PROJEKTO VEIKL Ų REZULTATAIvanduo.gamta.lt › files › Klimato kaitos...2010 m. rugs ÷jis Klimato kaitos poveikis vandens telkiniams. Saugomos teritorijos 3 ĮVADAS Šioje projekto

LIELUP öS, VENTOS IR DAUGUVOS UPIŲ BASEINŲ RAJONŲ VALDYMO PLAN Ų PARENGIMAS

pirkimo numeris: 68468

PROJEKTO VEIKL Ų REZULTATAI

III DALIS

KLIMATO KAITOS POVEIKIS VANDENS TELKINIAMS

SAUGOMOS TERITORIJOS

2010 m. rugs÷jis

2010 m. rugs÷jis Klimato kaitos poveikis vandens telkiniams. Saugomos teritorijos

1

TURINYS SANTRUMPOS..........................................................................................................................................2 ĮVADAS.......................................................................................................................................................3 1 UŽDAVINYS. ATLIKTI VENTOS, LIELUP öS IR DAUGUVOS UBR APIBŪDINIM Ą PAGAL BVPD REIKALAVIMUS ..........................................................................................................................5

1.10. ĮVERTINTI KLIMATO KAITOS GALIMĄ POVEIKĮ UBR PAVIRŠINIAMS IR POŽEMINIO VANDENS

TELKINIAMS;......................................................................................................................................................... 5 1.10.1. Tyrimui naudoti klimato kaitos scenarijai ir hidrologiniai modeliai ......................................5 1.10.2. Klimatinių rodiklių ir vandens balanso elementų kaitos prognoz÷ 2020 metams...................7 1.10.3. Nuot÷kio prognoz÷ 2020 metams 11-kai UBR upių baseinų, naudojant du klimato kaitos modelius............................................................................................................................................22 1.10.4. Ekspertinis klimato kaitos poveikio ežerams vertinimas.......................................................33 1.10.5. Sausrų prognoz÷s ir jų poveikis upių nuot÷kiui ....................................................................36

1.16. SURINKTI INFORMACIJĄ APIE BVPD IV PRIEDE MINIMAS SAUGOMAS TERITORIJAS VENTOS, LIELUPöS IR DAUGUVOS UBR; ATNAUJINTI GIS SLUOKSNIUS IR PARENGTI SKAITMENINIUS

PROJEKTUS BEI ŽEMöLAPIUS.......................................................................................................................... 40 1.16.1. Lietuvos saugomų teritorijų sistema .....................................................................................40 1.16.2. Konservacin÷s saugomos teritorijos .....................................................................................42 1.16.3. Atkuriamos saugomos teritorijos ..........................................................................................45 1.16.4. Kompleksin÷s saugomos teritorijos.......................................................................................46 1.16.5. NATURA 2000 teritorijos......................................................................................................48 1.16.6. Saugomų teritorijų pl÷tra......................................................................................................53 1.16.7. Saugomų teritorijų ir BVPD įgyvendinimo sąveikos vertinimas...........................................54

KLIMATO KAITOS PRIEDAI ............................. .................................................................................94


2

SANTRUMPOS

AAA Aplinkos apsaugos agentūra AM Aplinkos ministerija BDS Biocheminis deguonies suvartojimas BKE Biologiniai kokyb÷s elementai BN Bendrasis azotas BP Bendrasis fosforas BS Baltijos aukščių sistema BVPD 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti

Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275)

CHDS Cheminis deguonies suvartojimas DLK Didžiausia leidžiama koncentracija DVT Dirbtiniai vandens telkiniai DUFI Danijos upių faunos indeksas ES Europos Sąjunga GE Gyventojų ekvivalentas GIG Geografin÷s interkalibracijos grup÷ GIS Geografin÷ informacin÷ sistema HE Hidroelektrin÷s HKE Hidromorfologiniai kokyb÷s elementai HMT Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba JTC Jūrinių tyrimų centras Ekspertai Projekto „Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų

parengimas“ vykdytojai LGT Lietuvos geologijos tarnyba LPVT Labai pakeisti vandens telkiniai LŽI Lietuvos žuvų indeksas MB MIKE BASIN modelis MHE Mažoji hidroelektrin÷ MNV Miesto nuotekų valymas N Azotas NSS Nuotekų surinkimo sistema NVĮ Nuotekų valymo įrengimai P Fosforas PK Projekto priežiūros komitetas PM Pavojingos medžiagos Projektas Europos Regionin÷s Pl÷tros Fondo Ir Lietuvos Respublikos L÷šomis Finansuojamas

projektas „Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų parengimas“, pirkimo numeris: 68468

PVB Požeminio vandens baseinas PVD 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB d÷l

požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būkl÷s blog÷jimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19—31)

RAAD Regionų aplinkos apsaugos departamentas RI Makrofitų indeksas RV Ribin÷ vert÷ SAZ Sanitarin÷s apsaugos zona SG Sutartinis gyvulys ŽŪM Žem÷s ūkio ministerija TKKK Tarpvyriausybin÷ klimato kaitos komisija TU Technin÷ užduotis UB Up÷s baseinas UBVD Upių baseinų valdymo departamentas UBR Upių baseinų rajonas VAK Viršutin÷s-apatin÷s kreidos baseinas VDST Viršutinio devono Stipinų baseinas VKE Vandens kokyb÷s elementai VMVS Vandens monitoringo ir vertinimo skyrius VVD Viršutinio-vidurinio devono baseinas VVG Vietos veiklos grup÷


3

ĮVADAS

Šioje projekto „Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planų parengimas“ veiklų rezultatų ataskaitoje aprašomas klimato kaitos poveikis vandens telkiniams ir analizuojama informacija apie saugomų teritorijų būklę upių baseinų rajonuose.

Kaip nurodyta projekto technin÷je užduotyje bendrasis projekto tikslas yra pad÷ti įgyvendinti BVPD ir PVD Lietuvoje ir sudaryti sąlygas iki 2015 m. pasiekti užsibr÷žtus vandensaugos tikslus Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR požeminio ir paviršinio vandens telkiniams.

Konkretus šio projekto tikslas yra parengti Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR valdymo planus, atitinkančius BVPD ir PVD bei Lietuvos vandens įstatymų bei poįstatyminių teis÷s aktų reikalavimus. Min÷ti upių baseinų rajonai, užimantys apie 25 procentus šalies teritorijos, reprezentuoja šiaurin÷s Lietuvos vandenis.

Pasiekti numatytus tikslus planuojama įgyvendinus šešis pagrindinius uždavinius:

1. Atlikti Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR apibūdinimą pagal BVPD reikalavimus;

2. Atlikti vandens naudojimo ir kaštų atsipirkimo už vandens paslaugų teikimą analizę Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR;

3. Nustatyti vandensaugos tikslus Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR vandens telkiniams bei parengti priemonių programas jiems pasiekti;

4. Parengti Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR valdymo planus; 5. Sustiprinti institucinius paj÷gumus vandens valdymo UBR pagrindu

srityje; 6. Pakelti visuomen÷s grupių informuotumo bei įtraukimo į vandens

valdymą baseinų pagrindu lygį.

Kiekvienam uždaviniui įgyvendinti projekto technin÷je užduotyje numatytas skirtingas veiklų kiekis (nuo 2 iki 27), o iš viso technin÷je užduotyje išvardintos 74 veiklos. Uždavinių ir veiklų įgyvendinimas yra labai glaudžiai tarpusavyje susijęs ideologiškai ir laiko grafike. Tod÷l ataskaitiniu laikotarpiu vyko tamprus pagrindinių ir pagalbinių ekspertų bei Naudos gav÷jo (Aplinkos apsaugos agentūros ir Lietuvos geologijos tarnybos) bendravimas ir bendradarbiavimas.

Planuojama, kad užbaigus projektą bus pasiekti tokie technin÷je užduotyje numatyti pagrindiniai rezultatai:

1. Pagal BVPD reikalavimus apibūdinti Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR

vandens telkiniai; 2. Atliktos vandens naudojimo ir kaštų atsipirkimo už vandens paslaugų

teikimą analiz÷s Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR pagal BVPD reikalavimus;

3. Nustatyti vandensaugos tikslai Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR vandens telkiniams bei parengtos priemonių programos jiems pasiekti;

4. Parengti Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR valdymo planai; 5. Sustiprinti instituciniai paj÷gumai vandens valdymo UBR pagrindu

srityje; 6. Pakeltas visuomen÷s grupių informuotumo bei įtraukimo į vandens

valdymą baseinų pagrindu lygis.


4

Oficiali projekto pradžia yra 2008 m. gruodžio 5 diena, planuojama projekto pabaiga - 2010 m rugs÷jo 30 d.

Projekto naudos gav÷jai yra Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) ir Lietuvos geologijos tarnyba (LGT).

Projektą įgyvendina įmonių konsorciumas, pavadintas LIVEDOS konsorciumu, kurį sudaro:

Viešoji įstaiga „Aplinkos apsaugos politikos centras“; B. Paukščio įmon÷ „Vandens harmonija“; Vilniaus universiteto Ekologijos institutas;

Kartu su konsorciumo įmon÷mis projekte dirba patyrusios rangovin÷s

organizacijos: UAB „Vilniaus hidrogeologija“ (požeminis vanduo), UAB HNIT-BALTIC (skaitmeniniai projektai ir GIS žem÷lapiai), DHI group, Danija (žem÷s ūkio priemon÷s ir ežerų modeliavimas), firma „Acteon“, Prancūzija (ekonomin÷ analiz÷), VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (visuomen÷s informavimas), VšĮ Gamtos paveldo fondas (institucinių geb÷jimų stiprinimas, hidrologijos ir hidromorfologijos aspektai), VU Klimatologijos ir hidrologijos katedros specialistai (klimato kaitos vertinimas), Lietuvos žem÷s ūkio universiteto Vandens ūkio ir žem÷tvarkos fakulteto Vandentvarkos katedros ekspertai (hidroelektrinių ir tvenkinių vertinimas).

Žemiau aprašomas klimato kaitos poveikis vandens telkiniams bei informacija apie saugomų teritorijų būklę upių baseinų rajonuose.


5

1 UŽDAVINYS. ATLIKTI VENTOS, LIELUP öS IR DAUGUVOS UBR APIBŪDINIM Ą PAGAL BVPD REIKALAVIMUS

1.10. ĮVERTINTI KLIMATO KAITOS GALIM Ą POVEIKĮ UBR PAVIRŠINIAMS IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS;

1.10.1. Tyrimui naudoti klimato kaitos scenarijai ir hidrologiniai modeliai

Kadangi klimato ir hidrologiniai modeliai bei numatomą išmetamų teršalų kiekio kaitą apibūdinantys emisijos scenarijai, kuriais remiantis sudarytos nuot÷kio bei klimatinių rodiklių ir vandens balanso elementų kaitos prognoz÷s 2020 metams, buvo itin detaliai aprašyti Nemuno UBR baseinų valdymo plano ataskaitose; šįsyk nutarta apsiriboti trumpais jų apibūdinimais.

Pasaulin÷s meteorologijos organizacijos bei Jungtinių Tautų įsteigta Tarpvyriausybin÷ klimato kaitos komisija – TKKK (Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC) savo 2007 m. publikuotoje ataskaitoje išskyr÷ keturias esmines emisijos scenarijų grupes, paremtas visais svarbiausiais jas lemiančiais veiksniais. Šios grup÷s, jungiančios 40 galimų scenarijų, apibūdintos taip:

A1 – numatomas labai greitas ekonomikos augimas, gyventojų skaičiaus did÷jimas iki XXI amžiaus vidurio, o po to maž÷jimas, greitas modernių technologijų diegimas. Dažnai šioje grup÷je skiriami trys pogrupiai: A1FI – tarp energijos resursų vyraus fosilinis kuras; A1T – vyraus nefosilinis kuras; A1B – numatomas subalansuotas kuro vartojimas.

A2 – prognozuojamas vis dar labai heterogeniškas pasaulis su nuolat did÷jančiu gyventojų skaičiumi. Ekonomikos augimas l÷tas, naujos technologijos diegiamos tik kai kuriuose, labiau išsivysčiusiuose regionuose;

B1 – tik÷tina staigi globalizacija, gyventojų skaičiaus kaita panaši, kaip numatyta A1 scenarijuje, bet vyksta ypač greitas ekonomin÷s sistemos virtimas informacine bei mažiau vartotojiška visuomene, intensyvus naujų švarių technologijų diegimas;

B2 – ateities pasaulis orientuotas į vietos ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių problemų sprendimą. Nuolat augantis gyventojų skaičius (l÷čiau nei A2 scenarijuje) ir vidutiniškai intensyvus ekonomikos vystymasis.

Šių scenarijų duomenys – tai klimato modelių įvesties duomenys. Tad jais paremtos visos klimato modelių prognostin÷s reikšm÷s. Tarptautin÷s klimato kaitos komisijos duomenų baz÷je, skirtoje ketvirtajai TKKK ataskaitai (AR4) pateikti 23 modelių išvesties rezultatai (1.10.1 lentel÷). Nors modelio tikslumas ir priklauso nuo horizontalaus bei vertikalaus tinklelio gardel÷s dydžio, tačiau didžiausią reikšmę turi pradin÷s informacijos bei parametrizavimo algoritmų tikslumas.


6

1.10.1 lentel÷. Svarbiausi klimato prognoz÷ms pritaikyti bendrosios cirkuliacijos modeliai (pagal: Solomon ir kt., 2007).

Bendrosios cirkuliacijos modelio autoriai

Modelio pavadinimas

Tinklelio gardel÷s

dydis

Vertikalus atmosferos padalijimas

Vertikalus vandenyno padalijimas

Klimato sistemų tyrimų centras, Japonija

MIROC3.2 1,1×1,1° 56 sluoksnių 47 sluoksnių

Kanados klimato modeliavimo ir analiz÷s centras

CGCM3.1 2,8×2,8° 31 sluoksnių 29 sluoksnių

Australijos mokslo ir industrinių tyrimų organizacija

CSIRO-Mk3.0 1,9×1,9° 18 sluoksniai 31 sluoksnis

Makso Planko Meteorologijos institutas bei Vokietijos klimato skaičiavimo centras

ECHAM5 1,9×1,9° 31 sluoksnių 40 sluoksnių

Geofizin÷ fluidų dinamikos laboratorija, JAV

GFDL-CM2.0 2,0×2,5° 24 sluoksnių 18 sluoksnių

Didžioji Britanija, Hadley klimato tyrimų ir prognozių centras, Jungtin÷ Karalyst÷

HadCM3 2,5×3,75° 19 sluoksnių 20 sluoksnių

Nacionalinis klimato tyrimų centras, JAV

CCSM3 1,4×1,4° 26 sluoksnių 40 sluoksnių

Šie modeliai vadinami globaliais ir paplitę visame pasaulyje. Dauguma Europos

klimato kaitos tyr÷jų mano, jog mūsų regiono klimato pokyčiams numatyti tinkamiausi Europoje sukurti (HadCM3 ir ECHAM5 ) modeliai. Jie geriau atspindi mūsų sąlygomis vykstančius procesus bei grįžtamuosius ryšius. Šių modelių išvesties rezultatai ir buvo panaudoti Lietuvos klimato prognoz÷ms, o v÷liau ir jomis paremtų nuot÷kio kaitos prognozių sudarymui. Dažniausiai teritorijoms sudaromos ansamblin÷s prognoz÷s, kai pokyčiai prognozuojami remiantis visais disponuojamais klimato modeliais bei emisijos scenarijais. Tokio prognozių ansamblio sukūrimo tikslas – numatyti visą galimą pokyčių spektrą analizuojamoje teritorijoje bei pateikti išsamią informaciją vartotojams.

Šiame tyrime prognozuojant klimato kaitą panaudoti modeliavimo pagal tris emisijos scenarijus (A1B, A2 ir B1) išvesties duomenys. Didžiausia šiltnamio dujų koncentracija ore prognozuojama tuo atveju, jei žmonija vystysis pagal A2 emisijų scenarijų. Tuo tarpu B1 scenarijaus išsipildymas lemtų pačius mažiausius pokyčius klimatosferoje. A1B yra tarpinis variantas (nors pirmoje amžiaus pus÷je ir labai artimas A2 scenarijui). Tad galutiniame variante, apjungus 2 klimato kaitos modelius ir 3 emisijos scenarijus, klimato ir vandens balanso elementų kaitos prognozavimui Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR panaudoti šešių klimato kaitos scenarijų (ECHAM5 A1B, ECHAM5 A2, ECHAM5 B1, HadCM3 A1B, HadCM3 A2, HadCM3 B1) rezultatai.

Sudarant kiekvieno m÷nesio vidutinio up÷s nuot÷kio prognozę 2020 metams 11-kai Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR upių baseinų, naudoti 2 klimato kaitos scenarijai: Echam5 B1 ir HadCM3 A1B. Šie scenarijai pasirinkti kaip geriausiai atspindintys galimą klimato kaitos spektrą.

Pabaseinių nuot÷kio prognoz÷s paremtos WatBal vandens balanso (hidrologiniu) modeliu. Darbe naudojamos Echam5 B1 ir HadCM3 A1B klimato scenarijų charakteristikos, apibūdinančios 2020 metų situaciją, WatBal modeliui iki šiol nebuvo taikomos. Tod÷l, siekiant tikslumo, teko atlikti naują WatBal modelio kalibravimą ir verifikavimą (būtent pagal 2020 metų duomenis) kiekvienam pabaseiniui, kuriame šis modelis buvo taikytas. Pastarojo modelio veikimo principas bei savyb÷s taip pat detaliai pristatyti Nemuno UBR baseinų valdymo plano ataskaitose. Tod÷l modelio struktūros, kalibravimo ir verifikavimo principų šioje ataskaitoje


7

neaprašin÷sime. Būtina tik pabr÷žti, kad WatBal modelio kalibracijos ir verifikacijos rezultatai Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR pabaseiniuose, kuriuose jis buvo taikomas, rodo, kad modelis tinkamas šio UBR upių vandens balanso sudedamųjų dalių modeliavimui. Be to, verifikacijos rezultatai patvirtina, jog jį galima taikyti prognozuojant šio UBR upių nuot÷kį ir vandens balansą (vidutinis koreliacijos koeficientas 11-oje tirtų baseinų tarp realiai išmatuoto ir modeliuojamo nuot÷kio reikšmių yra 0,98).

1.10.2. Klimatinių rodikli ų ir vandens balanso elementų kaitos prognoz÷ 2020 metams

Tyrimo metu buvo sudarytos klimato prognoz÷s penkioms vietov÷ms analizuojamų upių baseinų teritorijose arba prie pat jų ribos: Panev÷žiui, Šiauliams, Telšiams, Utenai, Biržams. Apskaičiuoti prognostiniai oro temperatūros, kritulių kiekio, minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s, v÷jo greičio ir saul÷s spind÷jimo trukm÷s dydžiai 2001-2010 ir 2011-2020 metams visais m÷nesiais bei palyginti su klimatin÷s normos (1971-2000 metų) reikšm÷mis.

Pirmiausia buvo išanalizuota būsima meteorologinių elementų kaita Biržuose pagal šešis klimato scenarijus (dviejų modelių pagal trijų emisijos scenarijų išvesties rezultatai). Biržai pasirinkti tod÷l, jog miestas įsikūręs arčiau analizuojamos teritorijos centro ir prognoz÷s šiam miestui yra artimos vidutin÷ms. Taip pat siekta atrinkti du klimato scenarijus (iš šešių), kurie pakankamai gerai reprezentuotų prognozuojamų dydžių spektrą.

Numatomos oro temperatūros kaitos tendencijos Biržuose (kaip ir visame Lielup÷s, Ventos, Dauguvos UBR) gerai dera su globaliomis ir regionin÷mis prognoz÷mis – oro temperatūra per artimiausius dvidešimt metų augs. Tiesa dalis klimato scenarijų numato kiek šiltesnį pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį.

a) b)

-4,5

-4,0

-3,5

-3,0

-2,5

-2,0

-1,5

-1,01971-2000 2001-2010 2011-2020

metaiºC

HadCM3_B1 HadCM3_A1B HadCM3_A2

ECHAM5_B1 ECHAM5_A1B ECHAM5_A2

5,0

5,5

6,0

6,5

7,0

7,5

8,0

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

ºC



c) d)

15,2

15,4

15,6

15,8

16,0

16,2

16,4

16,6

16,8

17,0

17,2

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

ºC



6,0

6,2

6,4

6,6

6,8

7,0

7,2

7,4

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

ºC




8

e)

6,0

6,2

6,4

6,6

6,8

7,0

7,2

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metaiºC



1.10.1 pav. Numatoma oro temperatūros kaita Biržuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 ir HadCM3 bendrosios cirkuliacijos modelių išvesties duomenis bei pagal A1B, A2 ir B1 emisijų scenarijus: a) žiemos; b) pavasario; c) vasaros; d) rudens; e) vidutin÷s metin÷s.

Tai ypač būdinga žiemai (1.10.1a pav.). Net keturi iš šešių klimato scenarijų

prognozuoja jog žiemos 2001-2010 metais bus šiltesn÷s nei 2011-2020 metais. Dauguma klimato scenarijų numato, jog pirmąjį amžiaus dešimtmetį vidutin÷ žiemos temperatūra bus -3,1 – -2,4 ºC (klimatin÷ 1971-2000 metų norma yra -3,6 ºC) ir tik pagal ECHAM5 B1 scenarijų žiemos atv÷s (-3,9 ºC). Iš visų klimato scenarijų išsiskiria HadCM3 A1B, kuris numato pastovų žiemos oro temperatūros augimą per abu dešimtmečius. Tiriamo periodo pabaigoje jo prognozuojamos temperatūros yra aukščiausios (-1,7 ºC). Pačius mažiausius pokyčius, lyginant su paskutiniu klimatiniu trisdešimtmečiu, numato scenarijus HadCM3 B1 (-3,5 ºC).

Pokyčiai pavasario m÷nesiais Biržų meteorologijos stotyje (MS) bus artimi žiemos (1.10.1b pav.). V÷lgi dalis modelių prognozuoja, jog pirmasis dešimtmetis bus šiltesnis nei antras. Galimas pavasario temperatūrų spektras Biržuose 2001-2010 metais yra ypač didelis 5,6-7,4 ºC (klimatin÷ norma - 5,9 ºC). HadCM3 A1B teikiama pavasario oro temperatūros prognoz÷ yra pati didžiausia. Antrąjį dešimtmetį prognozuojamų pokyčių spektras mažesnis (6,3-6,7 ºC) ir tik HadCM3 A2 prognoz÷ yra kiek didesn÷ (7,1 ºC).

Vasaros m÷nesiais penki iš šešių klimato scenarijų numato gan nežymų nuolatinį vidutin÷s oro temperatūros augimą (0,1-0,6 ºC) per artimiausius dvidešimt metų: didžiausius pokyčius prognozuoja HadCM3 A2, mažiausius - ECHAM5 B1 klimato scenarijai (1.10.1c pav.). Tuo tarpu HadCM3 B1 scenarijus numato, jog pirmąjį dešimtmetį, remiantis šios MS matavimų duomenimis, vasaros atv÷s (-0,4 ºC), o 2011-2020 metų vasaros bus vos šiltesn÷s nei dabartin÷ klimato norma. Nors absoliutūs pokyčių dydžiai vasarą n÷ra dideli, tačiau reikia atminti, jog ir tarpmetiniai temperatūros svyravimai šiuo metų laiku taip pat labai nežymūs, tod÷l net ir tokie prognozuojami pokyčiai parodo gan reikšmingas kaitos tendencijas.

Numatomi pasikeitimai rudenį kiek primena pavasario m÷nesius (1.10.1d pav.). Keturiais atvejais po gan ženklaus temperatūros padid÷jimo 2001-2010 metais, seks v÷sesnių rudenų laikotarpis 2011-2020 metais, nors visi analizuojami scenarijai laikotarpio pabaigai prognozuoja šiltesnius rudenis, nei XX amžiaus pabaigoje. Pirmasis dešimtmetis išsiskiria didele prognostinių dydžių sklaida: nuo neigiamus pokyčius numatančio ECHAM5 B1 (6,2 ºC) iki didžiausius teigiamus pasikeitimus prognozuojančio HadCM3 A2 klimato scenarijaus (7,3 ºC). Rudens m÷nesių vidutin÷ temperatūra 2011-2020 pagal visus skaičiavimus bus gan panaši (6,4-6,6 ºC). V÷lgi


9

išsiskiria ECHAM5 B1 klimato scenarijus pagal kurį po gan šalto pirmojo dešimtmečio vidutin÷ temperatūra šoktels iki 7,1 ºC.

Vidutin÷ metin÷ oro temperatūra augs (1.10.1e pav.). Visus klimato scenarijus galima suskirstyti į dvi grupes. Pagal A1B ir A2 emisijų scenarijus po ryškaus oro temperatūros augimo (0,5-0,8 ºC) pačioje XXI amžiaus pradžioje, toliau panašios temperatūros išsilaikys (A1B emisijų scenarijus) arba net sumaž÷s (A2 emisijų scenarijus). Tuo tarpu pagal B1 emisijų scenarijų pirmasis amžiaus dešimtmetis beveik nesiskirs nuo 1971-2000 metų vidurkio, o v÷liau metin÷ oro temperatūra padid÷s. Didžiausią vidutinę metinę oro temperatūrą Biržuose 2020 metams prognozuoja HadCM3 A1B (7,1 ºC), mažiausią HadCM3 B1 (6,6 ºC) klimato scenarijus.

Krituli ų kiekio kaitos prognoz÷s per pirmuosius dvidešimt XXI amžiaus metų yra labai įvairios. Net ir ilgesnio laikotarpio analiz÷ rodo, jog šio klimato elemento kaitos dydis ir net ženklas skiriasi pateikiamose pasirinktų klimato modelių prognoz÷se. Dauguma analizuotų klimato scenarijų numato 10-15 mm žiemos kritulių kiekio did÷jimą. Tačiau pagal HadCM3 A2 klimato scenarijų kritulių kiekis Biržuose beveik nepakis, o pagal HadCM3 B1 – antrąjį amžiaus dešimtmetį jų ženkliai sumaž÷s (1.10.2a pav.). Žiemos m÷nesiais, augant temperatūrai keisis ir kritulių fazin÷ sud÷tis: dažniau kris ne sniegas, o lietus ir šlapdriba. Nedidelis kritulių kiekio augimas žiemą susijęs su numatomu ciklonin÷s cirkuliacijos intensyvumo did÷jimu.

Pavasarį per pirmuosius dešimt metų kritulių kiekis išaugs, tuo tarpu per antrąjį dešimtmetį sumaž÷s, tad mažai skirsis nuo 1971-2000 metų klimatin÷s normos (pagal HadCM3 A1B bus 16 mm mažesnis) (1.10.2b pav.). Kiek išsiskiria HadCM3 B1 klimato scenarijus, pagal kurį pačioje amžiaus pradžioj kritulių kiekis ženkliai (10 mm) sumaž÷s, o po to kiek išaugs.

Vasaros m÷nesių kritulių kiekio prognoz÷s pirmajam dešimtmečiui šioje MS labai skiriasi (nuo 184 iki 217 mm, kai 1971-2000 metų klimatin÷ norma 205 mm) (1.10.2c pav.). Tuo tarpu prognozuojami dydžiai antrajam dešimtmečiui pagal visus scenarijus yra labai panašūs: 212-220 mm. Tai reiškia jog suminis vasaros kritulių kiekis augs, nors ir prognozuojamas vis dažnesnis anticikloninių sąlygų pasikartojimas. Tod÷l tik÷tina, kad numatomas augimas vyks d÷ka dažnesnių trumpalaikių liūčių ar trumpų, bet labai lietingų laikotarpių (kai per kelias dienas išlyja didel÷ dalis m÷nesio kritulių normos).

Rudenį numatomi pokyčiai Biržuose v÷lgi yra nevienareikšmiai (1.10.2d pav.). ECHAM 5 modelis, kaip ir HadCM3 A1B klimato scenarijus numato didesnį (8-11 mm) kritulių kiekį tiriamo laikotarpio pabaigoje, o pagal kitus HadCM3 modelio išvesties duomenis antrąjį amžiaus dešimtmetį kritulių kiekis sumaž÷s (iki 10 mm lyginant su klimatine norma).


10

a) b)

90

100

110

120

130

140

150

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

mm



90

95

100

105

110

115

120

125

130

135

140

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

mm



c) d)

150

160

170

180

190

200

210

220

230

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

mm



130

140

150

160

170

180

190

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

mm



e)

560

580

600

620

640

660

680

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

mm



1.10.2 pav. Numatoma kritulių kiekio kaita Biržuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 ir HadCM3 bendrosios cirkuliacijos modelių išvesties duomenis bei pagal A1B, A2 ir B1 emisijų scenarijus: a) žiemos; b) pavasario; c) vasaros; d) rudens; e) metinio.

Pagal ECHAM 5 modelio B1 ir A2 klimato scenarijus kritulių Biržų MS per

artimiausius 20 metų iškris daugiau (iki 40 mm) (5.2e pav.). Nors pagal ECHAM5 B1 scenarijų pirmasis amžiaus dešimtmetis tur÷tų būti pakankamai sausas. Tuo tarpu pagal likusius klimato scenarijus, nepaisant galimų sezoninių variacijų, metinis kritulių kiekis keisis nedaug.


11

a) b)

74

75

76

77

78

79

80

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

%



52

53

54

55

56

57

58

59

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

%



c) d)

53

54

55

56

57

58

59

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

%



68

69

70

71

72

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

%



e)

64

65

66

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

%



1.10.3 pav. Numatoma minimalios santykin÷s dr÷gm÷s kaita Biržuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 ir HadCM3 bendrosios cirkuliacijos modelių išvesties duomenis bei pagal A1B, A2 ir B1 emisijų scenarijus: a) žiemą; b) pavasarį; c) vasarą; d) ruduo; e) metai.

Minimali vidutin ÷ santykin÷ oro dr÷gm÷ XXI amžiaus pradžios žiemomis

šioje MS tur÷tų sumaž÷ti (1.10.3a pav.). Tai didele dalimi susiję su numatomais oro temperatūros pokyčiais. Šylant žiemoms vandens garai tolsta nuo prisotinimo būsenos. Visi klimato scenarijai numato, jog pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį analizuojamo parametro reikšm÷s Biržuose ženkliai sumaž÷s. Didžiausius pokyčius numato ECHAM5 B1 klimato scenarijus: pagal jį vidutin÷ žiemos m÷nesių santykin÷ dr÷gm÷ nuo 78,9% sumaž÷s iki 76,0%. Kiti prognostiniai dydžiai labai panašūs (77,2-77,4 %). 2011-2020 metais minimali santykin÷ dr÷gm÷ bus panaši į pirmojo dešimtmečio. Periodo pabaigoje sausiausia bus pagal HadCM3 B1 klimato scenarijų (76,3 %), o didžiausias minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s reikšmes numato HadCM3 A1B (77,9 %).


12

Pavasario m÷nesiais labai skiriasi dviejų modelių pateikiamos prognoz÷s (1.10.3b pav.). ECHAM5 modelis numato oro dr÷gnumo padid÷jimą pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį (daugiausia ECHAM5 B1 – nuo 55,5 % iki 58,4 %), o antrąjį tiriamą dešimtmetį minimalios santykin÷s dr÷gm÷s reikšm÷s tur÷tų sumaž÷ti ir būti artimos XX amžiaus pabaigai. ECHAM5 A1B numato pačius mažiausius dydžius 2011-2020 metų laikotarpiui (55,1 %). Tuo tarpu pagal HadCM3 modelį pirmasis XXI amžiaus dešimtmetis tur÷tų būti sausesnis (pagal HadCM3 A1B šio dydžio reikšm÷ nukris iki 54,1 %), o v÷liau minimalios santykin÷s dr÷gm÷s reikšm÷s tur÷tų kiek padid÷ti ir šiek tiek viršyti XX amžiaus pabaigos dydžius. Labiausia tik÷tina, jog antrąjį dešimtmetį pavasario santykin÷s dr÷gm÷s reikšm÷s svyruos 56,6-56,9 % ribose.

Visi klimato scenarijai numato, jog XXI amžiaus pradžioje vasarą minimali santykin÷ dr÷gm÷ bus didesn÷ (1.10.3c pav.). Jau pirmąjį amžiaus dešimtmetį šio dydžio reikšm÷s ūgtels nuo 55,3 % iki 57,4%-58,7 %. 2011-2020 metais analizuojamo rodiklio reikšm÷s išliks panašios. Periodo pabaigoje didžiausias reikšmes numato HadCM3 B1 klimato scenarijus (58,3 %), mažiausias - HadCM3 A1B (56,9 %).

Rudens m÷nesį tendencijos labai artimos žiemos ir priešingos vasarai (1.10.3d pav.). Pirmąjį dešimtmetį pagal visus modelius minimali santykin÷ dr÷gm÷ tur÷tų sumaž÷ti. Mažiausias reikšmes šiam periodui prognozuoja ECHAM5 A2 (69,5 %), didžiausias HadCM3 A1B (70,5 %). V÷liau minimali santykin÷ dr÷gm÷ kiek išaugs, tačiau nepasieks XX amžiaus pabaigos reikšmių. Prognostiniai dydžiai kinta nuo 69,8 % (ECHAM5 B1) iki 71,0 % (HadCM3 B1).

Metin÷s minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s reikšm÷s pasikeis labai nedaug (1.10.3e pav.). Augimas vasarą ir pavasarį, bus kompensuojamas rodiklio maž÷jimu rudenį ir žiemą. Kiek didesni pokyčiai numatomi pirmajam analizuojamam dešimtmečiui (nuo 65,3% klimatin÷s normos laikotarpiu iki 64,8 % (HadCM3 A1B) – 65,6 % (HadCM3 B1). Prognostin÷s reikšmių skirtumai 2011-2020 metams bus dar mažesni (65,0 %-65,6 %).

Per artimiausius porą dešimtmečių v÷jo kryptis ir greitis keisis labai menkai. Prognozuojama, jog Šiaur÷s Lietuvoje (kaip ir likusioje šalies teritorijoje) XXI amžiaus pradžioje visais metų laikais prie žem÷s paviršiaus did÷s vakarin÷s zonin÷s v÷jo dedamosios u, o žiemą, pavasarį ir rudenį – pietin÷s meridianin÷s v÷jo dedamosios v reikšm÷s. Tod÷l išaugs ir dabar vyraujančių vakarinių rumbų v÷jų pasikartojimas. Vasarą dar dažniau pūs šiaur÷s vakarų, kitais metų laikais – pietvakarių v÷jai.

V÷jo greitis pasikeis nežymiai. Žiemos metu (1.10.4a pav.) visi analizuojami klimato scenarijai numato labai nežymų v÷jo greičio šioje MS did÷jimą per 20 metų (iki 0,1 m/s). Tik HadCM3_B1 klimato scenarijus prognozuoja kiek silpnesnį v÷ją pačioje amžiaus pradžioje (1.10.4a pav.). Nors prognozuojami pokyčiai pavasarį taip pat yra nežymūs, skiriasi dviejų modelių pateikiamos pokyčių tendencijos: HadCM3 numato v÷jų stipr÷jimą, o ECHAM5 – silpn÷jimą (1.10.4b pav.). Vasarą v÷jai taps silpnesni (1.10.4c pav.). Ryškesnis neigiamas trendas bus pastebimas per pirmąjį dešimtmetį, o per antrąjį – v÷jo greitis beveik nepasikeis. Įvairių klimato scenarijų numatomi pokyčių dydžiai bus labai panašūs. Bene didžiausi pokyčiai pagal HadCM3 klimato modelį bus rudenį (5.4d pav.). Šio modelio išvesties duomenys rodo, jog v÷jo greitis rudenį tur÷tų sumaž÷ti apie 10% (0,3-0,4 m/s). Tuo tarpu ECHAM5 modelio prognozuojami pokyčiai nedideli (nors vyrauja ta pati neigiama kaitos tendencija). Būtent rudens prognoz÷s ir nul÷m÷ numatomus vidutinius metinius v÷jo greičio pasikeitimus (1.10.4e pav.). Per artimiausius dvidešimt metų pagal HadCM3 modelį v÷jo greitis sumaž÷s (iki 0,1 m/s) (daugiausia pagal A2 emisijų scenarijų – 0,08 m/s), o pagal ECHAM5 B1 ir A2 klimato scenarijus – beveik nepasikeis.


13

a) b)

3,8

3,9

4,0

4,1

4,2

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

m/s



3,40

3,50

3,60

3,70

3,80

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

m/s



c) d)

2,8

2,9

3,0

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

m/s



3,1

3,2

3,3

3,4

3,5

3,6

3,7

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

m/s



e)

3,40

3,50

3,60

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

m/s



1.10.4 pav. Numatoma v÷jo greičio kaita Biržuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 ir HadCM3 bendrosios cirkuliacijos modelių išvesties duomenis bei pagal A1B, A2 ir B1 emisijų scenarijus: a) žiemą; b) pavasarį; c) vasarą; d) rudenį; e) metinio.

Kadangi saul÷s spind÷jimo trukm ÷s matavimai Biržuose neatliekami, šios

charakteristikos prognoz÷s sudarytos remiantis kitos nagrin÷jamo baseino MS – Šiaulių – duomenimis. Numatoma, jog per artimiausius du dešimtmečius saul÷ spind÷s vis ilgiau. Teigiami trendai bus fiksuojami pavasarį, vasarą ir rudenį, kai tuo tarpu žiemą saul÷s spind÷jimo trukm÷ Šiauliuose bus mažesn÷.

Didžiausius neigiamus pokyčius žiemą numato ECHAM5 A2 klimato scenarijus (1.10.5.a pav.). Pagal jį per du dešimtmečius analizuojamo parametro reikšm÷s sumaž÷s net 16%. Kiti scenarijai taip pat numato neigiamą pokyčių tendenciją, nors ir ne tokią ryškią. Pagal HadCM3 B1 klimato scenarijų antrąjį XX amžiaus dešimtmetį saul÷ spind÷s tiek pat kiek ir vidutiniškai 1971-2000 metais, nors pirmajam dešimtmečiui


14

prognozuojami dydžiai yra daug žemesni. Tokius pokyčius žiemos m÷nesiais lems vis didesnis dienų su ciklonine cirkuliacija skaičius.

a) b)

100

110

120

130

140

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

val



520

540

560

580

600

620

640

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

val



c) d)

740

760

780

800

820

840

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

val



280

300

320

340

360

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

val



e)

1720

1760

1800

1840

1880

1920

1971-2000 2001-2010 2011-2020

metai

val



1.10.5 pav. Numatoma saul÷s spind÷jimo trukm÷s kaita Šiauliuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 ir HadCM3 bendrosios cirkuliacijos modelių išvesties duomenis bei pagal A1B, A2 ir B1 emisijų scenarijus: a) žiemą; b) pavasarį; c) vasarą; d) rudenį; e) per metus.

Pavasario m÷nesiais pagal visus analizuojamus klimato scenarijus saul÷s

valandų skaičius did÷s (1.10.5b pav.). Mažiausius pokyčius numato ECHAM5 A2 klimato scenarijus (vos 9 val.), didžiausius ECHAM5 A1B (57 val. arba 10%). Pagal HadCM3 B1 ir A2 scenarijus pirmąjį amžiaus dešimtmetį pavasario m÷nesiais saul÷ švies ilgiau nei antrąjį.

Vasaros m÷nesiais saul÷s spind÷jimo trukm÷ v÷lgi did÷s (1.10.5c pav.). Pagal visus klimato scenarijus pirmąjį amžiaus dešimtmetį rodiklio reikšm÷s išaugs


15

(daugiausia pagal HadCM3 A1B scenarijų - 5%), o v÷liau pokyčių ženklas skirsis. Pagal HadCM3 A1B ir ECHAM5 B1 scenarijus saul÷ švies trumpiau. Per visą tiriamą laikotarpį saul÷s spind÷jimo trukm÷ Šiauliuose labiausiai išaugs pagal HadCM3 A2 scenarijų, mažiausiai – pagal ECHAM5 B1 (nuo 775 val. iki atitinkamai 817 ir 776 val.).

a) b)

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

ºC

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020

ECHAM5_B1_2010 ECHAM5_B1_2020

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

ºC

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


c) d)

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

ºC

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

ºC

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


e)

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

ºC

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


1.10.6 pav. Numatoma oro temperatūros kaita Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR regione bei gretimuose rajonuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 B1 ir HadCM3 A1B klimato scenarijus: a) Panev÷žyje; b) Šiauliuose; c) Telšiuose d) Utenoje; e) Biržuose.

Rudens m÷nesiams dauguma klimato modelių prognozuoja tokius pokyčius:

pirmąjį dešimtmetį saul÷ Šiauliuose vidutiniškai švies daug ilgiau (ilgiausiai pagal HadCM3 A2 klimato scenarijų – 343 val.), o antrąjį dešimtmetį kiek trumpiau nors ir nesumaž÷s iki dabartin÷s klimatin÷s normos reikšmių (1.10.5d pav.). Išsiskiria HadCM3 B1 klimato scenarijus, kuris numato tolygų augimą, bei ECHAM5 B1 scenarijus pagal


16

kurį pirmąjį dešimtmetį saul÷s spind÷jimo trukm÷ praktiškai nesikeis, o v÷liau gan ženkliai šoktels.

Visi klimato scenarijai numato ir metin÷s saul÷s spind÷jimo trukm÷s did÷jimą (1.10.5e pav.). Pirmojo dešimtmečio metu pagal visus klimato modelius parametro reikšm÷ did÷s: nuo 1781 val. klimatin÷s normos laikotarpiu iki 1789 (HadCM3 B1) - 1878 (HadCM3 A1B). Antrajame analizuojamame dešimtmetyje pagal visus klimato modelius saul÷s spind÷jimo trukm÷ viršys 1800 val., o daugiausiai švies pagal ECHAM5 A1B scenarijaus pateikiamas prognozes – 1878 val. (arba 5% ilgiau nei XX amžiaus pabaigoje).

Tolimesniems tyrimams buvo atrinkti du klimato scenarijai, kurie gana gerai atspindi visą numatomų pokyčių spektrą: ECHAM5 B1 ir HadCM3 A1B. Jais remiantis buvo sudarytos analizuojamų rodiklių kiekvieno m÷nesio vidutinių dydžių prognoz÷s pirmiesiems dviem XXI amžiaus dešimtmečiams penkioms (Panev÷žiui, Šiauliams, Telšiams, Utenai, Biržams) meteorologijos stotims.

Vidutin÷ metin÷ temperatūra analizuojamoje teritorijoje tur÷tų kiek padid÷ti (5.6 pav.). Pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį jis bus nuo 0,7 ºC Telšiuose iki 0,9 ºC Šiauliuose didesnis nei 1971-2000 metų klimatin÷ norma. Antrąjį dešimtmetį vidutin÷ metin÷ oro temperatūra bus artima amžiaus pradžios reikšm÷ms. Tuo tarpu ECHAM5 B1 modelis prognozavo labai nežymius teigiamus (0,1 ºC Utena) ar net neigiamus (-0,3 ºC Telšiuose) pokyčius amžiaus pradžioje. Tuo tarpu antrąjį dešimtmetį numatomos jau daug aukštesn÷s temperatūros (padid÷jimas iki 0,7 Biržuose).

Metin÷s oro temperatūros augimas vyks daugiausia d÷ka žymių pokyčių per pirmuosius penkis metų m÷nesius. Pirmąjį amžiaus dešimtmetį pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų labiausiai šils kovas (iki 2,5 ºC Panev÷žyje), o antrajame dešimtmetyje ypač šilti numatomi vasariai (iki 3,3 ºC Šiauliuose). Vasaris ir kovas gan stipriai šils ir pagal ECHAM5 B1 klimato scenarijų. Tačiau pastarasis prognozuoja ir gana žemas (žemesnes nei klimatin÷ 1971-2000 metų norma) oro temperatūras per paskutinius tris metų m÷nesius pirmąjį analizuojamo laikotarpio dešimtmetį. Tuo tarpu antrąjį dešimtmetį spalis ir lapkritis išsiskirs ypač aukštomis spalio ir lapkričio temperatūromis.

Vasarą temperatūra kis ne taip stipriai. Pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų antrąjį XXI amžiaus dešimtmetį labiausiai išaugs birželio temperatūra Utenoje (1,2 ºC), tuo tarpu rugpjūtį Biržuose oro temperatūra pasikeis vos 0,2 ºC. ECHAM5 B1 klimato scenarijus numato netgi neigiamus oro temperatūros pokyčius 2001-2010 metais (Biržuose bei Telšiuose -0,1 ºC liepos ir rugpjūčio m÷nesiais). Antrąjį dešimtmetį ir šio klimato scenarijaus išvesties duomenys rodo šiltesnius orus (iki +0,6 birželį Utenoje).

Pagal daugumą klimato modelių metinis krituli ų kiekis Šiaur÷s Lietuvoje 2001-2010 metais bus mažesnis nei XX amžiaus pabaigoje (5.7 pav.). Didesni neigiami pokyčiai numatomi pagal ECHAM B1 klimato scenarijų (nuo 18,1mm Šiauliuose iki 39,0 mm Biržuose). Tik labiau į rytus nutolusiuose Utenoje ir Biržuose pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų laukiamas nežymus kritulių kiekio padid÷jimas. Antrajame tiriamo laikotarpio dešimtmetyje laukiams kritulių kiekio augimas. Abu klimato scenarijai visos analizuojamose stotyse prognozuoja pokyčius viršijančius 10 mm pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų ir 25 mm pagal ECHAM B1.

Pirmąjį analizuojamą dešimtmetį kritulių kiekis labiausiai sumaž÷s liepos, rugpjūčio ir spalio m÷nesį pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų bei birželio-rugs÷jo bei gruodžio m÷nesiais pagal ECHAM B1. Prognozuojamas kritulių kiekis gruodžio m÷nesį Utenoje bei Telšiuose gali būti net 20-25 mm (30%) mažesnis. Kiek stipresnis kritulių kiekio augimas numatomas kovo-balandžio bei lapkričio m÷nesiais pagal


17

HadCM3 A1B klimato scenarijų bei vasarį-balandį ir spalį pagal ECHAM B1. Šis scenarijus didžiausius pokyčius prognozuoja Telšiams balandžio m÷nesį (14,2 mm).

a) b)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

mm

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

mm

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020

ECHAM5_B1_2010 ECHAM5_B1_2020 c) d)

0

20

40

60

80

100

120

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

mm

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

mm

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020

ECHAM5_B1_2010 ECHAM5_B1_2020 e)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

mm

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020

ECHAM5_B1_2010 ECHAM5_B1_2020 1.10.7 pav. Numatoma kritulių kiekio kaita Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR regione bei gretimuose rajonuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 B1 ir HadCM3 A1B klimato scenarijus: a) Panev÷žyje; b) Šiauliuose; c) Telšiuose d) Utenoje; e) Biržuose.

Kaip jau min÷tą antrąjį dešimtmetį kritulių kiekis bus didesnis. Žymios augimo

tendencijos numatomos metų pradžiai (sausis-vasaris) bei pirmai vasaros pusei. Tai būdinga abiem analizuojamiems klimato scenarijams. Telšiuose liepos m÷nesio kritulių kiekis pagal ECHAM B1 klimato scenarijų ūgtels net 16,3 mm. ECHAM B1 numato ir gan ženklų augimą gruodį. Tuo tarpu kritulių kiekis kovą, gegužę ir rugpjūtį – sumaž÷s.

Nors ir numatomi gana žymūs minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s svyravimai Šiaur÷s Lietuvoje atskirais m÷nesiais, vidutin÷s metin÷s reikšm÷s keisis labai nežymiai (1.10.8 pav.). Daugiausia numatomi pokyčiai neviršys 1%, ir tik Utenoje numatomas minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s maž÷jimas pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų siekiantis 2,1%. Panev÷žyje ECHAM5 B1 klimato


18

scenarijus numato kiek didesnį vidutin÷s metin÷s santykin÷s dr÷gm÷s augimą (iki 1,5%).

a) b)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

%

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

%

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


c) d)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

%

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

%

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


e)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

%

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


1.10.8 pav. Numatoma minimalios santykin÷s dr÷gm÷s kaita Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR regione bei gretimuose rajonuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 B1 ir HadCM3 A1B klimato scenarijus: a) Panev÷žyje; b) Šiauliuose; c) Telšiuose d) Utenoje; e) Biržuose.

Didžiausi teigiami pokyčiai prognozuojami vasario, balandžio, birželio bei

liepos m÷nesiams. Pavyzdžiui Šiauliuose balandžio m÷nesį pirmajam XXI amžiaus dešimtmečiui prognozuotas net 7% minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s padid÷jimas (ECHAM5 B1). Kaip jau min÷ta balandžio m÷nesį santykinai ženkliai išaugs kritulių kiekis, o oro temperatūra padid÷s ne taip ryškiai. Tod÷l santykin÷s dr÷gm÷s kiekis išaugs. Tuo tarpu lapkričio-sausio m÷nesiais pagal visus analizuotus klimato scenarijus minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s reikšm÷s sumaž÷s. Didžiausi pokyčiai numatomi gruodžiui. Utenoje parametro reikšm÷ pagal ECHAM5 B1 klimato scenarijų pirmąjį


19

amžiaus dešimtmetį sumaž÷s net 8%. Tai siejama su šio klimato scenarijaus prognozuojama gan žema gruodžio temperatūra ir labai mažu kritulių kiekiu. Tokios sąlygos yra būdingos anticikloninei cirkuliacijai, kurios metu santykinis dr÷gnumas esti mažesnis.

a) b)

0

1

2

3

4

5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

m/s

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


0

1

2

3

4

5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

m/s

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


c) d)

0

1

2

3

4

5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

m/s

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


0

1

2

3

4

5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

m/s

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


e)

0

1

2

3

4

5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

m/s

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


1.10.9 pav. Numatoma v÷jo greičio kaita Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR regione bei gretimuose rajonuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 B1 ir HadCM3 A1B klimato scenarijus: a) Panev÷žyje; b) Šiauliuose; c) Telšiuose d) Utenoje; e) Biržuose.

Vidutinis metinis v÷jo greitis analizuojamoje teritorijoje per artimiausius

dvidešimt metų beveik nepakis (1.10.9 pav.). Biržuose ir Telšiuose numatomas nedidelis v÷jo greičio sumaž÷jimas 2001-2010 metais (-0,1 m/s). Ir tik Telšiuose antrąjį analizuojamojo periodo dešimtmetį v÷jas bus 0,2 m/s mažesnis nei klimatin÷ norma. Kitose stotyse vidutinio metinio v÷jo greičio pokyčiai nenumatyti.


20

Atskirais m÷nesiais prognozuojami pokyčiai bus taip pat nežymūs ir retai kada viršys 0,2 m/s. Labiausiai ryškūs pasikeitimai numatomi pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų visais vasaros m÷nesiais Telšiuose. Ten pokyčiai birželio m÷nesį gali siekti -0,6 m/s, kas sudaro net 20%. Pagal šį scenarijų vasarą v÷jo greitis maž÷s ir Panev÷žyje, Šiauliuose bei Telšiuose. Tik labiausiai į rytus nutolusioje Utenoje (ten v÷jo greitis vasarą pats mažiausias) pasikeitimai vasarą nenumatomi. Tai v÷lgi susiję su silpn÷jančia ciklonine cirkuliacija vasarą. Taip pat labai tur÷tų susilpn÷ti lapkričio m÷nesio v÷jas Biržuose (-0,6 - -0,7 m/s). Visose analizuojamuose stotyse numatomas ir v÷jo greičio augimas (iki 0,5 m/s Panev÷žyje) gruodžio m÷nesį 2011-2020 metais pagal ECHAM5 B1 klimato scenarijų.

a) b)

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

val.

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


0

50

100

150

200

250

300

350

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

val.

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


c)

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12M÷nesiai

val.

1971-2000 HadCM3_A1B_2010 HadCM3_A1B_2020


1.10.10 pav. Numatoma saul÷s spind÷jimo trukm÷s kaita Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR regione bei gretimuose rajonuose iki 2020 metų pagal ECHAM5 B1 ir HadCM3 A1B klimato scenarijus: a) Šiauliuose; b) Telšiuose c) Utenoje.

Analizuojant saul÷s spind÷jimo trukm ÷s kaitą atskirais metų m÷nesiais galima

išskirti du pagrindinius bruožus būdingus tiek abiem klimato scenarijams, tiek visoms trims analizuojamoms stotims (saul÷s spind÷jimo trukm÷s matavimai vykdomi ne visos meteorologijos stotyse) (1.10.10 pav.).

Visų pirma tai ryškus saul÷tumo did÷jimas rugpjūčio m÷nesį bei maž÷jimas vasarį (abiem atvejais didesnis pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų). Rugpjūtį pokyčiai sieks 14% (Utenoje). Jau min÷ta, kad vasarą, o ypač jos pabaigoje stipr÷s anticiklonin÷ cirkuliacija, kuriai būdingi giedri orai. Dar didesni pokyčiai numatomi vasario m÷nesiui. Pagal HadCM3 A1B emisijų scenarijų Utenoje 2011-2020 metais saul÷ spind÷s net 40% trumpiau. Tai neabejotinai sietina su tuo, jog vis rečiau pasitaikys anksčiau vasariui ypač būdingi anticikloniniai orai, o iš vakarų stipr÷s dr÷gno ir šilto jūrinio oro advekcija.


21

Pagal HadCM3 A1B emisijų scenarijų daugelį m÷nesių (kovą-rugpjūtį bei spalį-gruodį) saul÷ daugumoje analizuojamos teritorijos dalių švies vis ilgiau. Tuo tarpu neigiami pokyčiai bus būdingi sausio, vasario ir rugs÷jo m÷nesiams. Metin÷ saul÷s spind÷jimo trukm÷ kiek ilgesn÷ bus pirmąjį analizuojamojo periodo dešimtmetį (Šiauliuose ji 97 val. viršys XX amžiaus pabaigos dydžius). Tuo tarpu antrąjį dešimtmetį saul÷s švies kiek trumpiau (30-40 valandų daugiau nei klimatin÷ norma).

ECHAM 5 klimato scenarijus numato ne tokius didelius pokyčius. Visoms stotims būdingas saul÷s spind÷jimo trukm÷s maž÷jimas vasario, balandžio ir birželio m÷nesiais, o did÷jimas sausį, gegužį ir lapkritį. Lapkričio m÷nesį teigiami pokyčiai sieks net 15-20 val., kas sudaro 40-50%. Metin÷ saul÷s spind÷jimo trukm÷ augs, tačiau bus vos 20-30 val. didesn÷ nei klimatin÷ norma. Pokyčių skirtumai tarp stočių bus labai menki.

IŠVADOS 1. Išanalizavus numatomus klimato elementų pokyčius per pirmuosius du XXI

amžiaus dešimtmečius Biržuose atskirais metų sezonais, nustatyta, jog: a) Visais metų laikais oro temperatūra augs. Didžiausi oro temperatūros

pasikeitimai prognozuojami žiemą (iki 2 ºC) bei pavasarį (iki 1,5 ºC), kitais metų laikais pasikeitimai neviršys 1 ºC. Didžiausią vidutinę metinę oro temperatūrą Biržuose 2020 metams prognozuoja HadCM3 A1B (7,1 ºC), mažiausią HadCM3 B1 (6,6 ºC) klimato scenarijus.

b) Pagal ECHAM 5 modelio B1 ir A2 klimato scenarijus kritulių Biržuose per artimiausius 20 metų iškris daugiau (iki 40 mm). Tuo tarpu pagal likusius klimato scenarijus, nepaisant galimų sezoninių variacijų, metinis kritulių kiekis keisis nedaug. Didžiausias augimas numatomas žiemos m÷nesiams.

c) Metin÷s minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s reikšm÷s pasikeis labai nedaug. Augimas vasarą ir pavasarį, bus kompensuojamas rodiklio maž÷jimu rudenį ir žiemą. Kiek didesni pokyčiai numatomi pirmajam analizuojamam dešimtmečiui.

d) Prognozuojama, jog Šiaur÷s Lietuvoje XXI amžiaus pradžioje visais metų laikais prie žem÷s paviršiaus did÷s vakarin÷s zonin÷s v÷jo dedamosios u, o žiemą, pavasarį ir rudenį – pietin÷s meridianin÷s v÷jo dedamosios v reikšm÷s. Tod÷l išaugs ir dabar vyraujančių vakarinių rumbų v÷jų pasikartojimas. Vasarą dar dažniau pūs šiaur÷s vakarų, kitais metų laikais – pietvakarių v÷jai.

e) Per artimiausius dvidešimt metų pagal HadCM3 klimato modelį vidutinis metinis v÷jo greitis labai nežymiai sumaž÷s (iki 0,1 m/s) (daugiausia pagal A2 emisijų scenarijų – 0,08 m/s), o pagal ECHAM5 B1 ir A2 klimato scenarijus – beveik nepasikeis. Žiemą v÷jas tur÷tų stipr÷ti, o vasarą ir, ypač, rudenį – silpn÷ti.

f) Numatoma, jog per artimiausius du dešimtmečius saul÷ spind÷s vis ilgiau. Teigiami trendai bus fiksuojami pavasarį, vasarą ir rudenį, kai tuo tarpu žiemą saul÷s spind÷jimo trukm÷ Šiauliuose bus mažesn÷. 2011-2020 metais pagal visus klimato modelius saul÷s spind÷jimo trukm÷ viršys 1800 val., o daugiausiai švies pagal ECHAM5 A1B scenarijaus pateikiamas prognozes – 1878 val. (arba 5% ilgiau nei XX amžiaus pabaigoje).

2. Pagal ECHAM5 B1 ir HadCM3 A1B klimato scenarijų išeities duomenis penkiose meteorologijos stotyse nustatyta:

a) Vidutin÷ metin÷ temperatūra analizuojamoje teritorijoje tur÷tų kiek padid÷ti. Pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį jis bus nuo 0,7 ºC Telšiuose iki 0,9 ºC Šiauliuose didesnis nei klimatin÷ norma. Antrąjį dešimtmetį vidutin÷ metin÷ oro temperatūra bus artima amžiaus pradžios reikšm÷ms. Metin÷s oro


22

temperatūros augimas vyks daugiausia d÷ka žymių pokyčių per pirmuosius penkis metų m÷nesius.

b) Pagal daugumą klimato modelių metinis kritulių kiekis Šiaur÷s Lietuvoje 2001-2010 metais bus mažesnis nei XX amžiaus pabaigoje. Didesni neigiami pokyčiai numatomi pagal ECHAM B1 klimato scenarijų. Tik labiau į rytus nutolusiuose Utenoje ir Biržuose pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų laukiamas nežymus kritulių kiekio padid÷jimas. 2011-2020 metais laukiamas metinio kritulių kiekio augimas. Kritulių kiekis tur÷tų augti metų pradžioje, kai antroje vasaros pus÷je bei rudens pradžioje – maž÷ti.

c) Minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s metiniai pokyčiai neviršys 1% ir tik Utenoje numatomas minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s maž÷jimas pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų siekiantis 2,1%. Didžiausi teigiami pokyčiai prognozuojami vasario, balandžio, birželio bei liepos m÷nesiams. Tuo tarpu lapkričio-sausio m÷nesiais pagal visus analizuotus klimato scenarijus minimalios santykin÷s oro dr÷gm÷s reikšm÷s sumaž÷s.

d) Vidutinis metinis v÷jo greitis analizuojamoje teritorijoje per artimiausius dvidešimt metų beveik nepakis. Sezoniniu požiūriu didžiausi pasikeitimai numatomi pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų visais vasaros m÷nesiais Telšiuose. Ten pokyčiai birželio m÷nesį gali siekti -0,6 m/s. Visose analizuojamuose stotyse numatomas ir v÷jo greičio augimas (iki 0,5 m/s Panev÷žyje) gruodžio m÷nesį 2011-2020 metais pagal ECHAM5 B1 klimato scenarijų.

e) Saul÷ spind÷jimo trukm÷ XXI amžiaus pradžioje did÷s. Labiausiai saul÷tumas did÷s rugpjūčio m÷nesį bei maž÷s vasarį (daugiausiai pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų). Vasarą, o ypač jos pabaigoje stipr÷s anticiklonin÷ cirkuliacija, kuriai būdingi giedri orai. Žiemą vis rečiau pasitaikys vasariui ypač būdingi anticikloniniai orai, o iš vakarų stipr÷s dr÷gno ir šilto jūrinio oro advekcija.

1.10.3. Nuot÷kio prognoz÷ 2020 metams 11-kai UBR upių baseinų, naudojant du klimato kaitos modelius

Nuot÷kio prognoz÷s sudarymui Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR buvo pasirinkta 11 įvairaus dydžio bei skirtingas hidrologines ir kraštovaizdžio sąlygas atspindinčių baseinų (1.10.11 pav.). Prognoz÷s paremtos WatBal hidrologiniu modeliu, naudojant jam kaip įvesties duomenis Echam5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijų 2001-2020 m. rezultatus.


23

1.10.11 pav. Tiriamų baseinų pasiskirstymas pagal R.Januk÷nien÷s Lietuvos hidrologinio rajonavimo schemą (Januk÷nien÷, 1981). Hidrologinio rajonavimo schema: A – Baltijos pajūrio sritis; B - Žemaitijos aukštumos hidrologin÷ sritis; C – Vidurio Lietuvos hidrologin÷ sritis (C1 – Dubysos – Ventos rajonas, C2 – Mūšos – Nev÷žio rajonas, C3 – Šešup÷s rajonas, C4 – Jiesios rajonas); D – Pietryčių Lietuvos hidrologin÷ sritis (D1 – Šventosios rajonas, D2 – Verkn÷s – Str÷vos rajonas, D3 – Šešup÷s aukštupio rajonas, D4 – Merkio – Žeimenos rajonas, D5 – Vilnios rajonas, D6 – Dysnos rajonas). Skaičiai ties baseinais – baseinų identifikacijos numeriai ID pagal 5.2 lentelę (naudoti modeliavimo metu).

Kaip jau buvo min÷ta 1.10.1 skyrelyje, WatBal modelio kalibracijos ir verifikacijos rezultatai tuose baseinuose, kuriuose v÷liau jis buvo pritaikytas ilgalaikiam nuot÷kio prognozavimui, parod÷ geras jo pritaikomumo tiriamame UBR galimybes. Tuo nesunku įsitikinti peržvelgus 1.10.2 ir 1.10.3 lentel÷se pateiktus duomenis.

1.10.2 lentel÷. Vartotojo nustatomi modelio elementai baseinuose. Hidrologin÷ sritis priskiriama pagal 1.10.11 pav. pateiktą kartoschemą.

Eil. Nr.

Baseino dalies pavadinimas

Hidrologijos stotis

Hidrologin÷ sritis

Baseino identifikacijos Numeris ID

Tiesioginio nuot÷kio

koeficientas ß

Požeminis nuot÷kis Rb (mm/parą)

1 NEMUNöLIS Rimšiai D 2 0,027 0,050

2 MŪŠA Miciūnai C 6 0,040 0,010

3 MŪŠA Ustukiai C 5 0,043 0,010

4 LöVUO Kupiškis C 3 0,045 0,022

5 LöVUO Pasvalys D 4 0,039 0,020

6 VENTA Papil÷ C 8 0,040 0,068

7 VENTA Leckava C 9 0,026 0,050

8 DABIKINö Akmen÷ C 7 0,033 0,026

9 REŠKETA Gudeliai B 11 0,010 0,100

10 VARDUVA Ruzgai B 10 0,030 0,120

11 SVYLA Guntauninkai D 1 0,022 0,018


24

Šiame darbo etape modelis buvo sukalibruotas 11-kai baseinų, taigi visiems baseinams, kurių nuot÷kio prognozes pagal pradinį projektą buvo numatyta sumodeliuoti (5.2 lentel÷). Atliekant kalibravimą konkrečiuose tiriamuosiuose baseinuose, pagrindinis tikslas buvo kuo tiksliau įvertinti kiekvieno baseino struktūros specifiką bei nustatyti konkrečių upių baseinų parametrus, reikalingus vykdant skaičiavimus pasirinktu vandens balanso modeliu. Kitaip tariant, vandens balanso modelis WatBal buvo pritaikytas kiekvienam tiriamam baseinui. Priešingu atveju būtų neįmanomas tolimesnis darbas su modeliu. Numatymo bei korekcijos metodu vykdant modelio kalibravimą, nuolat buvo lyginamos modeliuojamo bei realaus nuot÷kio duomenų sekos.

Kitas statistinis instrumentas, įvertinantis modelio tinkamumą, yra koreliacijos koeficientas tarp steb÷to ir modeliuojamo nuot÷kio. Kalibravimo patikimumas buvo užtikrinamas, vertinant linijinį koreliacijos koeficientą bei modelio generuojamą paklaidą (mm/metus) tarp modeliuojamo bei realaus nuot÷kio duomenų sekų (5.3 lentel÷). Pradin÷ santykinių baseino talpyklos atsargų būsena, siekiant sumažinti skirtumą tarp pirmojo m÷nesio modeliuojamos bei realiai steb÷tos nuot÷kio reikšm÷s nurodoma modelio vartotojo. Šioje lentel÷je taip pat pateikiama vidutin÷ m÷nesio, kurio metu susiformuoja pastovi sniego danga, oro temperatūra Ts, ir vidutin÷ m÷nesio, kurio metu išnyksta pastovi sniego danga, oro temperatūra Tl (kalibravimo metu parenkamos modelio vartotojo).

1.10.3 lentel÷. Numatymo bei korekcijos metodu nustatomų WatBal modelio parametrų reikšm÷s (Smax -maksimalus galimas baseino talpyklos atsargų kiekis, Zi pradin÷ santykinių baseino talpyklos atsargų būsena, ε ir α koeficientai, Ts ir Tl temperatūriniai slenksčiai). Hidrologin÷ sritis priskiriama pagal 1.27 pav. pateiktą kartoschemą.

Eil. Nr.


Hidrologijos stotis

Hid-rolo-gin÷ sritis

ID Zi ε α Smax

mm/ parą

Tl °C

Ts °C

Paklai-da

mm/ metus

1 NEMUNöLIS Rimšiai D 2 0,83 2,89 0,0 170 4,0 -4,5 15,09 2 MŪŠA Miciūnai C 6 0,77 3,88 0,1 194 2,6 -4,6 18,20 3 MŪŠA Ustukiai C 5 0,81 3,90 0,1 161 2,7 -4,5 14,99 4 LöVUO Kupiškis C 3 0,95 2,30 0,6 163 4,6 -4,9 28,46 5 LöVUO Pasvalys C 4 0,95 3,41 0,0 267 4,1 -4,9 8,38 6 VENTA Papil÷ C 8 0,78 3,62 0,1 199 3,0 -5,6 16,80 7 VENTA Leckava C 9 0,77 3,06 0,3 224 3,5 -5,9 16,68 8 DABIKINö Akmen÷ C 7 0,79 4,15 0,2 222 3,1 -5,4 16,63 9 REŠKETA Gudeliai B 11 0,97 2,24 0,2 161 3,1 -5,7 46,58 10 VARDUVA Ruzgai B 10 0,75 2,40 0,7 167 2,7 -5,6 37,84

11 SVYLA Guntauninkai D 1 0,85 2,70 0,33

188 4,2 -5,3 17,56

Atlikus 11 Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR pabaseinių analizę, gauti

vidutinio daugiamečio nuot÷kio prognoz÷s duomenys bei atskirų vandens balanso elementų: garavimo ir požeminio nuot÷kio prognostiniai rezultatai. Turimas analizuotų baseinų skaičius bei jų apimamos teritorijos plotas leido gana patikimai išanalizuoti laukiamus bendro nuot÷kio pasikeitimus. Požeminio nuot÷kio dalies pokyčių prognoz÷s tikslumas – menkesnis, nes WatBal modelis visų pirma skirtas bendro nuot÷kio ir garavimo balanso modeliavimui. Tod÷l bendrąjį nuot÷kį ir garavimą liečiančią informaciją galima traktuoti kaip patikimesnę.

Prieš pradedant nagrin÷ti 2020 metų nuot÷kio prognoz÷s rezultatus, būtina trumpai apžvelgti nagrin÷jamų baseinų pagrindines charakteristikas. Pradinei prognozei


25

pasirinkti baseinai (1.10.4 lentel÷), kurių duomenys leidžia orientuotis viso analizuojamo UBR teritorijoje vykstančiuose nuot÷kio pokyčiuose bei iš dalies susieti šią kaitą su baseinų teritoriniu išsid÷stymu, plotu, hidrografija, kraštovaizdžiu ir kitomis savyb÷mis. Būtina pabr÷žti, kad 1.10.4 lentel÷je pateikiami skaičiai apibūdina ne viso baseino, o tik jo dalies iki tos hidrologijos stoties (HS), kurios sukaupta informacija buvo naudojama WatBal modelyje prognozuojant nuot÷kio pokyčius 2020 metams.

Kaip matome iš lentel÷je pateiktų duomenų, daugiausia Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR apibūdinimui pasirinktų pabaseinių (7 iš 11) atspindi Vidurio Lietuvos hidrologin÷s srities duomenis. Tai susiję su: a) dideliu šios srities plotu tiriamame UBR; b) itin įvairia skirtingų pabaseinių morfometrijos ir fizinių geografinių rodiklių specifika; c) du skirtingus baseinus (Ventos ir Lielup÷s) atstovaujančių pabaseinių patekimą į šią hidrologinę sritį. Siekiant kuo nuodugniau ją atspind÷ti, šioje srityje stengtasi pasirinkti kuo daugiau įvairaus dydžio ir skirtingas sąlygas atspindinčių baseinų dalių. Pietryčių Lietuvos hidrologinei sričiai pakankamai detaliai apibūdinti pakako 2 pabaseinių analiz÷s. Ypatingu individualumu šioje srityje – ką v÷liau patvirtino ir prognostin÷ nuot÷kio analiz÷ – išsiskiria Svylos ties Guntauninkais pabaseinis. Be jo šioje srityje analizuotas formaliai jai priskiriamas Nemun÷lio ties Rimšiais baseinas. Tod÷l Žemaitijos aukštumos hidrologinę sritį tiriamoje teritorijoje taip pat atstovauja 2 pabaseiniai. Abu jie (Rešketa ties Gudeliais ir Varduva ties Ruzgais) atstovauja Ventos baseiną. Šie baseinai labai tipiški reprezentuojamai hidrologinei sričiai ir gana smarkiai skiriasi savo plotu bei fizin÷mis geografin÷mis charakteristikomis, tod÷l jų pilnai pakako laukiamiems nuot÷kio pokyčiams d÷l klimato kaitos tiriamame rajone atspind÷ti. Baltijos pajūrio srities teritorijos Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR neapima, tod÷l šios hidrologin÷s srities pabaseinių analizuoti nereik÷jo. Deja, kiek pristigo informacijos apie regioną, atstovaujantį pačią Lietuvos šiaurę – pasienio su Latvija ruožą, mat šioje, daugiausia Lielup÷s baseiną atstovaujančioje teritorijoje, nebuvo pakankamai ilgą laiką veikusių HS, kurių duomenis galima būtų panaudoti WatBal modelio pagalba atliekamoms prognoz÷ms sudaryti.

1.10.4 lentel÷. Analizuojamų upių baseinų morfometriniai rodikliai ir fiziniai geografiniai veiksniai (Gailiušis ir kt., 2001). Tiriamų baseinų pasiskirstymas hidrologines sritis, pateikiamas naudojantis R. Januk÷nien÷s Lietuvos hidrologinio rajonavimo schema (Januk÷nien÷, 1981): A – Baltijos pajūrio sritis; B - Žemaitijos aukštumos hidrologin÷ sritis; C – Vidurio Lietuvos hidrologin÷ sritis, D – Pietryčių Lietuvos hidrologin÷ sritis (1.10.11 pav.).

Eil. Nr.


Hidrologijos stotis

Hidrologin÷ sritis

Baseino dalies plotas, km²

Ežerin-gumas,

%

Pelk÷tu-mas, %

Miškin-gumas, %

Sm÷lin-gumas, %

1 NEMUNöLIS Rimšiai D 877 0,7 11 22 19 2 MŪŠA Miciūnai C 792 2,1 5 17 2 3 MŪŠA Ustukiai C 2280 0,8 3 14 1 4 LöVUO Kupiškis C 307 0,3 5 12 20 5 LöVUO Pasvalys C 1560 0,4 8 15 12 6 VENTA Papil÷ C 1570 0,6 7 27 10 7 VENTA Leckava C 4060 1,0 9 22 11 8 DABIKIN ö Akmen÷ C 295 0 9 16 2 9 REŠKETA Gudeliai B 84,1 0,5 35 48 59 10 VARDUVA Ruzgai B 550 1,3 16 15 13 11 SVYLA Guntauninkai D 148 0,4 8 9 5


26

Naudojant WatBal vandens balanso modelį ir taikant Echam5-B1 bei HadCM3-A1B klimato scenarijus, buvo nustatytos vidutinių (2001-2020 m. laikotarpio) kiekvieno m÷nesio nuot÷kių prognostin÷s reikšm÷s visiems aukščiau aptartiems Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR pabaseiniams. Dirbant WatBal modeliu, nagrin÷jamojo laikotarpio vidurkio dydis atspindi paskutiniųjų metų (šiuo atveju – 2020 metų) prognozuojamą reikšmę. WatBal modelis leido sudaryti ne tik numatomą vidutinio m÷nesio nuot÷kio, bet ir dviejų svarbių kiekvieno m÷nesio vandens balanso elementų (požeminio nuot÷kio bei suminio garavimo) prognozę 2020 metams. Konkretūs duomenys apie visus šiuos dydžius pateikiami ataskaitos priede. WatBal modelis atskirai apskaičiuoja ir kiekvieno baseino vadinamąjį bazinį nuot÷kį (iš giluminių sluoksnių gaunamą stabilią požeminio nuot÷kio dalį), kurią traktuoja kaip konstantą. Der÷tų nepamiršti, kad realiai požeminiu nuot÷kiu reik÷tų laikyti duomenis, kurie įvardinami kaip požeminio ir bazinio nuot÷kio suma (tokia grafa pateikiama ir priedo lentel÷se). Būtent susumuotas bazinis ir požeminis nuot÷kis visame tolimesniame tyrimą aptariančiame tekste paprastumo d÷lei vadinamas požeminiu arba gruntiniu. Hidrologinių elementų prognoz÷s ataskaitos priede išreikštos mm/parą. Išraiška šia dimensija patogesne norint palyginti tarpusavyje skirtingo dydžio baseinus.

Atskiros hidrologin÷s sritys, kaip ir tiriant Nemuno UBR bei kituose panašaus tipo tyrimuose (Kilkus,...2006; Stonevičius..., 2008), parod÷ skirtingas reakcijas (refleksyvumą) į numatomą nuot÷kio kaitą. Tod÷l nagrin÷sime WatBal 2020 metams sumodeliuotus debitus lygindami tarpusavyje tų pačių sričių baseinus, o v÷liau pam÷ginsime išryškinti bendras hidrologinių sričių savybes ir prognozuojamus jų nuot÷kio pokyčių ypatumus. Prognozuojami nuot÷kio pokyčiai bene geriausiai matomi grafikuose, demonstruojančiuose atskirų hidrologinių sričių pabaseiniuose laukiamą vidutinių m÷nesio debitų kaitą, gautą taikant du skirtingus (Echam5 B1 ir HadCM3 A1B) klimato scenarijus.

1.10.12 paveikslas leidžia lengvai palyginti Pietryčių Lietuvos hidrologin÷s srities tirtuose baseinuose laukiamus atskirų m÷nesių nuot÷kio pasikeitimus su vidutiniais daugiamečiais nuot÷kio duomenimis, būdingais šiems baseinams laikotarpiu iki 2000 metų. Atkreiptinas d÷mesys, kad kalbant apie palyginus trumpo laikotarpio prognozę, negalima pernelyg akcentuoti atskirais m÷nesiais numatomų konkrečių nuot÷kio dydžių pokyčių.

SVYLA ties Guntauninkais

0

0,5

1

1,5

2

2,5

Sau Vas Kov Bal Geg Birž Liep Rgp Rgs Spl Lpkr Grd Sau

M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

NEMUNöLIS ties Rimšiais

0

0,5

1

1,5

2

2,5


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

1.10.12 pav. Pietryčių Lietuvos hidrologin÷je srityje tirtuose Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR baseinuose 2020 m. prognozuojami nuot÷kio metin÷s eigos pokyčiai, gauti WatBal hidrologiniam modeliui taikant Echam5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijų įvesties duomenis. Vidutinis daugiametis – laikotarpiui iki 2000 m. būdingas nuot÷kis.


27

Pietryčių Lietuvos hidrologinę sritį analizuojamame UBR atstovauja du itin skirtingu kraštovaizdžiu bei plotu pasižymintys baseinai: Svylos ties Guntauninkais ir Nemun÷lio ties Rimšiais. Nemun÷lio ties Rimšiais baseinas – vidutinio dydžio (877 km²) ir pasižymintis vidutiniu šiam rajonui sm÷lingumu bei miškingumu, tuo tarpu Svyla – gana mažas (148 km²), menkai miškais apaugęs ir pasižymintis molingais gruntais baseinas. Nenuostabu, kad jie tiriamame UBR atstovauja skirtingus upynus: Nemun÷lis – Lielupę, o Svyla – Dauguvą. Šios savyb÷s šiek tiek atsiliep÷ ir vidutinio daugiamečio (iki 2000 m. steb÷to), ir ateityje prognozuojamo jų nuot÷kio parametrų skirtumams.

Tačiau, nors analizuojami baseinai gan smarkiai skiriasi savo fizin÷mis geografin÷mis savyb÷mis ir yra nemenkai nutolę vienas nuo kito, jų metin÷se hidrogramose lengviau įžvelgti panašumų nei skirtumų. Abejose up÷se tiek ankstesniais, tiek 2020 m. pavasario nuot÷kio maksimumai numatomi daugiausia balandį. Tiesa iki 2020 m. pagal abu naudotus klimato scenarijus prognozuojamas jų sumaž÷jimas. Taip pat abu scenarijai, panaudojus WatBal modelį, leidžia prognozuoti ir rudens poplūdžių sumaž÷jimą (ypač ryškų Svyloje). Kita vertus, numatomas nuot÷kio pagaus÷jimas vasaros nuos÷kio metu – savotiškas bendras metinis nuot÷kio išsilyginimas. Pabr÷žtina, kad aprašytos prognostin÷s tendencijos numatomos tiek Echam5 B1, tiek HadCM3 A1B klimato scenarijų.

Vidurio Lietuvos hidrologin÷je srityje numatomi nuot÷kio prognostiniai pokyčiai – ryškesni vasaros-rudens laikotarpiu (1.10.13 pav.). Tačiau tai labiau išryšk÷ja Dubysos-Ventos hidrologinio rajono ribose (1.10.13b pav.). Vidurio Lietuvos hidrologin÷s srities Mūšos-Nev÷žio rajone (1.10.13a pav.) aiškiai skiriasi prognozuojami L÷vens ir Mūšos pokyčiai. Mūšos ties Miciūnais ir Mūšos ties Ustukiais vandens balanso prognostiniai tyrimai parod÷, kad iki 2020 m. nei pagal Echam5 B1, nei pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų didesnių nuot÷kio bei jo metin÷s eigos pasikeitimų nenumatoma. Ryškiausiais pokyčiais Mūšoje 2020 m. laikytinas vasaros-rudens nuot÷kio išsilyginimas (lyginant jo kaitą su dabartine).

Tuo tarpu L÷vens upei (ir ties Kupiškiu, ir ties Pasvaliu) 2020 m.būdingi gan rimti pavasarinio nuot÷kio pokyčiai. Abiejuose pabaseiniuose numatomas potvynio pradžios bei pabaigos paankst÷jimas, bazinio potvynio dydžio ir maksimalaus nuot÷kio pokyčiai. Ypač ryškus numatomas maksimalaus nuot÷kio pagaus÷jimas ties Pasvaliu pagal Echam5 B1 klimato scenarijų. Tuo tarpu L÷vens ties Kupiškiu nuot÷kis pagal abu scenarijus 2020 m. gerokai sumaž÷s. Itin smarkų sumaž÷jimą WatBal modelis numato panaudojus HadCM3 A1B klimato kaitos scenarijų (1.10.13a pav.).


28

MŪŠA ties Mici ūnais

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

MŪŠA ties Ustukiais

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

LöVUO ties Kupiškiu

0

0,5

1

1,5

2

2,5


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

LöVUO ties Pasvaliu

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

1.10.13a pav. Vidurio Lietuvos hidrologin÷s srities Mūšos-Nev÷žio rajone tirtuose Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR baseinuose 2020 m. prognozuojami nuot÷kio metin÷s eigos pokyčiai, gauti WatBal hidrologiniam modeliui taikant Echam5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijų įvesties duomenis. Vidutinis daugiametis – laikotarpiui iki 2000 m. būdingas nuot÷kis.

Labiau į vakarus, prasid÷jus Dubysos-Ventos hidrologiniam rajonui,

prognozuojamų nuot÷kio pokyčių iki 2020 m. pobūdis gana ryškiai pasikeičia. Čia bene svarbiausiu numatomu pakitimu laikytinas rudens poplūdžio formos bei trukm÷s pasikeitimas. Iš to ką matome Dabikin÷s ties Akmene, Ventos ties Leckava ir Ventos ties Papile hidrogramose (1.10.13b pav.), galima spręsti, kad 2020 m. rudens poplūdis iš l÷to ims persiformuoti į vientisą rudens-žiemos vandens pakilimo etapą, kuris v÷liau taps savotiška pavasario potvynio pradžia. Šiuo metu rudens poplūdis žymiai aukštesnis, bet baigiasi dar neprasid÷jus žiemai. Tuo tarpu ateityje iki žiemos pradžios debitas Ventos baseino up÷se, priklausančiose Vidurio Lietuvos hidrologinei sričiai, tik nežymiai padid÷tų, o didysis jo reikšmių bei vandens lygio augimas prasid÷tų sausio pabaigoje – vasario pradžioje. Ypač ryškiai tokio pokyčio prognoz÷ įžvelgiama pagal HadCM3 A1B klimato scenarijų.

Pavasario potvynio nuot÷kio pokyčiai šiuose baseinuose ne itin ryškūs. Didesnis pavasarinio debito maksimumų pokytis numatomas Ventoje (ir ties Leckava, ir ties Papile). Abiejuose šiuose baseinuose 2020 m. lauktinas maksimalaus nuot÷kio dydžio sumaž÷jimas jei remsim÷s HadCM3 A1B klimato kaitos scenarijumi. Abu scenarijai visuose trijuose baseinuose taip pat numato žymų nuot÷kio pagaus÷jimą vasaros pradžioje (birželio-liepos m÷nesiais). Tad v÷lgi galima šnek÷ti apie savotišką prognostiškai numatomą metinio nuot÷kio kaitos išlyginimą (1.10.13b pav.).


29

DABIKINö ties Akmene

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

VENTA ties Leckiava

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

VENTA ties Papile

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

1.10.13b pav. Vidurio Lietuvos hidrologin÷s srities Dubysos-Ventos rajone tirtuose Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR baseinuose 2020 m. prognozuojami nuot÷kio metin÷s eigos pokyčiai, gauti WatBal hidrologiniam modeliui taikant Echam5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijų įvesties duomenis. Vidutinis daugiametis – laikotarpiui iki 2000 m. būdingas nuot÷kis.

Prognozuojamos nuot÷kio kaitos 2020 metams pobūdis Žemaitijos aukštumos hidrologinei sričiai priskiriamuose baseinuose (1.10.14 pav.) gerokai skiriasi nuo kitose analizuotose Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR up÷se matytų pokyčių. Šioje hidrologin÷je srityje iš mūsų nagrin÷jamo UBR tirti Rešketos ties Gudeliais ir Varduvos ties Ruzgais baseinai. Abu jie pasižymi labai ryškiais nuot÷kio dydžių pasikeitimais WatBal modelio prognoz÷je naudojant HadCM3 A1B klimato kaitos scenarijaus rezultatus. Pagal šį scenarijų ir Rešketoje, ir Varduvoje iki 2020 m. itin smarkiai sumaž÷s tiek pavasario potvynių, tiek rudens poplūdžių nuot÷kio reikšm÷s bei išaugs nuot÷kis vasaros nuos÷kio laikotarpiu. Ypač dideli hidrogramos pobūdžio pasikeitimai pagal šį scenarijų numatomi Varduvoje ties Ruzgais. Čia v÷lgi galima įžvelgti rudens poplūdžio susijungimo su pavasario potvyniu variantą.

Echam5 B1 klimato kaitos scenarijus tokių ryškių pokyčių nenumato. Labiausiai pagal šį scenarijų matomi pasikeitimai – v÷lesni rudens poplūdžiai Rešketoje. Pagal šį scenarijų Rešketoje 2020 m. tur÷tų gerokai anksčiau nei dabar įprasta prasid÷ti ir pavasario potvyniai (pagal duomenis, sukauptus iki 2000 m. pavasario potvynių pradžia Rešketoje ties Gudeliais būdinga vasario pradžiai, tuo tarpu 2020 m. ji prognozuojama jau sausį). Maža to, jei pagal HadCM3 A1B klimato kaitos scenarijų pavasario potvynio maksimalaus nuot÷kio reikšm÷ Rešketoje iki 2020 m. tur÷tų gerokai (apie 0,4 mm per dieną) sumaž÷ti, tai pagal Echam5 B1 scenarijų ji netgi šiek tiek padid÷s.


30

REŠKETA ties Gudeliais

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

VARDUVA ties Ruzgais

0

0,5

1

1,5

2

2,5


M÷nesiai

Nuo

t÷ki

s m

m/d

ECHAM5 B1

HADCM3 A1

Daugiametis

1.10.14 pav. Žemaitijos aukštumos hidrologin÷je srityje tirtuose Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR baseinuose 2020 m. prognozuojami nuot÷kio metin÷s eigos pokyčiai, gauti WatBal hidrologiniam modeliui taikant Echam5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijų įvesties duomenis. Vidutinis daugiametis – laikotarpiui iki 2000 m. būdingas nuot÷kis.

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad galimi nuot÷kio dydžio bei metinio pasiskirstymo pasikeitimai d÷l nuot÷kio kaitos atskiruose Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR baseinuose – ryškiai susiję su baseinų geografiniu pasiskirstymu ir jų priklausomybe hidrologin÷ms sritims. Atsižvelgiant į tai, kad hidrologinis rajonavimas sudarytas remiantis, visų pirma, up÷s vandens maitinimo struktūra; neabejotina, kad detaliau prognozuojamų nuot÷kio pokyčių priežastys atsiskleistų paanalizavus numatomą atskirų vandens balanso elementų kaitą.

Kai kurių vandens balanso elementų (kritulių) kitimo galimyb÷s jau buvo analizuojamos, aptariant klimatinių rodiklių kaitos prognozes. Tod÷l dabar plačiau panagrin÷sime požeminio nuot÷kio dalies bei suminio garavimo pokyčius tipiškuose atskirų hidrologinių sričių baseinuose. Kartu pam÷ginsime palyginti jų kaitą su bendrojo nuot÷kio kaitos prognoz÷mis. Taip susidarys galimyb÷ išskirti esminį bendrąją nuot÷kio kaitą lemiantį faktorių.

Pirmiausia pam÷ginome ištirti požeminio nuot÷kio dalies pokyčių poveikį bendro nuot÷kio metinio pasiskirstymo kaitai iki 2020 m. šios analiz÷s rezultatus atspindi 1.10.15 pav. Kaip ir galima buvo tik÷tis, dauguma Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR upių baseinų iš požeminio nuot÷kio gauna labai nežymią maitinimo dalį. Ji ypač menka rytin÷je tiriamos teritorijos dalyje. Tiesa, vasaros nuos÷kio metu požeminio nuot÷kio dalis bendrame nuot÷kyje ima sudaryti žymesnį procentą. Tačiau rimtesnių pokyčių 2020 m. (lyginant situaciją su stebima šiuo metu) apibūdinant požeminio nuot÷kio poveikį numatyti negalima.

Vakarin÷je šiaur÷s Lietuvos dalyje (labiausiai – Ventos baseine) požeminio nuot÷kio poveikis bendram nuot÷kiui labiau pastebimas. Iš dalies su bendrą nuot÷kio kaitą stabilizuojančio požeminio nuot÷kio gausa galima būtų sieti ilgą anksti prasidedančio rudens poplūdžio išsilaikymą. Toks prognoz÷s modelis pastebimas Ventoje ties Leckava pagal Echam5 B1 klimato kaitos scenarijaus rezultatus.

Garavimas bei jo poveikis nuot÷kiui, kaip rodo ir anksčiau atliktų analogiškų tyrimų Nemuno UBR patirtis, labiau suintensyv÷s tuose baseinuose kuriems būdingas jūrinis klimatas. Tod÷l ši vandens balanso sudedamoji einant iš rytų į vakarus tampa vis aktyvesne (tai būdinga ir šiuo metu, tačiau 2020 m. šie skirtumai taps itin ryškiai matomais). Su garavimo įtakos bendram Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR upių baseinų nuot÷kio pokyčiui per artimiausią dešimtmetį galima susipažinti 1.10.16 pav.


31

Svyla ties Guntauninkais

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

2,2

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą

Bendras nuot. Echam5 B1 Požem. nuot. Echam5 B1

Bendras nuot. HadCM3 A1B Požem. nuot. HadCM3 A1B

L÷vuo ties Pasvaliu

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą



Mūša ties Mici ūnais

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą



Venta ties Leckava

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą



Varduva ties Ruzgais

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą


Bendras nuot. HadCM3 A1B Požem. nuot. HadCM3 A1B 1.10.15 pav. Tipiniuose Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR baseinuose, reprezentuojančiuose įvairias Lietuvos hidrologines sritis, 2020 m. prognozuojamos bendrojo nuot÷kio ir požeminio nuot÷kio dalies metin÷s eigos palyginimas. Duomenys gauti WatBal hidrologiniam modeliui taikant Echam5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijų įvesties duomenis.

Tiksliai prognozuoti garavimo pokyčio iki 2020 m. reikšmes sunku d÷l trumpo laikotarpio ir menkai tam pritaikyto modelio. Tačiau visi panašūs tyrimai teigia, jog artimiausiu laiku d÷l klimato pokyčių bendras garavimas kiek išaugs visoje Lietuvos teritorijoje. Labiausiai pastebimas suminio garavimo pokytis – jo intensyvumo piko pasislinkimas pavasario link. Šis pasikeitimas visų pirma numatomas Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose. Tai galima pasteb÷ti ir mūsų analizuojamame UBR: Svylos ties Guntauninkais bei L÷vens ties Pasvaliu baseinuose bendrojo garavimo maksimumas 2020 m. numatomas birželio-liepos m÷nesiais, tuo tarpu labiau į vakarus, - Mūšos ties Miciūnais, Ventos ties Leckava, Varduvos ties Ruzgais baseinuose – geguž÷s m÷nesį (1.10.16 pav.).Tik÷tina, kad toks suminio garavimo ekstremumų persigrupavimas paveik÷ ir numatomus nuot÷kio metin÷s eigos variantus. D÷l to anksčiau baigsis ir nesp÷s pasiekti ankstesnių maksimumų pavasario potvyniai, anksčiau prasid÷s vasaros nuos÷kis, kuris, kita vertus, ilgiau tęsis (nes dalis su pavasario potvynio banga greitai


32

nutek÷davusio vandens, daliai jo nugaravus ir susiformavus mažesnei bangai, lieka atkirsta salpiniuose pažem÷jimuose ir susigeria į žemę).


0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą

Bendras nuot. Echam5 B1 Garavimas Echam5 B1

Bendras nuot. HadCM3 A1B Garavimas HadCM3 A1B


0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą


Bendras nuot. HadCM3 A1B Garavimas. HadCM3 A1B

Mūša ties Mici ūnais

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą



Venta ties Leckava

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą




0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

M÷nesiai

mm

/parą


Bendras nuot. HadCM3 A1B Garavimas HadCM3 A1B 1.10.16 pav. Tipiniuose Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR baseinuose, reprezentuojančiuose įvairias Lietuvos hidrologines sritis, 2020 m. prognozuojamos bendrojo nuot÷kio ir suminio garavimo metin÷s eigos palyginimas. Duomenys gauti WatBal hidrologiniam modeliui taikant Echam5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijų įvesties duomenis.

IŠVADOS 1. WatBal modelis yra tinkamas Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR upių baseinų

vandens balanso sudedamųjų modeliavimui. Modelio verifikacijos rezultatai patvirtina, kad jį galima taikyti prognozuojant šių upių baseinų nuot÷kį ir vandens balansą.

2. Esmingų pasikeitimų d÷l klimato kaitos vidutiniame metiniame, taip pat atskirų sezonų bei m÷nesių nuot÷kyje iki 2020 m. neįvyks. Didžiausios numatomos permainos analizuojamuose baseinuose – galimi nuot÷kio pasiskirstymo metų viduje bei vandens balanso sudedamųjų santykio pokyčiai.


33

3. Daugumai analizuotų UBR baseinų būdinga viena bendra kaitos savyb÷: 2020 m. nuot÷kis bus labiau natūraliai susireguliavęs nei dabar; t.y. numatomas potvynių bei poplūdžių nuot÷kio maž÷jimas ir jo pagaus÷jimas nuos÷kio laikotarpiu.

4. Daugelyje upių taip pat pasteb÷tas 2020 metų nuot÷kio prognoz÷se numatomas pavasario potvynio paankst÷jimas. Tačiau šis procesas pasireiškia gan nežymiai (prognozuojamas paankst÷jimas niekur neviršija 10 d.) ir nepalyginamas su analogiškų prognozių Nemuno UBR rezultatais.

5. Vakarin÷je Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR dalyje daugelyje upių apie 2020 m. d÷l klimato pokyčių žymiai dažniau nei dabar bus stebimi nebūdingai aukšti žiemos poplūdžiai (prasidedantys rudenį ir besitęsiantys iki pavasario potvynio).

6. Požeminis nuot÷kis 2020 m. tiriamame UBR išliks stabilus. Nežymiai pakis ir jo dydžių reikšm÷s, ir pasiskirstymas per metus.

7. Garavimas kiek išaugs visame tirtame UBR. Labiausiai pastebimas suminio garavimo pokytis – jo intensyvumo piko pasislinkimas pavasario link Vidurio Lietuvos ir Žemaičių aukštumos hidrologin÷ms sritims priklausančiuose baseinuose.

1.10.4. Ekspertinis klimato kaitos poveikio ežerams vertinimas

Pasikeitus vietov÷s klimatui, neišvengiamai kinta jos teritorijoje esančių vandens objektų hidrologinis režimas. Ežerų eutrofikacija yra neatsiejama nuo hidrologinio režimo, tod÷l klimato kaita veikia ir vandens kokyb÷s rodiklius. Kadangi analizuojama teritorija (Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR) gana plačiai ištįsusi iš rytų į vakarus, lauktinas klimato kaitos poveikis ežerams kiek skiriasi įvairiuose UBR. Tod÷l, m÷ginant įvertinti ežerų pasikeitimus d÷l klimato pokyčių, pradžioje bus bandoma atskirai paanalizuoti kiekvieno UBR vandens balanso ypatumus, o v÷liau pagal juos spręsti apie galimus vandens temperatūros bei ledo režimo ir eutrofikacijos bei vandens kokyb÷s pasikeitimus ežeruose.

M÷gindami įvertinti Ventos UBR vandens balanso pokyčius, pasinaudosime 4.5.2 ir 4.5.3 skyreliuose aptartų tyrimų rezultatais. D÷l klimato kaitos antrame XXI amžiaus dešimtmetyje metinis nuot÷kis pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus Ventos UBR kistų skirtingai (ataskaitos priedas). ECHAM5 B1 scenarijus prognozuoja metinio nuot÷kio padid÷jimą 3,6 %, o HadCM3 A2 scenarijus panašaus dydžio (-4,4 %) nuot÷kio sumaž÷jimą. Pagal abu scenarijus numatomas nuot÷kio padid÷jimas vasario ir kovo m÷nesiais, o sumaž÷jimas balandžio m÷nesį. D÷l šios priežasties tur÷tų pasikeisti Ventos baseine esančių pratakių ežerų vandens lygio režimas. Maksimalus ežerų vandens lygio kilimas pavasario potvynio metu gali prasid÷ti m÷nesiu ar dviem anksčiau nei XX amžiaus pabaigoje. Prognozuojama, kad Ventos UBR teritorijoje liepos m÷nesio nuot÷kis iki 2020 metų tur÷tų padid÷ti apie 50 % (ataskaitos priedas), tod÷l tik÷tina, kad liepos ir rugpjūčio m÷nesiais ežerų vandens lygis gali būti didesnis, nei XX a. pabaigoje. Spalio ir lapkričio m÷nesiais prognozuojamas mažesnis nuot÷kis nei XX a. pabaigoje. D÷l šios priežasties kai kurių ežerų vandens lygis rudens pabaigoje, žiemos pradžioje gal÷tų būti žemesnis nei baziniu periodu.

Su klimato kaita siejami nuot÷kio metinio pasiskirstymo pokyčiai labiausiai gal÷tų paveikti tuos ežerus kurių santykinis baseinas yra didelis ir kuriuose vyrauja horizontaliosios vandens balanso dedamosios.

Ventos UBR horizontalių ir vertikalių vandens balanso dedamųjų pusiausvyrą pajamose ir išlaidose atitinka ežeringumo indeksas 0,3 (Kilkus, Valiuškevičius, 2001). Mažą santykinį baseiną turinčių ežerų vandens lygis į nuot÷kio pokyčius reaguotu ne taip ženkliai. Šiuose ežeruose didesnį poveikį hidrologiniam režimui darytu kritulių ir garavimo iš ežero poveikis. Pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus prognozuojami labai skirtingi kritulių ir garavimo iš ežerų pokyčiai, tod÷l vienareikšmių nuot÷kio


34

metinio pasiskirstymo pokyčių mažą santykinį baseiną turinčių ežerų hidrologiniame režime prognozuoti negalima.

Mažo santykinio baseino ežerams būdingas geb÷jimas kaupti nuot÷kį, tod÷l juose stebimi daugiamečiai vandens lygio svyravimai, nulemti ilgalaikių klimato pokyčių. Ventos UBR kritulių režimą atspindi Telšių ir Šiaulių MS. Iki 2020 metų Telšių meteorologijos stotyje pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus numatomi priešingo ženklo, tačiau panašaus dydžio metinio kritulių kiekio pokyčiai, tod÷l tik÷tina, kad daugiametis ežerų vandens lygis vakarin÷je Ventos UBR dalyje gali keistis labai nedaug. Šiaulių meteorologijos stotyje skirtingi klimato kaitos scenarijai numato kritulių kiekio sumaž÷jimą ir padid÷jimą, tačiau prognozuojamas padid÷jimas kelis kartus viršija kitų scenarijų numatomą kritulių kiekio sumaž÷jimą, tod÷l tik÷tina, kad rytin÷s Ventos UBR dalies nenuotakių ežerų vandens lygis XXI amžiaus pirmais dešimtmečiais gali šiek tiek kilti. Nenuotakūs ežerai yra mažesni negu 0,5 km2 ir nepriskiriami vandens telkiniams.

Aptariant Lielup÷s UBR vandens balansą bei jo poveikį procesams, vykstantiems ežeruose d÷l klimato kaitos efekto, pirmiausia atkreiptinas d÷mesys į baseino ežeringumo specifiką. Lielup÷s UBR ežeringumas labai nedidelis. Mūšos baseino ežeringumas – 0,5 %, Nemun÷lio jis dar mažesnis – 0,5 %. Nepaisant mažo ežeringumo Lielup÷s UBR yra keli didelio ploto ežerai iš kurių didžiausias – R÷kyvos ežeras (plotas 11,7 km2).

Lielup÷s UBR nuot÷kis XXI amžiaus antrame dešimtmetyje tur÷tų padid÷ti pagal abu klimato kaitos scenarijus. ECHAM5 B1 scenarijus prognozuoja metinio nuot÷kio padid÷jimą 6,4 %, o HadCM3 A2 scenarijus numato mažesnį 3,6 % nuot÷kio pokytį.

Pagal daugumą klimato kaitos scenarijų numatomas nuot÷kio padid÷jimas antroje žiemos pus÷je ir pavasario potvynio sumaž÷jimas. Beveik visi klimato kaitos scenarijai prognozuoja didesnį nuot÷kį liepos-rugpjūčio m÷nesiais. Šie pokyčiai tur÷tų atsispind÷ti didesnius santykinius baseinus turinčių ežerų vandens lygio kaitoje – pavasarį maksimalus vandens lygis būtų pasiekiamas anksčiau, tačiau vidutinis maksimalus vandens lygis būtų mažesnis, vasaros sausmečio minimalus vandens lygis būtų aukštesnis nei XX amžiaus pabaigoje.

Kaip jau buvo min÷ta, prognozuojama, kad metinis kritulių kiekis Šiaulių, Panev÷žio ir Biržų MS tur÷tų did÷ti 30-90 mm. Kritulių kiekis labiausiai tur÷tų padid÷ti rytin÷je Lielup÷s UBR dalyje esančioje Biržų MS. Vakarin÷je Lielup÷s UBR dalyje numatomi metinių kritulių pokyčiai mažesni.

Didesn÷ vandens prietaka į ežerus ir padid÷jęs kritulių kiekis padidins ežerų vandens balanso pajamas. Kylanti oro temperatūra lems 9-12 mm didesnį nei XX amžiaus pabaigoje metinį garavimą iš ežerų paviršiaus. Numatomas garavimo pokytis yra mažesnis nei nuot÷kio ir kritulių kiekio kaita, tod÷l yra nemaža tikimyb÷, kad Lielup÷s UBR teritorijos ežerų vandens lygis tur÷tų kilti. Didesni vandens lygio pokyčiai tur÷tų būti rytin÷je UBR teritorijos dalyje.

Dauguvos UBR išsiskiria iš bendro analizuojamos teritorijos fono. Dauguvos UBR ežeringumas siekia 15,5 %. Šio UBR nuot÷kio pokyčius atspindi Svylos upelio duomenys. Vidutinis metinis nuot÷kis pagal ECHAM5 B1 ir HadCM3 A2 scenarijus tur÷tų padid÷ti atitinkamai 0,9 % ir 5,9 % (ataskaitos priedas). Pagal daugumą klimato kaitos scenarijų numatomas nuot÷kio padid÷jimas antroje žiemos pus÷je ir pavasario potvynio sumaž÷jimas. D÷l šios priežasties didesnį maitinantį baseiną turinčių ežerų maksimalus vandens lygis potvynio metu gali būti žemesnis. ECHAM5 B1 klimato kaitos scenarijus prognozuoja didesnį nuot÷kį liepos-rugs÷jo m÷nesiais, o HadCM3 A2 šiuo metų laiku didesnių pokyčių nenumato. Galima sp÷ti, kad pratakiuose ežeruose šiltojo sezono nuos÷kio vandens lygis bus ne mažesnis nei XX amžiaus pabaigoje.


35

Metinių kritulių kiekį Dauguvos UBR galima vertinti pagal šiaur÷s rytų Lietuvos kritulių režimą atspindinčios Utenos MS duomenis. Remiantis skirtingais klimato kaitos scenarijais įvertintas metinis kritulių kiekis Utenos MS labai skiriasi, tod÷l tik÷tina, kad metinis kritulių kiekis kis neženkliai. Visi scenarijai prognozuoja kritulių kiekio padid÷jimą birželio-liepos m÷nesiais, tačiau numatomas pokytis dažniausiai neviršija 10 mm per m÷nesį. Numatomas garavimo iš ežerų pokytis yra beveik tokio pat dydžio, tod÷l tik÷tina, kad mažą santykinį baseiną turintiems Dauguvos UBR klimato kaitos poveikis per pirmus XXI amžiaus dešimtmečius bus minimalus.

Kintant vietov÷s termin÷ms sąlygoms, kurias atspindi oro temperatūra, tur÷tų kisti ežerų vandens temperatūra. Nuo šalto laikotarpio temperatūros priklauso kokį maksimalų storį gali pasiekti ledo danga. Ledo dangos irimo intensyvumas priklauso nuo šaltojo sezono pabaigos temperatūros, o nuled÷jimo data priklauso ir nuo buvusio ledo dangos storio.

Visoje šiaur÷s Lietuvoje vidutin÷ metin÷ oro temperatūra pagal visus klimato kaitos scenarijus tur÷tų kilti nuo 0,1 oC iki 0,9 oC. Oro temperatūros pokytis did÷ja einant iš vakarų į rytus. Vakarin÷je Ventos UBR dalyje oro temperatūra tur÷tų daugiausiai pakilti šiltuoju metų laiku. Sausio ir gruodžio m÷nesiais numatomas šiek tiek didesnis nei 0,1 oC oro temperatūros sumaž÷jimas. D÷l šios priežasties vakarin÷je Ventos UBR dalyje ledo dangos storis gali būti netgi šiek tiek didesnis. Rytin÷je Ventos UBR dalyje, Lielup÷s UBR ir Dauguvos UBR numatomas oro temperatūros kilimas visais m÷nesiais. Mažiausiai temperatūra kils spalio m÷nesį. Žiemos pradžioje visose trijuose UBR numatomas oro temperatūros kilimas, tod÷l tik÷tina, kad ledo danga ežeruose susidarys v÷liau nei XX amžiaus pabaigoje.

Aukštesn÷ šiltojo sezono oro temperatūra tur÷tų lemti aukštesnę vandens temperatūrą ežeruose. Termiškai sekliuose ir nestratifikuotuose ežeruose šie pokyčiai būtų ryškiausi.

Ežero vandens temperatūra daro svarbų poveikį ežero ekosistemai ir vandens kokybei. Daugelio abiotinių ir biotinių procesų greitis priklauso nuo ežero vandens temperatūros. Nuo vandens temperatūros priklauso vandens mas÷s fizin÷s savyb÷s: tankis, dujų tirpumas ir kitos. Temperatūra lemia cheminių reakcijų greitį. Aukštesn÷je vandens temperatūroje dauguma reakcijų vyksta sparčiau (Jensen, Andersen, 1992).

Ežere gyvenantys organizmai turi optimalias temperatūros ribas, kuriose vystymosi ir gyvenimo sąlygos yra palankiausios. Pasikeitus ežero vandens temperatūros režimui, gali pasikeisti rūšin÷ ežero ekosistemos sud÷tis (Winder, Schindler, 2004). Kylant vandens temperatūrai, šaltam÷g÷s rūšys gali pralaim÷ti konkurencinę kovą šiltam÷g÷ms. Pakilus pavasario ir rudens sezonų vandens temperatūrai, gali prasitęsti vegetacijos laikotarpis ežere. Vandens temperatūros kilimas gali lemti didesnę pirminę produkciją ežeruose, o tai skatintų seklių ežerų užaugimą ir intensyvesnį bei dažniau pasitaikantį dumblių žyd÷jimą.

Pakilus ežerų vandens temperatūrai šiltuoju metų laiku tur÷tų intensyviau vykti denitrifikacija. Denitrifikacijai palanki anoksin÷ terp÷. D÷l aukštesn÷s vandens temperatūros gali did÷ti makrofitų ir fitoplanktono biomas÷. Žuvus producentams jų mineralizacijai priedugniniame sluoksnyje butų sunaudojamas deguonis, o deguonies trūkumas savo ruožtu skatintų intensyvesn÷ denitrifikaciją.

Trumpesn÷ ledo dangos trukm÷ gali sukelti intensyvesnę fosforo resuspenciją iš dugno nuos÷dų (Niemistö, Horppila 2007). D÷l intensyvesn÷s denitrifikacijos ir fosforo resuspencijos gali pasikeisti azoto ir fosforo santykis kai kurių ežerų vandenyje.

Krituli ų ir garavimo iš ežerų pokyčiai Dauguvos UBR ir vakarin÷je Ventos UBR tur÷tų atsverti vienas kitą, tod÷l jų poveikis ežerų eutrofikacijai ir vandens kokybei tur÷tų būti labai nedidelis. Lielup÷s UBR ir rytin÷je Ventos UBR dalyje metinis kritulių kiekio pokytis viršytų garavimo pokytį, tačiau pastebimas didesnio kritulių kiekio


36

poveikis būtų tik tų ežerų vandens kokybei, kurių vandens balanso pajamose krituliai sudaro didesnę dalį nei vandens prietaka iš baseino.

Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR teritorijų nuot÷kio pokyčiai didelio poveikio ežerų eutrofikacijai ir vandens kokybei daryti netur÷tų, nes jų poveikio kryptį ir dydį nulemia medžiagų atitekančiame ir ežero vandenyje santykis. Kiekvienam ežerui šis santykis yra savitas ir gali būti daugiau paveiktas antropogenin÷s veiklos nei klimato kaitos.

IŠVADOS 1. 2020 m. lyginant su dabartine situacija tik÷tina nemenka bendro daugumos

Lielup÷s UBR ir rytin÷s Ventos UBR dalies ežerų vidutinio metinio vandens lygio pakilimo galimyb÷. Pokyčius pirmiausia lems kritulių kiekio pakitimai. Labiausiai šiuos pokyčius pajus nenuotakūs ežerai.

2. D÷l numatomų permainų nuot÷kio pasiskirstyme per metus, tur÷tų pasikeisti Ventos baseine esančių pratakių ežerų vandens lygio režimas. D÷l šios priežasties tokių ežerų lygis 2020 m. gali labiau pakilti liepos ir rugpjūčio m÷n. bei nukristi rudens pabaigos – žiemos pradžioje.

3. Labiau pratakiuose Lielup÷s UBR ežeruose pavasarį maksimalus vandens lygis bus pasiekiamas anksčiau, o vidutinis maksimalus vandens lygis sumaž÷s, vasaros sausmečio minimalus lygis bus aukštesnis nei XX amžiaus pabaigoje.

4. Didesnį maitinimo baseiną turinčių Dauguvos UBR ežerų maksimalus vandens lygis potvynio metu 2020 m. gali būti žemesnis. Ryškesnių vandens lygio metinio vidurkio pokyčių šiame UBR netur÷tų įvykti.

5. D÷l prognozuojamo oro temperatūros kilimo žiemos pradžioje tik÷tina, kad visoje tiriamoje teritorijoje ledo danga ežeruose susidarys v÷liau nei dabar. Aukštesn÷ šiltojo sezono oro temperatūra tur÷tų lemti vandens temperatūros šilt÷jimą ežeruose. Termiškai seklūs ir nestratifikuoti ežerai jį labiausiai pajustų.

6. Klimatinių veiksnių poveikis vandens kokyb÷s kaitai tiriamuose UBR tur÷tų būti labai nedidelis. Rimtesnį poveikį kokybei gal÷tų tur÷ti nebent kritulių ir garavimo santykio pasikeitimai. Pavienių tokio poveikio atvejų iki 2020 m. galima tik÷tis sulaukti Lielup÷s UBR ir rytin÷je Ventos UBR dalyje.

1.10.5. Sausrų prognoz÷s ir jų poveikis upių nuot÷kiui

Analizuojant galimų sausrų tikimybines prognozes Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR regione bei potencialaus jų poveikio upių nuot÷kiui perspektyvas, pirmiausia būtina susipažinti su įvairiomis sausros sampratomis ir dabartine sausringumo šiame regione situacija. Taip pat būtina aptarti įvairius sausrų vertinimui naudojamus indeksus ir metodinius jų skaičiavimo principus.

Krituli ų kiekis Lietuvoje (taip pat ir analizuojamame regione) svyruoja itin didele amplitude. Priklausomai nuo atmosferos cirkuliacijos, metin÷ kritulių suma, palyginus su daugiamečiu vidurkiu, gali būti didesn÷ arba mažesn÷ 1,5–2 kartus. Dar labiau svyruoja m÷nesių kritulių kiekiai: nuo 0 mm iki 300–400% vidutinio daugiamečio kiekio.

Sausra prasideda, kai garingumas didelis, o kritulių n÷ra arba jų iškrenta labai mažai. Tuomet nusenka up÷s ir gruntiniai vandenys, išdžiūsta dirvos. Sausra būna atmosferin÷, dirvožemin÷ ir bendroji.

Atmosferin÷ sausra paprastai prasideda prieš dirvožeminę. Pagrindiniai jos požymiai – aukšta oro temperatūra, sausas oras, giedra ir kritulių stygius. Prie viso to kartais dar prisideda sausv÷jai.


37

Dirvožemin÷ sausra yra tarsi atmosferin÷s sausros tęsinys, kuomet baigiasi dr÷gm÷s atsargos dirvoje ir augalai negali normaliai augti ir vystytis. Žem÷s ūkio kultūrų derlius išauga menkavertis, sumaž÷ja kelis kartus arba iš viso žūna. Kai abu šie sausrų tipai užklumpa kartu, prasideda bendroji sausra, kurios padariniai gali įgauti net stichin÷s nelaim÷s mastą.

Pagal sausros laiką sausros skirstomos į pavasario, vasaros ir rudens. Stipriausios ir ilgiausios būna vasaros sausros. Iki pastarųjų metų Lietuvoje dažniausia buvo naudojami šie sausrų kriterijai:

1. Produktyviosios dr÷gm÷s atsargos 0-20 cm dirvos sluoksnyje < 10 mm, 0-100 cm dirvos sluoksnyje < 60 mm.

2. 30 dienų G. Selianinovo hidroterminis koeficientas HTK <0,5. Pastaruoju metu analogiškose Lietuvai gamtin÷se zonose išpopuliar÷jo dar

vienas, labiau su vandens balanso pokyčių vertinimu susijęs, sausras apibūdinantis kriterijus – efektyvusis sausringumo indeksas. Efektyvusis sausringumo indeksas (EDI – effective drought index) skaičiuojamas naudojant tik paros kritulių kiekį, tačiau pasirod÷ esąs pranašesnis už kitus sausringumo rodiklius, kurių skaičiavimo metodikoje naudojami tokie svarbūs parametrai kaip dirvos dr÷gm÷s atsargos, garavimas, ar net nuot÷kis. Daugelio šalių patirtis parod÷, kad šis indeksas gerai diagnozuoja sausros pradžią ir pabaigą. Šie terminai paprastai nustatomi netiksliai jau vien d÷l to, kad skirtingos žinybos ir skirtingos šalys sausras supranta savaip: vieniems užtenka atmosferin÷s sausros (atitinkamo laikotarpio be kritulių), kitiems gi – būtini augmenijos ar žem÷s ūkio kultūrų augimo anomalijų požymiai ar anomaliai žemas upių lygis up÷se.

EDI yra standartizuotas indeksas, kuris be min÷tų privalumų gali įvertinti ir sausros intensyvumą. EDI skaičiavimo schemoje naudojami tik kritulių duomenys ir taip išvengiama nehomogeniškumo tarp skirtingų parametrų eilių. EDI paprastai kinta nuo –2 iki 2 ir šios reikšm÷s atitinkamai indikuoja skirtingo dr÷gnumo intervalus nuo ekstremaliai sausų laikotarpių (<–2), intensyvių sausrų (–1,99 < EDI < –1,5), vidutinio intensyvumo sausrų (–1,49 < EDI < –1) iki normalių sąlygų (–0,99 < EDI < 0,99) ir padidinto dr÷gnumo sąlygų (visos reikšm÷s lygios arba didesn÷s už vienetą).

Pirmąjį EDI skaičiavimo schemos etapą sudaro efektyvių kritulių (EP - effective precipitation) paros reikšmių, kurios yra kritulių kiekio funkcija konkrečiai datai ir tam tikram išankstiniam laikotarpiui, nustatymas. Išankstinis laikotarpis yra laisvai pasirenkamas, tačiau jam suteikiami mažesni svertiniai koeficientai negu pasirinktai datai. Pagal nutyl÷jimą išankstinis laikotarpis, už kurį sumuojami EP gali būti prilygintas vidutinei metų trukmei – 365 paroms:

∑∑

=

=

=i

n

n

mm

j n

P

EP1

1

kur j yra duotos datos indeksas, i – išankstinio laikotarpio trukm÷ paromis ir Pm – yra kritulių kiekis tekęs m-1 para prieš pasirinktą datą.

Kitame etape skaičiuojama vidutinis EP kiekvienai metų dienai (parai) – MEPj. Toliau seka EP nuokrypių nuo MEP skaičiavimas – DEP ir jų standartizavimas (ST(EP)) kiekvienai metų dienai. Galiausiai nuokrypius DEP daliname iš ST(EP) ir gauname paros nuokrypių standartines reikšmes (SEP). SEP jau leidžia lyginti sausringumo efektą tarp skirtingų geografinių taškų:

SEP=DEP/ST(EP). Sausra ar sausringas laikotarpis toliau skaičiuojamas panašiai kaip ir daugelis

sausringumo indeksų – kiekvienam tokiam laikotarpiui reikalingas atsistatymo į


38

normalias sąlygas kritulių kiekis (PRN). Kitaip tariant PRN yra kritulių kiekis, reikalingas įveikti susikaupusį kritulių deficitą. Paros PRN reikšm÷s turi būti suderintos su laikotarpiu, kuriam buvo skaičiuotos DEP reikšm÷s:

∑=

=

j

N

jj

N

DEPPRN

1

1

kur j yra pasirinkto laikotarpio trukm÷. Galiausiai EDI indeksas gaunamas standartizuojant PRN reikšmes:

( )j

jj PRNST

PRNEDI =

kur ST(PRNj) yra standartinis kiekvienos paros PRN nuokrypis. Kadangi EDI yra informatyvus diagnozuojant stiprias sausras upių baseinuose,

tod÷l tikimasi, kad tolesni sausrų skaičiavimai ir prognoz÷s Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR bus atliekami remiantis šiuo indeksu.

Iki šiol Lietuvoje buvo labiau paplitusios anksčiau min÷tu produktyviųjų dr÷gm÷s atsargų tam tikruose dirvos sluoksniuose bei hidroterminio koeficiento vertinimo pagrindu paremtos sausrų analiz÷s. Remiantis šiais kriterijais nustatyta, kad nagrin÷jamame rajone nuo 1961 m. sausros kartojasi vidutiniškai kas 3,5 metai (t. y., per septynerius metus dvi sausros). Tačiau pastaraisiais metais ryšk÷ja tendencija, kad sausros darosi dažnesn÷s, ilgesn÷s ir stipresn÷s. Ypač stiprios, ilgalaik÷s ir pavojingos sausros užregistruotos 1992, 1994, 1996, 2002 ir 2006 m. Nagrin÷jamuose baseinuose pastebima HTK maž÷jimo tendencija: per tiriamąjį laikotarpį (1961–2006 m.) HTK sumaž÷jo 0,2–0,3.

Stipriausia nagrin÷jamojo laikotarpio sausra, kurios trukm÷ >6 dešimtadieniai, buvo 1992 m. Kadangi sausringi orai vyravo nuo geguž÷s vidurio iki rugs÷jo pradžios, buvo nualinta visa gamta, nukrito vandens lygis up÷se, miškuose kilo 1143 gaisrai. Pavojingumu išsiskyr÷ ir paskutinioji 2006-jų metų sausra. Birželį nusistov÷ję sausi ir karšti orai laik÷si visą liepos m÷nesį, tod÷l labai nuseko up÷s ir ežerai. Birželio pabaigoje kai kurie maži Lielup÷s baseino intakai Joniškio ir Pakruojo rajonuose (Sidabra, Platonis, Virčiuvis, Beržtalis ir kt.) jau netek÷jo, vagose buvo tik stovinčio vandens. V÷liau analizuojamose UBR nusekusių iki kritinio lygio upių daug÷jo: liepos 4 d. jį pasiek÷ Venta. Iš viso liepos m÷nesį žemesnis nei gamtosauginis vandens debitas Lietuvoje buvo nustatytas 16 upių, priklausančių 10 baseinų. Mūsų tiriamoje teritorijoje šis reiškinys itin aktyviai paliet÷ Ventos ir Mūšos baseinų upes. Panašus vandens telkinių nuos÷kis buvo ir 2002 metais.

Upių bei ežerų nusekimas sietinas su dirvožemio ir gruntinio vandens atsargų išsekimu nuos÷kio laikotarpiu. Dažniausiai tokiam reiškiniui susiformuoti būtinos ilgalaik÷s sausros. Keletą savaičių trunkančias sausras lemia užimantys didžiules teritorijas (pavyzdžiui, visą Skandinavijos – Baltijos regioną arba Rytų Europą) stacionarūs aukšto sl÷gio bariniai dariniai, kuriems būdinga giedri orai, aukšta temperatūra, o periferin÷se anticiklonų dalyse dar ir stiprokas v÷jas.

Ateityje tikimasi atlikti detalesnę ir tikslesnę tikimybinę sausrų prognozę Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR, paremtą EDI indeksu. Ja remiantis galima būtų aiškiau bei patikimiau įvertinti galimą sausrų poveikį upių nuot÷kiui nagrin÷jamoje teritorijoje. Analiz÷s rezultatai bus pateikti 1-oje tarpin÷je ataskaitoje.


39

IŠVADOS 1. Keletą savaičių trunkančias sausras lemia užimantys didžiules teritorijas

(Skandinavijos – Baltijos regioną arba Rytų Europą) stacionarūs aukšto sl÷gio bariniai dariniai, kuriems būdingi giedri orai, aukšta temperatūra, o periferin÷se anticiklonų dalyse dar ir stiprokas v÷jas. Ateityje tik÷tinas dažnesnis jų formavimasis.

2. Nagrin÷jamame rajone nuo 1961 m. sausros kartojasi vidutiniškai kas 3,5 metai (dvi sausros per septynerius metus). Pastaraisiais metais ryšk÷ja sausrų dažn÷jimo, ilg÷jimo ir stipr÷jimo tendencija.

3. Ypač stiprios ir ilgos buvo paskutiniais (2002 m. ir 2006 m.) metais steb÷tos sausros. Jų metu pasireišk÷ didžiausias iš iki šiol matytų poveikis upių nuot÷kiui tiriamuose UBR: aib÷ mažų Lielup÷s intakų nustojo tek÷ti, Venta pasiek÷ kritinį vandens lygį.

4. Iš turimos informacijos galima sp÷ti, jog ilgalaikių ir stiprių sausrų, turinčių poveikį upių nuot÷kio sumaž÷jimui bei ežerų vandens lygio kritimui, dažnesnio kartojimosi tendencija tęsis ir toliau. NAUDOTA LITERAT ŪRA

1. Jensen H. S., Andersen F. O. (1992). Importance of temperature, nitrate, and pH for phosphate release from aerobic sediments of four shallow, eutrophic lakes. Limnology and Oceanography 37: 577-589.

2. Kilkus K., Štaras A., Rimkus E., Valiuškevičius G. (2006). Changes in Water Balance Structure of Lithuanian Rivers under Different Climate Change Scenarios. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba., 2 (36): 3-10.

3. Kilkus K., Valiuškevičius G. (2001) Klimato svyravimų atspindžiai ežerų ir upių hidrologiniuose bei hidrofizikiniuose rodikliuose (5 sk.). Kn.: Klimato svyravimų poveikis fiziniams geografiniams procesams Lietuvoje. Vilnius: Geografijos institutas, Vilniaus universitetas. 2001. P. 194 – 232.

4. Niemistö P., Horppila J. (2007). The contribution of ice cover to sediment resuspension in a shallow temperate lake: possible effects of climate change on internal nutrient loading, Journal of Environmental Quality 36 (5): 1318-1323

5. Solomon S., Qin D., Manning M., Chen Z., Marquis M., Averyt K.B., Tignor M. Miller H.L. (eds.) (2007). IPCC, 2007: Climate Change. The Physical Science Basis. Contribution of Working Group I to the Fourth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change, Cambridge: Cambridge University Press.

6. Stonevičius E., Štaras A., Valiuškevičius G. (2008). Dirvožemio dr÷gm÷s režimo pokyčių XXI a. prognoz÷s pagal skirtingus klimato kaitos scenarijus. Geografija, 44 (1): 17 – 25.

7. Winder M., Schindler D. E. (2004). Climate change uncouples trophic interactions in an aquatic ecosystem, Ecology 85: 2100-2106.


40

1.16. SURINKTI INFORMACIJĄ APIE BVPD IV PRIEDE MINIMAS SAUGOMAS TERITORIJAS VENTOS, LIELUPöS IR DAUGUVOS UBR; ATNAUJINTI GIS SLUOKSNIUS IR PARENGTI SKAITMENINIUS PROJEKTUS BEI ŽEMöLAPIUS.

1.16.1. Lietuvos saugomų teritorij ų sistema

1.16.1.1. Saugomų teritorijų kategorijos

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) saugomos teritorijos tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

Lietuvoje saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes, biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būkl÷s steb÷jimams, propaguoti gamtos ir kultūros vertybes.

Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro: 1) Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba

tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Joms priskiriami rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai).

2) Ekologin÷s apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai priskiriamos ekologin÷s apsaugos zonos.

3) Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai.

4) Kompleksin÷s saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacin÷s ir ūkin÷s zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Joms priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).

Toliau bus detaliau nagrin÷jamos konservacin÷s saugomos teritorijos, atkuriamos saugomos teritorijos, kompleksin÷s saugomos teritorijos, „Natura 2000“ teritorijos ir vandenviečių apsaugos zonos, išskirtos iš ekologin÷s apsaugos saugomų teritorijų grup÷s.

1.16.1.2. Saugomų teritorijų tinklas šalyje ir Ventos, Lielup÷s bei Dauguvos UBR

Kryptingai suformuotam Lietuvos saugomų teritorijų tinklui būdinga, kad saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertyb÷s, taip pat ne tik unikalūs, bet ir būdingi kraštovaizdžio kompleksai (nuo natūralių iki urbanizuotų). Šiuo metu Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro 3 valstybiniai gamtiniai ir 1 kultūrinis rezervatas, 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų bei 265 valstybiniai ir 99 savivaldybių draustiniai. Šiai sistemai priskiriami ir saugomi kraštovaizdžio objektai bei paminklai. Šios teritorijos šalyje Lietuvos saugomų teritorijų kadastro duomenimis užima beveik 10 tūkst. km² arba apie 15,3 % šalies ploto (1.16.1 lentel÷).


41

1.16.1 lentel÷. Saugomų teritorijų kategorijos ir užimamas plotas.

Saugomų teritorijų kategorija Kiekis Plotas (ha) Šalies teritorijos

dalis (%) Gamtiniai rezervatai ir rezervatin÷s apyrub÷s 4 18526 0,28 Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai 372 175307 2,68 Atkuriamieji sklypai 3 875 0,01 Nacionaliniai parkai 5 156948 2,40 Regioniniai parkai 30 446342 6,84 Biosferos rezervatai 1 *18490 0,28 Biosferos poligonai* 26 182617 2,80

Iš viso: 999105 15,30 * Iš biosferos poligonų plotų atimtas į juos patenkančių valstybinių draustinių plotas

Ventos UBR

Saugomos teritorijos Ventos UBR užima 84 726 ha arba apie 13,5 % baseino ploto (1.16.2 lentel÷) ir truputi atsilieka nuo šalies vidurkio. Baseine santykinai yra mažiau draustinių ir biosferos poligonų. Valstybinių parkų procentas atitinka šalies vidurkį, o rezervatų santykinis plotas baseine (Kamanų rezervato d÷ka) daugiau nei du kartus jį viršija. 1.16.2 lentel÷. Saugomų teritorijų kategorijos ir užimamas plotas Ventos UBR.

Saugomų teritorijų kategorijos ir rūšys Kiekis Plotas*

(ha) Saugomų

teritorijų % UBR Santykis su

šalies vidurkiu Gamtiniai rezervatai ir rezervatin÷s apyrub÷s 1 3935 0,63 > Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai 28 9631 1,53 < Atkuriamieji sklypai - - - < Nacionaliniai parkai 1 7665 1,22 < Regioniniai parkai 4 52311 8,33 > Biosferos rezervatai - - - < Biosferos poligonai 3 11038 1,76 <

Iš viso: 37 83513* 13,30 < * Iš bendro ploto atimtas į biosferos rezervatų ribas patenkančių draustinių plotas.

Lielup÷s UBR

Lielup÷s UBR saugomos teritorijos užima 97 879 ha arba beveik 11 % baseino ploto (1.16.3 lentel÷) ir atsilieka nuo šalies ir kitų UBR vidurkio. Baseine santykinai yra mažiau visų rūšių saugomų teritorijų (kai kurių rūšių išvis n÷ra), išskyrus biosferos poligonus. Pastarųjų nesenas įsteigimas rodo, kad nežiūrint intensyvaus žem÷s ūkio regione dar daug išlikusių gamtos vertybių. Draustinių procentas beveik atitinka šalies vidurkį.

1.16.3 lentel÷. Saugomų teritorijų kategorijos ir užimamas plotas Lielup÷s UBR.

Saugomų teritorijų kategorijos ir rūšys Kiekis Plotas (ha) Saugomų

teritorijų % UBR

Santykis su šalies vidurkiu

Gamtiniai rezervatai ir rezervatin÷s apyrub÷s - - - < Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai 45 18648 2,09 ≈ Atkuriamieji sklypai - - - < Nacionaliniai parkai - - - < Regioniniai parkai 2 21674 2,42 < Biosferos rezervatai - - - < Biosferos poligonai 5 60968 6,82 >

Iš viso: 52 97879* 10,95 < * Iš bendro ploto atimtas į biosferos rezervatų ribas patenkančių draustinių plotas.


42

Dauguvos UBR

Dauguvos UBR saugomos teritorijos užima 21 280 ha arba apie 11,5 % baseino ploto (1.16.4 lentel÷) ir pastebimai atsilieka nuo šalies vidurkio. Baseine santykinai yra daugiau draustinių ir biosferos poligonų.

1.16.4 lentel÷. Saugomų teritorijų kategorijos ir užimamas plotas Dauguvos UBR.

Saugomų teritorijų kategorijos ir rūšys Kiekis Plotas (ha) Saugomų

teritorijų % UBR Santykis su

šalies vidurkiu Gamtiniai rezervatai ir rezervatin÷s apyrub÷s - - - < Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai 13 6348 3,42 > Atkuriamieji sklypai - - - < Nacionaliniai parkai 1 358 0,19 < Regioniniai parkai 2 8288 4,46 < Biosferos rezervatai - - - < Biosferos poligonai 3 7267 3,91 >

Iš viso: 19 21280* 11,46 < * Iš bendro ploto atimtas į biosferos rezervatų ribas patenkančių draustinių plotas

1.16.1.3. Veiklos reglamentavimas saugomose teritorijose

Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, jų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrol÷s teisinius pagrindus. Saugomose teritorijose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Įstatymu nustatytas veiklos reglamentavimas detalizuojamas konkrečių rūšių saugomų teritorijų nuostatuose, apsaugos reglamentuose.

Saugomų teritorijų planavimo dokumentai taip pat nustato kraštovaizdžio tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą ir kt. Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina nacionalinių parkų, o Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ – regioninių parkų ribų ir zonų planus. Parengtus valstybinių parkų ir rezervatų tvarkymo planus tvirtina aplinkos ministras. Šie tvarkymo planai nustato kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus, taip pat apsprendžia paveldo tvarkymo, kraštovaizdžio formavimo, rekreacin÷s infrastruktūros kūrimo bei tvarkymo priemones. Juose taip pat apibr÷žiamas kraštovaizdžio rekreacinis potencialas, rekreacin÷ infrastruktūra, aprašomos rekreacinio prioriteto zonos, rekreacinio naudojimo kryptys ir reglamentai.

Gamtotvarkos planai – aplinkos ministro tvirtinami strateginio planavimo dokumentai, kuriuose įvertinama ir apibūdinama saugomos teritorijos arba jos dalies ekologin÷ būkl÷, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos ir galimyb÷s, saugomos nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, jų buvein÷s ir natūralios buvein÷s, nustatomi teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo, apsaugos ir lankytojų informavimo priemon÷s, joms įgyvendinti reikalingos l÷šos ir vykdytojai.

1.16.2. Konservacin÷s saugomos teritorijos

1.16.2.1. Rezervatai

Rezervatai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti bei tirti moksliniu požiūriu ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius teritorinius kompleksus, užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba kultūros vertybių autentiškumo palaikymą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų apsaugą.

Ventos baseine yra Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. Rezervatas įsteigtas 1979 m. ir užima 3 935 ha. Kamanos (rezervatas kartu su apsaugos zona) 1993-12-20 įrašytos į Ramsaro konvencijos (Convention on Wetlands, Ramsar, 1971) tarptautin÷s svarbos šlapžemių sąrašą. Rezervatai griežčiausiai saugomos teritorijos. Šiose


43

teritorijose nustatoma konservacin÷ pagrindin÷ tikslin÷ žem÷s naudojimo paskirtis. Ūkin÷ veikla juose draudžiama. Lielup÷s ir Dauguvos UBR valstybinių gamtinių rezervatų n÷ra.

1.16.2.2. Draustiniai

Prad÷ti steigti 1960 m. draustiniai buvo pagrindin÷ pagal plotą saugomų teritorijų rūšis šalyje iki valstybinių parkų sistemos sukūrimo (1992 m.). Pagal saugomų vertybių pobūdį draustiniai skirstomi į gamtinius (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, pedologiniai, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai, genetiniai, telmologiniai, talasologiniai), kultūrinius ir kraštovaizdžio. Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus skiriami: 1) valstybiniai draustiniai, 2) savivaldybių draustiniai ir 3) draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose arba biosferos rezervatuose. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą draustinių paskirtis yra:

• išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;

• užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą; • išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu

vertingas jų populiacijas; • sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir pažintiniam turizmui; • propaguoti gamtos ir kultūros paveldą.

Ventos UBR

Draustiniams, tiek valstybiniams (1.16.5 lentel÷), tiek ir esantiems valstybiniuose parkuose, tenka svarbus vaidmuo Ventos UBR saugomų teritorijų sistemoje saugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę.

Draustinio pavadinimas Draustinio rūšis Plotas, ha Savivaldyb÷

1 Apuol÷s kraštovaizdžio 318 Skuodo r. 2 Germanto kraštovaizdžio 924 Telšių r. 3 Plinkšių kraštovaizdžio 1261 Mažeikių r., Telšių r. 4 Ruškio kraštovaizdžio *125 Rietavo 5 Varduvos kraštovaizdžio 469 Mažeikių r. 6 Buož÷nų geomorfologinis 733 Plung÷s r., Telšių r. 7 G÷salų geomorfologinis 325 Skuodo r. 8 Varput÷nų geomorfologinis 289 Šiaulių r. 9 Vilkaičių geomorfologinis *498 Plung÷s r. 10 Šerkšn÷s hidrografinis 220 Mažeikių r. 11 Virvyt÷s hidrografinis 348 Telšių r. 12 Pavirvyčių botaninis 64 Akmen÷s r., Mažeikių r. 13 Švendr÷s botaninis *179 Šiaulių r. 14 Bartuvos zoologinis (ichtiologinis) 478 Skuodo r. 15 Vijuoli ų zoologinis (entomologinis) *9 Šiaulių r. 16 Gelž÷s botaninis-zoologinis 949 Šiaulių r. 17 Laumių botaninis-zoologinis 254 Skuodo r. 18 Margininkų botaninis-zoologinis 1303 Skuodo r. 19 Sud÷nų botaninis-zoologinis 110 Kretingos r. 20 Girkančių telmologinis *11 Akmen÷s r. 21 Karniškių telmologinis *71 Akmen÷s r. 22 Pak÷v÷s telmologinis 451 Kelm÷s r. 23 Šernyn÷s telmologinis 121 Mažeikių r.

Iš viso 9510 * Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis


44

Ventos UBR santykinai nedaug yra įsteigta savivaldybių draustinių. Vos 5 draustiniai užima 121 ha plotą. Nors kai kuriose savivaldyb÷se šių draustinių tinklas plečiamas (pvz. Skuodo r. sav., 3 draustiniai). Savivaldybių draustinių pl÷trą tur÷tų paskatinti Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. sausio 19d. nutarimu Nr. 56 (Žin., 2006, Nr. 9-335), kuriuo reikia vadovautis steigiant savivaldybių draustinius.

Lielup÷s UBR

Draustiniams, tiek valstybiniams (1.16.6 lentel÷), tiek ir esantiems Biržų bei Žagar÷s regioniniuose parkuose, tenka svarbus vaidmuo Lielup÷s UBR saugomų teritorijų tinkle saugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę.

1.16.6 lentel÷. Valstybiniai draustiniai Lielup÷s UBR.

Draustinio pavadinimas Draustinio rūšis Plotas, ha Savivaldyb÷ 24 Daugyven÷s kraštovaizdžio *3865 Radviliškio r. 25 Draum÷nų kraštovaizdžio 262 Pakruojo r. 26 L÷vens kraštovaizdžio 1326 Kupiškio r. 27 Pamūšių kraštovaizdžio 427 Pasvalio r. 28 Buožių geologinis 14 Kupiškio r. 29 Nemun÷lio-Apaščios geologinis 297 Biržų r. 30 Guodžių geomorfologinis 485 Biržų r. 31 Linkuvos geomorfologinis 708 Pakruojo r. 32 Prūsagal÷s geomorfologinis 275 Kupiškio r. 33 Šakynos geomorfologinis 935 Šiaulių r. 34 Daugyven÷s hidrografinis 181 Pakruojo r. 35 Pyvesos hidrografinis 459 Pasvalio r. 36 Vilkijos hidrografinis 64 Joniškio r. 37 Gl÷bavo pedologinis 83 Pakruojo r. 38 Vainiškio pedologinis 98 Kupiškio r. 39 Biržų girios botaninis 143 Biržų r. 40 Latvelių botaninis 100 Biržų r. 41 Laumekių botaninis 44 Pakruojo r. 42 Lepšyn÷s botaninis 207 Pasvalio r. 43 Radvilonių botaninis 158 Radviliškio r. 44 Švendr÷s botaninis *83 Šiaulių r. 45 Čedaso zoologinis (ornitologinis) 132 Rokiškio r. 46 Vijuoli ų zoologinis (entomologinis) 61 Panev÷žio r. 47 Laumenio botaninis-zoologinis 645 Pakruojo r. 48 R÷kyvos botaninis-zoologinis *379 Šiaulių r. 49 Žaliosios girios botaninis-zoologinis 3103 Panev÷žio r. 50 Alojos telmologinis 40 Kupiškio r. 51 Gaidžiabal÷s telmologinis 172 Rokiškio r. 52 Girkančių telmologinis *195 Akmen÷s r. 53 Karniškių telmologinis *158 Akmen÷s r. 54 Kepurin÷s telmologinis *435 Kupiškio r. 55 Konstantinavos telmologinis 82 Rokiškio r. 56 Notigal÷s telmologinis *1270 Kupiškio r., Rokiškio r. 57 Sakonių balos telmologinis *60 Kupiškio r. 58 Suvainiškio telmologinis 1193 Rokiškio r.


Lielup÷s UBR santykinai nedaug yra įsteigta savivaldybių draustinių. 10

draustinių užima 545 ha plotą. Tarp atskirų savivaldybių yra dideli skirtumai (Joniškio r. sav. yra įsteigti 3, o Pasvalio r. – net 6 draustiniai). Savivaldybių draustinių pl÷trą tur÷tų


45

paskatinti Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašas, kuriuo reikia vadovautis steigiant savivaldybių draustinius.

Dauguvos UBR Dauguvos UBR draustiniams, tiek valstybiniams (1.16.7 lentel÷), tiek ir

esantiems Gražut÷s bei Sirv÷tos regioniniuose parkuose, tenka svarbus vaidmuo saugomų teritorijų tinkle saugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę.

1.16.7 lentel÷. Valstybiniai draustiniai Dauguvos UBR.

Draustinio pavadinimas Draustinio rūšis Plotas, ha Savivaldyb÷ 59 Ažušil÷s* kraštovaizdžio 103 Ignalinos r. 60 Smalvo kraštovaizdžio 2225 Ignalinos r., Zarasų r. 61 Pratkūnų* geomorfologinis 24 Zarasų r. 62 Tilž÷s geomorfologinis 44 Zarasų r. 63 Dysnos hidrografinis 587 Ignalinos r. 64 Smalvos hidrografinis 547 Zarasų r. 65 Antanų pedologinis 135 Švenčionių r. 66 Adutiškio telmologinis 846 Ignalinos r., Švenčionių r. 67 Milašiaus telmologinis 656 Ignalinos r. 68 Pušnies telmologinis 779 Ignalinos r. 69 Samanių* telmologinis 16 Zarasų r. 70 Velniabal÷s telmologinis 119 Zarasų r. 71 Vyt÷nų telmologinis 267 Ignalinos r.


Dauguvos UBR n÷ra įsteigtų savivaldybių draustinių. Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 2008 m. balandžio 02d. nutarimu Nr. 318 (Žin., 2008, Nr. 44-1642) nustato draustinių bendrus ir specialius apsaugos ir tvarkymo ypatumus, valdymo bei veiklos organizavimo principus. Šie nuostatai taikomi valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat draustiniams, esantiems valstybiniuose parkuose bei biosferos steb÷senos (monitoringo) teritorijose.

1.16.3. Atkuriamos saugomos teritorijos

1.16.3.1. Atkuriamieji sklypai

Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai.

Atkuriamųjų sklypų steigimo tikslai: 1) atkurti veiklos nuskurdintas gamtos išteklių rūšis arba jų kompleksus; 2) pagausinti bendrą gamtos išteklių fondą; 3) garantuoti atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą ir racionalų naudojimą.

Atkuriamieji sklypai steigiami valstybin÷je žem÷je uogynų, grybynų, vaistažolynų, gyvūnijos, durpynų, požeminio vandens ir kitiems atsinaujinantiems ištekliams atkurti ir pagausinti. Jie steigiami gamtos ištekliams atkurti reikalingam laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugs÷jo 15d. įsakymu Nr. D1-486 „D÷l Kalvių, Pabrad÷s ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 141-5169) šalyje buvo įsteigti pirmieji trys atkuriamieji sklypai. Atkuriamųjų sklypų Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR kol kas n÷ra.


46

1.16.3.2. Genetiniai sklypai

Genetiniai sklypai steigiami išsaugoti veiklai reikalingos genetin÷s medžiagos išteklius. Šie sklypai steigiami valstybin÷je žem÷je s÷kliniams medynams ir kitų rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti.

Vykdant Lietuvos Respublikos Augalų nacionalinių genetinių išteklių 2001 m. spalio 9d. įstatymą Nr. IX-533 (Žin., 2001, Nr. 90-3144) buvo parengti S÷klinių sklypų, kurie priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003m. gruodžio 10d. įsakymu Nr. 631 (Žin., 2003, Nr. 117-5362 ). Šie nuostatai reglamentuoja daugiamečių augalų, kurie priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, s÷klinių (genetinių) sklypų atrinkimą, priežiūrą, apsaugą ir apskaitą. S÷klinių (genetinių) sklypų paskirtis – ilgalaikis genetin÷s medžiagos išsaugojimas ir jos panaudojimas selekcijos tikslams, vaistinių ir vaisinių-uoginių augalų kultūroms, dekoratyviniams bei kitos paskirties želdiniams veisti.

1.16.4. Kompleksin÷s saugomos teritorijos

1.16.4.1. Valstybiniai parkai

Atkūrus nepriklausomą Lietuvą įgyvendinta valstybinių parkų steigimo programa, kuri buvo parengta dar Sovietmečiu. Buvo įsteigti nauji nacionaliniai (1991 m.) bei regioniniai parkai (1992 m.). Ankščiau tur÷jome tik Aukštaitijos nacionalinį parką (1974 m. įsteigtas Lietuvos TSR nacionalinis parkas) ir Pavilnių gamtos parką (1984 m.).

Lietuvos nacionaliniai parkai įsteigti vertingiausiems kraštovaizdžio kompleksams ir antropoekosistemoms, reprezentuojančioms Lietuvos etnokultūrinių sričių gamtinius bei kultūrinius savitumus, išsaugoti, tvarkyti ir naudoti. Jų paskirtis – išsaugoti gamtiniu, kultūriniu požiūriais vertingus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, išlaikyti ekosistemų stabilumą, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei objektus, pl÷toti mokslinius tyrimus, propaguoti ir remti Lietuvos regionų tradicinę gyvenseną.

Regioniniai parkai įsteigti gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regionin÷s svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti. Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai turi direkcijas, daugelis – lankytojų centrus. Valstybinių parkų direkcijų steig÷jas (su keliomis išimtimis) yra Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Ventos UBR

Valstybiniams parkams tenka didžioji dalis visų saugomų teritorijų ploto. Į Ventos UBR patenka dalis Žemaitijos nacionalinio parko, taip pat Ventos regioninis parkas bei Kurtuv÷nų, Salantų ir Varnių regioninių parkų dalys (1.16.8 lentel÷).

1.16.8 lentel÷. Valstybiniai parkai Ventos UBR. Valstybinio parko pavadinimas Plotas, ha Savivaldyb÷

1 Žemaitijos nacionalinis parkas *7665 Plung÷s r., Skuodo r. 2 Kurtuv÷nų regioninis parkas *7628 Kelm÷s r., Šiaulių r. 3 Salantų regioninis parkas *6445 Kretingos r., Plung÷s r., Skuodo r. 4 Varnių regioninis parkas *28303 Kelm÷s r., Šilal÷s r., Telšių r. 5 Ventos regioninis parkas 9935 Akmen÷s r. Mažeikių r., Šiaulių r.



47

Lielup÷s UBR

Valstybiniams parkams Lietuvoje tenka didžioji dalis visų saugomų teritorijų ploto. Į Lielup÷s UBR patenka tik Biržų ir Žagar÷s regioniniai parkai (1.16.9 lentel÷). Pastarasis žymiai išpl÷stas pagal Žagar÷s regioninio parko ir jo zonų bei buferin÷s apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1232 (Žin., 2008, Nr. 139-5497). Prie parko prijungti buvę valstybiniai (Mūšos tyrelio telmologinis, Pabalių botaninis) ir savivaldyb÷s (Šv÷t÷s up÷s sl÷nio botaninis) draustiniai bei kitos gamtiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingos teritorijos.

1.16.9 lentel÷. Valstybiniai parkai Lielup÷s UBR.

Valstybinio parko pavadinimas Plotas, ha Savivaldyb÷ 6 Biržų regioninis parkas 14534 Biržų r., Pasvalio r. 7 Žagar÷s regioninis parkas 7140 Joniškio r.

Iš viso 21674

Dauguvos UBR

Į Dauguvos UBR patenka tik Aukštaitijos nacionalinio ir Gražut÷s bei Sirv÷tos regioninių parkų dalys (1.16.10 lentel÷).

1.16.10 lentel÷. Valstybiniai parkai Dauguvos UBR.

Valstybinio parko pavadinimas Plotas, ha Savivaldyb÷ 8 Aukštaitijos nacionalinis parkas *358 Ignalinos r. 9 Gražut÷s regioninis parkas *4176 Ignalinos r., Zarasų r. 10 Sirv÷tos regioninis parkas *4068 Ignalinos r., Švenčionių r.


Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą valstybinių parkų ir jų

zonų ribų planuose išskiriamos funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologin÷s apsaugos, rekreacinio bei ūkinio prioriteto ir kitos zonos. Parkų rezervatams ir draustiniams taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir valstybiniams rezervatams bei draustiniams. Valstybinių parkų tvarkymo planuose papildomai išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose pagal tipinius apsaugos reglamentus reguliuojama teritorijos apsauga ir naudojimas.

Nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai (patvirtinti LR Vyriausyb÷s) ir parkų direkcijų nuostatai (patvirtinti Valstybin÷s saugomų teritorijų direktoriaus įsakymu) nustato pagrindinius parko tikslus, uždavinius, valdymo modelius, leistinas ir draudžiamas veiklas, direkcijos darbo organizavimo pagrindines kryptis, funkcijas ir veiklos ekonominius pagrindus.

Neturinčių direkcijų valstyb÷s įsteigtų saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų paskirstymas saugomų teritorijų direkcijoms, patvirtintas Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2007-02-22 įsakymu Nr. 042V.

1.16.4.2. Biosferos monitoringo teritorijos

Biosferos monitoringo teritorijos apima biosferos rezervatus ir biosferos poligonus. Biosferos rezervatų Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR n÷ra.

Biosferos poligonai steigiami vykdyti nacionalinę ir regioninę aplinkos steb÷seną didelę geoekologinę svarbą turinčiose teritorijose. 2004, 2005 ir 2009 m. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymais buvo įsteigti 28 biosferos poligonai, iš


48

jų 3 – Ventos UBR, 5 – Lielup÷s UBR ir 3 Dauguvos UBR (1.16.11, 1.16.12 ir 1.16.13 lentel÷s), patvirtinti jų individualūs nuostatai ir ribos. Šios stambios saugomos teritorijos smarkiai padidino saugomų teritorijų plotus baseine.

1.16.11 lentel÷. Biosferos steb÷senos teritorijos Ventos UBR.

Valstybinio parko pavadinimas Plotas, ha Savivaldyb÷ 1 Apš÷s biosferos poligonas 325 Skuodo r. 2 Gubernijos miško biosferos poligonas *4670 Joniškio r., Šiaulių r. 3 Plinkšių miško biosferos poligonas 6043 Mažeikių r., Telšių r.


1.16.12 lentel÷. Biosferos steb÷senos teritorijos Lielup÷s UBR.

Valstybinio parko pavadinimas Plotas, ha Savivaldyb÷ 4 Biržų girios biosferos poligonas 17683 Biržų r. 5 Gedžiūnų miško biosferos poligonas 14269 Joniškio r., Pakruojo r. 6 Gubernijos miško biosferos poligonas *14592 Joniškio r., Šiaulių r. 7 Šimonių girios biosferos poligonas *250 Anykščių r., Kupiškio r. 8 Žaliosios girios biosferos poligonas 14174 Kupiškio r., Panev÷žio r.


1.16.13 lentel÷. Biosferos steb÷senos teritorijos Dauguvos UBR. Valstybinio parko pavadinimas Plotas, ha Savivaldyb÷

9 Adutiškio-Guntauninkų miškų biosferos poligonas

5670 Ignalinos r., Švenčionių r.

10 Birv÷tos biosferos poligonas 1240 Ignalinos r. 11 Svylos biosferos poligonas 357 Ignalinos r.

Iš viso 7267

1.16.5. NATURA 2000 teritorijos

1.16.5.1. Natura 2000 teritorijų tinklas

„Natura 2000“ – tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, kuris jungia natūralias buveines bei rūšis labai svarbias visos Europos biologinei įvairovei. Jis pl÷tojamas įgyvendinant 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB d÷l laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p. 7—25), (toliau - Paukščių direktyva) ir 1992 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos ir floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102), (toliau - Buveinių direktyva) reikalavimus. Abi direktyvos reikalauja įsteigti specialias saugomas teritorijas, skirtas saugoti tam tikras biologines rūšis arba svarbias buveines.

„Natura 2000“ teritorijų tinklas Lietuvoje kuriamas integruojant jį į esamą nacionalinę saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu „Natura 2000“ teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, nacionaliniams ir regioniniams parkams) arba jų dalims. Atrinkus direktyvų požiūriu svarbias saugotinas teritorijas, suformuluoti konkretūs tikslai kiekvienai saugomai teritorijai ir analizuojamos galimyb÷s šiuos tikslus įgyvendinti.

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos steigtos vadovaujantis tokiais teis÷s aktais:

• Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai, ir jose randamų europin÷s svarbos natūralių buveinių ir rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos


49

Respublikos aplinkos ministro 2004m. vasario 4d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2004, Nr. 34-1115, 2004, Nr. 172-6352);

• Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908);

• Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006m. lapkričio 6d. įsakymu Nr. D1-518 (Žin., 2006, Nr. 124-4709);

• Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039).

Įgyvendinant Natura 2000 teritorijų tinklą Lietuvoje iki 2009-01-01 įsteigtos 82

teritorijos svarbios paukščių apsaugai, iš jų 7 teritorijos Ventos UBR (1.16.14 lentel÷), 9 teritorijos Lielup÷s UBR (1.16.16 lentel÷) ir 9 teritorijos Dauguvos UBR (1.6.18 lentel÷) ir 406 teritorijos svarbios buveinių apsaugai, iš jų 39 – Ventos UBR (1.16.15), 33 – Lielup÷s UBR (1.16.17 lentel÷) ir 20 – Dauguvos UBR (1.6.19 lentel÷).

1.16.14 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Ventos UBR. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos pavadinimas Plotas, ha Savivaldyb÷

1 Apš÷s up÷s sl÷nis 325 Skuodo 2 Biržulio-Stervo pelkių kompleksas 3620 Telšių 3 Erlos ir Salanto upių sensl÷niai *940 Skuodo, Kretingos 4 Kamanų pelk÷** 6412 Akmen÷s, Mažeikių 5 Plinkšių miškas 6043 Mažeikių, Plung÷s, Telšių 6 Ventos up÷s sl÷nis** 3356 Akmen÷s, Mažeikių, Šiaulių 7 Žemaitijos nacionalinis parkas** *7665 Plung÷s, Skuodo Iš viso 28361

* Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis ** Persidengia su buveinių apsaugai svarbia teritorija

1.16.15 lentel÷. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Ventos UBR.

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos

pavadinimas Plotas, ha Savivaldyb÷

1 Antkantų pelk÷ 420 Telšių r. 2 Baltijos Šventosios up÷ 27 Kretingos r., Palangos m. 3 Bul÷nų pelk÷ 113 Šiaulių r. 4 Dautarų up÷s sl÷nis 178 Mažeikių r. 5 Galvydišk÷s kaimo apylinkes 965 Kelm÷s r. 6 Gelžio ežeras 23 Telšių r. 7 Gerbenišk÷s pelk÷ 99 Kelm÷s r., Šiaulių r. 8 Germanto ežeras 157 Telšių r. 9 Gumbakių atodanga 1 Akmen÷s r. 10 Juodl÷s miškas 956 Kelm÷s r. 11 Kamanų pelk÷** 6412 Akmen÷s r. 12 Karalmiškio sengir÷ 409 Kelm÷s r. 13 Laumių miškas 254 Skuodo r. 14 Luobos up÷ 458 Skuodo r. 15 Moteraičio pievos 17 Telšių r. 16 Pagermant÷s miškas 37 Telšių r. 17 Pak÷vio miškas 451 Kelm÷s r. 18 Paršežerio-Lūksto pelkių kompleksas 2876 Šilal÷s r., Telšių r. 19 Purvių kaimo apylink÷s 149 Akmen÷s r., Mažeikių r.


50



20 Purvių miškas 121 Akmen÷s r., Mažeikių r. 21 Rimšin÷s miškas 21 Skuodo r. 22 Senosios Įpilties apylink÷s 70 Kretingos r. 23 Sprūd÷s pievos 21 Kelm÷s r., Telšių r. 24 Sud÷nų pievos 110 Kretingos r. 25 Svil÷s šaltiniai 2 Kelm÷s r. 26 Svirkančių atodanga 0,1 Mažeikių r. 27 Šatrijos pievos 28 Telšių r. 28 Šauklių riedulynas 73 Skuodo r. 29 Šerkšn÷s up÷ 230 Mažeikių r. 30 Šventosios up÷s sl÷nis ties Margininkais 155 Skuodo r. 31 Varduvos up÷ 469 Mažeikių r. 32 Varput÷nų miško 289 Šiaulių r. 33 Ventos up÷** 179 Akmen÷s r., Mažeikių r., Šiaulių r. 34 Ventos up÷s sl÷nis aukščiau Papil÷s 73 Akmen÷s r., Šiaulių r. 35 Ventos up÷s sl÷nis aukščiau Ventos 13 Akmen÷s r. 36 Ventos up÷s sl÷nis žemiau Papil÷s 78 Akmen÷s r. 37 Vidgirio miškas 33 Mažeikių r. 38 Višet÷s up÷ 2 Mažeikių r. 39 Žemaitijos nacionalinis parkas** *7665 Plung÷s r., Skuodo r.

Iš viso 23634 * Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis ** Persidengia su paukščių apsaugai svarbia teritorija

1.16.16 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Lielup÷s UBR.

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos


1 Biržų giria** 17683 Biržų r. 2 Čedaso ežeras ir jo apyežer÷s 132 Rokiškio r. 3 Gedžiūnų miškas 14269 Joniškio r., Pakruojo r. 4 Gubernijos miškas *14592 Joniškio r., Šiaulių r. 5 Mūšos tyrelio pelk÷** 1463 Joniškio r. 6 Nemun÷lio up÷s sl÷nis 1550 Biržų r., Rokiškio r. 7 Šaltojos ir Vyžuonos upių sl÷niai 1569 Rokiškio r. 8 Šimonių giria** *263 Kupiškio r. 9 Žalioji giria** 14174 Kupiškio r., Panev÷žio r. Iš viso 65695


1.16.17 lentel÷. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Lielup÷s UBR.



1 Ąžuolin÷s miškas 92 Biržų r. 2 Biržų giria** 17683 Biržų r. 3 Daudžgirių miškas 167 Biržų r. 4 Draseikių kaimo apylink÷s 35 Biržų r. 5 Gaidžiabal÷s samanyn÷ 180 Rokiškio r. 6 Gipso karsto ežerai ir jų apyežer÷s 1239 Biržų r. 7 Gružių miškas 79 Pasvalio r. 8 Karajimiškio kaimo apylink÷s 46 Biržų r. 9 Kepurin÷s pelk÷ 700 Kupiškio r. 10 Konstantinavos pelk÷ 108 Rokiškio r. 11 Kruojos up÷s sl÷nis 195 Pakruojo r. 12 Kurklių miškas *39 Radviliškio r. 13 Laumenio miškas 645 Pakruojo r. 14 Lepšyn÷s miškas 207 Pasvalio r. 15 Levens up÷s sl÷nis 862 Kupiškio r.


51



16 Miškas prie Dilbin÷lių 69 Joniškio r. 17 Mūšos sl÷nis žemiau Raudonpamūšio 77 Pakruojo r., Pasvalio r. 18 Mūšos Tyrelio miškas** 1463 Joniškio r. 19 Nemun÷lio ir Apaščios upių sl÷niai 386 Biržų r. 20 Notigal÷s pelk÷ *1270 Kupiškio r. 21 Pabalių miškas ir Šv÷t÷s up÷s sl÷nis 61 Joniškio r. 22 Padaičių miškas 61 Biržų r. 23 Pamūšiai 478 Pasvalio r. 24 R÷kyvos pelk÷ *2152 Šiaulių m., Šiaulių r. 25 Sakonių bala *60 Kupiškio r. 26 Skapagirio miškas 2124 Kupiškio r. 27 Suvainiškio miškas 1193 Rokiškio r. 28 Šimonių giria** *263 Anykščių r., Kupiškio r. 29 Veržių miškas 1257 Joniškio r. 30 Vilkiaušio miškas 124 Joniškio r. 31 Vilkijos up÷s sl÷nis 64 Joniškio r. 32 Žagar÷s ozas 49 Joniškio r. 33 Žalioji giria *29964 Biržų r, Kupiškio r., Panev÷žio r.,

Pasvalio r. Iš viso 63392

* Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis **Persidengia su paukščių apsaugai svarbia teritorija 1.16.18 lentel÷. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Dauguvos UBR.

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos


1 Adutiškio-Guntauninkų miškai** 5670 Ignalinos r., Švenčionių r. 2 Birv÷tos šlapžem÷s 1240 Ignalinos r. 3 Dysnų ir Dysnykščio apyežerių

šlapžemių kompleksas 4017 Ignalinos r.

4 Drūkšių ežeras 3654 Ignalinos r., Zarasų r. 5 Pušnies, Ružo ir Apvardų šlapžemių

kompleksas** 838 Ignalinos r.

6 Smalvos šlapžemių kompleksas** 547 Zarasų r. 7 Svylos up÷s sl÷nis 357 Ignalinos r., Švenčionių r. 8 Šiaur÷s rytin÷ Gražut÷s RP dalis** *10 Ignalinos r., Zarasų r. 9 Vakarin÷ Aukštaitijos NP dalis** *358 Ignalinos r. Iš viso 16691


1.16.19 lentel÷. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Dauguvos UBR.



1 Adutiškio pelk÷** 4076 Švenčionių r. 2 Aukštaitijos nacionalinis parkas** *358 Ignalinos r. 3 Birv÷tos up÷s sl÷nis ties Rimaldiške 113 Ignalinos r. 4 Dietkauščiznos pievos 147 Ignalinos r. 5 Dysnos up÷s sl÷niai 460 Ignalinos r. 6 Drūkšių ežeras 3612 Ignalinos r., Zarasų r. 7 Gervel÷s pelk÷ 335 Ignalinos r. 8 Gražut÷s regioninis parkas** *4176 Zarasų r. 9 Guntauninkų miškas** 1594 Ignalinos r., Švenčionių r., 10 Neversčių miškas 11 Švenčionių r. 11 Puščios pelk÷ 88 Zarasų r. 12 Pušnies pelk÷** 779 Ignalinos r. 13 Rūžo ežeras** 59 Ignalinos r.


52



14 Samanių pelk÷ 112 Zarasų r. 15 S÷tik÷s up÷ ir jos sl÷nis 49 Švenčionių r. 16 Smalvel÷s up÷ ir slapžem÷s** 547 Zarasų r. 17 Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelk÷s 2225 Zarasų r. 18 Sungardo ežeras 117 Ignalinos r. 19 Šakelišk÷s pievos 115 Ignalinos r. 20 Velniabal÷ 119 Zarasų r.

Iš viso 19092 * Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis **Persidengia su paukščių apsaugai svarbia teritorija

Teisinis „Natura 2000“ pagrindas yra dvi ES gamtos apsaugos direktyvos –

Paukščių ir Buveinių. ES gamtos apsaugos politika užtikrina efektyvią unikalios biologin÷s įvairov÷s apsaugą visoje Europoje. Taip pat užtikrina, kad visos ES šalys turi tuos pačius teisinius įsipareigojimus saugant teritorijas, įtrauktas į „Natura 2000“ tinklą.

Veiklą „Natura 2000“ teritorijose Lietuvoje reglamentuoja Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606).

Jeigu planuojama ūkin÷s veikla gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, nustatyta tvarka atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas nustatomas vadovaujantis Planų ar programų ir planuojamos ūkin÷s veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006m. geguž÷s 22d. įsakymu Nr. D1-255 (Žin., 2006, Nr. 61-2214).

1.16.5.2. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programos apžvalga

Vadovaujantis Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 695, įgyvendinant Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą turi būti vykdomas monitoringas visose šalyje įsteigtose Europos Bendrijos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.

Monitoringo tikslas – užtikrinti, kad būtų surenkama informacija apie buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų bei jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę bei jos pokyčius ir pateikiama atsakingoms nacionalin÷ms ir tarptautin÷ms institucijoms, siekiant laiku ir tinkamai parengti bei priimti sprendimus, būtinus saugomoms natūralioms buvein÷ms ir gyvūnų ar augalų rūšims išsaugoti. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringą kuruoja Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų natūralių buveinių būkl÷ ir jos pokyčiai yra stebimi pagal patvirtintą veiksmų planą. Į paviršinių Lielup÷s baseino regiono vandenų, kurių monitoringas yra vykdoma pagal BVPD reikalavimus, kategoriją patenka ežerų buvein÷s ir upių buvein÷s. Buvein÷s turi būti stebimos ne rečiau kaip kas 3 metus. Stebimi šie rodikliai: vandens fizin÷s ir chemin÷s savyb÷s, būdingų organizmų įvairov÷ ir gausumas, augalų bendrijų struktūra ir išsid÷stymas.

Vykdant monitoringą kai kurie natūralių buveinių ar saugomų rūšių monitoringo parametrai (vandens fizin÷s, chemin÷s, dinamin÷s savyb÷s ir pan.) atskirai n÷ra nustatin÷jami, jeigu reikiami ir patikimi duomenys yra gauti steb÷jimus šiose vietov÷se vykdant pagal kitas valstybin÷s aplinkos monitoringo programos dalis. Šiuo atveju


53

buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir paviršinių vandenų būkl÷s monitoringas (vykdomas AAA pagal BVPD reikalavimus) iš dalies sutampa tiek stebimų parametrų, tiek ir steb÷jimų periodiškumo prasme, t. y. sutampa tikslai.

1.16.6. Saugomų teritorij ų pl÷tra

1.16.6.1. Saugomų teritorijų tinklo pl÷tra

Saugomų teritorijų tinklo pl÷tra numatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane ir Nacionalin÷je darnaus vystymosi strategijoje.

Ventos UBR yra numatyta steigti Plinkšių ir Germanto regioninius parkus. Dauguvos UBR yra numatyta steigti naują Avilio ir Čičirio regioninį parką, o Lielup÷s UBR n÷ra numatyta steigti naujų valstybinių parkų.

1.16.6.2. Saugomų teritorijų kokybin÷ pl÷tra

Saugomų teritorijų pl÷tra turi apimti ne tik kiekybiškus bet ir kokybiškus pokyčius. Teigiamus pokyčius saugomose teritorijose (pritaikymas ekologiniam turizmui, kompensavimas savininkams už veiklos apribojimus, privačios žem÷s išpirkimas) tur÷tų lemti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo galimyb÷s.

Greita ekonominių socialinių sąlygų kaita, įtakoja saugomų teritorijų būklę, iškelia naujas problemas. Daugiausia problemų šiuo metu kelia privačios žem÷s nuosavyb÷s atsiradimas saugomose teritorijose ir patirties sureguliuoti privačių asmenų veiklą stoka. Daug žem÷s savininkų nori pasistatyti gyvenamąjį namą, vasarnamį, ypač prie vandens telkinių, ar kuo skubiau iškirsti mišką. Pagrindin÷s šalies saugomų teritorijų problemos, aktualios ir Ventos, Lielup÷s bei Dauguvos UBR saugomoms teritorijoms:

• teritorinio planavimo dokumentų trūkumas; • nepakankamai reglamentuotas žem÷s privatizavimas; • kompensacijų už apribojimus sistemos nebuvimas; • neužtikrinamas apsaugos ir naudojimo režimas; • nepakankama rekreacin÷ infrastruktūra valstybiniuose parkuose; • nepalankus saugomų teritorijų įvaizdis.

1.16.6.3. Tarpvalstybinių saugomų teritorijų tinklo pl÷tros analiz÷

Up÷s, ežerai, pelk÷s, kalvagūbriai neretai žymi valstyb÷s sienas. Gamtinių kompleksų ribos dažnai nesutampa su administracin÷mis ribomis. Saugomų teritorijų tinklų sujungimas pasienio rajonuose ne tik pad÷tų geriau išsaugoti esamas gamtines vertybes, nors kartais tam padeda ir pasienio zonų uždarumas, bet taip pat užtikrintų ekologinio turizmo šiose teritorijose ir tarp šalių pl÷trą. Įstojus į Europos Sąjunga po truputi bl÷sta valstybin÷s sienos, tod÷l buvę pasienio paribiai tur÷tų atgimti, kaip tarptautinio bendradarbiavimo vietos. Tam gal÷tų pasitarnauti ir tarpvalstybinių saugomų teritorijų tinklo formavimas. Saugomų teritorijų patrauklumas žymiai padid÷tų atsiradus galimybei jas geriau pažinti abipus sienos.

Pagrindiniai tarpvalstybinių saugomų teritorijų steigimo tikslai yra: • vertingiausių gamtinių ir kultūrinių teritorijų apsauga pasienio rajonuose; • jungčių užtikrinimas formuojant Paneuropinį gamtinį karkasą; • ekologinio turizmo pl÷tra pasienio regionuose; • glaudesnis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje tarp kaimyninių

valstybių. Beveik visa valstybin÷ siena su Latvija Ventos UBR ribose eina Apš÷s,

Šventosios ir Vadaksties upių vagomis. Ventos UBR prie valstybin÷s sienos yra 5 draustiniai ir 1 biosferos poligonas, taip pat 4 „Natura 2000“ teritorijos. Apžvelgus šį


54

Lietuvos ir jos kaimyn÷s pasienio ruožą bei padarius pirminę analizę, tikslinga nagrin÷ti Šventosios ir Apš÷s pasl÷nių tarpvalstybinių saugomų teritorijų steigimą. Lietuvos ir Latvijos saugomų teritorijų sistemos, nežiūrint jų individualumo, turi nemažai bendrų bruožų, kurie pad÷tų apjungti gretimų valstybių saugomas teritorijas į bendrą visumą. Kai kur galima būtų kaimyninių šalių saugomas teritorijas tiesiog suglausti ties siena.

Žymi valstybin÷s sienos su Latvija dalis Lielup÷s UBR ribose eina Nemun÷lio ir kitų upių vagomis. Lielup÷s UBR prie valstybin÷s sienos yra Nemun÷lio–Apaščios geologinis draustinis, Žagar÷s regioninis parkas ir Biržų girios biosferos poligonas. Tikslinga panagrin÷ti galimas šių saugomų teritorijų jungtis su gamtin÷mis vertyb÷mis Latvijos pus÷je.

Dauguvos UBR perspektyviausia yra tarpvalstybin÷ saugoma teritorija S÷lių aukštumoje. Ši galima tarpvalstybin÷ saugoma teritorija yra Lietuvos–Latvijos pasienyje (Daugpilio ir Zarasų r. sav.). Latvijos pus÷je 1977 m. įsteigta Augšzemes saugomo kraštovaizdžio sritis (20 419 ha), kurioje saugomas Augšzemes morenin÷s aukštumos kalvotas kraštovaizdis, pasižymintis didel÷s sąskaidos reljefu ir biotopų įvairove. Šioje saugomoje teritorijoje papildomai įsteigti keli kompleksiniai gamtos draustiniai Medumos ežeringam kraštovaizdžiui (1 375 ha) ir Svent÷s ežerui su aplinkiniu kraštovaizdžiu (2 348 ha) išsaugoti. Taip pat siūloma įsteigti saugomą teritoriją Lauc÷s pasl÷nyje. Lietuvoje galimas analogiškos saugomos teritorijos suformavimas Avilio ir Čičirio ežerų apylink÷se. Ateityje galimos jungtys su Sartų ir Gražut÷s regioniniais parkais pereitų jau į Nemuno UBR.

Galimas saugomų teritorijų tinklų sujungimas su Baltarusija Dysnos ir Birv÷tos pasl÷niuose Dysnos limnoglacialin÷je lygumoje. Šioje teritorijoje Lietuvos pus÷je turime tankų draustinių (5) ir biosferos poligonų (3) tinklą.

1.16.7. Saugomų teritorij ų ir BVPD įgyvendinimo sąveikos vertinimas

Siekiant įvertinti BVPD įgyvendinimo įtaką Paukščių ir Buveinių direktyvose numatytiems reikalavimams išnagrin÷ta kokį poveikį Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos UBR saugomų teritorijų buvein÷ms ir saugomoms rūšims turi vandens lygio bei jo svyravimų, vandens kokyb÷s ir vandens telkinių fizinių sąlygų kaita (1.17.20 lentel÷). Reikia pabr÷žti, kad šių parametrų svarba nustatyta ekspertinio vertinimo būdu, o ne lauko tyrimų metu.

Pateikiama informacija leidžia preliminariai įvertinti kokią potencialią įtaką NATURA2000 rūšims ir buvein÷ms daro vandens telkinių savybių kitimas. Tiksliam sąveikos vertinimui reikalingi konkrečios vietov÷s lauko tyrimai.

Tamsiai žalia spalva ir trys pliusai („+++“) rodo, kad kriterijus yra labai svarbus saugomos teritorijos rūšims ir/ar buvein÷ms, šviesiai žalia spalva ir vienas pliusas („+“) rodo, kad kriterijus yra svarbus, o balta spalva ir minusas („–“) rodo, kad kriterijus n÷ra laikomas svarbiu. Geltona spalva ir klaustukas („?“) reiškia, kad nepakanka duomenų vandens telkinių savybių kitimo poveikiui įvertinti.


55

1.16.20 lentel÷. Vandens telkinių savybių kitimo poveikis NATURA 2000 saugomoms rūšims ir buvein÷ms. Galima vandens telkinio rodiklio svarba

Nr. Pavadinimas Saugoma teritorija

Natura 2000 buvein÷s tipas ir rūšis Vandens

lygis Lygio

svyravimas Vandens kokyb÷

Fiziniai telkinio pakeitimai

VENTOS UBR

3150 + + +++ +++ 6230 ? ? ? ? 6410 +++ - +++ - 7140 +++ - +++ - 9080 +++ - +++ - 91D0 +++ - +++ -

1. Ankantų pelk÷ BAST, TD(RP)

Skiauter÷tasis tritonas (Triturus cristatus) + - +++ + Didysis baublys (Botaurus stellaris) + - +++ - Pievin÷ ling÷ (Circus pygargus) ? ? ? ? Švygžda (Porzana porzana) +++ ? ? ? Plovin÷ vištel÷ (Porzana parva) ? ? ? ? Juodoji žuv÷dra (Chlidonias niger) ? ? ? ?

2. Biržulio–Stervo pelkių kompleksas

PAST, ST(RP)

M÷lyngurkl÷ (Luscina svecica) +++ - +++ - 3. Apš÷s up÷s sl÷nis PAST Griežl÷ (Crex crex) ? ? ? ?

3150 + + +++ +++ 7120 +++ - + - 7140 +++ - +++ -

4. Bul÷nų pelk÷ BAST, TD(RP)

91D0 +++ - +++ - 6210 ? ? ? ? 6410 +++ - +++ - 7140 +++ - +++ - 7160 +++ +++ + - 7210 +++ - +++ - 7230 +++ - +++ + 9010 ? ? ? ?

5. Galvydišk÷s kaimo apylink÷s

BAST, KD(RP)

9080 +++ - +++ -


56

Galima vandens telkinio rodiklio svarba Nr. Pavadinimas

Saugoma teritorija


lygis Lygio



91D0 +++ - +++ - Pelkin÷ uolask÷l÷ (Saxifragna Hirculus) ? ? ? ? V÷jaland÷ šilag÷l÷ (Pulsatilla patens) ? ? ? ?

6. Gelžio ežeras 3140 + +++ +++ + 7. Germanto ežeras BAST, KD 3140 + +++ +++ +

3160 +++ + +++ +++ 7110 +++ - - - 7140 +++ - +++ - 7160 +++ +++ + - 7230 +++ - +++ + 9010 ? ? ? ? 9050 +++ - - - 91D0 +++ - +++ - Dvijuost÷ nendriadus÷ (Graphoderus bilineatus) +++ - +++ - Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) +++ - - - Pelkin÷ uolask÷l÷ (Saxifragna Hirculus) ? ? ? ? Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++

8. Juodl÷s miškas BAST, KD(RP)

V÷jaland÷ šilag÷l÷ (Pulsatilla patens) ? ? ? ? 3160 +++ + +++ +++ 6410 +++ - +++ - 6510 +++ - +++ - 7110 +++ - - - 7140 +++ - +++ - 7150 ? ? ? ? 7230 +++ - +++ + 9010 ? ? ? ? 9020 ? ? ? ?

9. Kamanų pelk÷ BAST, PAST, Ramsar, R

9050 +++ - - -


57


Saugoma teritorija


lygis Lygio



9080 +++ - +++ - 91D0 +++ - +++ - 91E0 +++ + +++ - Auksuotoji šaškyt÷ (Euphydryas aurinia) ? ? ? ? Baltmarg÷ šaškyt÷ (Euphydryas maturna) ? ? ? ? Plačialap÷ klumpait÷ (Cypripedium calceolus) ? ? ? ? Skiauter÷tasis tritonas (Triturus cristatus) + - +++ + Pievin÷ ling÷ (Circus pygargus) ? ? ? ? Griežl÷ (Crex crex) ? ? ? ? Tikutis (Tringa glareola) ? ? ? ? Tetervinas (Tetrao tetrix) +++ +++ - - Dirvinis s÷jikas (Pluvialis apricaria) +++ +++ - -

10. Moteraičio pievos BAST, KD(RP) 6210 ? ? ? ? 7110 +++ - - - 7140 +++ - +++ - 7230 +++ - +++ + 9080 +++ - +++ - 91D0 +++ - +++ -

11. Pak÷vio miškas BAST, TD

Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) +++ - - - 6230 ? ? ? ? 6410 +++ - +++ - 6430 +++ - +++ - 6510 +++ - +++ - 7120 +++ - + - 7140 +++ - +++ - 7230 +++ - +++ + 9080 +++ - +++ -

12. Paršežerio–Lūksto pelkių kompleksas

BAST, (RP)

91D0 +++ - +++ -


58


Saugoma teritorija


lygis Lygio



91E0 +++ + +++ - Auksuotoji šaškyt÷ (Euphydryas aurinia) ? ? ? ? Dvijuost÷ nendriadus÷ (Graphoderus bilineatus) +++ - +++ - Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) +++ - - - Mažoji sukten÷ (Vertigo angustior) ? ? ? ? Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) - +++ +++ +++ Žvilgančioji riestūn÷ (Hamatocaulis verni) - - +++ - Vapsva÷dis (Pernis apivorus) ? ? ? ? 13. Plinkšių miškas SPA, BMT, KD Pilkoji meleta (Picus canus) ? ? ? ?

14. Rimšin÷s miškas BAST, KD(RP) 9160 ? ? ? ? 6410 +++ - +++ - 6430 +++ - +++ -

15. Senosios Įpilties apylink÷s

BAST

6450 +++ +++ +++ - 16. Sprūd÷s pievos BAST, KD(RP) 6210 ? ? ? ?

6410 +++ - +++ - 6430 +++ - +++ -

17. Sud÷nų pievos BAST, BZD

6450 +++ +++ +++ - 7160 +++ +++ + - 18. Svil÷s šaltiniai BAST, KD(RP) Pelkin÷ uolask÷l÷ (Saxifragna Hirculus) ? ? ? ?

19. Šatrijos pievos BAST, KD(RP) 6210 ? ? ? ? 4030 ? ? ? ? 5130 ? ? ? ? 6230 ? ? ? ?

20. Šauklių riedulynas BAST, KD(RP)

6410 +++ - +++ - 6210 ? ? ? ? 6430 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ -

21. Šventosios up÷s sl÷nis ties Margininkais

BAST, BZD

6510 +++ - +++ -


59


Saugoma teritorija


lygis Lygio



6530 ? ? ? ? 91E0 +++ + +++ -

22. Varput÷nų miškas BAST, GD V÷jaland÷ šilag÷l÷ (Pulsatilla patens) ? ? ? ? 6210 ? ? ? ? 6430 +++ +++ - 6450 +++ +++ +++ - 6510 +++ - +++ - 8220 - - - - 9180 ? ? ? ? 91F0 ? ? ? ? Kartuol÷ (Rhodeus sericeus amarus) ? ? ? ? Ovalioji geldut÷ (Unio crassus) - - +++ +++ Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ Upin÷ n÷g÷ (Lampetra fluviatilis) - - +++ +++ Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) - +++ +++ +++ Griežl÷ (Crex crex) ? ? ? ?

23. Ventos up÷ / Ventos up÷s sl÷nis

BAST, PAST, ST(RP)

Tulžys (Alcedo atthis) ? ? ? ? 3140 + +++ +++ + 3150 + + +++ +++ 3160 +++ + +++ +++ 6230 ? ? ? ? 6410 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ - 6510 +++ - +++ - 7140 +++ - +++ - 7210 +++ - +++ - 7230 +++ - +++ +

24. Žemaitijos nacionalinis parkas

BAST, PAST, NP

9010 ? ? ? ?


60


Saugoma teritorija


lygis Lygio



9020 ? ? ? ? 9050 +++ - - - 9080 +++ - +++ - 91D0 +++ - +++ - 91E0 +++ + +++ - Auksuotoji šaškyt÷ (Euphydryas aurinia) ? ? ? ? Didysis auksinukas (Lycaena dispar) ? ? ? ? Dvijuost÷ nendriadus÷ (Graphoderus bilineatus) +++ - +++ - Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) +++ - - - Keturdant÷ sukten÷ (Vertigo geyeri) +++ - +++ + Lūšis (Felis lynx) ? ? ? ? Mažasis varpenis (Botrychium simplex) ? ? ? ? Ovalioji geldut÷ (Unio crassus) - - +++ +++ Skiauter÷tasis tritonas (Triturus cristatus) + - +++ + Šarvuotoji sk÷t÷ (Leucorrhinia pectoralis) ? ? ? ? Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ Žvilgančioji riestūn÷ (Hamatocaulis verni) - - +++ - Jerub÷ (Bonasia bonasia) ? ? ? ? Griežl÷ (Crex crex) ? ? ? ?

LIELUP öS UBR 9020 ? ? ? ? 1. Ąžuolyn÷s miškas BAST,

BZD(RP) 9080 +++ - +++ - 9010 ? ? ? ? 9020 ? ? ? ? 9050 +++ - - - 9080 +++ - +++ - Baltmarg÷ šaškyt÷ (Euphydryas maturna) ? ? ? ?

2. Biržų giria BAST, PAST, BMT

Didysis auksinukas (Lycaena dispar) ? ? ? ?


61


Saugoma teritorija


lygis Lygio



Lūšis (Felis lynx) ? ? ? ? Juodasis gandras (Ciconia nigra) ? ? ? ? Jerub÷ (Bonasia bonasia) ? ? ? ? Gerv÷ (Grus grus) +++ - +++ - Žvirblin÷ pel÷da (Glaucidium passerinum) ? ? ? ? Uralin÷ pel÷da (Strix uralensis) ? ? ? ? Pilkoji meleta (Picus canus) ? ? ? ?

3. Čedaso ežeras ir jo apylink÷s

PAST Juodoji žuv÷dra (Chlidonias niger) ? ? ? ?

9020 ? ? ? ? 4. Daudžgirių miškas BAST, BD(RP) 91D0 +++ - +++ -

5. Drąseikių kaimo apylink÷s

BAST, GD(RP) 3190 ? ? ? ?

6. Gubernijos miškas PAST, BMT Mažasis erelis r÷ksnys (Aquila pomarina) ? ? ? ? 7. Gipso karsto ežerai

ir jų apyežer÷s BAST, ST(RP) 3190 ? ? ? ?

8. Grūžių miškas BAST, 9020 ? ? ? ? 3190 ? ? ? ? 9. Karajimiškio kaimo

apylink÷s BAST, KD(RP)

8310 - - - - 3160 +++ + +++ +++ 7110 +++ - - - 7140 +++ - +++ - 9010 91D0 +++ - +++ - Auksuotoji šaškyt÷ (Euphydryas aurinia) ? ? ? ?

10. Kepurin÷s pelk÷ BAST, TD

Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ 11. Konstantinavos

pelk÷ BAST 7120 +++ - + -


62


Saugoma teritorija


lygis Lygio



6430 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ -

12. Kruojos up÷s sl÷nis BAST

6510 +++ - +++ - 9020 ? ? ? ? 9050 +++ - - -

13. Laumenio miškas BAST, BZD

9080 +++ - +++ - 9020 ? ? ? ? 14. Lepšyn÷s miškas BAST, BD 9080 +++ - +++ - 6430 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ - 6510 +++ - +++ - 91E0 +++ + +++ - 91F0 ? ? ? ?

15. L÷vens up÷s sl÷nis BAST, KD

Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ 9020 ? ? ? ? 16. Miškas prie

Dilbin÷lių BAST, BD(RP)

Plačialap÷ klumpait÷ (Cypripedium calceolus) ? ? ? ? 3270 + +++ + +++ 6210 6430 +++ +++ 6510 +++ +++

17. Mūšos sl÷nis žemiau Raudonpamūšio

BAST, BD

8210 ? ? ? ? 3160 +++ + +++ +++ 7110 +++ - - - 7140 +++ - +++ - 9080 +++ - +++ - 91D0 +++ - +++ -

18. Mūšos Tyrelio miškas/Mūšos Tyrelio pelk÷

BAST, PAST, TD(RP)

Tikutis (Tringa glareola) ? ? ? ? 19. Nemun÷lio ir BAST, GD 8210 ? ? ? ?


63


Saugoma teritorija


lygis Lygio



Ovalioji geldut÷ (Unio crassus) - - +++ +++ Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio)

Apaščios upių sl÷niai

Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ 20. Nemun÷lio up÷s

sl÷nis PAST Griežl÷ (Crex crex) ? ? ? ?

3160 +++ + +++ +++ 7110 +++ - - - 7140 +++ - +++ - 9010 ? ? ? ? 91D0 +++ - +++ -

21. Notigal÷s pelk÷ BAST, TD

Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ 7220 +++ + +++ + 7230 +++ - +++ +

22. Pabalių miškas ir Šv÷t÷s up÷s sl÷nis

BAST, ST(RP)

9010 ? ? ? ? 23. Padaičių miškas BAST, BD(RP) 9020 ? ? ? ?

6210 ? ? ? ? 6430 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ - 6510 +++ - +++ - 9180 ? ? ? ? Salatis (Aspius aspius) ? ? ? ? Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++

24. Pamūšio kaimo apylink÷s

BAST, KD

Upin÷ n÷g÷ (Lampetra fluviatilis) - - +++ +++ 6430 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ - 6510 +++ - +++ - 91E0 +++ + +++ -

25. Pyvesos up÷s sl÷nis žemiau Rinkūnų

BAST, HD

Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++


64


Saugoma teritorija


lygis Lygio



26. Sakonių bala BAST, TD 91D0 +++ - +++ - Baltmarg÷ šaškyt÷ (Euphydryas maturna) ? ? ? ? 27. Skapagirio miškas BAST Didysis auksinukas (Lycaena dispar) ? ? ? ? 9080 +++ - +++ - 28. Suvainiškio miškas BAST, TD 91D0 +++ - +++ -

29. Šaltojos ir Vyžuonos upių sl÷niai

PAST Griežl÷ (Crex crex) ? ? ? ?

6430 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ -

30. Šetekšnos up÷ žemiau Panemun÷lio

BAST

6510 +++ - +++ - 3160 +++ + +++ +++ 3260 +++ + +++ +++ 6120 ? ? ? ? 6210 ? ? ? ? 6410 +++ - +++ - 6430 +++ - +++ - 6510 +++ - +++ - 6530 ? ? ? ? 7110 +++ - - - 7140 +++ - +++ - 9010 ? ? ? ? 9070 ? ? ? ? 91D0 +++ - +++ - Didysis auksinukas (Lycaena dispar) ? ? ? ? Lūšis (Felis lynx) ? ? ? ? Plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum) ? ? ? ? Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri) ? ? ? ?

31. Šimonių giria BAST, PAST, BMT

Juodasis gandras (Ciconia nigra) ? ? ? ?


65


Saugoma teritorija


lygis Lygio



Mažasis erelis r÷ksnys (Aquila pomarina) ? ? ? ? L÷lys (Camprimulgus europaeus) ? ? ? ? Žalvarnis (Coracias garrulus) ? ? ? ? Juodoji meleta (Dryocopus martius) ? ? ? ? Ligut÷ (Lullula arborea) ? ? ? ?

32. Vilkiaušio miškas BAST 9020 ? ? ? ? 6430 +++ - +++ - 33. Vilkijos up÷s sl÷nis BAST, HD 91E0 +++ + +++ - 9020 ? ? ? ? 34. Žagar÷s miškas BAST, PA(RP) 9080 +++ - +++ - 6210 ? ? ? ? 9060 ? ? ? ? Pelkin÷ uolask÷l÷ (Saxifragna Hirculus) ? ? ? ? Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) - +++ +++ +++ Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ Upin÷ n÷g÷ (Lampetra fluviatilis) - - +++ +++

35. Žagar÷s ozas BAST, ST(RP)

Vij ūnas (Misgurnus fossilis) - - +++ +++ Didysis auksinukas (Lycaena dispar) ? ? ? ? Lūšis (Felis lynx) ? ? ? ? Juodasis gandras (Ciconia nigra) ? ? ? ? Vapsva÷dis (Pernis apivorus) ? ? ? ?

36. Žalioji giria BAST, PAST, BMT, BZD

Žvirblin÷ pel÷da (Glaucidium passerinum) ? ? ? ? DAUGUVOS UBR

7110 +++ - - - 7140 +++ - +++ - 9010 ? ? ? ? 9020 ? ? ? ?

1. Adutiškio pelk÷ / Adutiškio–Guntauninkų miškai

BAST, PAST, BMT, TD

9050 +++ - +++ -


66


Saugoma teritorija


lygis Lygio



9080 +++ - +++ - 91D0 +++ - +++ - Baltmarg÷ šaškyt÷ (Euphydryas maturna) ? ? ? ? Didysis auksinukas (Lycaena dispar) ? ? ? ? Mažoji sukten÷ (Vertigo angustior) ? ? ? ? Vapsva÷dis (Pernis apivorus) ? ? ? ? Uralin÷ pel÷da (Strix uralensis) ? ? ? ? Pilkoji meleta (Picus canus) ? ? ? ? Tetervinas (Tetrao tetrix) +++ +++ - - Tripirštis genys (Picoides tridactylus) ? ? ? ? 3130 ? ? ? ? 3140 + +++ +++ + 3150 + + +++ +++ 3160 +++ + +++ +++ 5130 ? ? ? ? 6230 ? ? ? ? 6410 +++ - +++ - 7110 +++ - - - 7140 +++ - +++ - 7160 +++ +++ + - 7210 +++ + +++ + 7230 +++ - +++ + 9010 ? ? ? ? 9050 +++ - +++ - 9070 9080 +++ - +++ - 91D0 +++ - +++ -

2. Aukštaitijos nacionalinis parkas

BAST, PAST, NP

Auksuotoji šaškyt÷ (Euphydryas aurinia) ? ? ? ?


67


Saugoma teritorija


lygis Lygio



Didysis auksinukas (Lycaena dispar) ? ? ? ? Kūdrinis pel÷ausis (Myotis dasycneme) +++ - - - Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) - +++ +++ +++ Plačialap÷ klumpait÷ (Cypripedium calceolus) ? ? ? ? Raudonpilv÷ kūmut÷ (Bombina bombina) +++ - +++ +++ Skiauter÷tasis tritonas (Triturus cristatus) + - +++ + Šarvuotoji sk÷t÷ (Leucorrhinia pectoralis) ? ? ? ? Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri) ? ? ? ? Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ Žvilgančioji riestūn÷ (Hamatocaulis verni) - - +++ - Juodasis peslys (Milvus migrans) ? ? ? ? Žuvininkas (Pandion haliaetus) ? ? ? ? Žvirblin÷ pel÷da (Glaucidium passerinum) ? ? ? ? Lutut÷ (Aegolius funereus) ? ? ? ? Žalvarnis (Coracias garrulus) ? ? ? ? 6210 ? ? ? ? 6230 ? ? ? ? 6430 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ - 6510 +++ - +++ -

3. Birv÷tos up÷s sl÷nis ties Rimaldiške

BAST, BMT

Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ Gulb÷ giesminink÷ (Cygnus cygnus) ? ? ? ? Švygžda (Porzana porzana) +++ - - Griežl÷ (Crex crex) ? ? ? ? Gaidukas (Philomachus pugnax) ? ? ? ? Mažasis kiras (Larus minutus) ? ? ? ?

4. Birv÷tos šlapžem÷s PAST, BMT

Baltakakt÷ žąsis (Anser albifrons) ? ? ? ? 5. Dietkauščiznos BAST, HD 6410 +++ - +++ -


68


Saugoma teritorija


lygis Lygio



6430 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ - 6510 +++ - +++ - 7230 +++ - +++ + 9080 +++ - +++ - 91E0 +++ + +++ -

pievos

Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) +++ - - -

6. Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas

PAST Griežl÷ (Crex crex) ? ? ? ?

Raudonpilv÷ kūmut÷ (Bombina bombina) +++ - +++ +++ 7. Dysnos up÷s sl÷niai BAST, BMT Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) - +++ +++ +++ Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++

8. Drūkšių ežeras BAST, PAST

Didysis baublys (Botaurus stellaris) + - +++ - 7120 +++ - + - 9. Gervel÷s pelk÷ BAST 91D0 +++ - +++ - 3130 + +++ +++ + 3140 + +++ +++ + 3150 + + +++ +++ 6120 ? ? ? ? 6210 ? ? ? ? 7120 +++ - + - 7140 +++ - +++ - 7160 +++ +++ + - 9010 ? ? ? ? 9020 ? ? ? ?

10. Gražut÷s regioninis parkas

BAST, RP

9060 ? ? ? ?


69


Saugoma teritorija


lygis Lygio



9080 +++ - +++ - 91D0 +++ - +++ - Didysis auksinukas (Lycaena dispar) ? ? ? ? Plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum) ? ? ? ? Raudonpilv÷ kūmut÷ (Bombina bombina) +++ - +++ +++ Skiauter÷tasis tritonas (Triturus cristatus) + - +++ + Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++ V÷jaland÷ šilag÷l÷ (Pulsatilla patens) ? ? ? ? 9050 +++ - +++ - Raudonpilv÷ kūmut÷ (Bombina bombina) +++ - +++ +++

11. Guntauninkų miškas BAST, BMT

Skiauter÷tasis tritonas (Triturus cristatus) + - +++ + 12. Neversčių miškas BAST, BD(RP) 9020 ? ? ? ?

6230 ? ? ? ? 6430 +++ - +++ -

13. Pušnies pelk÷ BAST, TD

7140 +++ - +++ - Keturdant÷ sukten÷ (Vertigo geyeri) +++ - +++ + Mažoji sukten÷ (Vertigo angustior) ? ? ? ? Plačioji dusia (Dytiscus latissimus) +++ - +++ +++ Pūsl÷toji aldrūn÷ (Aldrovanda vesiculosa) ? ? ? ?

14. Rūžo ežeras BAST

Pūstoji sukten÷ (Vertigo moulinsiana) +++ - +++ + Auksuotoji šaškyt÷ (Euphydryas aurinia) ? ? ? ? 15. S÷tik÷s up÷ ir jos

sl÷nis BAST, KD(RP)

Ovalioji geldut÷ (Unio crassus) - - +++ +++ Raudonpilv÷ kūmut÷ (Bombina bombina) +++ - +++ +++ Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++

16. Smalvel÷s up÷ ir šlapžem÷s/ Smalvos šlapžemių kompleksas

BAST, PAST, HD

Juodoji žuv÷dra (Chlidonias niger) ? ? ? ?

3140 + +++ +++ + 17. Smalvos ir Smalvykščio ežerai

BAST, KD 3160 +++ + +++ +++


70


Saugoma teritorija


lygis Lygio



7140 +++ - +++ - 7210 +++ + +++ + 7230 +++ - +++ + 9010 ? ? ? ? 9080 +++ - +++ - 91D0 +++ - +++ - Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) +++ - - -

ir pelk÷s

Žvilgančioji riestūn÷ (Hamatocaulis verni) - - +++ - 3140 + +++ +++ + 18. Sungardo ežeras BAST Lankstusis plukenis (Najas flexilis) +++ - +++ + Griežl÷ (Crex crex) ? ? ? ? 19. Svylos up÷s sl÷nis PAST Stulgys (Gallinago media) ? ? ? ? 6410 +++ - +++ - 6430 +++ - +++ - 6450 +++ +++ +++ - 6510 +++ - +++ - 7140 +++ - +++ - 7230 +++ - +++ + 9080 +++ - +++ - 91E0 +++ + +++ - Ūdra (Lutra lutra) - - +++ +++

20. Šakelišk÷s pievos BAST, HD

Žvilgančioji riestūn÷ (Hamatocaulis verni) - - +++ - Santrumpos: Ramsar – Ramsaro vietov÷, BAST – buveinių apsaugai svarbios teritorijos, PAST – paukščių apsaugai svarbi teritorija, BMT – biosferos monitoringo teritorija, R – rezervatas, NP – nacionalinis parkas, RP – regioninis parkas, BD – botaninis draustinis, BZD – botaninis-zoologinis draustinis, GD – geologinis draustinis, GmD – geomorfologinis draustinis, HD – hidrografinis draustinis, KD – kraštovaizdžio draustinis, TD – telmologinis draustinis, (NP) – nacionaliniame parke, (RP) – regioniniame parke, ST – saugoma teritorija.


71

Siekiant greičiau identifikuoti atitinkamą buvein÷s tipą kartu pateikiami kiekvieno UBR „Natura 2000“ teritorijose saugomų buveinių kodai ir pavadinimai.

1.16.21 lentel÷. Ventos UBR „Natura 2000“ teritorijose saugomos buvein÷s ir jų kodai 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai 4030 Viržynai 5130 Kadagynai 6210 Stepin÷s pievos 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai 6410 Melvenynai 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 6450 Aliuvin÷s pievos 6510 Šienaujamos mezofitų pievos 6530 Miškapiev÷s 7110 Aktyvios aukštapelk÷s 7120 Degradavusios aukštapelk÷s 7140 Tarpin÷s pelk÷s ir liūnai 7150 Plikų durpių saidrynai 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk÷s 7210 Žemapelk÷s su šakotąja ratainyte 7230 Šarmingos žemapelk÷s 8220 Silikatinių uolienų atodangos 9010 Vakarų taiga 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 9050 Žolių turtingi eglynai 9080 Pelk÷ti lapuočių miškai 9160 Skroblynai 9180 Griovų ir šlaitų miškai 91D0 Pelkiniai miškai 91E0 Aliuviniai miškai 91F0 Paupių guobynai

1.16.22 lentel÷. Lielup÷s UBR „Natura 2000“ teritorijose saugomos buvein÷s ir jų kodai. 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai 3190 Gipso karsto ežerai 3270 Dumblingos upių pakrant÷s 6210 Stepin÷s pievos 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai 6410 Melvenynai 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 6450 Aliuvin÷s pievos 6510 Šienaujamos mezofitų pievos 7110 Aktyvios aukštapelk÷s 7120 Degradavusios aukštapelk÷s 7140 Tarpin÷s pelk÷s ir liūnai 7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais 7230 Šarmingos žemapelk÷s 8210 Karbonatinių uolienų atodangos 8310 Olos 9010 Vakarų taiga


72

9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 9050 Žolių turtingi eglynai 9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų 9080 Pelk÷ti lapuočių miškai 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 9180 Griovų ir šlaitų miškai 91D0 Pelkiniai miškai 91E0 Aliuviniai miškai 91F0 Paupių guobynai

1.16.23 lentel÷. Dauguvos UBR „Natura 2000“ teritorijose saugomos buvein÷s ir jų kodai. 3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai 5130 Kadagynai 6120 Karbonatinių sm÷lynų smiltpiev÷s 6210 Stepin÷s pievos 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai 6410 Melvenynai 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 6450 Aliuvin÷s pievos 6510 Šienaujamos mezofitų pievos 7110 Aktyvios aukštapelk÷s 7120 Degradavusios aukštapelk÷s 7140 Tarpin÷s pelk÷s ir liūnai 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk÷s 7210 Žemapelk÷s su šakotąja ratainyte 7230 Šarmingos žemapelk÷s 9010 Vakarų taiga 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 9050 Žolių turtingi eglynai 9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų 9070 Medžiais apaugusios ganyklos 9080 Pelk÷ti lapuočių miškai 91D0 Pelkiniai miškai 91E0 Aliuviniai miškai


73

1.16.24 lentel÷. Natura2000 buveinių tipai ir gera jų apsaugos būkl÷ Natura 2000 buveinių

tipai/rūšys Informacija, kaip užtikrinti rūšių/buveinių tipų gerą apsaugos būklę (GAB) pagal Buveinių direktyvą (BD) ir gerą ekologinę būklę (GEB) pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą (BVPD)

Vandens valdymo rekomendacijos

3130 Oligotrofiniai ir mezotrofiniai stovinčio vandens telkiniai su Littorelletea uniflorae ir (arba) Isoëto-Nanojuncetea augalais

Šio tipo buvein÷ms būdinga tai, kad pasiekus gerą požeminio vandens lygio ir vandens kokyb÷s apsaugos būklę vadovaujantis BD reikalavimais pasiekiama ir gera ekologin÷ vandens telkinio būkl÷ pagal jame esančio vandens kokybę ir kiekį remiantis BVPD nuostatomis.

Buvein÷s tipas apibūdinamas specifine augalija, kur dominuoja nedidel÷s amfibinių augalų bendrijos, o gerą apsaugos būklę pagal BD nulemia tai, ar esama šių rūšių ir ar ežere yra geros sąlygos joms egzistuoti.

Kita vertus, Buveinių direktyvoje nurodytai gerai apsaugos būklei yra keliami tam tikri tipui būdingi reikalavimai, kurie n÷ra automatiškai įgyvendinami pasiekus gerą ekologinę būklę pagal BVPD.

Tod÷l norint užtikrinti gerą šio tipo buveinių apsaugos būklę pagal BD gali reik÷ti parengti konkrečiai vietovei tinkamas priemones.

Užtikrinti/pasiekti gerą vandens kokybę.

Užtikrinti dinaminę hidrologiją su pasikartojančiomis sauso pakraščio zonomis.

Uždrausti naudoti trąšas, pesticidus ir kitus teršalus.

3140 Stipriai oligomezotrofiniai vandens telkiniai, kurių dugne formuojasi maurabraginių dumblių bendrijos (Chara spp.)

Šio tipo buvein÷ms būdingas labai mažas organinių medžiagų kiekis, jos labai neigiamai reaguoja į eutrofikaciją. Suprast÷jus vandens kokybei, maurabraginių dumblių bendrijas (Chara spp) išstumia rūšys, būdingos 3150 tipo buvein÷ms.

Šio tipo buvein÷s taip pat priklauso nuo natūralaus ir sezoninio vandens lygio svyravimo, nes kitu atveju sumaž÷ja jų savaiminio apsivalymo galimyb÷s.

Buveinių būkl÷ iš dalies priklauso nuo geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD ir nuo to, ar esama gerą apsaugos būklę pagal BD rodančių rūšių (Chara spp).

Norint pasiekti gerą apsaugos būklę pagal BD, reikia a) užtikrinti gerą ekologin÷ būklę pagal BVPD tuose ežeruose, kuriuose esama šio tipo buveinių, ir b) įgyvendinti šio tipo buvein÷ms skirtas priemones, nustatomas konkrečiai vietovei.

Gera ekologin÷ būkl÷ pagal BVPD yra būtina geros apsaugos būkl÷s pagal BD sąlyga, nors skaidrus ir švarus vanduo visgi n÷ra šių buveinių egzistavimo garantija.

Užtikrinti natūralų ir sezoninį vandens lygio svyravimą.

Užtikrinti/pasiekti gerą vandens kokybę ir vandens skaidrumą.

Nustatyti buferines apsaugos zonas tarp žem÷s ūkio reikm÷ms naudojamų teritorijų ir ežerų.


3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su stambiųjų plūdžių (Magnopotamion) arba vandenplūkių

Šio tipo buvein÷s apibūdinamos atitinkama augalija (stambiųjų plūdžių (Magnopotamion) arba vandenplūkių (Hydrocharition) tipo augalija).

Geros šių buveinių apsaugos būkl÷s užtikrinimas pagal BD yra labai panašus į geros ekologin÷s būkl÷s užtikrinimą pagal BVPD. Idealiu atveju gera ežero apsaugos būkl÷ yra

Neleisti did÷ti natūraliai eutrofikacijai.

Užtikrinti gerą vandens kokybę.

Užtikrinti natūralią morfologiją.


74

Natura 2000 buveinių tipai/rūšys

Informacija, kaip užtikrinti rūšių/buveinių tipų gerą apsaugos būklę (GAB) pagal Buveinių direktyvą (BD) ir gerą ekologinę būklę (GEB) pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą (BVPD)


(Hydrocharition) tipo augalija

grindžiama gera ekologine būkle pagal BVPD.

Šių buveinių teritorijose gali reik÷ti papildomų priemonių buvein÷ms būdingai augalijai užtikrinti.

3160 Natūralūs distrofiniai ežerai

Šio tipo buvein÷ms būdingos specifin÷s augalų bendrijos ir mažas organinių medžiagų kiekis. Jos labai neigiamai reaguoja į eutrofikaciją. Gr÷sm÷ bendrijoms kyla ir sumaž÷jus ežerų bei aplinkinių šlapžemių vandens lygiui.

Geros šių buveinių apsaugos būkl÷s užtikrinimas pagal BD yra labai panašus į geros ekologin÷s būkl÷s užtikrinimą pagal BVPD. Idealiu atveju gera ežero apsaugos būkl÷ yra grindžiama gera ekologine būkle pagal BVPD.

Gerą buveinių apsaugos būklę nulemia tai, ar esama šių rūšių ir ar ežere yra geros sąlygos joms egzistuoti.

Skaidrus vanduo ir nedidelis organinių medžiagų kiekis dar negarantuoja, kad ežere augs buveinei būdingi augalai. Šių buveinių teritorijose gali reik÷ti papildomų priemonių buvein÷ms būdingai augalijai užtikrinti.


Užtikrinti nedidelį organinių medžiagų kiekį.

Užtikrinti natūralią hidrologiją.

Nesausinti teritorijos.

Nesausinti aplinkinių šlapžemių.

3190 Gipso karsto ežerai Kol kas n÷ra informacijos. Kol kas n÷ra informacijos.

3260 Lygumų ir priekalnių up÷s su Ranunculion fluitantis ir Callitricho-Batrachion augalija

Šio tipo buvein÷s apibūdinamos specifinių vandens augalų rūšių gausa ir sud÷timi.

Norint pasiekti gerą apsaugos būklę pagal BD, būtina užtikrinti gerą vandens kokybę ir natūralią morfologiją.

Gera ekologin÷ būkl÷ pagal BVPD yra būtina geros apsaugos būkl÷s pagal BD sąlyga, nors skaidrus ir švarus vanduo visgi n÷ra šių buveinių egzistavimo garantija.

Nesutampa tik keli geros apsaugos būkl÷s užtikrinimo pagal BD ir geros ekologin÷s būkl÷s užtikrinimo pagal BVPD aspektai, pvz., reikalavimas išnaikinti dumblius, trukdančius vandeniui laisvai tek÷ti.


Užtikrinti natūralią morfologiją ir vandens t÷kmę.

3270 Up÷s su dumbl÷tomis pakrant÷mis su Chenopodion rubri p.p. ir Bidention p.p augalija

Gera upių ir upelių, kuriuose pasitaiko sausų dumbl÷tų pakrančių, apsaugos būkl÷ pagal BD pasiekiama užtikrinant natūralų vandens nuot÷kio dydį ir kaitą, kurie yra ir gerą ekologinę būklę pagal BVPD rodantys gamtiniai parametrai.

Tačiau išdžiūstančios upių ar upelių zonos, kai atsiveria dumbl÷tos pakrant÷s, pagal dabartinę BVPD klasifikacijos sistemą greičiausiai būtų vertinamos neigiamai. Tod÷l gerai apsaugos būklei pagal BD užtikrinti reikia parengti ir įgyvendinti konkrečiai vietovei

Užtikrinti natūralią sezoninę hidrologinę kaitą su pasikartojančiomis sausomis dumbl÷tomis pakrant÷mis.


75




tinkamas priemones, nors tai gali prieštarauti priemon÷ms, kuriomis užtikrinama gera ekologin÷ būkl÷ pagal BVPD.

4030 Europiniai sausieji viržynai

Kol kas n÷ra informacijos. Kol kas n÷ra informacijos.

5130 Paprastojo kadagio (Juniperus communis) bendrijos viržynuose arba kalkingose pievose


6120 *Sausų sm÷lynų kalkingos pievos


6210 Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos (Festuco-Brometalia) ant kalkingų substratų

Paprastai svarbios orchidinių augimviet÷s.

Kol kas n÷ra informacijos.


6230 *Rūšių turtingos briedgaurių (Nardus) pievos ant silicio substratų kalnų ir priekalnių srityse


6410 Melvenių (Molinia) pievos ant kalkingo, durpinio arba dumblingo priemolio suspausto dirvožemio

Šio tipo buvein÷ms būdingas nedidelis kiekis organinių medžiagų. Jos neigiamai reaguoja į ežerų ir apylinkių eutrofikaciją.

Buvein÷ms taip pat būdinga požeminio vandens lygio kaita, kartais svyravimai būna ypač dideli, ypač šaltuoju metų laikotarpiu. Sausinimas keičia natūralią hidrologiją ir kelia pavojų buveinių stabilumui.

D÷l sausinimo ir eutrofikacijos buvein÷s sparčiau apauga joms nebūdinga augalija.

Pasiekus gerą apsaugos būklę pagal BD pasiekiama ir gera ekologin÷ būklę pagal vandens kiekio ir kokyb÷s rodiklius remiantis BVPD reikalavimais.

Tačiau svarbūs geros buvein÷s apsaugos būkl÷s pagal BD aspektai remiasi tipui būdingomis savyb÷mis, tod÷l juos reik÷s užtikrinti įgyvendinant konkrečiai vietovei

Nustatyti buferinę apsaugos zoną tarp žem÷s ūkio reikm÷ms naudojamos žem÷s ir buvein÷s.


Nežeminti buvein÷s ir gretimų teritorijų požeminio vandens lygio.


Užtikrinti reikiamą vandens kiekį.


76




parengtomis priemon÷mis tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD.

6430 Lygumų hidrofilin÷s pakrančių aukštųjų žolių bendrijos

Šio tipo buvein÷ms būdingas natūraliai turtingas dirvožemis. Tačiau natūralią augalų bendrijų struktūrą neigiamai veikia nenatūraliai didel÷ eutrofikacija.

Buvein÷ms būdingas palyginti aukštas požeminio vandens lygis. Sausinimas yra vienas iš didžiausią gr÷smę keliančių veiksnių.

Sutrikus natūraliai hidrologijai, buvein÷s sparčiau apauga joms nebūdinga augalija.

Užtikrinti palyginti aukštą požeminio vandens lygį.

Nesausinti teritorijos ir atkurti natūralią hidrologiją.



6450 Šiaurin÷s borealin÷s aliuvin÷s pievos

Šio tipo buvein÷ms yra būdingas didelis kiekis organinių medžiagų, tačiau jos neigiamai reaguoja į nenatūraliai aukštą eutrofikacijos lygį – keičiasi natūrali rūšių sud÷tis.

Buvein÷s formuojasi natūraliai svyruojant vandens lygiui (sezonin÷ kaita). Veikla, d÷l kurios sumaž÷ja vandens lygis ir sutrikdoma natūrali sezonin÷ kaita, neigiamai veikia augalijos struktūrą.

Sausinant žemes, d÷l ko sumaž÷ja vandens lygis ir sutrikdomas natūralus sezoninis vandens lygio svyravimas, buvein÷s sparčiau apauga joms nebūdinga augalija.



Palaikyti aukštą ir stabilų požeminio vandens lygį.

Atkurti natūralią gretimų ežerų ir upių hidrologiją.

6510 Žemumų šienaujamos pievos

Šio tipo buvein÷s jautriai reaguoja į trąšas ir pesticidus, nes šie neigiamai veikia joms būdingų augalų rūšių struktūrą ir sud÷tį.

Pakitus požeminio vandens lygiui, pakinta ir rūšių struktūra, buvein÷s sparčiau apauga joms nebūdinga augalija. Apskritai pakitus hidrologin÷ms sąlygoms buvein÷s gali sparčiau apaugti joms nebūdinga augalija.


Uždrausti naudoti trąšas ir pesticidus.


Nežeminti vandens lygio.

6530 *Fenoskandijos miškapiev÷s



77




7110 *Aktyvios aukštapelk÷s Šio tipo buvein÷ms yra būdingas labai nedidelis maistingųjų medžiagų kiekis. Jos labai neigiamai reaguoja į eutrofikaciją, tod÷l kiekviena papildoma organin÷ medžiaga neigiamai veikia buveinei būdingų rūšių sud÷tį.

Aukštapelk÷s skiriasi nuo kitų tipų buveinių tuo, kad jos priklauso nuo lietaus vandens, kadangi jų nemaitina nei požeminis nei paviršiaus vanduo. Tai reiškia, kad gera ekologin÷ būkl÷ pagal BVPD ir gera apsaugos būkl÷ pagal BD yra mažai susijusios.

Norint užtikrinti gerą apsaugos būklę pagal BD faktiškai reiškia parengti konkrečiai vietovei reikiamas priemones laikantis BD reikalavimų. Vienintel÷ priemon÷, kuri tinka siekiant ir geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD, ir geros apsaugos būkl÷s pagal BD, yra neleisti sausinti žemių ir užpilti griovius, kuriais vanduo yra nuvedamas tolyn nuo aukštapelk÷s sistemos. Sausinant žemes kinta rūšių sud÷tis, mineralizuojasi durpių sluoksnis, buvein÷s sparčiau apauga joms nebūdinga augalija.

Buvein÷ms nebūdingos augalijos augimą spartina ir eutrofikacija.



Užpilti aukštapelkių sausinimo griovius.

Nesausinti žemių nuvedant vandenį tolyn nuo buvein÷s sistemos.

7120 Degradavusios aukštapelk÷s, vis dar galinčios savaime atsistatyti

Norint užtikrinti gerą šio tipo buveinių apsaugą pagal BD, būtina palaikyti aukštą vandens lygį. Nukritus vandens lygiui intensyviau mineralizuojasi durpių sluoksnis, pakinta rūšių sud÷tis, ir šlapžem÷s galiausiai apauga mišku. Tod÷l sausinimas yra didžiausia gr÷sm÷, neigiamai veikianti gerą apsaugos būklę pagal BD.

D÷l sausinimo ir eutrofikacijos buvein÷s sparčiau apauga joms nebūdinga augalija, pakinta rūšių sud÷tis.

Norint užtikrinti gerą šio tipo buveinių apsaugą pagal BD, būtina atkurti natūralią aukštapelk÷s hidrologiją - leidžiant jai atsikurti natūraliai. Šiuo tikslu reikia pakelti požeminio vandens lygį aplinkin÷se teritorijose ir tuo pat metu palaikyti gerą vandens kokybę.

Atkurti natūralias hidrologines sąlygas.

Nesausinti žemių nuvedant vandenį tolyn nuo buvein÷s sistemos. Nustatyti buferinę apsaugos zoną tarp žem÷s ūkio reikm÷ms naudojamos žem÷s ir buvein÷s.


7140 Tarpinio tipo pelk÷s ir liūnai

Šio tipo buvein÷s formuojasi esant aukštam požeminio vandens lygiui, tod÷l sausinimas yra didžiausia gr÷sm÷, d÷l kurios gali būti nepasiekta gera apsaugos būkl÷ pagal BD.

Nukritus vandens lygiui greičiau mineralizuojasi durpių sluoksnis, kinta rūšių sud÷tis, o buvein÷s sparčiau apauga joms nebūdinga augalija.

Sausinimas daro įtaką požeminio vandens lygio žem÷jimo procesams; d÷l eutrofikacijos




Užtikrinti aukštą vandens lygį.


78




buvein÷ apauga medžiais ir krūmais.

Eutrofikacija taip pat neigiamai veikia augalijos struktūrą.

Šioms buvein÷ms ypač reikalingi mažo šarmingumo ežerai, kurių rudas vanduo ir kuriuose nedaug maistinių medžiagų. Tod÷l geros apsaugos būkl÷s pagal BD kriterijai iš esm÷s sutampa su geros šio tipo ežerų ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD kriterijais.

Kita vertus, gera šio tipo buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD.



7150 Durpingo substrato duburiai (Rhynchosporion)


7160 Mineralinių medžiagų turtingi Fenoskandijos šaltiniai ir šaltiniuotos žemapelk÷s

Didžiausią gr÷smę gerai buvein÷s apsaugos būklei pagal BD kelia hidrologinių sąlygų pokyčiai.

Rūšių sud÷tį neigiamai veikia eutrofikacija.

Pažeminus aukštą vandens lygį ar sausinant teritoriją buvein÷ sparčiai apauga jai nebūdinga augalija ir pakinta rūšių sud÷tis.


Nesausinti buvein÷s ir aplinkinių teritorijų.



7210 *Kalkingosios žemapelk÷s su Cladium mariscus ir Caricion davallianae rūšimis

Šio tipo buvein÷ms reikalingas didelio kalkingumo dirvožemis ir požeminis vanduo. Žemapelkes maitina arba požeminis vanduo, arba paviršiaus vanduo iš gretimų ežerų. Tod÷l gera apsaugos būkl÷ pagal BD ir gera požeminio vandens, gretimų ežerų ir buvein÷s būkl÷ pagal BVDP yra glaudžiai susijusios.

Kita vertus, gera buvein÷s apsaugos būkl÷ pagal BD labai priklauso nuo to, ar esama buveinei būdingų dominuojančių rūšių ir ar jos yra geroje apsaugos būkl÷je. Gerai apsaugos būklei pagal BD svarbi gera chemin÷ požeminio vandens kokyb÷.

Be to, gera šio tipo buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal

Užtikrinti gerą požeminio vandens ir gretimų ežerų vandens kokybę.

Užtikrinti aukštą požeminio vandens lygį.



79




BVPD.

7220 *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (Cratoneurion)

Norint pasiekti gerą šio tipo buveinių apsaugos būklę, geriausia priemon÷ yra užtikrinti gerą požeminio vandens ekologinę būklę pagal BVPD.

Gerai apsaugos būklei pagal BD yra svarbi gera chemin÷ požeminio vandens kokyb÷.

Be to, gera šio tipo buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD.

Užtikrinti gerą požeminio vandens kokybę.


7230 Šarmingosios žemapelk÷s

Šio tipo buvein÷se nedaug maistingųjų medžiagų, tod÷l jų perteklius gali kelti gr÷smę buvein÷ms. Svarbi gera chemin÷ požeminio vandens kokyb÷.

Gerą apsaugos kokybę pagal BD lemia įvairūs veiksniai, tačiau visais atvejais reikalingas aukštas požeminio vandens lygis (durpių sluoksnis turi būti nuolat įmirkęs). Sausinant buveinę (ar aplinkines teritorijas) paveikiama gera apsaugos būkl÷ pagal BD. D÷l sausinimo ir eutrofikacijos buvein÷s sparčiau apauga joms nebūdinga augalija.

Norint pasiekti gerą šio tipo buveinių apsaugos būklę, geriausia priemon÷ yra užtikrinti gerą požeminio vandens ekologinę būklę pagal BVPD.



Nežeminti buvein÷s ir gretimų teritorijų vandens lygio.




8210 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant kalkingų substratų


8220 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant silikatinių substratų


8310 Urvai, kuriuose neleidžiama lankytis žmon÷ms



80




9010 *Vakarų taiga Kol kas n÷ra informacijos. Kol kas n÷ra informacijos.

9020 *Epifitų turtingi Fenoskandijos hemiborealiniai natūralūs seni plačialapių miškai (Ouercus, Tilia, Acer, Fraxinus arba Ulmus)


9050 Fenoskandijos žolinių augalų turtingi miškai su paprastąja egle (Picea abies)

Azoto junginiai ir kiti teršalai neigiamai veikia dirvos pH ir suardo organinių medžiagų pusiausvyrą, tod÷l atitinkamai turi neigiamą poveikį nykstančioms rūšims.

Sausinimas neigiamai veikia augalijos struktūrą.

Neatnaujinti senųjų ir nekasti naujų griovių.


Nustatyti buferines apsaugos zonas.


9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų arba su jais susiję


9070 Fenoskandijos miškingosios ganyklos


9080 *Fenoskandijos pelk÷ti lapuočių miškai


Pelk÷se augantys lapuočiai jautriai reaguoja į hidrologinius pokyčius, tokius kaip ilgalaikis sausinimas, kurie neigiamai paveikia gerą buvein÷s apsaugos būklę pagal BD.




Vengti tiesioginio tręšimo ir kalkinimo.

Nustatyti buferines apsaugos


81




zonas.


9160 Subatlantiniai ir Vidurio Europos ąžuolų ir skroblų miškai (Carpinion betuli)


Sausinimas neigiamai veikia buveinių struktūrą.

Grioviai ir miškų keliai suardo natūralią miško struktūrą, tod÷l kai kurios rūšys negali laisvai migruoti.




9180 *Šlaitų, skardžių ir griovių liepiniai klevynai (Tilio-Acerion)

n÷ra informacijos n÷ra informacijos

91D0 *Pelkiniai miškai Šio tipo buvein÷ms būdingas aukštas požeminio vandens lygis ir gera požeminio vandens kokyb÷.

Pelkiniai miškai labai jautriai reaguoja į hidrologinio režimo pokyčius. Sausinimas paprastai sukelia didelius pokyčius atitinkamai paveiktose buvein÷se – pakinta buvein÷ms būdinga augalija.

Pasiekus gerą požeminio vandens ekologinę būklę pagal BVPD, užtikrinama ir gera šio tipo buveinių apsaugos būkl÷ pagal BD.

Be to, gera buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD.

Taikant priemones gerai gretimų ežerų ekologinei būklei pagal BVPD pasiekti, gali būti neigiamai paveiktos šio tipo buvein÷s, tod÷l tokias priemones reikia taikyti atsargiai ir įvertinti poveikį teritorijai.



Atkurti natūralią hidrologinę sistemą.

Panaikinti senuosius griovius ir nekasti naujų.




91E0 *Aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior

Šio tipo buvein÷s iš esm÷s priklauso nuo svyruojančio požeminio vandens lygio ir geros kokyb÷s.

Azoto junginiai ir kiti teršalai neigiamai veikia dirvos pH ir suardo organinių medžiagų

Geriausias valdymas reiškia „nesiimti jokių veiksmų“.



82




pusiausvyrą, tod÷l atitinkamai turi neigiamą poveikį nykstančioms rūšims.

Aliuviniai miškai jautriai reaguoja į hidrologinio režimo pokyčius. Ilgalaikis sausinimas lemia struktūros pokyčius.

Grioviai ir miškų keliai suardo natūralią miško struktūrą, tod÷l kai kurios rūšys negali laisvai migruoti

Tiesinant, kanalizuojant ir užtvenkiant gretimus vandens telkinius, ima svyruoti debitas ir sutrinka natūralus potvynių ciklas.

Pasiekus gerą požeminio vandens ekologinę būklę pagal BVPD, užtikrinama ir gera šio tipo buveinių apsaugos būkl÷ pagal BD.


Taikant priemones gerai gretimų ežerų ekologinei būklei pasiekti pagal BVPD, gali būti neigiamai paveiktos šio tipo buvein÷s, tod÷l tokias priemones reikia taikyti atsargiai ir įvertinti poveikį teritorijai.



Atkurti natūralų potvynių ciklą.

Atkurti natūralią vandentakių morfologiją.


91F0 Paupiniai mišrūs Quercus robur, Ulmus laevis ir Ulmus minor, Fraxinus excelsior arba Fraxinus angustifolia miškai prie stambiųjų upių (Ulmenion minoris)


Lutut÷ Aegolius funereus

Įrašyta į Lietuvos Raudonąją Knygą


Tulžys Alcedo atthis

Įrašytas į Lietuvos Raudonąją Knygą



83




Pūsl÷toji aldrūn÷ Aldrovanda vesiculosa


Pūsl÷toji aldrūn÷ m÷gsta saul÷kaitą ir švarų, seklų, šiltą, šiek tiek rūgštų (pH ∼ 6) stovintį vandenį, kuriame nedaug maistingųjų medžiagų. Ji randama plaukiojanti tarp vikšrių (Juncus), nendrių ir netgi ryžių.


Baltakakt÷ žąsis Anser albifrons


Mažasis erelis r÷ksnys Aquila pomarina



Salatis Aspius aspius Kol kas n÷ra informacijos. Kol kas n÷ra informacijos.

Raudonpilv÷ kūmut÷ Bombina bombina


Raudonpilv÷ kūmut÷ (Bombina bombina) gyvena stovinčiame vandenyje: mažuose užpelk÷jusiuose vandens telkiniuose, dumblinuose tvenkiniuose, vandeniu pripildytuose kanaluose, grioviuose ir liūnuose atvirose vietov÷se.

Neršto metu šios rūšies individai paprastai yra randami aliuvin÷se pievose, kuriose natūraliai svyruoja požeminio vandens lygis, žemumose ir tarpinio tipo pelkių lomose ir duburiuose. Raudonpilv÷ kūmut÷ gyvena tarpinio tipo pelkių ir užmirkusių pievų pietrytiniuose pakraščiuose.

Šios rūšies nerštavietes, žiemovietes ir buveines neigiamai veikia vandens tarša, vandens telkinių eutrofikacija, intensyvi žem÷s ūkio veikla, trąšos ir pesticidai, tvenkinių gilinimas ir pertvarkymas į žuvų veisimo tvenkinius, vandens lygio žeminimas.

Gerai šios rūšies apsaugos būklei pagal BD būtina užtikrinti gerą jų buveinių ekologinę būklę pagal BVPD.


Užtikrinti gerą rūšies buvein÷s vandens kokybę.




Užtikrinti natūralią rūšių buveinių morfologiją.

Jerub÷ Bonasia bonasia Kol kas n÷ra informacijos. Kol kas n÷ra informacijos.


84




Šneiderio kirmvabalis Boros schneideri



Didysis baublys Botaurus stellaris

Įtrauktas į Paukščių direktyvos I priedo sąrašą


Didieji baubliai gyvena liūnuose, ežerų pakraščiuose su stovinčiais sekliais vandenimis ir palyginti stabiliu vandens lygiu. Peri sąžalynuose, dažniausiai nendrynuose šalia izoliuotų vandens telkinių.

Populiacijos stabilumą neigiamai veikia nendrynų kirtimas, buveinių fragmentavimas ir gaisrai.

Tokios pačios kaip ir šios rūšies buvein÷ms (liūnams ir sekliems vandens telkiniams)

Palaikyti stabilų vandens lygį.



Mažasis varpenis Botrychium simplex



L÷lys Camprimulgus europaeus


Juodoji žuv÷dra Chlidonias niger



Juodasis gandras Ciconia nigra



Pievin÷ ling÷ Circus pygargus

Įtraukta į Paukščių

Ši rūšis randama (apleistose) nepaliestose tarpin÷se pelk÷se, apaugusiose nendr÷mis.



85




direktyvos I priedo sąrašą


Paprastasis kirtiklis Cobitis taenia

Ši rūšis gyvena l÷tai tekančiuose upeliuose ir up÷se su minkštu dugnu, kuriose gausu povandenin÷s augalijos.

Reikalavimai jos buvein÷ms iš esm÷s atitinka geros upių ir upelių būkl÷s kriterijus pagal BVPD.

Be to, gera šio tipo buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD užtikrinimo priemonių neužteks.

Vengti greitos t÷km÷s upių ir upelių.


Žalvarnis Corasias garrulus


Paprastais kūjagalvis Cottus gobio


Griežl÷ Crex crex



Gulb÷ giesminink÷ Cygnus cygnus



Plačialap÷ klumpait÷ Cypripedium calceolus



Juodoji meleta Kol kas n÷ra informacijos. Kol kas n÷ra informacijos.


86




Dryocopus martius

Plačioji dusia Dytiscus latissimus


Ši rūšis gyvena stovinčiame vandenyje – tam tikruose tvenkiniuose ir nedideliuose ežer÷liuose.

Reikalavimai jos buveinių kokybei iš esm÷s sutampa su stovinčio vandens telkinių geros ekologin÷s būkl÷s kriterijais pagal BVPD.



Užtikrinti stabilų vandens lygį.

Užtikrinti stovinčio vandens zoną.

Auksuotoji šaškyt÷ Euphydryas aurinia



Baltamarg÷ šaškyt÷ Euphydryas maturna



Lūšis Felis lynx Kol kas n÷ra informacijos. Kol kas n÷ra informacijos.

Stulgys Gallinago media



Žvirblin÷ pel÷da Glaucidium passerinum


Dvijuost÷ nendradus÷ Graphoderus bilineatus


Ši rūšis gyvena stovinčiame vandenyjee – tam tikruose tvenkiniuose ir nedideliuose ežer÷liuose.

Reikalavimai jos buvein÷s kokybei iš esm÷s sutampa su stovinčio vandens telkinių geros ekologin÷s būkl÷s kriterijais pagal BVPD.

Be to, gera šio tipo buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis


Užtikrinti stabilų vandens lygį.

Užtikrinti stovinčio vandens zoną.


87




charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD.

Pilkoji gerv÷ Grus grus


Gerv÷s peri įvairiose buvein÷se – nuo atvirų aukštųjų viksvynų iki miškingų vietovių. Tai tarpin÷s pelk÷s ir liūnai, šlapi nendrynai, aliuviniai miškai - juodalksnynai ar nedideli jų fragmentai nendrynuose ir šlapžem÷se.

Tokios pačios kaip ir šios rūšies buvein÷ms (tarpin÷ms pelk÷ms ir liūnams)

Žvilgančioji riestūn÷ Hamatocaulis vernicosus

Įtraukta į Buveinių direktyvos II priedo sąrašą


Šiai rūšiai augti reikalingi atviri šaltiniai, taip pat svarbi vandens kokyb÷ ir tekančio vandens kiekis – nuo to priklauso buvein÷s augalija.

Reikalavimai jos buvein÷s kokybei iš esm÷s sutampa su stovinčio vandens telkinių geros ekologin÷s būkl÷s kriterijais pagal BVPD.



Upin÷ n÷g÷ Lampetra fluviatilis

N÷g÷ yra jūroje gyvenanti rūšis, tačiau šių žuvų nerštaviet÷s yra up÷se ir upeliuose, kur jos gyvena būdamos lervos iki tampa subrendusiomis žuvimis.

Reikalavimai jos buvein÷s kokybei iš esm÷s sutampa su upių ir upelių geros ekologin÷s būkl÷s kriterijais pagal BVPD.


Šios rūšies apsaugai svarbu užtikrinti migracijos koridorių ir natūralią upių ir upelių morfologiją.



Vengti fizinių barjerų vandens telkiniuose tiek pasroviui, tiek prieš srovę.

Mažasis kiras Larus minutus



Šarvuotoji sk÷t÷ Kol kas n÷ra informacijos. Kol kas n÷ra informacijos.


88




Leucorrhinia pectoralis


Dvilapis purvuolis Liparis loeselii

Įtrauktas į Buveinių direktyvos II priedo sąrašą


Dvilapis purvuolis auga tarpin÷se ir šarmingose žemapelk÷se. Jam reikalinga nuolatos įmirkusi žem÷. Populiacijai gr÷smę kelia hidrologinio režimo sutrikdymas (sausinimas arba reguliavimas).

Į rūšies buveinę patekusios trąšos ir atmosferos teršalai kelia pavojų gerai rūšies apsaugos būklei pagal BD.

Dvilapiui purvuoliui pavojingi sąžalynai, suželiantys sausinant žemę, d÷l eutrofikacijos ar šeš÷lio.





Ligut÷ Lullula arborea Kol kas n÷ra informacijos. Kol kas n÷ra informacijos.

M÷lyngurkl÷ Luscinia svecica

Įtraukta į Paukščių direktyvos I priedo sąrašą


M÷lyngurkl÷ sporadiškai paplitusi mineralinių medžiagų turtingose šaltiniuotose pelk÷se ir pelkiniuose alksnynuose. Tinkamiausios buvein÷s yra ekotonin÷s bendrijos, susiformuojančios tarp miško pakraščių ir atvirų dr÷gnų teritorijų, tokios kaip krūmais apaugusios tarpinio tipo pelk÷s ir liūnai, krūmynai aliuvin÷se pievose ar upių, ežerų pakrant÷s.

Tokie patys kaip ir šios rūšies buvein÷ms (šaltiniuotoms pelk÷ms, aliuvin÷ms pievoms ir pelkiniams alksnynams).

Ūdra Lutra lutra

Įtraukta į Buveinių direktyvos II priedo sąrašą


Ūdros gyvena ežeruose ir srauniose up÷se, kuriose gausu slenksčių, o pakrant÷se yra daug ertmių.

Vandens telkinių tarša chemin÷mis medžiagomis neigiamai paveikia ūdrų mitybos grandinę. Tod÷l, kaip ir daugelis žuvų ir vabzdžių rūšių, ūdros netiesiogiai priklauso nuo vandens kiekio ir kokyb÷s.

Reikalavimai šios rūšies buvein÷ms iš esm÷s atitinka ežerų, upių ir upelių geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD kriterijus.

Šios rūšies apsaugai svarbu užtikrinti laisvą praplaukimo koridorių ir natūralią upių ir upelių morfologiją.




89




Didysis auksinukas Lycaena dispar



Juodasis peslys Milvus migrans



Vij ūnas Misgurnus fossilis


Ši rūšis yra gana neįprasta, nes labiau priklauso nuo vandens negu nuo geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD.

Jos buveinei keliami tam tikri specifiniai reikalavimai, įtakojantys gerą apsaugos būklę pagal BD, kurie n÷ra patenkinami užtikrinus gerą ekologinę būklę pagal BVPD, tod÷l tais atvejais, kai geros ekologin÷s būkl÷s nepakanka, reikalingos papildomos konkrečiai vietovei pritaikytos priemon÷s.


Užtikrinti laisvą pra÷jimą gyvūnijai.

Kūdrinis pel÷ausis Myotis dasycneme


Ši rūšis yra iš tų kelių rūšių, kurių gera apsaugos būkl÷ pagal BD n÷ra susijusi su vandens, kuriame ji gyvena, kokybe. Tod÷l gera vandens telkinių ekologin÷ būkl÷ pagal BVPD n÷ra glaudžiai susijusi su gera rūšies apsaugos būkle pagal BD.

Gerai apsaugos būklei pagal BD užtikrinti labiau reikalingos šiai rūšiai tinkamos dienos sl÷ptuv÷s, žiemojimo ir veisimosi vietos. Iš esm÷s taikomi BD kriterijai.

Užtikrinti, kad būtų vandens.

Lankstusis plukenis Najas flexilis


Tai nedidelis l÷tai augantis augalas, kuriam labai reikalingas skaidrus vanduo.

Reikalavimai šios rūšies buvein÷s kokybei ir gerai apsaugos būklei pagal BD iš esm÷s atitinka geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD reikalavimus.

Be to, gera šio tipo buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD, pvz., gali reik÷ti pašalinti nuos÷das.

Tokios pačios kaip ir šios rūšies buvein÷ms (vandens telkiniams).

Užtikrinti vandens skaidrumą.

Žuvininkas Pandion haliaetus

Įrašytas į Lietuvos



90




Raudonąją Knygą

Vapsva÷dis Pernis apivorus



Gaidukas Philomachus pugnax



Tripirštis genys Picoides tridactylus



Pilkoji meleta Picus canus



Dirvinis s÷jikas Pluvialis apricaria



Dirvinis s÷jikas gyvena aukštapelk÷se ir pelkynuose Tokios pačios kaip ir šios rūšies buvein÷ms (aukštapelk÷ms ir pelkynams).

Plovin÷ vištel÷ Porzana parva

Įtraukta į Paukščių direktyvos I priedo

Gyvena natūraliose ar pusiau natūraliose eutrofin÷se pelk÷tose buvein÷se, dažniausiai paežer÷se, kartais upių pakrant÷se ar užliejamose pievose (dr÷gnose buvein÷se, kuriose auga aukšti žoliniai augalai, viršvandeninių ir plūduriuojančių augalų bendrijos: švendrai, viksvos, nendr÷s).



91




sąrašą


Švygžda Porzana porzana

Įtraukta į Paukščių direktyvos I priedo sąrašą


Švygžda gyvena tarpinio tipo pelk÷se, šarmingose žemapelk÷se ir aliuvin÷se pievose, tačiau jų buvein÷s nebūtinai pastovios – grįždami pavasarį patinai užima gyvenimui tinkamą teritoriją, dažniausiai priklausomai nuo vandens lygio pavasario potvynio metu.

Tinkamiausios buvein÷s šiai rūšiai yra pelkių pakraščiai ir išdžiūvusios pievos ar ganyklos bei tarpinio tipo pelk÷s.

Neigiamą poveikį daro sumaž÷jęs vandens lygis, d÷l kurio šios rūšies buvein÷s sparčiau apauga sumed÷jusia augmenija ir nendrynais.

Užtikrinti aukštą vandens lygį.

V÷jaland÷ šilag÷l÷ Pulsatilla patens



Kartuol÷ Rhodeus amarus

Rhodeus amarus yra karpinių (Cyprinidae) šeimos rūšis, gyvena švariuose stovinčiuose ar l÷tai tekančiuose vandenyse.


Uralin÷ pel÷da Strix uralensis


Tetervinas Tetrao tetrix



Tetervinas gyvena tarpinio tipo pelk÷se, aukštapelk÷se, gretimuose laukuose ir pievose, poruojasi aukštapelk÷se ir tarpinio tipo pelk÷se, peri tarpinio tipo pelk÷se, liūnuose, aukštapelk÷se, su šlapžem÷mis besiribojančiuose laukuose ir pievose.

Rūšiai kenkia buveinių nykimas d÷l pasikeitusio hidrologinio režimo.

Nekeisti natūralios hidrologijos.

Plikažiedis linlapis Thesium ebracteatum




92




Tikutis Tringa glareola



Tikutis peri aukštapelkių plyn÷se ir tarpinio tipo pelk÷se, kur esama atvirų vandens telkinių.


Skiauter÷tasis tritonas Triturus cristatus


Ši rūšis gyvena stovinčiuose vandenyse, m÷gsta miškingose vietose esančias nedideles balas.

Norint užtikrinti gerą šios rūšies apsaugos būklę pagal BD, būtina gera vandens kokyb÷ ir gera ekologin÷ būkl÷ pagal BVPD.

Be to, gera šio tipo buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD, pvz., užtikrini tinkamas žiemovietes.



Užtikrinti fizin÷s buvein÷s kokybę.

Ovalioji geldut÷ Unio crassus


Ši rūšis gyvena stabiliame upių ir upelių dugno sm÷lyje. Buvein÷s kokyb÷ bus pasiekta pasiekus gerą upių ir upelių ekologinę būklę pagal BVPD reikalavimus.

Be to, gera šio tipo buveinių apsauga pagal BD yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD.


Užtikrinti natūralią upių ir upelių morfologiją.

Mažoji sukten÷ Vertigo angustior



Keturdant÷ sukten÷ Vertigo geyeri


Nors ši rūšis negyvena vandenyje, tačiau labai priklauso nuo šaltinių vandens kiekio ir kokyb÷s.

Reikalavimai jos buvein÷s kokybei bus beveik įgyvendinti pasiekus gerą šaltinių ekologinę būklę pagal BVPD.

Be to, gera šio tipo buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis





93




charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakaks geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD.

Pūstoji sukten÷ Vertigo moulinsiana


Nors ši rūšis negyvena vandenyje, tačiau labai priklauso nuo šaltinių vandens kiekio ir kokyb÷s.

Reikalavimai jos buvein÷s kokybei bus beveik įgyvendinti pasiekus gerą šaltinių ekologinę būklę pagal BVPD.

Be to, gera šio tipo buveinių apsauga yra grindžiama tam tikromis joms būdingomis charakteristikomis, tod÷l gerai apsaugos būklei užtikrinti reik÷s papildomų konkrečiai vietovei pritaikytų priemonių tais atvejais, kai nepakas geros ekologin÷s būkl÷s pagal BVPD.





94

KLIMATO KAITOS PRIEDAI

Prognozuojami požeminio ir bendro nuot÷kio bei suminio garavimo daugiamečių vidurkių (normų) prognostiniai rodikliai 2020 metams, gauti WatBal vandens balanso modeliui pritaikius klimatines charakteristikas, nustatytas pagal Echam5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijus. Duomenys pateikti mm/parą. Baseinai lentel÷je išd÷styti ab÷c÷l÷s tvarka.


95

Prognozuo-jamas

požeminis nuot÷kis mm

(2020 m.)

Prognozuo-jama požeminio ir

bazinio nuot÷kio suma mm (2020

m.)

Prognozuo-jamas bendras nuot÷kis mm

(2020 m.)

Prognozuo-jamas suminis garavimas mm

(2020 m.)

Prognozuo-jamas


(2020 m.)



m.)


(2020 m.)


(2020 m.)

0,28 1 0,18 0,20 0,26 0,00 0,19 0,22 0,26 0,000,25 2 0,19 0,21 0,28 0,00 0,20 0,23 0,35 0,000,90 3 0,22 0,24 0,85 0,00 0,24 0,26 0,89 0,001,22 4 0,23 0,25 1,32 1,78 0,24 0,26 1,17 1,940,27 5 0,13 0,16 0,25 3,50 0,14 0,16 0,29 3,560,06 6 0,05 0,08 0,15 3,29 0,06 0,09 0,19 3,550,05 7 0,03 0,05 0,14 2,82 0,04 0,07 0,16 3,160,06 8 0,02 0,05 0,13 2,26 0,02 0,05 0,11 2,160,15 9 0,03 0,06 0,12 1,42 0,02 0,05 0,11 1,240,12 10 0,05 0,08 0,15 1,05 0,04 0,07 0,11 0,620,32 11 0,09 0,12 0,18 0,11 0,06 0,09 0,12 0,120,34 12 0,14 0,16 0,21 0,00 0,08 0,11 0,12 0,000,16 1 0,13 0,16 0,31 0,00 0,13 0,16 0,36 0,000,17 2 0,13 0,15 0,75 0,00 0,13 0,15 0,52 0,001,11 3 0,14 0,16 1,32 0,00 0,13 0,15 1,34 0,002,28 4 0,12 0,14 2,04 1,83 0,11 0,13 1,89 1,850,62 5 0,05 0,08 0,36 3,19 0,05 0,07 0,42 3,100,12 6 0,02 0,04 0,20 2,85 0,02 0,04 0,23 2,610,06 7 0,01 0,03 0,16 2,38 0,01 0,03 0,21 2,310,19 8 0,01 0,03 0,13 1,85 0,01 0,03 0,19 2,050,19 9 0,01 0,03 0,14 1,28 0,01 0,04 0,20 1,380,14 10 0,02 0,05 0,20 0,76 0,02 0,05 0,27 0,840,26 11 0,05 0,07 0,25 0,18 0,04 0,07 0,31 0,150,23 12 0,07 0,09 0,28 0,00 0,06 0,08 0,20 0,000,16 1 0,06 0,08 0,22 0,00 0,06 0,08 0,21 0,000,18 2 0,07 0,09 0,53 0,00 0,06 0,08 0,35 0,000,73 3 0,07 0,09 1,19 0,00 0,06 0,08 1,16 0,001,32 4 0,06 0,08 1,63 1,86 0,06 0,08 1,29 1,880,46 5 0,04 0,06 0,18 3,72 0,04 0,06 0,15 3,740,15 6 0,02 0,04 0,13 3,98 0,02 0,04 0,12 3,830,08 7 0,01 0,03 0,12 3,13 0,01 0,03 0,13 3,180,10 8 0,01 0,03 0,10 2,21 0,01 0,03 0,11 2,360,16 9 0,01 0,03 0,09 1,38 0,01 0,03 0,10 1,430,12 10 0,01 0,03 0,10 0,70 0,01 0,03 0,10 0,850,20 11 0,02 0,04 0,09 0,22 0,02 0,04 0,08 0,140,20 12 0,02 0,04 0,07 0,00 0,02 0,04 0,06 0,00

HadCM3-A1B

Dabikin÷ ties Akmene

L÷vuo ties Kupiškiu


Baseinas

Vidutinis daugiametis nuot÷kis mm

(laikotarpiui iki 2000 m.)

M÷nuo

Echam5-B1


96

Prognozuo-jamas


(2020 m.)



m.)


(2020 m.)


(2020 m.)

Prognozuo-jamas


(2020 m.)



m.)


(2020 m.)


(2020 m.)

0,15 1 0,04 0,05 0,15 0,00 0,10 0,11 0,18 0,000,18 2 0,05 0,06 0,22 0,00 0,11 0,12 0,27 0,000,92 3 0,05 0,06 0,99 0,00 0,13 0,14 1,04 0,001,43 4 0,05 0,06 1,39 1,80 0,13 0,14 1,33 1,890,31 5 0,03 0,04 0,27 3,30 0,07 0,08 0,26 3,440,09 6 0,01 0,02 0,14 2,93 0,03 0,04 0,16 3,330,05 7 0,01 0,02 0,13 2,55 0,02 0,03 0,14 2,950,06 8 0,01 0,02 0,11 2,04 0,01 0,02 0,10 2,130,12 9 0,01 0,02 0,10 1,31 0,02 0,03 0,11 1,360,10 10 0,01 0,02 0,13 0,89 0,03 0,04 0,11 0,770,23 11 0,02 0,03 0,20 0,14 0,05 0,06 0,14 0,150,25 12 0,03 0,04 0,17 0,00 0,07 0,08 0,15 0,000,13 1 0,01 0,02 0,13 0,00 0,06 0,07 0,17 0,000,16 2 0,01 0,02 0,29 0,00 0,06 0,07 0,28 0,000,97 3 0,01 0,02 1,09 0,00 0,07 0,08 1,20 0,001,52 4 0,01 0,02 1,49 1,82 0,07 0,08 1,42 1,890,29 5 0,01 0,02 0,24 3,20 0,03 0,04 0,24 3,270,11 6 0,00 0,01 0,13 2,78 0,01 0,02 0,14 2,910,05 7 0,00 0,01 0,12 2,35 0,01 0,02 0,13 2,590,06 8 0,00 0,01 0,10 1,90 0,01 0,02 0,11 2,020,14 9 0,00 0,01 0,09 1,28 0,01 0,02 0,10 1,350,09 10 0,00 0,01 0,11 0,79 0,01 0,02 0,11 0,850,22 11 0,01 0,02 0,19 0,21 0,03 0,04 0,17 0,150,27 12 0,01 0,02 0,18 0,00 0,04 0,05 0,18 0,000,21 1 0,00 0,05 0,11 0,00 0,00 0,05 0,18 0,000,23 2 0,00 0,05 0,58 0,00 0,00 0,05 0,33 0,001,06 3 0,00 0,05 1,20 0,00 0,00 0,05 1,26 0,002,06 4 0,00 0,05 2,03 1,83 0,00 0,05 1,87 1,930,77 5 0,00 0,05 0,45 3,14 0,00 0,05 0,45 3,100,19 6 0,00 0,05 0,26 2,87 0,00 0,05 0,28 2,660,14 7 0,00 0,05 0,18 2,40 0,00 0,05 0,23 2,280,14 8 0,00 0,05 0,14 1,78 0,00 0,05 0,21 2,070,15 9 0,00 0,05 0,16 1,20 0,00 0,05 0,23 1,390,20 10 0,00 0,05 0,26 0,76 0,00 0,05 0,31 0,790,40 11 0,00 0,05 0,28 0,10 0,00 0,05 0,34 0,150,33 12 0,00 0,05 0,27 0,00 0,00 0,05 0,11 0,00

HadCM3-A1B

Mūša ties Miciūnais

Mūša ties Ustukiais

Nemun÷lis ties Rimšiais

Baseinas



M÷nuo

Echam5-B1


97

Prognozuo-jamas


(2020 m.)



m.)


(2020 m.)


(2020 m.)

Prognozuo-jamas


(2020 m.)



m.)


(2020 m.)


(2020 m.)

0,59 1 0,05 0,15 0,63 0,00 0,04 0,14 0,46 0,000,54 2 0,05 0,15 1,08 0,00 0,03 0,13 0,83 0,001,91 3 0,05 0,15 2,24 0,00 0,04 0,14 2,03 0,002,52 4 0,04 0,14 2,54 1,60 0,03 0,13 2,12 1,720,55 5 0,02 0,12 0,49 3,00 0,01 0,11 0,57 2,950,32 6 0,01 0,11 0,31 2,66 0,00 0,10 0,45 2,440,26 7 0,00 0,10 0,28 2,36 0,00 0,10 0,42 2,340,29 8 0,00 0,10 0,29 2,19 0,00 0,10 0,39 2,000,44 9 0,01 0,11 0,39 1,57 0,00 0,10 0,51 1,480,63 10 0,01 0,11 0,73 1,02 0,01 0,11 0,69 0,961,36 11 0,03 0,13 1,04 0,18 0,01 0,11 0,86 0,160,81 12 0,04 0,14 1,07 0,00 0,02 0,12 0,60 0,000,07 1 0,03 0,05 0,05 0,00 0,00 0,02 0,14 0,000,08 2 0,03 0,05 0,33 0,00 0,00 0,02 0,26 0,000,94 3 0,04 0,06 1,28 0,00 0,00 0,02 1,20 0,002,28 4 0,04 0,05 2,15 1,87 0,00 0,02 1,93 1,930,41 5 0,02 0,04 0,39 3,29 0,00 0,02 0,52 3,360,24 6 0,01 0,03 0,12 3,45 0,00 0,02 0,23 3,140,04 7 0,00 0,02 0,08 2,75 0,00 0,02 0,14 2,610,08 8 0,00 0,02 0,06 1,98 0,00 0,02 0,12 2,160,03 9 0,00 0,02 0,07 1,26 0,00 0,02 0,14 1,500,06 10 0,01 0,03 0,09 0,79 0,00 0,02 0,17 0,750,41 11 0,01 0,03 0,12 0,10 0,00 0,02 0,20 0,220,19 12 0,02 0,04 0,14 0,00 0,00 0,02 0,08 0,000,84 1 0,28 0,40 0,69 0,00 0,68 0,80 0,85 0,000,64 2 0,29 0,41 0,75 0,00 0,54 0,66 1,01 0,001,64 3 0,33 0,45 1,76 0,06 0,54 0,66 1,37 0,002,00 4 0,32 0,44 1,95 1,55 0,45 0,57 1,46 1,430,50 5 0,15 0,27 0,51 2,80 0,19 0,31 0,61 2,220,22 6 0,04 0,16 0,30 2,43 0,08 0,20 0,57 2,030,22 7 0,03 0,15 0,31 2,29 0,08 0,20 0,55 2,150,37 8 0,04 0,16 0,31 2,19 0,06 0,18 0,37 1,600,54 9 0,06 0,18 0,38 1,56 0,07 0,19 0,40 1,010,64 10 0,12 0,24 0,68 1,20 0,11 0,23 0,47 0,581,09 11 0,21 0,33 1,12 0,26 0,18 0,30 0,54 0,140,89 12 0,30 0,42 0,99 0,00 0,22 0,34 0,41 0,00

HadCM3-A1B

Rešketa ties Gudeliais



Baseinas



M÷nuo

Echam5-B1


98

Prognozuo-jamas


(2020 m.)



m.)


(2020 m.)


(2020 m.)

Prognozuo-jamas


(2020 m.)



m.)


(2020 m.)


(2020 m.)

0,46 1 0,25 0,30 0,46 0,00 0,26 0,31 0,43 0,000,39 2 0,26 0,31 0,55 0,00 0,25 0,30 0,61 0,001,16 3 0,30 0,35 1,27 0,00 0,28 0,33 1,24 0,001,75 4 0,31 0,36 1,79 1,67 0,27 0,32 1,56 1,740,46 5 0,18 0,23 0,44 3,28 0,15 0,20 0,52 3,180,16 6 0,07 0,12 0,21 3,15 0,06 0,11 0,35 3,060,13 7 0,04 0,09 0,18 2,70 0,04 0,09 0,26 2,830,17 8 0,04 0,09 0,16 2,29 0,03 0,08 0,18 2,120,27 9 0,05 0,10 0,18 1,50 0,04 0,09 0,20 1,330,27 10 0,09 0,14 0,27 1,04 0,06 0,11 0,25 0,730,65 11 0,16 0,21 0,44 0,14 0,10 0,15 0,32 0,130,55 12 0,22 0,27 0,54 0,00 0,13 0,18 0,30 0,000,31 1 0,06 0,12 0,28 0,00 0,06 0,12 0,26 0,000,33 2 0,06 0,13 0,42 0,00 0,06 0,13 0,45 0,001,18 3 0,07 0,14 1,30 0,00 0,07 0,14 1,30 0,001,73 4 0,07 0,14 1,73 1,75 0,07 0,13 1,57 1,780,39 5 0,04 0,10 0,34 3,32 0,04 0,10 0,41 3,330,13 6 0,01 0,08 0,21 3,03 0,01 0,08 0,28 3,150,10 7 0,01 0,08 0,20 2,60 0,01 0,08 0,23 2,860,12 8 0,01 0,08 0,18 2,19 0,01 0,08 0,18 2,180,24 9 0,01 0,08 0,18 1,43 0,01 0,08 0,19 1,420,20 10 0,02 0,09 0,24 0,98 0,02 0,08 0,23 0,840,50 11 0,03 0,10 0,36 0,13 0,03 0,10 0,31 0,150,41 12 0,05 0,12 0,42 0,00 0,04 0,11 0,29 0,00

HadCM3-A1B

Venta ties Leckava

Venta ties Papile

Baseinas



M÷nuo

Echam5-B1

Documents

PROJEKTO VEIKL Ų REZULTATAIvanduo.gamta.lt › files › Klimato kaitos...2010 m. rugs ÷jis Klimato kaitos poveikis vandens telkiniams. Saugomos teritorijos 3 ĮVADAS Šioje projekto