· reikalauja didelių išlaidų. Kai kurie lėktuvų gamintojai naudoja automobilinius variklius, juos minimaliai modifikuojant. Dažniausia naudojami yra „Subaru“ automobilių

1

2

3

4

5

TURINYS

ĮVADAS ........................................................................................................................................... 8

PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA .................................. 10

1. ANALITINĖ DALIS ................................................................................................................. 11

1.1 Aviacijoje naudojamų vidaus degimo variklių apžvalga ............................................. 11

1.2 Lengviesiems orlaiviams naudojami vidaus degimo varikliai ir jų charakteristikos ... 13

1.2.1 „Rotax“ firmos varikliai ............................................................................................ 13

1.2.2 „Limbach“ aviaciniai varikliai .................................................................................. 16

1.3 Aviacijoje naudojami automobiliniai varikliai ............................................................ 18

1.4 Alternatyva aviaciniams varikliams ............................................................................ 21

2. PROJEKTINĖ DALIS ............................................................................................................. 23

2.1. Metinė darbų apimtis .................................................................................................. 23

2.2 Automobilinių variklių pritaikymo tinkančio lengvajai aviacijai skyriaus metinis

darbų imlumas ............................................................................................................................. 24

2.3. Darbininkų skaičiaus skaičiavimas ............................................................................. 24

2.4 Postų skaičiaus skaičiavimas ....................................................................................... 25

2.5 Technologinė įranga .................................................................................................... 26

2.6. Gamybinių patalpų plotai ......................................................................................... 28

2.8 „Subaru“ automobilio įurškimo sistemos keitimas į karbiuratorinę ............................ 30

2.9 Variklio rėmo konstrukcija ir aprašymas ..................................................................... 32

2.10. Variklio tvirtinimo kaiščių skaičiavimas .................................................................. 33

2.11. Suvirinimo siūlės skaičiavimas................................................................................. 34

3. DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA ......................................................................................... 35

3.1. Bendri reikalavimai .................................................................................................... 35

3.2. Darbų sauga atliekant variklio pritaikymo darbus ...................................................... 36

3.3. Patalpos apšvietimo ir ventiliacijos skaičiavimas ....................................................... 42

3.4. Priešgaisrinė sauga ...................................................................................................... 44

3.5. Gamtos sauga .............................................................................................................. 45

4. EKONOMINĖ DALIS .............................................................................................................. 46

4.1. Investicijos ir finansavimas ........................................................................................ 46

4.2. Projektuojamojo remonto skyriaus išlaidų apskaičiavimas ........................................ 48

4.2.1. Kintamosios išlaidos ................................................................................................ 48

6

4.2.2. Pastoviosios išlaidos ................................................................................................ 50

4.3. Projektuojamojo remonto skyriaus pajamų prognozavimas ....................................... 54

4.4. Grynojo pelno, investicijų atsipirkimo laiko ir finansinių rodiklių apskaičiavimas ... 55

PROJEKTO REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................ 58

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS .......................................................................................... 59

LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................ 60

7

8

ĮVADAS

Šiuo metu vis daugiau lėktuvai yra prieinama plačiajai visuomenei. Kai kurie juos perka,

kiti gamina juos patys, juos užregistruoja CAA ir jie tampa legalūs. Didelė bėda aviacijoj yra

varikliai. Sertifikuoti aviacijai varikliai yra brangūs, juos sunku gauti, o techninė priežiūra

reikalauja didelių išlaidų. Kai kurie lėktuvų gamintojai naudoja automobilinius variklius, juos

minimaliai modifikuojant. Dažniausia naudojami yra „Subaru“ automobilių varikliai, nes jie

puikiai tinka savo forma, svorio ir galios santykiu. Daugeliui pavienių gamintojų trūksta

kompetencijos juos patikimai pritaikyt aviacijai, todėl reikia įmonės, kurios tuo užsiimtų.

Problema: Kaip tinkamai pritaikyti automobilinius variklius aviacijoje

Baigiamojo projekto objektas – Automobilinio variklio pritaikymas lengvajai aviacijai

Projektavimo tikslas – suprojektuoti pritaikymo automobilinių variklių lengvajai

aviacijai skyrių

Minėtam tikslui pasiekti, keliami tokie uždaviniai:

1) Išanalizuoti literatūrą apie esamus variklius;

2) Atlikti technologinius projektuojamojo skyriaus skaičiavimus;

3) Sudaryti reduktoriaus pritaikymo automobilių varikliui ir „Subaru“ automobilio

variklio įpurškimo sistemos pakeitimo į karbiuratorinę technologijas;

4) Suprojektuoti variklio rėmą

5) Parinkti naujausią įrangą skyriaus projektavimui;

6) parengti darbų saugos reikalavimus;

7) Apskaičiuoti finansinius – ekonominius rodiklius;

8) Apibendrinti projektavimo rezultatus ir padaryti išvadas.

Projektavimo metodai:

1) Atliekant literatūros šaltinių lyginamąją analizę, siekiama parinkti geriausią įrangą

variklių skyriui ir racionaliai ją išdėstyti;

2) Inžineriniais skaičiavimais siekiama pagrįsti projektuojamo skyriaus darbų apimtį;

3) Projektinį metodą numatoma naudoti projektuojant variklių skyrių.

Projektavimo eiga bus vykdoma pagal keliamus uždavinius. Pirmiausia bus atlikta

lyginamoji literatūros šaltinių analizė. Rezultatas – variklių skyriaus projektavimas. Antrasis

žingsnis – apskaičiuota darbų apimtis. Rezultatas – darbininkų skaičius ir reikalinga įranga.

9

Rezultatas – variklių skyriaus brėžiniai. Pabaigoje bus apibendrinti rezultatai ir padarytos

išvados.

Baigiamojo projekto teorinė reikšmė – Išanalizuoti esamus sertifikuotus aviacijai

variklius, ir modifikuotus automobilinius variklius.

Praktinė nauda – modifikuotą variklį pasiūlyti mėgėjiškai konstruojantiems lėktuvus ir

įsteigtoms gaminančius lėktuvus įmonėms.

10

PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

1. B.Merkys Aviaciniai stūmokliniai vidaus degimo varikliai. Mokomoji knyga. - Vilnius.

2012-113 psl.

Knygoje nagrinėjami aviaciniai varikliai, jų techninės charakteristikos, pritaikymas.

Baigiamajame projekte ši medžiaga naudojama analitinėje dalyje.

2. Tilindis V. Autoserviso įmonių technologinio projektavimo pagrindai. Mokomoji

knyga.-Vilnius. 2006-93 psl.

Knygoje supažindinama su įmonės organizacine struktūra, gamybos valdymu,

technologine skaičiuote, technologinių įrengimų skaičiavimo ir parinkimo principais,

pagrindiniai rodikliai, projekto techninis vertinimas.

Baigiamajame projekte pagal šią medžiagą apskaičiuota įmonės, skyriaus gamybinė

programa, darbininkų skaičius, parinkti įrengimai, apskaičiuoti gamybiniai plotai.

3. Dulevičius J. Mašinų elementai: skaičiavimai ir konstravimas. Kaunas. 2001-458 psl.

Knygoje pateikiami įvairūs mašinų elementai ir jų skaičiavimo būdai.

Baigiamajame projekte pagal šią knygą apskaičiuota konstrukcinė dalis.

4. Ramonienė R., Bakutienė V., Inžinerinės grafikos pagrindai. Mokomoji knyga. Šiauliai,

2007-152 psl.

Knygoje pateikiami mašinų gamybos elementų braižymas, pjūviai, surinkimo brėžinių

braižymo taisyklės, naujausi standartai taikomi įvairioms detalėms ir junginiams žymėti.

Baigiamajame projekte pagal šioje knygoje pateiktus reikalavimus atlikta grafinė

projekto dalis-brėžiniai.

5. Rekštienė S. Baigiamųjų darbų ekonominės dalies rengimo metodiniai nurodymai.

Pateikta išlaidų, savikainos, pelno, pinigų srautų, finansinių-ekonominių rodiklių

skaičiavimo metodika.

6. P. Panzera. Alternative Engines Vol 4. Hanford CA. 2002 – 350 psl.

Knygoje aprašomas automobilinių variklių pritaikymas aviacijoje. Pateikiami

brėžiniai, schemos, paveikslai.

Baigiamajame projekte ši medžiaga naudojama analitinėje dalyje, bei sudarant

technologijas.

11

1. ANALITINĖ DALIS

Norint suprojektuoti automobilinio variklio pritaikymo lengvajai aviacijai postą,

reikia gerai išanalizuoti automobilių variklius, jų perdarymo technologijas, bei išanalizuoti ir

palyginti juos su naudojamais aviaciniais varikliais.

1.1 Aviacijoje naudojamų vidaus degimo variklių apžvalga

Kad lėktuvas gerai ir saugiai skristų, propelerio statinė trauka, kuri priklauso nuo

variklio galingumo, turi sudaryti mažiausiai trečdalį skridimo svorio, kai propelerio statinė

trauka yra mažesnė, lėktuvas sunkiai kyla, jo vertikalus kilimo greitis saugiam skridimui jau

nepatenkinamas, jis darosi nesaugus.

Aviacijoje yra naudojami varikliai su įvairiai išdėstytoms alkūninių velenų schemomis.

Tokiomis kaip žvaigždiniai varikliai, jų šiuo metu galima sutikti plačiai sportininkų

pamėgtame lėktuve „JAK-52“ (1.1 pav.)

Variklis yra „M14“ modelio (1.2 pav.) Variklio techniniai duomenys pateikti (1.1 lent.)

1.1 pav. Sportinis lėktuvas „JAK – 52“ 1.2 pav. Žvaigždinis variklis „M14“

Variklio tūris 10160

Variklio galia 268 kw/2900 aps/min

Variklio svoris 214 kg

Kuro tipas Aviacinis AVGAS

Kuro sistema Karbiuratorius

12

Kuro sąnaudos ~100 l sportiniame rėžime

Cilindrų skaičius 9

Aušinimo tipas Oras

1.1 lentelė Variklio „M14“ techniniai duomenys

Aviacinis Čekiškas variklis „Walter M 332“ (1.3 pav.) Šio variklio cilindrai išdėstyti

eilėje ir yra apversti, jo techninės charakteristikos pateiktos (1.2 lent.)

Šis variklis buvo naudojamas Čekiškuose lėktuvuose „L-40 Meta Sokol“ (1.4 pav.) Ir

daugelyje kitų eksperimentinės klasės orlaiviuose visoje Europoje. Taip šis variklis

naudojamas Rolando Kalinausko pagamintame eksperimentinės klasės orlaivyje „RK 3

Volungė“ (1.5 pav.)

1.3 pav. Čekiškas aviacinis variklis „Walter M332“ 1.4 pav. Čekiškas lėktuvas „L - 40“

13

1.5 pav. Lėktuvas „RK 3 Volungė“ Su „Walter M332“ varikliu




Kuro tipas Benzinas

Kuro sistema Žemo slėgio įpurškimas

Kuro sąnaudos 18 - 20 l/h



1.2 lent. Čekiško aviacinio variklio „Walter M332“ techniniai duomenys

1.2 Lengviesiems orlaiviams naudojami vidaus degimo varikliai ir jų charakteristikos

1.2.1 „Rotax“ firmos varikliai

Didėjant ekologiniams reikalavimams, tobulėjo ir varikliai. Šiais laikais aviaciniai

varikliai yra žymiai tobulesni už buvusius žvaigždinius, opozicinius, eilinius variklius.

Šiuolaikiniai varikliai naudoja daug mažiau kuro, turi žymiai mažesnį tūrį, bet išgauna tą pačią

galią, kaip ir senos kartos varikliai.

Keturtakčiai benzininiai varikliai plačiai naudojami nedidelio kėlimo svorio, lėtai

skrendančiuose orlaiviuose.

Labiausiai orlaiviuose paplitę varikliai yra „ROTAX“ firmos, Dviviečiuose orlaiviuose

dažniausiai naudojami „ROTAX 912“ varikliai (1.6 pav.) Jie yra keturtakčiai, keturių cilindrų,

14

opoziciniai, dviejų karbiuratorių, kurie pašildomi per aušinimo sistemą, aušinami skysčiu,

„šlapiu“ karteriu, varikliai, jų techninė charakteristika pateikta (1.3 lentelėje). Kaip ir

kiekvienam varikliui reikalinga vienokia ar kitokia techninė priežiūra, techninės priežiūros

pateiktos (1.4 lentelėje).

Variklio galia 69kw/5500

aps/min

Variklio darbinis tūris

1352

Kuro sąnaudos 27 ltr/h

Masė 64 kg

Naudojamas kuras Aviacins

Reduktorius Krumpliaratinis 2,43:1

1.3 lentelė „ROTAX 912“ pagrindinės techninės charakteristikos

Patikros Atliekami darbai

valandos

Variklio valymas; Vizualinė variklio patikra; Variklio pakabos

apžiūra;

25 val. Reduktoriaus patikrinimas; Tepalo lygio tikrinimas; Tepalo keitimas;

Oro filtro patikrinimas; Karbiuratorių patikrinimas; Variklio darbo bandymai


apžiūra;

50 Reduktoriaus patikrinimas; Tepalo lygio tikrinimas; Tepalo keitimas;

ir Oro filtro patikrinimas; Karbiuratorių patikrinimas; Variklio darbo bandymai

100 val. Žvakių keitimas


apžiūra;

200 Reduktoriaus patikrinimas; Tepalo lygio tikrinimas; Tepalo keitimas;

ir Oro filtro patikrinimas; Karbiuratorių patikrinimas; Variklio darbo bandymai

600 val. Aušinimo sistemų valymas; Karbiuratorių sklendžių valymas; žvakių keitimas;

15

aukštos įtampos laidų keitimas; Kompresijos tikrinimas

1.4 lentelė “Rotax 912” Techninės priežiūros reglamentai

Papildomai ROTAX rekomenduoja kiekvienos apžiūros metu patikrinti:

Patikrinti variklio skyriaus dangtį dėl perkaitimo požymių.

Patikrinti išmetimo sistemą dėl gedimų, įskaitant cilindrų galvas dėl įtrūkimų ir

defektų.

Patikrinti kuro filtrą dėl užterštumo. Apžiūrėti jį dėl dalelių įskaitant kuro linijų

medžiagos, sandarinimų komponentų, sidabro ( galimi variklio darbo pertrūkiai).

Patikrinti akumuliatoriaus įkrovimą, elektrolito tankį.

Patikrinti tepalo užterštumą. Daryti tepalo analizę.

Patikrinti radiatorių, tepalo radiatorių ir žarnas dėl sugedimo, įskaitant įtrūkimus ir

dažų nusilupimus.

Patikrinti propelerį dėl sugedimo ir išsibalansavimo. Atlikti dinaminį balansavimą

įskaitant propelerio tako patikrinimą.

1.6 pav. Keturtaktis „Rotax 912“

Šis „ROTAX“ firmos variklis yra sertifikuotas aviacijai, gaminamas Austrijoje,

dažniausiai jie naudojami tokiems orlaiviams kaip „Diamond DA20“, „Pipstrel Sinus“ ir k.t.

Kaip ir kiekvienas variklis netikėtai genda, taip ir šiam varikliui eksploatacijos metu buvo

rimtų gedimų, nors jam ir buvo atlikta techninė priežiūra pagal reikalavimus, dažniausiai

pasitaikę gedimai tai yra užsinešę karbiuratoriai kai per alsuoklio žarną, patenka tepalas į oro

16

filtrą. Buvo įvykių kada nutrūko švaistiklis, bei pradegė stūmokliai, „iššaudė“ žvakes.

Trūkusios karbiuratorių membranos, taip variklis praranda galią ir gali iššaukti katastrofas.

1.2.2 „Limbach“ aviaciniai varikliai

„Limbach“ aviaciniai varikliai (1.7 pav.), yra keturių cilindrų, opoziciniai, vieno

magneto, mišriu aušinimu: cilindrai aušinami oru, bet papildomai aušinamas ir tepalas, „sausiu

karteriu“ (turi atskirą tepalo talpą, iš kurios tepalas, tepalo siurbliu tiekiamas į variklį, o iš

variklio kitas siurblys gražinta tepalą į tepalo talpą), šis variklis turi vieną karbiuratorių, kuris

stovi pritvirtintas prie karterio, iš kurio jungiamaisiais vamzdžiais, kurie išeina iš karterio

šonų, sujungti su cilindrais, taip šildomas kuras. Propelerio mova tvirtinama tiesiogiai prie

smagračio.

Variklio techninės charakteristikos pateiktos (1.5 lentelėje). Taip pat šiam varikliui būtina

reglamentuota techninė priežiūra, kuri pateikta (1.6 lentelėje).

1.7 pav. Keturtaktis „Limbach 2000“ variklis

17

Variklio galia 59kw/3400 aps/min


Naudojamas kuras 98 benzinas

Kuro sąnaudos (teorinės) 12 ltr/h

Variklio svoris 76,5 kg

Reduktorius Nėra

1.5 lentelė „Limbach 2000“ techninė informacija

Patikros Atliekami darbai valandos

5 val. Naujo

arba Patikrinti vožtuvų tarpelius; Tepalo lygį ir švarumą;

po kapitalinio remonto

Patikrinti kuro ir tepimo sistemas; Išvalyti variklį; Pakeisti tepalo ir kuro filtrus;

25 Pakeisti tepalą; Patikrinti vožtuvų tarpelius; Patikrinti kompresiją; ir Išvalyti ir patikrinti uždegimo žvakes; Patikrinti diržą ir jo įtempėjus;

50 val. Sutepti magneto movą; Patikrinti veržles, varžtus, kaiščius, užraktus; Procedūra tokia pati kaip ir 25 ir 50 val. Ir papildomos procedūros:

patikrinti karbiuratoriaus diafragmas; Patikrinti ir jei reikia sureguliuoti uždegimo kampą;

100 val. Išvalyti tepalo siurblį

Procedūra atliekama tokia pati, kaip ir 25, 50 ir 100 valandų, ir papildomos procedūros:

Pakeisti floatacinį vožtuvą; Patikrini akseleratoriaus sklendę; Patikrinti vožtuvų kotelius.

600 val.

1.6 lentelė „Limbach 2000“ variklio techninė priežiūra

Šis variklis gaminamas Vokietijoje „Limbach Flugmotoren” kompanijoje, šis variklis

buvo pradėtas gaminti 1980 metais.

18

Variklis plačiai naudojamas tokiuose orlaiviuose kaip: „KR II“; „Jodel D-18“;

„Dragonfly“; „Q2“.

Nors šis variklis gaminamas rimtoje aviacinių variklių kompanijoje, bet kaip ir

kiekvienas variklis jis genda. Buvo pastebėta tokių gedimų kaip lūžęs alkūninis velenas, nes

jau iš gamyklos buvo išėjęs su prastai balansuotu smagračiu. Nuo perkaitimo trūkę cilindrai,

pradegę vožtuvai, sutrūkę išmetimo vamzdžiai.

1.3 Aviacijoje naudojami automobiliniai varikliai

Automobiliniai varikliai gali būti kaip alternatyva aviaciniams varikliams, jie yra

žymiai pigesni, jų techninė priežiūra yra lengvesnė, nors ją reik atlikti dažniau, negu aviacinių.

Plačiai paplitęs variklis eksperimentinėje aviacijoje yra „VW Beatle“ (1.8 pav) Jie yra

keturių cilindrų, opoziciniai, oru aušinami varikliai. Naudojami dažniausiai dviviečiuose

orlaiviuose, šie varikliai yra alternatyva „Limbach“ varikliams. Jie yra panašūs aušinimo

sistema, kuro sistema bei komponuote. „VW“ variklio techniniai duomenys pateikti (1.7 lent.)

Šis „VW“ variklis, yra įmontuotas į lietuvio Rolando Jurkšo sukonstruotame biplane

„JR-2“ (1.9 pav.)

1.8 pav. Aviacijai pritaikytas „VW“ variklis

Variklio darbinis tūris 2180



19

Kuro tipas Automobilinis benzinas


Kuro sąnaudos 13 l/h



1.7 lentelė „VW“ aviacinio variklio techniniai duomenys

1.9 pav. Eksperimentinis biplanas „JR-2“ su „VW“ variklis

Kitas plačiai naudojamas vienviečiams orlaiviams ar moto-sklandytuvams yra „Trabant“

automobilio variklis (1.9 pav.) Jis yra dviejų cilindrų, dvitaktis, oru aušinamas variklis. Šis

variklis yra alternatyva aviaciniam varikliams „Rotax 503“ (1.10 pav.). „Trabant“ variklio

techniniai duomenys pateikti (1.8 lent.) „Rotax 503“ variklio techniniai duomenys pateikti (1.9

lent.)

20

1.9 pav. Automobilio „Traban“ aviacinis variklis 1.10 pav. „Rotax 503“ aviacinis variklis

Variklio tūris 595


Variklio svoris ~36 kg

Kuro tipas Benzinas


Kuro sąnaudos ~9 l/h



1.8 lentelė „Trabant“ variklio techniniai duomenys

Variklio tūris 497



Kuro tipas Benzinas


Kuro sąnaudos 13 l/h



1.9 lentelė „Rotax 503“ techniniai duomenys

21

1.4 Alternatyva aviaciniams varikliams

Mano siūlomas variklis kaip alternatyva yra „Subaru“ automobilio variklis (1.11 pav.)

ir (1.12 pav.) jis yra opozicinis, skysčiu aušinamas, jo techninė charakteristika pateikta (1.10

lentelėje). Jis pranašesnis už automobilio „VW Beatle“ variklį, svorio ir galios santykiu.

Aušinimo sistema skysčiu yra patogesnė, ir lengvesnė už aušinimą oru, nes oru aušinamam

varikliui, reik pagaminti sudėtingą aušinimo oro srauto valdymo sistemą, kuri valdoma

mechaniškai iš lėktuvo kabinos, sekant variklio temperatūros prietaisus, arba automatiškai, kai

valdo šia sistemą termostatas.

„Subaru“ variklis gali būti kaip alternatyva brangiam aviaciniam varikliui „Rotax 912“,

Už aviacinį variklį „Rotax 912“ automobilio „Subaru“ variklis pranašesnis eksploatacine ir

paties variklio kaina bei detalių kainomis.

Norint jį eksploatuoti kaip jėgainę lėktuvui, reikia padaryti kelias modifikacijas:

Pakeisti įpurškimo sistemą į karbiuratorių

Išlengvinti ir subalansuoti smagratį

Pritaikyti reduktorių

Pagaminti šiam varikliui tvirtinimą prie lėktuvo

Pritaikyti aušinimo sistemą

Atlikus šias modifikacijas, variklis yra paruoštas eksploatacijai. Daugelis aviacijos

konstruktorių gaminančių eksperimentinės klasės lėktuvus, jų atsisako ir naudoja brangius

aviacinius variklius, nes jiems trūksta žinių, neturi reikiamų sąlygų, bei laiko jiems

modifikuoti, bet įmonė kuri užsiima tokių variklių modifikacija, juos sugeba modifikuoti taip,

kad jie būtų patikimi. Šį variklį jau naudoja lėktuvams, vienas lėktuvo pavyzdys yra „Kitfox“

(1.13 pav.), jis yra dvivietis, aukštasparnis, metalinės konstrukcijos, dengtas drobe.


Variklio galia 65kw/5400

aps/min

Naudojamas kuras 95 automobilinis

Kuro sąnaudos ~16 l/h

22


Reduktorius krumpliaratinis

1.10 lentelė „Subaru“ variklio techniniai duomenys

1.11 pav. Modifikuotas automobilio „Subaru“ variklis

1.12 pav. Modifikuotas automobilio „Subaru“ variklis su pritaikyta aušinimo

sistema

23

1.13pav. Lėktuvas „Kit Fox“ su automobilio „Subaru“ varikliu

2. PROJEKTINĖ DALIS

Technologinėje dalyje apskaičiuojama: metinė įmonės, skyriaus darbų apimtis,

darbininkų skaičius, parenkami technologiniai įrengimai, apskaičiuojamas skyriaus gamybinis

plotas. Sudaryta automobilinio variklio modifikavimo į aviacinį technologija.

2.1. Metinė darbų apimtis

Metinė darbų apimtis T, žm.h skaičiuojama taip:

hžmtLN

T

.1000

, (2.1)

čia N – aptarnaujamų automobilių skaičius per metus, vnt., L – metinė vieno automobilio rida,

km, t – vienam automobiliui skirtas darbų imlumas kmhžm

1000

. .

N = 80 automobilių,

L = 15000 km,

t = 2,8 žmh/1000 km

24

T = = 3360 žmh.

2.2 Automobilinių variklių pritaikymo tinkančio lengvajai aviacijai skyriaus metinis

darbų imlumas

hžmbT

T dd

.

100, (2.2)

čia db – procentai, tenkantys visiems darbams nuo bendro darbų imlumo.

T d = = 672 žmh.

2.3. Darbininkų skaičiaus skaičiavimas

Darbo vietos metinis darbo laiko fondas paskaičiuojamas pagal formulę:

švpšviškdv TTDDDF )( , (2.3)

čia kD – kalendorinių dienų skaičius per metus, išD – išeiginių dienų skaičius per metus, švD

– šventinių dienų skaičius per metus, pT – darbo trukmė per dieną, h, švT – darbo dienos

sutrumpinimas prieš šventinę dieną.

dvF =(366-105-9) 8-9=2007 h

Technologiškai būtinas darbininkų skaičius:

dv

dt F

TP , (2.4)

25

P t = = 0,34

Priimama 1 darbininkas

Darbininko matinis darbo laiko fondas h:

pįvatdvdarb TDDFF )( , (2.5)

čia atD – atostogų dienų skaičius per metus, d., įvD – darbo dienos praleistos dėl įvairių

priežasčių per metus, d.

dF =2007-(28+8) 8=1719 h.

Sąrašinis darbininkų skaičius:

.darb

ds F

TP (2.6)

= = 0,39

Priimama 1 darbininkas.

2.4 Postų skaičiaus skaičiavimas

Postų skaičius paskaičiuojamas pagal formulę:

vidp

p

PF

TX

; (2.7)

čia - automobilių atvykimo netolygumo koeficientas; Pvid - vidutinis darbininkų dirbančių

26

poste skaičius; Tp - posto metinis darbų imlumas; Fp - posto metinis darbo laiko fondas (val);

CTDF pamddp ; (val.)

čia Ddd. - darbo dienų skaičius metuose; Tpam - pamainos ilgis; C - pamainų skaičius;

- posto darbo laiko išnaudojimo koeficientas;

Fp=253 8 1 0,9=1821.6

16.1821

2.1672

X = 0,44

Postų skaičių priimama 1 postas.

2.5 Technologinė įranga

Technologinė įranga pateikta 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Technologinės įrangos žiniaraštis

Eil.

Nr.

Įrengimo

pavadinimas ir

modelis

Trumpa tech.

charakteristika

Matmenys,

mm

Kiekis,

vnt.

Galia,

kW

Grindų

užimamas

plotas, m 2

Kaina,

Lt

1 Galandinimo

staklės DOS 125

Disko skersmuo

125 400x200 1 0,8 0,08 550

2 Koloninės

gręžimo staklės - 470x400 1 1,1 0,19 6000

3 Kombinuotos

tekinimo staklės

- 2800x1240 1 6,5 3,47 6900

4 Variklių remonto

stendas

- 1000x1500 1 - 1,5 1200

5 Vežimėlis

varikliams

- 1300x1000 1 - 1,3 1200

27

6 Suvirinimo

aparatas

„Ergus“

TIG suvirinimo

aparatas, su

nelydžiu

volframo

elektrodu

230x400 1 4,5 0,1 17500

7 Atliekų dėžė - 1500x1500 1 - 2,25 300

8 Kampinio

pjovimo mašina

BOSCH

- - 1 0,6 - 780

9 Autošaltkalvio-

darbastalis

Su spaustuvais 1400x500 1 - 0,7 1900

10 Hidraulinis

presas

Galia 40 tonų

1890x940 1 - 1,78 2500

11 Įrenginys

detalėms plauti

ELEHBIM 5903

Talpa 40 1. 800x350 1 1,4 2,8 1200

12 Atidirbtos alyvos

bakas

- 800x800 1 - 0,64 800

13 Kompresorius 8 atmosferų 1700x500 1 2,5 0,9 1050

14 Lentyna Savos gamybos 4000x1000 1 - 4 500

15 Įrankių

vežimėlis - 720x470 1 - 0,53 1500

16 Šiukšlių dėžė - 500x500 1 - 0,25 200

17 Priešgaisrinis

stendas Savos gamybos 300x300 2 - 0,18 1000

18 Sijinis kranas Keliamoji galia

– 7,5 t - 1 6 - 15000

Viso: 23,4 20,67 61580

28

2.6. Gamybinių patalpų plotai

Tpaįrsk KnFFF )( (2.7)

čia : aF - automobilio užimamas plotas (m )

aF = b · l (2.8)

Automobilio matmenys pateikiami šiek tiek mažesni negu aukščiausios klasės

automobilių.

b - automobilio plotis; (m)

b- l,8m;

l - automobilio ilgis; (m)

l - 4,2m;

aF =1,8 · 4,2 =7,56 ( 2m )

pn - postų skaičius;

įrF - įrengimų užimamas grindų plotas ( 2m )

įrF = 27,37 2m ;

TK - tankumo koeficientas ( TK =2 - 4,5)

Priimama:

TK = 2,5

skF = (20,67 + 7,56 · 1)· 2,5 = 70,58 2m

Skyriaus plotas priimamas: skF = 70,58 2m ;

Paskaičiavus plotą, reikia parinkti patalpos ilgį ir plotį. Pageidautina, kad šie matmenys

dalintūsi iš 3. Priimtas braižymui plotas gali skirtis nuo paskaičiuoto ploto, bet ne daugiau kaip

kai patalpa yra iki 100 ir kai patalpa yra virš 100

Priimu, kad automobilinio variklio pritaikymo tinkančio lengvajai aviacijai skyriaus

matmenys yra 9x9 = 81

= 14,77%

14,77 < 20%

Skyriaus plotis – 9 m

Skyriaus ilgis – 9 m

29

2.7 Reduktoriaus pritaikymo technologija

2.2 lentelė. Reduktoriaus pritaikymo technologija

Operacijos numeris

Technologinio proceso pavadinimas

Įrenginio pavadinimas

Proceso schema

1

Nuimamas smagratis Pneumatinis veržlesukis ir 16mm galvutė

2

Nutekinamas smagratis Tekinimo staklės

3

Išfrezuojamos smagratį kiaurymės

Frezavimo staklės

4

Subalansuojamas smagratis

Balansavimo staklės

5

Išlengvintas ir subalansuotas

smagratis uždedamas atgal ant variklio

Pneumatinis veržlesukis su 16mm galvute

30

Operacijos numeris



Proceso schema

6 Guminio dempferio

prijungimas

Pneumatinis veržlesukis su 16

mm galvute

7 Reduktoriaus

uždėjimas

Pneumatinis veržlesukis su 13

mm galvute

2.8 „Subaru“ automobilio įurškimo sistemos keitimas į karbiuratorinę

Kadangi variklis daug patikimesnis yra su karbiuratorium, o ne įpurškimu, nes taip

nelieka sudėtingos įpurškimo sistemos, ir sumažėja galimybė sugesti purkštukų elektrinei ar

mechaninei daliai.

Įpurškimo sistemos keitimas į karbiuratorinę pateikta 2.3 lentelėje.

2.3 lentelė. „Subaru“ automobilio įpurškimo sistemos keitimas į karbiuratorinę technologija

Operacijos numeris



Proceso schema

1

Nuimamas įsiurbimo kolektorius

Veržleraktis su 13 galvute

31

Operacijos numeris



Proceso schema

2

Išvalomi įsiurbimo kanalai

Specialus valiklis, gręmžtuvas

3

Išimami purkštuvai Veržliasukis su 10mm galvute

4

Užsandarinami purkštuvų kanalai

Specialūs sandarikliai

5

Uždedamas įsiurbimo kolektorius pritaikytas

karbiuratoriui ir uždedamas

karbiuratorius

Veržliasukis su 10 mm ir 13 mm

galvute

32

2.9 Variklio rėmo konstrukcija ir aprašymas

2.1 pav. Variklio laikantysis rėmas

Variklio laikantysis rėmas (2.1 pav.) reikalingas lėktuvo varikliui laikyti, jį veikia dvi

apkrovos: variklio sunkio jėga ir variklio traukos jėga, todėl jos turi būti standus ir

pakankamai tvirtas. Jis suvirintas iš kvadratinių ir apvalių vamzdžių. Prie rėmo variklis

tvirtinamas specialiomis guminėmis pagalvėmis (2.2 pav.)

.

2.2 pav. Variklio tvirtinimo pagalvės

33

2.10. Variklio tvirtinimo kaiščių skaičiavimas

1. Kaiščių plieno mechaninių charakteristikų parinkimas

s

Plieno markė: Bendros paskirties E295;

Plieno stiprumo riba: ;

Plieno takumo riba: .

Leistinieji tangentiniai įtempimai:

2. Kaiščio skersmens skaičiavimas

Kaiščio skersmuo apskaičiuojamas pagal formulę:

4 rreik

all

Fd

z i

; (2.9)

čia i – kirpimo pjūvių skaičius vienai ašelei; z – ašelių skaičius.

Kaiščius veikianti jėga G, variklio svorio jėga lygi: G =

G =

Kaiščius veikianti jėga F, traukos jėga F lygi:

d

Kaiščius veikia kintama apkrova F; apkrova lygi:

f

Priimama atsargos koeficientas 1,5

F = 1470,266 1,5 = 2205,399

Duomenys skaičiavimui: i = 2; z = 4; F=2205,399 N; 30all .

34

(2.10)

Standartinis kaiščio skersmuo yra

3. Kaiščio kerpamojo stiprumo skaičiavimas

Ašelės stiprumas apskaičiuojamas pagal formulę:

2

4

s allreik

F

dz i

;

(2.11)

.

2.11. Suvirinimo siūlės skaičiavimas

1. Kampinės siūlės suvirintos jungties tikrinamasis skaičiavimas

Kampinės siūlės atliekamas užleistinės, tėjinės ir kampinės suvirintosios jungtys.

Kampinės siūlės pagrindinis dydis – siūlės statinis a

Suvirinimo siūlės leistinųjų įtempimų didumas priklauso nuo siūlės kokybės, siūlę

veikiančios išorinės apkrovos kitimo pobūdžio, siūlės tipo ir jos deformacijos rūšies,

jungiamųjų elementų medžiagų.

Suvirinimo siūlės kokybė – B

Suvirinimo siūlės plienas St – 52 , kintama apkrova

Suvirinimo siūlės leistinieji tangentiniai kirpimo įtempimai

0,7 allF

a l

; (2.12)

a - suvirinimo siūlės statinis; l – suvirinimo siūlės perimetras (bendras ilgis); F – siūlę

veikianti jėga.

35

Parinkta vidutinė suvirinimo kokybė. Suvirinama medžiaga plienas St - 52. Leistinieji

įtempimai all = 70 MPa. Suvirinimo siūlės ilgis l=62.8mm, statinis a=3mm. Suvirinimo siūlę

veikianti jėga F=2205,399N.

(2.13)

3. DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA

Šioje darbo dalyje pateikti darbų saugos ir ekologijos reikalavimai projektuojant

automobilinio variklio pritaikymas lengvajai aviacijai. Paskaičiuotas apšvietimas, ventiliacija.

3.1. Bendri reikalavimai

Priimant darbuotoją į darbą, yra sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartis yra darbuotojo

ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos,

specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje

nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą

darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo

įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95

straipsnis).

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis

sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir

darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas

lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo

žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau

darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties

egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą

(darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat

darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo

kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė.

36

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo

sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti

asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais

darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys

nesutarė kitaip.

3.2. Darbų sauga atliekant variklio pritaikymo darbus

l. Šaltkalviai - remontininkai, ardydami, surinkdami ir dirbdami šaltkalvystės darbus,

dažniausiai gali susižeisti nuo išsprūdusios detalės, įrankio, besisukančio, daikto, pajudėjusios

mašinos, užkritusio agregato, parvirtusio įrenginio, atšokusios skeveldros, elektros srovės, taip

pat pargriuvę, nukritę ir pan.

2. Šaltkalvis - remontininkas turi būti instruktuotas visose darbo vietose ir išklausęs

saugumo technikos periodinį instruktažą ne daugiau kaip prieš 6 mėn. Kartą per metus jis

egzaminuojamas iš darbo apsaugos. Šaltkalvis - remontininkas, skiriamas dirbti naujais

įrengimais (kėlimo transporto mechanizmais), turi būti papildomai supažindintas su tų

įrengimų (mechanizmų) konstrukcija ir saugiais darbo metodais. Dirbant elektros įrankiais

arba įrenginiais, reikia turėti pirmą saugumo technikos kvalifikacinę grupę.

3. Šaltkalvis - remontininkas turi dirbti tik tą darbą, kurį nurodė dirbtuvių vedėjas arba

tiesioginis darbo vadovas. Gavus užduotį, reikia apgalvoti saugius darbo atlikimo būdus ir

pasirinkti saugiausią. Jeigu kyla neaiškumų, kreiptis į dirbtuvių vedėją arba darbo vadovą, kad

paaiškintų.

4. Darbo vieta, atsižvelgiant į technologinį procesą, turi būti tinkamai įrengta (sutvarkyta)

šildomoje patalpoje, kad batų patogu ir saugu dirbti. Čia turi būti saugaus darbo priemonių

(darbastalių, stendų, padėklų, atramų, kopėčių, spintų, kėlimo - transporto mechanizmų) ir

įrankių. Jei tenka gultis ant drėgno betono ar žemės, reikia patiesti guminį kilimėlį arba

naudoti specialų vežimėlį - gultą. Jei grindys šaltos (kietos), reikia stovėti ant medinių

grotelių.

5. Saugaus darbo laidas yra tvarkingų įrankių komplektas:

37

plaktuko pentis turi būti iškili, nenudaužyta, o kietos, sausos medžiagos kotas užkaltas

plieniniu rantytu pleištu;

dildžių, atsuktuvų, pjūklelių ir kitų aštrių įrankių kotai turi būti su metaliniais žiedais;

daužymo įrankių (kirstukų, žymeklių, muštuvų) kalamasis galas turi būti be šerpetų

(atplaišų); ilgesni kaip 15 cm daužymo įrankiai silpniau perduoda smūgius delnui;

raktai turi atitikti veržlių ir varžtų galvučių matmenis, neturėti įtrūkimų ir atplaišų;

raktų žiočių briaunos turi būti lygiagrečios;

spaustuvai turi būti gerai įtvirtinti ant darbo stalo, ne arčiau kaip 1 m vienas nuo kito;

kitų darbo vietų apsaugai prie stalo pritvirtinamas apsauginis tinklas; dirbant iš abiejų

pusių, tinklas tvirtinamas stalo viduryje, o dirbant iš vienos pusės, - šone, kur yra kita

darbo vieta arba praėjimas.

6. Rekonstruotus (po kapitalinio remonto) ar naujai pagamintus įrengimus (prietaisus,

įrankius, mechanizmus) galima eksploatuoti, kai juos išbando ir priima ūkio vadovo paskirta

komisija ir leidžia ūkio vyriausiasis inžinierius.

7. Šaltkalvis - remontininkas turi laikyti savo darbo vietą švarią ir tvarkingą, neužkrauti

praėjimų. Grindys turi būti lygios ir sausos. Slidžias vietas reikia pabarstyti pjuvenomis ar

smėliu.

Prieš darbo pradžią:

8. Šaltkalvis - remontininkas turi apsirengti tvarkingu ir švariu medvilniniu kombinezonu,

turėti pirštines ir apsauginius akinius. Darbo drabužiai neturi varžyti judesių ir kliūti už

išsikišimų. Visos drabužių saugos turi, būti užsegtos, skvernai neatsilapoję. Trumpi plaukai

pridengiami kepure, o ilgi - skarele.

9. Sutvarkyti darbo vietą ir patikrinti, ar yra pavojingų zonų apsauga, ar gerai pritvirtinti

įžeminimo laidai, ar tinkami darbui įrankiai, prietaisai ir kiti įrengimai. Netvarkingus įrankius

(prietaisus, įrengimus) pakeisti naujais. Apie pastebėtus gedimus pranešti dirbtuvių vedėjui

arba darbo vadovui.

Darbo metu:

10. Ardant, surenkant ir atliekant kitus šaltkalvystės darbus, neleidžiama spartinti darbo,

pažeidžiant saugaus darbo reikalavimus. Jokia racionalizacija nepriimtina, jeigu dėl jos

pažeidžiamas darbo saugumas.

11. Darbo metu draudžiama kalbantis atitraukti kitų darbininkų dėmesį nuo jų tiesioginio

darbo.

38

12. Ardyti, surinkti arba atlikti kitus šaltkalvystės darbus leidžiama, tik pastačius

remontuojamą mašiną (agregatą) ant specialių stendų (padėklų, atramų, darbastalių ir pan.) ir

patikimai įtvirtinus, kad nekryptų ar nevirstų. Turi būti pakankamai vietos laisvai prieiti prie

visų mašinos dalių (praėjimas turi būti ne siauresnis kaip 70 cm).

13. Pakėlus automobilį, keltuvą reikia užfiksuoti, kad jis savaime nenusileistų. Draudžiama

remontuoti domkratu pakeltą mašiną, nepadėjus po ja specialių patikimų atramų. Negalima

tam tikslui naudoti pasitaikiusių plytų, padangų ar kitų daiktų.

14. Jeigu reikia dirbti po pakeltu savivartės (mašinos, priekabos) kėbulu, kėbulas

atremiamas specialia standžia sija. Negalima kėbulo remti atsitiktiniais daiktais arba dirbti po

neparemtu kėbulu.

15. Draudžiama valyti užsikimšusius mazgus ir atlikti bet kurią remonto (reguliavimo)

operaciją, veikiant mašinai (sukantis detalėms).

16. Dirbant aukščiau kaip 1,5 m nuo grindų, reikia stovėti ant specialių atramų arba

kilnojamų skečiamų kopėčių. Draudžiama dirbti, stovint ant pristatomų, nepritvirtintų kopėčių

arba ant atsitiktinių daiktų (dėžių, lentų, išsikišusių mašinos dalių ir pan.).

17. Elektros laidai, besisukančios mechanizmų dalys, duobės grindyse ir kitos

pavojingos vietos turi būti patikimai uždengtos.

18. Dirbti stovint ant žemės po atvirais elektros laidais leidžiama tik su sąlyga, kad

atstumas tarp atvirų laidų, ir mašinos paviršiaus bet kurioje padėtyje būtų ne mažesnis kaip 1,5

m. Toks pat atstumas turi būti ir nuo mašinos keliamosios dalies paviršiaus arba naudojamo

įrankio (strypo).

19. Draudžiama dirbti (būti) patalpoje, į kurią, veikiant vidaus degimo varikliui, patenka

išmetamosios dujos.

20. Esant nepakankamam bendram bei vietiniam apšvietimui, galima naudoti nešiojamas

elektros lempas, ne daugiau kaip 36 V įtampos. Nešiojamoji lempa turi turėti nuimamą

apsauginį sietelį ir kablį. Lempa kabinama taip, kad nešviestų tiesiai į akis (neakintų).

21. Elektros srovę nešiojamosios lempos turi gauti iš transformatoriaus su atskiromis

pirminėmis ir antrinėmis (įžemintomis) apvijomis. Draudžiama elektros įtampą šiam tikslui

žeminti autotransformatoriumi ar kitokiais varžynais. Žemos įtampos rozetės turi skirtis nuo

aukštos įtampos. Ant jų reikia užrašyti įtampos dydį voltais.

22. Prieš nuimant agregatus (variklį, pavarų dėžę, hidrosiurblį ir pan.), reikia iš jų išleisti

tepalą, (skysčius) į tam skirtą tarą. Draudžiama pilti tepalą (skysčius) ant dirvos ar grindų.

39

Netyčia ant grindų palietą tepalą (skysčius, degalus) reikia užberti pjuvenomis arba smėliu.

Prisigėrusias tepalo (degalų, skysčių) pjuvenas reikia supilti į metalinę dėžę su dangčiu.

23. Atsukant arba prisukant veržlias, draudžiama naudoti didesnių už veržlę matmenų

raktus, dėti metalines plokšteles tarp rakto ir veržlės, veržti prailgintu raktu (vamzdžiu arba

kitu raktu), vartoti tepaluotus raktus, kalti plaktuku per raktus ir pan.

24. Įrankiams nešti (laikyti) reikia turėti specialią dėžę arba krepšį. Negalima įrankių

laikyti kišenėse, dėti juos ant pasitaikiusių išsikišimų, vamzdžių ir pan.

25. Ardant bei surenkant sunkiai nuimamas (nejudamų sujungimų) bei spyruokliuojančias

detales, reikia naudoti specialius nuimtuvus ir presus. Jeigu jų naudoti negalima, tai šiam

reikalui tinka strypeliai su variniais antgaliais ir plaktukas su varine pentimi.

26. Uždedant nuimtuvą, reikia gerai įstatyti menteles, kad traukiant jos nenusprūstų.

27. Spyruoklės nuimamos ir uždedamos tik specialiais prietaisais, kurie neleidžia netikėtai

išsitiesti suspaustai spyruoklei.

28. Su kirstuku ar kitu daužymo įrankiu reikia dirbti, užsidėjus apsauginius metalinio

tinklo arba nedūžtamo stiklo akinius.

29. Kalant plaktuku (kūju), reikia būti ypač atidžiam, kad nesuduotum sau per pirštus,

nesužeistum šalia stovinčio darbininko, neužkliudytum detalių ir t.t. Kalant kūju, kotą reikia

laikyti iš šono, o ne prieš save.

30. Surenkant mašinas, varžtų skylučių sutapimą jungiamose detalėse galima tikrinti

specialiu montavimo raktu arba virbu. Draudžiama kiaurymių sutapimą tikrinti pirštu.

31. Nuimant arba tvirtinant sunkias detales, kad jos neužkristų, reikia naudoti specialias

atramas – vežimėlius arba kėlimo mechanizmus. Ilgos detalės nuimamos (uždedamos),

pritaikant jas kitam darbininkui.

32. Agregatus ir detales, sunkesnes kaip 20 kg, reikia kelti kėlimo mechanizmais – kranais,

telferiais, skrysčiais ir pan. Judantys kėlimo mechanizmai turi turėti ribotuvus (maksimalaus

krūvio kėlimo, galinius riedėjimo išjungėjus ir kt.). Ant kėlimo mechanizmo turi būti užrašyta

leistina kėlimo galia ir sekančio bandymo data. Kėlimo mechanizmai techniškai apžiūrimi

kartą per metus, o statiškai ir dinamiškai išbandomi kartą per 3 metus (retai naudojami - kartą

per 5 metus).

33. Pagrindiniai saugaus darbo reikalavimai, dirbant su kėlimo - transporto mechanizmais,

yra šie:

a) kėlimo - transporto mechanizmai turi būti eksploatuojami pagal "Kėlimo kranų

įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles";

40

b) prie kėlimo mechanizmo kabinti detalę galima tik standartiniu kabinimo prietaisu

(griebtuvu, replėmis, stropu, kabliu) ir tik už specialių vietų; draudžiama kabinti detalę

atsitiktiniais trosais arba viela;

c) prieš keliant, reikia įsitikinti, ar keliamos detalės neiškris, neužklius už ko nors, įspėti

darbininkus, kad pasitrauktų;

d) detalę galima kelti tik vertikaliai; Leidžiama nukrypti nuo vertikalios kėlimo linijos

ne daugiau kaip 5 laipsnius;

e) kelti, arba perkelti (transportuoti) detalę reikia iš lėto, be trūkčiojimų, keliama detalė

neturi suktis, siūbuoti, jos atstumas nuo kelyje sutinkamų paviršių turi būti ne mažesnis

kaip 0,5 m;

f) draudžiama:

prilaikyti arba taisyti keliamą automobilį rankomis;

kelti didesnio už leistiną svorį automobilį;

palikti pakeltą automobilį darbo pertraukos metu;

leisti valdyti kėlimo mechanizmą neapmokytam darbininkui.

34. Ten, kur negalima naudoti kėlimo - transporto mechanizmų, sunkioms detalėms

transportuoti reikia turėti vežimėlius.

35. Rankomis nešamų (keliamų) detalių svoris vyrams turi būti ne didesnis kaip 30 kg,

moterims - 10 kg, vaikinams (16 - 18 metų) - 10 kg. Sunkesnės detalės rankomis keliamos

arba stumiamos, tik prižiūrint atsakingam administracijos darbuotojui (dirbtuvių vedėjui,

inžinieriui). Prieš ridenamą detalę stovėti draudžiama.

36. Darbo vietoje nuimtas detales arba mazgus reikia sudėti į lentyną. Smulkios detalės

kraunamos į dėžes, o sunkios - ant apatinių lentynų. Detales reikia krauti taip, kad jos

nejudėtų, nekristų ir nekliūtų praeinantiems. Draudžiama dėti detales ant lentynos (padėklų,

stalo) krašto, mėtyti jas ant grindų.

37. Remonto zonoje draudžiama naudoti atvirą ugnį ir plauti detales benzinu. Plovimo

vonioje detales galima valyti žibalu ar dyzeliniu degalų.

38. Drožles nuo agregatų (mašinų, detalių) reikia šluoti šepečiu. Draudžiama pūsti jas

suspaustu oru arba šluoti ranka.

39. Sureguliuotas (sumontuotas) mazgas turi būti saugus jį eksploatuojant. Negalima

palikti neužveržtų varžtų, išsikišusių dalių, neuždengtų pavojingų vietų ir pan.

41

40. Įvykus nelaimingam atsitikimui, apie įvykį reikia tuoj pat pranešti dirbtuvių vedėjui.

Šaltkalvis - remontininkas turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą susižeidusiajam.

Po darbo:

41. Baigęs darbą, šaltkalvis - remontininkas turi:

sutvarkyti darbo vietą, nušluoti drožles ir atliekas;

vartotas šluostymo medžiagas sudėti į metalinę dėžę su dangčiu ir padėti gaisrui

nepavojingoje vietoje

(tepaluoti skudurai gali savaime užsidegti); susirinkus didesniam skudurų

(pjuvenų) kiekiui, jie sudeginami;

nuvalyti ir sudėti, į vietą naudotus įrankius ir mechanizmus;

patikrinti, ar surinkti visi raktai bei kiti naudoti įrankiai;

elektros įrankius priduoti į sandėlį;

darbo drabužius išvėdinti ir sukabinti į darbo drabužiams skirtą spintelę;

neleidžiama darbo drabužių palikti darbo vietoje arba neštis juos į namus;

nusiplauti rankas šiltu vandeniu su muilu;

išeinant išjungti visus elektros įrenginius ir užgesinti šviesą;

informuoti dirbtuvių vedėją apie darbe pastebėtus trūkumus ir saugaus darbo

pažeidimo grėsmę.

Darbuotojo veiksmai ypatingais atvejais:

53. Įvykus avarijai, nedelsiant pranešti darbo vadovui. Iki tyrimo pradžios išsaugoti įvykio

vietą tokią, kokia ji buvo avarijos metu, jei tai nekelia pavojaus žmonių gyvybei.

54. Kilus gaisrui, iškviesti ugniagesius tel. 112, pradėti gaisrą gesinti turimomis

priemonėmis ir nedelsiant informuoti padalinio vadovą apie gaisrą.

55. Darbuotojas privalo mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.

Darbuotojo veiksmai baigus darbą:

56. Išimti atramas iš po krovinio.

57. Nuleisti keltuvą.

58. Surinkti darbo įrankius ir sudėti į spintelę ar lentyną.

59. Sutvarkyti hidraulinį keltuvą.

60. Persirengti savais drabužiais, nusiprausti veidą ir rankas.

61. Apie visus trūkumus, pastebėtus darbo metu, pranešti darbo vadovui.

42

3.3. Patalpos apšvietimo ir ventiliacijos skaičiavimas

Apšvietimas gali būti natūralus ir dirbtinis. Natūraliam apšvietimui langų plotas (FL)

apskaičiuojamas pagal formulę:

FL = Fgr · k, (m2); (3.1)

čia Fgr – skyriaus grindų plotas, (m2); k – natūralaus apšvietimo koeficientas, ( k = 0,3 ).

FL= 81 x 0,3 = 24,3m2.

Žinant patalpos aukštį (H) galima apskaičiuoti lango aukštį.

Lango aukštis: hL= H – (h1+ h2), (m); (3.2)

H – atstumas nuo grindų iki lubų, ( H=7,5 m); h1 – atstumas nuo grindų iki lango apačios,

(h1 = 1,2 m); h2 – atstumas nuo lango viršaus iki lubų, (h2 = 0,5 m).

hL = 7,5 – (1,2 + 0,5)= 5,8 m

Visų langų plotis (L) nustatomas iš formulės:

)m(,h

FL

l

L (3.3)

.

Pasirinkus lango plotį (b), langų skaičius (nL) nustatomas pagal formulę:

nL= L / b, (3.4)

43

b – lango plotis , m. b = 2,4 m.

= 1,74;

Priimame 2 langus.

Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas. Skaičiavimo būdu nustatomas lempų skaičius

dirbtiniam skyriaus apšvietimui. Bendram apšvietimui lempų skaičius parenkamas pagal ,,vatų

metodą”. Skyriaus apšvietimui bendras šviesos galingumas (S) nustatomas pagal formulę:

S = Fgr So , (w); (3.5)

Fgr skyriaus grindų plotas, m2; So lyginamasis šviesos galingumas , w/m2 . So= 10.

S = 81 x 10 = 810 W

Pasirikus lempos galingumą apskaičiuoju lempų skaičių NL

NL = S / SL; (3.6)

SL- vienos lempos galingumas, W.

= 8,1;

Priimame 9 šviestuvus.

Duomenis surašau į 3.1 lentelę.

44

3.1 lentelė. Apšvietimo skaičiavimo suvestinė

Patalpos pavadinimas

Plotas m2

Langų skaičius

Lempų galingumas, W

Lempų sk. Pasirinktų šviestuvų markė A

pska

ičiu

ota

s

Pri

imta

s

Aps

kaič

iuo

ta

Pri

imta

Variklių pritaikymo

skyrius 81 1,74 2 100 8,1 8 ПBЛП

Ventiliacija remonto patalpose gali būti natūrali ir priverstinė. Natūrali ventiliacija

vyksta pro viršulangius arba orlaides, langus, duris. Priverstinė ventiliacija būna:

ištraukiamoji, paduodamoji, priverstinė ir mišri. Priverstinė ventiliacija paprastai įrengiama

tuose skyriuose kuriuose pagal sanitarinius – higieninius reikalavimus oro apykaitų skaičius

per valandą turi būti ne mažiau kaip 3, o tose patalpose, kuriose oro apykaitos skaičius yra

mažesnis kaip 3, yra įrengiama natūrali ventiliacija.

3.4. Priešgaisrinė sauga

Transporto priemonės patalpose, stovėjimo aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant

tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m.

Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam transporto priemonių remontui ir

techninei priežiūrai. Jose turi būti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems kuro ir degalų

filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai turi būti išpilami į

metalinius indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose. Išlietus ypač degius, labai degius ir

degius skysčius būtina užpilti smėliu ar pjuvenomis ir pašalinti į tam skirtą vietą.

Transporto priemonėse privalomų gesintuvų skaičius nustatomas pagal šių priešgaisrinių

taisyklių reikalavimus.

Individualiame garaže (bokse) galima laikyti ne daugiau kaip 40 l automobilių kuro ir ne

daugiau kaip 10 l tepalų. Tokį automobilių kuro kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje

metalinėje taroje, o tepalus – tam skirtoje sandarioje taroje.

Garažuose bei transporto priemonių stovėjimo aikštelėse draudžiama:

dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus,

taip pat plauti detales ypač degiais, labai degiais ir degiais skysčiais. Šie darbai turi

būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose aikštelėse;

45

laikyti transporto priemones neuždengus dangteliais jų degalų bakų;

užkrauti vartus ir įvažas arba juos užstatyti transporto priemonėmis;

pilti degalus į transporto priemones kuro bakus ir kitas talpyklas;

laikyti ir eksploatuoti transporto priemones esant netvarkingai kuro ir elektros sistemai;

šildyti variklius atvira ugnimi (deglais, lituojamosiomis lempomis), atliekant remonto

ir kitus darbus, pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais;

baigus darbą, palikti tepaluotas medžiagas bei išsiliejusius skysčius;

sandėliuoti degias medžiagas ir degių dujų balionus.

Transporto priemonių apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos.

Garažuose ir remonto boksuose, kuriuose yra apžiūrų duobės ir rūsiai, draudžiama

laikyti automobilius su dujine įranga.

Įrengti vienoje patalpoje agregatų remonto ir akumuliatorių įkrovimo barus draudžiama.

Akumuliatorinės baterijos turi būti įkraunamos tam tikslui skirtose vietose. Tose vietose

turi būti mechaninė vėdinimo sistema, įrengta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Akumuliatoriai turi būti eksploatuojami ir įkraunami laikantis nustatytų reikalavimų.

Panaudoti akumuliatoriai turi būti laikomi uždaruose rūgštims ir korozijai atspariuose

induose.

Skyriuje, kai plotas 50 m2 turi būti mažiausiai vienas gesintuvas. Rekonstruojamame

lengvųjų automobilių važiuoklės remonto skyriaus plotas 182 m2, todėl reikalingi 4 milteliniai

10 l gesintuvai.

3.5. Gamtos sauga

Automobilinio variklio pritaikymas lengvajai aviacijai skyriuje reikia laikytis šių

reikalavimų:

panaudoti tepaluoti skudurai dedami į skudurų dėžę.

skyriuje naudojami išmetamų dujų nutraukėjai.

didelis dėmesys skiriamas automobilių apžiūrėjimui, kad iš variklio ir pavarų dėžės

nesiskverbtų tepalai ar kiti cheminiai skysčiai.

Taisomos detalės plaunamos tik detalių plovimo vonioje.

Gerai sureguliuoti ventiliacijos sistemose oro filtrus.

Degių skysčių ir kitų chemikalų nepilti ant žemės.

46

4. EKONOMINĖ DALIS

Šioje darbo dalyje pateikti ekonominiai projektuojamo lengvųjų automobilių kėbulų

remonto skyriaus įkūrimo kaštų skaičiavimai.

4.1. Investicijos ir finansavimas

Numatoma apskaičiuoti investicijų poreikį, prognozuojamas išlaidas, pajamas, pelną, bei

projekto atsipirkimo laiką.

Verslui pradėti reikalingos investicijos bei finansavimas parodyti 4.1 lentelėje.

4.1 lentelė. Verslo projekto investicijų poreikis ir finansavimas

Investicijų poreikis ir paskirstymas, Lt Verslo projekto kaštai (investicijos) Lt Verslo projekto finansavimas Lt I. Įmonės steigimo kaštai: 1000,0 III. Nuosavas kapitalas: 31340

II. Turto įsigijimo kaštai: 2.1 Ilgalaikis turtas 2.2 Trumpalaikis turtas

56450,05230,0

IV. Skolintas kapitalas: 4.1. Ilgalaikė banko paskola 4.2. Trumpalaikė banko paskola

31340

Viso II skyriaus: 61680,0 Viso IV skyriaus: 31340,0Iš viso (I+II): 62680,0 Iš viso (III+IV): 62680,0

Verslo projekto kaštai (investicijos)

I. Įmonės rekonstrukcijos kaštai:

UAB laikinojo vardo rezervavimas, registravimas VĮ „Registrų centras“, įmonės

steigimo dokumentų parengimas, įmonės antspaudo gamyba, kuras ir kiti įmonės steigimo

kaštai vidutiniškai sudaro apie 1000,0 Lt.

II. Turto įsigijimo kaštai:

Ilgalaikio turto įsigijimui apskaičiuoti, pasinaudokite informacija, esančia 4.2 lentelėje.

Lentelėje pateikiamas tik ilgalaikis turtas, t.y. toks turtas, kurio naudingo eksploatavimo laikas

ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Priskiriant turtą ilgalaikiam atsižvelgiama ir į jo vertę.

Jeigu turtas naudojamas labai ilgai, bet jo vertė įmonei nereikšminga, toks turtas nebus

laikomas ilgalaikiu. Todėl įmonės vadovai patys pasirenka, nuo kurios sumos turtas bus

laikomas ilgalaikiu. Biudžetinėms įstaigoms tokią minimalią sumą nustato tų įstaigų savininkė

47

– valstybė. Šiuo metu ta suma lygi 1000 Lt. Tai reiškia, kad kiekvienas turtas, kurio įsigijimo

vertė – 1000 Lt ar didesnė, turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui.

4.2 lentelė. Ilgalaikis turtas

Pavadinimas Vnt.

skaičius

Vertė, Lt Vieneto kaina, Lt

Suma, Lt (vnt. skaičius * vnt. kaina)

Pastatai 81 500,0 Lt/

40500,0

Kombinuotos tekinimo staklės 1 6900,0 6900,0 Variklio remonto stendas 1 1200,0 1200,0 Variklio vežimėlis 1 1200,0 1200,0 Suvirinimo aparatas 1 17500,0 17500,0 Autošaltkalvio darbastalis 1 1900,0 1900,0 Hidraulinis presas 1 2500,0 2500,0 Įrenginys detalėm plauti 1 1200,0 1200,0 Kompresorius 1 1050,0 1050,0 Įrankių vežimėlis 1 1500,0 1500,0 Priešgaisrinis stendas 1 1700,0 1700,0 Sijinis kranas 1 15000,0 15000,0 Viso išleista ilgalaikiui turtui, Lt 56450,0

Trumpalaikis turtas (4.3 lentelė) – tai toks turtas, kuris paprastai sunaudojamas per

santykinai trumpą įmonės veiklos laikotarpį (dažniausiai per metus).

4.3 lentelė. Trumpalaikis turtas

Pavadinimas Suma, Lt Kanceliarinės prekės 100,0 Apyvartiniai kapitalas (grynieji pinigai) 2000,0 Galandimo staklės 550,0 Atliekų dėžė 300,0 Kampinio pjovimo mašina 780,0 Atidirbtos alyvos bakas 800,0 Lentyna 500,0 Šiukšlių dėžė 200,0 Viso išleista trumpalaikiui turtui, Lt 5230,0

Verslo projekto finansavimas

Finansavimas vykdomas iš nuosavų ir skolintų (banko paskola) lėšų.

48

4.2. Projektuojamojo remonto skyriaus išlaidų apskaičiavimas

Ekonominiams skaičiavimams naudojami technologinėje projekto dalyje gauti duomenys:

automobilių skaičius – 80 aut.

metinė darbų apimtis – 672 žmh.

darbininkų skaičius – 1 darb.

pasirinkta įranga, įrengimai – 23,4 kW.

projektuojamojo objekto plotas – 81 m².

Įmonė, pagaminusi tam tikrą kiekį produkcijos arba realizavusi tam tikras paslaugas, turi

piniginių išlaidų. Bendrosios išlaidos (TC - total costs) - tai visos piniginės išlaidos, susijusios

su produkcijos pagaminimu arba tam tikrų paslaugų realizavimu. Trumpuoju laikotarpiu

bendrąsias išlaidas sudaro kintamosios ir pastoviosios išlaidos. Pastoviosios išlaidos (FC -

fixed costs) - tai įmonės išlaidos, kurios per visą trumpąjį laikotarpį nekinta keičiant

gaminamos produkcijos apimtį; išlaidos, kurios nesikeičia keičiantis gamybos apimčiai (pvz.

administracijos darbo užmokestis, palūkanos už paskolas ir pan.). Kintamosios išlaidos (VC -

variable costs) - tai įmonės išlaidos, kurios keičiasi, keičiantis gamybos apimčiai (pvz. išlaidos

žaliavoms ir medžiagoms, technologinei energijai, darbininkų darbo užmokesčiui ir pan.).

4.2.1. Kintamosios išlaidos

1. Išlaidos medžiagoms ir atsarginėms dalims. Įmonėje klientas už medžiagas

sunaudotas remontui moka atskirai, todėl skaičiuojant projektuojamo objekto išlaidas jos

neįtraukiamos.

2. Išlaidos pagrindinių darbininkų darbo užmokesčiui. Darbininko valandinis tarifinis

atlygis priklauso nuo darbų sudėtingumo grupės, darbininko kategorijos, atlikto darbo kiekio,

darbų kokybės, gautų pajamų. Minimalų valandinį tarifinį atlygį ir minimalią algą nustato

vyriausybė. Darbdavys nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio moka 31 proc. darbininko

socialiniam draudimui.

Metinė darbų apimtis, metinis darbo laiko fondas, darbininkų skaičius apskaičiuojamas

projekto technologinėje dalyje,.

Pagrindinių darbininkų darbo užmokesčio skaičiavimas pateiktas 4.4 lentelėje.

49

4.4 lentelė. Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis

Rodiklio pavadinimas Matavimo vnt. Reikšmė 1. Metinė darbų apimtis žm.h 672 2. Metinis darbo laiko fondas h 2007 3. Apskaičiuotas darbininkų skaičius žm. 1 4. Vidutinis tarifinis atlygis Lt/h 12,0 5. Tiesioginis darbo užmokestis Lt 8064,0 6. Papildomas darbo užmokestis Lt 806,4 7. Pilnas darbo užmokestis Lt 8870,4 8. Vidutinis 1 darb. darbo užmokestis Lt/mėn. 739,2 9. Socialinis draudimas Lt 2749,82 10. Bendras darbo užmokestis Lt 11620,2

3. Išlaidos energijai (technologiniams tikslams).

Išlaidos elektros energijai. Išlaidos elektros energijai apskaičiuojamos pagal formulę:

E = Qs · kp · kap · Tef. (kWh), (4.1)

čia Qs – visų įrengimų variklių galingumas, kW; kp – panaudojimo koeficientas; kap –

apkrovimo koeficientas; Tef. – įrengimų darbo laiko fondas, h (iš technologinės dalies);

Qs = 23,4 kW; kp = 0,4; kap = 0,7; Tef = 1821,6 h (iš technologinės dalies);

E = 23,4· 0,4 · 0,7 · 1821,6 = 11935,12 kWh;

Iel. = E · 1kWh tarifas (Lt), (2013 m.- 0,501 Lt/kWh); (4.2)

Iel. = 11935,12 · 0,501 = 5979,49 Lt.

Išlaidos vandeniui. Išlaidos vandeniui apskaičiuojamos pagal formulę:

Iv. = Qv. · 1 m3 tarifas (Lt), (4.3)

Qv. – poreikis vandens metams, m3 (2013 m.- 7,0 Lt/m3); Qv. = 50 m3;

50

Iv. = 50 · 7,0= 350,0 Lt

Iš viso išlaidų energijai technologiniams tikslams:

Ie. = Iel. + Iv. (Lt) (4.4)

Ie. =5979,49 + 350,0 = 6329,49 Lt.

4.2.2. Pastoviosios išlaidos

1. Išlaidos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui ir soc. draudimui.

Administrcijos darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos pateikiamos 4.5 lentelėje.

4.5 lentelė. Išlaidos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui ir soc. draudimui

Pareigos Etatas Alga, Lt Metinis darbo užmokestis,

Lt

Socialinis draudimas, Lt

Bendras darbo užmokestis, Lt

Darbų vadovas 1 2200,0 26400,0 8184,0 34584,0 Buhalterė 0,5 2000,0 12000,0 3720,0 15720,0 Iš viso: 38400,0 11904,0 50304,0

Metinis darbo užmokestis apskaičiuojamas kaip etato, algos ir 12 mėn. sandauga. Socialinis

draudimas sudaro 31 proc. nuo metinio darbo užmokesčio.

2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos. Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas

laipsniškai nusidėvi (išskyrus žemę). Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo

naudojimo laikotarpį ir kiekvienais metais nurašoma kaip nusidėvėjimo išlaidos. Įmonė gali

pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo

skaičiavimas pateikiamas 4.6 lentelėje.

51

4.6 lentelė. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Turto pavadinimas Kiekis Vieneto kaina, Lt Suma, Lt Nusidėvėjimas

% Suma, Lt

1 2 3 4 5 6

1. Pastatas 81 m2

500 Lt/ m2

40500,0 (5%) 2025,0

Iš viso pastato nusidėvėjimas: 40500,0 2025,0

2. Įrengimai: (10%)

Koloninės gręžimo staklės 1 6000,0 6000,0 10% 600,0 Kombinuotos tekinimo staklės 1 6900,0 6900,0 10% 690,0 Variklio remonto stendas 1 1200,0 1200,0 10% 120,0 Variklio vežimėlis 1 1200,0 1200,0 10% 120,0 Suvirinimo aparatas 1 17500,0 17500,0 10% 1750,0 Autošaltkalvio darbastalis 1 1900,0 1900,0 10% 190,0 Hidraulinis presas 1 2500,0 2500,0 10% 250,0 Įrenginys detalėms plauti 1 1200,0 1200,0 10% 120,0 Kompresorius 1 1050,0 1050,0 10% 105,0 Įrankių vežimėlis 1 1500,0 1500,0 10% 150,0 Priešgaisrinis stendas 1 1700,0 1700,0 10% 170,0 Sijinis kranas 1 15000,0 15000,0 10% 1500,0 Iš viso įrengimų nusidėvėjimas: 96950,0 10% 7670,0

3. Išlaidos patalpų išlaikymui.

Patalpų apšvietimo išlaidos. Patalpų apšvietimo išlaidos apskaičiuojamos pagal

formulę:

Iapš. = W · F · Tapš. · ke · h (Lt), (4.5)

Iapš. = 0,06 · 81 · 1821,6 · 0,75 · 0,501 = 3326,5 Lt

čia W – santykinis apšvietimo galingumas, kW/m2 ( W = 0,06 kW/m2 (normatyvas)); F –

patalpos plotas, m2 ; Tapš. – apšvietimo valandų skaičius, h; h – 1kwh tarifas, Lt/kWh (2013

m.- 0,501 Lt/kWh); ke – koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas.

52

Patalpos šildymo išlaidos. Patalpos šildymo išlaidos apskaičiuojamos pagal formulę:

Iš. = F · Tš · h (Lt), (4.6)

Iš. = 81 · 6 · 8 = 3888 Lt

čia F – patalpos plotas, m2 (iš 2.6 lentelės); Tš – šildymo trukmė, mėn. (Tš = 6 mėn.); h = 8

Lt/mėn./1 m2 (normatyvas).

Iš viso išlaidų patalpų išlaikymui:

Ip. = Iapš. + Iš. (Lt), (4.7)

Ip. = 3326,5 + 3888 = 7214,5 Lt

4. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms apskaičiuojamos

pagal formulę:

Ipag.m. = Įr.v. · 0,01 (Lt), (4.8)

čia Įr.v. – įrengimų įsigyjimo išlaidos, Lt (iš 4.6 lentelės).

Ipag.m. = 56450,0 · 0,01 = 564,5 Lt

Skiriama 1 proc. nuo įrengimų vertės.

5. Išlaidos įrengimų einamajam remontui. Išlaidos įrengimų einamajam remontui

apskaičiuojamos pagal formulę:

Įe.r. = Įr.v. · 0,03 (Lt) , (4.9)

Įe.r. = 56450,0 · 0,03 = 1693,5 Lt

čia Įr.v. – įrengimų įsigyjimo išlaidos, Lt (iš 4.6 lentelės).

53

Skiriama 3 proc. nuo įrengimų vertės.

6. Išlaidos darbų saugai. Išlaidos darbų saugai apskaičiuojamos pagal formulę:

Id.s. = Darb. sk. · 100,0 Lt, (4.10)

Id.s. = 1 · 100,0 = 100 Lt

7. Išlaidos palūkanoms. Išlaidos palūkanoms apskaičiuojamos pagal formulę:

Ip. = N · i, (Lt) (4.11)

čia N – paskolos dydis, Lt (iš 4.1 lentelės, 4.1), i – rinkos palūkanų norma, proc.

pvz., 6%.

Ip. = 31340 · 0,06 = 1880,4 Lt

Projektuojamojo remonto skyriaus visos išlaidos pateikiamos 4.7 lentelėje.

4.7 lentelė. Projektuojamojo remonto skyriaus išlaidų suvestinė

Išlaidų pavadinimas Suma, Lt 1. Kintamosios išlaidos: 1.1. Išlaidos pagrindinių darbininkų darbo užmokesčiui 8870,4 1.2. Socialinis draudimas 2749,82 1.3. Išlaidos energijai (technologiniams tikslams) 6329,49 Iš viso kintamųjų išlaidų: 17949,71 2. Pastoviosios išlaidos: 2.1. Išlaidos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui 38400,0 2.2. Socialinis draudimas 11904,0 2.3. Išlaidos patalpų išlaikymui 7214,5 2.4. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms 564,5 2.5. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos 7670,02.6. Išlaidos darbų saugai 100,0 2.7. Išlaidos įrengimų einamajam remontui 1693,5 2.8. Palūkanos 1880,4 2.9. Kitos išlaidos 5000,0

Išlaidų pavadinimas Suma, Lt Iš viso pastoviųjų išlaidų: 74426,9 Projektuojamo objekto bendrosios išlaidos (savikaina), ( kintamosios + pastoviosios)

92376,61

54

4.1 paveisle pateiktas visų projektuojamo skyriaus išlaidų diagrama. Iš jos matyti, kad

didžiausias išlaidas sudaro: išlaidos pagrindinių darbininkų darbo užmokesčiui, išlaidos

administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui ir išlaidos patalpų išlaikymui.

4.1 pav. visų projektuojamo skyriaus išlaidų diagrama

4.3. Projektuojamojo remonto skyriaus pajamų prognozavimas

4.8 lentelėje apskaičiuojamos prognozuojamos pajamos be PVM bei pajamos su PVM.

Pajamos be PVM – tai savikainos ir pelno suma; pajamas su PVM gaunamos pridėjus

pridėtinės vertės mokestį (2013 m. – 21 proc.).

55

4.8 lentelė. Prognozuojamos projektuojamo remonto skyriaus pajamos

Paslauga Kintamosios

išlaidos, Lt

Pastoviosios išlaidos,

Lt

Projektuojamo objekto

savikaina Lt Pelnas

Pajamos (be PVM)

Pajamos su PVM

% Lt Lt % Lt

Remonto darbai

17949,71 74426,9 92376,61 30 27712,98 120089,59 21 %

145308,4

Įmonė, kuri tiekia prekes ir/ar teikia paslaugas, tampa PVM mokėtoja ir privalo

įsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), kai atlygis už patiektas prekes ir/ar

suteiktas paslaugas per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100 000 Lt. PVM tarifas 2013

m. – 21 proc. Paslaugos kainos nustatymas pateiktas 4.9 lentelėje.

4.9 lentelė. Paslaugos kainos skaičiavimas

Rodikliai Mato vnt. Reikšmė Pajamos iš paslaugų (su PVM) Lt 145308,4 Planuojama darbų apimtis žmh 672 Vidut. paslaugos kaina su PVM Lt/h 216,23

Vidutinės paslaugos kaina su PVM gaunama pajamas su PVM padalinant iš

planuojamos darbų apimties.

4.4. Grynojo pelno, investicijų atsipirkimo laiko ir finansinių rodiklių apskaičiavimas

4.10 lentelėje pateikiami grynojo pelno ir investicijų atsipirkimo laiko skaičiavimai.

4.10 lentelė. Grynasis pelnas ir investicijų atsipirkimo laikas

Straipsniai Reikšmė 1. Pajamos be PVM, Lt 120089,59 2. Savikaina, Lt (iš 2.8 lentelės) 92376,61 3. Pelnas iki apmokestinimo, Lt [3] = [1] – [2] 27712,98 4. Mokesčiai, Lt 4156,94 5. Grynasis pelnas, Lt [5] = [3] – [4] 23556,04 6. Kapitalas (investicijos), Lt (iš 2.1 lentelės) 62680,0 7. Investicijų atsipirkimo laikas, metų dalis [6] : [5] 2,7

56

1. Pajamos be PVM – (žr. 2.8 lentelę).

2. Savikaina – (žr. 2.8 lentelę).

3. Pelnas iki apmokestinimo – tai pajamų be PVM ir savikainos skirtumas.

4. Mokesčiai, Lt 15% nuo peno iki apmokestinimo.

5. Grynasis pelnas – tai pelno iki apmokestinimo ir mokamų mokesčių skirtumas.

6. Kapitalas (investicijos) atkeliamas iš 2.1 lentelės.

7. Investicijų atsipirkimo laikas = kapitalas/metinis grynasis pelnas.

Verslo praktikoje optimalu, kai investicijos atsiperka vidutiniškai per 3 metus.

Finansiniai rodikliai

1. Grynasis pelningumas (net profit margin):

NPM = NP/S · 100%

NPM = 23556,04 / 120089,59 · 100% = 19,61 %

NPM - grynasis pelningumas (net profit margin);

NP – grynasis pelnas (net profit) (iš 2.10 lentelės);

S – pajamos (sales) (iš 2.10 lentelės).

Grynasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui.

2. Turto pelningumas (return on assets): ROA = NP/TA · 100%

ROA = 23556,04 / 61680 · 100% = 38,19%

ROA - turto pelningumas (return on assets);


TA – visas turtas (total assets) (iš 2.1 lentelės: ilgalaikio ir trumpalaikio turto suma).

Turto ir nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai, skirtingai nei anksčiau aptartieji, parodo

grąžą, tenkančią įvairioms investicijoms. Turto pelningumo rodiklis parodo, kiek vienam turto

litui tenka grynojo pelno.

3. Nuosavo kapitalo pelningumas (return on equity): ROE = NP/E · 100%

ROE = 23556,04 / 31340 · 100% = 75,162 %

ROE - nuosavo kapitalo pelningumas (return on equity);


E – nuosavas kapitalas (equity) (iš 2.1 lentelės).

57

Rodiklis, atspindintis savininko investicijų pelningumą ir visų įmonėje priimamų finansų

valdymo sprendimų bendrą poveikį jam, yra nuosavo kapitalo pelningumas.

4. Skolos ir nuosavybės santykis arba finansinis svertas (debt-to-equity ratio): DER = TD/E

DER = 31340 / 31340 = 1

DER - skolos ir nuosavybės santykis (debt-to-equity ratio);

TD – visos skolos (total debts) (iš 2.1 lentelės: banko paskola);

E – nuosavas kapitalas (equity) (iš 2.1 lentelės).

Finansinis svertas parodo įmonės įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Aukštas rodiklis

byloja apie svarius palūkaninius mokėjimus ir dėl to atsirandančią riziką palūkanų normų

svyravimams; kylančios palūkanų normos reiškia mažėjantį pelningumą. Kuo didesni skolos ir

finansinio sverto rodikliai, tuo didesnė finansinė rizika, tuo mažesnis įmonės stabilumas.

Išvados.

Ekonominėje dalyje skaičiavimai patvirtino, kad automobilinių variklių pritaikymo

lengvajai aviacijai skyriaus kūrimas apsimokės ekonomiškai. Investicijos atsipirks per 2 metus

ir 7 mėnesius. Kaina su PVM – 216,23 Lt/h. Grynasis pelnas – 23556,04 Lt. Kapitalas –

62680,0 Lt.

58

PROJEKTO REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame baigiamajame projekte išnagrinėta problema: kaip su minimaliomis sąnaudomis

įkurti techninius reikalavimus atitinkantį automobilinių variklių pritaikymo tinkančio lengvajai

aviacijai skyrių.

Analitinėje dalyje pateikta aviacijoje naudojamų aviacinių, bei automobilinių variklių

konstrukcija, pagrindinės techninės charakteristikos.

Projektinėje dalyje apskaičiuota: metinė įmonės, skyriaus darbų apimtis, darbininkų

skaičius, parinkti technologiniai įrengimai, apskaičiuotas skyriaus gamybinis plotas. Sudaryta

automobilinio variklio pritaikymo tinkančiai lengvajai aviacijai technologija.

Darbų saugos ir ekologijos dalyje pateikti darbų saugos ir ekologijos reikalavimai

projektuojant automobilinių variklių pritaikymo tinkančių lengvajai aviacijai skyriui.

Paskaičiuotas apšvietimas, ventiliacija.

Ekonominėje dalyje pateikti ekonominiai automobilinių variklių pritaikymo tinkančiai

lengvajai aviacijai skyriaus įkūrimo kaštų skaičiavimai. Skaičiavimai patvirtino, kad skyriaus

kūrimas apsimokės ekonomiškai. Investicijos atsipirks per 2 metus ir 7 mėnesius. Kaina su

PVM – 216,23 Lt/h. Grynasis pelnas – 23556,04 Lt. Kapitalas – 62680,0 Lt.

59

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Šiame baigiamajame projekte atliktas automobilinių variklių pritaikymo lengvajai

aviacijai skyriaus projektavimas, aprašyti aviacijoje naudojami aviaciniai bei automobiliniai

varikliai ir jų techninės charakteristikos, sudaryta variklių pritaikymo aviacijai technologija,

suprojektuotas variklių tvirtinimo rėmas.

Įgyvendinus užsibrėžtus uždavinius, galima daryti tokias išvadas:

Išanalizavus aviacijoje naudojamus variklius, buvo pasirinktas tinkamiausias

automobilio variklis,

Atlikus technologinius projektuojamo automobilinių variklių pritaikymo

lengvajai aviacijai skyriaus skaičiavimus nustatyta, kad skyrius užims 81 m2

plotą. Jame bus įkurtas vienas postas, kuriame dirbs 1 darbininkas.

Automobilinių variklių pritaikymo lengvajai aviacijai technologinės linijos

metinio darbų imlumas – 672 žm.h.

Sudarytos reduktoriaus pritaikymo ir „subaru“ automobilio variklio įpurškimo

sistemos keitimas į karbiuratorinę.

Suprojektuotas automobilinio variklio tvirtinimo rėmas.

Parengti darbų saugos ir ekologijos reikalavimai.

Ekonominiai skaičiavimai parodė, kad skyriaus kūrimas apsimokės

ekonomiškai. Investicijos atsipirks per 2 metus ir 7 mėnesius. Kaina su PVM –

216,23 Lt/h. Grynasis pelnas – 23556,04 Lt. Kapitalas – 62680,0 Lt.

Rekomendacijos.

Įkuriant, automobilinių variklių pritaikymo lengvajai aviacijai skyrius,

rekomenduojama naudotis šiame baigiamajame projekte pateiktus projektinius ir ekonominius

skaičiavimus. Atliekamų darbų efektyvumui padidinti rekomenduojama naudotis sudarytomis

reduktoriaus pritaikymo ir variklio įpurškimo sistemos keitimo į karbiuratorinę

technologijomis.

60

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. B.Merkys Aviaciniai stūmokliniai vidaus degimo varikliai. Mokomoji knyga. - Vilnius.

2012-113 psl.

2. Tilindis V. Autoserviso įmonių technologinio projektavimo pagrindai. Mokomoji knyga.-

Vilnius. 2006-93 psl.

3. Dulevičius J. Mašinų elementai: skaičiavimai ir konstravimas. Kaunas. 2001-458 psl.

4. Ramonienė R., Bakutienė V., Inžinerinės grafikos pagrindai. Mokomoji knyga. Šiauliai,

2007-152 psl.

5. R. Kalinauskas, Z. Kižys. Lengvų lėktuvų projektavimas. Prienai. 2001 – 57 psl.

6. P. Panzera. Alternative Engines Vol 4. Hanford CA. 2002 – 350 psl.

Internetiniai šaltiniai:

1. http://subaruavia.narod.ru/index.html (2013.04.08) 2. http://stratus2000.homestead.com/files/stratusnew/index.htm (2013.04.08) 3. http://www.eaa.org/experimenter/articles/2010-02_propulsions.asp (2013.04.08) 4. http://www.foxcon.com/Subaru-EA81.html (2013.04.08) 5. http://www.sdsefi.com/aircraft.html (2013 04 11) 6. http://manosparnai.lt/e107_plugins/forum/forum_viewtopic.php?3896.0 (2013.05.21)

7. http://www.reaa.ru/cgi-bin/yabb/YaBB.pl?num=1267335302/all (2012.05.21)

Documents

· reikalauja didelių išlaidų. Kai kurie lėktuvų gamintojai naudoja automobilinius variklius, juos minimaliai modifikuojant. Dažniausia naudojami yra „Subaru“ automobilių