METODIKA
PRIELAIKINIS GIMDYMAS
METODIKOSDALYS
I. Metodikos apraas
II. Metodikos procedr apraas
III. Metodikos diegimo apraas
IV. Metodikos audito apraas
V. Informacija visuomenei
2
PARENG
V. Abraitis
A. Arlauskien
L. Baguyt
E. Barait
D. Bartkeviien
T. Birietis
. Bumbulien
E. Drejerien
D. Kakauskien
D. Lauikien
E. Machtejevien
R. Maiuleviien
L. Maleckien
G. Mejus
I. Mockut
I. Pokien
D. Ramaauskait
L. Rovas
M. ilknas
G. Valkerien
J. Zakareviien
RECENZENTAI
V. Abraitis
L. Baguyt
E. Barait
A. Bartuseviius
E. Benuien
T. Birietis
G. Drsutien
E. Drejerien
A. Gaurilikas
V. Gintautas
K. Jarien
R. Jonkaitien
G. Jurkeviien
M. Kliuinskas
J. Kondrackien
M. Minkauskien
I. Mockut
R. Maiuleviien
L. Maleckien
R. Nadiauskien
D. Railait
K. Rimaitis
D. Simanaviit
R. Tamelien
A. Vitkauskien
D. Vlyvyt
D. Velikien
D. Vaitkien
2014 m.
Metodikai pritar Lietuvos akueri-ginekolog draugija
Lietuvos akueri sjunga
3
TURINYS
I. Metodikos apraas ........................................................................................................... 5
Bendroji dalis ................................................................................................ 7
Priedai ........................................................................................................... 18
Literatros sraas ......................................................................................... 22
II. Metodikos procedr apraas ......................................................................................... 25
III. Metodikos diegimo apraas .......................................................................................... 37
IV. Metodikos audito apraas .............................................................................................. 51
V. Informacija visuomenei .................................................................................................. 57
4
5
METODIKA
PRIELAIKINIS GIMDYMAS
I. METODIKOS APRAAS
6
i metodika parengta vadovaujantis Karalikosios Akueri ir Ginekolog Kolegijos (angl. Royal
College of Obstetricians and Gynaecologists, RCOG), Nacionalinio Sveikatos ir Klinikins
Kompetencijos Instituto (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, NICE),
Amerikos Akueri ir Ginekolog Draugijos (angl. American College of Obstetricians and
Gynecologists, ACOG), Vaisiaus Motinos Medicinos Draugijos (angl. the Society for Maternal-
Fetal Medicine) rekomendacijomis bei Nacionalinmis akuerijos ir ginekologijos klinikins
prieiros gairmis (National Clinical Care Guidelines in Obstetrics and Gynaecology, Institute of
Obstetricians and Gynaecologists).
http://www.rcpi.ie/article.php?locID=1.9.150.154.164http://www.rcpi.ie/article.php?locID=1.9.150.154.164
7
1. BENDROJI DALIS.
TLK-10AM kodai pagal Tarptautin statistin lig ir sveikatos problem klasifikacij
O60.1 prielaikinis savaiminis gimdymas ir prielaikinis vaisiaus gimimas
O47.0 tariamasis gimdymas prie 37 ntumo savaites
Svokos ir terminai:
Prielaikinis
gimdymas
Tai gimdymas nuo 22+0
iki 36+6
sav.
Jei tikslus ntumo laikas neinomas, laikoma, kad
gimdymas yra prielaikinis, jei naujagimis sveria
500 g.
Vlyvas prielaikinis
gimdymas Tai gimdymas nuo 34
+0iki 36
+6 sav.
Prielaikinis neineioto
vaisiaus dangal
plyimas
Tai vaisiaus vanden psls plyimas ir gemalini
vanden nutekjimas dar neprasidjus gimdymo
veiklai iki 36+6
sav.
Tokoliziniai vaistai Gimdos susitraukimus slopinantys vaistai.
Tokoliz Gimdos susitraukimus slopinani vaist vartojimas.
8
Santrumpos
PG prielaikinis gimdymas
BGS B grups -hemolizinis streptokokas
AKS arterinis kraujo spaudimas
KTG kardiotokograma
UG ultragarsinis tyrimas
CRB C reaktyvusis baltymas
KMI kno mass indeksas (svoris (kg) / gis (m))
TPV teigiama prognostin vert
NPV neigiama prognostin vert
GK gimdos kaklelis
i/v ven
TV tarptautiniai vienetai
NST nestresinis testas
IGFBP-1 insulin panaus augimo faktori suriantis baltymas-1
CMV citomegalo virusas
Prielaikinis gimdymas tai gimdymas nuo 22+0
ntumo savaits iki 36+6
ntumo savaii. Jei
tikslus ntumo laikas neinomas, laikoma, kad gimdymas yra prielaikinis, jei naujagimis sveria
500 g.
PG daniausia perinatalinio mirtamumo ir sergamumo prieastis Lietuvoje. Neineiot
naujagimi mirtamumas yra 2030 kart didesnis nei ineiot naujagimi ir sudaro 80 proc. viso
naujagimi mirtingumo. Naujagimi sergamumo ir mirtamumo rizika maja, ilgjant ntumo
laikui. Neineioti naujagimiai turi trumpalaiki ir ilgalaiki sveikatos sutrikimo problem: nuo
psichomotorins raidos sutrikimo iki padidjusios rizikos sirgti ltinmis ligomis suaugus.
Daniausia neineioto naujagimio gimimo prieastis yra intrauterin infekcija (daugiau nei 40
proc. i vis prieasi). Lietuvoje prie laik gimsta 56 procentai naujagimi. Apytiksliai 7080
proc. prielaikini gimdym prasideda savaime. I j 4050 proc. prasideda savaimine gimdymo
veikla, 2030 proc. prasideda dl prielaikinio neineioto vaisiaus dangal plyimo. 6070 proc.
i vis gimusi prie laik naujagimi sudaro naujagimiai, gim tarp 33+0
ir 36+6
ntumo savaii.
2030 proc. i i gimdym yra suadintas prielaikinis gimdymas.
Prielaikinio gimdymo patogenez.
Motinos arba vaisiaus pogumburio-hipofizs-antinksi aies aktyvacija dl motinos ligos,
depresijos ir (ar) vaisiaus streso.
Infekcija.
Decidualinis kraujavimas.
Patologinis gimdos pertempimas.
9
Prielaikinio gimdymo rizikos veiksniai.
Akuerins anamnezs veiksniai.
Svarbiausiu PG rizikos veiksniu laikomas neineioto naujagimio gimdymas praeityje. Jeigu
moteris pirm kart gimd prie laik, tai kito ntumo metu PG tikimyb yra 15 proc., po buvusi
dviej PG tikimyb pagimdyti prie laik yra 41 proc.
Veiksniai, susij su motinos sveikata.
Lytini tak infekcija.
Rkymas.
lapimo tak infekcija.
Sistemins ir pavojingos vaisiui infekcins ligos (gripas, toksoplazmoz, raudonuk, CMV
infekcija).
Periodonto ligos.
Lyties organ patologija (infantilizmas, gimdos miomos, buv gimdos kaklelio plyimai,
gimdos kaklelio konizacija ar nepakankamumas).
Sunkios motinos ligos (irdies, inkst, negydytos skydliauks ligos).
Motinos traumos ar nudegimai, apsinuodijimas cheminmis mediagomis.
Bet kokios pilvo ertms atvrimo operacijos.
Nuovargis, depresija, stresas (psichologinis arba aplinkos sukeltas stresas dl darbo ir (ar)
gyvenimo slyg, smurtas, nepageidaujamas ntumas).
Bloga mityba, maas KMI.
Ntumo patologija.
Sunki motinos hipertenzin bkl.
Daugiavaisis ntumas.
Prielaikinis neineioto vaisiaus dangal plyimas.
Chorionamnionitas.
Poli ar oligohidramnionas.
Placentos formavimosi sutrikimai ir placentos nepakankamumas.
Sunki anemija.
Vaisiaus patologija.
Vaisiaus apsigimimai.
Vaisiaus augimo sultjimas.
1. Diagnostika.
1.1.Prielaikinio gimdymo simptomai.
Maudimas ar skausmas pilvo apaioje ir (ar) krykaulio srityje.
Nereguliars gimdos susitraukimai ir objektyviai (ultragarsu ir (arba) klinikai) nustatyti
gimdos kaklelio pokyiai: trumpjimas ir atsivrimas.
10
Kraujingos iskyros i makties.
Reguliars gimdos susitraukimai ( 3 per 30 min.).
1.2. Ityrimas.
1.2.1. Niosios bkls vertinimas: temperatra, AKS, pulsas.
1.2.2. Prielaikinio gimdymo simptom vertinimas.
1.2.3. Ntumo laiko nustatymas ir rizikos veiksni vertinimas: ntumo patologija,
ekstragenitalins ligos, buvs PG ir (arba) vlyvas savaiminis persileidimas, gimdos kaklelio
operacijos.
1.2.4. Ultragarsinis tyrimas: vaisi skaiius, padtis, pirmeig dalis, numatomas svoris, galima
vystymosi patologija, placentos vieta, vaisiaus vanden kiekis, ntumo laiko patikslinimas.
1.2.5.Gimdos kaklelio matavimas ultragarso davikliu pro makt iki 34+6
sav. (r.
Metodikos procedr apra). Reikia atkreipti dmes nuosdas prie gimdos kaklelio
vidini ioi. Jei kaklelis trumpas (4 cm.
1.2.9.Tyrimai, kurie atliekami jei yra didel PG rizika (randamas sutrumpjs ar prasivrs
GK, ultragarsinio tyrimo metu matomos nuosdos prie vidini GK ioi, ilieka
kraujingos iskyros, reguliari gimdymo veikla, progresuojantys GK kitimai, yra PG rizik
didinanti akuerin anamnez):
bendras kraujo ir lapimo tyrimas;
CRB;
lapimo paslis: jei neatliktas ntumo pradioje ar nioji sirgo lapimo tak infekcine liga
(imama vidurin lapimo dalis, vengti kateterizavimo);
bakteriologinis paslis i makties dl BGS, jei neatliktas 5 savaii laikotarpiu ir (arba)
neinomas paslio rezultatas (r. Metodik BGS ir kita bakterin prenatalin infekcija).
Fibronektino ar fosforilinto insulin panaaus augimo faktori surianio baltymo (IGFBP-
1) kiekio nustatymas GK gleivse. Tyrimas, jei yra
