Psichologijos ivadas

Embed Size (px)

Citation preview

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    1/16

    Psichologijos vadas

    2005 m. Program sistem rudens semestre dstyto dalyko konspektas

    Sudar: ilvinas Ledasurinys:!. Psi"#ologi$os %vado programa &'2 val.(............................................................................................22. )*anga...............................................................................................................................................2'. +e,ios teoretins mokyklos...............................................................................................................'-. Savi*udy.......................................................................................................................................'5. Psi"#oanali/....................................................................................................................................-

    5.!. S. reudo *mogaus s1mons pas1mons modelis....................................................................-5.2. Psi"#ologiniai gynyos me"#ani/mai.......................................................................................55.'. Psi"#oanali/s kritika................................................................................................................3

    3. 4i#eiviori/mas..................................................................................................................................33.!. perandinis s1lygo$imas...........................................................................................................36. 7umani/mo8eg/isten"in kryptis.....................................................................................................69. g/isten"in psi"#ologi$a.................................................................................................................9

    9.!. i/inis matmuo..........................................................................................................................;9.2. So"ialinis matmuo.....................................................................................................................;9.'. Psi"#ologinis matmuo...............................................................................................................;9.-.

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    2/16

    1. Psichologijos vado programa (32 val.)!( Aitai ir ?aktai apie psi"#ologi$1. Psi"#ologi$os apir*imas ir istori$a.2( Psi"#ologi$os kryptys. Psi"#oanali/.'( 4i#eiviori/mas .-( 7umanistin8eg/isten"in psi"#ologi$os kryptis.5( So"ialin psi"#ologi$a .3( 4iologiniai psi"#ologi$os pagrindai.6( Bognityvin psi"#ologi$a.9( =utimai.;( Suvokimas.!0( Ctmintis.!!( A1stymas.!2( D,mokimas.

    !'( mo"i$ teori$os.!-( Eaidos psi"#ologi$a: kFdikyst vaikyst paauglyst $aunyst randa senatv.!5( . riksono asmenys raidos teori$a.!3( Psi"#ologin sveikata. Stresas psi"#ologins kri/s ir traumos.!6( Savi*udyi preven"i$a. Sui"idinis elgesys kaip pro"esas. eorinis savi*udys modelis.

    Aitai ir ?aktai apie savi*udyes.

    Pareng:=elena ro?imova GH Blinikins ir organi/a"ins psi"#ologi$os katedros doktorant

    2. angaPsy"#e I sielaLogos I mokslas

    SavJs pa*inimo mokslas apie siel1.

    =au DG I G a. Pr. Br. 4uvo psi"#ologi$os u*uoma/g.

    !96; m. W. Wundt&?i/iologas psi"#ologas ?iloso?as( I eksperimentins psi"#ologi$oslaoratori$os %kFr$as Leip"igo universitete. Aan kad psi"#ologi$a I mokslas apie mFs tiesiogin%

    patyrim1 kur% galima atskleisti introspekcijosFdu. Sutelk dmes% % vidinius *mogaus po$F>ius$ausmus ir pan. Siek nustatyti pagrindinius psi"#inio gyvenimo dsnius.8 ?i/iologin psi"#ologi$a &po$F>iai(K8 aut psi"#ologi$a &auk,tesnis psi"#ologi$os lygmuo(.Laik kad mFs s1mons elementai I po$F>iai ir $ausmai.

    ntrospekcijaI tai k1 patys galime pasakyti k1 patiriame.

    !;20 m. !. Watson. eig kad psi"#ologi$a tai mokslas apie elges%K kritikavo introspek"i$os Fd1teig kad turi remtis konkre>iais elgesio ste$imais. "iheiviori#mopradininkas. Breip dmes%kaip *mogus i,moksta tam tikr reak"i$. Gis1 *mogaus psi"#in% gyvenim1 u*ra, ?ormule:Stimulas Eeak"i$a

    "iheiviori#masI i,kelia o$ektyvaus *mogaus elgesio ste$im1.

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    3/16

    !;00 m. $. %reud. Para, Sapn anali/ kur pirm1 kart1 paminima pas1mon. Psi"#oanali/steori$os pradininkas. Bal$o apie pas1monJ &ne%sis1moninamus dalykus(.

    uo !;30 m. Psi"#ologi$a I mokslas apie elges% ir psi"#ikos pro"esus. &Blausimas: kas svariau

    vidiniai ar i,oriniai dalykaiM Cktualus ir ,iandien(.Prigimties8patirties prolema &kas svariauM(.

    3. &e'ios teoretins mokklosBaip pavy/dys I pyktis.

    !. 4iologin I tiria smegen pro"esus sukelian>ius tam tikr1 Fsen1.2. Psi"#oanalitin I kas slypi pas1mon$e &prie,i,kumas( *mogus pats to nesuvokia.'. 4i#eivioristin I *mogaus i,rai,ka kFno $udesiai nustato % kokius i,orinius dirgiklius kaip

    reaguo$a.-. 7umanistin I &pokaris( apie potyrius. B1 rei,kia patirti pykt%M

    5. Bognityvin I &m1stymas pa*inimas( kaip *mogus suvokia tam tikr1 situa"i$1 koki1 %tak1pyktis turi mFs m1stymui.3. So"ialin8kultFrin I kaip elgiasi skirting kultFr *mons.

    *. $aviud+Pasaulin savi*udyi preven"i$os diena 0;8!0.

    Bri/in situa"i$aAintys apie savi*udyJBetinimaiSprendimasGeiksmas

    Savi*udyi preven"i$a I kiekvieno *mogaus rFpestis.Savi*udy I kompleksinis rei,kinys.

    $uicidologijaI mokslas tiriantis savi*udyes.

    $hneidmanI teig kad savi*udy I %vairiapusis rei,kinys kuriame dalyvau$a asmeniniaikultFriniai so"ialiniai psi"#ologiniai ?iloso?iniai ir kt. aspektai. a>iau svariausias psi"#ologinisaspektas. S#neidman teig kad yra eprasmi mir>i et savi*udy I neeprasm. ai asmenini

    prolem sprendimo Fdas &pasirinkimas(.

    Savi*ud*iui I atrodo kad savi*udy I geriausias ir vienintelis prolem sprendimo Fdasevilti,ko$e situa"i$o$e.

    Psi"#ologi,kai skirtingi savi*udyms Fdingi veiksniai:8 Surasti sprendim1 ara i,eit%.8 ikslas I s1mons nutraukimas &pagti nuo slegian>i aplinkyi(K psi"#ologins %tampos

    nutraukimas.8 PostFmis I nepakeliamas psi"#ologinis skausmas.8 epatenkinti *mogaus psi"#ologiniai poreikiai &savigaros meils pasiekimo rFpinimosi

    tvarkos kalts ir kt.(.8 Gidin amivalen"i$a &vienu metu $au>iami prie,taringi $ausmai(.8 Suvokimo savy I susiaur$imas &tunelinis m1stymas( *mogus m1sto kad yra du situa"i$os

    sprendimo Fdai: !( savi*udy &viskas gerai(K 2( viskas turi Ft gerai.

    8

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    4/16

    $chneidmanoteorinis savi*udys modelis I kuas &sutrikusi Fsena O poveikis O skausmas(.Savi*udy I pro"esas. ai nra momentin Fsena gali trukti vis1 gyvenim1. Betinim stadi$o$eri/ika padid$a o nuo apsisprendimo momento savi*udy %vyksta laai greitai.

    Savi*udys *enklai:8 mogus apimtas nevilties Fsenos &depresi$a(.8 Staiga pasikei>ia *mogaus elgesys &ri/ikingi poelgiai ae$ingumas viskam(.8 mogus pradeda imtis koki nors avantiFr.8 Pradeda ruo,ti testament1 gr1*inti skolas.8

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    5/16

    Pas1mon$e slypi i, s1mons i,stumti skausmingi i,gyvenimai $ausmai trauminiai %vykiai.

    Cpie pas1mons uvim1 sako:8 Prisiminimai apsirikimai u*mir,imai.

    8 Sapnai I karali,kas kelias % pas1monJK pas1mon susimolinta ?orma prane,a apie %pas1monJ i,stumt1 kon?likt1.8 Simptomai &siun>iami signalai kas nepriimtina pas1monei(.

    I pas1mons dalis kurio$e glFdi pagrindiniai iologiniai impulsai &i,gyvenimo agresi$osdauginimosi liido energi$a(. Geikia malonumo prin"ipu. Poreikiai turi Fti tenkinami i, kart nepaisant realios situa"i$os &pv/. Gerkiantis kFdikis(. Cugant pradedama slopinti D< priverstaslopinti impulsus.

    li+ido 4 lot. aistra potraukisaistra geidimasK Q. roido ai,kinimu seksualinis potraukis yra pagrindinis psi"#ins energi$os

    ,altinis B. =ungo supratimu meta?i/i,kai traktuo$ama psi"#in energi$a.

    5goI psi"#ikos sistema kuri didele dalimi yra s1moninga. unk"i$a I %vertinti realyJ ir slopintiimpulsus &D

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    6/16

    ProjekcijosI leid*ia mums paslpti nuo mFs pa>i savo nemalonius ruo*us ara impulsus.es1moningai priskiriami tie ruo*ai kitiems.Perklimo mechani#masI %si$ungia kai impulsas ara $ausmas nukreipiamas ne % t1 o$ekt1 kuris

    $% sukl et % psi"#ologi,kai priimtinesn% &pv/. mo"i$os i,lie$amos ara ant stipriausi ara ant

    silpniausi(.8acionali#acijos mechani#masI tam tikra saviapgaul nes1moningas mginimas ra"ionaliaipaai,kinti kok% nors savo asurdi,k1 impuls1 &pv/. kaltinimas kit dl savo klaid(.8egresijos mechani#masI padeda %veikti nerim1 sukuria situa"i$1 kuri gr1*ina % ankstesnJam*iaus Fsen1.$u+limacijaI so"ialiai nepriimtino impulso pakeitimas % so"ialiai priimtin1.

    ,.3. Psichoanali#s kritikaBritikuo$ama kad apiendrinama ir daromos i,vados taikomos visiems nors tiriami sergantys*mons.

    9. "iheiviori#mas20058!080'

    Ctsirado Cmeriko$e. ai teori$a apie *mogaus elges% I vienintelis psi"#ologi$os tyrimo o$ektas yraelgesys nes galima steti *mogaus reak"i$as elges% o ne s1monJ. S1mons termino i#eiviori/moteori$o$e nra.

    . P. PavlovasI rus ?i/iologas savo eksperimentus dar su ,unimis. SukFr ir pagrind klasikinios1lygo$imo re?lekso teori$1.ksperimentai uvo nukreipti kad Ft ?ormuo$amas s1lyginis re?leksas.

    BSE Iapima ,uns sieki i,siskyrimas $am matant maist1.S1lyginis stimulas I maistas.4es1lygin reak"i$a I seili i,siskyrimas $am matant maist1.S1lyginis stimulas skamutis &garsas(S1lygin reak"i$a I seili i,siskyrimas.S1lygin reak"i$a silpn$a $ei neskatinama.

    :atsonas $kinerisI tyrin$o kFdiki vaik emo"i$as.

    4es1lyginis stimulas I pv/. plaktuko dau*ymas % sien1.4es1lyginis re?leksas I vaiko verksmas.

    S1lyginis stimulas I alta palyt.S1lyginis re?leksas I verksmas.

    9.1. ;perandinis slgojimasSkineris man kad ne visada gyvos Ftys elgesys yra reak"i$a % vien1 ar kit1 i,orin% stimulkomina"i$1. =is man kad elgesys atrodo taip tarsi $o nesukelia $oks matomas stimulas.

    Skinerio d* I

    Skirtumai:S I Fty aktyviai veikia savo aplink1 susiduria su tam tikromis pasekmmis.

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    7/16

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    8/16

    D, ,i poreiki susi?ormuo$a a, samprata &$ei a, esu teigiamai vertinamas esu linkJs teigiamaielgtis(.Bit *moni nuomon gali paveikti asmenys raid1. mogui yra svaru pritapti prie aplinkosta>iau tada kyla pavo$us tapti ne tuo kuo $is nori Fti.

    7. ?aslo@I psi"#oanalitikas po Perl 7aroro suomardavimo siek parodyti kad *mogus galidaugiau nei vien nekJsti ir griauti. Pritar T. Eogers id$oms kad *mogaus prigimtins mintys yrageros. aip pat pritar riksono nuomonei kad ,ios geros id$os *mogu$e yra laai silpnos ir kadaplinka gali kas nuslopinti. moni poreikiai ir gerosios tenden"i$os grei>iau ,na*da o ne rkiatodl $as sunku i,girsti.4and ai,kinti *mogaus motyva"i$1 kuo remdamasis *mogus priima sprendim1. Ura *emesnie$iauk,tesnie$i ir uvimo poreikiai. Pirmie$i du Fdingi visiems o uvimo poreikius gali turtikiekvienas et da*niausiai ,ie poreikiai dominuo$a tuose kurie siekia savJs reali/avimo. SukFr

    poreiki #ierar"#i$os piramidJ.

    Piramid &i, apa>ios % vir,(: i/iologiniai poreikiaiSaugumasPriklausomysGerts irorumo poreikis &savivert(Poreikis save reali/uoti.

    Poreikiai sudaro tam tikr1 grada"i$1 pagal suvokim1.Poreiki #ierar"#i$ai svaru $ atsiradimo laikas. epatenkinus *emesni$ negalima patenkinti irauk,tesni$.

    A. 5g#istencin psichologija20058!082-

    8ollo ?aI @yvenimo prasm. ) daugel% dalyk gyvenime *velgiama e gyvenimo prasms.

    ?. =eidegerisI %ved Fties pasaulio samprat1. asein &vok. Fti >ia( I savastis negali atskiraieg/istuoti nuo pasaulio. Savasties ?unk"i$a I atverti t1 pasaul%.Bala apie Ft% pasaul% o ne apie savast%. i per am*ius *ino$imas.

    4ruo*ai:8 mogaus atsitiktinumas atsitiktinis gimimas.8 Upatingumas I asoliutus unikalumas.8 Laisv I rinkimasis ri/ikuo$ant.8 undamentalFs gyvenimo siekiai Fdai kuriais *mogus palaiko santykius su pasauliu

    *monmis $ame.

    +i s1lyg primimas yra pagrindas *mogaus eg/isten"i$ai.mogaus prigimtis niekada nra ?iksuota esame nuolatinio tapsmo pro"ese.

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    9/16

    Buo daugiau mes priimame save kaip aktyviai veikiant% pasaul% tuo daugiau atsiveria tas pasaulisFtis mums. Buo daugiau save i,gyvename kaip pasyviai veikiant% tuo laiau vegetuo$ametampame daiktu savy$e. mogaus gyvenimas I $o santykis su pasaulio visuma.

    g/isten"in$e psi"#ologi$o$e i,skiriami keturi svariausi *mogaus Fties pasauly$e matmenys &/."ins@inger(:8 i/inis &kFni,kasis( matmuo.8 So"ialinis &santykio( matmuo.8 Psi"#ologinis &mano asmeninis pasaulis( matmuo.8

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    10/16

    A.*. vasinis matmuoSantykio su vertymis matmuo. Aatmuo kuriame *mogus randa gyvenimo prasmJ. +is matmuoapima religinius aspektus &santyk% su dievu( pasaul*iFr1. +iame matmeny$e atsiskleid*ia *mogaussudtingumas ir pagrindins *mogaus orienta"i$os vertys. ordami suprasti *mogaus dvasin%

    pasaul% turime suprasti dl ko *mogus gyvena. =eigu *mogaus vertys orientyrai yra svarFs*mogus visada atranda $g %veikti visus sunkumus. =ei *inai dl ko tai gali %veikti et k1 I y>.

    HniversalFs eg/isten"iniai veiksniai &kas nulemia nuo ko priklauso mFs Ftis( "#arakteristikos.!( 4Fties $ausmas. &e(ge$imas patirti savo Ft% skiria psi"#ologinJ sveikat1 nuo sutrikim.2( mogaus laisv $os riotumas ir atsakomy u* $1. epripa*%stama asoliuti laisv I tik

    situa"in. @alimys kontroliuoti gyvenim1 I riotos. @imimas mirtis I laisvs. mogrio$a ?i/ins savys iologins rios psi"#ologiniai veiksniai psi"#ologin Fsenaso"ialins prolemos. 4Fti laisvam I tai %sis1moninti kas ne%manoma kas Ftina ir konegalima. Pastangos ri/ika ir nerimas. Laisv neatskiriama nuo atsakomys. PriimtiatsakomyJ u* savo gyvenim1 I tai priimti &rinktis( ateit% nepaisant pasirinkimo ri/ikos.

    '( mogaus aigtinumas &mirtis(. Airtis I neatskiriama *mogaus gyvenimo dalis. =i Idid*iausias gyvenimo poten"ialas. @yvenimas %gauna prasmJ aigtinumo dka &kai *inaikad numirsi stengiams ka*ko siekti(.

    -( g/isten"inis nerimas. Gisi trok,tame i,likti todl nerimas kyla dl tam tikr grsmi mFsgyvenime. Byla kai %sis1moninama kad galime prarasti save savo pasaul%. erimas

    pa*adina mFs s1*inJ atsakomyJ u* savo gyvenim1. ai Ftina s1lyga dvasiniamgyvenimui.

    5( g/isten"in kalt. Susideda i, nesuge$imo reali/uoti savo galimyi. @ali Fti ideologinkalt &pie, gamt1(.

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    11/16

    pagalos. Paliktas vienas *mogus $au>iasi silpnesnis u* kitus. Pastangos %veikti menkaverti,kumo$ausm1 I pagrindin *mogaus varomo$i $ga.Aenkaverti,kumo $ausmas gali i,sivystyti % menkaverti'kumo kompleks.

    Biekvienas *mogus yra kFryingas &pats pasirenka savo gyvenimo Fd1 po*iFr%(. 4Fdai kuriais*mogus naudo$asi siekdamas toulumo 8 gvenimo stilius. =is su?ormuo$a konstruktyvi aradestruktyvi ruo*.Cr asmeny pasirinks tinkam1 gyvenimo stili priklauso nuo aplinkos. =ei vaiko kFryi,kumasskatinamas tai skatinama ir $o raida. Bra,tutinumai &perdta prie*iFra( kenkia vaiko vystymuisi.

    evienodai i,gyvenama silpnumus.

    CompensacijaI kaip mes %veikiame menkaverti,kumo $ausm1 i,vystame savo stipri1sias puses.=ei ,is pro"esas skmingas tai gyvenimo stilius skmingas taip pat.

    @yvenimo stiliaus vaidmuo &kaip pasirei,kia(:

    8 Silpnumas kFdikyst$e.8 mogus turi %veikti sunkumus ir siekia tikslo.8 AFs individualumas priklauso koks stilius susi?ormuos.8 i/in negalia &nepilnaverti,kumo $ausmas( I skatinantis kompensuotis &i,vystyti stipri1sias

    puses( dalykas.8 Gaiko padtis ,eimo$e.

    =iperkompensacijaI kai *mogui pasaulis atrodo prie,i,kas nedraugi,kas kai i,sivystoprana'umo kompleksas&*mogus us saugus kai us prana,esnis u* kitus(.

    C. Cdleris i,kl daug nau$ id$ kurios iki ,iol aktualios. Pirmasis par* tarpasmeniniussantykius gyvenimo stiliaus raid1 menkaverti,kumo ir prana,umo kompleksus.

    7l+ertas "andenaI so"ialins krypties atstovas. yr kaip *mons mokosi gyventi tarp kitpaste$o $og *monms Fdingas mokymasis steint &modeliavimas(. iai naudo$ama tiriant so"ialinius veiksnius. &pv/. straipsnis apiesavi*udyJ gali paskatinti kit1 nusi*udyti(.

    Aodeliavimo Fdu ?ormuo$asi nuostatos &asmenys ara grups su$ektyvi po/i"i$a tam tikr

    so"ialini rei,kini at*vilgiu(.Skirtingos nuostatos nulemia kad tas pats dirgiklis i,,aukia skirtingas *moni reak"i$as. uostatosyra lengvai aktyvuo$amos &da*nai neturime laiko apsvarstyti %vertinti tada vertiname grei>iau I

    priimame sprendim1 nors $o galime ir ne%sis1moninti(.uostatos veikia suvokim1 m1stym1 ir elges%. uostatos leid*ia pa$usti tai ko niekada neuvo.&pv/. uvo pasakyta kad *mons us veikiami nuotoline aparatFra. ors aparatFra neuvo %$ungta

    et *mons ka*k1 $uto.(

    1D. !utimai (kognitvin4painimo psichologija)20058!!8!-

    !utimaiI pagrindiniai kanalai kuriais in?orma"i$a pasiekia smegenis ir suteikia *mogui galimyJorientuotis aplinko$e. Svariausias $utimo organo elementas I re"eptorius. Ee"eptoriai registruo$aaplinkos poveik% organi/mui.

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    12/16

    =utimai perduoda nervin% impuls1 % smegenis. =utimus su smegenimis $ungia sensorini nervskaidulos &nerviniai $unginiai(. Biekvienas re"eptorius veikia vien1 i, smegen sri>i.

    7ristotelisapra, penkis pagrindinius $utimus:

    8 Lyt$im1.8 Eeg1.8 Blaus1.8 HoslJ.8 Skon%.

    a>iau daar rasta ir daugiau &temperatFros ,al>io ir kt.(

    4oringas vardina spaudimo prisilietimo skausmo ir kt. po$F>ius. i mokslininkas nustatJs kad po$Ftis stipr$a propor"ingai stimulointensyvumo logaritmui. arp stimulo intensyvumo ir po$F>io nra tiesins priklausomys.

    We+erI nustat kad kuo stipresnis stimulas tuo daugiau $o stiprumo turi pasireik,ti kad pokytisFt pastetas.

    4uvo su?ormuluotas %recner4We+er dsnis kuris laikomas pagrindiniu psi"#ologi$os dsniu:

    stimulas turi $udti su tam tikra propor"i$a kad sukelt tiesin% atsako padid$im1.=au>iame ne visus i,ors dirgiklius mFs $utimo organai $autrFs tik tam tikro intensyvumodirgikliams.

    1D.1. !utimo slenksEiaimogaus sensorins sistemos pasi*ymi tam tikru $autrumu. Buo silpnesnius dirgiklius sugearegistruoti tuo yra $autresn. Sensorins sistemos $autrum1 nusako slenksEiai.

    Aa*iausias stimulo intensyvumas galintis sukelti $autim1 vadinamas maiausiu jutimo slenksEiu.=is matuo$amas tokiu dyd*iu kuris yra atvirk,>iai propor"ingas asoliu>iam slenks>iui. Buoslenkstis ma*esnis tuo $autrumas didesnis.

    iu auk'tutiniu jutimo slenksEiu.

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    13/16

    mogus skiria $utimo intensyvumo pokyt%. Aa*iausias stimulo pokytis sukeliantis vos pasteim1po$Ft% vadinamasjutimo skrimo slenksEiu.

    CsoliutFs slenks>iai:

    8 Eega I tamsi1 ir giedr1 nakt% *vaks ,viesa matoma -9 km spinduliu.8 Blausa I tylio$e aplinko$e girdimas u* 3 m. esantis laikrodis.8 Skonis I $untamas ! aratinis ,auk,telis "ukraus !0 litr vandens.8 Bvapas I u*uod*iamas ! kvepal la,as ' kamari uto ore.8 Lyt$imas I galime pa$usti kaip mums ant skruosto i, ! m auk,>io nukrist its sparnelis.

    !utimo adaptacijaI prisitaikymas prie %vairi $utimo poky>i &tamsa logas kvapas(. Cdapta"i$1reikia skirti nuo nuovargio ir pripratimo.

    FuovargisI $utimo suma*$imas.

    PripratimasI i,mokimas nereaguoti % iologi,kai nereik,mingus stimulus &pv/. nereaguo$ama %triuk,m1(.

    =autrumas lavinamas *mogui s1veikau$ant su aplinka &kvepal spe"ialistai vyno degustuoto$aimu/ikantai dailininkai(. i motyva"i$os noro.

    =utim tarpusavio s1veika. =utimo intensyvumas priklauso ne tik nuo dirgiklio stiprumo aradapta"i$os et ir nuo kit dirgikli kurie tuo pat metu veikia mus &pv/. rega pasikei>ia esantklausos dirgikliam. @arsiniai dirgikliai padidina regos $autrum1 spalvoms. Bai ,viesos dirgikliaisilpsta padid$a klausos po$Ftis. =untant silpn1 skausm1 sustipr$a kitos sensorins sistemos(.

    ustatytas dsningumas kad silpni dirgikliai padidina o stiprFs suma*ina re"eptori $autrum1.Silpnas dirgiklis sukelia su$audinim1 smegenyse kuris plinta % aplinkines /onas. aip padid$a kitre"eptori $autrumas. Stiprus dirgiklis kon"entruo$asi vieno$e vieto$e todl susilpn$a kitire"eptoriai.

    $ineste#ijaI nevalingas dvie$ ar daugiau po$F>i atsiradimas dirginant tik vien1 $utimo organ1&da*niausiai regos ir klausos sineste/i$os. Pv/. klausantis mu/ikos kyla vai/diniaiK geltona iroran*ins spalvos sukelia ,ilumos po$Ft%(.

    1D.2. !utimo inGormacijos apdorojimas smegense

    Ee"eptoriai I peri?erins nerv galFns paver>ian>ios dirgiklius &$utimus( nerviniais impulsais.erviniai impulsai keliau$a nervais % smegen sritis ir sukelia $utimus. unk"i$ lokali/a"i$asmegenyse nra laai grie*ta.Pavieni ta,k dirginimas sukelia maksimal su$audinim1 atitinkamame smegen *ievs plote.

    1D.3. $uvokimas20058!!829

    ai $untamosios in?orma"i$os tvarkymas ir interpretavimas leid*iantis atpa*inti prasminguso$ektus ar %vykius.

    =utimai I *ini apie pasaul% ,altinis. =ais gauname in?orma"i$1 apie daikt savyes.

    Suvokimas atsako % klausimus:

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    14/16

    8 Bas tai yraM &Boks yra o$ektas kur% a, matauM(8 Bur tai yraM

    Ctsakydami % pirm1$% klausim1 atpa*%stame o$ekt1 o % antr1$% I nustatome $o loka"i$1.

    ius o$ektus &ne tai kas supro$ektuota tiklain$e(. Dn?orma"i$agauta i, i,ors anali/uo$ama.

    1D.*. He'taltin psichologijaustat kad suvokiantis *mogus kelet1 savo $utim gali susieti % ge,talt1 &visum1(. ustatytidsniai pagal kuriuos $utimas virsta suvokimu.

    igFros ir ?ormos santykis &nuolatinis kitimas( I suvokdami mes tarsi i,skiriame ?igFr1 i, viso ?ono&pv/. mu/iko$e girdime tam tikrus garsusK galime i,skirti ?ra/J o mu/ika us ?onas(.

    @e,taltin psi"#ologi$a teigia kad grupuo$ame daiktus pagal: pana,um1 %prastum1 artum1i,tisum1 %pratim1 u*darum1.

    ) grupes $ungiami o$ektai pana,Fs savo ?orma I pana,umu susietumas.VVVVVVVVVVVV

    Crtumo taisykl I % grupes $ungiame o$ektus esan>ius ar>iau vienas kito.

    XX XXX XX X XXD,tisumas I suvokiame vienaly>ius i,tisinius o ne pertraukiamus vai/dus.

    YYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYY

    )prastumas.YYYYYYYYYYYYYYYYYYYYY

    YYX YYYYYXlini$a kreiv o ne:

    YYYYYYYYYYYYYYYYYYYX

    ir YYYYYYYYYYYYYYYYYYYYX

    H*darumas I neu*aigt1 ?igFra papildome iki tam tikro vai/do.8 8 8 8 8 8 8 8 8Z ZZ ZZ Z8 8 8 8 8 8 8 8 8

    Susietumas I vienodus su$ungtus ta,kus susie$ame.o[o o[o o[o

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    15/16

    Cnkstesn patirtis svari atpa*%stant o$ektus.

    1D.,. 5rdvs santkio suvokimasD,girdJ als1 pasukame galv1 % ten i, kur sklinda garsas.

    ustatyti daikt dyd% ir $ud$im1 mums padeda inokulinis ir monokulinis reg$imai.

    "inokulinis regjimasI kai tinklain$e susidaro du skirtingi atvai/dai &nes tarp aki yra apie 3"m( todl galime nustatyti atstum1 iki daikto. Buo o$ektas yra toliau tuo atvai/dai pana,esni.?onokulinis regjimasI kai o$ektas yra toli atvai/dai tinklain$e au pana,Fs.

    Prin"ipai kuriais remiantis nustatomas atstuams iki o$ekt:8 Santykinis dydis &ma*esnis o$ektas tinklain$e suvokiamas kaip esantis toliau(.8 ro perspektyva &nery,kFs o$ektai mums atrodo esantys toliau(.8 ekstFros &laipsni,kas ,iurk,>ios ir ry,kios tekstFr per$imas % lausi1 ir lygi1 rodo kad

    o$ektas tolsta(.8 iesin perspektyva &tariamas lygiagre>i lini$ susi$imas(.

    1D.9. ;+jekt0 judjimasSuvokiame o$ekt $ud$im1 nes $ atvai/dai tinklain$e $uda. a>iau sugeame suvokti o$ekt

    $ud$im1 ir kai $ atvai/dai tinklain$e ne$uda tai I stro+oskopinis judjimas.

    I. Wertheimertai pademonstravo &eksperimentas su dviem ,vieselm I ai ne$ud$o et steto$uiatrod kitaip(.

    $ukeltas judjimasI kai didesnis o$ektas kur% supa ma*esni $uda atrodo kad ir ma*i $uda.yr C. unckerI uvo steimas nedidelis ,vie>iantis ratas kuris uvo kvadrato vidu$e. Baikvadratas $ud$o % kairJ atrod kad apskritimas $uda % de,inJ ir atvirk,>iai.

    8ealus judjimasI atvai/das tinklain$e $uda.@eriausiai suvokiame o$ekto $ud$im1 kai galime palyginti $o $ud$im1 su kitais o$ektais&santykinis $ud$imas ?one matomas $ud$iams(.

    1D.

  • 8/13/2019 Psichologijos ivadas

    16/16

    "iedermanI teig kad pagrindiniai o$ekto po*ymiai yra %vairios o$ekt1 sudaran>ios geometrins?ormos: "ilindrai kampai ir pan. vadinami geomais.Sak kad yra '3 skirtingi geomai ir $ komina"i$os gali apiFdinti vis o$ekt kuriuos gali

    atpa*inti *mogus savyes.

    Ctpa*inimui %takos turi ir kontekstas &lengviau atpa*inti tarp pana,i o$ekt %prasto$e aplinko$e(.

    Suvokimui %takos turi mFs tro,kimai lFkes>iai sva$ons.

    1D.A. mess ir suvokimasS1monJ pasiekia ne visi stimulai tik tie % k1 atkreipiame dmes%.

    ai % k1 atkreipiame dmes% priklauso nuo o$ekt savyi &?orma spalva ir kt.( ir nuo mFs pa>i.Patyrimas visada veikia dmes%.

    1D.B. $palv0 suvokimas$palvaI su$ektyvus ,viesos sukeltas po$Ftis kur% apiFdiname ,viesos ry,kumu sodrumuskaistumu spalviniu tonu.Spalva padeda atpa*inti ir klasi?ikuoti o$ektus.

    Eaudona I skatinanti varginanti.alia I ramys.Alyna I ,alta.

    mo"inis tonas kur% suteikia spalva susi$Js su mFs patyrimu.

    Baip i,matuoti spalvasM Susitarimo klausimas.

    ColorimetrijaI mokslas apie tai kaip i,matuoti spalvas nustatyti $ standartus.

    Spalv suvokim1 lemia su$ektyvus suvokimas ir i,oriniai veiksniai tokie kaip:8 Cp,vietimas.8 $ekto savys I ge$imas skirtingai atspindti ,vies1.

    ?onochromatins spalvosI vaivoryk,ts spalvos &e atspalvi(.

    Sauls ,viesa I mono"#romatini spalv rinkinys.