PROJEKTAS VP1-2 - Ugdomegalimybes.ugdome.lt/uploads/Lietuviu_k_moduliu_rogramos... · Web viewPROJEKTAS VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS

P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001„MOKYMOSI

KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS,

SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“

LIETUVIŲ KALBOS MODULIŲ PROGRAMOS 9–10 (I – II GIMNAZIJOS) KLASĖMS

ParengėVilija Janušauskienė

Henrika ProsniakovaDainius Vaitiekūnas

Loreta VilkienėGintautė Žemaitytė

Nijolė ToleikytėRaimonda Jarienė

2012 Vilnius

TURINYS

ĮVADAS ..............................................................................................................................................4

I. DIDAKTINĖS NUOSTATOS ....................................................................................................6

II. LIETUVIŲ KALBOS BRANDUOLIO MODULIŲ (KALBOS IR LITERATŪROS)

PROGRAMOS 9–10 KLASĖMS .....................................................................................................7

2.1. Kalbos modulių programos 9–10 klasėms .............................................................................8

2.1.1. Branduolio (kalbos) modulių bendrieji struktūros elementai .......................................8

2.1.2. Kalbos modulių programos 9 klasei .............................................................................9

2.1.2.1. A1. Kalbos gyvenimas: kalbų kilmė ir lietuvių kalbos raida .........................9

2.1.2.2. A2. Kalbos labirintai: lietuvių kalbos sintaksė .............................................11

2.1.2.3. A3. Žodis ir ženklas: aiškinamojo ir argumentacinio pobūdžio tekstų

rašymas ......................................................................................................................13

2.1.3. Kalbos modulių programos 10 klasei ........................................................................16

2.1.3.1. A1. Žmogus ir kalba: gimtoji kalba globalizacijos epochoje ......................16

2.1.3.2. A2. Žmogus ir žodis: viešojo kalbėjimo pagrindai .....................................18

2.1.3.3. A3. Margas tekstų pasaulis: negrožinių tekstų suvokimas ........................22

2.2. Literatūros modulių programos 9–10 klasėms .....................................................................25

2.2.1. Branduolio (literatūros) modulių bendrieji struktūros elementai ...............................25

2.2.2. Literatūros modulių 9 klasei programų turinio apimtys .............................................30

2.2.2.1. B1. Kultūros ištakos: tautosaka, Antikos literatūra, Biblija, Senovės Rytų

poezija ........................................................................................................................30

2.2.2.2. B2. Kultūros raida: viduramžiai, Renesansas, barokas, klasicizmas ..........32

2.2.2.3. B3. Pasaulėvaizdžio kontrastai: šviečiamasis amžius, romantizmas,

realizmas ....................................................................................................................34

2.2.3. Literatūros modulių 9 klasei mokinių pasiekimų lygių požymiai..............................36

2.2.4. Literatūros modulių 10 klasei programų turinio apimtys ............................................38

2.2.4.1. B1. Moderniojo meno ieškojimai: simbolizmo, impresionizmo,

ekspresionizmo, avangardizmo, neoromantizmo literatūra........................................38

2.2.4.2. B2. XX a. II pusės kultūros (pa)likimas: pasaulio ir lietuvių literatūros

sankirtos ir santakos ..................................................................................................40

2.2.4.3. B3. Šiuolaikinės kultūros pasaulyje: aš, kalba, literatūra ............................42

2.2.5. Literatūros modulių 10 klasei mokinių pasiekimų lygių požymiai ...........................43

III. PRIVALOMAI PASIRENKAMŲ MODULIŲ PROGRAMOS 9 KLASEI........................46

3.1. Taikomasis modulis. C1. Bendravimas rašytine kalba: skaitymo ir rašymo gebėjimų

tobulinimas .........................................................................................................................46

2

3.2. Akademinis modulis. C2. Tradicija ir modernumas šiandien: praeities ženklai šiuolaikinės

literatūros (kultūros) tekstuose ir kontekstuose ..............................................................54

IV. LAISVAI PASIRENKAMO MODULIO PROGRAMA 9 / 10 KLASEI: D. Žmogus, žodis

ir vaizdas ..........................................................................................................................................63

PRIEDAI

1. Rekomenduojamų tekstų ir garso įrašų sąrašas branduolio (literatūros) moduliams

2. Rekomenduojamų tekstų ir garso įrašų sąrašas akademiniam moduliui C2

3

ĮVADASLietuvių kalbos modulių 9–10 klasėms programos parengtos remiantis Pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-2433) ir šių programų Lietuvių gimtosios kalbos

bendrosios programos dalimi, skirta 9–10 klasėms, bei modulinio mokymo teorija.

Lietuvių kalbos modulių programose 9–10 klasėms laikomasi Lietuvių gimtosios kalbos

bendrojoje programoje (2008) pateiktų lietuvių kalbos mokymosi pagrindinėje mokykloje tikslo ir

uždavinių, didaktinių nuostatų, mokinių pasiekimų, turinio apimties, vertinimo aprašų.

Modulio samprata. Modulinis mokymas(is) – tai mokymo ir mokymosi proceso planavimo

ir organizavimo didaktinė sistema, teikianti galimybių ugdymo turinį pateikti baigtiniais ciklais –

moduliais – bei sudaranti galimybes mokytojams ir patiems mokiniams rinktis ir derinti

mokymo(si) turinio aspektus, būdus, atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius, polinkius ir

galimybes. Numatoma modulio trukmė – 21, 22, 25, 27 ar 35 valandos – priklausomai nuo

modulio tikslo ir uždavinių bei planuojamos turinio apimties.

Lietuvių kalbos modulių programas 9–10 klasėms sudaro (žr. 1 pav.):

branduolio (kalbos ir literatūros) moduliai, kurie yra visiems privalomi;

du privalomai pasirenkami moduliai: akademinis ir taikomasis;

laisvai pasirenkamas modulis.

Privalomi kalbos moduliai programose žymimi A, literatūros – B, privalomai pasirenkami –

C, laisvai pasirenkamas – D raide.

Lietuvių kalbos modulių programų mažiausio vieneto modulio, kaip tam tikro baigtinio

mokymo(si) ciklo, aprašą sudaro šie struktūriniai elementai:

į konkrečius mokymosi rezultatus orientuoti tikslai ir uždaviniai bei numatomi mokinių

pasiekimai; jie atitinka tam tikrą dalį lietuvių kalbos bendrojoje programoje įvardytų

mokymosi tikslų, uždavinių ir pasiekimų;

numatoma konkreti turinio apimtis; ji atitinka tam tikrą dalį lietuvių kalbos bendrojoje

programoje įvardytos turinio apimties;

numatomi mokinių pasiekimų lygių požymiai.

Lietuvių kalbos modulių programų paskirtis. Kiekvienas branduolio modulis skirtas

kurios nors vienos kalbinės veiklos srities (kalbėjimo ir klausymo, rašymo, skaitymo ir literatūros

(kultūros) pažinimo) nuostatoms ir gebėjimams ugdyti(s), integruojant ir kitų kalbinės veiklos sričių

nuostatų ir gebėjimų ugdymą(si): pvz., literatūros moduliuose kryptingai ugdomi skaitymo,

literatūros (kultūros) pažinimo gebėjimai, drauge plėtojant klausymo ir kalbėjimo, rašymo bei

bendruosius gebėjimus; kalbos moduliuose kryptingai ugdomi kalbėjimo, negrožinio teksto

4

suvokimo, rašymo, kalbos pažinimo ir taisyklingo kalbos vartojimo gebėjimai, kartu plėtojant ir

gilinant skaitymo, klausymo, literatūros (kultūros) pažinimo ir bendruosius gebėjimus bei nuostatas.

1 pav. Lietuvių kalbos modulių programų struktūra

Planuojant ir rengiant lietuvių kalbos modulių programas 9–10 klasėms bei joms skirtas

metodines rekomendacijas atsižvelgiama į šiuos didaktinius siekius:

integravimo galimybes . Ryšys su integruojamosiomis programomis grindžiamas

bendrųjų gebėjimų, reikalingų asmens kompetencijoms įgyti, ugdymu. Tai

komunikavimo gimtąja ir kitomis kalbomis, informaciniai, kritinio ir kūrybinio

mąstymo, mokėjimo mokytis, bendradarbiavimo ir kiti gebėjimai. Siekiama, kad

kiekviename modulyje būtų integruotai ugdomos dalykinės (komunikavimo, kultūrinė)

ir bendrosios (mokėjimo mokytis, asmeninė, kūrybiškumo ir iniciatyvumo, socialinė,

pažinimo) kompetencijos.

mokymo(si) individualizavimą . Modulių programos ir jų didaktinei realizacijai skiriamos

Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinės rekomendacijos numato

galimybes mokiniui ugdytis bendrąsias ir dalykines kompetencijas pagal išsikeltus

mokymosi uždavinius, mokymosi stilių ir tempą, planuoti mokymąsi ne tik mokykloje,

bet ir namuose, bibliotekoje ir kitur.

Lietuvių kalbos modulių programos 9–10 kl.

Branduolio moduliai Privalomai pasirenkami moduliai

Laisvai pasirenkamas modulis

D

Kalbos moduliai9 kl. A1, A2, A310 kl. A1, A2, A3

Literatūros moduliai9 kl. B1, B2, B310 kl. B1, B2, B3

Taikomasis modulisC1

Akademinis modulisC2

5

mokymo(si) diferencijavimą . Galimybė pačiam mokiniui rinktis įvairaus sunkumo bei

turinio užduotis, mokymo(si) metodų įvairovė, lankstus atsiskaitymo grafikas,

individualios konsultacijos – šie Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinėse

rekomendacijose numatyti diferencijavimo elementai atskleidžia galimybes mokytojui ir

mokiniams drauge pasirinkti optimalius mokymosi būdus.

mokymosi savikontrolės galimybes . Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl.

metodinėse rekomendacijose pateikiami mokinio mokymosi pažangos bei pasiekimų

įsivertinimo būdai ir formos.

I. DIDAKTINĖS NUOSTATOS

1. Planavimas

Prieš planuojant modulio realizacijos žingsnius, labai svarbu atsižvelgti į konkrečios klasės

mokinių nuostatas, pasiekimų lygį, mokymosi poreikius, mokymosi stilius ir polinkius, mokymo ir

mokymosi sąlygas (apie pradinį į(si)vertinimą žr. Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl.

metodinėse rekomendacijose).

Planavimas turi būti grindžiamas aiškiu konkretaus modulio mokymo(si) tikslo, uždavinių

ir reikiamų didaktinių žingsnių jiems realizuoti supratimu: kokios mokinių pradinės nuostatos ir

siekiai, atraminės žinios ir gebėjimai? ko mokiniai siektų išmokti? (konkretūs modulio uždaviniai),

kaip jie mokysis?, kaip mokiniai atskleis savo išmokimą? kaip jie bus vertinami? kaip galės

įsivertinti patys? kaip bus apmąstomas mokymo(si) procesas bei jo rezultatai? (apie modulio

planavimą žr. Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinėse rekomendacijose).

Planuojant taip pat atsižvelgiama į mokyklos bendruomenės išsikeltus ugdymo tikslus ir

prioritetus, į individualius paties mokytojo išsikeltus profesinio tobulėjimo tikslus. Kad mokiniai

galėtų sėkmingai mokytis, mokytojas turėtų prieš kiekvieną veiklą drauge su mokiniais aiškiai

susiformuluoti mokymosi tikslus ir į rezultatą orientuotus uždavinius, išsiaiškinti praktines įgytų

gebėjimų taikymo galimybes.

2. Organizavimas

Organizuojant ugdymo procesą siekiama, kad kalbinė veikla būtų kuo labiau kontekstinė

(mokymas(is) turėtų būti grindžiamas mokinių patirtimi, ieškoma prasmingų mokymosi mokykloje

ir gyvenimo už mokyklos ribų sąsajų), labai svarbi vidinė dalyko integracija (klausymas ir

kalbėjimas, skaitymas ir literatūros (kultūros) pažinimas, rašymas), ne mažiau svarbus mokytojo

gebėjimas tikslingai paskirstyti mokymo(si) laiką aktyviai mokinių veiklai (kolektyvinis, grupinis,

individualus darbas, mokymo(si) strategijos, metodai), individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo

6

procesą, atsižvelgiant į skirtingus mokinių mokymosi stilius, interesus, polinkius, išsikeltus

uždavinius.

3. Vertinimas

Vertinimo ir į(si)vertinimo pagrindinis tikslas – padėti mokiniui mokytis ir siekti

veiksmingesnio mokymo ir mokymosi. Svarbu atsakyti į tris esminius klausimus: kodėl

(įsi)vertinama, kas (įsi)vertinama ir kaip (įsi)vertinama? (Įsi)vertinant svarbu pakankamai dėmesio

skirti įvairių kalbinės veiklos rūšių – skaitymo ir literatūros (kultūros) pažinimo, rašymo, kalbėjimo

ir klausymo – gebėjimams, žinioms ir nuostatoms bei paties mokymo(si) proceso kokybei nustatyti.

Mokytojo suteikiama grįžtamoji informacija turėtų būti grindžiama mokinio mokymosi pažangos ir

stiprybių nurodymu, sunkumų nustatymu ir galimybių jiems įveikti numatymu.

II. LIETUVIŲ KALBOS BRANDUOLIO MODULIŲ

(KALBOS IR LITERATŪROS) PROGRAMOS 9–10 KLASĖMS

Siūloma dvylika branduolio modulių programų: šešios kalbos (trys – 9 kl. ir trys – 10 kl.) ir

šešios literatūros (trys – 9 kl. ir trys – 10 kl.) (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Lietuvių kalbos branduolio modulių programos

Klasė Kalbos branduolio moduliai Trukmė

9 klasė A1. Kalbos gyvenimas: kalbų kilmė ir raida 22 val.A2. Kalbos labirintai: lietuvių kalbos sintaksė 22 val.A3. Žodis ir ženklas: aiškinamojo ir argumentacinio pobūdžio tekstų rašymas

22 val.

10 klasė A1. Žmogus ir kalba: gimtoji kalba globalizacijos epochoje 22 val.A2. Žmogus ir žodis: viešojo kalbėjimo pagrindai 22 val.A3. Margas tekstų pasaulis: negrožinių tekstų suvokimas 22 val.

Literatūros branduolio moduliai

9 klasė B1. Kultūros ištakos: tautosaka, Antikos literatūra, Biblija, Senovės Rytų poezija

27 val.

B2. Kultūros raida: viduramžiai, Renesansas, barokas, klasicizmas 25 val.B3. Pasaulėvaizdžio kontrastai: šviečiamasis amžius, romantizmas, realizmas

27 val.

10 klasė B1. Moderniojo meno ieškojimai: simbolizmo, impresionizmo, ekspresionizmo, avangardizmo, neoromantizmo literatūra

21 val.

B2. XX a. II pusės kultūros (pa)likimas: pasaulio ir lietuvių literatūros sankirtos ir santakos

27 val.

B3. Šiuolaikinės kultūros pasaulyje: aš, kalba, literatūra 21 val.

7

Modulių seka programoje nereglamentuojama. Mokytojai, atsižvelgdami į mokymosi

aplinką, mokinių poreikius, polinkius ir galimybes, patys galėtų numatyti kiekvienos klasės

modulių išdėstymą. Galima modulių seka pateikta Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl.

metodinėse rekomendacijose.

2.1. Kalbos modulių programos 9-10 klasėmsPrieš kalbos modulių programas pateikti branduolio modulių bendrieji struktūros elementai

(2.1.1): tikslas, uždaviniai, mokinių pasiekimai, kurie kiekvienoje programoje dar konkretinami;

taip pat kiekvienoje modulio programoje pateikiama turinio apimtis, pasiekimų vertinimo lygių

aprašai, atsižvelgiant į modulio specifiką.

2.1.1. Branduolio (kalbos) modulių bendrieji struktūros elementai

Tikslas. Kalbos moduliais siekiama sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis komunikavimo

lietuvių kalba, kultūrinę, mokėjimo mokytis ir kitas bendrąsias kompetencijas, įgyti sėkmingai

mokymosi veiklai reikalingą supratimą apie mokymosi procesą, būdus, strategijas ir šaltinius.

Aptariant atskirus kalbos modulius tikslai konkretizuojami.

Uždaviniai. Mokiniai turėtų:

ugdytis sėkmingam lietuvių kalbos pažinimui ir vartojimui būtinas nuostatas;

siekti tobulėti, veikti prasmingai ir savarankiškai;

pažinti save kaip besimokančiuosius kalbos;

mokytis suprasti ir kurti sakytinius ir rašytinius tekstus, atsižvelgdami į tikslą, adresatą,

situaciją;

mokytis taikyti gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles; reikšti mintis taisyklinga ir

stilinga kalba;

tikslingai taikyti asmeniškai tinkamas strategijas; apmąstyti savo mokymosi veiklą.

Mokinių pasiekimai. Kad įgytų kalbos pažinimo ir vartojimo gebėjimų, mokiniai turėtų

išsiugdyti šias nuostatas:

pažinti savo kalbėjimo ir klausymo, rašymo ir skaitymo gebėjimus ir juos tobulinti;

vertinti kalbinę veiklą kaip asmeniškai svarbią, teikiančią galimybių saviraiškai;

noriai ir pasitikėdami savo jėgomis žodžiu ir raštu dalytis informacija, idėjomis;

savarankiškai ar padedami mokytojo kryptingai siekti numatytų tikslų;

jausti atsakomybę už mokymosi veiklą ir rezultatus;

siekti geresnių kalbos mokymosi ir mokėjimo rezultatų.

Visi kalbos moduliai skirti tokiems mokinių gebėjimams ugdyti(s):

8

suprasti ir kurti sakytinius ir rašytinius tekstus, atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją;

tinkamai pasirinkti kalbinės raiškos priemones;

taikyti gramatikos, rašybos ir skyrybos taisykles; reikšti mintis taisyklinga ir stilinga

kalba;

žodžiu ir raštu veiksmingai perteikti informaciją, savarankiškai pasirinkti informacijos

perteikimo būdus, žodines ir nežodines priemones;

sąmoningai klausytis, stebėti ir koreguoti savo suvokimą: tikslingai taikyti asmeniškai

tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas;

vertinti klausomo teksto turinį, raišką, poveikį klausytojui ir kalbėjimo kultūrą: tinkamai

pasirinkus vertinimo kriterijus išsakyti savo požiūrį, jį argumentuoti;

sąmoningai skaityti, stebėti ir koreguoti savo suvokimą: tikslingai taikyti asmeniškai

tinkamas skaitymo strategijas; apmąstyti savo skaitymo veiklą;

vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką savarankiškai pasirenkant tinkamus kriterijus,

pagrįsti vertinimus skaitomo teksto medžiaga.

Rašytinių ir sakytinių tekstų žanrai, kuriuos mokiniai turėtų išmokti kurti konkrečiuose kalbos

moduliuose, išryškinti spalva ir kursyvu, o plėtojami žanrai (jų buvo mokytasi žemesnėse klasėse

arba rekomenduota mokytis ankstesniuose kalbos ar literatūros moduliuose) išryškinti kursyvu.

2.1.2. Kalbos modulių programos 9 klasei

2.1.2.1. A1. KALBOS GYVENIMAS: kalbų kilmė ir lietuvių kalbos raida (22 val.)

Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams pažinti kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, pažinti

lietuvių kalbą ir jos savitumą, ugdytis asmeninį, kalbinį ir kultūrinį tapatumą.

Uždaviniai. Modulio programa siekiama, kad mokinys:

pažintų lietuvių kalbą kaip savitą fenomeną, kaip tautos savastį, kultūros reiškinį;

gebėtų diskutuoti apie kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį ir apie lietuvių kalbą, jos

savitumą, tarmes;

gebėtų tinkamai ir taisyklingai reikšti mintis raštu ir žodžiu;

pažintų save kaip lietuvių kalbos vartotoją ir puoselėtoją.

Mokinių pasiekimai

Nuostatos. Kad įgytų kalbos pažinimo ir vartojimo gebėjimų, mokiniai turėtų išsiugdyti šias

nuostatas: vertinti kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį, bendravimo priemonę; siekti taisyklingai

vartoti lietuvių kalbą.

Žinios ir supratimas, gebėjimai. Mokiniai turėtų:

9

suvokti kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį;

suvokti lietuvių kalbos unikalumą ir savitumą;

paaiškinti lietuvių kalbos kilmę, diskutuoti apie jos dabartį, kitimą;

nurodyti kelis iškiliausius lietuvių kalbos tyrėjus, apžvelgti jų veiklos sritis, įvertinti

darbų reikšmę;

išvardyti lietuvių kalbos tarmes, apibūdinti, tyrinėti vietos tarmę ir palyginti ją su

bendrine kalba;

rengti ir skaityti pranešimus / pristatymus su vaizdine informacija;

rašyti esė apie visuomenės ir kalbos sąsajas, parengti, atlikti ir rašyti interviu.

Turinio apimtis

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys. Lietuvių kalbos atsiradimas ir raida. Lietuvių

kalbos savitumas. Seniausi lietuvių kalbos rašytiniai šaltiniai, jų kultūrinis kontekstas, reikšmė

Lietuvos kultūros raidai. Lietuvių bendrinės kalbos formavimosi procesas. Pagrindiniai lietuvių

kalbos tyrėjai ir ugdytojai. Jų darbų reikšmė. Lietuvių kalbos tarmės. Gyvenamosios vietos tarmės

santykis su bendrine kalba. Indoeuropiečių kalbų šeima; baltų kalbos ir jų likimai (8 klasės kurso

kartojimas).

Kuriamų tekstų stilius ir žanrai. Mokslinio stiliaus: pranešimas. Publicistinio stiliaus:

diskusija, esė, interviu.

Kalbos ir literatūros modulių integracijos ir kultūrinių sąsajų galimybės (žr. Lietuvių kalbos

modulių programų 9–10 kl. metodines rekomendacijas).

Mokinių pasiekimų lygių požymiai

Šioje lentelėje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo, pagrindinio ir

aukštesniojo – mokinių pasiekimų kokybiniai aprašai pagal nurodytus esminius modulio gebėjimus.

Pasiekimų sritys

Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis

Žinios ir supratimas

Apibūdina kalbą kaip socialinį reiškinį.

Padedamas įvardija, kuo lietuvių kalba unikali ir savita.

Nurodo kelis iškiliausius lietuvių kalbos tyrėjus.

Apibūdina kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį.

Įvardija, kuo lietuvių kalba unikali ir savita.

Nurodo kelis iškiliausius lietuvių kalbos tyrėjus, įvertina jų darbų reikšmę.

Apibūdina kalbą kaip socialinį ir kultūrinį reiškinį, tai paaiškina.

Paaiškina, kuo lietuvių kalba unikali ir savita.

Nurodo kelis iškiliausius lietuvių kalbos tyrėjus, apžvelgia jų veiklos sritis, įvertina darbų reikšmę.

10

Išvardija lietuvių kalbos tarmes, bendrais bruožais palygina jas su bendrine kalba.

Išvardija lietuvių kalbos tarmes, apibūdina vietos ar pasirinktą tarmę ir palygina ją su bendrine kalba.

Išvardija lietuvių kalbos tarmes, apibūdina ir tyrinėja vietos ar pasirinktą tarmę ir palygina ją su bendrine kalba.

Klausymas ir kalbėjimas

Geba pasakyti savo nuomonę diskusijoje apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį.

Padedamas geba parengti pranešimą ir jį pristatyti.

Geba diskutuoti apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį.

Pagal nurodymus geba parengti pranešimą ir jį pristatyti.

Geba veiksmingai diskutuoti apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį, kitimą.

Geba parengti pranešimą ir jį pristatyti.

Rašymas Padedamas geba rašyti interviu.

Geba rašyti interviu. Padedamas geba rašyti esė.

Geba rašyti interviu, esė.

Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka modulyje numatytas kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.

Aktyviai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti.

Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.

2.1.2.2. A2. KALBOS LABIRINTAI: lietuvių kalbos sintaksė (22 val.)

Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti specialių žinių apie sėkmingo komunikavimo

žodžiu ir raštu prielaidas, būdus ir priemones; mokėti sieti mintis, laikytis kalbos normų, taikyti

rašybos ir skyrybos taisykles.


ugdytųsi gebėjimus rišliai sieti mintis;

mokėtų privalomosios skyrybos taisykles ir jas taikytų rašydamas;

ugdytųsi nuostatą taisyklingai vartoti kalbą, gerintų taisyklingos skyrybos gebėjimus.

Mokinių pasiekimai

Nuostatos. Kad įgytų rišlaus minčių siejimo gebėjimų, mokiniai turėtų išsiugdyti tokią

nuostatą: vertinti minčių siejimo taisykles, sintaksės mokymąsi kaip veiklą, teikiančią galimybių

sėkmingam komunikavimui ir saviraiškai.


aiškiai, tiksliai formuluoti mintis žodžiu ir raštu;

11

taikyti vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų skyrybos taisykles;

paaiškinti privalomosios skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas;

išmanyti ir pasirinkti sau tinkamas sintaksės mokymosi strategijas ir jas taikyti;

rašyti laiškus, esė apie jaunuolių gyvenimo problemas, gyvenimo aprašymus, prašymus.

Turinio apimtis

Vientisinio sakinio kartojimas. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių rūšys. Šalutinių sakinių

laipsniai. Šalutinių sakinių sintaksiniai sinonimai. Citatų skyryba. Apibendrinimas: privalomosios

vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio skyrybos taisyklės.

Kuriamų tekstų stilius ir žanrai. Publicistinio stiliaus: laiškas, esė apie jaunuolių gyvenimo

problemas. Administracinio stiliaus: gyvenimo aprašymas, prašymas.






Pasiekimų sritys



Padedamas geba paaiškinti privalomosios vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų skyrybos atvejus. Mokytojui vadovaujant taiso savo klaidas.

Geba paaiškinti privalomosios vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas ir nurodžius jas ištaisyti.

Geba paaiškinti privalomosios vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas ir savarankiškai jas ištaisyti.


Geba logiškai formuluoti mintis.

Geba aiškiai, logiškai formuluoti mintis.

Geba aiškiai, tiksliai, logiškai formuluoti mintis.

Rašymas Geba logiškai formuluoti mintis.

Nesistemingai taiko pagrindines vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio skyrybos taisykles.

Padedamas geba rašyti dalykinį laišką, gyvenimo aprašymą, prašymą.


Daugeliu atvejų geba taikyti daugumą vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų privalomosios skyrybos taisyklių.

Geba rašyti dalykinį laišką, gyvenimo aprašymą, prašymą. Padedamas geba rašyti esė.


Geba taikyti vientisinio ir sudėtinio prijungiamojo sakinio, citatų privalomosios skyrybos taisykles.

Geba rašyti dalykinį laišką, gyvenimo aprašymą, prašymą, esė.

12




2.1.2.3. A3. ŽODIS IR ŽENKLAS: aiškinamojo ir argumentacinio

pobūdžio tekstų rašymas (22 val.)

Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti sėkmingai rašymo veiklai reikalingo supratimo

apie rašymo procesą, būdus, strategijas, šaltinius; tobulinti gebėjimą kurti aiškinamojo ir

argumentacinio pobūdžio tekstus.


pažintų aiškinamojo ir argumentacinio pobūdžio tekstų komponavimo taisykles;

ugdytųsi aiškinamojo ir argumentacinio pobūdžio tekstų rašymui būtinus gebėjimus;

pažintų savo kaip rašančiojo stiprybes ir kylančius sunkumus, jų priežastis.

Mokinių pasiekimai

Nuostatos. Kad įgytų aiškinamojo ir argumentacinio pobūdžio tekstų rašymo gebėjimų,

mokiniai turėtų išsiugdyti šią nuostatą: vertinti rašymą kaip asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią

galimybių pažinti save ir pasaulį, sudarančią prielaidų saviraiškai.


pasirinkti kalbinę raišką ir pritaikyti turinį atsižvelgdami į situaciją (oficiali, neoficiali) ir

adresatą (gana specifinė skaitytojų grupė, pvz., paauglių tėvai), tikslą (aiškinti ar

argumentuoti);

paaiškinti procesus, reiškinius, požiūrius aiškiai nurodydami logines sąsajas, vartodami

dalykinę kalbą, tinkamas sąvokas ir terminus;

palyginti du objektus, aiškiai nurodydami lyginimo aspektus;

išsakyti savo požiūrį, nuosekliai plėtodami pagrindinę mintį, vertinti;

tinkamai argumentuoti, remdamiesi įvairaus pobūdžio šaltiniais;

kurti įtikinamojo pobūdžio tekstus: polemizuoti su kitų požiūriais nurodydami

argumentų silpnumą, pasiūlydami alternatyvų;

13

atsižvelgdami į tikslą, adresatą, bendruosius stiliaus reikalavimus tobulinti tekstą ar

nurodytą jo dalį kalbinės raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais;

rašyti diskusinius straipsnius / samprotavimo rašinius, dalykinius (motyvacinius) laiškus.

Turinio apimtis

Teksto trinarės struktūros reikalavimai (įžanga, dėstymas, apibendrinimas). Pastraipos

komponavimas (teiginys, argumentai, apibendrinimas). Rašomo teksto turinys ir kalbinė raiška:

priklausomybė nuo tikslo, adresato pasirengimo, lūkesčių, vertybinių nuostatų, įsitikinimų,

komunikavimo situacijos.

Aiškinimas raštu. Pagrindiniai aiškinimo modeliai: teiginys – pavyzdys,

priežastis – pasekmė, problema – sprendimas, lyginimas. Aiškinimo tikslas ir tinkamas modelis.

Dalykinių aiškinamųjų tekstų stilius: neutrali, specifinė leksika, beasmeniai sakiniai,

neveikiamosios rūšies dalyviai. Tinkamos siejimo priemonės: dalelytės, jungtukai, įterpiniai.

Argumentavimas raštu. Pagrindinė tezė, teiginiai, argumentai, kontrargumentai.

Argumentų tipai (faktologiniai, vertinamieji), jų dėstymo tvarka. Logiški ir nelogiški

argumentai. Adresato įsitikinimai kaip argumentų atrankos kriterijus. Šaltinių citavimas,

perfrazavimas.

Bendrieji stiliaus reikalavimai: aiškumas, tikslumas, glaustumas, logiškumas. Siejamosios

priemonės (dalelytės, jungtukai, įterpiniai, siejamosios pastraipos). Kalbinės raiškos įvairovė:

emocinė, vertinamojo pobūdžio leksika, liepiamosios bei tariamosios nuosakos veiksmažodžiai,

įvairios retorinės priemonės (retoriniai klausimai, inversijos, pakartojimai, hiperbolės) įtikinamojo

pobūdžio tekstuose. Papildomos teksto kūrimo priemonės (šriftai, jų dydžiai, paryškinimai) prasmės

niuansams perteikti.

Rašymo problemos ir jų sprendimo strategijos. Tekstų rengyklė ir jos teikiamos galimybės.

Kuriamų tekstų stilius ir žanrai. Publicistinio stiliaus: diskusinis straipsnis, samprotavimo

rašinys. Administracinio stiliaus: dalykinis (motyvacinis) laiškas.




Šioje lentelėje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo,

pagrindinio ir aukštesniojo – mokinių pasiekimų kokybiniai aprašai pagal nurodytus

esminius modulio gebėjimus.

Pasiekimų sritys



Pažįsta esminį kalbinės raiškos priemonių arsenalą,

Pažįsta esminį kalbinės raiškos priemonių arsenalą,

Pažįsta platų kalbinės raiškos priemonių arsenalą,

14

priklausantį nuo situacijos (oficiali, neoficiali) ir adresato.

priklausantį nuo teksto turinio, situacijos (oficiali, neoficiali) ir adresato, tikslo (aiškinti ar argumentuoti).

priklausantį nuo teksto turinio, situacijos (oficiali, neoficiali) ir adresato, tikslo (aiškinti ar argumentuoti).

Rašymas Rašo atsižvelgdamas į temą.

Padedamas pasirenka kalbinę raišką ir bando pritaikyti turinį atsižvelgdamas į adresatą.

Padedamas aiškina procesus, reiškinius, požiūrius.

Padedamas palygina du objektus.

Padedamas išsako savo požiūrį.

Padedamas bando argumentuoti.

Padedamas bando kurti aiškinimo ir argumentavimo tekstus.

Padedamas tobulina nurodytą teksto dalį raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais.

Padedamas geba rašyti dalykinį (motyvacinį) laišką, rašinį (straipsnį) su samprotavimo elementais.

Rašo dažniausiai atsižvelgdamas į tikslą, situaciją, adresatą.

Pasirenka kalbinę raišką ir pritaiko turinį atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą, tikslą.

Paaiškina procesus, reiškinius, požiūrius nurodydamas jų sąsajas, vartodamas tinkamas sąvokas ir terminus.

Palygina du objektus, nurodydamas lyginimo pagrindą.

Išsako savo požiūrį plėtodamas pagrindinę mintį.

Geba argumentuoti.

Geba kurti aiškinimo ir argumentavimo tekstus: polemizuoja su kitų požiūriais.

Atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, bendruosius stiliaus reikalavimus tobulina nurodytą teksto dalį raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais.

Geba rašyti dalykinį (motyvacinį) laišką, diskusinį straipsnį, rašinį su samprotavimo elementais.

Rašo atsižvelgdamas į tikslą, situaciją, adresatą.

Kūrybiškai pasirenka kalbinę raišką ir pritaiko turinį atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą, tikslą.

Paaiškina procesus, reiškinius, požiūrius aiškiai nurodydamas logines sąsajas, vartodamas dalykinę kalbą, tinkamas sąvokas ir terminus.

Palygina du objektus, aiškiai nurodydamas lyginimo pagrindą ir aspektus.

Išsako savo požiūrį, nuosekliai plėtodamas pagrindinę mintį, vertina.

Geba argumentuoti remdamasis įvairaus pobūdžio šaltiniais.

Geba kurti įtikinamojo aiškinimo ir argumentavimo tekstus: polemizuoja su kitų požiūriais nurodydamas argumentų silpnumą, pasiūlydamas alternatyvų.

Atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, bendruosius stiliaus reikalavimus tobulina tekstą kalbinės raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais.

Geba rašyti dalykinį (motyvacinį) laišką, poleminį straipsnį, samprotavimo rašinį.

Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka modulyje numatytas kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios

Aktyviai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe.

Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su

15

informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.

Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti.

grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.

2.1.3. Kalbos modulių programos 10 klasei

2.1.3.1. A1. ŽMOGUS IR KALBA: gimtoji kalba globalizacijos epochoje (22 val.)

Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams suvokti kultūrinio sąmoningumo reikšmę gyvenant

Europoje ir globaliame pasaulyje; mokėti tinkamai sieti mintis žodžiu ir raštu, laikytis kalbos

normų, taikyti rašybos ir skyrybos taisykles.


pažintų kalbą kaip tautos savastį, kultūros reiškinį; asmens tapatybės ženklą;

gebėtų diskutuoti apie lietuvių kalbos dabartį, kitimą, apie kalbos svarbą tautai ir

asmeniui;

ugdytųsi gebėjimus rišliai sieti mintis;

mokėtų privalomosios skyrybos taisykles ir jas taikytų rašydamas;

pažintų save kaip lietuvių kalbos vartotoją ir puoselėtoją.

Mokinių pasiekimai

Nuostatos. Kad įgytų kalbos pažinimo ir vartojimo gebėjimų, mokiniai turėtų išsiugdyti šias

nuostatas: vertinti gimtąją kalbą kaip asmens tapatybės ženklą; siekti taisyklingai vartoti kalbą,

tobulinti taisyklingos minčių raiškos žodžiu ir raštu gebėjimus.


diskutuoti apie lietuvių kalbos dabartį ir kitimą;

suvokti globalizacijos teikiamas galimybes bei kalboms keliamas grėsmes;

suvokti kalbos tvarkymo reikmes ir tendencijas;

nurodyti 2–3 šių dienų lietuvių kalbos tyrėjus ir ugdytojus, įvertinti jų darbų reikšmę;

aiškiai, tiksliai formuluoti mintis žodžiu ir raštu;

taikyti sudėtinių jungtukinių ir bejungtukių sakinių skyrybos taisykles;

paaiškinti privalomosios skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas;

išmanyti ir pasirinkti sau tinkamas sintaksės mokymosi strategijas ir jas taikyti;

rengti ir skaityti pranešimus su vaizdine medžiaga;

rašyti gyvenimo aprašymą (CV).

16

Turinio apimtis

Kalbos kitimas, globalizacijos procesų poveikis lietuvių kalbai ir kitoms kalboms. Lietuvių

bendrinės kalbos formavimosi ir raidos procesai. Gimtoji kalba kaip asmens tapatybės ženklas. Šių

dienų lietuvių kalbos tyrėjai ir ugdytojai, jų darbų reikšmė. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

(9 klasės kurso kartojimas).

Sudėtiniai sakiniai: sudėtiniai jungtukiniai (sujungiamieji, prijungiamieji ir mišrieji) ir

bejungtukiai sakiniai. Sudėtinių sakinių skyryba (privalomosios skyrybos taisyklės). Sakinių

sudarymo ir siejimo normos (jungtukai, jungiamieji žodžiai, įvardžiai, prieveiksmiai, dalelytės).

Apibendrinimas: privalomosios vientisinio ir sudėtinio sakinio skyrybos taisyklės.

Kuriamų tekstų stilius ir žanrai. Mokslinio stiliaus: pranešimas. Administracinio stiliaus:

gyvenimo aprašymas (CV). Publicistinio stiliaus: diskusija.






Pasiekimų sritys



Padedamas įvardija kalbos kaip tautos savasties, asmens tapatybės ženklus.

Nurodo 2–3 šių dienų lietuvių kalbos tyrėjus ir ugdytojus.

Padedamas geba paaiškinti privalomosios vientisinio ir sudėtinio sakinio skyrybos atvejus; vadovaujamas taiso savo klaidas.

Įvardija kalbos kaip tautos savasties, asmens tapatybės ženklus.

Nurodo 2–3 šių dienų lietuvių kalbos tyrėjus ir ugdytojus, įvertina jų darbų reikšmę.

Geba paaiškinti privalomosios vientisinio ir sudėtinio sakinio skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas ir nurodžius jas ištaiso.

Suvokia kalbą kaip tautos savastį, kultūros reiškinį, asmens tapatybės ženklą, tai paaiškina.

Nurodo 2–3 šių dienų lietuvių kalbos tyrėjus ir ugdytojus, apžvelgia jų veiklos sritis, įvertina jų darbų reikšmę.

Geba paaiškinti privalomosios vientisinio ir sudėtinio sakinio skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas ir savarankiškai jas ištaiso.


Geba pasakyti nuomonę apie lietuvių kalbos dabartį, apie kalbos svarbą tautai ir asmeniui.

Padedamas geba parengti

Argumentuotai diskutuoja apie lietuvių kalbos dabartį, apie kalbos svarbą tautai ir asmeniui.

Geba parengti pranešimą su

Argumentuotai diskutuoja apie lietuvių kalbos dabartį, kitimą, apie kalbos svarbą tautai ir asmeniui.

Geba parengti pranešimą su

17

pranešimą su vaizdine informacija ir jį pristatyti.


vaizdine informacija ir jį pristatyti.


vaizdine informacija ir jį pristatyti.


Rašymas Geba logiškai formuluoti mintis.

Nesistemingai taiko pagrindines vientisinio ir sudėtinio sakinio privalomąsias skyrybos taisykles.

Pagal pavyzdį geba rašyti gyvenimo aprašymą (CV), pranešimo tezes.


Daugeliu atvejų taiko daugumą vientisinio ir sudėtinio sakinio privalomųjų skyrybos taisyklių.

Padedamas geba rašyti gyvenimo aprašymą (CV), diskusijos protokolą, pranešimo tezes.


Geba taikyti vientisinio ir sudėtinio sakinio privalomosios skyrybos taisykles.

Geba rašyti gyvenimo aprašymą (CV), diskusijos protokolą, pranešimo tezes.




2.1.3.2. A2. ŽMOGUS IR ŽODIS: viešojo kalbėjimo pagrindai (22 val.)

Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti sėkmingam viešajam kalbėjimui reikalingo

supratimo apie pasirengimo viešajai kalbai ir kalbėjimo procesą, būdus, strategijas, šaltinius;

tobulinti nekalbinės komunikavimo raiškos gebėjimus; parengti ir pasakyti viešąją kalbą, dalyvauti

įvairaus pobūdžio diskusijose, taikyti kirčiavimo taisykles.


pažintų viešojo kalbėjimo ir etiketo taisykles;

ugdytųsi sėkmingam viešajam kalbėjimui, dalyvavimui diskusijose būtinas nuostatas;

ugdytųsi viešajam kalbėjimui būtinus gebėjimus;

pažintų save kaip viešosios kalbos sakytoją ir diskusijų dalyvį.

Mokinių pasiekimai

Nuostatos. Kad įgytų viešojo kalbėjimo (monologu ir dalyvavimo diskusijose) gebėjimų,

18

mokiniai turėtų išsiugdyti šias nuostatas: išklausyti kitą, gerbti jo nuomonę; ginti savo požiūrį

nepažeisdami kitų ir savo paties orumo; jausti atsakomybę už savo pasakymų tikrumą, aiškumą,

tikslumą; domėtis šiuolaikinių komunikavimo priemonių naujovėmis; siekti tobulinti taisyklingo

kalbėjimo gebėjimus.


nurodyti sakytinio teksto autoriaus tikslus (informuoti, sudominti, įtikinti), atpažinti

paslėptus sakytinio teksto autoriaus tikslus;

aptarti įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas,

reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus, paaiškinti perkeltinės prasmės

pasakymus;

vertinti klausomo teksto turinį, raišką, poveikį klausytojui ir kalbėjimo kultūrą, išsakyti

savo požiūrį, argumentuoti;

sąmoningai klausytis, stebėti ir koreguoti savo suvokimą: tikslingai naudotis asmeniškai

tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis;

tiksliai, aiškiai informuoti: nuosekliai, dalykiškai paaiškinti sąvokas, analizuoti procesus,

reiškinius;

laikydamiesi numatytų kriterijų pristatyti objektą ar veiklą (pvz., knygą, projektą);

išsakyti požiūrį į įvairius reiškinius, dalykus, juos vertinti, savo mintis argumentuodami

remtis įvairiais šaltiniais;

dalyvaudami įvairaus pobūdžio diskusijose veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, kelti

problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti.

Turinio apimtis

Tekstų tipų modeliai (pasakojimas, aprašymas, samprotavimas (argumentavimas,

aiškinimas). Būdai aiškinimui komponuoti. Teiginių dėstymas laikantis priežasties ir pasekmės

ryšio, teminės tvarkos (tema dalijama į potemes, kurių kiekviena turi pagrindinį teiginį), uždavinio

sprendimo tvarkos (susidariusi padėtis, geriausia išeitis, siūlomos priemonės) reikalavimų.

Samprotaujamojo teksto struktūros reikalavimai: tezė, argumentai, kontrargumentai, išvada.

Teiginiai, argumentai, kontrargumentai, pavyzdžiai. Argumentų tipai.

Viešojo kalbėjimo reikalavimai. Rengimosi viešajai kalbai etapai. Viešosios kalbos

struktūra. Kalbos komponavimas. Adresato lūkesčių ir situacijos įvertinimas. Kalbinės raiškos

pasirinkimas. Įtikinimo priemonės: įvairios retorinės figūros (klausimai, sušukimai, pakartojimai,

laipsniavimas, inversija), ironija, įasmeninimai, emociškai nuspalvinti žodžiai.

Būdai ir priemonės, padedantys adresatui geriau suvokti informaciją. Vaizdinės medžiagos

pateikimo būdai. Pristatymo (pateikties) reikalavimai.

19

Dalykinio ir privataus pokalbio skirtumai. Pagrindiniai aspektai (klausimų formulavimas,

bendravimo etiketas, apibendrinimas). Pokalbio, diskusijos etiketo taisyklės. Kalbėjimo ir

klausymo strategijos.

Lietuvių kalbos kirtis ir kirčiavimo sistema. Tvirtapradė ir tvirtagalė priegaidės.

Kalbos dalių (linksniuojamųjų ir veiksmažodžio, nekaitomų) kirčiavimas. Kirčiavimo

žodynai.

Kuriamų tekstų stilius ir žanrai. Mokslinio stiliaus: pranešimas. Publicistinio stiliaus: viešoji

kalba, diskusija.






Pasiekimų sritys



Padedamas išvardija pagrindines viešojo kalbėjimo taisykles, nurodo svarbiausius etiketo reikalavimus.

Padedamas geba atpažinti ir įvardyti tiesiogiai išreikštus sakytinio teksto autoriaus tikslus (informuoti, sudominti, įtikinti).

Padedamas įvardija teksto pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus.

Išvardija viešojo kalbėjimo taisykles, nurodo etiketo reikalavimus.

Geba atpažinti ir įvardyti tiesiogiai išreikštus sakytinio teksto autoriaus tikslus (informuoti, sudominti, įtikinti).

Atpažįsta teksto pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius, įvardija pateikiamus argumentus.

Išvardija viešojo kalbėjimo taisykles, nurodo etiketo reikalavimus, juos aptaria.

Geba atpažinti ir įvardyti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštus sakytinio teksto autoriaus tikslus (informuoti, sudominti, įtikinti).

Atpažįsta teksto pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius, įvardija pateikiamus argumentus, paaiškina perkeltinės prasmės pasakymus.


Geba pasakyti savo nuomonę apie klausomo teksto turinį, poveikį klausytojui ir kalbėjimo kultūrą.

Geba pasakyti nuomonę apie

Geba pasakyti savo nuomonę apie klausomo teksto turinį, raišką, poveikį klausytojui ir kalbėjimo kultūrą.

Geba aptarti įvairaus

Geba vertinti klausomo teksto turinį, raišką, poveikį klausytojui ir kalbėjimo kultūrą: tinkamai pasirinkęs vertinimo kriterijus išsako savo požiūrį, argumentuoja.

Geba aptarti įvairaus

20

įvairaus pobūdžio sakytinius tekstus, padedamas įvardija pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus.

Padedamas pagal pavyzdį geba parengti ir viešąją kalbą ir ją pasakyti.

Geba informuoti: padedamas aiškina sąvokas, procesus, reiškinius.

Geba pristatyti objektą ar veiklą.

Geba išsakyti požiūrį į įvairius reiškinius, dalykus.

Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio diskusijose geba klausytis, klausti, atsakyti, prieštarauti.

Kalba pakankamai taisyklingai: paiso kalbos normų, taiko pagrindines kirčiavimo taisykles.

Kalba logiškai.

pobūdžio sakytinių tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus.

Padedamas geba parengti viešąją kalbą ir ją pasakyti.

Geba aiškiai informuoti: nuosekliai paaiškina sąvokas, procesus, reiškinius.

Laikydamasis numatytų kriterijų geba pristatyti objektą ar veiklą.

Geba išsakyti požiūrį į įvairius reiškinius, dalykus, juos vertinti.

Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio diskusijose geba veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti.

Kalba taisyklingai ir stilingai: paiso kalbos normų, taiko linksnių formų ir, kai nurodyta kirčiuotė, priešpaskutinio skiemens, žodžio galo kirčiavimo taisykles.

Kalba tiksliai, aiškiai, logiškai glaustai, siekia įtaigumo.

pobūdžio sakytinių tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus, paaiškinti perkeltinės prasmės pasakymus.

Geba savarankiškai parengti viešąją kalbą ir ją pasakyti.

Geba tiksliai, aiškiai informuoti: nuosekliai, dalykiškai paaiškina sąvokas, analizuoja procesus, reiškinius.

Laikydamasis numatytų kriterijų geba kūrybiškai pristatyti objektą ar veiklą.

Geba išsakyti požiūrį į įvairius reiškinius, dalykus, juos vertinti, argumentuodamas remiasi įvairiais šaltiniais.

Dalyvaudamas įvairaus pobūdžio diskusijose geba veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti.

Kalba taisyklingai ir stilingai: paiso kalbos normų, taiko linksnių formų ir priešpaskutinio skiemens, žodžio galo kirčiavimo taisykles.

Kalba tiksliai, aiškiai, logiškai, glaustai, įtaigiai.


Aktyviai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis gebėjimus, kad

Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į modulyje numatytą kalbos pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo kalbinius ir mokymosi mokytis

21

galėtų tobulėti. gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.

2.1.3.3. A3. MARGAS TEKSTŲ PASAULIS: negrožinių tekstų suvokimas (22 val.)

Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti sėkmingam komunikavimui reikalingo supratimo

apie skaitymo procesą, būdus, strategijas, šaltinius; tobulinti gebėjimus skaityti, suprasti ir kritiškai

vertinti įvairaus pobūdžio negrožinius tekstus.


pažintų įvairių negrožinių tekstų sąrangos ir kalbinės raiškos galimybes;

pažintų save kaip negrožinių tekstų skaitytoją, atsakingai ir atkakliai veiktų siekdamas

tobulėti kaip negrožinių tekstų skaitytojai;

ugdytųsi negrožinių tekstų suvokimui būtinas nuostatas.

Mokinių pasiekimai

Nuostatos. Kad įgytų įvairaus pobūdžio negrožinių tekstų supratimo gebėjimų, mokiniai

turėtų išsiugdyti šias nuostatas: noriai ir pasitikėdami savo jėgomis skaityti įvairaus pobūdžio

negrožinius tekstus, dalyvauti diskusijose juos aptariant; vertinti tekstus kaip tautos kultūros dalį,

kuria perduodama patirtis, vertybės, tradicijos, padedančios žmogui ugdytis tautinę savimonę, tapti

visaverčiu savosios kultūros dalyviu; siekti pažinti ir vertinti kitas kultūras.


suprasti plačiajai visuomenei skirtus negrožinius tekstus;

daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamiesi tiesiogiai pasakytais

dalykais, potekste ir teksto kontekstu, nurodyti teksto tikslą, aptarti tematiką, problemas,

pagrindines mintis, vertybes;

interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius,

remdamiesi įvairių sričių žiniomis, teksto visuma, teksto istoriniu kultūriniu kontekstu;

aptarti, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama

tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui;

vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką savarankiškai pasirinkdami tinkamus kriterijus,

pagrįsti vertinimus tekstu;

taikyti asmeniškai tinkamas strategijas prieš skaitymą, skaitydami ir perskaitę tekstą;

įvairiais būdais tikrintis teksto suvokimą;

22

apmąstyti savo skaitymo veiklą: remdamiesi savo skaitymo veiklos stebėjimu ir kitų

suteikta grįžtamąja informacija išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir

numatyti, kaip jų siekti;

dalyvaudami įvairaus pobūdžio diskusijose veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, kelti

problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti.

rašyti recenziją (vertinimą), skaitytojo dienoraštį.

Turinio apimtis

Informacinių, argumentacinių, apeliacinių, eseistinių tekstų vertinimo kriterijai. Biografinis,

socialinis, istorinis, kultūrinis teksto kontekstas. Teksto problematika, vertybės ir kontekstas.

Tekstuose reiškiami požiūriai, jų kritiškas vertinimas. Teksto interpretacijos galimybės, jų

pagrįstumas tekstu. Faktas ir nuomonė tekste.

Dalykinio (mokslinio, administracinio), meninio ir publicistinio stiliaus tekstai. Negrožinio

teksto autoriaus ir jo cituojamuose šaltiniuose reiškiami požiūriai.

Teksto autoriaus tikslai, adresatas ir situacija: kalbinės raiškos priemonių pasirinkimas,

teksto komponavimo ypatumai. Žodiniai ir nežodiniai (vizualūs) teksto prasmės kūrimo būdai

(schemos, diagramos, iliustracijos, šriftai ir pan.), jų paskirtis, tinkamumas.

Sąvokos: aliuzija, antitezė, autoironija, esė, hiperbolė, įvaizdis, kontekstas, kultūros epocha,

metafora, motyvas, paradoksas, satyra, simbolis, stilius, stilizacija.

Skaitomų tekstų informacijos performulavimas į užrašus, konspektus, lenteles, schemas.

Informacijos gavimo būdai (anketa, interviu, laiškas). Šaltinio patikimumo vertinimas (kas leidėjas,

kas interneto svetainės steigėjas, kokiais šaltiniais remiamasi argumentuojant). Skaitymo būdai.

Įvairios teksto suvokimo problemos, jų sprendimo būdai.

Kuriamų tekstų stilius ir žanrai. Mokslinio stiliaus: recenzija (vertinimas). Publicistinio

stiliaus: samprotavimo rašinys, diskusija.






Pasiekimų sritys


Žinios ir Padedamas nurodo, kas yra Nurodo, kas yra teksto Nurodo, kas yra teksto

23

supratimas teksto tikslas, tematika, pagrindinė mintis.

tikslas, tematika, problema, pagrindinė mintis.

tikslas, tematika, problema, pagrindinė mintis, vertybės.


Dalyvauja įvairaus pobūdžio diskusijose: geba klausytis, klausti, atsakyti, prieštarauti.

Dalyvauja įvairaus pobūdžio diskusijose: geba veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti.

Dalyvauja įvairaus pobūdžio diskusijose: geba veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti.

Skaitymas Dažniausiai geba suprasti plačiajai visuomenei skirtus negrožinius tekstus.

Padedamas daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamasis tiesiogiai pasakytais dalykais nurodo teksto tikslą, aptaria tematiką, problemas, pagrindines mintis.

Padedamas geba interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškina tiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, remdamasis teksto visuma, teksto istoriniu kontekstu.

Padedamas analizuoja, kaip tekstuose kuriama prasmė.

Padedamas geba pasakyti, kaip nurodytomis kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.

Geba pasakyti nuomonę apie skaitomų tekstų turinį.

Padedamas geba dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: susiranda kelis nurodytus šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją.

Geba suprasti plačiajai visuomenei skirtus negrožinius tekstus.

Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamasis tiesiogiai pasakytais dalykais, potekste, nurodo teksto tikslą, aptaria tematiką, problemas, pagrindines mintis.

Geba interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškina netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, remdamasis teksto visuma, teksto istoriniu kontekstu.

Analizuoja, kaip tekstuose kuriama prasmė.

Geba aptarti, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.

Geba vertinti skaitomų tekstų turinį pagal pateiktus kriterijus, vertinimą pagrindžia tekstu.

Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą geba dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: savarankiškai susiranda kelis įvairaus pobūdžio

Geba gerai suprasti plačiajai visuomenei skirtus negrožinius tekstus, juos vertinti.

Daro teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamasis tiesiogiai pasakytais dalykais, potekste ir teksto kontekstu, nurodo teksto tikslą, aptaria tematiką, problemas, pagrindines mintis, vertybes.

Geba interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškina netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, remdamasis įvairių sričių žiniomis, teksto visuma, teksto istoriniu kultūriniu kontekstu.

Analizuoja, kaip tekstuose kuriama prasmė: aptaria pasakojimo ar kalbėjimo situaciją.

Geba aptarti, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.

Geba vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką savarankiškai pasirinkdamas tinkamus kriterijus, vertinimą pagrindžia tekstu.

Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą geba dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais: savarankiškai susiranda kelis įvairaus pobūdžio šaltinius ir

24

šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją, tinkamai ją atsirenka, klasifikuoja.

mokymuisi reikalingą informaciją, tinkamai ją atsirenka, klasifikuoja; geba vertinti šaltinių informatyvumą, objektyvumą, patikimumą.

Rašymas Padedamas geba rašyti samprotavimo rašinį.

Padedamas geba rašyti, recenziją.Savarankiškai geba rašyti samprotavimo rašinį.

Geba savarankiškai rašyti recenziją, samprotavimo rašinį.




2.2. Literatūros modulių programos 9-10 klasėms

Literatūros modulių programų pradžioje (poskyris 2.2.1.), siekiant išvengti kartojimosi,

pateikiami bendrieji 9–10 klasių literatūros modulių struktūros elementai: tikslo, uždavinių,

laukiamų mokinių pasiekimų aprašai, įvardijant bendruosius ir konkrečiuosius literatūros modulių

ugdymo siekius. Kituose poskyriuose (2.2.2. ir 2.2.4.) pateikiamos konkrečių literatūros modulių

turinio apimtys ir 9–10 klasių modulių mokinių pasiekimų lygių požymiai (2.2.3. ir 2.2.5.).

2.2.1. Branduolio (literatūros) modulių bendrieji struktūros elementai

Tikslas. Literatūros moduliais siekiama sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis dalykines –

kultūrinę, komunikavimo – bei bendrąsias (mokėjimo mokytis, pažinimo, socialinę, asmeninę,

iniciatyvumo ir kūrybingumo) kompetencijas, kad pažintų literatūros (kultūros) istoriją, suprastų,

interpretuotų ir vertintų įvairių epochų, literatūros srovių tekstus, apmąstytų jų reikšmę asmens

individualiosios, kultūrinės ir pilietinės tapatybės formavimuisi, gebėtų sąmoningai mokytis,

25

atsakingai veikti, kurti naujas idėjas ir spręsti problemas, pažintų save, domėtųsi savo kultūrine,

socialine ir gamtine aplinka.

Uždaviniai

Kad būtų įgyvendintas dalyko tikslas, mokiniai turėtų:

pažinti įvairių kultūros epochų literatūros savitumą, patirti estetinių išgyvenimų, suprasti bendražmogiškų vertybių prasmę ir atskleisti savo

suvokimą sakytinėje ir rašytinėje veikloje;

analizuoti, interpretuoti ir vertinti įvairaus pobūdžio tekstus, remdamiesi kultūriniais

istoriniais bei socialiniais kontekstais;

suvokti lietuvių bei pasaulinės kultūros tradicijų ištakas ir jas kūrybingai plėtoti, kurdami

įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami išsikeltų tikslų tam tikrose

socialinėse ir kultūrinėse situacijose;

remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis, tikslingai taikyti įvairias skaitymo, kalbėjimo

ir rašymo strategijas, atlikdami individualizuotas, diferencijuotas, kolektyvines ir / ar

grupinės veiklos užduotis;

ugdytis poreikį skaityti ir tobulinti savo kalbinius gebėjimus; ugdytis sėkmingam mokymuisi būtinas nuostatas; pažinti save kaip besimokančiuosius, suvokti savo stipriąsias ir

silpnąsias puses, įgyti mokymosi veiklai reikalingo nusimanymo apie mokymosi procesą, būdus, strategijas, galimybes ir šaltinius.

Mokinių pasiekimai

Mokiniai turėtų išsiugdyti šias nuostatas:

vertinti lietuvių tautosakos, antikos, Biblijos ir Senovės Rytų poezijos (B1. 9 kl.),

viduramžių, Renesanso, klasicizmo (B2. 9 kl.), romantizmo ir realizmo (B3. 9 kl.), XX a.

I pusės modernizmo krypčių literatūros (B1. 10 kl.), XX a. II pusės pasaulio ir lietuvių

literatūros (B2. 10 kl.), paauglių ir jaunimo literatūros (B3. 10 kl.) tekstų skaitymą

kaip asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią galimybių pažinti savo tautos ir pasaulio

kultūros ištakas;

noriai ir pasitikėdami savo jėgomis skaityti 9–10 klasės literatūros modulių programose

nurodytus privalomus (ir rekomenduojamus) tekstus, dalyvauti diskusijose, jaustis

atsakingais kartu besimokančios bendruomenės nariais;

siekti pažinti save kaip pasaulio ir lietuvių literatūros tekstų skaitytojus, atsakingai ir

atkakliai veikti siekdami tobulėti;

26

vertinti 9–10 klasės literatūros modulių programose nurodytus privalomus (ir

rekomenduojamus) tekstus kaip kiekvienos tautos ir pasaulio kultūros dalį, kuria

perduodama praeities kartų patirtis, vertybės, tradicijos, padedančios žmogui ugdytis

kultūrinę savimonę, tapti visaverčiu savosios ir pasaulio kultūros dalyviu;

siekti pažinti ir vertinti savo ir kitų pasaulio kultūrų unikalumą.

Mokiniai turėtų išsiugdyti šiuos skaitymo, literatūros (kultūros) pažinimo gebėjimus:

suprasti lietuvių tautosakos, antikos, Biblijos ir Senovės Rytų poezijos (B1. 9 kl.),

viduramžių, Renesanso, klasicizmo (B2. 9 kl.), romantizmo ir realizmo (B3. 9 kl.), XX

a. I pusės modernizmo krypčių (B1. 10 kl.), XX a. II pusės pasaulio ir lietuvių

literatūros (B2. 10 kl.), paauglių ir jaunimo literatūros (B3. 10 kl.) tekstus, juos

skaitydami, aptardami žodžiu ir raštu;

daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: remdamiesi tiesiogiai pasakytais

dalykais, potekste ir kūrinio kontekstu, nurodyti teksto (negrožinio) tikslą, aptarti

tematiką, problemas, pagrindines mintis, vertybes;

interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius,

grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remdamiesi įvairių sričių žiniomis, teksto

visuma, teksto istoriniu kultūriniu kontekstu;

analizuoti, kaip tekstuose kuriama prasmė: aptarti pasakojimo ar kalbėjimo situaciją,

vaizduojamojo pasaulio elementus grožiniuose kūriniuose, kaip kalbinės raiškos ir

komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio

skaitytojui;

vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką savarankiškai pasirinkdami tinkamus kriterijus,

pagrįsti vertinimus kūrinio medžiaga;

atsižvelgdami į mokymosi tikslą dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės

informacijos) tekstais: savarankiškai susirasti kelis įvairaus pobūdžio šaltinius ir

mokymuisi reikalingą informaciją; tinkamai ją atsirinkti, klasifikuoti;

sąmoningai skaityti, stebėti ir koreguoti savo suvokimą; planuoti mokymąsi ir apmąstyti

savo skaitymo veiklą;

taikyti asmeniškai tinkamas strategijas prieš skaitymą, skaitydami ir po skaitymo;

įvairiais būdais tikrintis teksto suvokimą.

Mokiniai, skaitydami tekstus, turėtų įgyti šias žinias ir supratimą:

27

nurodyti esminius kultūros epochų: antikos (B1. 9 kl.), viduramžių, Renesanso (B2. 9

kl.), romantizmo, realizmo (B3. 9 kl.), literatūros krypčių – simbolizmo, neoromantizmo,

impresionizmo, avangardizmo – (B1. 10 kl.) bruožus;

skirti 9–10 klasės literatūros modulių programose nurodytų privalomų (ir

rekomenduojamų) tekstų socialinį, istorinį kultūrinį kontekstus;

atpažinti tautosakos tipažus, vertybes, antikos, Biblijos ir kitus kultūrinius įvaizdžius

grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose;

sieti kūrinio vaizduojamą pasaulį, problematiką, vertybes su kūrinio kontekstu;

suprasti, kad to paties teksto interpretacijos gali būti įvairios;

paaiškinti įvairių kultūros epochų ir literatūros krypčių kūrinių vaizduojamų pasaulių

ypatumus;

tinkamai vartoti literatūros modulių programose įvardytas pagrindines teorines sąvokas;

nurodyti pagrindinius eseistinių ir grožinių tekstų vertinimo kriterijus;

mokėti skaitomų tekstų informaciją performuoti į užrašus, konspektus, lenteles,

schemas;

atsižvelgdami į tikslą, pasirinkti tinkamą skaitymo būdą, paaiškinti, kaip spręsti įvairias

teksto suvokimo problemas.

Mokydamiesi literatūros, mokiniai turėtų plėtoti ir šiuos kalbėjimo ir klausymo,

rašymo gebėjimus, supratimą ir žinias:

kalbėti atsižvelgdami į adresatą; tiksliai, aiškiai informuoti; išsakyti savo požiūrį,

dalyvauti įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose; reikšti mintis žodžiu taisyklinga ir

stilinga kalba;

rašyti atsižvelgdami į tikslą, situaciją, adresatą, suprasdami, žinodami ir paisydami žanro

reikalavimų ir juos kūrybiškai interpretuodami; pasirinkti tinkamą kalbinę raišką ir

taikyti daugumą rašybos, skyrybos, gramatikos, teksto komponavimo taisyklių.

Kiekviename modulyje mokiniai turėtų ugdytis šiuos mokėjimo mokytis gebėjimus:

kiekvieno modulio pradžioje sąmoningai įsivertinti turimas kultūros, literatūros, kalbos

ir kitas integraciniais saitais su moduliu susijusias žinias, gebėjimus bei nuostatas;

kelti modulio mokymosi tikslus, uždavinius;

planuoti modulio mokymosi veiklą;

kryptingai veikti siekdami išsikeltų uždavinių;

28

apmąstyti pradinę ir baigiamąją modulio mokymosi situaciją, veiklą, procesą ir

rezultatus.

Modulio turinio (kalbinės veiklos sričių) integracija. Literatūros moduliuose kryptingai

ugdomi skaitymo, literatūros (kultūros) pažinimo gebėjimai. Kitų kalbinės veiklos sričių (kalbėjimo

ir klausymo, rašymo) gebėjimai ugdomi, atsižvelgiant į konkretaus modulio turinio apimtyje (I.

Skaitymas. Literatūros (kultūros) pažinimas) nurodytus nagrinėtinus aspektus, privalomų (ir

rekomenduojamų) kūrinių sąrašą. Rekomenduojamos konkrečios kalbėjimo ir klausymo bei rašymo

veiklos kryptys pateikiamos kiekvienos literatūros modulio programos turinio apimtyje. Šiame

skyrelyje pateikiami tik bendrieji šių veiklų aprašymai.

Kalbėjimas ir klausymas. Kalbama viešai apie skaitomus literatūros tekstus, jų sąsajas su

šiuolaikiniu sociokultūriniu kontekstu, siekiant informuoti, sudominti, įtikinti adresatą. Rengiamasi

skaityti pranešimą, sakyti įtikinimo kalbą (pasirenkama tema, numatomi tikslai, renkama

medžiaga), ruošiami pristatymai. Dalyvaujama pokalbiuose apie literatūrą, diskutuojama. Tikslingai

naudojamasi tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis.

Rašymas. Rašomi asmeninio pobūdžio tekstai (pasirinktinai): laiškas, dienoraštis; dalykiniai

tekstai: interviu, diskusinis straipsnis, esė apie visuomenės, jaunuolių gyvenimo problemas, rašinys,

susijęs su literatūros kūriniu, knygos (kino filmo, laidos, interneto svetainės paaugliams) vertinimas

(recenzija), charakteristika, autobiografija.

Mokiniams suteikiama galimybių imtis tam tikrų kūrybinių bandymų. Jie kuria apsakymą

(įtempto siužeto pasakojimą, grįstą konfliktu), eilėraštį, miniatiūrą, įsivaizduojamą knygos veikėjo

dienoraštį. Mokiniai eksperimentuoja, keisdami literatūros rūšį, žanrą, pasakojimo perspektyvą,

imituodami tam tikrą stilių.

Mokytojai savo nuožiūra gali numatyti, kurių rašytinių žanrų mokiniai bus mokomi ir kurių

žanrų mokėjimas bus plėtojamas: kiekvieno literatūros modulio turinio apimties apraše (Rašymas)

pateikiama rekomenduojamų žanrų pasiūla (šiuo atveju į žemiau pateiktus žymėjimus atsižvelgti

nereikia).

Mokytojams, pasirinkusiems dirbti pagal Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl.

metodinėse rekomendacijose siūlomą sistemą, reikėtų atsižvelgti į šiuos žymėjimus:

rašytinių tekstų žanrai, kurių rekomenduojama mokyti (jų mokymas 5–8 kl. BP nėra

numatytas), išryškinti spalva ir pažymėti viena žvaigždute (*);

plėtojami žanrai (jų buvo mokyta žemesnėse klasėse arba rekomenduota mokyti

ankstesniuose kalbos / literatūros moduliuose) išryškinti spalva ir pažymėti dviem

žvaigždutėmis (**).

29

Rašymo turinio minimumas. Nereikalaujama rašyti interviu, esė, recenzijos, diskusijos

protokolo.

Bendrųjų kompetencijų ugdymas integruojamas į visas literatūros modulių kalbinės veiklos

sritis.

Literatūros teorijos sąvokos kiekvieno literatūros modulio skiltyje Teorinės sąvokos

žymimos taip: žemesnėse klasėse ar pirmesnės sekos literatūros moduliuose išmokti literatūros

teorijos terminai rašomi niekaip neišskiriami, numatyti mokytis šiame modulyje – išryškinti spalva,

o neįvardyti Bendrosiose programose (2008) rašomi kursyvu.

Literatūros modulių 9–10 kl. mokinių pasiekimų lygių požymiai

Siekiant išvengti tų pačių formuluočių kartojimosi, sudarytos 9 kl. ir 10 kl. literatūros

modulių mokinių pasiekimų lygių požymių lentelės; jos pateikiamos po kiekvienos klasės modulių

programų turinio apimčių 9 kl. ir 10 kl. Lentelėse siūlomi apibendrinti orientaciniai trijų lygių –

patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo – mokinių literatūros žinių ir supratimo, skaitymo ir kitų kalbinės

veiklos sričių (kalbėjimo ir klausymo, rašymo) gebėjimų bei nuostatų ugdymosi kokybiniai aprašai.

Mokymosi mokytis gebėjimų aprašai integruojami su kalbinės veiklos gebėjimų aprašais. Jais vadovaujamasi

vertinant mokinių pasiekimus ir daromą pažangą, padedant mokiniams įsivertinti, numatyti mokymosi tikslus

ir analizuoti daromą pažangą.

2.2.2. Literatūros modulių 9 klasei programų turinio apimtys

2.2.2.1. B1. KULTŪROS IŠTAKOS: tautosaka, antikos literatūra, Biblija, Senovės Rytų

poezija (27 val.)

Mokinių pasiekimai

Mokinių nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas aprašyti poskyryje 2.2.1. Literatūros

(branduolio) modulių bendrieji struktūros elementai.

Turinio apimtis

I. Skaitymas. Literatūros (kultūros) pažinimas

Mokiniai turėtų skaityti ir aptarti:

bent po vieną visų tautosakos rūšių ir žanrų pavyzdį;

bent po vieną antikos literatūros kūrinį ar ištrauką;

keletą Biblijos ištraukų;

Senovės Rytų literatūros pavyzdžių.

Nagrinėtini aspektai

30

Skaitant lietuvių tautosakos, antikos kūrinius, Biblijos tekstus, aptariami mitinio mąstymo

ženklai, vertybės, žmogaus ir pasaulio samprata.

Nagrinėjant senųjų kultūros epochų literatūros kūrinius mokomasi įžvelgti literatūros ir kitų

menų ryšį, remiamasi kitų menų pavyzdžiais.

Aptariami nagrinėjamų laikotarpių svarbiausių įvykių ir pasaulėvaizdžio ženklai meno

(dailės, muzikos, architektūros) pavyzdžiuose (pvz., graikų skulptūra, architektūra, lietuvių liaudies

dainos). Tautosaka ir literatūra siejama su teatrinio meno elementais, pvz., kuriama

(įsivaizduojama) literatūros kūrinio inscenizacija arba ekranizacija.

Nagrinėtini kūriniai iš privalomos literatūros sąrašo

Lietuvių pasakos. Eglė Žalčių karalienė

Pasakos apie bebaimį herojų ir baimės paieškas

Graikų mitai. Sizifas. Narcizas

Sofoklis. Edipas karalius arba Antigonė

Biblija. Senasis Testamentas. Pradžios knyga (pasakojimas apie Kainą ir Abelį, pasakojimas

apie Babelio bokštą). Ištraukos iš Naujojo Testamento Evangelijos pagal Matą (Kalno

pamokslas, palyginimas apie vynuogyno darbininkus)

Senovės Rytų poezija (pasirinktinai)

Rekomenduojamos grožinės, eseistinės, pažintinės literatūros ir vaizdinių tekstų bei garso

įrašų sąrašą branduolio moduliams žr. Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 klasėms 1 priede.

Pagrindinės teorinės sąvokos. Mokiniai turi suprasti ir vartoti šias sąvokas: antika, antitezė,

hiperbolė, įvaizdis, kontekstas, kultūros epocha, metafora, motyvas, simbolis, siužetinė linija,

stilizacija.

Galimos kultūrinės (literatūrinės) sąsajos

Tautosakos ir antikos mitų interpretacijos (ir transformacijos) lietuvių ir pasaulio kultūroje

(žr. akademinio modulio C2 programoje). Tautosakos motyvai šiuolaikinėje lietuvių dailėje (pvz.,

L. Gutausko, S. Eidrigevičiaus kūryboje). Liaudies dainų ir šiuolaikinės muzikos (pvz., džiazo,

roko) sąsajos, šiuolaikinis muzikinis (pvz., repas) ir internetinis folkloras (anekdotai, pasakojimai,

juokeliai, gandai, burtai). Tautosakos (pvz., pasakų, patarlių) ir antikos ženklų eksploatavimas

masinėje kultūroje (reklamoje, kine), masinėje daiktų gamyboje.

Rytų ir antikos kultūrų interpretacijos lietuvių prozoje (pvz., V. Krėvės Pratjekabuda, R.

Neimanto Gintaro kelias, D. Dilytės Heladės šviesa), Senovės Rytų ir lietuvių poezijos paralelės

(K. Binkis, S. Geda, V. Bložė, J. Juškaitis, D. Kajokas, K. Platelis, M. Valiukas ir kt.); žvilgsnis į

31

senąsias ir dabartines Rytų kultūras šiuolaikinių keliautojų knygose (pvz., R. Neimanto, J.

Ivanauskaitės, P. Normanto, B. Mar, R. Žalynaitės ir kt.), Biblijos laikų kultūros studijos (pvz.,

Biblijos enciklopedija, Gyvenimas Jėzaus laikais).

II. Kalbėjimas ir klausymas

Pasirinktinai rengiami informaciniai pranešimai / pristatymai, interviu su bendraamžiais,

inscenizacijos, įsivaizduojamos ekskursijos / reportažai, diskutuojama apie tautosaką, antikos

literatūrą, Biblijos tekstus bei Senovės Rytų poeziją, aptariamos šių tekstų interpretacijos dailėje bei

vėlesnių epochų literatūroje, teatre, kine, ieškoma sąsajų su šiuolaikiniu sociokultūriniu kontekstu,

siekiant informuoti, sudominti, įtikinti adresatą.

III. Rašymas

Rašomas pasirinktinai laiškas literatūros kūrinio veikėjui, literatūrinis rašinys*, rengiamas

interviu; atliekamos kūrybinės užduotys (pvz., tekstų transformacijos**, stilizacijos, režisūriniai

komentarai ir kt.), siekiant informuoti, išsiaiškinti ir paaiškinti kitiems tautosakos, antikos

kūriniuose, Biblijos tekstuose vaizduojamus ir šiuolaikiniame pasaulyje vykstančius reiškinius,

išsakyti savo požiūrį, mintis, idėjas, įvertinti dalykus, įtikinti.

2.2.2.2. B 2. KULTŪROS RAIDA: viduramžiai, Renesansas, barokas, klasicizmas (25 val.)



Turinio apimtis

I. Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas

Mokiniai turėtų skaityti ir aptarti bent po vieną viduramžių, Renesanso, klasicizmo

literatūros kūrinį ar ištrauką.


Skaitant viduramžių literatūros pavyzdžius, aptariamas žmogaus idealas, riteriškumo

samprata. Skaitant ir nagrinėjant Renesanso literatūros kūrinius ar ištraukas pabrėžiamos

humanizmo vertybės, pasitikėjimas žmogaus kūrybinėmis galiomis, ryšys su antika. Nagrinėjant

viduramžių, Renesanso, baroko, klasicizmo epochų literatūros kūrinius ir kultūras mokomasi

įžvelgti literatūros ir kitų menų ryšį, remiamasi kitų menų pavyzdžiais.

32

Aptariami nagrinėjamų laikotarpių svarbiausių įvykių ir pasaulėvaizdžio ženklai meno

(dailės, muzikos, architektūros) pavyzdžiuose (pvz., viduramžių kultūros vizualumas, simbolika

dailės kūriniuose, Renesanso meno sąsajos su antikos, nacionalinių kultūrų tradicijomis).


Gedimino laiškai (pasirinkti laiškai)

M. Daukša. Postilė. (Prakalba)

M. Mažvydas. Katekizmas. (Prakalba)

Rolando giesmė arba Tristanas ir Izolda, arba Apvaliojo stalo riteriai (ištraukos)

M. de Servantesas Savedra (M. de Cervantes Saavedra). Don Kichotas (ištrauka)

V. Šekspyras (W. Shakespeare). Karalius Lyras arba Makbetas

Ž. B. Moljeras (J. B. Molière). Don Žuanas arba Tartiufas

U. Eko (U. Eco). Rožės vardas


įrašų sąrašą žr. Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 klasėms 1 priede.

Pagrindinės teorinės sąvokos. Mokiniai turi suprasti ir vartoti šias sąvokas: hiperbolė,

kontekstas, kultūros epocha, motyvas, parodija, Renesansas, simbolis, siužetinė linija, stilius,

viduramžiai, barokas, klasicizmas.


Moteriškumo ir vyriškumo (riteriškumo / džentelmeniškumo) idealų ir vertybių (garbės,

ištikimybės, meilės) samprata praeityje (tautosakoje, viduramžiais, renesanso epochoje) ir

dabartyje. Moteriškumo ir vyriškumo stereotipai ir jų kaita šiuolaikinėje visuomenėje.

Viduramžių, renesanso epochų ir šiuolaikinės visuomenės / žmogaus vertybės ir siekiai:

altruizmas ir egoizmas; individualumas ir bendruomeniškumas; žmogaus ir pasaulio pažinimas.

Humanizmo idėjų aktualumas šiandieninėje visuomenėje.

Lietuviškos knygos praeitis, dabartis ir ateitis: jos paskirtis ir reikšmė žmogaus / visuomenės

gyvenime; senovinė ir šiuolaikinė knygų leidyba, tradicinė ir skaitmeninė knyga; lietuviškos

knygos ateities perspektyvos globalizacijos epochoje. Lietuvių kalbos vartojimo problema

šiuolaikinėje lietuvių literatūroje ir populiariojoje kultūroje (pvz., lietuvių kilmės autoriai, rašantys

nelietuviškai, angliški dainų tekstai).


33

Rengiami pasirinktinai informaciniai pranešimai/ pristatymai, interviu su kūrinių veikėjais,

įsivaizduojamos ekskursijos / reportažai, įtikinimo kalbos, inscenizacijos, diskutuojama apie kultūrų

epochas, viduramžių, Renesanso, baroko ir klasicizmo literatūrą bei šiuolaikinį sociokultūrinį

kontekstą, siekiant informuoti, sudominti, įtikinti adresatą.

III. Rašymas

Mokiniai pasirinktinai rašo veikėjo charakteristiką**, literatūrinį rašinį, esė*, literatūros

kūrinio ekranizacijos / inscenizacijos recenziją, kuria meninius tekstus (pvz., stilizuotą prakalbą,

akrostichą, dialogą, parodiją** ir kt.), kuriais siekiama atskleisti kūriniuose keliamus ir

šiuolaikinei visuomenei aktualius klausimus, išsakyti savo požiūrį, mintis, idėjas, vertinti, įtikinti.

2.2.2.3. B 3. PASAULĖVAIZDŽIO KONTRASTAI:

šviečiamasis amžius, romantizmas, realizmas ( 27 val.)



Turinio apimtis

I. Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimasMokiniai turėtų skaityti ir aptarti šviečiamojo amžiaus, romantizmo, realizmo idėjas,

romantizmo ir realizmo literatūros kūrinius ar jų ištraukas.


Skaitant ir nagrinėjant romantizmo literatūros pavyzdžius aptariamas romantinis maištas,

individualizmas ir tautiškumas, romantinės literatūros idealai, romantinis herojus.

Skaitant ir nagrinėjant realistinę literatūrą aptariamas gyvenimo tikrovės vaizdavimas,

tipizavimas ir psichologizmas, pozityvizmo idealai, socialinė problematika, realistinis vaizdavimo

būdas.

Nagrinėjant romantizmo ir realizmo literatūros kūrinius mokomasi įžvelgti literatūros ir kitų

menų ryšį, remiamasi kitų menų pavyzdžiais. Aptariami nagrinėjamo laikotarpio svarbiausių įvykių

ir pasaulėvaizdžio ženklai meno (dailės, muzikos, architektūros) pavyzdžiuose.

Aptariama tų laikų pasirinkto literatūros kūrinio interpretacija kine ar teatre.


A. Baranauskas. Anykščių šilelis

34

Maironis. Pavasario balsai

A. Mickevičius (A. Mickiewicz). Vėlinės arba Konradas Valenrodas (pasirinktos ištraukos)

Žemaitė. Marti

O. de Balzakas (H. de Balzac). Tėvas Gorijo arba Eugenija Grande

A. Platonovas arba I. Buninas (pasirinktas apsakymas)



Pagrindinės teorinės sąvokos. Mokiniai turi suprasti ir vartoti šias sąvokas: aliuzija,

antitezė, apysaka, groteskas, hiperbolė, įvaizdis, kontekstas, kultūros epocha, lyrinis

išgyvenimas, lyrinis subjektas, metafora, motyvas, realizmas, romantizmas, satyra, simbolis,

siužetinė linija, stilius.


Aptariamos idealaus ir realaus pasaulių priešpriešos, realistinio ir romantinio vaizdavimo

paralelės ir kaita nuo seniausiųjų laikų iki šių dienų. Analizuojamas šiuolaikinių rašytojų santykis su

realizmo tradicija (tikroviškumo siekis B. Vilimaitės, V. Juknaitės, V. Papievio, A. Matulevičiūtės

prozoje; tikrovės sąlygiškumas S. T. Kondroto, M. Ivaškevičiaus prozoje), aptariami kūriniai,

tęsiantys romantizmo tradiciją arba su ja polemizuojantys (pvz., D. Razausko dainuojamoji poezija,

ironiška A. Marčėno distancija, D. Čepauskaitės žaidimas romantinėmis klišėmis).

Apžvelgiamos romantizmui artimos šiuolaikinės kultūros formos (pvz., subkultūros –

jaunimo maištingumas, individualizmas, romantinė sąmonė ir kt.), tikrovės samprata realizmo

literatūroje ir šiuolaikinėje žiniasklaidoje (TV laidose, žurnaluose, laikraščiuose, internete), žodžių

romantikas, realistas reikšmės šiuolaikinėje kalbos vartosenoje.

Knygnešystė kaip XIX a. kultūros istorijos fenomenas ir jos tradicijos šiuolaikinėje

kultūroje (visuomeninių akcijų tikslai, lietuviškos knygos ir spauda emigracijoje ir kt.).


Rengiami pasirinktinai pristatymai, literatūrinis teismas (įtikinimo kalbos), diskutuojamai

apie romantizmo ir realizmo literatūrą bei šiuolaikinį sociokultūrinį kontekstą, remiantis televizijos

ir radijo laidomis, periodikos leidiniais, interneto svetainėmis, siekiant informuoti, sudominti,

įtikinti adresatą.

III. Rašymas

Mokiniai pasirinktinai rašo literatūrinį rašinį, diskusinį straipsnį**, autobiografiją*, veikėjo

charakteristiką, atlieka įvairias kūrybines užduotis (pvz., kuria įsivaizduojamą knygos veikėjo

35

dienoraštį, apsakymą**, satyrą, kino scenarijų ir kt.), kuriomis siekia informuoti, išsiaiškinti ir

paaiškinti kitiems romantizmo ir realizmo literatūroje vaizduojamus ir šiuolaikiniame pasaulyje

vykstančius reiškinius, išsakyti savo požiūrį, mintis, idėjas, įvertinti literatūros tekstus ir savo

gyvenimo realijas, įtikinti.

2.2.3. Literatūros modulių 9 klasei mokinių pasiekimų lygių požymiai

Pasiekimų sritys


Literatūros žinios ir supratimas

Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios paviršutiniškos ir fragmentiškos: klausiamas mokinys geba nurodyti kai kurias kultūros epochų / literatūros krypčių ypatybes, padedamas jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, stengiasi vartoti kai kurias teorines sąvokas, tačiau nepakankamai tikslingai (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio įvardytas sąvokas).

Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios pakankamos: mokinys geba nurodyti esmines kultūros epochų / literatūros krypčių ypatybes, jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, daugeliu atvejų geba susieti tekstą su istoriniu-kultūriniu kontekstu, dažniausiai tinkamai vartoja reikalingas teorines sąvokas (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio programoje įvardytas sąvokas).

Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios išsamios ir sistemingos: mokinys geba nurodyti esmines kultūros epochų / literatūros krypčių ypatybes, jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, geba paaiškinti teksto ir istorinio-kultūrinio konteksto ryšius, tiksliai vartoja reikalingas teorines sąvokas (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio programoje įvardytas sąvokas).

Skaitymas Mokytojo padedamas aptaria modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir daro apibendrinančias išvadas: nurodo teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, įvardija aiškiai išsakytas vertybes.

Pakankamai savarankiškai interpretuoja modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir, remdamasis teksto visuma ir pasirinktu kontekstu, daro apibendrinančias išvadas: nurodo teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, vertybes.

Savarankiškai ir pagrįstai interpretuoja modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir, remdamasis teksto visuma ir tinkamai pasirinktu kontekstu, daro apibendrinančias išvadas: aptaria teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, vertybes. Geba palyginti skirtingų epochų tekstus, atpažindamas pasikartojančius ir skiriamuosius požymius.

Mokytojo padedamas aptaria epinių, dramos ir lyrikos tekstų pagrindinius vaizduojamojo pasaulio elementus, atpažįsta kai kurias komponavimo ir kalbinės raiškos priemones, paaiškina jų

Pakankamai savarankiškai analizuoja epinių, dramos ir lyrikos tekstų vaizduojamojo pasaulio elementus, paaiškina, kaip teksto komponavimo ir kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė.

Savarankiškai ir išsamiai analizuoja epinių, dramos ir lyrikos tekstų vaizduojamojo pasaulio elementus, paaiškina, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, kaip tai priklauso nuo konteksto. Geba palyginti skirtingų epochų

36

prasmę. tekstų vaizduojamuosius pasaulius ir kalbines raiškas.

Mokytojo padedamas aptaria negrožinius tekstus: randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, naudojasi kelių šaltinių informacija.

Pakankamai savarankiškai analizuoja negrožinius tekstus: randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, autoriaus poziciją, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, susistemina kelių šaltinių informaciją.

Savarankiškai ir išsamiai analizuoja negrožinius tekstus, randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, autoriaus poziciją, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, susistemina ir apibendrina kelių šaltinių informaciją.

Remdamasis pateiktais kriterijais, argumentuotai išsako savo nuomonę apie perskaitytą grožinį / negrožinį tekstą.

Remdamasis pasirinktais kriterijais, argumentuotai vertina perskaityto grožinio / negrožinio teksto turinį ir raišką, įtaigumą; negrožinio teksto informacijos patikimumą.

Remdamasis tikslingai pasirinktais kriterijais, argumentuotai vertina grožinių / negrožinių tekstų turinio ir raiškos originalumą, aktualumą; negrožinio teksto informacijos patikimumą ir pagrįstumą.

Mokytojo padedamas, atlieka savarankiško skaitymo užduotis: numato tikslus, planuoja veiklą, taiko mokytojo nurodytas skaitymo strategijas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus.

Tardamasis su mokytoju, atlieka savarankiško skaitymo užduotis: numato tikslus, planuoja veiklą, taiko pasirinktas skaitymo strategijas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus.

Be mokytojo pagalbos atlieka savarankiško skaitymo užduotis: formuluoja tikslus, planuoja veiklą, motyvuotai ir tinkamai taiko pasirinktas skaitymo strategijas, apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.


Remdamasis mokytojo rekomenduojamomis strategijomis ir šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulio veiklose: klausosi, klausia, atsako, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.

Remdamasis iš esmės tinkamomis strategijomis, mokytojo rekomenduotais ir savarankiškai rastais šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulio veiklose: efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.

Remdamasis savarankiškai ir tikslingai pasirinktomis / ir tinkamomis strategijomis bei savarankiškai rastais šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulių veiklose: efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, vadovauja diskusijai, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.

Rašymas Remdamasis mokytojo nurodytomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis.

Mėgina atsižvelgti į rašymo tikslą, situaciją, adresatą.Teksto teiginius menkai argumentuoja, išplėtoja. Rašydamas tekstą mėgina laikytis teksto

Remdamasis iš esmės tinkamai pasirinktomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis. Paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato. Tinkamai komponuoja tekstą, pagrindinė mintis aiški, pakankamai išplėtota. Paiso daugelio kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų.

Remdamasis savarankiškai ir tinkamai pasirinktomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis.Paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato. Tinkamai komponuoja tekstą, pagrindinė mintis aiški, nuosekliai išplėtota, pagrįsta svariais argumentais. Paiso kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų.

37

komponavimo reikalavimų, tačiau dėl teksto nuoseklumo, kalbos taisyklingumo ir stiliaus trūkumų tekstą suprasti reikia skaitytojo pastangų.

Kalba turtinga, siekiama stiliaus savitumo.

Mokytojo padedamas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus.

Tardamasis su mokytoju, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus.

Be mokytojo pagalbos apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.

Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose numatytas literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.

Aktyviai įsitraukia į konkrečiuose literatūros moduliuose numatytą literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo literatūrinius ir kalbinius gebėjimus, kad galėtų tobulėti.

Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į konkrečiuose literatūros moduliuose numatytą literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo literatūrinius ir kalbinius gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.

2.2.4. Literatūros modulių 10 klasei programų turinio apimtys

2.2.4.1. B1. MODERNIOJO MENO IEŠKOJIMAI: simbolizmo, impresionizmo,

ekspresionizmo, avangardizmo, neoromantizmo literatūra (21 val.)



Turinio apimtis


Mokiniai turėtų skaityti ir aptarti XX a. I pusės modernizmo literatūros epikos, lyrikos,

dramos pavyzdžių.


38

Skaitant ir nagrinėjant simbolizmo, impresionizmo, ekspresionizmo, avangardizmo,

neoromantizmo literatūros pavyzdžius, aptariamos estetinės nuostatos, santykis su kultūros tradicija,

požiūriai į asmenį ir visuomenę, tikroviško vaizdo transformacijos.


V. Mykolaitis-Putinas arba B. Sruoga (pasirinkti simbolistiniai eilėraščiai)

J. Aistis, A. Miškinis, B. Brazdžionis, S. Nėris (pasirinkti neoromantiniai eilėraščiai)

K. Binkis. 100 pavasarių

J. Savickis. Kova arba P. Cvirka. Saulėlydis Nykos valsčiuje (Kasdienės istorijos)

(pasirinkta novelė)

A. Vaičiulaitis. Valentina arba I. Šeinius. Kuprelis

H. Radauskas (pasirinkti eilėraščiai)



Pagrindinės teorinės sąvokos. Mokiniai turi suprasti ir vartoti šias sąvokas: aliuzija, antitezė,

autoironija, avangardizmas, elegija, hiperbolė, impresionizmas, įvaizdis, kontekstas, lyrinis

išgyvenimas, lyrinis subjektas, literatūros kryptis, metafora, modernizmas, motyvas,

neoromantizmas, paradoksas, simbolis, simbolizmas, siužetinė linija, sonetas, stilius, stilizacija.


Kultūrinio maišto / kultūrinių provokacijų, žaidimų ar akcijų formos ir siekiai, jų vertinimas

visuomenėje (K. Binkis ir Keturi vėjai, J. Mačiūnas ir FLUXUS, J. Mekas ir avangardinis kinas, V.

Kernagis ir Kabaretas tarp girnų, A. Kaušpėdas ir Antis, jaunųjų aktorių trupė Liūdi ir muzikinė

grupė Liūdni slibinai). Šiuolaikinis avangardinis menas: konkrečioji poezija (B. Januševičiaus, R.

Šileikos eilės), menų sintezės bandymai (meniniai sambūriai Vario burnos, Sintezija, Menų

FLUXUS ministerija; poezijos ir fotografijos jungtys – A. Balbierius, J. Keleras, S. Parulskis, K.

Navakas, R. Šileika, V. V. Landsbergis).


Mokiniai pasirinktinai rengia pristatymus, įsivaizduojamus interviu su rašytojais, poetines

(ir muzikines) kompozicijas, įtikinimo kalbas, dalyvauja pokalbiuose, diskusijose apie modernizmo

literatūrą bei šiuolaikinį sociokultūrinį kontekstą, siekdami informuoti, sudominti, įtikinti skirtingo

amžiaus ir pažiūrų adresatą.

III. Rašymas

39

Rašomi pasirinktinai įvairūs dalykiniai (literatūrinis rašinys**, esė, skaitytojo

dienoraštis**) ir meniniai (pvz., miniatiūra*, eilėraštis, parodija, stilizacija**) tekstai, siekiant

įvairių tikslų – informuoti, išsiaiškinti ir paaiškinti kitiems modernizmo literatūroje vaizduojamus ir

šiuolaikiniame pasaulyje vykstančius reiškinius, išsakyti savo požiūrį, mintis, realizuoti kūrybines

idėjas, įvertinti meno ir socialinio gyvenimo realijas, įtikinti skirtingo amžiaus ir skirtingų pažiūrų

adresatus.

2.2.4.2. B2. XX a. II pusės KULTŪROS (PA)LIKIMAS: pasaulio ir lietuvių literatūros

sankirtos ir santakos (27 val.)



Turinio apimtis


Mokiniai turėtų skaityti ir aptarti XX a. II pusės modernizmo literatūros epikos, lyrikos,

dramos pavyzdžių.


Skaitant ir nagrinėjant XX a. II pusės modernizmo literatūros pavyzdžius aptariamos

estetinės nuostatos, santykis su kultūros tradicija, požiūriai į asmenį ir visuomenę, tikroviško vaizdo

transformacijos.

Aptariamos literatūros kūrinių interpretacijos kine, teatre ar muzikoje (pvz., B. Sruogos

Dievų miškas, J. Apučio Ak, Teofili, M. Martinaičio Kukučio baladės ir kt.), atkreipiant dėmesį į tai,

kaip pasikeičia prasminiai akcentai, kaip jų kaita priklauso nuo meno (kino, teatro) kalbos

specifikos ir galimybių, nuo interpretacijos sukūrimo laiko, adresato.


E. M. Remarkas (E. M. Remarque). Vakarų fronte nieko naujo (1929) arba Juodasis

obeliskas (1956)

V. Mačernis. Po ūkanotu nežinios dangum (pasirinkti sonetai)

B. Sruoga. Dievų miškas (ištrauka)

A. Škėma. Raštai (pasirinkta novelė)

A. Mackus. Žodžiai ir raidės arba Liūnė Sutema. Tebūnie (pasirinkti kūriniai)

J. Aputis arba R. Granauskas (1 ar 2 pasirinktos novelės)

J. Grušas. Barbora Radvilaitė

40

M. Martinaitis. Kukučio baladės (pasirinkti kūriniai)

S. T. Kondrotas. Įvairių laikų istorijos



Pagrindinės teorinės sąvokos. Mokiniai turi suprasti ir vartoti šias sąvokas: aliuzija,,

antitezė, apysaka, autoironija, elegija, esė, groteskas, hiperbolė, įvaizdis, kontekstas, lyrinis

išgyvenimas, lyrinis subjektas, metafora, modernizmas, motyvas, paradoksas, parodija, satyra,

simbolis, siužetinė linija, sonetas, stilius, stilizacija.


Laisvas ir pavergtas žmogus XX a. karų, ideologinių ir politinių priešpriešų pasaulyje: karo,

tremties, pokario rezistencinių kovų, emigracijos patirčių apmąstymai. Laisvė ir prievarta XX a.

laisvose ir pavergtose šalyse (žmogus ir valstybė, žmogus ir bendruomenė). Lietuvių tautos

atskirties tragedija ir jos atspindžiai šiapus ir anapus geležinės sienos esančių lietuvių menininkų

kūryboje: egzistencinių problemų svarba (V. Mačernis, B. Sruoga, A. Škėma, A. Mackus, L.

Sutema), ezopiniai rebusai (J. Grušas, M. Martinaitis).

Pasaulinių laisvo žmogaus ir gamtos harmonijos idėjų įtaka Lietuvos jaunimui (bitninkai,

hipiai, gėlių vaikai, alternatyvios muzikos grupės, dainuojamoji poezija, teatras) ir jauniems

menininkams (pvz., A. Ambraso, R. Buroko poezija, V. Kernagio, V. Stakėno, A. Kukaičio, O.

Ditkovskio, K. Smorigino, S. Bareikio ir kt. dainos), sovietinės globalizacijos paradokso raiška

Lietuvos kultūroje (lietuvių etninės kultūros puoselėjimas, tautinės romuvos, Lietuvos istorijos

aktualizavimas kūryboje), pasaulinių modernaus ir postmodernaus meno tendencijų įtaka sovietinės

Lietuvos menui (J. Aputis, R. Granauskas, S. T. Kondrotas).


Rengiami pasirinktinai pristatymai, pokalbiai, poezijos skaitymai, įsivaizduojami interviu su

kūrinių veikėjais, diskutuojama apie XX a. II pusės pasaulio ir lietuvių literatūrą bei jos

interpretacijas kine, teatre, muzikoje (pvz., lietuvių dainuojamoje poezijoje), ieškoma sąsajų su

šiuolaikiniu sociokultūriniu kontekstu siekiant informuoti, sudominti, įtikinti adresatą.

III. Rašymas

Rašomi pasirinktinai įvairūs dalykiniai tekstai: literatūrinis rašinys**, esė, diskusijos

protokolas**, laiškas** (kūrinio veikėjo šiuolaikiniam skaitytojui, skaitytojo – rašytojui), skaitytojo

dienoraštis; mokomasi pasirinktinai kurti meninius tekstus (pvz., sonetą, baladę, groteską, novelę /

apsakymą ir kt.), siekiant įvairių tikslų – informuoti, išsiaiškinti ir paaiškinti kitiems XX a. II pusės

41

pasaulio ir lietuvių literatūroje vaizduojamus ir šiuolaikiniame pasaulyje vykstančius reiškinius,

išsakyti savo požiūrį, mintis, išreikšti kūrybines idėjas, įvertinti socialinio gyvenimo ir meno

santykių realijas, įtikinti skirtingų pažiūrų adresatus.

2.2.4.3. B3. JAUNAS ŽMOGUS ŽENKLŲ PASAULYJE:

aš, kalba, literatūra (21 val.)



Turinio apimtis


Aptariama paauglių ir jaunimo literatūros psichologinė problematika, literatūros kūrinių

interpretacijos kine ar teatre (pvz., S. Šaltenio Riešutų duona), atkreipiant dėmesį į tai, kaip

pasikeičia prasminiai akcentai, kaip jų kaita priklauso nuo meno (kino, teatro) kalbos specifikos ir

galimybių, nuo interpretacijos sukūrimo laiko, adresato.


J. Grušas. Meilė, džiazas ir velnias

S. Šaltenis. Riešutų duona

V. Juknaitė. Išsiduosi. Balsu. / Tariamas iš tamsos

J. Ivanauskaitė. Pakalnučių metai

Dž. Selindžeris (J. D. Salinger). Rugiuose prie bedugnės

J. Gorderis (J. Gaarder). Mergaitė su apelsinais



Pagrindinės teorinės sąvokos. Mokiniai turi suprasti ir vartoti šias sąvokas: aliuzija, antitezė,

apysaka, autoironija, elegija, groteskas, hiperbolė, kontekstas, metafora, miniatiūra, modernizmas,

motyvas, paradoksas, parodija, satyra, simbolis, siužetinė linija, sonetas, stilius, stilizacija.


Aptariamos jaunimui aktualios temos (kritinis požiūris į tikrovę, egzistencinis nerimas,

savasties ieškojimas, santykiai su tėvais, draugais, tradicijomis, papročiais, vertybėmis, kelionių,

42

nuotykių, tikrų jausmų laukimas ir (ne)išsipildymas, (pa)(si)tikėjimas savimi, draugais,

transcendencija).

Stengiamasi suprasti ir palyginti jauniems žmonėms svarbias problemas, keliamas žymių

pasaulio ar lietuvių rašytojų (pvz., Dž. Selindžerio, J. Gorderio, J. Grušo, V. Juknaitės, S. Šaltenio)

kūryboje bei jaunų lietuvių rašytojų knygose (pvz., L. S. Černiauskaitė pirmąją knygą išleido 18,

G. Kazlauskaitė – 21, A. Šimkus – 22 metų).

Mokiniai kelia jiems aktualias problemas, remdamiesi savo gyvenimo patirtimi ir meno

(literatūros, muzikos, dailės) kūriniais, ieško jungčių tarp pačių įvairiausių kultūrinės raiškos

ženklų, atkreipia dėmesį į realybės ir vaizduotės santykį bei meninės raiškos savitumą ir poveikį

jaunam suvokėjui.


Rengiamos pasirinktinai įtikinimo kalbos, interviu su bendraamžiais, vaidmeniniai žaidimai

(įsivaizduojamos TV ir radijo laidos, knygų mugės ir kt.), diskutuojama apie paauglių ir jaunimo

literatūros kūriniuose svarstomą problematiką, ieškoma sąsajų su šiuolaikinio gyvenimo

sociokultūriniu kontekstu, remiantis asmenine patirtimi, televizijos ir radijo laidomis, periodikos

leidiniais, interneto svetainėmis, filmais, spektakliais, parodomis, kultūros renginiais, siekiant

informuoti, įtikinti adresatą; dalyvauti pokalbiuose su žymiais savo krašto rašytojais / kultūros

veikėjais.

III. Rašymas

Šiame modulyje pasirinktinai rašomi dalykiniai (pvz., literatūrinių įspūdžių rašinys, esė**,

skaitytojo laiškas rašytojui, skaitytojo dienoraštis, knygos / spektaklio / filmo / parodos recenzija*,

reportažas) ir meniniai (pvz., eilėraštis, novelė / apsakymas, miniatiūra ir kt.) tekstai, siekiant

įvairių tikslų – informuoti, išsiaiškinti ir paaiškinti kitiems paauglių ir jaunimo literatūroje

vaizduojamus ir šiuolaikiniame pasaulyje vykstančius reiškinius, išsakyti savo požiūrį, išreikšti

mintis, idėjas, įvertinti dalykus, įtikinti, atskleisti savąjį vaizduotės ir / arba realijų pasaulį.

2.2.5. Literatūros modulių 10 klasei mokinių pasiekimų lygių požymiai

Pasiekimų sritys


Literatūros žinios ir supratimas

Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios paviršutiniškos ir fragmentiškos: klausiamas mokinys geba nurodyti kai kurias literatūros krypčių / srovių / tendencijų

Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios pakankamos: mokinys geba nurodyti esmines literatūros krypčių/ srovių / tendencijų ypatybes, jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose

Konkretaus modulio turinio apimtyje numatytos literatūros žinios išsamios ir sistemingos: mokinys geba nurodyti esmines literatūros krypčių / srovių / tendencijų ypatybes, jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, geba paaiškinti teksto

43

ypatybes, padedamas jas atpažįsta modulio programoje nurodytuose privalomuose tekstuose, stengiasi vartoti kai kurias teorines sąvokas, tačiau nepakankamai tikslingai (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio įvardytas sąvokas).

tekstuose, daugeliu atvejų geba susieti tekstą su istoriniais-kultūriniais ir / arba socialiniais kontekstais, dažniausiai tinkamai vartoja reikalingas teorines sąvokas (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio programoje įvardytas sąvokas).

ir istorinių-kultūrinių bei / arba socialinių kontekstų ryšius, tiksliai vartoja reikalingas teorines sąvokas (žr. 5–10 kl. sąvokų lentelę ir konkretaus literatūros modulio programoje įvardytas sąvokas).

Skaitymas Mokytojo padedamas aptaria modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir daro apibendrinančias išvadas: nurodo teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, įvardija aiškiai išsakytas vertybes.

Pakankamai savarankiškai interpretuoja modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir, remdamasis teksto visuma ir pasirinktu kontekstu, daro apibendrinančias išvadas: nurodo teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, vertybes.

Savarankiškai ir pagrįstai interpretuoja modulio programoje nurodytus privalomus grožinius tekstus ir, remdamasis teksto visuma ir tinkamai pasirinktu kontekstu, daro apibendrinančias išvadas: aptaria teksto temą, problemą, formuluoja pagrindinę mintį, vertybes. Geba palyginti skirtingų istorinių ir socialinių laikotarpių tekstus, atpažindamas skiriamuosius požymius.

Mokytojo padedamas aptaria epinių, dramos ir lyrikos tekstų pagrindinius vaizduojamojo pasaulio elementus, atpažįsta kai kurias komponavimo ir kalbinės raiškos priemones, paaiškina jų prasmę.

Pakankamai savarankiškai analizuoja epinių, dramos ir lyrikos tekstų vaizduojamojo pasaulio elementus, paaiškina, kaip teksto komponavimo ir kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė.

Savarankiškai ir išsamiai analizuoja epinių, dramos ir lyrikos tekstų vaizduojamojo pasaulio elementus, paaiškina, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, kaip tai priklauso nuo konteksto. Geba palyginti skirtingų istorinių ir socialinių laikotarpių tekstų vaizduojamuosius pasaulius ir kalbines raiškas.

Mokytojo padedamas aptaria negrožinius tekstus: randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, naudojasi kelių šaltinių informacija.

Pakankamai savarankiškai analizuoja negrožinius tekstus: randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, autoriaus poziciją, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, susistemina kelių šaltinių informaciją.

Savarankiškai ir išsamiai analizuoja negrožinius tekstus, randa svarbiausią informaciją ir detales, nurodo teksto tikslą, autoriaus poziciją, daro teksto visumą apibendrinančias išvadas, susistemina ir apibendrina kelių šaltinių informaciją.

Remdamasis pateiktais kriterijais, argumentuotai išsako savo nuomonę apie perskaitytą grožinį / negrožinį tekstą.

Remdamasis pasirinktais kriterijais, argumentuotai vertina perskaityto grožinio / negrožinio teksto turinį ir raišką, įtaigumą; negrožinio teksto informacijos patikimumą.

Remdamasis tinkamai pasirinktais kriterijais, argumentuotai vertina grožinių / negrožinių tekstų turinio ir raiškos originalumą, aktualumą; negrožinio teksto informacijos patikimumą ir pagrįstumą.

Mokytojo padedamas, atlieka savarankiško

Tardamasis su mokytoju, atlieka savarankiško skaitymo

Be mokytojo pagalbos atlieka savarankiško skaitymo

44

skaitymo užduotis: numato tikslus, planuoja veiklą, taiko mokytojo nurodytas skaitymo strategijas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus.

užduotis: numato tikslus, planuoja veiklą, taiko pasirinktas skaitymo strategijas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus.

užduotis: formuluoja tikslus, planuoja veiklą, motyvuotai ir tinkamai taiko pasirinktas skaitymo strategijas, apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.


Remdamasis mokytojo rekomenduojamomis strategijomis ir šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulio veiklose: klausosi, klausia, atsako, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.

Remdamasis iš esmės tinkamomis strategijomis, mokytojo rekomenduotais ir savarankiškai rastais šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulio veiklose: efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.

Remdamasis savarankiškai pasirinktomis tinkamomis strategijomis bei rastais šaltiniais, dalyvauja siūlomose / pasirinktose literatūros modulių veiklose: efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, vadovauja diskusijai, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.

Rašymas Remdamasis mokytojo nurodytomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis.

Mėgina atsižvelgti į rašymo tikslą, situaciją, adresatą.Teksto teiginius menkai argumentuoja, išplėtoja. Rašydamas tekstą mėgina laikytis teksto komponavimo reikalavimų, tačiau dėl teksto nuoseklumo, kalbos taisyklingumo ir stiliaus trūkumų tekstą suprasti reikia skaitytojo pastangų.

Remdamasis iš esmės tinkamai pasirinktomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis. Paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato. Tinkamai komponuoja tekstą, pagrindinė mintis aiški, pakankamai išplėtota. Paiso daugelio kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų.

Remdamasis savarankiškai ir tinkamai pasirinktomis rašymo strategijomis, atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose siūlomas / pasirenkamas rašymo užduotis.Paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato. Tinkamai komponuoja tekstą, pagrindinė mintis aiški, nuosekliai išplėtota, pagrįsta svariais argumentais. Paiso kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų. Kalba turtinga, siekiama stiliaus savitumo.

Mokytojo padedamas, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus.

Tardamasis su mokytoju, apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus.

Be mokytojo pagalbos apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.

Nuostatos Iš dalies supranta ir vertina XX–XXI a. literatūros (kultūros) pažinimą kaip pageidautiną šiuolaikinio išsilavinimo sąlygą. Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka konkrečiuose literatūros moduliuose numatytas

Iš esmės supranta ir vertina XX–XXI a. literatūros (kultūros) pažinimą kaip reikšmingą šiuolaikinio išsilavinimo siekiamybę. Aktyviai įsitraukia į konkrečiuose literatūros moduliuose numatytą literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo,

Supranta ir vertina XX–XI a. literatūros (kultūros) pažinimą kaip asmeniškai svarbią šiuolaikinio išsilavinimo siekiamybę. Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į konkrečiuose literatūros moduliuose numatytą literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir

45

literatūros (kultūros) pažinimo, skaitymo, klausymo ir kalbėjimo, rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.

klausymo ir kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo literatūrinius ir kalbinius gebėjimus, kad galėtų tobulėti.

kalbėjimo, rašymo veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo literatūrinius ir kalbinius gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.

III. PRIVALOMAI PASIRENKAMŲ MODULIŲ PROGRAMOS

9 KLASEI

Parengtos dvi privalomai pasirenkamų modulių programos 9 klasei (žr. 2 lentelę).

Privalomai pasirenkami moduliai parengti ir numatyti konkrečiai didaktinei realizacijai,

atsižvelgiant į mokinių poreikius ir interesus bei mokytojų ir mokyklų galimybes.

2 lentelė. Privalomai pasirenkamų modulių programos

Klasė Privalomai pasirenkamas taikomasis modulis Trukmė

9 klasė C1. Bendravimas rašytine kalba: skaitymo ir rašymo gebėjimų tobulinimas

35 val.

Privalomai pasirenkamas akademinis modulis

9 klasė C2. Tradicija ir modernumas šiandien: praeities ženklai šiuolaikinės literatūros (kultūros) tekstuose ir kontekstuose

35 val.

Privalomai pasirenkamų modulių mokymo(si) seka programoje nereglamentuojama, bet

Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinėse rekomendacijose pateikiami šių programų

realizavimo galimi variantai.

3.1. Taikomasis modulis

C1. BENDRAVIMAS RAŠYTINE KALBA: skaitymo ir rašymo gebėjimų

tobulinimas (35 val.)

Paskirtis. Modulis Bendravimas rašytine kalba: skaitymo ir rašymo gebėjimų tobulinimas

(35 val.) yra privalomai pasirenkamasis, taikomojo pobūdžio su tiriamosios veiklos elementais.

Modulis skirtas praktinių polinkių mokiniams.

46

Šio modulio programa siekiama sudaryti prielaidas praktinių polinkių mokiniams aktyviai

įsitraukti į ugdymo procesą: išbandyti įvairias sau tinkamas sėkmingo lietuvių kalbos mokymosi

strategijas bei mokymosi būdus, išsiaiškinti savo interesus, polinkius ir gebėjimus, stipriąsias ir

tobulintinas lietuvių kalbos mokymosi sritis, būtinas sėkmingam gyvenimui, profesinei veiklai ir

tolesniam mokymuisi.

Tikslas. Modulio programa siekiama sudaryti sąlygas praktinių polinkių mokiniams

aktyviau ir kūrybiškiau dalyvauti ugdymo(si) procese; padėti mokiniams atskleisti savo gabumus,

įgyti pasitikėjimo savo žiniomis ir gebėjimais bei juos tobulinti; suvokti praktinę mokymosi naudą,

pajusti mokymosi malonumą: sudaryti prielaidas išmokti geriau suprasti kasdieniam gyvenimui

reikalingus rašytinius tekstus ir juos kurti.


ugdytųsi praktinei ir tiriamajai veiklai būtinus rašytinio teksto supratimo ir kūrimo

gebėjimus;

ugdytųsi sėkmingam lietuvių kalbos mokymuisi ir profesinei veiklai būtinas nuostatas;

pažintų save kaip besimokantįjį kalbos;

pažintų socialinę kultūrinę aplinką, kurioje tenka suprasti ir kurti įvairių žanrų tekstus.

Bendrosios didaktinės nuostatos

1. Planavimas

Planuojant modulio veiklą turėtų būti:

diagnozuojami mokiniams kylantys skaitymo ir rašymo sunkumai, išsiaiškinamos jų

priežastys;

atsižvelgiama į skirtingą mokinių mokymosi aktyvumą, gebėjimus, interesus,

motyvaciją, mokymosi stilių;

išnaudojamos galimybės integruoti komunikavimo, socialinius, asmeninius, mokymosi

mokytis, IT gebėjimus, žinias ir supratimą, įgytus per kitų mokomųjų dalykų pamokas

(naudojamasi atskirų dalykų medžiaga, siejama tematika, numatoma, kurie mokymosi

gebėjimai gali būti perkeliami ir kt.);

aktyviai įtraukiami ir mokiniai; tai turėtų padėti parengti įdomias, prasmingas užduotis,

motyvuoti mokinius;

numatomi šiuolaikiniai mokymosi ir ugdymo proceso organizavimo būdai.

2. Organizavimas

Organizuojant modulio veiklą privalu:

47

skatinti aktyviai įsitraukti skirtingo pasirengimo, įvairaus charakterio mokinius, sudaryti

sąlygas jiems atsiskleisti, parodyti savo organizacinius ir kūrybinius gebėjimus, sudaryti

prielaidas kiekvienam mokiniui pasijusti gabiam, reikšmingam. Taikant aktyvaus

mokymosi metodus, dirbant grupėmis ir poromis, bendradarbiaujant, sudaryti sąlygas

mokiniams jaustis atsakingiems už savo mokymąsi, rezultatus. Kurti saugią, palankią

mokymuisi aplinką, grindžiamą geranoriškumo kultūra, suteikiančia galimybių visiems

mokiniams dalyvauti ugdymo procese, kur gerbiama ir vertinama jų įvairovė,

puoselėjamas tolerantiškumas, bendradarbiavimas siekiant geresnių ugdymo rezultatų ir

asmeninio tobulėjimo.

tikslingai motyvuoti mokinius; modulio turinį sieti su jaunimo ir visuomenės gyvenimo

aktualijomis, mokinių interesais, jiems artima, pažįstama aplinka. Siekti užduočių ryšio

su gyvenimiška aplinka, paversti mokymąsi patirtimi, kuri įtraukia į mokymąsi, kad

mokymosi procesas taptų gilesnis, o rezultatai ilgiau išliktų atmintyje. Mokymosi metu

atsirandantis vis gilesnis žinių esmės supratimas ir jų taikymo gebėjimai skatina

pasitikėti savimi ir tai daugeliu atvejų gali būti svarbesnis vidinės motyvacijos veiksnys

nei įvertinimas pažymiu. Taip pat mokiniai turi būti skatinami aktyviai dalyvauti ir

tiriamojoje veikloje: ugdymo procese pirmenybė turi būti teikiama indukcijai, kai

analizuodami informaciją mokiniai patys atranda dėsnius, formuluoja taisykles ir pan.

Taip pat uoliai mokomasi, jei veikla yra įdomi, patenkina mokinių smalsumą ir yra

smagi. Mokiniams yra įdomu nagrinėti, tirti konkrečias situacijas, problemas, kurios

susijusios su jų gyvenimu, interesais. Konkrečios situacijos ne tik daro mokomąją temą

įdomesnę, bet ir paaiškina daugelį teorinių dalykų, kurie šiaip praktinių polinkių

mokiniams yra painūs.

suvokti, kad mokiniai turi patirti sėkmę, nes tai kelia pasitikėjimą savimi. Todėl labai

svarbu, kad mokiniai išmoktų kelti realius mokymosi uždavinius ir atkakliai jų siektų.

Ugdymo turinys turi būti individualizuojamas padedant mokiniui siekti pažangos,

pajausti ir suprasti savo, kaip asmens ir besimokančiojo, stipriąsias puses (gabumus,

interesus, polinkius) ir juos tobulinti, pasirinkti mokymosi kryptį.

atsižvelgti į skirtingą mokinių mokymosi stilių. Vieni mokiniai geriau mokosi

skaitydami ir rašydami, kiti klausydami, tretiems reikia vizualios informacijos.

Mokiniams turi būti sudarytos sąlygos eksperimentuoti, dirbti kūrybiškai, ieškoti savo

mokymosi stiliaus, jį plėtoti.

Konkretus rašymo ir skaitymo veiklos organizavimas aptariamas metodinėse

rekomendacijose.

48

3. Vertinimas

Vertinant modulio veiklą ir rezultatus privalu:

taikyti formuojamojo vertinimo būdus. Formuojamojo vertinimo esmė – pagalba

mokiniui, kokybinis jo žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimas. Mokytojas turi

atsižvelgti į individualius mokinių skirtumus, surinkti daugiau žinių apie mokinius,

nuolat gauti grįžtamąją informaciją. Tik taip tampa aišku, kokios paramos reikia

konkrečiam mokiniui. Vertinimas turi būti nuolatinis procesas, kuriame dalyvauja ir

mokytojas, ir mokinys.

taikyti diagnostinio vertinimo būdus. Diagnostinis vertinimas taikomas norint

išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, numatyti tolesnius mokymosi žingsnius.

Pasiekimų vertinimo sistema turi būti mokiniams žinoma ir aiški. Svarbu, kad

diagnostinio vertinimo užduotys atitiktų tai, ko buvo mokomasi, kad mokiniai

pradedami modulio programą žinotų, kokie gebėjimai bus vertinami, kad jiems būtų

aiškūs vertinimo kriterijai.

baigiant modulį taikyti apibendrinamojo vertinimo būdus. Apibendrinamojo vertinimo

rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus.

Konkretūs rašymo ir skaitymo veiklos vertinimo aspektai aptariami šioje programoje toliau,

taip pat apie tai kalbama Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 klasėms metodinėse

rekomendacijose.

Mokinių pasiekimai

Nuostatos. Mokiniai turėtų išsiugdyti šias nuostatas: vertinti skaitymą ir rašymą kaip

asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią galimybių pažinti save ir pasaulį, atlikti praktinius,

gyvenimiškus su rašymu ir skaitymu susijusias užduotis, kurių sprendimo būdus gali rasti atlikę

konkrečias taikomojo pobūdžio tiriamąsias užduotis.


suprasti įvairių stilių ir žanrų tekstus, išsakyti nuomonę apie jų paskirtį, informatyvumą,

daromą poveikį skaitytojui;

susirasti reikiamą informaciją nurodytuose šaltiniuose, ją apdoroti, interpretuoti, kritiškai

vertinti, formuluoti hipotezes ir alternatyvas;

rašyti įvairių stilių ir žanrų tekstus atsižvelgdami į tikslą, situaciją, adresatą;

laikytis kalbinio elgesio normų, padedančių puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą; rašyti

taisyklinga ir stilinga kalba: paisyti kalbos normų, tiksliai, aiškiai, glaustai, siekti

įtaigumo;

49

apmąstyti savo veiklą: remdamiesi savo skaitymo ir rašymo veiklos stebėjimu ir kitų

suteikta grįžtamąja informacija išsikelti teksto suvokimo ir kūrimo gebėjimų tobulinimo

tikslus ir numatyti, kaip jų siekti;

taikyti įvairias problemų sprendimo strategijas siekdami tinkamai atlikti tikslines

užduotis ir išsiugdyti tvirtesnius skaitymo ir rašymo gebėjimus.

Turinio apimtis

1. Skaitymas

Skaitomi mokinių patirtį atitinkantys, gerai pažįstamo socialinio kultūrinio konteksto

publicistiniai, dokumentiniai, reklaminiai, informaciniai ir kiti įvairūs negrožiniai tekstai (pvz.,

elektroninis tekstas, internetinių diskusijų forumai ir kt.).

Nagrinėjamas teksto paskirties / tikslo, temos ir pagrindinės minties vientisumas.

Aptariamos teksto pavadinimo funkcijos.

Aptariami žodiniai ir nežodiniai (vizualūs) teksto prasmės kūrimo būdai (schemos, lentelės,

diagramos, iliustracijos, šriftai ir pan.), aiškinamasi jų paskirtis, tinkamumas.

Nagrinėjamas teksto rišlumas. Mokiniai mokosi atpažinti ryšius rodančias siejimo

priemones: dalelytes, įterpinius, siejamąsias pastraipas.

Skaitomų tekstų stilius ir žanrai (pasirinktinai atsižvelgus į mokinių poreikius ir polinkius).

Mokslinio stiliaus: mokslo populiarieji straipsniai, instrukcijos (pvz., valgių receptai). Publicistinio

stiliaus: biografijos, atsiminimai, interviu, straipsniai. Administracinio stiliaus: dalykiniai

(motyvaciniai) laiškai, gyvenimo aprašymai (CV). Buitinio stiliaus: laiškai, interneto komentarai,

internetiniai dienoraščiai (tinklaraščiai). Meninio stiliaus: novelė, miniatiūra, haiku.

2. Rašymas

Rašymo tikslai. Mokiniai rašo siekdami įvairių tikslų: siekdami informuoti, išsiaiškinti ir

paaiškinti procesus, reiškinius, išsakyti savo požiūrį, mintis, idėjas, įvertinti dalykus, sudominti,

įtikinti.

Rašoma įvairiems adresatams: jaunesniems, bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir

nepažįstamiems.

Rašymo užduočių kontekstas. Mokiniai rašo apie aktualias jaunimo ir visuomenės gyvenimo

problemas. Rašymas grindžiamas pačių mokinių atlikta pavyzdžių analize, iš pavyzdžių

apibendrintu modeliu, nuorodomis.

Rašymo eiga: tam tikro stiliaus ir žanro pavyzdžių kaupimas ir analizė, žanro bruožų

atosklaida ir jų sistemos suvokimas, žanro modelio apibendrinimas, taisyklių rinkinio, kaip

50

kuriamas tam tikro žanro tekstas, susidarymas; turinio medžiagos kaupimas, planavimas, juodraščio

rašymas, juodraščio svarstymas ir redagavimas, pateikimas. Tekstai rašomi ranka ir / ar tekstų

rengykle.

Rašomų tekstų stilius ir žanrai (pasirinktinai atsižvelgus į mokinių poreikius ir polinkius).

Publicistinio stiliaus: interviu, straipsnis (informacinis), recenzija, reklama. Administracinio

stiliaus: dalykinis (motyvacinis) laiškas, gyvenimo aprašymas (CV), instrukcija. Buitinio stiliaus:

asmeninis laiškas, sveikinimas, interneto komentaras, internetinis dienoraštis (tinklaraštis). Meninio

stiliaus (kūrybiniai bandymai): novelė (įtempto siužeto pasakojimas), miniatiūra, haiku.

3. Kalbos pažinimas

Leksika. Plečiamas žodynas, būtinas rašant tam tikro stiliaus tekstus, kartojamos ir

įtvirtinamos leksikos normos (aptariama, kurie žodžiai neteiktini; tarptautinius žodžius, terminus,

archaizmus mokomasi vartoti tinkama reikšme ir tinkamame kontekste).

Morfologija. Kartojama teorija apie kalbos dalis, jų rašybą ir vartosenos normos.

Sintaksė. Kartojamos ir įtvirtinamos privalomosios skyrybos taisyklės.



aukštesniojo – mokinių pasiekimų kokybiniai aprašai pagal modulio programoje nurodytus

esminius gebėjimus.

Pasiekimų sritys



Padedamas skiria teksto tikslą / paskirtį, temą, pagrindinę mintį.

Atpažįsta teksto žanrą.

Padedamas paaiškina, teksto tikslo, pavadinimo, temos sąsajas.

Padedamas nurodo tekste žodines ir nežodines raiškos priemones, kuriomis siekiama informatyvumo, įtaigumo.

Supranta, kas yra leksikos

Skiria teksto tikslą / paskirtį, temą, pagrindinę mintį.

Atpažįsta teksto žanrą; įvardija žanro požymius.

Paaiškina teksto tikslo, pavadinimo, temos sąsajas.

Paaiškina, kaip tekste žodinėmis ir nežodinėmis priemonėmis siekiama informatyvumo, įtaigumo.


Skiria teksto tikslą / paskirtį, temą, pagrindinę mintį, vertybes.

Atpažįsta teksto žanrą; įvardija žanro požymius, juos aptaria.

Paaiškina teksto tikslo, pavadinimo, temos sąsajas, jas vertina.

Paaiškina, kaip tekste žodinėmis ir nežodinėmis priemonėmis siekiama informatyvumo, įtaigumo, aptartas priemones vertina.


51

normos, ir jų laikosi. normos, ir jų laikosi, paiso konkretaus stiliaus leksikos vartojimo tendencijų.

normos, ir jų laikosi, sąmoningai taikosi prie konkretaus stiliaus leksikos vartojimo tendencijų.

Skaitymas Padedamas geba išsakyti nuomonę apie teksto paskirtį, informatyvumą, poveikį skaitytojui.

Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą padedamas geba dirbti su įvairaus pobūdžio tekstais: randa nurodytus šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją; padedamas geba ją atsirinkti, klasifikuoti; pagal pateiktus kriterijus vertina šaltinių informatyvumą.

Padedamas geba skaitomų tekstų informaciją pertvarkyti į užrašus, lenteles.

Remdamasis savo skaitymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija padedamas bando išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir padedamas numatyti, kaip jų siekti.

Geba išsakyti nuomonę apie teksto paskirtį, informatyvumą, poveikį skaitytojui ir ją pagrįsti.

Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą geba dirbti su įvairaus pobūdžio tekstais: randa nurodytus šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją; padedamas geba ją atsirinkti, klasifikuoti; pagal pateiktus kriterijus vertina šaltinių informatyvumą, objektyvumą.

Geba skaitomų tekstų informaciją pertvarkyti į užrašus, konspektus, lenteles, schemas.

Geba apmąstyti savo veiklą: remdamasis savo skaitymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir padedamas numatyti, kaip jų siekti.

Geba išsakyti nuomonę apie teksto paskirtį, informatyvumą, poveikį skaitytojui, tai vertinti, savo nuomonę pagrįsti.

Atsižvelgdamas į mokymosi tikslą geba dirbti su įvairaus pobūdžio tekstais: randa nurodytus šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją; padedamas geba ją atsirinkti, klasifikuoti; vertina šaltinių informatyvumą, objektyvumą, patikimumą.

Geba skaitomų tekstų informaciją pertvarkyti į užrašus, konspektus, lenteles, schemas, pagrįsti, kodėl pasirinktas informacijos pertvarkymo būdas tinkamiausias.

Geba apmąstyti savo veiklą: remdamasis savo skaitymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir savarankiškai numatyti, kaip jų siekti.

Rašymas Pagal pavyzdį ir nuorodas geba rašyti konkretaus stiliaus ir žanro tekstus.

Rašo atsižvelgdamas į situaciją.

Pasirenka kalbinę raišką ir bando pritaikyti turinį atsižvelgdamas į adresatą.

Pagal nuorodas geba rašyti konkretaus stiliaus ir žanro tekstus.

Rašo dažniausiai atsižvelgdamas į tikslą, situaciją, adresatą.

Pasirenka kalbinę raišką ir pritaiko turinį atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą, tikslą.

Pagal nuorodas geba kūrybiškai rašyti konkretaus stiliaus ir žanro tekstus.

Rašo atsižvelgdamas į tikslą, situaciją, adresatą.

Kūrybiškai pasirenka kalbinę raišką ir pritaiko turinį atsižvelgdamas į situaciją ir adresatą, tikslą.

52


Stengiasi laikytis kalbos normų, rašo logiškai, siekia įtaigumo.

Stengiasi taikyti pagrindines rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles.

Geba taikyti nurodytas rašymo ir skaitymo strategijas.

Remdamasis savo rašymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija bando išsikelti rašymo gebėjimų tobulinimo tikslus ir padedamas numatyti, kaip jų siekti.


Dažniausiai laikosi kalbos normų, rašo aiškiai, logiškai, siekia įtaigumo.

Taiko daugumą rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.

Geba taikyti sau tinkamas rašymo ir skaitymo strategijas.

Geba apmąstyti savo veiklą: remdamasis savo rašymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsikelia rašymo gebėjimų tobulinimo tikslus ir padedamas numato, kaip jų siekti.


Laikosi kalbos normų, rašo aiškiai, logiškai, įtaigiai.

Taiko rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles.

Geba taikyti sau tinkamas rašymo ir skaitymo strategijas, pagrįsti jų pasirinkimą.

Geba apmąstyti savo veiklą: remdamasis savo rašymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsikelia rašymo gebėjimų tobulinimo tikslus ir savarankiškai numato, kaip jų siekti.

Nuostatos Dirbdamas individualiai ar su grupe atlieka numatytas skaitymo ir rašymo užduotis. Kartais siekia grįžtamosios informacijos, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.

Aktyviai įsitraukia į mokomąją veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo skaitymo ir rašymo, mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti.

Aktyviai ir sąmoningai įsitraukia į mokomąją veiklą dirbdamas individualiai ir su grupe. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo skaitymo ir rašymo, mokymosi mokytis gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.

3.2. Akademinis modulis

53

C 2. TRADICIJA IR MODERNUMAS ŠIANDIEN: praeities ženklai šiuolaikinės literatūros

(kultūros) tekstuose ir kontekstuose

(tiriamoji veikla) (35 val.)

Paskirtis. Tai akademinis modulis, kuris rekomenduojamas 9 kl. mokiniams,

planuojantiems 11–12 kl. rinktis išplėstinį lietuvių kalbos kursą. Programa skirta mokiniams,

norintiems ugdyti(s) tiriamosios veiklos gebėjimus. Šiuo moduliu siekiama sudaryti galimybes

mokiniams pažinti praeities ir dabarties tekstų ir kultūrinių, socialinių kontekstų sąsajas, suprasti

kultūros tradicijų tęstinumą ir kūrybingai jas plėtoti. Modulio trukmė 35 val.

Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams pažinti, suprasti ir vertinti savosios (tautosakinės) ir

pasaulio kultūros / literatūros (antikos, Biblijos bei viduramžių tekstų) tradicijų tęstinumą kitų

kultūros epochų ir dabarties tekstuose bei šiuolaikinio sociokultūrinio gyvenimo kontekstuose,

ugdantis tiriamosios veiklos gebėjimus ir aktyvaus šiuolaikinės kultūros dalyvio nuostatas.

Uždaviniai

Kad būtų įgyvendintas dalyko tikslas, mokiniai:

ugdosi tiriamajai veiklai ir kultūriniam akiračiui plėsti būtinas nuostatas;

skaito ir tyrinėja grožinius ir negrožinius, žodinius ir vaizdinius tekstus, sociokultūrinio

gyvenimo reiškinius / formas;

atpažįsta tautosakinės, antikos ir viduramžių kultūrų ženklus vėlesnių kultūros epochų ir

dabarties tekstuose, supranta ir paaiškina kultūros tradicijų sąsajas, tęstinumo prasmę,

kaitos / nykimo priežastis;

planuoja savo veiklą, tikslingai taiko reikalingas tiriamosios veiklos strategijas;

ugdosi rašytinės ir sakytinės kalbos gebėjimus, kurdami įvairaus pobūdžio tekstus.

Didaktinės nuostatos

1. Planavimas grindžiamas aiškiu tiriamosios veikos galimybių, poreikių, tikslų ir uždavinių

supratimu, t.y. bendradarbiaujant su mokiniais išsiaiškinami jų kultūriniai interesai ir tiriamosios

veiklos patirtis, susitariama / numatoma, ką mokiniai turėtų tyrinėti (aiškūs tiriamosios veiklos

siekiai), kaip jie atliks tiriamosios veiklos užduotis, kaip pristatys savo darbo rezultatus, kaip bus

vertinami, kaip bus skatinami apmąstyti tiriamosios veiklos procesą bei rezultatus. Planuojant labai

svarbu atsižvelgti į konkrečios klasės mokinių pasiekimų lygį, tiriamosios veiklos poreikius,

mokymosi stilius ir polinkius, mokymo ir mokymosi sąlygas.

2. Organizavimas:

54

mokymo(si) laikas turi būti naudojamas aktyviai tiriamajai mokinių veiklai, dirbant

individualiai ir grupėmis; mokiniai skatinami planuoti, kontroliuoti savo mokymosi

procesą, taikyti įvairias tiriamosios veiklos strategijas;

užduotys turėtų būti diferencijuojamos ir individualizuojamos, atsižvelgiant į visos klasės ir

atskirų mokinių pasiekimų lygius, mokymosi stilius; mokiniams turėtų būti sudaroma daugiau

galimybių patiems pasirinkti užduotis, tiriamosios veiklos būdus, atsižvelgiant į

interesus, polinkius, tyrimo uždavinius;

siekiama, kad tiriamosios veiklos užduotys būtų susijusios su mokinio sociokultūriniu

kontekstu, jo patirtimi, autentiškomis gyvenimo situacijomis;

svarbi vidinė dalyko integracija: skaitydami ir tyrinėdami įvairius kultūros reiškinius,

žodinius ir vaizdinius tekstus, mokiniai kuria savo rašytinius ir sakytinius tekstus.

3. Vertinimas:

ugdymo procese kaupiama ir teikiama informacija apie klasės ir kiekvieno mokinio

tiriamosios veiklos pasiekimus, atsižvelgiant į tai, koreguojamas tiriamosios veiklos

organizavimo procesas;

(įsi)vertinant tiriamosios veiklos gebėjimus, svarbu pakankamai dėmesio skirti įvairių

kalbinės veiklos rūšių – literatūros (kultūros) pažinimo ir skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir

klausymo – gebėjimams (įsi)vertinti; (įsi)vertinami turėtų būti ne tik rezultatai, konkretūs

mokinių darbai, bet ir pats tiriamosios veiklos procesas.

Mokinių pasiekimai

Kad įgytų tiriamosios veiklos gebėjimų, mokiniai turėtų išsiugdyti šias nuostatas:

siekti pažinti pasaulio ir lietuvių kalbas, pasaulio ir lietuvių literatūras kaip visuotinės kultūros dalis, suvokti kultūros tradicijų tęstinumą ir kaitą;

savarankiškai, kryptingai siekti numatytų tiriamosios veiklos tikslų;

jausti atsakomybę už savo tiriamąją veiklą ir rezultatus;

jausti poreikį siekti geresnių tiriamosios veiklos rezultatų;

noriai bendrauti ir bendradarbiauti, dalytis informacija, įgyta patirtimi su kitais

žmonėmis.

Mokiniai turėtų gebėti:

planuoti tiriamąją veiklą ir ją apmąstyti;

atlikti tiriamąsias užduotis: kelti problemas, hipotezes, generuoti idėjas, rinkti iš įvairių

šaltinių reikalingą informaciją, analizuoti skaitomus tekstus ar stebimus kultūros ir

socialinius reiškinius, juos vertinti, daryti išvadas;

55

pristatyti savo tyrimų rezultatus, rašyti ir kalbėti atsižvelgdami į adresatą ir

komunikacinę situaciją, tinkamai pasirinkti kalbinę raišką ir turinį;

pasirinkti tinkamas tiriamosios veiklos strategijas;

kurti įvairaus pobūdžio rašytinius ir sakytinius tekstus (parengti anketą, interviu,

pristatymą, ataskaitą, dalyvauti diskusijoje);

interpretuoti tautosakos, antikos, Biblijos ir viduramžių tekstų ženklus įvairių epochų ir

dabarties žodiniuose / vaizdiniuose tekstuose bei sociokultūriniuose kontekstuose, aptarti

juose reiškiamas vertybes / idėjas, svarstomas temas / problemas, vaizduojamo pasaulio

elementus; analizuoti, kaip kalbinės / vaizdinės raiškos ir komponavimo priemonėmis

kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui / žiūrovui / pokalbio

dalyviui;

vertinti skaitomų / vaizdinių tekstų ar šiuolaikinių socialinių reiškinių / pokalbių turinį ir

raišką savarankiškai pasirinkdami tinkamus kriterijus;

lyginti literatūrą su kitais kultūros reiškiniais (daile, kinu, teatru, muzika, žiniasklaida);

argumentuotai reikšti savo nuomonę apie klasikinės literatūros temų, motyvų, personažų

tipų ar simbolių interpretacijas, transformacijas ar improvizacijas įvairiose šiuolaikinio

meno ir sociokultūrinių reiškinių formose;

kalbėti atsižvelgdami į adresatą, tiksliai, aiškiai informuoti, išsakyti savo požiūrį,

dalyvauti įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, reikšti mintis žodžiu taisyklinga ir

stilinga kalba;

rašyti atsižvelgdami į tikslą, situaciją, adresatą, paisydami žanro reikalavimų, pasirinkti

tinkamą kalbinę raišką ir taikyti daugumą rašybos, skyrybos, gramatikos, teksto

komponavimo taisyklių.

Žinios ir supratimas:

atpažinti tautosakos, antikos, Biblijos, viduramžių kultūrinius įvaizdžius, vertybes

grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose;

sieti kūrinio vaizduojamąjį pasaulį, problematiką, vertybes su kūrinio istoriniu

kultūriniu, socialiniu ir / arba biografiniu kontekstu;

suprasti žodinius ir nežodinius (vaizdinius) teksto prasmės kūrimo būdus (dailės, teatro,

kino kūriniuose, reklamoje, TV laidose ir kt.), paaiškinti jų paskirtį, įvertinti jų

tinkamumą;

aptardami tekstus tinkamai vartoti literatūros branduolio modulių programose įvardytas

sąvokas;

56

suprasti, kad tekstuose reiškiami įvairūs požiūriai, kad juos galima atpažinti ir kritiškai

vertinti;

žinoti būdų informacijai iš asmenų gauti (pvz., anketa, interviu);

žinoti kelis būdus informacijos šaltinio patikimumui įvertinti (pvz., palyginti kelių

šaltinių duomenis, įvertinti informacijos šaltinio bibliografines nuorodas).

Turinio apimtis

I. Skaitymas. Literatūros (kultūros) pažinimas

Šiame modulyje remiamasi konkrečiam tyrimui reikalingais literatūros branduolio B1 ir B2

modulių privalomais ir laisvai pasirinktais tautosakos, antikos, Biblijos, viduramžių tekstais

(atraminiai tekstai) bei įvairių laikotarpių grožiniais ir negrožiniais bei vaizdiniais tekstais

(rekomenduojamų tekstų sąrašus žr. Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 klasėms 2 priede.

Privalomi branduolio modulių grožiniai tekstai (atraminiai)

Lietuvių pasaka Eglė Žalčių karalienė

Pasakos apie bebaimį herojų ir baimės paieškas

(pvz., Kaip sūnus baimės ieškojo – Lietuvių tautosaka. Pasakos.– T. III. Vilnius, 1965, p.

265–270; Baimės neradęs vaikas – Gyvasis vanduo. Lietuvių liaudies stebuklinės pasakos.

Sudarė Bronislava Kerbelytė. – Vilnius, 1990, p. 39–46; Apie vaiduoklius (XXIV skyrius –

18, 19, 20, 21) – Iš gyvenimo vėlių ir velnių. Surinko Jonas Basanavičius. – Vilnius, 1998, p.

341–354)

Graikų mitai. Sizifas. Narcizas

Sofoklis. Edipas karalius arba Antigonė

Biblija. Senasis Testamentas. Pradžios knyga (pasakojimas apie Kainą ir Abelį, pasakojimas

apie Babelio bokštą). Ištraukos iš Naujojo Testamento Evangelijos pagal Matą (Kalno

pamokslas, Palyginimas apie vynuogyno darbininkus)

Rolando giesmė arba Tristanas ir Izolda, arba Apvaliojo stalo riteriai (ištraukos)

II. Sociokultūrinio konteksto pažinimas

Tam tikrų profesijų (pvz., menininkų, mokslininkų, pedagogų, technikų, statybininkų,

aptarnavimo sferos darbuotojų ir t.t.) atstovų nuomonių ar požiūrių tam tikrais tradicinės kultūros

ženklų palikimo klausimais tyrimai.

Tam tikro amžiaus visuomenės žmonių (pvz., ikimokyklinio, jaunesniojo mokyklinio

amžiaus, bendraamžių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentų, dirbančiųjų, pensinio amžiaus

57

žmonių ar kt.) nuomonių ar požiūrių tam tikrais tradicinės kultūros ženklų sklaidos klausimais

tyrimai.

Tam tikrų laisvalaikio pomėgių žmonių (pvz., sportininkų, dailininkų, muzikantų, turistų etc.)

nuomonių ar požiūrių tam tikrais tradicinės kultūros ženklų sklaidos klausimais tyrimai.

Įvairių subkultūrų atstovų (pvz., jaunimo neformaliųjų judėjimų – bitnikų, hipių, pankų,

futbolo fanų, baikerių, metalistų, banglų, forsų, gotų, skinų ir /ar kt.) nuomonių ar požiūrių tam

tikrais tradicinės kultūros ženklų sklaidos klausimais tyrimai.

III. Siūlomos tyrimų kryptys (tyrimas pasirinktinai gali būti literatūrinis, sociokultūrinis arba

integruojantis abi kryptis)

Kultūros ženklų interpretacijos literatūroje ir kituose menuose: reiškiamos vertybės / idėjos,

keliamos problemos, vaizduojamas pasaulis ir jo raiškos būdai (atraminiai tautosakos, antikos,

Biblijos, viduramžių ir pasirinkti įvairių epochų žodiniai ir vaizdiniai tekstai).

Mitas ir dabartis: sociokultūrinio konteksto tyrinėjimai (žiniasklaidos tekstai, reklama,

populiariosios kultūros formos).

Tautosakos, antikos, viduramžių kultūrų ir Biblijos tekstų ženklų (įvaizdžių, simbolių, motyvų)

sklaida šiandien: sociokultūrinių kontekstų (pasirinktų socialinių grupių atstovų nuomonių ar

požiūrių) tyrimai.

IV. Rekomenduojamų literatūrinio ir sociokultūrinio tyrimo krypčių realizavimo

galimybės: mokytojas ir mokiniai gali pasirinkti kelis arba tik kurį nors vieną aspektą (pvz.,

Narcizo mito interpretacijos literatūroje ir mene, narcisizmas dabartinėje vartotojiškoje

visuomenėje) ir kelis grožinius, negrožinius ir / ar vaizdinius tekstus, pasirinktus savo nuožiūra arba

iš rekomenduojamų tekstų sąrašo (žr. Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 klasėms 2 priede).

1. Lietuvių pasakojamoji tautosaka ir jos atšvaitai lietuvių kultūroje

Pasakos Eglė žalčių karalienė ir jos motyvų interpretacijos lietuvių kultūroje,

ištikimybės, baimės, praradimo, atsakomybės, (ne)sąmoningo pasirinkimo problemos

šiuolaikiniame sociokultūriniame gyvenime.

Pasakų apie bebaimį herojų ir baimės paieškas interpretacijos lietuvių kultūroje,

baimės / drąsos, pasiaukojimo, didvyriškumo pozicijų sampratos šiuolaikinėje

visuomenėje (pvz., politikos, sporto srityse).

2. Antikos mitai ir jų sklaida pasaulio ir Lietuvos kultūroje

Narcizo mito interpretacijos literatūroje ir mene, narcisizmas dabartinėje

vartotojiškoje visuomenėje.

58

Odisėjo mito interpretacijos literatūroje ir mene, šiuolaikinės odisėjos. Išėjimo iš

namų ir sugrįžimo motyvas. Praeities bei šiuolaikiniai odisėjai ir jų odisėjos

(biografijų, atsiminimų, žiniasklaidos tekstų, nuomonių tyrimai).

Sizifo mito interpretacijų sklaida pasaulio ir Lietuvos literatūroje / kultūroje.

Nusikaltimo ir bausmės, gyvenimo ir darbo prasmės / beprasmybės klausimų

traktuotės šiuolaikinėje sociokultūroje.

Antigonės mito interpretacijos pasaulio ir Lietuvos kultūroje. Pagarbos ir ištikimybės

tradicijoms, papročiams ir ritualams temos traktuočių galimybės šiuolaikinėse

sociokultūrinėse terpėse.

3. Biblijos ir viduramžių mitai, jų kartotės pasaulio ir lietuvių kultūroje

Biblinio Babelio bokšto mito interpretacijos literatūroje ir mene. Kalbų / kultūrų

sąveika ir / ar nykimas globaliame pasaulyje: daugiakalbystė ES, kalbų

lygiateisiškumas; universalios kalbos paieškos (anglų ar esperanto kalba?). Galimos

tyrimų problemos: ar reikia pasauliui vienos kalbos / ar gali įvairių kultūrų žmonės

rasti dialogą / ar žmonės gali pastatyti Babelio bokštą / ar reikia šiandien statyti

Babelio bokštą?

Biblinio Kaino ir Abelio mito traktuotės pasaulio ir lietuvių kultūroje. Nesantaikos

(pavydo, pykčio, neapykantos, keršto jausmų) problemų ir tolerancijos temos

aktualumas šiuolaikinio pasaulio gyventojams.

Mitai apie riterius. Šv. Gralio mito ir riteriškumo idėjų interpretacijos viduramžių ir

šiuolaikinėje literatūroje ir mene. Herojaus išbandymų ir ieškojimų kelias, vertybių

sistema šiuolaikinėje visuomenėje.

V. Tiriamosios veiklos kalbinė raiška (sakytinių, rašytinių ir vaizdinių tekstų kūrimas,

analizė ir vertinimas)

Atliekant tiriamosios veiklos užduotis, aptariami žodiniai ir vaizdiniai tekstai, jų sąsajos su

šiuolaikiniu sociokultūriniu kontekstu, siekiant įvairių tikslų. Mokomasi rengti interviu, anketą,

pranešimą (žodinį, vaizdinį, mišrų, remiantis IT), žodinį ir vaizdinį reportažą, videofilmą, rašyti

apybraižą, tiriamosios veiklos dienoraštį, esė, tiriamojo darbo ataskaitą. Diskutuojama apie

literatūrą, kultūrą, socialinį kontekstą. Tikslingai naudojamasi tinkamomis klausymo ir kalbėjimo

strategijomis.


59

9 kl. akademinio modulio mokinių pasiekimams vertinti parengta trijų lygių požymių lentelė. Joje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo – mokinių

žinių ir supratimo apie tiriamąją veiklą, literatūrinės (kultūrinės) ir sociokultūrinės veiklos gebėjimų bei kitų

kalbinės veiklos sričių (kalbėjimo ir klausymo, rašymo) gebėjimų bei nuostatų ugdymo(si) kokybiniai

aprašai. Mokymosi mokytis gebėjimų aprašai integruojami į kalbinės veiklos gebėjimų aprašus Jais

vadovaujamasi vertinant mokinių tiriamosios veiklos pasiekimus ir daromą pažangą, padedant mokiniams

įsivertinti, numatyti veiklos tikslus ir analizuoti daromą pažangą.

Pasiekimų sritys


Žinios ir supratimas apie tiriamąją veiklą

Žinios ir supratimas apie tiriamosios veiklos procesą, tinkamas strategijas bei informacijos šaltinių paieškos ir tyrimo būdus yra paviršutiniškos ir fragmentiškos.

Žinios ir supratimas apie tiriamosios veiklos procesą, tinkamas strategijas bei informacijos šaltinių paieškos ir tyrimo būdus yra pakankamos.

Žinios ir supratimas apie tiriamosios veiklos procesą, tinkamas strategijas bei informacijos šaltinių paieškos ir tyrimo būdus yra išsamios ir sistemingos.

Literatūrinė(kultūrinė) ir sociokultūrinė tiriamoji veikla

Mokytojo vadovaujamas

pasirenka / išsiaiškina pasiūlytą literatūrinio ar sociokultūrinio tyrimo kryptį, formuluoja tiriamosios veiklos tikslą, planuoja veiklą;

susiranda mokytojo rekomenduotą tyrimui medžiagą (nesudėtingus grožinius, negrožinius, vaizdinius tekstus), vykdo rekomenduotas apklausas;

taiko rekomenduotas žodinių ir vaizdinių tekstų skaitymo strategijas: sistemina, aptaria, vertina tekstus;

Mokytojo konsultuojamas

pasirenka vieną iš pasiūlytų literatūrinio ar sociokultūrinio tyrimo krypčių, kelia hipotezes, formuluoja tiriamosios veiklos tikslą ir uždavinius, planuoja veiklą;

susiranda / išsirenka iš rekomenduotų šaltinių reikalingą tyrimui medžiagą (grožinius, negrožinius, vaizdinius tekstus), vykdo pasirinktas iš rekomenduotų apklausas;

pasirenka iš esmės tinkamas žodinių ir vaizdinių tekstų skaitymo kryptis ir strategijas: sistemina, analizuoja, lygina,

Savarankiškai ir pagrįstai

pasirenka vieną iš mokytojo pasiūlytų arba pats susiformuluoja literatūrinio ar sociokultūrinio tyrimo kryptį, kelia hipotezes, formuluoja tiriamosios veiklos tikslą ir uždavinius, planuoja veiklą;

susiranda / išsirenka iš mokytojo rekomenduotų šaltinių arba pats susiranda patikimą ir tyrimui reikalingą medžiagą (grožinius, negrožinius, vaizdinius tekstus), vykdo pasirinktas iš rekomenduotų arba savarankiškai numatytas apklausas;

pasirenka tinkamas žodinių ir vaizdinių tekstų skaitymo kryptis ir strategijas: sistemina, analizuoja, lygina, interpretuoja, vertina

60

aptaria tiriamosios veiklos rezultatus, dalyvauja grupinėje veikloje pristatant tyrimą;

aptaria savo tiriamąją veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus, numato veiklos tobulinimo kryptis.

interpretuoja, vertina tekstus pagal pasirinktus kriterijus;

analizuoja tyrimo rezultatus, parengia tyrimo ataskaitą, pristato tyrimą;

apmąsto savo tiriamąją veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus, numato veiklos tobulinimo kryptis.

tekstus pagal pasirinktus kriterijus;

analizuoja tyrimo rezultatus, parengia tyrimo ataskaitą, pristato tyrimą;

apmąsto savo tiriamąją veiklą ir rezultatus pagal pateiktus/ susiformuluotus kriterijus, numato veiklos tobulinimo kryptis.


Remdamasis mokytojo rekomenduojamomis strategijomis ir šaltiniais, pasirengia ir dalyvauja tiriamosios veiklos pokalbiuose, diskusijose, pristatymuose, klausosi, klausia, atsako, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.

Remdamasis iš esmės tinkamomis strategijomis, mokytojo rekomenduotais ir savarankiškai rastais šaltiniais, pasirengia ir dalyvauja tiriamosios veiklos pokalbiuose, diskusijose, pristatymuose, efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą.

Remdamasis tinkamomis strategijomis, mokytojo rekomenduotais ir savarankiškai rastais šaltiniais, pasirengia ir dalyvauja tiriamosios veiklos pokalbiuose, diskusijose, pristatymuose, efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja, vertina, apibendrina, apmąsto savo kalbėjimo veiklą, vadovauja diskusijai.

Rašymas Remdamasis mokytojo rekomenduojamomis strategijomis, atlieka tiriamosios veiklos rašymo užduotis:

rašydamas tekstą mėgina atsižvelgti į rašymo tikslą, situaciją, adresatą, planuoti veiklą;

pagrindinei minčiai trūksta aiškumo, teksto teiginius menkai argumentuoja ir išplėtoja;

rašydamas tekstą mėgina laikytis teksto komponavimo reikalavimų, tačiau dėl teksto

Remdamasis iš esmės tinkamai pasirinktomis strategijomis, atlieka tiriamosios veiklos rašymo užduotis:

rašydamas tekstą, paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato, planuoja veiklą;

aiškiai formuluoja pagrindinę mintį, ją pakankamai išplėtoja, teiginius argumentuoja;

tinkamai komponuoja tekstą, paiso daugelio kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų;

Remdamasis savarankiškai ir tinkamai pasirinktomis strategijomis, atlieka tiriamosios veiklos rašymo užduotis:

rašydamas tekstą, paiso rašymo tikslo, situacijos ir adresato, savarankiškai planuoja veiklą;

pagrindinė mintis aiški, nuosekliai išplėtota, pagrįsta svariais argumentais;

tinkamai komponuoja tekstą, paiso kalbos (stiliaus, gramatikos, rašybos ir skyrybos) normų, kalba turtinga,

61

nuoseklumo, kalbos taisyklingumo ir stiliaus trūkumų tekstui suprasti reikia skaitytojo pastangų;

apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus kriterijus, numato tobulinimo kryptis.

apmąsto savo veiklą ir rezultatus pagal pateiktus ir savarankiškai pasirinktus kriterijus, numato tobulinimo kryptis.

siekiama stiliaus savitumo;

apmąsto veiklą ir rezultatus pagal savarankiškai susiformuluotus kriterijus.

Nuostatos Atlikdamas tiriamąsias užduotis, dirba individualiai ar su grupe, atlieka, kas nurodyta. Kartais siekia grįžtamosios informacijos apie savo tiriamąją veiklą, kad galėtų siekti geresnių rezultatų.

Iš dalies supranta atliekamus tyrimus kaip asmeniškai įdomią kultūrinių atradimų veiklą ir savo kultūrinio akiračio plėtros galimybę.

Atlikdamas tiriamąsias užduotis, aktyviai įsitraukia į veiklą, dirba individualiai ir su grupe. Veikia pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo tiriamosios veiklos gebėjimus, kad galėtų tobulėti.

Iš esmės supranta atliekamus tyrimus kaip asmeniškai įdomią ir visuomeniškai svarbią kultūrinių tradicijų plėtojimo veiklą bei reikšmingą asmeninio tobulėjimo ir kultūrinio akiračio plėtros siekiamybę.

Atlikdamas tiriamąsias užduotis, aktyviai įsitraukia į veiklą, dirba individualiai ir su grupe, geba vadovauti grupei, prisiimti lyderio atsakomybę. Veikia atkakliai ir pasitikėdamas savo jėgomis. Siekia pažinti savo tiriamosios veiklos gebėjimus, kad galėtų tobulėti. Atsakingai teikia grįžtamąją informaciją, kad galėtų tobulėti kiti.

Supranta ir vertina atliekamus tyrimus kaip asmeniškai įdomią ir visuomeniškai svarbią kultūrinių tradicijų plėtojimo veiklą bei svarbią asmeninio tobulėjimo ir kultūrinio akiračio plėtros siekiamybę.

IV. LAISVAI PASIRENKAMO MODULIO PROGRAMA

9 / 10 KLASEI

62

D. Žmogus, žodis ir vaizdas (35 val.)

Įvadinės pastabos

Modulis Žmogus, žodis ir vaizdas skirtas vaizdinio raštingumo gebėjimams ugdytis:

vaizdinės raiškos ypatumams aptarti, vaizdinės ir žodinės raiškos būdų galimybėms palyginti bei

vaizdinės ir žodinės raiškos sąsajų požiūriu domėtis komunikacijos strategijomis, įvairiomis

šiuolaikinės kultūros formomis, tapatybės klausimais. Jis suteikia galimybę derinti įvairių

humanitarinių sričių žinias, pasitelkiant vaizdinius tekstus aptarti literatūros temas bei klausimus,

kuriems neužtenka laiko einant privalomą programą, ugdyti mokinių kūrybiškumą ir visumos

suvokimą. Kadangi šis modulis sudaro galimybes įtraukti autentiškas mokinių kasdienybės

situacijas ir jiems įprastas bei svarbias komunikacijos formas, jis gali padėti aktualizuoti literatūros

kūrinius ir motyvuoti skaityti.

Moduliu siekiama ne perteikti tam tikrą žinių kiekį ir aptarti konkrečias temas, o sudaryti

galimybes ugdytis kritinį mąstymą, išmokti pagrindinių vaizdinių tekstų nagrinėjimo principų ir

formuotis kultūrinių ir visuomeninių reiškinių vientisumo suvokimą. Į tai atsižvelgiant modulio

turinio apimtyje nurodomos gairės, pagal kurias patartina rinktis konkrečią, lengvai prieinamą ir

aktualią mokymo(si) medžiagą. Pavyzdžiui, žodiniams ir vaizdiniams raiškos būdams palyginti

pasirinkus Asmens tapatybės temą, pamokoje galima kelti tokius klausimus: kas yra tapatybė, kaip

ji formuojama ir atskleidžiama vaizdinėmis priemonėmis (išvaizda, elgsena, savęs reprezentavimu

nuotraukomis), kaip ji formuojama ir atskleidžiama žodinėmis raiškos priemonėmis (kalbėsena,

laiškais, įrašais). Pasirinkus įvairių tekstų (to paties tipo interviu su skirtingais žmonėmis, žurnalo

straipsnių apie įžymybes, asmens dokumentų ir asmeninių nuotraukų, vaizdo reportažų, socialinio

tinklalapio profilių pavyzdžių ir kt.), galima pasiūlyti mokiniams pasvarstyti, kas atskleidžia

tapatybę, kokius jos bruožus lengviau išreikšti žodžiu, kokius vaizdu ir pan.

Lietuvių kalbos modulių programų 9–10 kl. metodinėse rekomendacijose pateikiamos

būtinos teorinės ir metodologinės žinios (paaiškinami pagrindiniai vaizdiniams tekstams aptarti

reikalingi terminai ir nesudėtingo vaizdinių tekstų nagrinėjimo principai), skirtingiems vaizdiniams

tekstams nagrinėti skirtų pamokų pavyzdžiai bei rekomenduojama literatūra.

Vaizdinio raštingumo pagrindų galima išmokyti aptarus daugelį pasiūlytų temų ir pavyzdžių

arba tik kokį trečdalį jų; šiame modulyje svarbiausia sudaryti galimybes ugdytis kūrybiškumą ir

iniciatyvumą. Temos, būtinos minimaliems vaizdinio raštingumo pagrindams įgyti, turinio apimtyje

yra paryškintos.

Pagrindinės sąvokos

63

Vaizdinis tekstas (siaurąja prasme) – dvimatis rega suvokiamas tekstas. Šiai grupei tekstai

priskiriami nepaisant jų sukūrimo technikos ir medžiagos, iš kurios jie sukurti, pobūdžio (rankomis

ir pasitelkus mechanizmus sukurti vaizdai, stabilūs ir judantys vaizdai ir pan.). Šiai tekstų grupei

nepriklauso trimačiai tekstai (skulptūra, architektūra, šokis ir kiti erdviniai menai).

Mišrusis tekstas (siaurąja prasme) – ne tik vaizdinį, bet ir žodinį ir / arba garsinį elementą

turintis tekstas. Dvimačiai mišrieji tekstai gali būti vaizdažodiniai (pvz., plakatas, knygos viršelis,

paveikslas su pavadinimu), vaizdagarsiniai (pvz., nebyliojo kino filmas, garso ir vaizdo projekcija)

ir vaizdažodiniai garsiniai (pvz., kino filmas, vaizdo klipas).

Vaizdinis raštingumas – gebėjimas sąmoningai orientuotis vaizdinėje komunikacijoje,

atpažinti subjektyvumo ženklus vaizdiniuose tekstuose, suprasti vaizdinių tekstų reikšmės

konstravimo principus, nusakyti vaizdinio teksto kuriamą įspūdį ir įvardyti jo priežastis, atpažinti

kultūrinius vaizdinius kodus, citatas, stereotipus ir pan., galėti kritiškai vertinti vaizdinius ir

mišriuosius tekstus.

Vaizdinio teksto struktūra – elementų visuma, kurianti konkretaus vaizdinio teksto

prasmę. Pagrindiniai struktūriniai elementai yra kompozicija (uždara (įrėminta) / atvira (kai nėra

rėmo arba kai vaizdo elementai išeina už rėmų), centrinė / necentrinė); topologinis išdėstymas

(viršus / apačia, kairė / dešinė, centras / periferija); formos (tiek atpažįstamos figūros, tiek

konkrečių atitikmenų neturintys formos dariniai) ir spalvos (daugiaspalviškumas / vienspalviškumas

ir pan.). Konkretaus vaizdinio teksto prasmė, kuriamas įspūdis ir tinkamumas tam tikrai

informacijai perteikti priklauso ne tik nuo pasirinktų struktūrinių elementų kiekio, bet ir jų

tarpusavio santykių: juos keičiant, kinta ir įspūdis, pasislenka prasmė.

Vaizdinė komunikacija – informacijos perteikimas vaizdu. Kaip ir kitais būdais, vaizdu

įmanoma perteikti tiek labai bendro pobūdžio, tiek labai tikslią informaciją, nuotaikas, įspūdžius ir

kt. Tačiau nuo kitų komunikacijos tipų vaizdinė skiriasi tuo, jog gali būti ypač išsami ir perteklinė,

turėti daug papildomos, sunkiai kontroliuojamos informacijos. Dėl to vaizdinė komunikacija kelia

daugiau asmeniškumo / viešumo, etiškumo ir pan. problemų. Išaugus vaizdinės komunikacijos

svarbai visuomenės gyvenime, atsiranda poreikis ugdyti(s) vaizdinį raštingumą.

Komunikacijos strategija – sąmoningai pasirinktas informacijos perteikimo būdas, kai

renkantis atsižvelgiama į pranešimo siuntėją ir gavėją, pranešimo pobūdį, komunikacijos situaciją ir

kitus komunikacijos proceso elementus. Tinkama komunikacijos strategija padeda siekti norimų

tikslų ir daro komunikaciją veiksmingesnę.

Paskirtis. Laisvai pasirenkamas modulis Žmogus, žodis ir vaizdas skirtas vaizdiniam

raštingumui ugdytis 9 arba 10 klasėje pasirinktinai. Šis modulis rekomenduojamas mokiniams,

norintiems tobulinti vaizdinių tekstų suvokimo ir bendruosius kultūrinius gebėjimus: jame siekiama

64

sudaryti galimybes mokiniams lyginti vaizdinės ir žodinės raiškos būdus, vaizdinės ir žodinės

raiškos sąsajų požiūriu domėtis komunikacijos strategijomis, įvairiomis šiuolaikinės kultūros

formomis, tapatybės klausimais.

Tikslas. Sudaryti sąlygas mokiniams suprasti vaizdus kaip vieną iš informacijos perteikimo

būdų, suvokti vaizdinės ir žodinės komunikacijos sąsajas bei vaizdinės komunikacijos svarbą

visuomenės gyvenime; išmokti kritiškai vertinti įvairiais būdais pateiktą informaciją; derinti

vaizdinės ir žodinės komunikacijos priemones.


suprastų vaizdinių (pvz., fotografijos, paveikslo) ir mišriųjų (pvz., reklamos, kino) tekstų

ypatumus;

suprastų žodinių, vaizdinių ir mišriųjų tekstų sąveiką ir vaidmenis šiuolaikinėje

kultūroje;

kritiškai vertintų informaciją, atpažintų vaizdinių tekstų prasmę keičiančius elementus;

ugdytųsi kultūrinį sąmoningumą: atpažintų tautinės, kultūrinės, religinės tapatybės

ženklus, suprastų stereotipų vaidmenį visuomenės gyvenime;

susipažintų su išraiškos galimybių įvairove, suprastų stiliaus ir stilizacijos ryšį;

ugdytųsi vaizdinės informacijos vertinimo ir pateikimo gebėjimus (pvz., Power Point

pranešimų, fotoreportažų, plakatų kūrimo).

Didaktinės nuostatos. Organizuojant ugdymo procesą, remiamasi Lietuvių kalbos

bendrojoje programoje (2008) įvardytomis nuostatomis (planavimo, organizavimo ir vertinimo) bei

šiomis didaktinėmis nuostatomis:

žingeidumo nuostata: ugdymosi procesas skatina norą pažinti, suprasti ir sąmoningai

vertinti vaizdinę komunikaciją;

bendradarbiavimo nuostata: aktualių temų aptarimas ir grupinė kūryba ugdo

socialinius gebėjimus, stiprina diskutavimo ir formuoja darbo grupėje įgūdžius;

integracijos nuostata: žodinių ir vaizdinių raiškos formų, įvairių kultūrinių ir socialinių

temų nagrinėjimas sudaro sąlygas suvokti komunikacijos proceso kompleksiškumą,

lyginti atskirų jo dalių specifiką;

kūrybiškumo nuostata: skirtingų raiškos būdų ir strategijų išmanymas suteikia

galimybes rinktis tinkamesnį komunikavimo būdą, skatina kūrybingumą ir saviraiškos

įvairovę, padeda išmokti kritiškai vertinti tekstus;

65

interpretacijos nuostata: skirtingų kultūros reiškinių analizė plečia kultūrinį akiratį,

skatina įžvelgti skirtumus ir analogijas, ugdo sąmoningumą ir kritinį mąstymą, padeda

formuotis asmeninę nuomonę.

Mokinių pasiekimai

Kad įgytų vaizdinio raštingumo gebėjimų, mokiniai turėtų išsiugdyti šias nuostatas:

suvokti vaizdų kalbą kaip svarbią, savus dėsnius turinčią komunikacijos formą;

minčių raišką vaizdais vertinti kaip asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią galimybių

pažinti save ir pasaulį, sudarančią prielaidas veiksmingai sakytinei ir rašytinei

saviraiškai.

Žinios ir supratimas, gebėjimai

Mokiniai turėtų:

žinoti, suprasti ir vartoti pagrindines sąvokas, reikalingas nagrinėjant vaizdinius tekstus;

žinoti ir gebėti aptarti, kaip vaizdo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro

įspūdžio, poveikio adresatui;

žinoti ir suprasti informacijos ir nuomonės pateikimo vaizdų kalba būdus; gebėti juos

palyginti su žodinių tekstų kūrimo būdais;

atpažinti ir skirti atvirus ir paslėptus vaizdinių bei mišriųjų tekstų autoriaus tikslus

(informuoti, sudominti, įtikinti);

suprasti vaizdinių ir mišriųjų tekstų pagrindinę mintį, aptarti keliamas problemas,

reiškiamus požiūrius; gebėti nusakyti nuo išraiškos priklausomus jų ypatumus;

atpažinti vaizdinių tekstų toną (iškilmingas, neutralus, humoristinis, ironiškas, kandus);

susieti jį su komunikacijos situacija; aptarti, kaip tonas veikia informacijos suvokimą;

atpažinti vaizdinius stereotipus, tautosakos tipažus, Biblijos, įvairių epochų kultūros

ženklus vaizdiniuose tekstuose, paaiškinti jų prasmę, poveikį adresatui;

suprasti vaizdinių ir žodinių tekstų vietą šiuolaikinėje vakarietiškoje kultūroje, vaizdų

įtaką žmogaus pasaulėvaizdžiui, nuostatoms, vertybėms; asmeninei, tautinei ir kultūrinei

tapatybei;

gebėti pasirinkti tinkamus būdus ir priemones, padedančius adresatui geriau suvokti

informaciją;

gebėti vaizdinėmis ir žodinėmis priemonėmis sukurti tekstus pasirinkta tema, pristatyti ir

aptarti juos.

Turinio apimtis

66

Vaizdinių tekstų samprata ir tipai, jų svarba kultūroje ir visuomenės gyvenime

(paveikslai, nuotraukos, filmai, schemos, iliustracijos ir kt.). Galimi tekstai: knygų ar vadovėlių

viršeliai, schemos ir iliustracijos; paveikslai mokykloje, afišos, lauko reklamos stendai; rašytojų

portretai; žemėlapiai; evakuacijos schema; vaizdo žinių laida; kino afiša, turistinės kelionės

reklaminis plakatas; pasirinkti logotipai; etiketės, pakuotės; pašto ženklai, atvirlaiškiai, kalendoriai;

banknotai; tautinė atributika ir kt.

Vaizdinių tekstų sandara (formalusis, turinio, kultūrinis-socialinis lygmenys). Galimi

tekstai: A. Galdiko Grybautoja (XX a. I p.), R. Rakausko fotografijų ciklas Žydėjimas (1975), A.

Stasiulevičiaus Karališka Vilniaus panorama (2009), pasirinktos reklamos.

Vaizdinio teksto komponavimo principai: rėmas, kadravimas, kompozicija, formos ir

spalvos; nuo jų priklausomi prasmės niuansai (pvz., tas pats motyvas (natiurmortas, gyvenimo

scena ar pan.) paveiksle, spalvotoje ir nespalvotoje nuotraukoje, filmuotoje medžiagoje). Galimi

tekstai: Aušros Vartų nuotraukos (iš įvairių perspektyvų, senos ir šiuolaikinės, spalvotos ir

nespalvotos), P. Smuglevičiaus Aušros Vartų piešiniai (XVIII a.), dokumentinių filmukų

sugretinimas Aušros Vartai Vilniuje 1936–2007.

Istoriniai ir kultūriniai vaizdinių tekstų naudojimo ypatumai, sąsajos su žodiniais tekstais

(pvz., simboliai; piktogramos; Biblijos siužetų perteikimas vaizdais; iliustruoti leidiniai; radijo ir

televizijos žinios). Galimi tekstai: P. Repšio iliustruota knyga Našlaitė Elenytė ir Joniukas

aviniukas (2006), Caravaggio Vakarienė Emause (1601), Rembrandto Vakarienė Emause (1648), V.

Kisarausko Vakarienė Emause.

Įprasti vaizdų naudojimo būdai šiuolaikinėje Lietuvoje, Europoje (pvz., fotoreportažai,

vaizdo reportažai Lietuvos ir Europos žiniasklaidoje, skelbimai, reklamos, pakuotės, iškabos,

ženklai, nuorodos).

Informacijos ir vertybių perteikimo žodžiu ir vaizdu būdai, jų specifika ir veiksmingumas

(pvz., knyga ir jos ekranizacija, eilėraštis ir iliustracija, nuotrauka ir jos pavadinimas). Galimi

tekstai: S. Šaltenio Riešutų duona ir A. Žebriūno filmas pagal S. Šaltenio scenarijų Riešutų duona

(1980); S. Nėries eilėraščiai pagal M. K. Čiurlionio paveikslus; pasaka Eglė žalčių karalienė ir jos

ekranizacijos (pvz., filmas baletas Eglė žalčių karalienė (E. Balsys, V. Grivickas, A. Mockus, 1965)

ir filmas Eglė žalčių karalienė (A. Selenis ir A. Selenienė, 2003).

Žiniasklaidos, reklamos ir įžymybių vaidmuo įtvirtinant ir laužant stereotipus (pvz.,

žvaigždės komercinėse ir socialinėse reklamose, straipsniai populiariuose leidiniuose, pokalbių

laidos, gyvenimo būdo skyreliai žurnaluose ir TV). Galimi tekstai: Lietuvos krepšininkai įvairiose

reklamose, socialinės reklamos kampanija Nauja mada (2005).

Asmens tapatybė, formuojama ir atskleidžiama vaizdinėmis ir žodinėmis raiškos

priemonėmis: išvaizda, kalbėsena, savęs reprezentavimu nuotraukomis, įrašais (pvz., žurnalo

67

straipsnis apie įžymybę, vaizdo reportažas, socialinio tinklalapio profilis ir kt.). Galimi tekstai:

interviu su krepšininke E. Steikūnaite, intelektualo, politiko L. Donskio asmeninis tinklalapis ir

profilis socialiniame tinkle Facebook.

Tautinės, kultūrinės ir rasinės tapatybės ženklai dailėje, žiniasklaidoje ir reklamose

(teminiai koncertai ir pan. renginiai, kuriuose stilizuojamos tapatybės, pvz., Chorų karai; reklamos,

kuriose vaizduojami skirtingų tautybių ar rasių žmonės; tautiškumo ženklai dailininkų kūryboje).

Autoportretas ir autobiografija (klasikinės epochos kūrėjų ir šiuolaikinių kūrėjų). Galimi

tekstai: B. Sruogos Autobiografija, M. K. Čiurlionio, A. Samuolio, J. Vienožinskio autoportretai.

Vaizdų kultūros įtaka pažiūroms, asmeninei ir socialinės grupės pozicijoms (žinių

reportažai, reklama). Galimi tekstai: įvairios reklamos, kuriose vaizduojami konkrečių profesijų

žmonės; reklamos, kuriose vaizduojamos šeimos gyvenimo akimirkos, laisvalaikis su draugais,

darbo aplinka ir pan.; tų pačių socialinių grupių reprezentavimas žiniasklaidoje (žinių laidose,

straipsniuose, teminėse laidose).

Vaizdiniai būdai ir priemonės, padedančios adresatui geriau suvokti informaciją

(nuotraukos, schemos, Power Point pranešimai, maketai).

Vaizdiniai ir žodiniai tekstai kaip žmonių santykių (kartų, lyčių, socialinių sluoksnių)

dokumentai (tapyti portretai, nuotraukos, laiškai). Galimi tekstai: A. Baltėno fotografijų knyga Šilų

dzūkai (2009), V. Landsbergio knyga M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai (2011).

Savo ir svetimo samprata, nepakantumas ir tolerancija (pvz., straipsniai ir jų komentarai

internetiniuose dienraščiuose; šaržai, vaizdinės reprezentacijos, vaizdinės patyčios).

Stilius, tradicija ir naujovė vaizdiniuose tekstuose (pvz., senoji ir naujoji fotografija,

etnokultūros ženklai, stilizacijos, videomenas).


Šioje lentelėje pateikiami apibendrinti orientaciniai trijų lygių – patenkinamo,

pagrindinio ir aukštesniojo – mokinių pasiekimų kokybiniai aprašai pagal nurodytus

esminius modulio gebėjimus.

Pasiekimų sritys



Supranta pagrindines sąvokas, vartojamas kalbant apie vaizdinius tekstus.

Supranta vaizdinio teksto sandarą.

Supranta ir vartoja pagrindines sąvokas, reikalingas aptariant vaizdinius tekstus.

Supranta vaizdinio teksto sandarą, geba atskirti informaciją nuo nuomonės.

Supranta, vartoja ir geba paaiškinti pagrindines sąvokas, reikalingas aptariant vaizdinius tekstus.

Supranta vaizdinio teksto sandarą, geba atskirti informaciją nuo nuomonės; geba palyginti su žodinių tekstų sandaros principais.

68

Atpažįsta vaizdinius stereotipus, tautosakos tipažus, Biblijos, įvairių epochų kultūros ženklus vaizdiniuose tekstuose.

Atpažįsta vaizdinius stereotipus, tautosakos tipažus, Biblijos, įvairių epochų kultūros ženklus vaizdiniuose tekstuose, nusako jų naudojimo tikslus.

Atpažįsta vaizdinius stereotipus, tautosakos tipažus, Biblijos, įvairių epochų kultūros ženklus vaizdiniuose tekstuose, nusako jų naudojimo tikslus ir poveikį.

Analizė ir kūryba

Aptaria, kaip vaizdo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio.

Atpažįsta ir skiria atvirus vaizdinių bei mišriųjų tekstų autoriaus tikslus.

Aptaria vaizdinių ir mišriųjų tekstų pagrindinę mintį.

Atpažįsta vaizdinių tekstų toną.

Supranta vaizdinių ir žodinių tekstų vietą šiandienėje Vakarų visuomenėje.

Kurdamas pranešimą pasirinkta tema, naudoja vaizdines priemones.

Aptaria, kaip vaizdo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, nusako, kokio poveikio skaitytojui siekiama.

Atpažįsta ir skiria atvirus ir paslėptus vaizdinių bei mišriųjų tekstų autoriaus tikslus.

Aptaria vaizdinių ir mišriųjų tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius.

Atpažįsta vaizdinių tekstų toną, susieja jį su komunikacijos situacija.

Supranta vaizdinių ir žodinių tekstų vietą šiandienėje Vakarų visuomenėje, vaizdo įtaką šiuolaikinio žmogaus pasaulėvaizdžiui.

Kurdamas pranešimą pasirinkta tema, motyvuotai pasirenka būdus ir priemones, padedančius adresatui geriau suvokti informaciją.

Aptaria, kaip vaizdo priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, nusako, kokio poveikio skaitytojui siekiama, pagrindžia savo nuomonę.

Atpažįsta ir skiria atvirus ir paslėptus vaizdinių bei mišriųjų tekstų autoriaus tikslus, pagrindžia savo nuomonę.

Aptaria vaizdinių ir mišriųjų tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius; pagrindžia savo nuomonę.

Atpažįsta vaizdinių tekstų toną, susieja jį su komunikacijos situacija, įvertina jo tinkamumą.

Supranta vaizdinių ir žodinių tekstų vietą šiandienėje Vakarų visuomenėje, vaizdo įtaką šiuolaikinio žmogaus pasaulėvaizdžiui, paaiškina, kaip tai veikia nuostatas, vertybes, tapatybę.

Kurdamas pranešimą pasirinkta tema, motyvuotai pasirenka būdus ir priemones, padedančius adresatui geriau suvokti informaciją; geba pateikti tą pačią informaciją keliais stiliais.

Nuostatos Suvokia vaizdų kalbos svarbą komunikacijos procese.

Supranta vaizdų kalbos įtaką komunikacijos procesui.

Supranta vaizdų kalbos vaidmenį šiuolaikinėje kultūroje ir teikiamas komunikacines galimybes.

Minčių raišką vaizdais vertina kaip svarbią saviraiškos priemonę.

Minčių raišką vaizdais vertina kaip svarbią saviraiškos ir komunikacijos priemonę.

Minčių raišką vaizdais vertina kaip asmeniškai svarbią veiklą, savęs ir pasaulio pažinimo būdą, sėkmingos komunikacijos galimybes.

1 PRIEDAS

69

Rekomenduojamos grožinės, eseistinės, pažintinės literatūros, vaizdinių, mišriųjų tekstų bei

garso įrašų sąrašas* branduolio (literatūros) moduliams

9 klasė

B1. KULTŪROS IŠTAKOS: tautosaka, antikos literatūra, Biblija, senovės rytų poezija

Grožinės literatūros tekstai

Aristofanas. Debesys

Septintasis mėnulis: japonų poezija: tanka, haiku

V. Krėvė. Rytų pasakos

K. Binkis. Utos

J. Vaičiūnaitė. Senoviniai raštaženkliai (ciklas rinkinyje Po šiaurės herbais); Pirmykštė ugnis

(ciklas rinkinyje Pakartojimai); Orfėjas ir Euridikė (ciklas rinkinyje Vėtrungė)

S. Geda. Eilėraščiai (pasirinktinai)

R. Neimantas. Gintaro kelias

T. Venclova. Visi eilėraščiai (su antikos motyvais susiję eilėraščiai: Axenos Pontos,

Lakoontas, Jasonas, Pargrįžtam namo, Dar neapako Homeras..., Achilo skydas, Vienuoliktoji

giesmė, Faidro tęsinys, Pastoralė, Tesėjas palieka Atėnus, Toli nuo Tebų)

K. Platelis. Atoslūgio juosta (su antikos motyvais susiję eilėraščiai: Barbaras, Senstantis

Narcizas, Dviese apsiaustame mieste, Telemacho liudijimas)

R. Rastauskas. Metimas (su Biblijos motyvais susijęs eilėraštis Eiti namo)

N. Miliauskaitė. Sielos labirintas (eilėraščių ciklas Sapfo eilėraščiai, rasti vienoje ligoninėje,

pasirinkti eilėraščiai iš ciklo Eilėraščiai Persefonės palydai)

P. Normantas. Baltas (haiku, fotografijos)

A. Marčėnas. Angelas (pasirinkti eilėraščiai, susiję su Biblijos motyvais)

L. Jakimavičius. Elio (su Biblijos motyvais susiję eilėraščiai: Elio postilė, Piliulė)

G. Grajauskas. Kaulinė dūdelė (su antikos motyvais susiję eilėraščiai: Karalius Midas,

Hekatės sūnus, Playstation, Imperijos žūtis)

R. Stankevičius. Randas (su Biblijos motyvais susiję eilėraščiai: Celė, Paskutinis Šv. Antano

gundymas, Tylinčiųjų yra karalystė, Dingusiųjų yra karalystė, Velykinis, Gerosios vilties

žemė) Vėjo namai: lietuvių haiku antologija

R. Žalynaitė. Haiku* Nurodant tekstus, laikomasi autorių gyvenamojo laiko, tekstų parašymo ir / arba juose aktualizuojamų kultūrinių istorinių reiškinių chronologinės sekos.

70

A. Šimkus. Sezonas baigtas (su antikos motyvais susiję eilėraščiai: Kaimo Neronas, Kareivio

bliuzas)

E. Sakalauskaitė. Žalčių karalienė (mini romanas)

Eseistinės ir pažintinės literatūros tekstai

Seneka. Laiškai Lucilijui

Biblijos enciklopedija

Aš išdainavau visas daineles (pasakojimai apie lietuvių liaudies talentus)

M. Gimbutienė. Senovės lietuvių deivės ir dievai

D. Dilytė. Heladės šviesa, Amžinoji Roma

R. Neimantas. Nuo Nemuno iki Fudzijamos

R. Kapuścinski. Kelionės su Herodotu

G. Beresnevičius Vilkų saulutė (dabartį su mitologija siejančios esė: Vaikai, Moterys, bet ir

vyrai, Atlaikyti Vėlines, Vilkų saulutė, Prietarai)

J. Ivanauskaitė. Kelionių alchemija

S. Žukas. Teksto gilumas (straipsniai: Saulės palydėjimas ant Palangos tilto:

semiosociologinis etiudas apie lietuviškus mitus, Euforijos variantai)

B. Mar. Cinamonu kvepiantys namai

D. Staponkutė. Lietumi prieš saulę (pasirinkta esė);

N. Putinaitė. Akropolis kaip XXI a. lietuvių civilizacija (Baltos lankos, 2010, Nr. 31-32, p.

248-267)

R. Žalynaitė. Šokantis sušis arba Gaidžin gyvenimas Tekančios Saulės šalyje

Vaizdiniai, mišrieji tekstai ir garso įrašai

Filmas Vakar ir visados (rež. G. Lukšas, 1984)

Animacinis filmas Eglė žalčių karalienė (rež. A. Selenienė, A. Selenis, 2003)

L. Gutausko, S. Eidrigevičiaus tapyba, P. Repšio kūryba (pasirinktinai)

Vai ant kalno (Veronika Pavilionienė ir Ovidijus Vyšniauskas, muzikos įrašas, 2001)

ŽAS su Veronika Pavilioniene (muzikos įrašas, 1998)

G&G Sindikatas (pasirinktas albumas)

Vaidybinis filmas Troja (rež. Wolfgang Petersen, 2004)

Vaidybinis filmas Aleksandras Makedonietis (rež. O. Stone, 2004)

Spektaklis Oidipas karalius (rež. O. Koršunovas, vaizdo įrašas, 2009)

Žaisk ir pažink Bibliją! (elektroninis išteklius, 2007)

R. Normantas. Auksinis Budos vėjas (fotoalbumas, 2009)

71

B 2. KULTŪROS RAIDA: viduramžiai, Renesansas, barokas, klasicizmas


F. Villon. Rinktinė poezija

J. Gaarder. Sofijos pasaulis

T. Deary. Rūsteiji riteriai ir pamėkliškos pilys (serija Kraupioji istorija)

J. Aistis. Hidalgo, Persefalis, Pastoralė, Karaliaus šuo, Karalius Lyras, Ofelija, Kaip

Šekspyro tragedijoj, Šv. Pranciškus (rinkinyje Katarsis)

V. Mačernis. Don Quijote, Zancho Panza, Don Kichoto ir Sančo Pansa pokalbis, Don Juan

(rink. Po ūkanotu nežinios dangum)

K. Bradūnas. Prierašas prie Mažvydo (rinkinyje Krikšto vanduo Joninių naktį)

A. Nyka-Niliūnas. Princas XVIII amžiuje (rinkinyje Eilėraščiai)

J. Vaičiūnaitė. Pilis (ciklas rink. Neužmirštuolių mėnesį); Po šiaurės herbais (ciklas rink. Po

šiaurės herbais), Kanonas Barborai Radvilaitei (rinkinyje Klajoklė saulė); Vitražas Vilniaus

universitetui (rinkinyje Šaligatvių pienės); Vilniaus bažnyčios, Senamiestis (ciklai rink. Pilkas

šiaurės namas)

T. Venclova. Komandoro žingsniai, Hidalgo (rinkinyje Visi eilėraščiai)

A. Ramonas. Vilniaus aušros (rinkinyje Lapkričio saulė)

A. A. Jonynas. Toks Užupio Don Žuanas, Toks Šekspyras, Toks Hamletas (rinkinyje Toks

pasaulis)

K. Navakas. Pargriautas barokas

A. Marčėnas. Vargšas Jorikas, Riterio mirtis, Karaliaus mirtis (rinkinyje Eilinė)

J. Keleras. Pirštai slenka senais vandenvardžiais..., Prisimenant Hamletą, Ofelija (rinkinyje

XL Eilėraščiai)

L. Jakimavičius. Į karą (rinkinyje Elio)

G. Grajauskas. Don Žuanas (rinkinyje Kaulinė dūdelė)

D. Petrošius. Subjektyvios dainos (rinkinyje Iš tvermės D)


M. Montenis. Esė

Č. Kudaba. Geografinės kelionės ir atradimai

E. H. Gombrich. Pasaulio istorija jaunajam skaitytojui

R. B. Johansenas. Menas ir mes

L. R. Rodriquez. Trumpa architektūros istorija

J. Baltrušaitis. Fantastiškieji viduramžiai

72

A. Ikamas. Įdomieji viduramžiai

U. Eco. Menas ir grožis viduramžių estetikoje (įvadas)

Lietuvos architektūros istorija (1987-2000, 3 tomai)

Vilniaus miesto istorija (1967) arba A. R. Čaplinskas. Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė

(2010)

A. Mickūnas. Don Kichoto sąmonė (Baltos lankos, Nr. 20, 2005, p. 65-90)

S. Žukas. Pirmoji lietuviška knyga ir jos kultūrinis kontekstas

T. Venclova. Vilniaus vardai

V. Daunys. Vilnius. Vardas ir žodis

V. Daunys. Vilnius kaip tikėjimo simbolis (rinkinyje Kūrybos karalystės šviesa)

K. Navakas. Nuo rankų tolstantys (esė apie laiškus rinkinyje Du lagaminai sniego)


Vaidybinis filmas Tristanas ir Izolda (rež. K. Reynolds, 2006)

Vaidybinis filmas Ežero Lanselotas (rež. R. Bresson, 1974)

Vaidybinis filmas Rožės vardas (pagal U. Eco romaną, rež. J.-J. Annaud, 1986)

Vaidybinis filmas Įsimylėjęs Šekspyras (rež. J. Madden, 1999)

Vaidybinis filmas Karalius Lyras (rež. G. Kozincev, vaidina R. Adomaitis, D. Banionis, R.

Budraitis, 1969)

Vaidybinis filmas Herkus Mantas (rež. M. Giedrys, 1972)

Dokumentinis filmas Pirmoji lietuviška knyga (rež. A. Digimas, 1997)

Dokumentinis filmas Po 450 metų. Mažvydas (rež. J. Sabolius, 1997)

Kelionė po muzikos istoriją (muzikos įrašai, 2003)

Š. Saukos tapyba (albumas Šarūnas Sauka)

B 3. PASAULĖVAIZDŽIO KONTRASTAI: šviečiamasis amžius, romantizmas, realizmas


V. Hugo. Paryžiaus katedra

F. R. De Chateaubriand. Renė

G. De Maupassant. Novelės (pasirinktinai)

G. Flaubert. Ponia Bovari

S. Lagerliof. Sakmė apie Gestą Berlingą

Smėlio žmogus (vokiečių romantikų pasakos)

Vaižgantas. Dėdės ir dėdienės arba Nebylys

73

B. Vilimaitė. Apsakymai apie Žemaitę (rinkinyje Papartynų saulė)

D. Kalinauskaitė. Daiktai, Namo (rinkinyje Niekada nežinai)

J. Keleras. Peterburgas 1824 m. vasarą (rinkinyje XL eilėraščiai)

A. Marčėnas. Pasauliai; Šokiai (pasirinkti eilėraščiai)

V. Papievis. Eiti

M. Ivaškevičius. Mistras (drama)

G. Grajauskas. Jei būčiau romantikas (rinkinyje Kaulinė dūdelė)

D. Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina

A. Matulevičiūtė. Ilgesio kojos

V. Ivanova. Girgždantis žvirgždas


A. Baranauskas. Dienoraštis

M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai

Žemaitė. Autobiografija

W. Vaughan. Romantizmas ir menas

R. B. Johansenas. Menas ir mes

E. H. Gombrich. Pasaulio istorija jaunajam skaitytojui

A. Piročkinas. Devyneri Adomo Mickevičiaus metai

Adomo Mickevičiaus Lietuva

R. Šaltenis. Mūsų Baranauskas


Dokumentinis filmas Ar Adomas Mickevičius mokėjo lietuviškai? (rež. A.Digimas, 1984)

Dokumentinis filmas Adomas Mickevičius. 1798-1855. Realybės versijos (rež. R.Banionis,

1997)

Dokumentinis filmas Jonas Basanavičius. Atgimimo priešaušryj (rež. R.Šilinis, 1989)

Trumpo metro kostiuminis filmas Knygnešys (rež. J. Trukanas, 2011)

Anykščių šilelis (melodijos improvizacija iš seserų Kairiūčių 1938 m. įrašo, 2006)

Spektaklis Marti (pagal Žemaitės kūrinį, vaizdo įrašas, rež. K. Kymantaitė, 1978)

Spektaklis Dėdės ir dėdienės (pagal Vaižganto kūrinį, vaizdo įrašas, rež. R. Steponavičiūtė,

1993)

Vaizdo esė apie A. Baranauską Iš dangaus (rež. Giedrė Žickytė, 2004)

Kompaktinė plokštelė Iš Maironio rinkinio (joje – nuotraukos, dokumentai iš Maironio

muziejaus fondų bei videofilmas Mūsų Maironis )

74

Kelionė po muzikos istoriją (muzikos įrašai, 2003)

V. Kernagis. Dainuojamoji poezija (A. Baranausko Dainu dainele, A. Vienažindžio

Linksminkimos, linksminkimos)

D. Razauskas. Takas į tylą (muzikos įrašas, 2010)

10 klasė

B1. MODERNIOJO MENO IEŠKOJIMAI: simbolizmo, impresionizmo, ekspresionizmo,

avangardizmo, neoromantizmo literatūra


P. Verlaine, A. Rimbaut, Ch. Baudelaire (eilėraščiai pasirinktinai)

O. Vaildas. Doriano Grėjaus portretas

K. Hamsunas. Badas arba Viktorija

K. Binkis. Atžalynas (ištraukos)

S. Nėris. Dienoraštis (ištraukos)

B. Januševičius. 0+6 (eilėraščiai-daiktai)

R. Šileika. Atvirlaiškiai


R. M. Rilke. Laiškai jaunam poetui

J. Aistis. Miestas, kuriame gyveno ir mirė Tumas, Valstybės teatro paradai ir kiti dalykai,

Papilio aras (apie K.Binkį), Antanas (apie A. Miškinį) ir kt. (knygoje Milfordo gatvės

elegijos)

A. Vaičiulaitis. Kazys Binkis (knygoje Knygos ir žmonės)

S. Žukas. Jono Meko filmai ir poezija (knygoje Teksto gilumas)

Lietuvių dailės istorija (I-II tomai)

Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų

A. Andriuškevičius. Lietuvių dailė


Vaidybinis filmas Badas (rež. H. Karlsenas, 1966)

Vaidybinis filmas M. K. Č. Zodiakas (rež. J. Vaitkus, 1986)

Dokumentinis videofilmas Čiurlionis Paryžiuje (rež. L.Citvaras, 2000)

75

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=M._K._%C4%8C._Zodiakas&action=edit&redlink=1

Dokumentinis filmas Tėvas ir sūnus (apie J. ir J. Baltrušaičius, rež. V. Bačiulis, 2001)

Dokumentinis filmas Niujorkas – mano šuo (rež. V. V. Landsbergis, 2004)

Internetinės svetainės: www.sintezija.lt, www.varioburnos.com, www.fluxusministerija.com,

www.fluxus.lt., www.mekas.lt

Vaizdo įrašai Mes ir menas (mokomųjų laidų ciklas: perfomansas, videomenas, instaliacija ir

kt., 1998)

100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų

Muzikinis filmas Kažkas atsitiko (rež. A. Pozniakovas, 1986)

Liūdnų slibinų albumas, raginantis tautą (lietuvių poezijos tekstų muzikinės improvizacijos,

2011)

B2. XX a. II pusės KULTŪROS (PA)LIKIMAS: pasaulio ir lietuvių literatūros sankirtos ir

santakos


A. Miuntė. Knyga apie San Mikelę

G. Simeon (pasirinktas romanas)

H. D. Thoreau. Voldenas, arba gyvenimas miške

V. Kawabata. Sniegynų šalis

J. Skablauskaitė. Liūnsargių moteris

A. A. Jonynas. Krioklys po ledu

R. Burokas. (ne)gyvenimo fragmentai (sovietiniame kalėjime dvidešimt šešerių metų mirusio

poeto poezija, dokumentai, nuotraukos, draugų atsiminimai apie laisvės siekius)

A. Ambrasas. Žeme, nepalik mūsų (dvidešimt trejus metus gyvenusio talentingo dailininko

poezija, dramos, draugų atsiminimai apie menininkų gyvenimą ir kūrybą sovietiniais metais)

V. V. Landsbergis. Pasakos nepasakos (eilėraščiai)

V. Papievis. Vienos vasaros emigrantai

R. Šerelytė. Balandų ratas


D. Grinkevičiūtė. Lietuviai prie Laptevų jūros

Liongino Baliukevičiaus – partizano Dzūko dienoraštis

J. Lukša. Laiškai mylimosioms

A. Nyka-Niliūnas. Dienoraščio fragmentai (ištraukos)

A. Nyka-Niliūnas. Autobiografija, 1986 (ištrauka)

76

http://www.mekas.lt/

http://www.fluxus.lt/

http://www.fluxusministerija.com/

http://www.varioburnos.com/

http://www.sintezija.lt/

A. J. Greimas. Intelektualinė autobiografija (ištrauka)

A. J. Greimas. Iš arti ir iš toli

J. Mekas. Laiškai iš Niekur

V. Frankl. Žmogus ieško prasmės

T. Sakalauskas. Regėjimų naktis (apie V. Mačernį)

A. Ramonas. Ramybės kalva

J. Erlickas. Viršūnės ir kelnės (pasirinktos recenzijos)

K. Navakas Kepurė (knygoje Du lagaminai sniego)


Vaidybinis filmas Dievų miškas (pagal B. Sruogos kūrybą, rež. A. Puipa, 2005)

Vaidybinis filmas Mano vaikystės ruduo (pagal Apučio noveles, rež. G.Lukšas, 1977)

Vaidybinis filmas Balkonas (rež. G. Beinoriūtė, 2008)

Vaidybinis filmas Kai apkabinsiu tave (rež. K.Vildžiūnas, 2010)

Dokumentinis filmas Aš pažinau karalių tavyje (apie Vytautą Mačernį, rež. H. Šablevičius,

1989)

Dokumentinis filmas Fontano vaikai (rež. R.Banionis, A.Šiuša, 1990)

Dokumentinis filmas Gėlių vaikai (rež. A.Maceina, 2003)

Dokumentinis filmas Gyveno senelis ir bobutė (rež. G.Beinoriūtė, 2006)

K. Daraškevičiaus, V. Kalinausko, G. Karaliaus, V. Kisarausko, S. Kuzmos, I. Piekuro, M.

Skudučio, R. Sližio, A. Šaltenio, A. Švažo, A. Švėgždos, R. Vaitiekūno, S. Veiverytės, V.

Vildžiūno ir kt. dailininkų kūryba.

V. Kernagis. Dainuojamoji poezija (M. Martinaičio Kukučio baladės, S.Gedos Strazdas )

A. Smilgevičiūtė ir grupė Skylė. Albumas Broliai (2010)

B 3. JAUNAS ŽMOGUS ŽENKLŲ PASAULYJE: aš, kalba, literatūra


V. Misevičius. Paskendęs uostas (Jaunasis pagonis)

R. Gavelis. Jauno žmogaus memuarai

J. Kunčinas. Baltųjų sūrių naktis

L. S. Černiauskaitė. Trys paros prie mylimosios slenksčio

A. Šimkus. Skradžiai

I. Valantinaitė. Žuvim ir lelijom

A. Kaziliūnaitė. Pirmoji lietuviška knyga

77

R. Pagojus. Meilės pamokos. Kad nemylėtume kaip idiotai

V. Blažytė. Geltona pieva

G. Kazlauskaitė. Sudie, mokykla!

J. Perekrest, I.Varneckaitė. Noriu Nobelio

I. Toleikytė. Garstyčių namas

D. Almond. Skaligas

M. Burges. Heroinas

M. Haddon. Tas keistas nutikimas šuniui naktį

K. Holubitsky. Vienatvė prie devyniasdešimties pėdų tvenkinio

J. Kriusas. Timo Talerio lėlės

K. Mazzeti. Bandykim nekalbėti apie Dievą


A. J. Greimas. Šis tas apie kultūrą (Baltos lankos, Nr. 1, 1991, p. 65–90)

A. J. Greimas. Jaunimas ir XX a. revoliucija (knygoje Metmenų laisvieji svarstymai)

Ž. Mikšys. Mano jaunystė (Baltos lankos, Nr. 23, 2006, p. 26–66)

D. Kajokas. Migla Lu kalne

V. Daunys. Žurnalistika: kompromisas tarp natūros ir kultūros (knygoje Kūrybos karalystės

šviesa)

J. Sasnauskas. Malonės akrobatika

G. Beresnevičius. Žydrųjų ekranų Lietuva (knygoje Ne apie tai mano dūzgelė)

G. Beresnevičius. Vilkų saulutė

L. Donskis. Be pykčio

S. Parulskis. Nuogi drabužiai


Vaidybinis filmas Mažoji išpažintis (rež. A. Araminas, 1971)

Vaidybinis filmas Riešutų duona (pagal S. Šaltenio kūrybą, rež. A. Žebriūnas, 1977)

Vaidybinis filmas Vaikai iš Amerikos viešbučio (rež. R. Banionis,1990)

Vaidybinis filmas Džiazas (pagal J.Grušą, rež. R. Banionis, 1992)

Dokumentinis filmas Šokis dykumoje (apie Jurgą Ivanauskaitę, rež. A. Marcinkevičiūtė, 2009)

Bardų knyga (O. Ditkovskio, A. Giniočio, V. Kernagio, R. Lileikio, K. Smorigino, G.

Storpirščio dainos pagal lietuvių poeziją ir jų įrašai)

Grokite su Andriumi Kulikausku (knyga ir dainų pagal lietuvių poetų tekstus įrašas)

78

2 PRIEDAS

Rekomenduojamos grožinės, eseistinės, pažintinės literatūros, vaizdinių, mišriųjų tekstų bei

garso įrašų sąrašas

akademiniam moduliui C 2

1. Lietuvių pasakojamoji tautosaka ir jos atšvaitai lietuvių kultūroje

1. 1. Pasakos Eglė žalčių karalienė ir jos motyvų interpretacijos lietuvių literatūroje, mene

ir moksle; ištikimybės, baimės, praradimo, atsakomybės, (ne)sąmoningo pasirinkimo

problemos šiuolaikiniame sociokultūriniame gyvenime

Tautosakos šaltiniai, mokslo darbai. Pasaka „Eglė žalčių karalienė“, I-IV tomai, sudarė ir

parengė L. Sauka (pratarmės autorius), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas,

2007-2008 ( I tome - lietuvių variantai, II tome – latvių variantai, III tome – finų, slavų,

romanų, tiurkų variantai, IV tome – tyrinėjimai, kitos žinios)

Grožinės literatūros tekstai. A. Baranausko poema Anykščių šilelis, J. I. Kraševskio

(Kraszewski) poema Vitolio rauda, S. Nėries poema-pasaka Eglė žalčių karalienė, V.

Mykolaičio-Putino poema Žilvinas ir Eglė, M. Martinaičio pjesė-pasaka Žemės duktė

(rinkinyje Pelenų antelė), K. Sajos apsakymas Po to, kai jie pavirto medžiais; Liūnės

Sutemos eilėraščiai: Leliojimai, Kraujas, Ir kaip galėjau aš užmiršti...; K. Bradūno

eilėraščiai: Kraujas, Nebaigtoji odė žalčiui, Užverstas šulinys; A. Mackaus eilėraštis Tolsta

mūsų egzilė (iš Chapel B), V. V. Landsbergio eilėraštis Žilvinas1

Esė. D. Kajokas. Pabiri komentarų lapukai (kn. Komentarai – 299, 201-205 p. arba Lietaus

migla Lu kalne)

Pažintinės literatūros tekstai. L. Sauka. Žalčio pasaka. Atvira struktūra (L. Sauka, Lietuvių

tautosaka, 2007), N. Vėlius. Pasakos Eglė žalčių karalienė mitiškumas (Būtis ir laikas:

filosofijos istorijos baruose, 1983), V. Kavolis. Vyrai ir moterys lietuvių kultūroje (1992),

A. Martinkus. Eglė žalčių karalienė: viena lietuvių pasaka (Tautosakos darbai, t. II-III,

1993- 1994), J. A. Krikštopaitis.. Archainio teksto struktūriniai ir semiotiniai bruožai

(Liaudies kūryba, t. VI, 1996), Mitologijos enciklopedija (II t., 1999), A. J. Greimas.

Lietuvių mitologijos studijos (2005), P. Dundulienė. Žaltys ir jo simboliai lietuvių liaudies

mene ir žodinėje kūryboje (2005), G. Beresnevičius. Eglė žalčių karalienė ir lietuvių

teogoninis mitas (2003), D. Reikalienė. Mitologiniai įvaizdžiai lietuvių dramaturgijoje ir

teatre (2010)2, E. Žmuida. Eglė žalčių karalienė – gyvybės ir mirties domenas (2010)3

1 Žr. http://alkas.lt/2011/07/04/v-v-landsbergis-zilvinas/ 2 Žr. http://www.teatrosajunga.lt/fondas/index.php?id=straipsniai&pid=92&kid=18&lang=LT 3 Žr. http://www.satenai.lt/?p=3728

79

http://www.satenai.lt/?p=3728

http://www.teatrosajunga.lt/fondas/index.php?id=straipsniai&pid=92&kid=18&lang=LT

http://alkas.lt/2011/07/04/v-v-landsbergis-zilvinas/

Dailė. M. K. Čiurlionis. Pasaulio sutvėrimas. XIII (1905-1906), Žalčio sonata (1908), R.

Antinio skulptūra Eglė žalčių karalienė, A. Makūnaitės, S. Valiuvienės iliustracijos pasakai

Eglė žalčių karalienė, P. Repšio linoraižiniai pasakai Eglė žalčių karalienė (1968),

Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos mokinių piešiniai (knygoje Eglė žalčių karalienė,

2002).

Teatras. M. Petrausko opera Eglė žalčių karalienė (1920), E. Balsio baletas Eglė žalčių

karalienė (1960), lėlių teatro spektakliai Žemės dukra (rež. V. Mazūras, 1981) ir Eglė žalčių

karalienė (rež. V. Mazūras, 2007), dramos spektaklis Eglė žalčių karalienė ( rež. V. V.

Landsbergis, 2006), roko opera Eglė žalčių karalienė (projekto vadovas G. Zujus, 2008,

2010)4

Kinas. Filmas-baletas Eglė, žalčių karalienė (rež. V. Grivickas, LKS, 1965), animacinis

filmas Eglė žalčių karalienė (dail. A. ir A. Seleniai, 2003)

1.2. Pasakų apie bebaimį herojų ir baimės paieškas interpretacijos lietuvių literatūroje ir

mene, baimės / drąsos, pasiaukojimo, didvyriškumo pozicijų sampratos šiuolaikinėje

visuomenėje

Grožinės literatūros tekstai. A. Mickevičiaus (Mickiewicz) poemos Gražina ir Konradas

Valenrodas, J. I. Kraševskio (Kraszewski) romanas Kunigas, V. Sirokomlės (Syrokomla)

poema Margiris, Maironio eilėraščiai: Užtrauksime naują giesmę, broliai, Nebeužtvenksi

upės, Oi neverk, matušėle, Milžinų kapai, J. Aisčio eilėraštis Vienas kraujo lašas būt tave

nuplovęs..., B. Brazdžionio eilėraštis Šaukiu aš tautą, A. Miškinio eilėraštis Sibire, Liūnės

Sutemos eilėraštis Bijau, P. Cvirkos novelė Bernas, amžinai norėjęs žirgu joti, J. Grušo

drama Herkus Mantas, R. Šavelio novelių romanas Tadas Blinda, S. Šaltenio apysaka

Herkus Montė, S. T. Kondroto novelė Kentauro herbo giminė, J. Ivanauskaitės novelė Kaip

užsiauginti baimę, Skomanto serijos knygos, V. V. Landsbergio eilėraštis Pokaris

Esė. J. Aistis. Kelią herojui! (kn. Milfordo gatvės elegijos, 1991)

Pažintinės literatūros tekstai. Darius ir Girėnas: dokumentai, laiškai, atsiminimai (1991), N.

Dariūtė-Maštarienė. Darius ir Girėnas (1990), E. Liegutė. Emilija Pliaterytė (2006), A. J.

Greimas. Baimės ieškojimas (1999), V. Toleikis. Apie Tėvynę mažiems žmogučiams (2008)5,

A. Čekuolis. Baimė žudikė (2009)6, F. Rimanas (Riemann) Pagrindinės baimės formos

(2010)

Dailė. E. Munch. Baimė (1893), Šauksmas (1893), J. Matejko. Žalgirio mūšis (1878), B.

Žilytė. Žalgiris (1970), K. Šimonis. Karžygys (1924), Raitelis (1928), J. Zikaro skulptūra

4 Žr. http://www.youtube.com/watch?v=7gX1Bc3cMAE 5 Žr. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/5593 6 Žr. http://www.delfi.lt/news/daily/Health/acekuolis-baime-zudike.d?id=25045089

80

http://www.delfi.lt/news/daily/Health/acekuolis-baime-zudike.d?id=25045089

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/5593

http://www.youtube.com/watch?v=7gX1Bc3cMAE

Knygnešys, P. Rimšos, J. Zikaro, P. Repšio ir kitų dailininkų medaliai, skirti Lietuvos

didvyriams

V. Klovos opera Pilėnai (1956), dramos spektaklis Lituanica (rež. R. Tuminas, 1996), A.

Mamontovo miuziklas Tadas Blinda (2004, 2010)

Kinas. Vaidybinis filmas Herkus Mantas (rež. M. Giedrys, 1972), TV vaidybinis filmas

Tadas Blinda (rež. B. Bratkauskas, 1973), vaidybinis filmas Skrydis per Atlantą (rež. R.

Vabalas, 1983), poetinis dokumentinis atsiminimų filmas Baladė apie Daumantą ( rež. V.

V. Landsbergis, 1995) ir vaidybinis filmas Kai aš buvau partizanas (rež. V. V. Landsbergis,

2008), vaidybinis filmas Tadas Blinda. Pradžia (rež. D. Ulvydas, 2011), vaidybinis filmas

Knygnešys (rež. J. Trukanas, 2011)7, dokumentiniai filmai Nesulaužyti priesaikos (rež. A.

Marcinkevičiūtė, 2007), Paskutinis (rež. A. Maceina, 2010), Nematomas frontas (rež. J.

Ohman, V. Sruoginis, 2011)

2. Antikos mitai ir jų sklaida pasaulio ir Lietuvos kultūroje

2.1. Narcizo mito interpretacijos literatūroje ir mene, narcisizmas dabartinėje

vartotojiškoje visuomenėje

Grožinės literatūros tekstai. Ovidijaus poema Metamorfozės, V. Šekspyro (Shakespeare) 62

sonetas, O. Vaildo (Wilde) romanas Doriano Grėjaus portretas, H. Radausko eilėraštis

Afroditė ir Narcizas, A. A. Jonyno eilėraštis Narcizo metamorfozė, V. Žilinskaitės

humoreska Narcizo mįslė

Pažintinės literatūros tekstai. L. Donskis. Garsenybė ir įvaizdis, arba Viešojo žmogaus krizė

(2005)8

Dailė. M. Caravaggio. Narcizas (1597-99), S. Dali. Narcizo metamorfozė (1937)

Teatras. Dramos spektaklis A. Strinbergo (Strinberg) Velykos (rež. G. Padegimas, 2009)

2.2. Odisėjo mito interpretacijos literatūroje ir mene, kelionės topas mūsų dienomis.

Išėjimo iš namų ir sugrįžimo motyvas. Praeities bei šiuolaikiniai odisėjai ir jų odisėjos

(biografijų, atsiminimų, žiniasklaidos tekstų, nuomonių tyrimai)

Grožinės literatūros tekstai. K. Kavafio eilėraštis Itakė, J. Brodskio eilėraštis Odisėjas

Telemachui, H. Radausko eilėraštis Sugrįžimas ir eilėraštis proza Lotofagų šalis, A. Nykos-

Niliūno eilėraščiai Odisėjo ir Penelopės kapas, Odisėjo kareivis Hado karalystėje pasakoja,

Odisėjas pas feakus, J. Vaičiūnaitės eilėraščių ciklas Keturi portretai, T. Venclovos Už

pusmylio, kur kertas autostrados, A. A. Jonyno ir M. Vilučio knyga Paskutinės dienos

Itakėje (eilės ir paveikslai), J. Keruako (Kerouac) romanas Kelyje7 Žr. http://filmasknygnesys.lt/ 8 Žr. http://www.delfi.lt/news/daily/comments/article.php?id=7150177

81

http://www.delfi.lt/news/daily/comments/article.php?id=7150177

http://filmasknygnesys.lt/

Kelionių apybraižos. M. Šaltis. Svečiuose pas 40 tautų, A. Poška. Nuo Batijos iki

Bengalijos, J. Mekas Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai, J. Ivanauskaitė. Kelionių

alchemija, K. Almenas. Motociklu per Afriką, E. Aukštakalnytė-Hansen. Mama Afrika, M.

Starkus. Šilko kelias, arba 10 000 km su Pagieža, R. Kapuscinski. Kelionės su Herodotu, R.

Žalynaitė. Šokantis sušis, arba Gaidžin gyvenimas tekančios saulės šalyje, T. Venclova. Iki

Lietuvos 10 000 kilometrų, B. Mar. Cinamonu kvepiantys namai

Dailė. J. H. Füssli. Odisėjas tarp Skilos ir Charibdės (1794-1796), N. Monsiau. Odisėjo

sugrįžimas (1800), A. Böcklin. Odisėjas ir Kalipsė (1883); H.-L. Douce. Odisėjo ir

Telemacho susitikimas (XIX a.), P. Normanto fotografijos

Kinas. Vaidybinis filmas Odisėjas (rež. A. Mikhalkovas-Konchalovskis, 1997)

2.3. Sizifo mito interpretacijų sklaida pasaulio ir Lietuvos literatūroje / kultūroje.

Grožinės literatūros tekstai. K. Ostrausko pjesės Kvartetas II dalis Sizifas, K. Sajos novelė

Sizifo akmuo, V. Žilinskaitės humoreskos Trys variacijos Sizifo tema (Sizifas ir moteris,

Sizifas ir sargai, Sizifas ir sportas)

Esė. A. Kamiu (Camus) Sizifo mitas, A. Navicko Sizifo akmuo – prakeiksmas ar dovana?

(2010)9

Dailė. F. Von Stuck. Sizifas (1920), D. Trumpio fotografijų ciklas Sizifo šokis

2.4. Antigonės mito interpretacijos pasaulio ir Lietuvos kultūroje. Pagarbos ir ištikimybės

tradicijoms, papročiams ir ritualams temos traktuočių galimybės šiuolaikinėse

sociokultūrinėse terpėse

Grožinės literatūros tekstai. Ž. Anujo (Anouilh) drama Antigonė, J. Biliūno novelė

Krikštomočia (Kūdikystės sapnai), I. Simonaitytės romanas Aukštujų Šimonių likimas, K.

Bradūno eilėraščių ciklai Apeigos, Devynios baladės, J. Degutytės eilėraštis Antigonė

(ciklas Rolės), R. Granausko apysaka Jaučio aukojimas, V. Juknaitės romanas Šermenys, S.

T. Kondroto romanas Žalčio žvilgsnis

Pažintinės literatūros tekstai. Ištraukos iš G. Beresnevičiaus studijų Dausos arba Baltų

religinės reformos

Dailė. V. Kisarauskas. Ismenė ir Antigonė (1980-1981), D. Gražienė. Antigonė (1992-1995).

Teatras. K. Orff opera Antigonė, M. Teodorakio opera Antigonė, dramos spektaklis

Antigonė (rež. I. Bučienė, 1978), dramos spektaklis Antigonė (rež. J. Vaitkus, 1986), dramos

spektaklis Antigonė Niujorke (rež. S. Rubinovas, 1997), monospektaklis Antigonė (rež. B.

9 Žr. http://www.bernardinai.lt/zmones/andrius_navickas/blog/irasas/sizifo_akmuo_prakeiksmas_ar_dovana

82

http://www.bernardinai.lt/zmones/andrius_navickas/blog/irasas/sizifo_akmuo_prakeiksmas_ar_dovana

Mar, 2003), dramos spektaklis Antigonė Sibire (rež. J. Jurašas, 2010), laboratorinės dramos

spektaklis Antigonė (ne mitas) (rež, I. Stundžytė, 2010)

Kinas. Vaidybinis filmas Antigonė (rež.G. Tzavellas, 1961), vaidybinis filmas Antigonė (rež.

J. M. Straub, 1992)

3. Biblijos ir viduramžių mitai, jų kartotės pasaulio ir lietuvių kultūroje

3. 1. Biblinio Babelio bokšto mito interpretacijos literatūroje ir mene. Kalbų / kultūrų

sąveika ir / ar nykimas globaliame pasaulyje: daugiakalbystė ES, kalbų lygiateisiškumas;

universalios kalbos paieškos (anglų ar esperanto kalba?). Galimos tyrimų problemos: ar reikia

pasauliui vienos kalbos / ar gali įvairių kultūrų žmonės rasti dialogą / ar žmonės gali pastatyti

Babelio bokštą / ar reikia šiandien statyti Babelio bokštą?

Grožinės literatūros tekstai. J. R. Borcheso (Borges) apsakymas Babelio bokštas, A.

Aizpurietės (Aizpuriete) eilėraštis Babelio nuokrašty lyja lietus, J. Zauerveino (G.

Sauerwein) giesmė Lietuvininkai esame mes gimę, K. Bradūno eilėraščių rinkinys Alkana

kelionė, J. Degutytės eilėraštis Gimtoji kalba, S. Parulskio eilėraštis Kalba

Pažintinės literatūros tekstai. A. Sabaliauskas. Šimtas kalbos mįslių, Mes baltai, Žodžiai

keliauja, Žodžiai pasakoja, P. Čeliauskas. Nuo Babelio iki esperanto, U. Eko (Eco) Tobulos

kalbos paieškos Europos kultūroje (ištraukos), D. Kristal (Crystal) Kalbos mirtis (ištraukos),

V. Urbutis. Lietuvių kalbos išdavystė (ištraukos), M. Daukša. Prakalba (Postilė)

Dailė. P. Bruegel. Mažasis Babelio bokštas (1563) A. Kircher. Babelio bokštas (1675), G.

Doré. Kalbų sumaištis. Biblijos iliustracija (1865), T. Virnich skulptūra Babelio bokštas

(2002)

Kinas. Vaidybinis filmas Babelis (rež. A. G. Inarritu, 2006), dokumentinis filmas Būti

kalboje (rež. J. Javaitis, 2005)

3. 2. Biblinio Kaino ir Abelio mito traktuotės pasaulio ir lietuvių literatūroje ir mene.

Nesantaikos (pavydo, pykčio, neapykantos, keršto jausmų) problemų ir tolerancijos temos

aktualumas šiuolaikinio pasaulio gyventojams

Grožinės literatūros tekstai. Pričkaus monologas iš K. Donelaičio poemos Metai, Dž.

Bairono (Byron) Kainas, P. Cvirkos novelė Sielininkų daina, K. Sajos novelė Molynė, V.

Mykolaičio-Putino eilėraštis Vivos plango. Mortous voco, Liūnės Sutemos eilėraščių

rinkinys Vendeta, A. Šimkaus eilėraščių rinkinys Skradžiai, J. Vaičiūnaitės memuarinė

proza Vaikystės veidrody ir Mabre viešbutis

Pažintinės literatūros tekstai. V. Kaknevičius. Pavydo šaknys (2009)10

10 Žr. http://archyvas.bernardinai.lt/index.php?url=articles/91603

83

http://archyvas.bernardinai.lt/index.php?url=articles/91603

http://www.obuolys.lt/kinozona/person.php?PersonID=12924

Dailė. Nicolas de Verdun. Abelio nužudymas (1181), J. van Eyck. Didysis Gento altorius

(1425-1429), Tintoretto. Kainas nužudo Abelį (1551), Tiziano. Kainas ir Abelis (1542-

1544), D. Crespi. Kainas nužudo Abelį (1618-1620), G. Dupre. Kainas ir Abelis (skulptūros,

1846, 1844), A. Siqueiros. Kainas (1947), M. Chagal. Kainas ir Abelis (1960)

Teatras. Audiovizualinis dramos spektaklis Abelis ir Kainas. Kasdienė mirtis (rež. L.

Liausaitė, 2009)

Kinas. Vaidybinis filmas Vyrų vasara (rež. M. Giedrys, 1970)

3.3. Mitai apie riterius. Šv. Gralio mito ir riteriškumo idėjų interpretacijos viduramžių ir

šiuolaikinėje literatūroje ir mene. Herojaus išbandymų ir ieškojimų kelias

Grožinės literatūros tekstai. Kretjeno de Trua (Chrétien de Troyes) romanas Persevalis,

arba pasakojimas apie Gralį, S. Marteli (Martelli) romanas Apvaliojo stalo riteriai, U. Eko

(Eco) romanas Baudolinas, T. Deri (Deary) Rūstieji riteriai ir pamėkliškos pilys (serija

Kraupioji istorija), J. Aisčio eilėraštis Persevalis, J. Vaičiūnaitės eilėraštis Lyg pėsčias

karžygys, V. Daunio eilėraštis Šventojo Gralio žodis

Pažintinės literatūros tekstai. M. Jakovukas. Riterių etosas ir idealas

Dailė. G. Doré. Seras Galachadas, V. Kalinauskas. Riterio sapnas, Tikrasis autoportretas

(Aversas, Reversas), V. Kisarausko riterių figūrų ciklas Kęstučio mirties legenda.

Teatras. Dramos spektakliai Nusiaubta šalis – Vilnius (rež. G. Varnas, 2009), Sirano de

Beržerakas (rež. A. Pociūnas, 2009)

Kinas. Vaidybiniai filmai Ežero Lancelotas (rež. E. Rohmer, 1974), Ekskaliburas (rež. J.

Boorman, 1981), Karalius Artūras (rež. A. Fuqua, 2004)

Muzika. R. Wakeman roko albumas Karaliaus Artūro ir Apvaliojo stalo riterių mitai ir

legendos (1975)

84

Documents

PROJEKTAS VP1-2 - Ugdomegalimybes.ugdome.lt/uploads/Lietuviu_k_moduliu_rogramos... · Web viewPROJEKTAS VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS