregistruota savivaldybės teritorijoje. Dauguma jaunų, socialiai remtinų šeimų neturi gyvenamojo ploto, kuriame galėtų prisiregistruoti. Todėl jos negali kreiptis į savivaldybę dėl gyvenamojo ploto. Antra, atsižvelgiant į per pastaruosius dvejus metus savivaldybės įsigytų butų skaičių ir eilėje įregistruotų asmenų kiekį, 2002 m. į eilę įtraukti gyventojai butus galėtų išsinuomoti tik po 17‐30 metų. Todėl gyventojai, įvertindami tokią situaciją nesikreipia į savivaldybę, nes norint būti įtrauktam į eilę reikia pateikti tam tikrus dokumentus, kurių sutvarkymas reikalauja laiko ir finansinių sąnaudų. Gyventojai, įrašyti į eilę savivaldybei priklausančiam gyvenamajam plotui išsinuomoti arba lengvatiniam kreditui gauti savarankiškai apsirūpinę gyvenamuoju plotu, neinformuoja apie tai savivaldybės darbuotojų.

Per 2001 m savivaldybės patalpomis buvo aprūpinta 32 šeimos arba 3,4 proc. iš paramos laukusiųjų. Dėl savivaldybei priklausančių patalpų ir joms įsigyti skirtų lėšų stokos, gyvenamuoju plotu aprūpinami tik socialiai remtini asmenys ir šeimos. 2000 m. naudojimui buvo atiduotas 30 butų namas, kuriame patalpos skiriamos socialiai remtiniems gyventojams. 2001 m. buvo nupirkti ar pritaikyti gyvenimui 6 butai mieste ir 6 kaimo vietovėse. Savivaldybės butų fondo, formuojamo iš mokesčių už nuomą, dalies privatizavimo būdu gautų ir kitų lėšų, nepakanka reikalingiems butams įsigyti.

Didžiausias poreikis rajone yra butams su daliniais patogumais, individualiu šildymu kietu kuru, t.y. butams, kurių išlaikymas nėra brangus. Dauguma gyventojų, ypatingai socialiai remtini, kurių aprūpinimui gyvenamuoju plotu savivaldybė teikia prioritetą, nėra pajėgūs sumokėti komunalinių mokesčių.

Per 2001 m. kreditai buvo suteikti 17 šeimų. Bendra suteiktų kreditų suma ‐ 354,7 tūkst. Lt, t.y. vidutiniškai 20,9 tūkst. Lt vienai šeimai (žr. 3.32 lentelę).

2002 m. lengvatinius kreditus gavusių šeimų skaičius išaugo daugiau nei du kartus, vidutinė vieno kredito suma padidėjo 6 tūkst. Lt. 2002 m. suteikta 50 kreditų, kurių bendra suma – 1352,2 tūkst. Lt. Šie skaičiai rodo, kad sąlygos, įgalinančios rajono gyventojus pasinaudoti lengvatiniais kreditais gerėja. Tačiau kreditavimą vis dar apsunkina tai, kad dauguma rajono šeimų, turinčių 2‐3 ar daugiau

5 Maciulevičiūtė M., Marčėnas V. Prekių apyvarta ir gyvenamojo fondo vertė – regiono socialinio ekonominio išvystymo lygio rodikliai // Pinigų studijos, 2002. – 48‐59 p.

29

vaikų, neatitinka kreditavimo įstaigų keliamų reikalavimų. Šeimos oficialiosios pajamos nėra pakankamos paskolai gauti (žr. 2.3.1 skyrių “Gyventojai”).

3.3.2 lentelė Valstybės parama šeimoms įsigyjant būstą, 2002 m. pradžioje

Plungės



aps. Kupiškio

r. Joniškio

r. Tauragės

r. Lietuva

Šeimų, gavusių lengvatinius kreditus skaičius

17 8 67 4 96 3 4 3 2526

Suteikta lengvatinių kreditų suma, tūkst. Lt

354,7 359,6 1157,6 129,9 2001,8 57,6 78,4 70,8 127955,0


Gyvenamasis fondas pagal komunalinius patogumus Plungės rajone yra prasčiau aprūpintas nei

bendrai visa Lietuva ir Telšių apskritis (žr. 3.33 lentelę). Tik pagal gyvenamojo ploto dalį aprūpintą dujomis, Plungės miesto rodiklis viršija Lietuvos vidurkį. Kaime šis rodiklis yra šiek tiek žemesnis nei visoje Lietuvoje. Geram gyvenamojo fondo aprūpinimui gamtinėmis dujomis Plungės rajone sąlygas sudaro rajono teritoriją kertantis magistralinis dujotiekis. Visi kiti rodikliai, rodantys Plungės rajono gyvenamojo fondo komunalinius patogumus, yra mažesni nei vidutiniai Telšių apskrities ir ypatingai Lietuvos rodikliai. Ploto, aprūpinto vandentiekiu, kanalizacija ir centriniu šildymu, dalis Plungės mieste yra vidutiniškai 5‐15 proc. mažesnė nei Telšių apskrityje ir 20‐30 proc. lyginant su Lietuvos vidurkiu. Kaimo vietovėse šie rodiklių skirtumai dar didesni.

Plungės rajone, lyginant su Telšių apskritimi ir visa Lietuva, ypatingai žemas gyvenamojo fondo aprūpinimo karštu vandeniu rodiklis. Pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamą informaciją, gyvenamojo ploto, aprūpinto karštu vandeniu, dalis Plungės rajone, lyginant su Telšių apskritimi yra mažesnė 4,6 karto, lyginant su vidutiniu Lietuvos rodikliu – beveik 7 kartus. SP UAB Plungės šilumos tinklai duomenimis, dauguma miesto gyventojų turi vonią arba dušą ir naudojasi šaltu bei šiltu vandeniu. Šios įmonės aptarnaujamų abonentų skaičius sudaro 73 proc. visų rajono butų skaičiaus. Iš 8106 vandentiekio abonentų‐gyventojų 25 proc. karštu vandeniu negali naudotis pasibaigus šildymo sezonui, nes Plungės senamiestį aptarnaujanti katilinė šiltuoju metu laikotarpiu nenaudojama. Viena iš priežasčių, kodėl Statistikos departamento pateikiama informacija neatitinka realybės, gali būti tai, kad gyventojai, savo gyvenamajame būste įsirengę komunalinius patogumus neinformuoja Nekilnojamojo turto kadastro valstybės įmonės. Be to, Statistikos departamentas patalpas laiko aprūpintomis karštu vandeniu tik tada, jei jos yra aprūpintos specialiu vandentiekiu, skirtu tiekti karštą vandenį.

3.3.3 lentelė Gyvenamojo fondo komunaliniai patogumai, 2002 m. pradžioje

Plungės r.



Kupiškio r.

Joniškio r.

Tauragės r.

Lietuva

Gyvenamojo fondo komunaliniai patogumai, proc.: Plotas, aprūpintas

vandentiekiu 47,0 66,4 71,7 39,6 62,0 51,4 42,2 66,1 74,7 kanalizacija 45,6 61,1 68,5 38,9 58,6 43,0 40,8 66,0 72,8

centriniu šildymu 40,3 62,1 65,0 33,1 56,1 54,5 40,8 66,5 71,7 karštu vandeniu 8,3 37,8 63,3 25,1 38,3 28,6 25,0 65,5 57,0 vonia (dušu) 43,7 57,7 64,3 36,5 55,3 39,9 25,7 65,6 67,3

30

Plungės r.



Kupiškio r.

Joniškio r.

Tauragės r.

Lietuva

dujomis 81,5 81,7 87,2 47,3 81,4 78,2 90,0 71,0 79,3 elektrinėmis viryklėmis 1,5 0,8 0,8 2,4 1,1 0,6 0,1 0,6 8,3

Gyvenamosios aplinkos kokybė: teršalų emisija iš stacionarių šaltinių vidutiniškai 1 km2

407 364 23923 8012 545 288 701 1397

Susidariusių nuotekų kiekis mln.m3

1345,0 2019,5 6098,8 9463,3 627,6 501,2 2099,0 3524,7


Lyginant Plungės rajono gyvenamojo fondo patogumus miesto ir kaimo vietovėse, stipriai išsiskiria geresnis miesto gyvenamojo fondo aprūpinimas vandentiekiu, kanalizacija ir centriniu šildymu. Šiek tiek didesnė miesto gyvenamojo fondo dalis aprūpinta dujomis. Tačiau daugiau kaimo gyventojų savo būstuose gali naudotis karštu vandeniu, vonia (dušu) ir elektrinėmis viryklėmis (žr. 3.3.1 pav.).

3.3.1 pav. Komunaliniai patogumai Plungės rajone 2001 m.

(Šaltinis: Statistikos departamentas)

Gyvenamojo fondo komunalinių patogumų trūkumą Plungės rajone kompensuoja aukštesnė gyvenamosios aplinkos kokybė. Teršalų emisija iš stacionarių šaltinių Plungės rajone beveik 40 kartus mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Lyginant su atitinkamu Telšių apskrities rodikliu, už Plungės rajoną “švaresnis” tik Telšių rajonas. Ypatingai didelis užterštumas yra Mažeikių rajone. Todėl bendras Telšių apskrities teršalų emisijos iš stacionarių šaltinių rodiklį yra 20 kartų didesnis nei atitinkamas Plungės rajono rodiklis. Nuotekų išleidimo rodiklis čia taip pat yra žymiai mažesnis nei Telšių apskrityje ar Lietuvoje.

2.3.4. Sveikatos priežiūra, socialinės garantijos

Bendrosios tendencijos Lietuvoje ir Telšių apskrityje. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema

kaip ir kitose Europos šalyse pagrįsta solidarumo principu. Šis principas įteisintas Lietuvos nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, kurią 1991 m. spalio 30 d. patvirtino LR Aukščiausioji Taryba. LR Seimas 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII‐833 patvirtino Lietuvos sveikatos programą. Minėtuose strateginiuose dokumentuose numatyti pagrindiniai sveikatos apsaugos reformos artimieji ir tolimieji tikslai bei uždaviniai, valdymo struktūros tobulinimas, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo

0102030405060708090

100

vand

entie

kiu

kana

lizac

ija

cent

riniu

šild

ymu

karš

tuva

nden

iu

voni

a (d

ušu)

dujo

mis

elek

trinė

mis

viry

klėm

is

m iestekaime

31

optimizavimas bei sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės gerinimas. Priemonės nukreiptos gyventojų mirtingumui mažinti ir vidutinei gyvenimo trukmei ilginti, diegiant sveikatos santykių teisumo principą.

Daugelyje išsivysčiusių ir besivystančių šalių stebimi didžiuliai sveikatos ir jos priežiūros

skirtumai tarp atskirų socialinių ‐ ekonominių gyventojų grupių bei tarp atskirų teritorijų gyventojų. Stebima šių skirtumų didėjimo tendencija. Lietuvoje mirtingumo rodikliai atskirose gyventojų grupėse pagal išsilavinimą rodo, jog yra statistiškai patikimas skirtumas tarp šio rodiklio aukšto ir žemo išsilavinimo gyventojų grupėse.

1998 m. publikuoti studijos, tyrusios Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus, rezultatai parodė, jog, lyginant 44 Lietuvos rajonus, bendras mirtingumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų skiriasi 1,3 – 1,7 karto, vyrų mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų – 1,6 – 2,1 karto, nuo kvėpavimo organų ligų – 3,7 – 4,0 karto.

Tyrimas parodė, jog didžiausi vyrų ir moterų mirtingumo nuo vėžio rodikliai buvo Klaipėdos ir Alytaus miestuose, o mažiausi vyrų mirtingumo rodikliai buvo Druskininkuose, moterų – Utenos ir Alytaus rajonuose. Norint apibūdinti regionų gyventojų sveikatos būklę, visuomenės sveikatos praktikoje naudojamas vidutinės būsimojo gyvenimo trukmės rodiklis. Vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė (VGT) – tai vidutinis metų skaičius, liekantis gyventi asmenims nuo tam tikro amžiaus, jeigu išliktų esamojo laikotarpio mirtingumo lygis. Vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė, kaip integruotas gyventojų sveikatos rodiklis, susijusi su socialiniais, ekonominiais bei kitais sveikatą veikiančiais veiksniais. Aukščiau minėta studija tyrė VGT skirtumus tarp administracinių Lietuvos rajonų. Statistiškai patikimai didesnė už Lietuvos vidurkį vyrų VGT buvo Vilniuje, Kaune, Druskininkuose ir Utenos rajone, moterų – Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose ir Utenos rajone. Statistiškai patikimai trumpesnė už Lietuvos vidurkį vyrų VGT buvo Lazdijų, Jonavos, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Panevėžio, Pakruojo, Šalčininkų, Vilniaus, Trakų rajonuose, o moterų – Šilutės, Pakruojo, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Kaip matome iš aukščiau pateiktų duomenų, Plungės rajono vyrų ir moterų VGT nesiskiria nuo vidutinio Lietuvos vyrų ir moterų VGT.

Nors duomenys rodo, jog Plungės rajonas nėra nepalankus savo gyventojų sveikatai rajonas, tai

neturėtų būti suprantama kaip gera arba puiki būklė, kuri nereikalauja jokios tolimesnių veiksmų strategijos. Sveikatos netolygumų tyrimas, atliktas nacionaliniame lygmenyje, parodė, jog yra aiškūs VGT skirtumai tarp kaimo ir miesto gyventojų. Galima teigti, jog tokie patys arba panašūs VGT skirtumai yra ir tarp Plungės rajono miesto ir kaimo gyventojų.

Be to, tyrimas parodė, jog statistiškai patikimai VGT yra ilgesnė: moterų nei vyrų; aukštesnį išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų nei žemesnio išsilavinimo vyrų ir moterų; didesnes pajamas gaunančių nei žemesnes; vedusių/ištekėjusių nei vienišų.

Atlikti nacionalinio lygmens sveikatos ir jos priežiūros skirtumų tyrimai parodė, jog didelės rizikos sveikatai gyventojų grupės yra šios:

• turintieji žemą išsimokslinimą; • vieniši; • šeimos, kuriose yra tik vienas iš tėvų; • turintieji mažas pajamas; • bedarbiai arba neturintys nuolatinio užsiėmimo; • veikiami streso ir kitų darbo, buities, aplinkos kenksmingų veiksnių.

32

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sveikatos priežiūros tarnybos lemia nedidelę dalį bendrosios bendruomenės sveikatos. Darytina išvada, jog dėmesio koncentravimas į čia paminėtas gyventojų grupes nustatant sveikatos priežiūros bei jos plėtros prioritetus bei bendros socialinės ekonominės būklės kryptingas gerinimas gali padėti sumažinti sveikatos ir jos priežiūros skirtumus tarp atskirų gyventojų grupių.

Sveikatos apsaugos reforma Lietuvoje suplanuota remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos

Liublianos chartija dėl sveikatos apsaugos reformos. Pagrindinis principas – siekti geresnės gyventojų sveikatos, o ne tik pertvarkyti sveikatos apsaugos sektorių. Sveikatos sistemą reglamentuojantys teisės aktai decentralizavo valdymą ir nustatė tris sveikatos priežiūros organizavimo lygius: savivaldybių, apskričių ir valstybės. Savivaldybėms priskirta pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo funkcija bei įstatymo deleguota valstybės funkcija – organizuoti antrinę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, kurios mastą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Pagrindinis vaidmuo pirminės sveikatos priežiūros (PSP) sistemoje tenka bendrosios praktikos arba šeimos gydytojui, dirbančiam kartu su bendrosios praktikos slaugytoja, socialiniu darbuotoju ir kitais. PSP plėtotė – prioritetinė sveikatos apsaugos reformos sritis. Išsivysčiusių šalių pavyzdys rodo, jog tinkamai funkcionuojanti PSP gali išspręsti iki 80 proc. gyventojų sveikatos problemų.

Šiuo metu Lietuvoje yra 1254 licencijuoti bendrosios praktikos gydytojai. Tačiau tik 72,6 proc. iš jų dirba tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Tikėtina, kad didžioji dalis likusių gydytojų nedirba pagal specialybę. Jei 1998 m. licencijuotų BPG aptarnaujamų gyventojų skaičius tesudarė 9 proc., tai 2001 m. gruodžio mėn. duomenimis, šis gyventojų dalis padidėjo iki 32 proc.

2001 m. gruodį iš viso Lietuvoje buvo 283 pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – PASPĮ), sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Iš jų – 198 viešosios įstaigos ir 85 privačios (nepriklausomi rangovai).

Apibendrinus, 1998 – 2001 metais šalyje išryškėjo šios tendencijos: bendras PASPĮ skaičius

padidėjo 1,8 karto; viešųjų PASPĮ skaičius padidėjo 1,3 karto; privačių PASPĮ skaičius padidėjo 17 kartų ir 2001 m. pabaigoje jos sudarė 30 proc. visų PASPĮ, sudariusių sutartis su TLK .

Viešosios PASPĮ – tai PSPC (pirminės sveikatos priežiūros centrai), ambulatorijos, BPG

kabinetai, psichikos sveikatos centrai (PSC), poliklinikos ir ligoninių struktūriniai padaliniai. 1999 m. gruodį šalyje veikė 43 psichikos sveikatos centrai (PSC), dažniausiai įsteigti prie PSPC. Tik 7 iš jų veikė kaip savarankiškos įstaigos. 2001 m. gruodžio mėnesį – 59 PSC, iš jų 12 savarankiškos įstaigos.

Gydytojų medicinos praktikos licencijų registro duomenimis 2002 m. sausio mėn. 10 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 35,53 gydytojo ir 7,05 gydytojo stomatologo (Lietuvos sveikatos informacijos centro LSIC 2000 m. duomenimis ‐ analogiškai 38,00 ir 6,62).

Nagrinėjant gydytojų santykinį skaičių 10 tūkst. gyventojų Lietuvos Respublikoje ir kitose šalyse 1985 ‐ 1997 metais stebimos šios kitimo tendencijos: kilimas ES šalyse nuo 30 iki 35, o Lietuvoje nuo 37 iki 40.

Plungės rajone gyventojų aprūpinimo gydytojais rodiklis 2001 m. pabaigoje buvo 19,1, Telšių apskrityje ‐ 19,0, Mažeikių r. 21,1, Telšių r. 18,5, Rietavo sav. 8,4 (rodiklis 10 tūkst. gyventojų). Aprūpinimo stomatologais rodiklis Plungės rajone 2001 m. buvo 6,5, Telšių apskrityje 4,0, Mažeikių r. 1,9, Telšių r. 4,8 (rodiklis 10 tūkst. gyventojų) Privačiai dirbančių gydytojų Plungės rajone 2001 m. buvo

33

14, iš jų 10 dirbo tik privačiai. Privačiai dirbančių stomatologų buvo 24, iš 19 ‐ tik privačiai dirbančių (LSIC duomenys).

Telšių apskrities viršininko 2001 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 629 patvirtintas Telšių apskrities ligoninių tinklo restruktūrizacijos projektas, kuris numato iki 2004 m. Telšių apskrityje sumažinti stacionarinių lovų skaičių nuo 894 iki 815. Plungės rajone numatyta sumažinti 10 terapijos, 5 neurologijos, 10 chirurgijos, 10 traumatologijos, 5 nėštumo patologijos, 5 ginekologijos, 5 pediatrijos, 10 otorinolaringologijos, 2 reanimacijos lovas, padidinti 2 pooperacines ir 15 tuberkuliozės lovas (koncentruojant apskrities tuberkuliozės gydymo paslaugas Plungės ligoninėje). Telšių rajone numatyta sumažinti 10 terapijos, 5 nėštumo patologijos, 10 ginekologijos, 7 naujagimių lovas, padidinti 7 psichiatrijos ir 3 reabilitacijos lovomis.

Plungės rajone veikia Telšių visuomenės sveikatos centro padalinys, kuris įgyvendina jam priskirtas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje. Be to, ši įstaiga įgyvendina daugelį iš savivaldybės Sveikatos fondo finansuojamų programų. Plungės rajono savivaldybė jau keleri metai formuoja savivaldybės Sveikatos fondą ir panaudoja jį sveikatos programų įgyvendinimui. Savivaldybių Sveikatos fondų lėšų šaltiniai yra nustatyti tipiniuose savivaldybių sveikatos fondų nuostatuose (patvirtinti LR Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. VIII‐283):

- savivaldybių tarybų sprendimu paskirtos dotacijos; - savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšų 20 procentų atskaitymai; - 10 procentų žyminio mokesčio už prekybą alkoholiniais gėrimais dalis; - juridinių ir fizinių asmenų savanoriškos įmokos; - privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dalis; - palūkanos už bankuose saugomas fondo lėšas; - Vyriausybės nustatyta lėšų, gautų pritaikius baudas už sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų

teisės aktų pažeidimus, dalis; - kitos teisėtai įgytos lėšos.

Pažymėtina, jog Plungės rajono savivaldybės sveikatos fondas formuojamas ir savivaldybės gamtos fondo atskaitymų ir PSDF biudžeto išlaidų dalies, gaunamos iš Telšių TLK. 2002 metais Plungės rajono savivaldybės sveikatos fondo biudžetas buvo 70 tūkst. litų, kurie buvo panaudoti sveikatos programoms vykdyti: tuberkuliozės profilaktikos programai, mokyklų sveikatingumo programos, kūdikių sveiko maitinimo programa ir kitos. Savivaldybė neturi patvirtintos tvarkos, pagal kurią būtų įgyvendinamas prioritetiškai finansuotinų veiklų nustatymas ir įgyvendinamas konkursas sveikatos programoms finansuoti. Sveikatos programos yra svarstomos Plungės bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje, po to savivaldybės tarybos Sveikatos reikalų komitete ir po to Sveikatos fondo sąmata teikiama tvirtinti rajono tarybai.

Pirminė sveikatos priežiūra (PSP) Plungės rajone Plungės rajone veikia šios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos: Plungės pirminės sveikatos

priežiūros centras (Plungės PSPC) su savo filialais ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) padaliniu, privatus BPG paslaugas teikiantis centras „Pulsas“ (jame dirba 9 gydytojai, šiame centre yra užsirašę apie 8000 gyventojų). Netolimoje ateityje (numatoma ‐ 2003 m. pradžioje) paslaugas turėtų pradėti teikti antras privatus BPG centras Plungės mieste.

Didžiausias PSP paslaugų teikėjas rajone ‐ Plungės PSPC, kuriame 2002 m. rugsėjo 31 d. duomenimis buvo užsirašę 36 115 rajono gyventojų. Plungės PSPC sudėtyje yra 6 ambulatorijos ir 17 med. punktų. Taigi, rajone išlikęs labai platus ambulatorijų ir med. punktų tinklas. Žemiau esančioje

34

lentelėje pateikiami duomenys apie Plungės PSPC filialus ir juose dirbančius gydytojus bei užsirašiusiųjų gyventojų skaičių.

3.4.1 lentelė

Plungės PSPC filialuose dirbantis gydytojai bei prisirašiusiųjų gyventojų skaičius

Dirbančių gydytojų skaičius

Prisirašiusiųjų gyventojų skaičius

Nutolimas nuo pagrindinės įstaigos, km.

Aptarnaujamos teritorijos spindulys, km.

Plungės PSPC 14 BPG, 2 terapeutai, 5 pediatrai

26510

Alsėdžių ambulatorija 1 BPG 1300 Kulių ambulatorija 1 BPG 1268 14 6‐7 Kantaučių ambulatorija 1 BPG 1291 4 7‐8 Platelių ambulatorija 1 BPG, 1 terapeutas 2090 5 7‐8 Šateikių ambulatorija 1 BPG 1486 5‐7 9 Žemaičių Kalvarijos ambulatorija

1 BPG, 1 terapeutas 2170 10‐12 11‐12

Plungės PSPC greitosios medicinos pagalbos skyrius teikia GMP paslaugas rajono gyventojams. GMP yra 4 brigados, 1,5 etato gydytojo (terapeutai), 24,5 etatai vidurinio medicinos personalo. GMP automobilių parkas:

- seni, 10 m. ir senesni, automobiliai ‐ 2 vnt.; - vidutinio senumo (4 m.) GAZ automobiliai ‐ 2 vnt.; - 2001 m. “Fiat Scudo” automobilis ‐ 1 vnt.

Nuo 2003 m. Rietave (kaip Rietavo PSPC padalinys) pradės funkcionuoti nuo Plungės GMP atskiriamas atskiras GMP padalinys. Pirminė psichikos sveikatos priežiūra realizuojama Plungės PSPC dirbančio psichiatro. Psichologo, narkologo rajone nėra. Antrinio lygio ambulatorinės paslaugos teikiamos Plungės ligoninėje. Stomatologinė pagalba rajone realizuojama Plungės PSPC dirbančių 10 stomatologų (5 kaime ir 5 mieste) bei keleto privačių stomatologinių kabinetų. Dantų protezavimo paslaugas teikia Plungės ligoninė. Pažymėtina, jog socialiai remtinų asmenų dantų protezavimui savivaldybė skiria lėšų (2002 metais ‐ 10 tūkst. litų). Aptariant slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas Plungės rajone, būtina pažymėti, jog Plungės rajone nėra slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančios įstaigos. Šias paslaugas Plungės rajono savivaldybė perka iš Rietave esančios slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės. Savivaldybė savo gyventojams čia išlaiko 7 slaugos lovas. Pažymėtina, jog savivaldybės suderėtas su slaugos ligonine įkainis yra mažesnis nei TLK už slaugos paslaugas mokamas įkainis. Plungės rajono savivaldybė neturi rajono tarybos patvirtinto pirminės sveikatos priežiūros plėtros plano. Aukščiau paminėtam naujai steigiamam PSP centrui savivaldybės leidimas išduotas. Antrinė asmens sveikatos priežiūra rajone Antrinės sveikatos priežiūros paslaugas rajone teikia Viešoji įstaiga Plungės rajono savivaldybės ligoninė. Stacionarinės pagalbos apimtis rajone 2001 metais buvo 274,2 / 1000 gyventojų (respublikos rodiklis ‐ 239,9/1000 gyventojų). Plungės ligoninėje 2001 m. gale buvo 241 lova, vidutinės gulėjimo trukmės rodiklis šioje įstaigoje buvo 7,7 dienos, lovos funkcionavimo rodiklis ‐ apie 260 dienų per metus.

35

Šiuo metu Plungės ligoninėje vyksta restruktūrizacijos procesai, prasidėję dėl šalyje vykdomos stacionarinių lovų skaičiaus mažinimo politikos, jie pasistūmėjo toliau nei buvo numatyta apskrities stacionarų restruktūrizavimo plane. Per 2002 metus ligoninėje lovų skaičius sumažintas dar 56 lovomis (terapijos, neurologijos, chirurgijos, traumatologijos, pediatrijos) ir įsteigtas 15 lovų reabilitacijos skyrius.

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus ligoninėje nėra. Vertinant ambulatorinio konsultacinio skyriaus sudėtį pagal SAM nustatytus reikalavimus, pažymėtina, jog skyriuje dirba visi reikiami specialistai, išskyrus vaikų kardiologą. Labai svarbu tai, jog daugiau nei pusė (59 proc.) ligoninėje dirbančių gydytojų yra virš 50 metų amžiaus, o jauni gydytojai (iki 30 metų amžiaus) sudaro mažiau nei 3 proc. Nepaisant sunkios finansinės padėties, pastaraisiais metais buvo atliktas kai kurių skyrių remontas, investuota į ligoninės infrastruktūrą (pakeisti langai, įrengta atliekų duobė ir pan.). Atskirai paminėtinos 1997 metais renovuotos ligoninės operacinės, kurios atitinka šiuolaikinius reikalavimus (lėšų joms renovuoti skyrė Plungės rajono savivaldybė). Tačiau pažymėtina, jog, Telšių teritorinės ligonių kasos duomenimis, 49 proc. Plungės rajono gyventojų stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauna ne Plungės ligoninėje (daugiausiai Klaipėdos mieste esančiose įstaigose). Ligoninės vadovybės iniciatyva yra parengtas ligoninės restruktūrizacijos projektas 2002 ‐ 2004 metams, kurio pagrindiniai tikslai yra: optimizuoti ligoninės struktūrą, racionalizuoti lėšų naudojimą, subalansuoti pajamas ir išlaidas ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Projekte numatoma:

- Sumažinti dabar funkcionuojančių skyrių skaičių, kai kuriuos iš jų sujungiant, kai kuriuos uždarant ir sumažinant lovų skaičių juose. Bendrą ligoninės lovų skaičių numatoma sumažinti iki 176 lovų.

- Plėsti ambulatorinį konsultacijų skyrių, įkuriant dienos stacionarą. - Įsteigti 20 lovų slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. - Renovuoti ligoninės šilumos ūkį, kas padėtų sutaupyti nemažai šildymui skiriamų lėšų. Šis projektas atitinka nacionaliniame lygmenyje deklaruojamus sveikatos apsaugos reformos

prioritetus (mažinti stacionarinės pagalbos apimtis, didinti ambulatorinių paslaugų dalį visame sveikatos priežiūros paslaugų spektre), yra ekonomiškai pagrįstas ir logiškas. Be abejonės, lieka atviras klausimas dėl Plungės ligoninės steigėjo teisių perdavimo iš Plungės rajono savivaldybės į Telšių apskrities viršininko administraciją. Šiuo metu diskusijos dėl ligoninių perdavimo vyksta visoje šalyje, tačiau vienareikšmiškos pozicijos šiuo klausimu nėra. Sprendimas dėl Plungės ligoninės ateities turėtų būti priimtas diskutuojant kaip galima platesniame suinteresuotų pusių rate, tariantis tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek politikams, tiek nacionalinės sveikatos politikos formuotojams. Šis sprendimas, be abejonės, turėtų būti priimtas bendranacionaliniame kontekste, aptarus ir žinant, kokia bus Plungės ligoninės perspektyva tiek vienu, tiek kitu atveju ‐ turėtų būti aptarta, ar ir kokia Plungės ligoninė išliks vertinant bent 10 metų perspektyvą, kokie pokyčiai vyks personalo atžvilgiu (natūralūs, susiję su amžiumi bei sukelti įstaigos restruktūrizavimo) ir panašiai.

Plungės rajono gyventojų sergamumas Analizuojant Lietuvos sveikatos informacijos centro pateikiamus duomenis apie bendrą visų

užregistruotų susirgimų skaičių rajone, matome, jog didžiąją dalį sudaro nervų sistemos ir jutimo organų, kvėpavimo sistemos bei kraujo apytakos sistemos ligos.

Duomenys apie naujus užregistruotus susirgimus rodo, jog daugiausiai rajone užregistruojama naujų kvėpavimo sistemos organų, nervų sistemos ir jutimo organų ir kaulų‐raumenų sistemos ligos.

Iš pateiktų visų susirgimų ir naujų užregistruojamų susirgimų rodiklių metų eigoje, matome, jog tiek naujai užregistruojamų, tiek bendras susirgimų skaičius palaipsniui didėjo nuo 1996 metų.

36

Išsamesnė duomenų analizė, lyginant Plungės rajono rodiklius su bendraisiais respublikos rodikliais bei su aplinkinių ir panašių pagal savo plotą ir charakteristikas rajonų rodikliais, rodo, jog Plungės rajonas savo sergamumo bei standartizuoto mirtingumo rodikliais neišsiskiria bendrame šalies kontekste.

Lyginant bendrą gyventojų susirgimų skaičių, tenkantį 1000 suaugusių ir paauglių, matome, jog Plungės rajone šis rodiklis yra beveik toks pat kaip bendras Lietuvos rodiklis ir yra mažesnis nei Kaišiadoryse, Kupiškyje, tačiau truputį didesnis nei Mažeikių ir Tauragės rajonuose.

Traumų ir apsinuodijimų skaičius, tenkantis 1000 suaugusiųjų Plungės rajone nuo 1999 metų susilygino ir tapo mažesnis nei bendras Lietuvos rodiklis, o taip pat mažesnis nei atitinkamas Kupiškio, Kaišiadorių, Mažeikių ir Telšių rajonų rodiklis, tačiau kiek didesnis nei Tauragės rajono rodiklis (čia ir toliau demonstruojamuose paveiksluose bendras Lietuvos rodiklis ir Plungės rajono rodiklis yra išryškinami storesnėmis linijomis).

Sergamumo piktybiniais navikais rodiklis Plungės rajone nuo 1996 metų buvęs mažesnis nei respublikos vidurkis, 2001 metais susilygino su bendruoju šalies rodikliu.

Sergamumo tuberkulioze Plungės rajone rodiklis nuo 1996 m. svyravo apie šalies vidurkį, o 2001 m. buvo šiek tiek už jį mažesnis ir vienas iš mažiausių tarp lyginamųjų rajonų.

Sergamumo psichikos ligomis rodiklis Plungės rajone 1998 ‐ 2000 m. periodu buvo mažesnis nei šalies rodiklis, o 2001 m. susilygino su Lietuvos rodikliu ir buvo vienas iš didesnių tarp lyginamųjų rajonų.

Sergamumas priklausomybės ligomis (alkoholizmu, narkomanija, toksikomanija) Plungės rajone pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro pateikiamus duomenis nuo 2000 metų yra toks pat kaip ir bendras sergamumas Lietuvoje.

Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis Plungės rajone 2000 metai įgavo didėjimo tendenciją ir nuo 2000 metų tapo didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje ir yra vienas iš didesnių lyginamų rajonų tarpe. Be abejo, duomenų apie sergamumą alkoholinėmis psichozėmis negalima laikyti labai patikimais, kadangi pastaruoju metu atsirado daug įstaigų, anonimiškai ir privačiai teikiančių šio pobūdžio paslaugas, o gyventojai šias paslaugas gauna nebūtinai savo rajone, todėl oficialioji statistika iškreipiama. Todėl čia pateikiami oficialūs duomenys turi būti vertinami atsargiai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos sveikatos informacijos centro pateikiamose statistinių duomenų suvestinėse nėra duomenų apie sergamumą narkomanija ir toksikomanija Plungės rajone. Tuo tarpu kitų analizuojamų rajonų duomenys pateikiami. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų apie narkomanijos ir toksikomanijos paplitimą šaltinis ‐ Valstybinis psichikos sveikatos centras.

Sergamumas venerinėmis ligomis Plungės rajone neišsiskiria bendrame šalies bei tų rajonų, su kuriais čia lyginamas Plungės rajonas, kontekste.

Savižudybių skaičius 100000 gyventojų Plungės rajone 1996 ‐ 1999 m. periodu buvo beveik toks pat kaip ir rodiklis Lietuvoje. 2000 m. Lietuvos sveikatos informacijos centro pateikiami duomenys rodo, jog rodiklis, atspindintis savižudybių skaičių padidėjo ir tapo didesnis nei šalies rodiklis ir vienas iš didesnių lyginamų rajonų tarpe. Nors 2001 m. šis rodiklis Plungės rajone mažėjo ir susilygino su Telšių apskrities rodikliu, jis išlieka didesnis nei vidutinis respublikos rodiklis.

Analizuojant standartizuotus mirtingumo (standartizuoti rodikliai reiškia tai, jog yra statistiškai eliminuota skirtingos gyventojų amžinės struktūros įtaka rodiklio dydžiui ir rodikliai yra lygintini) nuo kraujo apytakos sistemos ligų rodiklius (toliau ‐ SMR ‐ standartized mortality rate) matome, jog šis rodiklis visuose lyginamuose rajonuose yra labai panašus į bendrą šalies rodiklį. Nors didelio skirtumo tarp lyginamų rajonų SMR nuo kraujo apytakos sistemos ligų nėra, tačiau Plungės rajono SMR nuo

37

kraujo apytakos sistemos ligų yra mažiausias tarp lyginamų rajonų. Pažymėtina taipogi ir teigiama SMR nuo kraujo apytakos sistemos ligų rodiklio dinamika (tiek Plungėje, tiek Lietuvoje).

SMR nuo navikų analizė rodo, jog šis rodiklis lyginamuose rajonuose yra panašus kaip ir bendras šalies rodiklis. Plungės rajono rodiklis yra vienas iš žemesnių tarp lyginamųjų rajonų.

Apibendrinant aukščiau apžvelgtus lyginamųjų rajonų ir Lietuvos sergamumo rodiklius, galima pasakyti, jog Plungės rajono sergamumo pagrindinėmis ligomis rodikliai nuo Lietuvos rodiklių nesiskiria arba skiriasi nežymiai, išskyrus traumų ir apsinuodijimų skaičių, kuris Plungėje yra mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje bei sergamumą alkoholinėmis psichozėmis, kuris, pagal LSIC pateikiamus duomenis, Plungėje yra didesnis nei Lietuvoje ir šis padidėjimas išryškėjo per 1999 ‐ 2001 metų laikotarpį. Pažymėtina, jog 2000 m. savižudybių skaičius Plungės rajone padidėjo ir tapo didesnis nei šalies rodiklis ir vienas iš didesnių lyginamų rajonų tarpe. Apibendrinant analizuotus standartizuotus mirtingumo rodiklius, pasakytina, jog Plungės rajono rodikliai žymiau nesiskiria nuo bendrų Lietuvos rodiklių ir neišsiskiria lyginamųjų rajonų tarpe.

Socialinių paslaugų infrastruktūra Rinkos ekonomikos sąlygomis išryškėjo žmonių grupės, kurioms ypač svarbios socialinės

paslaugos: tai seni žmonės, žmonės su negalia, vaikai, socialinės rizikos grupės. Socialinės paslaugos ypač reikalingos kaimo vietovėse, nes kaime maždaug ketvirtadalį (23 proc.) gyventojų sudaro 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra pagrindiniai socialinių paslaugų vartotojai.

2001 m. pabaigoje Lietuvoje buvo apie 500 įvairių tipų (stacionarių globos, laikino gyvenimo, dienos globos, mišrių socialinių paslaugų ir kt.) socialinių paslaugų įstaigų, kurios skirtos įvairioms socialinėms žmonių grupėms.

Pagrindinė institucija organizuojant socialinių paslaugų tinklo plėtrą ir jų teikimą Plungės rajone yra Plungės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Šiame skyriuje dirba 1 vyriausiasis inspektorius, 3 vyresnieji inspektoriai, o į skyriaus struktūra įeina Pagalbos namuose tarnyba bei Labdaros valgykla.

Pagalbos namuose tarnyba pilnai išlaikoma savivaldybės biudžeto lėšomis. Čia dirba 3 nuolatiniai darbuotojai (tarnybos vadovas ir 2 lankomosios priežiūros darbuotojai) bei pritraukiamos papildomos pajėgos iš darbo biržos viešųjų darbų pagrindu (3‐4 žmonės). Tarnyba teikia pagalbą vidutiniškai 40‐čiai žmonių per metus. Šios tarnybos teikiamos paslaugos apima: bendravimą, asmens higieną, namų tvarkymą, maisto pristatymą, medicininio aptarnavimo organizavimą. Tarnybos paslaugos teikiamos vienišiems ir neįgaliems pensininkams, pensininkams ir neįgaliems asmenims, kurių artimieji negali jų prižiūrėti. Pažymėtina, jog pagalba namuose teikiama tik Plungės miesto gyventojams, o medicininės slaugos paslaugos namuose neteikiamos.

Labdaros valgykla pilnai finansuojama iš savivaldybės biudžeto (neskaitant keleto smulkių rėmėjų, kurie valgyklą paremia žemės ūkio produkcija). Valgykloje yra 2,5 etatai: vedėja, virėja ir 0,5 et. darbininko. Per metus labdaros valgykla pastoviai aptarnauja vidutiniškai 60 ‐ 70 socialiai remtinų žmonių. Be to, iš valgyklos pristatomi pietūs žmonėms, kuriais rūpinasi pagalbos namuose tarnyba.

Plungėje veikia atskira biudžetinė įstaiga Nakvynės namai, neseniai buvusi vienu iš Socialinės paramos skyriaus padalinių. Šiuo metu nakvynės namai plečiami ir modernizuojami. Numatoma, jog juose bus 20 vietų. Renovacijos darbai finansuojami iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programinių lėšų bei kitų fondų. Plungės rajone veikia daug visuomeninių organizacijų, dirbančių socialinio aprūpinimo, pagalbos, savitarpio pagalbos sferose. Dviems iš jų ‐ „Vilties“ šeimos paramos tarnybai ir Lietuvos invalidų draugijos Plungės „Dienos centrui“ savivaldybė apmoka patalpų išlaikymo išlaidas bei skiria

38

finansinę paramą. Plungėje veikia Caritas, Raudonojo Kryžiaus draugija. Atskirai paminėtina agentūra „Cyrulis“, įkurta verslininko privačios iniciatyvos dėka ir teikianti paramą vaikams iš socialiai remtinų šeimų. Rajone taip pat yra keletas švietimo įstaigų, teikiančių specialią pagalbą specifinių poreikių vaikams. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus iniciatyva pradėti parengiamieji darbai siekiant įkurti Dienos centrą, skirtą visiems neįgaliesiems ir socialiai remtiniems rajono žmonėms ir suvienysiantį visas šiuo metu atskirai veikiančių draugijų iniciatyvas. Plungės rajone yra dveji parapijiniai senelių namai: Plungės ir Žemaičių Kalvarijos. Tretieji parapijiniai senelių namai yra Rietave. Iš šių paminėtų senelių namų Plungės rajono savivaldybė perka senų žmonių priežiūros paslaugas (iš viso už 306 tūkst. litų 2002 metais). Iš viso šiuose trejuose senelių namuose gyvena 59 žmonės. Socialinės paramos skyriaus 2002 m. lapkričio 8 d. duomenimis, rajone yra 1455 socialinių pašalpų gavėjų.

2.4. Švietimas ir kultūra Šiame skyriuje nagrinėjama Plungės rajono ikimokyklinio, bendrojo bei papildomojo ugdymo įstaigų veikla; profesinio rengimo, kvalifikacijos kėlimo galimybės; informacinės visuomenės rajone plėtros tendencijos bei kultūros sistema.

2.4.1. Ikimokyklinio, bendrojo bei papildomojo ugdymo įstaigų veikla

2001 m. Plungės rajono švietimo sistemą sudarė 51 švietimo įstaiga, kuriose mokėsi 8954 mokiniai ir 1323 ikimokyklinio amžiaus vaikai. 1493 moksleiviai mokėsi papildomo ugdymo įstaigose.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikla 2002 m. pradžioje Plungės rajone veikė dešimt ikimokyklinio ugdymo įstaigų – 6 Plungės mieste

ir 4 kaimo vietovėse. Jose buvo ugdomi 1323 vaikai. Taip pat rajone yra trys darželiai‐mokyklos, kuriuos 2002 m. lankė 130 mokinių. Jų lavinimu rūpinosi 174 pedagogai.

Trūkstant lėšų, tik Stalgėnų pagrindinėje mokykloje yra įsteigta priešmokyklinio ugdymo klasė, kurią 2001‐2002 mokslo metais lankė dvylika 5‐7 metų vaikų. Vis dėlto, priešmokyklinio ugdymo poreikis rajone yra didesnis. Artimiausiu metu Lietuvoje numatoma įvesti privalomą visuotinį priešmokyklinį ugdymą ir jį finansuoti pagal moksleivio krepšelio metodiką. Tai turėtų pakeisti situaciją ir Plungės rajone.

Pagal šimtui vaikų tenkantį ikimokyklinio ugdymo įstaigų vietų skaičių, Plungės rajonas tik labai nežymiai viršija Lietuvos vidurkį.

4.1.2 lentelė Ikimokyklinio ugdymo sistemą apibūdinantys rodikliai, 2001‐2002 m.


Rietavas Telšių aps. Kupiškio r. Joniškio r. Tauragės r.

Lietuva

Ikimokyklinių įstaigų skaičius

10 9 13 ‐ 33 4 7 4 699

vietų skaičius jose 1331 747 1698 ‐ 3776 505 570 856 81122 tenka vietų 100‐ui

vaikų 91 77 83 ‐ 85 141 92 94 90

Šaltinis : Statistikos departamentas

39

Rajone veikia ikimokyklinio ugdymo įstaiga, orientuota į vaikų su negalia ir sutrikusio

vystymosi vaikų ugdymą. Šį lopšelį‐darželį ,,Pasaka” lanko 21 vaikas su specialios priežiūros poreikiais. Iki 2001 m. už vaikų su negalia ugdymą tėvai ar globėjai mokėti neturėjo. Nuo 2001 m. Plungės rajono savivaldybės Tarybos sprendimu, nemokamas vaikų su negalia ugdymas panaikintas ir įvestas 50 proc. ugdymo išlaidų mokestis. 50 proc. mokestis už ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugas taikomas ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms. 2001 m. ši lengvata buvo taikoma apie 30 proc. Plungės rajono darželius lankiusių vaikų.

Ikimokyklinio ugdymo paslaugų paklausa Plungės rajone yra visiškai patenkinta. Dar daugiau, dėl nepakankamo užpildymo 2002 m. liepą buvo uždarytas Plungės mieste veikęs darželis‐mokykla ,,Liepaitė”. Jam priklausiusios patalpos ir dalis turto perduota Plungės suaugusiųjų vidurinei mokyklai.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pirmosios pajunta demografinių tendencijų įtaką. Plungės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, pastaraisiais metais gimstamumas labai sumažėjo. Darant prielaidą, kad ateityje išliks tokie patys gimstamumo mažėjimo tempai, galima prognozuoti, kad 2005 m. rajone gims tik 345 kūdikiai, t.y. 18 proc. mažiau nei 2002 m. Todėl net jei visi 2005 m. gimę vaikai po 3 metų pradėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 2008 m. pradėjusių lankyti darželius vaikų skaičius sumažėtų 18 proc., lyginant su 2002 m. Tais metais, kai 2005 m. gimę vaikai sulauktų mokyklinio amžiaus, pirmokų skaičius, lyginant su 2002 m., sumažėtų daugiau kaip 40 proc.

Jei gimstamumo tendencijos nesikeis ir nebus iš anksto ruošiamasi jų sąlygojamiems padariniams, Plungės rajone susidarys ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo paslaugų perteklius.

Bendrojo lavinimo įstaigų veikla Kaip ir visoje Lietuvoje, devintajame dešimtmetyje išaugusio gimstamumo ir išsilavinimo

prestižo dėka nuo 1994 m. moksleivių skaičius Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklose pradėjo didėti ‐ 1995‐2002 m., nepaisant Rietavo savivaldybės atskyrimo, jis išaugo 4 proc. Bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių skaičius 2002 m. sudarė 85 proc. viso 7‐17 metų amžiaus vaikų skaičiaus.

1995‐2002 m. Lietuvoje buvo vykdomos švietimo įstaigų tinklo optimizavimo programos, todėl bendrojo lavinimo mokyklų skaičius šiuo laikotarpiu mažėjo. Minėtu laiku Plungės rajone uždarytos 4 pradinės mokyklos. 2000 m. suformavus Rietavo savivaldybę, jai buvo priskirta vienuolika anksčiau Plungės rajonui priklausiusių bendrojo lavinimo įstaigų.

Plungės rajone 2002/2003 mokslo metais veikė 33 bendrojo lavinimo įstaigos (žr. 4.1.3 lentelę). Iš jų 25 – kaimiškose vietovėse. Per 2001/2002 mokslo metus dėl lėšų trūkumo ir nepakankamo vaikų skaičiaus buvo uždaryta Virkšų pradinė mokykla ir darželis‐mokykla ,,Liepaitė”.

4.1.3 lentelė Bendrojo lavinimo įstaigų skaičius Plungės rajone

2001/2002 mokslo metai 2002/2003 mokslo metai Bendrojo ugdymo įstaiga

vnt. Iš jų kaimiškose

vietovėse vnt. Iš jų kaimiškose

vietovėse Pokytis, lyginant su praėjusiais metais

Mažakomplektės pradinės mokyklos

13 12 12 11 ‐1

Darželiai‐mokyklos 3 2 2 2 ‐1 Pagrindinės mokyklos 10 8 10 8 ‐ Vidurinės mokyklos 6 4 6 4 ‐ Gimnazija 1 ‐ 1 ‐ ‐ Jaunimo mokykla 1 ‐ 1 ‐ ‐ Suaugusiųjų vidurinė mokykla 1 ‐ 1 ‐ ‐

Iš viso: 35 26 33 25 ‐2 Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė

40

2001/2002 mokslo metais Plungės rajono bendrojo lavinimo įstaigose mokėsi 7566 moksleiviai, ,,Saulės” gimnazijoje ‐ 1117 gimnazistų. Pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį mokyklų skaičių Plungės rajonas neišsiskiria iš kitų apskrities rajonų ir šiek tiek lenkia Lietuvos vidurkį (žr. 4.1.4 lentelę).

Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo tankumu Plungės rajonas neišsiskiria Lietuvos kontekste (žr. 4.1.4 lentelę). Plungės mieste mokyklos išsidėsčiusios vidutiniškai 600‐1500 m atstumu. Artimiausia nuo Plungės miesto mažakomplektė pradinė mokykla yra už 6 km (Glaudžiuose), tolimiausia – už 33 km (Gegrėnuose). Trumpiausias atstumas nuo Plungės miesto iki rajono ribose esančios pagrindinės mokyklos – 5 km (Nausodžio pagr. m‐kla), ilgiausias – 20 km (Aleksandravo pagr. m‐kla). Vidutinis atstumas nuo Plungės iki vidurinių rajono mokyklų – apie 20 km. Iš 1884 į mokyklas transportu vykstančių moksleivių daugiausia naudojasi privačiu transportu – 964, maršrutiniu transportu atvyksta 657, mokyklos transportu naudojasi 263 vaikai. Mokinių vežiojimo grafikus stengiamasi sudaryti taip, kad į mokyklas būtų atvežami visi mokiniai, gyvenantys toliau nei 3 km nuo mokyklos.

4.1.4 lentelė Bendrojo lavinimo sistemą apibūdinantys rodikliai, 2001‐2002 m.



Kupiškio r.

Joniškio r.

Tauragės r.

Lietuva

Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius iš viso 36 45 46 11 138 22 35 41 2270

gimnazijos 1 1 2 ‐ 4 1 2 1 85 tenka 1000 gyventojų 0,8 0,8 0,7 1,0 0,2 0,9 1,1 0,8 0,7 Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo tankumas, km2/1‐ai mokyklai

30,69 31,98 26,52 53,27 31,52 49,09 32,91 28,76 28,77

Mokytojų skaičius 599 855 996 170 2620 422 514 809 48900 Moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose

8954 10833 13224 2060 35204 4434 5941 9862 602419


Plungės rajone yra įsteigta Švietimo tinklo optimizavimo komisija, kurios tikslas – įgyvendinti Plungės rajono švietimo įstaigų tinklo optimizavimo programą. Šia programa siekiama sukurti optimalų bendrojo lavinimo įstaigų tinklą, kuris užtikrintų ugdymo įstaigų įvairovę, ugdymo tęstinumą, naują išsilavinimo kokybę, socialinių reikmių tenkinimą, efektyvų švietimo išteklių panaudojimą. Tačiau kaip ir daugumoje Lietuvos rajonų, Plungės rajone yra neefektyviai finansuojamų mokymo(si) vietų, dalis Plungės miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių vis dar mokosi antroje pamainoje. Remiantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) rengiamomis bendrąjį lavinimą teikiančių švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairėmis, akredituotos gimnazijos turėtų priimti visus norinčius jose mokytis. Plungėje šiuo metu veikia viena gimnazija. Siekiant, kad ji galėtų priimti visus joje pageidaujančius mokytis moksleivius, būtina atlikti jos “išgryninimo” procesą. LR ŠMM planuoja, kad iki 2003 m. rugsėjo 1 d. gimnazijose bus likviduoti bendrojo lavinimo skyriai (1‐8 klasės), lygiagrečiai vykdant kitų bendrojo lavinimo mokyklų struktūrinę reformą. Plungės rajone šis procesas neturėtų sukelti didelių sunkumų. ”Saulės” gimnazija turi tik 12 pradinių klasių, kurių užsiėmimai vyksta kitame pastate. Nuo 2003 m. planuojama “Saulės” gimnazijos pradinių klasių pagrindu įsteigti pradinę mokyklą. Pagrindinio ugdymo I koncentro (6‐8) klasių 2002/2003 m. mokslo metų pradžioje gimnazijoje buvo 11 klasių, kurias planuojama paskirstyti kitose miesto mokyklose.

Pagal ŠMM rengiamas “Bendrąjį lavinimą teikiančių švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gaires” į progimnazijas turėtų būti reorganizuojamos miestų, rajonų centrų vidurinės mokyklos, jei jose 11‐12

41

klasių yra mažiau nei 6 komplektai ir mažiau nei 150 moksleivių. 2002/2003 mokslo Plungės “Ryto” vidurinėje mokykloje mokėsi 93 dvyliktų klasių moksleiviai, nes nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. mokyklą planuojama reorganizuoti į pagrindinę. Senamiesčio vidurinėje mokykloje 2002/2003 mokslo metais 11‐12 klasėse mokėsi 284 moksleiviai. Abiejose mokyklose moksleiviai mokosi dviem pamainomis. Trijose rajono vidurinėse mokyklose 11‐12 klasių moksleivių skaičius neviršija 50, vienoje – 100. Bendrąjį lavinimą teikiančių švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairių projekte numatoma, kad artimiausia vidurinį ugdymą teikianti įstaiga turi būti ne toliau kaip 25 km nuo vaiko gyvenamosios vietos. Siekiant efektyviau panaudoti švietimo įstaigų išteklius ir sumažinti tuščiai finansuojamų mokymo vietų skaičių, dalį rajono vidurinių mokyklų reikėtų reorganizuoti, jų moksleivius nukreipiant į kitas rajono ar Plungės miesto mokyklas.

Atitinkamai turėtų būti peržiūrėtas pagrindinių ir pradinių rajono mokyklų tinklas, atsižvelgiant į “Bendrąjį lavinimą teikiančių švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairių” projektą, kuriame numatoma, kad dešimtmetės pagrindinės mokyklos, jei 9‐10 klasėse yra mažiau kaip po 10 moksleivių, turėtų būti reorganizuojamos į pagrindines mokyklas su pagrindinio ugdymo (5‐8 kl.) ir pradinio ugdymo skyriais. Pradinės mokyklos, kuriose yra mažiau nei 10 moksleivių, pirmajame bendrąjį lavinimą teikiančių ugdymo įstaigų tinklo pertvarkymo etape turės būti likviduotos. Plungės rajone 2002 m. buvo 4 pagrindinės mokyklos, kuriose 9‐10 klasių moksleivių skaičius buvo artimas 10. Atstumai tarp šių mokyklų arba nuo šių mokyklų iki Plungės miesto neviršija bendrąjį lavinimą teikiančių švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairėse nustatyto maksimalaus atstumo tarp artimiausios pagrindinį išsilavinimą teikiančios ugdymo įstaigos ir moksleivio gyvenamosios vietos (15 km). Penkiose pradinėse rajono mokyklose moksleivių skaičius buvo lygus ar artimas 10. Likviduojant šias mokyklas jų moksleivius galima būtų nukreipti į artimiausias pradinio ugdymo mokyklas, jei jos nėra toliau kaip 10 km nuo moksleivio gyvenamosios vietos arba į reorganizuojamas pagrindines rajono mokyklas. Atsižvelgiant į gimstamumo mažėjimo tendencijas, siekiant kuo efektyviau išnaudoti ugdymo išteklius, būtina apsvarstyti galimybes dalį rajono pagrindinio ir pradinio ugdymo įstaigų likviduoti ar reorganizuoti.

Plungės rajone gyvenviečių tinklas nekinta. Didelių demografinių ar gyventojų migracijos pokyčių artimiausius 10 metų taip pat nesitikima, todėl didžiausią įtaką mokyklų apkrovimui turės gimstamumo pokyčiai.

Bendrojo lavinimo įstaigų veiklos rezultatai Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklose pasiekiami geri moksleivių ugdymo rezultatai.

2001/2002 mokslo metais kursą kartojo tik 1,1 proc. visų tais metais besimokiusių moksleivių. Tai daugiausia buvo Suaugusiųjų vidurinės ir Jaunimo mokyklos moksleiviai. Lyginant su praėjusiais metais, kursą kartojančių moksleivių skaičius šiek tiek padidėjo, tačiau daugiau kaip 1 proc. sumažėjo perkeltų į aukštesniąją klasę su neigiamais pažymiais mokinių skaičius.

Iš 802 pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivių 2001/2002 mokslo metais 96 proc. įgijo pagrindinį išsilavinimą. Didžioji jų dalis (74 proc.) toliau mokėsi vienuoliktoje klasėje arba profesinėje mokykloje (aukštesniosios mokyklos profesinio rengimo skyriuje) (32 proc.). Iš tais pačiais metais vidurinę mokyklą baigusių 344 rajono abiturientų brandos atestatą gavo 98 proc. Iš jų 66 proc. pasirinko studijas aukštosiose mokyklose. Lyginant su praėjusiais metais, šis rodiklis išaugo 10 proc. 15 proc. abiturientų toliau mokėsi aukštesniosiose, 4,4 proc. – profesinėse mokyklose. Šie rodikliai atitinka Lietuvos vidurkį.

Keturiose Plungės rajono mokyklose moksleiviai susipažįsta su ekonominėmis disciplinomis. Penkiose Plungės miesto mokyklose ir trijose rajono vidurinėse mokyklose įgyvendinamas ankstyvasis

42

užsienio kalbų mokymas. Sustiprintai moksleiviai daugiausia mokėsi anglų kalbos, matematikos, istorijos, fizikos, chemijos ir dailės. Tiksliniu kursu 11‐12 kl. Senamiesčio, “Ryto” vidurinėse mokyklose, “Saulės” gimnazijoje moksleiviai mokėsi matematikos, fizikos, anglų kalbos, istorijos, chemijos, biologijos ir lietuvių kalbos. Ypatingai gabiems mokiniams sudaromos sąlygos gilinti žinias papildomo ugdymo užsiėmimuose, siūlomi specialūs moduliai, pamokų metu skiriamos individualios užduotys. Su moksleiviais, kuriems trūksta mokymosi motyvacijos, taip pat dirbama individualiai, jiems skiriamos specialios užduotys, papildomi darbai. Tačiau tiek ypatingai gabių, tiek neturinčių motyvacijos mokymuisi moksleivių ugdymą apsunkina tai, kad dėl lėšų trūkumo mažinamas papildomo ugdymo valandų skaičius.

Daugumoje rajono mokyklų veikia kompiuterių klasės, moksleiviai gali naudotis internetu. Geriausiai kompiuteriais aprūpinta “Saulės” gimnazija, kurioje yra 37 kompiuteriai, iš kurių 28 – informatikos kabinetuose arba kompiuterinėse klasėse. Vienu kompiuteriu gimnazijoje naudojasi vidutiniškai 30 mokinių. Kompiuterizacijos lygiu išsiskiria ir Platelių vidurinė mokykla, kurioje vienu kompiuteriu naudojasi 15 moksleivių. Kitose rajono mokyklose vienu kompiuteriu besinaudojančių moksleivių skaičius svyruoja nuo 11,9 iki 116,0 moksleivių. Kompiuterių klasių nėra Nausodžio, Stanelių pagrindinėse mokyklose; Alsėdžių vidurinėje ir Stalgėnų pagrindinėje mokyklose kompiuteriais galima naudotis bibliotekų skaityklose.

Rajono savivaldybės Švietimo skyriaus iniciatyva beveik visos rajono mokyklos dalyvauja įvairiose kompiuterizavimo programose. 2002 m. buvo papildomai gauta apie 30 kompiuterį, dėl ko visose rajono mokyklose esančių kompiuterių skaičius padidėjo iki 289. Pagal LR ŠMM vykdomą programą, 2002 m. pab. “Ryto”, Alsėdžių vidurinės ir Kantaučių pagrindinė mokyklose įrengtos kompiuterių klasės.

Dėl aukščiau minėtų veiksmų, vienu kompiuteriu besinaudojančių moksleivių skaičius Plungės rajono mokyklose yra šiek tiek geresnis nei vidutiniškai Lietuvoje, nors ir netolygus (Šis rodiklis atskirose rajono mokyklose kinta nuo 8,3 iki 52,4).

Specialių poreikių vaikų skaičius Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklose didėja. 2001/2002

mokslo metais rajono mokyklose mokėsi 524 specialių poreikių turintys vaikai. Tačiau tik keturios rajono švietimo įstaigos galėjo suteikti specialistų (logopedo ir specialiojo pedagogo) pagalbą. Visos šios mokyklos – Akademiko A.Jucio ir “Babrungo” pagrindinės, Senamiesčio ir “Ryto” vidurinės – yra pačiame Plungės mieste, todėl kaimo vietovėse ir likusiose miesto mokyklose pagalbą moksleiviams su specialiais poreikiais teikia mokantys klasių mokytojai. Ši pagalba dėl daugelio priežasčių – reikiamos kvalifikacijos neturėjimo, išankstinės neigiamos nuostatos ir pan. – nėra pakankamai intensyvi ir efektyvi. Dėl lėšų stygiaus egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios efektyviam jaunimo su specialiais poreikiais įsiliejimui į visuomenę. Tai ir specialiųjų pedagogų etatų, mokymo priemonių trūkumas, kelio tarp mokymo įstaigų ir gyvenamosios vietos įveikimo sunkumai ir kt. Specialieji ugdymo poreikiai neretai nustatomi per vėlai. Be to, vaikai su specialiais poreikiais patiria neigiamą aplinkinių požiūrį ir abejingumą. Kadangi anksčiau tokie vaikai buvo atskirti nuo visuomenės, bendraamžiai ir pedagogai dar nėra pasiruošę susidurti su tokių vaikų problemomis.

Pagalbą ir konsultacijas vaikams su specialiais poreikiais, jų tėvams ir pedagogams teikia nuo 1996 m. veikianti Plungės Pedagoginė psichologinė tarnyba. Tai savivaldybės biudžetinė įstaiga, skirianti specialųjį ugdymą, teikianti pedagoginę psichologinę pagalbą vaikams, tėvams ar globėjams, švietimo ir vaikų globos įstaigoms. Pagrindinės problemos, su kuriomis savo darbe susiduria ši tarnyba yra tai, kad ne visi mokiniai, nukreipti konsultacijoms ir įvertinimui, atvyksta. Be to, dėl mokymo(si)

43

tęstinumo nebuvimo vaikų, kurie gali turėti specialių ugdymo poreikių, nukreiptų į Pedagoginė psichologinę tarnybą įvertinimui, skaičius mažėja.

Rajono savivaldybės švietimo skyriaus duomenimis 2001 m. spalio 1 d. 3 rajono moksleiviai nelankė mokyklos. Pagrindinės mokyklos nelankymo priežastys – nenoras mokytis, mokymosi motyvacijos stoka, polinkis į nusikaltimus, vyresnis amžius, palyginus su bendraklasiais, sunki šeimos materialinė padėtis. Pažymėtina, jog duomenys apie mokyklas nelankančius vaikus nėra tikslūs, nes rajone nėra gyventojų registro, kuris teiktų informaciją apie mokyklinio amžiaus iki 16 metų vaikų gyvenamąją vietą. Mokyklos, padedant seniūnijoms, pačios sudaro mokyklinio amžiaus vaikų sąrašus. Be to, Plungės mieste ir rajone yra neregistruotų, butus nuomojančių šeimų. Savivaldybės švietimo skyrius bendradarbiauja su Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Socialinės rūpybos skyriumi, keisdamasis informacija, analizuodamas mokyklos nelankymo priežastis.

Plungės suaugusiųjų vidurinė mokykla vykdo formalų ir neformalų suaugusių švietimą. 2001/2002 mokslo metais šioje mokykloje mokėsi 214 rajono gyventojų. Mokykloje vykdomas profilinis mokymas, mokomasi ryte arba vakare. Neturintys galimybių sistemingai lankyti pamokų, gali rinktis neakivaizdinę mokymosi formą. Suaugusiųjų vidurinė mokykla aktyviai dalyvauja įvairiose programose, siekdama apsirūpinti kompiuteriais, naudoja informacines technologijas pamokų metu ir popamokinėje veikloje. Plungės suaugusiųjų vidurinė mokykla yra Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos narė, bendradarbiauja su kitomis Respublikos mokyklomis, spręsdama suaugusiųjų švietimo klausimus.

2001 m. iš 55 Plungės suaugusiųjų vidurinės mokyklos abiturientų 50 gavo brandos atestatą; 6 įstojo į aukštąsias mokyklas, 7 – į aukštesniąsias, 5 – į profesines. Visuomenei vis labiau vertinant išsilavinimą, Plungės suaugusiųjų vidurinėje mokykloje moksleivių skaičius didėja. Atsiradusį patalpų trūkumą padės kompensuoti šiai mokyklai perduotas 2002 m. uždaryto darželio‐mokyklos “Liepaitė” pastatas.

Visgi, kaimiškose rajono vietovėse trūksta suaugusiųjų bendrojo lavinimo ir tęstinio mokymo(si) galimybių. Plungės mieste esančią Suaugusiųjų vidurinę mokyklą rajono gyventojams lankyti sudėtinga dėl didelio atstumo. Be to, vis daugiau suaugusiųjų nori įgyti bendrąjį išsilavinimą, todėl vienos suaugusiųjų švietimu besirūpinančios įstaigos rajone nebepakanka. Orientuojant visuomenę į mokymąsi visą gyvenimą, reikia sudaryti tam palankias sąlygas.

Bendrojo lavinimo įstaigų personalas 2002 m. rugsėjo 1 d. Plungės rajono švietimo įstaigose dirbo 601 mokytojas. Vienam mokytojui

Plungės rajone teko beveik 14,9 moksleivių. Tai palyginti aukštas rodiklis – Lietuvoje jis lygus 12,3, Telšių apskrityje – 13,4. Pagal LR ŠMM rengiamas “Bendrąjį lavinimą teikiančių švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gaires”, 2010 m. vienam mokytojui teks 16 moksleivių. Atsižvelgiant į tai, mokytojų skaičius, nesikeičiant dabartiniam moksleivių skaičiui, turės sumažėti apie 40 žmonių.

Plungės rajono pedagogų sudėtis pagal išsilavinimą beveik atitinka Lietuvos vidurkį (žr. 4.1.1 pav.). 2001 m., lyginant su praėjusiais metais, padidėjo mokytojų su aukštuoju ir viduriniu išsilavinimu skaičius. 2002 m. vidurinį išsilavinimą turinčių mokytojų skaičius sumažėjo. Dauguma rajono mokytojų, turinčių vidurinį išsilavinimą, studijuoja aukštosiose mokyklose.

44

4.1.1 pav. Dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų išsilavinimas 2001 m.

(Šaltinis: Statistikos departamentas)

Iš Plungės rajone dirbančių pedagogų 540 yra suteiktas vyresniojo mokytojo vardas, 88 –

metodininko, 3 ‐ eksperto6. Rajono mokytojai nuolat kelia kvalifikaciją Telšių, Mažeikių mokytojų švietimo centruose, Kretingos pedagogų švietimo centre, Klaipėdos universitete, Šiaulių kvalifikacijos kėlimo institute, Pedagogų profesinės raidos centre ir kitur. Rajono savivaldybės Švietimo skyrius atlieka pedagogų kvalifikacijos kėlimo poreikio tyrimus. 2002 m. mokytojų kvalifikacijos kėlimui nebuvo skirta lėšų, todėl rajono pedagogai kvalifikaciją kėlė savo lėšomis. Labiausiai Plungės rajono mokyklose trūksta kvalifikuotų lietuvių, anglų kalbų, informatikos, matematikos, fizikos, chemijos specialistų.

Dauguma Plungės rajono švietimo įstaigų vadovų yra atestuoti ir turi pirmąją arba antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją. 2002 m. pradžioje iš 76 rajono švietimo įstaigų vadovų (įskaitant direktorių pavaduotojus ugdymui ir vyr.auklėtojus) 46 turėjo pirmąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją, 8 – antrąją. Neatestuoti vienos iš pradinių mokyklų, Suaugusiųjų vidurinės mokyklos, Moksleivių namų ir kai kurių kitų Plungės rajono švietimo įstaigų vadovai.

Rajono savivaldybės Švietimo skyrius nuolat teikia konsultacijas atestacijos, vadybos, dalyko metodikos klausimais. Rajone kuriama metodinės veiklos sistema: metodinė taryba, kurią sudaro metodinės veiklos organizatoriai, metodinės dalykininkų komisijos (aktyvas), dalykininkų, mokyklos direktorių ir direktorių pavaduotojų ugdymui būreliai, švietimo įstaigų metodinė veikla. Skleidžiama geroji patirtis.

Papildomo ugdymo įstaigų veikla. Papildomas ugdymas Plungės rajone organizuojamas

bendrojo lavinimo mokyklose ir keturiose papildomo ugdymo įstaigose:

• Plungės meno mokykloje (438 moksleiviai). • Platelių muzikos mokykloje (107 moksl.). • Plungės moksleivių namuose (184 moksl.). • Sporto mokykloje (679 moksl.).

Iš viso šiose įstaigose 2002 m. buvo ugdomi 1505 moksleiviai, t.y. daugiau kaip 16 proc. viso bendrojo lavinimo moksleivių skaičiaus. Plungės meno mokykloje ir Platelių muzikos mokykloje rajono

6 Pedagogų pagal kvalifikacinį vardą suma neatitinka bendro rajono pedagogų skaičiaus, nes kai kurie mokytojai yra atestuoti iš kelių dėstomų dalykų.

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Plungės raj.

Mažeikių raj.

Rietavas

Telšių raj.

Telšių aps.

Joniškio raj.

Kupiškio raj.

Tauragės raj.

Lietuva

Aukštasis Aukštesnis Vidurinis

45

moksleivių gabumai ugdomi muzikos, dailės ir choreografijos skyriuose. Plungės moksleivių namuose veikia 14 skirtingų būrelių, kuriuose rajono moksleiviai ne tik gali turiningai praleisti laisvalaikį, bet ir susipažinti su būsima profesija. Daugiausia moksleivių renkasi kompiuterinės raštvedybos, traktorių ir žemės ūkio mašinų ir kt. būrelius. Sporto mokykloje rajono jaunimas gali užsiimti įvairiomis sporto šakomis: pradedant populiariausiais ir labiausiai Lietuvoje paplitusiais krepšiniu, futbolu ir baigiant ypatingų sąlygų reikalaujančiu baidarių ir kanojų irklavimu, buriavimu. Rajone veikia 12 vaikų ir jaunimo klubų, organizacijų, kurie jungia 507 moksleivių. Gausiausia – jaunųjų šaulių organizacija, kurios veikloje dalyvauja 284 nariai.

2002 m. rugsėjo 1 d. uždaryta Kulių muzikos mokykla. Jos moksleiviams buvo sudarytos sąlygos toliau lavintis Plungės meno mokykloje. Lėšų stygius trukdo ir kitų popamokinę moksleivių veiklą organizuojančių įstaigų veiklai. Kai kuriose rajono mokyklose nėra reikalingų salių, nusidėvėjusi aparatūra, inventorius.

Švietimo sistemos finansavimas. 2002 m. Lietuvoje bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas

buvo vykdomas, remiantis moksleivio krepšelio metodika. Minėtais metais Plungės rajone vienam moksleiviui skirta vidutiniškai 1521 Lt, t.y. iš viso 15717 Lt. Trūkstant lėšų aplinkos finansavimui (ūkinėms reikmėms), 14 proc. arba 2089,4 tūkst. Lt buvo sumažintos kitos bendrojo lavinimo mokyklų išlaidos. Todėl mokyklos negalėjo įgyvendinti ugdymo plano – 2002 m. pirmąjį pusmetį skirta tik 38 proc. galimų papildomo ugdymo valandų.

Švietimo reikmėms iš viso 2002 m. buvo skirta 25381,9 tūkst. Lt. Tai daugiau kaip 58 proc. viso 2002 m. Plungės rajono savivaldybės biudžeto. Lyginant su 2001 m. ši suma išaugo beveik 5 proc. Tačiau 2001 m. buvo skirta tik 84 proc. rajono savivaldybės Švietimo skyriaus apskaičiuotos rajono švietimo sistemos funkcionavimui būtinos sumos. Todėl toks finansavimo padidėjimas 2002 m. nėra pakankamas. Kadangi finansavimas kiekvienais metais neatitinka faktinėmis išlaidomis paremto poreikio, švietimo įstaigų kreditorinis įsiskolinimas vis auga. 2001 m. sausio 1 d. jis sudarė 370,4 tūkst. Lt.

Pagal vienam moksleiviui tenkantį finansavimą, Plungės rajone situacija yra viena iš blogesnių šalyje. 2001 m. vieno moksleivio švietimui tenkančios biudžeto išlaidos Plungės rajone sudarė 77 proc. 2001 m. pagal moksleivio krepšelio metodiką apskaičiuotųjų išlaidų. Pagal 2001 m. biudžeto išlaidų ir faktinių praėjusių metų išlaidų vienam mokiniui santykį Plungės rajonas lenkia Telšių ir Joniškio rajonus. Tačiau pastaruosiuose rajonuose, skirtingai nei Plungės rajone, neatitikimas tarp 2001 m. vienam moksleiviui tenkančio finansavimo pagal patvirtintą biudžetą ir moksleivio krepšelį mažesnis. Lyginant vienam mokiniui tenkančias 2001 m. biudžeto išlaidas švietimui su atitinkamomis išlaidomis pagal moksleivio krepšelį, Plungės rajonas atsilieka nuo likusių Telšių apskrities rajonų (išskyrus Rietavo savivaldybę) ir nuo Lietuvos vidurkio (žr. 4.1.1 lentelę).

4.1.1 lentelė Lėšos, skirtos ugdymui 2000‐2001 m.

Plungės r.


Rietavas Kupiškio r.

Joniškio r.

Tauragės r.

Lietuva

Išlaidos vienam moksleiviui, Lt 2000 m. faktinės išlaidos 1533 1750 1655 1060 1873 1774 1759 1680 2001 m. pagal moksleivio krepšelį

1871 1870 1821 1970 2060 2005 1856 1814

2001 m. pagal patvirtintą biudžetą

1448 1570 1583 1586 1897 1599 1727 1661

lyginant su 2000 m. faktinėmis išlaidomis, proc.

94 90 96 150 101 90 98 99

46

Plungės r.


Rietavas Kupiškio r.

Joniškio r.

Tauragės r.

Lietuva

lyginant su 2001 m. išlaidomis pagal moksleivio krepšelį, proc.

77 84 87 77 92 80 93 92

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė

Lėšos naujiems mokslo metams Plungės rajone paprastai skiriamos remiantis pereitais metais

panaudotų lėšų kiekiu, neatsižvelgiant į augančias kainas ir tai, kad mokyklos visais būdais stengiasi taupyti lėšas. Realių poreikių neatitinkantis finansavimas trukdo mokykloms atlikti ugdymo funkciją. Daugelio Plungės rajono mokyklų pastatai nėra suremontuoti, inventorius pasenęs, trūksta specializuotų kabinetų ar jų įrangos ir pan. Nepatenkinamos materialinės sąlygos trukdo vykdyti netgi LR įstatymais nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, Kūno kultūros ir sporto įstatymu įvestas 3 privalomas savaitines kūno kultūros valandas kiekvienam moksleiviui.

Nepaisant mažėjančio finansavimo, rajone nuolat rengiami tradiciniais tapę renginiai, aktyviai ieškoma naujų papildomo ugdymo formų. Rajono moksleiviai pasiekia nemažai laimėjimų įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Rajone taip pat vykdoma prevencinė veikla, aktyviai dalyvaujama įvairių institucijų vykdomuose tyrimuose (pvz., VGTU tyrimas ,,Narkomanijos plitimas tarp moksleivių”), rengiami įvairūs projektai, bendraujama su teisėsaugos ir teisėtvarkos įstaigų darbuotojais.

2.4.2. Profesinis rengimas, kvalifikacijos kėlimo galimybės

Profesinio rengimo paslaugas teikia Nausodžio seniūnijoje veikianti Plungės profesinėje žemės

ūkio ir verslo mokykla bei Plungės teritorinė darbo birža (jos veikla nagrinėjama 2.3.2 skyriuje). 2001‐2002 mokslo metais Plungės profesinėje žemės ūkio ir verslo mokykloje mokėsi 536

moksleiviai arba 4,7 proc. visų 16‐29 metų rajono gyventojų. Lyginant su 2000‐2001 mokslo metais, bendras moksleivių skaičius sumažėjo beveik 27 proc. Tačiau priimtų moksleivių skaičius 2001 m., lyginant su 2000 m., padidėjo daugiau kaip 2 kartus. Planuojama, kad 2003 m. profesinę mokyklą baigs 117 moksleivių. Iš 131 2001 m. baigusių Plungės žemės ūkio ir verslo mokyklą moksleivio, tik 66,4 proc. gavo brandos atestatą. Tai žemiausias rodiklis apskrityje. Tačiau jis daugiau kaip 20 proc. viršija Lietuvos vidurkį (žr. 4.2.1 lent.). Iš 2002 m. profesinę mokyklą baigusiųjų moksleivių 17 proc. toliau tęsia mokslus, didžioji dalis – aukštosiose mokyklose.

4.2.1 lentelė Profesinio rengimo sistemą apibūdinantys rodikliai, 2001‐2002 m.


Rietavas Telšių apskr.

Kupiškio r.

Joniškio r. Tauragės r.

Lietuva

Profesinių mokyklų skaičius

1 2 1 ‐ 4 1 1 1 81

Profesinių mokyklų moksleivių skaičius iš viso 536 329 924 127 1916 332 325 431 45057 priimta 216 114 314 ‐ 644 168 117 209 18782 baigusių 131 127 278 84 620 54 97 143 14878

baigusių su brandos

atestatu dalis, proc.

66,4 71,7 73,0 98,8 74,8 33,3 102,0 60,1 46,3


47

Kadangi moksleiviai, baigę Plungės žemės ūkio ir verslo mokyklą ir, norėdami įsidarbinti,

susidurdavo su sunkumais, mokykloje 2000‐2001 m. parengtos ir įdiegtos 7 naujos mokymo programos. Šios programos parengtos atsižvelgiant į situaciją ir tendencijas darbo rinkoje bei ateities prognozes. 2002 m. Plungės žemės ūkio ir verslo mokykloje buvo rengiami specialistai pagal 12 mokymo programų (žr. 3 priedą). 2002 m. daugiausia moksleivių mokėsi statybų verslo organizatoriaus, staliaus, kaimo turizmo darbuotojo, virėjo ir barmeno, techninės priežiūros verslo darbuotojo specialybių. 2003‐2004 m. planuojama pasiūlyti dar vieną naują specialybę.

Profesinėje mokykloje mokymui ir kitai veiklai plačiai naudojami kompiuteriai. Mokykloje veikia dvi kompiuterinės klasės, kuriose yra po 11 kompiuterių. Mokyklos pedagogai nuolat kelia savo kvalifikacija Klaipėdos universitete, Telšiuose veikiančiame Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių taikomosios dailės skyriuje, Šiaulių pedagoginiame universitete, Kauno žemės ūkio universitete, Vilniaus pedagoginio universiteto profesinės raidos centre ir kt.

Plungės žemės ūkio ir verslo mokykloje taip pat vykdomas suaugusiųjų mokymas bei keliama kvalifikacija. 2002 m. suaugusiųjų mokymas buvo vykdomas pagal 17 mokymo programų. 2002 m. laimėtas konkursas 10 naujų programų, pagal kurias apmokomi darbo biržos siųsti bedarbiai. Iki 2005 m. planuojama įsigyti licenziją dar 5 naujoms mokymo programoms, atsižvelgiant į regiono darbo rinkos poreikius.

Suaugusiųjų rajono gyventojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kaip jau buvo minėta, organizuoja ir teritorinė Plungės darbo birža. Ji nuolat teikia informaciją apie profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, siūlo prevencinį mokymą ir mokymą darbo ieškantiems asmenims. Organizuojamos trijų rūšių mokymo programos: pirminio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo. Mokymai vykdomi darbo vietoje, suaugusiųjų mokymo centruose, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose (skelbiant viešuosius paslaugų pirkimo konkursus). Bedarbiai į profesinio mokymo programas įtraukiami pagal iš anksto paruoštas schemas ir įsidarbinimo planus. Atsižvelgiama į darbdavių pasirašytas trišales sutartis, įpareigojančias įdarbinti kvalifikaciją įgijusius bedarbius. Pastaraisiais metais stengiamasi apmokyti tam tikrą skaičių specialistų, kuriems yra pastovus poreikis arba jis prognozuojamas ateityje, kad darbdaviai galėtų iš karto rasti reikiamą specialistą.

Galimybę įgyti pirminius darbo įgūdžius ir nustatyti kvalifikacinių žinių trūkumą leidžia Darbo biržos vykdoma užimtumo fondo remiamų darbų programa. 2001 m. šioje programoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas jaunimo užimtumui. Programos efektyvumą labiausiai riboja tai, kad Plungės rajone trūksta programos reikalavimus atitinkančių įmonių. Darbo biržos teikiamos profesinio rengimo ir perkvalifikavimo paslaugos negali išspręsti su tam tikrų specialistų trūkumu susijusių problemų. Jos organizuojamų mokymų trukmė negali būti ilgesnė nei 6 mėnesiai, be to, ne visi rajonai gali dalyvauti šiuose mokymuose nemokamai.

Plungės darbo biržos darbuotojai nemažai dėmesio skiria ir jaunimo profesiniam orientavimui. Darbo biržoje veikiantis informacijos ir konsultacijų centras bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams padeda pasirinkti profesiją, pvz., Plungės žemės ūkio ir verslo mokyklos absolventams buvo organizuojamos atvirų durų dienos, teikiama papildoma informacija pačioje mokykloje.

Plungės suaugusiųjų vidurinė mokykla taip pat ruošiasi vykdyti profesinius mokymo kursus. Neformalaus suaugusiųjų mokymo pradžia galima laikyti mokykloje organizuojamus vairuotojų ruošimo kursus. Patvirtinus atitinkamus nuostatus ir reorganizavus mokyklą į Suaugusiųjų mokymo centrą, numatoma gyventojams siūlyti užsienio kalbos, darbo saugos ir kt. kursus tose srityse, kurių neapima arba esančio poreikio nepatenkina Plungės žemės ūkio ir verslo mokyklos ir Plungės darbo biržos veikla.

48

Neformalų suaugusiųjų švietimą ir nuolatinio mokymosi nuostatų sklaidą Plungės rajono visuomenėje vykdo Plungės Viešoji biblioteka (Plungės VB). 1998 m. Plungės VB, Plungės rajono savivaldybė, kultūros draugija “Saulutė” ir Klaipėdos universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. 1998‐1999 m. Plungės VB kartu su Klaipėdos universitetu vykdė švietėjišką programą “Studijų dienos Plungėje”. Visuomenei teigiamai įvertinus šią programą, 2001 m. buvo paruoštas dar vienas projektas – “Plungės biblioteka – informacijos sklaidos ir suaugusiųjų studijų centras”, kuriuo siekiama Plungės VB sudaryti sąlygas suaugusiųjų mokymuisi visą gyvenimą. Abu projektai buvo finansuojami Atviros Lietuvos fondo (ALF). Iš ALF ir LR Kultūros ministerijos gavus finansinę paramą 2002 m. bibliotekoje atidarytas Informacijos ir mokymo centras. Viešosios bibliotekos patirtis (suaugusiųjų švietimas) įtraukta į Europos Sąjungos Informacinės visuomenės technologijų programos projekto PULMAN parengtas “Gaires viešųjų bibliotekų veiklai naujajame amžiuje”.

Artimiausia aukštesnioji mokykla veikia Telšių rajone. Tai Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla. Aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą apskrityje teikia į Žemaitijos kolegiją performuota Rietavo aukštesnioji žemės ūkio mokykla. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą galima įgyti Telšiuose veikiančiame VDA Telšių taikomosios dailės skyriuje ir Telšių kunigų seminarijoje.

Rajone trūksta profesinio rengimo asmenims su specialiais poreikiais paslaugų. Bendrojo lavinimo mokyklose besimokantys moksleiviais su specifiniais poreikiais nejaučia stiprios motyvacijos mokytis, nes nemato žinių tęstinumo ateityje galimybių. Profesinio rengimo įstaigos yra gana toli, be to, jiems dažnai siūlomos neperspektyvios profesijos.

Nors Švietimo skyrius nuolat informuoja visuomenę apie švietimo būklę rajone, organizuojamus renginius, atsako į rajono gyventojų pateikiamus klausimus žiniasklaidos ir įvairių renginių pagalba, reikia pastebėti, kad Plungės rajone švietimo sistemoje nepakanka visuomenės, šeimos dalyvavimo. Kaip ir visoje Lietuvoje, tėvai savo vaikų švietimą patiki pedagogams, taip visiškai atsisakydami atsakomybės dėl jaunimo ugdymo. Dėl to šeimos susvetimėja, kyla socialinės problemos. Nemažai problemų išspręstų ir naujų profesinio rengimo būdų taikymas. Dvigubo profesinio mokymo sistema, kurios pavyzdžiu paprastai minima Vokietija, yra pagrįsta struktūriniu mokymu įmonėse ir daliniu apmokymu valstybinėse profesinio rengimo mokyklose (žr. 4.2.1 pav.). Tokia sistema leidžia optimaliausiai suderinti teorinį ir praktinį mokymą. Konkretaus asmens mokymas organizuojamas, remiantis sutartimi su darbdaviu, kuriame apibrėžiama profesija, mokymosi ir stažavimosi trukmė ir kt. Tokio profesinio rengimo modelio pritaikymas skatintų švietimo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimą, paties besimokančiojo suinteresuotumą. Tai leistų išspręsti motyvacijos mokytis stokos, moksleivių elgesio ir kt. problemas, su kuriomis dabar susiduria profesinio rengimo mokyklos. Su tam tikros srities specialistų trūkumu susijusius sunkumus padėtų panaikinti mokymo darbo rinkoje modelio taikymas (žr. paveikslą). Šis modelis yra paremtas įvairių profesinio rengimo kursus siūlančių organizacijų sistema. Šios organizacijos paprastai yra pelno siekiančios, t.y. visu finansavimo ar didžiąja jo dalimi rūpinasi pačios, todėl jos operatyviai reaguoja į rinkos pokyčius ir yra orientuotos į konkretaus vartotojo poreikius.

49

Dar vienas profesinio rengimo modelis, užtikrinantis aktyvų darbdavių dalyvavimą mokymo procese yra pramoniniai mokymai, dažnai mokslinėje literatūroje vadinami “japoniškąja sistema”. Daugelyje užsienio šalių (pvz., Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Brazilijoje) vis populiaresniu tampa profesinis mokymas, kurį organizuoja atskirų pramonės sektorių įmonių junginiai. Kursai organizuojami dirbantiesiems arba bendrojo lavinimo absolventams. Mokymas tokioje profesinio mokymo sistemoje yra finansuojamas pačių įmonių, todėl jos yra suinteresuotos jo kokybe ir užtikrina besimokančiųjų įdarbinimą. Užsienio šalyse vis plačiau taikomi profesinio rengimo sistemos modeliai, paremti trišalėmis sutartimis tarp besimokančiojo, darbdavio ir mokymo institucijos. Toks profesinio mokymo organizavimas garantuoja, visų pirma, besimokančiojo suinteresuotumą ir tai, kad jis įgis darbo rinkoje paklausią specialybę. Darbdavys, sudarydamas sutartį, turi galimybę pats pasirinkti būsimą darbuotoją ir kontroliuoti jo mokymosi procesą. Todėl verslininkai nesusiduria su specialistų trūkumu. Mokymas realioje darbo vietoje leidžia įgyti reikiamus darbo įgūdžius ir palengvina būsimojo darbuotojo prisitaikymą įmonėje.

2.4.3. Informacinės visuomenės plėtra Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi visuomenė, nuolat besimokanti ir žiniomis savo

veiklą grindžianti visuomenė, kuri naudojasi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, kompiuterizuotais informacijos ištekliais. Informacinės visuomenės sukūrimas yra vienas iš būdų pritraukti investicijas. Kalbant apie ES politiką, pažymėtina, jog informacinių technologijų bei informacinės visuomenės plėtra laikoma prioritetu. Europos Komisijos iniciatyva ʺeEuropeʺ siekia sukurti skaitmeninę Europą. Europos Tarybos sesijoje (Lisabona, 2000 m. kovo 23‐24 d.) Europai buvo nustatyti tikslai ‐ tapti konkurentiškiausios ir dinamiškiausios elektroninės ekonomikos regionu.

Telšių apskritis informacinių technologijų plėtros aspektu yra labai nevienalytė. Pagal statistinius duomenis Telšių apskrityje gerai išplėtota IT infrastruktūra išsiskiria Rietavo savivaldybė, prasčiau Plungės rajonas, o likusioje Telšių apskrities dalyje IT infrastruktūra ir kompiuterių skverbtis yra maža. Šiuo metu IT infrastruktūra Plungės rajone geriausiai išvystyta savivaldybės administracijoje ir mokyklose. Plungės rajono savivaldybės specialistai 2001 metais informacinių technologijų plėtrą savo savivaldybėje vertino gerai – 48,7 proc. (Mažeikių rajone 18 proc., Tauragės rajone – 24,3 proc., Telšių savivaldybė duomenų nepateikė). Plungės rajono savivaldybėje 100‐ui darbuotojų tenka 32 kompiuteriai (savivaldybėje iš viso yra 60 kompiuterių), Telšių rajono savivaldybėje – 20 kompiuterių, Mažeikių rajono – 18 kompiuterių. Pažymėtina, jog šalies savivaldybėse 100‐ui darbuotojų vidutiniškai tenka 26 kompiuteriai, o įvairaus dydžio vietiniai kompiuterių tinklai yra įrengti 77,1 proc. savivaldybių. Plungės rajono savivaldybėje į vietinį tinklą sujungta 25 proc. kompiuterių.

Elektroninių paslaugų ir sveikatos apsaugos informacinių sistemų plėtra Plungės rajone dar tik prasideda. Labai aktualus viešųjų interneto prieigų kūrimas, ypač kaime, kur atotrūkis nuo miesto yra labai didelis. Aljansas „Langas į ateitį“ šiuo metu vykdo Lietuvoje verslo paramos informacinės visuomenės plėtrai projektą, kurio tikslas yra pasiekti ES interneto skverbties vidurkį, steigiant viešuosius interneto centrus. Tokie centrai suteiktų gyventojams galimybę nemokamai 3 metus naudotis internetu ir taip skatintų visuomenę naudotis informacinėmis technologijomis, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą. Taip būtų pradėtas el.verslas. Toks centras jau įkurtas Rietavo savivaldybėje, planuojamas ir Plungėje.

50

Plungės rajono savivaldybėje daugiau nei kitose Telšių apskrities savivaldybėse dirbančių IT specialistų: Plungės r. savivaldybėje 44, Telšių ir Mažeikių ‐ po 37. Tačiau specialistams turi būti sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją ir kompetenciją. Kompetencijos didinimas labai svarbus įvairiuose lygmenyse: savivaldybėse, seniūnijose, bendrijose, čia taip pat labai svarbus bibliotekų, seniūnų kaip informacinio raštingumo skleidėjų vaidmuo.

27 proc. Plungės rajono savivaldybės darbuotojų naudojasi elektroniniu paštu. Šalyje elektroniniu paštu naudojasi vidutiniškai 10,8 proc. savivaldybių darbuotojų.

Telšių apskrityje dar nepakankamai pasiruošta teikti viešąsias paslaugas. Tik Mažeikų rajono savivaldybė turi savo tinklapį (jį dar reikia tobulinti, informacijos prieinamumas labai ribotas), o Plungės ir Telšių rajono tinklapiai kol kas tik integruoti į Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) tinklapį, tačiau čia pateikiama minimali informacija. Plungės rajono savivaldybės tinklapis yra kuriamas. Šiuo metu 39,6 proc. rajonų savivaldybių naudojasi vien tik LSA administracijos palaikomais puslapiais. 50 proc. savivaldybių yra sukūrę savarankiškus tinklapius.

Kaip jau minėta, neblogai išplėtota IT infrastruktūra rajono mokyklose. Jei Lietuvos mokyklose 2001 m. 100 mokinių teko 2,5 kompiuterio, tai Plungės rajono mokyklose šis rodiklis yra aukštesnis. Čia 100 mokinių tenka 3,09 kompiuterio, 2002/2003 mokslo metais mokymo bazę planuojama papildyti dar 31 kompiuteriu, kelios regiono mokyklos dalyvauja projektuose, kurių metu taip pat gaus kompiuterių. Tačiau didesnė dalis Plungės rajono mokyklų vis dar neturi prieigos prie nemokamo interneto,

Per pastaruosius keletą metų Plungės rajono žemės ūkio ir verslo mokykloje didelis dėmesys buvo skiriamas kompiuterizavimui ir informacinių technologijų diegimui ugdyme. Čia įkurtos 2 klasės po 11 kompiuterių, iš viso mokykloje yra 28 kompiuteriai. Plungės „Ryto“ vidurinė mokykla 2001 metais laimėjo konkurse paramą, pagal kurią gavo kompiuterių klasę su interneto ryšiu.

Lietuvos IT sektoriaus įmonės aktyviai ir sėkmingai dirbdamos integruojasi į tarptautinį darbų šioje sferoje pasidalijimą, tačiau Telšių apskrityje veikia tik kelios įmonės, kuriančios ir teikiančios paslaugas. Paslaugų plėtrą riboja nepakankamas vartotojų tankis.

2.4.4. Kultūros sistema Yra kultūros ir meno sričių, kurios nėra populiarios bei mėgstamos ir nepelningos, tačiau jos kuria šalies kultūrinį ir meninį veidą. Reikėtų išlaikyti ir puoselėti kultūros auklėjamąją, ugdomąją ir švietėjišką sritis. Esame įdomūs savo aukštos klasės menininkais, muzikantais, etnokultūrininkais, kurie dirbdami palieka ne tik kūrybą, bet ir mokinius su meninės minties skleidimo užtaisu. Taigi šį paveldą labiausiai reikėtų branginti. Materialinė gerovė, kaip jau buvo minėta, neretai stabdo šį kultūrinį procesą. Šių problemų našta krenta ant entuziastų menininkų ir vyriausybės pečių.

Šiame skyriuje apžvelgiama pagrindinių Plungės rajono kultūros sferos institucijų – Žemaičių dailės muziejaus, ekspozicijų, bibliotekų, kultūros namų veikla, šių institucijų problemos ir perspektyvos. Kultūros sistemos panaudojimas visuomenės ir turizmo reikmėms taip pat analizuojamas 2.5.7. skyriuje.

51

2.4.4.1. Muziejų, ekspozicijų veikla Šiuolaikinio muziejaus veikla siejama su kultūros, švietimo, informacijos skleidimo funkcijomis.

Šalies muziejuose sukauptos kultūros ir meno vertybės leidžia plėsti ir gerinti jų lankytojams teikiamas paslaugas. Muziejai turi derinti vertybių kaupimą ir saugojimą su informacijos teikimu visuomenei ir jos švietimu.

2001 metais Lietuvoje veikė 3 nacionaliniai muziejai, 16 respublikinių, 61 savivaldybių, 15 priklausė kitoms žinyboms, 5 – nevalstybiniai (Šaltinis: Kultūra, spauda ir sportas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2002) .

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1998 m. ir 1999 m. visuose trijuose apskrities rajonuose muziejų skaičius vienodas – po 1. 2000 metais Telšių rajone muziejų skaičius išaugo iki 2. Pažymėtina, jog šiuo metu Rietavo savivaldybėje veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, nors Statistikos departamentas jokių duomenų apie Rietavo savivaldybėje veikiančius muziejus nepateikia.

Žemaičių dailės muziejus. Žemiau pateikiama trumpa vienintelio Plungės rajone veikiančio

Žemaičių dailės muziejaus bei jo filialo, kitų ekspozicijų veiklos apžvalga. Besiruošiant antrajai Pasaulio žemaičių dailės parodai, 1994‐ųjų metų liepos 16‐oji tapo ne tik

antrosios Pasaulio žemaičių dailės parodos, bet ir Žemaičių dailės muziejaus Plungėje atidarymo data. Sudarant Lietuvos tūkstantmečio programą buvo apsispręsta čia sukurti Žemaitijos regiono

kultūros centrą, kurio viena iš sudedamųjų dalių – Žemaičių dailės muziejus. Buvo numatyti ir pinigai tokio centro įkūrimui, Oginskių rūmų remontui. Taigi šiuo metu atliekamas didžiulis darbas, kad muziejus jau pačiu artimiausiu laiku taptų svarbiausiu Žemaitijos meno ir kultūros centru. Šią idėją palaiko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys žemaičiai dailininkai. Tai svarbiausias rajono centre esantis kultūros objektas, suteikiantis miestui savitumo, garsinantis jį. Jis turėtų tapti pagrindiniu žmonių traukos ir kultūros objektu Žemaitijoje. Be abejo, Žemaičių dailės muziejus su savo nuolatinėmis dailės ekspozicijomis ir kilnojamomis parodomis (veikia centriniuose rūmuose), yra ta centrinė ašis, apie kurią turi suktis visas šio komplekso gyvenimas.

Svarbu paminėti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1282 yra patvirtinta “Regionų kultūros plėtros programa”. Siekiant sukurti teisines, finansines ir valdymo sąlygas plėtoti regionų kultūrą, programos įgyvendinimo priemonėse numatyta 2003‐2006 metais įkurti regioninius kultūros centrus, vienas iš jų Žemaitijoje – Plungės Oginskių dvaro ansamblyje.

Žemaičių dailės muziejus įeina į Vakarų Lietuvos dvarų kultūros asociaciją, kurios tikslas ‐ turizmo plėtra ir Žemaitijos regiono pristatymas užsienio turistams bei Lietuvai.

Muziejaus veikla. Tai pirmasis Lietuvoje regioninis dailės muziejus, besiorientuojantis į plačią

kultūrinę‐švietėjišką veiklą, kuria siekiama pažinti, išsaugoti, puoselėti ir turtinti kultūros paveldą, garantuoti, kad kiekvienas lankytojas turėtų galimybę susipažinti su Žemaitijos krašto meno istorija, po platų pasaulį pasklidusių iš Žemaitijos kilusių menininkų kūryba, kitomis kultūros ir istorijos vertybėmis, sukauptomis šiame ir kituose Lietuvos muziejuose. Formuojama tokia šio Žemaitijos meno centro struktūra, kuri galėtų profesionaliai koordinuoti ir tęsti tolesnius viso architektūrinio ansamblio tvarkymo darbus. Kultūra šiame parko ansamblyje puoselėjama kompleksiškai.

Muziejaus savo veikla siekia kryptingai formuoti teisingą, gyvenimo patikrintą plačiosios visuomenės požiūrį į meno vertybes, rūmuose atgaivinti kunigaikščių Oginskių kultūrinio gyvenimo ir švietimo tradicijas.

52

Muziejaus uždaviniai: išsaugoti ir atkurti XIX a. architektūros paminklą – kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų kompleksą ir parką; rinkti, saugoti, restauruoti, tyrinėti, eksponuoti ir propaguoti meno ir kultūros vertybes.

Siekdamas įgyvendinti šiuos uždavinius, muziejus atlieka šias funkcijas: valdo, saugo ir naudoja valstybės jam perduotą, ekspedicijų metu surinktą ir kitais būdais gautą turtą; priima ir saugo depozitus; siekia susigrąžinti išeivijoje kūrusių žemaičių dailės kūrinius, kitas meno kolekcijas; tyrinėja ir fiksuoja Plungės krašto kultūros raidą; leidžia periodinius leidinius; saugo ir naudoja muziejaus darbuotojų mokslo darbo rezultatus.

Muziejuje nuolat rengiamos personalinės ir grupinės profesionaliojo meno parodos bei parodos, skirtos svarbioms valstybės, Plungės krašto iškilių žmonių sukaktims pažymėti. Kas ketveri metai rengiamos pasaulio žemaičių dailės parodos.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla ‐ kamerinės muzikos vakarai, mokslinės konferencijos, susitikimai su dailininkais, žymių kraštiečių jubiliejiniai vakarai, edukacinės programos, rengiamos kartu su Plungės meno mokykla.

Muziejuje nuo pat pirmųjų jo įkūrimo dienų vyksta poezijos vakarai, spektakliai, atgaivinamos muzikavimo viduje ir po atviru dangumi tradicijos, rengiamos pučiamųjų instrumentų orkestrų šventės.

Rūmų komplekse organizuojamos moksleivių ir studentų kūrybinės vasaros praktikos, dailininkų plenerai. Čia sudarytos plačios galimybės ugdyti jaunimo ir kitų amžiaus grupių žmonių domėjimąsi menu. Taip pat Organizuojamos ekskursijos po žymias Plungės krašto vietoves.

Muziejui taip pat priklauso 1 filialas ‐ Rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus. Gimtajame lietuvių literatūros klasikės Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės‐Žymantienės, gyv. 1845‐1921) name, vieninteliame išlikusiame dvarelio pastate, atidaryta memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą. Eksponuojami etnografiniai‐istoriniai daiktai, knygos, leidiniai, fotografijos. Visa veikla susijusi su rašytoja, rengiami tradiciniai jos gimimo dienos minėjimai. Švietėjiška veikla vystoma kartu su Žemaičių dailės muziejumi.

Muziejaus darbuotojai renka, saugo ir eksponuoja po visą pasaulį pasklidusių žemaičių dailininkų kūrybą, supažindina lankytojus su Žemaitijos dailės istorija nuo seniausių iki dabartinių laikų, pateikia plačią šiuolaikinės žemaičių dailės panoramą, rengia ekspozicijas, pasakojančias apie Plungės kraštą ir jo istoriją, kunigaikščius Oginskius ir jų nuopelnus žemaičiams.

Muziejaus turto, ekspozicijų būklė. Muziejui priklauso visi Oginskių rūmų komplekse esantys

pastatai: centriniai rūmai, žirgynas, dvi oficinos, laikrodinė, sargo ir skalbėjos nameliai, Raudonųjų vartų kompleksas. Centriniuose rūmuose įsteigus Žemaičių dailės muziejų, kūrėjai buvo įpareigoti ir kitus dvaro komplekse esančius pastatus pritaikyti muziejaus ir kartu viso rajono, visos Žemaitijos kultūros ir švietimo reikmėms.

Deja, didžioji jų dalis šiuo metu nenaudojama. Beveik visiems dvaro pastatams šiandien reikia didesnio ar mažesnio remonto.

Kadangi muziejui priskirtų pastatų išlaikymui reikalingos didžiulės lėšos, o Plungės savivaldybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinė parama nedidelė, dalis pastatų muziejui palankiomis sąlygomis išnuomojama kitoms įstaigoms ir organizacijoms.

Didžiąją muziejaus fondų dalį sudaro menininkų dovanoti darbai, jų kolekcijos. Muziejaus pasididžiavimas jau yra ir biblioteka, kurioje saugomos ne tik vertingos knygos, bet ir archyvas iš istoriko Zenono Ivinskio, fiziko ir etnografo Igno Končiaus, kitų žemaičių asmeninio mokslinio palikimo.

53

Žemaičių dailės muziejaus fondai, ekspozicijos daugiausia buvo formuojamos iš dovanotų eksponatų. Per du pirmuosius savo veiklos metus muziejus sukaupė beveik 800 meno kūrinių. Šiuo metu muziejuje ir jo filialuose yra apie 6 tūkstančiai eksponatų. Kasmet jų rinkinys pasipildo apie 500 vienetų.

Šiuo metu muziejuje saugomi šie vertingi rinkiniai pateikti 2 priede. Kalbant apie muziejaus kompiuterizavimą, reikia pažymėti, jog 97 šalies muziejai turi tik

203 kompiuterius, iš kurių 99 naudojami raštvedybai ir buhalterinei apskaitai, 62 – rinkinių apskaitai, tik 19 kompiuterių naudojami rinkinių duomenų bazėms. Tik 22 savivaldybių muziejai (iš 58) turi interneto ryšį.

2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu “Dėl regionų kultūros plėtros programos patvirtinimo”, numatoma, jog kompiuterizuojant muziejus, bus reikalinga sukurti vieną Lietuvos muziejų rinkinių informacinę sistemą (LIMIS), jungti muziejų bibliotekas į Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą (LIBIS), o muziejų archyvus – į bendrą Lietuvos archyvų fondų sąvadą (LAFS). Žemaičių dailės muziejus turi interneto ryšį, tris kompiuterizuotas darbo vietas.

Muziejaus finansavimas. Nors muziejaus steigėjai yra du – Plungės rajono savivaldybė ir

Kultūros ministerija – ji finansuojama tik iš vieno biudžetinio šaltinio – rajono savivaldybės. Tokia tvarka yra nuo pat muziejaus įsteigimo. Šiek tiek lėšų pradiniame muziejaus kūrimo etape buvo pritraukta ir iš kitų šaltinių, tačiau iš esmės muziejų šiuo metu išlaiko savivaldybė.

Muziejus finansuojamas iš Plungės rajono savivaldybei skirtų valstybės dotacijų arba pagal nustatytus mokesčių įplaukų į rajono biudžetą normatyvus, reikalingus muziejaus veiklai užtikrinti. Kultūros ministerija gali finansuoti atskiras muziejinės veiklos programas, jeigu joms pritaria muziejininkystės ekspertai. 2002 m. iš savivaldybės buvo skirta 329 tūkst. Lt.

Ateities perspektyvos. Įstojus į Europos Sąjungą, siekiama, kad dvaro kompleksas būtų

pripažintas kaip Europos paveldo objektas. Kaip tvarkytis tokiuose objektuose, šiandien jau galima pasimokyti ne tik užsienio šalyse, bet ir pačioje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Šiaulių rajone veikiantis Daugyvenės kultūros centras – muziejus. Čia baigiamas restauruoti Burbiškio dvaro kompleksas, taigi akivaizdžiai galima įsitikinti, kokie veiksniai šiandien į tokius objektus traukia žmones, kaip tokius dvarų kompleksus Lietuvoje reikia ir yra įmanoma šiandien tvarkyti, koks turėtų būti rajono valdžios nusiteikimas ir požiūris į tokius kultūros paveldo objektus.

Kalbant apie Žemaičių dailės muziejų, ateityje numatoma panaudoti visą dvaro kompleksą. Centriniuose rūmuose nuolat veiks skulptūros, sakralinio meno, liaudies taikomosios dailės; Žemaičių vaizduojamosios ir taikomosios dailės ekspozicijos; Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Čiurlionienės Kymantaitės memorialinis kambarys; Kunigaikščių Oginskių ekspozicija. Dvaro patalpose taip pat bus Fondų patalpos, mokslinė biblioteka ir archyvas, darbo kabinetai bei kavinė. Dešiniojoje oficinoje planuojama įrengti viešbutį (100 vietų). Kairioji oficina bus pritaikyta restauravimo – konservavimo dirbtuvėms bei tradicinių amatų ir verslo mokyklai. Žirgyne planuojama įrengti parodų centrą ir sporto kompleksą, laikrodinėje ‐ Žemaitijos regiono kultūros istorijos ekspoziciją. Skalbėjos namelyje manoma rengti Dailės dirbinių parodą – pardavimą, o Sargo namelyje ‐ Turizmo informacijos centrą. Pats dvaro parkas bus turizmo ir poilsio zona.

Ekspozicijos. Plungės rajone veikia beveik 20 įvairių ekspozicijų: Poeto V.Mačernio ekspozicija;

Militarizmo ekspozicija; Platelių dvaro svirnas ir kitos. Žemiau pateikta jų veiklos apžvalga.

54

Poeto V.Mačernio ekspozicija. Ji priklauso Plungės viešajai bibliotekai, įsikūrusi prie Žemaičių Kalvarijos bibliotekos. Visa veikla susijusi su poetu V. Mačerniu, jo kūryba. Eksponuojamos V. Mačernio poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai, asmeniniai poeto daiktai. Konstantino Bružo iniciatyva buvo sukurtas septynių vizijų (akmenų, plokščių) takas. Jos išmėtytos visame Šarnelės kaime, tose vietose, kurios buvo svarbios poeto gyvenime.

Kraštotyrininko K. Bružo ʺŽalioji trobelėʺ. Čia sukaupta gausi informacija apie Žemaičių Kalvarijos kultūrinę praeitį. Atskirame, taip pat žaliame pastatėlyje saugoma originali Medinė knyga apie Žemaičių Kalvarijos ir jos apylinkių praeitį. Aktyvi veikla šiuo metu čia nevykdoma.

Perspektyvoje kartu Vytauto Mačernio ekspozicija bei Konstantino Bružo ʺŽalioji trobelėʺ gali funkcionuoti kaip visuomeninis Žemaičių Kalvarijos muziejus.

Militarizmo ekspozicija. Žemaitijos nacionaliniame parke ʺpasislėpusiʺ buvusi Raketinė bazė, kuri veikė nuo 1962 m. gruodžio 31 d. iki 1978 m. birželio 18 d. 1995 m. buvusioje bazėje įrengta militarizmo ekspozicija. Tai unikalus pažintinis šalies mastu objektas. Šiuo metu gamtininkai planuoja šalia įsteigti ekologinio ugdymo centrą.

Platelių dvaro svirnas. Svirne veikia 2 parodų salės, pastovi dailininko Igno Budrio memorialinė, Platelių krašto istorijos etnografijos ekspozicijos bei Užgavėnių kaukių paroda. Eksponatai nuolat keičiami, taip pat čia įgyvendinamos pagrindinės dvaro svirno veiklos kryptys – tautodailininkų kūrybos propagavimas, senųjų krašto tradicijų amatų puoselėjimas įvairiausiomis formomis: rengiami seminarai, konferencijos, plenerai. Paminint istorines datas, organizuojami įvairūs renginiai.

R. ir J. Jonušų tautodailės ir etnografijos ekspozicija. Čia sukaupta gausi ir įvairi pačių šeimininkų bei kitų apylinkių meistrų medžio drožinių, paveikslų, geležinių kryžių kolekcija. Ekspozicijoje galima pamatyti ir garsaus Žemaitijos tautodailininko, medžio drožėjo Stanislovo Riaubos skulptūrų. Klėtelėje įrengta senovės daiktų ekspozicija. Nuolatos dalyvaujama tradiciniuose renginiuose, veikla susijusi su Platelių dvaro svirnu. Pagal savo veiklą bei pasiektą lygį ateityje gali orientuotis į muziejaus statusą.

L. Černiausko privati meno galerija‐kūrybinės dirbtuvės. Netoli Babrungo ištakų 1816 m. Platelių dvaro savininkai grafai Šuazeliai iš akmenų pastatė vandens malūną. 1989 m. malūną įsigijo menininkas L. Černiauskas, kuris suremontavo pastatą ir jame įrengė meno galeriją‐kūrybines dirbtuves. Veikla orientuojama į kaimo turizmą, tačiau rengiami ir įvairūs menininkų plenerai. Pagal savo veiklą bei pasiektą lygį ateityje gali orientuotis į muziejaus statusą.

Tautodailininko K. Striaupos klėtelė. Klėtelėje eksponuojami K. Striaupos drožiniai. Tautodailininkas drožia šventuosius, Kristaus gyvenimo ir mirties scenas, Užgavėnių kaukes, skulptūras, vaizduojančias kaimo gyvenimą. Nuolatos dalyvaujama tradiciniuose renginiuose, veikla susijusi su Platelių dvaro svirnu.

Kulių apylinkės ekspozicija. Čia eksponuojama kraštotyrinė‐archeologinė Kulių apylinkių medžiaga.

Plungės žydų ekspozicija. Surinkta medžiaga apie Plungės žydų bendruomenės istoriją. Aleksandravo mokyklos ir krašto istorijos ekspozicija. Ekspozicijos rinkinį sudaro archyvinė

medžiaga, etnografiniai daiktai, istoriniai daiktai, spaudiniai, bonistika, numizmatika, fotografijos, kurie pasakoja apie Aleksandravo mokyklos istoriją. Vykdoma kultūrinė, šviečiamoji veikla – veikia kraštotyros būrelis, dalyvaujama kraštotyrinėse konferencijose, bendradarbiaujama su Salantų regioniniu parku, rengiami įvairūs susitikimai.

Nausodžio kraštotyros ekspozicija. Čia kaupiami bonistikos, numizmatikos, etnografijos ir archeologijos eksponatai. Ekspozicija supažindina su Nausodžio krašto archeologija ir etnografija. Kultūrinė, šviečiamoji veikla vykdoma organizuojant įvairius renginius krašto istorijai pažinti. Kasmet,

55

mokslo metų pabaigoje, vyksta mokinių inscenizuojamas kryžiuočių ir žemaičių mūšis ant Varkalių piliakalnio.

A. Jucio vidurinės mokyklos istorijos ekspozicija. Ekspozicijos, turinčios išliekamąją vertę, rinkinyje kaupiama archyvinė medžiaga, nuotraukos, spaudiniai, istoriniai bei etnografiniai eksponatai. Supažindinama su mokyklos istorija, Plungės miesto švietimo istorija, akademiko A. Jucio gyvenimu bei veikla. Čia taip pat rodoma simbolinių raktų kolekcija, bei mokinių surinktos kolekcijos. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – mokykloje rengiamos kraštotyrininkų konferencijos, poezijos šventės, rašytojų jubiliejų minėjimai, susitikimai su rašytojais.

Žlibinų mokyklos istorijos ir kraštotyros ekspozicija ʺSandūraʺ. Ekspozicijos rinkinį sudaro mokyklos archyvas, nuotraukos, spaudiniai, etnografiniai bei istoriniai daiktai. Supažindinama su mokyklos bei Žlibinų kaimo istorija. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – susitikimai su menininkais, buvusiais mokyklos auklėtiniais, Žlibinų senaisiais gyventojais, kraštotyrinės konferencijos, viktorinos moksleiviams.

Žemaičių Kalvarijos mokyklos ir miestelio istorijos ekspozicija. Čia kaupiama archyvinė medžiaga, spaudiniai, fotografijos ir etnografiniai daiktai. Ekspozicija ‐ žymūs krašto žmonės (V. Mačernis, M. Valančius, S. Daukantas ir kt.), mokyklos istorija. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – kasmetinis knygnešių dienos paminėjimas, poeto V.Mačernio gimimo ir mirties datų paminėjimas.

Stalgėnų kraštotyros ekspozicija. Kaupiami etnografiniai ir istoriniai daiktai, archyvinė medžiaga, senieji spaudiniai, bonistikos, numizmatikos ir gamtos eksponatai bei senasis liaudies menas. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – pokalbių ir susitikimų su žymiais krašto žmonėmis organizavimas.

Šateikių istorijos ir etnografijos ekspozicija. Ekspozicijos rinkinį sudaro archeologijos, istorijos, etnografijos, numizmatikos, bonistikos eksponatai. Eksponuojami lietuviški vadovėliai (iki 1940 metų), lietuviški spaudiniai (iki XX a. vidurio), etnografija, senasis liaudies menas. Kultūrinė, šviečiamoji veikla – rengiami susitikimai su Šateikių liaudies meistrais, statomi žemaitiški spektakliai.

Plungės jaunimo mokyklos istorijos ir etnografijos ekspozicija. Kaupiami istoriniai ir etnografiniai daiktai, faleristikos ir numizmatikos eksponatai bei senieji spaudiniai.

Plungės meno mokyklos istorinė ekspozicija. Surinkta medžiaga apie M. K. Čiurlionį, eksponuojami jo paveikslai.

2.4.4.2. Bibliotekų veikla Raidos tendencijos Lietuvoje. Lietuvos kultūros politikos nuostatose, kurioms pritarta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542, pažymėta, kad vienas svarbiausių strateginių šalies kultūros politikos tikslų – informacinės visuomenės plėtra, o bibliotekos – pagrindinės kultūros įstaigos, kurių tiesioginė pareiga – skleisti informaciją apie pasaulį ir užtikrinti prieigą prie informacijos visiems gyventojams.

Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229, ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984, numatyta, kad ir bibliotekos prisidės prie informacinės visuomenės plėtros.

Bibliotekos daug dėmesio skiriama kaimiškų teritorijų kultūrai. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII‐1728, numatyta užtikrinti tolygią kaimo ekonominę ir socialinę plėtrą, atitinkančią regionų ypatumus, teikti valstybės paramą kaimui atnaujinti ir infrastruktūrai plėtoti.

Viešosios bibliotekos labai priklauso nuo visuomeninės, politinės ir ekonominės aplinkos, socialinių poreikių, reaguoja į kintantį pasaulį. Kad būtų įgyvendinta svarbiausia viešosios bibliotekos

56

paskirtis visuomenėje – saugoti, tvarkyti, skleisti mintis, idėjas, žinias, informaciją ir patirtį, užfiksuotas dokumentuose, būtinas valstybės dėmesys.

Lietuvoje veikia 3677 bibliotekos. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 5 valstybinės reikšmės bibliotekos (Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos aklųjų, Lietuvos technikos, Lietuvos medicinos), Lietuvos žemės ūkio, 5 apskričių viešosios bibliotekos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) ir 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų (įgyvendinus administracinių vienetų reformą, šių bibliotekų bus 93) su 1367 filialais miestų mikrorajonuose, miesteliuose ir kaimuose.

Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priklauso 15 muziejų, 1 kultūros ir mokslo įstaigų biblioteka (2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003‐2013 metų programos patvirtinimo” Nr.1454). Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi 2141 biblioteka – 15 aukštųjų mokyklų, 7 kolegijų ir 2119 kitų švietimo ir mokymo įstaigų bibliotekų7.

Lietuvoje nemaža medicinos bibliotekų (47 sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos), veikia 7 žemės ūkio, 27 techninės bibliotekos, 3 valstybinių mokslinių institutų bibliotekos8).

Telšių rajone per 1998‐2001 metus bibliotekų skaičius išliko nepakitęs (32), Mažeikių rajone 1999 m. lyginant su 2000 m. jų skaičius išaugo nuo 25 iki 29. Plungės rajonui priklausančios 8 bibliotekos nuo 2000 m. priskiriamos naujai įsteigtai Rietavo savivaldybei. 2001 metais bibliotekų skaičius visuose rajonuose išliko nepakitęs. Telšių apskrities bibliotekų skaičius lyginamas su jų skaičiumi Lietuvoje 4.4.2 lentelėje.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000 metų pabaigoje 100 gyventojų tenkančių egzempliorių skaičius Telšių apskrityje buvo mažiau nei 701. Tokia pati situacija yra Kauno, Marijampolės bei Alytaus apskrityse. Geresnė situacija yra Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių bei Panevėžio apskrityse – 701‐900 100‐ui gyventojų tenkantis egzempliorių skaičius, o Utenos ir Vilniaus apskrityse 100‐ui gyventojų tenka daugiau nei 901 egzempliorių.

4.4.1 lentelė. Bibliotekų skaičius Telšių apskrityje ir Lietuvoje

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m.

Mažeikių r. sav. 26 25 29 29 Plungės r. sav. 28 28 20 20 Rietavo sav. 8 8 Telšių r. sav. 32 32 32 32 Lietuva 1466 1471 1470 1449


Raidos tendencijos Plungės rajone. Plungės bibliotekų sistemą sudaro viešoji biblioteka, 1

miesto filialas ir 18 kaimų filialų. Plungės Viešoji biblioteka yra informacijos, švietimo ir kultūros centras Plungės rajone. Per

metus Plungės rajono bibliotekose aptarnaujama beveik 127,0 tūkst. lankytojų, 7,5 tūkst. skaitytojų. Čia per metus skaitytojams išduodama daugiau nei 260,0 tūkst. spaudinių

7 Šaltinis: 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003‐2013 metų programos patvirtinimo” Nr.1454.

8 Ten pat.

57

Plungės Viešoji biblioteka suteikia galimybę naudotis knygomis, periodiniais ir informaciniais leidiniais (tradicinėmis bei elektroninėmis laikmenomis), tradiciniais ir kompiuteriniais katalogais, internetu. Lankytojams nuolat organizuojamos parodos, rengiami susitikimai, seminarai, konferencijos. Nauji skaitytojai apmokomi naudotis biblioteka. Kvalifikuotą informaciją ir konsultacijas teikia bibliotekos specialistai. Informacija teikiama žodžiu, raštu, telefonu, faksu, elektroniniu paštu.

Siekdami sukurti modernią biblioteką, galinčią suteikti kuo įvairesnių paslaugų miesto bendruomenei, bibliotekos darbuotojai dalyvauja įvairiose programose, teikia paraiškas įvairiems fondams.

Pastaraisiais metais ypač didelis dėmesys skiriamas suaugusiųjų mokymuisi. 1998 m. Plungės VB, Plungės rajono savivaldybė, kultūros draugija “Saulutė” ir Klaipėdos universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. 1998 ‐ 1999 metais Plungės Viešoji biblioteka kartu su Klaipėdos universitetu vykdė švietėjišką programą “Studijų dienos Plungėje”.Tada buvo surengti 4 seminarai, skirti literatūrai, istorijai, filosofijai ir kultūrai. Paskaitas skaitė KU dėstytojai. Ši programa susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir buvo gerai įvertinta, todėl 2001 m. buvo paruoštas kitas projektas – “Plungės biblioteka – informacijos sklaidos ir suaugusiųjų studijų centras”. Projekto tikslas – sąlygų suaugusiųjų mokymuisi visą gyvenimą sudarymas Plungės viešojoje bibliotekoje. Abu projektai buvo remiami Atviros Lietuvos fondo (ALF) lėšomis. Iš ALF ir LR Kultūros ministerijos gavus finansavimą 2002 m. sausio 24 d. bibliotekoje atidarytas Informacijos ir mokymo centras. Viešosios bibliotekos patirtis (suaugusiųjų švietimas) įtraukta į Europos Sąjungos Informacinės visuomenės technologijų programos projekto PULMAN parengtas gaires viešųjų bibliotekų veiklai naujajame amžiuje.

Kaimo bibliotekos aptarnauja vietos bendruomenę spaudiniais, sukauptais kaimo ir viešosios bibliotekos fonduose, kaupia kraštotyrinę medžiagą, organizuoja renginius ir parodas, bibliotekininkai dalyvauja vietos kultūriniame gyvenime. Kaimo bibliotekos labai svarbios bendruomenės žmonėms.

Lėšos naujų spaudinių įsigijimui gaunamos iš LR Kultūros ministerijos. 2002 m. buvo skirta 34,6 tūkst. Lt. Šios sumos nepakanka bibliotekai ir 19 filialų. Iš rajono savivaldybės biudžeto lėšos skiriamos tik periodinių leidinių komplektavimui. Biblioteka, dalyvaudama įvairiuose projektuose, pritraukia papildomų lėšų, už kurias perka itin reikalingus leidinius įvairiomis laikmenomis.

Spaudinių komplektavimo problema aktuali ne tik Plungės, bet ir kitoms Lietuvos viešosioms bibliotekoms. Plungės viešojoje bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (knygų pristatymai, susitikimai su įdomiais žmonėmis (menininkais, rašytojais, keliautojais, istorijos tyrinėtojais, garsiais žemiečiais), seminarai, poezijos vakarai, mokslinės konferencijos ir kt.).

Rengiamos profesionalaus ir mėgėjiško meno, fotografijos, spaudinių ir senų retų dokumentų (nuotraukų, rankraščių, laiškų, atvirlaiškių ir kt.) parodos.

2002 m. įkurtame Informacijos ir mokymo centre (IMC) teikiamos interneto paslaugos, lankytojai apmokomi darbo su kompiuteriais pradžiamokslio ir informacijos paieškos internete, supažindinama, kaip naudotis elektroniniu paštu. Čia vyko seminarai aktualiomis temomis (laisvosios rinkos pradmenys, socialinė padėtis Lietuvoje, informacinės visuomenės kūrimas). Paskaitas skaitė Lietuvos Laisvosios rinkos instituto ekspertai, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų mokslininkai. Gavus finansinę paramą iš Atviros Lietuvos fondo buvo surengti vyresnio amžiaus žmonėms nemokami anglų kalbos kursai. IMC yra sukaupta užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų) mokymuisi skirta medžiaga (CD‐ROM, garso ir vaizdo kasetės, žodynai, vadovėliai), todėl lankytojai užsienio kalbų žinias gali gilinti savarankiškai.

58

Biblioteka atlieka dvi itin svarbias funkcijas: − profesionaliai teikia informaciją; − padeda spręsti moksleivių ir jaunimo užimtumo problema.

Lietuvai intensyviai ruošiantis stojimui į Europos Sąjungą, Plungės VB, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose, Europos Komisijos Delegacija Lietuvoje įsteigė informacijos apie ES lentyną ir nuolat aprūpina leidiniais. Ji taip pat padovanojo visiškai sukomplektuotą kompiuterį, kuriuo vartotojai gali nemokamai naudotis ieškant informacijos apie ES internete.

Pasibaigus pamokoms daug mokinių eina į biblioteką, naudojasi bibliotekos fondais bei IMC teikiamomis paslaugomis (tik nedaugelis šeimų Plungėje turi galimybę įsigyti namuose kompiuterius ir turėti prieigą prie interneto, o mieste veikiantys interneto centrai labiau orientuoti į pramogas). IMC darbuotojai padeda vartotojui greičiau susirasti reikalingą informaciją. Naudojimosi kompiuteriais paslauga IMC vartotojams yra mokama. Plungės viešojoje bibliotekoje yra kaupiamas retų vertingų dokumentų archyvas (senos fotografijos, laiškai, dienoraščiai, įvairūs užrašai, atvirlaiškiai). 2002 m. įžymus dailininkas Juozas Bagdonas, neseniai grįžęs iš JAV į Lietuvą, bibliotekai saugoti perdavė visą savo archyvą. Bibliotekoje yra sukaupta medžiaga apie Žemaitijos partizanus (keli šimtai originalių fotografijų, straipsnių iškarpų, garso kasečių ir kt.). Prie bibliotekos veikia įvairūs klubai ir draugijos – S. Daukanto bibliofilų klubas, kultūros draugija “Saulutė”, kuri leidžia kultūros savaitraštį “Žemaičių saulutė”, literatų klubas “Vingiorykštė”, keliautojų klubas “Terra incognita”. Leidinio „Žemaičių saulutė” redakcija bibliotekoje glaudžiasi jau daugelį metų, tuo, be abejo, suteikdama šios bibliotekos darbui dinamiškumo, šiuolaikiškumo ir stiprindama ryšius su visuomene, potencialiais šios bibliotekos skaitytojais.

Plungės viešoji biblioteka turi 19 filialų t.y Plungės miesto, Aleksandravo, Alsėdžių, Didvyčių,

Gegrėnų, Gintališkės, Glaudžių, Grumblių, Karklėnų, Kontaučių, Kulių, Norvaišių, Platelių, Stalgėnų, Stanelių, Žemaičių Kalvarijos, Žlibinų, Varkalių ir Šateikių kaimo filialus. Iš 18 kaimo bibliotekų pilną darbo dieną dirba tik 4 bibliotekos (Kulių, Alsėdžių, Platelių ir Žemaičių Kalvarijos). Bibliotekos turto būklė. Dabartinės bibliotekos patalpos yra 705,60 kv.m. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ʺDėl bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003 ‐ 2013 m.ʺ Plungėje numatyta naujo viešosios bibliotekos pastato statyba ‐ planuojamo pastato patalpos – 1500 kv.m.

Per pastaruosius kelis metus buvo šiek tiek atnaujintos kaimo bibliotekos: • perkeltos į naujas suremontuotas ir šildomas patalpas Platelių, Alsėdžių, Grumblių

bibliotekos; • šiuo metu remontuojama Šateikių biblioteka. Čia sujungus Šateikių mokyklos ir kaimo

bibliotekų fondus, bus įkurta viena biblioteka, kuri aptarnaus tiek mokyklos bendruomenę, tiek miestelio ir aplinkinių kaimų skaitytojus.

2002 m. pradžioje iširus Karklėnų žemės ūkio bendrovei, Karklėnų kaimo biblioteka buvo iškelta iš bendrovei priklausančių patalpų ir laikinai nedirbo. Šiuo metu planuojama įkelti biblioteką į Karklėnų mokyklos patalpas.

Yra net 5 bibliotekos, dirbančios nešildomose patalpose: Gintališkės, Kontaučių, Norvaišių, Stalgėnų, Stanelių kaimo bibliotekos.

59

Šiuo metu telefoninis ryšys yra Plungės bibliotekoje, Plungės miesto filiale ir Žemaičių Kalvarijos kaimo bibliotekoje. Likusiose 17 bibliotekų telefoninio ryšio nėra. Tai labai trukdo kaimo bibliotekoms bendrauti su skaitytojais, viešąja biblioteka ir kitomis institucijomis.

Techninės priemonės ir inventorius. Bibliotekoje yra nauja vaizdo ir garso aparatūra, pora projektorių, ekranas su stovu. Visos naujos techninės priemonės įsigytos dalyvaujant įvairiose Atviros Lietuvos Fondo (ALF) projektuose ir gavus įmonės KLASCO paramą. Iš bibliotekos biudžeto 2001 m. buvo nupirkti du kompiuteriai.

Deja, kaimo bibliotekose nėra jokių šiuolaikinių techninių priemonių, išskyrus Kontaučių kaimo biblioteką, kurioje įgytas garso technika (per ALF).

Visuose filialuose (tiek miesto, tiek kaimo) yra labai seniai (daugiau nei prieš 30 metų) įsigytas tradicinis bibliotekų inventorius: standartinės knygų lentynos, stalai ir kėdės.

Šis bibliotekų inventorius tiek fiziškai, tiek moraliai pasenęs. Tik Viešojoje bibliotekoje 1988 – 1989 metais atliekant remontą, inventorius šiek tiek buvo atnaujintas, t.y. pastatytos nestandartinės lentynos, nupirkti stalai, tačiau ir šis inventorius jau senstelėjo. 1999 m. buvo įsigyta 100 naujų kėdžių, naujausias pirkinys – 2001 m. buvo nupirkti nauji 4 kompiuteriniai stalai. Biblioteka turi lengvąjį automobilį Audi 100.

Bibliotekų kompiuterizavimas. Kultūros įstaigų aprūpinimas naujomis informacijos

technologijomis atsilieka nuo šalies tempų. 2001 metais penkių apskričių viešosios bibliotekos turėjo 90 kompiuterizuotų darbo vietų savo darbuotojams ir 53 vietas – bibliotekų vartotojams, 12 dauginimo technikos vienetų bibliotekų vartotojams. Interneto ryšį šiose bibliotekose turėjo 142 darbo vietos. Tiek naujų technologijų įrangos nepakanka apskričių bibliotekų lankytojams (2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl regionų kultūros plėtros programos patvirtinimo” Nr.1282).

Šiuo metu Lietuvos integruotos bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) programa įdiegta 48 Lietuvos bibliotekose, tarp jų 5 apskričių.

Plungės viešojoje bibliotekoje yra 11 kompiuterių: 5 kompiuterizuotos darbo vietos yra skirtos bibliotekos lankytojams, 6 ‐ darbuotojams. Nei miesto filiale, nei kaimo bibliotekose kompiuterių nėra.

Bibliotekų finansavimas. Bibliotekos finansuojamos iš rajono savivaldybės biudžeto. Tik lėšos, skirtos naujų spaudinių įsigijimui, gaunamos iš Kultūros ministerijos. Tačiau periodiniai leidiniai viešajai bibliotekai ir 19 filialų prenumeruojami iš bibliotekos biudžeto lėšų.

Akivaizdu, kad bibliotekų finansavimas yra nepakankamas. Bibliotekų modernizavimas bei spaudinių fondo komplektavimas yra tolygiai labai svarbūs. Įvertinant bibliotekų situaciją, akivaizdu, kad Plungės viešoji biblioteka pastaraisiais metais pasiekė tam tikrą lygį įsisavinant naujas technologijas ir teikiant naujas paslaugas vartotojams.

Šiuo metu svarbu sukurti modernias kaimo bibliotekas. Jos užima svarbią vietą kaimo gyventojų švietėjiškoje veikloje. Kaimo bibliotekoje didelę dalį skaitytojų sudaro vaikai ir jaunimas. Bibliotekose sprendžiama šios grupės vartotojų laisvalaikio praleidimo ir užimtumo problema. Modernizavus bibliotekas, teikiant kuo įvairesnes paslaugas ir užtikrinant prieigą prie interneto, dar efektyviau būtų sprendžiamos kaimo bendruomenių socialinės problemos.

Esama kaimo bibliotekų materialinė bazė ir itin mažas įsigyjamų naujų spaudinių kiekis neatitinka jokių šiuolaikinės visuomenės poreikių. XXI amžius vadinamas žinių amžiumi, o kaimo bibliotekose akivaizdus skurdas. Kaimo bibliotekas taip pat reikia kuo skubiausiai kompiuterizuoti ir

60

modernizuoti (geras Estijos pavyzdys). Kaimo žmonės, ypač ūkininkai ir smulkūs verslininkai, turėtų galimybę bibliotekose išmokti kompiuterinio raštingumo pradžiamokslio ir informacijos paieškos internete. Dabar daugybė kaimų gyventojų dar nesuvokia kompiuterio naudingumo ir jo galimybių, todėl net turėdami pinigų neskuba įsigyti asmeninio kompiuterio ir taip palengvinti savo pačių darbą ir gyvenimą. Vis didėjant atotrūkiui tarp miesto ir kaimo, žmonės jaučia didelę skriaudą ir neteisybę ‐ taip intensyviai kuriama informacinė visuomenė aplenkia, juos palikdama paribyje. Kaime jau yra mokyklų, turinčių kompiuterines klases ir prieigą prie interneto, bet daugelis suaugusiųjų dar neturi nei prieigos, nei gebėjimų naudotis interneto paslaugomis. Kaimo bibliotekos turi padėti šiai grupei, todėl labai svarbus kaimo bibliotekų modernizavimas.

Plungės rajono savivaldybė dalyvauja įvairiuose projektuose, ji turėtų atsižvelgti ir į viešosios bibliotekos turimą patirtį bei įdirbį šioje srityje ir įtraukti ją į naujus rengiamus projektus. Juk biblioteka yra per maža institucija, kad galėtų dalyvauti ir laimėti daugelyje potencialių projektų, kuriuose jos indėlis būtų itin naudingas. Tam, kad tai būtų realiai įgyvendinta, bendradarbiavimas tarp šių dviejų institucijų yra būtinas ir neišvengiamas.

2.4.4.3. Kultūros namų veikla Raidos tendencijos Lietuvoje. Žinoma užsienio patirtis (Lietuvos kultūros centrų darbuotojams

grįžus iš kultūrinės stažuotės Flandrijoje (Belgija)) rodo, jog ir kultūroje reikalingi pertvarkymai, naujos idėjos. Ypatingai svarbiu pastaruoju metu laikomas savitumas, originalumas. Tik tokiu būdu valstybė ar regionas gali būti patrauklūs pasaulinės kultūros kontekste. Pabrėžiama, jog nedideli, aiškios specializacijos kultūros centrai turi ateitį tarptautinėje kultūroje.

Kultūros centrų (namų, rūmų) tinklas Lietuvoje pradėjo formuotis praėjusio šimtmečio trečiąjį dešimtmetį. Per trumpą nepriklausomos Lietuvos ir sovietinį laikotarpį buvo pastatyta ar specialiai pritaikyta daugiau kaip 400 kultūros centrų, namų ir rūmų. Iš viso Lietuvoje veikia 947 tokio pobūdžio kultūros įstaigos.

Dabartinių kultūros centrų tinklas nėra efektyvus, didėja atotrūkis tarp teikiamų kultūros paslaugų kiekio ir kaimo gyventojų galimybės jomis pasinaudoti. Todėl iškyla būtinybė ieškoti modelių, galinčių padėti prisitaikyti prie naujų sąlygų, užtikrinančių kultūros vertybių išsaugojimą, kultūros raidą. Iškyla daug problemų, todėl tokia situacija ilgiau tęstis negali. Detaliai išanalizavus kultūrinių įstaigų tinklą ir atlikus kultūros centrų pertvarką (po kurios kultūros centrų skaičius sumažėtų) galima būtų šias problemas išspręsti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus kultūros politikos nuostatas, kurias turi įgyvendinti valstybinės ir savivaldybių kultūros įstaigos, iškilo būtinybė optimizuoti kultūros centrų tinklą, suaktualinti ir naujai apibrėžti šių kultūros institucijų funkcijas.

Kultūros ministerija kartu su savivaldybių atstovais parengė ir šiuo metu įgyvendina kultūros centrų pertvarkymo projektą. Jo esmė ta, kad savivaldybių kultūros vadovų, respublikinių organizacijų bendromis pastangomis turėtų būti atlikta savotiška kultūros centrų atestacija, suskirstant juos į atitinkamas kategorijas. Aukštesnę kategoriją lems šiuolaikiška, įvairialypė ir intensyvi kultūrinė veikla, atitinkanti Lietuvos kultūros politikos nuostatas, bei kultūros darbui pritaikyta materialinė bazė. Visa tai padės nuodugniai įsigilinti į kiekvieno kultūros centro būklę, atliekamo darbo gyvybingumą, jo reikšmę bendruomenės gyvenime. Ir tik po to centrams, nepateisinusiems vilčių, reikės ieškoti alternatyvos. Plungės kultūros namai pagal kultūros namų kvalifikaciją turi pačią aukščiausią kategoriją.

61

Raidos tendencijos Plungės rajone. 1939 m. prelato Povilo Pūkio rūpesčiu Plungėje buvo pastatytas dviaukštis parapijos pastatas, kuris atliko kultūros centro funkcijas. Nuo tada ir laikoma Plungės rajono kultūros namų pradžia. Šiame pastate pradėjo dirbti pirmieji Plungės meno saviveiklos kolektyvai: liaudies teatras, šokių būrelis, kurie ilgainiui išaugo į stambius kolektyvus. Naujieji Plungės rajono kultūros namai pastatyti 1990 m. pačiame miesto centre. Tai modernus, šiuolaikiškas pastatas, pritaikytas kultūros reikmėms.

Iš viso Plungės rajone yra 14 kultūros namų (2002 metų duomenimis), kurie tolygiai išsidėstę visoje rajono teritorijoje.

1999 metais Telšių, Plungės, bei Mažeikių rajone veikiančių kultūros centrų skaičius sumažėjo, tačiau 2000 m. Telšių bei Mažeikių rajone jų skaičius vėl išaugo ir kultūros centrų buvo tiek pat kaip ir 1998 m. 2000 metais atsiskyrus Rietavo savivaldybei, Plungės rajonui priklausė 13 kultūros namų. 2001 metais visuose rajonuose kultūros centrų skaičius lyginant su 2000 m. išliko nepakitęs.

4.4.2 lentelė Kultūros centrų skaičius Telšių apskrityje ir Lietuvoje

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. Mažeikių r. sav. 19 18 20 20 Plungės r. sav. 19 18 13 13 Rietavo sav. 6 6 Telšių r. sav. 22 21 22 22 Lietuva 986 971 972 947


Per metus Plungės miesto kultūros namuose suorganizuojama 350 įvairaus pobūdžio renginių

(koncertų, vakaronių, parodų, festivalių ir t.t.). Juose per metus apsilanko per 120 tūkstančių žiūrovų. Kultūros namai tradiciškai per metus surengia 5 tarptautinius, 6 respublikinius ir 8 regioninius projektus. Kasmet rengia 3 edukacines ir 5 meno programas. Kultūros namuose dirba 4 visuomeninės organizacijos. Kaimų kultūros centrai per metus surengia per 710 įvairaus pobūdžio renginių (diskotekų, koncertų, vakaronių ir t.t.).

Plungės rajono kultūros namai turi “Meninės veiklos ir vystymo programą 2002‐2007 m.”. Tai strateginė veiksmų ir priemonių sistema, kuria vadovaujantis bus gerinamas ir plėtojamas darbas, užtikrinamas kultūros prieinamumas jos vartotojui. Ji susieta su kultūros namų (centro) atnaujinimu, kultūros puoselėjimu ir skatinimu, tradicijų išsaugojimu ir naujovių paieška. Šioje programoje aptariama kultūros namų (centro) meninė veikla, taip pat įvardinama kultūros namų vizija, misija, programos tikslai bei uždaviniai (žr. 3 priedą). Planuojama, jog ateityje kultūros namai taps moderniu laisvalaikio ir pramogų, meninio ugdymo, tautinių ir vietos tradicijų skleidimo ir saugojimo kultūros ir meno centru.

Kultūros namų filialai. Kultūros centrai yra daugelyje rajono gyvenviečių. Tai Žlibinų,

Kontaučių, Stalgėnų, Šateikių Kulių ir kitų kaimų kultūros namai. Kaimų kultūros namams kaip filialams, paprastai vadovauja rajoniniai kultūros rūmai, o kaimų

kultūrinės veiklos koordinatorius ‐ rajoninių kultūros rūmų darbuotojas. Tačiau toli nuo kaimo problemų esantys žmonės ne visada žino, kokios kultūrinės veiklos norėtų būtent tos vietovės bendruomenė. Įsteigus kultūros centrus ir bendruomenės namus, jie būtų kaip savarankiška institucija su savo vadovu ir darbuotojais. Vadovai būtų arčiau bendruomenės, vietoje dirbantys žmonės geriau žino bendruomenės kultūrinius poreikius. Kultūros centrų veikla, būtų tiesiogiai koordinuojami

62

kultūros skyriaus specialisto. Įsikūrus kultūros centrams turėtų atsirasti tam tikras žmonių savarankiškumas ir iniciatyva, noras telktis į grupes.

Meno kolektyvai. Nepaisant prastų materialinių sąlygas, kultūros namuose puoselėjamas

mėgėjų menas, rūpinamasi vaikų lavinimu, organizuojami įvairūs koncertai, studijos, paskaitos. Meno mėgėjų kolektyvai, klubų ir kursų lankytojai naudojasi kultūros centro patalpomis, kai kada ir skurdžiu inventoriumi, muzikos instrumentais, koncertiniais kostiumais.

Analizuojant mėgėjų meno kolektyvų skaičių 1998‐2001 metais (žr. 4.4.3 lent.), matoma, jog Telšių bei Mažeikių rajonuose meno kolektyvų skaičius augo. 2001 metus lyginant su 1998 metais Telšių rajone kolektyvų skaičius išaugo nuo 102 iki 122, o Mažeikių rajone nuo 93 iki 114. 2000 metais Rietavo savivaldybėje buvo 21 meno kolektyvas, o 2001 metais jų skaičius išaugo iki 38. Plungės rajone 2000 metus lyginant su 2001 metais mėgėjų meno kolektyvų skaičius sumažėjo nuo 84 iki 79.

4.4.3 lentelė Mėgėjų meno kolektyvų skaičius Telšių apskrityje ir Lietuvoje



Analizuojant dalyvių skaičių mėgėjų meno kolektyvuose 1998‐2001 metais (žr. 4.4.4 lent.),

matoma, jog Mažeikių rajone 1998 metus palyginus su 2001 dalyvių skaičius išaugo 203. Telšių bei Plungės rajone dalyvių skaičius 1999 metais išaugo atitinkamai 192 (nuo 1292 iki 1484) ir 180 (nuo 1930 iki 2110). 2000 metais Telšių rajone dalyvių skaičius sumažėjo nuo 1484 iki 1349. Plungės rajone 2000 metais kolektyvų skaičius sumažėjo dėl atsiskyrusios Rietavo savivaldybės. Plungės rajone 2001 metais dalyvių skaičius sumažėjo iki 1837, o Rietavo savivaldybėje išaugo nuo 283 iki 428.

4.4.4 lentelė Dalyvių skaičius mėgėjų meno kolektyvuose Telšių apskrityje ir Lietuvoje



Plungės miesto kultūros namuose veikia 21 meno mėgėjų kolektyvas. Juose per 1200 meno

saviveiklos dalyvių. Tai vaikų šokių kolektyvas “Žirginėliai”, vaikų liaudiškos muzikos kapela, vaikų šokių grupė ʺGintarėliaiʺ, vaikų dramos studija, jaunimo dramos studija, vaikų poezijos teatro studija, vaikų vokalinis ansamblis. Kultūros vartotojo ugdymas vienas svarbiausių kultūros namų uždavinių, todėl įvairūs renginiai, projektai, meno kolektyvai vaikams yra labai svarbūs. Taip pat veikia šokių ir dainų ansamblis ʺSuvartukasʺ, Liaudiškos muzikos kapela, senjorų šokių kolektyvas, kaimo kapela

63

ʺMinijaʺ, folkloro ansamblis ʺGondingaʺ, mišrus choras, bigbendas, pučiamųjų instrumentų orkestras, kamerinis choras, instrumentinis ansamblis ʺNamų muzikaʺ, žemaičių liaudies teatras, estradinio dainavimo studija, šiuolaikinio Šokio studija. Kaimo kultūros namuose veikia 58 meno mėgėjų kolektyvai. Juose per 650 meno saviveiklos dalyvių.

Pučiamųjų instrumentų orkestro išlaikymas leidžia garantuoti, kad bus tęsiamos kunigaikščio M. Oginskio muzikinės tradicijos Plungėje. Pirmasis pučiamųjų instrumentų orkestras ir buvo įkurtas būtent Plungėje. Jame grojo ir M. K. Čiurlionis. Stipraus orkestro išlaikymas, tai ir su šiuo žanru susiję renginiai, festivaliai, stovyklos, o tai garantuoja Plungės rajonui išlaikyti savo unikalumą regione ir visoje Lietuvoje.

Plungės rajone, kitaip nei šalyje, daugelį metų puoselėjami lietuvių tautiniai šokiai, dainos bei muzika. Ypatingai daug Plungės kultūros namai nuveikė plėtojant tautinio šokio tradicijas ir ruošiant mažuosius šokėjus. Plungė visa tai daro išlaikydama labai unikalų ir įdomų kolektyvą ‐ šokių ir dainų ansamblį “Suvartukas”. Šis kolektyvas vaidina labai svarbų vaidmenį ir tarptautiniame Plungės rajono bendradarbiavime.

2000 m. Lietuva šventė mėgėjų meno šimtmetį. Šis judėjimas skaičiuojamas nuo pirmojo lietuviško vaidinimo. Plungė viena pirmųjų Lietuvoje įsijungė į mėgėjų meno pakilimą Lietuvoje. 2000 m. sukako 95 metai, kai Plungėje buvo suvaidintas pirmas lietuviškas spektaklis. Mėgėjų teatrinė veikla Plungėje turi bene seniausias tradicijas Lietuvoje. Todėl viena svarbiausių prioritetinių krypčių yra mėgėjų teatro meno skatinimas ir puoselėjimas. Tam tikslui būtina išlaikyti vaikų ir jaunimo dramos studiją bei žemaičių teatrą. 2000 m. vaikų ir jaunimo dramos studija priimta į Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungą. Pats teatras gyvuoja 11 metų. Bendradarbiauja su teatrais iš Latvijos, Danijos, Rusijos ir Prancūzijos. Yra daugkartinis tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas, įvairių nominacijų laimėtojas. 2001 m. pristatytas aukščiausiam respublikiniam įvertinimui “Aukso paukštė”. Teatro menas būtinas dar ir todėl, kad tai sintetinis menas, apimantis muzikos, šokio ir kitus menus. Tai viena svarbiausių estetinio lavinimo formų. Šiandien jau veikia labai stiprūs ir visoje Lietuvoje žinomi teatriniai kolektyvai. Šių kolektyvų kūrybinė veikla leidžia užtikrinti teatrinio žanro Plungėje gyvybingumą, saugojimą ir sklaidą. Gilių tradicijos lemia, jog teatras gali atsirasti kaip atskira institucija.

Tik išlaikant kūrybingai dirbantį folkloro ansamblį galima garantuoti vietos tradicijų, dainų, ratelių, padavimų išsaugojimą bei perdavimą iš kartos į kartą. Vietos ir regiono savitumą garantuoja papročiai, kalba ir apeigos. Folkloro kolektyvo išlaikymas tinkamiausia ir prieinamiausia forma etnokultūros tradicijų tęstinumui pasiekti.

Šiandieninėje kultūrinėje situacijoje, kai rinkoje vyrauja populiarieji žanrai, būtina sudaryti sąlygas žmonėms susipažinti su tikrosiomis kultūrinėmis vertybėmis, pateikiant žiūrovui išgrynintą profesionalų meną. Šios programos labai svarbios Plungei, nes Plungė geografiškai labai toli nuo meno centrų ir žmonės neturi galimybės dalyvauti įvairiuose projektuose. Todėl, organizuojant profesionalaus meno kolektyvų gastroles Plungėje, atsiranda galimybė plačiajai auditorijai pažinti tikrąjį gyvąjį meną.

Plungės rajone vystosi ir tradiciniai amatai. Rajone veikusi liaudies gaminių įmonė išugdė daugybę žmonių, kurie save įkūnija liaudies mene. Rajonas vienas gausiausių savo tautodailininkų gretomis Lietuvoje. Todėl būtina rengti įvairias parodas, seminarus, plenerus, užtikrinančius tautodailininkų veiklą, jų bendravimą ir kūrybą. Lietuva unikali savo tautodailininkų darbais visame pasaulyje.

Darbuotojai. Kadangi šiandien kultūros centras – tai bendruomenės susibūrimo vieta, kultūros

taškas, besirūpinantis jam priskirtos teritorijos bendruomenės kultūrinių poreikių tenkinimu,

64

materialine filialų būkle, turintis finansinį savarankiškumą, tai pagrindinis jo uždavinys – kultūrinis bendruomenės aptarnavimas. Taigi tam reikalingi kvalifikuoti, veiklūs specialistai, kultūros vadybininkai, gebantys analizuoti kūrėjų ir vartotojų tarpusavio sąveiką.

Plungės rajono kultūros namų darbuotojų etatų skaičius: kūrybinių – 17 etatų, aptarnaujančio personalo – 13,5 etato. Kaimų kultūros namuose darbuotojų etatų skaičius – 14 etatų.

Lietuvoje daugelis kultūros namų susiduria su didelė problema – žemu kultūros namų renginių organizatorių kvalifikacijos lygiu. Darbuotojai neturi patirties kaip ruošti projektus, programas. Jie nesistengia tobulėti, nes užmokestis, nepriklauso nuo atlikto darbo. Šią problemą galima būtų išspręsti reformuojant kūrybinių darbuotojų atlyginimų sistemą (iš etatinės į kontraktų). Kultūros centruose darbo apmokėjimas turėtų būti taikomas pagal kūrybinės veiklos programą. Tai skatintų darbuotojus perspektyvesniam darbui, kvalifikacijos savišvietos, kultūros vadybos, etnokultūros srityse. Perėjus prie programinio finansavimo, darbuotojų užmokesčio dydis priklausytų nuo jų atlikto darbo, kolektyvų pasiruošimo lygio. Taigi, kultūros centruose ir jų filialuose atgytų kultūrinis gyvenimas, pakiltų renginių meninis lygis.

Tačiau Plungės rajono kultūros namų darbuotojų kvalifikacijos lygis pakankamai aukštas: direktoriaus specialybė – masinių renginių režisierius, kultūros darbo stažas 15 metų, direktoriaus pavaduotojos specialybė – chorinis dirigavimas, kultūros darbo stažas 21 metai. Plungės rajono kultūros namuose šiuo metu dirba 22 kūrybiniai darbuotojai. 17 iš jų turi aukštąjį išsimokslinimą, iš kurių 16 – kultūrinio profilio, 5 darbuotojai turi specialųjį vidurinį ir 2 – vidurinį išsimokslinimą.

Kultūros namų turtas ir jo būklė. Viena didžiausių problemų – labai prasta šalies kultūros

namų materialinė bazė. Tarybiniais metais statytiems itin stambiems kultūros centrams reikalingas skubus kapitalinis remontas. Kai kuriems kultūros namams skirtos nepritaikytos, nesuremontuotos, labai prastos būklės buvusio vaikų darželio (Joniškio r.) ar mokyklos (Jonavos r.) patalpos. Jos nešildomos, neveikia sanitariniai mazgai, rūsyje laikosi vanduo. Kai kurie renginiai vyksta seniūnijų salėse, nes kultūros namai neturi tinkamų patalpų bei sąlygų suorganizuoti kultūrinį renginį. Taigi renginiams, o tuo labiau koncertams rengti sąlygų nėra, neveikia vandens tiekimo sistema, nešildomi, arba šildomi tik renginio metu daugelis tokio pobūdžio kultūrinių įstaigų. Tokiu būdu mažėja kultūros centrų, kaip kultūros židinių patrauklumas. Į tokias prastos būklės nešildomas patalpas nėra galimybių pasikviesti profesionaliųjų meno kolektyvų iš didmiesčių, kai tuo tarpu kultūros centro viena iš funkcijų yra: skatinti meno mėgėjų veiklą ir propaguoti profesionalųjį meną. Inventoriaus įsigijimui ir patalpų remontui jau eilę metų neskiriama lėšų. Daugeliui kultūros namų trūksta muzikos instrumentų, saviveiklininkams koncertinių drabužių komplektų, elementarios garso aparatūros, apšvietimo įrangos. Tačiau ir esant tokiai materialiniai bazei bei finansinėms rajono biudžeto galimybėms, kultūros įstaigos vykdo labai svarbias ir gyventojams reikalingas kultūros plėtojimo, mėgėjiškos meninės veiklos organizavimo, profesionalaus meno propagavimo bei įvairias laisvalaikio praleidimo programas. Ir tik darbuotojų sumanumo dėka įstaigos dirba, renginių – gražių ir reikalingų bendruomenei – daug.

Plungės rajono kultūros namuose (4216 kv.m.) yra 4 salės: 527 vietų žiūrovų salė (minkštos kėdės yra išdėstytos kylančia tvarka aukštyn (18 eilių). Bendras scenos plotas – 146 kv.m.), 100 vietų kamerinė salė, 225 kv.m. parodų salė, 204 kv.m. šokių salė, taip pat grimo kambariai, darbo kabinetai, repeticijų kambariai, 600 vietų drabužinė, 3 kavinės. Šioms patalpoms pritaikytos kitos techninės priemonės ‐ apšvietimo ir įgarsinimo įranga. Deja, šiuo metu turima Plungės rajono kultūros namų materialinė bazė visiškai neatitinka esamų poreikių. Pasenusi šildymo sistema, trūksta garso, šviesos įrangos, muzikos instrumentų. Reikalingas patalpų kapitalinis remontas, pastato renovacija. Tokia pati situacija yra ir kaimo kultūros namuose.

65

Kultūros namų finansavimas. Kultūros namai finansavimą gauna iš savivaldybės, dalį lėšų

kultūrinės veiklos organizavimui uždirba patys iš teikiamų paslaugų bei nuomojamų patalpų, lėšas taip pat pritraukia iš fondų ir rėmėjų.

Kultūros namų organizuojami renginiai. Plungės rajono kultūros namuose rengiami

kalendorinių ir valstybinių švenčių minėjimai, meno mėgėjų kolektyvai intensyviai dalyvauja įvairiose rajono rengiamose šventėse, konkursuose ir net tarptautiniuose renginiuose. Taip pat tiriami ir puoselėjami Lietuvos bei Plungės papročiai, organizuojamos tradicinės šventės ir festivaliai, rūpinamasi kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, rengiamos tęstinio mokymo sesijos.

Plungės rajonas išsiskiria savo tradicinių švenčių gausa, tai ir laisvės gynėjų dienos renginiai, vaikų chorinės muzikos šventė, ir renginiai skirti Lietuvos Valstybės atkūrimui, ir Užgavėnių šventė, ir advento vakaras “Širdžių puota”, ir kalėdiniai renginiai, ir naujametiniai renginiai vaikams ir jaunimui bei daugelis kitų.

Čia vyksta rajoniniai, respublikiniai bei tarptautiniai renginiai, kurių priskaičiuojama beveik daugiau nei 10 (žr. 4 priedą, kur pateikti svarbiausieji).

Kultūros namai taip pat rengia sisteminius mokomuosius seminarus rajono kultūros darbuotojams bei “Menų akademijos” tęstinio mokymo sesijas.

Apibendrinant, pažymėtinos kai kurios svarbios kultūros namų problemos. Tai netolygus

kultūros namų (centro) finansavimas, negarantuojantis prioritetinių sferų plėtojimo; darbuotojų tęstinio mokymo galimybių nebuvimas; kapitalinių remontų, šiltinimo programų vykdymo galimybių nebuvimas; menkas kultūros namų (centro) aprūpinimas inventoriumi, įranga, kitomis priemonėmis; menka galimybė kultūrinės veiklos bei švietėjiškų projektų įgyvendinimui ir plėtojimui.

2.4.4.4. Sportinė veikla Plungės rajone

Plungės rajone įregistruoti 24 visuomeniniai sporto klubai ir 2 sportinę veiklą vykdančios

viešosios įstaigos, kuriose kūno kultūra ir sportu užsiiminėja apie 1500 rajono gyventojų.

Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, didžiausias sporto klubų skaičius 2000‐2001 metais buvo Plungės rajone, atitinkamai 27 ir 26. Tai rodo esant didelį domėjimąsi sportine veikla rajone, taip pat sporto renginių populiarumą bei reikalingumą. Matome didelį atotrūkį tarp Plungės ir kitų Telšių apskrities rajonų. Lyginant 1995 m. ir 2001 m. sporto klubų skaičius itin išaugo Plungės rajone, tai tik dar kartą įrodo esantį bei augantį suinteresuotumą sportine veikla bei renginiais Plungės rajone. Leidinyje nurodoma, jog Rietavo savivaldybėje 2000‐2001 metais sporto klubų dar nebuvo įsikūrę. Taigi, pasinaudojus jau esama įstaigų patirti bei turint pakankamą finansavimą, renovavus sporto bazes, išaugtų sportinis masiškumas, įplauktų papildomos pajamos į savivaldybės biudžetą.

1995 m, 2000 m. bei 2001 m. Mažeikių, Plungės bei Telšių rajone buvo po vieną sporto mokyklą (centrą).

66

4.4.5 lentelė Sporto klubų bei mokyklų (centrų) skaičius

1995 m. 2000 m. 2001 m.

Sporto klubai Mažeikių r. sav. 13 7 7 Plungės r. sav. 8 27 26 Telšių r. sav. 10 10 11 Lietuva 719 1125 1233

Sporto mokyklos (centrai) Mažeikių r. sav. 1 1 1 Plungės r. sav. 1 1 1 Telšių r. sav. 1 1 1 Lietuva 101 106 * 106 *

* – be privačių sporto mokyklų Šaltinis: Statistikos departamentas

Populiariausios sporto šakos – futbolas, krepšinis, dziudo, lengvoji atletika, baidarių/kanojų

irklavimas, orientavimosi sportas, šachmatai, sunkioji atletika, regbis, buriavimas, lietuviškas ritinis (ripka), stalo tenisas, automobilių ir motociklų sportas.

Tarp stipriausių klubų, turinčių giliausiais tradicijas yra šachmatų klubas “Bokštas”, dziudo sporto klubas “Plungės ąžuolas 93”, futbolo klubas “Babrungas”, baidarių ir kanojų irklavimo, orientavimosi sporto ir turizmo klubas “Versmė”, Žemės ūkio ir verslo mokyklos sporto klubas “Fortūna”, sveikatingumo klubas “Rats”. Stipriai plečiasi visuomeninių organizacijų sąjunga “Žemaitija”.

Plungės rajonas yra vienas iš stipriausių rajonų ritinio sporto šakoje. Tarybų Sąjungos laikais Plungėje veikė net 4 ritinio komandos. Šiuo metu visoje Lietuvoje yra 4 ritinio komandos. Viena iš jų 1987 metais įkurta ir dabar veikianti Žemaitijos nacionaliniame parke. Didžiausi sporto renginiai:

• Tarptautinis šachmatų festivalis (liepos mėn., 2002 m. įvyko XXIII‐asis). Jame dalyvauja 5‐6 užsienio šalių atstovai

• Tarptautinis plaukimo maratonas Platelių ežere (liepos mėn., 2002 m. įvyko XXI‐asis). Jis pažymi didžiausiu dalyviu skaičiumi (130 plaukikų), renginys vyksta dvi dienas. Tai ne tik plaukimo varžybos, renginio metu vyksta krepšinio ir futbolo rungtynės, koncertuoja įvairūs atlikėjai

• Lietuvos buriavimo čempionatai • Lietuvos motokroso, autokroso čempionatų etapai, tai palyginus dar naujos sritys,

turinčios perspektyvų ir dar neišnaudotų galimybių

Sporto bazės: • Platelių jachtklubas su viešbučiu, kuris šiuo metu renovuojamas, kavinė bei sauna jau

atnaujinti; • auto‐moto sporto kompleksas “Žemaitija”; • Plungės irklavimo bazė, išsiskiria itin patogia vieta bei gražia aplinka; • Plungės centrinis stadionas ir futbolo klubo “Babrungas” futbolo aikštė;

67

• šachmatų klubas.

Kiekvienais metais Plungės rajone prie Platelių jachtklubo vyksta Platelių plaukimo maratono varžybos. Plungės rajonas yra garsus savo šachmatininkais. Visuomeninis šachmatų klubas „Bokštas“ kasmet organizuoja tarptautinius šachmatų turnyrus AB „Linų audiniai“ poilsio namuose „Linelis“, esančiuose prie Platelių ežero. Vasaros pabaigoje Plungės savivaldybė bei Platelių jachtklubas “Žalgiris” organizuoja “Platelių regatą”.

Plungės rajoną garsino Žemaičių krepšinio centras, bei „Žemaitijos Olimpo“ krepšinio komanda, kuri LKAL pirmenybėse 1997 m. užėmė 2 vietą.

Žemaitijos nacionalinio parko apsauginės zonos teritorijos dalyje yra įrengta auto‐moto kroso trasa, kurioje renginius vykdo Plungėje veikianti visuomeninių organizacijų sąjunga “Žemaitija”, per metus organizuojanti 4 renginius, t.y. du kartus per metus čia vyksta Lietuvos motociklų kroso čempionatas, po vieną kartą – Lietuvos automobilių kroso čempionatas ir Lietuvos ralio kroso čempionatas.

Apie sportinės veiklos, jų organizacijų bei klubų poreikį galima spręsti pagal Plungės savivaldybės pateiktus finansinių išteklių poreikius 2002 metams (5 priedas). Daugiausia lėšų 2002 metais planuojama skirti futbolui (20 tūkst. Lt), rajono pirmenybės, sporto šventės (16 tūkst. Lt.). Neliko užmirštos tokios sporto šakos kaip krepšinis, šachmatai, regbis, autokrosas, dziudo, baidarių‐kanojų irklavimas bei kitos.

Apibendrinus, matyti, jog pagrindinės sporto sektoriaus problemos yra šios: Labai prasta sporto

bazių būklė (čia būtina renovuoti sporto bazes – “Žirgyno” sporto salę, irklavimo bazę, centrinį miesto stadioną); Neveikiančios (uždarytos) sporto salės (privatizavus buvusios remonto mechaninės gamyklos ir UAB “Žemaitijos suvenyras” sporto sales, buvusią “Linų audinių” sporto salę grąžinus žydų religinei bendruomenei, 2 pastarosios sporto salės yra praktiškai neveikiančios, o mokyklų ir “Žirgyno” sporto salės nebeatitinka sporto mokyklos ir rajono sporto bendruomenės poreikių. Problemą galima būtų išspręsti vienu iš dviejų būdų: savivaldybei nupirkti UAB “Žemaitijos suvenyras” priklausančią sporto salę; pastatyti šiuolaikinį sporto kompleksą.); Per mažai dėmesio ir lėšų skiriama masinei gyventojų kūno kultūrai ir sveikatinimui (rajone praktiškai nėra mokyklų, kuriose pagal įstatymą būtų vykdomos 3 kūno kultūros pamokos, per mažai vykdoma masinių sveikatingumo renginių, kurie būtų prieinami visiems rajono gyventojams, silpnai vykdoma švietėjiška veikla, parstos būklės, apleisti masinio naudojimo sporto aikštynai gyvenamuosiuose mikrorajonuose, prie mokyklų)

2.5. Ekonominė aplinka

Šiame skyriuje ekonominė veikla Plungės rajone analizuojama skaidant ūkio subjektų veiklą NACE klasifikatoriuje numatytais aspektais – pagal veiklos rūšį (gamyba, prekyba, statyba, paslaugos (atskirai analizuojant turizmo sferą)), o taip pat įvertinant materialinių investicijų, paramos verslui infrastruktūros raidą.

68

2.5.1. Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas

2001 m. pabaigoje ir 2002 metų pradžioje Lietuvos verslo plėtros tendencijos keitėsi. Pastaraisiais metais „tempusi” šalies ekonomiką apdirbamoji pramonė stabtelėjo, tačiau to ir reikėjo tikėtis, turint omenyje šios ūkio šakos priklausomumą nuo eksporto ir ne geriausią užsienio rinkų būklę. Į priekį išsiveržė kitos ūkio šakos, kurios 2000–2001 m. buvo šešėlyje: statyba, transportas ir sandėliavimas, viešbučiai bei restoranai ir net žemės ūkis. Susiklostė palankios sąlygos į vidaus rinką orientuotiems ūkio sektoriams augti.

Paskelbti pirmojo 2002 m. ketvirčio statistiniai duomenys patvirtino prognozes – BVP galiojusiomis kainomis per metus padidėjo 4,6 proc. Įdomu tai, kad neblogą pirmojo ketvirčio rezultatą ši kartą lėmė ne tos veiklos sritys, kurios stūmė ekonomiką į priekį pastaraisiais metais.

Sparčiai plėtojosi transporto ir sandėliavimo veikla; čia sukurta 12,5 proc. daugiau pridėtinės vertės nei prieš metus. Tokį rezultatą lėmė ketvirtadaliu išaugęs atitinkamas geležinkelių transporto rodiklis, tuo tarpu su problemomis susiduriantis kelių transportas kol kas yra sąstingyje.

2001 m. gerai sekėsi statybos, vidaus prekybos, viešbučių ir restoranų sektoriams; čia sukurta atitinkamai 9,1 proc., 8,4 proc., ir 9,2 proc. daugiau pridėtinės vertės nei prieš metus. Tai lėmė pagyvėjęs investicijų procesas, padidėjęs vidaus vartojimas bei turistų srautas.

Dėl šių priežasčių prognozuojamas vidaus rinkos ir gyventojų perkamosios galios didėjimas ‐ vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje po ilgos pertraukos per metus išaugo 4,5 proc.. Manoma, kad 2002 m. vidutinis darbo užmokestis išaugs apie 3 proc., o 2004 metais ‐ 4,5 proc.

Į eksportą labiausiai orientuotos pramonės plėtra 2002 m. pradžioje šiek tiek prislopo. Pavyzdžiui, apdirbamoji pramonė pirmąjį ketvirtį ūgtelėjo tik 1,1 proc. (per visus 2001 metus – 18 proc.). Šiai ūkio šakai neigiamai atsiliepė 2001 m. pasaulio ekonomikos sąstingis.

2.5.2. Verslo struktūra

Šiuo metu Plungės rajone plėtojami medienos apdirbimas, baldų, lininių audinių ir tekstilės gaminių, metalo dirbinių bei kombinuotųjų pašarų gamyba. Nemažai įmonių perdirba pieną, mėsą ir žuvį, kepa duoną ir konditerijos gaminius.

Pagal apyvartą ir dirbančiųjų skaičių didžiausios įmonės yra gamybos ir statybos sektorių įmonės, tarp kurių UAB „Plungės kooperatinė prekyba”, AB „Linų audiniai”, AB „Plungės grūdai”, UAB „Plungės Jonis”, UAB „Plungės šaltis”, UAB „Alfva”, AB „Sidona”, AB „VVarff‐Adakris”, UAB „Plumeta”. Net keturios iš jų atlieka įvairius statybos darbus.

Statistikos departamento duomenimis9, Plungės rajone 2002 m. pradžioje veikė 901 ūkio subjektas, t.y. 1,3 proc. Lietuvos ir 29,4 proc. Telšių apskrities veikiančių ūkio subjektų (žr. 5.2.2 lent.). Lyginant Plungės r. su kitais panašiais rajonais matyti, kad čia veikia žymiai daugiau ūkio subjektų nei kituose rajonuose (išskyrus Mažeikių r.).

9 Veikiantys ūkio subjektai yra tie ūkio subjektai, kurie teikia statistines ataskaitas atitinkamiems Statistikos departamento skyriams, įmonių deklaracijas bei metinius balansus – mokesčių inspekcijoms ir ketvirtines ataskaitas – Socialinio draudimo fondo valdybos skyriams. Tačiau kai kurios įmonės daugelį metų nevykdo veiklos, bet neišsiregistruoja, todėl Statistikos departamento duomenys dėl veikiančių ūkio subjektų gali būti nevisai tikslūs. Nors ir galimi tam tikri neatitikimai tarp statistinių duomenų ir realios situacijos, tačiau tendencijos kitimo viena ar kita linkme daugiau ar mažiau artimos tiesai. Pateikiami Statistikos departamento duomenys tarnauja kaip kontroliniai dydžiai vertinant situaciją situacijos Lietuvoje kontekste.

69

Tai, jog Plungės rajone veikia palyginti daug ūkio subjektų rodo jų skaičius 1000 gyventojų. Šiuo rodikliu Plungės r. lenkia ne tik kitus rajonus, bet ir viršija bendrą Lietuvos rodiklį (žr. 5.2.2 lent.).

5.2.2 lentelė Veikiančių ūkio subjektų skaičius

Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2002 m. pr.

viso 1000‐iui gyventojų Plungės r. 901 20,4 Mažeikių r. 1230 18,3 Rietavas 81 7,6 Telšių r. 848 14,7 Kaišiadorių r. 509 13,6 Kupiškio r. 391 15,9 Joniškio r. 485 15,3 Tauragės r. 846 16,1 Telšių apskr. 3060 17,0 Lietuva 68426 19,7


Žemiau nagrinėjamos registruotų, veikiančių, neveikiančių ir likviduotų įmonių skaičiaus

pokyčius 1997 –2001 metais pagal Plungės r. rejestro tvarkytojos pateiktus duomenis. 2002 m. pr. Plungės rajone buvo įregistruota 3719 naujų įmonių, t.y. 5,7 proc. daugiau nei 2000

m. pr. ir 14,4 proc. daugiau nei 1998 m. pr. Veikiančių įmonių skaičius analizuojamu laikotarpiu taip pat didėjo ir 2002 m. pr. siekė 1137. Tai

sudaro 30,6 proc. registruotų įmonių skaičiaus 2002 m. pr.. Likviduotų įmonių skaičius laikosi tolygiai (2002 m. pr. lyginant su 2000 m. pr. jis padidėjo tik 1 proc.). Be to, analizuojant registruotų ir likviduotų įmonių santykį, registruotų ir veikiančių įmonių santykį matyti teigiama tendencija, t.y. likviduotų įmonių skaičius mažėja, o veikiančių įmonių skaičius didėja lyginant su registruotų įmonių skaičiumi: 1998 m. pr. likviduotos įmonės sudarė 64,2 proc. (veikiančios – 24,1 proc.) tuo metu registruotų įmonių, 2000 m. pr. – 59,9 proc. (27,8 proc.), o 2002 m. pr. – jau tik 57,1 proc. (30,6 proc.).

Analizuojamu laikotarpiu daugiausia Plungės r. buvo įregistruota individualių įmonių (vidutiniškai 76 proc. visų įregistruotų įmonių) ir išduota patentų (žr. 5.2.2 pav.). Įregistruojamų individualių, AB, UAB, TŪB ir kitų įmonių skaičius nuolat didėja, tuo tarpu išduodamų patentų skaičius mažėja (1998 m. pr. buvo išduoti 1566 patentai, 2000 m.pr. – 2068, o 2002 m. pr. – 1677). Šios tendencijos rodo, jog verslumo įgūdžius ir gebėjimus turintys gyventojai mato palankias galimybes intensyvesnei verslo plėtrai.

70

5.2.2 pav. Plungės r. registruotų įmonių pagal rūšį dinamika (Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė)

Individualios įmonės yra lankstesnės, todėl jų veikla nuolat kinta. Įvertinus rinkos pokyčius

(pvz. įvairius mokesčius ir pan.), jos ne tik dažniau steigiamos, bet ir likviduojamos. Tai rodo ir Plungės r. situacija (žr. 5.2.3 pav.). Individualios įmonės sudaro apie 87 proc. visų likviduojamų įmonių.

5.2.3 pav. Likviduotos Plungės rajono įmonių skaičius

(Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė)

Remiantis rejestro duomenimis 2002 m. pr. Plungės r. veikė 89 prekybos įmonės, 54 pramonės įmonės, 19 žemės ūkio įmonių, 11 statybos įmonių, (žr. 5.2.4. pav.).

5.2.4 pav. Plungės r. veikiančių įmonių skaičiaus pagal ūkio sektorių dinamika


710

2474

1566

2068

2651

851 95

1

2768

1677

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Išduota patentų Įregistruotos individualios įmonės Įregistruotos UAB, AB, TŪB ir kitos

1997 metai

1999 metai

2001 metai

1770

274 281

1819 1839

282

0

500

1000

1500

2000

Individualios įmonės UAB, AB, TŪB ir kitos

1997 metai

1999 metai

2001 metai

15

41

7

59

646

15

46

8

64

840

19

54

11

89

964

0 250 500 750 1000 1250

Žemės ūkis

Pramonė

Statyba

Prekyba

Kita veikla

2001 metai

1999 metai

1997 metai

71

Statistikos departamentas pateikia šiek tiek kitokį įmonių pasiskirstymą pagal pagrindines

ekonominės veiklos rūšių grupes 2002 m. pr. (žr. 5.2.3. lent.).

5.2.3 lentelė Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal pagrindines ekonominės veiklos rūšių grupes (2002 m. sausio 1 d.)

Žemės ūkis,

miškininkystė ir

žuvininkystė

Pramonė

Elektros, dujų ir

vandens tiekimas

Statyba

Prekyba

Viešbučiai ir

restoranai

Transportas ir

sandėliavimas

Paštas ir

nuotoliniai ryšiai

Finansinis

tarpininkavimas

Nekilnojamasis

turtas, nuoma ir

kita verslo veikla

Viešasis valdymas

Kitos veiklos rūšys

Iš viso

Plungės r. 100 150 5 14 263 21 70 1 4 51 6 216 901Mažeikių r. 71 110 9 56 471 21 149 2 9 115 7 210 1230Rietavas 5 9 1 1 22 1 9 4 3 26 81Telšių r. 68 84 3 42 267 30 66 1 5 66 7 209 848Kaišiadorių r. 34 80 2 19 125 19 33 2 3 44 11 137 509Kupiškio r. 37 52 2 14 116 10 39 3 16 7 95 391Joniškio r. 51 37 4 5 163 18 32 4 28 6 137 485Tauragės r. 45 145 2 21 300 33 60 2 3 51 10 174 846Telšių apskr. 244 353 18 113 1023 73 294 4 18 236 23 661 3060Lietuva 2541 8680 210 2470 21702 2398 5809 160 514 8068 557 15317 68426Plungės r. įmonių sk. lyginant su Telšių apsk., proc.

41,0 proc.

42,5 proc.

27,8 proc.

12,4 proc.

25,7 proc.

28,8 proc.

23,8 proc.

25,0 proc.

22,2 proc.

21,6 proc.

26,1 proc.

32,7 proc.

29,4 proc.

Plungės r. įmonių sk. lyginant su Lietuva, proc.

3,9 proc.

1,7 proc.

2,4 proc.

0,6 proc.

1,2 proc.

0,9 proc.

1,2 proc.

0,6 proc.

0,8 proc.

0,6 proc.

1,1 proc.

1,4 proc.

1,3 proc.


Statistikos departamento duomenimis, pramonės įmonės (kartu su elektros, dujų, vandens

gamyba) Plungės rajone sudaro apie 17 proc., prekybos – apie 29 proc., žemės ūkis (kartu su miškų ūkiu ir žuvininkyste) – 11 proc. Kitas veiklas galima skirti prie paslaugų sektoriaus ‐ apie 41 proc. įmonių.

Matyti, jog Plungės rajono lyginamoji dalis Telšių apskrityje, vertinant įmonių skaičių, ypatingai didelė žemės ūkio, miškų ūkio bei žuvininkystės, o taip pat pramonės sektoriuose. Kiek mažiau išplėtotas statybos sektorius.

Žemiau pateikta verslo Plungės rajono seniūnijose apžvalga, parengta remiantis seniūnijų duomenimis apie realiai veikiančias įmones. Plungės rajono administracinis centras – Plungė. Plungės rajono savivaldybėje yra 11 seniūnijų: Alsėdžių, Babrungo, Kulių, Nausodžio, Paukštakių, Platelių, Plungės miesto, Stalgėnų, Šateikių, Žemaičių Kalvarijos, Žlibinų.

72

Plungės rajone atskirose seniūnijose ir miesteliuose skirtingais laikotarpiais įmonių steigimas ir veikla vystėsi netolygiai. Daugiausiai įmonių veikia Plungės miesto seniūnijoje. Čia sukoncentruota 49,9 proc. visų rajono įmonių.

5.2.5 pav. Verslo subjektų struktūra Plungės rajono seniūnijose


Pagal įmonių koncentraciją po Plungės miesto seniūnijos seka Nausodžio seniūnija. Čia veikia 8,9 proc. visų rajono įmonių. Toliau seka Babrungo ir Kulių seniūnijos, atitinkamai 7,9 proc. ir 7,3 proc.. Platelių seniūnijoje veikia 4,9 proc. Plungės rajone veikiančių įmonių. Šateikių seniūnijoje – 4,6 proc., Žlibinų seniūnijoje – 3,8 proc.. Alsėdžių, Paukštakių ir Stalgėnų seniūnijose po 3,3 proc.. Mažiausia įmonių koncentracija Plungės rajone yra Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje – tik 3,0 proc..

5.2.4 lentelė

Smulkių ir vidutinių įmonių būklė Plungės rajono seniūnijose

Sektorius Plungės sen.

Alsėdžių sen.

Babrungo sen.

Kulių sen.

Nausodžio sen.

Paukštakių sen.

Platelių sen.

Stalgėnų sen.

Šateikių sen.

Žemaičių Kalvarijos sen.

Žlibinų sen. Iš viso Dalis, proc.

Žemės ūkis, miškų ūkis, žuvininkystė

4 3 1 2 4 2 1 6 1 3 27 7,3

Gamyba 7 2 10 5 7 2 1 1 2 1 6 44 11,9

Statyba 1 1 0,3

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

144 1 7 8 9 5 5 6 3 4 3 195 52,8

Paslaugos 33 5 9 13 15 1 10 3 6 5 2 102 27,6

Iš viso 184 12 29 27 33 12 18 12 17 11 14 369 100,0

Gyventojų skaičius seniūnijose 23436 1504 2600 1436 3600 1507 2462 1280 2804 2526 1680 44835

Įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų

7,9 8,0 11,2 18,8 9,2 8,0 7,3 9,4 6,1 4,4 8,3 8,2

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė Nors įmonės geografiškai Plungės rajono seniūnijose pasiskirsto labai įvairiai, visose seniūnijose dominuoja prekybos ir paslaugų ūkio subjektai.

Plungės sen.49,9%

Kulių sen.7,3%

Paukštakių sen.3,3%

Stalgėnų sen.3,3%

Šateikių sen.4,6%

Babrungo sen.7,9%

Nausodžio sen.8,9%

Alsėdžių sen.3,3%

Platelių sen.4,9%

Žlibinų sen.3,8%

Žemaičių Kalvarijos sen.3,0%

73

5.2.4 lentelėje pateikti duomenys rodo, jog tankiausiai SVV sektorius išplėtotas Kulių seniūnijoje, kur 1000 gyventojų tenka 18,8 veikiančių įmonių, rečiausias – Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje (4,4 įmonės/1000 gyv.).

Apibendrinant, galima teigti, jog Plungės rajone veikia žymiai daugiau ūkio subjektų nei kituose lyginamuosiuose rajonuose. Analizuojamu laikotarpiu Plungės r. likviduotų įmonių skaičius mažėjo, o veikiančių įmonių skaičius didėjo, lyginant su registruotų įmonių skaičiumi. Daugiausia įregistruojama ir, deja, likviduojama individualių įmonių (vidutiniškai 76 proc. visų įregistruotų įmonių). Svarbu yra tai, jog įregistruojamų įmonių skaičius nuolat didėja, o išduodamų patentų skaičius mažėja.

Plungės r. daugiausia veikiančių įmonių pagal ūkio sektorių yra užsiimančių paslaugomis ir turizmu. Antroje vietoje yra prekybos, trečioje – pramonės sektoriaus įmonės. Kalbant apie verslo teritorinį išsidėstymą, reikia pažymėti, jog daugiausia verslo įmonių yra Plungės mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse. Plungės r. įmonės pagal seniūnijas išsidėsčiusios labai netolygiai.

Seniūnijose, esančiose arčiau miesto, įmonių skaičius žymiai didesnis negu rajono pakraštyje. Tai rodo, kad egzistuoja verslo plėtros potencialas, gebėjimas prisitaikyti prie rinkos poreikių. Galima teigti, kad rajone vyksta natūralus įmonių prisitaikymo prie rinkos sąlygų procesas kuriantis naujiems verslams ir pasitraukiant iš rinkos neefektyvioms verslo šakoms.

2.5.2. Pramonė

Bendrosios tendencijos Lietuvoje. 2001 m. Lietuvoje buvo pasiekti aukščiausi per keletą

pastarųjų metų pramonės įmonių parduotos produkcijos augimo tempai. Didžiąją šalies pramonės pardavimų apimties dalį 2001 m. sudarė išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimų apimtys ‐ 88,4 proc. visos pramonės produkcijos pardavimų apimties. Žymiai padidėjo naftos produktų, medienos ir jos gaminių, baldų, mašinų ir įrangos, tiksliųjų prietaisų, tekstilės gamintojų parduotos produkcijos apimtys. Tačiau produkcijos pardavimų apimtys sumažėjo chemijos pramonės gaminių, odos ir jos dirbinių, maisto produktų ir gėrimų gamybose.

Gerinant produkcijos kokybę, įdiegiant pažangias technologijas, skatinant naujų produktų kūrimą, plečiant gaminamos produkcijos asortimentą bei įgyvendinant aktyvią marketingo politiką, Lietuvos įmonės įsitvirtina ir plečia savo gaminamos produkcijos realizavimo rinkas tarptautinėje arenoje. Lietuvoje pagamintų prekių eksportas 2001 m. išaugo 18 proc. Daugiausia eksportuota naftos produktų, medienos dirbinių ir baldų, drabužių. Tačiau neigiamas užsienio prekybos balansas byloja apie dar išliekantį atskirų gamintojų nesugebėjimą konkuruoti su importuojama produkcija.

Vis dėlto reikalinga pažymėti, jog Lietuvos pramonėje gana ženklią vietą užima į reklamą orientuota pramonė (tai maisto, tabako, avalynės, drabužių, leidybos ir kt.) bei kapitalui imli pramonė (naftos perdirbimo, pagrindinių cheminių medžiagų ir kt.). Tačiau orientuotų į reklamą prekių konkurencingumui užsienio, o taip pat ir vietos rinkose, labai didelę įtaką daro reklama ir kitos rinkodaros priemonės. Ekonomiškai gana silpnoms Lietuvos įmonėms sunku konkuruoti šioje srityje su užsienio įmonėmis, o kapitalui imlios pramonės, atitinkančios pasaulines plėtros tendencijas, plėtojimui reikalingos didelės materialinės investicijos.

Bendroje šalies pramonės įmonių realizuotoje produkcijoje lėtai auga naudojančios aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, į mokslo tyrimus, aukštas technologijas orientuotos pramonės, dalis. Tai

74

neigiamas veiksnys, kuomet pasaulyje ima dominuoti žinių pagrindu plėtojama ekonomika, ir kuris ateityje gali pabloginti Lietuvos pramonės konkurencingumą.

Raidos tendencijos Plungės rajone. Plungės rajone pramonės įmonių veikla, lyginant su

ankstesniais metais, plėtojama ypatingai sparčiai. 2001 m. žuvies apdirbimo įmonės UAB „Plungės kooperatinė prekyba”, UAB „Plungės šaltis” didino gamybinius pajėgumus, buvo įkurtos naujos įmonės (UAB „Ekspotara” (drabužių siuvimas), UAB „Profilena”, (plastikinių dailylenčių gamyba)). Paskutiniais metais įmonių veiklos rezultatai pripažįstami ir Lietuvoje. 2002 metais “Metų gaminio” konkurse buvo apdovanota AB ʺLinų audiniaiʺ (puslininis audinys art. 4P42).

2001 m. pramonės produkcijos parduota už 268 mln. Lt, t.y. 32,3 proc. daugiau nei 1997 m. ir

42,2 proc. daugiau nei 1999 m. (žr. 5.3.1 pav.). Tarp lyginamųjų rajonų tik Plungės r. 2001 m. būdingas toks didelis (60,8 proc.) pramonės produkcijos augimas lyginant su 1997 m. Tačiau pramonės produkcijos augimą iš esmės lėmė UAB „Plungės kooperatinė prekyba” plėtra.

5.3.1 pav. Parduotos pramonės produkcijos dinamika 1997–2001 m.


Pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis 2001 m. Plungės r. yra antroje vietoje lyginant su kitais panašiais rajonais. Tačiau reikalinga pažymėti, jog Mažeikių rajoną, kuris pagal statistinius duomenis, ryškiai. Be to, 2001 m. Plungės r. pramonės įmonių parduota produkcija sudarė 1,2 proc. Lietuvos ir 4,6 proc. visų Telšių apskr. pramonės įmonių produkcijos pardavimų. Tuo tarpu 1997 m. tik 0,6 proc. Lietuvos ir 2,8 proc. visų Telšių apskr. pramonės įmonių produkcijos pardavimų.

Nors parduotos pramonės produkcijos apimtys Plungės r. 2001 m. ženkliai išaugo, tačiau lyginant su 1999 m. jos dalis Lietuvoje padidėjo nežymiai (žr. 5.3.1. lent.). Labiausiai šiuo laikotarpiu augo Mažeikių r., Kaišiadorių r. pramonės įmonių parduotos produkcijos dalis šalies pramonėje. Du kartus sumažėjo Kupiškio ir Tauragės rajonų parduotos pramonės produkcijos dalis šalies pramonėje.

5.3.1 lentelė Parduotos pramonės produkcijos dalis šalies pramonėje 1997–2001 m.

Rajonas ar apskritis Parduotos pramonės produkcijos dalis

šalies pramonėje, proc.

Rodiklio vidutinis

metinis augimo

Rodiklio vidutinis

metinis augimo

Rodiklio vidutinis

metinis augimo

100

32100

75178

3465

105

93189766143

2408

155

268

5327

10

210

122

96 23 99

0

1000

2000

3000

4000

5000

Plun

gės

raj.

Maž

eikių

raj.

Rie

tava

s

Telš

ių ra

j.

Kaiš

iado

riųra

j.

Kupi

škio

raj.

Joni

škio

raj.

Taur

agės

raj.Par

duot

a pr

amonės

pro

dukc

ija, m

ln. L

t

1997 metai

1999 metai2001 metai

75

1997 m. 1999 m. 2001 m. tempas 1997 – 1999 m., proc.

tempas 1999 – 2001 m., proc.

tempas 1997 – 2001 m., proc.

Plungės r. 0,6 proc. 1,0 proc. 1,2 proc. 40,0 proc. 16,7 proc. 50,0 proc. Mažeikių r. 20,8 proc. 15,1 proc. 24,2 proc. ‐37,7 proc. 37,6 proc. 14,0 proc. Telšių r. 1,1 proc. 0,9 proc. 1,0 proc. ‐22,2 proc. 10,0 proc. ‐10,0 proc. Kaišiadorių r. 0,5 proc. 0,4 proc. 0,6 proc. ‐25,0 proc. 33,3 proc. 16,7 proc. Kupiškio r. 0,6 proc. 0,6 proc. 0,4 proc. 0,0 proc. ‐50,0 proc. ‐50,0 proc. Joniškio r. 0,2 proc. 0,1 proc. 0,1 proc. ‐100,0 proc. 0,0 proc. ‐100,0 proc. Tauragės r. 0,6 proc. 0,6 proc. 0,4 proc. 0,0 proc. ‐50,0 proc. ‐50,0 proc. Telšių apskr. 22,5 proc. 17,0 proc. 26,4 proc. ‐32,4 proc. 35,6 proc. 14,8 proc.


Vertinant Plungės r. parduotą pramonės produkciją 1000‐čiui gyventojų 1997–2001 m., matyti dideli teigiami pokyčiai: 1997 m. 1000‐čiui gyventojų teko 1,8 mln. Lt, 1999 m. 2,7 mln. Lt (31,9 proc. daugiau), 2001 m. 6,1 mln. Lt (55,5 proc. daugiau). Pagal parduotą pramonės produkciją 2001 m. Plungės r. labai ženkliai lenkia panašius rajonus (išskyrus Mažeikių r.) (žr. 5.3.2. pav.) ir yra labai artimas šalies vidurkiui (6,3 mln. Lt. 1000‐čiui gyventojų). Tam įtakos turėjo žuvies apdirbimo įmonių UAB „Plungės kooperatinė prekyba” ir UAB „Plungės šaltis” didinami gamybos pajėgumai.

5.3.2 pav. Parduotos pramonės produkcijos, tenkančios 1000 gyventojų dinamika Šaltinis: Statistikos departamentas

Plungės r. pramonės įmonių parduotos produkcijos augimas lėmė ir ženklų vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pramonės įmonėse augimą: 1997 m. pramonės įmonėse dirbo 3268 darbuotojai, 1999 m. – 3225 (1,3 proc. mažiau), 2001 m. – 3922 (17,8 proc. daugiau) (žr.5.3.3 pav.).

5.3.3 pav. Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus dinamika 1997–2001 m. Šaltinis: Statistikos departamentas

1,8

54,0

2,9

1,9 3,8

0,9 1,8

2,7

37,6

2,3

1,6 3,7

0,5 1,7

1,9

0,73,

9

3,3

3,6

0,9

79,3

6,1

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

Plu

ngės

raj.

Maž

eikių

raj.

Rie

tava

s

Telš

ių ra

j.

Kaiš

iado

riųra

j.

Kupi

škio

raj.

Joni

škio

raj.

Taur

agės

raj.

pard

uota

pra

monės

pro

dukc

ija 1

000-či

ui g

yven

tojų

, m

ln.L

t

1997 metai

1999 metai

2001 metai

3268

2325

1551

1041

426

2527

7587

3225

1722

1149

1086

464

2084

7269

2523

49782

6

1609

497

6748

1557

3922

0

1500

3000

4500

6000

7500

Plu

ngės

raj.

Telš

ių ra

j.

Maž

eikių

raj.

Rie

tava

s

Kai

šiad

orių

raj.

Kup

iški

ora

j.

Joni

škio

raj.

Taur

agės

raj.

Vidu

tinis

met

inis

dar

buot

ojų

skaiči

us

1997 metai

1999 metai

2001 metai

76

Plungės r. pramonės įmonių gamybinis personalas pagal dalį šalies pramonėje yra antroje vietoje

lyginant su panašiais rajonais (pirmoje – Mažeikių r.) ir nuolat didėja: 1997 m. buvo 1,4 proc., o 2001 m. – 1,8 proc. (žr. 5.3.3 pav.).

Vertinant išvestinį rodiklį – vienam pramonės darbuotojui tenka parduotos produkcijos, matyti, kad Plungės r. tarp panašių rajonų yra penktoje vietoje (žr. 5.3.2. lent.). Daugiau parduotos pramonės produkcijos vienam darbuotojui tenka Mažeikių r., Telšių r., Kupiškio r., Kaišiadorių r., mažiau Joniškio r., Tauragės r., Rietave. Be to, Plungės r. vienam pramonės darbuotojui tenka 6,6 kartus mažiau parduotos pramonės produkcijos nei yra Telšių apskrities vidurkis ir 1,4 kartus mažiau nei Lietuvos vidurkis. Tai rodo, kad Plungės r. Pramonės įmonių darbo produktyvumas yra mažas. Viena iš priežasčių galima įvardinti kai kuriose įmonėse vis dar naudojamus moraliai ir fiziškai senus, mažesnio našumo, žemesnio technologinio lygio įrenginius ir mašinas. Tačiau siekiant padidinti darbo našumą ir gaminti konkurencingą produktą būtinas technologijų įvaldymas, investicijos, aukšta darbuotojų kvalifikacija ir naujų produktų vystymas.

5.3.2 lentelė

Vienam pramonės darbuotojui tenka parduotos produkcijos

Vienam pramonės darbuotojui tenka parduotos produkcijos, mln.Lt

1997 m. 1999 m. 2001 m.

Rodiklio vidutinis

metinis augimo tempas 1997 – 1999 m., proc.

Rodiklio vidutinis


Rodiklio vidutinis


Plungės r. 0,03 0,05 0,07 33,1 proc. 29,7 proc. 53,0 proc. Mažeikių r. 0,46 0,33 0,79 ‐37,9 proc. 58,0 proc. 42,1 proc. Rietavo sav. 0,02 Telšių r. 0,08 0,08 0,13 7,8 proc. 38,4 proc. 43,2 proc. Kupiškio r. 0,10 0,09 0,12 ‐7,5 proc. 23,1 proc. 17,3 proc. Joniškio r. 0,08 0,04 0,05 ‐93,6 proc. 16,2 proc. ‐62,3 proc. Tauragės r. 0,04 0,04 0,04 11,3 proc. ‐13,7 proc. ‐0,9 proc. Telšių apskr. 0,28 0,22 0,46 ‐28,4 proc. 51,5 proc. 37,8 proc. Lietuva 0,07 0,08 0,10 3,2 proc. 25,9 proc. 28,3 proc.


77

5.3.5 pav. Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pramonės įmonėse dinamika Šaltinis: Statistikos departamentas

Tačiau augant parduodamai pramonės produkcijai ir didėjant darbuotojų skaičiui pramonėje,

vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pramonės įmonėse Plungės r. mažėja: 1999 m. jis buvo 849 Lt, o 2001 m. – 776 Lt (9,4 proc. mažesnis) (žr.5.3.4. pav.). Mažėti atlyginimai pradėjo nuo 2000 m. Tuo tarpu Lietuvoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2001 m. yra ne tik 272 Lt didesnis nei Plungės r., bet ir turi augimo tendenciją.

Pagal panašių rajonų 2001 m. vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius pramonės įmonėse, Plungės r. yra penktoje vietoje. Didesnis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra Mažeikių r., Kupiškio r., Telšių r., Kaišiadorių r., o mažesnis Joniškio r., Tauragės r., Rietave. Taigi, Plungės r. pramonės įmonių darbuotojai gauna mažesnį vidutinį mėnesinį atlyginimą nei kitų Telšių apskr. rajonų (išskyrus Rietavą) darbuotojai. Skirtumas yra 1210–205 Lt lyginant su Mažeikių r. ir Telšių r. atitinkamai.

Vidutinio darbo užmokesčio mažėjimą pramonės įmonėse Plungės r. gali lemti keletas priežasčių. Pirmiausia, ekonominiu–finansiniu požiūriu atlyginimas yra sąnaudų rūšis – įmonės mokami pinigai darbuotojui už atliktus darbus (paslaugas). Tyrimais nustatyta, kad apdirbamojoje pramonėje kompensacija dirbantiesiems sudaro beveik 50 proc. bendrosios pridėtinės vertės. Taigi, atlyginimas yra personalo kaštų dalis, kurią paprastai įmonės stengiasi minimizuoti.

Antra, atsižvelgiant į tai, kad 2001 m. lyginant su 1999 m. sukurta beveik 18 proc. (žr. 5.3.3 pav.) daugiau darbo vietų pramonės įmonėse, galima manyti, kad samdoma daugiau nekvalifikuotos darbo jėgos, kuriai mokama tik minimali alga.

Kitas veiksnys lemiantis atlyginimų dydį yra specialistų pasiūla ir trūkumas. Šiuo metu akivaizdu, kad Plungės r. specialistų ir žmonių aukštoms pareigoms trūksta, o nekvalifikuotos darbo jėgos yra perteklius. Daugelio darbingo amžiaus žmonių kvalifikacija neatitinka reikiamos. Didžioji dalis bedarbių gerai išmano tradicines rajono ūkio sritis – žemės ūkį, maisto perdirbimo pramonę ir tekstilę. O labiausiai trūksta paslaugų, verslo vadybos, eksportuojamų gaminių reklamos ir informacijos technologijų kvalifikuotų darbuotojų. Be to, dalis gerai apmokytų ir kvalifikuotų specialistų palieka Plungės r. išvykdami į kitus miestus ar šalis. Dėl šios priežasties Plungės r. ateityje gali susidaryti

66183

7

785

680

771

1312

599 85

3

826

75310

30

887

854

1648

849 10

18

776

1986

664

981

833 11

35

756

742

1048

0

500

1000

1500

2000

Plu

ngės

raj.

Maž

eikių

raj.

Rie

tava

s

Telš

ių ra

j.

Kai

šiad

orių

raj.

Kup

iški

ora

j.

Joni

škio

raj.

Taur

agės

raj.

Liet

uva

vidu

tinis

mėn

esin

is d

arbo

užm

okes

tis, L

t

1997 metai

1999 metai

2001 metai

78

situacija, kai siekiant išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ar tam tikrų sričių specialistus, jiems bus siūlomas didesnis atlyginimas nei aplinkiniuose rajonuose. Tokia situacija jau formuojasi Klaipėdoje.

Taigi, labiausiai atlyginimų lygį lemia situacija darbo rinkoje. Galima deklaruoti, jog atlyginimus reikia didinti, tačiau kam verslininkui juos didinti, jei per kelias dienas jis gali rasti žmogų, kuris tą patį darbą atliks už tą patį ar net mažesnį atlyginimą.

Apibendrinant, galima teigti, jog Plungės rajone esama pramonės įmonių, sėkmingai konkuruojančių tarptautinėse rinkose. Joms būdingi aukšti pardavimų augimo tempai. Pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis 2001 m. Plungės r. yra antroje vietoje lyginant su panašiais rajonais (po Mažeikių r.).Pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis 1000 gyventojų 2001 m. Plungės r. labai ženkliai lenkia panašius rajonus (išskyrus Mažeikių r.) ir yra labai artimas šalies vidurkiui.

Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pramonės įmonėse didėja, tačiau vienam pramonės darbuotojui tenka 6,6 kartus mažiau parduotos pramonės produkcijos nei yra apskrities vidurkis ir 1,4 kartus mažiau nei Lietuvos vidurkis.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Plungės r. mažėja, tuo tarpu Lietuvai būdinga priešinga tendencija. Be to, Plungės r. darbuotojai gauna mažesnį oficialųjį vidutinį mėnesinį atlyginimą nei kitų Telšių apskrities rajonų gyventojai.

2.5.4. Statyba

Bendrosios tendencijos Lietuvoje. Po Rusijos krizės prasidėjęs statybos nuosmukis truko iki 2001 m. vidurio. 2001 m. sektorius sukūrė tik 6,1 proc. šalies BVP, tuo tarpu 1998 m. atitinkamas rodiklis buvo 8,6 proc. Nors statybų mastai dar gerokai atsilieka nuo tų, kokie buvo Lietuvoje iki ekonomikos krizės ir kokių pageidautų statybininkai, tačiau bendri statybų augimo tempai išties stebina. Apskritai, statybų rinkos padėtis šiuo metu yra chaotiška – statybininkai dažnai nežino, ką jie statys kitais metais, nes investicijos yra sunkiai prognozuojamos.

Spartūs statybų augimo tempai pastebimi tik Vilniuje. Šiek tiek aktyvėja statybos Kaune ir Klaipėdoje, tačiau regionų statybininkai tebegyvena Rusijos krizės patirtą nuosmukį. Kituose šalies rajonuose statybų rinka pamažu atsigauna, tačiau to negalima pavadinti šuoliu.

2001 m. sumažėjo gyvenamųjų namų statyba, tačiau planuojama, ji išaugs tiek dėl valstybės paramos, kai kompensuojama dalis palūkanų gyventojams, įrašytiems į eiles savivaldybėse, tiek dėl sumažėjusių beveik 2 kartus (lyginant su 2000 m.) būsto paskolų palūkanų. Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja, kad statybos sektorius išaugs apie 5 proc. Tam įtakos turės susiformavusios palankesnės bankų kreditavimo sąlygos, didėjančios gyventojų pajamos bei nuo 2003 m. pr. įsigaliosianti mokesčių lengvata būsto paskolų palūkanoms. Todėl optimistinius biudžetus gali prognozuoti ir statybininkai, ypač dirbantys didžiuosiuose miestuose. Tačiau prognozuoja, jog 2004 m. būsto paklausa sumažės, nes iki to laiko galintieji imti būsto paskolas tai jau bus padarę.

Manoma, kad po didelių maisto produktų prekybos centrų statybų 2001 m., 2003 m. kils nauja banga – kultūrinių ir pramoginių pastatų statybų. Tikimasi, kad bus pradėti statyti stambūs buities prekių, drabužių, avalynės prekybos centrai.

Raidos tendencijos Plungės rajone. Plungės r. statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų

apimtis šalies teritorijoje 2000 m. siekė 22143 tūkst. Lt. Tai 33,3 proc. mažiau nei 1999 m. ir 16,5 proc.

79

mažiau nei 1997 m. Įvertinus, kad atsiskyrė Rietavo įmonės ir jas pridėjus prie Plungės r. įmonių, 2000 m. statybos įmonės ir bendrovės atlikto darbų už 30695 tūkst.Lt, t.y. 7,5 proc. daugiau nei 1999 m.

Tačiau reikia pastebėti, kad čia nejaučiama statybų pakilimo. Panaši situacija būdinga ir kitiems lyginamiesiems rajonams, išskyrus Tauragės r., kur statybų apimtis didėja.

Analizuojant 2000 m. statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtis šalies teritorijoje matyti, kad žymiai daugiau darbų nei Plungės r. atliekama Mažeikių r. (64,2 proc.) ir Telšių r. (66,8 proc.). Taigi, Plungės rajono statybos įmonės ir bendrovės atlieka mažiausiai statybos darbų lyginant su kitų apskrities rajonų statybos įmonėmis ir bendrovėmis.

2002 m. pr. pagal Statistikos departamento duomenis Plungės r. veikė 14 statybos įmonių, o pagal rejestro duomenis – 11. Didžiausios iš jų: UAB „VVarff–Adakris”, UAB „Alfva”, AB „Sidona”, UAB „Plungės Jonis”, UAB „Palska”. Jose dirba 685 darbuotojai. Šios įmonės 2001 m. atliko statybos darbų už 23478 tūkst. Lt, t.y. 37,5 proc. daugiau nei 1997 m., tačiau 10,4 proc. mažiau nei 1999 m. (žr. 5.4.3. lent.). Daugiausia visos statybos įmonės atlieka rekonstrukcijos darbų (43,5 proc.), naujos statybos (29,7 proc.), mažiausiai remonto (26,9 proc.).

2001 m. daugiausia statybos darbų savo jėgomis atliko UAB „Alfva” (36,7 proc. visų didžiųjų įmonių atliktų darbų savo jėgomis). Tuo tarpu 1997 m. ir 1999 m. daugiausiai darbų savo jėgomis atlikusi UAB „VVarff‐Adakris”, 2001 m. nusmuko į antrąją vietą. 2001 m. ji atliko tik 24,5 proc. ( 2 kartus mažiau nei 1999 m.) visų didžiųjų įmonių atliktų darbų savo jėgomis.

Atliktų darbų savo jėgomis apimtis 2001 m. padidėjo lyginant su 1999 m. trijose didžiausiose statybos bendrovėse: AB „Sidona”, UAB „Alfva”, UAB „Palska”.

2001 m. vienam statybos įmonės dirbančiajam daugiausiai įmonės atliktų darbų teko UAB „Plungės Jonis” (40 tūkst. Lt), mažiausiai UAB „Palska” (18 tūkst. Lt) (žr. 5.4.1 lent.).

2.5.5. Prekybos sektorius

Raidos tendencijos Lietuvoje. Prekybos sektorius šalyje yra vienas iš didžiausių – pastaraisiais metais jo dalis BVP struktūroje sudarė 15 – 17 proc. Šis sektorius išgyvena investicijų bumą – materialinės investicijos 2000 m. padidėjo 29,3 proc., o 2001 m. – net 2,1 karto ir buvo ne mažesnės nei pramonėje. 2001 m. įmonės pelno uždirbo kur kas daugiau nei 2000 m., o kapitalo grąža viršijo 10 proc. Augant ekonomikai ir gerėjant gyventojų bei verslo lūkesčiams, artimiausios ateities prekybos perspektyvos nėra liūdnos. Prekybą paskatins ir staigiai kylanti lizingo rinka, kuri praėjusiais metais išaugo 50– 60 proc.

Tendencijos Plungės rajone. Prekybos sektoriuje dirba 29 proc. visų šio rajono verslo įmonių. Plungės r. mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse 2001 m.

siekė 148,1 mln. Lt (žr. 5.4.1 pav.). Lyginant 2001 m. su 1999 m. matyti, kad apyvarta padidėjo 15 mln. Lt arba 11,3 proc., tačiau ji yra mažesnė 37,4 mln. Lt arba 20,2 proc. nei buvusi 1997 m. kai siekė 185,5 mln. Lt. Tai rodo, jog pamažu Plungės r. mažmeninė prekyba ir maitinimas atsigauna, tačiau vis dar nepasiekia anksčiau (1997 m.) buvusio lygio. Ši tendencija neatitinka Lietuvos ir visos Telšių apskrities mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos pokyčių. Lietuvoje mažmeninės prekybos ir

80

5.4.1. lentelė

Didžiausios Plungės raj. statybos įmonės

Atlikta darbų savo jėgomis, tūkst.Lt (be PVM)

Nauja statyba Rekonstrukcija Remontas viso

Bendras dirbančiųjų skaičius

Tame skaičiuje: darbininkų

Vienam dirbančiajam tenka atliktų darbų,

tūkst.Lt Pavadinimas

1997 m. 1999 m. 2001 m. 1997 m. 1999 m. 2001 m. 1997 m. 1999 m. 2001 m. 1997 m. 1999 m. 2001 m. 1997 m. 1999 m. 2001 m. 1997 m. 1999 m. 2001 m. 1997 m. 1999 m. 2001 m.

UAB „VVARFF‐ADAKRISʺ

4837 7417 1933 224 1817 1627 957 3638 2184 6018 12872 5744 143 190 165 118 164 139 42,1 67,7 34,8

UAB „PLUNGĖS JONISʺ

1146 2324 2513 4920 1664 1047 943 1748 4706 5863 5736 132 151 143 110 121 110 35,7 38,8 40,1

AB „SIDONAʺ 743 457 399 437 570 1143 604 609 715 1784 1636 2257 100 81 73 81 64 56 17,8 20,2 30,9

UAB „ALFVAʺ 1091 1655 2311 710 2145 5767 359 1167 534 2160 4967 8612 110 197 241 nepateikta 19,6 25,2 35,7

UAB „PALSKAʺ 584 1129 0 584 1129 47 63 45 60 12,4 17,9

VISO: 7817 9529 6967 3884 9452 10201 2967 6941 6310 14668 25922 23478 485 666 685 309 394 365 30 39 34

81

maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse 2001 m. padidėjo 20,1 proc. lyginant su

1999 m. ir 27 proc. lyginant su 1997 m., o Telšių apskr. mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos, įskaitant prekybą turgavietėse augimas dar didesnis – 2001 m. siekia 20,7 proc. lyginant su 1999 m. ir 88,4 proc. lyginant su 1997 m.

5.5.1 pav. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse (veikusiomis

kainomis) Šaltinis: Statistikos departamentas

Analizuojant Plungės r. mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartą, įskaitant prekybą

turgavietėse kitų panašių Lietuvos rajonų kontekste, matyti, kad visuose rajonuose (išskyrus Kupiškio r.) 2001 m. lyginant su 1999 m. būdingas žymiai didesnis mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos augimas nei Plungės r. (11,3 proc.) – 23,6 proc. Mažeikių r., 14,9 proc. Telšių r., 30,7 proc. Kaišiadorių r., 30,6 proc. Joniškio r., 26,7 proc. Tauragės r.. Be to, 1999 m. beveik visuose lyginamuosiuose rajonuose (išskyrus Mažeikių r., Kupiškio r.) buvo mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos sumažėjimas, tačiau 2001 m. apyvarta pasiekė bei viršijo 1997 m. lygį. Tai rodo, kad mažmeninė prekyba ir maitinimas kituose rajonuose atsigauna žymiai sparčiau, nei Plungės r.

1000‐čiui Plungės r. gyventojų 2001 m. teko 3,4 mln. Lt mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos, įskaitant prekybą turgavietėse (žr. 5.4.2. pav.), t.y. 3,2 proc. daugiau nei 1997 m. ir 44,7 proc. daugiau nei 1999 m. Tačiau ši tendencija nėra džiuginanti, nes iš esmės mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos didėjimas 1000 gyventojų susijęs ne su mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos augimu, o su gyventojų skaičiaus Plungės r. mažėjimu. Be to, jei 1997 m. 1000‐čiui Plungės r. gyventojų tekdavo maždaug tiek pat mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos kiek ir 1000‐čiui Telšių apskr., 1000‐čiui Lietuvos gyventojų, tai 2001 m. situacija visiškai kitokia – 1000‐čiui Telšių apskr. ir 1000‐čiui Lietuvos gyventojų tenka atitinkamai 1,8 ir 1,6 karto daugiau mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos, įskaitant prekybą turgavietėse nei 1000‐čiui Plungės r. gyventojų. Taigi, Lietuvos ir Telšių apskr. kontekste Plungės r. mažmeninė prekyba ir maitinimas neišnaudoja visų galimybių. Tačiau lyginamųjų rajonų kontekste Plungės r. 1000‐čiui gyventojų tenka daugiau mažmeninės prekybos ir maitino apyvartos, įskaitant prekybą turgavietėse nei kituose rajonuose (išskyrus Mažeikių r., Tauragės r.), o tai reiškia, kad esant panašioms rajonų sąlygoms Plungės r. gyventojai prekėms ir maitinimui išleidžia daugiau pajamų.

174,

8

93,1

50,798

,2145,

6234,

9

185,

5

165,

6

61,7

56,1

65,114

2,1

608

133,

1 209,

8

80,6

56,285,116

3,3

3,4

751,

3

148,

1

0

100

200

300

400

500

600

700

800

Plu

ngės

raj.

Maž

eikių

raj.

Rie

tava

s

Telš

ių ra

j.

Kai

šiad

orių

raj.

Kupi

škio

raj.

Joni

škio

raj.

Taur

agės

raj.

mln

.Lt

1997 m.

1999 m.

2001 m.

82

5.5.2 pav. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse 1000‐čiui gyventojų


Atskirai analizuojant maitinimo apyvartą ir mažmeninės prekybos apyvartą, matyti, kad labiausiai Plungės r. augo maitinimo apyvarta. 1997 m. ji sudarė 3,7 mln. Lt, 1999 m. – 3,2 mln. Lt (sumažėjo 13,5 proc.), 2001 m. – 4,2 mln. Lt (padidėjo 31,3 proc.). Tam įtakos turėjo naujų kavinių, restoranų, barų atidarymas, bei esamų pertvarkymas išplečiant lankytojams skirtas vietas. Nors maitinimo įstaigų skaičius didėja tiek Lietuvoje, tiek Telšių apskrityje ir palyginamuosiuose rajonuose (toliau bus aptarta išsamiau), tačiau maitinimo apyvarta auga tik Plungės rajone.

Mažmeninės prekybos apyvartai, įskaitant prekybą turgavietėse Plungės r. 2001 m. lyginant su 1999 m. būdingas mažesnis augimas nei maitinimo apyvartai – tik 10,8 proc.. Taip pat 2001 m. lyginant su 1999 m. Lietuvos mastu ir palyginamuosiuose rajonuose mažmeninės prekybos apyvarta augo labiau, pavyzdžiui, Lietuvoje – 21 proc., Telšių r. – 16 proc., Kaišiadorių r. – 31,1 proc., Joniškio r. – 32,7 proc., Tauragės r. – 27,2 proc.. Tai rodo, kad mažmeninei prekybai Plungės r. būdingas mažėjimas.

2001 m. Plungės r. veikė 308 parduotuvės, t.y. 33 proc. visų apskrities parduotuvių arba 1,6 proc. visų Lietuvos parduotuvių. Lyginant parduotuvių skaičių 1997 m., 1999 m., 2001 m., pastebima parduotuvių skaičiaus mažėjimo tendencija. 1997 m. Plungės r. veikė 383 parduotuvės, 1999 m. – 335 (12,5 proc. mažiau), 2001 m. – 308 (8,1 proc. mažiau). Parduotuvių skaičiaus mažėjimo tendencija yra būdinga ne tik Plungės r., bet ir visos Lietuvos mastu, nors ir mažesne apimtimi. Žinoma, tam didžiausią įtaką turi didžiųjų prekybos centrų sparti rinkos plėtra. Šiuo metu Plungėje veikia 9 prekybos centrai: Media, Taupyk, Pliusas (2 parduotuvės priklausančios UAB „Plungės kooperatinė prekyba”), Žemaitija (AB „Žemaitijos pienas” prekybos centras), Šaltukas, Ekstra (UAB „Vakarų prekyba” 2 parduotuvės), S.Jurkaus firmos prekybos centras. Iš esmės šie prekybos centrai augo, išstumdami iš rinkos mažąsias prekybos įmones. Tačiau po kelerių metų, pakilus žmonių gyvenimo lygiui, gali prasidėti priešingas procesas, būdingas Vakarų šalyse, kur mažos ir vidutinės prekybos įmonės sudaro nemenką rinkos dalį – jos patraukia vis daugiau klientų, labiau vertinančių individualų aptarnavimą ir geresnės kokybės prekes. Tačiau prekybos tinklų augimas turi ir teigiamų pasekmių – skatinamas vidaus vartojimas, kuriamos naujos darbo vietos. Prekybos tinklai atitinka ir vartotojų lūkesčius – prekes parduoda priimtinomis kainomis, yra įsikūrę patogiose vietose, dirba patogiu metu. Be to, mažėja produktų kainos. Jeigu anksčiau produkcijos gamintojai, tiekėjai galėjo diktuoti savo sąlygas ir kainas, tai išaugę prekybos tinklai sugeba gauti didesnes nuolaidas, geresnes sąlygas, o tai sąlygojo palankesnes kainas vartotojams.

3,2 3,7

2,4

2,4

1,9 2,

7 3,1

2,3

9,5

2,3

1,6 2,

2

1,8

3,03,4

11,2

0,3

2,8

2,3

2,3 2,6

4,0

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

Plu

ngės

raj.

Maž

eikių

raj.

Rie

tava

s

Telš

ių ra

j.

Kai

šiad

orių

raj.

Kup

iški

ora

j.

Joni

škio

raj.

Taur

agės

raj.

mln

.Lt

1997 m.

1999 m.

2001 m.

83

Lietuvoje pastaruoju metu būdinga tendencija – parduotuvių skaičiaus mažėjimas, bet spartus jų

prekybos plotų didėjimas. Plungės rajone situacija yra šiek tiek kitokia. 2001 m. lyginant su 1999 m. čia parduotuvių skaičius mažėjo sparčiau nei Lietuvoje. Be to, parduotuvių prekybos plotai taip pat mažėja: 1997 m. jie sudarė 23,9 tūkst.m2, 1999 m. – 20,8 tūkst.m2, 2001 m. – 18,8 tūkst.m2.

Plungės rajone yra beveik 40 veikiančių įvairių maitinimo įstaigų: kavinės, greito maitinimo

restoranas, kavinės prie kelių ir ežerų pakrančių. Dauguma kavinių koncentruojasi Plungėje, tačiau vasaros metu prie lankomiausių ir populiariausių turistų tarpe vietų atsidaro vasaros kavinės, šašlykinės, užeigos. Ypač ŽNP lankytojų mėgiamos „Snaigė“, „Senas ąžuolas“, Jachtklubo kavinės, Platelių šašlykinė. Telšiuose ir Mažeikiuose, kaip labiau pramoniniuose apskrities rajonuose, lyginant su Plunge, yra atitinkamai 2 ir 4 restoranai.

Barų, restoranų, valgyklų skaičius Plungės r. nuolat didėja: 1997 m. jis buvo 33, 1999 m. – 37, 2001 m. – 38. Taigi, plėtojama svetingumo, vaišingumo industrija. Tai susiję su tuo, kad vartotojai vis didesnį dėmesį skiria laisvalaikiui, poilsiui. Be to, šios industrijos plėtojimą skatina ir turistų skaičiaus didėjimas.

Daugiausia prekybos įmonių yra Plungės mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse. Pagal seniūnijas prekybos įmonės išsidėsčiusios labai netolygiai. Daugiausia įmonių yra Nausodžio, Babrungo ir Kulių seniūnijose. Tai rodo, kad verslumo lygis nėra pakankamas. Galima teigti, kad rajone vyksta natūralus įmonių prisitaikymo prie rinkos sąlygų procesas kuriantis naujiems verslams ir pasitraukiant iš rinkos neefektyvioms verslo šakoms. Apibendrinant, reikia pažymėti Plungės r. mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta didėja (iš esmės dėl didesnio maitinimo apyvartos augimo), tačiau vis dar nepasiekia anksčiau (1997 m.) buvusio lygio. Be to, augimas yra mažesnis nei kituose rajonuose. Plungės r. iš kitų išsiskiria maitinimo apyvartos augimo tendencija. Plungės rajone mažėja ne tik parduotuvių skaičius, bet ir jų prekybos plotai.

2.5.6. Paslaugų sektorius

Bendrosios tendencijos Lietuvoje. Paslaugų sritis apima daug ekonominės veiklos rūšių, kurių indėlis į šalies BVP gana didelis: 8,3 proc. BVP sukuria nekilnojamojo turto operacijos, 2,6 proc. – finansinio tarpininkavimo veikla, 1,4 proc. – viešbučiai ir restoranai (turizmas, kaip viena iš paslaugų dalis, nagrinėjama atskirai – 5.7 skyriuje).

Paslaugų įmonių apskaita statistikoje yra bene pati sudėtingiausia. Čia nuolat keičiasi duomenų rinkimo, apdorojimo metodai ir lyginamieji rodikliai. Be to, paslaugų veiklos įmonės dažnai teikia kelias paslaugas, todėl sudėtinga nustatyti pagrindinę įmonės veiklą, kuri dėl vienų ar kitų priežasčių kinta. Tai daro įtaką duomenų lyginimui su ankstesniais periodais. Dėl minėtų priežasčių bendras paslaugų sferos įvertinimas yra sudėtingas: išvestinis rodiklis – paslaugų įmonių pajamos, tenkančios vienam gyventojui, nėra visiškai reprezentatyvus, nes neįvertina skirtumo tarp gyventojams ir komerciniams vartotojams teikiamų paslaugų. Todėl manytume, jog svarbiausia yra nustatyti įmonių veiklos apimties pokyčius ir suteiktų paslaugų struktūrą.

Raidos tendencijos Plungės rajone. Plungės rajone paslaugų sektorius nėra išplėtotas. Čia nepakankamas verslo paslaugų tinklas. Iš dalies tai lemia susiklosčiusi situacija, kai tradiciškai

84

pramonės įmonės vis dar stengiasi daryti pačios daug to, ką pigiau ir geriau galėtų padaryti specializuotos įmonės.

2001 m. Plungės r. veikė 255 paslaugų įmonės arba 1,0 proc. nuo šalies, 25,2 proc. nuo apskrities paslaugų įmonių skaičiaus (žr. 5.6.1. lent.). Lyginant su panašiais rajonais pagal paslaugų įmonių skaičių Plungės r. yra ketvirtoje vietoje (po Mažeikių r., Tauragės r., Telšių r.).

5.6.1 lentelė Paslaugų įmonių skaičius 2001 m.

Asmeninių ir namų ūkio reikmenų

taisymas

Nekilnojamojo turto operacijos

Mašinų ir įrenginių nuoma ir

asmeninių ir namų ūkio reikmenų

nuoma

Kompiuteriai ir su jais susijusi

veikla

Kita verslo veikla

Švietim

as

Sveikatos priežiūra ir socialinis

darbas

Nuotėkų ir atliekų šalinimo,

sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir

panaši veikla

Poilsio organizavimas, kult ūrinė ir

sportinė veikla

Kita paslaugų veikla

IŠ VISO

Plungės r. 32 17 3 10 19 10 49 2 25 88 255 Mažeikių r. 35 43 19 26 37 21 24 3 47 184 439 Rietavas 3 1 0 0 0 2 2 0 3 12 23 Telšių r. 27 12 4 8 57 10 49 4 18 105 294 Kaišiadorių r. 10 3 2 11 12 6 34 2 5 60 145 Kupiškio r. 13 0 0 3 17 6 27 2 4 43 115 Joniškio r. 24 3 4 16 24 11 22 2 6 63 175 Tauragės r. 38 8 2 5 49 18 49 2 14 112 297 Telšių apskritis 97 73 26 44 113 43 124 9 93 389 1011 Lietuva 2154 2788 536 1402 4988 1480 2477 147 1734 8240 25946

Šaltinis: Statistikos departamentas Kaip ir visuose lyginamuosiuose rajonuose Plungės r. daugiausia paslaugas teikia fiziniai

asmenys, įsigiję patentą (žr. 5.6.2. lent.). 2001 m. fiziniai asmenys, įsigiję patentą Plungės r. sudarė 56,5 proc. visų rajono paslaugų teikėjų.

Daugiausiai Plungės r. patentų įsigyjama kitai paslaugų veiklai bei norint teikti asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo paslaugas. Detaliai įmonių ir fizinių asmenų, įsigijusių patentą skaičius pagal paslaugų veiklos sritis pateiktas 5.6.3. lentelėje.

Išvestinis rodiklis – paslaugų įmonių skaičius 1000‐čiui gyventojų, 2001 m. Plungės r. šiek tiek viršijo apskrities vidurkį, tačiau buvo mažesnis už šalies vidurkį (žr. 5.6.4. lent.). Pagal šį rodiklį Plungės r. tarp panašių lyginamųjų rajonų yra antroje vietoje, po Mažeikių r.

Vertinant paslaugų įmonių pajamas 1999–2000 m. bendrai Lietuvoje ir Telšių apskr. pastebima neigiama tendencija, t.y. pajamos sumažėjo atitinkamai 4,0 proc. ir 8,0 proc. (žr.5.6.5. lent.). Plungės r. tuo metu būdingas priešingas reiškinys – paslaugų įmonių pajamos didėja 18,3 proc. Apskritai lyginant su panašiais rajonais tik vieninteliame Plungės r. paslaugų įmonių pajamos didėja. Labiausiai šį pajamų augimą lėmė nekilnojamo turto operacijų paslaugų įmonių pajamų didėjimas. Kita vertus, 1999–2000 m. Plungės r. paslaugų įmonių pajamos yra pačios mažiausios lyginant su kitais rajonais: 20 kartų mažesnės nei Mažeikių r., 14,8 kartus mažesnės nei Telšių r., 8,9 kartus mažesnės nei Tauragės r. 2000 m. Mažas paslaugų įmonių pajamas gali lemti keletas priežasčių. Pirmiausia, tai mažas paslaugų

85

įmonių skaičius Plungės r. (žr. 5.6.2 lent.). Antra, kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyriuose, Plungės r. gyventojų pajamos yra mažos (jie uždirba maždaug 200 Lt mažiau nei Telšių r.). Tai lemia mažą perkamąją galią. Dėl šios priežasties gyventojai mažiau suinteresuoti paslaugomis, nes stengiasi patenkinti tik būtiniausius poreikius. Be to, Plungės r. daug paslaugų (ypač poilsio ir laisvalaikio) teikiamos nemokamai, pvz. koncertai, sporto varžybos ir t.t.

5.6.2 lentelė Paslaugų įmonių ir fizinių asmenų, įsigijusių patentą skaičius 2001 m.

Paslaugų teikėjai

Įmonių skaičius Fizinių asmenų, įsigijusių patentą, skaičius Viso

Rajonas arba apskritis

skaičius procentas skaičius procentas skaičius Plungės r. 111 43,5 proc. 144 56,5 proc. 255 Mažeikių r. 146 33,3 proc. 293 66,7 proc. 439 Rietavas 3 13,0 proc. 20 87,0 proc. 23 Telšių r. 141 48,0 proc. 153 52,0 proc. 294 Kaišiadorių r. 59 40,7 proc. 86 59,3 proc. 145 Kupiškio r. 50 43,5 proc. 65 56,5 proc. 115 Joniškio r. 55 31,4 proc. 120 68,6 proc. 175 Tauragės r. 130 43,8 proc. 167 56,2 proc. 297 Telšių apskr. 401 39,7 proc. 610 60,3 proc. 1011 Lietuva 10987 42,3 proc. 14959 57,7 proc. 25946


Vertinant gyventojams suteikiamų mokamų paslaugų augimo tempą 1999 m. (vėliau šis rodiklis statistikoje neišskiriamas), matyti, kad visuose lyginamuosiuose rajonuose gyventojams suteiktos mokamos paslaugos padidėjo vidutiniškai keturis kartus. Plungės r. jos padidėjo 3,4 kartus (Lietuvos vidurkis – 2,4 kartai, Telšių apskrityje – 3,5 kartai). Didžiausias gyventojams suteiktų mokamų paslaugų augimas yra Joniškio ir Kupiškio rajonuose.

Plungės r. vienam gyventojui 1999 m. suteikta mokamų paslaugų už 470 Lt. Tuo tarpu šalies vidurkis – 1520 Lt (tris kartus didesnis), Telšių apskrities – 790 Lt (beveik du kartus didesnis). Plungės r. suteikta mažiausiai mokamų paslaugų vienam gyventojui lyginant su panašiais rajonais. Vienam gyventojui daugiausia mokamų paslaugų suteikta Mažeikių rajone. Tai lemia gyventojų perkamoji galia ir siūlomų nemokamų paslaugų kiekis.

Detaliau nagrinėjant Plungės r. gyventojams suteiktas mokamas paslaugas pagal veiklos sritis (žr. 5.6.3. lent.), matyti, jog daugiausiai mokamų paslaugų 1999 m. suteikė sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (27110 tūkst. Lt), mažiausiai – mašinų, įrenginių, asmeninių ir namų ūkio reikmenų nuoma (31 tūkst. Lt). Tačiau reikia pažymėti, kad poilsio organizavimo, kultūros ir sporto veiklos gyventojams teikiamos mokamos paslaugos sumažėjo apie 75 proc. Tai galėjo lemti nemokamas šio pobūdžio paslaugų teikimas, nes įvairūs kultūros renginiai rengiami iš rėmėjų lėšų, pasinaudojus įvairiomis programomis ir fondais.

86

5.6.3. lentelė Plungės r. gyventojams suteiktos mokamos paslaugos pagal veiklos sritis

Gyventojams suteiktos mokamos paslaugos, tūkst. Lt

Veiklos sritis 1997 m. 1999 m. pokytis, proc.

Asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 46 96 107,1 proc. Nekilnojamojo turto operacijos 2034 2356 15,8 proc. Mašinų ir įrenginių nuoma ir asmeninių ir namų ūkio reikmenų nuoma 7 31 357,4 proc. Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 96 241 150,8 proc. Verslo veiklos 967 1108 14,6 proc. Švietimas 50 39 ‐22,7 proc. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 20017 Nuotėkų ir atliekų šalinimas ir teritorijų valymas 1234 1907 54,5 proc. Poilsio organizavimas, kultūra ir sportas 1253 316 ‐74,8 proc. Kitos paslaugų veiklos 2221 999 ‐55,0 proc.

Iš viso: 7907 27110 242,8 proc. Šaltinis: Statistikos departamentas

Apibendrinant reikia pažymėti, jog 2001 m. Plungės rajone veikė ketvirtadalis visų Telšių apskr. paslaugų įmonių. Lyginant su panašiais rajonais pagal paslaugų įmonių skaičių Plungės r. yra ketvirtoje vietoje.

Plungės rajone daugiausia (56,5 proc.) paslaugas teikia fiziniai asmenys, įsigiję patentą. Daugiausiai patentų įsigyjama kitai paslaugų veiklai bei norint teikti asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo paslaugas.

Paslaugų įmonių skaičius 1000‐čiui gyventojų Plungės r. šiek tiek viršija apskrities vidurkį, tačiau mažesnis už šalies vidurkį.

2000 m. Plungės r., vieninteliame iš lyginamųjų rajonų, paslaugų įmonių pajamos didėja. Tačiau paslaugų įmonių pajamos yra pačios mažiausios lyginant su kitais rajonais.

Nors gyventojams suteiktų mokamų paslaugų apimtis didėja, tačiau vienam gyventojui lyginant su panašiais rajonais suteikta mažiausiai mokamų paslaugų.

Daugiausiai mokamų paslaugų suteikė sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugų teikėjai, mažiausiai – mašinų, įrenginių, asmeninių ir namų ūkio reikmenų nuoma.

Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto veiklos gyventojams teikiamos mokamos paslaugos mažėja.

Menkai susiformavusi verslo paslaugų infrastruktūra. Nežiūrint ryškių teigiamų pokyčių šioje srityje, pramonei ir verslas–verslui paslaugų lygis ir pasiūla yra nepakankamo lygio.

2.5.7. Turizmas

Bendrosios tendencijos Lietuvoje. Turizmo kaip prioritetinės šakos deklaravimas 1994 ir 1999

metais parengtose Nacionalinėse turizmo plėtojimo programose suaktyvino tiek privačių turizmo paslaugas teikiančių organizacijų, tiek ir valstybinių institucijų veiklą. 1998 metais buvo parengtas ir priimtas LR Turizmo įstatymas. Pagal šį įstatymą valstybės turizmo politikos ir planavimo priemonė yra numatyta Nacionalinė turizmo plėtros programa bei regioniniai projektai. Įstatymas valstybės prioritetu skiria vietinį ir atvykstamąjį turizmą.

87

Turizmo, kaip vieno iš paslaugų sferos, sektoriaus indėlis į BVP vidutiniškai sudaro 4‐5 proc. Kuriant darbo vietas Lietuvoje turizmo indėlis sudaro mažiausiai 3 proc.

Lietuvą kasmet vidutiniškai aplanko 4,2 mln. užsieniečių. 2001 metai turizmui buvo pakankamai sėkmingi – atvyko daugiau užsieniečių, išaugo jų skaičius apgyvendinimo įmonėse, pastebimas didėjantis susidomėjimas kaimo turizmo paslaugomis bei renginiais. Remiantis statistiniais duomenimis, užsieniečių srautas 1997‐1999 metais į Lietuvą nuolat augęs, 2000 metais palyginti su 1999 sumažėjo 362 tūkst. žmonių (‐8,1 proc.). Tokį turistinių srautų sumažėjimą lėmė 20,2 proc. sumažėjęs turistų srautas iš NVS šalių. 2001 metais į Lietuvą atvyko beveik 4,2 milijono užsieniečių, tai yra 2,5 proc. daugiau nei 2000 metais, o turistų atitinkamai – 1,24 milijono arba 15 proc. daugiau nei 2000 metais.

Tik apie 25 proc. visų turistų (arba apie 7‐8 proc. visų užsieniečių) Lietuvą lanko poilsiniais‐pažintiniais tikslais, daugiau užsieniečių atvažiuoja verslo, profesiniais tikslais. Pastaraisiais metais pastebimas šių turistų dalies didėjimas. Tačiau toks pasiskirstymas yra nepalankus Lietuvos turizmo sistemai, nes tai reiškia, kad Lietuva kaip atostogų vieta, yra ne itin populiari tarp užsienio turistų. Tai įtakoti šios priežastys: turizmo sistemos infrastruktūros neatitikimas lankytojų poreikiams; nepakankamai įtvirtintas Lietuvos kaip atostogų krašto įvaizdis; pakilęs turizmo paslaugų kainų lygis, tačiau mažai pasikeitusi paslaugų kokybė; nuostata, kad Lietuvoje dėl informacijos trūkumo sudėtinga orientuotis.

Pastaruoju metu gana sparčiai plėtojamas kaimo turizmas, dėl turizmo rinkų, demografinių veiksnių įtakos bei susidomėjimo lietuviškąja kultūra ir tradicijomis jo galimybės yra dar neišnaudotos. Restruktūrizuojant žemės ūkį, ieškant alternatyvių veiklos sričių, Kaimo turizmo asociacijos duomenimis, kiekvienais metais auga kaimo turizmo sodybų skaičius (2002 m. Lietuvoje buvo 670 sodybų), o 2001 metais jose svečiavosi 56,8 tūkst. turistų. Per dešimt 2002 metų mėnesių kaimo turizmo sodybose jau poilsiavo 100,3 tūkst. žmonių, arba 86,4 proc. daugiau nei 2001 m (2001m. sausio ‐ spalio mėn. 53,8 tūkst. lankytojų). Kaimo turizmo produkto augimas kuria naujas darbo vietas kaimo gyvenvietėse. Ateityje prognozuojamas susidomėjimas turizmu, susijusiu su teminių parkų, pramogų centrų lankymu.

Tendencijos Plungės rajone. Pagrindiniai turizmo sektoriaus komponentai, čia sutraukiantys turistus ‐ tai nakvynė gamtoje ir neįprastoje kaimo aplinkoje, nacionalinė virtuvė, šviežių ir ekologiškai švarių produktų vartojimas, neįprastas susisiekimas (pėsčiomis, dviračiais, valtimis, baidarėmis, žirgais ir pan.), sportinės ir laisvalaikio pramogos. Plungės rajonas LR teritorijos bendrajame plane pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą yra priskiriamas labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniams arealams.

Apibendrinus matyti, jog Plungės rajono turistinis produktas – tai istorinis, kultūrinis paveldas, su jais susijusios paslaugos. Be to, nemaža dalis rajono yra valstybės saugoma teritorija, todėl čia pirmumas teikiamas pažintiniam turizmui. Saugomose teritorijose – Žemaitijos nacionaliniame parke (plotas 21720 ha; 20780 ha Plungės rajone (tai sudaro 18,8 proc. viso rajono teritorijos); toliau ŽNP), Salantų regioniniame parke (tik maža dalis Plungės rajone), draustiniuose bei kitose teritorijose ‐ rajono parkuose (Oginskių dvaro parkas Plungėje, Grafų Pliaterių parkas Šateikiuose, Grafų Šuazelių dvaro parkas Plateliuose) sukoncentruota dauguma rajono gamtinių ir kultūrinių išteklių.

Kalbant apie Plungės rajono turizmo išteklius, tikslinga juos grupuoti į tris grupes: gamtos

ištekliai; kultūros ištekliai; turizmo infrastruktūra.

88

Plungės rajono gamtiniams turizmo ištekliams priskiriami vandens telkiniai ir jų pakrantės, rekreaciniai miškai, rekreacinės ir saugomos teritorijos, saugomi kraštovaizdžio objektai.

Plungės rajono miškingumas (35449,8 ha) didžiausias Telšių apskrityje, pagal miškų grupes daugiausiai užima ūkiniai miškai. Rekreaciniai miškai sudaro 1,2 proc., taigi miškai Plungės rajone nėra tinkami poilsiui, ypač nepalanki jų rūšinė struktūra (daug drėgnų eglynų su priemaišomis), o tinkamiausi rekreacijai sausi pušynai auga atskirais ploteliais.

Per Plungės rajoną teka Minijos upė, per miestą – Babrungas, Žemaičių Kalvarijoje – Varduvos upė. Vakarinėje miesto dalyje vietiniams poilsiautojų poreikiams puikiai pritaikoma Plungės Jūra, ypač dabar, kai užsidarius kelioms gamykloms, Jūros vanduo tapo švaresnis. Upės vandens turizmui tinkamos tik rudenį arba pavasarį, vasarą jos labai nusenka.

Plungės rajone iš viso yra 37 ežerai, 26 iš jų yra ŽNP. Pagrindinį rekreacinį fondą sudaro Žemaitijos nacionaliniame parke esantys ežerai. Labiausiai pritaikyti poilsiui yra Platelių ir Beržoro ežerai, mažiau populiarūs, rekreacijai neparuošti Ilgio, Luokos, Skyplaičių ežerai, Rotinėnų tvenkinys. Rekreacijai vertingų ežerų su tinkamomis poilsiui pakrantėmis (smėlėtu atabradu) nėra daug. Tinkamos poilsiui Platelių ežero pakrantės sudaro tik 55 proc. visų ežero pakrančių. Vasarą populiariausių ežerų lankomumas yra labai didelis, autoturistai siekia privažiuoti kiek galima arčiau ežero, įvažiuoti kuo giliau į mišką. Tai labai kenkia gamtai, pažeidžia gamtinę ekosistemą. Todėl labai svarbu plėsti šiose rekreacinėse teritorijose trumpalaikį poilsio aikštelių, paplūdimių, stovyklaviečių, automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūrą. Šiuo metu plėtojamos įvairios su ŽNP vandens telkiniais susijusios rekreacijos formos: stacionarusis poilsiavimas, stovyklavimas, maudymasis, irstymasis, vandens turizmas, žvejyba. Čia taip pat vyksta sportinės varžybos (plaukimo maratonas, „Platelių regata“). Platelių ežere siūlomas ir povandeninis sportas – nardymas.

Gamtiniams turizmo ištekliams priskiriami ir saugomi gamtinio paveldo objektai, kurių vertingiausi paskelbti gamtos paminklais (žr. 5 priedą). Turizmo kultūros ištekliams priskiriama: kultūros vertybės, meno, mokslo ir technikos, urbanistikos paveldo objektai, archeologinės, mitologinės, istorinės vietovės, folkloras, tradicijos ir liaudies amatai, saugomos teritorijos ir kt objektai. Plungės rajone yra per 350 kultūros vertybių. ŽNP apie 210 kultūros vertybių: 48 – istorijos, 30‐architektūros, 94‐dailės, 34‐archeologijos. Pagrindiniai, lankomiausi Plungės rajono kultūros objektai pateikiami 6 priede.

Pagal turistinius išteklius Plungės rajonas gerokai lenkia kaimyninius Telšių, Mažeikių rajonus.

Kultūros paveldo objektų gausa, turtingas kraštovaizdis sudaro labai geras prielaidas kultūrinio turizmo plėtrai Plungės rajone. Tačiau tik dalis rajono kultūros paveldo objektų yra patrauklūs atvykstamajam turizmui. Ne visi kultūros objektai yra reikiamai prižiūrimi, sudėtingas jų pasiekiamumas. Dalis kultūros vertybių yra atokiose vietose, keliai vedantys prie jų nesutvarkyti, nepritaikyti nei automobiliams, nei dviračiams.

Trečioji turizmo išteklių grupė ‐ turizmo infrastruktūra. Ją sudaro apgyvendinimo paslaugos, maitinimo paslaugos, informacinės paslaugos, laisvalaikio ir pramogų paslaugos.

Apgyvendinimo paslaugos yra viena iš pagrindinių turizmo infrastruktūros dalių. Turistų apgyvendinimo paslaugas Plungės rajone teikia:

- įmonės, teikiančios viešbučio tipo (viešbučiai, moteliai, svečių namai) ar specialaus (kempingai, turizmo bazės, poilsio namai, nakvynės paslaugų namai) apgyvendinimo paslaugas;

89

- fiziniai asmenys, teikiantys nakvynės ir pusryčių (taip vadinamąsias B&B) bei kaimo turizmo paslaugas.

Pagal statistinius duomenis Telšių apskrityje šiuo metu yra 11 viešbučių ir motelių. 1997 m. jų buvo 5, 1999 m. ‐10. Plungėje yra 1 viešbutis („Beržas“) ir 1 motelis („Angelo“), tuo metu Telšių r. – 4, Mažeikių r. – 5. Minėtame viešbutyje ir motelyje iš viso yra tik 50 vietų. Visgi viešbučių ir motelių pajėgumų didinimas čia nėra prioritetinė verslo sfera, kadangi turistus į Plungės rajoną vilioja poilsis gamtoje, švarūs ežerai, dažniausiai jie pageidauja kitų apgyvendinimo įstaigų, ne viešbučių.

Plungės rajone yra net 7 poilsio namai („Linelis“, „Svirnelis“, „Šiaulių energija“, „Jachtklubas“, „Šaltinėlis“, „Plateliai“, „Verslininkų klubas 7“), priklausantys įvairioms įmonėms. 2 iš jų veikia visus metus, kiti tik sezono metu, o dalis jų priima tik savo įmonių lankytojus. Ne sezono metu veikiantys poilsio namai teikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, „Linelyje“ nuomojamos patalpos pobūviams, banketams, konferencijoms. „Linelio“ savininkai planuoja įsigyti inventoriaus žiemos turizmui, nes čia yra sąlygos mėgėjiškam slidinėjimui, važinėjimuisi rogutėmis. Poilsio namuose yra iš viso 304 vietos. Telšių ir Mažeikių rajonuose tokių specialaus apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių nėra. Apgyvendinimo paslaugas teikia ir Oginskių rūmuose (Žemaičių dailės muziejus) įsikūrę 6 vietų svečių namai bei ŽNP direkcijai priklausantys 45 vietų nakvynės namai „Dvaro svetainė“.

Lankytojai taip pat gali apsistoti Plokštinės turistinėje bazėje, kurioje veikia Ekologinio ugdymo centras (centrui reikalingas mokomųjų klasių, ekspozicijų įrengimo finansavimas). ŽNP teritorijoje yra kelios kempingų tipo namelių poilsiavietės, priklausantčios žinybinėms organizacijoms („Klasco“, „Telšių regiono keliai“, „Pakalniškynė“). Šiose kempingo tipo poilsiavietėse poilsiauja šių organizacijų darbuotojai, tačiau esant laisvų vietų priimami ir kiti turistai. “Pakalniškynė” yra uždara poilsiavietė, nes ji įsikūrusi Laumalenkos hidrografinio draustinio teritorijoje, čia dažniausiai apsistoja mokslo‐tiriamųjų ekspedicijų, pažintinių ekologinių stovyklų dalyviai. Uždaras poilsio organizavimas trukdo formuoti turizmo tradicijas, neatspindi tikrojo turizmo. Pažymėtina, jog prie Platelių planuojamas įrengti Europos standartus atitinkantis kempingas.

ŽNP veikiančios ir prižiūrimos 7 stovyklavietės (vidutiniškai po 60‐80 vietų), įsikūrusios prie gražiausių ir populiariausių Plungės rajono ežerų, jau sezono pradžioje sulaukia turistų iš visos Lietuvos. Čia apsilanko daugiausia lankytojų. Stovyklavietės kiekvienais metais tvarkomos, remontuojami ir statomi nauji įrenginiai. Tačiau stovyklavietėse trūksta suolų, stalų, šiukšliadėžių, WC, nėra apšvietimo, geriamo vandens šulinių, telekomunikacijų, medicinos punktų.

Pastaruoju metu Plungės rajone vis didesnę reikšmę turi kaimo turizmas. Šiuo metu kaimo turizmu rajone užsiima mažiausiai 27 sodybos. 14 iš jų priklauso Kaimo turizmo asociacijai. Tiesa, poilsio kaime paslaugas teikia ir keletas savivaldybėse neregistruotų sodybų. Būdinga tai, kad kaimo turizmo verslo daugiausia imasi sodybas įsigiję ar jas pasistatę ne vietiniai gyventojai. Šiose sodybose sukuriama darbo tik savo šeimos nariams. Telšių ir Mažeikių rajonuose kaimo turizmo sodybų yra mažai, nes čia nėra kaimo turizmui patrauklių gamtinių išteklių.

Kaimo turizmo sodybos reklamuojamos visuose šalies mastu leidžiamuose turizmo reklaminiuose ir informaciniuose leidiniuose. Rajone aktyviai veikia Lietuvos kaimo turizmo asociacijos skyrius.

Plungės rajone kaimo turizmo verslo plėtrai palankiausias sąlygas turi ŽNP – pakankamai daug sodybų, esančių prie miškų ir vandens telkinių (20 rajono sodybų įsikūrusios ŽNP). Dauguma kaimo turizmo sodybų yra visi patogumai: vandentiekis, telefonas, sanitarinės patalpos (sodybos įvertintos 3 gandrų kategorija).

Kaimo turizmo sodybose poilsio paslaugos turi ryškų sezoninį pobūdį, todėl verslo efektyvumas nėra didelis. Ši veikla daugumai yra tik papildomų pajamų šaltinis. Tik kai kurios sodybos lankytojus

90

priima visus metus. Kadangi kaimo turizmas yra kompleksinė paslauga, daugelyje sodybų teikiamos ne tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, bet ir kitos paslaugos, tokios kaip pirtis, sauna, vandens dviračiai, sporto aikštelės, nuomojamos salės pobūviams ir kt.

Kaimo turizmo paslaugų teikėjai vis daugiau skiria dėmesio rinkodarai bei apgyvendinimo ir poilsio paslaugų kokybei. Didėja teikiamų papildomų pramogų asortimentas. Tačiau dauguma paslaugų teikėjų orientuojasi į tuos pačius poilsiautojų segmentus ir tai didina jų tarpusavio konkurenciją. Vis dėlto, informacijos trūkumas ir užsienio kalbų nemokėjimas stabdo dar spartesnę kaimo turizmo plėtrą.

Pagrindinės šio sektoriaus problemos yra: retas kaimo turizmo sodybų tinklas, neišnaudojamas didelis rekreacinis potencialas kitose rajono vietovėse; kaimo turizmo sodybų ir turizmo infrastruktūros kūrimo tempai žymiai lėtesni; nekuriama turizmo infrastruktūra, išskyrus Platelių ežero apylinkes.

Maitinimo paslaugos – kita intensyviai besivystančių turizmo paslaugų infrastruktūros dalis.

Maitinimo paslaugų vartotojai yra ir vietiniai gyventojai. Ši veiklos sfera plačiau analizuojama ir skyriuje 5.5. Turizmo plėtra didžia dalimi priklauso nuo informacinių paslaugų sistemos būklės. Jau anksčiau buvo pažymėta, jog informacijos trūkumas laikomas vienu iš atvykstamojo turizmo trukdžių. Informacinių paslaugų sistemą sudaro turizmo informaciniai centrai bei teritorinė informacinė sistema.

Plungės rajone yra įsteigti trys su turizmu susijusią informaciją teikiantys centrai: Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra du lankytojų ‐ informacijos centrai ‐ Plateliuose ir Žemaičių Kalvarijoje (veikia tik sezono metu) ir vienas Plungės mieste, Žemaičių dailės muziejuje įsikūręs turizmo informacijos centras. Žemaitijos nacionaliniame parke įsikūrę informacijos centrai turi atskiras patalpas, lankytojų lengvai pasiekiami, turi pagrindines komunikacines priemones. Juose teikiama turistinė informacija apie apgyvendinimo, maitinimo įstaigas, nuomojamas turistinis inventorius (šiuo metu tik dviračiai), vedamos ekskursijos, renkama, kaupiama, apdorojama ir platinama informacija apie turizmą, turistinius maršrutus (parduodami žemėlapiai, bukletai). Palaikomi darbiniai ryšiai su kitais Lietuvos informacijos centrais. Turizmo informacijos centrų skaičius Plungės rajone sudaro geras sąlygas plėtoti turizmą, tokiu būdu suformuojamas turistinis informacinis regioninis tinklas. Darbą apsunkina skurdi materialinė bazė: nepritaikyti pastatai (abiem pastatams ir Plateliuose, ir Žem. Kalvarijoje reikalingas kapitalinis remontas), nepakankamas kompiuterizavimas (kompiuterio neturi Žem. Klavarijos IC), nepakankamai įrengtos pastovios ekspozicijos ir darbuotojų trūkumas.

Ateityje, informaciniuose centruose lankytojams galėtų būti teikiamos ir interneto paslaugos. Kadangi Telšių ir Mažeikių rajonuose nėra tokių patrauklių turistinių išteklių kaip Plungės rajone ir mažai plėtojamas turizmą, čia turizmo informacijos centrų nėra. Todėl Plungėje yra tikslinga įkurti Telšių apskrities turizmo informacijos centrą.

Teritorinė informacinę sistemą Plungės rajone sudaro informaciniai stendai, ženklai, turistinių trasų žymėjimas. Ši vizualinės informacijos sistema Plungės rajone prastai išvystyta, nėra informacinių – turistinių schemų mieste, seniūnijose. Nėra rodyklių į žymiausius objektus, reikia paruošti schemą su nuorodomis, lankstukus. Taip pat nesukurtas apgyvendinimo įstaigų ir informacijos centrų bendradarbiavimo, apsikeitimo informacija mechanizmas, poilsio įstaigos neturi ir neteikia informacijos apie lankomas rajono vietas.

Laisvalaikio ir pramogų paslaugos neatsiejamos nuo pagrindinių rekreacijos paslaugų. Tai muziejai, ekspozicijos, teatrai, renginiai, įvairios aktyvios turizmo formos (vandens, dviračių ir kt. turizmas).

91

Plungės rajone yra 2 valstybiniai muziejai bei sukaupta nemažai ekspozicijų, eksponuojamų namuose ir tam pritaikytose patalpose. Kultūros centruose vyksta įvairūs renginiai, koncertai, organizuojamos parodos. Kultūros centrų ir bibliotekų renginiuose daugumoje dalyvauja vietinė bendruomenė. Plačiau apie muziejus, ekspozicijas, kultūrinę rajono veiklą ‐ 4.4 skyriuje. Labai populiarios tapo Joninių, Užgavėnių šventės, Žemaičių Kalvarijos atlaidai (nuo 2003m. apie atlaidus bus skleidžiama informacija visame pasaulyje), sporto, plaukimo šventės. Plungės rajone yra 1 kino ir pramogų centras. Čia organizuojamos diskotekos, koncertai, susitikimai, rodomi kino filmai.

Perspektyvi ir labai paplitusi pramoga Plungės rajone yra vandens sportas. Populiariausios yra valtys, vandens dviračiai. Juos dažniausiai nuomoja privatūs asmenys, kaimo turizmo paslaugų teikėjai tokias paslaugas siūlo poilsiautojams. Taip pat patys poilsiautojai gali atsivežti bemotores vandens sporto priemones. Plaukiojimas baidarėmis, kanojomis, plaustais kaip turizmo paslauga nėra išvystyta. Jachtklube nuomojamas “Žalgirio sporto draugijai” priklausantis 20 vietų katamaranas apžvalginėms ekskursijoms. Čia pat įsikūręs nardymo centras „Oktopusas“ teikia nardymo, povandeninio gido paslaugas, nuomoja ir parduoda nardymo įrangą. Nemažai lankytojų renkasi šią paslaugą, todėl ją plėsti labai palanku.

Vieninga vandens turizmo verslo struktūra dar nesukurta – čia turi būti numatyta visa infrastruktūra: vandens turizmo trasos (pritaikant ir upes bei upelius), prieplaukos, paplūdimiai, automobilių stovėjimo aikštelės, pakrančių stovyklavietės, aptarnavimo įmonės. Gamta, aplinkos apsaugos reikalavimai, turistų poreikiai reikalauja kokybiško produkto.

Kelių tinklas į Plungės rajoną yra patogus iš visų pagrindinių Vakarų Lietuvos autotransporto magistralių, tačiau mažiau palankus vidiniams turistiniams maršrutams po Plungės rajoną. Daugumą lankytinų vietų ir objektų galima privažiuoti tik žvyrkeliais, lauko, miško keliais arba net ir tokių nėra. Prasčiausi keliai Plungės rajono šiaurinėje dalyje. Numatyti įvairūs pažintiniai autoturizmo maršrutai: žiediniai turistiniai maršrutai ir „Žemaitijos parkų žiedo“ tranzitinė trasa. Dviračių turizmas ir kelionės pėsčiomis yra gera poilsio forma, kuri gali būti pasiekiama palyginti mažomis sąnaudomis. Plungės rajono turistinės zonos yra ypač tinkamos pėsčiųjų ir dviračių žygiams turistinėmis trasomis. Nors planavimo schemose yra pažymėtos dviračių trasos, tačiau iš esmės jos yra formalios, dviračiams ir pėstiesiems neparuoštos. Yra paruoštas techninis projektas tokiam takui Plateliai‐Beržoras, tačiau dėl lėšų stokos neįgyvendintas. Vasarą Platelių, Beržoro, Plokštinės, Mikytų, Bukantės vietovėse būna labai daug turistų, todėl norint užtikrinti turistų saugumą ir plėtoti ekologišką turizmą tokie takai yra būtini. Į vieną didžiausių lankytojų traukos objektų ‐Militarizmo ekspoziciją Plokštinės miške taip pat būtinas dviračių takas. Dviračių nuomos paslauga taip pat neišvystyta, nors paklausa šiai turizmo transporto priemonei yra didelė. Plungės rajone jodinėjimo paslaugas teikia kaimo turizmo paslaugų teikėjai ir A.Veigel‐Plechavičiūtės „Minijos žirgynas“. Čia teikiamos ir apgyvendinimo paslaugos. Kai kurie iš jų siūlo pasivažinėjimą karieta, vežimais. Išsipirkus leidimus galima pažvejoti, sąlygos žvejybai Plungės rajono ežeruose tinkamos žiemą‐vasarą. Tačiau žvejybos, kaip atskiros paslaugos organizuotai niekas nesiūlo. Užsienyje šios pramogos pasiūla labai išvystyta, pramoga labai populiari. Plungės rajone, o ypač ŽNP labai skatintinas mokomasis lankymas, apžvalginės (kraštovaizdžio erdvėms apžvelgti įrengtos apžvalgos aikštelės), pažintinės ekskursijos gamtos ir ekologiniais takais bei mokomųjų vandens maršrutų organizavimas. Taip taip ekoturizmas. Specialių mokomųjų takų tinklas Plungės rajone dar nėra suformuotas, tačiau tam yra tinkamų vietovių: Plokštinės botaninio zoologinio, Paburgės kraštovaizdžio draustinio zonos, aplankant Plokštinės ir Rukundžio rezervatus, Beržoro

92

apylinkės. Šiuo metu įrengtas ir lankytojų tarpe populiarus Šeirės gamtos takas, kuriuo ekskursiją pravesti gali ŽNP gidai. Žiemos turizmo paslaugos visiškai neišvystytos, nepasiruošta priimti žiemos sporto mėgėjų. Žiemą siūlomos kitos paslaugos: konferencijų, pokylių organizavimas (Žemaičių dailės muziejuje (70 vietų), Plungės r. viešojoje bibliotekoje (40 vietų), Platelių dvaro svirne, kai kuriose kaimo turizmo sodybose), pirties nuoma (ŽNP direkcijos (prie Ilgio ežero), kaimo sodybose), vakaronė su folkloriniu ansambliu, tradicinė virtuvė.

Kalbant apie turistų srautus, matyti, jog Plungės rajono turistinis patrauklumas labai priklauso

nuo klimato sąlygų. Turizmui tinkamas sezonas apima geriausiomis sąlygomis penkis mėnesius (gegužės‐rugsėjo).

Plungės rajoną lanko kelių rūšių turistai: - renginių, kultūros švenčių, sporto renginių dalyviai; - vasarotojai poilsio namuose, kempinguose, kaimo sodybose; - vienadieniai ir savaitgalio turistai. Daugelio lankytojų srautus charakterizuojantys rodikliai iki šiol nebuvo skaičiuojami. Kai kurių

lankytojų apskaita vykdoma remiantis išplatintų bilietų, užregistruotų lankytojų muziejuose, renginiuose, Žemaičių Kalvarijos atlaiduose skaičiumi, apgyvendinimo įstaigų duomenimis. Šie duomenys dažnai nėra tikslūs, dažnai tik kokybiniai.

Pagrindinę dalį vietinio turizmo Plungės rajone sudaro „laukinis“ (neorganizuotas, savaveiksmis poilsis stovyklavietėse, pliažuose), kaimo ir žinybinis turizmas (uždarose poilsio bazėse). ŽNP direkcijos duomenimis, 2001 m. lyginant su 2000 m. padaugėjo stovyklautojų ir apsistojusių kaimo turizmo sodybose, ekskursijų bei kitų renginių dalyvių, bet sumažėjo apsistojusių kitose poilsio įstaigose bei Ž. Kalvarijos atlaidų dalyvių skaičius. Vasarą ežerai nacionaliniame parke yra „apgulti“, keliai prie ežerų nustatyti automobiliais. Todėl būtina reguliuoti turistinių srautų pasiskirstymą Plungės rajone: norinčius pailsėti gamtoje, prie ežerų būtina iš Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos nukreipti į kitas rekreacines, mažiau apkrautas, teritorijas, tačiau infrastruktūra tam dar nėra pritaikyta.

Į Plungės rajoną užsienio turistai dažniausiai atvyksta pažintiniais tikslais, grupėmis, paprastai vienai dienai. Didelę dalį turizmo srautų sudaro kultūrinis turizmas, vykstant rajone dideliems renginiams (Ž.Kalvarijos atlaidai, „Platelių regata“). Žemaičių dailės muziejaus, Militarizmo ekspozicijos lankytojai – tai organizuotos turistinės grupės (tarp jų ir moksleiviai), kiek mažiau ‐ pavieniai turistai.

2.5.8. Pagrindinės verslo įmonių problemos ir poreikiai

Apklausos metu Plungės rajono įmonėms buvo pateiktas platus su įmonių poreikiais susijusių klausimų ratas. Vienas iš šių tyrimo tikslų ‐ išsiaiškinti verslo plėtrą lemiančius veiksnius, rasti atsakymus į daugelį principinių klausimų ‐ kodėl vienos iš naujai įsisteigusių įmonių suklesti, kitos šiaip ne taip išlikdamos vegetuoja, o trečios žlunga, t.y. likviduojamos, parduodamos arba bankrutuoja.

Apklausa buvo stengiamasi ištirti: kokios paramos labiausiai reikėtų verslui; kur konsultuojasi verslo klausimais; kam tikslinga skirti verslo paramai skirtas lėšas. Žemiau pateikiama rezultatų apžvalga.

93

Įmonės pažymi, jog viena iš didžiausių kliūčių verslui plėtoti yra menka vartotojų perkamoji galia. Tai pirmiausia pabrėžia įmonės, kurių produkcija orientuota į vidaus rinką. Produkciją eksportuojančios įmonės pažymėjo eksporto skatinimo būtinybes, nes jų pardavimų apimtims nei vietos savivaldos, nei gyventojų perkamosios galios sąlygojančios problemos didelės įtakos neturi.

Taip pat pažymima, jog jeigu anksčiau didžiausias stabdis verslo plėtrai buvo apyvartinių lėšų stoka, tai šiandien ši kliūtis užleido pirmąją vietą menkai vartotojų perkamąja galiai.

Vienas iš tyrimo tikslų buvo kliūčių verslo plėtrai išaiškinimas ir jų rangavimas pagal reikšmingumą. Pirmiausia buvo nustatyta, kaip dažnai kartojosi nuoroda į vieną ar kitą anketose išvardintą kliūtį. Tyrimo duomenimis svarbiausiu verslo plėtrą stabdančiu rinkos veiksniu laikoma gyventojų perkamoji galia.

Labai svarbu pažymėti tai, kas kituose šalies regionuose vykdytose apklausose 2000 ar 2001 metais neišsiskirdavo. Tai kvalifikuotų specialistų trūkumas. Pagal gautus atsakymus sunku apibrėžti profesiją, tačiau joms visoms būdingas bendras bruožas – tai aukštos ir gana specializuotos kvalifikacijos pareigos, pradedant nuo staklių operatorių ir baigiant rinkodaros vadybininkais.

Apklausa rodo, kad verslininkams yra sudėtinga gauti kvalifikuotą informaciją ir kitas verslo paslaugas vietoje. Žinoma, šiek tiek palankesnė padėtis susiklostė, kalbant apie valstybės institucijas – mokesčių inspekciją, darbo biržą ir pan. Šios institucijos turi savo filialus Plungės rajone, todėl verslininkai gali gauti reikiama informaciją vietoje. Tačiau nepakankamas verslininkų informuotumas bei ryškus atsilikimas kompiuterinio raštingumo, informacinių technologijų srityse – vis dar aktuali problema. Todėl ir toliau šioje SVV plėtros programoje bus numatoma didelį dėmesį skirti verslo infrastruktūros plėtrai. Ši paramos verslui infrastruktūra leistų ne tik veiksmingiau panaudoti programai skirtas lėšas, bet ir svariai prisidėtų prie verslumo ugdymo Plungės rajone.

Kalbant apie reikalingą verslo paramą, galima teigti, jog čia nuomonės ypatingai neišsiskyrė (žr. 5.8.1 lent.).

5.8.1 lentelė Pageidaujami paramos verslui prioritetai

Paramos kryptys Atsakiusiųjų dalis, proc. Vieta pagal svarbumą Mokesčių lengvatos 75 1 Lengvatiniai kreditai 60 2 Verslininkų informacinis aprūpinimas

55 3‐4

Valstybės garantijos kreditams gauti 55 3‐4 Mokesčių lengvatos bei lengvatiniai kreditai ir Plungės rajono įmonėse išlieka pagrindiniai prioritetai. Šias paramos formas nurodo didesnioji dalis apklaustųjų. Kitos paramos formos yra taip pat pageidaujamos, tačiau joms teikiama mažiau reikšmės. Pasidomėjus, kur verslininkai konsultuojasi jiems rūpimais klausimais, matyti, kad mokesčių inspekcija užima svarbiausią vietą. Antroji vieta tenka kolegoms‐ šį būdą pripažįsta svarbiu 70 proc. verslininkų (žr. 5.8.2 lent.).

5.8.2 lentelė Verslo konsultacijų vieta

Institucija Atsakiusiųjų dalis, proc. Vieta pagal suteiktą svarbą Mokesčių inspekcija 75 1 Su draugais 70 2 Mokymo įstaigos 60 3‐6

94

Privačios konsultacinės firmos 60 3‐6 Savivaldybė 60 3‐6 Muitinė 60 3‐6 Bankai 55 7 Verslininkų organizacijos, asociacijos 50 9‐10 Pramonės, prekybos ir amatų rūmai 50 9‐10 Ministerijos 45 12

Apibendrinus verslininkų nuomonę verslo paramai skirtų lėšų skirstymo klausimais, galima teigti, jog pirmiausia verslininkai pageidautų tiesioginės finansinės paramos, t.y. lengvatinių kreditų, garantijų bankams, taip pat išlaidų parodoms kompensavimo. Verslininkus mažiau domina informacinė‐ konsultacinė medžiaga, verslo literatūra.

2.5.9. Paramos verslui infrastruktūra

Atlikus paramos verslui Lietuvoje analizę bei kai kurių su parama susijusių organizacijų apklausą, galima teigti, kad nors organizacijų, bei kitų paramos formų Lietuvoje yra tikrai nemažai, ir, nors apie ją informuojama gana plačiai, visgi dauguma verslininkų apie galimą pagalbą taip ir nesužino.

Šioje dalyje analizuojama esama verslo paramos infrastruktūra tiek Lietuvoje, tiek Plungės rajone. Daug dėmesio skiriama paramai smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris Plungės rajone užima svarbią vietą. Verslo paramos infrastruktūra čia suprantama kaip organizacinių, finansinių priemonių tinklas, orientuotas į verslo struktūrų plėtrą.

Raidos tendencijos Lietuvoje. Keičiantis Vyriausybėms visiems verslo subjektams natūraliai kyla klausimai ‐ kuo būsimos Vyriausybės politika skirsis nuo ankstesnės. Atrodo, jog palyginti dažnai keičiantis Vyriausybėms didelių ir aiškių politikos verslo atžvilgiu neįvyko. Susidaro įspūdis, jog vyriausybių politikos jau nebepriklauso nuo ją formuojančių partijų ideologijos. Privatizavimas tęsiamas, ribojamos valstybės išlaidos, deklaruojama kitų sričių ‐ viešosios administracijos ar švietimo ‐ reformos. Žinoma, kitas klausimas – galiojančių teisės aktų trumpalaikiškumas ir begalinis tobulinimas (suprantama, tobulybei ribų nėra). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, šiame skyriuje paminėti tik keli, paskutiniu laiku turėję ar ateityje turėsiantys didesnės įtakos pačio SVV sektoriaus struktūrai, sprendimai.

Tiesa, Vyriausybei kelia susirūpinimą tai, kad 2002 metų pradžioje veiklą vykdė tik 41 proc. įregistruotų įmonių, didėjo išregistruojamų smulkaus verslo įmonių skaičius, šalies gyventojų verslumo lygis gerokai atsiliko nuo Europos Sąjungos šalių. Todėl Ūkio ministerijos iniciatyva yra parengta Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, kurios viena iš sudėtinių dalių yra “Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija”.

Visgi pagrindinis smulkių ir vidutinių įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas išlieka Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin., 1998, Nr.109‐2993), nustatantis smulkaus ir vidutinio verslo subjektus bei jiems taikomas paramos formas. Pažymėtina yra tai, jog 2002 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos

Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2002, Nr. 105‐4689), kuris įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šiame įstatyme pateiktas naujas, su Europos Sąjungoje taikomais kriterijais suderintas, smulkaus ir vidutinio verslo subjektų apibrėžimas. Dabar jis numato reikalavimus ne tik darbuotojų skaičiui, bet ir

95

įmonės maksimalioms metinėms pajamoms arba turimam turtui bei įmonės savarankiškumui. Nuo 2003 metų SVV subjektu bus laikoma įmonė, kurioje dirba mažiau nei 250 darbuotojų; įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ar turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų; įmonė yra savarankiška; o taip pat fizinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla. Dėl šių pataisų, žymiai SVV subjektų ratas, o tai padidins jų tarpusavio konkurenciją siekiant valstybės ar užsienio paramos, tačiau, kita vertus, padidės galinčių vykdyti didesnius projektus subjektų skaičius.

Svarbia veiklos sritimi lieka paramos smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) infrastruktūros plėtra. Praėjusių metų pabaigoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri teikia finansinę paramą SVV subjektams (teikia garantijas bankams SVV subjektų gaunamoms paskoloms ir iš dalies dengia paskolų palūkanas). Bendrovės įkūrimas leidžia sukoncentruoti SVV finansinės paramos instrumentus vienoje institucijoje ir palengvinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skiriamų SVV finansinei paramai, pritraukimą.

Labai svarbu pažymėti, jog atsižvelgiant į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginių krypčių įgyvendinimo patirtį, 2000–2001 metams numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, parengtos ir 2002 metų liepos 19 d. patvirtintos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimui; finansinės paramos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams gerinimui; verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimui. Ši smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa yra svarbi būtent tuo, kad ji lems politikos kryptį ateinantiems keleriems metams. Pažymėtina, jog 2001 m. Lietuvos savivaldybės SVV skatinimui skyrė apie 4 mln. litų. Suteiktos paramos vertė sudarė 3,6 mln.litų. 2002 metais SVV subjektams iš savivaldybių lėšų (ne tik iš SVV skatinimo fondams skirtų, bet ir iš kitų savivaldybių lėšų šaltinių) planuojama suteikti daugiau kaip 4,5 mln. litų.

Verslo paramos infrastruktūra Plungės rajone. Paramą Plungės rajono verslui teikia Plungės rajono savivaldybės institucijos (tame skaičiuje ir Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas), verslo asocijuotų struktūros, kitos organizacijos (dažnai išorinės).

Plungės rajono savivaldybės parama. Kalbant apie smulkiam ir vidutiniam verslui svarbius teisinės aplinkos aspektus, svarbu paminėti Plungės rajono savivaldybės paramą verslininkams reglamentuojančius teisės aktus bei jų rezultatus. Žinoma, čia paramos galimybės labai nedidelės, ypač žinant savivaldybės biudžeto ribotumą, o dažniausiai – planinių ir faktinių finansinių lėšų skirtumus. Dėl šių priežasčių Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo subjektai vis dažniau naudojasi nacionaliniais paramos SVV sektoriui šaltiniais.

Remiantis Plungės rajono savivaldybės sprendimais registruotiems ir įstatymų nustatyta tvarka vykdantiems mokesčių prievoles juridiniams ir fiziniams asmenims gali būti sumažinamas žemės ir žemės nuomos mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, atleidžiama nuo žyminio (įmonės registracijos) mokesčio ir kt. Akivaizdu, jog savivaldybė tai gali daryti tik savo sąskaita.

Be to, Plungės rajono savivaldybėje veikia Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondas. 2000 m. rugsėjo mėn. buvo patvirtintas prioritetinių verslo šakų Plungės rajone sąrašas. Tai buitinės paslaugos kaime; kaimo turizmas; agroserviso paslaugos kaime; kultūros paveldo objektų restauravimas; antrinių žaliavų surinkimas ir perdirbimas; viešbučių paslaugos; socialinės paslaugos bei ikimokyklinio auklėjimo paslaugos.

2001 m. spalio mėn. Plungės r. taryba papildė smulkaus ir vidutinio verslo fondo nuostatus ir patvirtino sutartį tarp Plungės r. savivaldybės administracijos ir Žemaitijos valstiečių kredito unijos dėl

96

smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšų administravimo. Remiantis naujais nuostatais, smulkaus ir vidutinio verslo subjektai gali naudotis šiomis paramos formomis: palūkanų nuolaidomis (fondo taryba įsipareigoja bankui, suteikiančiam paskolą paramos gavėjui, padengti iki 50 proc. metinių palūkanų); lėšomis verslininkams mokyti ir konsultuoti; informaciniams ir reklaminiams leidiniams apie smulkų ir vidutinį verslą įsigyti, platinti ir leisti; dalyvauti parodose ir mugėse ir kt.

1999 – 2001 m. verslininkams remti iš šio fondo panaudota 23 tūkst. Lt. Ši suma nėra didelė, suprantant, jog net ir menkiausios įrangos įsigijimas ar pastatų renovavimas įmonėms kainuoja keleriopai ar net keliasdešimt kartų daugiau. Be to, kitose savivaldybėse šiam fondui skiriamos lėšos irgi paprastai yra didesnės (pavyzdžiui, vidutiniškai viena šalies savivaldybė 2001 metais skyrė daugiau nei 75 tūkst. Lt). Nepaisant to, iš šio fondo skiriamų lėšų suma nuolat auga (žr. 5.9.1 lent.).

5.9.1 lentelė Plungės rajono SVV rėmimo fondo lėšų panaudojimas 1999 – 2001 metais

Metai Skirta lėšų suma, Lt

Panaudota lėšų suma, Lt

Lėšų panaudojimo kryptys

5 000 Skirta Telšių apskrities Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programai ruošti

1999 32 000 7 755

2 755 Kompensuota 50 proc. banko palūkanų verslininkei, paėmusiai 100000 Lt. banko paskolą verslui plėtoti.

270 Apmokėta dalis buhalterinės apskaitos seminarų kainos 9 pradedantiesiems verslininkams. Kita seminarų kainos dalis buvo finansuojama iš ES PHARE programos

2000 19 000 4 770

4 500 Skirta ūkininkų mokymui dirbti su kompiuteriais. 10 000 Pervesta Žemaitijos valstiečių kredito unijai teikti paskoloms

smulkiems ir vidutiniams verslininkams 2001 15 000 10 650

650 Panaudota verslininkų mokymui ir konsultavimui Iš viso: 66 000 23 175 23 175

Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė

2002 metais šiame fonde numatyta 15000 Lt, iš kurių jau paskirta daugiau nei 11000 litų: 10000 Lt

– paskoloms dengti, 1137,6 LT – mokymo kursams iš dalies apmokėti. Iki šiol fondo lėšos buvo panaudojamos vietos verslininkų, įmonių specialistų kompetencijos

ugdymui bei palūkanoms finansuoti. Šios nuostatos iš esmės atitiko iki šiol dominuojančius įmonių interesus, tačiau, įvertinant šalies

integracijos į ES sukeltus pasikeitimus ir atsirandančias galimybes, reikalinga papildyti šio fondo nuostatas, įtraukiant papildomas galimybes naudoti fondo lėšas bendriems technologijos, inovacijų ar kokybės sertifikavimo projektams (projektų sąrašas, žinoma, nėra baigtinis) vykdyti. Žinoma, fondo lėšų apimtys taip pat turėtų išaugti.

Verslo asocijuotų organizacijų parama. Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo subjektus vienija keletas svarbesnių verslo asociacijų, kurios atstovauja ne tik Plungės miesto ar Telšių apskrities, bet ir visos Lietuvos verslininkų interesus. Tai Lietuvos pramonės prekybos ir amatų rūmai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Plungės skyrius, Lietuvos pramoninkų konfederacija (Plungės pramonininkų sąjunga). Be to, kiekvienos siauros ūkio šakos įmonė dar priklauso tos šakos įmonių asociacijai ar sąjungai.

Dauguma šių asociacijų, sąjungų pagal savo galimybes ir poreikius teikia pagalbą verslininkams (teikia metodinę ‐ informacinę pagalbą bei konsultacijas teisės, valdymo, finansų, standartizacijos ir

97

sertifikavimo, patentų, audito, investicijų ir kitais verslo organizavimo klausimais). Organizacijos ryšių spektras gali padėti savo nariams pradėti naują verslą, įgyvendinti geras idėjas, susirasti verslo partnerių Lietuvoje ir užsienyje, tobulinti įgūdžius bei žinias, kelti kvalifikaciją ir pan. Iki šiol dažnai šių organizacijų veikla regione būdavo išreikiama palyginti dažnais (kelis kartus per mėnesį) asociacijos narių susirinkimais, kurių tikslas – spręsti bendras problemas. Dauguma šių organizacijų suvokia savo reikšmę, yra susipažinę ir valdo informaciją apie paramos galimybes. Žinoma, būdamos atokiai nuo didžiųjų šalies miestų, ir jos susiduria su panašia problema, kaip ir kiekviena įmonė atskirai – tai nepakankama informacijos apimtis bei kokybė, jos interpretacijos ir sėkmingo panaudojimo potencialo stygius.

Be to, asociacijų potencialas nėra panaudojamas ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo su vietos valdymo organais – pirmiausia Plungės rajono savivaldybe. Nors iki šiol yra nemažai sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių, sisteminis požiūris į bendros veiklos galimybes nėra paplitęs – sudėtinga organizuoti bendrus susitikimus, susirinkimus, nekalbant apie sutarimo dėl bendro problemų sprendimo paieškas ar mažą verslo organizacijų suinteresuotumą regiono ekonomine plėtote.

Visa tai verčia šias asociacijas organizuotai ieškoti šios problemos sprendimų būdų. Kai kuriose jų intensyviai diskutuojama apie galimybes steigti tam tikrą informacijos centrą ar panašią instituciją.

Aukščiau pateiktų verslo įmones vienijančių organizacijų apžvalga leidžia manyti, jog rajono įmonės gali pasirinkti ir, atsižvelgdamos į gaunamą naudą, priklausyti ir kelioms organizacijoms. Tokia praktika gana plačiai taikoma.

Verslininkų konsultavimo, mokymo ir informavimo lygis. Profesionalią konsultacinę pagalbą Plungės r. verslininkai gali gauti už 29 km. Telšiuose veikiančiame Telšių apskrities verslo inkubatoriuje. Inkubatoriaus siekia remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti savarankiškumą užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Inkubatorius siūlo šias paslaugas: patalpų nuoma; verslo valdymas (informacija, konsultacijos, mokymai ir seminarai); parodos, prezentacijos ir kt. Telšių apskrityje nuo 2000 metų vykdomos įvairios valstybės remiamos verslininkų konsultavimo ir mokymo programos.

2000 metais buvo vykdoma “Paramos pradedantiesiems verslininkams programa Telšių apskrityje” – viena iš LSVVPA vykdomo ES PHARE Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros projekto Lietuvoje sudėtinių dalių. Šia programa buvo siekiama sudaryti galimybes fiziniams asmenims ir pradedančiosioms įmonėms visose Lietuvos apskrityse gauti subsidijuojamas konsultavimo ir mokymo paslaugas. Programa įgyvendinta gegužės – spalio mėnesiais. Mokymai ir konsultacijos buvo organizuojamos seminarų ciklais pagal įvairias tematikas, suskirsčius seminarų dalyvius pagal jų poreikius. Seminarų ciklai organizuoti dviejų savaičių laikotarpyje, vykdant užsiėmimus kas antrą dieną. Tokią seminarų struktūra motyvuota tuo, kad mažų įmonių specialistams, kurie dažniausiai neturi pavaduotojų, ištisą savaitę atsitraukti nuo veiklos yra neįmanoma. Tačiau verslininkams pageidaujant seminarai buvo pravedami ir vienos savaitės laikotarpiu. Konsultavimo paslaugų teikimui, verslininkams pageidaujant, taip pat buvo taikomas lankstesnis grafikas arba paslaugos suteiktos papildomu laiku.

Vykdant šią programą Plungės rajone 22 fiziniams asmenims buvo suteikta 106 valandos konsultacijų. Svarbiausia programos dalis – mokymo kursai. Juos Plungės rajone išklausė 3 grupės, iš viso 89 dalyviai. Mokymų trukmė – 192 valandos.

2001 metų spalio – lapkričio mėnesį Telšių apskrityje buvo teikiamos panašios konsultavimo ir mokymo paslaugos smulkaus ir vidutinio verslo atstovams. Šios programos metu Plungėje dviems

98

grupėms klausytojų (iš viso 34 žmonės) buvo surengti 42 valandų trukmės mokymo seminarai, be to konsultuoti 6 pradedantys verslininkai ir 5 verslą plėtojančios įmonės, iš viso suteikiant 42 valandas konsultacijų.

2002 metų birželio – lapkričio mėnesiais vykdant analogišką programą Plungės rajone 30 klausytojų buvo pateikta 72 valandų trukmės mokymo programa. Be to, 13 asmenų suteiktos 30 valandų trukmės konsultacijos įvairiomis temomis.

Vertinant dalyvių atsiliepimus, matyti, jog tokių programų poreikis yra didžiulis, o pateikiamos temos ir seminarų trukmė nėra pakankama. Tas pats pasakytina, kalbant apie seminarų turinį – dažnai reikalingas išsamios labai siauros srities paskaitos, ko negalima padaryti šių programų kontekste, be to vis dažniau pageidaujama gauti daugiau informacijos apie papildomas verslo projektų finansavimo galimybes.

2.5.10. Materialinės investicijos

Bendrosios tendencijos Lietuvoje. 2000 ‐ 2001 metai nebuvo palankūs investicijoms nei įmonėms nei valstybei. Po Rusijos krizės susiaurėjus Lietuvos prekių eksporto galimybėms ir sumažėjus vidaus paklausai, kai daugelio įmonių gamybos pajėgumas ir taip buvo menkai panaudojamas. Dėl to materialinių investicijų apimtys sumažėjo apie 15 proc. Įmonių investicijos, finansuojamos nuosavu ir skolintu kapitalu, sumažėjo tiek dėl prastos finansinės būklės, tiek dėl pesimistinių verslo plėtros lūkesčių. 2001 metais valstybė taip pat turėjo mažiau galimybių dalyvauti investiciniuose projektuose dėl natūralaus lėšų stygiaus.

Tiek 2000–2001 m., tiek 2002 m. I ketv. materialinių investicijų dydžiu pirmavo išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė – jų santykinė dalis sudarė 23,4 proc. visų investicijų. Pramonės investicijų procesas atgijo po Rusijos krizės greičiau nei viso ūkio, tačiau 2002 metų pradžioje plėtra beveik sustojo.

Atskirų pramonės šakų padėtis buvo labai skirtinga. Pavyzdžiui, maisto ir gėrimų pramonės, transporto priemonių gamybos ir statybinių medžiagų pramonės investicijos 2002 m. I ketv. labai padidėjo, augo investicijos į plastikų gamybą. Palyginti su kitomis pramonės šakomis, nemažai investavo tekstilės ir elektronikos įmonės.

Vidaus prekybos investicijas lemia prekybos tinklų aktyvumas, todėl nenuostabu, kad ir pirmąjį 2002 m. ketvirtį šio sektoriaus investicijos išaugo 12,2 proc. ir sudarė 10,6 proc. visų investicijų.

Investicijų požiūriu atsigauna transporto ir sandėliavimo sektorius (10,2 proc.). Žemės ūkio investicijos per metus padidėjo 21,4 proc., statybos – 16 proc. 2001 m. ypač pagyvėjęs investavimas į viešbučių ir restoranų veiklą nesustojo ir 2002 m. pirmąjį ketvirtį investicijos padidėjo 60,9 proc. (deja, didžiųjų šalies miestų sąskaita). 1999–2001 m. nuolat mažėjo finansinio tarpininkavimo materialinės investicijos.

Iš šalies biudžeto finansuojamų veiklos sričių 2002 m. I ketv. išsiskyrė valstybės valdymo ir gynimo sektorius, kurio investicijos per metus išaugo 2,2 karto. Tai lėmė prioritetinis krašto apsaugos finansavimas, rengiantis šalies narystei NATO. Kur kas mažiau – tik 11 proc. – išaugo gyventojų investicijos į gyvenamųjų namų statybą.

Bendrosios tendencijos Plungės rajone. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Plungės rajone mažėja žymiai spartesniais tempais nei kituose lyginamuosiuose rajonuose. 2001 m. jos siekė tik 76 tūkst. Lt., t.y. 83 kartus mažiau nei 1999 m. ir 122 kartus mažiau nei 1997 m. (žr. 5.10.1 pav.). TUI Plungės rajone 2001 m. buvo mažiausios iš visų lyginamųjų rajonų, pavyzdžiui: 217 kartų mažiau nei Mažeikių r., 261

99

kartą mažiau nei Kaišiadorių r., 230 kartų mažiau nei Kupiškio r. Be to, reikia pažymėti, kad Plungės r. TUI 2001 m. sudaro tik 0,4 proc. visų TUI Telšių apskrityje, tuo tarpu 1999 m. – 3,8 proc., o 1997 m. – 7,7 proc.

5.10.1 pav. Tiesioginės užsienio investicijos


Materialinės investicijos Plungės rajone didėja (žr. 5.10.2 pav.). 2001 m. jos siekė 38,2 mln. Lt., t.y. 24,9 proc. daugiau nei 1999 m. ir 46,3 proc. daugiau nei 1997 m.

Materialinės investicijos 2001 m. sudarė 11,9 proc. visų apskrities materialinių investicijų (1999 m. – 5,7 proc., 1997 m. – 5,3 proc.) Materialinių investicijų didėjimo tendencija yra būdinga visos Lietuvos mastu, tačiau mažesniuose rajonuose vyksta priešingas procesas.

5.10.2 pav. Materialinės investicijos


Materialinių investicijų didėjimas Plungės rajone rodo, kad įmonės vis daugiau lėšų skiria pastatams, inžineriniams statiniams, įrengimams, mašinoms, transporto priemonėms įsigyti, statybai ir esamam ilgalaikiam materialiniam turtui atnaujinti (renovuoti, rekonstruoti, modernizuoti). Pavyzdžiui, AB “Linų audiniai” 2001‐ 2002 m. skyrė investicijas verpimo įrangai, balinimo technologijoms, įmonės energetinio ūkio renovacijai ir modernizacijai; ateityje planuojama kasmet investicijoms skirti dar po 1,2 mln. Lt.; UAB „Plungės tekstilė” 2000 m. ir 2001 m. investavo po 200 tūkst. Lt į gamybos įrangą (įsigijo čekiškas žakardo stakles, 4 rusiškas mašinas frotiniams gaminiams austi, iš bankrutavusio Klaipėdos „Gulbės” fabriko pirko 36 audimo stakles ir kitokią įrangą); UAB „Plungės Jonis” kasmet į naują statybos techniką investuoja po 300 tūkst. Lt, be to didelis dėmesys 2001 m. skirtas kokybės vadybos

9252

1084

21

2325

5121 31

212

3

1160

1

6371

1566

78

2979 15

183

2525

6

5696 23

855

76

1652

7

498 19

811

1750

9

320 18

304

0

40000

80000

120000

160000

200000

Plu

ngės

raj.

Maž

eikių

raj.

Rie

tava

s

Telš

ių ra

j.

Kai

šiad

orių

raj.

Kup

iški

ora

j.

Joni

škio

raj.

Taur

agės

raj.

tiesi

oginės

užs

ieni

o in

vest

icijo

s, tū

kst.

Lt

1997 metai

1999 metai

2001 metai

0,00

50000,00

100000,00

150000,00

200000,00

250000,00

300000,00

350000,00

400000,00

450000,00

Plungėsraj.

Telšių raj. Mažeikiųraj.

Rietavas Kupiškioraj.

Joniškioraj.

Tauragėsraj.

Mat

eria

linės

inve

stic

ijos,

tūks

t. Lt

1997 metai1999 metai2001 metai

100

sistemų sertifikavimui; UAB „Alfva” 2001 m. už 90 tūkst. Lt įsigijo 4 m. naudotą betonavimo įrangą, kuri leido gerokai paspartinti grindų liejimo ir perdangų betonavimo darbus. UAB “Saprega” taip pat planuoja įsigyti modernios įrangos. Panaudojant pažangias technologijas, gerėja darbų ar produkcijos kokybė, o tai padeda įmonėms konkuruoti ir skverbtis į Vakarų rinką.

Materialinės investicijos vienam gyventojui 1997 m. siekė 0,36 tūkst. Lt, o 2001 m. jau – 0,86 tūkst. Lt. Daugiausia materialinių investicijų vienam gyventojui 2001 m. teko Mažeikių r. (3,8 kartus daugiau nei Plungės r.), mažiausiai – Rietave (4,3 kartus mažiau nei Plungės r.).

Apibendrinant matyti, jog tiesioginės užsienio investicijos mažėja žymiai spartesniais tempais nei kituose lyginamuosiuose rajonuose ‐ tiesioginės užsienio investicijos čia buvo mažiausios. Kita vertus, materialinės investicijos dėl įvairių priežasčių Plungės rajone nuolat didėja, o tai nėra būdinga daugeliui lyginamųjų rajonų.

2.6. Techninė Infrastruktūra

Šiame skyriuje nagrinėjama transporto, šilumos, vandens tiekimo, aplinkosaugos infrastruktūra.

2.6.1. Transporto kelių infrastruktūra

Šioje darbo dalyje skiriamas dėmesys Plungės rajono transporto infrastruktūrai. Transportas yra svarbi ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis, kurios funkcija yra tenkinti visuomenės ir ūkio objektų poreikius vežant krovinius ir keleivius. Jis tiesiogiai lemia regiono ekonominį augimą per tarptautinę ir vidaus prekybą bei turizmą.

Transporto infrastruktūra Telšių apskrityje. Telšių apskrityje yra 1310,2 km valstybinių

automobilių kelių, iš jų 67,2 km magistralinių. Krašto kelių ilgis 250,8 km, savivaldybių kelių – 992,2 km. Apskritį kerta geležinkelis Vilnius – Klaipėda. Automobilių kelių tinklo tankumas 100‐ui kv.km – 15,6 km. Automobilių kelių tinklo tankumas yra artimas vidutiniam šalyje. Keliai su patobulinta danga sudaro 81 proc. jų bendro ilgio.

Reikia pažymėti, jog pastaraisiais metais padidėjo eismo intensyvumas magistraliniais ir krašto keliais. Automagistrale A11 “Šiauliai – Palanga” per parą pravažiuoja vidutiniškai 2000 – 4000 automobilių; automagistrale 164 “Mažeikiai – Plungė – Tauragė” – 3000 – 6000. Ypač neigiamą poveikį turi sunkiasvorių mašinų, kurių apkrova į ašį siekia 14 t ir daugiau suintensyvėjęs eismas, nes keliai buvo projektuoti apkrovai tik iki 10 t.

Transporto infrastruktūra Plungės rajone. Valstybinių automobilių kelių tinklas Plungės rajone

yra pakankamai išplėtotas. Plungė yra respublikos magistralinio kelio Šiauliai – Palanga, krašto kelių Mažeikiai – Plungė – Tauragė, Skuodas – Plungė – Plungė – Vėžaičiai susikirtimo mazgas. Be to, Plungės rajonas yra tarptautinio IX transporto koridoriaus trasoje, todėl čia vyksta pakankamai intensyvus geležinkelio transporto judėjimas.

6.1.1 lentelė Keliai ir gatvės Plungės rajone

101

Keliai ir gatvės Ilgis km Asfalto danga Žvyro danga Grunto danga Kelių tankumas km / tūkst. gyv.

Valstybinės reikšmės, t.sk.: 376,5 199,2 8,48 magistraliniai 33,3 33,3 krašto 76,9 76,9 rajoniniai 266,3 89 177,3 Vietinės reikšmės 860,3 68,4 777,8 14,1 Plungės miesto gatvės 73,4 52 19,9 1,5 Iš viso: 1310,2 319,6 975 15,6 29,5 Šaltinis: Statistikos departamentas

Bendras valstybinės reikšmės automobilių kelių ilgis siekia 376,5 km, vietinės reikšmės kelių – 860,3 km.Valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo tankumas yra 8,48 km / tūkst. gyventojų, visų automobilių kelių – atitinkamai 29,5 km / tūkst. gyventojų, o tai viršija respublikos vidurkį.

Dauguma Plungės rajono automobilių kelių eismo saugumo požiūriu neatitinka Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Dėl lėšų stokos laiku neatliekamas kelių dangos remontas. Be to, Apie 66,5 proc. valstybinės reikšmės rajoninių kelių sudaro žvyrkeliai. Vietinės reikšmės keliuose žvyro danga sudaro 92 proc.. Tačiau pažymėtina, jog keliai Plungės rajone šiuo metu atitinka šio krašto ekonominio išsivystymo lygį, transporto trauką, ekonominį bei strateginį tikslingumą. Kita vertus, tuo pat metu regione didėja kelių transporto priemonių, taip pat ir tranzitinių, skaičius (pavyzdžiui, 1996 – 2001 metais automobilių skaičius tenkantis 1000 gyventojų Plungės rajone padidėjo nuo 170 iki 265), auga eismo intensyvumas.

Kokybiniu aspektu Plungės rajono seniūnijose transporto keliai išplėtoti nevienodai (6.1.2 lent.). Asfaltuotų gatvių lyginamosios dalies aspektu, palankiausia padėtis – Plungės seniūnijoje, kur beveik 71 proc. kelių asfaltuoti, prasčiausia – Alsėdžių, Paukštakių, Žlibinų seniūnijose, kur asfaltuoti tik iki 5 proc. kelių.

6.1.2 lentelė Vietinės reikšmės keliai ir gatvės

Eil. Nr.

Seniūnija

Gyventojų skaičius, žm.

Kelių ir gatvių ilgis, km

T.sk.asfaltuotų gatvių ilgis, km

Kelių remontui lėšos, Lt 2001 m.

Kelių remontui lėšos,Lt 2002 m.

1. Plungės miesto 23155 73,4 52,1 684400 705030 2. Alsėdžių 1508 48,25 1,5 22400 37480 3. Babrungo 2328 70,2 5 38000 63650 4. Kulių 1439 55,1 9,4 25000 42500 5. Nausodžio 3513 100,6 18,1 49600 83760 6. Paukštakių 1501 90,95 2,9 33100 50930 7. Platelių 2452 62,8 5,46 33700 57250 8. Stalgėnų 1238 73,1 4,8 26900 39480 9. Šateikių 2840 109,9 8 45600 86200 10. Žem. Kalvarijos 2526 113 7 43300 71420 11. Žlibinų 1700 122,3 6,2 36500 65300


Esamas kelių tinklas yra patogus pasiekti ŽNP iš kitų Lietuvos vietų ar keliauti parko teritorijoje, aplankant svarbiausius turistinius objektus. Aišku, reiklus keliautojas, galvojantis tik apie savo patogumus, kuris neatsižvelgia į bendrą ekonominį šalies lygį, kuriam nerūpi ekonominis tikslingumas, Plungės rajono keliuose pasigenda tolygiai išsidėsčiusių poilsio aikštelių su gerai įrengtais tualetais, pavėsinėmis ir stalais. Jam trūksta ir patogių privažiavimų prie lankytinų vietų, ežerų,

102

saugomų automobilių aikštelių ir kt. Nepaisant to, ŽNP kasmet aplanko apie 100 tūkstančių turistų iš Lietuvos ir kitų šalių. Kelių būklė jame yra netinkama turizmui plėtoti, ypač dviračių ir pėsčiųjų, ir net kelia grėsmę eismo dalyvių, ypač vietinių gyventojų, saugumui. Dauguma ŽNP kelių yra siauri, duobėti, be kietos dangos, visiškai nėra dviračių takų.

Ypač sudėtinga padėtis yra keliuose aplink Platelių ežerą. Čia įsikūrę pagrindiniai traukos objektai. Tad šioje teritorijoje vasaros metu, ypač savaitgaliais, susidaro dideli turistų srautai ir intensyvus automobilių eismas, nors kai kurios maršruto aplink Platelių ežerą atkarpos nėra pritaikytos net automobilių turizmui: siauri keliai, kartais duobėti, žvyruoti. Ir visiškai nėra sudaryta sąlygų keliauti dviračiais. Nors užsienio šalyse ekologiškai švaraus transporto plėtra saugomose teritorijose yra prioritetinė, ŽNP dviratininkai, tik rizikuodami savo sveikata ir gyvybe ir keldami grėsmę kitiems eismo dalyviams, gali įveikti vieną vertingiausių ir įdomiausių turistinių maršrutų Žemaitijos nacionaliniame parke – aplink Platelių ežerą.

Dėl netinkamos kitų kelių būklės didžiausi turizmo srautai į Žemaitijos nacionalinį parką patenka iš krašto kelio “Mažeikių – Plungės – Tauragės” regioniniais keliais “Pauošniai – Plateliai” ir “Salantai – Plateliai – Alsėdžiai” (reikia pažymėti, jog ir krašto kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė, ypatingai ruožo “Plungė – Rietavas”, techninė būklė yra labai prasta). Tai ne tik didina eismo intensyvumą, kelia grėsmę eismo saugumui, bet ir neskatina vietinės ekonomikos vystymąsi kitose parko dalyse: Žemaitijos nacionaliniame parke jau gana aiškiai pastebima turizmo paslaugų plėtra šalia pagrindinių kelių. Pagrindinės transporto infrastruktūros problemos Plungės mieste yra Dariaus ir Girėno gatvės geležinkelio pervaža,; Plungės miesto gatvių tinkamas sutvarkymas.

Plungės miestą geležinkelio linija Telšiai – Klaipėda dalija į dvi dalis. Šiaurinėje miesto dalyje gyvena apie 5000 gyventojų, veikia pramonės ir prekybos įmonės, į kurias daug darbuotojų važinėja iš miesto centro. Geležinkelio linija nuo Plungės miesto skiria dideles įmones: AB “Minija”, UAB “Plungės Jonis”, AB “Plungės grūdai”, UAB “Palska”, UAB “Žemaitijos agrocentras”, AB “Valda”, UAB “Plungės lagūna” ir kt. Iš viso geležinkelis nuo Plungės miesto skiria daugiau kaip 50 miesto įmonių. Minėtame rajone yra Babrungo pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 440 mokinių. Plungės miesto autobusų stotis yra šalia geležinkelio pervažos ir dauguma išvykstančių ir atvykstančių autobusų kertą geležinkelio ruožą. Dažnai transporto priemonėms tenka ilgai laukti prie uždarytos pervažos dėl traukinių formavimo trukmės. Šiuo metu ruošiamas šios miesto dalies detalusis planas, ruošiamasi dalinti sklypus gyvenamiesiems namams statyti. Tačiau dėl sudėtingo susisiekimo su miesto centru norinčių čia statytis gyvenamuosius namus ar investuoti į verslą nėra daug (motyvuojama tuo, kad neužtikrintas pėsčiųjų saugumas (traukinio sąstatui sustojus, pėstieji lipa per vagonų sujungimus arba lenda po jais), transporto priemones priverstos ilgai laukti arba daryti 5 kilometrų apylanką. Šie veiksniai stabdo šiaurinės miesto dalies plėtrą.

Be to, neišspręsta ir Plungės miesto įmonėms svarbi problema – jau minėto geležinkelio atšaka (1,5 km), kuria galėtų naudotis kelios miesto įmonėms (UAB “Saprega”, UAB “Alfva” ir kt.). Deja, jau kelis metus šia atkarpa nesinaudojama dėl jos susidėvėjimo ir AB “Lietuvos geležinkeliai” nenoro perduoti jo privačių įmonių žinion, nors vietinės įmonės galėtų savo lėšomis šį ruožą sutvarkyti (reikalinga suma – 300 tūkst. Lt) ir užtikrinti pakankamą jo užimtumą (planuojama – iki 50 tūkst. t). Šis ruožas padėtų savo produkciją eksportuojančioms įmonėms plėtoti veiklą.

Kita problema – Plungės miesto gatvių tinkamas būklė. Mieste nepakanka automobilių stovėjimo aikštelių (tiek miesto centre, tiek ir kitose vietose). Reikalingos dar dvi automobilių stovėjimo aikštelės S.Dariaus ir S.Girėno gatvės rajone (po 500 kv.m.). Be kita ko, transporto infrastruktūros plėtrą stabdo naudojamas pasenęs 1988 – 1989 metų miesto generalinis planas.

103

Svarbią reikšmę transporto sistemoje vaidina viešasis transportas. Viešojo transporto paslaugas Plungės rajone teikia savivaldybei priklausanti SPUAB “ Plungės autobusų parkas “, turinti 17 autobusų, bei kelios privačios įmonės, turinčių 29 autobusus bei mikroautobusus. Tačiau turimas autobusų parkas nebetenkina besikeičiančių verslo sąlygų, kokybinių reikalavimų. 2001 metais Plungės rajone buvo pervežta 0,4 milijono keleivių. Rajono savivaldybė dotuoja nerentabilius maršrutus viešojo transporto paslaugas teikiančioms įmonėms. Žinoma, nagrinėti geležinkelių, automobilių kelių plėtrą ir tobulinimą šio darbo rėmuose šio regiono ribose metodiškai būtų nekorektiška dėl to, jog geležinkelių ir magistralių bei krašto auto kelių tiesimas bei moderninimas yra visos valstybės reikalas. Šių transporto magistralių požiūriu, atskiro regiono socialinis bei ekonominis vystymasis tik seka kelių plėtrą. Vertinant esamą situaciją, patvirtintus nacionalinius dokumentus artimiausiu metu Plungės rajone ryškesni pasikeitimai magistralinių bei krašto kelių tinklo plėtime nėra numatyti. Be to, vietinių kelių tinklo plėtojimas priklauso nuo atskirų gamybinių, kultūrinių ir kitų transporto traukos objektų reikšmės. Dėl to vietinių kelių tinklo tobulinimo patikimas investicijų poreikio prognozavimas gal būti atliekamas jau apsisprendus investuoti lėšas į atskirus gamybinius ar kitus objektus arba bent paraleliai su šiuo apsisprendimu, o tai galima atlikti tik esant paruoštiems konkrečių objektų investiciniams projektams.

2.6.2. Inžinerinis aprūpinimas Šiame skyriuje nagrinėjama elektros energijos, dujų, vandens, šilumos energijos tiekimo

infrastruktūra, pastarųjų metų tendencijos bei perspektyvos.

2.6.2.1. Šilumos energijos tiekimo infrastruktūra Vandens ir šilumos tiekimo funkcijos Savivaldos įstatymu yra priskirtos savivaldybėms. Iš praeities paveldėtas Lietuvos energetikos ūkis pasižymi didelės galios energetikos įmonėmis,

centralizuotu valdymu ir žemu efektyvumu. Tai iš dalies būdinga ir Plungės rajono energetikai, kurios pertvarkymas ir modernizavimas pareikalaus didelių investicijų. Todėl regiono energetikos problemos yra panašios į analogiškų Lietuvos kaimo rajonų problemas. Tai energijos tiekimo stabilumo ir prieinamumo užtikrinimas bei efektyvaus energijos naudojimo plėtra.

Plungės rajoną šiluma aprūpina SP UAB “Plungės šilumos tinklai”, kurioje dirba 72 darbuotojai. 2001 m. SP UAB “Plungės šilumos tinklai” turėjo 6388 abonentus, iš jų 6300 – gyventojai ir 88

įmonės. 2001 m. SP UAB “Plungės šilumos tinklai” vartotojams pateikė 62,979 GWh šilumos energijos ‐ 12 proc. mažiau negu 1999 metais. Įmonių ir organizacijų šilumos energijos sunaudojimas 2001 m. sumažėjo 27,5 proc. lyginant su 1999 m. 2001 m. gyventojams teko 78,93 proc. suvartojamos šilumos energijos.

Materialinių investicijų suma pagal investavimo paskirtį 1999 ‐ 2001 metais pateikta 6.2.1 paveiksle.

104

6.2.1 pav. Materialinių investicijų suma pagal investavimo paskirtį 1999‐2001 metais.

Šaltinis: SP UAB “Plungės šilumos tinklai”

Investicijos į įrangos ir technologijų atnaujinimą bei statybas 1999 metais sudarė 5,14 mln. Lt., o

2001 metais tiktai 209 tūkst. Lt. Matome, kad didžioji dalis investicijų buvo skirta technologijų tobulinimui ir naujų įdiegimui (pastočių automatizavimas ir pan.).

SP UAB “Plungės šilumos tinklai” įrangos nusidėvėjimas 2001 metais siekė 12,3 proc., pastatų – 62,1 proc. 1999 metais atitinkamai 22,5 proc. ir 57,2 proc. Sumažėjusį įrangos nusidėvėjimą lėmė vykdomi renovacijos darbai.

SP UAB „Plungės šilumos tinklai“ teikiamos šilumos energijos kaina visiems vartotojams yra vienoda – 13,2 ct/kWh. Šis tarifas, nesikeitęs nuo 1999 metų, yra panašus kaip ir kitose šalies savivaldybėse. Pavyzdžiui, Brangiausia šiluma yra Skuode, kur vartotojui tenka mokėti po 18 ct/kWh. Pigiausia šiluma Klaipėdoje – 10,69 ct/kWh. Klaipėdos atvejis gerai žinomas. Vietos savivaldybės sprendimais pavyko pasiekti, kad vartotojas šilumos ūkiui sumokėtų už visą į namą patiektą šilumą. Tokiuose miestuose kaip Skuodas, Telšiai, Kretinga, Kelmė šiluma brangi, nes įmonės yra mažos ir labai sunku sumažinti savikainą. Mažam pirkėjui ir kuras, ir medžiagos daug brangesnės nei didelei įmonei, kuri gauna didesnes nuolaidas.

Didelėms įmonėms lengviau reaguoti į kuro kainų pokyčius, jos turi galimybę pasistatyti pigiu kuru, pavyzdžiui, medžio drožlėmis, kūrenamas katilines. Tai išlygina dėl mazuto, dujų, elektros energijos kainų šuolių patiriamus nuostolius. Be to, stambiomis įmonėmis labiau pasitiki bankai. Dažnai prireikus pasiskolinti pinigų apyvartinėms lėšoms, nė savivaldybės garanto nereikia.

Įmonės veikla 1999‐2001 metais buvo pelninga. 1999 m. SP UAB “Plungės šilumos tinklai” gavo 718 tūkst. Lt pelno (6,76 proc. visų pajamų), kai tuo tarpu 2001 m. pelnas dėl mažėjančių pajamų siekė tik 5 tūkst. Lt.

Didžiausia SP UAB „Plungės šilumos tinklai“ problema yra vartotojų įsiskolinimai. Vartotojų skolos 2002 m. spalio 1 dieną buvo 1,49 mln. litų. Iš jų 86,56 proc. buvo skolingi gyventojai, 9,49 proc. valstybinės įmonės ir 3,95 proc. savivaldybė. Gyventojų įsiskolinimai nuo 1999 m. vis didėja ir 2002‐jų metų spalio 1 dieną pasiekė 1,29 milijono litų. Didžiausią dalį (93,46 proc.) sudaro ilgalaikiai (virš 6 mėnesių) gyventojų įsiskolinimai.

Šalies ir užsienio patirtis rodo, jog naudingiausia išsaugoti municipalinį šilumos ūkio valdymo modelį, kaip Skandinavijos šalyse. Vartotojams yra sudarytos sąlygos gauti lengvatines paskolas šilumos punktams modernizuoti, o tiekėjai pamažu modernizuoja technologijas ir pigina šilumos gamybą.

Siekdami aukščiau minėto tikslo šilumos gamintojai planuoja atlikti šiuos renovacijos ir plėtros darbus: Mačernio g. katilinėje RK‐1 planuojama montuoti kogeneracinis DEUDZ firmos 350 kW galingumo įrenginys; Šilumos trasoje, jungiančioje RK‐2 su Dariaus ir Girėno gatvės gyvenamų namų

103 106

4240

590311

0

1000

20003000

4000

5000

Įrangai Technologijoms Statybaitū

kst.

Lt 19992001

105

kvartalu, antžeminiai vamzdynai 2Dx273 mm planuojami keisti į požeminės trasos vamzdynus 2Dx219 mm, panaudojant iš anksto izoliuotus vamzdžius; Jucio g. esami magistraliniai ∅300 ir ∅150 vamzdynai planuojami keisti į mažesnio diametro vamzdynus. Be to numatoma, jog ateityje Stoties – Birutės gatvių katilinės K‐1, K‐2, K‐3, K‐4, K‐5, K‐6 dirbs atskirai savo vartotojų grupėms, todėl šiose katilinėse tikslinga atlikti derinimo darbus, siekiant sumažinti minimalią katilų galią vasaros periodu.

Apibendrinus aukščiau pateiktą informaciją, išryškėja pagrindinės šilumos ūkio Plungės rajone problemos. Tai vėluojantys vartotojų atsiskaitymai (ypatingai gyventojų), perspektyvinio detalaus Plungės rajono elektros, dujų, šiluminių tinklų ir vandentiekio trasų plano nebuvimas, savavališkai nuo šilumos tinklo atsijungiantys vartotojai.

2.6.2.2. Vandens tiekimo infrastruktūra

Vertinant šalies vandens tiekėjų veiklą 2001 metais (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos informacija), matyti, jog pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į paslaugų kokybę ‐ didžiausios investicijos panaudotos nuotekoms valyti ir geriamojo vandens kokybei gerinti. Iš viso investicijos į vandens ūkį praėjusiais metais sudarė apie 60 milijonų litų. Tačiau, jų nepakanka – manoma, jog, siekiant nustatytu laiku įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus bei padidinti paslaugų plėtrą, metinės investicijų apimtys turėtų dvigubėti. Pažymėtina, jog ES planuoja padengti 50 proc. visų investicijų poreikių, tačiau kitą pusę paslaugų teikėjai turi rasti patys, tačiau tai turės didelės įtakos vandens paslaugų kainai. Skaičiuojant investicijų poreikius ir galimybes, projekto gyvybingumas vertinamas ir pagal vartotojų mokumo galimybes. Tarptautinės finansinės institucijos nurodo, kad gamtosaugos investiciniai projektai tampa rizikingi, kai mokėjimai už vandens paslaugas viršija 4‐5 proc. šeimos pajamų.

Pagrindinių 43 vandens tiekėjų (be Akmenės ir Zarasų bendrovių) 2001 metų veiklos pajamos sudarė 294,5 mln. litų ir buvo tik 1 proc. didesnės nei 2000 metais. Tačiau lyginant su 2000 metais, pelningai metus baigusių bendrovių skaičius išaugo nuo dviejų iki septynių. Pagrindinių vandens tiekimo bendrovių metinis rezultatas buvo – 17,1 mln. Lt nuostolio (2000 metais ‐ 22,2 mln. Lt nuostolio). Pagrindinėmis nuostolingos veiklos priežastimis laikomos neoptimalios investicijos, mažėjančios pardavimų apimtys, pavėluotai nustatytos kainos. Tačiau mažėjantis nuostolis rodo, kad dalis įmonių jau pradėjo rengti ir įgyvendinti sąnaudų mažinimo programas.

Nuo 1999 metų pradžios vidutinė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina pagrindinėse Lietuvos vandens įmonėse didėjo netolygiai: 1999 metais – 10,8 proc., 2000 metais – 5,2 proc., 2001 metais – 8,5 proc.

Jei 2000 metais svarbiausia kainų augimo priežastis buvo pavėluotas kainų peržiūrėjimas, tai 2001 metais – sąnaudų didėjimas (didėjo apie 10 proc.), kurį sąlygojo Zarasų, Vilniaus, Kalvarijų, Birštono, Varėnos bendrovių naujų pajėgumų (daugiausia dėl aplinkosaugos) įvedimas. Nevertinant minėtų įmonių įtakos, daugelio nagrinėtų smulkių įmonių sąnaudos 2001 metais mažėjo vidutiniškai 13 proc. ir pagrindinė kainų didėjimo priežastis buvo pardavimų arba vandentvarkos ūkio įrenginių panaudojimo mažėjimas: vandens gavybos įrenginių panaudojimas sumažėjo vidutiniškai 3 proc., o nuotekų valymo įrenginių – 4 proc.

2001 metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos suderintos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos padidėjo vidutiniškai 27 proc.: įmonių, kurios kreipėsi su prašymais, vidutinė kaina buvo 2,80 Lt už kub.m, naujai suderinta vidutinė kaina – 3,56 Lt už kub.m. Nagrinėjant kainų didėjimo pokyčius pagal veiklos rūšis, vandens tiekimo kaina 2001 metais padidėjo 15 proc. (2000 m. ‐

106

13 proc.), o nuotekų tvarkymo – 40 proc. (2000 m. ‐ 36 proc.). Šios tendencijos nesikeičia nuo 1999 metų, nes pagrindinės investicijos pastaraisiais metais taip pat buvo sukoncentruotos į nuotekų valymą.

LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (LR AM ŠRAAD) Plungės rajono agentūros duomenimis 2001 m. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje paimta 1698 tūkst. m3 vandens, iš jų didžioji dalis ‐ 1525 tūkst. m3 (90 proc. viso kiekio) paimta iš požeminių vandens šaltinių. Suvartota 1239 tūkst. m3 , kas sudaro 73 proc. viso paimto vandens kiekio. Požeminio vandens suvartota apie 70 proc. nuo viso išgauto požeminio vandens kiekio.

2001 m. pramonės reikmėms suvartota 409 tūkst. m3 (33 proc. viso suvartoto kiekio), ūkio ir buities reikmėms – 830 tūkst. m3 (67 proc.).

Vandens nuostoliai sudaro 450 tūkst. m3 t.y. 27 proc. nuo bendrojo paimto vandens kiekio. Lietuvoje vidutiniškai tokie nuostoliai sudaro tik apie 1,3 proc. Mažeikių ir Telšių rajonuose šie nuostoliai yra panašūs, nors šiek tiek mažesni ‐ apie 25 proc. Lyginant su kitais Telšių apskrities rajonais, Plungės rajonas yra trečioje vietoje pagal paimto ir sunaudoto vandens rodiklius. Daugiausia vandens sunaudojama Mažeikių rajone – net 3,7 kartų daugiau, o Telšių rajone ‐ apie 1,3 kartų daugiau nei Plungės rajone.

Pastebimas Plungės rajone paimto ir sunaudojamo vandens kiekio svyravimas per pastaruosius penkerius metus atspindi priklausomybę nuo gamybos pokyčių. Galima prognozuoti, kad ši priklausomybė nulems ir vėlesnius paimto ir sunaudojimo vandens kiekius (8.2.2 pav.).

6.2.2 pav. Plungės rajone paimto ir suvartoto vandens kiekiai 1997‐2001 metais.


LR AM ŠRAAD Plungės rajono agentūros 2001 metų duomenimis Plungės rajone buvo eksploatuojami 152 gręžtiniai šuliniai, priklausantys įvairiems naudotojams. Centralizuotoms vandens tiekimo įmonėms priklausančių šulinių būklė yra gera, žemės ūkio bendrovėms ir kitoms įmonėms bei organizacijoms priklausančių šulinių būklė yra gera ir patenkinama.

Plungės rajone visi miestai ir kai kurios gyvenvietės aprūpintos centralizuota geriamo vandens tiekimo sistema, kuria tiekiamas vanduo apie 60 proc. Plungės rajono gyventojų. Centralizuotos vandens tiekimo sistemos vamzdynų ilgis yra apie 77 km., kuriais per parą vartotojams pateikiama apie 2,7 tūkst. m3 vandens. Geriamajam vandeniui naudojamas tik požeminis vanduo. Atliekamas nuolatinis geriamo vandens kokybės monitoringas, pagal kurio rezultatus šio vandens kokybė 100 proc. atitinka respublikos higienos normą HN 24:1998 “Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra”, kuri buvo patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 28 d. įsakymu nr. 684 . Į šį normatyvinį dokumentą buvo perkelti Europos Sąjungos Direktyvos 80/778/EEC reikalavimai. Centralizuotos vandens tiekimo sistemos būklė Plungės rajone yra patenkinama, per metus užfiksuojama apie 10 gedimų pastatų viduje ir 2 – skirstomuosiuose vandentiekio tinkluose.

2647

1796

2200

1698

2321

1658

2030

1525

2243

1444 14941239

2130

1306 13241067,5

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

1997 1999 2000 2001

tūks

t. m

3/m

etus

Bendras paimto vandens kiekis Iš jo: iš požeminių vandens šaltiniųBendras suvartoto vandens kiekis Iš jo: iš požeminių vandens šaltinių

8

107

Plungės rajone vanduo tiekiamas ir nuotėkos šalinamas centralizuotai, aptarnaujant SP UAB “Plungės vandenys”. Pagrindinė įmonės veikla ‐ šalto geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas. Įmonėje dirba 82 darbuotojai.

Pagrindiniai šios veiklos rodikliai pateikti 6.2.1 lentelėje. 6.2.1 lentelė

Vandentiekio ir nuotekų šalintuvų veiklos pagrindiniai statistiniai rodikliai. Rodiklis Mato vnt. 1997 1999 2001

Patiekta vandens vartotojams, iš viso tūkst.m3

(proc. lyginant su

1997 m.)

974,9 (100)

708,2 (72,6)

663,0 (68,0)

t.sk gyventojams tūkst.m3

(proc. lyginant su

1997 m.)

641,9 (100)

485,7 (75,7)

459,8 (71,6)

Pašalinta nuotekų tūkst.m3

(proc. lyginant su

1997 m.)

955,2 (100)

725,6 (76,0)

723,7 (75,8)

Šaltinis: SP UAB “Plungės vandenys” Dėl pažangesnių technologijų, apskaitos priemonių naudojimo, pagerėjusios santechninės

įrangos ir kitų rodiklių visų vartotojų grupių suvartojamo vandens 2001 metais lyginant su 1997 metais kiekis smarkiai mažėja. Lyginant su 1997 m. patiekto vandens vartotojams kiekis sumažėjo daugiau nei 32 proc. (arba 311,9 tūkst. m3), gyventojams – 28,4 proc. (arba 182,1 tūkst.m3).

2001 m. įmonė aptarnavo 8372 vartotojus. Priešingai nei vandens vartojimas, abonentų skaičius pamažu auga ‐ 2001 m. jų buvo beveik 25 proc. daugiau nei 1997 m. Vartotojų struktūra bei vandens suvartojimas pagal vartotojų rūšis 1997‐2001 metais pateikiami 6.2.3 paveiksle.

6.2.3 pav. Vartotojų struktūra bei vandens suvartojimas, tūkst. m3. Šaltinis: SP UAB “Plungės vandenys”

Daugiau nei 69 proc. suvartojamo vandens 2001 m. teko gyventojams, apie 31 proc. suvartoja

įmonės ir organizacijos.

641,95

485,684

459,76

332,929

222,552

203,201

0 100 200 300 400 500 600 700

1997

1999

2001

Gyventojai Įmonės, organizacijos

108

6.2.4 pav. Materialinių investicijų suma pagal investavimo paskirtį 1997‐2001m.

Šaltinis: SP UAB “Plungės vandenys” Investicijos į įrangos ir technologijų atnaujinimą bei statybas 1997 m. sudarė 100 tūkst. Lt., 1999

m. – 385 tūkst. Lt. ir 2001 m. – 223 tūkst. Lt. Taigi pastaraisiais metais įmonės įranga yra vis atnaujinama. Įmonė didžiąją dalį savo materialinių investicijų finansuoja pati (1997 m. – 64 proc., 1998 m. – 95 proc., o 2001 m. – 86 proc.), dalį valstybės lėšomis (atitinkamai 36, 5 ir 14 proc. įmonės darytų materialinių investicijų). Kreditinių institucijų lėšomis įmonė nesinaudojo.

SP UAB “Plungės vandenys” 2001 m. įrangos nusidėvėjimas siekė 30 proc., pastatų – 80 proc.. Vidutinė vandentiekio tinklų eksploatacijos trukmė 10 ‐ 25 metai. 2001 metais naujesni kaip 10 metų vandentiekio tinklai sudarė 5,78 proc. viso tinklo arba 2,386 km. Didžiąja dalį sudaro 10‐25 metų senumo vandentiekio tinklai – 27 km. arba 65,4 proc. viso tinklo.

Įmonės veikla 1997‐2001 m., kaip ir kituose šalies rajonuose, buvo nuostolinga. Finansiniai rezultatai pateikiami žemiau pateiktame 6.2.5 paveiksle.

6.2.5 pav. Įmonės veiklos finansiniai rezultatai 1997‐2001 metais. Šaltinis: SP UAB “Plungės vandenys”

Pastaraisiais metais nuostoliai mažėjo ‐ 2001 m. nuostoliai buvo 25 proc. mažesni nei 1997 m.

Priešingai, gyventojų įsiskolinimai auga ‐ 2002 m. spalio mėnesį gyventojų įsiskolinimas SP UAB “Plungės vandenys” buvo 336,3 tūkst. litų, kai 2002 metų pradžioje šis įsiskolinimas siekė 276,8 tūkst. litų.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos Plungės rajone, priešingai nei bendrai šalyje, paskutiniais metais nekito ir buvo vieni mažiausių respublikoje – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina siekia 3,21 Lt, iš kurių 1,27 vandens tiekimas ir 1,97 – nuotekų tvarkymas. (respublikoje atitinkamai 3,51 Lt (1,57 Lt ir 1,97 Lt).

-302

-264

-226

-350 -300 -250 -200 -150 -100 -50 0

1997

1999

2001

tūkst. Lt

109

Pagal geriamojo vandens direktyvos bei LR Geriamojo vandens įstatymo reikalavimus Plungės rajono savivaldybėje turi būti sukurta gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu bei informavimo sistema ekstremalių situacijų atveju.

Nepaisant tam tikrų neigiamų tendencijų, ateityje planuojama įgyvendinti “Nemuno upės žemupio baseino bendrą investicijų planą”, kuris apims Plungės miesto, Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos, Narvaičių, Stalgėnų, Platelių, Kulių ir Šateikių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektus;

Apibendrinus galima teigti, jog, priešingai nei respublikoje, šiame rajone jau keletas metų nedidėja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos. Dar daugiau – jos yra vienos mažiausių respublikoje. Nepaisant šių, atrodytų, teigiamų veiksnių, geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo apimtys mažėja (dėl pažangesnės pramonės technologijos, pagerėjusios santechninės įrangos ir kitų veiksnių), dėl to auga vandens savikaina. Didėjantys vartotojų įsiskolinimai, teritorijos bendrojo plano nebuvimas sumažina galimybes renovuoti technologinius įrengimus bei vandentiekio tinklus.

2.6.2.3. Elektros ir dujų tiekimo infrastruktūra

Plungės rajoną elektros energija aprūpina AB “Klaipėdos elektros tinklai”, Vakarų skirstomieji tinklai filialas. Šios įmonės pagrindinė veikla yra elektros energijos tiekimas, pardavimas, elektros tinklų eksploatacija, remontas, elektros energijos apskaitos sistemų įdiegimas bei jų eksploatacija.

Per apskrities teritoriją nutiestas dujotiekis ir jo atšakos į pagrindinius apskrities miestus, išskyrus Mažeikių miestą. Atokesnių vietovių gyventojai naudoja suskystintas dujas. Dujofikuota ir elektrinėmis viryklėmis aprūpinta 84,0 proc. butų ir individualių gyvenamųjų namų.

Plungės rajoną dujomis aprūpina AB Plungės dujų ūkis, Šiaurės dujos filialas. Šios įmonės pagrindinė veikla yra dujų tiekimas, pardavimas, dujų tinklų eksploatacija, remontas, dujų apskaitos sistemų įdiegimas bei jų eksploatacija.

Kadangi AB “Klaipėdos elektros tinklai”, Vakarų skirstomieji tinklai filialas ir AB Plungės dujų ūkis, Šiaurės dujos filialas yra nepavaldžios Plungės rajonui, tai plačiau nagrinėjamos nebus.

2.7. Žemės ūkis, žuvininkystė ir miškų ūkis Šiame skyriuje nagrinėjama žemės ūkio ir kaimo, žuvininkystės bei miškų ūkio Plungės rajone tendencijos bei perspektyvos, lyginant jas su kitais Telšių apskrities bei šalies administraciniais teritoriniais vienetais.

2.7.1. Ekonominės veiklos struktūra

Bendroji tendencijos Lietuvoje. Dėl susiklosčiusių istorinių ir geopolitinių sąlygų žemės ūkis Lietuvoje turi didesnę ekonominę ir socialinę reikšmę negu kaimynėse bei ES valstybėse. Todėl šalyje minėtas sektorius atlieka svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją bei yra vienas iš prioritetinių ūkio šakų.

Nors pastaraisiais metais šis sektorius vis mažiau įtakos turi šalies ekonomikai, jis tebėra gana svarbus. Kaimo vietovėse gyvena apie 30 proc. gyventoju, Lietuvos žemės ūkyje yra keturis kartus daugiau dirbančiųjų, nei ES šalyse. Tokį dirbančiųjų žemės ūkyje skaičių lėmė ne tik istoriškai susiklosčiusi agrarinė ūkio kryptis ir didelis skaičius kaimo gyventojų, bet ir reformos metu susiformavę smulkūs ūkiai, bedarbystė, menkas darbo našumas. Vis didėjantis nedarbas mieste privertė dalį kitų

110

sričių darbuotojų ieškotis pigesnio pragyvenimo būdų kaime, susigrąžinti paveldėtą žemę ar įsidarbinti ūkininkų ar žemės ūkio įmonėse. Dėl to kaimo problemos tampa labai reikšmingos bei problematiškos ir socialiniu požiūriu. Visos šios šalies žemės ūkio problemos būdingos ir Plungės rajonui.

Nenašus žemės ūkis neįstengia atlaikyti konkurencijos, todėl pastaruosius penketą metų absoliučiai ir santykinai mažėjantis užimtųjų skaičius yra natūralus reiškinys. 2001 m. užimtųjų žemės ūkyje sumažėjo 44 tūkst. žmonių ir sudarė 270 tūkst., šioje srityje dirbo 17,7 proc. visu užimtųjų šalies ūkyje (2000 m. – 19,7 proc.). Kita vertus, darbo našumo didėjimo tempai nebuvo pakankamai spartus, žemdirbių nelepino ir nekokios praėjusių metu oro sąlygos, todėl 2001 m. žemės ūkyje sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis sumažėjo 6,9 proc. Tai buvo blogiausias rodiklis iš visu pagrindinių ekonominės veiklos rūšių. Atitinkamai žemės ūkio indėlis į šalies BVP sumažėjo iki 7 proc., nors prieš penkerius metus jis sudarė beveik 13 proc.

1998–2000 m. pablogėjo ir augalininkystės, ir gyvulininkystės rodikliai. Išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais augalininkystes produkcijos apimtis sumažėjo dar 5,5 proc. ir vertinama 2550 mln. Lt, o gyvulininkystės rodiklis ūgtelėjo 15,2 proc. iki 2050 mln. Lt.

Miškininkyste taip pat plėtojosi – jos bendrovių pajamos per metus padidėjo 7,2 proc. Augalininkystės ir gyvulininkystės rodiklius galiojusiomis kainomis „išpūtė” produkcijos kainų

kilimas, kurį savo ruožtu lėmė intensyvus maisto produktų eksportas ir blogas metų derlius. Augalininkystės produkcija palyginamosiomis kainomis 2001 m. sumažėjo net 13 proc., o

gyvulininkystės – 1 proc. Praėjusiais metais menki buvo visų pagrindinių augalų grupių derliai, išskyrus cukrinius runkelius. Grūdų surinkta 12 proc., rapso – 20 proc., daržovių – 2 proc., o bulvių ir linų pluošto – net 41 proc. ir 44 proc. mažiau nei 2000 m.

Gyvulininkystes rezultatai buvo geresni. Mėsos (gyvojo svorio) pernai gauta 8 proc. mažiau, tačiau pieno primelžta 4 proc., o kiaušinių surinkta 6 proc. daugiau nei 2000 m.

Pastaruoju metu sparti žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra ir išaugusios produkcijos kainos sudarė palankias sąlygas žemės ūkiui „stotis ant kojų”, todėl 2002 metų pirmąjį ketvirtį žemdirbiai pagamino maždaug 7 proc. daugiau produkcijos nei atitinkamą 2001 m. laikotarpį. Galima tikėtis, jog po keletą metų trukusio nuosmukio žemės ūkyje bus sukurta daugiau pridėtines vertės nei 2001 m. Optimizmo teikia ir pagyvėjęs agrarinių investicijų procesas – 2001 m. į žemės ūkį investuota 56 proc. daugiau lėšų nei 2000 m.

Plungės rajono žemės ūkio sąlygų apibūdinimas. Plungės rajono teritorija išsiskiria savita dirvožemių sudėtimi ir danga, reljefo ir kitais gamtos sąlygų ypatumais, sąlygojančiais regioninę žemės ūkio specializaciją ir ūkininkavimo būdus. 51,7 proc. rajono teritorijos tenka žemės ūkio naudmenoms.

Didžioji regiono teritorijos dalis priklauso Žemaičių aukštumos dirvožeminiam rajonui, kuriame vyrauja priesmėliai. Tai rūgštūs (pH – 4,5‐5,5) dirvožemiai, bendras žemės našumo balas siekia 32,1 balo. Reljefas kalvotas ir banguotas. Orai čia vėsesni, tačiau vegetacijos periodą sąlyginai veikia jūros artumas. Tai lemia neblogas pievų ir ganyklų vegetacijos sąlygas. Ariamojoje žemėje intensyviai pasireiškia dirvožemių defliacija.

111

7.1.1 lentelė Defliacijai pavojingų plotų pasiskirstymas Lietuvos administraciniuose rajonuose (ištrauka)

Defliacijai pavojingų dirvožemių plotai Administracinis rajonas

Administraciniame rajone ha proc. Nuo respublikos ploto, proc. Plungės 10188 6.00 0.15 Mažeikių 6633 6.60 0.10 Telšių 28827 19.70 0.44 Kupiškio 1881 1.70 0.03 Joniškio 432 0.37 0.01 Tauragės 48501 41.40 0.74 Iš viso Lietuvoje 1235028 x 18,9 Šaltinis: Statistikos departamentas

Pagal teritorijos sąlygas rajonas priklauso mišrių rajonų tipui, labai nederlingų žemių potipiui. Pagal Lietuvos Respublikos Bendrojo plano nuostatas, Plungės rajonas patenka į Žemaitijos kalvyno zoną, kur numatoma ne tik intensyvi tradicinė žemės ūkio gamyba, bet ir alternatyvių veiklų kaime plėtojimas. Dėl didelės dirvožemių ir reljefo įvairovės, žemės ūkio naudmenų kokybė netolygi. Šalia derlingų naudmenų gausu ir mažo našumo naudmenų plotų. Mažo našumo (iki 32 balų) žemės ūkio naudmenos regione sudaro rajone net 61,9 proc. (žr. 7.1.2. lent.)

7.1.2 lentelė Žemės ūkio naudmenos, įvertintos 32 balais ir mažiau

Apskritys ir savivaldybės Plotas, tūkst. ha Dalis žemės ūkio naudmenose, proc.

Plungės rajono savivaldybė 35357 61,9 Telšių rajono savivaldybė 43199 56,7 Mažeikių rajono savivaldybė 3687 5,0 Rietavo savivaldybė 141 61,9 Telšių apskritis 82384 35,9 Kupiškio rajono savivaldybė 8594 13,8 Joniškio rajono savivaldybė 504 0,6 Tauragės rajono savivaldybė 7931 13,2 Lietuva 651175 19,4

Šaltinis: Statistikos departamentas Tai sudaro ypatingą rajono išskirtinumą žemės ūkio gamybos plėtros požiūriu, nes daugumoje

teritorijų tradicinė žemdirbystė mažai konkurencinga. Žemės ūkinė veikla Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Parkas užima 21700 ha plotą,

čia gyvena apie 3000 gyventojų. Čia ribojama ūkinė veikla, kenkianti aplinkai ir nesusijusi su nacionalinio parko funkcijomis. Siekiama, kad bet kokia ūkinė, rekreacinė bei kita veikla iš esmės nekeistų Žemaitijos nacionalinio parko unikalaus kraštovaizdžio.

Priklausomai nuo teritorijos gamtinio potencialo, ūkinio įsisavinimo ir kultūros paveldo objektų gausos, parkas suskirstytas į 90 teritorinių funkcinių kompleksų, kurie sąlygiškai skirstomi į 12 grupių. Ūkinė zona, kur leidžiama tam tikra žemės ir miškų ūkio veikla, 35 proc. parko ploto.

Ūkinė veikla nacionalinio parko teritorijoje yra reglamentuojama įstatymais, visų pirma, Saugojamų teritorijų įstatymo, bei kitų normatyvinių aktų nuostatomis. Pagal „Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemą“, priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 04 28 nutarimu Nr. 415, yra nustatyti Žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai. Pagal reglamentų reikalavimus, atsižvelgiant į konkrečią agrarinę teritoriją, numatyti įvairūs apribojimai. Pavyzdžiui,

112

ekosistemų apsaugos agrarinėms teritorijoms nustatyti šie apribojimai: turi būti išlaikomas tradicinis istoriškai paveldėtas agroekosistemos pobūdis; draudžiama statyti stambias fermas (daugiau kaip 50 galvijų), šiltnamius (daugiau kaip 60 kv. metrų), trąšų, chemikalų ar naftos produktų sandėlius (daugiau kaip 10 tonų); neleidžiama apsodinti ar transformuoti į kitas naudmenas natūralių pievų bei ganyklų; draudžiama naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus.

Visi čia paminėti ir dar daug kitų apribojimų sudaro tam tikrus nepatogumus čia gyvenantiems žmonėms, nes draudžia intensyvią, duodančią pakankamai pajamų pragyvenimui, ūkinę veiklą. Rekomenduojamos veiklos reikalauja gana didelių investicijų, visų pirma, pačių ūkininkų sodybų pertvarkymui, antra, alternatyvių leistinų veiklų infrastruktūrai įrengti, trečia, aplinkos patrauklumui palaikyti. Todėl nacionalinio parko teritorijoje gyventojų ekonominės veiklos plėtrai skatinti būtina ženkliai didesnė, negu vidutiniškai, investicinė ir pajamų palaikymo parama.

Plungės rajono kaimiškumas ir agrariškumas. Kaimo vietovės yra integruota Plungės rajono teritorijos sudėtinė dalis, turinti savitą urbanistinę, demografinę, ūkinę ir socialinę sanklodą. Kaimo vietovių teritorijos sudaro 97,9 proc. viso rajono žemės fondo. Mažesnį urbanizacijos laipsnį lemia didelių miestų ir pramonės įmonių nebuvimas šiame regione. Rajono gyventojai sudaro 24,2 proc. visų apskrities gyventojų. Pagal teritoriją ir gyventojų skaičių Plungės rajonas užima trečią vietą apskrityje. Kaimo gyventojų dalis čia žymiai viršija šalies vidurkį (žr. 7.1.3 lent.).

7.1.3 lentelė Plungės rajono kaimiškumo lygis

Pavadinimas Kaimo

gyventojų dalis, proc.

Plungės r., lyginant su atitinkamo regiono

Tankumas, gyv./kv. km

Plungės r., lyginant su atitinkamo regiono

Plungės r.* 48,8 100,0 16,5 100,0 Telšių r. 40,3 121,1 17,1 96,5 Mažeikių r. 26,2 186,3 16,7 98,8 Telšių apskr. 38,1 128,1 16,7 98,8 Kupiškio r. 59,7 81,7 14,4 114,6 Joniškio r. 57,3 85,2 17,1 96,5 Tauragės r. 36,8 132,6 17,4 94,8 Lietuva 31,8 153,5 18,1 91,2 *Kartu su Rietavo savivaldybe Šaltinis: Statistikos departamentas

Skirstant regionus pagal kaimiškumą naudojant OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) metodiką, Plungės rajonas gali būti priskirtas subalansuotiems regionams. Plungės rajonas pasižymi gausiais kaime gyvenančios darbo jėgos ištekliais. Regionas pasižymi geresniais negu vidutiniai šalyje kaimo gyventojų demografiniais rodikliais. Čia gyventojai sėslesni, geresnė gyventojų sudėtis pagal amžių. Visa tai lemia, kad kaimo gyventojų tankumas yra didesnis negu vidutiniškai šalyje.

Nesant kaime ekonominės veiklos įvairovės ir esant ribotoms darbo jėgos migracijos į miestus galimybėms, vyraujančią kaimo darbingų gyventojų dalį absorbuoja žemės ūkis. Tam žemės išteklių potencialas regione yra nepakankamas ‐ jeigu vidutiniškai šalyje vienam kaimo gyventojui vidutiniškai tenka 2,97 ha žemės ūkio naudmenų, iš jų 2,5 ha ariamosios žemės, tai Plungės rajone – atitinkamai 2,84 ir 2,27 ha. Šį potencialą dar mažina prastesnė žemės kokybė ir mažesnė negu vidutiniškai šalyje ariamosios žemės dalis.

113

Apsirūpinimą žemės ištekliais tiksliau parodo jų plotai, tenkantys vienam užimtajam žemės ūkyje. Tokiam užimtajam Plungės rajone tenka 9,12 ha žemės ūkio naudmenų ir 7,32 ha ariamosios žemės, kai vidutiniškai šalyje atitinkamai 9,86 ir 9,29 ha. Taigi ir pagal šiuos rodiklius apsirūpinimas žemės ištekliais yra blogesnis negu vidutiniškai visoje šalyje ir negali absorbuoti visos kaime gyvenančios darbo jėgos. Plungės rajone (ir visoje apskrityje) tai ypač aktualu.

Žemės ūkio naudmenomis užimta 51,7 proc. visos rajono teritorijos. Tai 1,7 punkto mažiau negu vidutiniškai šalyje, o tarp kitų apskrities rajonų ‐ tai pats žemiausias rodiklis. Žemės ūkio naudmenų dalį, kartu ir apskrities agrariškumą, lemia miškų bei vandens telkinių pasiskirstymas bei urbanizacijos lygis.

Žemės ūkio naudmenų sudėtyje čia vyrauja ariama žemė, tačiau jos dalis skiriasi tiek nuo kitų apskrities rajonų, tie nuo šalies vidutinio lygio (žr. 7.1.4. lent.).

7.1.4 lentelė Žemės ūkio naudmenų struktūra 2002 m. sausio 1 d., proc.,

Apskritys, savivaldybės Ariamoji žemė Pievos ir ganyklos Sodai ir uogynai

Plungės rajono savivaldybė 81,2 17,6 1,2 Mažeikių rajono savivaldybė 91,6 7,1 1,3 Rietavo savivaldybė 75,5 23,8 0,7 Telšių rajono savivaldybė 71,0 27,7 1,3 Telšių apskritis 80,6 18,2 1,2 Kupiškio rajono savivaldybė 86,9 12,1 1,1 Joniškio rajono savivaldybė 95,5 3,2 1,4 Tauragės rajono savivaldybė 82,6 16,6 0,9 Lietuva 84,0 14,3 1,7


Žemės ūkio naudmenų tinkamumas labai priklauso ir nuo žemių sukultūrinimo lygio. Dažniausiai jis išreiškiamas melioruotų žemių dalimi nuo reikalingų melioruoti šlapių žemių fondo. Plungės rajone nusausintos žemės sudarė apie 75,0 proc. nuo sausinti tikslingo ploto; tai atitinka apskrities vidurkį (74,9 proc.). Anksčiau vykę reguliarūs rūgščių žemių kalkinimo darbai šiuo metu atliekami tik pačių ūkininkų pastangomis bei lėšomis.

Kaimas ir žemės ūkis yra daugiau negu vidutiniškai šalyje reikšmingas rajono ekonomikai. Žemam apskrities kaimiškumo ir agrariškumo lygiui išimtinę reikšmę turi tolesni atstumai iki stambių miestų ir pramonės centrų.

Pažymėtina, kad rajone stebima bendra teigiama demografinių pokyčių tendencija (gimstamumas didesnis už mirtingumą), nors pastaraisiais metais tai nėra taip ryšku. Ši aplinkybė didžia dalimi nulėmė valstybės paramos lygio diferencijavimą: retai apgyvendintų mažo žemės ūkio naudmenų našumo vietovėms priskirtų savivaldybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 01 07 įsakymu Nr. 4, Plungės rajono savivaldybei (kartu su vietovėmis, priskirtomis Rietavo savivaldybei) priskirta 75325 hektarai žemės ūkio naudmenų, esant vidutiniam suminiam indeksui 0,942. Tai reiškia, kad valstybės paramos lygis pagal šį rodiklį gerokai skirsis nuo kitų mažo žemės našumo balo vietovių.

114

Žemės ūkio veiklos struktūra Plungės rajone. Plungės rajonui yra būdinga tradiciniam žemės ūkio regionui ekonominės veiklos kaimo vietovėse struktūra. Ją lemia anksčiau aptartos sąlygos, susiklostę tradicijos, gyventojų nuostatos bei ekonominės sąlygos. Nesant rajone stambių miestų ir pramonės centrų, kaimo vietovėse plėtojamas žemės ūkis, o pastaraisiais metais – ir kitokios veiklos. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, užsiimančių kaimo vietovėse alternatyviomis ir ne žemės ūkio veiklomis, nėra daug.

SVV subjektai kaimo vietovėse susiduria su stipria išorės konkurencija. Vietinių verslų subjektai konkuruoja ne tik tarp savęs, bet ir su miesto verslininkais. Dėl mažų apimčių, didesnių transporto kaštų kaimo verslininkai negali aktyviau taikyti kainų nuolaidų, kaip tai daro stambios įmonės miestuose. Kita vertus, kaimo gyventojai, lankydamiesi miestuose, naudojasi proga pigiau apsipirkti.

SVV subjektai kaimo vietovėse yra mažo finansinio pajėgumo ir neturi galimybių nuosavomis lėšomis didinti gamybinius pajėgumus ir verslo apimtis. Lėšų skolinimąsi riboja užstato banko paskoloms gauti problema. Komerciniai bankai dėl padidinto SVV nestabilumo kaimo vietovėse ir mažų apimčių vengia kredituoti kaimo verslininkus arba tai daro, taikydami didesnes palūkanas, reikalaudami papildomų garantijų. Todėl kaimo verslo objektuose itin retai naudojami šiuolaikiniai įrengimai, tai sąlygoja padidintas išlaidas, nepakankamą produktų kokybę, mažą konkurencingumą rinkose.

SVV plėtrą kaimo vietovėse ir ypač jų plėtrą lemia žmonių, besiimančių šios veiklos, nepakankami verslo ir vadybiniai sugebėjimai. Didžioji dauguma kaimo verslininkų ėmėsi verslo praradę turėtą darbą dėl būtinumo susikurti darbo vietą.

Tinkamų komercinei veiklai aukštos kokybės miškų rajone nėra gausu, tad šia veikla užsiimančių skaičius nėra labai didelis. Miškininkystės srityje sąlygos lemia mažesnį negu vidutiniškai šalyje gyventojų užimtumą miško ugdymo, kirtimo ir ypač medienos perdirbimo sferose. Populiarus gyventojų sezoninis užsiėmimas yra grybų, uogų ir vaistažolių rinkimas pardavimui, tačiau ši veikla regione nėra vienas iš pajamų šaltinių reguliaraus darbo neturintiems gyventojams.

Ekonominės veiklos įvairovė ryškesnė tik arčiau rajono centro esančiose vietovėse. Kitose vietovėse išskirtinai vyrauja žemės ūkio veikla, miškingesnėse vietovėse – ir miškų ūkio – miško medžiagos ruoša ir miškų tvarkymas ‐ veikla.

Priemiestinėse vietovėse buvo gan ryški kasdieninė darbo jėgos migracija iš kaimo į miestą. Nepriklausomybės metus iš esmės pasikeitė kasdien migruojančios darbo jėgos kvalifikacinė struktūra. Dabartiniu metu važinėti iš kaimo į miestą pagrindinai apsimoka tik aukštesnės kvalifikacijos, geriau apmokamas darbo vietas turintiems darbuotojams. Į kaimo vietovėse esančias įmones ir įstaigas taip pat dažniausiai važinėja aukštesnės kvalifikacijos miestuose gyvenantys darbuotojai.

Apibendrinant Plungės rajono žemės ūkio plėtros sąlygas, galime teigti, kad rajono gyventojai yra gana tampriai priklausomi nuo žemės ir miškų ūkio. Šioms sferoms tenka apie 18,2 proc. visų dirbančiųjų, kai vidutiniškai šalyje ‐ 21,4 proc. Pagrindinės problemos yra šios: negalima diegti visame rajone vieningos žemės ūkio specializacijos ir vienos žemdirbystės sistemos; būtinas reguliarus rūgščių dirvų kalkinimas; regione pakankamai gausūs kaimo vietovėse gyvenantys darbo ištekliai. Didelė rajono kaimo gyventojų priklausomybė nuo žemės ūkio; dėl nepakankamo žemės ūkio naudmenų potencialo, nėra galimybių šią darbo jėgą visiškai absorbuoti tradicinėje žemės ūkio veikloje; kaimo darbingo amžiaus gyventojų užimtumą ne žemės ūkyje riboja neišplėtota alternatyvi žemės ūkiui veikla, nepakankama kvalifikacija, didėjantis nedarbas miestuose; disproporcija tarp gausių darbo išteklių ir ribotų žemės ūkio naudmenų potencialo lemia nepilną užimtumą žemės ūkyje ir nepakankamas pajamas. Didėjant darbo našumui žemės ūkyje, nepilnas užimtumas tradiciniame žemės ūkyje dar labiau įsivyraus.

115

2.7.2. Žemės ūkio būklė ir raidos tendencijos

Kaip ir visos Lietuvos, taip ir Plungės rajono kaimo vietovėse vyksta gilūs ekonominio ir

socialinio pobūdžio sunkiai prognozuojami ir nelengvai valdomi transformaciniai bei savaiminiai procesai. Jie daugiausia susiję su pagrindine kaimo gyventojų ekonomine veikla ‐ žemės ūkiu. Dėl objektyvių veiksnių įtakos darbo našumas ir veiklos pajamingumas žemės ūkyje yra mažesnis negu kitose ekonominės veiklos sferose ir tai nulemia kaimo gyventojų žemesnį gyvenimo lygį, mažiau išplėtotą infrastruktūrą. Padėtį sunkina užsitęsęs adaptavimasis prie rinkos ekonomikos sąlygų, susiaurėjusios žemės ūkio ir maisto produktų rinkos, prasidedanti integracija į Europos Sąjungą. Valstybės institucijos, vertindamos kaimo ir žemės ūkio būklę bei raidos tendencijas, yra priėmusios nemažai strateginių dokumentų, pagal kuriuos vykdoma žemės ūkio ir kaimo plėtros politika šalyje. 1994 m. pabaigoje priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas. 1997 m. įkurtas Kaimo rėmimo fondas, 1998 m. – Žemės ūkio garantijų fondas. 2000 m. patvirtinta Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, parengtas Nacionalinis kaimo plėtros planas, įkurta Nacionalinė mokėjimų agentūra.

Visa tai žemės ūkio politiką orientuoja į konkurencingo prekinio žemės ūkio sukūrimą. Tačiau vis dar jaučiamas nepakankamas dėmesys vidaus rinkų apsaugai ir gamintojų pajamų palaikymui.

Rajono ir apskrities valstybinės valdžios institucijos inicijuoja ir vykdo vietines iniciatyvas kaimo vietovėse, plėtojant smulkų ir vidutinį verslą.

Žemės ūkio subjektai ir jų raidos tendencijos Plungės rajone. Kaip šalyje, taip ir Plungės rajone vykdant žemės ūkio įmonių (kolūkių bei valstybinių ūkių) turto privatizavimą ir žemės reformą susiformavo keturios pagrindinės žemės ūkio subjektų organizacinių struktūrų formos: ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės, gyventojų sodybiniai ūkiai ir valstybinių mokslo ir mokymo įstaigų ūkiai.

2001 metų duomenimis, regione 1000 kaimo gyventojų tenka 29,6 registruoti (įrašyti į Ūkininkų ūkių registrą) ūkininkų ūkiai. Tai 18,0 proc. daugiau už šalies vidurkį (25,1). Kita vertus, ankstesnių metų duomenyse buvo pateikiamas bendras ūkininkų skaičius; jų regione yra žymiai daugiau. Tai rodo, kad didelė dalis kaimo šeimų yra susijusi su šeimyniniu ūkininkavimu ir jo problemomis. Didelę sąsają su šeimyniniu ūkininkavimu lemia maža ekonominės veiklos įvairovė, retas veikiančių žemės ūkio bendrovių tinklas, didesni atstumai iki stambesnių miestų. Šiuo metu nauji ūkininkų ūkiai beveik nekuriami.

7.2.1 lentelė Pagrindiniai duomenys apie ūkininkų ūkius, 2002 m. sausio 1 d.

Jos rajonų savivaldybėse Rodiklis Lietuva Telšių

apskritis Telšių Mažeikių Rietavo Plungės Ūkininkų, įregistruotų Ūkininkų ūkių registre, skaičius 29630 2650 1164 587 ... 899 Vidutinis registruoto ūkininko ūkio dydis 17,2 17,7 16,2 14,9 ... 15,4 Privačios žemės naudotojo vidutinis ūkio dydis, ha 5,7 6,9 7,6 6,8 6,5 6,3 Šaltinis: Statistikos departamentas

Registro duomenimis, ūkininkų ūkių vidutinis dydis be nuomojamos žemės yra 6,3 ha. Pagal pateiktą rodiklį ūkininkų ūkiai regione yra didesni už vidutinius šalyje, nors atsilieka nuo kitų

116

apskrities rajonų lygio. . Mažesnius ūkius lemia didesnis kaimo gyventojų tankumas, žemės sklypų konsolidacijos problemos, investicijų ūkiams stambinti stoka. Kita vertus, stambesni ūkininkai didesnę žemės plotų dalį nuomoja, tad realus vidutinis ūkio dydis įgauna kitas skaitines reikšmes.

Daugiausia yra mažų (iki 10 ha) ūkių. Jie sudaro 60,5 proc. visų ūkių. Vidutinio dydžio (nuo 10 iki 30 ha) ūkiai sudaro 35,5 proc. ir didesni nei 30 ha – 4,0 proc.(7.2.2 lent.). Rajonuose yra po 20 – 30 ūkių, kuriuose naudojama 100 ir daugiau hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės.

7.2.2 lentelė Pagrindiniai duomenys apie ūkininkų ūkius, 2002 m. spalio 31 d.

Jos rajonų savivaldybėse Rodikliai Lietuva* Telšių

apskritis Telšių Mažeikių Rietavo Plungės Registruotų ūkininkų ūkių pasiskirstymas pagal dydį, proc.

Iki 3,0 ha 1,6 1,8 2,5 0,6 ... 2,2 3,1 – 10 ha 56,0 60,2 57,3 64,4 ... 60,1 10,1 – 20 ha 28,8 26,1 27,6 24,6 ... 25,3 20,1 – 30 ha 8,1 7,7 7,9 6,5 ... 8,2 30,1 – 50 ha 4,0 3,4 3,7 3,3 .. 3,5 50,1 ir daugiau 1,5 0,8 1,0 0,6 ... 0,7

Šaltinis: * Statistikos departamentas; Ūkininkų ūkių registras

Mažiems, kaip ir nespecializuotiems vidutinio dydžio ūkiams būdinga ekstensyvi, mažo

prekingumo neefektyvi gamyba. Didžioji šių ūkių dalis priskirtina ekonomiškai silpnų ūkių kategorijai. Tokiuose nespecializuotuose ūkiuose yra neįmanomos investicijos ne tik į ūkių plėtrą, bet ir į turimų gamybinių išteklių atnaujinimą. Šių ūkių merdėjimas prasidėjo dar įsikūrimo stadijoje. Jų gyvybingumą lemia natūrinis pobūdis ir mažai atlyginamas ūkininko bei jo šeimos narių rankų darbas. Dėl nuosavų lėšų stygiaus ir užstato neturėjimo šiems ūkiams neprieinama investicinė parama iš kaimo rėmimo fondo, taip pat komercinių bankų. Šioje ūkių grupėje nemažai yra ir dalinio užimtumo ūkių, kurių ūkininkai ar jo šeimos nariai dar dirba samdomą darbą arba užsiima kita veikla. Ūkininkavimo derinimas su samdomu darbu ar kitu verslu yra ypač pageidautinas dėl papildomų pajamų, kurių dalis neretai panaudojama savo ūkio išlaidoms padengti. Tačiau dėl papildomų darbų dažnai nukenčia darbų ūkyje atlikimo savalaikiškumas, kokybė.

Ūkininkų ūkių pasiskirstymas pagal ūkininkų amžių Plungės rajone atitinka vidutinį apskrities lygį – jaunų ūkininkų (iki 40 metų amžiaus) dalis čia sudaro 16,9 procento (Telšių – 12,3; Mažeikių ‐ 19,8 procento), o vyresnių kaip 60 metų ūkininkų Plungės rajone yra 47,1 procento (Telšių rajone – net 63,4; Mažeikių – 33,7 procento).

Tiek ūkių struktūroje pagal dydį, tiek ir pagal amžių pažymėtina tam tikra pažangi kitimo tendencija – ūkiai stambėja, stebimas ir jaunų ūkininkų kūrimosi aktyvėjimas.

Dabartiniai stambūs ūkininkų ūkiai buvo pradėti kurti 1989 – 1992 m. Šiuo metu stambių ūkių formavimas iš mažų ir vidutinių ūkių gamybos augimo būdu be didelių investicijų iš šalies beveik nevyksta. Anksčiau susiformavusiuose stambiuose ūkiuose pastebima sparti technologinė ir biologinė pažanga, plėtojami aktyvūs asmeniniai ir kooperatiniai ryšiai su rinkos partneriais, ryškėja samdomo darbo pobūdis. Tačiau stambūs ūkiai yra labiau jautrūs esminiams rinkos ir valstybinės agrarinės politikos pokyčiams. Akivaizdžiai didėja stambių ūkių atotrūkis nuo mažų ir vidutinių ūkių veiklos modernizacijos atžvilgiu.

Regione pastebimi ūkininkų ūkių specializacijos gilinimo procesai. Visuose apskrities rajonuose, ypač Telšių ir Plungės, yra ūkių, turinčių didelius vieno ar kito augalo plotus arba nemažas gyvulių

117

bandas. Tačiau tuose pačiuose ūkiuose gretimai nemažomis apimtimis plėtojamos ir kitos prekinės gamybos šakos. Ūkininkai taip draudžiasi nuo žemės ūkio politikos ir rinkos sąlygų nestabilumo. Mišriame ūkyje dėl pablogėjusių sąlygų patirtas nuostolis vienose šakose gali būti kompensuotas kitų šakų pajamomis. Dažnesnės ūkių specializacijos kryptys yra pieno gamyba, linų bei javų auginimas. Intensyviausiai kuriasi specializuoti pieno ūkiai, užsiimantys pieno gamyba pagal ES reikalavimus; tam didelę įtaką turėjo tiek Prancūzijos parama, pateikiant ir organizuojant technikos naudojimo kooperatyvus, tiek ir Europos Sąjungos parama pieno ūkių, atitinkančių ES reikalavimus, kūrimuisi.

Regione dar nedaug diversifikuotų ūkių, kai šalia ūkininkavimo (dažniausiai mažesniuose ūkiuose) imamasi su žemės ūkiu tiesiogiai nesusijusios ekonominės veiklos ar netradicinės žemės ūkio veiklos. Daugiausia ekonominės veiklos diversifikavimo pavyzdžių yra Skuodo rajone, kur intensyviai plinta braškių auginimas. Populiari papildoma ekonominė veikla yra ir kaimo turizmas (Plungės, Telšių ir Mažeikių rajonuose), dailieji amatai. Visgi ekonominės veiklos diversifikacijos tempai yra nepakankami, nes sistemingai neužsiimama rinkos tyrimais, nėra stabili ir tokių verslų rinkos konjunktūra, nepakankamai išplėtoti tarpregioniniai ryšiai.

Žemės ūkio bendrovių, kurių pertvaros pradžioje susikūrė gana daug, veikla rajone sparčiai mažėja. Daugelis iš jų yra likvidavimosi stadijoje. Pagrindinės likvidavimosi priežastys – neefektyvi gamyba, konsolidacijos tarp bendrovių narių stoka, turto valdymo ir bendrosios vadybos problemos. Likvidavimosi procesas ypač paspartėjo 1999 – 2000 m., kai ženkliai pablogėjo žemės ūkio sąlygos. Bendrovių likvidavimasis ir nuostolinga veikla sukelia nemažai socialinių problemų, nes mažėja darbo vietų, mokami nedideli atlyginimai, laiku neatsiskaitoma už darbą, praranda vertę bendrovių narių turimi pajai.

2000 m. pabaigoje žemę žemės ūkio veiklai nuomavo 4 žemės ūkio bendrovės. Gyvybingesnės bendrovės yra tos, kurios veiklą plėtoja derlingesnėse žemėse ir ypač tos, kuriose tvirtas ūkio vadovavimas. Vienai bendrovei vidutiniškai teko apie 400 ha nuomojamų žemės ūkio naudmenų.

Rajono žemės ūkio produkcijos supirkimuose bendrovės sudaro nežymią dalį – 2001 metais joms teko apie 28 proc. gyvulių ir paukščių supirkimo, tuo tarpu pieno supirkimas vyksta tik iš gyventojų.

Rajone 17 proc. žemės ūkio paskirties žemės priskirta gyventojų sodybiniams ūkiams, kai vidutiniškai šalyje 15,3 proc. Didesnį negu vidutiniškai šalyje sodybiniais sklypais užimtą plotą lemia didesnis kaimo gyventojų tankumas.

Sodybinius ūkius turi dauguma kaime gyvenančių šeimų, išskyrus neseniai į priemiestines zonas atsikėlusius miestelėnus. 1000 kaimo gyventojų regione vidutiniškai tenka 218, o šalyje ‐ 233 sodybiniai ūkiai. Mažesnį sodybinių ūkių tankumą daugiausia lemia gausesnė negu vidutiniškai šalyje ūkininkija. Ūkininkaujant, sodybiniai sklypai integruojami į bendrą ūkininko ūkio plotą. Vidutinis sodybinio ūkio dydis Telšių apskrityje yra 2,58 ha, kai šalyje – 2,19 ha. Dauguma sodybinių ūkių pagal savo paskirtį yra ne komercinio, o socialinio pobūdžio. Tokie ūkiai užtikrina šeimų mitybos poreikius. Nors gamybos apimtys šiuose ūkiuose yra mažos, tačiau, dėl tokių ūkių gausos, jų indėlis į žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo bendrąsias apimtis vis dar yra solidus. Sodybiniuose ūkiuose daug sunaudojama rankų ir arklių darbo ir nedaug mechanizuoto darbo. Čia tik epizodiškai taikomos pažangios technologijos. Šių ūkių didesnis indėlis yra į bulvių, pieno ir gyvulių pardavimų bendrąsias apimtis.

Apibendrinant žemės ūkio subjektų raidą Plungės rajone, matyti tokios problemos: regiono ūkininkai nepakankamai turi patirties lėšų ir motyvacijos moderniam ūkininkavimui verslo pagrindais; vyrauja maži, nemodernizuoti, plėtros potencialo neturintys ūkiai; didelę žemės ūkio produktų rinkos dalį užima socialiniu požiūriu svarbūs sodybiniai ūkiai; nepasibaigęs neperspektyvių žemės ūkio bendrovių likvidavimasis.

118

Žemės ūkio veiklos finansavimas Plungės rajone. Plungės rajono žemės ūkio pirminės

gamybos subjektai nuolat susiduria su kapitalo trūkumu. Daugumoje ūkių vyrauja susidėvėjusi technika, pasenusios technologijos. Modernioms gamybos priemonėms įsigyti trūksta savų finansinių išteklių, o žemės ūkyje beveik nevyksta kapitalo persiliejimas iš kitų ekonominės veiklos sferų. Nuosavų lėšų kapitalo investicijoms gali sukaupti tik stambūs ir intensyvūs ūkiai. Dabartiniai stambūs ūkininkų ūkiai buvo pagrindinai pradėti kurti dar 1989 – 1993 m., esant palankesnėms sąlygoms investuoti ir ūkio materialinei bazei formuoti (perimant iš privatizuojamų įmonių ir likviduojamų bendrovių turtą, mažesnėmis kainomis susipirkus techniką rinkoje, palankiomis sąlygomis gavus iš bankų paskolas). Sukauptas pradinis kapitalas leido pasinaudoti 1995 – 1997 m. palankiomis rinkos ir valstybinės agrarinės politikos sąlygomis, o nuo 1997 m. ‐ investicine parama iš Kaimo rėmimo fondo ir taip sustiprinti konkurencinį pajėgumą, vykdyti ūkio plėtrą.

Šiuo metu stambių ūkių formavimasis mažų ir vidutinių ūkių bazėje gamybos augimo būdu be didelių investicijų iš šalies beveik nevyksta. Anksčiau susiformavusiuose stambiuose ūkiuose pastebima sparti technologinė ir biologinė pažanga. Akivaizdžiai didėja stambių ūkių atotrūkis nuo mažų ir vidutinių ūkių veiklos modernizacijos atžvilgiu.

Kapitalo didinimo iš nuosavų lėšų galimybes riboja blogėjančios žemės ūkio produkcijos rinkos sąlygos, vėluojantys atsiskaitymai už supirktą produkciją, didėjančios disproporcijos tarp didėjančių žemės ūkio išteklių kainų ir mažėjančių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų.

Nepalanki paskolų rinka. Komerciniai bankai žemės ūkio subjektams paskolas suteikia už 12 – 18 proc. palūkanų. Ilgalaikės paskolos suteikiamos tik neilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui. Dėl teisinių problemų nėra galimybių užstatui naudoti žemės. Pastatų kaimo vietovėse rinkos vertė daug kartų mažesnė negu miestuose. Nepaisant to, skolinto kapitalo dalis ūkių balansų aktyve didėja. Skolinimosi sąlygas gerina Žemės ūkio garantijų fondo teikiamos garantijos. Pagal regiono respondentinių ūkių duomenis 2000 m. pabaigoje ūkininkų skolų ir nuosavo kapitalo santykis buvo tik 0,08.

Pagal respondentinių ūkių duomenis, vienam hektarui žemės ūkio naudmenų vidutiniškai tenka 4,5 tūkst. Lt ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Tai labai maža turto koncentracija. ES valstybėse žemės ūkio paskirties turto koncentracija yra 22 ir daugiau kartų didesnė. Pagal projektinius skaičiavimus, Lietuvos sąlygomis tradicinės žemės ūkio veiklos moderniame ūkyje 1 ha žemės ūkio naudmenų reikia 23 – 30 tūkst. Lt įvairios paskirties turto.

Kad ir lėtam turto gausinimui didžiausią poveikį 1997 – 2000 m. turėjo negrąžinama valstybės investicinė parama pagal Kaimo rėmimo fondo programas. Didžiausia investicinė parama buvo 1997 ir 1998 m., vėliau ji smarkiai sumažėjo. Didžiausia šios investicinės paramos dalis sunaudota ūkininkų įsikūrimui, ypač ūkiams elektrifikuoti ir technikai pirkti.

Valstybė žemdirbių rėmimui skiria kitas įvairias išmokas, kurios pateiktos 7.2.3 lentelėje. 7.2.3 lentelė

Tiesioginės išmokos Plungės r. ir Rietavo savivaldybėse 2001 metais, Lt

Išmokų rūšis Plungės r. savivaldybėje Rietavo savivaldybėje Iš viso

Tiesioginės išmokos už linus 323045 133800 456845 Tiesioginės išmokos už rapsus 20400 ‐ 20400 Išmokos už rugius nenašiose žemėse 16759 2172 18931 Tiesioginės išmokos už javus 151042 61420 212462 Tiesioginė išmokos už dyzelinį kurą 562687 218086 780773 Išmokos už karves žindenes ‐ 21200 21200 Išmokos ekologiniams ūkiams 2955 ‐ 2955

119

Išmokų rūšis Plungės r. savivaldybėje Rietavo savivaldybėje Iš viso

Parama jaunų ūkininkų įsikūrimui 9800 ‐ 9800 Lėšos pieno ūkių pagal ES reikalavimus kūrimui 71000 ‐ 71000 Kitos išmokos iš Specialiosios kaimo rėmimo programos

46816 20500 37316

Melioracijai 592000 273000 865000 Skirta lėšų, viso 1 795 504 730 178 2 526 682 Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė

Pažymėtina, kad pastaraisiais metais tik labai nedidelė dalis lėšų buvo skirta ūkių pertvarkymui

ir modernizavimui, o tiesioginės išmokos tik dalinai padengia padarytas išlaidas ir nuostolius. Ūkių stambinimo, specializavimo ir jų veiklos diversifikavimo tempus rajone riboja vietos

ūkininkų motyvacijos, verslumo ir investicijų stoka. Tam tikros įtakos turi ir nepakankamai išvystytas žemės ūkio subjektų konsultavimo tinklas: rajono žemės ūkio konsultavimo tarnybos skyrius konsultuoja; Žemės ūkio rūmų atstovai teikia informacinių ir konsultacinių paslaugų, tačiau rajono ūkiai nepasižymi teikiamų paramos programoms projektų skaičiumi. Todėl nevisiškai išnaudojamos Specialiosios prisijungimo paramos žemės ūkiui veiksmų programos (SAPARD) ir šalies Specialios kaimo rėmimo programos lėšos. Telšių regione panaudota tik 1 proc. pirmojo etapo SAPARD programos lėšų (bendrą fondo apimtį prilyginant 100 proc.).

7.2.4 lentelė Telšių apskrityje pateikta ir patvirtinta paraiškų SAPARD paramai gauti

Kryptys Prašoma I II III IV V Iš viso: Suma (tūkst.Lt) 399 7972 81 8431 Paraiškų skaičius 1 2 3 6 Patvirtinta Suma (tūkst.Lt) 399 7893 51 8343 Paraiškų skaičius 1 1 3 5 Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė

Antrojo ir trečiojo paraiškų paramai pateikimo etapų rezultatai kiek geresni, jaučiamas didesnis

ūkininkų susidomėjimas ir pasirengimas. Apibendrinant žemės ūkio veiklos finansavimo tendencijas, matyti, jog menkos žemės ūkio

paskirties kapitalo apimtys, lėti ilgalaikio turto atnaujinimo tempai neužtikrina visuotinės ir sparčios žemės ūkio modernizacijos; nepalankios lėšų skolinimosi sąlygos. Didžioji žemės ūkio pirminės gamybos subjektų dalis finansiniu požiūriu nepajėgūs vykdyti investicijas ūkiui atnaujinti ir modernizuoti; parama žemės ūkiui nėra stabili. Ji ypač sutriko 2000 m. sustabdžius melioracijos darbų ir investicinių programų finansavimą; parama, skirta investicinėms programoms, yra mažai reikšminga ir negali iš esmės bei visuotinai padidinti žemės ūkio subjektų investicinio pajėgumo, jų ūkių modernizacijos ir pertvarkymo tempų.

Žemės ūkio veiklos specializacija ir intensyvumas. Plungės rajonas pasižymi palyginti geru turimo žemės potencialo panaudojimu žemės ūkio produktams gaminti. 2001 m. pasėliais buvo užimta 86,8 proc. ariamosios žemės plotų, kai vidutiniškai šalyje – tik 73,2 proc. Tokį žemės užimtumo lygį lemia jau minėtas žemės plotų nepakankamumas bei menki kitų veiklų kaimo vietovėse plėtros tempai. Žemės panaudotumui įtakos turi ir žemės reforma (ypač jos grąžinimas miestuose gyvenantiems

120

savininkams ir paveldėtojams), užimtųjų žemės ūkyje kokybinės charakteristikos (ypač amžius), apsirūpintumas technika. Lemiamos reikšmės turi mažas gamybos ekonominis efektyvumas, pasiekiamas prie dabartinio gamybos intensyvumo. Pasiektą regione žemės ūkio lygį ir svarbą apibūdina 7.2.5. lentelės duomenys.

7.2.5 lentelė Plungės rajono vieta žemės ūkio produkcijos gamyboje 2001 m.

Plungės rajono dalis bendroje

gamyboje, proc. Palyginimui:

rajonų dalis šalies gamyboje, proc. Rodikliai apskrities šalies Telšių Mažeikių Rietavo Kupiškio Joniškio Tauragės


24,9 1,6 2,2 2,1 0,7 1,8 2,4 1,8

Žemės ūkio augalų pasėliai

30,0 1,9 1,7 2,0 0,7 2,0 3,1 1,8

Grudų gamyba 32,2 1,1 1,2 0,7 0,4 2,3 5,4 0,7 Linų pluošto gamyba

29,3 1,8 3,1 0,1 1,2 2,5 0,0 1,1

Bulvių gamyba 34,8 1,8 1,5 1,3 0,7 1,2 0,9 3,1

Daržovių gamyba 35,4 1,4 1,5 0,5 0,4 1,3 2,2 5,8

Galvijų skaičius (metų pabaigoje)

32,7 2,7 2,6 2,1 0,9 1,7 2,0 2,3

iš jų karvių: 29,2 2,0 2,3 1,8 0,8 2,0 1,8 2,3 Kiaulių skaičius (metų pabaigoje)

23,0 1,4 3,0 1,1 0,5 1,5 4,3 1,2

Pieno gamyba 33,7 2,2 2,1 1,4 0,8 2,1 1,7 2,1 Mėsos (gyvu

svoriu) gamyba 29,5 1,7 2,1 1,4 0,6 1,3 2,6 1,3

Kiaušinių surinkimas

36,5 1,8 0,6 2,5 0,1 0,4 0,5 0,7


Regionas išsiskiria didesniu nei vidutiniškai šalyje bei apskrityje žemės ūkio gamybos intensyvumu. Todėl rajono indėlis į apskrities ir šalies žemės ūkio gamybos bendrąsias apimtis yra svarus ir pastaruoju metu dar labiau didėja (7.2.6 lentelė).

7.2.6 lentelė Žemės ūkio produktų gamybos intensyvumo kitimas

Regionai, produktai 1998m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. Pakitimas, proc. Grūdų gamyba 100 ha žemės ūkio naudmenų, t

Telšių apskritis 61,2 31,5 39,5 35,5 ‐42,1 Mažeikių r. 81,3 28,5 35,4 22,7 ‐72,1 Plungės r. 60,6 39,7 48,1 46,0 ‐24,2 Rietavas. 0,0 0,0 47,0 44,8 … Telšių r. 45,7 25,4 34,4 37,2 ‐18,6

Lietuva 80,5 60,4 78,2 68,8 ‐14,6 Sutartinė gyvulininkystės produkcija 100 ha žemės ūkio naudmenų, t Telšių apskritis 108,4 108 111,4 94,6 ‐12,7

Mažeikių r. 84,1 93,6 104 75,8 ‐9,9 Plungės r. 125,2 121 106,4 110,5 ‐11,7 Rietavas. 0 0 ... 97,7 … Telšių r. 108,8 104,4 102,2 96,9 ‐10,9

Lietuva 117,1 108,7 108,2 102,4 ‐12,6 Pieno gamyba 100 ha žemės ūkio naudmenų, t Telšių apskritis 61,9 60,1 63 59,4 ‐4,0

Mažeikių r. 45,1 51,5 52,5 43,9 ‐2,7

121

Regionai, produktai 1998m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. Pakitimas, proc. Plungės r. 74,6 68,7 58,4 72,2 ‐3,2 Rietavas 0 0 ... 68 … Telšių r. 60,8 56,7 58,1 59,7 ‐1,8

Lietuva 63,5 57,7 58,6 60,7 ‐4,4 Mėsos gamyba 100 ha žemės ūkio naudmenų, t Telšių apskritis 8,5 8,7 8,9 7,3 ‐14,1

Mažeikių r. 6,6 7,2 9 5,1 ‐22,7 Plungės r. 9,6 9,7 8,9 6,6 ‐31,3 Rietavas 0 0 ... 5,8 … Telšių r. 9,2 8,9 9,3 9,3 1,1

Lietuva 9,7 9,2 9 7,3 ‐24,7 Šaltinis: Statistikos departamentas

Rinkos sąlygų nestabilumas, ypač produkcijos pardavimo kainų mažėjimas lemia, kad nuo 1998 m. kai kurių produktų gamybos intensyvumas pradėtas mažinti. Ypač pastebimos grūdų ir mėsos produktų gamybos intensyvumo mažėjimo tendencijos. Mažiausiai rajone keičiasi bulvių ir pieno gamybos intensyvumas.

Nors regionui tenka tik 1,6 proc. visų šalyje turimų žemės ūkio naudmenų ploto, tačiau 2001 m. joje buvo pagaminta 1,8 proc. bulvių, 1,8 proc. linų pluošto, 1,4 proc. daržovių, 2,2 proc. pieno ir 1,7 proc. mėsos (gyvuoju svoriu). Taigi, nežiūrint kai kuriose žemės ūkio produkcijos gamybos šakose ir pastebimo sumažėjimo (iš esmės sąlygoto nepalankių tų metų gamtinių sąlygų), Plungės rajono pagrindiniai gyvulininkystės gamybiniai rodikliai išlieka ženkliai geresni už šalies vidurkį. Minėtos gamybos šakos bei jų pasiekimų pokyčiai ir apibūdina vis labiau ryškėjančią regioninę žemės ūkio specializaciją bei nustato tolesnes plėtros tendencijas.

Apibendrinant pasiektus rezultatus bei jų pokyčių tendencijas, galima teigti, kad viso regiono pagrindinė specializacijos kryptis yra pieno ir mėsos gamyba, ją derinant su bulvininkyste ir linininkyste. Tokia kryptis turi technologinį ir ekonominį pagrindimą. Mat, gyvulininkystės plėtrą lemia dideli žalienų plotai kalvotose vietovėse, palyginti tankus stambių ir vidutinių perdirbimo įmonių tinklas, bulvių ir linų ūkiui plėtoti yra palanku dėl arti esančių perdirbimo fabrikų bei produkcijos vartotojų. Skatintini ir kai kurie mikroregioniniai specializacijos ypatumai, pasireiškiantys atskirų ūkininkų pastangomis specializuotis vienoje šakoje, kur pasiekiami labai aukšti rezultatai.

Pasėlių ir gyvulių bandų struktūra regione apskrityje ir savivaldybėse derinama prie gamtinių sąlygų. Našesnių žemių vietovėse daugiau auginama javų, kalvotose vietovėse daugiau plotų užima daugiametės žolės, linų auginimas koncentruotas arčiau perdirbimo įmonės. Pasėlių plotų struktūroje vyrauja daugiametės žolės, tuo patvirtinama vis ryškėjanti pieno ūkio plėtros specializacija (žr. 7.2.7. lent.).

7.2.7 lentelė Pasėlių struktūra, proc. 2001 m.

Regionai Javai Linai Bulvės Daržovės Daugiametės

žolės Kitos kultūros

Plungės r. 30,2 0,1 4,3 0,5 60,5 4,4 Telšių r. 38,4 0,3 4,6 0,7 49,5 6,5 Mažeikių r. 19,2 0 3,5 0,8 73,2 3,3 Rietavas 29,1 0,2 3,9 0,5 62,5 3,8 Telšių apskritis 28,7 0,1 4,1 0,6 61,9 4,6 Kupiškio r. 45,8 0,3 3,6 0,8 41 8,5 Joniškio r. 57,9 0 2,5 0,7 21,7 17,2

Tauragės r. 21,6 0,1 8,8 3,1 57,1 9,3 Lietuva 44,3 0,2 4,8 1,0 42,7 7,0

122

Šaltinis: Statistikos departamentas Plungės rajone laikomų gyvulių skaičius ir tankumas pakankamai didelis, galvijų bei karvių

skaičius 100 ha žemės ūkio naudmenų 1998 – 2000 metais 15 – 17 procentų viršijo šalies vidutinį tankumą. Tačiau pastaraisiais metais dėl ženklių pieno supirkimo kainų svyravimų ir mažėjimo tendencijų karvių skaičius ir jų tankumas labai sumažėjo, keldamas rimtą grėsmę padėčiai šiame prioritetiniame sektoriuje (žr. 7.2.8 lent.).

7.2.8 lentelė Karvių skaičius 100 ha žemės ūkio naudmenų metų pradžioje

Regionai 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. Pakitimas, proc.

Plungės r. 22 22 20 15 16 ‐27,3 Telšių r. 19 18 15 16 16 ‐15,8 Mažeikių r. 16 15 17 14 14 ‐12,5 Rietavas 0 0 0 15 17 … Telšių apskritis 19 19 18 15 16 ‐15,8 Kupiškio r. 17 16 17 16 16 ‐5,9 Joniškio r. 15 14 14 11 11 ‐26,7 Tauragės r. 22 20 18 16 19 ‐13,6 Lietuva 19 18 17 15 15 ‐21,1 Šaltinis: Statistikos departamentas

Karvių tankumo sumažėjimas tolesnėje plėtroje gali padaryti žymią neigiamą įtaką, nes ateityje įvedus pieno kvotas, jų dydis gali neatitikti rajono galimybių, o tuo pačiu sumažės investiciniai pajėgumai.

Nors laikomų karvių (ir kitų gyvulių skaičius) mažėja, tačiau, kaip jau buvo minėta, išlieka pakankamai aukštas atskirų produktų intensyvumo lygis. Tą lemia ūkininkų pastangos, ūkių modernizavimas ir specializavimas, kurių pagrindu yra pasiekiami pavyzdiniai rezultatai. Skirtingai nuo kitų apskrities savivaldybių bei šalyje susiklosčiusių tendencijų, kur pieno gamyba intensyvinama žemės ūkio bendrovėse, Plungės rajone pienininkystė plėtojama tik ūkininkų ūkiuose.

Pienininkystės krypties ūkininkai rajone yra pasiekę puikių rezultatų. Štai ūkininko E. Kesmino ūkyje laikomos net 7 karvės, esančios Lietuvos produktyviausių 2000 – 2001 metų karvių sąraše, per metus davusios po 8387 ‐ 12258 kg aukštos kokybės pieno, ūkininkės J. Mikalaukienės laikomų karvių bandoje yra to paties sąrašo karvė, davusi per metus 8533 kg pieno. Minėti ūkiai yra veislininkystės ūkiai, kas sudaro tinkamą pagrindą pienininkystės plėtrai Plungės rajone.

Mažiau pastebimi specializacijos gilėjimo požymiai kitų veiklų ūkininkų ūkiuose. Pernelyg didelis rinkų sąlygų nestabilumas verčia ūkio subjektus užsiimti bent keleto žemės ūkio produktų gamyba. Pablogėjus vieno produkto rinkos ir gamybos sąlygoms, prarastas pajamas kompensuoja palyginti geresnės sąlygos kitų produktų gamyboje. Pažymėtina, kad kartais ūkio subjektai pernelyg smarkiai reaguoja į trumpalaikius rinkos pokyčius ir taip patys prisideda prie rinkos nestabilumo. Daugelio šakų plėtojimas ūkyje ir smarkus reagavimas į rinkos trumpalaikius pokyčius mažina ūkio plėtros efektyvumą ir modernizacijos galimybes. Šią tendenciją patvirtina ir 2002 metų I pusmečio produkcijos supirkimų apimtys – Plungės rajone supirkta 18 proc. daugiau gyvulių ir 3 proc. daugiau pieno, negu per tą patį 2001 metų laikotarpį. Nors pasiekti gamybos intensyvumo rezultatai ir patvirtina dideles atskirų rajono ūkininkų pastangas, ypač atsižvelgiant į regiono ūkininkavimo sąlygas, vis gi gamybos intensyvumas dar pernelyg žemas, lyginant su ES valstybėmis narėmis ir netgi lyginant su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis. Tai mažina rajone pagamintų produktų konkurencines galimybes vis mažiau reguliuojamose vidaus ir užsienio rinkose.

123

Kalbant apie žemės ūkio paslaugas, pažymėtina, jog ūkininkams ir kitiems gyventojams, kurie neturi reikiamos technikos, mechanizuotų darbų paslaugas teikia geriau technika apsirūpinę ūkininkai, agroserviso įmonės, įsteigtos buvusių žemės ūkio technikos remonto ir tiekimo bei agrochemijos įmonių bazėje. Agroserviso padaliniai veikia ir išlikusiose melioracijos įmonėse. Išskirtinė Plungės rajono aplinkybė – bendraujant su Prancūzijos vyriausybe ir įmonėmis įsteigta virš 20 bendro technikos naudojimo kooperatyvų dovanotos technikos pagrindu.

Plėtojama kaimynystėje ūkininkaujančiųjų savitarpio pagalba atliekant mechanizuotus darbus, leidžianti sumažinti investicijų poreikius technikai įsigyti, ją atnaujinti ir eksploatuoti. Tačiau ši pagalba nėra sisteminė ir formalizuota, jai daugiau būdingas atsitiktinumas ir epizodiškumas.

Žemės ūkio technika dažniausiai remontuojama pačiuose ūkiuose, rečiau specializuotų agroserviso įmonių ir žemės ūkio bendrovių remonto dirbtuvėse. Kaip ir visoje šalyje, taip ir Telšių apskrityje nėra traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų techninės kontrolės sistemos.

Žemės ūkio kroviniai, išskyrus perdirbimo įmonių centralizuotai superkamą produkciją, pervežami pačių žemės ūkio produkcijos gamintojų turimomis traktorinėmis priekabomis, sunkvežimiais ir arkliais.

Grūdų atsargos pašarui ir sėklai laikomos ūkininkų ūkiuose mažai pritaikytose patalpose ir buvusių žemės ūkio įmonių stambiuose grūdų sandėliuose. Pastarųjų fizinė būklė yra gana prasta. Nusenusi ir sėklų valymo bei beicavimo įranga.

Didelį turtą sudaro melioracijos įrenginiai, kurie vis dar yra valstybinėje nuosavybėje. Sovietiniais metais, siekiant didesnių derlių, buvo intensyviai vykdoma žemių melioracija, ypač jų sausinimas drenažu. Melioracijos pagalba buvo pagerintas dirvų vandens rėžimas, padidinti žemių kontūrai. Su kiekvienais metais vis labiau kritiškas tampa prieštaravimas tarp sparčiai blogėjančios melioracijos įrenginių kokybės ir itin lėtų šių įrenginių rekonstrukcijos tempų. Nepriklausomybės metais drenažo ir kitų įrenginių rekonstrukcijos apimtys smarkiai sumažėjo, pastaruoju metu yra tik simbolinės. Ištisuose masyvuose drenažas jau neveikia, prasidėjo kai kurių melioruotų plotų savaiminė natūralizacija. Prasta melioruotų žemių būklė tiesiogiai turi įtakos jų naudojimui ir derliams. Pagrindinė lėtų rekonstrukcijos tempų priežastis – šių darbų brangumas ir ypač nepakankamas finansavimas. Melioracijos darbai vykdomi valstybės lėšomis, ūkininkai ir kiti žemės savininkai melioracijos darbų savomis lėšomis nevykdo.

Ekologinis žemės ūkis. Apskrityje yra priskaičiuojama nedaug sertifikuotų arba pereinamojo laikotarpio ekologinių ūkių. Pagrindiniai motyvai, skatinantys ekologinių ūkių plėtrą, yra bendras nepakankamas tręšimo ir chemikalų naudojimo žemės ūkyje lygis, teigiamas atskirų ūkininkų požiūris į subalansuotą žemės ūkį ir palankus valstybės požiūris į ekologinį ūkininkavimą, dėl ko mokamos piniginės išmokos už ekologinius plotus. Tačiau ekologinių ūkių produkcija vis dar mažai populiari vietinėje rinkoje, jų kainos beveik tokios pat, o kartais ir aukštesnės, kaip ir tradiciškai gaminamos produkcijos, tuo tarpu išauginti ją reikia labai daug pastangų. Ekologinių ūkių pasėlių struktūra, taip pat ir visa gamybinė struktūra yra panaši į įprastinių ūkių. Daugiausia juose išauginama grūdų, bulvių, pagaminama pieno. Derliaus skirtumai ekologiniuose ir įprastiniuose ūkiuose nėra esminiai. Didžioji pagamintų ekologiškų produktų dalis realizuojama tais pačiais kanalais kaip ir įprastiniais būdais pagaminta produkcija. Ekologinė produkcija dažnai atskirai nemarkiruojama ir jau pardavimo metu sumaišoma su įprastine. Todėl nėra kainų skirtumų ir papildomų pajamų. Ekologinio ūkininkavimo papildomas pajamas sudaro tik valstybės mokamos piniginės išmokos pagal sertifikuotus plotus ir neženklios papildomos pajamos už pardavimus ekologinių produktų mugėse, parodose ir pan.

124

Pagrindinės šio sektoriaus problemos yra: rajone nedaug derlingų, tinkamų efektyviam ekologiniam ūkininkavimui dirvų; nesukurti specializuoti ekologinės produkcijos pardavimo kanalai; nesukurtos atskiros ekologinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir aukštos pridėtinės vertės ekologiškai švarių produktų gamybos technologinės linijos.

Gamybos efektyvumas ir prekingumas. Gamybos efektyvumą lemia subjektyvūs veiksniai: ūkininko verslumas, jo dalykiniai ryšiai, pažangių technologijų taikymas, taupymo režimas ir kt.

Rajone, pagal respondentinių ūkių vidutinius duomenis, žemės ūkio prekingumas yra nežymiai didesnis už šalies vidurkį. Tai rodo, kad regiono žemės ūkio pirminės gamybos subjektai vis daugiau orientuojasi į prekinės produkcijos gamybą. Prekingumo didėjimą daugiausia lemia prekinės gamybos (pieno, mėsos, bulvių, linų) intensyvinimas stambiuose arba specializuotuose ūkiuose bei gamybos ir pardavimų mažėjimas sodybiniuose ūkiuose dėl kaimo gyventojų senėjimo.

Nepalankios gamybos ir rinkos sąlygos, vis dar nepakankamas gamybos intensyvumas ir produkcijos prekingumo svyravimai apsprendžia nedidelį piniginių pajamų lygį. 2000 m. 1 ha žemės ūkio naudmenų vidutiniškai teko žemės ūkio produkcijos pardavimų pajamų tik už 439 Lt ir 1 užimtajam žemės ūkyje – 4678 Lt. 1998 m. Dėl žemės ūkio produkcijos kainų lygio mažėjimo ir gamybos išteklių brangimo bei gamtinių nelaimių piniginių pajamų lygis 1999 – 2000 m. turėjo ryškią mažėjimo tendenciją.

Žemiau pateiktos atskirų sektorių pagrindinės problemos. Grūdų sektoriuje rajono žemės ūkio naudmenos nėra tinkamos intensyviai auginti grūdines

kultūras, todėl produkcijos konkurencingumas yra mažesnis negu Vidurio Lietuvoje ir kai kuriose kitose našių žemių zonose. Nestabili valstybės politika verčia žemės ūkio subjektus mažinti auginamų javų plotus ir keisti jų rūšinę struktūrą. Žirnių, lubinų, lęšių, sojų, salyklinių miežių auginimas nepopuliarus ne tik dėl tinkamų joms žemių ribotumo, bet ir dėl neįsisavintų jų auginimo technologijų, pardavimo problemų. Pastebima prasta javų kombainų techninė būklė, stokojama grūdų sandelių, valyklų, džiovyklų, beicuotuvų, ypač smulkiems grūdų augintojams; regione grūdus superkančių įmonių ekonominė ir finansinė būklė yra prasta, joms trūksta apyvartinių lėšų, tvirtų pozicijų rinkoje.

Linų sektoriuje matyti, jog nyksta linininkystės tradicijos šiame rajone. Yra mažai ūkininkų ūkių, galinčių dideliuose plotuose ir intensyviai užsiimti linų auginimu, be to egzistuoja didelė priklausomybė nuo klimatinių sąlygų, kurios čia yra padidintos rizikos veiksnys. Šio sektoriaus plėtrą stabdo didelis linų derlingumo nepastovumas, nestabili linų supirkimo įmonės veikla.

Kalbant apie daržininkystę, pažymėtinos nuolat brangstančios gamybos priemonės, ypač energetiniai resursai daržovėms šiltnamiuose auginti. Trukdo didelis importinių daržovių srautas, su kuriuo konkuruoti gamintojai dėl didelių gamybos sąnaudų ir aukštos savikainos nepajėgia; didelės lauko daržovių auginimo išlaidos, kurias sąlygoja maža pasėlių plotų koncentracija, senos technologijos ir didelės rankų darbo sąnaudos. Šias problemas aštrina menkos finansinės galimybės gamybos procesams modernizuoti; žemo lygio daržovių kokybė, asortimentas ir pateikimas vartotojams; monopolinė prekybininkų ir perdirbėjų padėtis, neišspręstas nestandartinių daržovių perdirbimas ar kitoks efektyvus sunaudojimas; menka valstybės parama ir dėmesys daržininkystei.

Bulvių sektoriuje matyti, jog auginimas išsklaidytas mažuose ploteliuose; nedaug specializuotų ūkių, todėl sunku apsirūpinti bulvių priežiūrai ir nuėmimui reikalinga technika; išauginant nedidelius bulvių kiekius yra sunku sudaryti sutartis su stambiais supirkėjais; stambiems ūkininkams yra aktuali sandėlių problema, dideli bulvių laikymo nuostoliai.

125

Kalbant apie sodų ir uogynų sferą pažymėtina, jog dauguma gyventojų ir ūkininkų sodų yra pasenę, pramečiuojantys ir neproduktyvūs; naujų verslinių sodų ir uogynų įveisimas reikalauja didelių investicijų; patiriamos didelės vaisių ir uogų tiesioginių pardavimų išlaidos dėl didelių rinkos sąlygų svyravimų; menkas apsirūpinimas vaisių saugyklomis ir prekinio paruošimo įranga.

Pieno sektoriuje gamyba didžiąja dalimi koncentruota mažo prekingumo sodybiniuose ir mažuose ūkininkų ūkiuose, kuriuose nėra plėtros sąlygų. Čia taip pat žemas karvių produktyvumas, neužtikrinantis didesnio gamybos efektyvumo; nemodernios pašarų ruošimo technologijos, nekokybiškas karvių šėrimas, prastos laikymo sąlygos; ryškus pieno gamybos sezoniškumas; žema gaminamo pieno kokybė; lėtas specializuotų pieno ūkių kūrimosi tempas; pastebimai blogėjančios rinkos sąlygos.

Mėsos sektoriuje pažymėtinos prastos galvijų ir kiaulių laikymo bei pašarų ruošimo technologijos, neintensyvus šėrimas, lemiantis dideles pašarų sąnaudas ir savikainą. Lėtai kuriasi specializuoti kiaulių auginimo ūkininkų ūkiai. Mėsinės galvijininkystės sektoriuje tokių ūkių visiškai nėra. Mažėja galvijų supirkimo kainos ir smarkiai svyruoja kiaulių supirkimo kainos, kas lemia sektoriaus nestabilumą ir apimčių mažinimą; išaugęs legalus ir nelegalus abejotinos kokybės paukštienos importas, lemiantis nacionalinio paukščių sektoriaus sudėtingas rinkos sąlygas. Labai svarbūs yra žemas mėsos ir jos produktų vartojimo lygis; prastos mėsai auginamų galvijų ir kiaulių mėsinės savybės, mažinančios mėsos ir jos produktų konkurencingumą.

Su tam tikromis problemomis susiduriama dėl valstybinio žemės ūkio reguliavimo. Tai nestabili parama žemės ūkiui. Ji ypač sutriko 2000 m. sustabdžius melioracijos darbų ir investicinių programų finansavimą; didžiausia paramos dalis tenka pasyviesiems ūkininkavimo veiksniams: melioracijai, keliams, elektrifikacijai, pastatams. Tik nedidelė paramos lėšų dalis tenka aktyviems ūkininkavimo veiksniams: technikai, technologijoms, apyvartinėms lėšoms formuoti ir pan.; parama, skirta investicinėms programoms, yra mažai reikšminga ir negali iš esmės bei visuotinai padidinti žemės ūkio subjektų investicinio pajėgumo, jų ūkių modernizacijos ir pertvarkymo tempų; parama, skirta subsidijoms už žemės ūkio produkciją, nėra susieta su kokiais nors ekonominiais kriterijais. Dėl žemo pajamų lygio didžioji subsidijų dalis yra sunaudojam vartojimui ir kitoms socialinėms reikmėms, bet ne ūkių modernizavimui ir pertvarkymui; valstybės ir SAPARD programos lėšos, skirtos investicinėms programoms sunkiai pasiekia ūkininkus dėl jų kompensacinio pobūdžio, nuosavų lėšų ir paskolų garantijų stokos bei nepakankamų ūkininkų rinkodaros gebėjimų.

2.7.3. Alternatyvi veikla kaimo vietovėse

Alternatyvi veikla kaimo vietovėse dažniausiai yra skirta vietinei rinkai, išskyrus kaimo turizmą, miško medžiagos ruošimą ir medienos apdirbimą.

Gyventojų rinkai kaimo vietovėse būdingi tokie ypatumai: − žymiai mažesnė negu miestų gyventojų perkamoji galia. Žemės ūkio darbuotojų darbo

užmokestis yra pats mažiausias tarp visų veiklos sričių (šalyje sudaro tik 51,6 proc. vidutinio darbo užmokesčio);

− natūrinis namų biudžeto išlaidų pobūdis. Kaimo žmonės vartoja nemažai savo gamybos maisto produktų, patys pasigamina dalį inventoriaus, pasirūpina savo buitimi (šalyje net 35,6 proc. visų kaimo gyventojų išlaidų yra natūrinės išlaidos).

126

Šie ypatumai kuria ne tik mažmeninės prekybos ir buitinių paslaugų verslų objektų retesnį tinklą, bet ir sukelia nemažų problemų dėl kritinių verslo apimčių. LŽŪU tyrimų duomenimis specializuota prekyba ne maisto prekėmis apsimoka tik vidutinio dydžio gyvenvietėse, kirpyklų paslaugos – tik stambiose gyvenvietėse, o pirčių ir skalbyklų paslaugos – tik didesniuose miestuose.

Veiklą kaimo vietovėse pagal jų gaminamų produktų ir teikiamų paslaugas galima suskirstyti į tris grupes: − žaliavų gamybos bei prekinio paruošimo verslai. Tai medienos ruoša ir pirminis

perdirbimas, vaisių, uogų ir vaistažolių rinkimas bei pirminis paruošimas ir panašiai; − vidutinės diferenciacijos produktų gamyba. Tai žemės ūkio, miško ir kitų žaliavų

perdirbimas į produktus, skirtus galutiniam ir negalutiniam vartojimui; − galutinio perdirbimo produktų ir didelės diferenciacijos paslaugų verslai. Šių verslų

produktai pasižymi padidinta pridėtine verte ar vartotojams teikiamomis aukštos kokybės paslaugomis.

Rajono plėtros požiūriu geriausia, kad tarp SVV dominuotų trečios grupės verslai, nes jais

sukuriama daugiausiai darbo vietų, pagaminama produkcija randa rinką. Tačiau Plungės rajone mažmeninės prekybos įmones steigia ir paslaugų teikimą daugiausia vykdo iš miesto atvykstantys verslininkai, kurie įdarbina nedaug kaimo vietovių gyventojų. Tik priemiestinėse kaimo vietovėse kuriasi verslo įmonės. Dažniausiai tai medienos ir mėsos perdirbimo įmonės, taip pat siuvyklos, mezgyklos, vaisvandenių gamybos ir kai kurios kitos įmonės. Vyrauja miesto verslininkams priklausančios įmonės, kuriuos kaimo vietovės traukia verslui tinkamų pigių patalpų gausa ir maži turto mokesčiai. Tačiau ir šios įmonės nepasižymi didesniu stabilumu.Tai rodo, kad SVV įmonės kaimo vietovėse kol kas negali būti laikomos svaria alternatyva nors ir mažas pajamas duodančiam žemės ūkiui.

Susidūrus su alternatyvių veiklų plėtote, skundžiamasi tomis pačiomis, kaip ir ūkininkams, kliūtimis: per dideliais mokesčiais, per aukštais gamybos kaštais, lėšų trūkumu ir per didelėmis bankų palūkanomis. Kartu pažymima, kad entuziazmas pradėti nors šiokį tokį verslą dar neišblėsęs. Vis labiau populiarėja kaimo turizmo verslas. Čia išskirti šie sektoriai: netradicinių žemės ūkio produktų gamyba; kaimo turizmas ir poilsio paslaugos (nagrinėjami 2.5.7. skyriuje); tradiciniai amatai ir kita veikla, skatinanti kaimo gyventojų pajamų augimą.

Prie alternatyvios veiklos paprastai skiriamos ir akvakultūros ir žvejybos vidaus vandenyse iniciatyvos. Šiame darbe, atsižvelgiant į nacionaliniuose planavimo dokumentuose pateiktas rekomendacijas, jos nagrinėjamos 2.7.4. skyriuje.

2.7.3.1. Netradicinių žemės ūkio produktų gamyba Netradicine žemės ūkio produktų gamyba šio darbo kontekste laikomi vaistinių augalų, gėlių ir

kitų dekoratyvinių augalų auginimą, bitininkystę, netradicinę paukštininkystę, avininkystę ir ožkininkystę, kailinių ir kitų smulkių naminių žvėrelių auginimą.

Vaistiniai augalai. Vaistinių augalų auginimas apskrityje nėra populiarus, nors tam tinkamos

gamtinės sąlygos, gali būti parinkti atokesni, tarp miškelių esantys plotai. Pagrindinės priežastys, lemiančios vaistažolių auginimo nepopuliarumą yra tradicijų nebuvimas;

vaistažolių auginimo versliniais pagrindais technologijų sudėtingas įsisavinimas; neatidirbti apsirūpinimo sėklomis ir kitomis auginimui būtinomis specifinėmis priemonėmis kanalai; neišplėtoti

127

sutartiniai augintojų ir perdirbėjų ryšiai; perdirbimo įmonės yra toli, be to, jos pirmumą teikia importinių vaistinių žaliavų įsigijimui stambiomis partijomis.

Gėlininkystė ir kitų dekoratyvinių augalų auginimas. Priemiestiniuose rajono centro kaimuose ir stambiose gyvenvietėse pasitaiko auginančių gėles šiltnamiuose namų ūkio sąlygomis. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių ūkinės veiklos diversifikavimo būdų, siekiant padidinti šeimos narių užimtumą ir gauti papildomų pajamų. Išaugintos gėlės parduodamos tiesiogiai ar per tarpininkus turguose, kaip galutinis produktas, naudojamos puokštėms, gėlių krepšeliams, vainikams. Gėlių asortimentas šiame sektoriuje nėra didelis. Be skinamų gėlių, dar auginami dekoratyvinių gėlių daigai, gėlės vazonėliuose. Rinkoje paplitus importinėms gėlėms ir brangstant energetiniams ištekliams, gėlininkystės apimtys smarkiai sumažėjo, atsisakoma šildomų šiltnamių, vietoje skinamų gėlių daugiau auginama aplinkos ir kapų dekoravimui skirtų gėlių.

Pagrindinės gėlių sektoriaus problemos yra:legalaus ir nelegalaus gėlių ir jų sėklų importo išplitimas; nepakankama namų ūkio sąlygomis išaugintų gėlių kokybė ir neišplėtoti pardavimų kanalai.

Bitininkystė. Bitininkystė rajone turi gilias tradicijas. Daugiausia bičių šeimų laikoma sodybiniuose ir kituose namų ūkiuose. Tai mėgėjiško pobūdžio bitininkystė ir jos pagrindinė paskirtis – tenkinti šeimos poreikius. Atliekanti medaus dalis parduodama turguose ir tiesiogiai giminėms bei pažįstamiems.

Nors ir lėtai, tačiau plečiasi ir profesionali verslinio pobūdžio bitininkystė. Dominuoja natūralios bičių ganyklos. Tokiuose bitynuose didesnė negu mėgėjiškuose medaus išeiga, o pajamos, gaunamos pardavus medų, sudaro papildomą bitininkų šeimų pajamų dalį.

Pagrindinės šio sektoriaus problemos yra nepakankamas produktyvumas; bitininkystė dar mažai derinama su įvairių žolių sėklininkyste ir auginimu; didėja importinio medaus pasiūla; nepakankamai talpi vietos rinka, o eksporto galimybės nedidelės.

Netradicinė paukštininkystė. Apskrityje nėra specializuotų ūkių, kuriuose būtų auginami retesnių rūšių paukščiai: antys, žąsys, kalakutai ir kt. Šių paukščių galima rasti tik gyventojų sodybiniuose ūkiuose. Juose išauginti paukščiai sunaudojami savosioms reikmėms, tik nedidelė jų dalis paskersti parduodami turguose.

Avininkystė ir ožkininkystė. Rajone 2001metais buvo auginamos 574 avys ir ožkos, jų skaičius nuo 1998 metų sumažėjo beveik dvigubai. Tuo tarpu kituose apskrities rajonuose avių ir ožkų skaičius nesumažėjo (Mažeikių rajone – net padidėjo 1,8 karto). Didesnė šių gyvulių koncentracija pasižymi tik Šiaulių apskritis, kur išsaugota stambi avių ferma ir dirbamas nuoseklus veislinis darbas. Gi Plungės rajone tiek avys, tiek ožkos išimtinai laikomos ūkininkų ūkiuose ir gyventojų sodybiniuose ūkiuose. Ūkių, kuriuose būtų didesnis avių ar ožkų skaičius, nėra, nors netoliese, Telšių rajone yra stambus avių auginimo ūkis. Didžioji rajone išauginta avienos, ožkienos ir vilnų produkcijos dalis sunaudojama savosioms reikmėms, nemažai ožkų pieno parduodama tiesioginiais kanalais.

Pagrindinės šio sektoriaus problemos yra apskrityje sistemiškai nevykdomas avių veislinis darbas; nėra ir nesikuria stambūs avininkystės ūkiai, kurie galėtų vykdyti tolesnę šių gyvulių sklaidą ir padėtų spręsti apsirūpinimo prieaugliu ir produkcijos realizavimo problemas; didelės avių pardavimo ir skerdimo problemos; nenustatyti ožkų pieno standartai.

Kailiniai ir kiti smulkūs naminiai žvėreliai. Laikotarpiu, kai rinkų sąlygos kailinių žvėrelių laikymui buvo palankios, jie buvo auginami namų ūkiuose ir nedidelėse žemės ūkio įmonių fermose. Šiuo metu žvėrelių kailiukų pateikimo platesnei rinkai kanalai prieinami ir yra palankūs tik stambioms kailinių žvėrelių fermoms, tačiau tokių Plungės rajone nėra. Dėl nepalankių rinkos sąlygų kailinių žvėrelių auginimas namų ūkiuose baigia išnykti.

128

Geresnė yra triušininkystės būklė. Galima išskirti dvi šios šakos tendencijas. Tai mėgėjiška triušininkystė, būdinga nemažam namų ūkių skaičiui ir skirta pagrindinai namų vartojimui; bei profesionalioji triušininkystė, skirta rinkos aprūpinimui triušių mėsa. Deja profesionalių pramoninėmis technologijomis pagrįstų triušių fermų rajone nėra.

Pagrindinės šio sektoriaus problemos yra nepalankios auginimo ir rinkos sąlygos; nėra specializuotų triušių skerdyklų, dėl ko didelės skerdimo išlaidos.

2.7.3.2. Žemės ūkiui alternatyvi ekonominė veikla

Plungės rajone, kaip ir visoje Telšių apskrityje, dar gyvos kai kurios etnografinės amatų tradicijos. Populiari medžio drožyba, metalo kalyba, keramika, pynimas iš vytelių bei kiti amatai, tačiau jie neturi regioninių bruožų. Amatais užsiima pavieniai, polinkį į kūrybą turintys asmenys. Tik nedidelė jų gaminių dalis patenka į rinką. Be to, mažomis apimtimis plėtojamas amatų verslas yra nepakankamai pelningas dėl ribotos vietinės rinkos. Be to, nėra iniciatyvų, kurios burtų bendravimui kaimo amatininkus, rūpintųsi tradicijų atgaivinimu ir puoselėjimu, gaminių komercializavimu ir pardavimais palankesnėmis sąlygomis. Amatininkystė taip pat mažai derinama su pramogomis ir turizmu. Dėl šių priežasčių amatai tik retam kaimo žmogui yra papildomas pragyvenimo šaltinis.

Ankščiau buvę populiarūs kaimo vietovėse miesto pramonės įmonių filialai ar atskirų gaminių gamybos įmonės nunyko pasikeitus rinkos sąlygoms, bankrutavus ar smarkia sumažinus gamybos apimtis pramonės įmonėms. Ši veiklos sritis kaimo vietovėse dabar visai nevykdoma.

2.7.4. Žuvininkystė

Plungės rajone yra pakankamai vandenų, teikiančių nemažą potencialą žuvininkystei plėtoti. Vidaus vandenys užima 3,2 proc. visos teritorijos. Čia plyti Žemaitijoje didžiausias Platelių ežeras. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra dar 25 mažesni ežerai. Dalis vandens telkinių yra privatūs, kiti priklauso valstybei.

Dauguma žuvingų ežerų yra išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims. Didžioji nuomininkų dalis yra miestų organizacijos ir gyventojai. Tai dažniausiai žvejų draugijos, kurios ežerus nuomojasi savosioms mėgėjiškos žūklės poreikiams tenkinti. Kiti nuomininkai dažniausiai organizuoja mėgėjišką žūklę pagal mokamus leidimus. Tai ir yra bene vienintelės piniginės pajamos, gaunamos ir ežerų nuomos ir priežiūros. Šių ežerų žuvis į prekybą nepatenka.

Pagal vandenų fondo (vandens ūkio paskirties) žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentus Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje draudžiama veikla, galinti pakenkti hidroekosistemų stabilumui, draudžiama naikinti saugomus vandenų biotos objektus ar daryti įtaką jų kaitai, ribojamas žuvininkystės intensyvumas, gali būti uždrausta vandens rekreacija, neigiamai veikianti saugomų objektų būklę bei jų atsparumą, vykdomos ir skatinamos priemonės vandens telkinių ekosistemų stabilumui palaikyti. Konkrečios vandens telkinių tvarkymo priemonės numatomos specialiuosiuose vandentvarkos planuose ir kituose atitinkamuose dokumentuose.

Rajone yra ir dirbtinių tvenkinių, dauguma jų naudojami vietos gyventojų rekreacijai ir priešgaisrinei apsaugai.

Intensyviai žuvininkystei rajone plėtoti iš esmės nėra tinkamų sąlygų, nes dauguma ežerų yra nacionalinio parko teritorijoje, kur veikla yra griežtai reglamentuojama, o rajono pietinėje dalyje

129

tekančiose upėse yra ribojama veikla, siekiant apsaugoti ten besiveisiančias vertingas ir nykstančias žuvų rūšis. Tad bene vienintelė perspektyvesnė žuvininkystės sektoriaus veiklos sritis yra tvenkinių ir ežerų įžuvinimo vertingesnėmis žuvimis plėtojimas, naudojant tuos vandens telkinius mėgėjiškai žūklei kaip vieną kaimo turizmo sodybų teikiamų paslaugų rūšių.

Apibendrinant reikia pažymėti, jog dauguma ežerų ir tvenkinių išnuomoti ne kaimo gyventojams ir tai mažina vandens telkinių panaudojimo rekreacijai ir žvejybai galimybes; menkas tvenkinių produktyvumas. Be to, žuvininkystė mažai derinama su poilsio ir pramogų paslaugomis.

2.7.5. Miškų ūkis

Miškų ūkis ir medienos perdirbimas. Plungės rajono teritorijoje miškai užima daugiau nei 33 proc. Vyrauja mišrūs miškai, iš jų vyraujantys eglynai sudaro 47 proc., pušynai – 26 proc.. Daugiausia čia yra pusamžių medžių (56 proc.), brandžių medynų nedaug ‐ apie 1,5 proc. Miškai daugiausia išsidėstę vandens telkinių apylinkėse ir didelių, komercinei miškininkystei tinkamų masyvų nesudaro.

Nemaža dalis miškų yra ŽNP teritorijoje, kur taikomi specialūs veiklos apribojimai. Miškų ūkio paskirties žemėse kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų pagrindu negali būti vykdomi pagrindinio naudojimo kirtimai; pirmenybė teikiama savaiminiam atžėlimui. Želdinimui naudojamos tik vietinių rūšių medžių vietinės kilmės sėklos, dirva želdinimui ruošiama nekeičiant paviršiaus mikroreljefo ir dirvožemio sluoksnių, draudžiama rauti kelmus ir pan. Taip pat draudžiama naudoti pesticidus, trąšas, apsodinti mišku aikšteles, kurių reikia biologinei įvairovei išsaugoti.

Plungės rajono miškams būdinga tai, kad čia, ypač Nacionalinio parko teritorijoje, yra gausus kertinių miško buveinių (KMB) skaičius. Šios vietovės sudaro pagrindą pažintinei veiklai ir rekreacijai. Kertinių miško buveinių apibūdinimą pateikiame 7.5.1 lentelėje.

7.5.1 lentelė Plungės rajono kertinių miško buveinių apibūdinimas

KMB tipas

Rajono miško plotas, ha

KMB skaičius

Bendras KMB

plotas, ha

KMB dalis rajone,

procentais

Vidutinis KMB plotas,

ha

Iš viso 63724 Bebravietė 1 0,956 0,002 0,956 Eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis 68 128,291 0,201 1,887 Ežero šlaitas 2 2,342 0,004 1,171 Kiti lapuočių miškai 29 26,527 0,042 0,915 Medis milžinas 22 3,079 0,005 0,14 Miško sala dirbamuose laukuose 8 2,177 0,003 0,272 Nedidelės salos ir pusiasaliai vandens telkiniuose bei šlapžemėse

3 2,836 0,004 0,945

Neseniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla

1 0,173 0 0,173

Pelkiniai pušynai ir beržynai 56 139,968 0,22 2,499 Plačialapių miškai 35 84,723 0,133 2,421 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis 9 20,066 0,031 2,23 Raguva 2 0,778 0,001 0,389 Senas parkas 4 2,194 0,003 0,548 Seniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva arba 3 2,372 0,004 0,791

130

KMB tipas

Rajono miško plotas, ha

KMB skaičius

Bendras KMB

plotas, ha

KMB dalis rajone,

procentais

Vidutinis KMB plotas,

ha

ganykla

Šlaitas 2 0,684 0,001 0,342 Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis 24 28,655 0,045 1,194 Šlapieji juodalksnynai 28 38,018 0,06 1,358 Upelio salpa 1 0,385 0,001 0,385 Upelio šlaitas 9 12,037 0,019 1,337 Šaltinis: Plungės rajono savivaldybė

Miškų ūkis, kaip ūkio šaka, yra tikslingai plėtojamas tik valstybiniuose miškuose. Tuo tarpu

Plungės rajone, kaip ir visoje šalyje, pastaraisiais metais suintensyvėjo miškų privatizavimas. Vien per 1999 m. privačių miškų plotai padidėjo beveik 1,7 karto, o miškų savininkų skaičius 1,57 karto. Rajone 2000 m. buvo 15,3 tūkst. ha privačių miškų, kuriuos valdė 5424 savininkai. Vidutinis miško valdos dydis sudaro 3,4 ha.

Valstybinių miškų ugdymu, priežiūra ir kirtimu rūpinasi miškų urėdijos bei saugomų teritorijų – nacionalinio parko, regioninių parkų direkcijos. Nuo 2000 03 01 Plungės rajone esančius valstybinius miškus tvarko Telšių miško urėdija, be to ji koordinuoja ir privačių miškų eksploataciją. Urėdija ir jos administraciniai vienetai – girininkijos ir eiguvos ‐ yra gan svarbus darbdavys kaimo gyventojams. Jose dirba virš 120 darbuotojų, iš jų miškų ūkinės veiklos srityje ‐105, medieną perdirbančių padalinių veikloje apie 15 darbuotojų. Darbo vietų skaičius urėdijose mažėja, nes vis didesnė miško kirtimo ir sodinimo darbų dalis perleidžiama rangos būdu atlikti privačioms miško ruošos įmonėms. Šiuo metu apskrityje veikia keletas tokių įmonių. Tai irgi darbo vietas sukuriančios įmonės. Tačiau šios įmonės dar nėra stabilios, jos naudoja gan seną miško ruošos ir išvežimo techniką. Darbas šiose įmonėse nėra saugus.

Miškų kirtimo apimtys 1997 2000 metais rajone sudarė kasmet apie 75 tūkst. m3, iš jų valstybiniuose miškuose 2000 metai – 51,7 tūkst. m3, leista iškirsti privačiuose miškuose – 23,6 tūkst. m3.

Miškų kirtimų apimtis labai koreguoja vėjovartų intensyvumas ir vis dar plintančios ligos 1999 m. plynai buvo iškirsta 20,8 tūkst. m3 , ir tai nėra grėsmingi kirtimo tempai. Atsodinama miškų panašiai kaip ir iškertama. Intensyviau vykdomi atrankiniai ir sanitariniai kirtimai.

Medienos gamyba vyksta ruošiant padarinę medieną ir malkas. Plungės rajono miškų tvarkymo organizacijos 1996 ‐ 1999 metais parengė 41,5 – 44,7 tūkst. m3 medienos, iš jų padarinės – 32,6 ‐ 37,6, malkų‐ 8,4 ‐7,1 tūkst. m3..

Valstybinio fondo apleistų ir žemdirbystei netinkamų žemių intensyvesnį užsodinimą mišku stabdo neužbaigta žemės reforma, privačių žemių užsodinimą – investicijų stoka. Taip pat užsodinimo apimtims įtakos turi sodinukų stoka.

Ekonominės veiklos struktūroje labai reikšmingas yra medienos perdirbimas. Tai vieni iš populiariausių žemės ūkiui alternatyvių verslų kaimo vietovėse. Plungės rajone miškų urėdijai priklausančių padalinių apvaliosios medienos perdirbimo apimtys 2000 metais siekė tik apie 3,0 tūkst. m3, jų veikla nebuvo pelninga.. Privačių medžio perdirbimo įmonių yra rajone, jų įmonių pagrindinė veikla yra medienos pusfabrikačių eksportui paruošimas, dar medinės taros gamyba. Jau nemažai įmonių užsiima ir gilesniu medienos perdirbimu iki įvairių statybinių ruošinių bei stalių gaminių. Konkrečių duomenų apie tokių įmonių veiklos apimtis nerasta.

131

Plungės rajono miškai nepasižymi turtingumu mažosiomis miško vertybėmis: grybais, uogomis, vaistažolėmis, medžiojamais žvėrimis ir paukščiais. Miškingose vietovėse grybavimas, uogavimas ir vaistažolių rinkimas yra tam tikras papildomų pajamų šaltinis. Komercinė medžioklė neišplėtota, vyksta daugiau epizodiškai.

Pagrindinės šio sektoriaus problemos yra tai, jog plinta miško ligos ir nepakankamai efektyviai su jomis kovojama; nepakankamos apleistų ir žemdirbystei netinkamų žemių užsodinimo apimtys; nepakankama privačių miškų tvarkymo apskaita.

2.8. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. patvirtino Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją ir

veiksmų programą, kurios tikslas ‐ sudaryti prielaidas subalansuotajai šalies plėtrai, išlaikant švarią ir sveiką gamtinę aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę bei optimizuojant gamtonaudą.

Siekdama nuo 2004 m. tapti Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuva turi atitikti formalius ES narystės kriterijus, vienas iš jų – gebėjimas įgyvendinti ES teisinius reikalavimus (Acquis) aplinkosaugos srityje. Aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra viena sudėtingiausių ir brangiausių sričių įgyvendinat Europos Sąjungos (ES) reikalavimus vietos lygyje, kadangi reikia sukurti ES standartus atitinkančią infrastruktūrą: atliekų tvarkymo sistemas, nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius, bei įdiegti pažangias technologijas.

Šiame skyriuje analizuojamos šios sferos: gamtos ištekliai ir saugomos teritorijos; vandens

naudojimas ir apsauga; atliekų tvarkymas; oro taršos ir triukšmo mažinimas; aplinkosauginis švietimas bei visuomenės informavimas.

2.8.1. Gamtos ištekliai ir saugomos teritorijos

Plungės rajonas vakariniame Lietuvos regione išsiskiria ypatingais gamtiniais ištekliais tai ‐miškingas Platelių ežerynas, kuris yra didžiausias Žemaitijos ežeringas miškingas gamtinis kompleksas.

Plungės rajono teritorijoje teka 41 valstybinės reikšmės didesnės upės ir upeliai, priklausančios Minijos Ventos ir Bartuvos baseinams. Minijos upė yra didžiausia Plungės rajonu tekančios upės atkarpa – apie 70 km. Rajone yra 39 ežerai (iš kurių 19 ‐ valstybinės reikšmės), virš 20 tvenkinių (7 ‐ valstybinės reikšmės tvenkiniai. Plungės rajonas yra vienas miškingiausių Lietuvoje – miškingumas siekia 33,4 proc. (Rietavo savivaldybėje analogiškai – 48 proc., Lietuvos – 30,3 proc.).

Rajone aptinkamos ir naudojamos šios gamtinės iškasenos: smėlis, žvyras, gruntas, durpės, molis, geoterminiai ištekliai. Rajono teritorijoje yra 15 valstybinių naudingųjų iškasenų telkinių, bei 81 karjeras esantis seniūnijų, žemės savininkų ir naudotojų sklypuose.

Plungės miestas nuo Baltijos jūros yra nutolęs 48 km, todėl netoli esanti jūra turi įtakos rajono klimatui: vasarą oro temperatūra būna kiek žemesnė, o rudenį ir žiemą – aukštesnė nei toliau nuo jūros esančiuose rajonuose.

Viena didžiausių rajono gamtinių vertybių ‐ Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I‐2913 siekiant išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksus bei antropoekosistemas, reprezentuojančius Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus.

132

ŽNP uždaviniai: išsaugoti didžiausią Žemaitijoje Platelių ežeryną ir jo apylinkių gamtos kompleksą; nuolat atlikti aplinkos, etnokultūros paveldo ir kitus mokslinius tyrinėjimus, stebėjimus, kaupti informaciją; saugoti esamas ir atkurti sunaikintas kultūros vertybes Žemaičių Kalvarijoje, Beržore, Plateliuose ir kitose parko vietose, puoselėti Žemaitijos kultūros tradicijas, propaguoti aplinkosaugos idėjas ir žinias, tradicines ūkininkavimo formas ir metodus, plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia ‐ pažintinį turizmą.

Žemaitijos nacionalinis parkas užima 21 720 ha plotą (19 proc. Plungės rajono teritorijos). Parko teritorija pagal ūkinių ir gamtos apsaugos funkcijų prioritetą suskirstyta į konservacinę (46,5 proc.), apsauginę (16,35 proc.), rekreacinę (2,1 proc.), ūkinę (35,1 proc.) bei bendro naudojimo vandenų (5,2 proc.) zonas. ŽNP ribojama ūkinė veikla, daranti žalingą poveikį aplinkai ir nesusijusi su nacionalinio parko funkcijomis, gyventojų interesais. Siekiama, kad bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kitokia veikla iš esmės nekeistų parko unikalaus kraštovaizdžio. Žemaitijos nacionalinis parkas ‐ didžiulė šio krašto vertybė. Parke yra 2 rezervatai, 17 archeologijos paminklų, 17 senovės gyvenviečių, kapinynų pilkapių, 2 mitologiniai akmenys, 11 gamtos paminklų, 2 kultūrinai draustiniai ir 15 istorijos, architektūros vertybių, memorialinių vietų.

Miškai parko teritorijoje užima 9 683 ha (44,6 proc. viso parko ploto), vandens telkiniai – 8,5 proc., pelkės – 4,4 proc.. Parkas yra turtingas biologine įvairove. Parko teritorijoje užregistruota 185 rūšys paukščių, 49 – žinduolių (12 rūšių yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą). Parke aptikta net 10 šikšnosparnių rūšių iš 14 randamų Lietuvoje. Žemaitijos nacionaliniame parke ir jo apylinkėse aprašytos 625 vietinės kilmės, 138 svetimžemių augalų ir 196 samanų rūšys. Iš jų 58 yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Taip pat šiuo metu ištirta ir žinoma, kad parko teritorijoje yra 324 makromicetų bei kerpių rūšys, iš kurių 29 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Pagal inventorizacijos duomenimis ir kitą prieinamą informaciją ŽNP teritorijoje galima būtų identifikuoti teritorijas, kurios atitinka Paukščių ir Buveinių direktyvų kriterijus.

Plungės rajono savivaldybės teritorijoje taip pat yra Salantų regioninio parko dalis (Minijos rezervatas‐ 200 ha), Buožėnų geomorfologinis– 721 ha, Vilkaičių geomorfologinis – 845 ha Minijos ichtiologinis– 215,9 ha, Reiskių tyro telmologinis– 4054 ha, Gondingos kraštovaizdžio– 258 ha ir Minijos pralaužos kraštovaizdžio– 543 ha draustiniai, bei Plungės miesto – 45 ha, Šateikių miestelio– 5 ha ir Platelių ‐ 40 ha parkai, kurie drauge su nacionaliniu parku sudaro 28 626 ha arba 25,7 proc. rajono teritorijos. 1998 07 14 Plungės rajono mero potvarkiu Nr. 392, buvo patvirtintos visuomenės poreikiams gamtiniu požiūrių vertingos teritorijos. 2002 02 07 Plungės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 3‐12 patvirtino 1998 07 14 mero potvarkiu Nr. 392 Plungės rajono savivaldybės teritorijoje suteiktas visuomenės poreikiams naudojamas ir gamtiniu požiūriu vertingas teritorijas, jų dydžius bei ribas, iš viso 233,04 ha.

Griežčiausi apribojimai taikomi ŽNP ir Salantų regioninio parko teritorijoms. Šios saugomos teritorijos turi valdymo kontrolės, tyrimų ir stebėjimų funkcijas vykdančius darbuotojus. Veiklą parke reglamentuoja LR Saugomų teritorijų įstatymas (1993‐11‐09, I‐301), ŽNP nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės nutarimu 1997 m. lapkričio 24 d. Nr. 1273, ŽNP individualios apsaugos reglamentas, patvirtintas LR Aplinkos ministro įsakymu 2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 440 bei parko lankymo taisyklės. Nacionalinio parko veikla yra vykdoma pagal ŽNP planavimo schemą, patvirtintą LR Vyriausybės nutarimu 1997 m. balandžio 28 d. Nr 415. Reikia pažymėti, kas ŽNP dalinai atlieka ir miškų valdymo funkciją, kadangi parko teritorijoje yra 4 urėdijos, kurių teritorijoje yra 6 723 ha valstybinių miškų ir 4 422 privačių miškų (2002 metų ŽNP administracijos duomenimis).

133

Gera padėtis Plungės miesto, Šateikių ir Platelių parkuose. Jų priežiūrą savivaldybė yra pavedusi pavaldžioms įstaigoms, pavyzdžiui: Plungės m. parkas – Žemaičių dailės muziejui, Platelių ir Šateikių parkus prižiūri ir tvarko seniūnijos, yra skirti prižiūrėtojų etatai.

Blogesnė padėtis yra kitose saugomose teritorijose. Dauguma jų teritorijų yra savininkų žemės ir miškų nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Pavyzdžiui, Salantų regioninio parko dalis, Vilkaičių geomorfologinis, Buožėnų geomorfologinis ir kiti. Šių saugomų teritorijų statusas tik deklaruojamas, nėra jokių tyrimų, informacinės medžiagos, riboženklių. Kadangi pagrindinė parko funkcija – konservacinė‐ apsauginė (į šias zonas patenka 63 proc. parko teritorijos) pabrėžtina, kad būtina išsaugoti esamus gamtinius išteklius, atstatyti, kur įmanoma gamtinius kompleksus propaguoti tik rekreacinę, ne į verslą orientuotą veiklą (pavyzdžiui ne verslinę, bet rekreacinę žuvininkystę, vaistažolininkystę, reprezentatyviąją bitininkystę). ŽNP yra svarbus pažintinis bei mokslo tiriamasis aspektas, tiek dėl esamų unikalių gamtinių vertybių tiek dėl jau sukauptos informacijos. Šiuo metu parko teritorijoje esančioje buvusioje sovietų karinėje bazėje yra švietimo centras, kuriame rengiamos įvairios teminės vasaros stovyklos moksleiviams bei jaunimui. ŽNP administracijos iniciatyva nuo 1996 metų intensyviai ieškoma finansavimo Ekologinio šveitimo centro rengimui, tačiau iki šiol toks centras nėra įsteigtas.

Keičiantis žemėnaudos struktūrai vien 2001 metais Plungės rajono saugomose teritorijose suderinta virš 20 savininkų žemės ir miškų grąžinamų žemės sklypų projektai. Derinimo metu atkreiptas dėmesys į specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimų taikymą šiems žemės sklypams, tačiau būtina peržiūrėti ir patikslinti saugomų teritorijų ribas.

Gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos sektorių reglamentuojantys pagrindiniai Europos Sąjungos teisės aktai yra Tarybos direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos 79/409/EEB (Paukščių direktyva) ir Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 92/43/EEB (Buveinių direktyva). Šių direktyvų reikalavimai yra perkelti į Lietuvos įstatymus. Norint įgyvendinti šiuos pagrindinius ES teisinių aktų reikalavimus, Lietuvoje turi būti sukurtas vieningas Europos saugomų teritorijų tinklas “Natura 2000“. Plungės rajone Žemaitijos nacionaliniame parke jau pradėta identifikuoti teritorijas, atitinkančias “Natura 2000” reikalavimus, tačiau teritorijos dar nėra įteisintos. Pagal Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir jų bendrijų įstatymą savivaldybės, kurių žemėje yra saugomų rūšių, bendrijų buveinių, radaviečių, augaviečių, privalo laikytis šių reikalavimų: užtikrinti palankias saugomų rūšių ir bendrijų gyvavimo sąlygas; garantuoti jų apsaugą ir tinkamą priežiūrą; užtikrinti, kad saugomas objektas būtų prieinamas naudoti mokslinio tyrimo, švietimo ir kitiems su šio objekto tyrimu bei apsauga susijusiems tikslams bei vykdyti kitus įstatymų reikalavimus. Taip pat būtina laikytis apsaugos reglamentuose bei ypač saugomų rūšių apsaugos projektuose nustatytų reikalavimų. Svarbią rolę savivaldybių atsakingos institucijos vaidins derinant pasiūlytų naujų specialių saugomų teritorijų ribas, informuojant visuomenę vietose apie rengiamus specialių saugomų teritorijų planus, jų apsaugos statusą.

Pagal šiuo metu esamus biologinės įvairovės inventorizacijos duomenimis ir kitą prieinamą informaciją tik ŽNP teritorijoje galima būtų identifikuoti teritorijas, kurios atitinka Paukščių ir Buveinių direktyvų kriterijus, todėl būtina atlikti biologinės įvairovės inventorizaciją visoje Plungės rajono teritorijoje.

134

2.8.2. Rajono aplinkos būklė ir tendencijos Analizuojant rajono aplinkos būklę, šiame skyriuje aptariamas vandens naudojimas, aplinkos oro kokybė, atliekų tvarkymas, aplinkosauginis švietimas bei informacijos apie aplinką teikimas visuomenei.

2.8.2.1. Vandens nuotekų tvarkymas Vandens panaudojimas aptariamas 2.6.2 skyriuje, todėl šiame skyriuje analizuojama nuotekų

Plungės rajone tvarkymas. Plungės rajone centralizuotai nuotekas šalina SP UAB ”Plungės vandenys“. Visas Plungės rajone

centralizuotai tiekiamas vanduo po vartojimo patenka į valymo įrenginius. Gyventojai, neprisijungę prie centralizuotos kanalizacijos tinklų sistemos naudojasi individualia asenizacija ‐ išgriebimo duobėmis, kaupimo rezervuarais, iš kurių nuotekas į valymo įrenginius išveža UAB “Valda”. Tačiau Plungės rajono savivaldybė kol kas nevykdo šių individualių įrenginių apskaitos ir kontrolės, todėl neaišku, kokios būklės jie yra ir kokį pavojų aplinkai gali kelti.

Centralizuota kanalizacijos tinklų sistema yra aprūpinta apie 70 proc. miesto ir apie 40 proc. rajono gyventojų (apie 56 proc. viso rajono gyventojų). Centralizuotos kanalizacijos tinklų sistemos būklė yra patenkinama, per metus vidutiniškai užfiksuojama apie 10 avarijų.

Pagal ES Miesto nuotekų valymo direktyvoje 91/271/EEC išdėstytus reikalavimus, kurie nuo 2002m. perkelti į Lietuvos teisinę bazę, kanalizacijos sistemos turi būti įrengtos visuose miestuose ir miesteliuose, kurių gyventojų ekvivalentas viršija 2000. Plungės rajone tokiuose miesteliuose dar neįrengta apie 40 proc. kanalizacijos sistemų.

Ši problema jau iš dalies sprendžiama, pasitelkiant ISPA fondo lėšas. Plungės rajonas įtrauktas į “Nemuno upės žemupio baseino bendrojo investicijų plano” projektą. Pagal šį projektą ISPA fondo lėšomis bus finansuojama tiek naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei nuotėkų valymo įrenginių statyba, tiek esamų tinklų bei įrenginių rekonstrukcija Plungės mieste ir rajone. Projekto vykdymo laikotarpis nuo 2003 m. iki 2011 m. , skiriama suma – virš 15 mln. eurų.

Šiuo metu Plungės rajone nuotėkos valomos biologiniu būdu, kas atitinka ir minėtos Miesto nuotekų valymo direktyvos (91/271/EEC) reikalavimus. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje veikia 10 nuotėkų valymo įrenginių. SP UAB ”Plungės vandenys“ eksploatuoja 2 NVĮ, likusius 8 NVĮ eksploatuoja seniūnijos. Seniūnijoms priklausančių nuotėkų valymo įrenginių didžioji dauguma veikia neefektyviai ir šiuo metu negali užtikrinti kokybiško nuotėkų valymo. Šą problemą taip pat planuojama spręsti ISPA lėšomis.

Į atvirus vandens telkinius išleistose nuotekose didžiausią teršalų dalį sudaro bendras azotas (51 proc.), skendinčios medžiagos (26,1 proc.) bendras fosforas (11,5 proc.) bei teršalai, charakterizuojami BDS7 (11,2 proc.). Nors Plungės rajone veikia pramonės įmonės, tačiau jų išleidžiamose nuotekose nėra tokių pavojingų medžiagų kaip kadmis, gyvsidabris, nikelis, varis, chromas ar cinkas. LR AM ŠRAAD Plungės rajono agentūros duomenimis tik SP UAB ”Plungės vandenys“ 2001 metais į paviršinius vandens telkinius išleido apie 5 kg. vario (palyginimui, Lietuvoje vidutiniškai per metus į paviršinius vandens telkinius išleidžiama apie 2 tonas vario). Plungės rajone nuolat vykdomas pavojingų medžiagų koncentracijos nuotekose monitoringas. Tai atitinka ES priimtos Pavojingų medžiagų direktyvos (76/464/EEC), kurios nuostatos 2001m. perkeltos į nacionalinę teisę, reikalavimus.

135

Lietaus nuotekos, surenkamos Plungėje į valymo įrenginius patenka kartu su fekalinės kanalizacijos nuotėkomis, kur joms valyti taikomi tie patys technologiniai procesai, o tai didina valymo kainą.

LR AM ŠRAAD Plungės rajono agentūros 2001 metų duomenimis nuo 1996 metų valomų nuotėkų kiekiai kasmet pastoviai mažėjo ir tik 2001 metais šie kiekiai padidėjo 13,5 proc., nors bendras išmetamų teršalų kiekis 2001 metais sumažėjo 2,825 t. Tai rodo padidėjusį nuotėkų valymo efektyvumą.

Lyginant su respublikiniais duomenimis Plungės rajone susidaro apie 0,04 proc. visų Lietuvoje susidarančių nuotėkų. 2001 metais Plungės rajone valyta 1352 tūkst. m3 nuotėkų. Iš šio kiekio iki nustatytų normų išvalyta 75,3 tūkst. m3 nuotėkų, t.y. 5,5 proc. viso valomų nuotėkų kiekio. Šis rodiklis yra apie 2,5 karto mažesnis už visos Lietuvos rodiklį (14 proc.). Tai parodo rajone egzistuojančią nuotėkų valymo problemą. Antra vertus, lyginant su respublikiniais duomenimis, neišvalytos iki DLT Plungės rajono nuotėkos sudaro 0,9 proc. visų respublikos neišvalytų iki DLT nuotėkų.

Plungės rajono nuotėkos patenka į Minijos upės baseiną, o iš ten – į Baltijos jūrą. Pagal LR Aplinkos ministro 2001 10 25d. Įsakymu Nr. 525 patvirtintas Paviršinio vandens telkinių klasifikavimo tvarką ir kokybės normas 2001 m. Minijos upės kokybės klasė gera. Tačiau pagal BDS7 vandens kokybė upėje pablogėjo apie 1,5 karto. Vandens kokybės pablogėjimas nustatytas Minijos upės tyrimo vietoje aukščiau Plungės, o Plungės miesto įnešama tarša į Minijos upę nedidėjo. Manoma, kad įtakos upės vandens kokybės pablogėjimui turi išsklaidyta organinė tarša. Tam įtakos gali turėti nepakankamai valomos mažesnių rajono gyvenviečių nuotėkos.

Pagal ES Miesto nuotėkų valymo direktyvoje 91/271/EEC išdėstytus reikalavimus, miestuose iš nuotėkų būtina šalinti azotą ir fosforą. Šie reikalavimai taikomi miestams ir miesteliams su ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi virš 10 000, vadinasi ir Plungės miestui privalomi minėti reikalavimai. SP UAB “Plungės vandenys” duomenimis, 2001m. Plungės miesto valymo įrenginių išleidimo kanalo vietoje matuotų teršalų pagal BDS7 koncentracija buvo vidutiniškai 3,6 mg/l, tai yra maždaug 4 kartus mažiau, nei reikalauja Lietuvos standartai. Tačiau pagal bendrąjį azotą matuojamų teršalų kiekis 1,5 karto viršijo leidžiamą, o pagal bendrąjį fosforą viršyta net 4,7 karto.

Azoto ir fosforo šalinimas būtinas nuotekoms, patenkančioms į eutrofikacijos pažeistus vandens telkinius. ES Miesto nuotėkų valymo direktyvoje 91/271/EEC vandens telkiniai vadinami “jautriais”. Visos Lietuvos upės teka į Baltijos jūrą, o pastaroji labai jautri eutrofikacijai šiltuoju metų laiku, taigi ir Minijos upė priskirtina prie jautrių vandenų kategorijos. Todėl nuotėkų valymas šiuo metu yra viena iš svarbiausių Plungės rajono problemų.

Plungės rajono centralizuoto vandens tiekimo ir nuotėkų surinkimo bei valymo problemoms spręsti šiuo metu yra skiriamas nemažas dėmesys. Vien iš savivaldybės gamtos apsaugos fondo kasmet tam skiriama apie 40 proc. lėšų. 2003 m. pradėjus įgyvendinti ISPA finansuojamą vandens tiekimo ir nuotėkų surinkimo sistemų rekonstrukcijos ir plėtros projektą, iki 2004 m. prognozuojamas tam tikras pagerėjimas šioje srityje Plungės mieste. Padėtis rajone žymiai pagerėti turėtų nuo 2011m., kai bus pilnai įgyvendintos ISPA projekte numatytos užduotys. Pesimistinė prognozė, jei dėl kokių nors priežasčių minėtam projektui nebus skirtos lėšos, bus tokia: pasenusios centralizuoto vandens tiekimo ir nuotėkų surinkimo bei valymo sistemos nepajėgs efektyviai atlikti savo funkcijų. Dėl blogos vandentiekio vamzdynų kokybės gyventojai bus priversti naudoti prastos kokybės vandenį, o dėl prastos nuotėkų surinkimo sistemos būklės didės dirvožemio, gruntinių vandenų tarša taip pat dėl blogai išvalytų nuotėkų padidės paviršinių vandenų tarša.

136

2.8.2.2. Aplinkos oro kokybė

Raidos tendencijos Lietuvoje. Oro kokybės apsauga yra viena prioritetinių aplinkos apsaugos sričių tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek Lietuvoje, kadangi per didelės teršalų koncentracijos ore neigiamai įtakoja žmonių sveikatą ir ekosistemas.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkos oro teršimas mūsų šalyje sumažėjo kelis kartus. Pagrindinė mažėjimo priežastis yra ūkio nuosmukis perėjimo nuo centralizuotos prie rinkos ekonomikos laikotarpyje. Panašios tendencijos stebimos ir Plungės rajono savivaldybėje.

Daugiau nei 10 Europos Sąjungos direktyvų reglamentuoja aplinkos oro kokybę. Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje, šių direktyvų reikalavimai turi būti perkelti į Lietuvos teisinę bazę. Savivaldybėms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant teisinius reikalavimus aplinkosaugos srityje. Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymas (1999 11 04, Nr. VII‐1392) bei Lietuvos Respublikos monitoringo įstatymas (1997 11 20, Nr. VIII‐529) yra pagrindiniai Lietuvos teisės dokumentai, reglamentuojantys oro kokybę.

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (1999 11 04, Nr. VII‐1392) 4 straipsnyje “Aplinkos oro kokybės valdymas” nurodoma, kad savivaldybės ir Aplinkos ministerija pagal savo kompetenciją privalo imtis reikiamų priemonių, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės bei pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti. Savivaldybės rengia ir suderinusios su Aplinkos ministerija bei kitomis suinteresuotomis valstybės valdymo institucijomis tvirtina programas ir numato priemones, kurių turi būti imamasi tose zonose ar aglomeracijose, kur gali kilti pavojus viršyti ribines užterštumo vertes ir pavojaus slenksčius.

Raidos tendencijos Plungės rajone. Pagrindiniai oro teršimo šaltiniai Plungės rajono savivaldybėje yra mažos pramonės įmonės, katilinės, žolės ir šiukšlių deginimas, mobilieji teršimo šaltiniai bei teršalai, patenkantys iš kitų regionų.

2001 metais Plungės rajone iš stacionarių šaltinių į atmosferą buvo išmesta 449,8 t/km2 teršalų, iš jų 13,3 proc. sudarė kietosios medžiagos ir 86,7 proc. skystosios ir dujinės medžiagos. 2001 metais teršalų emisijos sumažėjo 1,7 karto, lyginant su 1997 metų duomenimis (žr. 8.2.1 pav.). Ši tendencija atitinka bendrą Lietuvos aplinkos oro teršimo mažėjimo tendenciją pastaraisiais metais.

8.2.1 pav. Teršalų emisijų iš stacionarių teršimo šaltinių Plungės rajone Šaltinis: Statistikos departamentas

Kaip buvo minėta aukščiau, mobilieji teršimo šaltiniai taip pat turi įtakos teršalų emisijų lygiams Plungės rajone. Plungės rajone 1000 gyventojų tenka 265 automobiliai (mažiau automobilių nei vidutiniškai Lietuvoje – 304) (8.2.2 pav.). Paveiksle matyti, kad visuose analizuotuose rajonuose nuo 1997 iki 2000 automobilių skaičius 1000 gyventojų didėjo, o 2001 metais nežymiai sumažėjo. Lyginant teršalų emisijas Plungės rajone su kitomis Telšių apskrities bei kitomis panašaus dydžio savivaldybėmis, matyti, kad iš visų analizuotų savivaldybių labai išsiskiria Mažeikių rajono

792,5

449,8536

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1997 m. 1999 m. 2001 m.

t/km

2

137

savivaldybė dėl joje esančių didelių pramonės įmonių. Kitose savivaldybėse emisijos yra panašios, tačiau matyti, kad Plungės rajone emisijos yra vienos mažiausių (mažesnės emisijos tik Joniškio rajono savivaldybėje).

Plungės rajone numatomi du teršalų emisijų kitimo artimiausiu metu scenarijai. Pagal vieną iš jų numatomas emisijų sumažėjimas dėl Rietavo savivaldybės atskyrimo nuo Plungės rajono savivaldybės. Tačiau, kadangi pastaruoju metu stebimas Lietuvos ekonomikos stabilizavimas ir prognozuojamas nežymus ekonominis augimas artimiausiu metu, galima prognozuoti, kad pagal antrą scenarijų Plungės rajone išliks 2001 metų emisijų lygis.

Plungės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus duomenimis savivaldybės teritorijoje į atmosferą išmetami anglies dvideginis, sieros dvideginis, azoto oksidai, dulkės. Pramonės įmonės, veikiančios savivaldybės teritorijoje ir teršiančios aplinkos orą, naudoja švaresnes gamybos technologijas. Teršalų išmetimo į atmosferą mažinimui savivaldybės teritorijoje naudojami ciklonai ir filtrai. Plungės rajone nėra teršalų, kurių lygis viršytų ribinę normą, taip pat nėra viršijamas aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu bei azoto oksidais pavojaus slenksčiai. Šiuo metu savivaldybėje nėra parengtos oro apsaugos programos. Plungės rajono savivaldybėje aplinkos kokybės monitoringas nėra vykdomas ir savivaldybė nedisponuoja jokia informacija apie aplinkos oro kokybę.

LR aplinkos ministro įsakyme Nr. 591/640 “Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo” teigiama, kad savivaldybės privalo informuoti savivaldybės gyventojus, kai viršijamas aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu bei azoto dioksidu pavojaus slenkstis ir imtis priemonių, kad pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai būtų sumažintas, tačiau Plungės rajono savivaldybėje nėra informacijos teikimo savivaldybės gyventojams, kai viršijamas aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu bei azoto dioksidu pavojaus slenkstis, tvarkos.

2.8.2.3. Atliekų tvarkymas

Raidos tendencijos Lietuvoje. Atliekų susidarymas ir tvarkymas – viena iš svarbiausių aplinkosaugos problemų, tapusių ypatingai aktualiomis mūsų šimtmetyje. Atliekų tvarkymo sistemos tobulinimas yra svarbi integracijos į Europos Sąjungą dalis.

Šiuo metu atliekų tvarkymas Lietuvoje yra prioritetinė aplinkos apsaugos sritis, kurios svarba nurodyta ir Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje 1996 09 25 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I–1550 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 103–2347). Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos ir veiksmų programos metmenyse, patvirtintuose 1999 05 01 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 593 „Dėl Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos ir veiksmų programos metmenų“ (Žin.,1999, Nr.44‐1409), užsibrėžiama sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos.

Raidos tendencijos Plungės rajone. Plungės rajono savivaldybėje 2002 metais parengta Plungės rajono atliekų tvarkymo sistemos diegimo ir valdymo schema. Atliekos savivaldybės teritorijoje yra tvarkomos vadovaujantis Plungės rajono Atliekų tvarkymo taisyklėmis (patvirtintomis 2001 metais Tarybos sprendimu Nr. 77).

Plungės rajono savivaldybės teritorijoje buitinių atliekų surinkimą, pervežimą ir tvarkymą vykdo UAB “Valda”, kuri yra įdiegusi aptarnavimo kokybės ir aplinkosaugos vadybos standartus – ISO 9001 ir ISO 14000.

138

Plungės rajone visos buitinės atliekos surenkamos konteineriniu būdu. 2002 metais rajone buvo apie 6700 įvairių rūšių konteinerių, daugiausia 120 litrų talpos (apie 6000 vienetų).

Atliekų kiekis kasmet didėja. Lyginant su 1997 metais, 2002 metais užregistruotas susidariusių atliekų kiekis padidėjo 2 700 tonų. Iš viso 2002 metais Plungės rajono sąvartyne pašalinta 9014 tonų buitinių atliekų. Paskaičiuota atliekų susidarymo norma vienam miesto gyventojui rajone yra 1,5 m3 atliekų per metus, o kaimo gyventojui – 0,94 m3 (paskaičiuota vidutinė atliekų susidarymo norma 1 gyventojui Lietuvoje – 1,5 m3 / metus).

Atliekų tvarkymas, kaip numatyta Bendrojoje atliekų direktyvoje (75/442/EEC) bei atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose Lietuvos teisės aktuose, turi remtis atliekų tvarkymo principų hierarchija, kuri nustato šiuos atliekų tvarkymo prioritetus: atliekų vengimas, atliekų naudojimas, saugus atliekų šalinimas. Bendrosios atliekų direktyvos 1 straipsnis reikalauja, kad šalys narės imtųsi reikiamų žingsnių užtikrinti atliekų rūšiavimą, toliau jas perdirbant, antrą kartą panaudojant ar išgaunant iš jų energiją. Kaip numato Lietuvos atliekų tvarkymo įstatymas (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII‐787, Žin., 1998, Nr. 61‐1726; 2000, Nr.90‐2776), savivaldybės savo teritorijoje organizuoja antrinių žaliavų surinkimą. Plungės rajone palaipsniui pradėta diegti atliekų rūšiavimo sistema. Plungės mieste susikaupimo vietose rūšiuojamas stiklas, popierius ir plastmasė. Remiantis Atliekų sąvartynų direktyvos (1999/31/EB) reikalavimais, palaipsniui turi būti mažinamas į sąvartynus patenkančių biodegraduojamų komunalinių atliekų kiekis (iki 75 proc. ‐ 2002 metais, iki 50 proc. ‐ 2005 metais ir 25 proc. ‐ iki 2010 metų, lyginant su 1993 metais į sąvartynus patekusiu biodegraduojamų atliekų kiekiu. Plungės rajone netolimoje ateityje yra numatoma rūšiuoti ir biodegraduojamas, didžiąsias bei pavojingas atliekas.

Atliekų tvarkymo paslaugos teikiamos 95 proc. Plungės miesto ir 59 proc. kaimo gyventojų (iš viso 77 proc. rajono gyventojų). Centralizuotai Plungės mieste aptarnaujama 95 proc., o kaime ‐ 59 proc. gyventojų (iš viso 77 proc. rajono gyventojų teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos). Įmonės, įstaigos ir organizacijos aptarnaujamos 100 proc.. Apie 5 proc. miesto gyventojų vengia sudaryti sutartis dėl atliekų šalinimo. Kaimo gyventojai dažniausiai neaptarnaujami dėl neišvystytos infrastruktūros, prastos kelių bei privažiavimų būklės, bei dėl to, jog aptarnauti pavienius vienkiemių gyventojus atliekas surenkančiai įmonei yra nuostolinga. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr.217 “Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (1999 m. liepos 14 d. Nr. 217, Žin., 1999, Nr. 63‐2065) savivaldybėms siūlo, aprūpinti gyventojus atliekų tvarkymo priemonėmis pagal tokį tvarkaraštį: miestus, kuriuose daugiau kaip 100 000 gyventojų – iki 2001 m. gruodžio 31 d., miestus nuo 10 000 iki 100 000 gyventojų – iki 2005 m. gruodžio 31 d., miestus ir gyvenvietes nuo 1 000 iki 10 000 gyventojų – iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Plungės rajone iki 2001 metų veikė Plungės senasis sąvartynas Žvirblaičių kaime ir 9 laikinos atliekų saugojimo aikštelės, kurias planuojama panaikinti iki 2002 metų pabaigos. 2001 metais į visus šiuos sąvartynus buvo atvežta 44046 tonų atliekų. 2002 metais senasis sąvartynas Žvirblaičių kaime buvo uždarytas, atliekos į jį nebevežamos, tačiau pilnam sąvartyno sutvarkymui galutinei sąvartyno rekultivacijai kol kas lėšų neskirta. Tai planuojama padaryti, kai bus patvirtintas bendras Telšių apskrities atliekų tvarkymo planas, kuriame ir turėtų būti numatytas konkretus šios problemos sprendimas. Planuojama, kad 2003 metais Plungės rajone turėtų veikti tik naujai įrengtas sąvartynas, atitinkanti Sąvartynų įrengimo ir eksploatacijos taisyklių reikalavimus. Šis sąvartynas, esantis Babrungo seniūnijos Jėrubaičių kaime, buvo pradėtas eksploatuoti 2001 m. gruodžio 12 d., jame įrengta 2 ha ploto buitinių atliekų šalinimo aikštelė. Iš viso sąvartyno statybai išskirta 16 ha ploto. Sąvartyne šalinamos tik buitinės atliekos. Šiuo metu čia jau yra sukaupta 714,4 t atliekų. Esant dabartiniam atliekų srautui, atliekos 2 ha aikštelėje gali būti šalinamos dar 12 metų. Kol kas dar nėra parengta požeminių vandenų

139

monitoringo programa, neatliktas hidrogeologinis įvertinimas. Sąvartyne yra vykdomas filtrato surinkimas ir tvarkymas tačiau sąvartyne besikaupiančių dujų surinkimas nėra numatomas.

Plungės rajone dar nėra efektyvios nelegalaus atliekų šalinimo kontrolės sistemos, todėl egzistuoja pavojus, kad į per paskutiniuosius metus uždarytus sąvartynus gali būti savavališkai vežamos atliekos.

Opi rajono problema ‐ pesticidų saugojimas. Pesticidai Plungės rajone buvo pradėti kaupti nuo 1993m. Šateikių miške, buvusios karinės bazės teritorijoje esančiuose sandėliuose 2002m. buvo laikoma 15,63 tonų senų pesticidų, surinktų iš žemės ūkio bendrovių. Telšių apskrityje pesticidų saugoma iš viso apie 17 tonų. Taigi, Plungės rajone surinkta didžioji dalis visų apskrities pesticidų. Kadangi minėtieji sandėliai nėra saugomi, iškyla pavojus kad pesticidai dėl nusikalstamos asmenų veiklos gali patekti į aplinką.

Plungės rajone kol kas nevykdomas “žaliųjų” atliekų, surinktų iš aikščių, medžių genėjimo vietų, kompostavimas. Šios atliekos vežamos į sąvartyną kartu su buitinėmis atliekomis.

Svarbi ir senų padangų surinkimo ir saugojimo /utilizavimo problema. Šiuo metu Plungės rajone niekas tokių padangų nerenka ir nesaugo/neperdirba. Dalis padangų patenka į sąvartyną, dalis ‐ tiesiog į aplinką, todėl teršiami šlaitai, miškai ir t.t.

Kol kas atskirai nesurenkamos ir pavojingos atliekos iš gyventojų, nors šią problemą savivaldybė jau ruošiasi spręsti. Yra įsigyta įranga pavojingų atliekų surinkimui, tačiau 2002 metų pabaigoje ši įranga dar nebuvo sumontuota ir pavojingos atliekos patekdavo į sąvartyną. UAB “Valda” iš įmonių surenka panaudotas liuminescencines lempas, kurios išvežamos į pavojingų atliekų tvarkymo įmonę UAB “Toksika” (Šiaulių r).

Prognozės iki 2004 metų: atliekos Plungės rajone bus šalinamos tik viename sąvartyne. Išplėtus antrinių žaliavų surinkimo sistemą sumažės sąvartyne šalinamų atliekų kiekiai. Numatomas biodegraduojamų atliekų rūšiavimas taip pat sumažins šių atliekų kiekius sąvartyne, o tai sumažins susidarančio filtrato kiekį, tuo pačiu mažės ir aplinkos tarša.

2.8.2.4. Aplinkosauginis švietimas Reikia pažymėti išskirtinį visuomenės aplinkosauginio švietimo vaidmenį: tai viena iš aplinkos

apsaugos strategijos įgyvendinimo priemonių, užtikrinanti specialistų kompetenciją bei visų sektorių suderintą veiklą. Švietimas lemia aplinkosauginę kultūrą bei etiką, vertybes ir pažiūras, įgūdžius ir elgesį, netrikdančius subalansuotosios plėtros ir būtinus efektyviam visuomenės dalyvavimui priimant ir įgyvendinant svarbius aplinkosaugos sprendimus. Tai ypač svarbu rajone, kur ¼ teritorijos užima saugomos teritorijos.

Svarbiausios visuomenės aplinkosauginio švietimo nuostatos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategijoje ir veiksmų programoje, kuriai pritarė Vyriausybė (LR vyriausybės 1998 02 09 nutarimas Nr.165). Šioje programoje savivaldos institucijoms keliamas tikslas – didinti savivaldos institucijų darbuotojų, gyventojų kompetenciją aplinkos apsaugos srityje ir skatinti jų dalyvavimą sprendžiant miestų bei rajonų politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius uždavinius.

Plungės rajono savivaldybėje nėra suformuotos aplinkosauginio švietimo koncepcijos, taip pat nėra parengta programa. Iš Gamtos apsaugos fondo 2001 skirta 3,2 proc. visų lėšų , 2002 ‐ 3,3 proc. lėšų, kurios naudojamos moksleivių gamtosauginėms iniciatyvoms remti.

140

2.8.2.5 Informacijos apie aplinką teikimas visuomenei

Raidos tendencijos Lietuvoje. Direktyva dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką yra vienas iš pagrindinių „horizontaliųjų“ ES aplinkos apsaugos skyriaus teisės aktų, susijusių su bendraisiais aplinkos apsaugos valdymo klausimais. Direktyvos reikalavimai yra pilnai perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę.

Direktyva reikalauja, kad viešosios institucijos teiktų informaciją apie aplinką pagal kiekvieno fizinio ar juridinio asmens prašymą, nereikalaujant paaiškinimų, kam tokia informacija reikalinga. Direktyva nurodo, kad valstybės narės pasitvirtina veiksmingas tokios informacijos teikimo priemones.

Vadovaujantis LR visuomenės informavimo įstatymu, LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymu bei Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarka, valstybės ir savivaldybių institucijos turėtų patvirtinti savo institucijos informacijos apie aplinką teikimo visuomenei procedūrą, įskaitant:

‐ turimos informacijos pobūdį, mastą bei laikmeną; ‐ informacijos pateikimo terminus; ‐ informacijos teikimo paslaugų kainas, jeigu už tokias paslaugas reikia mokėti; ‐ padalinį ar darbuotoją, atsakingą už informacijos teikimą; ‐ kitą svarbią informaciją, kuri padėtų visuomenei lengviau gauti informaciją.

Institucijos turėtų pasirūpinti, kad visuomenė galėtų lengvai susipažinti su jų informacijos teikimo visuomenei procedūra.

Raidos tendencijos Plungės rajone. Plungės rajono savivaldybėje nėra patvirtinta informacijos apie aplinką (arba visos savivaldybės disponuojamos informacijos) teikimo visuomenei tvarka. Savivaldybės administracija nėra patvirtinusi informacijos apie aplinką sąvado. Apie informacijos teikimo tvarką ir sąvadą nėra informuojami nei savivaldybės darbuotojai, nei visuomenė. Savivaldybės darbuotojams nebuvo organizuoti seminarai informacijos teikimo visuomenei klausimais. Rajono savivaldybėje informacija gyventojams teikiama vietinėje spaudoje.

141

2.9. Esamosios būklės SWOT analizė

Žemiau pateiktos pagrindinių tyrimo objektų analizės išvados. Tam pasirinkta SWOT ataskaitos forma, t.y. atskleidžiami analizuojamos srities privalumai (stipriosios pusės), trūkumai (silpnosios pusės), galimybės ir grėsmės (pavojai). Pirmiausia pateikiama apibendrinta SWOT analizė, o toliau – atskirų veiklos sferų.

Apibendrinta esamosios būklės SWOT analizė

Stiprybės Šalies urbanistinės ašies įtakos zona; Valstybinių kelių susikirtimo vieta, IX tarptautinis transporto koridorius Teigiamos demografinės tendencijos; Aktyvi visuomeninių organizacijų, sprendžiančių specifines visuomenės grupių problemas, veikla; Auganti pedagogų kvalifikacija; Platus kultūros institucijų tinklas, įvairi veikla; Didelis SVV subjektų skaičius; Aukštas pramonės įmonių konkurencingumas; Platus turizmo verslui panaudotinų kultūros bei gamtos išteklių spektras; Palankios sąlygos ekstensyviai ekologinei ir netradicinei žemdirbystei. Silpnybės Didelė darbo rinkai nepasirengusių bedarbių dalis; Nedidelės namų ūkių pajamos; Netolygus BPG teritorinis pasiskirstymas; Pasenusi kultūros institucijų materialinė bazė; Netolygus verslo rajone išsidėstymas; Įmonių orientacija į nedidelės pridedamosios vertės produkciją, vidaus rinkos vartotojus; Neišplėtota turizmo informacinė infrastruktūra; Nebeatitinkantis poreikių miesto generalinis planas; Prasta pagrindinių rajono bei kelių kai kurių ruožų būklė; Didelė vartotojų įsiskolinimai už komunalines paslaugas; Maža veiklos kaimiškosiose vietovėse įvairovė. Galimybės Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančių bei tokias paslaugas teikiančių įmonių plėtra; Racionaliai gamtinius, kultūrinius, ir rekreacinius rajono išteklius panaudojančios turizmo infrastruktūros išvystymas; Konkurencingų ūkių pagrindu veikiančio specializuoto žemės ūkio bei miškų ūkio regiono suformavimas; Ekonominės plėtros rėmimo institucinės sistemos suformavimas; Formalaus ir neformalaus mokymosi visą gyvenimą reikšmės visuomenėje didinimas; Švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūros modernizavimas; Modernių informacinių technologijų gyventojų bei įmonių veikloje panaudojimo didinimas; Aktyvių darbo rinkos priemonių didinti užimtumą ir socialiai remtinų visuomenės grupių integraciją panaudojimas; Sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų prieinamumo didinimas; Saugią ir švarią aplinką užtikrinančių aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas; Kultūros ir sporto institucijų ir paslaugų infrastruktūros, užtikrinančios visuomenės dvasinių ir fizinių poreikių tenkinimą, etninių tradicijų skleidimą; Transporto infrastruktūros pritaikymas regiono poreikiams bei jos efektyvumo padidinimas; Šilumos energijos bei vandens naudojimo efektyvumo didinimas.

Grėsmės Įkalinimo įstaigų steigimas Plungės rajone; Didėjantys medicininių paslaugų kokybės ir kiekybės skirtumai antrinio ir tretinio lygio ligoninėse; Nepakankamas popamokinis moksleivių orientavimas;

142

Kultūros ir sporto paslaugų spektro siaurėjimas; Mažo darbo užmokesčio sąlygotas pramonės sektoriaus personalo išvykimas į kitus apskrities ir šalies regionus; Komunalinių paslaugų teikėjų sunki finansinė padėtis, gulanti ant savivaldybės pečių, auganti paslaugų savikaina; Žemės ūkio produkcijos rinkos kainų mažėjimas, mažinantis investicinį ūkininkų pajėgumą.

Urbanistinės struktūros esamosios būklės SWOT analizė

Stiprybės Šalies urbanistinės ašies įtakos zona; Viena iš Rytų‐Vakarų IA kategorijos urbanistinės ašies dalių; Labai svarbus nacionalinės reikšmės kultūros paveldo arealas; Įvairi ir reikšminga rekreacinių zonų ir vietovių teritorinė sistema; Labai didelio potencialo rekreacinis arealas; Didelis miškingumas. Silpnybės Netolygus rajono seniūnijų išvystymo lygis; Nebeatitinkantis esamos situacijos reikalavimų senasis generalinis planas; Galimybės Tranzitas transporto koridoriumi Rytai – Vakarai; Rekreacinių rajono, nacionalinio parko galimybių išnaudojimas. Grėsmės Neaiški ateities vizija dėl apskričių reformos tęstinumo; Nepakankamas dėmesys transporto srautui transporto koridoriumi.

Socialinės aplinkos esamosios būklės SWOT analizė

Stiprybės Didelė nedarbingo amžiaus gyventojų dalis‐ jaunimas; Teigiamas gyventojų migracijos balansas; Aukštas gyvenamojo ploto aprūpinimo gamtinėmis dujomis lygis; Mažas gyventojų mirtingumas; Veikiantis socialines paslaugas teikiančių institucijų tinklas; Išplėtota pirminės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra; Veikianti privati PSP paslaugas teikianti įstaiga, numatoma įsteigti dar vieną; Didelis skaičius visuomeninių organizacijų, sprendžiančių specifinių visuomenės grupių interesus; Nemažas rajone dirbančių licenzijuotų BPG skaičius; Galimybė pacientams gyventojų pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją.

143

Silpnybės Mažėjantis gimstamumas; Didelė darbo rinkai nepasiruošusių bedarbių dalis; Bendradarbiavimo tarp darbdavių ir darbo rinkos institucijų trūkumas; Žemas gyventojų apsirūpinimo gyvenamuoju plotu rodiklis; Nepatvirtintas savivaldybės PSP plėtros planas, neaiškūs PSP tinklo plėtros prioritetai; Tam tikrų socialinio ‐ medicininio pobūdžio paslaugų trūkumas, aprėpties ribotumas (dažniausiai ‐ tik mieste); Diplomuotų BPG nenoras ir motyvacijos imtis platesnių gydymo bei sveikatos stiprinimo bei ligų prevencijos funkcijų trūkumas; BPG pasiskirstę nevienodai teritoriniu požiūriu, kai kuriuose vietovėse sudėtingas BPG paslaugų prieinamumas; Pirminės psichikos sveikatos priežiūros įgyvendinančios institucijos nebuvimas, specialistų trūkumas; Ne visos procedūros standartizuotos. Bloga medicininė pagrindinių gydymo schemų kontrolė; Į sveikatos paslaugų teikimą neįtraukiamas ligonis, jis neatsakingas už savo sveikatą (tenkantis pasyvus vaidmuo); Bloga koordinacija tarp sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos sistemų. Trūksta alternatyvių nemedicininių priežiūros modelių ir paslaugų, galinčių padėti išvengti bereikalingos hospitalizacijos; Nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas reikalinga medicinos įranga bei prasta patalpų būklė; Nepakankamas dėmesys visuomenės sveikatai; Nepakankamas socialinių darbuotojų skaičius; Nenustatytos aiškios taisyklės, kaip naudojamos savivaldybės sveikatos fondo lėšos. Galimybės Savęs užimtumo iniciatyvų skatinimas; PSP paslaugų planavimas; Gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų nuolatinis tobulinimas, BPG paslaugų visą parą užtikrinimas. Konsultacijų telefonu galimybės užtikrinimas; Informacinių technologijų panaudojimas, šiuolaikinių diagnostikos ir gydymo priemonių naudojimas, telemedicinos diegimas; Socialinių paslaugų infrastruktūros išvystymas (dienos centrai, priežiūros namai); Paslaugų gavėjų (tikslinių grupių) praplėtimas ‐ probleminės šeimos, kitos pagalbos reikiamos grupės; Privačių iniciatyvų, fondų lėšų pritraukimas plečiant pagalbos ir slaugos paslaugas namuose; Ypatingas dėmesys psichikos sveikatai (institucinės infrastruktūros vystymas, projektai ir pan.); Tinkamas skubios pagalbos ir GMP veiklos planavimas (pagal SAM patvirtintą strategiją); Dėmesys visuomenės sveikatai, gyventojų įtraukimas į sveikatą stiprinančią veiklą; Slaugos namuose tarnybos plėtra; Aktyvi savivaldybių sveikatos fondų ir bendruomenių sveikatos tarybų veikla. Grėsmės Didėjantys medicininių paslaugų kokybės ir kiekybės skirtumai antrinio ir tretinio lygio ligoninėse; Nepakankamas ir mažėjantis finansavimas iš PSDF. Priemonių, reikalingų paslaugoms teikti, brangimas; Per didelė medikalizacija; Nekontroliuojamas, neplaningas ir neracionalus pirminės sveikatos priežiūros įstaigų steigimas; Gydytojų motyvacijos kelti kvalifikaciją nebuvimas (dėl besikeičiančių licencijavimo sąlygų įsigaliojus naujam CK); Galimos neigiamos demografinės regiono gyventojų charakteristikos tendencijos.

Švietimo ir kultūros sferos esamosios būklės SWOT analizė

Stiprybės Kiekybiškai rajono poreikius patenkinanti švietimo sistema; Augantis bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių skaičius; Nuolatinis pedagogų kvalifikacijos kėlimas; Žemaičių dailės muziejus vykdo plačią kultūrinę‐švietėjišką veiklą; Didelis įvairių ekspozicijų skaičius rajone; Kultūra parko ansamblyje puoselėjama kompleksiškai; Bibliotekos darbuotojai dalyvaudami įvairiose programose; Biblioteka aktyviai dalyvauja informacinės visuomenės kūrimo procese; Bibliotekoje didelis dėmesys skiriamas suaugusiųjų mokymuisi;

144

Biblioteka profesionaliai teikia informaciją, padeda spręsti moksleivių ir jaunimo užimtumo problemą; Plungės kultūros namai pagal kultūros namų kvalifikaciją turi pačią aukščiausią kategoriją; Didelis meno mėgėjų kolektyvų, jų dalyvių skaičius; Gilios lietuvių tautinių šokių, dainų, muzikos, mėgėjų teatrinės veiklos tradicijos; Rūpinamasi kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, rengiamos tęstinio mokymo sesijos; Kultūros namai dalį lėšų kultūrinės veiklos organizavimui uždirba patys iš teikiamų paslaugų bei nuomojamų patalpų, lėšas taip pat pritraukia iš įvairių fondų ir rėmėjų; Rengiami Lietuvos bei tarptautiniai sporto renginiai; Plungės rajonas yra vienas iš stipriausių rajonų ritinio sporto šakoje . Silpnybės Švietimo įstaigų tinklo optimizavimo projekto nebuvimas; Kvalifikuotų informatikos, anglų kalbos, matematikos, fizikos specialistų trūkumas; Mažėjančios popamokinio ugdymo apimtys; Vaikų su specialiais poreikiais švietimo trūkumas bendrojo lavinimo mokyklose; Nėra palankių sąlygų tęstiniam asmenų su specialiais poreikiais mokymui; Nepakankamas visuomenės, šeimos dalyvavimas švietimo procese; Nekoordinuojama rajono institucijų, atsakingų už nepilnamečių elgesio prevenciją, veikla; Suaugusiųjų švietimo galimybių trūkumas kaimiškose vietovėse; Žemas Žemaičių dailės muziejaus modernizavimo bei kompiuterizavimo lygis, menkas apsirūpinimas inventoriumi, įranga ir kitomis priemonėmis; Beveik visi dvaro pastatai reikalauja remonto, didžioji jų dalis šiuo metu nenaudojama; Bibliotekose mažas įsigyjamų naujų spaudinių kiekis; Esama kaimo bibliotekų materialinė bazė ir itin mažas įsigyjamų naujų spaudinių kiekis neatitinka jokių šiuolaikinės visuomenės poreikių; Žemas bibliotekų modernizavimo, kompiuterizavimo lygis, menkas aprūpinimas inventoriumi, įranga, kitomis priemonėmis; 17 bibliotekų neturi telefoninio ryšio; Yra net 5 bibliotekos, dirbančios nešildomose patalpose; Labai prasta miesto ir kaimo kultūros namų materialinė bazė, menkas kultūros namų aprūpinimas inventoriumi, įranga, kitomis priemonėmis; Plungė geografiškai labai toli nuo meno centrų, žmonės neturi galimybės dalyvauti įvairiuose projektuose; Labai prasta sporto bazių būklė, yra neveikiančių (uždarytų) sporto salių; Sporto mokyklos nebeatitinka rajono sporto bendruomenės poreikių; Per mažai dėmesio ir lėšų skiriama masinei gyventojų kūno kultūrai ir sveikatinimui.

Galimybės Naujų disciplinų, skatinančių doros, aktyvios (pvz.,ekonomikos pagrindų) įvedimas rajono bendrojo lavinimo mokyklose; Darbdavių įtraukimas į profesinio rengimo procesą; Jaunimo profesinio orientavimo plėtra; Mokymosi visą gyvenimą nuostatų diegimas visuomenėje; Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra; Vieningos nepilnamečių nusikalstamos veiklos prevencijos sistemos sukūrimas rajone (Jaunimo tarybai rodant iniciatyvą); Dvaro kompleksas ‐ pripažintas kaip Europos paveldo objektas; Žemaičių dailės muziejaus tapimas svarbiausiu Žemaitijos meno ir kultūros centru; Regioninio kultūros centro įkūrimas Plungės Oginskių dvaro ansamblyje; Oginskių parkas ‐ pramogų, svarbia rajono kultūrinių renginių organizavimo vieta; Naujo viešosios bibliotekos pastato statyba; Modernizavus bibliotekas, teikiant kuo įvairesnes paslaugas ir užtikrinant prieigą prie interneto, efektyviau sprendžiamos bendruomenės, ypač kaimo, švietimo, informacinių gebėjimų ugdymo, socialinės bei jaunimo užimtumo problemos; Skatinant ir puoselėjant mėgėjų teatro meną, teatras gali atsirasti kaip atskira institucija; Pučiamųjų instrumentų orkestro išlaikymas garantuotų, kunigaikščio M. Oginskio muzikinės tradicijos Plungėje tęstinumą; Stipraus orkestro išlaikymas, tai ir su šiuo žanru susiję renginiai, festivaliai, stovyklos, garantuotų Plungės rajono unikalumo regione ir visoje Lietuvoje išlaikymą; Šiuolaikinio sporto komplekso statyba; Auto‐moto kroso trasos plėtra, siekiant ją parengti tarptautiniams renginiams.

145

Grėsmės Mažėjant gimstamumui, atsiras ikimokyklinio ugdymo specialistų ir pradinių klasių mokytojų perteklius; Blogėjanti švietimo įstaigų materialinė būklė, trukdanti švietimo paslaugų teikimui; Nepakankamas popamokinis moksleivių užimtumas gali sukelti socialines problemas (mažamečių nusikalstamumas, narkomanija ir pan.); Išsilavinusių gyventojų, ypatingai jaunimo emigracija iš rajono; Nepakankamas integravimasis į įvairias programas ir fondus; Nėra bendradarbiavimo tarp savivaldybės bei Žemaičių dailės muziejaus, bibliotekos, kultūros namų rengiant, įgyvendinant ir plėtojant kultūrinės veiklos bei švietėjiškus projektus ; Darbuotojų tęstinio mokymo galimybių nebuvimas; Kapitalinių remontų, šildymo sistemų renovacijos programų vykdymo galimybių nebuvimas.

Ekonominės aplinkos esamosios būklės SWOT analizė

Stiprybės Spartus materialinių investicijų augimas ; Didelis gyventojų verslumo lygis; Įmonėms būdinga labai plati veiklos įvairovė; Dalis pramonės įmonių sėkmingai konkuruoja tarptautinėse rinkose; Didėjančios pramonės produkcijos pardavimų apimtys; Tankus smulkių arti vartotojo esančių parduotuvių tinklas; Aktyvi teritorinės muitinės veikla; Didelis regiono rekreacinis potencialas ; Aukšto lygio kaimo turizmo sodybų gausa. Silpnybės Nepatenkinamas verslininkų informacinis aprūpinimas, konsultavimo ir mokymo lygis; Stiprios investicijų pritraukimo veikla užsiimančios institucijos nebuvimas; Bendradarbiavimo potencialo tarp savivaldos ir verslo nepanaudojimas; Kvalifikuotų verslo specialistų stoka; Menka vartotojų perkamoji galia; Menkai išvystyta mokamų paslaugų rinka ; Neišvystyta turizmo informacijos ir paslaugų infrastruktūra; Neigiamas privatizavimo poveikis turizmo sektoriui. Galimybės Plungės rajono ekonominės plėtros projektų valdymo administracinių gebėjimų ugdymas ir rėmimo institucinės sistemos suformavimas; Gyventojų verslumo ugdymas; Perspektyvių smulkiojo ir vidutinio verslo amatų bei veiklų plėtra; Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančios bei tokias paslaugas teikiančių įmonių plėtra; Intensyvi ir visapusiška gamtinius ir rekreacinius rajono išteklius panaudojančios turizmo paslaugų infrastruktūros bei informacijos infrastruktūros plėtra. Grėsmės Neoperatyvus investuotojų problemų sprendimas; Nepakankamai efektyvus užsienio finansinės paramos panaudojimas; Geografinės padėties teikiamų privalumų nepanaudojimas; Specialistų emigracija; Nekvalifikuotai darbo jėgai imlios pramonės plėtra, neskatinanti ilgalaikės rajono plėtros; Kitų Lietuvos regionų konkurencinis turizmo sferos patrauklumas ; Nevaldomo “laukinio” turizmo žala kraštovaizdžiui; Saugomų teritorijų rekreacinių zonų apkrovimas, gamtinės ekosistemos pusiausvyros pažeidimas; Turizmo paslaugų grandinių nebuvimas.

146

Inžinerinės infrastruktūros esamosios būklės SWOT analizė Stiprybės

Automobilių magistralinio, krašto kelių ir geležinkelio susikirtimo mazgas; Pakankamai tankus kelių tinklas; Pelningai dirbantis šilumos ūkis; Mažėjantis šilumos tinklų, įrangos nusidėvėjimas; Atsinaujinančių energijos šaltinių (biokuro) panaudojimas; Mažėjantis SP UAB ʺPlungės vandenysʺ įmonės nuostolis; Viena mažiausių respublikoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų.

Silpnybės Dalis magistralinio ir krašto kelių neatitinka eismo saugumo reikalavimų; Dalį rajoninių bei labai didelę dalį vietinių kelių sudaro žvyrkeliai; Nepakankamai parengta vietinių kelių įrengimo ir rekonstravimo projektų; Nepakankamai išplėtoti dviračių takai; Neišvystyta pakelių infrastruktūra; Neišspręsta Plungės miesto Dariaus ir Girėno gatvės geležinkelio pervažos problema; Mažėjantis vandens ir šilumos energijos suvartojimas; Didėlės vartotojų skolos ; Savavališkai nuo šilumos tinklo atsijungiantys vartotojai; Trūksta detalaus Plungės rajono elektros, dujų, šiluminių tinklų ir vandentiekio trasų plano.

Galimybės Vietinės iniciatyvos plėtojant pakelių infrastruktūrą; Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių sutvarkymas išnaudojant tarptautinius fondus; Šilumos, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrengimų renovacija ; Neapskaitomo vandens suvartojimo mažinimas.

Grėsmės Kelių susidėvėjimas spartesnis nei jų atstatymas; Didėjančios vartotojų skolos, reali beviltiškų skolų grėsmė; Tolesnis vandens suvartojimo mažėjimas, vandens savikainos augimas .

Žemės ūkio, žuvininkystės ir miškų ūkio esamosios būklės SWOT analizė

Stiprybės

Santykinai mažas dirvožemio, vandens ir oro užterštumas; Didelė pienininkystės, mėsos gamybos, linų ir bulvių auginimo patirtis ; Didelis žemės ūkio naudmenų panaudotumas; Plėtojamas intensyvus, atitinkantis Europos standartus, pieno ūkis; Palankios sąlygos ekstensyviai, ekologinei ir netradicinei žemdirbystei ; Pakankamai išplėtota pieno, mėsos, linų perdirbimo pramonė; Formuojasi kaimo turizmo ir kitų alternatyvios veiklos kaime sistema ir materialinė bazė, didėja patyrimas; Palankūs kaimo gyventojų demografiniai pokyčiai; Tinkamos miškų ūkio ir žuvininkystės plėtros sąlygos.

Silpnybės Nepalankios sąlygos tradiciniam žemės ūkiui plėtoti ; Dideli defliacijai jautrūs žemių plotai; Didelėje teritorijoje galioja įvairūs žemės ūkio gamybos apribojimai ; Menkas ūkininkų investicinis pajėgumas, versliškumas ir inovacinis aktyvumas; Neišnaudojamos linų ūkio plėtros galimybės; Didelė produkcijos dalis pagaminama neversliniuose sodybiniuose ir mažuose ūkiuose; Nesukurti ekologinės ir alternatyvių veiklų produkcijos realizavimo kanalai .

147

Galimybės Didėjantis dėmesys subalansuotai plėtrai, alternatyvioms veikloms ir švariai aplinkai; Didėjanti kaimo turizmo paslaugų paklausa; Galimybės naudoti pažangias technologijas ir priemones kaimo plėtros srityje; Kooperacijos tarp individualių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių didėjimas. Grėsmės Išlieka grėsminga daugumos žemės ūkio produktų kainų mažėjimo tendencija, mažinanti ūkininkaujančių nepalankiose vietovėse investicines galimybes; Didėjantys reikalavimai produktų ir paslaugų kokybei; Aukšti finansiniai, technologiniai, ekologiniai ir vadybiniai reikalavimai investicinei paramai pagal SAPARD programą bei būsimą ES struktūrinių fondų paramą; Kritiškai blogėja melioracijos įrenginių būklė; Neišplėtota regioninė žemės ūkio ir kaimo plėtros politika; Didėjantis socialinės paramos poreikis kaime.

Aplinkos apsaugos sferos esamosios būklės SWOT analizė

Stiprybės Iš viso saugomų teritorijų plotas Plungės rajono savivaldybėje sudaro 25 proc. viso teritorijos ploto; Atlikta didelės dalies saugomų teritorijų (ŽNP) bioįvairovės inventorizacija ; Atlikta visų karjerų inventorizacija; Įdiegta konteinerinė atliekų surinkimo sistema, galinti būti pagrindu atliekų rūšiavimo praktikai plėsti; Įrengtas sąvartynas, kuris atitinka ES reikalavimus ; Likviduotos ir dalinai rekultivuotos visose seniūnijose esančios nelegalios šiukšlių išpylimo vietos ; Pradėta spręsti medicininių atliekų tvarkymo problema ; Plungės miesto ir rajono nuotėkos valomos biologinio valymo įrenginiuose; Nuotekose, išleidžiamose į paviršinius vandenis, nėra pavojingų medžiagų; Žemaitijos nacionalinis parkas vykdo aplinkosauginį švietimą. Silpnybės Nepilnai įrengta centralizuoto nuotėkų surinkimo sistema mažesniuose rajono miesteliuose ; Pasenę, neefektyvūs nuotėkų valymo įrenginiai seniūnijose; Iš nuotėkų neefektyviai šalinamas azotas ir fosforas; Nėra atskiros lietaus nuotėkų valymo sistemos ; Nėra sukurta gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu bei informavimo sistema ekstremalių situacijų atveju; Savivaldybėje nėra parengtas atliekų tvarkymo planas ; Neišspręsta pavojingų atliekų surinkimo ir saugojimo problema; Nėra efektyvios nelegalaus atliekų šalinimo kontrolės sistemos; Nepakankamai išvystytos atliekų šalinimo paslaugos kaimo vietovėse; Savivaldybės teritorijoje nėra atskiro pakuočių atliekų surinkimo; Nėra priemonių plano, kurios skatintų atliekų vengimą savivaldybės teritorijoje; Nėra išsamių inventorizacijos duomenų, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti teritorijas, kurios atitinka ES Paukščių ir Buveinių direktyvų kriterijus vietinės reikšmės saugomose teritorijose; Savivaldybė visų saugomų teritorijų, monitoringo, tvarkymo ir duomenų kaupimo bei sisteminimo funkcijos ; Trūksta informacijos gyventojams ir lankytojams apie saugomas teritorijas ir juose ribojama ar draudžiamą veiklą; Nepatikslintos draustinių ribos nuo 1998m., nesuderintos su dabartiniai žemių ir miškų savininkais ; Nėra parengtos karjerų, durpynų ir kitų pažeistų žemių rekultivavimo programos; Žemėtvarkos projektuose nėra žymimos vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos ; Pasitaiko neleistinos urbanizacijos, kraštovaizdžio pažeidimų atvejų saugomose teritorijose; Rajono savivaldybėje nėra patvirtinta informacijos apie aplinką teikimo visuomenei tvarka, taip pat nėra patvirtintas informacijos apie aplinką sąvadą; Rajono savivaldybė neinformuoja visuomenės apie aplinkos būklę rajone ; Netvarkomos ir neprižiūrimos upių, ežerų, tvenkinių pakrančių zonos ; Nėra oro kokybės monitoringo sistemos ;

148

Nepakankamai vystomi biotransporto (dviračių ar riedučių) takai rekreacinės teritorijose ; Nepakankami žmogiškieji ištekliai aplinkosaugos problemoms spręsti ; Galimybės Panaudoti esamus Žemaitijos nacionalinio parko pajėgumus aplinkosauginiam švietimui plėtoti; Parengus regioninius projektus ir panaudojus savivaldybės, valstybinius bei ES fondus susidarys galimybė oro kokybės monitoringui atlikti ; Parengus kaimo turizmo plėtros planus, galima kreiptis į ES fondus ir dalinai panaudoti rekultivavimo programoms rengti ir įgyvendinti, informacijai apie saugomą aplinką parengti. Grėsmės Intensyvėjant ūkio subjektų veiklai kyla grėsmė gamtiniams elementams – būtina, kad planuojama ūkinė veiklą būtų įvertinama pagal PAV procedūrą; Juridiškai neįteisinus saugomų teritorijų žaliųjų plotų, jų plotai gali mažėti; Jei nebus priimti valstybiniai sprendimai dėl importuojamų automobilių amžiaus, gali padidėti tarša iš mobilių šaltinių; Nesant pakankamiems žmogiškiesiems ištekliams neįmanoma užtikrinti ES aplinkosaugos reikalavimų, perkeltų į LR įstatymus, efektyvaus įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į apibendrintus bei detalizuotus privalumus, trūkumus, galimybes ir grėsmes,

žemiau identifikuojama Plungės rajono plėtotės strategija ir priemonių planas.

149

PRIEDAI

1 priedas. Iškilūs Plungės rajono žmonės (dailininkai, muzikai, dainininkai, fotomenininkai) bei garbės piliečiai

Gediminas Černiauskas. Tautodailininkas. Gimė 1945 m. Plungėje. Gyvena ir kuria

Pakalniškynėje (Platelių apyl.). Leonardas Černiauskas. Dailininkas. Gimė 1947 m. Plungėje. Gyvena ir kuria Plungės rajone,

Babrungėnuose. Karolis Dapkus. Aktorius. Gimė 1933 m. gruodžio 19 d. Plungėje. Gyvena Vilniuje. Eligijus Domarkas. Lietuvos muzikinių teatrų režisierius. Gimė 1943 m. sausio 2 d. Merkeliuose

(Plungės r.). Juozo ir Stasio Domarkų brolis. Jonas Domarkas. Kompozitorius. Gimė 1934 m. gegužės 23 d. Liepgiriuose (Plungės r.). Juozas Domarkas. Dirigentas, pedagogas. Gimė 1936 m. liepos 28 d. Varkaliuose (Plungės r.).

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas. Stasys Domarkas. Dirigentas. Gimė 1939 m. balandžio 15 d. Merkeliuose (Plungės r.). Konstancija Žutautaitė‐Dzimidavičienė. Dailininkė keramikė. Gimė 1943 m. gruodžio 10 d.

Plungės rajone. Gyvena Kaune. Lionginas Ereminas. Dirigentas. Gimė 1863 m. birželio 23 d. Šarkiuose (Plungės r.), mirė 1927 m.

spalio 30 d. Niujorke. Ignas Giedgaudas‐Prielgauskas. Muzikas. Gimė 1871 m. rugpjūčio 13 d. Plungės valsčiaus

Norvaišų kaime. Justinas Jonušas. Tautodailininkas. Gimė 1926 m. rugpjūčio 12 d. Gyvena Platelių apyl. (Plungės

r.). Kostas Katkus. Dailininkas tapytojas, grafikas. Gimė 1937 m. balandžio 14 d. Plungės rajono

Platelių valsčiaus Paežerės Rūdaičių kaime. Gyvena Vilniuje. Giedrė Kaukaitė. Dainininkė. Gimė 1943 m. gruodžio 2 d. Plungėje. Baigė Lietuvos

konservatoriją. Stažavosi Milane, 1968‐1978 m. dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre. Nuo 1978 m. dėsto Lietuvos konservatorijoje (dabar ‐ Lietuvos muzikos akademija). Balsas lyriškas, gražaus tembro.

Celestinas Gerutis Krulis. Dailininkas grafikas. Gimė 1938 m. gegužės 19 d. Plungės r. Beržoro kaime. Gyvena Vilniuje.

Irena Jonušaitė‐Mikuckienė. Mažeikių kultūros centro lėlių teatro vadove. Gimė 1961 m. kovo 18 d. Plungės rajone. 1984‐1986 m. dirbo Notėnų kultūros namų direktore. Radijo stoties „Mažeikių aidas” laidų vaikams vedėja. Gyvena ir dirba Mažeikiuose.

Albertas Olšauskas. Dailininkas keramikas. Gimė 1938 m. lapkričio 7 d. Plungės r. Gyvena Kaune.

Leonas Pabedinskas. Architektas, grafikas. Gimė 1931 m. lapkričio 2 d. Plungėje. Gyvena JAV, Čikagoje.

Ieva Gurinaitė‐Paskienė. Aktorė. Gimė 1916 m. sausio 12 d. Plungės rajono Jasdauskiškių kaime. 1945‐1949 m. buvo Žemaičių teatro aktorė, nuo 1949 metų dirbo Šiaulių dramos teatre.

Adomas Petkevičius. Aktorius. Gimė 1911 m. lapkričio 30 d. Kontaučiuose (Plungės r.). Eugenija Pleškytė. Teatro ir kino aktorė. Gimė 1938 m. sausio 6 d. Plungės rajono Giliogirio

kaime. 1961 m. baigė Lietuvos konservatoriją, vėliau dirbo Vilniaus, Kauno teatruose. Jos vaidyba

150

ekspresyvi, dramatiška. Sukūrė Kotrynos vaidmenį kine „Herkus Mantas”, Mortos „Velnio sėkloje” ir kt.

Ignas Prialgauskas. Pianistas. Gimė 1871 m. rugpjūčio 12 d. Norvaišiuose (Plungės r.). Mirė 1956 m. liepos 16 d.

Jurgis Račkauskas. Liaudies menininkas, tapytojas. Gimė 1923 m. Šliožių km. (Plungės r.). 1943 m. baigė vidurinę mokyklą Plungėje. Dirbo prancūzų k. mokytoju Salantuose, Kartenos mokyklos direktoriumi. Lietuvos tautodailės sąjungos Žemaitijos skyriaus narys nuo 1977 m. Surengė personalinių kūrybos parodų Kretingoje, Klaipėdoje, Telšiuose ir kt. miestuose. Gyvena Kartenoje.

Stanislovas Riauba. Liaudies menininkas, medžio drožėjas. Gimė 1904 m. lapkričio 13 d. Godeliuose (Plungės r.). Mirė 1982 m. balandžio 12 d. Plungėje.

Valdas Simutis. Dailininkas tapytojas, grafikas. Gimė 1965 m. kovo 13 d. Plungėje. Gyvena ten pat.

Aloyzas Smilingis. Skulptorius. Gimė 1938 m. Plungėje. Aistė Smilgevičiūtė. Estrados dainininkė. Gimė Plungėje. Šiuo metu gyvena Vilniuje. Leonardas Tuleikis. Dailininkas tapytojas. Gimė 1939 m. sausio 25 d. Babrugėnuose (Plungės r.).

Gyvena Vilniuje. Liudas Truikys. Dailininkas scenografas. Gimė 1904 m. spalio 10 d. Pagilaičiuose (Plungės r.).

Mirė 1987 m. gegužės 28 d. Vilniuje. Raimundas Urbonas. Fotomenininkas. Gimė 1963 m. sausio 2 d. Plungėje. Vytautas Užpalis. Menininkas. Gimė 1926 m. rugpjūčio 20 d. Plungės valsčiuje. Kazys Varnelis. Dailininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. Gimė 1917 m. vasario 25 d.

Alsėdžiuose (Plungės r.). Kazimieras Varnelis Liaudies skulptorius, dievdirbys (1871‐1945). Gimė Alsėdžiuose (Plungės

r.). Gyvena JAV, Lietuvoje. Algimantas Veselis. Dailininkas tapytojas. Gimė 1953 m. lapkričio 4 d. Plungėje. Gyvena ten pat. Zigmas Virkšas. Kompozitorius, pedagogas. Mokėsi ir kurį laiką gyveno Plungės rajone.

Gyvena ir kuria Klaipėdoje. Petras Vyšniauskas. Saksofonistas. Gyveno, mokėsi Plungės rajone. Gyvena Vilniuje. Petronelė Zaniauskaitė. Operos dainininkė. Gimė 1910 m. Medsėdžių kaime (Plungės r.). Mirė

1988 m. kovo 3 d. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse. llona Zvinakienė. Dailininkė tapytoja. Gimė 1961 m. sausio 21 d. Plungėje. Gyvena Panevėžyje. Algirdas Žebrauskas. Architektas. Gimė 1955 m. sausio 5 d. Plungės rajone. 1973 m. baigė

Šateikių vidurinę mokyklą, 1981 m. ‐ VISI Architektūros fakultetą. Nuo 1981 m. dirba Telšių rajone. Nuo 1982 metų ‐ Telšių rajono vyr. architektas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994 m.). Vienas iš Žemaičių kultūros draugijos įkūrėjų. Vadovavo Rainių koplyčios statybos darbams.

Juozas Žilevičius. Kompozitorius, muzikologas. Gimė 1891 m. kovo 28 d. Jėrubaičiuose (Plungės r.). Mirė 1985 m. rugpjūčio 5 d. Baltimorėje.

Konstantinas Bružas. Kraštotyrininkas, muziejininkas, pirmasis Žemaičių akademijos narys. Gyvena Žemaičių Kalvarijoje. Čia, savo namuose, kuris žinomas kaip „Žaliasis namelisʺ yra įkūręs muziejų. Paskutiniaisiais metais rūpinasi Vytauto Mačernio atminimo įamžinimu poeto gimtosiose apylinkėse.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Dailininkas, kompozitorius. Gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje, mirė 1911 m. balandžio 10 d. Lenkijoje. S. Čiurlionienės‐Kymantaitės vyras. Mokėsi Plungėje veikusioje kunigaikščio Oginskio orkestro mokykloje, kur išmoko griežti keliais muzikos instrumentais ir parašė savo pirmuosius kūrinius. Tapyti taip pat pradėjo Plungėje. Labai mėgo Palangą ir jūrą.

151

Kūryboje ryški žemaitiška tematika. Paskutinieji jo tapybos darbai ‐ „Žemaičių kryžiai”, „Žemaičių kapinės”.

Juozas Bagdonas. Dailininkas. Gimė 1911 m. gruodžio 11 d. Telšių apskrities Videikių kaime. Mokėsi Kauno meno mokykloje. Parodose dalyvauja nuo 1933 m. Gyvendamas Lietuvoje savo kūrybos darbų parodas buvo surengęs Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. To laikotarpio jo kūrybai būdinga sodrių spalvų gama, dekoraciniai piešiniai. II pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus, apsigyveno JAV. Jis vienas iš pirmųjų užsienyje gyvenančių menininkų parėmė idėją Plungės Oginskių rūmuose įkurti Žemaičių dailės muziejų ir čia surengė keletą savo kūrybos parodų, ta proga muziejui padovanodamas nemažą savo paveikslų kolekciją. Globoja muziejų ir šiuo metu, sugrįžęs gyventi į Žemaitiją.

Vladislovas Blinstrubas. Rašytojas, pedagogas, kino ir teatro režisierius. Gimė 1939 m. spalio 25 d. Telšiuose. 1972 m. baigė Kino režisūros ir scenaristų kursus 1961‐1965 m. Plungės ir Skuodo kultūros namų direktorius. 1966‐1989 m. ‐ įvairių Vilniaus įmonių liaudies teatrų įkūrėjas ir režisierius. Tarptautiniuose kino festivaliuose Brno (Čekija) ir Zalcburge (Austrija) filmai „Grūdai” ir „Paskutinis” apdovanoti aukso medaliais ir krištolo taure. Gyvena Vilniuje.

Plungės garbės piliečiai

1994 metais miesto tarybos sprendimu Plungės garbės piliečio vardas buvo suteiktas Juozui Kučinskui‐Pabedinskui – buvusiam “Linų audinių” fabriko savininkui.

2001 m. liepos mėn. 13 d. rajono taryba nusprendė Plungės garbės piliečio vardą skirti: 1. Vitaliui Vladui Andriušaičiui – sporto mokyklos šachmatų treneriui; 2. Juozui Bagdonui – dalininkui išeiviui, vienam iš Žemaičių dailės Muziejaus įkūrėjų; 3. Emilijai‐Danutei Radvilavičienei – liaudies šokių kolektyvo “Suvartukas” vadovei; 4. Eleonorai Ravickienei – kraštotyrininkei, knygų apie Plungę autorei; 5. Antanui Lapukui – (po mirties) buvusiam rajono merui, pedagogui.

2002 birželio mėn. 5 d. taryba Plungės piliečio vardą suteikė: 1. Bronislavui Lubiui – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui; 2. Gerhard Lange – Vokietijos piliečiui.

152

2 priedas. Žemaičių dailės muziejaus vertingi rinkiniai ir ekspozicijos Rinkiniai

• Užsienyje gyvenančių žemaičių dailininkų muziejui dovanotų tapybos ir grafikos darbų kolekcija, kurioje yra Juozo Bagdono (JAV), Jadvygos Paukštienės (JAV), Adomo Galdiko (JAV), Vytauto Igno (JAV), Telesforo Valiaus (Kanada), Alfonso Dargio (Vokietija), ir kt. kūrinių kolekcija.

• Lietuvoje gyvenančių žemaičių dailininkų tapybos ir grafikos darbų kolekcija. Ją sudaro Antano Krištopaičio, Vytauto Valiaus, Donato Valatkos, Broniaus Grušo, Filomenos Linčiūtės‐Vaitiekūnienės, Igno Budrio ir kt. kūriniai.

• Prof. Igno Končiaus archyvas (asmeniniai daiktai, ikonografinė medžiaga, laiškai, moksliniai darbai).

• Prof. Zenono Ivinskio asmeninė biblioteka ir mokslinis archyvas, retų spaudinių rinkinys (knygos, periodinė spauda).

• Ikonografinė ir etnografinė medžiaga apie Plungės krašto istoriją (fotografijos, atvirukai, darbo ir buities įrankiai).

• Istorinė, ikonografinė medžiagą apie Plungės dvarą ir jo valdytojus. • Senasis liaudies menas XIX a. (skulptūra, kryžiai).

Ekspozicijos:

• XX a. profesionalioji dailė (tapyba, grafika, skulptūra). • XX a. tautodailė (medžio drožyba). • Plungės miesto istorinė ir urbanistinė raida. Valdymo istorija.

153

3 priedas. Kultūros namų vizija, misija, programos tikslai ir uždaviniai

Pagrindinės Plungės rajono kultūros namų veiklos kryptys: • mėgėjų meninės veiklos skatinimas ir organizavimas; • profesionalaus meno propagavimas; • etninės kultūros tradicijų puoselėjimas, regiono ir vietos papročių saugojimas bei sklaida; • bendruomenės laisvalaikio įprasminimas.

Kultūros namų vizija. Modernus laisvalaikio ir pramogų, meninio ugdymo, tautinių ir vietos tradicijų skleidimo ir saugojimo kultūros ir meno centras.

Kultūros namų misija 1. Saugoti, skleisti ir perduoti iš kartos į kartą tautines ir vietos tradicijas. 2. Formuoti kultūros politiką rajone ir rūpintis jos įgyvendinimu savivaldybės teritorijoje. 3. Rūpintis bendruomenės narių meninių poreikių ugdymu ir tenkinimu. 4. Laiduoti kūrybišką plėtrą, toleruojant menines skirtybes. 5. Puoselėti, turtinti ir saugoti krašto kultūrinį savitumą.

Programos tikslai: 1. Puoselėti bendrąją ir etninę kultūrą. 2. Sukurti efektyviai veikiančių kultūros namų sistemą, kuri atitiktų rajono visuomeninius

poreikius. 3. Sudaryti galimybes visuomenei dalyvauti rajono kultūros kūrime ir valdyme. 4. Formuoti Plungės miestą ir rajoną kaip visos Lietuvos menininkų sambūrių, sueigų,

plenerų ir festivalių vietą. 5. Racionaliai panaudoti kultūrinius resursus ir tam skirtas lėšas.

Programos uždaviniai: 1. Organizuoti nuolatinius kultūrinių poreikių tyrimus ir apklausas. 2. Rūpintis Plungės miesto ir rajono kultūriniu pristatymu Lietuvoje ir užsienyje, kaip

vienu unikaliausių savo tradicijomis ir papročiais miestu ir rajonu Žemaitijoje. 3. Sudaryti galimybes rajono gyventojams dalyvauti kultūrinėje veikloje, atsižvelgiant į jų

poreikius bei pažinti ir vertinti įvairią meninę kūrybą. 4. Sudaryti sąlygas dalyvauti kultūriniame gyvenime neįgaliems žmonėms, atsižvelgiant į

jų poreikius. 5. Remti vaikų ir jaunimo visuomenės kūrybinę iniciatyvą, įtraukti juos į kultūros kūrimą. 6. Skatinti priimamų sprendimų kultūros namų veikloje kolegialumą. 7. Rengti įvairius kultūrinio pobūdžio projektus ir juos tekti įvairiems fondams. 8. Siekti integruotis į įvairius respublikinius ir tarptautinius projektus. 9. Remti kultūrines iniciatyvas, kūrybinius ieškojimus, sudaryti sąlygas kultūrininkams

tobulėti ir kelti kvalifikaciją. 10. Inicijuoti, kurti ir išlaikyti aukšto meninio lygio mėgėjų kolektyvus, sambūrius ar

susivienijimus kaip vieną svarbiausių žmonių saviraiškos formų.

154

4 priedas. Kultūros namų organizuojami renginiai

• Rajoniniai renginiai Rajono folkloro ansamblių subuvimas Rajono vokalinių ansamblių šventė Rajono suaugusiųjų teatrų šventė

• Respublikiniai renginiai Respublikinė vaikų kaimo kapelų šventė “Mažojo Jurgelio valsas” Respublikinė vaikų lėlių teatrų šventė “Molinuko teatras” (kas du metai)

• Tarptautiniai renginiai Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis “Mažoji Melpomenė” Tarptautinis folkloro festivalis “Saulelė raudona” (kas 2 m.). Šis festivalis vyksta kartu su jau trečius metus švenčiama miesto švente. Tarptautinis pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis (kas du metai) Tarptautinis vaikų pramoginės muzikos festivalis “Šypsenėle, nepabėk” (kas 2 m.)

155

5 priedas. Vertingiausi gamtos paminklai

Gamtos paminklai Objektai Geologiniai: Botaniniai: Hidrogeologiniai: Hidrografiniai:

1. Akmuo „Dievo stalas“ Keturakių k.; 2. Akmuo „Galąstuvas“ Žlibinų k. 3. Perkūno ąžuolas. Plungės parkas; 4. Mingėlos ąžuolas. Vieštovėnų k.; 5. Raganos uosis. Platelių parkas; 6. Platelių liepa; 7. Platelių vinkšna; 8. Stirbaičių ąžuolas. 9.Plokščių šaltinis; 10. Pilelio šaltinis 11. Briedsalė; 12. Veršių sala; 13. Pilies sala; 14. Kreiviškių pusiasalis; 15. Auksalės pusiasalis

156

6 priedas. Lankomiausi kultūros objektai Pastaba: lentelės sudarytos remiantis ŽNP direkcijos, ŽNP informacijos centro, Žemaičių dailės muziejaus

informacijos centro pateikta informacija.

Kultūros išteklių pavadinimas

Objektai

Architektūros vertybės

1. Oginskių dvaro pastatų ansamblis: rūmai, 2 oficinos, vartai, sargo namelis, skalbėjos namelis, laikrodinė, parkas. Dabar čia įsikūręs Žemaičių dailės muziejus. 2. Plungės varpinė ir kapinių koplyčia. 3. Grafų Pliaterių dvaro pastatų ansamblis ir parkas. 4. Beržoro kulto pastatų ansamblis ir Kristaus kančios kelio koplyčios . 5. Platelių bažnyčia ir varpinė. 6. Žemaičių Kalvarijos senoji miestelio dalis. 7.Žemaičių Kalvarijos bažnyčia ir Kristaus kančios kelio koplyčios . 8. Alsėdžių senoji miestelio dalis. 9. Babrungėnų vandens malūnas. 10. Platelių dvaro svirnas. 11. Šv. Morkaus neogotikinio stiliaus bažnyčia, jos varpas‐dailės paminklas. 12. Platelių dvaro sodyba.

Archeologijos vertybės Piliakalniai, alkakalniai Senovės gyvenvietės, kapinynai, pilkapiai

1. Plungės piliakalniai (Pabrėžos, Rūskalnio) prie Babrungo upės. 2. Gandingos piliakalnis su senovine gyvenviete ir senkapiais 3. Alsėdžių piliakalnis. 4. Gintališkės piliakalnis. 5. Varkalių I,II piliakalniai. 6. Gegrėnų piliakalnis. 7. Grigaičių piliakalnis ir senovės gyvenvietė. 8. Pūčkorių I,II,III piliakalniai. 9. Šarnelės piliakalnis ir senovės gyvenvietė. 10. Gegrėnų piliakalnis II. 11. Mikytų alkakalnis. 12. Gardų piliakalnis. 13. Gilaičių alkakalnis. 14. Vilkų alkakalnis. 15. Platelių ež. Pilies salos piliavietė. 16. Užpelkių piliakalnis. 17. Jazdauskiškių piliakalnis. 18. Gudalių alkakalnis. 19. Visvainių alkakalnis. 20. Vieštovėnų alkakalnis. 1. Šarnelės senovės gyvenvietė 2. Gegrėnų senovės gyvenvietė 3. Platelių dvarvietė, vadinama Šventorkalniu 4. Gardų kapinynas 5. Gegrėnų kapinynas 6. Jazdauskiškių kapinynas 7. Pūčkorių kapinynas 8. Ubago kapo kapinynas 9. Laumalenkos kapinynas 10. Babrungėnų kapinynai 11. Siurblių kapinynas

157

Kultūros išteklių pavadinimas

Objektai

Mitologiniai akmenys Istorinės / memorialinės vertybės, vietos

12. Mačiūkų kapinynas 13. Gegrėnų kapinynas 14. Žvirblaičių kapinynas 15. Gegrėnų pilkapiai 1. Velnio akmuo; 2. Mačiūkų akmuo Laumės pėda 1. Knygnešio V. Juškos kapas 2. Poeto V. Mačernio kapas. Žemaičių Kalvarija 3. Liaudies meistro S. Riaubos kapas 4. Jazminų kalnas; Žydu genocido kapinės 5. Paminklas tremtiniams 6. Poeto V. Mačernio gimtinė‐sodyba. 7. Laumalenkos žydų genocido kapinės 8. Šv. Florijono koplytstulpis. Plungė 9. Grota‐Lurdas su šv. Marijos statula. Plungė 10. Laisvės paminklas. Plungė 11. Rašytojos Žemaitės gimtinė. Bukantė 12. Namas, kuriame gyveno M.K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė. Plungė 13. Namas, kuriame gyveno J. Tumas – Vaižgantas. Kuliai 14. Šatrijos Raganos gimtinė (paminklas)

7 priedas. Plungės rajono plėtros Strateginio plano rengėjai ir konsultantai Darbo grupės vadovas Dr. Rita Bagdzevičienė, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, (37)423251, (698)01712, [email protected] Darbo koordinatorius Algimantas Venckus, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, Projektų vadybos departamento vadovas, (37) 42325

Nr. Pogrupis, sektorius Pagrindinis pogrupio ekspertas Pogrupio ekspertai, konsultantai Kontaktiniai asmenys, kon1. Plungės rajono

urbanistinė struktūra (žemės naudojimas, teritorijos komponentai, erdvinio vystymo įvertinimas)

Doc. Dr. Vladas Vyšniauskas, KTU, Socialinių mokslų fakultetas, (37)423251, (686)35511, [email protected].

Algimantas Venckus, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, Projektų vadybos departamento vadovas, (37) 423251, (650) 22126, [email protected].

Vyr. architektas Audrius SVyr.žemėtvarkininkas VacG.I.S vyr.specialistas Rolan

2. Socialinė aplinka (gyventojai, užimtumas, darbo jėgos pasiūla, visuomeninis gyventojų aptarnavimas, būstas, sveikatos priežiūra, socialinė integracija)

Mindaugas Plieskis, Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra, doktorantas, (37) 408809, (611) 43970, [email protected]

Dokt. Jolita Vasiliauskaitė, Kauno technologijos universitetas, Socialinių mokslų fakultetas; Lietuvos regioninių tyrimų institutas, projektų vadovė, (37) 423251, (698) 47396, [email protected].

Socialinės paramos skyriauSavivaldybės gydytojas LiDarbo biržos direktorius AVaikų teisių apsaugos t(611)43244;

3. Švietimas, profesinis mokymas, informacinė visuomenė, kultūra, sportas

Dr. Rita Bagdzevičienė, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, (37)423251, (698)01712, [email protected]

Dokt. Jolita Vasiliauskaitė, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, projektų vadovė, (37) 423251, (698) 47396, [email protected]. Eglė Baroniūnaitė, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, projektų vadovė, (37) 423251, (686)42665, [email protected].

Švietimo skyrius vedėja IdŠvietimo skyriaus vedėjos Savivaldybės informatikoel.paštas ramunas@plungeSkyriaus pavaduotojas AlvKultūros namų direktoriuŽemaičių dailės [email protected]ės rajono savivald72373, [email protected]

4. Ekonominė aplinka, verslo paramos infrastruktūra, moksliniai tyrimai ir technologijos

Dokt. Jurgita Zemblytė, Kauno technologijos universitetas, (651) 85028, [email protected]

Doc. Dr. Rimantas Dapkus, KTU, Socialinių mokslų fakultetas, Regionų plėtros katedra, (37) 423725, (687) 41422, [email protected]. Eglė Baroniūnaitė, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, projektų vadovė, (37) 423251, (686)42665, [email protected].

Kapitalinės statybos skyriaŪkio skyrius, vyr. [email protected]; Turto skyriaus vedėja L. JuRejestro tvarkytoja Ilona JaVerslo darbdavių konfede(686)16290, [email protected]

5. Inžinerinė infrastruktūra Dr. Arimantas Račkauskas, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, (698) 05168, [email protected]

Mindaugas Ringaitis, Lietuvos regioninių tyrimų institutas, vadybininkas, (650) 10073, [email protected].

Ūkio skyriaus vedėjas ArūVyr.specialistas Arvydas L

6. Žemės ūkis, kaimo plėtra ir miškų ūkis; Žuvininkystė

Doc. Dr. Juozas Kirstukas, LŽŪU, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Ekonomikos katedra, (37) 397617, (680) 45158, [email protected]

Žemės ūkio skyriaus vedė

3. Aplinkos apsauga Audronė Alijošiūtė, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras, (37) 423053, (687) 21450, [email protected]

Elena Taločkaitė, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras, konsultantė, (37) 423053, (685) 64680, [email protected]

Ūkio skyriaus vedėjas ArūŠiaulių regiono aplinkos viršininkas Aloyzas Balsys

159

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ

PLUNGĖS RAJONO 2002 – 2010 METŲ PLĖTROS STRATEGINIS PLANAS

II DALIS

160

PLUNGĖS RAJONO 2002 – 2010 METŲ PLĖTROS STRATEGINIS PLANAS II DALIS: PLĖTROS STRATEGIJA, PALAIKYMO SISTEMA

Vykdytojas: Lietuvos regioninių tyrimų institutas Direktorius Antanas Alvikas 2003 m. kovo 20 d.

2003 03 20

161

TURINYS

3. PLUNGĖS RAJONO PLĖTROS 2002 – 2010 METŲ PLĖTROS STRATEGIJA IR PRIEMONIŲ PLANAS ....................162

3.1. PLUNGĖS RAJONO PLĖTROS STRATEGINIS TIKSLAS........................................................................................................................162 3.2. PLUNGĖS RAJONO SOCIALINĖS ‐ EKONOMINĖS PLĖTROS PRIORITETAI IR PRIEMONĖS....................................................................162 3.2.1. Plungės rajono plėtros prioritetai, tikslai ir priemonės ........................................................................................................162 3.2.2. Plungės rajono plėtros 2002 – 2010 metais Strateginio plano finansavimas.......................................................................168

3.3. SOCIALINĖS EKONOMINĖS RAIDOS IKI 2004 METŲ PROGNOZĖS....................................................................................................169

4. STRATEGINIO PLANO KONTROLĖS, MONITORINGO IR ĮVERTINIMO SISTEMA................................................171

4.1. MONITORINGO IR ĮVERTINIMO PASKIRTIS.....................................................................................................................................172 4.2. PROCESO APIMTIS IR DETALUMAS ................................................................................................................................................172 4.2.1. Programos tikslų ir uždavinių nustatymas .........................................................................................................................172 4.2.2. Indikatorių sistemos sukūrimas ...........................................................................................................................................173

PRIEDAI................................................................................................................................................................................................175

8 priedas. Plungės rajono plėtros 2002 – 2010 metais priemones apibendrinančioji lentelė..........................................................175 9 priedas. Plungės rajono plėtros 2002 – 2010 metais priemonių ir projektų detalioji charakteristika..........................................176

I Prioritetas. Gamybinis sektorius ir paslaugos..................................................................................................................176 II Prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra ............................................................................................................................204 III Prioritetas. Socialinė – ekonominė infrastruktūra........................................................................................................228

10 priedas. Monitoringo rodikliai ..................................................................................................................................................262 11 priedas. Projekto būklės tarpinės ataskaitos forma....................................................................................................................275 12 priedas. Projekto baigiamosios ataskaitos forma........................................................................................................................278

162

3. PLUNGĖS RAJONO PLĖTROS 2002 – 2010 METŲ PLĖTROS STRATEGIJA IR PRIEMONIŲ PLANAS

Plungės rajono savivaldybės misija, įgyvendinant rajono plėtros strategiją: − Savivaldybės kompetencijos ribose sudaryti palankias sąlygas šalies bei užsienio

investicijoms į rajono objektus; − Skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, eliminuojant biurokratines kliūtis įmonių steigimo,

reorganizavimo bei likvidavimo procesuose; − Telkti rajono bei šalies įmones Plungės rajono plėtros uždaviniams įgyvendinti; − Inicijuoti Lietuvos Respublikos teisinių aktų, sąlygojančių Plungės rajono ir viso Telšių

apskrities plėtros galimybių didinimą, tobulinimą ir priėmimą ir įgyvendinimą. − Inicijuoti pagal Europos sąjungos ir kitas paramos schemas finansuojamų projektų,

leidžiančių plėtoti rajono ūkio ar socialinės sferos sektorius, rengimą ir koordinuoti šių projektų įgyvendinimą;

− Ugdyti piliečių atsakomybę tausojant aplinką; naudoti neigiamo poveikio aplinkai prevencines priemones; kurti atliekų tvarkymo sistemą;

− Skirti reikiamą dėmesį kultūros paveldo išsaugojimui ir jo panaudojimo visuomenės reikmėms, šiuo ir kitais įvairiais būdais skatinti turizmo plėtrą.

− Užtikrinti efektyvių socialinės apsaugos institucijų tinklą; plėtoti socialinių paslaugų sferą. − Organizuoti ir planuoti pirminę sveikatos priežiūrą ir jos plėtrą rajone, skatinti pačių

gyventojų dalyvavimą stiprinant sveikatą. − Plėtoti ir modernizuoti socialinės paskirties objektus, rajono transporto, energetikos, vandens

tiekimo ir valymo infrastruktūrą.

3.1. Plungės rajono plėtros strateginis tikslas Remiantis Plungės rajono bendrąja ir sektorinėmis vizijomis, patvirtintomis Tarybos 2002 m. liepos mėn. 25 d. bei Plungės rajono plėtros strategijos prioritetų sąrašu, patvirtintu Tarybos 2002 m. gruodžio 12 d., parengta Plungės rajono plėtros strateginio tikslo projektinė formuluotė: Dinamiškos ir subalansuotos ekonomikos, grindžiamos konkurencinga pramone, diversifikuotu smulkiuoju ir vidutiniu verslu, specializuotu žemės ūkiu, racionaliai ir tausojančiai gamtinius ir rekreacinius išteklius, turtingą kultūros paveldą naudojančiu turizmo sektoriumi, bei visuomenės, kurioje mokymasis laikomas esmine modernėjimo sąlyga, formavimas, atsižvelgiant į labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių interesus.

3.2. Plungės rajono socialinės ‐ ekonominės plėtros prioritetai ir priemonės

3.2.1. Plungės rajono plėtros prioritetai, tikslai ir priemonės Plungės rajonui nustatyti trys pagrindiniai plėtros prioritetai:

1 GAMYBINIS SEKTORIUS IR PASLAUGOS 2 ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

163

3 SOCIALINĖ ‐ EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA Žemiau pateiktos šių prioritetų tikslai ir uždaviniai bei priemonės. Strateginis planas (t.y. priemonių planas) jame pateiktais projektais neapsiriboja, kiekvienais metais jis papildomas ir pakoreguojamas, atsižvelgiant į situacijos pasikeitimus, atsivėrusias galimybes. Šiame poskyryje pateikiama apibendrinančioji prioritetų charakteristika; atskiras priemones ir projektus charakterizuojantys rodikliai pateikti 8 ir 9 prieduose.

1. GAMYBINIS SEKTORIUS IR PASLAUGOS

Ši prioritetą sudaro šios atskiros sritys: pramonė ir verslas; turizmas; žemės ūkis, miškų ūkis bei žuvininkystė.

Tikslas 1.1. Plėtoti Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančias bei tokias paslaugas teikiančias įmones

Siekiant išplėtoti verslui teikiamas informacijos paslaugas (1.1.1 uždavinys), rekomenduojama a) didinti

verslo informacijos prieinamumą; b) periodiškai organizuoti savivaldybės vadovų ir rajono verslininkų susitikimus problemoms ir galimiems sprendimams aptarti; c) sukurti informacinę sistemą investuotojams ir verslininkams; d) nuolat atlikti Plungės raj. savivaldybės įmonių veiklos palyginamąją analizę Respublikos ir kaimyninių valstybių atžvilgiu ir publikuoti analitinę medžiagą; e) informacija aprūpinti giminingas užsienio savivaldybes; f) skleisti informaciją apie rajoną, siekiant pritraukti investuotojus; g) sukurti visuotinai prieinamą kompiuterizuotą informacinę duomenų sistemą.

Norint efektyviai panaudoti savivaldybės valdomą nekilnojamąjį turtą (1.1.2 uždavinys), siūloma atlikti savivaldybės turto inventorizaciją ir publikuoti informaciją, siekiant pritraukti investicijas.

Ugdant smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, norinčiųjų pradėti savo veiklą gyventojų verslo gebėjimus ir keliant jų kvalifikaciją (1.1.3 uždavinys), rekomenduojama teikti paramą verslo valdymo klausimais. Tai informacijos apie verslo sąlygas teikimas ir konsultavimas (lengvatinių konsultacinių valandų skaičius kasmet rajono verslininkams 2003‐2004 m. ‐700 val.; 2005‐2010 m. ‐ 800 val.). Taip pat įvairūs verslininkų mokymai ir seminarai.

1.1.4 uždavinio įgyvendinimui rekomenduojama skatinti įmonių modernizavimo bei naujų technologijų diegimą.

Tikslas 1.2. Išvystyti racionaliai panaudojančią gamtinius, kultūrinius ir rekreacinius rajono išteklius

turizmo paslaugų infrastruktūrą, leidžiančią sukurti kokybiškus ir konkurencingus turistinius produktus ir plėtoti turizmo verslą, derinant ekonominės naudos ir aplinkos išsaugojimo tikslus

Turizmo sektorius turi didelį augimo potencialą ir tam reikalingus investicinius poreikius. Turizmo

plėtra gausius kultūrinius ir gamtinius išteklius turinčiam Plungės rajonui padėtų plėstis verslui ir ekonomikai rajone. Todėl siekiant geriau išnaudoti Plungės rajono turizmo potencialą ir pritraukti kuo didesnius turistų srautus būtina sukurti turizmo infrastruktūros ir paslaugų sistemą (uždavinys 1.2.1) ir plėtoti turizmo informacijos sistemos galimybes (uždavinys 1.2.2). Šiems uždaviniams spręsti numatytos priemonės.

1.2.1 uždaviniui įgyvendinti svarbiausia yra plėtoti rekreacinę sistemą ir paslaugas rajone. Turizmo plėtrai užtikrinti būtini glaudūs ryšiai tarp rekreacinės sistemos posistemių: vartotojų (turistų) ir turizmo institucinių bazių, lankomų vietų. Turizmo paslaugos ir jų įvairovė turi būti tokia, kad tenkintų pažintinio turizmo, aktyvaus ir pasyvaus, savaitgalinio poilsio poreikį. Kadangi Plungės rajone pirmenybė teikiama pažintiniam turizmui, svarbus vaidmuo tektų kultūros paveldo objektų išsaugojimui (atstatymui) ir pritaikymui turizmo infrastruktūrai bei lankymui. Kultūros ir gamtos vertybių tyrimas, restauracija, apsaugos užtikrinimas ir apjungimas į vientisus turistinius maršrutus, integravimas į nacionalinius reprezentacinius kultūrinius turizmo maršrutus būtini, siekiant išnaudoti visus galimus rajono išteklius ir taip pritraukti turistų. Gamtinių ir kultūrinių išteklių gausa taip pat apsprendžia kaimo turizmo plėtros potencialą. Rajonas labai palankus plėtoti kaimo turizmui. Tačiau labai reikalinga parama kaimo turizmo paslaugų teikėjų iniciatyvoms. Plungės rajono savivaldybės uždavinys yra skatinti norinčius pradėti kaimo turizmą, padėti jiems gauti finansinę paramą iš fondų. Čia prisidėti gali ir Kaimo turizmo asociacijos Plungės skyrius. Tobulinant kaimo turizmo verslo paramos

164

infrastruktūrą, rekomenduojama užtikrinti pakankamą konsultacinės pagalbos prieinamumą, organizuoti subsidijuojamus mokymus.

1.2.2. uždaviniui įgyvendinti plane išskiriamos trys priemonės. Siekiant plėtoti turizmą būtina sukurti informacinių paslaugų sistemą ir informacinę infrastruktūrą, kuri užtikrintų informacijos pasiekiamumą ir greitą perdavimą. Turizmo (lankytojų) informacijos centrų tarpusavio bendradarbiavimas, apsikeitimas informacija užtikrintų geresnį turistinių išteklių panaudojimą ir turistų poreikių patenkinimą. Vaizdinių informacinių priemonių sistemos sukūrimas taip pat leistų turistams greičiau orientuotis, surasti ir aplankyti vertingiausius gamtos ir kultūros objektus. Rajono turizmo subjektų integracija į šalies organizuoto turizmo informacines, paslaugų rezervacijos sistemas leistų suformuoti turistinį informacinį tinklą, vieningą Lietuvos turizmo informacinę sistemą.

Tikslas 1.3. Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės ūkio, miškų ūkio

bei žuvies ūkio regioną

Žemės ūkio sektoriaus subjektų konkurencingumui (uždavinys 1.3.1) didinti didžiausia investicijų dalis turėtų būti nukreipiama

‐ investicijoms į žemės ūkio valdas, kur numatoma įgyvendinti 20 pieno ūkių modernizavimo projektų, įsteigti 5 mėsinių galvijų auginimo ūkius, modernizuoti 3 grūdų ir rapsų auginimo ūkius, paremti daržovių ir bulvių auginimo, laikymo ir perdirbimo kooperatyvo plėtotę, suteikti investicinę paramą 8 žemės ūkio veiklos įvairinimo projektams (sportinių žirgų, avių, triušių, paukščių auginimui);

‐.jaunųjų ūkininkų vienkartine parama realiai galėtų pasinaudoti 2 jaunieji ūkininkai. ‐žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimui, kur numatomas grūdų ir

rapsų produktų kombinato modernizavimas, linų perdirbimo įmonės steigimas bei gyvulių skerdyklos (kooperatyvas „Žemaitijos bekonas“) plėtra;

‐ kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros sektorių, kur reikėtų skirti melioracijos, dirvų kalkinimo ir kitų žemių gerinimo darbų finansavimui, lėšas nukreipti kaimo gyvenviečių vandentvarkos sistemų statybai ir renovacijai, vykdyti žemės sklypų pertvarkymo darbus, rengti ūkių vidaus kelius ir elektros linijas, gerinti paslaugų ūkiams (apskaitos vedimas, konsultavimas, informacija) kiekį ir kokybę.

Veiklos kaime įvairumą (uždavinys 1.3.2) skatinti padėtų: ‐ 5 kaimo turizmo sodybų ir 2 amatų plėtros projektų įgyvendinimas bei 10 esamų kaimo turizmo sodybų

plėtimas; ‐ alternatyviųjų veiklų kaimo vietovėje (grybų, prieskoninių daržovių, spanguolių, fazanų, bičių

auginimo ir kiti projektai, paslaugų veiklos plėtojimas) rėmimas. Racionaliam miško išteklių naudojimui plėtoti (uždavinys 1.3.3) numatoma: ‐ 500 hektarų prastų ne žemės ūkio paskirties žemių apželdinti mišku; ‐ skirti investicinę paramą miškų infrastruktūros tobulinimui, įsteigiant miško savininkų asociaciją ir

paremiant jos veiklą, remiant priemones miško ekonominei, ekologinei ir socialinei vertei padidinti privačiose valdose, miško kirtimo, medienos nepramoninio perdirbimo ir miško produktų rinkodaros skatinimui.

Kaimo bendruomeniškumo iniciatyvoms remti (uždavinys 1.3.4) 2004 – 2006 metais bus vykdomi darbai, susiję su metodiniu pasirengimu “Leader plus” programai įgyvendinti ir pilotinio kaimo verslų plėtotės projekto įgyvendinimu probleminėje seniūnijoje; kaimo bendruomenių kūrimosi ir veiklos skatinimu nukreipiant lėšas mokymui ir žmogiškųjų išteklų gebėjimų ugdymui.

Ūkių modernizavimo projektų teritorinio išdėstymo požiūriu investicijas numatyta nukreipti gana tolygiai. Pavyzdžiui, pirminės gamybos ūkių plėtotėje numatyta kiekvienoje seniūnijoje paremti 2 – 4 projektus pienininkystės, mėsinių galvijų auginimo ar augalininkystės srityje. Žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių projektų išdėstymas atitinka numatytas apskrities strateginio plano nuostatas ir rajono sąlygas. Kitų veiklos projektų įgyvendinimas numatytas ten, kur yra tam tinkamos sąlygos ir suinteresuoti ūkio subjektai. Kaimo lyderių apmokymai vyks visose seniūnijose, miškų ūkio racionalaus naudojimo priemonėms įgyvendinti bus parenkami konkretūs suinteresuoti miško savininkai, miško atkūrimo darbai bus vykdomi konkrečiose vietovėse.

165

Tikslas 1.4. Suformuoti ekonominės plėtros rėmimo institucinę sistemą

Siekiant suformuoti vidutinės trukmės Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategiją (1.4.1 uždavinys), rekomenduojama pirmiausia patvirtinti Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą bei ją užtikrinti. Tam siūloma kasmet patvirtinti Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą, suformuoti ir patvirtinti programos įgyvendinimo įvertinimo grupę bei įsteigti Plungės rajono verslo informacinį centrą.

Tobulinant verslo paramos sistemą (1.4.2 uždavinys), rekomenduojama suformuoti verslo plėtros fondą, suformuoti verslo plėtros programų ir paramos įgyvendinimo apskaitomumo ir viešumo sistemą, remti verslo institucijas per rajono verslo plėtros projektus, sudaryti ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės ir socialinių ‐ ekonominių partnerių, užmegzti informacinius ryšius ir santykius su Lietuvos ir užsienio ambasadomis ir atstovybėmis, organizuoti seminarus ir susitikimus.

Norint skleisti sėkmingus verslo plėtros pavyzdžius (1.4.3 uždavinys), būtų vertinga organizuoti „Metų verslininko” konkursus.

2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA

Šį prioritetą sudaro švietimo, profesinio rengimo; kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo,

mokymosi visą gyvenimą sferos.

Tikslas 2.1. Padidinti formalaus ir neformalaus mokymosi visą gyvenimą reikšmę visuomenėje

Įgyvendinant šį tikslą, reikėtų suformuoti visuotiniam švietimui ir nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui palankią visuomenės nuomonę (uždavinys 2.1.1), ugdyti rajono savivaldybės bei vietos visuomenės gebėjimus parengti ir įgyvendinti ES ir kitas programas (uždavinys 2.1.2), skatinti švietimo ir profesinio rengimo institucijų, verslo bei vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimą (uždavinys 2.1.3). Uždaviniui 2.1.1 įgyvendinti būtina suformuoti rajone nepertraukiamo mokymosi paslaugų pasiūlą ir paklausą. Ugdant rajono savivaldybės bei vietos visuomenės gebėjimus parengti ir įgyvendinti ES ir kitas programas (uždavinys 2.1.2), būtina įgyvendinti savivaldybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo, administracinių gebėjimų ugdymo programą, kuri padėtų efektyviau formuoti rajono gyventojų, ketinančių pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, gebėjimus. Sėkmingai veikiančios švietimo sistemos rajone suformavimui, būtinas švietimo ir profesinio rengimo institucijų, verslo bei vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimas (uždavinys 2.1.3), kurį skatintų investicijos į žmogiškuosius išteklius vietos verslininkų tarpe bei bendra minėtų subjektų veikla, siekiant užtikrinti, kad darbo jėgos mokymo programos tenkintų aktualius verslo poreikius.

Tikslas 2.2. Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą

Siekiant įgyvendinti suformuluotą švietimo ir profesinio rengimo viziją, būtina modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą. Tai apimtų švietimo įstaigų tinklo optimizavimą (uždavinys 2.2.1), t.y. neefektyviai naudojamų švietimo įstaigų reorganizavimą, švietimo įstaigų materialinės bazės stiprinimą ir modernizavimą, naujų technologijų panaudojimo skatinimą (uždavinys 2.2.2), t.y. švietimo ir profesinio rengimo institucijų pastatų remontą, materialinės bazės atnaujinimą ir papildymą bei švietimo ir profesinio rengimo institucijų kompiuterizavimo lygio didinimą, jų informacinių technologijų bazės stiprinimą, taip pat švietimo ir profesinio rengimo paslaugų įvairovės plėtrą (uždavinys 2.2.3). Įgyvendinant uždavinį 2.2.3 rekomenduojama plėtoti nuotolinį mokymąsi, socialines paslaugas šveitimo įstaigose, ugdyti iniciatyvumą ir savęs užimtumo gebėjimus bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo įstaigose. Prie uždavinio 2.2.3 įgyvendinimo prisidėtų ir priemonė ‐ buvusios karinės bazės rekonstrukcija į Ekologinio švietimo centrą. Antrasis žmogiškųjų išteklių plėtros prioritetas apima ir efektyvaus intelektinio švietimo įstaigų potencialo naudojimo ir stiprinimo užtikrinimą (uždavinys 2.2.4). Šį uždavinį sudaro keturios priemonės: švietimo įstaigų personalo kvalifikacijos kėlimas ir gebėjimų ugdymas, parama švietimo ir profesinio rengimo įstaigų projektams žmonių kūrybiškumui, iniciatyvumui ugdyti, pažangioms mokymo programoms diegti, suaugusiųjų švietimo paslaugų plėtra ir Verslo centro steigimas.

Tikslas 2.3. Padidinti modernių informacinių technologijų rajono gyventojų bei įmonių veikloje

panaudojimą

166

Šiam tikslui iškelti trys uždaviniai: plėtoti moderniomis telekomunikacijų priemonėmis teikiamų paslaugų vietos valdžios institucijose tinklą (uždavinys 2.3.1), remti informacinių technologijų panaudojimą versle (uždavinys 2.3.2) bei didinti rajono gyventojų informacinių technologijų valdymo kompetenciją ir sudaryti galimybes jomis naudotis (uždavinys 2.3.3).

Šioje dalyje matomas poreikis į internetu prieinamas duomenų bazes savivaldybės, kitų institucijų teisinę informaciją, įdiegti ryšio priemones seniūnijose, skatinimas kurti viešas interneto prieigas ir kt.

Tikslas 2.4. Naudojant aktyvias darbo rinkos priemones didinti užimtumą bei socialiai remtinų

visuomenės grupių integraciją

Įgyvendinti šį tikslą leistų 2.4.1 uždavinys, kuris apima jaunimo savęs užimtumo gebėjimus formavimą ir propagavimą, darbo jėgos pasiūlos ir paklausos subalansavimo rajone programos įgyvendinimą, laikino užimtumo programos įgyvendinimą, papildomai remiamų asmenų užimtumo rėmimo programą (darbo vietų steigimas ir subsidijavimas), viešųjų darbų programos priemonių taikymą, socialiai remtinų grupių atstovų įdarbinimo ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo iniciatyvų rėmimą, struktūrinių bedarbių verslumo ugdymą.

3. SOCIALINĖ ‐ EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA

Šį prioritetą sudaro šios transporto, energetikos, vandens tiekimo, aplinkosaugos,

informacinių technologijų panaudojimo, sveikatos bei socialinės apsaugos, kultūros bei sporto sferos.

Tikslas 3.1. Padidinti sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų prieinamumą

Sveikatos ir socialinė politikos rajoniniame lygmenyje formavimas ir įgyvendinimas yra būtina sąlyga sistemingam ir nuosekliam šių labai svarbių visuomenės gyvenimų sferų plėtojimui. Šios politikos formavimui yra būtina disponuoti informacija, kuri apibūdintų esamą padėtį ir nusakytų situacijos pokyčius. Todėl suformuluotas uždavinys 3.1.1 apima savyje socialinių, sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumų studijos rajone parengimą ir atlikimą. Įgyvendinant įstatymais nustatytą savivaldybės funkcija – organizuoti pirminę sveikatos priežiūrą – labai svarbus yra sistemingas pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas. Be to, labai svarbi subalansuota pirminės sveikatos priežiūros plėtra, kartu teikiant prioritetą privačiam sektoriui. Savivaldybės patvirtintas pirminės sveikatos priežiūros plėtros planas (numatytas 3.1.1 uždavinyje kaip vienas iš projektų) leistų paniškai plėtoti pirminę sveikatos priežiūrą. Gyventojų psichikos sveikatos stiprinimo uždavinys (3.1.2) yra aktualus todėl, jog analizuojant Plungės rajono gyventojų sveikatos rodiklius, būtent šioje srityje išryškėjo kai kurios neigiamos tendencijos (savižudybių bei alkoholinių psichozių didėjimas pastaraisiais metais). Todėl šio uždavinio įgyvendinimui numatyta daugelis priemonių – pradedant psichologinės pagalbos telefonine linija, baigiant krizių centrų steigimu bei sutrikusios psichikos jaunimo dienos užimtumo centrų steigimu.

3.1.3 uždavinys – sveikos gyvensenos nuostatų formavimas yra universali galimybė pagerinti ir stiprinti sveikatą. Siūlomas uždavinio turinys – jaunimo tarpe numatytos įgyvendinti priemonės, apimančios sveikos gyvensenos nuostatų formavimą, priklausomybių prevencija ir žalos mažinimas, fizinio aktyvumo didinimo projektai ir panašiai.

3.1.4 uždavinys – integruoto sveikatos sektoriaus kūrimas (pagal PSO dokumento „Sveikata visiems XXI a“ rekomendacijas) reiškia, jog sveikatos sektoriaus vystymas atskiruose lygiuose turėtų būti vienas kitą papildantis, tačiau pagrindas yra pirminė sveikatos priežiūra, kurią remia lanksti ir atsakinga antrinio lygmens sveikatos priežiūra. Numatytosios priemonės – ligoninės restruktūrizacija, privačios pirminės sveikatos priežiūros plėtra – yra būtinos norint užtikrinti rajono gyventojams prieinamas ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Slaugos paslaugų teikimas rajone yra būtinas, atsižvelgiant į demografinės būklės dinamiką bei šių paslaugų paklausos dinamiką.

3.1.5 uždavinys skirtas socialinių paslaugų sferos įstaigų bei institucijų plėtrai, jų funkcijų didinimui bei esamų institucijų atnaujinimui bei paslaugų plėtrai. Numatomų projektų spektras įvairus – nuo užimtumo centrų atskiroms tikslinėms gyventojų grupėms iki pagyvenusių žmonių bendro gyvenimo namų steigimo. Pažymėtina būtinybė plėsti socialinio pobūdžio paslaugas taip, kad jos taptų prieinamos ne tik miesto, bet ir kaimo gyventojams, įvedant dalinai apmokamas paslaugas, plečiant pagalbos namuose tarnybą. Labai svarbus ir minimas nevyriausybinių organizacijų įtraukimas teikiant socialinio pobūdžio paslaugas rajono gyventojams.

Tikslas 3.2. Įgyvendinti aplinkosaugos priemones, užtikrinančias saugią ir švarią aplinką

167

Plungės rajono aplinkosaugos tikslai , uždaviniai ir konkrečios priemonės buvo suformuotos atsižvelgiant

į Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. patvirtintą Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją ir veiksmų programą, Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos reikalavimus perkeltus į Lietuvos Respublikos teisės aktus, Plungės rajono savivaldybės, Žemaitijos nacionalinio parko administracijos, aplinkosaugos infrastruktūros įmonių ir organizacijų pasiūlymus.

Plėtojant ekonomiką būtina atkreipti dėmesį į rajono gamtinių išteklių racionalų ir tausojantį vartojimą, darnaus vystymosi principus.

Pagrindinis aplinkos apsaugos tikslas Plungės rajone – įgyvendinti aplinkosaugos priemones, užtikrinančias saugią ir švarią aplinką.

Įgyvendinant šį tikslą, numatoma užtikrinti geriamojo vandens ir paviršinio vandens kokybę, atitinkančią Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinius reikalavimus (3.2.1. uždavinys); užtikrinti atliekų surinkimą ir tvarkymą (3.2.2. uždavinys); teikti visuomenei informaciją apie aplinką (3.2.3. uždavinys); užtikrinti aplinkos oro kokybę, atitinkančią Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinius reikalavimus (3.2.4. uždavinys); didinti visuomenės susirūpinimą aplinkos būkle ir skatinti ją gerinti (3.2.5. uždavinys) bei užtikrinti rajono biologinės įvairovės išsaugojimą (3.2.6. uždavinys).

Siekiant įgyvendinti 3.2.1. uždavinį, rekomenduojama modernizuoti Plungės rajono vandentvarkos infrastruktūrą bei užtikrinti paplūdimių ir maudyklų kokybės reikalavimų įgyvendinimą. Tam yra siūloma įgyvendinti investicinius projektus, parengti maudyklų įteisinimo, tvarkymo programas bei jas įgyvendinti.

Atliekų surinkimo, pervežimo, naudojimo ir šalinimo sistemos modernizavimas padėtų įgyvendinti 3.2.2. uždavinį. Siekiant, kad sistemos modernizavimas vyktų kryptingai ir efektyviai, savivaldybė turi parengti atliekų tvarkymo planą. Taip pat turi būti parengti ir įgyvendinti pavojingų atliekų surinkimo ir saugojimo sistema, biodegraduojančių atliekų tvarkymo programa bei jos įgyvendinimo sistema, uždaryti senus sąvartynus, neatitinkančius teisės reikalavimus, o taip pat sąvartynų požeminių vandenų monitoringo sistema.

Vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų yra užtikrinti visuomenės prieinamumą prie informacijos apie aplinką. 3.2.3. uždavinį įgyvendinti padėtų Plungės rajone sukurta informacijos apie aplinką teikimo visuomenei sistema. Jos pagrindą turėtų sudaryti savivaldybės parengti ir patvirtinti informacijos apie aplinką sąvadas bei informacijos teikimo visuomenei tvarka. Šie darbai turėtų būti atlikti bendradarbiaujant aplinkosaugos bei ryšių su visuomene specialistams.

Remiantis Lietuvos ir ES teisės aktų reikalavimais bei siekiant įgyvendinti 3.2.4. uždavinį, savivaldybei rekomenduojama parengti aplinkos oro kokybės monitoringo programą bei ją įgyvendinti. Taip pat reikalaujama, kad savivaldybės parengtų informacijos teikimo visuomenei, kai viršijamas aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu bei azoto oksidu pavojaus slenksčiai, tvarką.

Didinti visuomenės susirūpinimą aplinkos būkle ir skatinti ją gerinti (3.2.5. uždavinys) padėtų aplinkosaugos švietimo programos įgyvendinimas. Savivaldybės aplinkosaugos specialistai tokią programą turėtų parengti bendradarbiaudami su Švietimo skyriaus atstovais bei įtraukiant kitas suinteresuotas organizacijas.

Rajono biologinės įvairovės išsaugojimas (3.2.6. uždavinys) taip pat turėtų vykti kryptingai ir efektyviai, todėl Plungės rajono savivaldybei rekomenduojama parengti biologinės įvairovės išsaugojimo planą, kurio sudėtine dalimi būtų rajono biologinės įvairovės inventorizavimas bei išsaugojimo priemonių programos rengimas.

Tikslas 3.3. Modernizuoti rajono kultūros ir sporto institucijų ir paslaugų infrastruktūrą, kuri

užtikrintų visuomenės dvasinių ir fizinių poreikių tenkinimą, etninių tradicijų skleidimą

Atsižvelgiant į LRV nutarimą dėl “Regionų kultūros plėtros programos” (pagal kurią regionuose trūksta glaudaus ir efektyvaus kultūros, turizmo, švietimo institucijų bei verslo ryšių, jų veiklos koordinavimo, per lėtai formuojasi kryptinga kultūros ir turizmo paslaugų infrastruktūra), į Lietuvos nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją, į Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginį planą bei remiantis Žemaičių dailės muziejaus, Plungės viešosios bibliotekos, kultūros namų ir Plungės rajono savivaldybės darbuotojų pasiūlymais buvo suformuotas aukščiau pateiktas tikslas. Šį tikslą įgyvendinti siekiama pirmiausia plėtojant kultūros ir sporto institucijose teikiamų paslaugų įvairovę (uždavinys 3.3.1.). Šiam uždaviniui realizuoti būtina parama, skirta kultūros, poilsio ir pramogų infrastruktūrai plėtoti.

Parengus ir įgyvendinus rajono kultūrinio paveldo išsaugojimo bei plėtros programą ir priemonių planą (priemonė) rajono istorinis ir kultūrinis paveldas būtų pritaikytas turizmo ir visuomenės reikmėms (uždavinys 3.3.2.). Numatomi projektai “Kunigaikščių Oginskių dvaro ansamblis ‐ Žemaitijos regiono kultūros centras”,bei “Bendruomenės namai – informacijos ir turizmo centras.

Ugdant vietos bendruomenės visuomeninį aktyvumą (uždavinys 3.3.3.) būtina parama meno kolektyvų bei sporto organizacijų iniciatyvoms. Savarankiško savivaldybės teatro sukūrimas ir teatrinių tradicijų sklaida įgalintų sukurti universalų scenos menų, praktinės ir teorinės veikos centrą, kur būtų kaupiama ir skleidžiama

168

informacija ir mokymas (teatro meno pagalba skatinti asmenybės raišką sugebėjimus bendrauti ir dirbti grupėje, lavinti meninį skonį ir formuoti aktyvų teatro žiūrovą), suteikti svarbą mėgėjų menui kaip vienam svarbiausių bendruomenės narių užimtumo faktoriui (išskirtinai teatro, nes jis apjungia visus kitus menus). Plungės rajono kultūros namų renovacija.

Siekiant skleisti šalyje ir užsienyje informaciją apie Žemaitijos istoriją bei kultūrą (uždavinys 3.3.4.) neišvengiamas Žemaitijos istorijos ir kultūros populiarinimo programų rengimas ir įgyvendinimas.

Tikslas 3.4. Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos

efektyvumą Nors Plungės rajone yra pakankamai išplėtotas kelių tinklas, tačiau kelių kokybė ženkliai neatitinka ES

reikalavimų. Tobulinant ir integruojant į Vakarų Lietuvos tinklą rajono transporto infrastruktūrą ( 3.4.1. uždavinys ) bei plėtojant rajono kelių kokybę ( 3.4.2. uždavinys ) svarbią reikšmę įgyja valstybinės reikšmės magistralinio bei krašto kelių rekonstravimas, dangų atstatymas bei stiprinimas ir asfaltinės dangos įrengimas valstybinės reikšmės rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose.

Mažinant susisiekimo sistemos neigiamą poveikį aplinkai bei gerinant gatvių tvarkymą ( 3.4.3. uždavinys), plėtojant turizmą, reikalinga įrengti asfaltinę dangą keliuose į lankomiausius turizmo objektus, plėtoti Plungės miesto bei Plungės rajono miestelių ir kaimų gatvių infrastruktūrą, tvarkyti Plungės miesto Dariaus ir Girėno gatvės geležinkelio pervažą, kurti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą.

Išlaikant ir plėtojant rajono viešąjį transportą (3.4.4. uždavinys ) reikalinga atnaujinti autobusų parką.

Tikslas 3.5. Padidinti šilumos energijos bei vandens naudojimo efektyvumą

Šiam tikslui pasiekti reikia, renovuoti ir modernizuoti rajono šilumos ūkį: šilumos tinklus bei namų šilumos mazgus, katilines (3.5.1.uždavinys) bei energijos naudojimo efektyvumo plėtra, vietiniai ir atsinaujinantys energijos šaltiniai (3.5.2 uždavinys).

3.5.1 uždaviniui įgyvendinti planuojama atlikti sekančius renovacijos ir plėtros darbus: Mačernio g. katilinėje RK‐1 planuojamas montuoti kogeneracinis DEUDZ firmos 350 kW galingumo įrenginys; Šilumos trasoje, jungiančioje RK‐2 su Dariaus ir Girėno gatvės gyvenamų namų kvartalu, antžeminiai vamzdynai 2Dx273 mm planuojami keisti į požeminės trasos vamzdynus 2Dx219 mm, panaudojant iš anksto izoliuotus vamzdžius; Jucio g. esami magistraliniai Æ300 ir Æ150 vamzdynai planuojami keisti į mažesnio diametro vamzdynus. Be to numatoma, jog ateityje Stoties – Birutės gatvių katilinės K‐1, K‐2, K‐3, K‐4, K‐5, K‐6 dirbs atskirai savo vartotojų grupėms, todėl šiose katilinėse tikslinga atlikti derinimo darbus, siekiant sumažinti minimalią katilų galią vasaros periodu.

3.5.2 uždaviniui įgyvendinti bus skatinama atsinaujinančių bei ekologiškų energijos šaltinių pilotiniai projektai.

3.2.2. Plungės rajono plėtros 2002 – 2010 metais Strateginio plano finansavimas

Rengiant Plungės rajono 2002‐2010 metų plėtros strateginį planą, buvo laikomasi nuostatos, kad 2003–2004 metais reikia įgyvendinti ar pradėti tokių priemonių įgyvendinimą, kurios nereikalauja daug lėšų, bet daro teigiamą poveikį visiems rajono plėtros sektoriams. Todėl pirmiausia rūpinamasi, kad Rajono gyventojai ir verslo atstovai gautų daugiau informacijos, būtų konsultuojami ir mokomi, ypatingai akcentuojant naujų finansinės paramos instrumentų įsisavinimui būtinus administracinius gebėjimus. Siekiant užtikrinti tolydžią Rajono plėtrą, 2003‐2004 metais turėtų būti įgyvendinamos su socialine‐ekonomine infrastruktūra susijusios priemonės, kurios sudarytų sąlygas tolesniam visų trijų strateginiame plane išskirtų prioritetinių sektorių augimui.

Strateginio plano priemones detalizuojančioje lentelėje (8 priedas) apibendrinamas ankstesniuose skyriuose nagrinėtoms priemonėms vykdyti reikalingų finansinių išteklių poreikis. Jis šioje lentelėje yra preliminariai detalizuojamas nurodant finansavimo šaltinius, nes projekto rengimo metu Europos sąjungos struktūrinių fondų, programų bei valstybės paramos schemų santykis dar

169

nebuvo galutinai patvirtintas. Potencialiais Rajono plėtros strateginio plano priemonių įgyvendinimo finansavimo šaltiniais gali būti ne tik Plungės rajono savivaldybės lėšos (dalis programos priemonių turėtų būti finansuojama iš savivaldybei patvirtintų bendrųjų asignavimų), bet taip pat, atsižvelgiant į priemonės pobūdį, ir valstybės, privačios ar Europos Sąjungos lėšos.

3.2.1 lentelėje nurodyta lėšų apimtis, būtina kiekvienam prioritetui bei visam Strateginiam priemonių planui įgyvendinti.

3.2.1 lentelė Plungės rajono 2002‐2010 metų plėtros strateginio plano priemonių finansavimo apimtis, tūkst. Lt

Finansavimo šaltinis Europos sąjungos

lėšos Valstybės lėšos

Savivaldybės lėšos

Privačios lėšos Iš viso Dalis, proc. Prioritetai

1 2 3 4 5 6

Gamybinis sektorius ir paslaugos

102347 31935 6525 82295 223103 45,3

Žmogiškųjų išteklių plėtra

23963 3638 6866 1861 36327 7,4

Socialinė ir ekonominė infrastruktūra

144812 48048 38526 1410 232796 47,3

Iš viso 271122 83621 51917 85566 492226 100,0

Dalis, proc. 55,1 17,0 10,5 17,4 100,0

Plungės rajono plėtros strateginiame plane numatytoms priemonėms 2003 ‐ 2010 metais (kai

kurioms priemonėms – iki 2012 metų) įgyvendinti reikalinga apie 492 mln. Lt. 10,5 procentų šios sumos galėtų būti finansuojami iš Plungės rajono savivaldybės, 55,1 proc. ‐ iš ES lėšų, likusioji dalis – iš valstybės bei privačių lėšų.

Didžiausias lėšų poreikis (apie 71 proc.) numatomas 2004 ‐ 2007 metais. Šiuo laikotarpiu turėtų būti įgyvendinami projektai, kurie leistų efektyviausiai išnaudoti plėtros galimybes ir išspręsti problemas.

3.3. Socialinės ekonominės raidos iki 2004 metų prognozės

Šiame poskyryje pateikiamos nagrinėtų ūkio sektorių plėtros iki 2004 metų prognozės. Prognozuojama panaudojant rodiklį “vidutinis augimo tempas”, kuris rodo vidutinį rodiklio kitimą per metus (procentais). Rodiklių raidos prognozės pateiktos 3.3.1 lentelėje.

3.3.1 lentelė Socialinę – ekonominę situaciją apibūdinančių rodiklių prognozė

Sektorius, rodiklis Rodiklio reikšmė 2001

m.

Prognozuojamas vidutinis rodiklio

augimo tempas iki 2004 m., proc.

Prognozuojama rodiklio reikšmė 2004

m.

Prognozuojamos ir esamos rodiklio reikšmės santykis

Socialinė aplinka Gyventojų skaičius 44400,0 ‐4,7 38422 0,87Miesto gyventojai 25000,0 ‐2,9 22874 0,91Kaimo gyventojai 20900,0 ‐5,3 17749 0,85Gimusiųjų skaičius 421,0 ‐9,6 311 0,74Mirusiųjų skaičius 509,0 ‐5,4 430 0,85Atvyko gyventojų 750,0 ‐14,0 476 0,64

170


m.




m.


Išvyko gyventojų 778,0 ‐12,2 527 0,68Sveikatos apsauga Gydytojų skaičius 10 000 gyventojų

19,1 0,0 19,1 1,00

Švietimas, profesinis rengimas Lopšeliai‐darželiai 10 9 0,90 mieste 6 6 1,00 kaime 4 3 0,75Darželiai‐mokyklos 3 2 0,67Pradinės mokyklos 15 6 0,40Vidurinės mokyklos 8 1 0,13Pilnos pagrindinės mokyklos

11 10 0,91

Nepilnos pagrindinės mokyklos

‐ 5 ‐

Ekonominė aplinka Parduota pramonės produkcija, mln.Lt

268,0 15,0 308,2 1,15

Parduotos pramonės produkcijos apimtis 1000 gyventojų, mln.Lt

6,1 20,0 7,3 1,20

Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui, Lt

1,072 13,0 1,369 1,28

Žemės ūkis, miškų ūkis ir žuvininkystė Registruotų ūkininkų skaičius

899,0 1,0 926 1,03

Vidutinis ūkininko ūkio dydis, nuosavos žemės ha

15,4 2,0 16,3 1,06

Ūkių virš 20 ha dalis, proc.

12,4 5,0 14,4 1,16

Karvių tankumas, vnt. / 100 ha ž.ū.n.

16,0 3,0 18 1,13

Javų derlingumas, cnt/ha

21,0 5,0 24 1,14

Grūdų gamyba, t/100 ha ž.ū.n.

46,0 4,0 49,8 1,08

Pieno gamyba, t/100 ha ž.ū.n.

72,2 3,0 79 1,09

Mėsos gamyba, t/100 ha ž.ū.n.

6,6 5,0 7,6 1,15

Aplinkos apsauga Suvartoto vandens kiekis, tūkst. m3 per metus

1239,0 ‐5,0 1118,2 0,90

171


m.




m.


Teršalų emisijos iš stacionarių šaltinių, t/km2 per metus

449,8 ‐5,0 405,9 0,90

Buitinių atliekų kiekis, t/metus

9014,0 7,0 10320,1 1,14

Prognozuojant socialinės aplinkos rodiklius 2004 metams, daroma prielaida, jog vidutinis

rodiklių kitimo tempas bus neigiamas t.y. 2004 metais tiek mieste, tiek kaime gyventojų skaičius sumažės lyginant su 2001 metais. Labiausiai sumažės atvykstančių gyventojų skaičius nuo 750 (2001 m.) iki 476 (2004 m.), tačiau išvykusių gyventojų skaičius taip pat turėtų sumažėti nuo 778 iki 527. Žvelgiant į pramonės sektorių bei įvertinant kitų ūkio sektorių plėtrą pastaraisiais metais, manoma, jog parduodamos pramonės produkcijos vidutinis augimo tempas iki 2004 m. sieks 15 proc.

Manoma, jog materialinių investicijų apimtys Plungės rajone iki 2004 m. turėtų sudaryti vidutiniškai 17 proc. daugiau.

Nesiimant papildomų tikslinių priemonių bei veiksmų, kaimo vietovėse ir toliau neatsiras didesnės ekonominės veiklos įvairovės, mažės žemės ūkio produkcijos gamybos apimtys, išliks aukštas nedarbo lygis. Toliau didės ūkininkų ūkių poliarizacija pagal dydį ir investicinį pajėgumą. Dėl prastėjančių rinkos sąlygų ir didelės konkurencijos iš kitų regionų žemės ūkio subjektų pusės, ribotų gebėjimų pasinaudoti SAPARD investicine parama, dalis stambių ūkininkų ūkių ir dauguma vidutinio dydžio ūkių gali tapti nekonkurencingi. Dar ilgai išliks gyvybingi sodybiniai ūkiai ir maži ūkininkų ūkiai. Išliks žemas produkcijos prekingumas. Kaimo gyventojų demografinės tendencijos išliks panašios.

Plungės rajone, pagal Lietuvos Respublikos Bendrojo plano nuostatas, numatoma ne tik intensyvi tradicinė žemės ūkio gamyba, bet ir alternatyvių veiklų kaime plėtojimas. Kalbant apie aplinkos apsaugos sektoriaus pagrindinius rodiklius, laikomasi prielaidos, jos ateinančiais metais gyventojų bei organizacijų vartojimas ir toliau mažės, tačiau augs atliekų apimtys.

4. STRATEGINIO PLANO KONTROLĖS, MONITORINGO IR ĮVERTINIMO SISTEMA

Ūkinė veikla yra nuolatinių pasikeitimų sūkuryje, todėl jai nepakanka išlaikyti

dabartinę padėtį. Bendruomenė bei verslas turi arba judėti į priekį, arba jie pasiliks už nugaros tiems, kas tai daro. Gerai organizuota veikla patiria minimalią riziką.

Šios dalies objektas – verslo plėtros programų monitoringas ir jo organizavimas. Šios dalies tikslas – sistemiškai ištirti verslo plėtros monitoringo problematiką, pagrįsti

verslo plėtros programų monitoringo būtinumą ir tinkamo monitoringo vykdymo bei koordinavimo prielaidas.

Šiose rekomendacijose trumpai apibūdinta rekomenduojama tolimesnei Strateginio plano vykdymo priežiūrai rekomenduojamos procedūros.

172

4.1. Monitoringo ir įvertinimo paskirtis

Monitoringas – tai specialiai organizuota ir nuolat (vykdant programą ir ją užbaigus) veikianti būtinos informacijos (paprastai statistinės) rinkimo ir analizės bei papildomų tyrimų (jei tai būtina), pvz., apklausų apie esamą reiškinio būklę bei tendencijas, sistema. Plungės rajono plėtros strateginiame plane rekomenduojama atsiriboti nuo išimtinai finansinės kontrolės. Rekomenduojama monitoringo, kontrolės ir įvertinimo procedūras išplėsti, kad priemonėms skirtos lėšos būtų kuo efektyviau panaudotos. Plungės rajono plėtros Strateginio plano monitoringo sistemos nuostatai pateikti remiantis ES Bendrosiose Taisyklių, Europos Komisijos rekomendacijomis10. Čia apibrėžtos kai kurios monitoringo planavimo (16, 17 ir 18 sk.) bei įvertinimo (40, 41, 42 ir 44 sk.) procedūros: plėtros programos monitoringo ir įvertinimo sistemos sandara (t.y. tikslų kiekybinis apibūdinimas, finansinis ir fizinis monitoringas, monitoringo rodikliai, programos eigos matavimas); reikalavimai teikiamoms ataskaitoms (t.y., kasmetinių vykdymo bei jos įvertinimo ataskaitų turinys).

Vienas svarbiausių šios monitoringo sistemos bruožų yra tas, jog ji sudarys galimybes gauti, analizuoti ir įvertinti visą reikiamą informaciją apie rajono plėtros priemonių vykdymą. Tokia informacija savo ruoštu sudaro ataskaitų kitoms institucijoms pagrindą. Naudojamų monitoringo rodiklių, charakterizuojančių projektų rezultatus bei ilgalaikį poveikį, pavyzdžiai pateikti 10 priede.

4.2. Proceso apimtis ir detalumas

Priemonių, projektų monitoringo ir kontrolės procesas turėtų būti grindžiamas pačios priemonės ar projekto vykdymo planu, projekto tikslais ir numatomais rezultatais (žr. 4.2.1 pav.).

4.2.1. Programos tikslų ir uždavinių nustatymas Viena pagrindinių plėtros priemonių rengimo dalių yra priemonės tikslų nustatymas

bei fondo (finansavimo šaltinio) lėšų optimalus paskirstymas. Tarp minėtų elementų yra tvirtas loginis ryšys, kuris galėtų būti apibūdinamas terminais “iš apačios aukštyn” arba “iš viršaus žemyn”. Monitoringo sistemos kūrimo praktikoje yra naudojami abu tipai.

Ruošiant programą “iš viršaus žemyn” būdu, pirmiausia numatomi bendrieji (globalieji) tikslai. Pagal juos nustatoma programos vykdymo strategija. Iš jos kyla smulkesnieji tikslai, tiesiogiai susiję su prioritetinėmis programos sritimis. Smulkesniems tikslams pasiekti numatomos tam tikros priemonės. Toms priemonėms įgyvendinti nustatomi operatyviniai tikslai.

Jei planuojama “iš apačios aukštyn” būdu laikomasi tokio eiliškumo. Pirmiausia numatomi galimi ištekliai (personalo, finansiniai, techniniai ir organizaciniai) bei verslo plėtros priemonės; užsibrėžiama, ką norima tomis priemonėmis pasiekti (pvz., kiek verslininkų apmokyti, kiek įmonių konsultuoti ir pan.), ir apskaičiuojamas lėšų panaudojimo efektyvumas. Po to nustatomi laukiami rezultatai, t.y. tiesioginis efektas (pvz., sėkmingai baigusių apmokymo kursus skaičius; sutrumpėjęs kelionės laikas ar pan.). Ypač svarbūs

10 EUROPEAN COMMISSION DIRECTORATE‐GENERAL XVI. The New Programming period 2000‐2006: methodological working

papers. WORKING PAPER 1 Vademecum for Structural Funds Plans and Programming Documents; WORKING PAPER 3 (Indicators for Monitoring and Evaluation: An indicative methodology).

173

ilgalaikiai rezultatai (kitaip tariant, verslo plėtros programos poveikis). Tai esminis plėtros priemonių tikslas. Poveikis gali būti specifinis, pavyzdžiui, padidėjęs prekių srautas arba geresnis žmogaus atitikimas darbo rinkos reikalavimams. Plėtros priemonių poveikis gali būti ir globalaus pobūdžio – ji gali turėti įtakos platesnei visuomenės daliai, nei pati programa buvo orientuota.

Apibendrinant galima teigti, kad: − operatyviniai tikslai apibrėžiami tiesioginiu efektu; − smulkesnieji (specifiniai) tikslai išreiškiami programos rezultatais; − bendruosius tikslu išreiškia ilgalaikis poveikis (pvz., nedarbo lygio sumažėjimas). 4.2.2. Indikatorių sistemos sukūrimas Veiksmų vykdymas ir rezultatai stebimi ir vertinami tam tikrais kiekybiniais rodikliais.

Siekiant maksimalaus efekto, šie programos pasiekimus apibūdinantys rodikliai pasirenkami iš anksto. Jų pasirinkimą lemia pirmiausia informacijos prieinamumas, t.y. turi būti atsižvelgta, ar stebėjimo metu galima gauti vienokius ar kitokius duomenis.

Šie rodikliai daugeliu atvejų yra priskiriami kuriam nors tiksliniam lygiui, kurių visuma atitiks kurį nors iš programos tikslų. Minėti indikatorių lygiai gali būti tokie:

1) išteklių (lėšų) ar įdirbio rodikliai (t.y. kas skiriama programos vykdymui) apibūdina programoms skirtą biudžetą kiekvienam programos etapui. Finansiniai indikatoriai naudojami stebėti programos eigą finansine prasme (faktinės išlaidos lyginamos su bendru lėšų programai įgyvendinti poreikiu).

2) įvykdytų veiksmų išdava matuojama fiziniais ir piniginiais vienetais (pvz., mokymo kursus lankiusių verslininkų skaičius);

3) rezultatiniai indikatoriai rodo tiesioginį programos efektą (pvz., sėkmingai baigusių mokymo kursus verslininkų skaičius);

4) ilgalaikio poveikio rodikliai turėtų apibūdinti programos rezultatus, kurie pasireikš ateityje. Šie ilgalaikiai rezultatai turėtų būti tiesiogiai susiję su vykdyta programa (pvz., apyvartos augimas mokymo kursus baigusių verslininkų įmonėse). Tokiu būdu kiekvienam didesniem ar mažesniam tikslui nustatomi indikatoriai.

Vienam tikslui jų gali būti ir keletas.

Prieš pasirenkant kriterijų, turi būti tiksliai apibrėžta, kas matuojama. Kiekvienas

indikatorius detaliai apibūdinamas. Čia svarbu parinkti tinkamą mato vienetą. Jei tai rodiklių

Poveikis (ilgalaikiai efektai)

Rezultatas (tiesioginiai, betarpiški efektai)

Išdava (sukurta prekių, paslaugų)

Programos veiksmai Priemonės

Programos tikslai

Operatyviniai tikslai

Specifiniai tikslai

Globaliniai tikslai

4.2.1 pav. Projekto monitoringo rengimo etapai

174

santykis, svarbu tinkamai apibrėžti skaitiklį ir vardiklį. Turizmo sektoriaus galimi indikatoriai nurodyti 10 priede. 10 priede pateikiamų rodiklių sąrašas nėra baigtinis.

Neatsižvelgiant į Priemonės (projekto) dydį ir sudėtingumą, organizuojant monitoringą ir

įvertinimą, rekomenduojama naudoti dvi pagrindines ataskaitas – tarpinę ir galutinę. Skirtingiems pagal savo trukmę ir apimtį projektams rekomenduojama naudoti skirtingą

ataskaitų skaičių ir detalumą – ataskaitų skaičius turėtų būti proporcingas projekto trukmei ir sudėtingumui. Rekomenduojama tarpines ataskaitas, jei kitokių reikalavimų nesutinkama, pildyti ir teikti kas ketvirtį (labai trumpiems, tik keletą mėnesių trunkantiems projektams – kas mėnesį).

Tarpinės ir galutinės ataskaitų formos pateiktos atitinkamai 11 ir 12 prieduose.

175

PRIEDAI 8 priedas. Plungės rajono plėtros 2002 – 2010 metais priemones apibendrinančioji lentelė

176

9 priedas. Plungės rajono plėtros 2002 – 2010 metais priemonių ir projektų detalioji charakteristika

9 priede pateikiama detalus priemonių bei jų projektų, sugrupuotų pagal plėtros prioritetus bei tikslus, aprašymas.

I Prioritetas. Gamybinis sektorius ir paslaugos

177

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Plėtoti Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančias bei tokias paslaugas teikiančias įmones Uždavinys: Išplėsti verslui teikiamos informacijos apimtis Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Savivaldybės įmonių veiklos palyginamoji analizė Respublikos ir kaimyninių valstybių atžvilgiu ir analitinės medžiagos publikavimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • identifikuoti atsirandančias naujas galimybes

ir kylančius pavojus, t.y. geresnis ir savalaikis

Priemonės veiklos: • Rinkos tyrimai • Seminarai, konferencijos.

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Plėtoti Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančias bei tokias paslaugas teikiančias įmones Uždavinys: Išplėsti verslui teikiamos informacijos apimtis Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Informacinės sistemos investuotojams ir verslininkams sukūrimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • sukurti informacinę sistemą investuotojams

ir verslininkams

Priemonės veiklos: • Verslo informacinių centrų kūrimas ir veikla; • informacinių kampanijų organizavimas; • duomenų bazių kūrimas; • moksliniai tyrimai.

Naudos gavėjai: Verslo įmonės, Plungės raj. bendruomenė

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 240 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos lėšos, valstybės lėšos, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Informacijos verslininkams apie įvairių fondų lėšų įsisavinimo galimybes teikimas; Sprendimų, potvarkių, susijusių su

verslu, viešo prieinamumo užtikrinimas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 100 tūkst. Lt; • Plungės rajono teritorijos bendrojo plano parengimas. Projektas vykdomas 2004‐2005 m. 140 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: • Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius • Informatikos tarnyba Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • sukurta informacinė duomenų bazė • joje patalpinta informacija apie įvairių fondų lėšų

įsisavinimo galimybes, Tarybos, Valdybos sprendimus, mero potvarkius

• efektyvesnis rajono gyventojų supažindinimas su savivaldybės teisine informacija

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • šia baze besinaudojančių žmonių skaičius (per dieną 100‐200)

178

situacijos rinkoje žinojimas ir numatymas; • įvertinti rajono padėtį respublikos kontekste Naudos gavėjai: Plungės raj. bendruomenė, savivaldybės tarnautojai, verslo įmonės

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 240 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Savivaldybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Pagal VMI duomenis kas pusmetį parengti verslo pagal patentus situacijos analizę; Tirti įmonių bankroto ir likvidavimo

atvejus bei jų priežastis. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 80 tūkst. Lt; • Kartu su SODRA periodiškai atlikti darbo vietų skaičiaus ir struktūros mieste analizę. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 80

tūkst. Lt; • Kartu su Darbo birža periodiškai atlikti nedarbo lygio ir laisvų darbo vietų analizę. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 80

tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: • Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • suaktyvėjęs bendradarbiavimas tarp savivaldybės

tarnautojų, VMI, SODROS ir Darbo biržos; • kas pusmetį įvertinama verslo situacija ir ją lemiančios

priežastys, įvertintos verslo plėtros tendencijos ir prognozuojami ateities poreikiai

• įvertinamas darbo vietų skaičiaus ir struktūros pokytis, prognozuojamas jų pokytis ir ateities tendencijos

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • Publikuotos analitinės medžiagos skaičius

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Plėtoti Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančias bei tokias paslaugas teikiančias įmones Uždavinys: Išplėsti verslui teikiamos informacijos apimtis Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Informacijos apie rajoną sklaida, siekiant pritraukti investuotojus Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • skleisti informaciją apie Plungės raj. • sukurti ir įgyvendinti internetinę marketingo

programą • sukurti ir išleisti reklaminį lankstinuką

Priemonės veiklos: • Publikacijos • Informaciniai leidiniai • Leidyba

179

Naudos gavėjai: Plungės raj. bendruomenė, verslo įmonės

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 30 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos , savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Informacinio bukleto apie miestą išleidimas. Projektas vykdomas 2003 m. 10 tūkst. Lt; • Rajono internetinės marketingo programos paruošimas. Projektas vykdomas 2003 m. 20 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: • Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • geresnis miesto įvaizdžio skleidimas • informacijos sklaida savivaldybės tinklapyje • geresnis besidominčiųjų Plungės raj. informavimas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • išaugęs turistų skaičius

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Plėtoti Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančias bei tokias paslaugas teikiančias įmones Uždavinys: Išplėsti verslui teikiamos informacijos apimtis Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Visuotinai prieinamos kompiuterizuotos informacinės duomenų sistemos sukūrimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • sukurti kompiuterizuotą informacinę

duomenų bazę apie Plungės raj.

Priemonės veiklos: • Duomenų bazių formavimas; • Tinklapio plėtra; • Informacijos tikslinėms grupėms talpinimas.

Naudos gavėjai: Plungės raj. bendruomenė, verslo įmonės

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 50 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos lėšos, valstybės lėšos, savivaldybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Kompiuterizuotos informacinės duomenų sistemos sukūrimas. Projektas vykdomas 2003 m. 50 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: • Informatikos tarnyba Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

180

Priemonės kokybiniai rezultatai: • efektyvesnis gyventojų supažindinimas su Plungės raj.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • kompiuterizuota baze besinaudojančių gyventojų skaičius

(per dieną 200‐300). Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Plėtoti Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančias bei tokias paslaugas teikiančias įmones Uždavinys: Pramonės ir paslaugų plėtrai efektyviai panaudoti savivaldybės valdomą nekilnojamąjį turtą. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Savivaldybės turto panaudojimas investicijų pritraukimui Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • kiek galima geriau panaudoti savivaldybės

turimą turtą

Priemonės veiklos: • Inventorizacija; • Galimybių studijos; • Projektavimas; • Rekonstrukcija ir statyba.

Naudos gavėjai: Ūkio subjektai, savivaldybė


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Savivaldybės turto inventorizacija ir informacijos publikavimas, siekiant pritraukti investicijas. Projektas vykdomas 2003‐

2005 m. 45 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: • Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • Geresnis savivaldybės turto panaudojimas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • Pajamos gautos iš savivaldybės turto

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Plėtoti Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančias bei tokias paslaugas teikiančias įmones Uždavinys: Ugdyti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, norinčiųjų pradėti savo veiklą gyventojų verslo gebėjimus, kelti jų kvalifikaciją. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Paramos verslo valdymo klausimais teikimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • Ugdyti verslumo įgūdžius ir gebėjimą

Priemonės veiklos: • Konsultacijos;

181

valdyti verslą • Kvalifikacijos kėlimo kursai; • Seminarai.



Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Informacijos apie verslo sąlygas teikimas ir konsultavimas (lengvatinių konsultacinių valandų skaičius kasmet rajono

verslininkams. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 300 tūkst. Lt; • Verslininkų mokymai ir seminarai. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 280 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: • Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius • Rejestro tvarkytoja • Plungės rajono savivaldybės švietimo skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • išaugę verslumo įgūdžiai • išaugę gebėjimai valdyti verslą

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • suteiktų konsultacijų skaičius; • konsultacinių valandų kiekis; • pravestų seminarų, mokymų skaičius • konsultacijomis pasinaudojusių įmonių skaičius (per metus

100‐150), • teigiamas vertinančių konsultacijas įmonių dalis (%) • mokymais pasinaudojusių įmonių ar verslininkų skaičius

(viename seminare 10‐20). Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Plėtoti Lietuvoje ir Europoje konkurencingą produkciją gaminančias bei tokias paslaugas teikiančias įmones Uždavinys: Remti pramonės įmonių investicijas modernizuojant technologijas, plėtojant gamybines patalpas Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Įmonių modernizavimo bei naujų technologijų diegimo skatinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • skatinti įmonių modernizavimą ir naujų

technologijų diegimą

Priemonės veiklos: • projektavimas; • technologijų pirkimas; • rekonstrukcija ir statyba.


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 18837 tūkst. Lt

182

Finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Kogeneracinė katilinė (AB „Linų audiniaiʺ). Projektas vykdomas 2003‐2004 m. 1587 tūkst. Lt; • Biodyzelinio kuro gamyba (AB „Plungės grūdai). Projektas vykdomas 2005‐2007 m. 17250 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: • AB „Linų audiniaiʺ • AB „Plungės grūdaiʺ Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • modernizuota įmonių veikla

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • elektros energijos, garo ir karšto vandens gamyba • pradėta biodyzelinio kuro gamyba

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Išvystyti racionaliai panaudojančią gamtinius, kultūrinius ir rekreacinius rajono išteklius turizmo paslaugų infrastruktūrą, leidžiančią sukurti konkurencingus turistinius produktus ir plėtoti turizmo verslą, derinant ekonominės naudos ir aplinkos išsaugojimo tikslus Uždavinys: Sukurti ir plėtoti turizmo infrastruktūros ir paslaugų sistemą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Rekreacinės sistemos ir paslaugų plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • Sukurti viešąją infrastruktūrą, kuri skatintų

turistinių produktų plėtrą; • Sukurti patrauklaus turizmui regiono

įvaizdį; • Suformuoti palankią aplinką turizmui; • Sudaryti sąlygas visuomenei lankyti

gamtines ir kultūrines vertybes bei naudoti gamtinius ir rekreacinius išteklius visuomenės poilsiui ir sveikatingumui palaikyti;

• Užtikrinti visapusišką turistų poreikių patenkinimą;

• Plėsti rekreacijos aptarnavimo sferą, kad būtų sukurtos darbo vietos, sudarytos sąlygos gyventojams gauti pajamų ir spręsti

Priemonės veiklos: • Materialinės bazės sukūrimas; • Rinkos (turistų) poreikių analizė; • Turistinių maršrutų identifikavimas; • Pastatų rekonstrukcija, nenaudojamų pastatų pritaikymas

turizmui; • Infrastruktūros įrengimas ir modernizavimas.

183

socialines šeimų problemas. Naudos gavėjai: Regiono gyventojai, Lietuvos ir užsienio turistai; juridiniai asmenys, užsiimantys turizmo, laisvalaikio ir kultūrine veikla

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 3740 tūkst.Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Valstybės lėšos, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Įrenginių keliautojų (auto, dviračių, pėsčiųjų, vandens turizmo) patogumui ir poilsiui (suolai, pavėsinės, poilsio ir

apžvalgos aikštelės, automobilių aikštelės, prieplaukos, higienos įrenginiai ir kt.) statyba. Projektas vykdomas 2003‐2005 m. 700 tūkst. Lt.

• Tarptautinius standartus atitinkančio kempingo įrengimas. Projektas vykdomas 2004 m. 400 tūkst. Lt. • Poilsio bazių, nakvynės namų rekonstrukcija. Projektas vykdomas 2004‐2006 m. 800 tūkst. Lt. • Stovyklaviečių modernizavimas. Projektas vykdomas 2003‐2004 m. 120 tūkst. Lt. • Plungės Jūros irklavimo bazės rekonstrukcija. Projektas vykdomas 2005‐2006 m. 500 tūkst. Lt. • Plokštinės militarizmo ekspozicijos įrengimas ir paruošimas rekreacijoms reikmėms. Projektas vykdomas 2004‐2005

m. 100 tūkst. Lt. • Gamtos (ekologinių) takų Plokštinės botaniniame, Paburgės ir Kulių kraštovaizdžio draustinių zonose mokomajam

lankymui paruošimas ženklai, tikslinė informacija, takai ir kt.. Projektas vykdomas 2004 m. 50 tūkst. Lt. • Vandens turizmo trasų paruošimas. Projektas vykdomas 2005‐2006 m. 150 tūkst. Lt. • Dviračių turizmui trasų įrengimas. Projektas vykdomas 2004‐2007 m. 500 tūkst. Lt. • Trasų žirginiam turizmui paruošimas. Projektas vykdomas 2006 m. 70 tūkst. Lt. • Turistinio inventoriaus nuomos punktų įrengimas. Projektas vykdomas 2005‐2006 m. 100 tūkst. Lt. • Platelių ežero pakrančių sutvarkymas. Projektas vykdomas 2004 m. 50 tūkst. Lt. • Sporto ir poilsio stovyklų moksleiviams ir sportininkams organizavimas. Projektas vykdomas 2005‐2008 m. 200 tūkst.

Lt . Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Ūkio ministerija, Plungės rajono savivaldybė Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Pagerėjusi socialinė ir verslo aplinka Pagerėjęs regiono ir šalies turizmo įvaizdis Atsiranda naujos veiklos rūšys sezoniškumo problemai spręsti

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Sukuriamos naujos darbo vietos Atvykstamojo turizmo padidėjimas (kasmet 1,25 karto)

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos

184

Tikslas: Išvystyti racionaliai panaudojančią gamtinius, kultūrinius ir rekreacinius rajono išteklius turizmo paslaugų infrastruktūrą, leidžiančią sukurti konkurencingus turistinius produktus ir plėtoti turizmo verslą, derinant ekonominės naudos ir aplinkos išsaugojimo tikslus Uždavinys: Sukurti ir plėtoti turizmo infrastruktūros ir paslaugų sistemą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Kultūros paveldo objektų išsaugojimas (atstatymas) ir pritaikymas turizmo infrastruktūrai bei lankymui Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Išplėsti gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių panaudojimą turizmui;

• Formuoti naujus turistinės traukos objektus, panaudojant paveldo objektus;

• Skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas pažintiniam turizmui.

Priemonės veiklos:

• Paveldo objektų atstatymas, restauravimas ir pritaikymas turizmo infrastruktūrai;

• Kultūros objektų paruošimas turistų lankymui: restauravimas, informacijos pateikimas ir kt.

Naudos gavėjai: Lietuvos ir užsienio turistai, turizmo įmonės, savivaldybė

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 260 tūkst.Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Valstybės lėšos, savivaldybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Archeologijos vertybių tyrimas, apsaugos ir naudojimo projektų paruošimas. Projektas vykdomas 2005 m. (80 tūkst.

Lt). • Mažosios architektūros tyrinėjimai, apsaugos, restauracijos projektų paruošimas. Projektas vykdomas 2006 m. (70

tūkst. Lt). • Žemaitės memorialinio muziejaus sutvarkymas. Projektas vykdomas 2004 m. (10 tūkst. Lt). • Kultūrinių išteklių apjungimas į vientisus turistinius maršrutus, integravimas juos į nacionalinius reprezentacinius

kultūrinius turizmo maršrutus (“Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys”; “Žemaitijos parkų žiedas”). Projektas vykdomas 2004‐2006 m. (100 tūkst. Lt).

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Ūkio ministerija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Kultūros vertybių išsaugojimas Platesnis gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikšmės ir praktinio panaudojimo supratimas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Padidėjęs turistų srautas (kasmet 1,25 karto)

185

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Išvystyti racionaliai panaudojančią gamtinius, kultūrinius ir rekreacinius rajono išteklius turizmo paslaugų infrastruktūrą, leidžiančią sukurti konkurencingus turistinius produktus ir plėtoti turizmo verslą, derinant ekonominės naudos ir aplinkos išsaugojimo tikslus Uždavinys: Sukurti ir plėtoti turizmo infrastruktūros ir paslaugų sistemą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Parama kaimo turizmo paslaugų teikėjų iniciatyvoms Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Perorientuoti nenašią žemės ūkio veiklą į kaimo turizmo verslą;

• Sumažinti išvykimo į miestus apimtis

Priemonės veiklos:

• Kaimo turizmo plėtros studija; • Mokymų, konsultacijų organizavimas; • Informacijos platinimas.

Naudos gavėjai: Esami ir potencialūs kaimo turizmo paslaugų teikėjai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 150 tūkst.Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Valstybės lėšos, savivaldybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Parengti rekomendacines perspektyvines kaimo turizmo plėtros schemas. Projektas vykdomas 2004‐2005 m. (50 tūkst.

Lt). • Sukurti subsidijuojamą kaimo turizmo paslaugų teikėjų konsultavimo ir mokymo sistemą. Projektas vykdomas 2003‐

2006 m. (100 tūkst. Lt). Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Plungės rajono savivaldybė Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Padidėjęs socialinis kontaktas labiau izoliuotose bendruomenėse; Keliama kaimo turizmo paslaugų teikėjų kompetencija ir žinios

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Papildomos arba naujos pajamos Įrengta naujų sodybų Padidėjęs paramą gavusių subjektų skaičius 20 %

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos

186

Tikslas: Išvystyti racionaliai panaudojančią gamtinius, kultūrinius ir rekreacinius rajono išteklius turizmo paslaugų infrastruktūrą, leidžiančią sukurti konkurencingus turistinius produktus ir plėtoti turizmo verslą, derinant ekonominės naudos ir aplinkos išsaugojimo tikslus Uždavinys: Plėtoti turizmo informacijos sistemos galimybes Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Turizmo (lankytojų) informacijos centrų tarpusavio bendradarbiavimo ir informacijos platinimo sistemos sukūrimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Pritraukti į regioną Lietuvos ir užsienio turistų;

• Suformuoti patrauklaus turizmui regiono įvaizdį;

• Informuoti potencialius turizmo paslaugų vartotojus apie turizmą regione.

Priemonės veiklos:

• Turizmo rinkodaros priemonių vykdymas: turistiniai leidiniai, parodų organizavimas, reklaminės kampanijos;

• Turizmo produktų ir rinkų tyrimai; • Turizmo informacijos duomenų bazių sukūrimas.

Naudos gavėjai: Lietuvos ir užsienio turistai, turizmo paslaugų teikėjai, TIC.

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 210 tūkst.Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Vieningas turizmo planavimo, plėtros, organizavimo ir vystymo centras ‐ įkurti Plungėje apskrities turizmo

informacijos centrą. Projektas vykdomas 2003 m. (100 tūkst. Lt). • Paruošti Plungės rajono kaimo turizmo puslapius internete, leisti katalogą, į kurį būtų įtrauktos visos sodybos.

Projektas vykdomas 2003‐2005 m. (80 tūkst. Lt). • Vieningos Plungės rajono reklaminių‐informacinių priemonių leidybos ir platinimo programos ir jų finansavimo

mechanizmo sukūrimas. Projektas vykdomas 2004 m. (30 tūkst. Lt). Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Plungės rajono savivaldybė Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: greitas ir patogus informacijos pasiekiamumas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: papildomi 20% turistų srautų susidomi regionu ir gauna pilną informaciją bet kuriame Lietuvos TIC

187

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Išvystyti racionaliai panaudojančią gamtinius, kultūrinius ir rekreacinius rajono išteklius turizmo paslaugų infrastruktūrą, leidžiančią sukurti konkurencingus turistinius produktus ir plėtoti turizmo verslą, derinant ekonominės naudos ir aplinkos išsaugojimo tikslus Uždavinys: Plėtoti turizmo informacijos sistemos galimybes Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Turizmo informacijos kelio ženklų ir informacinių aikštelių sistemos sukūrimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)


• Suformuoti patrauklaus turizmui regiono įvaizdį;

Priemonės veiklos:

• Turistinių objektų identifikavimas; • Informacinių nuorodų, stendų pastatymas.

Naudos gavėjai: Lietuvos ir užsienio turistai, turizmo paslaugų teikėjai, TIC.


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Įrengti informacines turistines schemas, stendus, ženklus į objektus. Projektas vykdomas 2003‐2004 m. (10 tūkst. Lt).

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Geresnis lankytinų objektų turistiniams tikslams panaudojimas;

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Turistų lankytinose vietose skaičiaus padidėjimas 20%

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Išvystyti racionaliai panaudojančią gamtinius, kultūrinius ir rekreacinius rajono išteklius turizmo paslaugų infrastruktūrą, leidžiančią sukurti konkurencingus turistinius produktus ir plėtoti turizmo verslą, derinant ekonominės naudos ir aplinkos išsaugojimo tikslus Uždavinys: Plėtoti turizmo informacijos sistemos galimybes Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Vietos turizmo subjektų (apgyvendinimo, inventoriaus nuomos ir kt.) integracija į šalies organizuoto turizmo informacines, paslaugų rezervacijos sistemas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas):


• Užtikrinti visapusišką turistų poreikių

Priemonės veiklos:

• Turizmo rinkodaros priemonių vykdymas; • Turizmo paslaugų (informacijos) duomenų bazių sukūrimas.

188

patenkinimą; • Materialinės bazės įsigijimas. Naudos gavėjai: Turizmo verslo įmonės, turistai , lankytojų informacijos centrai


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Rezervavimo kaimo turizmo apgyvendinimo bazėje sistemos sukūrimas. Projektas vykdomas 2005 m. (200 tūkst. Lt). • Kaimo turizmo paslaugų teikėjų ir rajono turizmo informacijos centrų bendradarbiavimo sistemos sukūrimas.

Projektas vykdomas 2004‐2005 m. (200 tūkst. Lt). • Informacijos centrų remontas, įrangos įsigijimas, pastovių ekspozicijų įrengimas. Projektas vykdomas 2003‐2005 m.

(300 tūkst. Lt). Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Sudaromi ir integruojami pilnaverčiai, turistų poreikius tenkinantys paslaugų paketai, Atsiranda galimybės taikyti pažangias informacines technologijas; Platesnis informacijos apie kaimo turizmą skleidimas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Turizmo paslaugų įmonių pajamų didėjimas Paslaugų eksporto padidėjimas 30%

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Didinti žemės ūkio sektoriaus subjektų konkurencingumą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Investicijos į žemės ūkio valdas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • tobulinti ūkių struktūrą, skatinti jų

stambėjimą bei užtikrinti ekonomiškai stiprių ir konkurencingų žemės ūkio vienetų plėtrą;

• didinti gamybos efektyvumą modernių įrengimų ir technologijų pagrindu, produkcijos kokybės ir saugos, higienos ir aplinkosaugos standartų užtikrinimą;

Priemonės veiklos: • gamybinių pastatų statyba ir rekonstrukcija; • naujų statybinių medžiagų naudojimas; • technikos ir įrangos įsigijimas; • specializuotos transportavimo įrangos įsigijimas; • kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimas; • projektavimas‐konsultavimas.

Naudos gavėjai: Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis:

189

ūkininkai, ūkininkų grupės, kooperatinės bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonėms

70203 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES struktūriniai fondai, valstybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Pieno ūkių modernizavimo ir naujų technologijų diegimo investiciniai projektai – 20 ūkių. Projektas vykdomas 2003 –

2010 m. 43160 tūkst. Lt; • Mėsinių galvijų auginimo ūkių modernizavimas – 5 ūkiai. Projektas vykdomas 2004 ‐2008 m., 10790 tūkst. Lt; • Grūdų ir rapsų auginimo ūkių modernizavimas – 4 ūkiai. Projektas vykdomas 2004 – 2006 m. 7553 tūkst. Lt; • Daržovių ir bulvių auginimo, laikymo ir perdirbimo kooperatyvo plėtros projektas. Projektas vykdomas 2006 – 2007 m.

5000 tūkst. Lt; • Ūkių veiklos įvairinimo projektai – sportinių žirgų, avių, triušių, paukščių auginimas. 8 projektai. Projektas vykdomas

2004 – 2008 m. 3700 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Padidės modernizuotų ūkių bei jų produktų konkurencingumas ryšium su efektyvumo ir kokybės pagerėjimu, sumažės kai kurių produktų rinkos prisotinimo laipsnis, padidės produkcijos įvairovė.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Pieno ūkiuose 2 kartus padidės laikomų karvių skaičius, 2,2 kartus išaugs pieno gamybos apimtys, bus sukurtas mėsinių galvijų auginimo sektorius, prekinių daržovių ir bulvių auginimo plotai padidės 3 kartus.

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Didinti žemės ūkio sektoriaus subjektų konkurencingumą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Investicinė parama jaunų ūkininkų įsikūrimui Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• tobulinti ūkių struktūrą, skatinti jaunų ūkininkų skaičiaus didėjimą;

• gerinti ūkių konkurencingumą šiuolaikinių inovacijų diegimo pagrindu

• panaudoti jaunų ūkininkų privalumus ir gebėjimus žemės ūkyje ir alternatyviose veiklose didinant savo ir savo šeimos narių bei kitų ūkio

Priemonės veiklos: • Ūkių kūrimas modernių technologijų pagrindu; • Jaunų ūkininkų įsikūrimo rėmimas; Įsikūrimui skirtos banko

paskolos palūkanų kompensavimas

190

dirbančiųjų pajamas. Naudos gavėjai: jaunieji ūkininkai (iki 40 metų) ar ūkininkų grupės.

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 85 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES struktūriniai fondai, valstybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Jaunų ūkininkų, baigusių specialiąsias mokyklas, naujų ūkių kūrimo bei veikiančių ūkių modernizavimo investiciniai

projektai – 2 ūkininkai. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 85 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Įkurti šiuolaikiniai, naujomis technologijomis pagrįsti ūkiai, galintys tapti pavyzdžiu regiono žemdirbiams, galintys tarnauti kaip mokymo ir konsultavimo bazės

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Įkurti 2 nauji modernūs ūkiai

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Didinti žemės ūkio sektoriaus subjektų konkurencingumą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir rinkodaros gerinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • remti žemės ūkio produktų perdirbimo

pramonės plėtrą; • gerinti perdirbtų produktų kokybę ir saugą; • sudaryti sąlygas konkurencingumui ir

pridedamajai žemės ūkio produktų vertei didinti.

Priemonės veiklos: • gamybinių pastatų statyba ir rekonstrukcija, naujų statybinių

medžiagų naudojimas; • įrangos įsigijimas; • specializuotos transportavimo įrangos įsigijimas; • programinės įrangos įsigijimas; • projektavimas‐konsultavimas.

Naudos gavėjai: žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo įmonės

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 44910 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES struktūriniai fondai, valstybės lėšos, privačios lėšos

191

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Grūdų ir rapsų produktų kombinato modernizavimas. Projektas vykdomas 2004 – 2005 m. 8000 tūkst. Lt; • Linų perdirbimo įmonės steigimas. Projektas vykdomas 2007 – 2008 m. 6910 tūkst. Lt; • Gyvulių skerdyklos (kooperatyvas „Žemaitijos bekonas“) plėtra. Projektas vykdomas 2004 metais 30000 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Bus sukurtos prielaidos rajone plėtoti pelningą ir paklausų grūdų, rapsų ir linų ūkį, atsiras galimybė konkuruoti užsienyje su unikalia produkcija, susidarys galimybė eksportuoti mėsos gaminius.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Įkurta nauja įmonė Bus sukurta apie 200 naujų darbo vietų,

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Didinti žemės ūkio sektoriaus subjektų konkurencingumą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Kaimo vietovių pritaikymas ir plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• remti kaimo infrastruktūrų, ypač susijusių su žemės ūkio plėtra, kūrimą ir tobulinimą;

• sudaryti tinkamas sąlygas gyventi kaime ir ūkininkauti;

• skatinti žemės ūkio ir maisto komplekso modernizavimą ir konkurencingumo didinimą, tobulinant žemės ūkio subjektams teikiamas paslaugas;

Priemonės veiklos: • žemės gerinimas; • žemės sklypų pertvarkymas; • žemės ūkio vandentvarka; • Infrastruktūros, susijusios su žemės ūkio plėtra, gerinimas • vadybos ir apskaitos tobulinimas ūkiuose; • parama konsultavimo paslaugų teikimui.

Naudos gavėjai: žemės ūkio subjektai ir jų grupės, vietinės savivaldos institucijos, paslaugas ūkiams teikiančios įmonės

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 53326 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES struktūriniai fondai, valstybės lėšos, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

192

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Žemės gerinimo priemonės (melioracija ir žemių kalkinimo darbai). Vykdoma kasmet 2004 – 2010 m. 30200 tūkst. Lt; • Žemės sklypų pertvarkymo projektai. Vykdoma 2004‐2005 metais. 1725 tūkst. Lt; • Kaimo gyvenviečių vandentvarkos sistemų statyba ir renovacija. Vykdoma 2004 – 2010 m. 12080 tūkst. Lt; • Ūkių vidaus kelių ir elektros linijų įrengimas. Vykdoma 2006 – 2007 m. 5178 tūkst. Lt; • Paslaugų ūkiams įmonių plėtros projektai. Vykdoma 2004 – 2007 m. 4143 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Sudaromos sąlygos žemės potenciniam derlingumui didinti mažinant priklausomybę nuo ekstremalių gamtinių sąlygų, aktyvesnei žemės rinkai formuotis, sukuriamos naujos darbo vietos šalia žemės ūkio, pagerėja paslaugų ūkiams kokybė, padidėja gyvenimo kokybės lygis bei regiono patrauklumas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Kasmet paremiami 4 – 5 melioracijos sistemų eksploatacijos ir dirvų kalkinimo darbų projektai, per 2004 – 2005 metus tikimasi užbaigti žemės sklypų sutvarkymą, numatoma atnaujinti vandentvarkos infrastruktūros objektų 14 kaimų, atlikti kelių statybos ir elektros linijų tiesimo darbų už 5,179 mln. Lt, sustiprinti paslaugas teikiančių įmonių materialinę bazę ir pagerinti paslaugų kokybę

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Skatinti veiklos kaime įvairumą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Kaimo turizmo ir amatų plėtros skatinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• sukurti darbo vietas iš žemės ūkio gamybos išstumtiems gyventojams

• remti kaimo turizmo bei amatų veiklas, kuriant naujas darbo vietas;

• suteikti galimybę ūkininkams, žemės ūkio įmonių darbuotojams ar kitiems kaimo gyventojams dirbti ir gauti papildomų pajamų.

Priemonės veiklos: • turizmui, amatams ir kitoms alternatyvioms veikloms tinkamų

pastatų, poilsio zonų ar prekyviečių įrengimas; • naujų statybinių medžiagų naudojimas; • technikos ir įrangos įsigijimas; • poilsio priemonės ir įranga; • programinės įrangos įsigijimas; • projektavimas‐konsultavimas.

Naudos gavėjai: ūkininkai, kiti kaimo gyventojai žemės ūkio bei kitos privačios įmonės kaimo gyvenamoje vietovėje


193

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Kaimo turizmo ir amatų plėtros projektai. Projektas vykdomas 2004‐2006 m. 6800 tūkst.lt

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Įkurtos naujos ir pertvarkytos kaimo turizmo sodybos teiks aukštesnės kokybės paslaugas, įsikurs daugiau alternatyvia žemės ūkiui veikla užsiimančių ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų;

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Bus sukurtos 25 papildomo darbo vietos šalia žemės ūkio sektoriaus

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Skatinti veiklos kaime įvairumą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Alternatyvios žemės ūkio gamybos plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• tobulinti ūkių struktūrą, skatinti jų stambėjimą bei užtikrinti ekonomiškai stiprių ir konkurencingų žemės ūkio produkcijos ne maistui ir ne pašarams vienetų plėtrą;

• didinti netradicinių paklausių produktų gamybą

Priemonės veiklos: • gamybinių pastatų statyba ir rekonstrukcija; • naujų statybinių medžiagų naudojimas; • technikos ir įrangos įsigijimas; • specializuotos transportavimo įrangos įsigijimas; • kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimas; • projektavimas‐konsultavimas.

Naudos gavėjai: ūkininkai, ūkininkų grupės ir kiti kaimo gyventojai


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Alternatyviosios veiklos plėtros, skatinimo ir mokymo projektai. Projektai vykdomi 2004 – 2006 m. 3800 tūkst. Lt; • Kitų, susijusių su žemės ūkio veiklos diversifikavimu, veiklų projektai. Projektai vykdomi 2005‐2008 m. 2000 tūkst.

Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

194

Priemonės kokybiniai rezultatai: Padidės ūkių bei jų produktų konkurencingumas ryšium su kokybės pagerėjimu, sumažės kai kurių produktų rinkos prisotinimo laipsnis, padidės produkcijos įvairovė.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Įsteigti 7 diversifikuoti ūkiai Bus sukurta 20 papildomų darbo vietų

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Plėtoti racionalų miško išteklių panaudojimą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Ne žemės ūkio paskirties žemių apželdinimas mišku Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• didinti kaimo žmonių alternatyvios veiklos galimybes;

• gerinti aplinkos kokybę bei kraštovaizdžio įvairovę.

Priemonės veiklos: • investicijos, skirtos miško plotų didinimui ne žemės ūkio

paskirties žemių sąskaita;

Naudos gavėjai: Privatūs ne žemės ūkio paskirties žemių savininkai


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Žemių apželdinimo energetiniu ir rekreaciniu mišku projektai, viso 500 ha. Vykdoma 2004 – 2008 m. 3010 tūkst. Lt

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Pagerės privačių miškų tvarkymas pagal aplinkosauginius reikalavimus, sąlygojančius miškų atstatymą ir puoselėjimą bei panaudojimą verslui.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Padidės miškų plotai. Sukurtos darbo vietos kaimo vietovių gyventojams

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Plėtoti racionalų miško išteklių panaudojimą

195

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Miškų infrastruktūros tobulinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• išsaugoti ir plėtoti ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas;

• pagerinti privačių miško valdų infrastruktūrą, didinti miškų produktyvumą;

• didinti kaimo žmonių alternatyvios veiklos galimybes;

• gerinti aplinkos kokybę bei kraštovaizdžio įvairovę.

Priemonės veiklos: • investicijos skirtos miško ekonominei, ekologinei ir socialinei

vertei padidinti; • investicijos skirtos miško kirtimui, medienos nepramoniniam

perdirbimui ir miško produktų rinkodarai • investicijos skirtos miško panaudojimo įvairovei didinti.

Naudos gavėjai: Privatūs miško valdų savininkai ar jų asociacijos, savivaldybės ir kaimo bendruomenės


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): Miško ekonominės, ekologinės ir socialinės vertės padidinimo privačiose valdose investiciniai projektai. Vykdoma 2005 – 2008 m. 2300 tūkst. Lt; Miško kirtimo, medienos nepramoninio perdirbimo ir miško produktų rinkodaros tobulinimo projektai. Vykdoma 2005 – 2008 m. 2590 tūkst. Lt; Miško savininkų asociacijos steigimas ir veikla. Įsteigta 2004 metais, 2004 – 2008 m. veiklos palaikymas. 344 tūkst. Lt; Stichinių nelaimių paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės. Vykdoma 2004 – 2010 m. 4030 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Pagerės privačių miškų tvarkymas pagal aplinkosauginius reikalavimus, sąlygojančius miškų atstatymą ir puoselėjimą bei panaudojimą verslui. Pagerinta miškų sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga, miško ištekliai

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Įsteigta miško savininkų asociacija Padidės miškų plotai.

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Remti kaimo bendruomeniškumo iniciatyvas Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Leader plus iniciatyvų rėmimas

196

Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • suteikti galimybę kaimo

bendruomenėms pasirengti Leader plus iniciatyvos paramos galimybių panaudojimui.

• paruošti specialistus, • parengti metodiką mokymams, lyderių

ugdymui, bendruomenių kūrimo skatinimui bei pilotiniams projektams;

• parengti ir įgyvendinti pavyzdinį smulkaus verslo projektą, galintį tapti mokymo baze kitų projektų rengimui

Priemonės veiklos: • Metodinis pasirengimas Leader plus iniciatyvai

(administracinėms struktūroms sukurti; • specialistams apmokyti; • tyrimams atlikti (base line data); • metodinės medžiagos rengimui ir sklaidai; • kitos rengimo centrų išlaidos; • Bandomieji projektai (smulkių verslų įkūrimo ir rėmimo išlaidos

Naudos gavėjai: kaimo bendruomenės, visuomeninės organizacijos, įmonės, seniūnijos


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Metodinio pasirengimo Leader plus iniciatyvoms projektas ir kaimo bendruomenių lyderių mokymai – 100

klausytojų. Projektas vykdomas 2004 – 2006 m. 1010 tūkst. Lt; • Smulkių verslų plėtojimo seniūnijoje bandyminis projektas. Projektas vykdomas 2005– 2006 m. 2150 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Padidės kaimo žmonių gebėjimai rengti plėtros projektus, bus įkurtos ir suaktyvins veiklą kaimo bendruomenės seniūnijose, dalyvaujančių rengiant verslo teritorinės plėtros projektus

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Apmokyta 100 kaimo lyderių Parengtas ir įgyvendintas smulkaus verslo plėtros bandyminis projektas probleminėje seniūnijoje, sukurta 25 darbo vietos

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Suformuoti konkurencingų ūkių pagrindu veikiantį specializuotą žemės, miškų ir žuvų ūkio regioną Uždavinys: Remti kaimo bendruomeniškumo iniciatyvas Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Kaimo bendruomenių kūrimosi ir veiklos skatinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• suaktyvinti kaimo bendruomenių Priemonės veiklos:

• Struktūrinių fondų paramos gavėjų mokymai;

197

kūrimąsi ir veiklą • paruošti specialistus, • suteikti galimybę kaimo gyventojams

išmokti parengti paramos projektus

• Įrengimų įsigijimas; • Išlaidos, susiję su mokymų organizavimu.

Naudos gavėjai: kaimo gyventojai


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Kaimo bendruomenių kūrimo ir veiklos metodiniai mokymai bei patirties sklaida. Projektas vykdomas 2004– 2006 m.

550 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Padidės kaimo žmonių ir ūkininkų gebėjimai rengti plėtros projektus, bus įkurtos ir suaktyvins veiklą kaimo bendruomenės, dalyvaujančių rengiant verslo teritorinės plėtros projektus

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Apmokyta 140 klausytojų. Įsteigta 10 naujų bendruomenių

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Ekonominės plėtros rėmimo institucinės sistemos suformavimas Uždavinys: Vidutinės trukmės Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos suformavimas. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos patvirtinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • patvirtinti Plungės raj. smulkaus ir vidutinio

verslo plėtros programą

Priemonės veiklos: • Studijos; • Seminarai, konferencijos.


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 8 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: savivaldybės lėšos

198

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Kasmet patvirtinti Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą. Projektas vykdomas 2003‐2010 m.; • Suformuoti ir patvirtinti programos įgyvendinimo įvertinimo grupę. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 8 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės Taryba Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • užtikrintas tarybos narių informuotumas programos

įgyvendinimo klausimais; • išaugęs programos vykdymo efektyvumas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • suformuluota ir taryboje patvirtinta programa; • suformuota ir patvirtinta programos įgyvendinimo grupė • deleguotos programos įvertinimo funkcijos.

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Ekonominės plėtros rėmimo institucinės sistemos suformavimas Uždavinys: Vidutinės trukmės Plungės rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos suformavimas. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Plungės rajono ekonomikos ir verslo plėtros programinis užtikrinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • užtikrinti Plungės raj. ekonomikos ir verslo

plėtros programą

Priemonės veiklos: • Galimybių studija; • Projektavimas; • Statyba ir įrengimas.


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 10 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Plungės rajono verslo informacinio centro steigimas. Projektas vykdomas 2003 m. 10 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės Taryba Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • padidėjęs verslininkų informuotumas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • įsteigtas informacinis centras • įmonių, gavusių paramą informaciniame centre skaičius; • naujai sukurtų įmonių skaičius

199

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Ekonominės plėtros rėmimo institucinės sistemos suformavimas Uždavinys: Verslo paramos sistemos tobulinimas. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Verslo plėtros fondo suformavimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • suformuoti verslo plėtros fondą

Priemonės veiklos: • Galimybių studija.



Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Parengti fondo steigimo projektą ir jį suderinti su verslo visuomene; numatyti lėšų valdymo komiteto sudėtį ir

atsakomybę; fondo administravimo tvarką; projektų ir pasiūlymų teikimo procedūras; numatyti bendradarbiavimo formas su šalies bei užsienio paramos organizacijomis bei fondais. Projektas vykdomas 2003 m. 500 tūkst. Lt;

• Patvirtinti Plungės raj. verslo plėtros įstatus. Projektas vykdomas 2003 m. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės Taryba Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • padidėjęs verslumo lygis

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • įsteigtas Plungės raj. verslo plėtros fondas: patvirtinti fondo

įstatai, administravimo tvarka, projektų ir pasiūlymų teikimo procedūros, numatytas bendradarbiavimas su kitomis paramos organizacijomis

• per metus Plungės raj. plėtros fondo svarstyti ir patvirtinti projektai (15‐20),

• su Lietuvos ir užsienio partneriais parengtų ir įgyvendintų projektų skaičius (4‐8),

• per metus suteiktos finansinės paramos apimtis Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Ekonominės plėtros rėmimo institucinės sistemos suformavimas Uždavinys: Verslo paramos sistemos tobulinimas.

200

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Verslo plėtros programų ir paramos įgyvendinimo apskaitomumo ir viešumo sistemos suformavimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • suformuoti Verslo plėtros programų ir

paramos įgyvendinimo apskaitomumo ir viešumo sistemas

Priemonės veiklos: • Tyrimai; • Seminarai; • Publikacijos.



Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Numatyti ir patvirtinti verslo paramos programų įvertinimo kriterijus bei procedūras. Projektas vykdomas 2003 m.; • Parengti projektą ir patvirtinti programų įvertinimo grupės veiklos reglamentą. Projektas vykdomas 2003 m.; • Suformuoti ir patvirtinti ekonomikos ir verslo plėtros programų įgyvendinimo įvertinimo grupę, iš atsakingų

savivaldybės Tarybų narių, savivaldybės padalinių specialistų ir nepriklausomų ekspertų. Projektas vykdomas 2004 m. 100 tūkst. Lt;

• Organizuoti programų įvertinimo grupės ataskaitų publikacijas. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 100 tūkst. Lt; • Užtikrinti programų įvertinimo grupės narių kvalifikacijos kėlimo, dalyvavimo programų rengimo bei vertinimo

mokymuose. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 16 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės Taryba Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • sustiprėjęs visuomenės pasitikėjimas paramą

teikiančiomis institucijomis ir informuotumas apie jų veiklą

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • suformuota verslo plėtros programų ir paramos

įgyvendinimo apskaitomumo ir viešinimo procedūrų vadovas;

• per 1 metus grupės įvertintų programų skaičius; • publikacijų spaudoje skaičius (30)

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Ekonominės plėtros rėmimo institucinės sistemos suformavimas Uždavinys: Verslo paramos sistemos tobulinimas. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Seminarų, susitikimų organizavimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • periodiškai organizuoti Plungės raj.

savivaldybės tarnautojų susitikimus,

Priemonės veiklos: • Seminarai; • Konferencijos.

201

seminarus su verslininkais


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 84 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos, savivaldybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Kasmetinis ekonomikos plėtros Plungės rajone tendencijų įvertinimo seminaras. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 48

tūkst. Lt; • Savivaldybės, valstybinių institucijų susitikimas su rajono verslininkais, siekiant užtikrinti verslo problemų ir barjerų

nustatymą, galimos paramos bei visuomeninių investicijų poreikio kryptis, kas ketvirtį. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 36 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės meras Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • geresnis ekonomikos plėtros Plungės rajone

tendencijų įvertinimas • geresnis ir produktyvesnis valstybinių institucijų

atstovų bendradarbiavimas su verslininkais

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • savivaldybės, valstybinių institucijų atstovų susitikimų su

rajono verslininkais skaičius; • kasmet pravestas seminaras

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Ekonominės plėtros rėmimo institucinės sistemos suformavimas Uždavinys: Verslo paramos sistemos tobulinimas. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Informacinių ryšių ir santykių su Lietuvos ir užsienio ambasadomis ir atstovybėmis užmezgimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • užmegzti santykius su Lietuvos ir užsienio

ambasadomis ir atstovybėmis

Priemonės veiklos: • Tyrimai; • Informacinės medžiagos parengimas; • Bendradarbiavimo vizitai.

Naudos gavėjai: Ūkio subjektai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 40 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: savivaldybės lėšos, privačios lėšos

202

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Užmegzti santykius ir juos plėtoti. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 40 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės meras Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: • Geresnis bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio

ambasadomis ir atstovybėmis

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • išaugęs tarptautinių projektų skaičius rajone (1‐2 per metus); • paramą gavusių subjektų skaičius; • gautos paramos finansinė apimtis

Prioritetas: Gamybinis sektorius ir paslaugos Tikslas: Ekonominės plėtros rėmimo institucinės sistemos suformavimas Uždavinys: Sėkmingų verslo plėtros pavyzdžių sklaida Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: ʺMetų verslininkoʺ konkurso organizavimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas) • rinkti ir pagerbti geriausius verslininkus

Priemonės veiklos: • Galimybių studija; • Seminarai; • Konferencijos.

Naudos gavėjai: Ūkio subjektai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 35 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: valstybės lėšos, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Numatyti konkurso inicijavimo ir vykdymo tvarką, pretendentų atrinkimo kriterijus. Projektas vykdomas 2003 m.; • Numatyti konkursų vykdymo ir nugalėtojų pagerbimo ir skatinimo tvarką. Projektas vykdomas 2003 m. 35 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės Taryba Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

203

Priemonės kokybiniai rezultatai: • suaktyvėjęs verslininkų bendradarbiavimas su

savivaldybės tarnautojais

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • apibrėžti „Metų verslininkoʺ konkurso organizavimo tvarka

ir pretendentų atrinkimo kriterijai • apibrėžta „Metų verslininkoʺ konkurso nugalėtojų pagerbimo

ir skatinimo tvarka • konkurse dalyvavusių verslininkų skaičius;

204

II Prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti formalaus ir neformalaus mokymosi visą gyvenimą reikšmę visuomenėje Uždavinys: Suformuoti visuotiniam švietimui ir nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui palankią visuomenės nuomonę Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Nepertraukiamo mokymosi paslaugų pasiūlos ir paklausos formavimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas):

• diegti visuomenėje nuolatinio mokymosi visą gyvenimą nuostatas;

• sukurti sistemą informacijos apie mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybes pateikimui ir paieškai;

• sudaryti sąlygas visiems norintiems mokytis ir kelti kvalifikaciją.

Priemonės veiklos: • programų rengimas; • informacinės sistemos kūrimas ir informacijos platinimas; • nuolatinio mokymosi propaguojantys renginiai

Naudos gavėjai: Plungės rajono savivaldybės Švietimo skyrius, švietimo įstaigos

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 71 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija, Savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Informacijos apie tęstinio mokymo(si) galimybes kaupimas ir platinimas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 16 tūkst.

Lt; • Rajono gyventojų tęstinio mokymosi programa. Projektas vykdomas 2003‐2004 m. 15 tūkst. Lt; • Ūkio subjektų kvalifikacijos kėlimo ir įgūdžių ugdymo iniciatyvų skatinimas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 40

tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Visuomenėje įsitvirtinusios tęstinio mokymosi ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo nuostatos.

• Rajone sudarytos galimybės visiems norintiems mokytis.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • Kasmet į tęstinio mokymosi procesą įtraukiama 60‐70

asmenų. • 10 proc. išaugusios verslo investicijos į žmogiškuosius

išteklius.

205

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti formalaus ir neformalaus mokymosi visą gyvenimą reikšmę visuomenėje Uždavinys: Ugdyti rajono savivaldybės bei vietos visuomenės gebėjimus parengti ir įgyvendinti ES ir kitas programas Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Savivaldybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo, administracinių gebėjimų ugdymo programa Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Suformuoti savivaldybės tarnautojų administracinius gebėjimus.

Priemonės veiklos: • programos parengimas; • mokymo kursų organizavimas ir pravedimas; • mokymo(si) iniciatyvų rėmimas

Naudos gavėjai: Plungės rajono savivaldybė


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Savivaldybės tarnautojų kvalifikacijos, administracinių gebėjimų kėlimo programa, akcentuojant ES projektų valdymo bei

lėšų paieškos klausimus. Savivaldybės administracijos atstovų supažindinimas su ES struktūrinių fondų įsisavinimo galimybėmis, taip skatinant rajono savivaldybės, švietimo ir kitų subjektų bendrų paraiškų ES ir kitų fondų skelbiamiems konkursams rengimą. Projektas vykdomas 2003‐2004 m. 32 tūkst. Lt;

• Savivaldybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbų ugdymo iniciatyvų rėmimas. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 20 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Išaugę savivaldybės darbuotojų administraciniai gebėjimai.

• Efektyviai įsisavinamos ES lėšos.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • 50 proc. išaugęs parengtų ir įgyvendintų projektų

skaičius. • Mokymo kursuose dalyvavę 70 proc. Savivaldybės

darbuotojų. Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti formalaus ir neformalaus mokymosi visą gyvenimą reikšmę visuomenėje Uždavinys: Ugdyti rajono savivaldybės bei vietos visuomenės gebėjimus parengti ir įgyvendinti ES ir kitas programas

206

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Rajono gyventojų, ketinančių pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, gebėjimų ugdymas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Sudaryti sąlygas efektyviai įsisavinti ES paramą

Priemonės veiklos: • mokymas; konsultavimas; • konsultavimo centro steigimas


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 175 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Konsultacinio centro ES projektų valdymo klausimais steigimas savivaldybėje ir jo veiklos plėtra. Projektas

vykdomas 2004‐2010 m. 25 tūkst. Lt; • Kaimo gyventojų, ketinančių pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, gebėjimų ugdymas. Kaimo bendruomenių

steigimo ir dalyvavimo nevyriausybinių organizacijų veiklos ir kaimo infrastruktūros tobulinimo projektuose mokymo programa; kaimo turimo paslaugų teikėjų konsultavimo ir mokymo programa; vadybos ir apskaitos diegimas ūkiuose bei konsultavimo programa; kaimo bendruomenių lyderių mokymo programa. Projektas vykdomas 2003‐2005 m. 150 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Efektyviai įsisavinamos ES struktūrinių fondų lėšos.

• Modernizuojamas rajono žemės ūkis.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • 30 proc. išaugęs rajono gyventojų parengtų ir

įgyvendintų projektų skaičius. • 30 proc. išaugęs kaimo gyventojų parengtų ir

įgyvendintų projektų skaičius Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti formalaus ir neformalaus mokymosi visą gyvenimą reikšmę visuomenėje Uždavinys: Skatinti švietimo bei profesinio rengimo institucijų, verslo bei vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Investicijų į žmogiškuosius išteklius skatinimas vietos verslininkų tarpe Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• skatinti verslininkus investuoti į žmogiškuosius išteklius;

Priemonės veiklos: • informacinės sistemos kūrimas; • konsultavimas;

207

• diegti nuolatinio kvalifikacijos kėlimo nuostatas rajono gyventojų tarpe.

• kvalifikacijos kėlimas; • perkvalifikavimas; • mokymas

Naudos gavėjai: Rajono verslininkai, mokymo įstaigos

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 244 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija, Darbo ministerija, Ūkio ministerija; Savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Informacijos apie kvalifikacijos kėlimo galimybes (tame tarpe ir tarptautinių mainų būdu) kaupimas ir platinimas

vietos verslininkų tarpe. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 24 tūkst. Lt; • Parama įmonėms, siekiančioms sudaryti galimybes kelti savo darbuotojų kvalifikaciją. Projektas vykdomas 2003‐2010

m. 220 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Darbo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Išaugęs dėmesys žmogiškiesiems ištekliams rajono verslininkų tarpe.

• Išaugęs darbo našumas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • 10 proc. išaugusios investicijos į žmogiškuosius išteklius. • 10 proc. padidėjęs kvalifikaciją kėlusių dirbančiųjų

skaičius. • Per metus išsaugotos 2‐3 darbo vietos.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti formalaus ir neformalaus mokymosi visą gyvenimą reikšmę visuomenėje Uždavinys: Skatinti švietimo bei profesinio rengimo institucijų, verslo bei vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Verslo ir švietimo, bei mokymo įstaigų partnerystės didinimas, siekiant užtikrinti, kad darbo jėgos mokymo programos tenkintų aktualius verslo poreikius Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• skatinti efektyvų švietimo įstaigų, savivaldybės ir verslo atstovų bendradarbiavimą;

• siekti, kad darbo pasiūla atitiktų darbo paklausą.

Priemonės veiklos: • modernių švietimo ir profesinio rengimo priemonių ruošimas ir

diegimas; • profesinio orientavimo organizavimas; • bendradarbiavimo sutarčių pasirašymas; • mokslinių darbų rengimo rėmimas


208

Plungės rajono savivaldybė, verslininkai 173 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija, Savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Profesinio orientavimo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose bendradarbiaujant švietimo ir verslo atstovams.

Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 32 tūkst. Lt; • Savivaldybėje sudaryti darbo grupę, kurios funkcija būtų remiantis esamos būklės analize ir rajono strategija pateikti

švietimo įstaigoms rekomendacijas dėl mokymo programų sudėties. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 23 tūkst. Lt; • Sudaryti sutartis su regiono aukštesniosiomis/profesinėmis mokyklomis dėl studentų diplominių/kursinių darbų,

studijų rajono ekonomikos ir verslo plėtros srityse. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 18 tūkst. Lt; • Profesinio rengimo bazių “atgaivinimas” vietos versle, bendradarbiaujant verslininkams, profesinio rengimo ir

savivaldybės atstovams. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 100 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Suaktyvėjęs švietimo įstaigų, savivaldybės ir verslininkų bendradarbiavimas.

• Sumažėję neatitikimai darbo rinkoje tarp paklausos ir pasiūlos.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • 10 proc. sumažėjęs abiturientų nedarbas. • 20 proc. sumažėjęs studijas baigusių jaunuolių nedarbo

lygis. • Per metus parengiama ir apginama rajono 30‐50 kursinių

darbų ir 10‐20 baigiamųjų darbų ekonominiam‐socialiniam gyvenimui aktualiomis temomis.

• Sukurta 6‐15 naujų darbo vietų. • Išsaugota 30‐50 darbo vietų (per metus).

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Švietimo įstaigų tinklo optimizavimas Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Neefektyviai naudojamų švietimo įstaigų reorganizavimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas):

• suformuoti optimalų švietimo įstaigų tinklą;

• skatinti privačių švietimo paslaugų plėtrą.

Priemonės veiklos: • galimybių studijos parengimas; • privačių švietimo paslaugų rėmimas

209

Naudos gavėjai: Plungės rajono savivaldybės Švietimo skyrius; mokslo‐tiriamosios institucijos; verslininkai


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Švietimo įstaigų tinklo reorganizavimo būdų alternatyvų ekonominis įvertinimas. Projektas vykdomas 2003 m. 35

tūkst. Lt. • Privačių švietimo paslaugas teikiančių įstaigų veiklos plėtra. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 550 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Suformuotas optimalus švietimo įstaigų tinklas. • Išaugęs švietimo paslaugų asortimentas ir

kokybė.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • Įsteigta 1‐2 privačios švietimo įstaigos.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Stiprinti ir modernizuoti švietimo įstaigų materialinę bazę, skatinti naujų technologijų panaudojimą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Švietimo ir profesinio rengimo įstaigų pastatų remontas, materialinės bazės atnaujinimas ir papildymas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• suremontuoti ir atnaujinti švietimo ir profesinio rengimo įstaigų materialinę bazę.

Priemonės veiklos: • pastatų remontas ir rekonstrukcija; • specializuotų mokomųjų kabinetų įrengimas; • specializuotų patalpų, aikštelių įrengimas švietimo įstaigose

Naudos gavėjai: Švietimo įstaigos


210

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): 1. Lopšelio‐darželio “Nykštukas” remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2007 m. 500 tūkst. Lt. 2. Lopšelio‐darželio “Pasaka” remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2004, 2007, 2009‐2010 m. 850 tūkst. Lt. 3. Lopšelio‐darželio “Rūtelė” remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2006, 2010 m. 350 tūkst. Lt. 4. Lopšelio‐darželio “Vyturėlis” remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2005, 2009‐2010 m. 650 tūkst. Lt. 5. Prūsalių mokyklos‐darželio remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2004, 2008‐2009 m. 300 tūkst. Lt. 6. Plungės “Ryto” pagrindinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2003, 2006‐2010 m. 1920 tūkst. Lt. 7. Senamiesčio vidurinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2005, 2007‐2010 m. 1850 tūkst. Lt. 8. “Saulės” gimnazijos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2004, 2006‐2010 m. 2500 tūkst. Lt. 9. Karklėnų pradinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 450 tūkst. Lt. 10. Nausodžio pradinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2005‐2007 m. 900 tūkst. Lt. 11. Aleksandravo pagrindinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2004, 2008‐2009 m. 580 tūkst.

Lt. 12. Babrungo pagrindinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2004, 2008‐2009 m. 420 tūkst. Lt. 13. Kantaučių apgrindinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2004, 2008‐2009 m. 650 tūkst. Lt. 14. Stalgėnų pagrindinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2004‐2006, 2009‐2010 m. 420 tūkst. Lt. 15. Stanelių pagrindinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2005‐2006 m. 380 tūkst. Lt. 16. Šateikių pagrindinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2004, 2007‐2008, 2010 m. 1100 tūkst. Lt. 17. Žlibinų pagrindinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2004, 2008‐2009 m. 850 tūkst. Lt. 18. Kulių vidurinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2006 m. 250 tūkst. Lt. 19. Platelių vidurinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2006‐2007 m. 1000 tūkst. Lt. 20. Ž.Kalvarijos vidurinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2005, 2007‐2008 m. 1200 tūkst. Lt. 21. Plungės suaugusiųjų vidurinės mokyklos remontas ir renovacija. Projektas vykdomas 2006, 2010 m. 400 tūkst. Lt. 22. Specializuotų mokomųjų kabinetų steigimas ir jų įrangos atnaujinimas bendrojo lavinimo mokyklose. Projektas

vykdomas 2003‐2010 m. 515 tūkst. Lt. Specializuotų patalpų, aikštelių (sporto, aktų salių, valgyklų, sporto aikštynų ir kt.) įrengimas švietimo įstaigose. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 350 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės Švietimo skyrius, švietimo įstaigos Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Optimaliai sutvarkyta švietimo įstaigų materialinė bazė, sudaranti palankias sąlygas teikti švietimo paslaugas.

• Atnaujintos ir modernizuotos specialios patalpos, aikštelės, mokymo kabinetai.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • Suremontuoti švietimo įstaigų pastatai (21). • 10 proc. išaugęs moksleivių pažangumas.

211

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Stiprinti ir modernizuoti švietimo įstaigų materialinę bazę, skatinti naujų technologijų panaudojimą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Švietimo ir profesinio rengimo įstaigų kompiuterizavimo lygio kėlimas, jų informacinių technologijų bazės stiprinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• sudaryti sąlygas švietimo įstaigose naudoti naujausias technologijas.

Priemonės veiklos: • švietimo įstaigų kompiuterizavimas

Naudos gavėjai: Plungės rajono savivaldybės Švietimo skyrius, rajono švietimo įstaigos


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Rajono mokyklų kompiuterizavimas ir jų prijungimas prie interneto. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 460 tūkst. Lt. • Rajono mokyklų bibliotekų kompiuterizavimas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 230 tūkst. Lt. • Rajono Švietimo skyriaus kompiuterizavimo lygio kėlimas ir informacinių technologijų taikymo plėtra. Projektas

vykdomas 2003‐2010 m. 23 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Pagerintos moksleivių ugdymo sąlygos, informacijos paieškos galimybės.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • Papildomai per metus įsigyta vidutiniškai 15 vnt.

kompiuterinės įrangos; per metus įrengta 2‐3 naujos kompiuterinės klasės; 2‐3 mokykloms per metus užtikrintas interneto ryšys.

• Per metus kompiuterizuotos 2‐3 mokyklos bibliotekos; atnaujinta 2‐3 mokyklų bibliotekų kompiuterinė įranga.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Plėtoti švietimo ir profesinio rengimo paslaugų įvairovę

212

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Nuotolinio mokymo(si) plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• sukurti rajone nuotolinio mokymo(si) sistemą;

• skatinti rajono gyventojus naudotis nuotolinio mokymo paslaugomis.

Priemonės veiklos: • nuotolinio mokymo(si) programų rengimas ir diegimas; • nuotolinio mokymo centro steigimas

Naudos gavėjai: Švietimo įstaigos, bibliotekos


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Nuotolinio mokymo sistemos diegimas rajone, nuotolinio mokymo centro steigimas. Projektas vykdomas 2004‐2010

m. 240 tūkst. Lt. • Nuotolinio mokymo(si) plėtra rajono mokyklose, bibliotekų kompiuterinėse skaityklose. Projektas vykdomas 2003‐

2010 m. 115 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Rajone sukurta nuotolinio mokymo sistema. • Sudarytos geresnės suaugusiųjų tęstinio

mokymosi sąlygos.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • 10 proc. išaugęs nuotolinio mokymo paslaugomis

besinaudojančių gyventojų skaičius.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Plėtoti švietimo ir profesinio rengimo paslaugų įvairovę Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Socialinių paslaugų švietimo įstaigose plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Sudaryti sąlygas švietimo įstaigose proaktyviai spręsti socialinės problemas

Priemonės veiklos: • socialinio pedagogo etato įvedimas švietimo įstaigose; • specialių programų rengimas ir įgyvendinimas

Naudos gavėjai: Rajono švietimo įstaigos

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 132 tūkst. Lt

213

Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija, Savivaldybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Socialinio pedagogo etato įvedimas švietimo įstaigose. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 132 tūkst. Lt.


• Sumažėjęs socialinių problemų skaičius rajono švietimo įstaigose.

• Efektyvesni rajono moksleivių socializacijos procesai.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • Per metus 8‐10 mokyklų įvedamas socialinio pedagogo

etatas. • 20 proc. sumažėjęs socialinių konfliktų skaičius

mokyklose. Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Plėtoti švietimo ir profesinio rengimo paslaugų įvairovę Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Iniciatyvumo ir savęs užimtumo gebėjimų ugdymas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Ugdyti besimokančiųjų darbo įgūdžius, kas leistų jiems efektyviau konkuruoti darbo rinkoje.

• Sudaryti sąlygas asmenims su negalia įsigyti rinkoje paklausias profesijas.

Priemonės veiklos: • naujų efektyvių mokymo programų rengimas ir diegimas; • mokymo bazės atnaujinimas ar sukūrimas



Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai: • Versliškumą ugdančių disciplinų dėstymas bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo įstaigose. Projektas

vykdomas 2004‐2010 m. 65 tūkst. Lt. • Profesinio rengimo disciplinų diegimas bendrojo lavinimo mokyklose. Projektas vykdomas 2005‐2010 m. 50

tūkst. Lt. • Tęstinio mokymosi galimybių garantavimas asmenims su negalia rajono esamos profesinio rengimo bazės

pagrindu. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 55 tūkst. Lt.

214


• Sumažėjęs neatitikimas darbo rinkoje tarp paklausos ir pasiūlos.

• Išaugę jaunimo darbo įgūdžiai, jų galimybės konkuruojant darbo rinkoje.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • 5 proc. sumažėjęs abiturientų nedarbo lygis. • 3 proc. išaugęs įsigyjamų patentų ir steigiamų įmonių

skaičius. • 15 proc. išaugęs po bendrojo lavinimo studijas tęsiančio

jaunimo skaičius. Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Plėtoti švietimo ir profesinio rengimo paslaugų įvairovę Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Ekologinio švietimo centro įkūrimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• plėsti švietimo paslaugų asortimentą; • skatinti visuomenės ekologinį švietimą; • skatinti jaunimo ir kitų rajono

gyventojų turiningą laisvalaikio praleidimą ir sveiką gyvenimo būdą.

Priemonės veiklos: • remontas ir rekonstrukcija; • aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas; • mokymo patalpų ir kt. įrengimas; • mokymo programų rengimas; • stovyklų ir kitų renginių organizavimas

Naudos gavėjai: Žemaitijos nacionalinis parkas

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 5520 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, ERDF, Švietimo ir mokslo ministerija, Savivaldybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Buvusios karinės bazės rekonstrukcija į ekologinio švietimo centrą ir jo veiklos plėtra. Projektas vykdomas 2006‐2009

m. 5520 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Aplinkos apsaugos ministerija, Švietimo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

215

Priemonės kokybiniai rezultatai: • Didesnės moksleivių ir studentų ekologinio

švietimo galimybės. • Efektyvesnis visuomenės ekologinis švietimas. • Efektyvesnis ŽNP monitoringas ir tiriamieji

darbai. • „Žaliojo“ turizmo plėtra ir propagavimas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai:

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Efektyviai naudoti ir stiprinti intelektinį švietimo įstaigų potencialą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Švietimo įstaigų personalo kvalifikacijos kėlimas ir gebėjimų ugdymas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Kelti švietimo įstaigų personalo kvalifikaciją, siekiant, kad švietimo paslaugos atitiktų naujausias tendencijas švietimo srityje ir darbo rinkoje.

Priemonės veiklos: • kvalifikacijos kėlimo poreikio studijos; • kvalifikacijos kėlimas; • perkvalifikavimas; • dalyvavimas seminaruose, stažuotėse, konferencijose ir jų

organizavimas Naudos gavėjai: Plungės savivaldybės Švietimo skyrius, švietimo įstaigos

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 424 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Švietimo ir profesinio mokymo institucijų pedagogų kvalifikacijos kėlimas, siekiant operatyvaus reagavimo į

pokyčius švietimo srityje ir darbo rinkoje, inovatyvaus savalaikės informacijos pateikimo. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 319 tūkst. Lt.

• Švietimo įstaigų vadovų ir kitų darbuotojų vadybos gebėjimų ugdymas (skatinant dalyvavimą seminaruose, kursuose, stažuotėse ir kt.). Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 105 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

216

Priemonės kokybiniai rezultatai: • Efektyvesnis informacijos pateikimas ir žinių

vertinimas. • Efektyvesnis švietimų įstaigų valdymas, lėšų

panaudojimas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • Per metus kvalifikaciją kėlę 100‐120 pedagogų ir 10‐15

švietimo įstaigų vadovaujančio personalo. • 2. 5 proc. išaugęs moksleivių pažangumas.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Efektyviai naudoti ir stiprinti intelektinį švietimo įstaigų potencialą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Parama švietimo ir profesinio rengimo įstaigų projektams žmonių kūrybiškumui, iniciatyvumui ugdyti, pažangioms mokymo programoms rengti Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• atnaujinti švietimo programas, kad jos atitiktų rinkos poreikius ir būtų paremtos moderniais mokymo metodais;

• Švietimo įstaigose ugdyti žmonių kūrybiškumą, iniciatyvumą

Priemonės veiklos: • inovatyvių mokymo programų rengimas ir diegimas; • projektų, skatinančių kūrybiškumą ir iniciatyvumą rengimas ir

įgyvendinimas

Naudos gavėjai: Plungės rajono savivaldybės Švietimo skyrius; švietimo įstaigos

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 142 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Parama švietimo ir profesinio rengimo įstaigų projektams, ugdantiems kūrybiškumą, iniciatyvumą. Projektas

vykdomas 2003‐2010 m. 88 tūkst. Lt. • Modernių vietos poreikius atitinkančių mokymo programų parengimas ir įdiegimas. Projektas vykdomas 2003‐2010

m. 54 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Išaugęs švietimo įstaigų personalo ir besimokančiųjų iniciatyvumas, kūrybiškumas.

• Sumažėjęs paklausos ir pasiūlos neatitikimas darbo rinkoje.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • 3 proc. sumažėjęs (ypatingai jaunimo) nedarbo lygis. • 30 proc. sumažėjęs tam tikrų sričių specialistų trūkumas.

217

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Efektyviai naudoti ir stiprinti intelektinį švietimo įstaigų potencialą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Suaugusiųjų švietimo paslaugų plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Sukurti rajone suaugusiųjų švietimo sistemą, užtikrinančią galimybę mokytis visiems norintiems;

• Sudaryti sąlygas operatyviai tenkinti kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paklausą rajone.

Priemonės veiklos: • veikiančių bendrojo lavinimo ir kitų švietimo įstaigų

reorganizavimas į suaugusiųjų švietimo centrus; • mokymo programų rengimas ir diegimas; • mokymo kursų organizavimas; • kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo organizavimas


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 241 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Plungės suaugusiųjų vidurinės mokyklos reorganizavimas į Suaugusiųjų centrą ir jo teikiamų paslaugų plėtra.

Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 105 tūkst. Lt. • Suaugusiųjų švietimo galimybių užtikrinimas kaimiškose rajono vietovėse. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 80

tūkst. Lt. • Suaugusiųjų tęstinio mokymo, perkvalifikavimo plėtra Plungės profesinės žemės ūkio ir verslo profesinėje

mokykloje. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 56 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Efektyviau patenkinami suaugusiųjų mokymosi poreikiai.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • Per metus įkuriami 2‐3 suaugusiųjų švietimo centrai

kaimiškose vietovėse. • 25 proc. išaugęs besimokančiųjų suaugusiųjų skaičius. • 15 proc. išaugęs tęstinio mokymo(si) procese

dalyvaujančiųjų skaičius.

218

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Modernizuoti švietimo ir profesinio rengimo institucijų bei jų paslaugų infrastruktūrą Uždavinys: Efektyviai naudoti ir stiprinti intelektinį švietimo įstaigų potencialą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Verslo centro steigimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Išplėsti verslininkams ar ketinantiems pradėti verslą teikiamų paslaugų ratą.

Priemonės veiklos: • verslo centro steigimas; • konsultavimas; informacijos kaupimas ir platinimas; • seminarų ir pan. renginių organizavimas


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 190 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Verslo centro steigimas Plungės profesinės žemės ūkio ir verslo mokyklos ar Suaugusiųjų centro pagrindu ir jo

veiklos plėtra. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 190 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Ūkio ministerija, SVV plėtros agentūra Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• Efektyvesnė parama ir informacijos pateikimas verslininkams; suaktyvėjęs vietos verslas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • 5 proc. padidėjęs naujai steigiamų įmonių skaičius. • 5 proc. išaugęs naujai sukuriamų darbo vietų skaičius.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti modernių informacinių technologijų rajono gyventojų bei įmonių veikloje panaudojimą Uždavinys: Plėtoti moderniomis telekomunikacijų priemonėmis teikiamų paslaugų vietos valdžios institucijose veiklą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Oficialios informacijos šaltinių sistemos plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Modernizuoti viešojo administravimo sektorių;

• Didinti viešojo sektoriaus veiklos

Priemonės veiklos: • duomenų bazių kūrimas ir priežiūra; • kompiuterinės įrangos montavimas ir priežiūra; • kvalifikacijos kėlimo kursai.

219

efektyvumą ir atvirumą, vystant elektroninę demokratiją bei mažinant viešojo administravimo kaštus.

Naudos gavėjai: Regiono ūkio subjektai, Plungės rajono savivaldybė

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 700 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES lėšos, valstybės lėšos, savivaldybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Plungės rajono savivaldybės viešos informacijos (teisės aktų, valdymo struktūrų, vykdomų funkcijų ir kt.) perkėlimas

į internetą, tinklapio sukūrimas. Projektas vykdomas 2004‐2009 m. 700 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: 1. Didėja vietos bendruomenės savimonė ir dalyvavimas demokratijos kūrime. 2. Gerėja viešojo administravimo sektoriaus ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1. Į vieningą tinklą sujungtos dauguma biudžetinių įstaigų ir organizacijų. 2. Internete prieinama 70 proc. visos viešos informacijos.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti modernių informacinių technologijų rajono gyventojų bei įmonių veikloje panaudojimą Uždavinys: Plėtoti moderniomis telekomunikacijų priemonėmis teikiamų paslaugų vietos valdžios institucijose veiklą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Bendro kompiuterinio tinklo tarp įstaigų sukūrimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Skatinti ūkio subjektų bei viešojo administravimo sektoriaus bendradarbiavimą;

• Didinti viešojo sektoriaus paslaugų efektyvumą.

Priemonės veiklos: • Seniūnijų kompiuterizavimas; • Duomenų perdavimo tinklų kūrimas; • Informavimo apie informacinės visuomenės plėtrą darbai.

Naudos gavėjai: Seniūnijos, Ūkio subjektai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 200 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES lėšos, valstybės lėšos, savivaldybės lėšos

220

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Informacinių technologijų diegimas ir vieningo tinklo sukūrimas rajono seniūnijose. Projektas vykdomas 2004‐2009

m. 200 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybė Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

1) Didėja vietos bendruomenės savimonė ir dalyvavimas demokratijos kūrime.

2) Gerėja viešojo administravimo sektoriaus ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1) Į vieningą tinklą sujungtos dauguma biudžetinių įstaigų ir

organizacijų. 2) Internete prieinama 70 proc. visos viešos informacijos.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti modernių informacinių technologijų rajono gyventojų bei įmonių veikloje panaudojimą Uždavinys: Remti informacinių technologijų panaudojimą versle Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Informacinių technologijų panaudojimo vietos versle plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Informacinių technologijų skvarbos didinimas.

• Vartotojų rinkos didinimas. • Veiklos kaštų mažinimas. • IT verslo paslaugų eksporto skatinimas. • Kooperacijos bei subrangos ugdymas.

Priemonės veiklos: • Interneto ryšio įrengimas; • duomenų bazės kūrimas; • seminarai ir konferencijos; • marketingo internete sprendimai.

Naudos gavėjai: Rajono ir šalies ūkio subjektai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 300 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Rajono įmonių prijungimas prie interneto. Projektas vykdomas 2004‐2006 m. 300 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Finansų ministerija, Ūkio ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

221

Priemonės kokybiniai rezultatai: 1) Išaugusi verslo informacijos apyvarta ir jos sparta. 2) Formuojasi bendradarbiavimo tinklas – pagrindas

IT klasteriams formuotis. 3) Verslo sprendimai remiasi pažangiausia praktika.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1) 60 įmonių prijungtos prie interneto bei naudoja el. paštą. 2) 50 įmonių įtraukta į bendradarbiavimo tinklą.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti modernių informacinių technologijų rajono gyventojų bei įmonių veikloje panaudojimą Uždavinys: Didinti rajono gyventojų informacinių technologijų valdymo kompetenciją ir sudaryti galimybes jomis naudotis Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Elektroninių viešųjų paslaugų plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Sudaryti galimybes visiems rajono gyventojams naudotis informacinėmis technologijomis ir per jas pasiekiamais informacijos šaltiniais;

• Kelti gyventojų kompetenciją IT naudojimo srityje.

Priemonės veiklos: • Patalpų parinkimas ir įrengimas; • Gyventojų ir verslo subjektų informavimo apie informacinės

visuomenės plėtrą darbai.

Naudos gavėjai: Plungės rajono gyventojai, ūkio subjektai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 80 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES lėšos, valstybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Viešųjų prieigos prie interneto taškų kūrimas. Projektas vykdomas 2003‐2005 m. 80 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

1) Gyventojų kompetencijos didinimas; 2) Keliamas visuomenės informuotumas ir

suvokimas apie informacinės visuomenės teikiamas galimybes.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1) Įsteigtas viešasis interneto centras Plungėje.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra

222

Tikslas: Padidinti modernių informacinių technologijų rajono gyventojų bei įmonių veikloje panaudojimą Uždavinys: Didinti rajono gyventojų informacinių technologijų valdymo kompetenciją ir sudaryti galimybes jomis naudotis Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Vaikų ir jaunimo kompiuterinio raštingumo ugdymas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Užtikrinti vaikams ir jaunimui galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacijos technologijų teikiamais pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingai darbo rinkose.

• Pritraukti į regiono mokymo įstaigas daugiau gabaus jaunimo.

Priemonės veiklos: • profesinio mokymo programų rengimas; • profesinio mokymo programų įgyvendinimas, konferencijos,

galimybių studijos; • mokyklų, mokyklų bibliotekų kompiuterizavimas. • Saugaus interneto turinio priemonių diegimas.

Naudos gavėjai: Plungės rajono mokyklos ir mokyklų bibliotekos, rajono moksleiviai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 430 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES lėšos, valstybės lėšos, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Kaimo mokyklų kompiuterizavimas. Projektas vykdomas 2004‐2007 m. 420 tūkst. Lt. • Pagrindinių ir vidurinių mokyklų kompiuterių prijungimas prie interneto. Projektas vykdomas 2004‐2008 m. 10 tūkst.

Lt Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Finansų ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Plungės rajono savivaldybės Taryba Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: 1) Padidėjusi mokymo kokybė ir efektyvumas. 2) Padidėjusios įsidarbinimo verslo įmonėse

galimybės ar savo verslo pradėjimo potencialas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1) 120 kompiuterių su interneto ryšiu įrengimas.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Padidinti modernių informacinių technologijų rajono gyventojų bei įmonių veikloje panaudojimą

223

Uždavinys: Didinti rajono gyventojų informacinių technologijų valdymo kompetenciją ir sudaryti galimybes jomis naudotis Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Suaugusiųjų kompiuterinio raštingumo ugdymas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• suteikti suaugusiems gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, lanksčiau prisitaikyti prie kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, tinkamiau vykdyti savo darbines funkcijas, sėkmingai konkuruoti darbo rinkose;

• sudaryti gyventojams realias galimybes rinkti ir analizuoti reikalinga informaciją, pasiekiamą tik moderniomis telekomunikacijų priemonėmis.

Priemonės veiklos: • profesinio mokymo programų rengimas ir įgyvendinimas; • viešųjų įstaigų kompiuterizavimas, konferencijos.

Naudos gavėjai: Plungės rajono švietimo įstaigos, Plungės r. savivaldybė, Ūkio subjektai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 400 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES lėšos, valstybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Kompiuterinio raštingumo kursai rajono miesteliuose ir kaimuose, panaudojant mobilias kompiuterių klases.

Projektas vykdomas 2004‐2009 m. 400 tūkst. Lt Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: 1) Padidėjusi mokymo kokybė ir efektyvumas; 2) Padidėjusios įsidarbinimo verslo įmonėse galimybės ar savo verslo plėtojimo potencialas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1) Suteikta 3600 val. mokymo ir konsultacijų paslaugų; 2) Apmokyta 550 gyventojų ir verslininkų.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Naudojant aktyvias darbo rinkos priemones didinti užimtumą bei socialiai remtinų visuomenės grupių integraciją

224

Uždavinys: Inicijuoti ir remti užimtumo didinimo iniciatyvas, ypač tas, kurios nukreiptos į socialiai pažeidžiamų gyventojų užimtumo didinimą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Formuoti ir propaguoti rajono gyventojų, ypatingai jaunimo savęs užimtumo gebėjimus Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Ugdyti jaunimo darbo gebėjimus, taip gerinant jų įsidarbinimo galimybes.

• Siekti pusiausvyros darbo rinkoje, užtikrinant savalaikį reikiamos kvalifikacijos specialistų parengimą.

• Maksimaliai sušvelninti darbuotojų skaičiaus mažinimo ar nevisiško užimtumo pasekmes.

• Padidinti papildomai remiamų asmenų užimtumą.

• Sumažinti struktūrinį ypatingai žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų asmenų nedarbą

Priemonės veiklos: • teorinio ir praktinio ar mišraus mokymo programų rengimas ir

diegimas; • stažuočių užsienyje organizavimas; • moksleivių, studentų ar jaunų specialistų mainų programų

organizavimas • specialistų poreikio tyrimai; • kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas • situacijos darbo rinkoje tyrimai; • naujai sukuriamų darbo vietų papildomai remiamiems asmenims

rėmimas • viešųjų darbų organizavimas

Naudos gavėjai: Plungės teritorinė darbo birža, švietimo profesinio rengimo įstaigos, verslininkai, Plungės savivaldybė

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 6385 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Jaunimo darbo gebėjimų ugdymo vietos iniciatyvų rėmimas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 180 tūkst. Lt; • Jaunimo darbo gebėjimų ugdymo tarptautinių projektų mainų būdu rėmimas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 157

tūkst. Lt • Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos subalansavimo rajone programa. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 870 tūkst. Lt; • Laikino užimtumo programa. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 493 tūkst. Lt; • Papildomai remiamų asmenų užimtumo rėmimo programa (darbo vietų steigimas ir subsidijavimas). Projektas

vykdomas 2003‐2010 m. 1468 tūkst. Lt; • Viešųjų darbų programa. Projektas vykdomas 2003‐2011 m. 3217 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija

225

Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

1. Išaugę jaunimo darbo gebėjimai, konkurencijos darbo rinkoje galimybės.

2. Užmegzti ryšiai su užsienio partneriais. 3. Išaugęs papildomai remiamų asmenų

užimtumas, jų socialinė integracija 4. Labiau subalansuota rajono darbo rinka. 5. Išaugę darbuotojų darbo gebėjimai. 6. Padidėjęs darbo našumas 7. Sušvelnintos nedarbo ir nevisiško užimtumo

pasekmės dėl pramonės nuosmukio ar kitų ekonominių pokyčių.

8. Didesnis socialinis stabilumas. 9. Išvengta nedarbo padidėjimo. 10. Sutvarkytos rajono ir Plungės miesto viešosios

vietos, istorinio ir kultūrinio paveldo aplinka. 11. Socialinių problemų (alkoholizmo, vagysčių ir

kt.) prevencija.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1. 2 proc. sumažėjęs jaunimo nedarbo lygis. 2. Kasmet užsienyje stažuotėje dalyvavę 3‐5 moksleiviai. 3. Vidutiniškai per metus išsaugota 75 darbo vietos. 4. Per metus sukuriama 50 naujų darbo vietų papildomai

remiamiems asmenims. 5. 50 proc. išaugęs darbo rinkai nepasirengusių asmenų

užimtumas. 6. Perkvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo kursuose per

metus dalyvavę apie 250 asmenų. 7. 0.5 proc. sumažėjęs nedarbo lygis.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Naudojant aktyvias darbo rinkos priemones didinti užimtumą bei socialiai remtinų visuomenės grupių integraciją Uždavinys: Socialiai remtinų grupių atstovų įdarbinimo ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo iniciatyvų rėmimas Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Socialiai remtinų grupių atstovų įdarbinimo ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo iniciatyvų rėmimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Sumažinti socialiai remiamų asmenų nedarbą, padidinti jų socialinę integraciją

Priemonės veiklos: • kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas; • seminarų ir pan. renginių organizavimas

Naudos gavėjai: Plungės savivaldybė, Plungės teritorinė darbo birža

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 239 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo

226

ministerija, Savivaldybės lėšos, privačios lėšos Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai):

• Parama įmonėms, įdarbinančioms socialiai remtinų grupių atstovus ar sudarančioms sąlygas jų kvalifikacijos kėlimui bei perkvalifikavimui. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. (84 tūkst. Lt).

• Savivaldybės ir kitų įstaigų bendradarbiavimas su darbo birža inicijuojant ir taikant aktyvias darbo rinkos priemones, pagalba įtraukiant verslininkus. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. (79 tūkst. Lt).

• Žmogiškųjų išteklių teigiamų nuostatų darbo rinkos atžvilgiu formavimas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. (76 tūkst. Lt).

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

1. Aktyvesnė socialiai remiamų asmenų integracija, išaugę jų darbo įgūdžiai.

2. Suaktyvėjęs savivaldybės, darbo rinkos ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1. 3 proc. sumažėjęs socialiai remiamų asmenų nedarbo

lygis. 2. 2 proc. išaugusios investicijos į žmogiškuosius išteklius. 3. 10 proc. išaugęs dalyvavimas aktyviose darbo rinkos

priemonėse.

Prioritetas: Žmogiškųjų išteklių plėtra Tikslas: Naudojant aktyvias darbo rinkos priemones didinti užimtumą bei socialiai remtinų visuomenės grupių integraciją Uždavinys: Inicijuoti ir remti užimtumo didinimo iniciatyvas, ypač tas, kurios nukreiptos į socialiai pažeidžiamų gyventojų užimtumo didinimą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Struktūrinių bedarbių verslumo ugdymas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Sušvelninti struktūrinio nedarbo pasekmes

Priemonės veiklos: • projektai, skatinantys struktūrinių bedarbių bendradarbiavimą

Naudos gavėjai: Plungės rajono savivaldybė, Plungės teritorinė darbo birža

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 75 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ESF, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Savivaldybės lėšos

227

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): 1. Kooperacijos tarp struktūrinių bedarbių plėtra, bendros veiklos skatinimas. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. (75 tūkst. Lt).

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

1. Išaugęs struktūrinių bedarbių iniciatyvumas, verslumas, kūrybiškumas.

2. Sušvelnintos neigiamos struktūrinio nedarbo pasekmės.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1. 2 proc. sumažintas struktūrinis nedarbas.

228

III Prioritetas. Socialinė – ekonominė infrastruktūra

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų priemonių prieinamumą Plungės rajone Uždavinys: Formuoti ir įgyvendinti sveikatos ir socialinės rūpybos politiką Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Socialinių, sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumų rajone įvertinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas).

• Identifikuoti netolygumus sveikatos ir socialinėje sferoje – miesto/kaimo gyventojai, žemiau skurdo ribos gyvenančius asmenis, tikrąjį socialinės paramos poreikį, objektyvizuoti remiantis sveikatos rodikliais skirtingų gyventojų grupių sveikatos skirtumus.

Priemonės veiklos: • Projektų parengimas, kofinansavimo paieška, tyrimų atlikimas,

rezultatų analizė ir apibendrinimas; • sveikatos ir socialinės politikos rajone formavimas, atsižvelgiant į

gautus rezultatus.

Naudos gavėjai: Sveikatos priežiūros įstaigos, akademinės institucijos, socialinių ir sveikatos tyrimų institucijos.

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 60 tūkst.Lt Finansavimo šaltiniai: ES, valstybės, savivaldybės lėšos.

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Socialinių, sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumų studija Plungės rajone. Projektas vykdomas 2004 m. 50 tūkst.

Lt. • Rajono savivaldybes pirminės sveikatos priežiūros plėtros plano parengimas. Projektas vykdomas 2003 m. 10 tūkst.

Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Akademinės, socialinių ir sveikatos tyrimų institucijos, savivaldybės administracija bei taryba. Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

229

Priemonės kokybiniai rezultatai: Bus identifikuoti rajone esami sveikatos ir jos priežiūros bei socialiniai skirtumai rajone, leisiantys efektyviai nukreipti dėmesį į labiausiai to reikalaujančias gyventojų grupes. Skirtumai bus identifikuoti būtent Plungės rajone, o ne tik ekstrapoliuojami iš respublikinių duomenų, kaip kad daroma dabar. Pirminės sveikatos priežiūros plėtros planas užtikrins subalansuotą pirminės sveikatos priežiūros plėtrą rajone ir įgalins savivaldybę geriau užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems rajono gyventojams.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Identifikuoti skirtumai socialinėje bei sveikatos sferoje (pajamų lygis, tenkantis vienam šeimos nariui, gaunamos socialinės paramos dydis ir periodiškumas, objektyvių sveikatos rodiklių skirtumai rajone, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo rodikliai).

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų priemonių prieinamumą Plungės rajone Uždavinys: Formuoti ir įgyvendinti sveikatos ir socialinės rūpybos politiką Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Savivaldybei priklausančio gyvenamojo fondo renovacija ir plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• socialiai remtinų šeimų gyvenimo sąlygų gerinimas;

• socialiai remtinų asmenų įsijungimo į visuomenę skatinimas.

Priemonės veiklos: • galimybių studijos; • rekonstrukcija ir renovacija; • statyba.


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 3000 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ERDF, valstybės, savivaldybės, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Esamo nepatenkinamos būklės savivaldybės gyvenamojo fondo renovacija ir rekonstrukcija. Projektas vykdomas

2004‐2010 m. 1000 tūkst. Lt. • Naujų gyvenamųjų patalpų statyba. Projektas vykdomas 2006‐2007 m. 2000 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Finansų ministerija, Ūkio ministerija Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

230

Priemonės kokybiniai rezultatai: 1) pagerintos socialiai remtinų šeimų gyvenimo

sąlygos; 2) suaktyvėjęs socialiai remtinų asmenų

visuomeninis gyvenimas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1) 3‐5 šeimoms per metus suremontuotos gyvenamosios

patalpos; 2) papildomai 30‐50 asmenų ar šeimų suteiktas

savivaldybės gyvenamasis plotas.

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų priemonių prieinamumą Plungės rajone Uždavinys: Stiprinti gyventojų psichikos sveikatą. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Psichologinės pagalbos plėtra (nemokamas psichologinės pagalbos telefonas, akivaizdžios nemokamos psichologinės konsultacijos, grupinės konsultacijos ir užsiėmimai). Psichologinė pagalba įvairiomis kryptimis – tai intervencija, galinti padėti spręsti dažnai pasitaikančias rajono gyventojų tarpe psichologines problemas. Priemonės tikslai (trumpas aprašymas).

• Suteikti galimybę to pageidaujantiems rajono žmonėms gauti prieinamas (tiek teritorine, tiek finansine prasme) psichologinės pagalbos paslaugas. Tolimesnis tikslas – savižudybių skaičiaus rajone sumažinimas. Pagalba rizikos grupių asmenims integruotis į visuomenę.

Priemonės veiklos: • Krizių centrų steigimas, psichologinės pagalbos telefonas (galbūt

pasinaudojimas bendrai respublikoje veikiančiomis linijomis, kadangi ši veikla reikalauja specialiai parengtų specialistų), pagalba rizikos grupių asmenims (iš įkalinimo įstaigų sugrįžusiems ir pan.).

Naudos gavėjai: Psichologinę pagalbą galinčios teikti institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos, specialiai įsteigtos įstaigos. Plačiąja prasme – rizikos grupių asmenys, rajono gyventojai.

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 100 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES, valstybės, savivaldybės lėšos.

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Krizių centras smurtą patyrusioms moterims. Projektas vykdomas 2007‐2009 m. 100 tūkst.Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: sveikatos priežiūros įstaigos, psichikos sveikatos centras, telefoninės pagalbos linija. Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Psichikos sveikatos rodiklių pokyčiai, bendras psichologinis klimatas visuomenėje.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Žmonių, gavusių psichologinę pagalbą skaičius; krizių centrų paslaugomis pasinaudojusių žmonių skaičius.

231

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų priemonių prieinamumą Plungės rajone Uždavinys: Stiprinti gyventojų psichikos sveikatą. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Rizikos grupių identifikavimas, joms priklausančių žmonių motyvavimas priimti psichologinę pagalbą ir darbas su jomis (netekę/neteksiantys darbo ir pan.); veiklos, gerinančios bendrą psichologinę regiono atmosferą (renginiai, šventės, tradicijų puoselėjimas, alternatyvių svaigalams laisvalaikio praleidimo priemonių propagavimas). Priemonės tikslai (trumpas aprašymas).

• Bendras psichologinio klimato gerinimas, gyventojų aktyvinimas.

• Psichikos negalią turinčių žmonių integravimas į visuomenę.

Priemonės veiklos: • Dėmesys rajone registruojamiems bedarbiams, specialios jiems

skirtos programos, ypač atkreipiant dėmesį į ilgą laiką darbo susirasti negalinčius.

• Specialus dėmesys sutrikusios psichikos žmonėms, ypač jauniems.

Naudos gavėjai: NVO, užimtumo centrai, darbo birža. Plačiąja prasme ‐ rajono gyventojai.


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Sutrikusios psichikos jaunuolių dienos užimtumo centro įsteigimas. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 150 tūkst.Lt

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: sveikatos priežiūros įstaigos, psichikos sveikatos centras, darbo birža, NVO. Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Bendro psichologinio klimato rajone pagarėjimas, specialios paslaugos psichinę negalią turintiems žmonėms, suteikiant jiems užimtumo bei tarpusavio bendravimo galimybę.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Lankančių užimtumo centrus žmonių skaičius, gavusių psichologinę pagalba bedarbių skaičius, renginiuose dalyvaujančių žmonių skaičius, pačių renginių skaičius.

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų priemonių prieinamumą Plungės rajone Uždavinys: Formuoti teigiamas sveikos gyvensenos ir elgsenos nuostatas. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Sveikos gyvensenos ir elgsenos nuostatų formavimas jaunimo tarpe Priemonės tikslai (trumpas aprašymas). Priemonės veiklos:

232

• Jaunimo aktyvinimas, sveikos gyvensenos ir elgsenos įpročių formavimas, priklausomybių žalos mažinimas, priklausomybių prevencija.

• Sveikatinimo programos švietimo įstaigose (sveikos mokyklos, sveiki darželiai), priklausomybių prevencijos veiklos plėtra;

• sveikatinamojo sporto plėtra.

Naudos gavėjai: Švietimo įstaigos, NVO.


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Sveikos gyvensenos ugdymo, narkomanijos prevencijos ir pan. Programų rajono mokyklose vykdymas. Projektas

vykdomas 2003‐2010 m. 120 tūkst.Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, NVO. Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Bendro psichologinio klimato rajone pagarėjimas, specialios paslaugos psichinę negalią turintiems žmonėms, suteikiant jiems užimtumo bei tarpusavio bendravimo galimybę.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Padidėjęs fiziškai aktyvių jaunuolių skaičius, sumažėjęs priklausomybių paplitimas, sumažėjusi priklausomybių žala, atitinkamai pagerėję sveikatos rodikliai pagal vykdomas sveikatos programas.

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų priemonių prieinamumą Plungės rajone Uždavinys: Kurti integruotą sveikatos sektorių Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Sveikatos ir socialinių paslaugų sektorių plėtrą ir pokyčius kryptingai orientuoti netolygumų studijose išryškėjusiomis kryptimis Priemonės tikslai (trumpas aprašymas).

• Esamų sveikatos priežiūros įstaigų renovacija, reorganizacija.

• Privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų plėtros skatinimas.

Priemonės veiklos: • Plungės ligoninės reorganizacija ir renovacija. • Privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų steigimo

skatinimas (prioritetiškai – kaimo vietovėse)

Naudos gavėjai: Ligoninė, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.


233

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • VšĮ Plungės ligoninės restruktūrizacijos projekto įgyvendinimas. Projektas vykdomas 2004‐2006 m. 1980 tūkst.Lt. • Plungės miesto tuberkuliozinės ligoninės perkėlimas į VšĮ Plungės r. savivaldybės ligoninės infekcinių ligų skyrių.

Projektas vykdomas 2003‐2004 m. 800 tūkst.Lt. • Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus įkūrimas VšĮ Plungės r. ligoninėje. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 150

tūkst.Lt. • Plungės r. savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros 2003‐2006 m. plėtros plano, patvirtinto savivaldybės Tarybos

2003 m. kovo 20 d. sprendimu, įgyvendinimas. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 320 tūkst.Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: sveikatos priežiūros įstaigos, savivaldybė, privatūs asmenys. Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Rajono gyventojai labiau patenkinti gaunamomis sveikatos priežiūros paslaugomis

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Pagerėję finansiniai ir funkciniai sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rezultatai, padidėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų priemonių prieinamumą Plungės rajone Uždavinys: Plėsti ir renovuoti socialinių paslaugų (tiek stacionarinių, tiek nestacionarinių) institucijų tinklą, plėsti socialinių paslaugų teikėjų spektrą, įtraukiant nevyriausybines organizacijas Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Socialinių paslaugų institucijų tinklo plėtra ir renovacija. Priemonės tikslai (trumpas aprašymas).

• Esamų socialines paslaugas teikiančių įstaigų renovacija, reorganizacija.

• Platesnio socialinių paslaugų spektro visiems rajono gyventojams užtikrinimas.

Priemonės veiklos: • Dienos užimtumo pagyvenusiems žmonėms plėtra; • Vaikų užimtumo didinimas; • Senų žmonių globos paslaugų plėtra; • Nevyriausybinių organizacijų aktyvinimas pritraukiant jas

aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų sferoje. Naudos gavėjai: NVO, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, dienos užimtumo centrai, rajono gyventojai.


234

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Vaikų dienos užimtumo, socialinės paramos centro “Cyruliukai” veiklos įvairinimas. Projektas vykdomas 2003‐2010

m. 300 tūkst.Lt. • Socialinių paslaugų centro žmonėms, kurie patys negali savimi pasirūpinti, įsteigimas. Projektas vykdomas 2003‐2006

m. 150 tūkst.Lt. • Pritaikyti Plungės parapijai priklausantį pastatą senelių globai. Projektas vykdomas 2007‐2009 m. 300 tūkst.Lt. • Steigti senų žmonių bendro gyvenimo namus, kur žmonės, prižiūrimi socialinio darbuotojo, galėtų gyventi

savarankiškai. Projektas vykdomas nuo 2010 m. 50 tūkst.Lt. • Stacionarios globos ir ugdymo įstaigų (Stonaičių pensionatas, Žemaičių Kalvarijos globos namai, Specialioji

internatinė mokykla) pastatų renovacija, pritaikymas, plėtra. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 1600 tūkst.Lt. • Pagalbos namuose tarnybos plėtra (daugiau kvalifikuotų specialistų, socialinių paslaugų prieinamumo visiems to

pageidaujantiems rajono (ne tik miesto) gyventojams užtikrinimas, mokamų ir dalinai mokamų socialinių paslaugų įvedimas. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 460 tūkst.Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: NVO, privatūs asmenys, savivaldybė, socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Padidėjęs socialinių paslaugų prieinamumas, padidės dėmesys vaikams, socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, į veiklą bus įtraukta daugiau NVO, suvienijant galimybes ir paslaugas, integruojant jas tarpusavyje.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Padidėjęs žmonių, gaunančių socialines paslaugas, skaičius, padidėjęs dalyvaujančių NVO skaičius, paremtų organizacijų skaičius, personalo skaičius ir t.t.

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti sveikatos stiprinimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų priemonių prieinamumą Plungės rajone Uždavinys: Plėsti ir renovuoti socialinių paslaugų (tiek stacionarinių, tiek nestacionarinių) institucijų tinklą, plėsti socialinių paslaugų teikėjų spektrą, įtraukiant nevyriausybines organizacijas Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Nevyriausybinių organizacijų aktyvinimas pritraukiant jas teikti paslaugas namuose Priemonės tikslai (trumpas aprašymas).

• Esamų socialines paslaugas teikiančių įstaigų renovacija, reorganizacija.

• Platesnio socialinių paslaugų spektro visiems rajono gyventojams užtikrinimas.

Priemonės veiklos: • Senų žmonių globos paslaugų plėtra; • Nevyriausybinių organizacijų aktyvinimas pritraukiant jas

aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų sferoje.


235

NVO, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, dienos užimtumo centrai, rajono gyventojai.

180 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES, valstybės, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Remti ir skatinti invalidų nevyriausybinių organizacijų veiklą, teikiant socialines paslaugas ir integruojant į

visuomenę savo narius. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 50 tūkst. Lt. • Integruoto dienos centro, skirto visoms gyventojų grupėms, įsteigimas ir jo veiklos plėtra. Projektas vykdomas 2005‐

2010 m. 130 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: NVO, privatūs asmenys, savivaldybė, socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai: Padidėjęs socialinių paslaugų prieinamumas, padidės dėmesys vaikams, socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, į veiklą bus įtraukta daugiau NVO, suvienijant galimybes ir paslaugas, integruojant jas tarpusavyje.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Padidėjęs žmonių, gaunančių socialines paslaugas, skaičius, padidėjęs dalyvaujančių NVO skaičius, paremtų organizacijų skaičius, personalo skaičius ir t.t.

Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra Tikslas: Rajone įgyvendinti aplinkosaugos priemones, užtikrinančias saugią ir švarią aplinką. Uždavinys: Užtikrinti geriamojo ir paviršinio vandens kokybę, atitinkančią Lietuvos ir ES teisinius reikalavimus. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Modernizuoti Plungės rajono vandentvarkos infrastruktūrą. Renovuojant jau esamus bei statant naujus vandentvarkos infrastruktūros objektus bus siekiama sumažinti aplinkos taršą, pagerinti tiek paviršinio, tiek geriamo vandens kokybę. Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Pagerinti nuotekų surinkimą ir valymą rajone.

• Sumažinti paviršinio ir gruntinio vandens taršą.

• Pagerinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę bei išplėsti centralizuotai tiekiamo geriamo vandens vartotojų skaičių.

Priemonės veiklos: • Renovuoti ir modernizuoti esamus valymo įrenginius bei įrengti

naujus. • Renovuoti bei išplėsti nuotekų surinkimo sistemą. • Renovuoti ir išplėsti vandentiekio sistemą.


236

Projektavimo įmonės, statybos įmonės ir organizacijos, bendruomenė

44420 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: ES lėšos, valstybės lėšos, savivaldybės lėšos.

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Projekto ʺNemuno upės žemupio baseino bendras investicijų planasʺ įgyvendinimas. Projekte numatoma Plungės

miesto vandentvarkos sistemų rekonstrukcija ir plėtra. Projektas vykdomas 2003‐2007 m. 22700 tūkst. Lt. • Projekto ʺNemuno upės žemupio baseino bendras investicijų planasʺ įgyvendinimas. Projekte numatoma Plungės

rajono (Platelių, Kulių, Ž. Kalvarijos, Alsėdžių, Norvaišių, Stalgėnų ir Šateikių kaimų) vandentvarkos sistemų rekonstrukcija ir plėtra. Projektas vykdomas 2005‐2011 m. 21720 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės kapitalinės statybos skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• sumažėjusi aplinkos tarša • pagerėjusi geriamojo vandens kokybė • sumažėjęs kenksmingas poveikis gyventojų

sveikatai

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • iki normatyvų išvalomų nuotekų kiekis, išmatuojamas

m3; • gyventojų, kuriems pagerintas aprūpinimas geriamuoju

vandeniu centralizuotai, skaičius, procentas nuo bendro gyventojų skaičiaus.

Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra Tikslas: Rajone įgyvendinti aplinkosaugos priemones, užtikrinančias saugią ir švarią aplinką. Uždavinys: Užtikrinti geriamojo ir paviršinio vandens kokybę, atitinkančią Lietuvos ir ES teisinius reikalavimus. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Paplūdimių ir maudyklų kokybės reikalavimų įgyvendinimas Plungės rajone. Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Pagerinti Plungės raj. maudyklų kokybę.

• Sumažinti paviršinio vandens teršimą. • Užtikrinti saugią ir švarią rekreacinę

aplinką. • Padidinti Plungės rajono patrauklių

rekreacijos vietų skaičių.

Priemonės veiklos: • Inventorizuoti esamas Plungės rajono maudyklas. • Įteisinti esamas Plungės rajono maudyklas. • Sudaryti maudyklų žemėlapius. • Parengti maudyklų tvarkymo programą. • Įgyvendinti parengtą programą.

Naudos gavėjai: Visuomenės sveikatos centras.

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 200 tūkst. litų.

237

Finansavimo šaltiniai: ES lėšos, valstybės lėšos, savivaldybės lėšos.

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Numatomas projektas „Plungės rajono maudyklų tvarkymo programos rengimas ir įgyvendinimas“. Projektas

vykdomas 2004‐2006 m. 200 tūkst. Lt. Projekto metu numatoma įteisinti esamas Plungės rajono maudyklas, jas įrengiant ir prižiūrint pagal ES ir Lietuvos teisinius reikalavimus.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius, Visuomenės sveikatos centras. Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

• sumažėjusi aplinkos tarša • pagerėjusi paviršinio vandens kokybė • sumažėjęs kenksmingas poveikis gyventojų

sveikatai • pagerėjusi aplinkos kokybė

Priemonės kiekybiniai rezultatai: • įteisintų maudyklų skaičius. • Įrengtų maudyklų skaičius. • parengta ir patvirtinta maudyklų tvarkymo programa.

Prioritetas: Socialinė ir ekonominė infrastruktūra Tikslas: Rajone įgyvendinti aplinkosaugos priemones, užtikrinančias saugią ir švarią aplinką. Uždavinys: Užtikrinti atliekų surinkimą ir tvarkymą. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Modernizuoti atliekų surinkimo, pervežimo, naudojimo ir šalinimo sistemą. Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Modernizuoti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, įdiegiant naujas pažangias technologijas ir efektyviai panaudojant visus galimus išteklius.

Priemonės veiklos: • Parengti atliekų tvarkymo planą. • Įdiegti atskirą skirtingų rūšių atliekų srautų surinkimo ir

rūšiavimo sistemą. • Parengti ir įgyvendinti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą. • Parengti ir įgyvendinti sąvartynų tvarkymo ir valdymo

programą. Naudos gavėjai: UAB „Valda“, bendruomenė


238

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Atliekų tvarkymo plano rengimas. Projektas vykdomas 2003 m. 15 tūkst. Lt • Pavojingų atliekų surinkimo ir saugojimo sistemos rengimas ir įgyvendinimas. Projektas vykdomas 2003 m. 68 tūkst.

Lt • Biodegraduojančių atliekų tvarkymo programos ir įgyvendinimo sistemos rengimas bei jos įgyvendinimas. Projektas

vykdomas 2003‐2004 m. 55 tūkst. Lt • Žvirblaičių sąvartyno rekultivavimas. Projektas vykdomas 2003‐2007 m. 12100 tūkst. Lt • Sąvartynų požeminių vandenų monitoringo sistemos kūrimas ir vykdymas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 20

tūkst. Lt Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius ir UAB “Valda” Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

1. Sumažės į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis, pailgės sąvartyno eksploatavimo laikas.

2. Bus perdirbti didesni atliekų kiekiai, sumažintas gamtinių išteklių ir energijos suvartojimas naujų produktų gamybai.

3. Išsaugota švaresnė ir sveikesnė aplinka. Teigiamas poveikis žmonių sveikatai.

4. Uždaryti seni sąvartynai.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1. Visi rajono gyventojai aprūpinti atliekų surinkimo ir

rūšiavimo priemonėmis. 2. Įrengta pavojingų atliekų surinkimo ir saugojimo

aikštelė, sukurta biodegraduojančių atliekų tvarkymo sistema.

Prioritetas: Socialinė ir ekonominė infrastruktūra Tikslas: Rajone įgyvendinti aplinkosaugos priemones, užtikrinančias saugią ir švarią aplinką. Uždavinys: Teikti visuomenei informaciją apie aplinką Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Sukurti informacijos apie aplinką teikimo visuomenei sistemą Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Surinkti ir susisteminti savivaldybėje turimą informaciją apie aplinką;

• Užtikrinti visuomenės prieinamumą prie informacijos apie aplinką.

Priemonės veiklos: • Parengti informacijos apie aplinką sąvadą; • Parengti informacijos apie aplinką teikimo visuomenei tvarką.


239

Visuomenė, suinteresuotos institucijos 3 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Savivaldybė

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Informacijos apie aplinką sąvado bei informacijos teikimo tvarkos rengimas. Projektas vykdomas 2003 m. 3 tūkst. Lt

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

- Didėja visuomenės atstovų, kuriems buvo suteikta informacija apie aplinką, skaičius;

- Savivaldybėje turima informacija apie aplinką surinkta ir susisteminta.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: - Patenkintų užklausimų skaičius siekia 80 proc. - Parengtas ir patvirtintas informacijos apie aplinką

sąvadas; - Parengta ir patvirtinta informacijos apie aplinką teikimo

visuomenei tvarka. Prioritetas: Socialinė ir ekonominė infrastruktūra Tikslas: Rajone įgyvendinti aplinkosaugos priemones, užtikrinančias saugią ir švarią aplinką. Uždavinys: Užtikrinti aplinkos oro kokybę, atitinkančią Lietuvos ir ES teisės aktų reikalavimus Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Parengti aplinkos oro kokybės monitoringo programą ir ją įgyvendinti Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• kontroliuoti aplinkos būklės rodiklius Priemonės veiklos:

• parengti ir patvirtinti aplinkos oro kokybės monitoringo programą;

• parengti ir patvirtinti informacijos teikimo savivaldybės gyventojams, kai viršijamas aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu bei azoto oksidu pavojaus slenkstis, tvarką.

Naudos gavėjai: Bendruomenė, rajono įmonės ir organizacijos, turistai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 19 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Savivaldybė

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Aplinkos oro kokybės monitoringo programos kūrimas ir įgyvendinimas. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 17 tūkst.

Lt • Informacijos teikimo savivaldybės gyventojams, kai viršijamas aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu bei azoto

oksidu pavojaus slenkstis, tvarkos rengimas. Projektas vykdomas 2004 m. 2 tūkst. Lt Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

240

Priemonės kokybiniai rezultatai: - Savivaldybė disponuoja informacija apie

aplinkos oro kokybę; - Visuomenė gauna operatyvią informaciją, kai

viršijami užterštumo pavojaus slenksčiai.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: - Parengta ir patvirtinta aplinkos oro kokybės monitoringo

programa; - Parengta ir patvirtinta informacijos teikimo savivaldybės

gyventojams, kai viršijamas aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu bei azoto oksidu pavojaus slenkstis, tvarka.

Prioritetas: Socialinė ir ekonominė infrastruktūra Tikslas: Rajone įgyvendinti aplinkosaugos priemones, užtikrinančias saugią ir švarią aplinką. Uždavinys: Didinti visuomenės susirūpinimą aplinkos būkle ir skatinti ją gerinti. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Parengti ir įgyvendinti aplinkosauginio švietimo programą Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• kryptingai šviesti visuomenę apie aplinkos būklę ir jos išsaugojimą;

• įtraukti visuomenę į aplinkosauginių problemų sprendimą.

Priemonės veiklos: • Atlikti aplinkosauginio švietimo būklės Plungės rajone analizę; • Parengti ir patvirtinti rajono aplinkosauginio švietimo programą; • Numatyti lėšas programos įgyvendinimui.

Naudos gavėjai: Bendruomenė


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Plungės rajono aplinkosauginio švietimo programos rengimas ir įgyvendinimas. Projektas vykdomas 2004 m. 5 tūkst.

Lt Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

- Didėja visuomenės supratimas apie aplinkos išsaugojimo reikšmę;

- Visuomenė įtraukiama į aplinkosaugos problemų sprendimą.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: - Atlikta aplinkosauginio švietimo būklės Plungės rajone

analizė; - Parengta ir patvirtinta aplinkosauginio švietimo

programa. Prioritetas: Socialinė ir ekonominė infrastruktūra

241

Tikslas: Rajone įgyvendinti aplinkosaugos priemones, užtikrinančias saugią ir švarią aplinką.

Uždavinys: Užtikrinti rajono biologinės įvairovės išsaugojimą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Parengti biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių planą Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

- Priemonės veiklos:

- Naudos gavėjai: Bendruomenė


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių programos rengimas ir jos įgyvendinimas. Projektas vykdomas 2004‐

2010 m. 60 tūkst. Lt; • Plungės rajono biologinės įvairovės inventorizacija (ne ŽNP teritorijoje). Projektas vykdomas 2004‐2007 m. 60 tūkst.

Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybė Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

- Savivaldybė disponuoja informacija apie rajono biologinę įvairovę;

- Nustatytos veiklos, nukreiptos į biologinės įvairovės išsaugojimą, kryptys.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: - Inventorizuotų teritorijų dalis, proc.; - Parengta biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių

programa.

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Modernizuoti rajono kultūros ir sporto institucijų bei paslaugų infrastruktūrą, kuri užtikrintų visuomenės dvasinių ir fizinių poreikių tenkinimą, etninių tradicijų skleidimą Uždavinys: Plėtoti kultūros ir sporto institucijose teikiamų paslaugų įvairovę Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Parama kultūros, poilsio ir pramogų infrastruktūrai plėtoti Priemonės tikslai (trumpas aprašymas):

1. Padaryti prieinamą profesionalųjį meną regiono gyventojams;

2. Ugdyti tikrąjį kultūros žinovą ir vartotoją; 3. užtikrinti visiems visuomenės nariams

galimybę dalyvauti mėgėjų mene; 4. sudaryti galimybę bendruomenės nariams

turiningai leisti laisvalaikį bei tenkinti

Priemonės veiklos: • naujo bibliotekos pastato projekto konkurso

organizavimas; • tarpusavio bendradarbiavimo sutarčių su Lietuvos

nacionaline filharmonija, valstybiniais orkestrais bei teatrais, kitomis koncertinėmis organizacijomis pasirašymas;

• reikalingų statybinių medžiagų įsigijimas;

242

meninius, sportinius poreikius ir interesus; 5. sudaryti reikiamą bazę meno, sporto mėgėjų,

profesionalų bei bibliotekų, kultūros namų darbuotojų veiklai užtikrinti;

6. sudaryti bibliotekoje sąlygas atviros, išsilavinusios, nuolat besimokančios ir žinojimu savo veiklą grindžiančios visuomenės kūrimuisi;

7. padidinti rajono gyventojų dalyvavimą sportinėje veikloje;

8. spręsti jaunimo užimtumo problemą.

• reikiamos įrangos įsigijimas; • kvalifikacijos kėlimas;

Naudos gavėjai: 1. Plungės rajono gyventojai (vaikai, jaunimas,

suaugusieji). 2. Įvairios socialinės grupės, galinčios tenkinti

meninius poreikius. 3. Mokyklų bendruomenės. 4. Meno kolektyvų dalyviai. 5. Kultūros namų, bibliotekų darbuotojai. 6. Įvairių sporto šakų profesionalai ir mėgėjai.

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 14 785 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos lėšos, Valstybės lėšos, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Plungės kultūros namai – bendruomenės mėgėjų meno centras. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 1800 tūkst. Lt; • Plungės rajono kultūros namų renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 820 tūkst. Lt; • Plungės rajono kaimo kultūros namų renovacija. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 1400 tūkst. Lt; • Moderni viešoji biblioteka ‐ informacinės visuomenės plėtros Plungėje garantas (Plungės viešosios bibliotekos naujo

pastato statyba). Projektas vykdomas 2003‐202 m. 4365 tūkst. Lt; • Profesionalaus meno pristatymo ir prieinamumo regione programa. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 900 tūkst. Lt; • Naujo sporto komplekso statybos programa. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 4000 tūkst. Lt; • Auto‐moto sporto komplekso ʺŽemaitijaʺ įrengimo programa. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 1500 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybė, Plungės rajono kultūros namai, Plungės rajono kaimo kultūros namai, Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, visuomeninių organizacijų sąjunga “Žemaitija” Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

243

Priemonės kokybiniai rezultatai: 1. suteiktos galimybės regiono žmonėms vietoje

vartoti tikrąjį kultūros produktą; 2. patenkinti bendruomenės meniniai poreikiai; 3. sudarytos sąlygos meno profesijų žmonėms

dirbti; 4. sukurtos prielaidos gyventojams naudotis

internetu ir per tai ‐ naujomis elektroninėmis paslaugomis, informaciniais ištekliais ir kt;

5. išaugęs interneto vartotojų skaičius rajone; 6. atsiradusi galimybė organizuoti įvairius

renginius, varžybas, Lietuvos Respublikos, Pabaltijo šalių ir Europos čempionatus bei kitus šių techninių šakų renginius;

7. sportinių stovyklų metu keliama sportinė kvalifikacija;

8. padedama neįgaliesiems integruotis į visuomenę;

9. sprendžiama gyventojų (ypač vaikų ir jaunimo) užimtumo problema;

10. socialinės atskirties mažinimas; 11. sukurta palanki darbo aplinka.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1. renovuoti 1 Plungės rajono kultūros namai (renovuoti

stogas, langai, šildymo sistema); 2. renovuoti 14 Plungės rajono kaimo kultūros namų; 3. pastatyta 1 nauja Plungės rajono viešoji biblioteka; 4. pastatytas 1 naujas sporto kompleksas; 5. įrengtas 1 auto‐moto sporto kompleksas; 6. išaugęs elektorinių viešųjų paslaugų procentas; 7. auto‐moto sporto komplekse “Žemaitija” išaugęs darbo

vietų skaičius nuo 7 iki 20.

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Modernizuoti rajono kultūros ir sporto institucijų bei paslaugų infrastruktūrą, kuri užtikrintų visuomenės dvasinių ir fizinių poreikių tenkinimą, etninių tradicijų skleidimą Uždavinys: Pritaikyti rajono istorinį ir kultūrinį paveldą turizmo ir visuomenės reikmėms Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Rajono kultūrinio paveldo išsaugojimo bei plėtros programos ir priemonių plano parengimas ir įgyvendinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas):

1. restauruoti kunigaikščių Oginskių dvaro ansamblį;

2. atgaivinti kultūrines‐švietėjiškas dvaro tradicijas;

3. kunigaikščių Oginskių dvare įkurti regioninį kultūros centrą, kuris

Priemonės veiklos: • reikalingų statybinių medžiagų įsigijimas; • reikiamos įrangos įsigijimas; • kvalifikacijos kėlimas; • informacinės medžiagos paruošimas ir jos platinimas;

244

reprezentuotų Žemaitijos regiono kultūrines bei dvasines vertybes;

4. skatinti regiono žmonių verslumą; 5. kaupti ir skleisti regiono kultūrines

vertybes bei informaciją; 6. sudaryti galimybę konferencijų,

seminarų, mokymų organizavimui vietos mokslo ir verslo žmonėms;

7. užtikrinti turistų ir vietos gyventojų meninių poreikių tenkinimą.

Naudos gavėjai: 1. Lietuvos ir užsienio turistai. 2. Plungės rajono bendruomenė. 3. Muziejai. 4. Regiono turistinės ir verslo firmos. 5. Regiono meno ir kultūros žmonės.

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 25 700 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos lėšos, Valstybės lėšos, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Kunigaikščių Oginskių dvaro ansamblis ‐ Žemaitijos regiono kultūros centras. Projektas vykdomas 2004‐2009 m.

25000 tūkst. Lt; • Bendruomenės namai ‐ informacijos ir turizmo centras. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 700 tūkst. Lt;

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Žemaičių dailės muziejus, Žemaitijos regiono kultūros centras, Plungės rajono savivaldybė, Plungės rajono kultūros namai Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

245

Priemonės kokybiniai rezultatai: 1. atkurtas unikalus kunigaikščių Oginskių dvaro

ansamblis; 2. pagerėjusi socialinė bei verslo aplinka;

atsiradusios didesnės galimybės taikyti pažangias informacines ir mokymo technologijas;

3. pagerėjęs Plungės miesto įvaizdis; 4. sukurta kokybiškai nauja erdvė rekreacijos

poreikių tenkinimui; 5. pagerėjusi Plungės miesto ekologinė situacija; 6. sudarytos sąlygos turistams ir svečiams

turiningai leisti laisvalaikį; 7. formuojama nauja turizmo paslaugų

infrastruktūra; 8. pagerėjusi turizmo informacijos sklaida.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1. padidėjęs turistų ir lankytojų skaičius; 2. padidėjęs turizmo paslaugas teikiančių įmonių skaičius,

išaugusios šių įmonių pajamos; 3. padidėjusios Plungės rajono biudžeto pajamos; 4. sumažėjęs nedarbo lygis Plungės rajone; 5. sutvarkytas 56 h parkas su 7 tvenkiniais; 6. įsteigtas 100 vietų viešbutis dešiniojoje kunigaikščių

Oginskių rūmų oficinoje; 7. atsiradusios naujos veiklos rūšys, ypač jaunimui,

neįgaliesiems.

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Modernizuoti rajono kultūros ir sporto institucijų bei paslaugų infrastruktūrą, kuri užtikrintų visuomenės dvasinių ir fizinių poreikių tenkinimą, etninių tradicijų skleidimą Uždavinys: Ugdyti vietos bendruomenės visuomeninį aktyvumą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Parama meno kolektyvų bei sporto organizacijų iniciatyvoms Priemonės tikslai (trumpas aprašymas):

1. sukurti universalų scenos menų, praktinės ir teorinės veiklos centrą, kur būtų kaupiama ir skleidžiama informacija ir mokymas;

2. teatro meno pagalba skatinti asmenybės raišką, sugebėjimus bendrauti ir dirbti grupėje, lavinti meninį skonį ir formuoti aktyvų teatro žiūrovą;

3. suteikti svarbą mėgėjų menui (išskirtinai tetaro todėl, kad jis apima visus kitus menus) kaip vienam svarbiausių bendruomenės narių užimtumo faktoriui.

Priemonės veiklos: • patalpų renovacija; • įrangos įsigijimas; • sukurta teatro infrastruktūra, kuri gerina vietinę gyvenimo

kokybę; • informacinės medžiagos paruošimas ir jos platinimas.

246

Naudos gavėjai:

1. Rajono bendruomenė. 2. Švietimo darbuotojai. 3. Visuomeninės, nevyriausybinės

organizacijos.

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 800 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos lėšos, Valstybės lėšos, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Savarankiško savivaldybės teatro sukūrimas ir teatrinių tradicijų sklaida regione. Projektas vykdomas 2003‐2010 m.

800 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybė, Plungės rajono kultūros namai Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

1. formuojasi naujas rajono įvaizdis, kaip rajono, turinčio profesionalių meno įstaigų tinklą;

2. atsiranda plačios galimybės bendruomenės nariams susipažinti su teatro menu, plėsti savo akiratį, meniškai tobulėti, leisti laisvalaikį;

3. patenkinti meniniai bendruomenės poreikiai; 4. pakeltas rajono prestižas.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1. atsirastų dar viena universali įstaiga, kuri papildytų

laisvalaikio praleidimo ir švietimo įstaigų tinklą, o jos bazėje būtų galima rengti konferencijas, socialinės integracijos programas ir t.t.;

2. įkurtos naujos darbo vietos.

Prioritetas: Socialinė‐ekonominė infrastruktūra Tikslas: Modernizuoti rajono kultūros ir sporto institucijų bei paslaugų infrastruktūrą, kuri užtikrintų visuomenės dvasinių ir fizinių poreikių tenkinimą, etninių tradicijų skleidimą Uždavinys: Skleisti šalyje ir užsienyje informaciją apie Žemaitijos istoriją bei kultūrą Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Žemaitijos istorijos ir kultūros populiarinimo programų rengimas ir įgyvendinimas Priemonės tikslai (trumpas aprašymas):

1. rūpintis bendruomenės narių meninių poreikių tenkinimu ir krašto tradicijų bei papročių tęstinumu;

2. skatinti teatro, tautinio šokio, pučiamųjų ir folkloro meno kolektyvų

Priemonės veiklos: • įvairių plenerų, konkursų, parodų rengimas; • tarptautinės teatrų laboratorijos, tarptautinių orkestrų,

folkloro ir tautinio šokio festivalių organizavimas; • kvalifikacijos kėlimas; • informacinės medžiagos paruošimas ir jos platinimas.

247

gyvybingumą ir šių žanrų tradicinių renginių sklaidą;

3. pritraukti į Plungę kuo daugiau užsienio turistų ir įvairių meno kolektyvų;

4. skleisti kultūrines tradicijas Lietuvoje ir pasaulyje;

5. skatinti tautodailininkų ir amatininkų veiklą;

6. sudaryti galimybę jaunimui naudotis etnovertybių fondu.

Naudos gavėjai: 1. Bendruomenės nariai. 2. Įvairios privačios įmonės, užsiimančios

maitinimo, nakvynės, transporto paslaugų teikimu.

3. Amatininkai, tautodailininkai, gamybininkai, įvairių pramogų organizatoriai, galėsiantys dalyvauti įvairiuose projektuose.

4. Švietimo įstaigos.


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Etnokultūros ir tautodailės populiarinimo programa. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 630 tūkst. Lt; • Krašto kultūrinių tradicijų plėtros ir tarptautinių kultūrinių mainų programa. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 1890

tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono kultūros namai Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

248

Priemonės kokybiniai rezultatai: 1. Plungės miestas pristatomas Lietuvoje,

pasaulyje kaip unikalus savo kultūrinėmis tradicijomis ir papročiais miestas;

2. užtikrintos kultūros tradicijos ir jų tęstinumas; 3. atsiranda galimybė jaunimui švietimo procese

susipažinti su autentiška tautos kūryba; 4. patenkinti bendruomenės meniniai poreikiai; 5. sudarytos galimybės tautodailininkams ir

amatininkams kurti ir užsidirbti iš savo kūrybos;

6. atsiranda galimybė užrašyti ir fiksuoti nematerialųjį paveldą;

7. tarptautinių kultūrinių ryšių pagalba plečiasi rajono tarptautinis bendradarbiavimas verslo, pramonės, švietimo ir kitose srityse.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 1. didėja informacinės medžiagos fondas; 2. įkurtas modernus, vietos gyventojams laisvai prieinamas

etnokultūros fondas.

Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra Tikslas: Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos efektyvumą. Uždavinys: Tobulinti ir integruoti į Vakarų Lietuvos tinklą rajono transporto infrastruktūrą.

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Valstybinės reikšmės magistralinių kelių rekonstravimas

Priemonės tikslai: • Priartinti kelių techninį lygį prie ES tarptautinių

standartų

Priemonės veiklos: • Automobilių kelių tvarkymas

Naudos gavėjai: Krovinių vežėjai, gyventojai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis:17640 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: ES Sanglaudos fondas, Valstybės biudžetas (LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansai )

Numatomi projektai: • Magistralinio kelio Šiauliai‐Palanga rekonstravimas (28,01 km). Projektas vykdomas 2006‐2010 m. 28010 tūkst. Lt

249

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Lietuvos automobilių kelių direkcija

Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais:

Priemonės kokybiniai rezultatai: pagerės eismo saugumas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 28,01 km kelio atitinkančio ES reikalavimus Sumažės krovinių transportavimo kaštai,

250

Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra

Prioritetas:Socialinė – ekonominė infrastruktūra Tikslas: Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos os efektyvumą. Uždavinys: Tobulinti ir integruoti į Vakarų Lietuvos tinklą rajono transporto infrastruktūrą.

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Valstybinės reikšmės krašto kelių dangų tobulinimas


standartų



Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 25030 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: ES Sanglaudos fondas, Valstybės biudžetas (LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansai )

Numatomi projektai: • Krašto kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė rekonstravimas, dangų atstatymas arba tvirtinimas (14,42 km). Projektas

vykdomas 2003‐2010 m. 11260 tūkst. Lt; • Krašto kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė rekonstravimas, dangų atstatymas arba tvirtinimas (25,63 km). Projektas

vykdomas 2006‐2010 m. 6380 tūkst. Lt; • Krašto kelio Skuodas ‐ Plungė dangų atstatymas arba stiprinimas (9,40 km ). Projektas vykdomas 2006‐2010 m. 1990

tūkst. Lt; • Krašto kelio Plungė ‐ Vėžaičiai dangų atstatymas arba stiprinimas (19,37 km ). Projektas vykdomas 2006‐2010 m.

5400 tūkst. Lt; Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Lietuvos automobilių kelių direkcija


Priemonės kokybiniai rezultatai: Pagerės eismo saugumas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 68,82 km kelio atitinkančio ES reikalavimus Sumažės krovinių transportavimo kaštai

251

Tikslas: Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos efektyvumą. Uždavinys: Plėtoti rajono kelių kokybę.

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Geležinkelio privažiuojamųjų kelių rekonstrukcija


standartų • Didinti regiono investicinį patrauklumą

Priemonės veiklos: • Privažiuojamųjų kelių rekonstravimas

Naudos gavėjai: UAB “Saprega”, krovinių vežėjai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 290tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: Valstybės biudžetas (LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansai ), privačios lėšos

Numatomi projektai: • Plungės miesto geležinkelio privažiuojamųjų kelių rekonstravimas. Projektas vykdomas 2004‐2005 m. 290 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybės ūkio skyrius


Priemonės kokybiniai rezultatai: Pagerės eismo sąlygos ir saugumas


Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra Tikslas: Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos efektyvumą. Uždavinys: Plėtoti rajono kelių kokybę.

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Asfaltinės dangos įrengimas valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose

Priemonės tikslai: Priemonės veiklos:

252

• Priartinti kelių techninį lygį prie ES tarptautinių standartų

• Automobilių kelių tvarkymas


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 7610 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: ES Sanglaudos fondas, Valstybės biudžetas (LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansai )

Numatomi projektai: • Kelias Salantai ‐ Plateliai ‐ Alsėdžiai ( iš viso 0,5 km ). Projektas vykdomas 2004 m. 210 tūkst. Lt; • Kelias Kuliai ‐ Šiemuliai ‐ Gaudučiai ( Šiemuliai ) ( iš viso 1,0 km ). Projektas vykdomas 2005 m. 400 tūkst. Lt; • Kelias Mardosai ‐ Čiuželiai ( Karklėnai ) ( iš viso 3,0 km ). Projektas vykdomas 2006 m. 1200 tūkst. Lt; • Kelias Žemaičių Kalvarija ‐ Gegrėnai ‐ Medsėdžiai ( Ž .Kalvarija ) ( iš viso 1,0 km ). Projektas vykdomas 2007 m. 400

tūkst. Lt; • Kelias Telšiai ‐ Lieplaukė ‐ Plungė ( Plungė ) ( iš viso 2,0 km ). Projektas vykdomas 2008 m. 800 tūkst. Lt; • Kelias Plungė ‐ Medingėnai ( iš viso 11,5 km ). Projektas vykdomas 2007‐2010 m. 4600 tūkst. Lt;

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Lietuvos automobilių kelių direkcija


Priemonės kokybiniai rezultatai: pagerės eismo saugumas


Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra Tikslas: Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos efektyvumą. Uždavinys: Plėtoti rajono kelių kokybę.

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Asfaltinės dangos įrengimas vietinės reikšmės keliuose ( iš viso 11,1 km )


standartų


253


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 4440 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: ES Regionų plėtros fondas, Valstybės biudžetas (LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansai )

Numatomi projektai: • Kelias Žlibinai ‐ Kontaučiai ( iš viso 4,5 km ). Projektas vykdomas 2004 m. 1800 tūkst. Lt; • Kelias Žemaičių Kalvarija ‐ Šarnelė ( iš viso 4,4 km ). Projektas vykdomas 2006 m. 1760 tūkst. Lt; • Kelias Žemaičių Kalvarija – Užbradumė ( iš viso 2,0 km ). Projektas vykdomas 2007 m. 800 tūkst. Lt; • Kelias Nr. 39 Stalgėnų seniūnijoje ( iš viso 0,2 km ). Projektas vykdomas 2005 m. 80 tūkst. Lt.

Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybė




Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra Tikslas: Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos os efektyvumą. Uždavinys: Mažinti susisiekimo sistemos neigiamą poveikį aplinkai.

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Asfaltinės dangos įrengimas keliuose į lankomiausius turizmo objektus ( iš viso 38,0 km )


standartų


Naudos gavėjai: Turistai, gyventojai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 15267 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: ES Regionų plėtros fondas, Valstybės biudžetas (LR kelių

254

priežiūros ir plėtros programos finansai )

Numatomi projektai: • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Medsėdžiai ‐ Visvainiai ( iš viso 1,6 km ). Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 640

tūkst. Lt; • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Mikytai ‐ Barstyčiai ( iš viso 5,0 km ). Projektas vykdomas 2003‐2008 m. 2000

tūkst. Lt; • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Beržoras ‐ Vydeikiai ( iš viso 7,0 km ). Projektas vykdomas 2003‐2008 m. 2800

tūkst. Lt; • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Visvainiai ‐ ‐Mykitai ( iš viso 4,4 km ). Projektas vykdomas 2003‐2008 m. 1760

tūkst. Lt; • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Šarnelė ‐ Barstyčiai ( iš viso 4,0 km ). Projektas vykdomas 2003‐2008 m. 1600

tūkst. Lt; • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Plokščiai ‐ Plokštinė ( iš viso 5,09 km ). Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 2000

tūkst. Lt; • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Ž.Kalvarija ‐ Gegrėnai ( iš viso 2,5 km ). Projektas vykdomas 2008‐2010 m. 1050

tūkst. Lt; • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Gegrėnai ‐ Visvainiai ( iš viso 2,0 km ). Projektas vykdomas 2008‐2010 m. 785

tūkst. Lt; • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Paežerės Rūdaičiai ‐ Platakiai ( iš viso 3,2 km ). Projektas vykdomas 2007‐2010

m. 1316 tūkst. Lt; • Žemaitijos nacionalinio parko kelias Plokščiai ‐ Pauošniai ( iš viso 3,2 km ). Projektas vykdomas 2007‐2010 m. 1316

tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Žemaitijos nacionalinis parkas


Priemonės kokybiniai rezultatai: Pagerės ekologinė būklė bei eismo saugumas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 38 km kelio atitinkančio ES reikalavimus; Padidės turistų srautai

Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra

255

Tikslas: Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos efektyvumą. Uždavinys: Mažinti susisiekimo sistemos neigiamą poveikį aplinkai.

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Plungės miesto gatvių infrastruktūros plėtra

Priemonės tikslai: • Priartinti Plungės miesto gatvių techninį lygį

prie ES tarptautinių standartų

Priemonės veiklos: • Miesto gatvių dangos taisymas


Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 6600 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: Valstybės biudžetas (LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansai )

Numatomi projektai: • Plungės miesto gatvių tvarkymas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 6600 tūkst. Lt.



Priemonės kokybiniai rezultatai: pagerės eismo saugumas gatvės atitinkančios ES reikalavimus

Priemonės kiekybiniai rezultatai: Padidės turistų srautai, sumažės krovinių transportavimo kaštai

Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra Tikslas: Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos efektyvumą. Uždavinys: Mažinti susisiekimo sistemos neigiamą poveikį aplinkai.

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Plungės rajono miestelių ir kaimų gatvių infrastruktūros plėtra

Priemonės tikslai: • Priartinti Plungės rajono miestelių ir kaimų

Priemonės veiklos: • Miestelių ir kaimų gatvės

256

gatvių techninį lygį prie ES tarptautinių standartų

Naudos gavėjai: Miestelių ir kaimų gyventojai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 8580 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: ES Regionų plėtros fondas, Valstybės biudžetas (LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansai

Numatomi projektai: • Miestelių ir kaimų gatvių tvarkymas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 4460 tūkst. Lt; • Babrungo gyvenvietės gatvių asfaltavimo darbai. Projektas vykdomas 2004‐2010 m. 3680 tūkst. Lt; • Varkalių gyvenvietės Tvenkinio g.( iš viso 0,9 km ). Projektas vykdomas 2005‐2006 m. 360 tūkst. Lt; • Kulių gyvenvietės Paupio g. ( iš viso 0,2 km ). Projektas vykdomas 2004 m. 80 tūkst. Lt.



Priemonės kokybiniai rezultatai: pagerės gyventojų gyvenimo kokybė gatvės atitinkančios ES reikalavimus



Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Geležinkelio infrastruktūros plėtra

Priemonės tikslai: • Priartinti geležinkelių pervažų techninį lygį prie

ES tarptautinių standartų

Priemonės veiklos: • Miesto geležinkelio pervažos tvarkymas

Naudos gavėjai: Krovinių vežėjai ir gyventojai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 11150 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai:

257

ES Regionų plėtros fondas, Valstybės biudžetas (LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansai

Numatomi projektai: • Plungės m. Dariaus ir Girėno g. geležinkelio pervažos prieš projektinė studija. Projektas vykdomas 2003 m. 150

tūkst. Lt; • Plungės m. Dariaus ir Girėno g. geležinkelio pervažos rekonstrukcija. Projektas vykdomas 2005‐2006 m. 11000 tūkst.

Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Lietuvos automobilių kelių direkcija, Plungės rajono savivaldybė


Priemonės kokybiniai rezultatai: Geležinkelio pervažos atitinkančios ES reikalavimus pagerės gyventojų gyvenimo kokybė



Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo kūrimas

Priemonės tikslai: • Padidinti regiono turistinį patrauklumą; • Mažinti transporto priemonių poveikį gamtai

Priemonės veiklos: • Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimas ir tiesimas

Naudos gavėjai: Turistai, gyventojai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 3389 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: ES Regionų plėtros fondas, Valstybės biudžetas (LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansai )

258

Numatomi projektai: • Pėsčiųjų ir dviratininkų tako įrengimas rajoninio kelio Plungė ‐ Godinga dešinėje pusėje (iš viso 0,95 km ). Projektas

vykdomas 2005 m. 250 tūkst. Lt. • Pėsčiųjų ir dviratininkų tako įrengimas rajoniniame kelyje Puošniai ‐ Plateliai tarp Beržoro ir Platelių gyvenvietės.

Projektas vykdomas 2003‐2004 m. 211 tūkst. Lt. • Rajoninio kelio Beržoras ‐ Plokščiai pritaikymas dviračių turizmui. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 658 tūkst. Lt. • Rajoninio kelio Plateliai ‐ Paežerės Rūdaičiai pritaikymas dviračių turizmui. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 1649

tūkst. Lt. • Vietinės reikšmės kelio Paplatelė ‐ Paežerės Rūdaičiai pritaikymas dviračių turizmui. Projektas vykdomas 2003‐2005

m. 621 tūkst. Lt. Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Lietuvos automobilių kelių direkcija, Žemaitijos nacionalinis parkas



Priemonės kiekybiniai rezultatai: 14,55 km pėsčiųjų ir dviračių takų; padidės turistų srautai

Prioritetas: Socialinė – ekonominė infrastruktūra Tikslas: Regiono poreikiams pritaikyti transporto infrastruktūrą bei padidinti šios sferos efektyvumą. Uždavinys: Išlaikyti ir plėtoti rajono viešąjį transportą.

Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Rajono viešojo transporto plėtra

Priemonės tikslai: • Atnaujinti susidėvėjusį autobusų parką • Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai

Priemonės veiklos: • Senų autobusų remontas • Naujų autobusų pirkimas

Naudos gavėjai: Plungės rajono gyventojai

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 900 tūkst.lt Finansavimo šaltiniai: Savivaldybės biudžetas

259

Numatomi projektai: • Autobusų parko atnaujinimas. Projektas vykdomas 2003‐2010 m. 900 tūkst.Lt.


Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

Priemonės kokybiniai rezultatai: Pagerės keleivių pervežimas

Priemonės kiekybiniai rezultatai: 9 nauji autobusai

Prioritetas: Socialinė ‐ ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti šilumos energijos naudojimo efektyvumą. Uždavinys: Renovuoti ir modernizuoti rajono šilumos ūkį: šilumos tinklus bei namų šilumos mazgus. Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Šilumos ūkio infrastruktūros plėtra Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Kuro panaudojimo ekonomija. • Šilumos nuostolių mažinimas.

Priemonės veiklos: • Katilinių automatizacija. • Šilumos tinklų renovacija naujos technologijos vamzdynais.

Naudos gavėjai: SP UAB “Plungės šilumos tinklai”; Plungės rajono gyventojai bei ūkiniai subjektai.

Preliminari priemonės veiklos finansinė apimtis: 10000 tūkst. Lt Finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos lėšos, Valstybės lėšos Savivaldybės lėšos

Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • SP UAB “Plungės šilumos tinklai” vamzdynų, katilinių, gyvenamųjų namų šilumos punktų modernizavimas ir

efektyvumo didinimas. Projektas vykdomas 2003‐2006 m. 10000 tūkst. Lt Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: SP UAB ʺPlungės šilumos tinklaiʺ Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais

260

Priemonės kokybiniai rezultatai: sumažėję šilumos energijos nuostoliai; sumažėję neapskaitytos šilumos energijos nuostoliai; sumažėjusios kuro sąnaudos.

Priemonės kiekybiniai rezultatai: sumontuotas kogeneracinis DEUDZ firmos 350 kW galingumo įrenginys.

Prioritetas: Socialinė ‐ ekonominė infrastruktūra Tikslas: Padidinti šilumos energijos naudojimo efektyvumą. Uždavinys: Efektyvaus energijos naudojimo plėtra Priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas: Energijos naudojimo efektyvumo plėtra, vietiniai ir atsinaujinantys energijos šaltiniai Priemonės tikslai (trumpas aprašymas)

• Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo užtikrinimas;

• Atmosferos taršos rajone mažinimas; • Naujų darbo vietų sukūrimas.

Priemonės veiklos: • Energijos efektyvaus vartojimo pastatuose projektų

įgyvendinimas; • Atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių naudojimo

priemonių diegimas. Naudos gavėjai: Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos visuomeninės ‐ administracinės įstaigos; energijos efektyvumo paslaugų teikėjai; Plungės rajono gyventojai bei ūkiniai subjektai.


Numatomi projektai (trumpi projektų aprašymai): • Atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių panaudojimo bandomieji projektai. Projektai vykdomi 2003‐2010 m.

1050 tūkst. Lt Numatoma priemonės įgyvendinimo institucija: Plungės rajono savivaldybė, Lietuvos energijos taupymo priemonių diegimo specialiosios programos administracija, ūkio subjektai. Priemonės veiklų rezultatai, įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais rezultatais Priemonės kokybiniai rezultatai:

Priemonės kiekybiniai rezultatai: sutaupyti apie 20‐30 % dabar suvartojamų energijos išteklių

261

262

10 priedas. Monitoringo rodikliai 1. GAMYBINIS SEKTORIUS IR PASLAUGOS

Poveikio sritys Pasekmė Rezultatas Poveikis

Parama pramonės įmonėms Investicijos į fizinį kapitalą (gamyklos ir įranga, valstybės pagalbos priemonių bendras finansavimas)

Stambių įmonių, gaunančių finansinę paramą, skaičius

Tiesioginės privačios investicijos finansiškai remiamose įmonėse (investicijų suma LT ir dalis , proc.)

Sukonstruotos / atnaujintos grindys (m2)

Darbo vietos, sukurtos ar išsaugotos po 2 metų (skaičius ir dalis, proc.)

Įmonių, gavusių finansinę paramą, apyvartos prieaugis po dviejų metų (proc.)

Aplinkosaugos technologijos, ekologiškos, energiją taupančios technologijos (geresnės / taupesnės gamtinių išteklių naudojimo technologijos)

Remtų aplinkosaugos auditų skaičius

Įmonių, gaunančių ekspertų konsultacijas aplinkosaugos klausimais, skaičius

Įmonių, gaunančių finansinę paramą diegiant aplinkosaugos technologijas bei vystant eko-produkciją, skaičius

Imlių įmonių, naujai įsikūrusių aplinkosaugos sektoriuje, skaičius

Įmonių , proc., turinčių teisę suteikti aplinkosaugos normų laikymosi pažymėjimus

Aplinkosaugos sektoriaus įmonių, gavusių paramą, apyvartos prieaugis 2 metų laikotarpyje

Naujai pateiktų produktų / technologijų skaičius

Aplinkosaugos įtaka įmonių veikloje užterštumo mažinimo atžvilgiu (CO2, NOx, ir pan. , proc.)

Įmonių konsultavimo paslaugos (įskaitant internacionalizaciją, eksportavimą ir aplinkosaugos tvarkymą, technologijų įsigijimą)

Gavusių paramą įmonių skaičius

Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius

Įmonių, tampančių naujais eksportuotojais skaičius

Įmonių, eksportuojančių į naujas rinkas, skaičius

Patenkintų suteiktomis paslaugomis įmonių dalis, proc.

įmonių, gavusių paramą, eksporto apimtis, proc. apyvartoje po 18 mėnesių

Sukurtos pridėtinės vertės augimas po 18 mėn.


Paslaugos tarpininkams Įmonių skaičius, Dalis darbuotojų, turinčių Darbo vietos, sukurtos ar

263

Poveikio sritys Pasekmė Rezultatas Poveikis (sveikata ir saugumas, rūpinimasis pavaldiniais)

gaunančių finansinę paramą

Vaikų lopšelių skaičius, gaunančių finansinę paramą

galimybę pasinaudoti teikiamomis paslaugomis

Klientų pasitenkinimo lygis (vyrai/moterys), proc.

išsaugotos po 2 metų (skaičius ir dalis, proc.)

Finansavimas Garantinių fondų, gaunančių finansinę paramą, skaičius / apimtis

Lizingo programų, gaunančių finansinę paramą, skaičius

Įmonių, patenkintų suteikta finansine parama, skaičius

Darbo vietos, sukurtos ar išsaugotos po 2 metų (skaičius ir dalis , proc.)

Parama smulkioms įmonėms, amatų sektoriui Investicijos į fizinį kapitalą Įmonių, gaunančių

paramą, skaičius (dar galima skirstyti į vyrų/moterų vadovaujamas įmones, jei yra toks tikslas);

Skaičius naujų SVĮ, gaunančių finansinę paramą

Pardavimų apimties pasikeitimas;

Tiesioginės privačios investicijos finansiškai remiamose firmose ( dalis nuo bendrų investicijų, proc.)

Išlikusių versle po 18 mėnesių įmonių dalis, , proc.

Bendros/grynosios darbo vietos, sukurtos ar išsaugotos po 2 metų (skaičius ir dalis nuo visų darbo vietų)

Firmų apyvartos padidėjimas

Ekologiškos, energiją taupančios technologijos

Firmų gaunančių finansinę paramą aplinkosauginių technologijų įdiegimui ar ekologiškų produktų vystymui, dalis

Skaičius SVĮ, gaunančių konsultacijas iš aplinkosaugos ekspertų

Paramą gaunančių naujų firmų skaičius, dirbančių aplinkosaugos srityje

Dalis firmų, gavusių kokybės sertifikatus dėl aplinkosaugos normų;

Energijos kaštų įmonėje sumažėjimas, , proc.

Aplinkosaugos sektoriuje remiamų firmų apyvarta po 2 metų

Naujų produktų/ procesų skaičius

Ekologiškų produktų pardavimų apimties augimas (procentais)


Firmų veiklos įtaka aplinkos užterštumui (CO2,

264

Poveikio sritys Pasekmė Rezultatas Poveikis NOx ir kt. emisijos sumažėjimas, , proc.)

Verslo konsultacinės paslaugos (informacija, verslo planavimas, konsultacinės paslaugos, technologijų įsigijimas ir t.t.)

Skaičius SVĮ, gaunančių konsultacines paslaugas

Skaičius SVĮ, eksportuojančių į naujas rinkas

Eksporto lyginamoji dalis remiamų SVĮ apyvartoje po 18 mėn.



Fizinės verslo paslaugos (verslo centrai, verslo inkubatoriai, stimuliavimo, rėmimo paslaugos, konferencijos)

Rėmimui skirti pramoniniai plotai, ha;

Skaičius projektų, gaunančių finansinę paramą

Tiesioginės privačios investicijos finansiškai remiamose firmose (bendra apimtimi ir dalimi (proc.) nuo bendrų investicijų)



Finansavimas Rizikos ir pradinio kapitalo fondų, gaunančių finansinę paramą, skaičius / apimtis

Garantinių fondų, gaunančių finansinę paramą, skaičius / apimtis

Lizingo programų, gaunančių finansinę paramą, skaičius

Naujai įsteigtų / vystomų įmonių skaičius (dar galima skirstyti į vyrų/moterų vadovaujamas įmones, jei yra toks tikslas);

SVĮ, patenkintų suteiktomis lėšomis, skaičius (dar galima skirstyti į vyrų/moterų vadovaujamas įmones, jei yra toks tikslas);

Bendros/grynosios darbo vietos, sukurtos ar išsaugotos po 2 metų (skaičius ir dalis nuo visų darbo vietų).

Parama socialinei ekonomikai (pagalba pavaldiniams, sveikata ir saugumas, kultūrinis aktyvumas)

Organizacijų ir projektų, gaunančių finansinę paramą, skaičius

Visuomeninių organizacijų skaičius, gavusių pritarimą jų

, proc. remiamų organizacijų, esančių neturtinguose miesto rajonuose arba kurių nariai gyvena neturtinguose rajonose

Palūkanų normos vidurkis, procentais pateiktas

Aktyvių suaugusiųjų (vyrų/moterų) skaičius remiamose visuomeninėse organizacijose po vienerių metų

Aktyvių suaugusiųjų (vyrų/moterų, proc.)

265

Poveikio sritys Pasekmė Rezultatas Poveikis parengtiems projektams

standartiniame prekybos rodiklyje

remiamose visuomeninėse organizacijose

Vietinių gyventojų (vyrų/moterų), pasinaudojusių konsultacijomis skolų bei kitais klausimais, skaičius vienerių metų laikotarpyje po pirmųjų metų

Vartotojų dalis sėkmingai grąžinusių skolas po vienerių/trejų metų

Turizmas Fizinės investicijos (informacijos centrai, turistų apgyvendinimo įstaigos)

Pastatytų/ rekonstruotų viešbučių skaičius

Pastatytų/ rekonstruotų pramogų centrų skaičius

Įkurtos turizmo įmonės

Suteiktų nakvynių skaičius per metus remiamose įmonėse (po 1 metų)

Patenkintų klientų dalis

(proc.)

Per metus sukurta pridėtinė vertė (proc.)

Darbo vietos, sukurtos

ar išsaugotos po 2 metų (skaičius ir dalis nuo visų darbo vietų)

Nefizinės investicijos (paslaugų turistams, sporto, kultūros ir laisvalaikio paslaugų plėtojimas ir teikimas)

Skaičius ūkio subjektų, gaunančių finansinę paramą.

Skaičius renginių, gaunančių finansinę paramą.

Vidutinės nakvynės išlaidos (Lt/ žmogui).

Vidutinis lankytojų

skaičius per dieną.

Lankytojų skaičius per metus remiamose įmonėse.

Sukurta pridėtinė vertė

(proc.). Darbo vietos, sukurtos

ar išsaugotos po 2 metų (skaičius ir dalis, proc.).

Fizinės paslaugos turizmo industrijai (įskaitant rėmimo veiklą, informacinius tinklus, konferencijas ir prekybines muges)

Organizuotų konferencijų/parodų skaičius

Lyginamoji dalis konferencijų/parodų, susijusių su vietine ekonomine veikla.

Patenkintų paramos gavėjų

lyginamoji dalis (proc.).

Skaičius firmų, besinaudojančių rėmimo centro paslaugomis po 1 metų.

Profesinis mokymas Suteiktos Dalis kursų lankytojų,

266

Poveikio sritys Pasekmė Rezultatas Poveikis mokymo apimtys (valandos; kursų dalyviai)

sėkmingai baigusių kursus

Tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros infrastruktūra

Suteiktas plotas, m2

Pastatytų/ atnaujintų kabinetų plotas (m2)

Sukurtų paslaugų skaičius

Sukurtų mokslinio tyrimo darbo vietų skaičius (vyrų/moterų);

Skaičius SVĮ, galinčių naudotis bendromis paslaugomis

Per metus inkubatoriuje įkurtų įmonių skaičius (po 1 metų)

Per metus inkubatoriuje įkurtų aukštų technologijų mažų įmonių skaičius (po 1 metų);

Bendros/grynosios darbo vietos, sukurtos ar išsaugotos po 2 metų (skaičius ir dalis nuo visų darbo vietų).

Kaimo vietovių plėtra Kaimo vietovių renovacija ir plėtra; kaimo paveldo apsauga ir išsaugojimas

Atnaujintų kaimo skverų / kelių skaičius m2

Atnaujintų pastatų skaičius

Projektų, gaunančių finansinę paramą skaičius

Gyventojų, gyvenančių atgaivintų teritorijų apylinkėse (mažiau nei 1 km spinduliu) skaičius

Įmonių / parduotuvių, esančių teritorijose, gaunančiose paramą, skaičius


Gyventojų, planuojančių pasilikti vietovėse artimiausius penkis metus, dalis

Infrastruktūros, susietos su žemės ūkio vystymu, plėtra

Projektų, kuriems suteikta parama, skaičius

Žuvininkystė Žuvies produkcijos perdirbimas, rinkodara ir reklama

Perdirbtos produkcijos kiekis tonomis per metus

Perdirbimo produktyvumo prieaugis (proc.)


Darbuotojų sukurta pridėtinė vertė po dviejų metų

2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

Poveikio sritys Pasekmė Rezultatas Poveikis

267

Poveikio sritys Pasekmė Rezultatas Poveikis Darbo rinkos politika Parama visuomenei (Mokymai, konsultacijos ir patarimai, užimtumo didinimas, bendros priemonės…) Parama socialinei santvarkai ir sistemai: (Mokytojams skirti mokymai– konsultacijos,…)

Naudos gavėjų skaičius

Pasiūlytų darbo vietų skaičius

Apmokytų žmonių skaičius

Projektų skaičius

Įdarbintųjų skaičius (, proc.)

Bedarbių, pasinaudojusių papildomomis konsultacijomis, dalis

Tikslinės grupės aprėpimo padidėjimas (, proc.)

Įdarbintųjų skaičius po vienerių metų

Tikslinės grupės bedarbystės sumažėjimas (, proc.)


Visuomenės įtraukimas Parama visuomenei (integracijos kryptis, bendros priemonės, konkrečios mokymo priemonės,..) Parama socialinei santvarkai ir sistemai (visuomenės vaidmuo, informacija, vietos iniciatyvos užimtumui didinti,…)


Vietos iniciatyvos projektų skaičius

Projektų skaičius

Įgyta didesnė darbo patirtis (vidurkis/naudos gavėjas)

Įgyta aukštesnė kvalifikacija (Naudos gavėjų, įgijusių diplomus ar pažymėjimus, skaičius)

Naudos gavėjų pasitenkinimo lygis (, proc.)

Socialinių-ekonominių partnerių asociacijų, teritorinių susitarimų rėmuose, skaičius



Tikslinės grupės bedarbystės sumažėjimas (, proc.)

Asociacijų palaikymas (pasibaigus paramai, po 2 metų vis dar egzistuojančių asociacijų , proc.)

Švietimo ir profesinio mokymo plėtra (asmenys, įmonės) Parama socialinei santvarkai ir sistemai

Vietovių skaičius, kur


Mokinių, anksti paliekančių mokyklą,

268

Poveikio sritys Pasekmė Rezultatas Poveikis (Progreso kryptis mokiniams, anksti paliekantiems mokyklą, suaugusieji neturintys aukštojo išsilavinimo, dėstytojų mokymai ir kt.)

įgyvendinti mokymai (valandos, dienos)

Projektų skaičius Dėstytojų /

konsultantų, pakėlusių savo kvalifikacijos lygį, skaičius

mažėjimas (, proc.) Padidėjęs tikslinės grupės

kvalifikacijos lygis (proc.)

Darbo jėgos lankstumas, verslininkų veikla, inovacijų, informacijos ir komunikacijų technologijos Parama asmenims, įmonėms

Darbuotojų mokymo programose skaičius (tipas, trukmė)

SVĮ, pasiekusių tikslą, gauti finansinę paramą mokymams, skaičius (dydis, tipas, trukmė)


Padidėjęs SVĮ mokymų biudžetas (proc.)

Naudos gavėjų (asmenų), pradėjusių savo verslą, skaičius po dviejų metų (Vyrai / moterys)

Pridėtinės vertės augimas po 18 mėn.;

Darbuotojų našumo padidėjimas, dėl išaugusio įgūdžių lygio (apyvartos prieaugis , proc./ 1 darbuotojui)


Teigiami pokyčiai darbo rinkoje moterų atžvilgiu Parama asmenims (galimybė moterims kilti karjeros laiptais, verslininkystė tarp moterų,…)


Suteiktų dotacijų/paskolų kiekis

Įdarbintųjų skaičius (proc.)

Darbo rinkoje išaugęs moterų aktyvumas (, proc.)

Išaugęs įdarbintų moterų skaičius po vienerių metų

Po 2 metų išaugęs

269

Poveikio sritys Pasekmė Rezultatas Poveikis Parama socialinei santvarkai ir sistemai (pažiūrų keitimas, kontaktų užmezgimas ir kt.)

(vidurkis/naudos gavėjai)

Valandų, skirtų “ypatingai veiklai” – mokymuisi, skaičius

Išaugusio sąmoningumo skaičius

Remiamų, naujai užmegztų kontaktų skaičius

Projektų skaičius

Tikslinės grupės, dalyvavusios “ypatingoje veikloje” dydis

įdarbintų moterų/vyrų skaičius atitinkamai tuose sektoriuose ir darbuose, kur dominuoja vyrai/moterys (proc.)

Užmegztų kontaktų palaikymas (pasibaigus paramai, po 2 metų vis dar egzistuojančių tokių kontaktų, proc.)

3. SOCIALINĖ ‐ EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA

Poveikio sritis Pasekmė Rezultatas Poveikis

Socialinė infrastruktūra ir sveikatos sistema Socialinė infrastruktūra ir sveikatos sistema

Remiamų bendruomenės sveikatos centrų skaičius

Pastatytų ar atnaujintų ligoninių skaičius

Remiamų vaikų lopšelių skaičius

Remiamų darželių skaičius

Remiamų centrų seniems žmonėms skaičius

Remiamų centrų neįgaliesiems skaičius

Gyventojų, kuriuos aptarnauja remiamos infrastruktūros / paslaugos, skaičiaus padidėjimas (proc.)


Moterų aktyvumo darbo rinkoje padidėjimas (proc.)

Aplinkosaugos infrastruktūra (įskaitant vandenį)

270

Poveikio sritis Pasekmė Rezultatas Poveikis Oras Elektros

energijos įmonių, turinčių oro užterštumo filtrus, skaičius

Energijos tiekimo efektyvumo padidinimas (, proc.)

Įtaka aplinkosaugai dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus (CO2, SO2, NOx…, proc.)


Triukšmas Greitkelių su garsą sulaikančiomis sienomis ilgis, km

Transporto keliamo triukšmo sumažėjimas (proc.)

Miesto ir pramoninės atliekos (įskaitant ir ligoninių bei pavojingas atliekas)

Atliekų naikinimo ir perdirbimo pajėgumų didinimas (padidėjimas, proc.)

Namų ūkių, renkančių komunalines kietąsias atliekas, skaičius (gyventojų dalis )

Kietųjų atliekų kiekis, surinktas per metus perdirbimui (tonos/metai)

Dalis kietųjų atliekų perdirbtų tolimesniam naudojimui

Uždarytų / atkurtų neleistinų atliekų užkasimo vietų , proc.


Geriamasis vanduo (surinkimas, saugojimas, apdorojimas ir tiekimas)

Įmonių, gaunančių finansinę paramą aplinkosaugos technologijoms bei ekologinių produktų vystymui (iš kurių SVĮ)

Namų ūkių skaičius, kuriuos aptarnauja nauji / patobulinti tinklai (gyventojų , proc.)

Dienų skaičius, kai buvo sulaukta nusiskundimų dėl vandens tiekimo (1000-čiui namų ūkių)

Suvartotas vandens kiekis, tiektas per naujus / patobulintus tinklus po vienerių metų.

Vandens suvartojimo efektyvumo padidėjimas (proc.)

Nutekėjimo iš vandentiekio sumažinimas (proc.)

Pramoninių nuotėkų, patenkančių apdirbimui, dalies padidėjimas (proc.)


Kanalizacija ir valymas Vandens apdirbimo ir valymo įrenginių tūrio didinimas (m3)

Vandens

, proc. nuotėkos, apdirbamos pirmą kartą

, proc. nuotėkos, apdirbamos antrą kartą

namų ūkių / verslo

, proc. nuotėkų mėginių dalis iš tiekimo punktų, rodanti žymų teršalų sumažėjimą

Darbo vietos, sukurtos ar išsaugotos po 2 metų (skaičius ir

271

Poveikio sritis Pasekmė Rezultatas Poveikis saugojimo programų skaičius

įstaigų, kurias aprūpina naujos / patobulintos vandens tiekimo sistemos, dalis , proc.

dalis , proc.)

Transporto infrastruktūra Geležinkelio linijos Atnaujinti

geležinkelio linijų keliai (km)

Sutaupytas laikas (kelionės laikas x naudotojų skaičius)

Sutaupytas laikas (kelionės laikas x krovinių/keleivių srautas)

Keleivių/krovinių srauto padidėjimas po vienerių metų (proc.)

Aplinkosaugos įtaka (padidėjimas/sumažėjimas, proc.)

Permainos transporto keliamame triukšme (, proc.)


Vartotojų pasitenkinimo lygis (proc.)

Greitkeliai Nutiestų ar modernizuotų greitkelių ilgis km (išbaigtų kelių , proc.)

Sutaupytas laikas (kelionės laikas x naudotojų skaičius)


Transporto priemonių/krovinių srauto padidėjimas po vienerių metų (, proc.)

Aplinkosaugos įtaka (padidėjimas , proc.)

Permainos transporto keliamame triukšme (, proc.)

dirbamųjų laukų, paruoštų infrastruktūros plėtrai, plotas (ha)


Padidėjęs saugumas (auto įvykių skaičius po vienerių metų)

Miesto transportas Patobulintų viešojo transporto paslaugų skaičius

Aptarnautų vartotojų skaičius (prieaugis gyventojų skaičiaus , proc.)

Transporto priemonių srautų sumažėjimas po vienerių metų (, proc.)

Aplinkosaugos įtaka (sumažėjimas , proc.)

Darbo vietos, sukurtos ar

272

Poveikio sritis Pasekmė Rezultatas Poveikis išsaugotos po 2 metų (skaičius ir dalis , proc.)

Vartotojų pasitenkinimo lygis (, proc.)

Multimodalinis transportas Multimodalinio transporto centrų, gaunančių paramą, skaičius

Prekių pervežimo multimodalinio transporto centruose transportavimo tempų padidėjimas (proc.)


Transporto priemonių/krovinių srauto padidėjimas po vienerių metų (, proc.)

Krovinių, nebegabenamų keliais, srauto apimtis (tonos/per metus)

Aplinkosaugos įtaka (sumažėjimas, proc.)


Telekomunikacijų infrastruktūra ir informacinė visuomenė

Informacinės ir komunikacijų technologijos (įskaitant patikimas ir saugias informacijos perdavimo priemones)

Padidėjęs skaitmeninių telefono linijų skaičius ir , proc.

Abonentinių ISDN linijų skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų

Interneto vartotojų skaičius 1000 gyventojų

Sumažėjęs tinklų gedimo skaičius

Sukurtų paslaugų skaičius (Prieiga prie interneto)

SVĮ ir stambių įmonių, vystančių bei tiekiančių ir informacinių technologijų paslaugas, skaičius

Bendras ryšio naudojimo valandų skaičius per mėnesį (po 6 mėnesių)

Bendros/grynosios sukurtos darbo vietos (skaičius ir dalis nuo visų darbo vietų).

Paslaugos ir jų pritaikymas miesto gyventojams (sveikatos užtikrinimas, administravimas, išsilavinimas)

Perkvalifikavimo kursų skaičius

Sukurtų tiesioginio ryšio (on-line) paslaugų skaičius

Mokymo valandų skaičius (valandos x besimokantieji)

Vartotojų/besimokančiųjų skaičius

Vartotojų/besimokančiųjų pasitenkinimo lygis(, proc.)

per 6 mėnesius įsidarbinusių dalyvių dalis, proc. (Vyrai/Moterys)

273

Poveikio sritis Pasekmė Rezultatas Poveikis Besimokančiųjų

skaičius (Vyrai/Moterys)

Paslaugos ir jų pritaikymas SVĮ (elektroninė komercija ir operacijos, švietimas ir mokymas, ryšio suteikimas)

Įmonių, pradedančių tiekti paslaugas, susijusiais su informacinėmis technologijomis, skaičius (tiesioginis ryšys (on-line), el. komercija ir kt.)

SVĮ, gaunančių finansinę paramą tiekti paslaugas, skaičius (Prieiga prie interneto)

SVĮ, vystančių bei tiekiančių ir informacinių technologijų paslaugas, skaičius

Vietinių interneto abonementų skaičius


Energetikos infrastruktūra (gamyba bei tiekimas) Elektra, dujos, benzinas, kietasis kuras

Naujų remiamų įmonių skaičius

Naujų energijos sistemų galingumas KW / MW pagal atskirus jos šaltinius (tinklo užbaigtumo lygis, proc.)

Pastatyto – modernizuoto elektros energijos / dujų paskirstymo tinklo ilgis, km (tinklo užbaigtumo lygis , proc.)

Naujų / modernizuotų linijų / vamzdžių ilgis, km

Padidėjęs vartotojų skaičius (pritaikius vidurkio koeficientus energijos suvartojimui) (, proc.)

Vidutiniškas elektros energijos tiekimo trukdžių trukmės sumažėjimas vartotojams, prisijungusiems prie naujos gamyklos tinklo

Esamų ar pritrauktų prie naujojo tinklo vartotojų skaičius.

Sumažėję energijos kaštai (LT/KWh)

Remiamų įmonių ir instaliacijų efektyvumo padidėjimas

Pakitusi įtaka aplinkosaugai , proc. dėl padidėjusio ar sumažėjusio gyventojų skaičiaus (CO2, SO2, NOx ir kt.)


Įmonių sukurta pridėtinė vertė (LT/per metus)

Atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės energija, vėjo energija, hidroenergija, biokuras)

Naujų remiamų įmonių skaičius

Naujų energijos sistemų galingumas KW / MW pagal atskirus jos šaltinius

Padidėjęs vartotojų skaičius (pritaikius vidurkio koeficientus energijos suvartojimui) (proc.)

Atsinaujinančių energijos šaltinių padidėjimas bendrame energijos tiekime (proc.)


274

Poveikio sritis Pasekmė Rezultatas Poveikis

Planavimas ir rekonstrukcija Pramoninių ir karinių aikštelių atnaujinimas ir rekonstrukcija

Apleistos žemės panaudojimas (Ha)

Įsigytų, klotų ar šlifuotų grindų plotas m2

Įmonių, įsteigtų remiamose vietovėse, skaičius po vienerių / trejų metų

Vartotojų, patenkintų projektu, dalis , proc. (Vyrai / Moterys)


Miesto dalių rekonstrukcija

Patvirtintų visuomeninių organizacijų vykdomų projektų skaičius

Patvirtintų miesto atstatymo projektų skaičius

Renovuotų pastatų skaičius

Verslo / komercinių įstaigų įsikūrimas atstatytose vietovėse

Nuolatinių gyventojų atstatomos vietovės apylinkėse (mažiau nei 1 km spinduliu) skaičiaus padidėjimas

Pridėtinė vertė, sukurta vietiniame versle po vieno / trijų metų (proc.)


Nuolatinių gyventojų, planuojančių gyventi atnaujinamose miesto vietovėse ateinančius 5 metus, dalis , proc.

275

11 priedas. Projekto būklės tarpinės ataskaitos forma

BENDRIEJI REIKALAVIMAI TARPINEI ATASKAITAI: Apimtis: 3‐5 puslapiai teksto, privalomos finansinės lentelės, neribotas skaičius priedų.

Titulinis lapas: Tituliniame ataskaitos lape nurodomas: - projekto pavadinimas; - projekto identifikacinis numeris pagal sutartį; - tarpinės ataskaitos numeris (kaip pavyzdžiui, Tarpinė ketvirčio ataskaita Nr. 1, Nr.2, ir t.t.); - projekto vadovo vardas, pavardė, adresas, telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas; - visų projekto partnerių atsakingų (įgaliotų) asmenų parašai (partnerio pasirašytų titulinių puslapių kopijos gali būti atsiųstos faksu).

Ataskaitos turinys:

1. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO KETVIRČIO TECHNINĖ ATASKAITA

2. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO KETVIRČIO FINANSINĖ ATASKAITA

2.1. Biudžeto lentelė

2.2. Projekto lėšų panaudojimo suvestinė

PRIEDAI

1. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO KETVIRČIO TECHNINĖ ATASKAITA

1.1. Įžanga (pateikiamas glaustas projekto tikslų, uždavinių, numatytų atlikti veiklų aprašymas. Šiame skyriuje pateikiama informacija privalo remtis

projekto aprašymu).

276

1.2. Veikla a) Per ataskaitinį laikotarpį atliktos veiklos (aprašomos visos ataskaitiniu laikotarpiu atliktos veiklos – organizuoti pirkimai, sudarytos sutartys, surengti

vizitai, pravesti mokymo kursai, atlikti tyrimai ir pan., – nurodant jų atlikimo datas. Seminarų dalyvių sąrašai su dalyvių parašais, susitikimų darbotvarkės, sukurtos mokymo programos ir panaši informacija pateikiama prieduose).

Numatytų ir realiai įgyvendintų veiklų palyginimui pildoma tokios formos lentelė:

Projekto veiklų įgyvendinimas * Ataskaitiniu laikotarpiu numatytos

įgyvendinti veiklos

Jei veikla pilnai įgyvendinta, trumpai aprašomi atlikti

darbai, nurodant jų atlikimo datas

Jei veikla tęsiama, trumpai aprašomi atlikti

darbai, nurodant jų atlikimo datas

Jei veikla neįgyvendinta, nurodomos priežastys

* pildomas vienas iš trijų stulpelių b) Numatomos atlikti veiklos per kitą ataskaitinį laikotarpį (pateikiamas ir argumentuojamas atnaujintas veiklų planas, jeigu jis keičiamas; aprašomos

veiklos, kurios numatomos vykdyti būsimo ataskaitinio laikotarpio metu, nurodant jų atlikimo datą, vietą ir pan. Šia informacija naudosis projektų administravimo institucijos, prižiūrinčios projekto įgyvendinimą, todėl planas turi būti realus).

1.3. Rezultatai a) Pasiekti rezultatai (išvardijami ir trumpai aprašomi (nurodant kiekybinę išraišką) visi tarpiniu laikotarpiu pasiekti rezultatai, tokie kaip: parengta

mokymo medžiaga, patvirtinta mokymo programa, brošiūros, studijos, vystymo planai, publikacijos ir t.t. Tokio pobūdžio rezultatai pridedami kaip priedai).

b) Numatomi pasiekti rezultatai per kitą ataskaitinį laikotarpį (aprašomi numatomi pasiekti rezultatai per sekantį ataskaitinį laikotarpį).

277

1.4. Problemos, su kuriomis susidurta įgyvendinant projektą (aprašomos problemos ir kliūtys, su kuriomis buvo susidurta ataskaitinio laikotarpio metu).

1.5. Rekomenduojami problemų sprendimo būdai (nurodomi veiksmai, kurių, siekdamas išspręsti iškilusias problemas, planuoja imtis projekto

vykdytojas kito ataskaitinio laikotarpio metu, pateikiama nuomonė kaip iškilusias problemas gali padėti išspręsti kitos institucijos).

1.6. Ataskaitos santrauka anglų kalba. (Iki 1 psl.) Priedai (priedų skaičius nėra ribojamas): Parengti ir išleisti leidiniai; Parengta mokymo medžiaga; Mokymo dalyvių registracijos lapai (su

parašais); Mokymų vertinimo anketų suvestinės (jeigu buvo numatyta); Konkursų vertinimo ataskaitos; Su tiekėjais pasirašytos sutartys; Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; Kiti dokumentai, įrodantys veiklų atlikimą.

Be aukščiau išvardintų, turi būti pridedami tarpiniu laikotarpiu siųsti raštai dėl biudžeto perskirstymo ir kitų sutarties pakeitimų.

278

12 priedas. Projekto baigiamosios ataskaitos forma

BENDRIEJI REIKALAVIMAI GALUTINEI ATASKAITAI: Apimtis: 6‐8 puslapiai teksto, neribotas skaičius priedų.

Ataskaitos turinys:

Ataskaitos santrauka anglų kalba iki 2 psl.

1. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO GALUTINĖ TECHNINĖ ATASKAITA

2. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO GALUTINĖ FINANSINĖ ATASKAITA

2.1. Biudžeto lentelė

2.2. Projekto lėšų panaudojimo suvestinė

2.3. Auditoriaus išvada

PRIEDAI

1. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO GALUTINĖ TECHNINĖ ATASKAITA I. Įžanga (pateikiamas glaustas projekto tikslų, uždavinių, numatytų pasiekti rezultatų aprašymas. Šiame skyriuje pateikiama informacija privalo remtis projekto aprašymu.

II. Partnerystė (jei taikoma partnerystė, aprašomas partnerių indėlis į projektą ir bendradarbiavimas projekto įgyvendinimo metu, apibūdinama pozityvi ir negatyvi bendradarbiavimo patirtis, nauda ir kliūtys).

III. Projekto įgyvendinimo organizavimas (aprašoma, kaip buvo vykdomas projekto administravimas ir pan.).

IV. Veikla (aprašomos visos projekto įgyvendinimo laikotarpiu atliktos veiklos, nurodant datas).

Paraiškoje numatytų ir realiai įgyvendintų veiklų palyginimui pildoma tokios formos lentelė:

279

Numatytos projekto veiklos Įgyvendintos

veiklos Įgyvendinimo data

Taip Ne

V. Rezultatai (išvardijami ir trumpai aprašomi (nurodant kiekybinę išraišką) visi projekto įgyvendinimo laikotarpiu pasiekti rezultatai).

Paraiškoje numatytų ir realiai pasiektų rezultatų palyginimui pildoma tokios formos lentelė:

Numatyti projekto rezultatai Pasiekti rezultatai

Jei kuris nors numatytas rezultatas nebuvo pasiektas arba pasiektas nevisiškai, būtina pateikti argumentuotą paaiškinimą ir nurodyti priežastis.

VI. Projekto poveikis (įvertinamas esamas ir numatomas projekto poveikis tikslinėms grupėms, regionui, t.t.). VII. Informacijos sklaida ir viešumas, šiam tikslui išleistos lėšos (išvardijamos informacijos apie projektą sklaidos priemonės). VIII. Projekto tęstinumas (įvertinamas projekto rezultatų finansinis, institucinis ir kt. tęstinumas) IX. Problemos ir kliūtys, įgyvendinant projektą (aprašomos problemos ir kliūtys, su kuriomis buvo susidurta projekto įgyvendinimo metu, ir

kaip jos buvo sprendžiamos). X. Išvados dėl projekto įgyvendinimo ir siūlymai (pateikiami siūlymai tolimesnių ES finansuojamų programų įgyvendinimo tobulinimui). Priedai (pateikiami priedai, kurie nebuvo pateikti su ketvirčio ataskaitomis, priedų skaičius nėra ribojamas): Parengti ir išleisti leidiniai;

Parengta mokymo medžiaga; Mokymų dalyvių registracijos lapai (su parašais); Mokymų vertinimo anketų suvestinės (jeigu buvo numatyta); Konkursų vertinimo ataskaitos; Su tiekėjais pasirašytos sutartys; Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; Autorinės sutartys; Turto priėmimo‐perdavimo aktų kopijos; 100proc. subsidijuojamų projektų mokymų dalyvių dokumentai, įrodantys jų atitikimą projekto tikslinei grupei; Kiti dokumentai, įrodantys veiklų atlikimą.

280