Potencialių globėjų ir įtėvių švietimas, keičiant jų nuostatas · 2018-12-18 · įvadinius globėjų ir įtėvių mokymų kursus. Pateikiama trumpa teorinė dalis, kurioje

74 Socialinis ugdymas / Socialinės inovacijos socialinių industrijų plėtrai / 2014, t. 39, Nr. 3

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011

Socialinis ugdymas / Socialinės inovacijos socialinių industrijų plėtraiSocial Education / Social Innovation for Social Industry Development2014, t. 39, Nr. 3, p. 74–85 / Vol. 39, No. 3, pp. 74–85, 2014

Potencialių globėjų ir įtėvių švietimas, keičiant jų nuostatasZigmas Giedrimas

Lietuvos edukologijos universitetas, Socialinės edukacijos fakultetas, Socialinio ugdymo katedra, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, [email protected]

Anotacija. Straipsnyje nagrinėjama potencialių globėjų ir įtėvių nuostatų kaita, lankant įvadinius globėjų ir įtėvių mokymų kursus.

Pateikiama trumpa teorinė dalis, kurioje apibendrintai pristatyta nuostatos samprata, jos kaitos aplinkybės, globėjų ir įtėvių mokymo programa GIMK bei programos įgyvendinimas, atsižvelgiant į istorinį-socialinį kontekstą.

Aptariami tyrimų, atliktų 2008–2013 m., rezultatai. Tyrimais siekta nustatyti respondentų nuostatų kaitą. Tyrimo rezultatai rodo, kad įvadiniai kursai keičia potencialių globėjų ir įtėvių nuostatas. Ypač stebima respondentų nuostatų į teorinius mokymus, mokymų paskirtį, programos nuostatų priimtinumą kaita. Remiantis tyrimo rezultatais, daroma išvada, kad GIMK programa sudaro galimybes potencialiems globėjams ir įtėviams pasitikrinti savo pasirinkimo tvirtumą, įsivertinti savo gebėjimus, nuolat mokytis įgyvendinant globėjų ar įtėvių pareigą – tinkamai ten-kinti vaiko poreikius. Taip pat straipsnyje akcentuojamas GIMK programos vaidmuo, sukuriant sąlygas nuolatiniam mokymuisi, įgyvendinant globėjų ir įtėvių misiją.

Esminiai žodžiai: nuostata, globa, įvaikinimas, įtėvių ir globėjų mokymai, GIMK programa.

Įvadas

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos „Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos“ (Valstybės žinios, 2005, Nr. 25-802) uždavinius bei vadovaujantis priemonių dėl „Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos“ planu (Valstybės žinios, 2010, Nr. 89-4746), nuo 2008 m. Lietuvoje diegiama nauja globėjų ir įtėvių rengimo, atrankos ir pagalbos jiems teikimo sistema. Vienas šios reorganizacijos

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2014.20

75

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011

Socialinis ugdymas / Socialinės inovacijos socialinių industrijų plėtrai / 2014, t. 39, Nr. 3

Į bendruomenę orientuotas tvarusis identitetas

pagrindų yra Lietuvoje adaptuota ir taikoma PRIDE programa (dabar vadinama GIMK programa). Verta atkreipti dėmesį, kad šioje programoje vyrauja mokymosi ir įsiverti-nimo procesas, akcentuotas į asmenų, norinčių tapti globėjais ar įtėviais, motyvacijos ir gebėjimų savianalizę. Programa įgyvendinama keičiant ir tobulinant teisinę aplinką, procedūras bei šviečiant visuomenę vaiko globos ar įvaikinimo klausimais.

Iki šios programos Lietuvoje nebuvo specialių programų globėjams ar įtėviams. Oficiali statistika (www.vaikoteises.lt) rodo, kiek asmenų per metus nusprendžia tapti globėjais ar įtėviais, kiek globėjų ir įtėvių šeimų vėliau atsisako savo sprendimo. GIMK programos viena iš svarbiausių užduočių – apsaugoti vaiką nuo pakartotinės netekties.

Visuomenės švietimas užima ypač svarbią vietą šioje srityje, nes potencialūs globėjai ir įtėviai būna iš įvairių socialinių sluoksnių, vedini įvairių motyvų, susiformavusių nuos-tatų. Todėl svarbu atsižvelgti į istorinius, kultūrinius aspektus, įvykius visuomeninėje, valstybės ir politikų keliamus tikslus, visuomenės lūkesčius.

Straipsnio tikslas – atskleisti potencialių globėjų ir įtėvių nuostatų kaitą, lankant įva-dinius globėjų ir įtėvių GIMK programos kursus. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai:

1. Aptarti nuostatos sampratą.2. Pristatyti GIMK programos tikslus, nuostatas.3. Pateikti tyrimo rezultatus apie potencialių globėjų ir įtėvių nuostatų kaitą.Metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, anketinė apklausa.Mokslinė problema: padėti potencialiems įtėviams ir globėjams pakeisti netinkamas

nuostatas. Nuostatų komponentų pažinimas leidžia geriau suvokti individų socialinius veiksmus, prognozuoti socialinės veiklos ar poveikio korekcijos būdus.

Nuostatų sampratos aptartis

Aptariant nuostatos sampratą, dažnai įvedamos papildomos sąvokos, pateikiančios pilnesnę nuostatos reikšmę. Nuostata dažnai apibrėžiama kaip asmenybės ar grupės subjektyvi pozicija socialinių reiškinių ir objektų atžvilgiu. Nuostatos dažniausiai įvardijamos kaip mūsų pozicijos tam tikrais klausimais apibendrinimas. Jos turi įtakos aplinkos suvokimui ir mąstymui, neretai ir veiksmams (Jasikevičius, 1993). Psichologijos žodyne (1993) pateikiamas toks termino „nuostata“ apibūdinimas: nuostata – žmogaus pasirengimas, polinkis vienaip ar kitaip suvokti kokį nors objektą, numatyti situaciją, atlikti tam tikrą su tuo objektu susijusią tikslingą veiklą. Nuostata yra žmogaus parengtis, arba vertybinė dispozicija, specifiniu būdu atsakyti į tam tikrus poreikius (Jasikevičius, 1995). Nuostatų sampratą papildoma tokiais požymiais: nuostatos yra išmoktos, o ne įgimtos savybės; yra pakankamai pastovios savybės; susijusios su savybės poreikiais (ten pat). Nuostatos formuojasi ir gali kisti arba išlikti nekintančios bei lemti mūsų elgesį.

Klasikinėje socialinėje psichologijoje (Myers, 2008) nuostatos samprata apima pažini-mo, emocinį ir elgesio komponentus. Išskleidus šių komponentų dedamąsias, galima at-

76

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



skleisti nuostatų kaitos galimybes, priežastingumą. Pažinimą sudaro žinios apie nuostatos objektą ir individo emocinis žinių priėmimas. Žinios, informacija, socialinė ar kultūrinė patirtis dažniausiai yra nuostatas formuojantys veiksniai. Galima sakyti, kad individas, gaudamas žinių apie nuostatų objektą, gali keisti supratimą apie jį. Pasitelkiant žinias galima keisti ir nuostatas. Nuostatų turinys turi poveikį individo elgesiui (Lind, 1984).

Konkretinant nuostatų objektą, naudojamas vertybinės nuostatos terminas, nes juo išreiškiamas individualaus žmogaus požiūris pasirenkant konkrečias vertybes (Čiužas et al., 2005). Anot Stančikienės (2005), konkretaus asmens ugdymo procesas atsisklei-džia būtent per dorovines vertybes, kurios lemia jo veiksmų ir poelgių priežastingumą. Vertybės tampa nuostatomis, kai atsiranda tų vertybių siekimas. Daiktas, procesas ar reiškinys, kuriam asmenybė teikia didžiausią reikšmę, asmeniškai svarbus santykis, lemia asmenybės veiklos kryptingumą (Suslavičius, 1995), t. y. tikslas suvokiamas kaip vertybinės nuostatos atsiradimo ar kaitos priežastis.

Pasak A. Matulionio (2002), vertybinių nuostatų formavimasis turi turėti savo pagrin-dą. Vienas iš tokių pagrindų yra tikslas. Verta prisiminti, kad įvairiais amžiaus tarpsniais žmogus išsikelia skirtingus tikslus: nuo socialumo suvokimo, raiškos priemonių numa-tymo ir tapsmo, iki aukščiausių saviraiškos ar būties tikslų. Tikslo pagrindu, vertybinės nuostatos yra suskirstytos į keturis lygmenis. Kiekvienam lygmeniui priskiriamos skir-tingos amžiaus grupės. Galima teigti, kad vertybinės nuostatos formuojasi ir keičiasi dėl išorinių, socialinių ir asmenybės raidos faktorių.

Akivaizdu, kad negalima nuostatos vienareikšmė interpretacija ar apibrėžtis. Norint šią sąvoką suprasti, reikalingi sąvoką papildantys komponentai, kurie persipina tarpusavyje. Todėl nuostatos, nukreiptos į kurį nors objektą, sudaro būdingą konkrečiam individui nuostatų sistemą. Nuostatos gali remtis įvairaus patikimumo prielaidomis, gali būti nevisiškai įsisąmonintos arba gali priklausyti nuo atsitiktinių situacijų (Navaitis, 2007).

Nuostatų komponentų pažinimas leidžia geriau suvokti individų socialinius veiksmus, prognozuoti socialinės veiklos ar poveikio korekcijos būdus. Todėl potencialių globėjų ar įtėvių turimos nuostatos, šių nuostatų derinimas su GIMK programos nuostatomis yra vienas iš svarbių komponentų, lemiančių programos tikslų siekį.

GIMK tikslai programos nuostatos, etapai

Aptariant GIMK programos taikymą, reikia apžvelgti socialinį ir kultūrinį kontekstą. Iki 2008 m. darbui su potencialiais globėjais (asmenimis) ir įtėviais būdingas neapi-

brėžtumas, nekonkretumas ir buvo daugiau vienaktis (globos steigimas ar įvaikinimas) įvykis. Buvo laikomasi LR civiliniame kodekse, LR civilinių procesų kodekse ar kitose teisės aktuose suformuotų nuostatų. Galima teigti, kad šiuo laikotarpiu tapimas globėjais ir įtėviais buvo daugiau teisiniais aktais reguliuojamas procesas, nekreipiant dėmesio arba neakcentuojant potencialių globėjų ar įtėvių asmenybės gebėjimų tinkamai vykdyti naujas

77

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



pareigas ir tenkinti globojamo ar įvaikinto vaiko poreikius. Kita vertus, skirtingose savi-valdybėse buvo taikoma skirtinga globėjų ir įtėvių skyrimo praktika. Ypač daug emocijų, diskusijų kėlė suporavimo, vaiko pasirinkimo veiksmai. Nebuvo aiškių globėjų ir įtėvių atrankos kriterijų, išskyrus formalius. Globėjai ir įtėviai nebuvo mokomi pažinti savo gebėjimus, pasirinkimo motyvus ir įsivertinti savo galimybes įgyvendinti pasirinkimą. Taip pat nebuvo tęstinės pagalbos šioms grupėms jau tapus globėjais ar įtėviais. Svarbu suvokti, kad globėjų ar įtėvių pareigos šiek tiek skiriasi nuo tėvų pareigų savo biologi-niams vaikams. Atkreipiamas dėmesys į tokias faktines aplinkybes, kad globojamas ar įvaikintas vaikas jau turi savo gyvenimo patirties kitoje aplinkoje, globojami ar įvaikinti vaikai turi biologinius tėvus ir išgyvena jų netektį. Tapsmas globėju ar įtėviu turi kitokias aplinkybes (priežastingumą), sąlygas (yra įvertinamos), procedūras (dalyvauja daugiau asmenų) nei tapsmas biologiniais tėvais.

Globėjų ir įtėvių mokymo, atrankos ir konsultavimo programa (GIMK) Lietuvoje pradėta taikyti nuo 2008 metų. Šios programos pagrindas yra PRIDE programa (angl. PRIDE – pasididžiavimas, susidedanti iš pirmų žodžių raidžių: Parent Resources for Information Development Education – Šaltiniai tėvams informuoti, tobulėti ir mokyti) sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir adaptuota Lietuvai. PRIDE programa taikoma daugelyje Europos, Skandinavijos šalių, rengiant įtėvius ir globėjus.

Pagrindinis šios programos tikslas yra sudaryti sąlygas, aplinkybes, leidžiančias bū-simiems globėjams ar įtėviams dar kartą įsivertinti savo pasirinkimo motyvaciją, savo gebėjimus įgyvendinti pasirinkimą (tinkamai tenkinti globojamo ar įvaikinto vaiko poreikius). Praktikoje tai reiškia, kad specialiai parengti GIMK mokytojai įvadinių mo-kymų metu turi sudaryti sąlygas dalyviams atvirai ir saugiai, atsakingai dirbti su savo jausmais, išgyvenimais, patirtimi ir motyvacija. Įvadinių mokymų metu suteikiama žinių, iškeliami klausimai, į kuriuos dalyviai patys ieško atsakymų visų mokymų metu.

GIMK programą santykinai galima suskirstyti į tris etapus. Visuose etapuose sie-kiama to paties tikslo – skatinti dalyvius priimti sprendimus, suteikiant žinių, emocinę paramą, tačiau juose taikomi skirtingi metodai, kiekvienas etapas turi skirtingas aplin-kybes (1 pav.).

Programoje suformuluoti pagrindiniai globėjams ir įtėviams būtini gebėjimai, atspin-dintys tinkamą vaiko poreikių tenkinimą. Tai saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, vaiko raidos poreikių tenkinimas bei raidos sunkumų kompensa-vimas, vaiko ryšių su biologine šeima užtikrinimas, pagalba vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius, bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas. Šie penki gebėjimai yra įvadinių mokymų, galimų globėjų ar įtėvių vertinimo, tęstinės pagalbos jiems teikimo centrine ašimi (PRIDE knyga mokytojams, 2008).

78

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



Pagrindinis šios programos tikslas yra sudaryti sąlygas, aplinkybes, leidžiančias būsimiems globėjams ar įtėviams dar kartą įsivertinti savo pasirinkimo motyvaciją, savo gebėjimus įgyvendinti pasirinkimą (tinkamai tenkinti globojamo ar įvaikinto vaiko poreikius). Praktikoje tai reiškia, kad specialiai parengti GIMK mokytojai įvadinių mokymų metu turi sudaryti sąlygas dalyviams atvirai ir saugiai, atsakingai dirbti su savo jausmais, išgyvenimais, patirtimi ir motyvacija. Įvadinių mokymų metu suteikiama žinių, iškeliami klausimai, į kuriuos dalyviai patys ieško atsakymų visų mokymų metu.

GIMK programą santykinai galima suskirstyti į tris etapus. Visuose etapuose siekiama to paties tikslo – skatinti dalyvius priimti sprendimus, suteikiant žinių, emocinę paramą, tačiau juose taikomi skirtingi metodai, kiekvienas etapas turi skirtingas aplinkybes (1 pav.).

GIMK programos įgyvendinimoetapai

I etapas. Įvadiniai mokymai grupėje, GIMK programa, 30

a.v. , 10 savaičių trukmėsTikslai: padėti apsispręsti

dalyviams dėl savo pasirinkimo; padėti įsivertinti savo gebėjimus (5), tinkamai

tenkinti vaiko poreikius.Teorinės, praktinės žinios,

dalyvių savianalizė

II etapas. Pasiūlymo laukimas ir pagalba apsisprendžiant dėl

pasiūlymo (nuo 1 iki 12 mėn.)Tikslai: įgalinti dalyvius laikytis

procedūrų; stiprinti ir konsultuoti priimant sprendimą

Individualios konsultacijos, tarpininkavimas, informavimas

III etapas. Pagalba suaugusiems įgyvendinant globėjų ar įtėvių vaidmenis ( pagal poreikį, pvz. iki 3 m.)

Tikslai: parama globėjams ar įtėviams, ugdant tėvystės ir įgalinant priimti sprendimus, atliepiančius globojamo/įvaikinto vaiko poreikius

Grupiniai mokymai pagal tęstinę GIMK programą (viso 56 val.), individualios konsultacijos, nukreipimas pas specialistus, kitų programų kursus.

1 pav. GIMK programos įgyvendinimo etapai (sudarė autorius)

Programoje suformuluoti pagrindiniai globėjams ir įtėviams būtini gebėjimai, atspindintys tinkamą vaiko poreikių tenkinimą. Tai saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, vaiko raidos poreikių tenkinimas bei raidos sunkumų kompensavimas, vaiko ryšių su biologine šeima užtikrinimas, pagalba vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius, bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas. Šie penki gebėjimai yra įvadinių mokymų, galimų globėjų ar įtėvių vertinimo, tęstinės pagalbos jiems teikimo centrine ašimi (PRIDE knyga mokytojams, 2008).

Atkreiptinas dėmesys, kad visi trys etapai sudaro globos ar įvaikinimo proceso nuoseklumo, tęstinumo visumą. Galimi ar esami įtėviai ir globėjai gali tikėtis palaikomojo, konsultacinio ryšio iš GIMK mokytojų. Nuolat grįžtama prie globėjų ar įtėvių gebėjimų, siejamų su globojamo ar įvaikinto vaiko poreikiais. Todėl programa padės dalyviams išmokti tapti tinkamais vaiko artimais žmonėmis, atpažįstančiais ir gebančiais tenkinti globojamo ar įvaikinto vaiko poreikius. Kitaip tariant, globėjai ir įtėviai pasitelkiant švietimą, konsultavimą, mokomi ir įgalinami tinkamai vykdyti savo misiją.

1 pav. GIMK programos įgyvendinimo etapai (sudarė autorius)

Atkreiptinas dėmesys, kad visi trys etapai sudaro globos ar įvaikinimo proceso nuo-seklumo, tęstinumo visumą. Galimi ar esami įtėviai ir globėjai gali tikėtis palaikomojo, konsultacinio ryšio iš GIMK mokytojų. Nuolat grįžtama prie globėjų ar įtėvių gebėjimų, siejamų su globojamo ar įvaikinto vaiko poreikiais. Todėl programa padės dalyviams išmokti tapti tinkamais vaiko artimais žmonėmis, atpažįstančiais ir gebančiais tenkinti globojamo ar įvaikinto vaiko poreikius. Kitaip tariant, globėjai ir įtėviai pasitelkiant švietimą, konsultavimą, mokomi ir įgalinami tinkamai vykdyti savo misiją.

Visa GIMK programa paremta svarbiomis nuostatomis, kurių svarbu laikytis visame programos taikymo procese, o globėjams ir įtėviams – visą savo pareigos vykdymo laiką. Štai keletą iš jų: GIMK programa skirta padėti vaikui surasti šeimą, o ne atvirkščiai; santykiai su globojamu ar įvaikintu vaiku turi būti kuriami pagarbos vaiko biologinei šeimai ir pagarbos vaiko praeičiai pagrindu; už santykių kūrimą su globojamu ar įvai-kintu vaiku yra atsakingas suaugęs žmogus (globėjas / įtėvis); potencialūs globėjai ar įtėviai apie įvadinius mokymus ar jų metu turi informuoti savo artimus žmones apie sprendimą įvaikinti ar globoti; globos ar įvaikinimo faktas neturi būti paslapties šeimoje ar aplinkoje objektu; potencialūs globėjai ar įtėviai viename etape turi būti priėmę vieną sprendimą: arba tapti globėjais, arba įtėviais.

Įvadinių mokymų metu dalyviams suteikiama žinių, pateikiama informacija. Taip pat, pasitelkiant situacinius žaidimus, praeities savianalizę, siekiama aktyvinti dalyvius analizuoti ir vertinti pasirinkimo motyvacijos tikrumą, priežastis, tvirtumą, mokoma vertinti savo gebėjimus. Įvadinių mokymų laikotarpiu visada keliami tie patys pagrindi-niai klausimai „Kodėl?“ ir „Ar tikrai tai galėsiu daryti?“. Dalyvių pasirengimas globoti

79

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



ar įvaikinti yra aprašomas išvadose, kurios rengiamos bendradarbiaujant individualiai su pareiškėjais. Tai yra dar viena galimybė dalyviams ne grupėje peržiūrėti savo gebėji-mus. Gali būti, kad dalyviams siūloma peržiūrėti konkrečias sritis, kurias vertėtų taisyti, stiprinti ar koreguoti. Tai užtrunka ir priklauso nuo globėjų ar įtėvių geranoriškumo, pasirinkimo motyvacijos stiprumo ir, suprantama, gebėjimo bendradarbiauti. Pasitaiko atvejų, kai asmenims nerekomenduojama tapti globėju ar įtėviu (išgyventos netektys, neaiški motyvacija, materialinė šeimos padėtis, sutuoktinių santykiai ir pan.). Tada dalyviams skiriama laiko trūkumams pašalinti ir tęsti pradėtą procesą arba atsisakyti savo idėjos.

Būsimų globėjų ir įtėvių pareiga lankyti įvadinius globėjų ir įtėvių kursus (kai su no-rimu globoti (įvaikinti) vaiku nėra artimų giminystės ryšių), yra įtvirtinta „Vaiko globos organizavimo nuostatuose“ (Valstybės žinios, 2012, Nr. 80-4165) kaip būtinas žingsnis siekiant savo pasirinkimo.

Potencialių globėjų ir įtėvių nuostatų kaita

Tyrimo pobūdis ir metodai. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus: 1. Su kokiomis nuostatomis potencialūs globėjai ir įtėviai ateina į įvadinius mokymus? 2. Kaip kinta potencialių globėjų ir įtėvių nuostatos įvadinių mokymų metu? 3. Kokią naudingiausią informaciją gauna įvadinių mokymų metu?

Tiriant potencialių globėjų ir įtėvių nuostatų kaitą įvadinių mokymų metu, pasirinkta kiekybinė tyrimo metodika. Tuo tikslu parengta anketa, suformuluoti pagrindiniai klau-simai. Anketinė ir žodinė apklausos vykdytos per pirmą užsiėmimą, anketinė apklausa pateikiant pusiau atvirus klausimus paskutinio užsiėmimo metu (mokymų poveikio vertini-mas). Anketinė ir žodinė apklausa yra pagrindinis duomenų rinkimo būdas. Apibendrinant tyrimų rezultatus, buvo skaičiuojami statistiniai vidurkiai bei stebimos tendencijos. Tyrimo duomenys nebuvo analizuojami pagal atskiras respondentų grupes (globėjų ar įtėvių). Visuose užsiėmimuose buvo fiksuojamos dalyvių nuostatos jiems pasisakant. Dalyvių apklausos žodžiu ir anketinės apklausos duomenys buvo susisteminti pagal klausimų ir atsakymų pobūdį, nagrinėjamos bendros tendencijos bei bandoma ieškoti sąsajų.

Tiriamieji: pateikę dokumentus dėl globos ar įvaikinimo potencialūs globėjai ir įtė-viai, kuriuos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai nukreipė į įvadinius mokymus. Įvadiniai mokymai vyko grupėmis, kuriose buvo nuo 8 iki 28 dalyvių. Mokymų bendra trukmė – 30 val.

Pagal pasirinkimo motyvaciją. Įtėviai: 75 proc. visų dalyvių nusprendžia įsivaikinti, nes nesusilaukia savų vaikų (sveikatos faktoriai); 18 proc. – socialiai atviros ir aktyvios šeimos, turinčios savo vaikų (nepilnamečių) ir norinčios padėti bent vienam vaikui (šeimos socialinis statusas); 7 proc. – šeimos, kurios užaugino savo vaikus (šeimos pil-natvės jausmas).

80

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



Globėjai (nėra giminystės ryšio su globojamu vaiku): 32 proc. nesusilaukia savų vaikų (sveikatos faktoriai); 60 proc. – socialiai atviros šeimos, turinčios savo nepilnamečių vaikų ir norinčios padėti bent vienam vaikui (šeimos socialinis statusas); 8 proc. – užau-ginę savo vaikus ir nori padėti šeimos netekusiems vaikams (šeimos pilnatvės jausmas).

Tyrimo organizavimas. Žodinė ir anketinė apklausa buvo vykdoma grupėmis, per įvadinių mokymų pirmą ir paskutinį užsiėmimus, pateikiant dalyviams anketas. Tiksli-nanti ir papildoma informacija buvo gauta tarpinių užsiėmimų, individualių susitikimų metu.

Apklausa vykdyta 2008–2013 m., iš viso apklausoje dalyvavo 180 respondentų iš Vilniaus miesto, Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Vilniaus rajonų.

Tyrimo rezultatai

Apibendrinant atsakymus į klausimą „Su kokiomis nuostatomis atvykote į moky-mus?“, galima išskirti skirtingų polių atsakymus. 25 proc. respondentų aiškiai išreiškia neigiamą nuostatą (tai formali priemonė; valdininkų sugalvota ir dalyviams nereikalinga priemonė; mano išsilavinimas yra pakankamas, kad galėčiau globoti ar įvaikinti; laiko gaišimas). Dalis atsakymų neišreiškia tiesioginių neigiamų nuostatų į įvadinius mokymus, daugiau išreiškia respondentų savijautą, manipuliuojamą poziciją (tai labai ilgas procesas; tai laiko gaišinimas, kai tuo tarpu vaikai jų laukia globos namuose). Tokius atsakymus rinkosi apie 17 proc. respondentų. Galima apibendrintai teigti, kad arti pusės dalyvių į įvadinius kursus ateina su neigiama nuostata.

Tuo tarpu teigiamą nuostatą išreiškusių apie 43 proc. dalyvių turi konkrečių lūkesčių, norų dėl mokymų (noriu gauti teisinės, procedūrinės, pedagoginės informacijos, patirties pavyzdžių ir pan., tai reikalinga, nes nesu buvęs tėvo (motinos) vaidmenyje).

Likusi dalis respondentų (apie 15 proc.) neišsako savo nuostatų. Tokios pozicijos priežastingumą galima būtų bandyti sieti su dalyvių išsilavinimu, saviverte, grupės baime ar pan. Šiame tyrime nebuvo gilintasi į šios grupės atsakymus. Toliau patei-kiama respondentų nuostatų kaita pagal įvadinių mokymų lankymo laiką (metais) (2 pav.).

Apibendrinant galima teigti, kad beveik 90 proc. respondentų išsako savo nuostatas dėl įvadinių mokymų. Tuo tarpu dešimtadalis respondentų nedemonstruoja savo nuostatų, ignoruoja mokytojų klausimus ir pan. Šios grupės respondentai neleidžia savęs pažinti, neatskleidžia savo asmeninių gebėjimų motyvacijos. Šiems asmenims siūloma atidėti savo sprendimą ir apsvarstyti savo pasirinkimą, peržiūrėti gebėjimus.

81

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



Nuostatos į GIMK įvadinius mokymus kaita (proc. nuo bendro dalyvių skaičiaus per metus)

Nuostatos 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Įvadiniai mokymai formali prievolė

36 32 41 26 6 7

Yra pagalbos priemonė 45 32 28 73 89 82

Neatsakė 19 34 31 1 5 11

2 pav. Potencialių globėjų ir įtėvių nuostatų į įvadinius mokymus kaita pagal įvadinių mokymų laiką

Apibendrinant galima teigti, kad beveik 90 proc. respondentų išsako savo nuostatas dėl įvadinių mokymų. Tuo tarpu dešimtadalis respondentų nedemonstruoja savo nuostatų, ignoruoja mokytojų klausimus ir pan. Šios grupės respondentai neleidžia savęs pažinti, neatskleidžia savo asmeninių gebėjimų motyvacijos. Šiems asmenims siūloma atidėti savo sprendimą ir apsvarstyti savo pasirinkimą, peržiūrėti gebėjimus.

Dalyvių buvo klausiama „Kokiais informacijos šaltiniais apie globą ar įvaikinimą jie domėjosi iki įvadinių mokymų“. 26 proc. respondentų skaitė specialios paskirties literatūrą. Išskleidus šį rodiklį kiekvienais metais stebima, kad jis kito nuo 14 proc. (2008 m.) iki 51 proc. (2013 m.). Rodiklio kilimą būtų galima sieti su specialios literatūros leidinių gausėjimu 2008–2013 m. Tą patvirtina oficialūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM statistiniai duomenys.

Apie 72 proc. respondentų žiūrėjo TV laidas, skaitė straipsnius interneto svetainėse vaiko globos ar įvaikinimo klausimais. Net 9 proc. dalyvių į įvadinius mokymus atvyko papildomai nesidomėję vaiko globos ar įvaikinimo klausimu (3 pav.).

2 pav. Potencialių globėjų ir įtėvių nuostatų į įvadinius mokymus kaita pagal įvadinių mokymų laiką

Dalyvių buvo klausiama „Kokiais informacijos šaltiniais apie globą ar įvaikinimą jie domėjosi iki įvadinių mokymų“. 26 proc. respondentų skaitė specialios paskirties litera-tūrą. Išskleidus šį rodiklį kiekvienais metais stebima, kad jis kito nuo 14 proc. (2008 m.) iki 51 proc. (2013 m.). Rodiklio kilimą būtų galima sieti su specialios literatūros leidinių gausėjimu 2008–2013 m. Tą patvirtina oficialūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvai-kinimo tarnybos prie SADM statistiniai duomenys.

Apie 72 proc. respondentų žiūrėjo TV laidas, skaitė straipsnius interneto svetainėse vaiko globos ar įvaikinimo klausimais. Net 9 proc. dalyvių į įvadinius mokymus atvyko papildomai nesidomėję vaiko globos ar įvaikinimo klausimu (3 pav.).

Informacijos šaltiniai iki mokymų apie globą ar įvaikinimą, proc. nuo bendro

sk. (nurodė visus naudotus šaltinius)Šaltiniai 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Specialios paskirties knygos 14 17 12 15 46 51

Straipsniai el. puslapiuose 32 28 33 42 47 36

Informacija iš VIP (specialios laidos ir pan.)

45 62 74 78 76 81

Pažįstamų27 31 36 36 29 28

Neturėjo/neieškojo informacijos 16 7 9 5 4 6

3 pav. Respondentų informacijos šaltiniai apie globą ir įvaikinimą iki įvadinių mokymosi kursų

Užsiėmimų metu (iš viso 10 užsiėmimų) atsiranda įvairių situacijų, užduočių ar žaidimų, kurie dalyviams atskleidžia daugiau nuostatų į globą ar įvaikinimą, į mokymus. Toliau pateikiamos respondentų nuostatos, išsakytos užsiėmimų metu. Šiame straipsnyje kitos nuostatos plačiau neaptariamos, tik pateikiama kaip papildoma informacija.

Nuostatos į vaiko biologinius tėvus. Neigiamas nuostatas (alkoholikai, neatsakingi, nerūpestingi ir pan.) išsako nuo 65 iki 40 proc. respondentų. Neutralią arba iš dalies pozityvią nuomonę išsako atitinkamai 35 ir 60 proc. dalyvių. Neigiamai atsiliepdami apie vaiko tėvus, respondentai dažnai save apibūdina kaip „mes geresni nei jie“. Šis rodiklis dažniau priklauso nuo dalyvių apsisprendimo tvirtumo bei turimos informacijos apie įvadinių mokymų programą. Ši nuostata ypač dažnai kinta. Duomenys apie pokyčius bus aptarti toliau.

Perspektyvinį galimą vaiko elgesį sieja su jo tėvų gyvenimo būdu ir elgesio paveldėjimu (mitai apie genus). Didžioji dali respondentų reiškia nuostatą, kad pradėjus auginti kuo mažesnį vaiką yra savaime didesnė tikimybė užmegzti tinkamus emocinius ryšius. Be to, ypač didelė respondentų dalis yra sutapatinę globos ir įvaikinimo sampratas.

Aptariant antrojo tyrimo etapo tyrimo duomenis, svarbu atkreipti dėmesį, kad respondentai deklaruoja savo nuostatų kaitą. Šis rodiklis ypač vertingas antrajame ir trečiajame programos vykdymo etapuose.

3 pav. Respondentų informacijos šaltiniai apie globą ir įvaikinimą iki įvadinių mokymosi kursų

82

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



Užsiėmimų metu (iš viso 10 užsiėmimų) atsiranda įvairių situacijų, užduočių ar žai-dimų, kurie dalyviams atskleidžia daugiau nuostatų į globą ar įvaikinimą, į mokymus. Toliau pateikiamos respondentų nuostatos, išsakytos užsiėmimų metu. Šiame straipsnyje kitos nuostatos plačiau neaptariamos, tik pateikiama kaip papildoma informacija.

Nuostatos į vaiko biologinius tėvus. Neigiamas nuostatas (alkoholikai, neatsakingi, nerūpestingi ir pan.) išsako nuo 65 iki 40 proc. respondentų. Neutralią arba iš dalies po-zityvią nuomonę išsako atitinkamai 35 ir 60 proc. dalyvių. Neigiamai atsiliepdami apie vaiko tėvus, respondentai dažnai save apibūdina kaip „mes geresni nei jie“. Šis rodiklis dažniau priklauso nuo dalyvių apsisprendimo tvirtumo bei turimos informacijos apie įvadinių mokymų programą. Ši nuostata ypač dažnai kinta. Duomenys apie pokyčius bus aptarti toliau.

Perspektyvinį galimą vaiko elgesį sieja su jo tėvų gyvenimo būdu ir elgesio pa-veldėjimu (mitai apie genus). Didžioji dalis respondentų reiškia nuostatą, kad pradėjus auginti kuo mažesnį vaiką yra savaime didesnė tikimybė užmegzti tinkamus emocinius ryšius. Be to, ypač didelė respondentų dalis yra sutapatinę globos ir įvaikinimo sampratas.

Aptariant antrojo tyrimo etapo tyrimo duomenis, svarbu atkreipti dėmesį, kad respondentai deklaruoja savo nuostatų kaitą. Šis rodiklis ypač vertingas antrajame ir trečiajame programos vykdymo etapuose.

Įvadinių mokymų metu nuostatų kaita (proc. nuo visų respondentų skaičiaus)

Nuostatos Pradžioje Pabaigoje

Formali priemonė 29 5

Globos ir įvaikinimo sampratos sutapatinimas

42 0

Neigiama nuostata į vaiko biologinius tėvus

72 10 ?

Globėjų ar įtėvių vaidmuo vaiko elgesio korekcijoje/formavime

37 4

Vaiko amžiaus siejimas su pozityvia vaiko elgesio perspektyva

17 6

4 pav. Potencialių globėjų ir įtėvių nuostatų kaita įvadinių mokymų metu

Aptariant šiuos duomenis, atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokymų metu dalyviams suteikiama išsami informacija apie globos ir įvaikinimo procedūras, tikslus. Todėl galima tikėtis, kad baigę įvadinius mokymus, respondentai nepainios šių sąvokų (4 pav.). Kita svarbios nuostatos kaita yra respondentų santykio su vaiko biologine šeima išraiška. Tokiu būdu siekiama tikslo, kad būtų išvengta žmonių skirstymo į „gerus“ ir „blogus“, o siekiama bendradarbiauti. Tai yra vienas iš gebėjimų, tenkinant globojamo ar įvaikinto vaiko poreikius.

Bandant numatyti nuostatų kaitos priežastis, buvo prašoma respondentų įvardyti labiausiai naudingą ir tinkamą informaciją, gautą įvadinių mokymų metu (5 pav.).

Naudingiausia informacija, gauta per įvadinius mokymus (proc. , nurodė kelis variantus)

Informacijos sritis Pasirinko respondentų (proc.)

Informacija apie globos ir įvaikinimo procedūras

95

Informacija apie vaiko elgesio priežastingumą ir sąsajas su jo patirtimi

60

Praktiniai pavyzdžiai iš įtėvių ir globėjų patirties

92

Informacija apie prieraišumo kūrimo ciklą ir prieraišumo ypatumus

52

Atviro kalbėjimo su vaiku apie jo kilmę metodai, būdai ir laikas

67


Aptariant šiuos duomenis, atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokymų metu dalyviams suteikiama išsami informacija apie globos ir įvaikinimo procedūras, tikslus. Todėl galima tikėtis, kad baigę įvadinius mokymus, respondentai nepainios šių sąvokų (4 pav.). Kita svarbios nuostatos kaita yra respondentų santykio su vaiko biologine šeima išraiška.

83

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



Tokiu būdu siekiama tikslo, kad būtų išvengta žmonių skirstymo į „gerus“ ir „blogus“, o siekiama bendradarbiauti. Tai yra vienas iš gebėjimų, tenkinant globojamo ar įvaikinto vaiko poreikius.


Įvadinių mokymų metu nuostatų kaita (proc. nuo visų respondentų skaičiaus)

Nuostatos Pradžioje Pabaigoje

Formali priemonė 29 5

Globos ir įvaikinimo sampratos sutapatinimas

42 0

Neigiama nuostata į vaiko biologinius tėvus

72 10 ?

Globėjų ar įtėvių vaidmuo vaiko elgesio korekcijoje/formavime

37 4

Vaiko amžiaus siejimas su pozityvia vaiko elgesio perspektyva

17 6


Aptariant šiuos duomenis, atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokymų metu dalyviams suteikiama išsami informacija apie globos ir įvaikinimo procedūras, tikslus. Todėl galima tikėtis, kad baigę įvadinius mokymus, respondentai nepainios šių sąvokų (4 pav.). Kita svarbios nuostatos kaita yra respondentų santykio su vaiko biologine šeima išraiška. Tokiu būdu siekiama tikslo, kad būtų išvengta žmonių skirstymo į „gerus“ ir „blogus“, o siekiama bendradarbiauti. Tai yra vienas iš gebėjimų, tenkinant globojamo ar įvaikinto vaiko poreikius.


Naudingiausia informacija, gauta per įvadinius mokymus (proc. , nurodė kelis variantus)

Informacijos sritis Pasirinko respondentų (proc.)

Informacija apie globos ir įvaikinimo procedūras

95

Informacija apie vaiko elgesio priežastingumą ir sąsajas su jo patirtimi

60

Praktiniai pavyzdžiai iš įtėvių ir globėjų patirties

92

Informacija apie prieraišumo kūrimo ciklą ir prieraišumo ypatumus

52

Atviro kalbėjimo su vaiku apie jo kilmę metodai, būdai ir laikas

67

5 pav. Respondentams labiausiai naudinga informacija, pateikta per įvadinius mokymus

Duomenys rodo, kad didžioji dalis respondentų neturi visos informacijos apie globą ir įvaikinimą, o praktinė kitų asmenų patirtis yra vienas iš naudingų informacijos šaltinių.

Apibendrinant pateiktus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad vyrauja beveik vienodas skaičius su negatyviomis ir pozityviomis nuostatomis į šiuos mokymus. Įvadinių mokymų naudos pripažinimas gali rodyti tiek informacijos poveikio, tiek emocinio informacijos priimtinumo deramumą. Tai gali lemti respondentų nuostatų kaitą. Svarbu yra tai, kad pripažindami kai kurias programos GIMK nuostatas, respondentai lyg yra pasirengę ir toliau dirbti su savo nuostatomis bei suvokti programos nuostatų esmę. Kaip vieną iš naudingiausių informacijos šaltinių, respondentai nurodė globėjų ir įtėvių patirtį.

Išvados

1. Nuostata turi įvairialypę prasmę. Tačiau beveik visuose moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad nuostatos gali kisti esant įvairioms aplinkybėms. Vienas iš pokyčio faktorių yra gaunamos žinios.

84

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



2. GIMK programa sudaro prielaidas visuomenės švietimui. Joje suformuotos nuostatos iškelia galimai globoti ar įvaikinti vaiko interesus į pirmąją vietą. Programoje nurodyti konkretūs gebėjimai norintiems tapti globėjais ar įtėviais. Ši programa yra pirmoji šviečiamojo pobūdžio priemonė ir sudaranti sąlygas nuolatos mokytis ar atnaujinti, atpažinti būtinus gebėjimus, tenkinant globojamo ar įvaikinto vaiko poreikius.

3. Tyrimo rezultatai rodo, kad potencialūs globėjai ir įtėviai įvadinių mokymų metu, remdamiesi gautomis žiniomis ir informacija, keičia kai kurias savo nuostatas. Tokia nuostatų kaita lemia, kad būdami globėjais ar įtėviais jie tinkamai tenkins vaiko poreikius ar vėl kreipsis pagalbos į specialistus. Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenės švietimas turėtų būti nuolatinis, konkrečias sritis apimantis procesas.

Literatūra

Bendravimo psichologija. Vadovėlis. (2004). Red. J. Almonaitienė. Kaunas.Legkauskas, V. (2008). Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. Lesinskienė, S., Karalienė, V. (2005). Emocinės raidos įtaka tolimesniam vaiko asmenybės

vystymuisi.Leliūgienė, I. (1997). Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija. Preidokienė, R., Ignatovičienė, S. (2010). Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo metodinės

rekomendacijos. Vilnius.Suslavičius, A. (2006). Socialinė psichologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Tęstinė globėjų ir įtėvių mokymo programa PRIDE, mokytojo knyga. (2008). I–IX dalys.Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategija. (2010). Valstybės žinios, Nr. 89-4746.Zbarauskaitė, A. (2010). Prieraišumas: iššūkiai ir galimybės globojant vaiką ar paauglį. Vilnius:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Прихожан, А. М., Толстых, Н. Н. (2005). Психология сиротства. 2-е издание. Москва: Просвещение. Prieiga per internetą: http://psychlib.ru/mgppu/PPs-2005/PPs-400.htm.

85

ISSN 1392-9569E-ISSN 2351-6011



Education of Potential Foster Parents and Adoptive Parents by Changing their AttitudeZigmas Giedrimas

Lithuanian University of Education Sciences, Faculty of Social Education, Social Education Department, Studentų St. 39, LT-08106 Vilnius, Lithuania, [email protected]

Summary

The article analyses the attitude change of foster and adoptive parents while attending training courses for foster and adoptive parents.

A short theoretical part is given, that presents summarized conception of the attitude, circumstances for the change of it. It presents shortly a teaching program GIMK for foster and adoptive parents and the program implementation according to historic – social context.

The investigation that was lead in the year 2008–2013 results are being discussed. The goal of the investigation was to determine the attitude change.

The results of the investigation reveal that introductory courses alter the attitude of potential foster and adoptive parents. The biggest change is obvious in the attitude of the respondents that concerns theoretical courses, the purpose of the courses, acceptability of the program attitude. The conclusion is being made in the article that GIMK program gives the potential foster and adoptive parents the opportunity to check how firm their choice is, evaluate their abilities, constantly learn while implementing the duty of foster and adoptive parents – meet the needs of a child properly. Also the article accentuates the role of GIMK program for creating the conditions for constant learning, and for implementing the mission of foster and adoptive parents.

Keywords: attitude, custody, adoption.

Įteikta / Received 2014-10-30Priimta / Accepted 2014-11-12

Documents

Potencialių globėjų ir įtėvių švietimas, keičiant jų nuostatas · 2018-12-18 · įvadinius globėjų ir įtėvių mokymų kursus. Pateikiama trumpa teorinė dalis, kurioje