ROBERTAS PETRAUSKAS

Lemtingisprendimai

Antrasis pasaulinis karasEuropoje

A N T R A K N Y G A

Vilnius, 2013

emlapius kr:

Simonas MaionisEvaldas ManiuisKazimieras Peiuleviius

Robertas Petrauskas, 2013 3dhistory.de, Thomas Schmid, virelio nuotrauka Tyto alba, 2013

ISBN 978-609-465-006-2

anga, kuri drsiai galima praleisti...Sveiki, mano skaitytojai,Kreipiuosi daugiskaita, nes js, pasirodo, yra daug. Nuoirdiai prisipainsiu, kad nesitikjau,

jog knaisiojimasis po 70 met senumo vykius gali sudominti tok didiul skaii moni. Ikipasirodant pirmai knygai laikiau save turiniu vien i t keistuolik hobi, kuris gali bti domus tiknedideliam briui moni ir kurio dauguma niekada nesupras. A suklydau, ir tai viena i maloniausimano gyvenimo staigmen.

Jokia knyga negali vadintis knyga vien dl to, kad guli lentynoje. Ji gyva tik tada, kai yraskaitoma. Ji gera, jei randa keli skaitytoj irdis. Ji nuostabi, jei sugeba traukti ir nepaleisti. iosskms paslaptis mslinga ir permaininga. Net ir tas, kuriam kart pavyko j atrakinti, ino, kad kitkart gali ir nepasisekti... Tai, kad js sutikote leistis i ilg istorijos kelion, yra pagrindinpaskata j tsti. Tai, kad js tiek daug, yra nuostabiausias atpildas. Pripastu, kad tai ir didiulisikis, bet ko vertas gyvenimas be iki?

Ties sakant, buvau sitikins, kad pirmoji knyga su armijomis ir divizijomis, tank ir ginklskaiiais bei matmenimis, neretai nieko nesakaniais geografiniais pavadinimais ir t. t. yra grynaiberniukika. inoma, tas berniukas gali bti ne tik paauglys, bet ir tas, kurio ankai jau paaugliai tiesiog mes, vyrai, turbt iki gyvenimo pabaigos neprarandame azarto pakariauti ir paaisti grynai iberniukik pozicij tai yra vienas ir tas pats. Todl dar didesn staigmena man buvo komplimentai imergin ir moter. Nepykit, vyrai, a dkingas visiems ir u pagyras, ir u pagrst kritik, abejones,pastabas, bet kiekviena moteris, kuri ne tik pam toki stor istorin knyg rankas, bet ir perskaitj iki galo, man yra msl, kurios a niekada nesugebsiu minti. Kadangi rakto nuo ios spynosneturiu, bandau spti, kad man bent i dalies pavyko pasiekti labai didel tiksl. Praddamas iserij a norjau ne tik surinkti ir iversti lietuvi kalb tai, kas jau parayta usienyje. A norjauniri karo istorij paversti pasakojimu, kur galt skaityti bet kuris mogus nesikankindamas dlsudtingo akademinio stiliaus, nepasksdamas statistikos lavinoje, nesijausdamas blogai, kad niekoprie tai neinojo, ir nepersekiojamas jausmo, kad kakas kak jam bando rodyti. Tiesiog skaityti irjausti malonum. O dar geriau intrig. Pasakoti istorij, kurios pabaig visi ino, nra lengva, betia turbt dar kart turiau priminti, kad mano knygos nra skirtos tiems, kurie ino visk.

Prie pasirodant Treiojo Reicho triumfui daniausiai man uduodamas klausimas buvo: Kamreikalinga dar viena knyga apie II pasaulin kar? Labai diaugiuosi, kad io klausimo nebegirdiu, odabar js rankose dar viena knyga...

Noriu priminti, kad tai antroji serijos knyga, ir jeigu neskaitte pirmosios, tikrai bt geriaupradti nuo jos. Bet tai tik patarimas, kurio, inoma, galima nepaisyti.

Populiariausias klausimas prie pasirodant iai knygai buvo kitoks: Kuo baigsis antros knygosveiksmas? Ir splions: miu prie Maskvos, o gal Stalingradu... A ilgai galvojau, kok mastelpasirinkti, ir galiausiai supratau, kad vargu ar galima kaip nors sumiksuoti Barbaros dar su kuonors. Kai i operacija prasids, Hitlerio odiais tariant, pasaulis ugniau kvap, bet tai atsitikstreioje serijos knygoje, o ioje prabga lygiai vieni metai, per kuriuos, kaip kai kas pasakyt, iesms... nieko nenutiko.

Antros knygos veiksmas prasideda ten, kur baigsi pirmoji 1940 m. vasar. Pirmoji jos karinkampanija Britanijos mis. Galiu drsiai teigti, kad jis dar niekada nebuvo taip isamiai apraytaslietuvikai. Kita vertus, lengvesnio turinio mgj turiu atsiprayti kai kuriose io mioapraymo vietose man nepavyko ivengti statistikos klampyns, technini detali ir visoki kitoki

Robertas Petrauskas2013 m. birelis

P. S. Nevargindamas js nepastamais vardais, padksavo brangiausiems monms siuniu Enigmos kodu:

VKG ir VJG Js mano irdyje.

smulkmen. Kita vertus, jeigu visas jas, taip pat paaikinimus puslapi apaioje praleisite, bendrovaizdo pamesti neturtumte. Britanijos miui skirta dalis yra didesn, palyginti su kitomis, bettaip atsitiko dl svarbi prieasi. Pirmiausia, tai unikalus mis, kuriame kovsi tik oro pajgos.Kadangi kitose serijos knygose miai ore daniausiai bus tik veiksm emje papildinys ir jiems jauniekada nepavyks skirti tiek dmesio, nusprendiau pavelgti karo ore subtilybes i ariau. Antra,Britanijos mis iki pat i laik aplips vairiausiomis legendomis ir mitais, kuriuos pamginausurikiuoti. Sudlioti visus takus be ilyg vargu ar manoma, bet tikiuosi, kad nuo iol Britanijosmio tikrasis pavidalas bus aikesnis.

Taip pat ioje knygoje js laukia karo kampanijos Jugoslavijoje, Graikijoje, mis dl Kretossalos. Nors tai yra karo Europoje istorija, nemaai dmesio teko ir kariniams veiksmams iaursAfrikoje, nes is frontas, kaip ir visas Viduremio jros regionas, buvo glaudiai susij su tuo, kasvyksta ms emyne. is frontas buvo viena i galim Hitlerio strategini krypi, taiau jis pasirinkokit...

Vis dlto didiausias dmesys ioje knygoje atiteko ne miams, o sprendimams. I ties, 19401941 m. buvo priimti, ko gero, visi svarbiausi sprendimai II pasauliniame kare. I ie lemtingisprendimai buvo:

Didiosios Britanijos sprendimas tsti kov. Jeigu po Pranczijos lugimo Britanija btpripainusi Vokietijos vyravim Europoje, viskas bt pasisuk kitaip.

Britanija nebuvo visai viena, nes jai pagalbos rank nusprend itiesti JAV. I pradi pagalbabuvo tik ekonomin, taiau po Perl Harboro upuolimo (1941 m. pabaigoje) britai gis galingsjunginink, su kuria bus galima ne tik atsilaikyti, bet ir pradti galvoti apie pergal.

Churchillio pozicija sukr dilem Hitleriui, kuris numat JAV prisijungim prie konflikto irstengsi ubgti jam u aki. Jis norjo laimti kar Europoje iki JAV sikiimo ir 1940 m. vasarnusprend, kad tiesiausias ir greiiausias kelias toki pergal yra ukariauti Taryb Sjung. Kaipparodys ateitis, tai buvo lemtingiausias Hitlerio sprendimas jo gyvenime. Per pertrauk iki 1941-j birelio Vokietija dar nukariaus Jugoslavij ir Graikij, bet tai bus paskutinis vermachto aibokaras, pasibaigs lengvomis pergalmis.

1941 m. pavasarvasar buvo priimtas dar vienas katastrofik padarini tursiantis sprendimas,nes vokiei puolimo ivakarse Stalinas nusprend, kad ataka, bent jau 1941 m., neprasids. Kodl,nepaisydamas visos turimos informacijos, jis elgsi btent taip, yra viena i didiausi II pasauliniokaro msli. Ji tokia ir liks, taiau paskutini mnesi ir dien rekonstrukcija galbt pads susidarytiplatesn vaizd, kas gi i ties vyko tomis lemtingomis dienomis ir kodl lemtingi sprendimai buvotokie, kokie buvo.

Sveiki sugr praeit. Geros kelions ir iki pasimatymo ateityje!

emlapiai

1. SprendimaiMes turime rodyti sau, kad esame pasireng atremti staig ir nirting smg, arbapasiruoti ilgam budjimui o tai, ko gero, dar sunkesnis ibandymas. Bet kad ir koksbt is imginimas atrus ar ilgas, o gal ir toks, ir toks, mes nepraysime taikosslyg ir netoleruosime deryb; mes galime parodyti gailestingum, bet niekada jonepraysime.

Winstonas Churchillis, 1940 m. liepos 14 d.

Misteriui Churchilliui nors kart reikt patikti manimi, kai pranaauju, kad didiojiimperija bus sunaikinta, imperija, kurios a niekada neturjau ketinim sugriauti arpadaryti jai alos... Jeigu kova tsis, ji pasibaigs tuo, kad vienas i ms bussunaikintas. Misteris Churchillis mano, jog tai bus Vokietija, o a inau, kad tai busBritanija.

Adolfas Hitleris, 1940 m. liepos 19 d.

Sutriukinus Rusij, lugs paskutin Anglijos viltis. Vokietija taps Europos ir Balkaneimininke. Sprendimas: Rusijos sunaikinimas turi bti trauktas ms kov. 1941 m.pavasar. Kuo greiiau Rusija bus sutriukinta, tuo geriau... Jei pradsime 1941 m.gegu, tursime penkis mnesius darbui ubaigti.

Franzo Halderio dienoratis, 1940 m. liepos 31 d.

sivaizduokite, kad usideg mano kaimyno namas, o a u keturi penki imt pdturiu ilg vandens arn. Jeigu a savo arn prijungiau prie kaimyno hidranto, taiveikiausiai padt jam ugesinti gaisr. K a darau? A gi jam nesakau prie ioperacij: Kaimyne, mano sodo arna kainavo 15 doleri, todl tu turi man u jsumokti...

Franklinas Delano Rooseveltas, 1940 m. gruodio 17 d.

1940 m. vasaros pradia. Berlynas. Mes laimjom kar...

Po savo didiausios pergals, po visus lkesius pranokusio Pranczijos sutriukinimo Hitlerismgavosi triumfo akimirka. Jis lank I pasaulinio karo mi laukus, fotografavosi prie savovienmeio Eifelio bokto Paryiuje[1], o namo gro prajus daugiau kaip dviem savaitms poPranczijos kapituliacijos. Glse ir svastikose paskendusiame Berlyne savo fiurer pasitinkantiimtatkstantin minia vent ne tik pergal prie Pranczij. Vokieiai vent karo pabaig. Tiesa,pakeliui galutin pergal dar stovjo Britanija, taiau dvi Vakar sjungininks negaljo sustabdytigalingojo vermachto kartu, tai k gali padaryti britai, lik vieni, be prancz pagalbos? Nebuvo nmenkiausios galimybs, kad Britanija galt upulti Vokietij, utat beveik niekas neabejojo, kadAnglijos dienos suskaiiuotos, jei i ts kar. inoma, ji gali pamginti pasislpti u Lamano is32 km ploio vandens ruoas igelbjo Anglij ir nuo Pilypo II, ir nuo Liudviko XIV, ir nuoNapoleono I, taiau laikai pasikeit liuftvaf tai pademonstravo Varuvoje ir Roterdame. spdingpergali apakinti, propagandos paveikti vokieiai buvo sitikin, kad Didioji Britanija neturi jokiokito pasirinkimo, tik sudaryti taik, ir jeigu ji to nepadarys, labai greitai dl to pasigails. 1940 m.birel gestapo gyventoj apklausos ivadose buvo raoma, jog vokieiai yra nusivyl Anglijosusispyrimu tsti kar ir nort, kad Vokietija u tai j pamokyt. T triukming liepos 6-j aliesradijas pirm kart transliavo patriotiniu karo hitu tapsiani dain Denn wir fahren gegenEngelland (vok. Tada mes traukiam Anglij)1.

Hitleris niekada neslp savo simpatij Britanijos imperijai. Prie kar jis valand valandaspraleisdavo irdamas filmus apie brit pergales ir avjosi j gebjimu valdyti toki didelpasaulio dal. Britanijos imperijos istorija tiko rasinio pranaumo teorijai apie pranaesnes tautas,kurioms lemta valdyti neimatuojamas barbar krat platybes. Tai, kad Anglija atsidr priepusje, Hitleris laik nemaloniu nesusipratimu ir man, jog Pranczijos lugimas yra puiki proga jitaisyti. Prajus tik deimiai dien nuo Vakar kampanijos pradios, OKW (Oberkommando derWehrmacht aukiausioji vermachto vadovyb) operatyvinio tabo virininkas Alfredas Jodlisdienoratyje pasiymjo, kad nesitverdamas diaugsmu fiureris rengia taikos sutart Britanijagals j atskirai pasirayti, kai tik grins kolonijas2. T pat Hitleris akcentavo savo generolams irgegus 24-j. Jis prognozavo, kad karas bus baigtas per eias savaites, ir tuomet kelias susitarim su Britanija bus laisvas. Viskas, ko man reikia i Anglijos, pareik jis, kad jipripaint Vokietijos pozicijas ir tak emyne. Jeigu jis daugiau nieko nenori, tada mes tikraipagaliau pasieksime taik, pakomentavo naujienas Gerdas von Rundstedtas3. Ms prieas Nr. 1yra Pranczija, o su Britanija reikia siekti tarpusavio supratimo dl pasaulio pasidalijimo, gegus21 d. ura OKH tabo virininkas Franzas Halderis4.

Kalbos apie taik nebuvo blefas. Ir vieos kalbos, ir pokalbiai su artimiausiais monmis, irsprendim chronologija byloja, kad fiureris i tikrj tikjosi, norjo ir siek taikos su DidijaBritanija. Ar is siekis nuoirdus, kart nebuvo taip svarbu kaip pagrindinis motyvas DidiajaiBritanijai sutikus sudaryti taik, pergals Vakaruose tvirtinimas bt galutinis ir, Hitlerio nuomone,logikas bei savaime suprantamas. Net ir visa irdimi nekeniantis brit usienio reikal ministrasJoachimas von Ribbentropas, mgdavs papostringauti apie tai, kad du dideli mediai vienas aliakito augti negali5, t birel savo kolegai Romoje Galeazzo Ciano patvirtino, jog fiurerio prioritetasyra taika. Birelio 18 d. susitikime su Benito Mussolini Hitleris be uuolank duei pareik, kadnori taikos, nes Britanijos imperija yra labai svarbus veiksnys pasaulio pusiausvyrai. A visikaineturiu noro jos griauti, pridr jis ir vliau ne kart motyv pakartojo. Britanijos imperijos

lugimas bt naudingas ne Vokietijai, o didiosioms usienio valstybms pirmiausia JAV irJaponijai, o galbt net ir Taryb Sjungai, ura propagandos ministras Josephas Goebbelsasfiurerio mintis. I to, k Hitleris kalba, akivaizdu, kad jis nori visk kuo greiiau ubaigti, pasiymjo Ciano6. Britai pralaimjo kar, tik to dar nesuprato. Reikia duoti jiems laiko susivokti, patikino fiureris Jodl Kompjenje, kai birelio 22 d. Pranczija pasira kapituliacijos akt7.

Vokietijos usienio reikal valstybs sekretorius Ernstas von Weizsckeris savo dienoratyjera: Ukariauti Britanij ir kas tada? Kuriems galams? Tiesa, apibendrindamas padt, patyrsdiplomatas dar prielaid, kad Britanija nepasiduos, kol nebus parklupdyta ant keli, be to, tartis subritais, jo nuomone, bus manoma tik tada, kai nuo valdios bus nualintas Winstonas Churchillis8.

Churchillis yra pusprotis, kuris sulugdys Anglij, pareik Hitleris Briuli de Pe bunkeryje,komentuodamas karing birelio 4 d. Britanijos ministro pirmininko kalb Mes kausimspapldimiuose...[2] A noriu isaugoti Anglij, ir garbinga taika bt pati geriausia ieitis9, sakjis. Mes nei norime perimti j imperijos, nei galime tai padaryti. Tiesiog yra moni, kuriemsnordamas rodyti savo ties turi imuti priekinius dantis10, po keleto dien pridr fiurerisGoebbelsui, inoma, turdamas omeny Churchill ir jo aplink.

Nors seras Winstonas buvo pripastamas kaip klitis, Berlyne vyravo sitikinimas, kad ji tiklaikina. Birelio 23 d. Goebbelsas savo pavaldiniams sak, kad Churchillio vyriausyb yrapasmerkta, kad j netrukus pakeis nauja, sukalbamesn, ir kad karo pabaiga jau visai ia pat11.Didiosios Britanijos ministro pirmininko pozicija vyriausybje tuo metu buvo netvirta, tai tiesa,taiau kas i tikrj vyksta Londone, vokieiai inojo labai miglotai. Nepaisydamas kategorik vieChurchillio pareikim, usienio reikal ministras[3] lordas Halifaxas manevravo neoficialiaisdiplomatiniais kanalais. Jis stengsi isaugoti galimyb susitarti su Vokietija taikiai. Hitleris kuopuikiausiai inojo, kad Halifaxas naudojasi vedikais Hermanno Gringo kanalais12, taiau taistiprino tik galimybs susitarti iliuzij. Pvz., birelio 22 d. (t pai, kai kapituliavo Pranczija)Didiosios Britanijos usienio reikal ministerijos valstybs sekretorius[4] Rabas Butleris[5] BjrnuiPrytzui, vedijos pasiuntiniui Londone, paaikino, kad Britanija tikrai neketina nekreipti dmesio kompromisins taikos galimyb ir jokie kietakakiai iai pozicijai nesukliudys. Butleris taip patperdav pasiuntiniui savo virininko Halifaxo ini, kad sveikas protas, o ne bravra diktuos britvyriausybs politik. Prytzas ufiksavo iuos pokalbius ir Stokholm isiunt telegram, kad yrapagrindo manyti, jog atsiradus galimybei dertis (o tai, anot jo, gali atsitikti artimiausi savait)Halifaxas gali pakeisti Churchill13. Vokieiai suinojo ios telegramos turin, taiau kartais geriauneinoti nieko, negu inoti tik t dal, kur sutvirtina nepagrst vilt.

Bendras diplomatinis fonas irgi atrod palankus Berlynui. Kol Reicho kanceliarijnenutrkstamu srautu pldo sveikinimai nuo kaizerio Olandijoje ar feldmaralo Paulo vonHindenburgo dukros iki Hitlerio vaikysts mokytojo14, Churchillis turjo atsakinti pasilymusnutraukti kar. Neutrali valstybi vadovai klausim formulavo panaiai kaip Hitleris. Vyravositikinimas, kad tolesnis Didiosios Britanijos prieinimasis yra beprasmis, todl bt neimintinganepasinaudoti galimybe ubaigti chaos. Praymai ir pasilymai susitarti taikiai keliavo tiek London, tiek Berlyn. Hitler, Churchill ir Mussolini kreipsi popieius Pijus XII, aktyviai savopaslaugas sureguliuoti konflikt sil vedijos karalius. Pastarajam Churchillis atsak taip: Kadkokie nors panas praymai ar pasilymai apskritai bt svarstomi, btina, kad Vokietija veiksmais,o ne odiais suteikt tvirtas garantijas, jog ekoslovakijai, Lenkijai, Norvegijai, Danijai, Olandijai,Belgijai ir galiausiai Pranczijai bus grinta laisv ir nepriklausomyb.15

Hitleris buvo nugaltojas ir niekam joki garantij suteikti neprivaljo. Padtis ukariavusPranczij gerokai skyrsi nuo 1939 met. Vermachtas savo spdingomis pergalmis gijogalingiausios Senojo emyno kariuomens reputacij, o svert jg pusiausvyrai pakeisti neliko.Taryb Sjung su Vokietija siejo RibbentropoMolotovo paktas, ir net jeigu Stalinas j kada norsketino paeisti, dabar laikas tam buvo pats netinkamiausias. Kit grsmi Treiojo Reicho imperijainebeliko. JAV neutralios, Pranczija sutriukinta, o Didioji Britanija liko viena. Vis bireliopabaig ir liepos pradi Hitleris lauk, kada britai duos enkl, jog kelias deryboms atviras. Vienai fiurerio sekretori, Christa Schroeder, apie savo vado planus birelio 25 d. ra: efas netrukusruoiasi sakyti kalb Reichstage. Tai, ko gero, bus paskutinis jo kreipimasis Britanij. Manau, jeidia tai, jog net ir dabar jis turi kalbinti britus. Bt gerokai lengviau ir paprasiau, jeigu jiesusiprast patys. Jeigu tik jie inot, kad efas nori tik susigrinti kolonijas ir daugiau nieko, galbtbt sukalbamesni.16 Nemanau, kad kas nors Anglijoje rimtai tebetiki pergale, pareik fiurerisnaujam Italijos ambasadoriui Vokietijoje Dino Alfieri [6] liepos 1 d.17, taiau kit dien, vis darnesulauks joki enkl i Londono, pasira pirm karin direktyv, kurioje kalbama apiepasiruoim hipotetiniam isilaipinimui Anglijoje. Iki tol nei pats fiureris, nei visk skrupulingaiplanuojantis vokiei generalinis tabas io klausimo net nesvarst. Jeigu, inoma, nekreiptumedmesio Hitlerio diskusij su Hermannu Gringu, kad brit imperijos interesams ginti Vokietijagalt skirti 12 savo divizij18! Pirm kart apie galim karin operacij prie Anglij gegus 21 d.prabilo krygsmarins admirolas Erichas Raederis.

Taiau kadangi tuo metu Hitleriui labiau rpjo kampanija Pranczijoje ir jis buvo sitikins, kadjokios operacijos Anglijoje neprireiks, diskusija buvo trumpa: Vienaip ar kitaip, britai vis tiekpasiduos, nutrauk j fiureris19. Kaip kad anksiau ukrsdavo karo tabus savo energija, dabarHitleris kvp visuotin atsipalaidavim. Kai birelio 15 d. jis prane apie sprendim sumaintisausumos divizij skaii nuo 160 iki 120[7], Halderis pasiymjo dienoratyje, kad tai, ko gero,reikia, jog sausumos kariuomens darbas atliktas. Kar su Anglija ts liuftvaf ir krygsmarin.20Darbas vyko vangiai. Pvz., birelio 25 d. liuftvafs generalinio tabo virininkas HansasJeschonnekas apskritai atsisak prisidti planuojant OKW organizuojam invazij Anglij, nes, jomanymu, fiureris jokios invazijos rengti neketina. Kai Jodlio asistentas paband paspausti jpersigalvoti, Jeschonnekas atov: Tai OKW reikalas. Jokios invazijos nebus ir a nevaistysiulaiko j planuodamas.21

OKW tabo vadas Jodlis preliminar galimos kampanijos prie Britanij plan pristat Hitleriuibirelio 30 d. Jis sil tris priemones: karo veiksm ore intensyvinim (taikiniai Britanijospramon, laivai ir oro pajgos), teroro bombardavim, kad palt civili moral, ir sausumospajg ilaipinim22. Taiau net pats OKW dokumento autorius netikjo, kad ivardyt priemoniprireiks. Anglija daugiau nebekl jokios grsms Vokietijai ir tolesni jos karo veiksmai atrodbeprasmiki. Jodlis buvo sitikins, kad sveikas protas nugals. Galutin Vokietijos pergal prieAnglij yra tik laiko klausimas, ura jis t pai birelio 30-j23. OKH (Oberkommando desres aukiausioji kariuomens vadovyb) generalinio tabo virininko Halderio nuomon buvotokia pati: Invazija bus vykdoma tik tuo atveju, jei visi kiti bdai susitarti su Britanija nepads...Anglijos padtis beviltika. Mes laimjom kar. Nemanoma, kad skm pasisukt prieingalinkme.24

Remdamasis OKW ivardytomis gairmis, 1940 m. liepos 2 d. Hitleris ileido direktyv, kuriskelb: Fiureris ir aukiausiasis vadas nusprend, kad isilaipinti Anglijoje bus manoma, jei busutikrintas pranaumas ore ir vykdytos kitos tam tikros slygos. Pradios data dar nenustatyta. Visi

pasiruoimai turi bti pradti nedelsiant. Taiau tai kol kas buvo tik sakymas rengti plan.Paskutinis direktyvos paragrafas skelb: Visi pasiruoimai turi bti vykdomi turint omeny, kadinvazija kol kas yra tik planas, dl kurio vykdymo dar nenusprsta.25

Direktyv Hitleris pasira savo tabo bstinje varcvalde[8]. ia dr. Goebbelsas organizavoikilming savo fiurerio sugrim Berlyn ir jo kalb Reichstage, taiau sitikinimas, kad Anglijaikels balt vliav, jau buvo pradjs tirpti. Savo kalboje Reichstage jis nori suteikti Anglijaipaskutin galimyb, ra dr. Goebbelsas t pai liepos 2 d. po susitikimo su fiureriu. Bet ar jiparodys susidomjim? Churchillis tikrai ne. Jis kvailys... Jeigu Londonas tai ignoruos, pats busatsakingas u padarinius. O jie bus siaubingi.26 Hitleris Berlyn sugro pagal plan etadien,liepos 6 d., taiau pirmadienio (liepos 8 d.) kalb Reichstage teko skubiai ataukti, nes liepos 3 d.atskriejo inia, kad Karalikasis brit laivynas Mers al Kebyre[9] atakavo savo buvusiossjungininks Pranczijos laivyn.

Tai buvo labai aikus enklas, kad Anglija ne tik neketina pasiduoti, bet yra pasirengusi tsti kovbet kokiomis priemonmis.

1939-j vasara buvo sudtinga. Diplomatini ir karini aidim partija virto pasauliniu karu,taiau neprajus n metams nuo jo pradios, po stulbinamos pergals Vakaruose Hitleris tikjosi kar ubaigti. Jis klydo. 1940-j vasara, kuri jis pradjo saldiu istoriniu kertu Pranczijai irlankydamas I pasaulinio karo laukus bei Paryi, bus dar sudtingesn, dar kartesn ir darlemtingesn nei ta, po kurios prasidjo II pasaulinis karas. 1939 m. vasar Hitleris, ko gero,garsiausias Richardo Wagnerio gerbjas pasaulyje, spjo pabuvoti septyniose savo mgstamokompozitoriaus operose, 1940 m. vasar jis pairs tik vien27.

VYRIAUSIEJI VOKIETIJOS KARINS VADOVYBS VADAI.1941 M. HIERARCHIJA[10a]

OKW virininkas Wilhelmas Keitelis

Pavaduotojas Alfredas Jodlis

Liuftvaf (OKL) Hermannas Gringas

Sausumos kariuomen (OKH) Waltheris von Brauchitschas

OKH tabo virininkas Franzas Halderis

Krygsmarin (OKM) Erichas Raederis

1940 m. liepos pradia. Britanijos akibroktas prie Mers al Kebyro

1940 m. artjant Pranczijos lugimui ikilo vienas i svarbiausi klausim k daryti su joslaivynu. Ketvirtas pagal dyd pasaulyje karinis laivynas, atiteks vokiei rankas, galjo smarkiaipakeisti jg santyk, ypa Viduremio jroje. Tai buvo labai nemaloni perspektyva britams, irWinstonas Churchillis i karto pradjo planuoti, kaip ukirsti keli tokiam poskiui. Birelio 14-ojibuvo niri diena Londone. T dien naciai um Paryi, o i JAV atjo atsakymas, kad Amerikaneketina kitis konflikt Europoje. Kai vakare Churchilliui buvo praneta, jog Pranczija pradedagalvoti apie kapituliacij, is savo sekretoriui Johnui Colvilleiui tar: Perduokit jiems (pranczams aut. past.), kad jeigu jie paliks mums savo laivyn, mes to niekada nepamirim, bet jeigu jie,nepasitar su mumis, pasiduos, mes jiems niekada neatleisim. Mes juodinsim j vard tkstantmet! Tada, tarsi isigands, kad jo odiai gali bti priimti u tikr pinig, pridr: Taip tiesiai,inoma, nesakykite, bent ne dabar.28 Britanijos ministras pirmininkas nejuokavo Pranczijoslaivyno klausimas jam buvo labai svarbus.

Hitleris savo ruotu baiminosi, kad pranczai neatiduot savo laiv britams29, taiau kaiadmirolas Erichas Raederis paklaus fiurerio, kas bus su prancz laivais, is pareik, kadkrygsmarin juos neturi joki teisi... nes nesumu Pranczijos laivyno30. Fiurerio sprendimas tiki dalies okupuoti Pranczij, palikti jai visas kolonijas ir nesiksinti jos laivyn nustebino ir savus,ir prieus, taiau jis turjo aikius motyvus. Vokietija neturjo itekli prancz kolonijoms valdyti iradministruoti, tad palikdama jas seniesiems eimininkams privaljo palikti ir valdymo rankius.Palikdamas kolonijas, Hitleris ukirto keli scenarijui, pagal kur Pranczija bt galjusi tstipasiprieinim i iaurs Afrikos. Paliaub slygos turjo bti tokios palankios pranczams, kad tarpj ir brit bt galima kalti pleit. Taip pat, skaitydami istorij i antro galo, neturtume pamirti,jog tuo metu Hitleris buvo sitikins, kad karas Vakaruose yra baigtas. Be savo sjungininks likusiAnglija arba pati pasirays taikos sutart su Vokietija, arba bus parklupdyta. Galiausiai pranczlaivai pagal paliaub slygas turjo bti atiduoti vokiei ir ital prieiron, tad paad jaisnesinaudoti, pasikeitus aplinkybms, bet kada buvo galima sulauyti[10]. Kaip tik i tikimyb ir kl

nerim Churchilliui. Pranczijos laivynas buvo per didelis ginklas, kad j bt galima palikti Hitleriorankose. Vyriausiasis Pranczijos karinio laivyno vadas admirolas Jeanas Darlanas dar priekapituliacij dav Churchilliui garbs od, kad niekada neatiduos Pranczijos laiv naciams[11] 31,taiau rizika buvo per didel.

1940 m. liepos 3 d. Didioji Britanija sureng beprecedent istorijoje atak prie buvusi savosjunginink. Operacijos Catapult tikslas buvo perimti arba neutralizuoti Pranczijos karo laivus.Didiausia j sutelktis buvo Mers al Kebyre, prie Orano, tad operacij patikta vykdyti netolieseisidsiusiai Karalikojo laivyno pajg grupei H (Force H), kurios baz buvo Gibraltare[12].Grups vadas viceadmirolas Jamesas Somervilleis prancz admirolui Marceliui-BrunoGensouliui[13] nusiunt ultimatum: Ms bendraygiai iki pat dabar, mes negalime leisti, kad jspuikieji laivai atitekt Vokietijai. Esame pasiry kovoti iki galo, ir jeigu laimsime, o mes tuoneabejojame, niekada nepamirime, kad Pranczija buvo ms sjunginink, kad ms interesai yratokie pat ir kad ms bendras prieas yra Vokietija. Ikilmingai pareikiame, kad jeigu laimsime,atkursime Pranczijos didyb ir jos teritorij. Nordami gyvendinti tiksl, turime bti tikri, kadprieas geriausi Pranczijos karo laiv nepanaudos prie mus Toliau Jo Didenybs vardu buvoivardytos keturios pranczams suteikiamos galimybs: nuplukdyti laivus Britanijos vandenis irtsti kov kartu; perduoti laivus brit guloms ir sugrti neokupuot Pranczijos zon; nuplukdytilaivus neutralius JAV vandenis ir ia juos nuginkluoti; nuskandinti visus laivus ten, kur jie stovi.Pranczai nurodymus vykdyti atsisak, o derybos baigsi i esms net neprasidjusios32.

Jamesas Somervilleis

Londone nekantraujantis Churchillis m tarti, kad pranczai tik tempia laik ir galbt laukiapastiprinimo, todl sak pradti operacij. Somervilleis radijo ryiu Gensouliui dav 15 minuiapsisprsti, o joms pasibaigus, 17.54 val., atideng ugn. Pranczai irgi i pradi band atsakytiugnimi, bet neilgai. Treia brit salv pataik Bretagne sprogmen sandl ir linijinis laivas kartusu 977 moni gula nuskendo vos per kelias minutes. Kitas linijinis laivas Provence ir kreiserisDunkerque buvo stipriai paeisti ir uplukdyti ant seklumos. Didiuliai juod dm stulpai apgaubuost. Pasinaudojs suprastjusiu matomumu, nepaisydamas brit min, i uosto sugebjo pasprukti

26 500 ton Strasbourg. J ir dar kelet prancz eskadrini mininink band persekioti ir britlktuvai, ir laivai, bet neskmingai. Vienas i prancz laivyno pasididiavim kit dien pasiekTulono uost. Tuo metu Mers al Kebyre liepos 3 d. pavakar griaudiant buvusi sjungininkpabklams uvo 1297 pranczai, 354 buvo sueisti. Britai neprarado n vieno savo jreivio33.

Britai atakuoja prancz karo laivus Mers al Kebyre

Pagerbdamas uvusiuosius admirolas Gensoulis savo vyrams sak: Jeigu kieno nors vliava irbuvo sutepta, tai tikrai ne js. Net i operacij vykds brit viceadmirolas Somervilleis jpavadino iurkiausia naujj laik politine klaida, kuri prie mus nuteiks vis pasaul... mesjauiams tikrai gdingai, o laike monai ra: Tai buvo kruvinas reikalas... Mano irdis jamenedalyvavo.34 Ir Somervilleis, ir viceadmirolas Andrew Cunninghamas, kurio uduotis buvosulaikyti prancz karo laivus Aleksandrijoje, nuo pat pradi prietaravo tokiai operacijai, taiaukareiviai neturi pasirinkimo, jie privalo vykdyti sakymus.

Admirolas Marcelis-Bruno Gensoulis sako kalb prie prancz jreivi, uvusi Mers alKebyre, karst

Salvi prie Orano aidas pasklido per vis pasaul, taiau ie vykiai buvo tik operacijos dalis.Cunninghamui prie Aleksandrijos labiau pasisek, nes prancz admirolas Ren-Emile Godfroy,inodamas savo tautiei Orane likim, po kelias dienas utrukusi deryb liepos 7 d. sutikonuginkluoti savo laivus ir iki karo pabaigos palikti juos uoste[14]. Tragedija ia nepasikartojo. Bevi ir auk britai um visus prancz laivus, kurie tuo metu buvo brit uostuose[15]. Tik antpovandeninio laivo Surcouf denio kilus nesusipratimui uvo du jreiviai, vienas britas, kitas pranczas35. Operacija buvo baigta liepos 8 d. lktuvneio Hermes ipuoliu prie modern pranczlinijin karo laiv Richelieu Dakare36. I lktuvo paleista torpeda ived laiv i rikiuots keliemsmnesiams, taiau, prieingai nei Viduremio jroje, Atlanto vandenyno uostai Kasablanka irDakaras iliko saugs Vii laivyno bastionai. Po poros mnesi, 1940 m. rugsjo 23 d., Charlesio deGaulleio vadovaujamos Laisvosios Pranczijos pajgos, kartu su britais pamginsianios isilaipintiDakare, patirs fiasko prieingai nei prognozavo de Gaulleis, niekas ia ivaduotoj iskstomisrankomis nelauk37.

Didiosios Britanijos veiksmai Pranczijoje buvo vertinti kaip gdinga idavyst. Globotinioteismis Londone reziduojanio de Gaulleio bandymas reikti pasipiktinim, kad brit spauda vykpateikia kaip didiul pergal, jokios reikms neturjo, utat jis padjo apsisprsti daugeliuiprancz, kuriuos jis kviet kariauti toliau ivien su Didija Britanija. Kas gali norti kautis iviensu tais, kurie elgiasi taip niekikai kaip britai? Gal gale argi istorija nebylojo, kad anglai niekadanebuvo prancz draugai?[16]

Priblokta brit poelgio prie Orano, Pranczijos Vii vyriausyb jau kit dien (liepos 4-j)sureng antskryd prie brit laivus Gibraltaro bazje[17], o liepos 5 d. paskelb nutraukiantidiplomatinius santykius su Britanija.

Naci spauda akimirksniu pavadino brit poelg didiausia niekybe pasaulio istorijoje, oJosephas Goebbelsas sureng propagandos kampanij, kurios plakatai ragino niekada nepamirti to,

kas atsitiko Orane, arba vaizdavo vir prancz kap besiypsant Winston Churchill38. MaralasPhilippeas Petainas buvo pernelyg pragmatikas, kad pasiduot emocijoms ir leistsi rizikingasavantiras, taiau jeigu tikimyb, kad Pranczija gali paskelbti kar Didiajai Britanijai, egzistavo,tai didiausia ji buvo btent 1940 m. Tada atrod, jog nugaltojas kare yra aikus, o elgdamasi kaipMers al Kebyre Anglija panjo skstantj, kuris bando dugn su savimi nusitempti dar k nors.Jeigu Pranczijos kariuomen bt sugrusi II pasaulin kar nacistins Vokietijos pusje,sprendimas paeisti visas tarptautins teiss ir morals normas bt vertinamas kaip didiulChurchillio klaida. Taiau rezultatas buvo kitoks, tad jis daniausiai vertinamas kaip nemalonibtinyb.

Vokiei karikatra, skirta pranczams. Joje vaizduojamas Winstonas Churchillis po britipuoli Mers al Kebyre ir Dakare

Kit dien po vyki Orane Churchillis Bendruomeni rmuose sak: Iki vidurdienio tikjome,kad ms slygos bus priimtos be kraujo praliejimo...39 Kad ir koks skausmingas, is ms veiksmasturt kart ir visiems laikams pademonstruoti, jog kalbos apie penktj kolon yra melagingos, irmes neturime n menkiausio ketinimo dertis. Mes tsime kar visomis jgomis ir visomis turimomispriemonmis.40 Moralin io ingsnio vertinim Britanijos premjeras nusimet nuo pei pabaigoje:A su pasitikjimu palieku tai parlamentui. Taip pat palieku tai tautai, palieku JungtinmsValstijoms. A palieku tai pasauliui ir istorijai. [18] 41 Kai Churchillis baig, ura TarybSjungos ambasadorius Londone Ivanas Maiskis, prasidjo scena, kokios, seniausi parlamentovilk teigimu, net jie nebuvo regj: visi parlamentarai sutartinai paoko ir pratrko griausmingomisovacijomis premjerui.42

i keista diaugsmo banga iek tiek panjo 2011 m. amerikiei ventim po Osamos binLadeno nuudymo, tik buvo dar makabrikesn, nes uvo ne vienas nekeniamas prieas, o 1297pranczai, kurie dar prie dvi savaites buvo sjungininkai. Ukietjs frankofilas Churchillis po iossavo kalbos negaljo sutramdyti aar. Tai buvo siaubingai sunkus sprendimas, tarsi atimti savovaikui gyvyb, kad igelbtum valstyb, vliau sak seras Winstonas43, taiau tuo metuPranczijoje jo aaros atrod kaip cinikas farsas.

Operacija Catapult pasaulio istorijoje taip ir liks viena prietaringiausi. Ji ir negali btivertinama vienodai, nes vieniems tai buvo btinyb, kitiems idavyst, vieniems kvepiantis rytorodymas, kitiems nusikaltlika beprasmyb. Churchillis tikrai prim sunk sprendim vedamasvalstybs, tiksliau, imperijos interes. Jis man, kad neturi kito pasirinkimo ir privalo ukirsti keliHitleriui perimti Pranczijos laivyn, nes prieingu atveju jg pusiausvyra Viduremio jrojedrastikai pasikeist prie naudai. is veiksmas, priepastaius jam galim atoveiksm Pranczijoskaro paskelbim Didiajai Britanijai, buvo labai rizikingas, juo labiau kad Hitleris, prieingai neiprognozavo jo oponentas, tuo metu neketino lauyti sutarties su Pranczija, taiau jo padariniai buvokur kas didesni ir globalesni nei Karalikojo laivyno hegemonijos isaugojimas. Tai buvotiesmukika, drastika, bet labai aiki inia, ir adresatai negaljo jos neigirsti. Tai buvo inia, kadDidioji Britanija nieko nepaisydama yra pasiryusi tsti kov. inia tautai, inia Hitleriui, iniaJAV. Prajus pusmeiui amerikiei pasiuntinys Winstonui Churchilliui patvirtins, kad btent britveiksmai Orane tikino Franklin Delano Roosevelt, jog Britanija yra pasirengusi tsti kov net irlikusi viena44. JAV prezidentui inia apie Oran padar spd, nes jis taip pat nerimavo, kadprancz laivai neatitekt naciams. Rooseveltas nedelsdamas pasirpino, kad ambasada Londoneperduot jo teigiam reakcij45. Prie Vaingtono ir, inoma, Berlyno reakcijos mes grime, bet dabarreikia atsukti laik dar iek tiek atgal, nes tai, kas atsitiko Orane, tapo manoma tik Churchilliuipasiekus pergal savame kieme.

1940 m. gegus pabaiga. Britanija nusprendia tsti kov

P(remjer)M(ministras) nenori joki ingsni Musso link. Sako, netikima, kad Hitleris sutikt sums slygomis, nors, jeigu atiduodami Malt, Gibraltar ir kai kurias Afrikos kolonijas galtumeilsti i ios aklaviets, jis galbt ir sutikt. Vis dlto vienintelis saugus bdas yra parodyti Hitleriui,kad jis negali ms sumuti... Halifaxas prietaravo ir teig, kad jokios alos nebus, jei ibandysimeMusso variant ir pairsime, koks bus rezultatas. Jeigu slygos nemanomos, mes visada galime jatsisakyti46, is Nevilleio Chamberlaino 1940 m. gegus 26 d. raas byloja apie diskusij, kurivyko Londone gegus pabaigoje. Diskusij apie galimas nuolaidas Benito Mussolini mainais unedalyvavim kare[19] ir tarpininkavim derybose su Hitleriu. Diskusij, kuri buvus WinstonasChurchillis neig iki pat savo mirties. Ateities kartoms, ko gero, verta inoti, kad svarbiausiasklausimas ar mes turime kautis lik vieni, karo kabinete niekada nebuvo svarstomas. Atsakymas jbuvo ir taip aikus...47 ra jis savo atsiminimuose, taiau tai buvo ne visai tiesa. Seras Winstonastaip galjo rayti apie save, taiau jo pozicija po dviej savaii ministro pirmininko kdje buvonesaugi ir jis pats t puikiai suprato. A niekada nesidersiu su Hitleriu, sak jis Kanadosministrui pirmininkui Mackenzie Kingui birel, bet, savaime suprantama, negaliu laiduoti uateities vyriausyb, kuri, jei bsim sumuti ir palikti Jungtini Valstij, gali lengvai pasekti Quislingopavyzdiu ir priimti Vokietijos viepatyst bei jos protekcij.48 Jeigu ms vyriausyb bus nuverstair valdi ateis kiti politikai, vienintel klitis tarp js ir Vokietijos bus brit laivynas, raChurchillis Rooseveltui gegus 20 d. ir perspjo JAV prezident, kad Anglijoje netrkstamananij kitaip nei jis pats. T dien, kai jis ra laik, Heinzo Guderiano tankai atkirtopagrindines Sjunginink armijas (skaitant ir BEF[20]). T pai gegus 20-j vienas i penkibrit karo kabineto nari susitiko su ved verslininku Birgeriu Dahlerusu ir papra jo susisiekti suHermannu Gringu, kad isiaikint galimas deryb slygas49. Neoficialaus diplomatinio kanalo

iniciatorius buvo ne kas kitas, o Britanijos usienio reikal ministras lordas Halifaxas, taiau stabdytikar ir tartis su vokieiais norjo jau ne tik jis. Kai gegus 26 d. ties lugimo riba atsidrusiosPranczijos premjeras Paulis Reynaud usimin Churchilliui, kad netrukus gali tekti tartis suVokietija ir tuomet gali prireikti Italijos tarpininkavimo, is pradjo vardyti galimas Hitlerio slygas:Gibraltaro, Maltos ir Sueco kanal demilitarizavimas, karini pajg Viduremio jroje ribojimas...Bet kuriuo atveju mes neketiname pasiduoti. Geriau krisime kaudamiesi nei tapsime Vokietijosvergais50, sak Churchillis, taiau jis negaljo numoti ranka bdoje atsidrusios sjungininkspraym.

Prieingai nei Stalinas ar Hitleris, Britanijos premjeras neturjo diktatoriaus gali. Jis negaljosakinti ar primesti savo nuomons karo kabineto nariams[21], o jo atstovaujamos konservatoripartijos persvara ia buvo trapi, nes priklaus nuo partijos koleg i vadinamj nuolaidiautojHitleriui stovyklos Nevilleio Chamberlaino ir lordo Halifaxo. Btent pastarasis gegus 26 d.ryt (dar iki pirmo Churchillio susitikimo su Reynaud) prane, kad ivakarse buvo susitiks su italambasadoriumi Londone grafu Giuseppe Bastianini ir susidar spd, jog Italija yra suinteresuotabaigti kar Europoje ir gali padti rasti ieit. Turime pripainti fakt, kad dabar svarbiausiasklausimas yra ne kaip nugalti Vokietij, o kaip isaugoti savo imperijos ir galbt Pranczijosnepriklausomyb, sak Halifaxas. Niekas i susirinkusij jam neprietaravo. Padtis buvokritika, todl tikslas ilikti skambjo gerokai realiau nei pergal. Bastianini dav aikiai suprasti,kad Mussolini nori taikos Europoje, o taika ir saugumas yra ir Britanijos siekis, ts Halifaxas, todl mes, savaime suprantama, turime bti pasiruo svarstyti visus pasilymus, galinius padti taipasiekti, su slyga, kad bus utikrinta ms laisv ir nepriklausomyb. i odi esm kadBritanijai, ko gero, netrukus liksianiai be Pranczijos, gali tekti dertis dl karo pabaigos, buvovisikai prieinga Churchillio pergals bet kokia kaina strategijai, taiau matydamas, kad Halifaxuiniekas neprietarauja, premjeras nepuol ginytis, tik pakomentavo: Gali bti, kad taika ir saugumasgali bti utikrinti ir Vokietijos dominuojamoje Europoje, bet Britanijos tikslas isaugoti visikms laisv ir nepriklausomyb. Jis pridr ess prie derybas, kurios galt suvaryti ms galiasir teises, taiau tai nereik, kad jis yra prie bet kokias derybas51. Prajus vos porai savaii, kaiChurchillis buvo paskirtas ministru pirmininku, premjero kd m brakti. Karinis fiaskoPranczijoje galjo virsti politine gritimi Anglijoje. Sunku pasakyti, ar ia tikt politologmgstamas posakis vyriausybs kriz, taiau buvo aiku, kad gegus 26 d. ryt prasidjusiospartijos Churchillis pralaimti negaljo. Prie tsdamas kov su Hitleriu, jis privaljo veikti lordHalifax.

Apie vos kelias dienas trukus epizod ilg laik nebuvo usimenama, galbt dl to, kadistorikams jis atrod nesvarbus (juk Didioji Britanija taikos sutarties su Hitleriu nepasira), galbtjis buvo aplenkiamas smoningai, nes didvyrikas ir bekompromisis Didiosios Britanijosusispyrimas tsti kar 1940 m. dar labai stipri tak tolesnei II pasaulinio karo eigai ir britsmonje tapo bsimos galutins pergals pamatu. Be jo namas tiesiog nebt pradtas statyti, opergali prie al Alameino ar Normandijoje nebt buv, tad kam reikalingi tie abejoni eliai?

Brit karo kabinetas 1941 m. Sdi i kairs: Johnas Andersonas, Winstonas Churchillis,Clementas Attlee ir Anthony Edenas. Stovi i kairs: Arthuras Greenwoodas, Ernestas Bevinas,

lordas Beaverbrookas ir Kingsley Woodas

Atvirkiai, kai kurie naujosios kartos istorikai kabinetin m vadina be galo svarbiu irlemtingu ne tik Britanijos, bet ir viso pasaulio istorijai[22]. Jis bus neilgas ir baigsis gegus 28 d., ogegus 26-oji (beje, sekmadienis) baigsi tuo, kad Churchillis, ilyddamas Reynaud, pranczpremjerui paadjo: Mes pamginsime rasti formuluot, kuria remdamiesi galtume kreiptis Musso, bet reikia laiko pagalvoti.52 Savo ruotu lordas Halifaxas paruo dokumento projekt, kurisvadinosi silomas kreipimasis sinjor Mussolini. Dokumento esm buvo mainais u tam tikrasteritorijas Viduremio regione gauti Mussolini paad nesitraukti kar. Toks i esms buvoReynaud pageidavimas, taiau Halifaxui Italijos sutikimas nedalyvauti kare turjo bti tik pirmasingsnis pakeliui taikos konferencij, kurioje bt galima susitarti dl naujos ir visiems tinkamostvarkos Europoje. Jeigu pavykt engti pirm ingsn, antrasis bt natralus ir savaime suprantamas.Pradia atrod nebloga ne tik i pokalbi su Bastianini. T vakar lordo Halifaxo vadovaujamUsienio reikal ministerij pasiek inia i Vaingtono, jog Rooseveltas sutiko tarpininkauti tarpSjunginink ir Italijos ir paadjo isiaikinti Mussolini aspiracijas Viduremio regione53.

Istorija Churchilliui, jo paties odiais tariant, buvo palanki, o Halifaxui negailestinga. Jis pateko j ne tik kaip vienas i didiausi, bet ir kaip vienas i paskutini nuolaidiautoj Hitleriui. Visdlto teigti, kad Halifaxas buvo taikos bet kuria kaina alinininkas, bt neteisingas ar bent labaisupaprastintas io diplomato vertinimas. Apie Halifax labai daug pasako faktas, kad, bdamas

favoritas uimti Chamberlaino viet, jis atsisak premjero posto, nes neman ess tinkamas lyderisvykstant karui54. is sprendimas gerai iliustruoja pagrindin Halifaxo, kaip politiko, savyb racionalum. Halifaxas nesimpatizavo Hitleriui. Jis buvo ne maesnis patriotas nei Churchillis,taiau, prieingai nei ministras pirmininkas, jis stengsi nepasiduoti emocijoms. Nuosekli, perimtmeius nesikeiianti Britanijos politika Europos atvilgiu buvo saugoti jg pusiausvyr taip, kadn viena valstyb emyne netapt vyraujanti. Dabar i strategija lugo dl paprastos prieasties Vokietija tiesiog nugaljo Pranczij, bet gal jos viet gali uimti Italija? Britanija stojo kar dlgarantijos Lenkijai ir dabar tikrai nebegaljo nieko pakeisti. Ji neturjo sausumos kariuomens, kurigalt stoti prie vermacht, bombonei pajgos buvo silpnos, o karinis jr laivynas, nors irgalingas, tiko tik gynybai. Londonas netrukus galjo tapti didiausiu karo aviacijos taikiniu pasaulyje,tad bandymas tsti kar galjo baigtis didiuliais moni ir ekonominiais nuostoliais. Halifaxas buvotradicij ir alto proto besilaikantis diplomatas, realiai vertinantis padt ir siekiantis igautididiausi naud u maiausi kain. Halifaxas niekada nebt sutiks su Vokietijos reikalavimais,galiniais pakenkti Britanijos nepriklausomybei, taiau jis buvo sitikins, kad dl taikos slygreikia dertis prie beprasmikai praliejant moni krauj ir prie vokiei oro atakas, po kuriAnglija, anot jo, galjo tapti bejg55. Halifaxas nemat nieko blogo bandyti tartis su Mussolini. Jeiguslygos bt nepalankios, j visada galima atsisakyti, o Churchillis man, kad bet koks silpnumoenklas tik pablogins padt. Gegus 26 d. diskusijose Chamberlainas palaik Halifax, o ClementasAtlee, nors kalbjo nedaug, atrod ess premjero pusje[23], taigi apie viening karo kabinetopozicij kalbti buvo anksti56.

Kitos dienos (gegus 27-osios) rytinis karo kabineto posdis buvo skirtas ne teorinmsdiskusijoms, o vis blogjaniai karinei padiai. Vokiei liuftvaf pradjo bombarduoti Diunkerkopapldimius, tad kari evakuacijos galimybs atrod blankios. Kai kurios brit divizijos buvo taiptoli nuo pakrants, kad atrod niekaip nespsianios jos pasiekti, taiau, nepaisydamas vis iaplinkybi, Churchillis apsisprend dar PRIE Diunkerko stebukl. Jis nusprend tsti kov net irtuo atveju, jei visa brit kariuomen Pranczijoje bus prarasta. Kai per pietus lordas Halifaxaspasil kreiptis Mussolini, nes to pageidauja pranczai, seras Winstonas atov, kad jam nmotais, ko nori pranczai. Jeigu jie nori pasiduoti, tegu, o mes kausims iki galo57. Ms prestiasEuropoje labai emas. Vienintelis bdas j susigrinti yra parodyti pasauliui, kad Vokietija msnenugaljo, ts jis. Jeigu po dviej trij mnesi vis dar bsime nenugalti, ms prestiassugr. Ir net jeigu bsime nugalti, ms padtis bt ne blogesn nei ta, kurioje atsidurtumenusprend pasitraukti i kovos. Todl nesileiskime nutempiami slidia nuokalne[24] kartu suPranczija. io manevro esm yra taip traukti mus derybas, kad nebegaltume isipainioti... Taigipasilymas ne tik beprasmis, bet ir mirtinai pavojingas, apibendrino Churchillis58.

Lordas Halifaxas atkreip dmes, jog ministras pirmininkas pakeit savo nuomon. Dar vakarkalba sukosi apie tai, kad bt gerai isiderti slygas, kurios padt isisukti i susiklosiusiospadties, ir netgi buvo svarstoma paaukoti kai kurias teritorijas, svarbiausia, kad nenukentt aliesnepriklausomyb, o dabar atrodo, jog ministras pirmininkas jokiomis aplinkybmis neketinasvarstyti kito kurso, tik kautis iki galo59. Usienio reikal ministras sutiko, kad priimtinos taikosslygos maai tiktinos, taiau, anot Halifaxo, jeigu pavykt pasiekti susitarim nepaeidiantpamatini Britanijos interes, j priimti bt kur kas protingesnis ingsnis nei rizikuoti 23 mnesiusksti oro atakas60. Churchillis neketino nusileisti: Jeigu ponas Hitleris yra pasirengs sudaryti taiku Vokietijos kolonij grinim ir viepatysts Vidurio Europoje pripainim, tai viena, bet sunkiaitiktina, kad jis tok pasilym pateiks. Ministro pirmininko nuomone, galimyb, kad bus pateiktos

priimtinos slygos, buvo viena i tkstanio, be to, pridr jis: Tautos, kurios krinta kaudamosi,pakyla vl, o su tomis, kurios nuolankiai pasiduoda, viskas bna baigta.61 Halifaxas irgi nesitraukir hipotetikai paklaus: Jeigu Hitleris, suprasdamas savo vidaus problemas[25], vis dlto pasilytPranczijai ir Anglijai baigti kar, ar ministras pirmininkas svarstyt jo slygas? Churchillis atsaknepraysiantis slyg, bet svarstyt jas, jei tokios bt pateiktos62. Halifaxui to buvo per daug[26].altakraujikas ir iaip savitvardos neprarandantis Halifaxas pagrasino atsistatydinsis, tad poposdio Churchillis pamgino nuraminti aistras.

Tai buvo ne tik poiri, bet ir asmenybi dvikova. Churchillio emocingumas buvo visikaprieingyb altam Halifaxo racionalumui. Mane varo nevilt, kai jis pasksta emocij debesyjetada, kai turt priversti dirbti savo smegenis ir mstyti... A daugiau nebegaliu dirbti su Winstonu, sak Halifaxas savo pavaduotojui Alexanderiui Cadoganui[27] 63. Taiau t popiet usienio reikalministras su premjeru tarsi apsikeit vaidmenimis ir kalbdamasis akis ak meilus ir kupinasatsipraym Churchillis ramino savo ministr64. Galiausiai Halifaxo profesionalumas nugaljoemocijas. Jis suprato, kad Didiosios Britanijos usienio reikal sekretoriaus atsistatydinimas btakivaizdus vidinio susiskaldymo enklas, ir paklas Cadogano patarimo tokiomis stresinmisaplinkybmis nekrsti kvailysi65. Lordas Halifaxas i esms sutiko su Churchilliu ir kitaiskabineto nariais, kad kreipimasis Mussolini greiiausiai joki vaisi neduos, taiau jis vis darnenorjo atsisakyti galimybs pamginti.

Netrukus paaikjo, kad visa i diskusija buvo bergdia nuo pat pradi. Benito Mussolini ne tikneprim Franklino Delano Roosevelto silymo tarpininkauti, bet net nesiteik susitikti su JAVambasadoriumi. Iklauss pasiuntinio, Italijos usienio reikal ministras grafas Galeazzo Ciano ikarto pasak, kad praymas bus atmestas. Rooseveltas nesuvokia padties. Jokie Mussolinikalbinjimai nepads. Ties sakant, esm ne ta, kad jis nori gauti t ar an; jis nori karo, ir net jeigutaikiomis priemonmis galt gauti visko dvigubai daugiau, jis atsisakyt, ura grafas savodienoratyje66.

emintis ir prayti Italijos pagalbos nenorjo ne tik Churchillis. Vilties, kad tai duos naudos,buvo nedaug, utat prestias galjo stipriai nukentti. Aviacijos ministras [28] Archibaldas Sinclairas,dalyvavs tose brit karo kabineto gegus diskusijose, buvo sitikins, kad bet koks silpnumoenklas tik dar labiau pakenks Anglijos bei jos dominij moralei ir kartu dar labiau kvps Vokietijir Italij: Vien tik uuomina, kad esame pasireng prekiauti savo teritorijomis[29], gali turti didiulneigiam poveik ms siekiui tsti tbtin kov, sak jis ir buvo sitikins, kad reikia palaukti,kuo baigsis Roosevelto bandymas tarpininkauti. Clementas Atlee ir Arthuras Greenwoodas taip patprieinosi tiesioginiam Britanijos ir Pranczijos kreipimuisi Italij. Kreipimasis mus priversprayti sinjoro Mussolini dertis dl slyg. Kai tik pranczai jas pasilys, Mussolini papraysdaugiau; ir jeigu Britanija atsisakys, atrodys, kad ji palieka savo sjunginink, sak Atlee, oGreenwoodas jam antrino: Jeigu prasitarsime, kad dl taikos esame pasireng atiduoti britteritorij, padariniai bus baiss.67 Nevilleio Chamberlaino pozicija buvo ne tokia kategorika.Kaip ir Churchillis, jis man, kad reikia tsti kov, taiau tai laik priemone ne galutinei pergalei, ogeresnms taikos slygoms su Vokietija isiderti 68. Nors Chamberlainas i Mussolini irgi daugnesitikjo, jis man, kad Britanija turi pamginti, taiau tokios linijos jis laiksi tik kol paaikjo, jogItalija atmet JAV bandym tarpininkauti 69. Taigi t pai akimirk, kai paaikjo, kad Mussolinineketina organizuoti antro Miuncheno, paskutinis Halifaxo mis u taik buvo pralaimtas.

Nevilleis Chamberlainas, Benito Mussolini, Edwardas Halifaxas ir Galeazzo Ciano operojeRomoje, 1939 m. sausis

Kit dien kapituliavo Belgija, ir tai brit karius stm dar keblesn padt. i staigi gritisatveria ms sparn ir tampa maai tiktina, kad bent daliai BEF pavykt pasprukti. Turiu pripainti,kad neturjau daug vili juos i ten itraukti, bet buvo bent tokia galimyb, o dabar jos praktikaineliko, ura Chamberlainas70. ios nirios naujienos fone gegus 28 d. karo kabinetas svarst,k daryti su Pranczijos praymu nedelsiant kreiptis Mussolini. Churchillis pristat laiko variant,kuriame ra puikiai suprantantis, jog Paulis Reynaud, padedamas Mussolini, nori susodinti musprie vieno deryb stalo kartu su ponu Hitleriu. Taiau jeigu vos tik prasidjus deryboms suinosime,kad j slygos ksinasi ms nepriklausomyb bei integralum, ir pasitrauksime i konferencijos,pamatysime, jog visas ms dabartinis rytas staiga igaravo. Chamberlainas, vis labiau linkstantispremjero pusn, pasil tekst truput suvelninti, kad bt priimtinesnis pranczams, taiaupagrindin Churchillio linija liko: Britanija mano galinti atsilaikyti, ir jei tai pavykt, bt galimaigauti kur kas geresnes slygas nei derantis su Mussolini turint silpnas praytoj pozicijas. Visikaiperms iniciatyv, Churchillis tvirtino savo argumentus: Taps tarpininku, sinjoras Mussolinimgint ispausti i ms visk. Nemanoma sivaizduoti, kad ponas Hitleris bt toks kvailas irleist mums tsti persiginklavim. I tikrj jis palikt mus visikoje savo malonje. Net jei bsimesumuti, tsdami kov gausime n kiek ne blogesnes slygas nei tos, kurias galtume isidertidabar.71

Kol Chamberlainas su Halifaxu ruo laik Reynaud, Churchillis susitiko su ministrais,nepriklausaniais karo kabinetui. Sunku pasakyti, ar tai buvo apgalvotas ingsnis, kad galutinaipalaut bet koki opozicij, ar tiesiog bandymas supaindinti ministrus su susiklosiusia padtimi,bet net jei Churchillis ir neturjo konkretaus tikslo, per tas 15 minui jis buvo pasiektas. I madaug25 ministr ir pareign toli grau ne visi buvo Churchillio alininkai, taiau auditorijos atmosferagenialiam oratoriui buvo palanki. Dauguma susirinkusij neinojo smulkmen, taiau krizs mastasPranczijoje, akimirkos svarba ir tampa tvyrojo ore. Premjeras net neband slpti, kokia rimtapadtis. Jis prognozavo, kad i Diunkerko pavyks igelbti apie 50 000 kari, o 100 000 bt

nuostabus pasiekimas, taiau, kad ir kas ir kas nutikt Diunkerke, mes kausims toliau, sakChurchillis72. Dl to, kad susitarimas su tuo vyru paverst Britanij verge, dl to, kad tikkaunantis galima isikovoti geras slygas. Galiausiai atjo laikas emocingai pabaigai: A esusitikins, kad jeigu nors akimirk pradiau svarstyti apie derybas ar pasidavim, kiekvienas i jspakilt ir iverst mane i posto. Jeigu i ilga ms salos istorija pagaliau turi baigtis, tegu ji baigiasitik tada, kai kiekvienas i ms guls pasprings savo krauju.[30] 73 Ministrai i tikrj pakilo i savoviet, taiau tik tam, kad savo pritarimo ksniais ir gestais ireikt pagarb, palaikym irsusiavjim. Kai kurie net uoko ant stalo ir atbg prie mano kds tapnojo per nugar, raChurchillis savo atsiminimuose. i jo kalba netrukus nusirito per Vestminsterio rm koridorius irkabinetus, o po valandos grs karo kabinet jos autorius neslpdamas pasitenkinimo pasakojo,kokio didiulio palaikymo sulauk pranes, jog Britanija neketina nutraukti kovos. Niekada ikitol nebuvau girdjs, kad tokius auktus politinius postus uimantys asmenys taip iraikingai reiktsavo emocijas, sak Churchillis, ir tai buvo diskusijos pabaiga. Karo kabinete prietaraujanijneliko. Tiesa, Halifaxas dar paband kelti klausim dl galimo Sjunginink kreipimosi Roosevelt(to pageidavo Reynaud), taiau tai buvo jau tik kovinis atsitraukimas, ir Halifaxas puikiai suprato,kad joki taikos uvertir nebus[31]. Kai t gegus 28-j Churchillis gavo praym patvirtintisakym igabenti nacionalines Britanijos meno vertybes (skaitant XIII a. Karnavimo krsl) usien, jo atsakymas buvo toks: A manau, kad galsime jas igabenti t dien, kai prasidsinvazija. Iki tol tokios diskusijos draudiamos.[32] 74

Savo atsiminimuose Churchillis paband i svarbi pergal priskirti tautai: Nra jokiabejoni, ra jis, kad jeigu i akimirk, vesdamas savo taut, a biau suklups, biaunuverstas nuo posto. A buvau tikras, kad kiekvienas ministras yra pasiruos geriau bti nuudytas,prarasti eim ir turtus negu pasiduoti. Ir jie atstovavo Bendruomeni rmams ir beveik visaitautai.75 Didiosios Britanijos pasiryimas 1940 m. kautis iki galo neabejotinai tapo vienu ilemting II pasaulinio karo sprendim, taiau teiginys, kad priimdama j Britanija buvo vieninga kaipkumtis, yra mitas. Sukr j ne kas kitas, o io sprendimo autorius Churchillis. Ikilios asmenybsyra svarbi istorijos dalis, taiau tik nedaugelis j paios kuria istorij Churchillis buvo viena i j.Jeigu ne is mogus, su savo ambicijomis, charakterio savybmis, intuicija ir gebjimais, istorijagaljo pasisukti visai kita linkme. Mes turime utektinai pagrindo manyti, kad kitas lyderis, tarkim,lordas Halifaxas, bt pasirinks kit keli, ir nra joki rodym, kad brit visuomen ar politikaibt tok premjer nuvert nuo posto t pai akimirk, kai jis bt pabands sudaryti su Vokietijataik. Jeigu 1940 m. Hitleris bt ums brit salyn, ko gero, bt paaikj, kad tarp ukariautj,kaip ir visose kitose okupuotose alyse, toli grau ne vien iki galo pasiry prieintis partizanai irpasiprieinimo veikjai. Bet yra ir kolaborant, o didiausi dal sudaro tyls stebtojai irprisitaikliai.

1940 m. gegus pabaigoje karo kabinete Churchillis tvirtino savo pozicijas ir autoritet. Kaibirelio pradioje kabineto posdyje ministras pirmininkas kalbjo, jog Britanija jokiomisaplinkybmis nedalyvaus jokiose taikos derybose76, tai buvo nebe kvietimas padiskutuoti, tai buvoteiginys, kur pavaldiniams reikia inoti, o ne vertinti. Vis dlto i pergal buvo tik dalin.Nordamas toliau siekti savo usibrto tikslo, Britanijos lyderis privaljo tikinti ne tikvyriausyb[33], bet ir parlament bei taut. Jeigu buvo mogus, kuris galjo tai padaryti, tas mogusbuvo Winstonas Churchillis. Naudodamas savo galingiausi ginkl ikalb, jis pradjo telkti tautvos tik taps premjeru. Jau pirmoje savo kalboje Bendruomeni rmuose gegus 13 d. jis prane,kad jo politika yra pergal bet kokia kaina ir vienintelis dalykas, kur jis gali pasilyti, yra

kraujas, sunkus darbas, aaros ir prakaitas. Gegus 17 d. pirm kart kreipdamasis tautChurchillis sak: Ms uduotis yra laimti ne m, o kar... Gavs Jo Didenybs galiojimus, asudariau administracij i vyr ir moter, priklausani vairioms partijoms ir atstovaujani beveikvisiems skirtingiems poiriams. Mes skyrms vienas nuo kito ir ginijoms praeityje; bet dabarmus vienija bendras tikslas kariauti, kol bus pasiekta pergal, niekada nepasiduoti vergystei irgdai, kad ir kokia bt kaina ir kania... Buvo v. Trejybs sekmadienis [34], tad pabaigai jisparinko prie daug ami paraytus odius, kvieianius ir raginanius visus bti itikimaisTiesos ir Teisingumo tarnais: Apsiginkluokite, bkite narss ir pasiruokite konfliktui, nes veriaujau ti myje nei usitraukti savo tautos ir banyios paniek. Jei tokia yra Dievo valia, tebnietaip.77

ie odiai labai panas tuos, kuriuos k tik girdjome karo kabineto diskusijoje, ir vos tik jibaigsi, vyko... Diunkerko stebuklas[35]. Tai buvo akimirka, kurios Churchilliui reikjo, kuriapasinaudojs jis tapo neginijamu alies karo vadu. Birelio 4 d. kalba Bendruomeni rmuose[36]truko pusantros valandos. Nepaisant patirtos kolosalios karins neskms, alis sugebs iplauktii karo audros ir pergyventi tironijos grsm, jeigu reiks, ilgus metus, jeigu reiks, viena, sakChurchillis. Bet kuriuo atveju kaip tik tai mes ir ketiname pamginti padaryti. Toks yra JoDidenybs vyriausybs apsisprendimas kiekvieno jos nario. Tokia yra parlamento ir tautos valia.Tai buvo netiesa, ir seras Winstonas tai puikiai inojo, taiau jam reikjo io realybs pagrainimo,kad ir jo kolegos politikai, ir paprasti mons pasijust tarsi sdintys viename laive. Jo tikslas buvosuvienyti visus riterius, sugdinti ir nutildyti abejojaniuosius ir ukrsti taut aistra, su kuria ji galtpasitikti bsimus ikius, vieningai ir pakiliai. spdinga ios kalbos pabaiga jums jau inoma, betioje vietoje j tiesiog privalu pakartoti: Mes eisime iki galo. Mes kausims Pranczijoje, meskausims jrose ir vandenynuose, mes kausims su vis didjaniu pasitikjimu ir augania galia ore,mes ginsime savo sal, kad ir kokia bt kaina. Mes kausims papldimiuose, kausims isilaipinimovietose, kausims laukuose ir gatvse, kausims kalvose; mes niekada nepasiduosime! Ir net jeigu kuo a n akimirkos netikiu i sala arba didel jos dalis bus pavergta ir merds, ms imperija ujr, ginkluota ir saugoma brit laivyno, ts kov, kol Dievo padedamas Naujasis Pasaulis su visasavo jga ir galia ateis igelbti ir ilaisvinti Senojo.78

i popiet Winstonas pasak geriausi kada nors mano girdt kalb. Rmai buvo sujaudinti, ura leiboristas[37] Haroldas Nicolsonas. Keletas jo partiei susijaudino iki aar. Kaip, beje, irpats Churchillis. Nicolsono kolega Josiah Wedgwoodas teig, kad i kalba verta tkstaniopabkl, o karo ekonomikos ministras Hugh Daltonas pridr, kad po jos visi struiai turtitraukti galvas i smlio tiek ia, tiek JAV. Pastaba buvo taikli i kalba buvo skirta ne tikBritanijai, bet ir Amerikai, prie io dar vieno svarbaus Churchillio motyvo mes dar grime. Britpremjero karinis atstovas Pranczijoje (tada vis dar Pranczijoje) generolas majoras EdwardasSpearsas buvo sitikins, kad i kalba tvirtino Churchillio, kaip aukiausiojo vado, status, neskone mistiniu bdu suteik brit tautai slaptaod, kurio reikmingum tik mes galime suprasti, kuriodidi paslaptis mus visus suvienija. Tai buvo jausmas, tarsi visi kartu bgtume per ugn ir jos liepsnosdegint visk, kas mumyse yra savanaudika, palikdamos tik bendr tiksl ir visuotin vienyb, ra Spearsas. Anglijoje tkstaniai paprast moni galjo iuos sentimentus patvirtinti. Vienas jra: Radijo imtuvai tuo metu nebuvo labai galingi, be to, visi jie buvo stacionars. eimossussdavo aplink, o kuris nors vienas sukiodavo rankenles. Tai bdavo tarsi sdjimas aplinkidinio ugn, kuri vis kas nors pakursto; ir tada i idinio pasigirsdavo trakantis WinstonoChurchillio balsas. 39-eri londoniet Vere Hodgson prisimena: Pamau is nuostabus ir

kvepiantis balsas mus uburdavo. Jis augo, darsi vis didesnis, kol pakildavo iki debes.79 Tai neiaip sau odiai, nuo j per kn m bgti iurpuliukai, nuo j jgos ir ryto pasijutau, tarytumbiau atsidrusi galingoje tvirtovje, ra kita Londono gyventoja Vita Sackville-West laikesavo vyrui80.

Winstonas Churchillis, 1940 m. liepa

Tomis lemtingomis gegus pabaigos dienomis Churchillis isilaik poste ne todl, kad veikvisus politinius skeptikus ir karo realistus, jie niekur nedingo, taiau buvo izoliuoti ir nuplauti altos visuotins drsos ir ryto bangos, kuri pusiau amerikietis[38], turintis kalbos defekt, sugebjotraukti kone vis taut. Uuot diskutavs su daug imananiais, jis kreipdavosi tiesiai mones. Jissukr pasaul, kuriame vieumas buvo svarbesnis u asmeninius santykius, ra filosofas IsaiahBerlinas[39], pasaul, kuriame mogaus veiksmai turi didiul vert, nes jame viskas priklauso nuomio tarp tiesiog grio ir tiesiog blogio, mio tarp gyvenimo ir mirties; kova buvo svarbiausia iopasaulio dalis, ir jis niekada nesiliov kautis.81

Jo kalbos buvo didingos, udeganios, taiau kartu paprastos arba kaip kas nors pasakyt supaprastintos. Taip, kad niekas nesupainiot grio ir blogio. Kuo daugiau paprast moni jklaussi, tuo daugiau j tapdavo kvpti nepaprastiems darbams, ir toki vis daugjo. Vieosiosnuomons apklausos patvirtina, kad galingiausias Churchillio ginklas jo retoriniai gebjimai buvokaip tik tai, ko tuo metu reikjo tautai. Anglijos litas 1940 m. vasar riaumojo Churchillio balsu.Gegus 28 d. vidaus valgybos raporte raoma, kad visuomens daugumos nuomon yra laikytis ikigalo. Po trij dien ta pati institucija raportavo, kad mons pasidar optimistikesni, ramesni irvis daugiau j rodo iki tol nematyt ryt82. Churchillio auditorija augo palusiu tempu. Pirmosiosjo radijo kalbos gegus 19 d. klaussi 51 proc. auditorijos, o birelio 18 d. is skaiius okteljo ikibeveik 60 proc. ir nenustojo kilti. Gallup apklaus duomenimis, moni pasitikjimas alies premjerubuvo netiktinas: liep 88 proc., o spal, kai prasidjo Londono bombardavimas, 89 proc.83

Churchillis tapo nacionaliniu didvyriu. Visur, kur tik pasirodydavo premjeras keliaudamas poal, mons jam plodavo ir mojuodavo reikdami palaikym. Senyva psichologijos dstytoja EleanorSilsby i Londono savo draugei JAV 1940 m.liep ra: A nepasakosiu apie kar, bet noriu

pasakyti, kad didiuojuosi tuo, jog mums teko garb vieniems kautis dl to, kas yra gerokai svarbiauu gyvenim ar mirt. Laikau ididiai iklusi galv ne tik dl to, kad esu angl, bet dl to, kad mesesame irinktieji, kuriems teko garb gelbti pasaul... Niekada nemaniau, kad galiau pateisintikar... ia stebtinai maai pykio ar neapykantos tai tiesiog darbas, kur reikia atlikti... TaiArmagedonas. Vyrai neretai savo meil rodo pompastikai, moterys tai moka padaryti subtiliai.Churchillis buvo itin sujaudintas, kai viena paprasta mergina patu premjerui atsiunt dut cigar.Jai teko kantriai taupyti, kad galt nupirkti toki dovan. Kai vien ryt Dauning Strite premjeropalyda pastebjo moter su plakatu, silaniu 60 000 svar verts perl vrin valstybs reikmms,Winstonas pakomentavo remdamasis istorija: Kai Roma pavojuje, romnai negaili nieko neiemi, nei aukso.84

Tuometin brit visuomens nuotaik amerikiei urnalist Mollie Panter-Downes urnale NewYorker apra taip: Nealikam stebtojui sunku nusprsti, ar britai drsiausia, ar kvailiausia tautapasaulyje. Jie elgiasi taip, kad abu teiginiai gali bti teisingi. Paprastiems anglams, rodos, n motais,kad dabar niekas j nebeskiria nuo karo mainos, kokios pasaulis iki tol nebuvo regjs. Gali bti,kad tai vaizduots stoka; gali bti, kad tai toks pat usispyrimas, kuris kartais sukuria tokius stebukluskaip Diunkerke. Milijonai brit eim, sdini prie gausiai nukraut pusryi stal, valgydamikiauinien su kumpiu vis dar ramiai kalbasi apie baisybes, vykstanias u Lamano ssiaurio, galbtjie net dabar ne visai suvokia, kad visa tai gali nutikti ir j mylimoje alioje Anglijos emje.85

Brit istorikas Peteris Flemingas ra, kad nors britai ir igyveno laikotarp laukdamiinvazijos, giliai irdyse jie netikjo, jog tai atsitiks i tikrj, nes neturjo tokios istorins patirties:Jie laiksi vyriausybs nurodym ir patarim, aukojosi ten, kur to i j reikjo, ir dirbo taip, tarsinuo j daug kas priklausyt... Bet... kad ir kaip labai stengsi irti ateit, jie niekaip negaljosivaizduoti t baisi padarini, kuriuos turjo sukelti numatoma invazija. i grsm, anot Flemingo,buvo ir tonikas, ir narkotikas tuo pat metu. Blausi, nieko gera neadani j ateit utemdmelodramatika prigimtis, ikilusi paviri dl to, kad karo vykiai nublok juos i keblipadt.86

Winstonas Churchillis padar visk, kad inaudot ios grsms veiksn. Jis suprato sutelkiant jopoveik ir jau inodamas, kad pavojus atslgo, dar ilgai stengsi laikyti taut budjimo reimu.Britanijos vadovas turjo vien tiksl ir siek jo visomis manomomis priemonmis, negaildamasnei laiko, nei energijos. Jo tikslas buvo paruoti taut tbtinei kovai ir jis stengsi inaudotikiekvien prog, kad pakelt moni dvasi. Jis lank karius, liep karo orkestrams groti miestgatvse. Jis ragino skirti didiul dmes dujokaukms, nes baiminosi, kad Hitleris gali panaudotichemin ginkl, bet sykiu prieinosi planams evakuoti i miest vaikus ir piktinosi silymais turtuoliatalas igabenti JAV. Jis stengsi, kad skirstant maist ir kitus produktus nebt perlenkta lazda 87.Pagrindinis jo prieas buvo pesimizmas. Ar vokiei grsm buvo reali, klausimas hipotetinis, taiaunuo 1940 m. birelio iki rugsjo galimas vokiei isilaipinimas Anglijoje kaust Britanijosvyriausybs dmes ir buvo svarbiausias bei daniausiai kartojamas Churchillio perspjimasmonms. Jeigu toks reikinys kaip vieninga visuomen (ypa jei ji tokia didel, daugiataut irnevienalyt kaip Britanijos) ir egzistuoja, tai tik tam tikromis aplinkybmis ir tik trump akimirk.Vos tik prasidjo iema ir tapo aiku, kad jokios invazijos nebus, moni kartis atvso. 1938 m.britai nebuvo tokie, kokius juos norjo matyti Churchillis, 1941 m. ir vliau mons dar ne kartnuvils savo premjer, taiau 1940 m. jis sugebjo sutelkti taut savo ikeltam svarbiausiam tikslui irtai, kad pai svarbiausi akimirk tauta buvo vieninga kaip kumtis, neabejotinai buvo didiausiaChurchillio pergal t vasar. Jei mes sugebsime atsilaikyti ateinanius tris mnesius, galsime

atsilaikyti ir dar trejus metus, sak Churchillis Bendruomeni rmuose birelio 20 d.88 Diunkerkodvasia buvo ne spontanikas virsmas, tai buvo kruopiai apgalvotas ir genijaus gyvendintaskrinys. Kai sakoma, jog didvyrikas Didiosios Britanijos pasiryimas kautis iki galo beviltikojepadtyje 1940 m. tapo vienu i lemting epizod II pasauliniame kare, vietoj Britanijos reikt raytiChurchill ir jo asmenines ambicijas, charakter ir gebjimus.

inoma, kitaip mstantieji niekur nedingo. Ko gero, didiausias taikos alinink lyderis buvoms jau pastamas Davidas Lloydas Georgeas. Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Ipasaulinio karo metais (19161918) neslp savo simpatij Hitleriui ir kart j net pavadinoVokietijos Georgeu Vashingtonu, o 1940 m. ruden vokiei fiurer vardijo kaip vien iikiliausi vad istorijoje. 1940 m. birel apie 30 parlamentar ragino Lloyd George pradtitaikos kampanij. Suprasdamas, koks jis takingas, Churchillis netgi ketino Lloyd George traukti savo vyriausybs kabinet, taiau Chamberlainas privert j persigalvoti. Bet kuriuo atveju LloydasGeorgeas kvietimo nebt prims. Jis nusprend palaukti, kol Winstonas bankrutuos, taiau laukbergdiai89. 1940 m. ruden Lloydas Georgeas para memorandum, kuriame teig, kadKaralikj oro pajg (RAF) pergal suteikia kur kas geresnes pozicijas deryboms su Vokietija neiikart po Diunkerko. dokument Churchillis pamat tik 1941 m. ir i karto j atmet kaipdefetistin ir idavikik90. Tarp politini nesutarim ir idavysts yra didiulis skirtumas, taiautuo metu jau visikai sitvirtins lyderio poste seras Winstonas galjo nebekreipti dmesio subtilybes ir savo oponentams erti tiesioginius kaltinimus. Tokios privilegijos 1940 m. gegu jisneturjo, taiau vos tik laimjs kabinetin m jis i karto pradjo deginti tiltus kaipgi kitaipgalima pavadinti Pranczijos laivyno nuskandinimo operacij?

Jo varovai netrukus liko be ginkl. Kai 1940 m. rugpjio 20 d. neoficialiais kanalais Londonasgavo du Hermanno Gringo inicijuotus taikos pasilymus (vien per oland usienio reikal ministr,kit per Turkij), lordas Halifaxas nelabai galjo kaip nors juos reaguoti. Tiesa, jis ir toliau raginosavo draug, Didiosios Britanijos ambasadori JAV lord Lothian iekoti taikaus susitarimogalimybi, taiau taip jau atsitiko, kad Halifaxui netrukus teko uimti savo draugo viet. Gruod 58-eri lordas Lothianas mir ir naujuoju ambasadoriumi JAV Churchillis paskyr btent Halifax. Joviet usienio reikal ministro poste um Anthony Edenas, o Halifaxas vis likusi karo dalpraleis Vaingtone. Chamberlainas, iki tol niekada nesiskunds sveikata, staiga susirgo arnyno viuir sulauks 71-eri 1940 m. rugsj mir. Ko gero, galima drsiai teigti, kad jeigu Chamberlainas btgaljs sugrti 1938 m., jis bt elgsis visai kitaip, taiau kartu jo ijimas i io pasauliosimbolikai ymjo nuolaidiautoj Hitleriui dinastijos pabaig. Jo pdinio lauk didiulis ikis,taiau beveik niekam nekilo abejoni, kad jis moka laikyti kurs prie vj. Churchillis suprato, kadvien odiais Hitlerio nenugals. Propaganda yra geras dalykas, taiau pasaul keiia vykiai. Jeigusumuime hunus[40] ia, mums nereiks propagandos JAV... Dabar mes turime atsilaikyti. Kitaismetais pradsime skinti pergales, o dar kitais triumfuosime. Bet jeigu atsilaikysime prie vokieiusi liep... ms pozicija bus visai kitokia nei dabar.91

Ir vis dlto propaganda kol kas buvo didiausias Churchillio ginklas. Liepos 14-j, Bastilijospamimo dien, jo kalba per radij buvo transliuojama ne tik namie, bet ir Pranczijoje: Prie metusa stebjau Pranczijos kariuomens ir Pranczijos imperijos karin parad Eliziejaus laukuose. Kasgali pasakyti, k atne mums ateinantys metai?.. Esu sitikins, kad ne tik Britanijoje, bet kiekvienojealyje yra daugyb moni, kurie nenuilsdami atliks savo pareig iame kare, nors j vardai ir liksneinomi, o j darbai nebus aprayti. Tai Neinom kari karas, bet susitelkime visi, nepraraskimetikjimo, nepamirkime savo pareigos ir juodas Hitlerio prakeiksmas bus isklaidytas ms epochoje.

[...] Tikjimas mums duotas tam, kad padt ir palaikyt mus stovinius su nerimu prieneisiskleidus likimo ritin. Ir a tikiu, kad kai kurie i ms ivys liepos 14-j, kai Pranczija busivaduota ir susigrins savo didyb ir lov.

Invazijos grsm tuo metu atrod reali. Liepos 10-j liuftvaf sureng pirm oro antskrydAnglijoje, tad Churchillis nepamiro priminti, kad visi turi bti pasireng artjaniam puolimui:Galbt jis prasids iandien, galbt kit savait. Galbt jis neprasids niekada. Mes turime rodytisau, kad esame pasireng atremti staig ir nirting smg, arba o tai, ko gero, dar sunkesnisibandymas ilgam budjimui. Kad ir koks bt is imginimas atrus ar ilgas, o gal ir toks, irtoks, mes nepraysime taikos slyg ir netoleruosime deryb; mes galime parodyti gailestingum, betniekada jo nepraysime.92

Ar anglai pasiduos? Kol kas nematyti joki aiki enkl, ura Goebbelsas savodienoratyje. Churchillis vis dar daug kalba. Bet juk jis nra Anglija.93 Hitlerio propagandosministras klydo. Churchillis ir Anglija t akimirk buvo vienas ir tas pats.

1940 m. liepa. Hitlerio dilema

Per 10 mnesi spding pergali Vokietija parklupd Lenkij, Danij, Norvegij, Olandij,Belgij ir, svarbiausia, Pranczij. Kalbant pokerio terminais, iame aidime prie stalo liko tik duaidjai, taiau vienas i j (Britanija) turjo tiek maai eton, kad vargu ar galjo k nors pakeisti.Kitas (Vokietija), susirs visus nugaltj turtus, norjo pakilti nuo stalo ir pabaigti aidim, taiaupagal taisykles aidimas negali bti baigtas, jei bent vienas aidjas nori j tsti.

Brit akibroktas Orane buvo enklas Hitleriui, kad tikrov gali skirtis nuo jo prognozi. Fiureriuitai buvo nauja situacija, ir jis, kaip visada tokiais atvejais, nusprend palaukti ir pairti, kaipklostysis vykiai toliau. Jis kol kas nepasiruos galutiniam smgiui. Nori dar kart ramiai apgalvotisavo kalb, todl vyksta Oberzalcburg. Jei Londonas atmes paskutin taikos silym, Britanijoslauks triukinamas smgis, bet panau, kad anglai nesuvokia, kas j laukia, ura JosephasGoebbelsas94. Prie palikdamas Berlyn, liepos 7 d. Hitleris susitiko su Italijos usienio reikalministru Galeazzo Ciano, kuris savo dienoratyje pasiymjo, kad fiureris yra pasirengs tsti kovir sukelti britams rstybs ir plieno audr, taiau galutinai nenusprsta, todl jis atideda kalb, nesnori pasverti kiekvien od95. Tai, kad Hitleris atidjo i kalb tris kartus, rodo, kaip sunku jambuvo apsisprsti.

Aukiausieji naci pareignai renginyje Berlyno operoje

I pradi jis lauk, kol Didioji Britanija pati pasilys taikos derybas, o dabar jam teko galvoti,kaip tai padaryti paiam neprarandant orumo. Karo specialistai iuo klausimu irgi buvo menkipagalbininkai. Nematydamas joki brit ingsni taikaus susitarimo link, Berghofe Hitleris pradjodiskusij su karo vadais apie galimus scenarijus, jeigu Anglija taikos pasilym atmest.Krygsmarins vadas Erichas Raederis, dar birel teigs, kad isilaipinimas galt tapti manomas tikliuftvafei siviepatavus oro erdvje vir Piet Anglijos, susitikime su fiureriu liepos 11 d. pakartojot pat. Admirolas, taip aktyviai kursts kampanij Skandinavijoje, dabar galim isilaipinim laikpaskutine jgos priemone. Raederis sil nedelsiant pradti intensyv bombardavim, jis buvositikins, kad po atak prie konvojus bei pagrindinius centrus ir povandeniniams laivamsublokavus jr prekybos kelius Britanija pati paprays taikos96. OKH tabo vadas Alfredas Jodlisliepos 12 d. Hitlerio pageidavimu pateik galimo karo su Britanija operatyvinio plano gaires, taiaukit dien Berghof atvyks OKH tabo vadas Franzas Halderis, kaip ir Raederis, pareik, jogisilaipinimas Anglijoje yra paskutin priemon97. T pai liepos 13-j Hitleris savo laikeBenito Mussolini para: A pateikiau Britanijai daugyb pasilym susitarti, netgi bendradarbiauti,taiau buvau sutiktas taip niekikai, kad dabar esu sitikins, jog kiekvienas naujas praymassusiprotti bus lygiai taip pat atmestas. Ne sveikas protas valdo i al.98 i mint fiurerispakartojo ir Vidkunui Quislingui: Po daugybs pasilym britams pertvarkyti Europ dabar prie

savo vali esu priverstas su Britanija kariauti. Mano padtis panai Martino Lutherio, kurisnenorjo kariauti su Roma, bet jam neliko kito pasirinkimo.99

1940 m. liepos 16 d. Hitleris pasira direktyv Nr. 16, kurios angoje buvo raoma: KadangiAnglija, nepaisydama beviltikos savo karins padties, vis dar nerodo noro susitarti, anusprendiau paruoti isilaipinimo operacij Anglijoje, ir jeigu bus btina, j vykdyti. Operacijostikslas eliminuoti Anglijos teritorij kaip baz tolesniems karo veiksmams prie Vokietij, ir jeitapt btina, okupuoti j visikai.100 Operacijos kodinis pavadinimas Jr litas (vok. Seelwe).Operatyviniai planai ir pasirengimas turjo bti baigti rugpjio viduryje, ir nors i direktyva tarsiturt ymti Hitlerio apsisprendim, tas abiejuose sakiniuose pakartotas jeigu vis dar buvodidelis. Abejon niekur nedingo. Fiureris yra nerytingas kaip niekada anksiau, jis neino, k darytiir kaip daryti, ura Hitlerio adjutantas Gerhardas Engelis[41] 101. Jis net abejojo, ar fiurerisapskritai kalbs, taiau liepos 19 d. kruopiai suplanuota vent vis dlto vyko.

Tai buvo paskutin Hitlerio kalba Reichstage. Goebbelsas pasirpino, kad ji bt transliuojamavisame pasaulyje, o vir Krollio operos rm skland vokiei naikintuvai102. Amerikieikorespondentas Williamas L. Shireris pasiymjo: Hitleris, kur mes matme vakar Reichstage,buvo ukariautojas, suvokiantis tai, ir kartu puikus aktorius, spdingai aidiantis vokiei protais...iandien jis kalbjo tyliau; sau nebdingai retai pakeldavo bals ir n karto nepradjo isterikaiaukti, kaip kad danai nutikdavo ant ios pakylos.103 Kalba truko dvi su puse valandos, taiaudidioji jos dalis buvo skirta karo pergalms ir karo vad apdovanojimams. Prie esms paskutiniotaikos pasilymo Britanijai jis prijo tik paioje pabaigoje. Jis jau nebeturjo iliuzij dl Londonovyriausybs pozicijos104, taiau savo kalboje, eilin kart apkaltins Churchill karo kurstymu,paband atskirti brit lyderi ambicijas ir Britanijos gyventoj lkesius.

I Didiosios Britanijos, kalbjo Hitleris, a iandien girdiu tik vien riksm ne moni,bet politik karas turi tstis! Neinau, ar tie politikai teisingai sivaizduoja, kaip atrodys tolesnkova. Jie skelbia, kad net jei Didioji Britanija lugs, jie ts kar i Kanados. Nenoriau tikti, kadjie tuo nori pasakyti, jog tokiu atveju Kanad bus perkelta visa tauta. Akivaizdu, kad Kanadvaiuos tie dentelmenai, kurie suinteresuoti tsti kar. Bijau, kad tautai teks pasilikti Britanijoje irpamatyti kar kitomis akimis nei vadinamj vad Kanadoje. Patikkite manimi, ponai, a jauiupasilyktjim tokio plauko politikais, pasmerkiantiems praiai itisas tautas. Mintis, kad alikimo valia tapau tuo irinktuoju, kuriam teks suduoti paskutin smg jau ir taip nuo t moniveiklos svirduliuojaniai sandarai, man beveik sukelia skausm... Misteris Churchillis... tuo metu, beabejons, bus Kanadoje, kur jau bus isisti pinigai ir vaikai t, kurie i principo suinteresuoti tstikar. O milijon paprast moni laukia didiuls kanios. Misteriui Churchilliui, ko gero, nors kartreikt patikti manimi, kai pranaauju, kad didioji imperija bus sunaikinta imperija, kurios aniekada neturjau ketinim sugriauti ar padaryti jai alos... Jeigu kova tsis, ji baigsis tuo, kad vienasi ms bus sunaikintas. Misteris Churchillis mano, kad tai bus Vokietija, o a inau, kad tai busBritanija.

Taikos pasilym be joki konkrei detali jis paliko paiai pabaigai: i akimirk a laikausavo sins pareiga dar kart apeliuoti tiek Didiosios Britanijos, tiek kit ali sveik prot irsupratingum. Manau, kad mano padtis leidia kreiptis su tokiu raginimu, nes esu ne pralaimtojas,praantis imaldos, a esu nugaltojas, kalbantis sveiko proto vardu. A nematau prieasties, kodlkar reikt tsti.105 Vokieiams i kalba padar spd. Fiureris pasil britams taik ir, bdamasnugaltojas, nieko u tai nepra mainais. Jeigu karas nesibaigs, dl to bus kalta tik pati DidiojiBritanija, nes tiktai ji turi pasirinkimo laisv. Mes inome, kad vyriausyb Londone apsisprend jau

prie tai, tad nieko nuostabaus, kad Londono reakcija pasilym buvo alta. domu, kad BBCradijas, neturdamas joki oficiali ar vyriausybini galiojim, jau po valandos transliavo atsakymNo. Shireris, klaussis radijo kartu su kitais vokieiais, ura j reakcij: Ar js galite tuopatikti?; Ar galite suprasti tuos angl kvailius?; Atmesti taikos pasilym dabar? Jieiprotjo!106 Oficialiai atsakyti Londonas neskubjo. Ponui Hitleriui a neketinu nieko atsakyti, nesmes su juo nesikalbame, pareik Churchillis107.

Hitleris neslp savo nusivylimo. Kit dien grafui Ciano jis pareik, kad brit reakcija reikia,jog joks susitarimas tampa nemanomas, ir pridr, kad rengiasi kirsti Britanijai taip, kad ji lugs popirmj smgi.

Tai buvo odiai italams, kurie turjo perduoti juos britams, o tarp sav linija buvo kitokia.Goebbelsas savo dienoratyje pasiymjo, kad fiureris vis dar nenori susitaikyti su lia Anglijospozicija ir mano, jog reikia dar iek tiek palaukti. Klausimas vis dar tebebuvo atviras ir susitikimesu vyriausiaisiais karo vadais liepos 21 d. Jokio aikaus paveikslo, kas vyksta Anglijoje, uraHitlerio odius Waltheris von Brauchitschas. Hitleris neleis prarasti karins iniciatyvos, taiauakivaizdiai vis dar tikisi diplomatinio sprendimo. Keltis per ssiaur fiureriui atrodo labai rizikinga.Todl invazijos bus imtasi tik tada, kai neliks jokio kito bdo susitarti su Anglija.108

Liepos 21 d. karinis pasitarimas buvo pirmasis po Pranczijos kampanijos, jame dalyvavo visgrandi atstovai: krygsmarins grosadmirolas Erichas Raederis, vyriausiasis sausumos kariuomens(Heer) vadas Waltheris von Brauchitschas ir liuftvafs generalinio tabo virininkas HansasJeschonnekas, taiau daugiausia kalbjo Hitleris. Jis vadino britus kvailiais ir vis dar tikjosi, kad suLondonu pavyks susitarti, jeigu vyriausybs kabinete neliks Churchillio. Fiureris pareik, kad jamreikia isiaikinti, ar norint parklupdyti Anglij btina tiesiogin invazija ir kiek laiko reikt jaipasiruoti. Kaip dl antskrydi ir povandenini laiv? Jeschonnekas atsak, kad liuftvaf galtsurengti plataus masto atak prie Karaliksias oro pajgas, isivilioti j naikintuvus ir juossunaikinti. Raederis kalbjo nedaug, bet, jo preliminariais skaiiavimais, krygsmarin nespspasiruoti iki rugpjio vidurio, kaip kad buvo skelbiama direktyvoje Nr. 16. Hitleris papraadmirolo isiaikinti, kiekgi jam reikia laiko, bet kuo ilgiau buvo diskutuojama, tuo labiau aikjo,kad keltis per Laman yra be galo rizikinga avantira, juo labiau kad jokio netiktumo pasiektinepavyks. Hitleris oro atakas norjo pradti rugpjio pradioje, kad rugpjio 25 d. (jei liuftvafsavo darb atliks skmingai) bt galima pradti isilaipinimo operacij, taigi laukti nebebuvo kada.

Kit dien Londonas pagaliau dav galutin atsakym paskutin taikos pasilym. Mesniekada nenorjome karo, sak per radij brit usienio reikal sekretorius lordas Halifaxas, irtikrai niekas pas mus nenori, kad karas tstsi bent viena diena ilgiau, nei btina. Bet mesnenustosime kovoti, kol nebus utikrinta ms ir vis kit laisv.109 T pat vakar surengtojespaudos konferencijoje Berlyne susirinkusiems urnalistams buvo paskelbta: K gi, ponai, buskaras!110 Burtai mesti, mes keliame spaud ir radij kov, ra t dien Goebbelsas, taiauHitleris vis dar negaljo apsisprsti111.

i akimirka buvo, ko gero, vienas i didiausi Treiojo Reicho istorijos paradoks. Podidiausio savo triumfo Pranczijoje pasieks karins galios ir pranaumo zenit, turdamas pokojomis kone vis Europ, Hitleris atsidr aklavietje dl to, kad Britanija atsisak aisti pagal jotaisykles. Fiureris vis dar apsstas klausimo, kodl Anglija iki pat iol nepareik noro sukti taikoskeliu. Jis mano (kaip ir mes), kad atsakymas slypi Anglijos viltyse Rusij. Todl prognozuoja, kadAnglij teks priversti sudaryti taik jga. Taiau tai jam nepatinka. Prieastys: jei mes sutriukinsimeAnglij, brit imperija bus suskaldyta. Taiau Vokietijai i to nebus jokios naudos. Praliedami

vokiei krauj mes pasiektume tai, i ko pasipelnyt tik Japonija, Amerika ir kitos alys112, ura Halderis savo dienoratyje, ir iame liepos 13 d. rae atsiranda dar viena dilemos dedamoji Taryb Sjunga. Matydamas kietakaktik Anglijos usispyrim tsti kov, Hitleris m tikti, jogtam yra prieastis, ir kuo daugiau jis apie tai galvojo, tuo labiau atrod, kad ji slypi slaptuoseLondono aidimuose su Maskva. Liepos 21 d. fiureris savo generolams sak: Jokio aikauspaveikslo, kas vyksta Anglijoje. gyvendinti sprendimus ginklu turi bti pasiruota kaip manomagreiiau. Nors diskusijoje su karo vadais vis labiau aikjo, kad pamokyti isioklius gali btinepaprasta, fiureris pareik negalintis leisti, kad karin ir politin iniciatyva bt prarasta, ir jiskalbjo ne tik apie Anglij. Britanijos pozicija yra beviltika, bet ji laikosi dl to, kad tikisipagalbos i Amerikos[42] ir deda viltis Rusij. Stalinas turi savo tiksl, ts Hitleris, jis flirtuojasu Britanija stengdamasis ilaikyti j kare, supanioti rankas Vokietijai, pasinaudoti padtimigyvendindamas savo ekspansin politik ir pasiimti tai, ko negalt gauti, vos tik bt sudaryta taika.Joki Rusijos agresijos prie Vokietij enkl nra, bet mes turime planuoti ir atkreipti savo dmes galim problem su Rusija. Tikslas sutriukinti Rusijos armij arba bent jau uimti tiek Rusijosteritorijos, kad bt ukirstas kelias prieo antskrydiams prie Berlyn ir Silezijos pramon. Taippat reikia apsaugoti Rumunijos naftos telkinius. Prireiks 46 savaii 80100 divizij kariuomeneisurinkti. Jei pulsime Rusij ruden, spaudimo dl oro karo prie Britanij neliks.113 Kol kas taibuvo ne sprendimas. Tik viena i galimybi iekant bd ieiti i keistos aklaviets, taiau nordamisuprasti lemtingus tos vasaros sprendimus ir motyvus mes turime sudlioti vis dilemos emlap.

Po pergals prie Pranczij problema buvo tik viena patraukti i karo Britanij. Kadangi topadaryti nepavyko, greta neisprstos problemos atsirado dar viena neleisti kar sitraukti JAV.Tiesa, tada tai atrod tik teorin galimyb, taiau ji egzistavo, ir Hitleris suprato, kad i grsm visdids. Kuo baigsi I pasaulinis karas, kai j sitrauk amerikieiai, jis puikiai inojo, kaip ir tai, kuogali baigtis Vokietijai karas dviem frontais. Taiau numoti ranka Stalino grybnius Rytuose jis taippat negaljo, taigi problema darsi triguba ir Hitleriui reikjo laiko pamstyti, ar yra koks nors bdasisprsti trikamp galvosk. Jeigu su britais bt pavyk susitarti, klausimas bt isprstas ir btgalima sukti ten, kur Hitleris norjo kariauti nuo Mein Kampf laik. Sunaikinti yd bolevizmo lopir isikovoti milinik gyvybin erdv Rytuose tai buvo fiurerio svajon, taiau is karas vykone pagal jo plan.

T dien, kai lordas Halifaxas dav galutin atsakym Vokietijai, naci lyderis viejo Bairoitofestivalyje Bavarijoje[43], kur apsilank vienintelje Richardo Wagnerio operoje t vasar irpairjo paskutin Nibelungo iedo dal Diev tis. Vokikas operos pavadinimasGtterdmmerung yra skandinav mitologinio termino Ragnark vertimas. Ragnarokas skandinavsakmse mis tarp Odino vadovaujam diev ir Lokio vadovaujam milin bei kit pabais. Poio mio pasaulis us. tio, pavydo, valdios trokimo, godulio ir ker valdomi ios operos herojainenumaldomai artja prie pranaysts isipildymo diev ties, ir finale mitin diev buveinValhala pasksta liepsnose... i opera trunka daugiau nei 6 valandas ir turi net dvi pertraukas.Hitleris tuomet neinojo, kad karas truks beveik eerius metus ir joki pertrauk nebus.

Goebbelsas savo dienoratyje nekantravo: Mes vis laukiam ir laukiam, kada gi fiureris pulsAnglij114, bet Hitleris neskubjo. Jis galvojo ne tik apie Anglij, nes tikjosi laimti ir ubaigti kar greitai, o nordamas rasti ieit, kaip tai padaryti, ivyko ten, kur mintis gaivina grynas Alpioras, kur jis priimdavo paius dramatikiausius sprendimus Oberzalcburg.

Prie kar Hitleris vienam savo adjutantui sak: Turkite omeny, kad mano smegenys dirba kaipskaiiavimo maina. Kiekvienas man k nors pristatantis mogus veda i main nedidel

informacijos sraigtel. Taip formuojasi tam tikras paveikslas, arba numeriai ant kiekvieno sraigtelio.Tada a spaudiu mygtuk ir mano mintyse ima blyksti visos ios informacijos rezultatas.115 iskaiiavimo maina 1940 m. vasar buvo priversta dirbti visu pajgumu, o nordama suskaiiuotiteising rezultat, turjo gebti atmesti klaidingus sraigtelius.

Sraigtelis su tarimu, kad Stalinas flirtuoja su Churchilliu, buvo klaidingas. tarimsustiprino vokiei valgybos praneimai. Liepos 5 d. Turkijos ambasadorius Maskvoje raportavo Ankar apie savo pokalb su Didiosios Britanijos ambasadoriumi Staffordu Crippsu:Aukiausiosios Tarybos prezidiumo prezidentas Michailas Kalininas patikino, kad Britanija irRusija turi daug bendr interes ir kad btina pasiekti tarpusavio supratim. Kitoje iifruotojegraik telegramoje buvo raoma apie liepos 6 d. dviej valand trukms pokalb su Crippsu, kuriamebrit ambasadorius pabr, jog rusai kartligikai ruoiasi karui. Kai iame pokalbyje graikdelegacijos atstovas isak mint, jog suinojusi i informacij Vokietija tikrai imsis priemoni,Crippsas jam atsak: Kadangi Vokietija nebus pasirengusi puolimui iki rudens, o iemos kampanijainesiry, ji bus priversta nukelti kar su Rusija iki pavasario, o tada rusai taip pat bus pasiruo.Kalbdamas su Turkijos ambasadoriumi liepos 16 d. Crippsas pridr: A puikiai suprantu, kad tailabai delikatus klausimas, taiau neivengiamo Vokietijos puolimo akivaizdoje... mes esame priverstibet kokia kaina pasiekti kok nors susitarim su rusais.116 Visos ios iifruotos depeos liepos 16 d.atsidr pas Hitler ant stalo. Jos tikrai bylojo, kad Anglija nori umegzti bendradarbiavim suKremliumi, taiau jose nebuvo nieko, kas leist daryti ivad, jog Stalinas tokiam bendradarbiavimuiyra pasirengs.

Staffordas Crippsas

Flirto iniciatyvos autorius buvo ne Stalinas, o Churchillis dar gegu, vos tik taps premjeru, jismsi udavinio atnaujinti po iemos karo su Maskva palijusius santykius. Naujuoju ambasadoriumiMaskvoje jis paskyr socialistini pair, marksistinmis idjomis atvirai besiavint leiborist serCripps, tikdamasis, kad tai pads rasti bendr kalb su Stalinu. Gegus 29 d. vokieiambasadorius Maskvoje grafas von Schulenburgas raportavo, kad Stalinas kandidatr prim, ir ikarto patikino fiurer, jog nra pagrindo nuogstauti dl Crippso kandidatros, nes nra pagrindoabejoti mums lojalia Taryb Sjungos pozicija117. Taiau Hitlerio skaiiavimo maina

sraigtel jau trauk savo sistem.Liepos 1 d. Crippsas jau stovjo Kremliaus kabinete ir tyliai stebjo, kaip Stalinas altomis ir

tamsiomis akimis be emocij bgo per Churchillio laiko eilutes. Jame buvo raoma: Geografikaims alys yra visikai prieingose Europos pusse, ir reikia pripainti, kad, valdios valdymosistem atvilgiu, jos atstovauja visikai kitokioms politinms idjoms. Bet a tikiu, kad ie faktainesutrukdys ms tarptautiniams santykiams, ir jie gali bti harmoningi ir abipusikai naudingi.Kruopiai apgalvotame savo laike Churchillis teig, kad visos Europos problema, skaitant irms alis, yra klausimas, kaip valstybs ir Europos tautos ruoiasi reaguoti Vokietijos hegemonijosemyne perspektyv. Jis pareik, kad Britanijos vyriausyb neabejotinai ketina inaudoti savogeografin pozicij ir didiulius iteklius, kad, nugalt Hitler, ir yra pasiruousi su TarybSjungos vyriausybe svarstyti visas problemas, kurias kelia metodikas, skmingais ukariavimais irprisijungimais grstas dabartinis Vokietijos spurtas 118. Tai buvo subtilus perspjimas saugotisHitlerio ir silymas Stalinui stoti Britanijos pus, taiau soviet diktatorius net nesiteik laikatsakyti. Maa to, apie Churchillio pasilym jis sak praneti Berlynui. Galbt taip jis pasielg netik i lojalumo, bet tarsi perspdamas savo partner, kad ioje partijoje yra ir daugiau sjung beisusitarim derini ir kad gali iauti diena, kai Britanijos ambasadorius Kremliuje bus laukiamesnissveias nei Vokietijos. Taiau net jei is motyvas ir egzistavo, tai buvo tik smulki detal dideliameaidime. Pagrindinis Stalino klausimas buvo paprastas k iuo metu konkreiai jam gali pasilytiChurchillis ir k duoda vis dar galiojanti sjunga su Hitleriu? Atsakymas buvo aikus. Hitleris vis dartebebuvo geriausius dividendus duodanti Stalino investicija, savo ruotu fiureriui vis didesn nerimkl augantis Taryb Sjungos apetitas ir tempai, kuriais Kremlius skyn ios investicijos vaisius.

1940 m. birelio 14 d., tuo metu, kai vokiei kareiviai ygiavo Pranczij, ViaeslavasMolotovas prie pat vidurnakt Maskvoje Lietuvos usienio reikal ministrui Juozui Urbiui teikultimatum, kuriame apkaltino Lietuv savitarpio pagalbos sutarties lauymu, ir pateik trisreikalavimus: 1) suimti ir perduoti teismui vidaus reikal ministr Kazimier Sku ir Valstybssaugumo departamento direktori Augustin Povilait kaip tariam provokacij prie Raudonosiosarmijos gulas kaltininkus[44]; 2) sudaryti nauj, Maskvai priimtin vyriausyb; 3) sileisti Lietuvneribot Raudonosios armijos kontingent. Ultimatumo slygos i esms reik okupacij ir sutikti sujomis arba ne Lietuvai buvo duotos vos devynios valandos. Antr valand nakties skubiai surengtamepaskutiniame vyriausybs posdyje nuomons isiskyr. Teisingumo ministras Antanas Tamoaitis ir