PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ

VEIKLOS APRAŠAS

Vilnius, 2017

1

Aprašas parengtas vykdant Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų

veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-256/V-584,

priemonę Nr. 2.5.1.

Parengė:

Jolita Kartunavičiūtė,

Rasa Šidagytė,

Raimonda Eičinaitė-Lingienė,

Higienos instituto Profesinės sveikatos centras

Recenzavo:

Dr. Paulius Vasilavičius

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas

Saulius Matulaitis

Profesinės sveikatos specialistas, AB „ORLEN“ Lietuva“

Higienos institutas

Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius

Tel. +370 5 262 4583

Faks. +370 5 262 4663

El. p. institutas@hi.lt

www.hi.lt

2

TURINYS

SĄVOKOS ....................................................................................................................................... 3

PAGRINDIMAS .............................................................................................................................. 5

PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FUNKCIJOS .......................................................... 6

1. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS STEBĖSENA ........................................................................ 6

2. PIRMOSIOS PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS .................................................. 8

3. DALYVAVIMAS ATLIEKANT NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ

LIGŲ TYRIMUS IR JŲ PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ .................................................................. 10

4. KONSULTAVIMAS DARBUOTOJŲ SVEIKATOS APSAUGOS, DARBO PROCESŲ

PRITAIKYMO DARBUOTOJŲ GALIMYBĖMS IR ASMENS APSAUGOS PRIEMONIŲ

PANAUDOJIMO KLAUSIMAIS ............................................................................................. 13

5. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS STIPRINIMAS .................................................................... 15

LITERATŪRA ............................................................................................................................... 19

1 priedas ......................................................................................................................................... 22

3

SĄVOKOS

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui,

sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos

etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma

sumažinta. [1]

Profesinė sveikata – darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos

kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas

darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiūra,

įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės. [1]

Profesinės sveikatos specialistas – sveikatos priežiūros specialistas, turintis aukštąjį medicinos,

visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantis Profesinės sveikatos specialistų,

galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl Profesinės sveikatos

specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus

reikalavimus. [2]

Profesinės sveikatos specialistu gali dirbti: darbo medicinos gydytojas; medicinos gydytojas;

visuomenės sveikatos specialistas; bendrosios praktikos slaugytojas ar bendruomenės

slaugytojas, išklausę profesinės sveikatos priežiūros tema tobulinimo kursus. Asmuo taip pat

laikomas turinčiu profesinės sveikatos specialisto kvalifikaciją, jei jis Lietuvos Respublikoje yra

baigęs studijas pagal vieną iš šių studijų programų: gydytojo higienisto, gydytojo higienisto

epidemiologo, medicinos felčerio, felčerio-laboranto, sanitarijos felčerio, higienos felčerio,

higienisto, felčerio, medicinos sesers, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo, ir turi

atitinkamos profesinės kvalifikacijos diplomą, tebedirbantis ar dirbęs ne mažiau kaip vienus

metus profesinės sveikatos srityje. [3, 4]

Darbuotojų sveikatos stebėsena – tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas darbuotojų

sveikatos būklės, ją veikiančių veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas,

analizė ir vertinimas. Remiantis surenkama informacija planuojamos ir įgyvendinamos

darbuotojų sergamumo prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemonės. [5]

Sveikatos stiprinimas darbe – suderintos darbdavių, darbuotojų ir visuomenės pastangos

dirbančiųjų sveikatai ir gerovei gerinti. [6]

Pirmoji medicinos pagalba – svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų asmenų ar savo

sveikatai ir gyvybei panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones ir medžiagas iki

tol, kol nukentėjusiajam (pacientui) bus pradėta teikti skubioji medicinos pagalba arba jo būklė

taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis. [7]

Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl

kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka

tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu

atsitikimu darbe. [1]

Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar

būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors

4

vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu

atsitikimu darbe. [1]

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį,

darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir: 1)

gyvenamosios vietos; 2) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos

pailsėti ir pavalgyti metu; 3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas

darbo užmokestis; 4) kitos darbovietės. [1]

Su darbu susijusios ligos – visos sveikatos problemos, kurias pilnai ar iš dalies sukelia arba

pablogina/apsunkina darbo sąlygos. Tai ligos, prie kurių išsivystymo prisideda darbo sąlygos,

įskaitant atvejus, kai darbo aplinkos veiksnys yra vienintelė, dominuojanti arba esminė ligos

priežastis (profesinės ligos) bei atvejus, kai darbo aplinkos veiksnys yra tik viena iš daugelio

priežasčių (kitos su darbu susijusios ligos). [8, 9]

Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau

kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

[1]

5

PAGRINDIMAS

Profesinės sveikatos specialistų veiklos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vykdant

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos [10] uždavinį

Nr. 16.1.5 bei Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų plano [11]

priemonę Nr. 2.5.1. Aprašas parengtas siekiant plačiau paaiškinti profesinės sveikatos specialistų

funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose

[2]. Aprašas parengtas remiantis Higienos instituto tiriamojo projekto „Įmonių darbuotojų saugos

ir sveikatos tarnybų prevencinio veiksmingumo įvertinimas“ [12] rezultatais, leidiniu

„Pagrindinės profesinės sveikatos tarnybos“ [13], Higienos instituto parengtomis metodinėmis

rekomendacijomis profesinės sveikatos tema, Tarptautinės darbo organizacijos 1985 m.

konvencija „Dėl darbo medicinos tarnybų“ Nr. C161 [14] bei 2017 m. Higienos instituto

Profesinės sveikatos centro atlikta praktikos studija, kurios metu buvo apklausti įmonėse

dirbantys profesinės sveikatos specialistai.

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose nustatyta, kad

profesinės sveikatos specialistai norminių teisės aktų nustatyta tvarka atlieka 5 darbuotojų

sveikatos priežiūros funkcijas [2]:

1. stebi darbuotojų sveikatos būklę, atsižvelgdami į darbo procesą;

2. organizuoja pirmosios pagalbos teikimą;

3. dalyvauja atliekant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimą ir analizuoja jų

priežastis;

4. konsultuoja darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų pritaikymo darbuotojų

galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais;

5. organizuoja sveikos gyvensenos mokymus, rengia darbuotojų sveikatos stiprinimo

programas ir organizuoja jų įgyvendinimą.

Toliau Apraše pateikiami kiekvienos iš 5 profesinės sveikatos specialistų funkcijų

vykdymo aprašymai. Tarptautinė darbo organizacija profesinės sveikatos specialistams (ar

specialistų komandai, teikiančiai profesinės sveikatos priežiūros paslaugas) priskiria daugiau – 11

veiklų [14]; dalį jų galima susieti su Lietuvoje profesinės sveikatos specialistui ar darbuotojų

saugos ir sveikatos tarnybai priskiriamomis veiklomis (žr. 1 priedą).

Apraše pateikiama informacija skirta įmonėse dirbantiems profesinės sveikatos

specialistams, darbdaviams, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms ar išorinėms

darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančioms įmonėms.

6

PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FUNKCIJOS

1. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS STEBĖSENA

Darbuotojų sveikatos stebėsena įmonėje atliekama siekiant gauti išsamią informaciją

apie įmonės darbuotojų sveikatos būklę, darbuotojų sveikatą veikiančius veiksnius ir ja remiantis

planuoti ir įgyvendinti darbuotojų sergamumo prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemones.

Darbuotojų sveikatos stebėsenos įmonėje tikslas – surinkti ir įvertinti įmonės darbuotojų

sveikatos būklės, darbuotojų sveikatą veikiančių veiksnių duomenis, siekiant pagrįsti darbuotojų

sergamumo prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemones [5].

Atliekant darbuotojų sveikatos stebėseną, siekiama ne tik reguliariai rinkti ir sisteminti

įmonės darbuotojų sveikatos rodiklius, bet ir analizuoti ir vertinti įmonės darbuotojų sveikatos

rodiklių lygius ir jų pokyčius, įvertinti profesinės rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai

bei vadovaujantis analizės rezultatais, teikti siūlymus dėl profesinės rizikos, darbuotojų

sergamumo prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo.

Rekomenduojamų rinkti ir sisteminti įmonės darbuotojų sveikatos rodiklių grupės bei duomenų

šaltiniai [5] nurodyti 1 lentelėje.

1 lentelė. Stebimų darbuotojų sveikatos rodiklių grupės ir galimi informacijos šaltiniai*

Stebimi rodikliai Duomenų šaltiniai

įmonės darbuotojų charakteristika (amžius, lytis,

profesija ir kt.);

darbuotojų sveikatos būklės duomenys

(laikinojo nedarbingumo atvejų skaičius,

trukmė, dažnumas, darbuotojų profilaktinių

sveikatos tikrinimų rezultatai);

darbuotojų sveikatą veikiančių veiksnių

duomenys (profesinės rizikos veiksnių,

darbuotojų elgsenos ir asmeninės rizikos

veiksnių rodikliai, darbuotojų sveikatos

priežiūros ir dalyvavimo profesinės rizikos

prevencijos ir darbuotojų sveikatos stiprinimo

programose rodikliai);

darbuotojų pasitenkinimo įmonėje teikiamomis

profesinės sveikatos paslaugomis rodikliai.

įmonės personalo skyriaus duomenys;

asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) (F

048/a);

sveikatos tikrinimų protokolas;

medicinos dokumentų išrašas (F 027/a) iš

asmens sveikatos priežiūros įstaigos;

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

(NDNT) ar gydytojų konsultacinių komisijų

rekomendacijos;

nelaimingų atsitikimų ir incidentų registravimo

žurnalas;

įmonės darbuotojų apklausa;

įmonėje atliekami darbuotojų sveikatos rodiklių

tyrimai (KMI, gliukozės, cholesterolio kraujyje

nustatymas ir kt.).

*Pateiktas sąrašas nėra baigtinis ir, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, gali būti papildytas. Daugiau

informacijos apie konkrečius stebimus rodiklius rasite Darbuotojų sveikatos stebėsenos įmonėje

rekomendacijose [5].

Rekomenduojama rengti įmonės darbuotojų sveikatos stebėsenos programą, kurioje

būtų įvardyti darbuotojų sveikatos stebėsenos įmonėje tikslas, uždaviniai, objektai ir stebimi

rodikliai, duomenų teikėjai ir informacijos šaltiniai, duomenų rinkimo, analizės, saugojimo ir

ataskaitų rengimo tvarka, atsakingi vykdytojai. Vykdant programą renkami duomenys bei stebimi

rodikliai. Ne rečiau kaip kartą per metus rekomenduojama parengti įmonės darbuotojų sveikatos

stebėsenos ataskaitą, kurioje būtų pateikiama darbuotojų sveikatos rodiklių analizė, įvertinama

svarbiausių rodiklių dinamika, pristatomas taikomų profesinės rizikos prevencijos priemonių

efektyvumas, pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Patariama ataskaitoje analizuoti įmonės

darbuotojų sveikatos stebėsenos rodiklių lygius ir dinamiką per ne trumpesnį kaip pastaruosius 3

7

metus [5]. Šią ataskaitą (nuasmeninus, apibendrinus duomenis, išlaikant konfidencialumo

principus) rekomenduojama aptarti kartu su įmonės vadovu, padalinių vadovais ir darbuotojais,

jei yra – profesinių sąjungų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu.

Praktikos studijos duomenimis, vykdydami darbuotojų sveikatos stebėseną, profesinės sveikatos

specialistai:

stebi ir kartu su padalinių vadovais analizuoja galimybes šalinti kenksmingus darbo aplinkos

veiksnius;

sudaro darbuotojų sąrašus, kuriems privaloma atlikti profilaktinį sveikatos tikrinimą, nurodydami

veiksnius, pagal kuriuos turi būti patikrinta sveikata, nustato profilaktinių sveikatos tikrinimų

apimtis ir grafikus;

veda darbuotojų profilaktinių sveikatos tikrinimų dokumentacijos apskaitą, esant galimybei

naudodami specialią elektroninę duomenų bazę / programą, kurioje atsispindi sveikatos tikrinimų

vykdymo dažnis, rezultatai ir jų analizė;

kartu su padalinių vadovais analizuoja gautas gydytojų rekomendacijas, kad būtų išsaugota

darbuotojų sveikata;

kartu su padalinių vadovais užtikrina, kad darbuotojai naudotų tinkamas asmens apsaugos

priemones;

kaupia informaciją ir ruošia ataskaitas apie darbuotojų nedirbtas dienas pagal tam tikras priežastis

(liga, trauma darbe, trauma buityje, ligonio slaugymas);

kartu su padalinių vadovais analizuoja Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) išvadas (registruoja ir kaupia duomenis, rūpinasi

darbo vietų pritaikymu pagal NDNT rekomendacijas bei darbuotojo lūkesčius bei siūlymus).

Esminiai duomenys, vykdant darbuotojų sveikatos stebėseną, gaunami iš darbuotojų

profilaktinių sveikatos tikrinimų, kurie atliekami teisės aktų nustatyta tvarka [15]. Profesinės

sveikatos specialistai patys šių tikrinimų neatlieka, nes tam reikia asmens sveikatos priežiūros

praktikos licencijos, be to, sveikatos tikrinimas turi būti atliekamas asmens sveikatos priežiūros

įstaigoje [16]. Tačiau profesinės sveikatos specialistai aktyviai bendradarbiauja su darbuotojų

saugos ir sveikatos specialistais, siųsdami darbuotojus sveikatos tikrinimams bei įgyvendinami

gydytojų rekomendacijas, nors tiesiogiai šios funkcijos jiems teisės aktuose nepriskirtos.

Suomijos įmonės organizuoja tokius darbuotojų sveikatos patikrinimus [13]:

1. išankstiniai sveikatos patikrinimai (prieš įdarbinant darbuotoją);

2. periodiniai sveikatos patikrinimai;

3. kartotiniai sveikatos patikrinimai (darbuotojui sugrįžus į darbą, pvz., po ilgo nedarbingumo

laikotarpio);

4. bendrieji sveikatos patikrinimai, sveikatos tikrinimai pagal profilaktines programas, vyresnio

amžiaus asmenų sveikatos tikrinimai, darbuotojų, išdirbusių įmonėje daugiau kaip 15 metų,

išplėstiniai sveikatos tikrinimai kas 5 metus;

5. sveikatos patikrinimai nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus tarnybai.

Higienos instituto 2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad tirtose įmonėse daugiausia buvo atliekami

darbuotojų periodiniai (98,4 proc.) ir išankstiniai (93,9 proc.), rečiau – kartotiniai (34,5 proc.) darbuotojų

sveikatos patikrinimai. Darbuotojams baigus darbą įmonėje sveikatos patikrinimai buvo atliekami tik 0,4

proc. įmonių. Sveikatos patikrinimai daugiausia buvo atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigoje

pagal sutartį (70,6 proc.), rečiau – darbuotojams tikrinantis pas savo šeimos gydytoją (46,5 proc.),

rečiausiai – įmonės medicinos punkte (10,8 proc.). [12]

8

2. PIRMOSIOS PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS

Pirmoji pagalba – pradinės pagalbos nukentėjusiam suteikimas ligos arba susižalojimo

atveju, dažniausiai atliekamas pašalinio žmogaus (mūsų atveju įmonėje gali būti atliekama

profesinės sveikatos specialisto ar kito įmonės darbuotojo) iki kol bus suteikta profesionali

medicininė pagalba. Pirmoji pagalba sudaryta iš veiksmų, kuriuos gali atlikti žmogus be

formalios medicininės kvalifikacijos ir su vietoje prieinamais įrankiais. Pirmosios pagalbos

tikslas yra pašalinti arba stabilizuoti nukentėjusio asmens gyvybei gresiantį pavojų.

Pirmosios pagalbos mokymų organizavimo funkcija tiesiogiai teisės aktais yra pavesta

darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui, tačiau neretai tame dalyvauja ir profesinės sveikatos

specialistas: rengia pirmosios pagalbos teikimo organizavimo atmintinę / taisykles / tvarką,

supažindina su ja įmonės darbuotojus. Profesinės sveikatos specialistas paprastai atsako už

pirmosios pagalbos rinkinio sukomplektavimą ir atnaujinimą, atlieka pirmosios pagalbos atvejų

apskaitą ir analizę.

Pirmosios pagalbos teikimo aprašymas arba pirmosios pagalbos teikimo atmintinė turi

būti suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija [17]. Pirmosios pagalbos atmintinėje / taisyklėse

pateikiama:

pirmosios pagalbos teikimo būdai;

veiksmai, kurių privaloma imtis esant situacijoms, kai būtina organizuoti pirmąją

pagalbą;

tarnybų telefonai, į kurias reikia kreiptis įvykus nelaimingam atsitikimui ar kitai

situacijai, reikalaujančiai neatidėliotinų veiksmų / pirmosios pagalbos;

už pirmosios pagalbos teikimo organizavimą įmonėje atsakingi asmenys;

kita svarbi informacija.

Su pirmosios pagalbos atmintine / taisyklėmis turi būti supažindinti visi įmonės

darbuotojai.

Lietuvoje yra nustatytos sritys, kurioms priklausantys darbuotojai privalo

nukentėjusiems ar ligoniams nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo atveju

suteikti pirmąją pagalbą, bei tam reikia kompetencijos [18] (2 lentelė).

2 lentelė. Profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų,

buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei

pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašas ir

kompetencija [18]

Profesijos, darbai ir veiklos sritys

1. Asmenys, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti motorines kelių transporto priemones.

2. Geležinkelio darbuotojai, valdantys traukinius ir aptarnaujantys keleivius juose.

3. Visų kategorijų laivų laivavedžiai ir įgulos nariai.

4. Orlaivių įgulos nariai, orlaivių palydovai.

5. Geležinkelio, oro ir vandens transporto, ryšių objektų, kelių priežiūros darbuotojai.

6. Švietimo sistemos įstaigų pedagoginiai darbuotojai.

7. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo saugos ir sveikatos tarnybų specialistai.

8. Teisėjai, prokurorai, antstoliai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

9. Kariai.

10. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai.

9

11. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

12. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos statutiniai valstybės

tarnautojai.

13. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai.

14. Sporto įstaigų treneriai ir mokytojai.

15. Kazino vadovaujantys inspektoriai.

16. Paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai.

17. Bendrabučių, viešbučių darbuotojai, susiję su apgyvendinimu.

18. Baseinų, sveikatingumo centrų, soliariumų, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų darbuotojai,

teikiantys paslaugas klientams. Pirtininkai.

19. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus.

20. Gamyboje dirbantys elektrotechninius įrenginius prižiūrintys darbuotojai.

Teikiantys pirmąją pagalbą asmenys turi mokėti

1. Gaivinti.

2. Stabdyti kraujavimą, tvarstyti.

3. Imobilizuoti pažeistą sritį esant lūžiui ar išnirimui.

4. Nešti traumuotus, sužalotus asmenis.

5. Suteikti pirmąją pagalbą asmenims, patyrusiems elektros traumą, paveiktiems žaibo, ištiktiems saulės

smūgio ar šilumos poveikio, sušalusiems, skendusiems, užspringusiems, netekusiems sąmonės, įkąstiems

vabzdžio ar gyvūno.

Darbuotojai, atsakingi už pirmosios pagalbos suteikimą įmonėje, prieš pradedant dirbti

turi išklausyti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą, o kas penkeri

metai – privalomojo pirmosios pagalbos mokymo tęstinę programą. Privalomojo pirmosios

pagalbos mokymo tikslas – išmokyti asmenis įvertinti nukentėjusiojo gyvybines funkcijas ir laiku

suteikti jam pirmąją pagalbą. Šiuos mokymus gali atlikti licencijas verstis privalomuoju

pirmosios pagalbos mokymu turintys fiziniai ar juridiniai asmenys. [19]

Įmonėje, kurioje nėra medicinos punkto ar sveikatos tarnybos, turi būti pirmosios

pagalbos rinkinys, kurio sudėtį ir reikalavimus patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija [17].

Rinkinys turi būti gerai matomoje ir visiems prieinamoje, paženklintoje vietoje. Įvertinant fizinį

patalpų išdėstymą, profesinę riziką ir darbuotojų skaičių, toks rinkinys turėtų būti atskiruose

padaliniuose ar skyriuose. Kai įmonėje yra medicinos punktas, sveikatos tarnyba, joje (procedūrų

kabinete) turi būti pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Pirmosios medicinos pagalbos

vaistinėlės sudėtis yra patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu [17].

Jeigu profesinės sveikatos specialistas turi ir siekia išlaikyti asmens sveikatos priežiūros

specialisto licenciją (kai įmonėje yra medicinos punktas ar sveikatos tarnyba), jis turi mokėti

teikti pirmąją medicinos pagalbą asmenims, kurių gyvybei ar sveikatai dėl nelaimingo

atsitikimo arba ūminės pavojingos ligos gresia pavojus [17]:

1. Įvertinti pagrindinius gyvybės požymius (sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą).

2. Atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą.

3. Gaivinti netekusius sąmonės, užspringusius, skenduolius, pakaruoklius, ištiktus šoko,

perkaitusius, ištiktus saulės smūgio ar elektros traumos, pavojingos gyvybei būklės dėl ūmių ligų,

apsinuodijimų bei traumų atvejais.

4. Stabdyti kraujavimą, tvarstyti.

5. Malšinti skausmą.

6. Imobilizuoti pažeistą sritį.

10

3. DALYVAVIMAS ATLIEKANT NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR

PROFESINIŲ LIGŲ TYRIMUS IR JŲ PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ

Profesinių ligų tyrimas (žr. 1 pav.) atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatais [20]. Įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau –

įvykiai darbe), nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo procedūros nustatytos

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose [21]. Profesinės sveikatos

specialistai šiame procese dalyvauja rengiant informaciją, kai:

1) įtarus ūmią profesinę ligą, darbdavys Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam

skyriui turi pateikti informaciją apie darbuotojo darbo sąlygas: darbo dienos darbo ir poilsio

režimą, atliekamus darbo procesus, kenksmingą vienkartinį arba per vieną darbo dieną darbuotoją

veikusį pavojingą darbo aplinkos veiksnį (-ius), jo (jų) veikimo trukmę ir dydį, aprūpinimą

kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, jų naudojimą, atliktus privalomus

sveikatos tikrinimus, darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo dokumentą;

2) įtarus lėtinę profesinę ligą, darbuotojas, kuriam įtarta lėtinė profesinė liga,

Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui turi pateikti laisvos formos visos darbinės

veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir

darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius;

3) taip pat, įtarus lėtinę profesinę ligą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus

prašymu ir darbdavys turi pateikti informaciją apie darbuotojo darbo trukmę ir sąlygas (darbo ir

poilsio režimą, atliekamus darbo procesus ir juos atliekant veikiančius kenksmingus veiksnius,

šių veiksnių veikimo trukmę ir dydį, aprūpinimą kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos

priemonėmis, jų naudojimą, atliktus privalomus sveikatos tikrinimus, įmonės pasirinktos formos

darbo vietos, kurioje darbuotojas dirba, profesinės rizikos įvertinimo dokumentą);

4) Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai nagrinėjant ginčytinus atvejus, kai kuri

nors šalis nesutinka su profesinės ligos nustatymu arba nenustatymu;

5) pagal poreikį, kai tiriamas įvykis darbe (nelaimingas atsitikimas darbe), nelaimingas

atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo.

Profesinės sveikatos specialistas neturėtų būti skiriamas darbdavio arba darbuotojo

atstovu tiriant profesinę ligą ar įvykį darbe / nelaimingą atsitikimą (tyrimo komisijoje).

Rekomenduojama, kad jis tiesiog teiktų objektyvią informaciją, neatstovaudamas nei vienos

pusės.

11

1 pav. Profesinės ligos nustatymo schema

(D. Gorobecienė, R. Šidagytė, 2016) [8]

Praktikos studija parodė, kad tiriant įvykius darbe, nelaimingus atsitikimus, profesinės sveikatos

specialistai:

rinko informaciją, ar buvo patikrinta darbuotojo sveikata;

teikė informaciją, ar darbuotojas buvo instruktuotas apie saugius darbo metodus, apmokytas atlikti

darbą, kurį vykdant įvyko įvykis darbe;

rinko informaciją, ar buvo įrengtos reikalingos kolektyvinės apsaugos priemonės;

rinko informaciją, ar buvo išduotos reikalingos asmeninės apsaugos priemonės ir, ar darbuotojas

naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones;

atliko įvykio vietos analizę, apklausę šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis, patį nukentėjusįjį;

aiškinosi įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą; kaip patenkama į pavojingą

zoną arba išeinama iš jos, kokie buvo įspėjamieji ir informaciniai ženklai, įtaisai; krovinių kėlimo,

transportavimo, sandėliavimo principą ir pan.;

aiškinosi, ar įrenginys tam darbui buvo pritaikytas / nepritaikytas ir techniškai tvarkingas /

netvarkingas (jei toks įrenginys buvo įvykio darbe priežastimi);

apibendrino visus turimus duomenis, pildė įmonės įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų darbe,

nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo aktų registravimo žurnalą.

Nustačius profesinę ligą, įmonėje organizuojamos priemonės profesinės ligos (taip pat

galinčių atsirasti tokių ar panašių profesinių ligų) priežastims pašalinti; taip pat ir ištyrus įvykį

12

darbe organizuojamos priemonės nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar

panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti. Tiesiogiai nelaimingų atsitikimų

darbe, profesinių ligų, incidentų bei avarijų aplinkybių ir priežasčių analizės, įmonėje įvykusių

nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų bei incidentų registravimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų prevencijos priemonių rengimo, šių prevencinių priemonių įgyvendinimo

kontrolės įmonėje funkcijos priskirtos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui, tačiau neretai

rengiant prevencijos priemones įtraukiamas ir profesinės sveikatos specialistas.

Higienos instituto 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, tiriant profesines ligas 13,8 proc. tirtų įmonių

dalyvavo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, 4,3 proc. įmonių – darbuotojų saugos ir sveikatos

specialistai kartu su profesinės sveikatos specialistais. Rizikos veiksniai, galintys sukelti profesinę ligą,

buvo identifikuojami 19,6 proc. tirtų įmonių, sveikatos rizikos veiksniai, nesusiję su profesija (asmens

rizikos veiksniai), – 10,8 proc., rengiami siūlymai dėl profesinių ligų prevencijos darbo vietose – 20,4

proc. tirtų įmonių. [12]

Profesinių ligų, įvykių darbe / nelaimingų atsitikimų prevencijos priemonės:

Atnaujinamas profesinės rizikos vertinimas.

Peržiūrimi profilaktinių sveikatos tikrinimų rezultatai ir įvertinamas papildomų

tikrinimų poreikis.

Darbuotojų švietimas, mokymas, žinių apie riziką saugai ir sveikatai suteikimas.

Asmeninės apsaugos priemonės, instruktavimas, įspėjamieji ženklai.

Modernizuojamos darbo vietos bei priemonės.

Vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos nuostatomis, sėkminga profesinių ligų prevencija

galima tik tampriai bendradarbiaujant darbdavių ir darbuotojų atstovams. Darbdaviai gali užkirsti kelią

profesinėms ligoms paisydami atsargumo priemonių – įvertindami ir kontroliuodami profesinės rizikos

veiksnius, pavojus ir riziką bei vykdydami darbuotojų sveikatos stebėseną, darbuotojai turi teisę dalyvauti

formuojant, prižiūrint ir įgyvendinant prevencijos politiką ir programas. [22]

13

4. KONSULTAVIMAS DARBUOTOJŲ SVEIKATOS APSAUGOS, DARBO PROCESŲ

PRITAIKYMO DARBUOTOJŲ GALIMYBĖMS IR ASMENS APSAUGOS PRIEMONIŲ

PANAUDOJIMO KLAUSIMAIS

Tarptautinės darbo organizacijos 1985 m. Konvencijoje Nr. C161 [14] profesinės

sveikatos tarnyboms priskiriama eilė funkcijų, kurios siejasi su profesinės sveikatos specialisto

konsultavimo veikla. Tai yra:

- konsultavimas darbo planavimo ir organizavimo klausimais, įskaitant darbo vietų

projektavimą, renkantis mechanizmus, įrenginius ir medžiagas, taip pat juos

eksploatuojant ir prižiūrint;

- dalyvavimas tobulinant darbo praktiką, taip pat testuojant ir vertinant naujos įrangos

sveikatos aspektus;

- konsultavimas profesinės sveikatos, saugos ir higienos, taip pat ergonomikos ir asmeninių

bei kolektyvinių apsaugos priemonių klausimais;

- darbo (priemonių, aplinkos, laiko, krūvio ir kt. sąlygų) pritaikymas darbuotojams;

- dalyvavimas įgyvendinant profesinės reabilitacijos priemones.

- profesinės rizikos veiksnių identifikavimas ir rizikos vertinimas;

- darbo aplinkos priežiūra, įskaitant higienos reikalavimų užtikrinimą darbo ir poilsio

patalpose, valgyklose, buitinėse patalpose;

- informacijos teikimas, mokymas, švietimas profesinės sveikatos, higienos ir ergonomikos

klausimais.

Konsultuojant darbdavį bei darbuotojus darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų

pritaikymo darbuotojų galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais labai

svarbu, kad būtų tinkamai atliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas. Profesinės rizikos

vertinimo funkcija Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose

tiesiogiai priskirta darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, tačiau vadovaujantis Profesinės

rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais [23] ir profesinės sveikatos specialistas gali būti

kompetentingas asmuo, atlikti ergonominių ir psichosocialinių veiksnių, kitų rizikos veiksnių

vertinimą, jei atitinkamai kelia kvalifikaciją. Šiai veiklai vykdyti gali būti samdoma išorinė

įmonė.

Higienos instituto 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, profesinės rizikos vertinimą vykdė 96,8 proc. tirtų

įmonių. 26,8 proc. įmonių atliktas išsamus profesinės rizikos vertinimas, 44,8 proc. – profesinės rizikos

vertinimo apimtys sudarė 80–100 proc., 19,2 proc. – profesinės rizikos vertinimo apimtys sudarė 50–80

proc., 6 proc. – profesinės rizikos vertinimo apimtys sudarė iki 50 proc. ir 2,8 proc. įmonių profesinė

rizika nebuvo vertinta. Dėl profesinės rizikos prevencijos darbuotojai buvo konsultuojamai individualiai

(47,5 proc.), susirinkimų (44,7 proc.) ir mokymų metu (44,3 proc.). Darbdavys daugiausia buvo

konsultuojamas dėl darbuotojų sveikatos apsaugos (68,4 proc.), asmens apsaugos priemonių panaudojimo

61,9 proc.), darbo sąlygų tobulinimo (59,5 proc.) ir darbo vietų pritaikymo darbuotojų poreikiams (50,6

proc.). [12]

Konsultacijos teikiamos ir darbdaviui, ir darbuotojams. Profesinės sveikatos specialistas

šią veiklą turėtų vykdyti darbdaviui ir darbuotojams labiausiai priimtinais būdais. Bent kartą per

metus arba dažniau, priklausomai nuo įmonės dydžio, vykdomo darbo specifikos ir rizikos darbe

veiksnių, rekomenduojama aplankyti visus įmonės padalinius, įsitikinti, kad darbo vietos nekelia

pavojaus sveikatai, kad dirbama su tinkamomis asmens apsaugos priemonėmis, jeigu to

reikalauja darbo pobūdis, tuo pačiu pasikalbėti su darbuotojais, aptarti jų sveikatos būklę,

poreikius. Rastus pastebėjimus ar trūkumus profesinės sveikatos specialistas turėtų pristatyti

14

įmonės vadovybei, teikti pasiūlymus, kaip juos išspręsti. Esant poreikiui ir galimybei,

konsultacijoms teikti gali būti kviečiami specifinės srities specialistai.

Praktikos studija parodė, kad profesinės sveikatos specialistams teikiant specifines konsultacijas

dažniausiai prireikia darbuotojų saugos specialistų, radiacinės saugos specialistų, infekcijų kontrolės

specialistų, gydytojų (darbo medicinos, šeimos ir pan.), teisininkų, žmogiškųjų išteklių specialistų,

kokybės vadybos specialistų pagalbos.

Konsultacijų teikimo būdas gali būti įvairus: tiesiogiai bendraujant su darbdaviu ar

darbuotoju (darbuotojais) asmeninio pokalbio, grupinių susitikimų (posėdžių, seminarų, praktinių

mokymų) metu arba nuotoliniu būdu, naudojantis informacijos sklaidos priemonėmis (vidaus

kompiuterių tinklu, el. paštu, padalomąja medžiaga). Profesinės sveikatos specialistas taip pat

gali nustatyti „atvirų durų dienas/valandas“ – laiką, kada darbuotojai aktyviai gali kreiptis

konsultacijoms.

Teikiant konsultacijas, rekomenduojama pasinaudoti papildoma metodine ir informacine

medžiaga, nagrinėjančia darbingumo vertinimą [24], vyresnio amžiaus darbuotojų darbingumui

įtakos turinčius veiksnius [24], darbo ir poilsio laiko derinimą [25], darbo ir asmeninio gyvenimo

derinimą [26].

Praktikos studija parodė, kad profesinės sveikatos specialistai darbdavį konsultuoja įvairiais

klausimais:

patarimai dėl alternatyvių darbo vietų darbuotojams, turintiems sveikatos problemų;

nedarbingumo dėl ligos mažinimo būdai;

profesinės rizikos veiksnių nustatymas / atpažinimas ir kaip apsisaugoti nuo profesinės rizikos;

skundų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nagrinėjimas;

nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija;

įmonės darbuotojų sveikatos stiprinimo programos ir darbuotojų sveikatos stiprinimo priemonių

nauda;

darbo pobūdžio ir darbo vietų pritaikymas neįgaliems asmenims;

konsultacijos sveiko senėjimo tema, siekiant padėti darbuotojams ilgiau išlikti darbingais;

kenksmingų darbo priemonių keitimas modernesnėmis, „sveikesnėmis“;

investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą kaštų ir naudos analizė;

naujų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai.

Darbuotojams profesinės sveikatos specialistai pataria:

kaip išvengti su darbu susijusių sveikatos sutrikimų;

dėl alternatyvių darbo vietų darbuotojams, turintiems sveikatos problemų;

sergamumo mažinimo būdai;

kaip atpažinti profesinės rizikos veiksnius ir kaip apsisaugoti nuo profesinės rizikos;

nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija;

kaip stiprinti sveikatą;

dėl reabilitacijos, siekiant padėti žmonėms grįžti į darbą po ligos ar po dalinio darbingumo

netekimo;

darbo pobūdžio ir darbo vietų pritaikymas neįgaliems asmenims;

konsultacijos sveiko senėjimo tema, siekiant padėti darbuotojams ilgiau išlikti darbingais;

naujų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai.

15

5. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS STIPRINIMAS

Sveikatos stiprinimas darbe apima įvairias veiklas [27] (2 pav.).

2 pav. Sveikatos stiprinimo įmonėse veiklos komponentai

(T. Matevičiūtė, S. Vičaitė, R. Eičinaitė-Lingienė, 2014) [27]

Siekiant stiprinti darbuotojų sveikatą, gali būti rengiama įmonės darbuotojų sveikatos

stiprinimo programa arba rengiami atskiri sveikos gyvensenos mokymai (paskaitos, užsiėmimai,

informacijos sklaida) [28]. Sveikatos stiprinimo programa gali būti rengiama vieneriems metams

arba kitu įmonei priimtinu periodiškumu. Sveikatos stiprinimo programą rengia profesinės

sveikatos specialistas, tačiau jos rengime turėtų dalyvauti ir darbuotojų saugos ir sveikatos

specialistai, darbdavys ar darbdavio atstovai, padalinių vadovai ir darbuotojai ar darbuotojų

atstovai. Skiriami 4 sveikatos stiprinimo programos įgyvendinimo etapai: 1) parengiamasis

etapas; 2) programos planavimas; 3) programos įdiegimas; 4) vertinimas ir nenutrūkstamas

įgyvendinimas [18, 19]. Kiekviename iš šių etapų atliekami veiksmai ir pavyzdžiai pateikti 3

paveiksle. Išsamesnę informaciją apie sveikatos stiprinimo programų planavimą ir įgyvendinimą

rasite Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijose [28].

Labai svarbu pradžioje tinkamai įvertinti įmonės darbuotojų sveikatos stiprinimo

poreikius [29]. Atitinkamai sveikatos stiprinimo programoje turi būti iškeltas tikslas bei

uždaviniai, būtina numatyti uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijus, programos priemones,

kaip bus siekiama uždavinių ir tikslo įgyvendinimo. Taip pat būtina numatyti ir suderinti su

įmonės vadovybe programos aprūpinimą finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais bei patalpomis,

numatyti atsakingus vykdytojus.

16

3 pav. Sveikatos stiprinimo darbe programos įgyvendinimo etapai

(T. Matevičiūtė, S. Vičaitė, R. Eičinaitė-Lingienė, 2014) [27]

17

Darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklos / priemonės, dėl kurių finansavimo profesinės sveikatos

specialistai dažniausiai kreipėsi į darbdavį arba ieškojo kitų galimų rėmimo šaltinių (praktikos

studijos duomenys):

išorės socialinės ar sporto veiklos išlaidos (pvz., sporto klubų nario mokestis), sporto renginiai,

šeimos švenčių organizavimas;

priemonės darbuotojų sveikos mitybos užtikrinimui;

sveikų užkandžių / produktų tiekimas;

darbuotojų sveikatinimo priemonių įsigijimas.

Darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklos gali būti vykdomos įvairiomis temomis: fizinio

aktyvumo skatinimas [30], sveikos mitybos skatinimas [31], palankios psichosocialinės aplinkos

kūrimas ir streso valdymas [32, 33, 34], žalingų įpročių (nesaikingo alkoholio vartojimo, rūkymo,

narkotinių medžiagų vartojimo) prevencija [35, 36], asmens higienos įgūdžių ugdymas.

Organizuojant darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklas, galima kviesti įvairius kitus

specialistus – kineziterapeutus, dietologus, psichologus. Dėl pagalbos ir bendradarbiavimo

vykdant šią funkciją galima kreiptis į savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.

Rekomenduojama kviesti specialistus, kurie atliktų individualų darbuotojų sveikatos rodiklių

vertinimą, t.y. pamatuotų kraujo spaudimą, liemens apimtį, atliktų kūno masės analizę,

lankstumo, ištvermės, pusiausvyros ir kt. testus. Realiai matomi asmeniniai rezultatai gali labiau

paskatinti, motyvuoti dalyvauti sveikatos stiprinimo veiklose.

Praktikos studija parodė, kad įmonėse vykdomos tokios darbuotojų sveikatos stiprinimo

priemonės:

- mankštos darbo pertraukėlių/pietų pertraukų metu (tempimo, ištvermės bei jėgos pratimai, kalanetika,

pilates, joga);

- šokiai (pvz., atkartoti šokių judesius, rodomus ekrane);

- įrengiamos dviračių stovėjimo aikštelės, darbuotojai aprūpinami dviračiais;

- futbolo, tinklinio, krepšinio, stalo teniso treniruotės, treniruotės sporto (treniruoklių) salėje;

- įvairūs sporto renginiai (krepšinio, tinklinio, teniso turnyrai, bėgimo, važiavimo dviračiais varžybos),

kitos veiklos (baseinas, ledo arena, masažai);

- įrengiamos virtuvėlės; organizuojamas darbuotojų maitinimas pietų pertraukos metu, valgyklose

sudaroma galimybė pasirinkti sveiko maisto;

- įrengiami vandens aparatai;

- sezoninių vaisių, daržovių tiekimas/dalinimas;

- paskaitos apie sveiką mitybą; dietologo konsultacijos;

- kūno analizatoriaus, matuojančio cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje, įsigijimas;

- streso valdymo mokymai, antistresinės relaksacijos seansai.

Profesinės sveikatos specialistas turėtų organizuoti vykdytų darbuotojų sveikatos

stiprinimo darbe priemonių efektyvumo vertinimą bei analizuoti rezultatus (pvz., atlikti sveikatos

rodiklių palyginimą, darbuotojų apklausą, organizuoti pokalbį su darbdaviu apie pokyčius).

Apibendrinti efektyvumo vertinimo rezultatai turi būti skelbiami visai įmonės bendruomenei.

Naujos sveikatos stiprinimo priemonės turi būti planuojamos ir tobulinamos atsižvelgiant į gautus

vertinimo rezultatus.

Sėkmingą darbuotojų sveikatos stiprinimą lemia [37]:

- kaip atsižvelgiama į poreikius: įvertinami darbuotojų ir darbdavių sveikatos stiprinimo

poreikiai, galimybės juos tenkinti;

18

- kaip užtikrinamas aktyvus visų darbuotojų dalyvavimas sveikatos stiprinimo

veiklose: į sveikatai stiprinti skirtas veiklas ir jų inicijavimą įtraukiama visa įmonės

bendruomenė;

- kompleksinis požiūris: sveikatos stiprinimo darbe veiklos siejamos tiek su darbo sąlygų

gerinimu, palankaus mikroklimato kūrimu, tiek su kiekvieno darbuotojo individualiais

sveikatos poreikiais;

- integracija: darbuotojų sveikatos stiprinimas įtraukiamas į kasdienę veiklą visais įmonės

lygmenimis.

19

LITERATŪRA IR NAUDINGOS NUORODOS

1. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672.

2. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d.

įsakymas Nr. A1-266/V-575 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių

nuostatų patvirtinimo“.

3. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti

įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 2008 m. balandžio 8 d. Nr. V-271.

4. Profesinės sveikatos specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų

aprašas, patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-704.

5. Darbuotojų sveikatos stebėsenos įmonėje rekomendacijos. Higienos institutas, 2013. Prieiga per

internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Darbuotoju%20sveikatos%20stebesenos%

20imoneje%20rekomendacijos.pdf

6. The Luxembourg Declaration on Workplace Health Promotion in the European Union. ENWHP,

2007.

7. LR sveikatos sistemos įstatymas. 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-552.

8. Kaip atpažinti su darbu susijusias ir profesines ligas. Metodinės rekomendacijos gydytojams.

Higienos institutas, 2016 m. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Rekomen_gydytojams_Kaip_atpazinti_pro

fesines_ligas.pdf

9. Vainauskas S, Burkauskienė I, Venckienė R, Šimkienė V, Januškevičius V, Vasilavičius P. Su

darbu susijusios ligos. Visuomenės sveikata 2010;4(51):17-24.

10. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programa, patvirtinta LR

Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291.

11. Nacionalinis darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų planas, patvirtintas LR

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 22 d.

įsakymu Nr. A1-256/V-584.

12. Jankauskas R., Eičinaitė-Lingienė R. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų prevencinio

veiksmingumo įvertinimas, Mokslo darbai Nr. 17, Higienos institutas, 2014.

13. Pagrindinės profesinės sveikatos tarnybos. Higienos institutas, 2010. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Pagrindines%20profesines%20sveikatos%20t

arnybos.pdf

14. 1985 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. C161 „Dėl profesinės sveikatos (darbo

medicinos) tarnybų“. International Labour Office (ILO). Convention No. 161 concerning

Occupational Health Services. Geneva: ILO, 1985.

15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl

profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (su pakeitimais); 13 priedas.

Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių

poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V- 1072 redakcija)

16. Profilaktiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai. Metodinės rekomendacijos. Higienos institutas,

2015 m. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Profilakt_sveikatos_tikrinimai_Rekomen.p

df

17. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų

kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir

pirmosios pagalbos rinkinių“. 2003 m. liepos 11 d. Nr. V-450.

18. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto

priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar

ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo

patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“.

2003 m. gegužės 14 d. Nr. 590.

20

19. LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-69 „Dėl privalomojo

pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir

Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos

patvirtinimo“ (LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V-464

redakcija).

20. LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir

apskaitos nuostatų patvirtinimo“. (LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 881

redakcija).

21. LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe

tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3

d. nutarimo Nr. 913 redakcija).

22. The prevention of occupational diseases. International Labour Organisation, 2013. Prieiga per

internetą: http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_protect/---protrav/---

safework/documents/presentation/wcms_207663.pdf

23. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl

Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. 2012 m. spalio 25 d. Nr. A1-457/V-

961.

24. Darbingumas vyresniame amžiuje: galimybė dirbti ilgiau. Informacinis leidinys. Higienos

isntitutas, 2016. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vyresnio%20amziaus%20darbuotoju%20dar

bingumas.pdf

25. Darbo ir poilsio laiko derinimas darbo vietose. Informacinė medžiaga. Higienos institutas, 2013.

Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/PSC%20TTVS/Poilsio-darbo-laiko-

derinimas_Leidinys.pdf

26. Darbuotojų gerovės stiprinimas kuriant darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti palankią darbo

aplinką. Higienos institutas, 2016. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Rekomendacijos_Darbuotoju%20geroves

%20stiprinimas.pdf

27. Informacinis stendas „Sveikatos stiprinimo organizavimas įmonėse“ Higienos institutas, 2013.

Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Darbuotoju%20sveikatos%20stiprinimas%20i

monese_stendas%202013.pdf

28. Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos. Higienos

institutas, 2013. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Darbuotoju_sveikatos_stiprinimo_rekome

ndacijos_2013.pdf

29. Sveikatos stiprinimo poreikių įmonėje vertinimas. Rekomendacijos, 2013, Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Sveikatos%20stiprinimo%20poreikiu%20i

moneje%20vertinimas.pdf

30. Rekomendacijos „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“, Higienos institutas, 2013. Prieiga

per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Fizinio%20aktyvumo%20skatinimas%20d

arbo%20vietose.pdf

31. Darbuotojų sveikos mitybos skatinimo rekomendacijos, Higienos institutas, 2013. Prieiga per

internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Darbuotoju%20sveikos%20mitybos%20sk

atinimo%20rek.pdf

32. Streso darbe valdymo standartai, Higienos institutas, 2016. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/lt/streso-darbe-valdymo-standartai.html

33. Konfliktų prevencija. Rekomendacijos mažoms įmonėms. Higienos institutas, 2012. Prieiga per

internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/PSC%20TTVS/Konfliktu%20prevencija.Rekomendacijos.

pdf

21

34. Metodinės rekomendacijos, kaip pagerinti psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių

slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką ir vykdyti pacientų smurto darbe prevenciją. Higienos

institutas, 2014. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Rekomendacijos_psichikos_sveikatos_slau

gytojams3.pdf

35. Rūkymo prevencija darbo vietose. Informacija specialistams. Narkotikų, tabako ir alkoholio

kontrolės departamentas, 2015. Prieiga per internetą:

http://old.ntakd.lt/files/prevencija/Rukymo_prevencija_darbo_vietose.pdf

36. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija: samprata ir modeliai. Informacinis leidinys.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2013. Prieiga per internetą:

http://old.ntakd.lt/files/prevencija/PM_vartojimo_prevencija.pdf

37. Testo formos rekomendacijos, kaip stiprinti sveikatą darbe. Higienos institutas, 2014. Prieiga per

internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Fact%20sheet%20LT%204.pdf

Kita naudota literatūra

What does the occupational health (OH) team do? Prieiga per internetą:

https://www.som.org.uk/occupational-medicine/what-does-the-oh-team-do/

Work Health and Safety Laws in South Australia. Prieiga per internetą:

http://www.safework.sa.gov.au/show_page2.jsp?id=112104

Sample Work Health and Safety Policy. Prieiga per internetą:

http://www.safework.sa.gov.au/uploaded_files/whs_policy_sample.pdf

Occupational Health & Safety Specialist. Prieiga per internetą:

http://www.americasjobexchange.com/occupational-health-and-safety-specialist-job-description

Occupational Health and Safety Specialist. Prieiga per internetą:

https://www.truity.com/career-profile/occupational-health-and-safety-specialist

OHS Division functions. Austalia. Prieiga per internetą:

http://www.uq.edu.au/ohs/index.html?page=133952

Occupational health specialists functions. Prieiga per internetą:

http://fitforwork.org/employee/staying-in-work/the-role-of-occupational-health/

http://www.who.int/occupational_health/regions/en/oeheurnursing.pdf

file:///C:/Documents%20and%20Settings/Administrator/My%20Documents/Downloads/347_work_health

_and_safety.pdf

http://www.uq.edu.au/ohs/index.html?page=133952

http://www.ilocis.org/documents/chpt16e.htm

______________________

22

1 priedas

Profesinės sveikatos specialisto funkcijų, nustatytų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose (kairėje), atitiktis ir sąsajos su Tarptautinės darbo

organizacijos 1985 m. konvencijoje Nr. C161 profesinės sveikatos tarnyboms

priskiriamomis veiklomis (dešinėje)

______________________

1. Stebi darbuotojų sveikatos būklę, atsižvelgdami į darbo procesą

2. Organizuoja pirmosios pagalbos teikimą

3. Dalyvauja atliekant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimą ir analizuoja jų priežastis

4. Konsultuoja darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų pritaikymo darbuotojų galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais

2. Darbo aplinkos priežiūra, įskaitant higienos reikalavimų užtikrinimą darbo ir poilsio patalpose, valgyklose, buitinėse patalpose

11. Dalyvavimas analizuojant profesines ligas ir nelaimingus atsitikimus

1. Profesinės rizikos veiksnių identifikavimas ir rizikos vertinimas

5. Organizuoja sveikos gyvensenos mokymus, rengia darbuotojų sveikatos stiprinimo programas ir organizuoja jų įgyvendinimą

3. Konsultavimas darbo planavimo ir organizavimo klausimais, įskaitant darbo vietų projektavimą, renkantis mechanizmus, įrenginius ir medžiagas, taip pat juos eksploatuojant ir prižiūrint

4. Dalyvavimas tobulinant darbo praktiką, taip pat testuojant ir vertinant naujos įrangos sveikatos aspektus

6. Su darbu susijusios darbuotojų sveikatos priežiūra

5. Konsultavimas profesinės sveikatos, saugos ir higienos, taip pat ergonomikos ir asmeninių bei kolektyvinių apsaugos priemonių klausimais

7. Darbo (priemonių, aplinkos, laiko, krūvio ir kt. sąlygų) pritaikymas darbuotojams

10. Pirmosios pagalbos ir skubios medicinos pagalbos organizavimas

9. Informacijos teikimas, mokymas, švietimas profesinės sveikatos, higienos ir ergonomikos klausimais

8. Dalyvavimas įgyvendinant profesinės reabilitacijos priemones