Robert.betz. .Nori.buti.Normalus.ar.Laimingas.2012.LT

8/13/2019 Robert.betz. .Nori.buti.Normalus.ar.Laimingas.2012.LT

1/194


2/194


3/194

ROBERT BETZ

Nori bti normalus

ar laimingas?Naujai suvokime

gyvenim ir meil

I vokiei kalbos vertAngel Barkauskien

RGIMTASISODIS

Vil niu s, 201 2


4/194

UDK 159.94Be389

ISBN 978-9955-16-422-7

Versta i:Robert BetzWillst du normal seinoder gliicklich?

Copyright 2011 by Wilhelm Heyne

Verlag, Miinchen in der VerlagsgruppeRandom House GmbH Vertimas lietuvi kalb,

Angel Barkauskien, 2012 Gimtasis odis", 2012


5/194

Turinys

Pratarm...................................................................... 7

vadas .......................................................................... 9

I dalis

Kaip normalus mogus pasidaro nelaimingas.............. 13

Normalus mogus miega, bet mano gyvens . . . . 15Kaip uo narve ........................................................ 18Ivarymas i nekaltumo rojaus................................ 22

Liaukis bti auka!..................................................... 25

Kas negerai tavo gyvenime?................................... 29

Baik kovoti su gyvenimu.......................................... 34

Baim - normalaus mogaus gyvenimo eliksyras . . 39

Be savo praeities tu ikart laisvas............................ 44Taip nedaroma!........................................................ 48Kaip tau ne gda!..................................................... 53

Reklamantas ir usispyrlis................................... 56

Normalus vyras........................................................ 59

Visikai normali moteris.......................................... 63

5


6/194

II dalisTransformuok savo gyvenim!...................................... 65

Pagaliau susitvarkyk savo gyvenim......................... 67Tu - pats svarbiausias asmuo gyvenime.................. 72Sveikata - ne laimingas atsitiktinumas, o liga -

ne lik im as ........................................................ 78Mylk savo jausmus - jie tavo vaikai......................... 83

Plaiai atverk duris savo laisv................................ 89

Panaudok savo nevidon angel taikai savyje. . . . 94

Atleisk sau ir tapk taikdariu................................... 99

Kodl darai tai, k darai?.......................................... 103Igyvenk vyrikj bei moterikj prad ir rask saik 108

Rpinkis savo reikalais.......................................... 114

Motinos, tvai, pagaliau paleiskite savo vaikus! . . . 118

III dalis

Pirmyn nauj gyvenim ir m e il ............................... 125

Nieko nelieka norm alaus!...................................... 127Mylk pats save ir bsi laisvas!............................... 133Nurodymai, vedantys nauj laiming gyvenim . . 137Apie nor tenkinimo ir tikslo siekimo nesmon . . 160

Isivaduok i savo dien streso ............................... 163Kaip tapti naujuoju vyru .......................................... 168Kaip tapti naujja m oterim i................................... 173

Uuot mgdiojs, gyvenk savo gyvenim.............. 179Epilogas................................................................... 183Apie save................................................................... 186

Padkos o d is ........................................................ 188Apie knyg............................................................... 190Apie autori............................................................ 191

6


7/194

Pratarm

i knyg raau visiems, jauiantiems savyje kitos kokybs

gyvenimo ilges, gyvenimo diaugsmo, taikos ir pilnatvs,trumpai kalbant, laimingo gyvenimo ilges. Kai kam toksnoras gali atrodyti ne visai realus. Tai suprantama, kaiaplink gausu moni, patyrusi kani, dabar kenianiir su tuo susitaikiusi. Esu visikai sitikins, kad diaugsmas yra mogaus prigimtyje.

Kiekvienas ios knygos skaitytojas supras, kodl jis gyvenime yra ten, kur yra, ir kaip atsiranda jo prasta bsena,kania, nelaisvs ir suvarymo jausmas. Tai knyga, su kuria tu, miela skaitytoja, mielas skaitytojau, i esms gali

pakeisti savo gyvenim ir jo kokyb, t. y. j transformuoti taip, kaip tai jau daugel met skmingai ir rytingaidaro vis daugiau mano paskait ir meditacij klausytojir mano seminar dalyvi.

Esame io pasaulio radikalaus pokyio viduje, eroje,kai mes, mons, vl imsime suprasti jgas, kurios mumy

se snaudia, kuri lig iol panaudojome tik ma dalel,nes jas esame pamir ir laikme normaliu dalyku tai, kaptikdavome tiek savo pai, tiek aplinkini gyvenimuo-

7


8/194

se. Kas iandien atrodo normalu, rytoj atrodys visika beprotyb.

Kvieiu atsisakyti normalaus mogaus gyvenimo ir pra

dti gyventi smoningo, prabudusio ir laimingo mogausgyvenim. i knyga ir rekomenduojamos meditacijos tapstavo patikimu vadovu ir draugu.

R o b e r t a s B e t z a s


9/194

vadas

I anksto noriu spti skaitytoj: jei i knyg skaitysi iti

sai - o ne prabgom ar tik perversdamas, greiiausiai taidabar ir darai - bk pasirengs alutiniam poveikiui. Tuturi teis ir privalai inoti, kad rytoj nebebsi tas mogus,koks esi iandien arba manai toks ess. Susitaikyk su tuo,kad rytoj bsi kitoks, kitaip galvosi, jausi ir veiksi, kitaipvelgsi save ir pasaul. Tikriausiai po keli mnesi, vliausiai po met juoksiesi i savo ankstesnio gyvenimo iri nuostabos kraipysi galv: viskas tavyje ir tavo gyvenimebus pasikeit.

Vienas i alutini poveiki, apie kuriuos tave spju,skamba taip: Nelauk, kad tai, k darai ir kas esi, patiks

tave supantiems monms. Prieingai: kai kurie i artimosaplinkos moni tave kritikuos, laikys kvailu, atgr tau nugar vien dl to, kad tu nebenori aisti seno aidimo, kurmons aid por tkstani met ir kuriam dabar atjogalas. Jie tavs nesupras ir smerks (teis) u vengim kartusu jais sielvartauti ir atsisakym kitus mones teisti, suversti

jiems kalt dl savo nemalonios psichins bsenos.T, kuris nuo neatmenam laik nelaimingas, kuris

niekada nejaut ir nepatyr, k reikia bti laisvu, sava

9


10/194

rankikai sprendianiu mogumi ir manyti, kad kiekviena diena domi ir jaudinanti, kasmet gyventi vis graesnir vis didesni isipildym gyvenim, t apima baim, jeikiti liaujasi bti j panas, t. y. bti normals. Kadangi

tu, gyvendamas pagal i knyg, auktyn kojomis apver-si j supratim apie pasaul ir mog, nesvarbu, kokiamegyvenimo etape esi: ar sergi, ar esi prasiskolins, ar tavosantykiai nevyk, ar dirbi nemgstam darb.

i knyg ne tik perskaityk, bet j perprask, suvirkinkir pritaikyk savo kasdienybje. Vien knyg skaitymas gy

venim nekeiia. Silau daugiau negu vien drsinamusir motyvuojanius odius. Tikrovikai ir suprantamaiparodysiu, kaip ilsti i seno varanio kiauto, atsikratyti sen proi ir atsisveikinti su ligioliniu gyvenimu.Tam nereikia sunkiai dirbti, svarbu pasidaryti velniam,pirmiausia velnios irdies, siela turi atsiverti tiesai, kurivisada slypjo tavo irdyje. Tu neiojiesi visas inias savyje,bet kritikas abejojantis protas vis dar netiki tuo. Gerai,bet skaitant viskas pasikeis.

Skaityk i knyg irdimi ir galva. Vis pakeldamas akis

nuo puslapio, kad stabteltum pajausti, k tavyje sukeliaatskiri sakiniai ir kaip jie veikia. odiai ir sakiniai yraenergija, kuri per akis teka subtilj kn ir suaktyvinane tik mstym, bet ir jausmus, sukelia netgi fizinius pojius. Atkeipk dmes, kas jaudina ird ir kas kne sukeliamalon jausm. Visos teisingos mintys ms knui su

kelia atsipalaidavimo, plytjimo, lengvumo ir atsivrimojausm. Nuo neteising mini ms raumenys susitrau-

10


11/194

kia, knai susigia, sustingsta, sukietja ir savijauta subjra. Taigi skaitydamas knyg neumirk kno.

Knygos gali pakeisti gyvenimo keli, skaitydamasmogus sitraukia sakini energij ir tai, kas slypi tarp

eilui. i knyga parayta su didiule meile. Jei atversi ird, tu j pajausi ir priimsi. Ji gali padaryti stebukl tavogyvenime, jei leisi. Mgaukis skaitymu, sitaisyk patogiaiir kiekvien skyri pasidaryk gyvenimo malonumu, kurbk pasirengs priimti.

i knyga - mano dovana tau. Nuo tavs priklausys, ar

priimsi i dovan. A jau dabar inau, kad tkstaniaimoni paklus savo impulsams ir esmingai pakeis savogyvenim.

Kvieiu jiems priklausyti ir rytoj prabusti su diugia ypsena ir pasakyti: Gyvenimas yra graus - ir a esu!M

11


12/194


13/194

I DALIS

Kaip normalus moguspasidaro nelaimingas


14/194


15/194


16/194

kuri paraysi, arba paveikslo, kur nutapysi. Esu tavo instrumentas ir ilgiuosi melodijos, kuri pagrosi. Esu balsas,kur tau dovanoju, ir diaugiuosi daina, kuri dainuosi.Diaugsmingai aukiu tau: Padaryk k nors su manimi!

Padaryk k nors graaus su manimi. Padaryk su manimigraiausia, k sugebi. Bet neleisk man praeiti nesismoninus, neigyvenus ir nemyljus. Nes a esu tik iandien,rytoj mans nebus. Igyvenk mane dabar."

Tam gyvenimo auksmui ms ausys kurios, pojiaiuverti. Kasdien prasidjusi nauja diena aukia, bet mes

leidiame jai slinkti mieganiai, kad galtume gyventisavo menk normal gyvenim, nevert gyvenimo vardo. Kodl mes gyvename ribotus, baugius gyvenimus,kuriuose daug spaudimo, pastang ir rpesi ir maaiavjimosi, malonumo ir meils? Dl paprastos prieasties: geriau nemokjome ir nemokame, o ir tie, kurie buvo

prie mus, irgi taip gyveno. Karta po kartos lovino nor-malum. mogus prabunda ryt ir msto: Neturiu pasirinkimo! Turiu keltis. Turiu dirbti, turiu stengtis, turiu taidaryti. Negaliu laisvai pasirinkti, kaip elgtis. Turiu susiimti/4Ir 1.1.

Taip vyrai ir moterys keliauja per savo nepaprast gyvenim, kuriame jie vien turi, privalo ir jiems reikia, jiestengiasi tenkinti kit lkesius mainais u mautl normalij pripainim. i normalumo beprotyb baigiasi -

jam imu paskutin valanda.Stojo budinimo ir prabudimo metas. Auta naujas

kitokio gyvenimo rytas, mes kvieiami i ties prabusti,prasikraptyti akis, kad galtume aikiai matyti ir irti.Ms karta igyvena tai, ko dar niekada nra buv. mo

16


17/194

ns briais atsisako normalaus mogaus tradicij ir apsisprendia gyventi visai kitaip. Jie atsisako saugumo, kurkiti baugiai laikosi sitvr. Proto mogus tai vertinakaip naivum ir atitrkim nuo tikrovs. Mat jis tiki tik

tuo, k mato, gali liesti ir imatuoti. Todl mokslas iki iolnieko nesupranta apie gyvenimo esm, neino, kas mumsleidia kvpuoti, jausti, mylti ar kentti. Dabar net al-iausio proto mogus raginamas perirti ligiolines dogmas ir pripainti, kad ir jo krtinje plaka karta irdis,kuri ilgisi mylti ir dainuoti i diaugsmo. Kol jis nepasi

rengs atverti savo paties urakintos, nuo sen laik sueistos ir paniekintos irdies, tol klups u akmen, kuriaispats igrind savo sunkiai veikiam keli. Kai skausmaitampa gantinai dideli ir jis suvokia, kad mstymas nepadeda rasti ieities i labirint, prasivers durys su urau:

Sveikas atvyks gyvenim!"


18/194

Kaip uo narve

Normalus mogus neino, k daro, mat jis neino, kas

ess. Ar tau aiku, k veikei visus tuos metus? Kaip pavyko savo gyvenim paversti sunkiai veikiamu varginaniukeliu? Kaip labai save nuvertinai ir blogai apie save manei mao netobulo mogeliuko, kuris vien stengsi veiktisunkumus ir gyvenimo ikius, smone?

Paioje gyvenimo pradioje tau buvo sakoma, kad nesigeras, turi pasitaisyti, esi nevertas meils ir turi daug dirbti,kad btum nors iek tiek kit mylimas. Imokai, kad meil gaunama tik u atlikt darb, ger elges ir prisitaikym.Ir kadangi buvai priklausomas nuo suaugusij, bandeidaryti visk, k jie tau sak. Taip pat tu jais tikjai, k jie

tau sak apie tave. Tavo mstymas apie tave pat, kaip irmilijon kit normali moni, paenklintas kritikos irsavs nuvertinimo. Sakiniai Su manimi kakas (ne viskas) negerai", A nesu vertas meils", A nieko vertas"priklauso prie pai giliausiai internalizuot* mogausmini apie save pat. Aplinkiniai, tvai arba seneliai, mo

kytojai tuomet kitaip negaljo. Jie patys ilgai - kaip ilga-

* internalizacija (ang. internalization


19/194

me smegen plovimo procese - imoko apie save galvotiblogai. Kai vaikui sakoma, kad jis kvailas, jis kvailas irtampa. Jei sakoma, kad jis niekam tiks, vargiai j busirima kaip visavert bendruomens nar ir kain ar bus

atskleisti jame slypintys lobiai.K mes galvojame apie save, kokius save matome, taiyra pagrindas to, kas ms laukia gyvenime. Ms mintys apie mus paius lemia ms likim. K tu manai apiesave, toks ir tapsi ir taip su tavimi elgsis kiti.

Ant daugelio moni kakt parayta: A nesu vertas

meils. A per kvailas, per blogas, per bjaurus, esu nedalingas." Arba: Vok man!" ir smulkiomis raidmis apaioje:

A pats save plaku - kasdien!" - psichoanalizs svoka:kit moni poiri, nuomoni, standart, vertinimpermimas; tai superegoformavimosi mechanizmas.

Normalus mogus kiekvien dien save pliekia. Taiauskirtumas nuo ankstyvj ami asket, kurie plakdavo-si ryktmis iki kraujo (ir iandien pavieni dar pasitaiko),yra tas, kad jis t pat ir nesmoningai daro sielai. Visasaizdas mes pasidarome patys, net jei iorikai tai atrodo

visai kitaip. Tikriausiai vis dar manai: kas gali bti tokspaikas. Tai ne paika, tai nesmoninga. Nesmoningumas,tiksliau, nesmoningas mstymas, kalbjimas ir veikimasyra pirma prieastis ms vargano gyvenimo, kuriamedaugyb sueidim ir nusivylim, tariamai mums sukeliam kit arba gyvenimo.

Normalus mogus pats susikuria gyvenim, kupin kanios, skausmo, lig ir nepritekli, nes jam niekasnesak, koks gyvenimas ir jis pats yra. Tai gali suinoti

19


20/194

i ios ir daugybs kit knyg. Taiau mogus taip kietaimigs, taip priprats prie savo nelaisvs, kad kiekvienam,bandaniam paaikinti, kad durys laisv jau seniai atidarytos, jis pasukioja pirt ties smilkiniu. Jis panaus

paukt, daug met gyvenus narve, gavus kelet trupiniir dejuojant dl savo skurdios bties ir narvo priirtoj, bet gyvenim narve laikant normaliu. Kad narvodurys jau seniai yra tik privertos, bet neudarytos, to jisnepastebi ir apie tai nenori nieko girdti. Taip pat su mumis elgiasi ir mons.

Normalus mogus kaip uo vri narve kasdien gaunadaugiau ar maiau dalo, savaitgaliais arba per atostogasgali pabgioti. Net nereikia ilgai vilpti, kad sugrt u jamprast grot ma narvo pasaull ir daryt visk, k kiti

jam liepia. Nes jis nori bti toks, kaip kiti, kad tik neisiskirt. Retsykiais pasvajoja apie gyvenim laisvje, kai nueina kin arba skaito roman, bet kad jis pats galt bti savogyvenimo romano veikjas, i mintis jam kelia baim.

Baim bejgikai laiko mones prast bgi kelyje.Normalus mogus jauia, ko i jo tikimasi, ir kaip galdamas stengiasi tai daryti: dirba, sudarinja draudimo su

tartis, naudojasi kreditais, vartoja, atlieka pareigas ir niekada neisioka. Nors pastebi, kad taip gyvendamas nralaimingas, taiau mano neturs pasirinkimo. Jis bandopabgti nuo susikurtos vidins tutumos ir nuobodulio,prasiblako usiimdamas daugybe veikl arba sprunka priklausomybes, stumia al kylanius jausmus: baim,

nir arba lides, suserga ir mirta.I ties mogus mirta dl sudauytos irdies, kuri tik

norjo mylti ir kuri jis ankstyvoje vaikystje usklen

20


21/194

d ir kurios bals nesiklausydamas gyveno. Normalausmogaus, kuris taip niekada ir nerado drsos gyventi savogyvenim ir atsiverti gyvenimui, mirties prieastis - savos irdies idavyst. Ar tu pasirengs baigti tok gyveni

m ir liautis sudarinti kompromisus su savo irdimi arbavisikai ignoruoti jos bals?

21


22/194

Ivarymas i nekaltumo rojaus

Mes, mons, ateiname gyvenim priklausydami nuo

kit, bdami nelaisvi. Juk maas vaikas neturi jokioslaisvs pasirinkti. Jis turi prisitaikyti prie t, kurie j valdo. Gyvenimo pradioje ities mums reikia kit moniparamos ir atidos, patvirtinimo ir meils. Tas kitas mogus - esantysis greta - savo gyvenime taip pat nepasisotino meils ir turjo imokti, kad maistingsias mediagas:dmes, pripainim, meil - neva gausis tik tada, kaivykdys tam tikras slygas ir tada... tik maomis porci

jomis. Taigi mus aukljo suaugusieji, kurie patys vidujedar yra mai, sueisti ir meils troktantys vaikai, nepatenkinti savimi ir savo nelaimingu gyvenimu. Todl jie

negali ms padaryti laiming, tik parodyti, kaip taptinelaimingiems. Aukljimas iki iol yra instrukcija, kaipbti nelaimingam, net jei tvai savo vaikui nori paties geriausio. i skausming vaikysts patirt u meil vykdytikit lkesius ir slygas turime kiekvienas i ms. Taibuvo ms ivijimas i rojaus. Ir tai buvo kelias i ms

ypatingumo smons. Tai buvo normos mokymas, ugdymas bti normaliu mogumi, ir iandien j vis dar taikomesavo vaikams. Mes manome in, kas jiems teisingiausia.

22


23/194

Anksti pradedame juos skatinti siekti rezultat ir norimedidiuotis jais. Mes norime, kad jie anksti pradt bgioti ir bt savarankiki ir veriame sdti tyliai ir darytitai, ko i j tikims. Mes neleidiame jiems aisti tiek ilgai,

kiek jie nori. Mes neskiriame jiems laiko aidimams kartu ir nesidalijame j pasauliu: klausytis j istorij, baimi,svajoni ir lkesi.

Ir mes jauiame meils alk, uaugome dideli ir manme, kad jau suaugome. Taiau ms viduje liko gyvastas vaikas, kuris ilgisi saugumo ir meils pasaulyje, nori

juoktis, aisti ir diaugtis gyvenimu. Tas vaikas gyvenakiekviename i ms ir kasdien prao odio, jei mumsnesiseka. Kai kas nors mums sukelia pykt ar nir, lides ar baim, nevisavertikum ar bejgikum, vaikasmumyse jauia tuos jausmus. Tai ne suaugs mogus, betvaikas mumyse, kuris mums primena, kad prarado roj,meils pasaul, kuriame myljo ir buvo mylimas. Jis vlnori tenai. Tenai nori ir ms irdis, nes ji ino: a ateinui meils. Gimiau i meils ir tik mano irdies meil galimane padaryti laiming.

is sugrimas roj - ms gyvenimo programoje

artimiausiu metu. Jis prasidjo daugelyje moni, kuriesuvok: niekas ms neivaduos i pai pasistatyto kaljimo, normalumo, prisitaikymo, savs smerkimo narvo -tik mes patys. iandien mons vis daniau suvokia, kadkania ir nepriteklius, kur jie jauia, yra sukurti j pai.Todl isivaduoti galime tik patys - durys laisv atviros!

Laisv mus kvieia: Ateik, pasikliauk, tu nieko neprarasi,tik laimsi/4Liaukis sikalbjs, kad neturi pasirinkimo,ir neleisk kalbinjamas kit. Tu turi pasirinkim, gyve

23


24/194

nimas ir meil kvieia tave i naujo pasiryti gyvenimui,vertam jo vardo, gyvenimo diaugsmui ir pilnatvei, gyventi lengvai ir apsiai, taikoje ir laisvje.

Tas, kas per iuos metus toliau bandys aisti sen pri

sitaikymo aidim, gyventi santuokoje, partnerystje bemeils, dirbti nepatirdamas diaugsmo ir veikti tai, ko kitii jo tikisi, toks mogus dabar budinamas - ir tai danaibna skausminga. Ms irdis - pati meil - ima mumsprietarauti ir primena, kad mes visi atjome pasaulneti meil. Meil - ms paveldas, ms gimtin ir ten

link - dideli pokyi laikais - vl viskas sugrta. Visdaugiau moni yra papurtomi ir pabudinami, kad prisimint mogaus bties prasm ir esm: bti laimingammeilje. Niekas nesteng pabgti nuo sitvirtinusios tiesos, tik gali keliauti skausmingais aplinkkeliais. Ar esi pasirengs baigti su tais lankstais ir pasiekti mogaus btiesesm, branduol?

24


25/194

Liaukis bti auka!

Normalus mogus mano ess kit moni arba neteisin

go gyvenimo auka. Kol jis taip mano, toliau semsis aukospatirties - ts, keniantis ir teisiantis. Jis nepastebi, kadyra tas, kuris sau kelia kani. Net galdami atrodyti kitaip,mes keniame nuo savs ir savo krini. Mes teisiame irskundiams sunkia vaikyste, nemielais kolegomis, neteisingu ekonomikos pasauliu, negabiais politikais, neitikimais partneriais, nedkingais vaikais, priekabiaujaniaisbendradarbiais ir dar daug kuo. Aukai kanios prieastis - kiti. Tai klaida. Mes patys kasdien apsisprendiame inaujo kaniai ir skausmui. Smoningai taip nemano niekas, bet nesmoningai tai daro beveik kiekvienas.

Teisdami kit mes tampame jo auka: kas dar nesusitaik su savo vaikysts tvais, sako sau: Man taip blogaisekasi, nes mano vaikyst buvo tokia." Ar tai tiesa? Yragantinai daug moni, kuri vaikyst buvo siaubinga,o iandien jie laimingi. Kieno patirtis su ekspartneriuskausminga, sako sau: iandien man bt geriau, jei jis

bt buvs ne toks. Ar tai tiesa? Ne! Tai tik ms mintysapie tuos laikus ir ms seniai atmesti jausmai, nuo kuri keniame ir vl patiriame nusivylim ir skausm. Pa

25


26/194

ilginame savo nelaiming vaikyst iki ms nelaimingogyvenimo. Neatleidiame sau nelaimingos partnerysts irbuvusiam partneriui ir todl vl kartojame toki pai patirt, kol pagaliau prabundame ir suvokiame, k darome

su savimi.Kas ir toliau skundiasi, apsunkina savo kn ir gyvenim nata, jo reikalai sunks. Milijonai normali moni ant pei tempiasi kuprines praeities, kuriai jie niekada neatleido. Mes keniame pirmiausia nuo netaikingospraeities, isaugotos atmintyje, ir nuo savo teisimo. Tik

mumyse paiuose vyksta karas, kur atrandame iorje,ms eimose, monse, organizacijose ir alyse. Tai karassu mumis paiais.

Auka sako: Tai ne a. Kiti ir gyvenimas pasielg su manimi blogai." Auka viduje visada protestuoja ir mano, kadgyvenimas ir kiti jam skolingi, turi atlyginti. Patikrink ir

siklausyk save, kokiomis aplinkybmis ituo skund,kaltinim, reklamacij tonu mstai ir kalbi, i artimjkako reikalauji, ko pats sau neduodi: meils.

Normalus mogus jau ryt keldamasis demonstruojajg nusprsdamas i gyvenimo k nors nuostabaus pada

ryti: jis atsisako gebjimo kurti ir apipavidalinti. Kadangijis nesuvokia tos krjo jgos, kuri jam duota gyvenimo,galvoja, kalba ir veikia kiekvien dien vis taip pat nemaloniai. Jis smerkia ne tik pasaul ir kitus, bet ir save patvertina neigiamai, kaip su juo buvo elgiamasi vaikystje,arba dar kieiau, jis mano: A nevertas bti mylimas. A

nesu geras, esu pralaimtojas. Esu varg kiaul. Nesu neiprotingas, nei avus, mans nelydi skm, trksta... dvasingumo." Taip galvodamas jis save nuvertina ir kiekvie

26


27/194

n dien sustiprina menkumo, gdos, kalts ir skurdumojausm, dl to darosi nirs, lidnas, j apninka depresijair baim. Jei manai, kad ia perdta, tada retsykiais paklausyk savs, kaip viduje kalbiesi pats su savimi, ir pasek,

kaip elgiesi su savimi kasdienybje, ypa tomis akimirkomis, kai tau nelabai sekasi arba nepasiseka taip, kaip nortum. Paimk paprast pavyzd, kur tikriausiai esi patyrs.Turi svarb dalykin susitikim, nerandi rakto. Kas vykstatavyje, kaip t akimirk elgiesi su savimi? Dauguma moni ikart pradeda pykti ir sau prikaiioti netvark, u

marum arba isiblakym. Mintyse jie save keikia, juosapima panika. Ar tokiomis akimirkomis sakai sau: Dabarramiai igerkime puodel arbatos. Prisiminsiu, kur raktas."Tai tik vienas pavyzdys i daugybs nedideli kasdienybsvyki, kada mes patys save koneveikiame.

Kas nori bti laisvas ir laimingas, tas nusprendia liautis aisti auk ir bti atsakingas u savo gyvenim. Paliks tv namus, esi laisvas mstyti, kalbti ir daryti tai, knori. Taiau tu taip (vis dar) nemanai? Daniau siklausyk,k apie tave kalba tavo vidinis balsas, apie tave kaip moterarba kaip vyr, apie tavo ligiolinius pasiekimus gyvenime,

tavo elges, tavo savybes. Jei tas mintis uraysi, paaiks,kodl turjai patirti tai, k teko.Rytingai inventorizuok visas mintis, k galvoji apie

save pat, ir atrask, kaip giliai tavyje tno savs smerkimas,nuvertinimas ir kritika savo atvilgiu. ios mintys - taiskla, kurias tu deimtmeius beri pasaul. Dar stebiesi,

kad i it skl neuaugo grai vaisi, nesusiklost darni santyki, laimingo gyvenimo, bet pirmiausia suvejodygliuoti krmai, usnys ir riogso atrs akmenys, per ku

27


28/194

riuos eini klupdamas? Kiekviena ms mintis - tarsi bumerangas, kur sviediame pasaul ir kuris grta. Jei taismerkianti mintis, ji siknys tavo gyvenime, tavo kne,tavo santykiuose, tavo darbo vietoje. Nes visa visata ir kie

kvienas mogus girdi ir jauia, k tu galvoji, ir tinkamai tai reaguoja. Kol pats savs nemyli, tuo pasakai kitiems:Nemylkite mans, a taip pat savs nemyliu. A manau,kad nenusipelniau meils."

Kas su savimi nesielgia atvirai ir garbingai ir nesiklauso irdies tiesos, su tokiu ir kiti nesielgia garbingai. Kas

nejauia sau pagarbos, tas nesulauks jpkios pagarbos ir ikit. Vaikai, partneris, kolegos negerbs to, kuris pats sauneparodo pripainimo, pagarbos ir meils. Pasaulis elgiasisu tavimi taip, kaip tu elgiesi su savimi savo viduje. Ar jaupasirengs baigti meils nevert santyk su savimi?

28


29/194

Kas negerai tavo gyvenime?

Daugelis moni jau seniai jauia t negera savo gyve

nime. Vidinis balsas jiems nuolat aukia: Prabusk! Tai,k darai ir kaip gyveni, nra gerai." Kas tavo gyvenimeisiderino? Partneryst ar eima, viengungyst ar vienio tvo, vienios motinos gyvenimas, darbas, draugai, elgesys su savo knu, butas, gyvenamoji vieta, santykis sutvais? Ar taikiai keliauji per savo gyvenimo dienas? Artenkina tai, kaip gyveni, kaip elgiesi su savimi ir kitais?

Daugeliui moni ne viskas sekasi gerai, bet prieasi jie nesiaikina. Jiems atrodo paprasiau ir patogiauvisk palikti kaip buvus, uuot udavus sau klausimusir juos atsakius. Neatidliok tos uduoties, kaip ir mo

kesi deklaracijos, kuri tikriausiai skubotai upildaitik po pirmo ar antro spjimo. Tu turi pasirinkim ir jpriimsi. Tavo sprendimas gali skambti: Tegul viskaslieka kaip buv, nes a netikiu, kad galiu valdyti savo gyvenim ir j keisti." Tai taip pat sprendimas ir jis nuvestave (kit) akligatv, kupin skausming patiri, ne

svarbu, kok pajusi skausm: fizin ar psichin, nesvarbu,kur prieisi akligatv: partnerystje, profesijoje ar fiziniame kne.

29


30/194

Nra reikalo versti save priimti sprendim. Tu negalinepriimti sprendimo. Tu visada turi apsisprsti tarp nesmoningumo ar smoningumo, tarp tariamai gyvenimosunkum trankomos aukos smons ar savo gyvenimo

tikrovs krjo; tarp baiktaus vengimo garbingai pavelgti savo gyvenim ir j taisyti ar drsaus matymo to, kasyra; tarp sprendimo bti normaliam ar laimingam. Visadaturi priimti sprendim, neturi pasirinkimo laisvs nesprsti, nes buvai ir bsi kasdien kuriama btyb ir visada tokiabsi. Taiau visada turi laisv priimti nauj sprendim.

Bet kokiu atveju po keleri met ar deimtmei tikrai baigsi gyvenim savo fiziniame kne ir - tikriausiaisavo didelei nuostabai - nemirsi. Tu arba prie savo fizinio kno mirt, arba bet kokiu atveju po jos aikia dvasiapavelgsi savo gyvenim - ir nebegalsi savs apgaudinti. Kritolo skaidrumu kaip protokole galsi perskaitytiir matyti, kaip tai darei kiekvien dien, kiek pasiklioveisavo protu ar irdimi, kaip danai tavo gyvenimas siuntsignalus pagaliau prabusti ir suvokti, k norjo patirti tavoirdis ia ir kaip danai ignoravai tuos signalus. Daugiau

jokia saviapgaul nemanoma, nes dvasinis knas, siela,

kuri tu esi, nemirta. Bet tavo fizinio kno gyvenimastada bus baigtas. Dabar dar ne. Taigi inaudok savo laik,verta! Carpe diem- negaik laiko!

Viskas gyvenime sukasi ratu, apskritimais. Ir gamtoje, irvisatoje. Viskas sukasi ratu: em aplink Saul, energiniai

centrai ms subtiliajame kne aplink save. Viskas, kasapskrita, mums dera. Rat sukti", N rat, n bat", -sakoma. Prisimeni rutuliukus i savo vaikysts, tokius i

30


31/194

stiklo arba metalo? Nusipirk ir vl paaisk su jais. A visairimtai! To nori tavyje tnantis vaikas. Vien apvalaus paviriaus lietimas ms pirtams ir irdims teikia malonumo.Gali juos iaip ridenti arba kartu medituoti. Paleisk juos

riedti ir kur laik stebk. Tai teiks diaugsmo ir ramins.Tada paklausk savs: Ar riedu taip velniai, lengvai ir aismingai per gyvenim kaip mano rutuliukai? Kokia manogyvenimo sritis yra tokia apvali kaip rutuliukas? O jei taipmano kne viskas bt apvalu ir darnu? Kas tada? Arbamano partnerystje? Arba firmoje?" Ar gali sivaizduoti

firm, kurios visi darbuotojai riedt apvaliai ir ramiaikaip ie rutuliukai? O kart susidr, jie rieda ramiai toliau.Kokia tai bt grai firma ir darbas joje vykt skmingai!

Ityrink kampus, briaunas savo gyvenime ir pajauskdiaugsm riedti taip velniai ir lengvai kaip tavo aidimo rutuliukai. Visi kampai ir briaunos, visi konfliktai,pykiai ir skausmai, ligos ir nepritekliai, kuriuos iandien

jauti gyvenime, tau nuolat aukia: itaisyk tuos reikalus!Nereikia sau priekaitauti ir gdytis, kad kai kas msgyvenime lig iol yra ne taip, kaip nortume. Galime sauatleisti, nes geriau nemokjome. Niekas mums tuomet

nepasakojo apie smoning krybikum. Bet dabar niekas nebegals teisintis nieko neinojs. Nes virbliai nuostog irkia: didiulis gyvenimo ratas mus kvieia ilyginti atrius gyvenimo kampus, ilipus i nesmoningaisukurto baims rato ssti meils rat. Stojo prabudimo irapsivarinimo metas.

Nra n vieno gyvenimo, kuris nuo pradios iki pabaigospraeit darniai, be klii. Prieingai: po aprayto ivary

31


32/194

mo i nekaltos vaikysts rojaus mes metams nesmoningumo (instinkt ir akcij) gyvenim. Normalus mogusanksti sismonina, kad turi veikti, ir kuo daugiau. Mesnusiteikiame kai k veikti iorje, dirbti, kad udirbtume

pinig ir galtume apmokti sskaitas. Kadangi vaikystje ir jaunystje gerai imokome teisti ir nesiklausyti savoirdies, pirmiausia darome tai, k daro kiti, ir tikims pripainimo arba norime bent neisiokti.

Palik tv namus, manoms es laisvi, bet laisve nesi-naudojame. I nelaisvs tv namuose sukrme nelaisv

savo santykiuose ir darbo aplinkoje. ia mes patys formuojame kampus ir briaunas, trukdanius jausti darn,diaugsm ir mgautis gyvenimu. Stoka laisvs tv namuose apkartino tolesnius ms gyvenimo deimtmeiusir padar mus priklausomus nuo kit. Kivirai su motina,tvu, broliais ir seserimis iaugo pasidygjim partneriais, draugais, pastamais, vaikais, kolegomis, virininkais, kaimynais.

Kadangi beveik visi ms pastami patiria t pat, manome, kad tai visai normalu. Normaliam mogui prireikiaketuri, penki ar daugiau deimtmei, kai po daugelio

savo gyvenimo nusivylim ima suprasti, kad mogaus prigimtis visai kitokia. Palikti partnerio po dvideimt, trisdeimt bendro gyvenimo met igyvena dram su skausmingais alutiniais reikiniais. I tikro tai gyvenimo spyris,kad mogus atsigodt ir pradt nauj gyvenim.

Penkiasdeimties praradus patikim darb ities ne

pyragai: apima niris, nusiminimas ir baim. Tik laikasleidia suprasti, kad gyvenimas buvo pastvrs mog uatlap ir smarkiai papurt, kad pasakyt: Tu dar nesuvo

32


33/194

ki, kas yra darbas. Kalbama ne apie sikibim darbo, kurio nemgsti, viet, pensijos sulaukim, mokas pensijdraudim, kad paskui galtum por met prie mirdamastysotii lovoje,. Tai bt mogaus orumo paminimas."

Jei eiasdeimties met knas paliegs, tai irgi nenormalu kaip katinui stuburo ivara. Tai ms painuopelnas, vien mes patys kalti dl vio, reumato, irdies infarkto, diabeto, depresijos arba istins sklerozs.Klausimas Ar gali sivaizduoti, kad nesmoningai galjaitai pats sukurti?" kelia normalaus mogaus pasipiktinim.

Jis to n girdti nenori, nes negali bti tiesa tai, kas neturiteiss bti tiesa. Ir klasikin normali medicina, ir normalipsichologija padeda pagal igales, nes normalus mogusneketina savarankikai mstyti ir veikti. Dieve, apsaugok mus nuo mogaus, kuris pats rpinasi savo gyvenimu,sveikata, laime ir nenori sirgti", - tokia j rami kasdien

ryto malda.

33


34/194

Baik kovoti su gyvenimu

Jei iandien gyvenimas tave vargina, jei kovoji ir kartligi

kai bandai isiversti su turimais pinigais, tada tau draugija milijonai moni. Daug naudos i to negauni, iskyrusmint: Ir kitiems ne geriau." Ar tai guodia? Ar ir toliaunori bti vienas i bandos, bgantis paskui kitus, kad pasidalytum su jais likimu? Pavelk savo artimj akis. Kokios jos lidnos, rimtos, pagieingos, baugios ir negyvos.Net jaun moni akys nevyti. pasaul ir artimuosius

jie velgia be atvirumo ir smalsumo.Tie veidai atspindi, k normalus mogus padaro su savo

gyvenimu, jis paveria j lidnu ir varginaniu. Ms galvamanosi inanti, kad gyvenimas tik kart ess varginantis.

Ir kaip rodym jis pateikia: Stebk moni gyvenim: jisvarginantis ir sunkus! Ir mano gyvenimas pastaraisiais deimtmeiais buvo sunkiai pakeliamas." Bet ar tai rodymas?

Pasvarst, k mes, mons, ligi iol darome su savo gyvenimu, paklauskime, ar tai atitinka mogaus gyvenimo prigimt. Mano irdis atsako: Visikai ne!" A manau, kad viena

didiausi klaid ir nesusipratim yra laikyti, jog gyvenimas - tai kova, spaudimas ir vargas. Ne, mes, mons, j tokpadarme, pats gyvenimas ia niekuo dtas. Kova ir spaudi-

34


35/194

mas su visomis neigiamomis pasekmmis knui ir sielai yrams rank darbas. Pastaraisiais metais tai suvokia vis daugiau moni ir istoja i kovojanij ir kenianij bandos.Jei tu taip pat to nori, vadinasi, skaitai reikiam knyg.

Tkstantmeius daugelio moni gyvenimas nebuvo saldus.Itisomis epochomis ms protvi gyvenim sudar darbasdl igyvenimo. Buvo grynas vargas. Dar prisiddavo karai,gainiojimai, maras ir kitos epidemijos, taip pat priespauda,ugniauimas, banyios ir pasauliei valdov manipulia

vimas. Ms protvi istorija ir patirtys ligi ios dienos tnokno lstelse ir smonje. Jie neturjo galimybi, kokiasturime mes. Daugelio ali moni materialin gerov iandien tokia gera, kad galime skirti laiko pasirpinti mogausbties esme, savo smone ir klausimu: kaip funkcionuojagyvenimas? Kaip mogus msto ir veikia? Milijonai monidabar atviri klausimui: Ar gali bti, kad a pats galiu kurtisavo gyvenim, lengv gyvenim, kupin diaugsmo ir pilnatvs?" Jie, pavyzdiui, pradeda tirti savo irdies norus irsavo nuostabai nustato, kad norai gali tapti tikrove.

Ir nors protvi gyvenim nuo ms skiria amiai, daugelio moni galvose vis gajus sivaizdavimas, kad gyvenimas - tai kova. Daugelis vaikystje girddavo: Pasistenk!Daryk k nors. Susigriebk. Neatsipalaiduok." Ir paklusdavo. Tada nieko kita nelikdavo daryti, nes vaikystje mesbuvome nelaisvi ir neturjome pasirinkimo! Ir taip per

mme teiginius apie gyvenim, kuriuos ms tvai arseneliai nuolat kartodavo ir rodydavo pavyzd savo gyvenimu: Gyvenimas rstus, neteisingas, sunkus, trumpas

35


36/194

ir pasigailtinas, tai - egzaminas, kova." Nesvarbu, ar tuiandien dvideimties ar atuoniasdeimties, tu paskutinisbegalinje eilje protvi, kurie gyveno iki tavs, ir pirmasis, turintis pasirinkimo laisv, apie kuri anie negaljo

net svajoti. Ir protviai iri iandien tave ir tikisi, kadesi protvi eils priekyje kaip j vliavneys ir pasitrauksii tos savo paties sukurtos kani karusels. Tai ir jiemsturs esmini teigiam padarini. Tavo protviai gyvena - tik ne fiziniame kne - ir tu gali savo gyvenimu labaidaug nuveikti, kad jie gerai jaustsi. Per savo isilaisvini

m i normalaus mogaus kaljimo ilaisvinsi ir protviusi j pai sukurt apribojim nesuskaiiuojamuose gyvenimuose. Tu gali tai laikyti nesmone, nes tokios mintys ities neatrodo normalios.

Jei vis dar manai, kad gyvenimas - kova, tai gyvenimas turitau atsisti prie, su kuriuo galtum kovoti. Kitaip tariant,ant veikianio konvejerio tu sukuri pasiprieinimus, konfliktus, klitis, nusivylimus ir likimo smgius, kad turtumsu kuo kovoti. Juos usisakai, nes tavo vidinis balsas sako:

Gyvenimas yra rstus!" Ir gyvenimas atsiliepia: Teesie! Te

bnie taip, kaip manai! Imk, tursi k dantis atksti." Ir jeimanai, kad gyvenimas neteisingas, tai susikursi tokias situacijas, kuriose tapsi tariamai neteisingo gyvenimo skriaudiama auka. Pats gyvenimas yra absoliuiai teisingas ir nori, kadprabustum ir suvoktum dsningumus.

Tai, k manai apie gyvenim, atsiveria tau prie akis.

Nepaliaujamai siunti savo mintis, jausmus, odius irveiksmus, ir gyvenimas deramai tau atsako. ia nra nieko neteisinga. Tik nuoseklu. Visos mintys yra energijos,

36


37/194

kurias isiunti, ir kiekviena mintis, ypa tie giliai tnantysteiginiai ir sitikinimai, isikristalizuoja ir pasidaro materials. Jie yra grot strypai tavo paties pastatyto kaljimo,bdingo normalaus mogaus gyvenimui.

Gyvenimas nra nei geras, nei blogas, jis formuojasi tauprie akis taip, kaip apie j manai. iandien patirta gyvenimo tikrov yra tavo smons padarinys. Btis - ar materialaus kno, ar tavo gyvenimo vyki - seka paskui smon.Kadangi daugumos moni gyvenimas kyla i pasmons,

jie nepastebi, k pridaro asmeniniame gyvenime. Jie neino,k daro, bet tai nieko nekeiia, jie lieka visikai atsakingi usavo nesmoningo mstymo, kalbjimo ir veikimo padarinius. Taigi gyvenimas yra visikai teisingas, nes jis tau kasdien teikia tai, k vakar ir uvakar pasjai. Dabar prabustiir tapti smoningu krju - vadinasi, prisiimti atsakomybu skl, u tai, k sukrei vakar, kad iandien galtum pradti barstyti nauj skl, naujai galvoti ir atsiverti tam, ksilo gyvenimas, kad i to ieit kakas nuostabaus, lengvo,pakylto. Tai vyks daug greiiau negu gali sivaizduoti. Tainetruks deimtmeius, jau po keli mnesi pajausi ir patir

si, kas nauja vyksta tavyje ir aplink tave. Bet pirmiausia turisuvokti, kad aktorius ia esi tu. Tavo pirmas ir svarbiausiasveiksmas yra ne tai, k veiki, bet k mstai ir kaip ilaikaisavo mintis apie save pat, gyvenim ir savo artimuosius, sukuriais nuo ryto iki vakaro eini per gyvenim.

Mes ia kalbame ne apie inom Pozityvaus mstymo" srov. Nieko i to neieis, jei nepaliaujamai kartosi: Gyvenimasyra graus! Gyvenimas yra lengvas!" Tkstant kart tvir

37


38/194

tinti t pat nra jokios prasms, nes tavyje yra kakas, kuristoliau sakys: A netikiu. A manau kitaip." Tai tas pats, kaipdaais dayti drgn pelsi apnikt sien. Po dviej dienpelsis vl prasimu. Dl tos paios prieasties lunga dau

gelis moni, nepaliaujani manyti, kad pakanka panortiko nors graaus, ir gyvenimas taps graus. Linkdamas knors nauja savo gyvenime, mogus pirmiausia turi prisiimtiatsakomyb u tai, k ligi ios dienos dar savo gyvenimeir savo kne, ir tai vertinti. Nor manija", tarpstanti tarpms kaip ir pozityvus mstymas, palieka daug nusivylu

sij, nes jie nesuvokia patys sukr nemalonias gyvenimobsenas ir emocijas ir neprisiima atsakomybs.

Jei norime i esms mstyti kitaip, turime labai geraisuprasti, kuo ligi iol tikjome. Kalbama apie inventorizacij ms beveik visada nesmoning pagrindini miniir kartu pasmons. Atlik inventorizacij ne tik savo iorinse gyvenimo srityse, bet pirmiausia ten, kur yra viso toprieastis, btent savo dvasioje.

Jei jauti irdyje pritarim iam keliui, tada rykis atsisakyti tkstani met senumo mstymo, kuriuo remdamiesi gyvenim mes velgme kaip kov ir nuo ko dar

kenia iandienins kartos. Ir pasiryk priimti nauj gyvenimo sivaizdavim, kuris visada buvo saugomas tavoirdyje, nes irdis pasta gyvenim. Bet gali bti, kad visdar netiki tuo. Tavyje yra saugomos visos inios ir visaimintis apie tave ir gyvenim. mogus - nepaprastai didel ini saugykla. Kaip tavo kraujo laelyje yra begalin

informacija, i kurios ligi iol minta tik dalel, taip tavoirdies centras (ne biologiniu itikimu siurbliu vadinamairdis) turi visas inias apie tave ir tavo gyvenim.

38


39/194

Baim - normalaus mogausgyvenimo eliksyras

Daugelis moni dejuoja: gyvenimas ess toks nesaugus,

rizikingas ar net pavojingas. Kad tik ko neatsitikt. Kiekvien dien laikraiai ir ini laidos pilnos ini apiepasaulyje vykusius blogus dalykus. Tkstaniai monikasmet va keliuose ir gatvse. Firmos pranea apie nemokum ir atleidia bendradarbius. mons suserga vairiomis ligomis ir mirta nuo j. Vyrai ir moterys paliekasavo partnerius, sukeldami nusiminim ir skausm. Mirta vis senesni mons, prie tai met metus buv prikaustyti prie lov. Ir jauni, ir seni suserga priklausomybs ligomis ir nebeisivaduoja i j. Teroristai graso ipuoliais. Kasino, kaip po galvij kempinligs, pauki gripo ir kiauli

gripo vadinsis kita epidemija? Normalus mogus bijo i irkit galim likimo smgi ir rpinasi savimi bei kitais.

Baim tartum mogaus gyvenimo eliksyras, kurios dideltaur jis geria kasdien, praddamas nuo rytini laikraiir baigdamas vakaro iniomis. Apie daugel bt galima

pasakyti, kad jie gauna nuolatin baims infuzij ir jiemskitas kateteris. Tai reikia, kad jie visk daro, kad baimneieit i j lsteli. Kasdien jie tuo maitinasi ir meldia

39


40/194

si: O Dieve, duok man kasdien baims porcij. Negaliube jos. O protas sako: Taip, bet tai juk faktai. Ant kiekvieno kampo, kiekvienoje eimoje ir kiekviename biuretik irima, tik klausoma baisybi, itinkani mones.

Galima ir isigsti." Ar tai tiesa?Nors tai tiesa, bet ar rpi tau, kodl tai vyksta. Kodltai itinka vienus, o kit ne. Kodl vieni nuolat kaustomibaims, o kiti atsipalaidav, smags ir kupini pasitikjimoeina per gyvenim. Vis dlto yra toki, j spariai daugja.Tai vyrai ir moterys, kurie supranta, kad mogus pats su

sikuria baimes arba jas perima i kit. Jie greitai imokstarpintis savo baimmis nauju bdu ir jas paversti diaugsmu ir pasitikjimu. Jie supranta, kad baims nra blogisir jos nra likimas, dl kuri reikt vis gyvenim kentti. iandien dauguma moni gyvena pai sukurtamepragare, vis didjanti mauma - danguje emje. Tu galirinktis tarp pragaro ir dangaus, tarp baims ir laisvs.

Baims - tai energijos, kurias mes patys susikuriame irkasdien maitiname savo normaliomis baim kelianiomismintimis apie gyvenim ir savo artimuosius. Pradjome

ankstyvoje vaikystje, kai mums teko konfrontuoti su savotvais ir kitais suaugusiaisiais, kurie negaljo ms priimtiir mylti toki, kokie buvome. Kiekvienas dl to pasijutome nesaugs ir patyrme ok. Prie to dar prisidjo, kad jmini pasaulis buvo prikimtas baim keliani mini.Kaip vaikai, bdami priklausomi nuo tv, turjome tik

ti, k jie sak ir galvojo. Taip, permme j sivaizdavimapie gyvenim ir mones, kita vertus, gausyb j baimi.Nes vaikas negali apsisaugoti nuo emocij t, nuo kuri

40


41/194

yra priklausomas. Ms tv ir protvi baims, perduodamos i kartos kart, giliai siaknijusios mumyse.

Kai vaikas girdi: Bk atsargus, nes tau gali tas arbaanas atsitikti", kai jam kalama galv: Turi daryti t ir

an", jis pradeda perimti tas mintis ir msto: A turiubti atsargus, turiu tai padaryti, kitaip galiau..." Tokiosir panaios mintys kelia baim. Tai reikia, kad mintimissukuriame ir dauginame savo baimes. Kadangi daniausiai galvojame nesmoningai, to krybos proceso visai nepastebime. Tik rezultat, savo baimes, juntame vis labiau

ir labiau, ir jos uklumpa paprastai naktimis.Normalaus mogaus vidin bsena yra persmelkta

baimi. Todl jis visur ieko saugumo, apsidraudia, sudaro vairias draudimo sutartis, nori daugiau kontroliuotisavo gyvenim. Kuo stipresnis mogaus noras visk apskaiiuoti, kontroliuoti ir jaustis saugiam, tuo didesns jobaims, i kuri is noras kyla. Kas pabrtinai ieko saugumo, tas kupinas baimi. Bet t nor galite suvaldyti irimokti jas paversti teigiamais jausmais. Kaip tai padaryti,esu paaikins daugelyje savo kompaktini disk.

Ar labai bandai kontroliuoti save, gyvenim, artimuo

sius? Kiek rutinos tavo kasdienybje? Kaip reaguoji nenumatytus vykius: netiktus sveius, automobili spstkelyje arba vluojant traukin, kurio lauki? Ar labai rpiniesi, k vis dien veikia tavo partneris, dukra ar snus,su kuo ir kur jie? Kaip danai tvarkaisi ir variniesi, ar tausvarbu nepriekaitingai sutvarkytas butas?

Ar danai nerimauji tai dl to, tai dl ano? Pavyzdiui,dl savo mylimj? Ypa motinos rpest (j permusiosi savo motin kaip tradicij) yra pavertusios savo svar

41


42/194

biausiu gyvenimo udaviniu ir nepastebi, k tuo jos daropartneriui, vaikams ir savo pai knui. is rpestis yravienas beprotikiausi dalyk. Danai arba nuolat nerimaujantis mogus daro taip, tarsi kurt saugum, ir ne

mato, kad ieina prieingai ir kad artimuosius tuo labaiprislegia, jei jie negali smoningai nuo to atsiriboti. Motinos savo rpinimsi vaikais, partneriu ir tvais laikomeils enklu. Ne, mielosios motinos! Tai tik js painepripaint baimi istmimas, kurias ukraunate antsavo artimj pei. Kiekvienas rpestis - tai energija,

kuria prislegiame kitus ir apnuodijame savo pai dvasinkn. Nuolatinis rpinimasis - tai dvasin pasaulio tara,niekam nenaudinga, tik kenkianti.

Taigi baim nra likimas, nukrits i dangaus. Baimyra imokta ir i kit perimta. O baims antipodas yra nedrsa, kaip daugelis nort manyti, bet meil. Kur baim,

ten trksta meils, nemylima. Baims ir meils santykisyra toks, kaip tamsos ir viesos. Udegame tamsoje vak,tamsa dingsta. baims patalp leidiame meil, baimpasitraukia. Baim galima apibdinti kaip meils vakuum, viet, kur dar nra meils.

Kol nepripainsime savo baimi, bet jas istumsime,nuo j nusigrime arba nuslopinsime piliulmis, jas dauginsime. I nuolat istumt baimi kyla panikos priepuoliai, kaip i nuolat istumto lidesio - depresijos. Medicina (dar) nenori to pripainti. Veriau ji atlieka brangiustyrimus iekodama, kokie cheminiai procesai vyksta de

presija serganio mogaus smegenyse, kad galt gamintivaistus ir juos parduoti. K domina, kad mes i ties skmingai veiktume baim, panik ir depresij? Niek, i

42


43/194

skyrus pat sergantj. Normalus mogus nori kentti. Netkai it sprendim kentti priima nesmoningai, vis tiektai sprendimas. Ir jei jis pats atsakingas u savo baimikrim, tai tik jis pats gali jas pakeisti. Baim normaliam

mogui atrodo problema, kuri veikti jis jauiasi bejgis,taiau visk isiaikinusiam ir supratusiam mogui - taivienos i didiausi dur laisv. Baimi ir kit jausmpakeitimas yra svarbiausias mano sukurtos transformacijos terapijos dalykas. Nuo 2002 met rengiu terapeutus.is metodas labai paprastas, j lengvai gali imokti vaikai ir

jaunuoliai. Mano pirmoji kompaktin ploktel jaunimuiA bijau, bet jau nebeilgai" sukl j ir mokytoj, kurienori savo mokiniams teikti praktin psichologin pagalb,susidomjim.

43


44/194

Be savo praeities tu ikart laisvas

K manai apie laik, praleist tv namuose, ir vlesnius me

tus arba deimtmeius? Protas mums sako: Tai buvo seniai.Ko man ten iekoti, juk tai seni laikai, argi ne taip? Kodl turiau vl arstyti pelenus? is poiris slepia didel tariamainormalaus mogaus proto klaid. Nes ta praeitis yra tavyjeisaugota ir btent taip, kaip j tada igyvenai. Jos nra tavonuotrauk albume, bet tavo lstelse. Ir kas (dar) nra pasi

rengs pasirpinti, kad ta praeitis jame pasikeist, tas kartoja skausming patirt ir stebisi, jei ivis tai pastebi.

Ypa atidiai vertink savo vaikysts patirt su motina,tvu, broliais ir seserimis. Kaip jau sakyta, kiekviena akimirka, kuri igyvenai po pradjimo, yra gyva isaugota tavyje

ir btent taip, kaip tada buvo igyventa. Bet koks neprimimas, palikimas ir vienatv, kiekviena nusivylimo akimirka,kai buvai nemylimas, bet kritikuojamas arba net muamas,su visais tavo jausmais ir tavo mintimis yra isaugota tarsidideliame standiajame diske ir gali bti ikvieiama. Kadangi pirmieji metai, o danai ir deimtmeiai mums buvo

labai skausmingi, - a tvirtinu, kad vaikyst - sunkiausiaskiekvieno mogaus tarpsnis, - nenorime jos prisiminti, nesnenorime to skausmo dar kart igyventi. Mes esame ist

44


45/194

mimo pasaulio empionai. Taiau istmimas neapsaugonuo naujos kanios, prieingai, kas tai nustumia savo tamspasmons kamp, tas nustato bsim krypt, kad jo vaikysts patirtys nuolat kartotsi jo santykiuose ir darbovietje.

Beveik visi mons ant nugaros velka didiul nat, antkurios parayta: Mano praeitis." Kadangi iame neuly

je labai daug nesantaikos, jis labai sunkus. Ne praeitis jdaro sunk, bet ms konfliktai su ja ir mumis paiais.Visi tie priekaitai ir kaltinimai, kuriuos reikiame sau ir

pirmiausia savo tvams, guli kaip sunkios plytos neulyjeant ms nugar. Niekas ms neveria vilkti t neul,bet tai darome, nes manome, kad praeities nepakeisi. Taitinka ir kalbant apie faktus, konkreius vykius vaikyst

je, jaunystje ir ms pirmj santyki metu. Bet netinka tam, k mes ligi iol apie igyventus dalykus manomeir jauiame. Nesusitaik su praeitimi tv namuose arbasantuokoje, apsunkiname savo gyvenim iandien.

Todl kreipiuosi kiekvien atskirai: susitaikyk su viskuopraeityje, kad galtum dabar taikiai gyventi. Isilaisvink nuonereikalingos natos praeityje ir sukurk pamatus laimingai

ateiiai. Net jei vaikystje buvai muamas, prievartaujamas,paliekamas arba eminamas, niekas negali tavs sulaikytinuo susitaikymo su iuo sunkiu tavo gyvenimo laikotarpiu.

Bdamas vaikas negaljai laisvai rinktis ir bdamaspenkeri pasakyti tvui: Seni, man nepatinka pas jus.A isikraustau." Vis vaik gyvenimas - ir geriausiuose

tv namuose - paenklintas priklausomybe, taigi nelaisve. Kiekvienas vaikas turi prisiderinti prie tv lkesi irreikalavim arba juos reaguoti. Net maitaujantis vaikas

45


46/194

inaudoja labai daug jg per mait, garsiai itart Ne,kad patraukt dmes ir ilaikyt susidomjim. Dmesysyra vaiko dvasinis penas, net neigiamas dmesys.

Vis dlto svarbu pamau suvokti, kad nelaimingas arbanuo nemylini (vadinasi, nesmoning) tv keniantisvaikas irgi yra krjas. A nesakau, kad jis kuria gyvenimsu savo tvais. savo tv pasisakymus ir elges jis reaguo

ja mintimis, kurios turi didiul tak vlesniam jo, jausuaugusiojo, gyvenimui.

Pavyzdys: danai muamas vaikas pats sau nesako:Mano motinai reikia kreiptis terapeut, jai kakas negerai", bet mano: Matyt, su manimi kakas negerai, kitaip

ji mans nemut." Vaikai msto kitaip negu suaugusieji,nes jie gyvenim velgia visai i kitos perspektyvos. Kmotinos ir tvai pirmaisiais metais sako savo vaikams,turi, kaip minta, neidildom poveik j savs sivaizdavimui. Muamas vaikas mano: A, matyt, nusipelniaubti muamas. Su manimi kakas negerai. A esu idyks,piktas, tingus..." Taip jis anksti pradeda pats save plakti ir kaltinti tokiomis mintimis. Todl visikai nekeista,

kad mergaits, kurios buvo muamos, vliau pritraukiasmurtingus partnerius, kurie tik patvirtina j savs sivaizdavim, arba paios tampa muaniomis motinomis,nes muim vaikystje prim kaip normal dalyk.

A tvirtinu: didiausi skausm mogus sukelia pats sau.

Jis kenia pats nuo savs, nors atrodo, tarsi bt savo artimj auka. Bet tai netiesa, jei sigilinsime dalyko esm.Kadangi vaikystje buvome priklausomi, turjome jaustis

46


47/194

aplinkybi ir savo tv aukomis. Palikdami tv namus,neatsisakme aukos smons kaip nereikalingo daikto. Metai po met puoselti sitikinimai sukr mumysedidel jg, kuri niekur nepragai. Nordami tapti akty

viais savo gyvenimo krjais ir formuotojais, turime jsisavinti. aizdos, atsiradusios i sueidim, atmetim irnusivylim vaikystje, neigyja savaime. Senas prieodis

Laikas gydo visas aizdas" yra klaidingas. Laikas niekonegydo, tik leidia giliai nustumti tai, kas skauda.

Taigi beveik vis moni praeitis pagaliau turi bti j

pai isiaikinta ir perkelta taiking bsen. Seminaruosekartais pastatau ikab su urau: Igyventi laiming vaikyst niekada nevlu." Protas tai priima kaip absurd, bet msirdis supranta. Nes pati nelaimingiausia ir skausmingiausiavaikyst, saugoma mumyse, pripainus, supratus ir atleidusgali bti pakeista taiking ir diaugsming. Po seminarpatiriu, kaip per trump laik i tuomet kankint, mut,prievartaut vaik tampa laimingi suaugusieji, visikai susitaik su savo tvais ir savo vaikyste, jie tampa diaugsmingais,energingais savo gyvenimo tikrovs krjais.

Normalus mogus nesirpina savo praeitimi ir tempia

j per gyvenim kaip nat ant pei. Suvokiantis mogus,atsigrs praeit su meile, atvirkiai, patiria ess laisvasnuo praeities ir igyvena ia ir dabar. Tik dabar jis pradedasavo paties gyvenim. Sakinys, kuris mane labai jaudina:

Tik tada, kai susitaikysi su tvu ir motina ir gyvensi santarvje, kad jie tavyje dar kart susivienyt, tada ugimsi

antr kart." is antras gimimas yra svarbiausias naujossmons gimimas mylinio, diaugsmingo mogaus, kuris giliai ino: viskas turjo prasm ir viskas yra gerai!

47


48/194

Taip nedaroma!

Mes anksti imokstame paisyti kit nuomons apie tai,

kas teisinga ir klaidinga. Tai vyksta, kai esame priklausomi nuo kit. Tuomet taip elgtis buvo protinga, kitaip tolaiko btume neigyven. Per visus vaikysts ir jaunystsmetus imokome vengti tv kritikos ir atmetimo, stengms kuo daniau elgtis taip, kad jie mumis bt patenkinti, mus girt ar bent nekritikuot ir neemint. Tasprisitaikymo prie kit nor ir mstymo metas jau seniaiprajs. Bet imoktas elgesys giliai mumyse sir ir lemia tolesn gyvenim su artimaisiais.

Daugelis vaik kur laik maitauja prie tv, dareli aukltoj, mokytoj ir kit suaugusij sakymus,

draudimus ir primetamas elgesio normas. Toks elgesysapogj pasiekia ankstyvoje vaikystje, vadinamojoje usispyrimo fazje, ir lytinio brendimo metu. Tuometu jie danai, net neigird, ko i j norima, sako ne.Maitaujantis vaikas i to gauna naudos, tokiu elgesiusulaukia daugiau dmesio negu prisitaikliai. Be to, tai

jiems padeda atrasti, ko jis pats nori. Daugumai monito nepavyksta per vis gyvenim. Jie tik jauia, kad tai,k daro ir kaip gyvena, nekelia diaugsmo. Bet jie neran-

48


49/194

da savyje drsos isiaikinti, k patys gali nuveikti, kadbt laimingi.

Taip atsiranda ris, kuri a vadinu normaliu mogumi.

J dvasia i anksto prisitaiko prie to, k kiti i j nori pamatyti ir igirsti. Daugelis i ms gerai ino posak kkaimynai pasakys". Jis, kaip joks kitas, labai gerai parodoms nenor isiokti. Niekas apie mus neturi galvoti blogai ir nesuinoti, kaip mums sekasi. Taip mes tampameprisitaikliais, kurie pirm viet kelia ne savo impulsus,

trokimus ir irdies polinkius, bet baugiai stengiasi neisiokti arba sulaukti kit pritarimo. Tai ms irdis labailidina ir tas lidesys atsispindi daugelio moni veiduose.

Normalus protas ia danai siterpia: Taip, bet iektiek prisitaikyti juk reikia. Kur mes nueitume, jei kiekvienas daryt k sigeids?!" Taip, kur mes nueitume? Kpats apie tai manai? Mano irdis sako, kad pasiektumeroj, jei kiekvienas mogus daryti tai, ko trokta irdis.A nesakau, ko jis nori, bet ko trokta irdis. Tai esminisskirtumas. Problema ta, kad daugelis moni (dar) neino, nes neturi gyvo ryio su irdimi. irdis visada veikia

i meils, o kai nra meils, tada elgesys irdiai atrodonederamas. Proto valia veikia mumyse danai semdamasii sueisto vaiko igyvenim pasaulio, kupino nirio, baims, lidesio ir vis kit iki ios dienos istumt jausm.Jei kiekvienas daryt, ko nori jo vidinis sueistas vaikas,atsidurtume madaug ten, kur dabar stovime: pai su

sikurtame pragare, kuriame verda barniai, kyla traumos,daug prievartos, vagysi, apgavysi, udyni ir taip toliau. Kiekvienas laikratis mirga nuo viso to.

49


50/194

Nra jokios prasms derintis prie to, kas daroma arba nedaroma, nes nesijauiame laimingi nesmoningai darydami tai, ko mums norisi. Nes mumyse daniausiai slepiasisueisti, baugtus, lidni arba lstantys mai vaikai, ska

tinantys beirdikai galvoti ir elgtis. mogus, kuris nesuvokia savo vidinio vaiko, juo nesirpina ir jo nepamilsta,bna jo uvaldomas. i maa mergait moteryje ir maasberniukas vyre veikia ne i smoningos meils, bet i patirties, kad meils gauta per maai, kad buvai nuskriaustas,apviltas ar iprievartautas. Kol itos aizdos neigydytos,

i moni gyvenimas su kitais bus labai skausmingas.Ir kol it sry suprasime, visada bandysime kitiems

monms tikti, bet negyventi taip, kad patirtume diaugsmo, laims ir pilnatvs. ia nesunku atpainti pripainimo, patvirtinimo ir meils paiekas ir liguist potrauk irbandym ivengti kritikos ir neprimimo. Paklausk savssiningai: k savo kasdienybje darau, ko kiti nori i mans? Kur iduodu savo ird santykiuose su partneriu, tvais, draugais ir artimaisiais? Kur mano protas sako: Anegaliu kitaip, a turiu..." itokios ries savs paties idavysts inventorizacija - pirmas ingsnis laisv. Prie to

priklauso nuoirdumas, drsa ir laikas susiprotti. Skirktam laiko ir atidiai patikrink, kokiose gyvenimo srityseir su kokiais monmis bni ne pats savimi, kur apsimetinji, kada nepasakai savo tikros nuomons arba ne visaitoki, koki nortum, ir kas daro tave nelaiming.

Kas per gyvenim nori eiti linksmas ir teisingas, turi

nusprsti bti teisingas savo atvilgiu. Kas nesirpinagarbingumu savo atvilgiu, galiausiai apgaudinja savoartimuosius. Tai mogika ir suprantama, kad mes danai

50


51/194

deimtmeius apgaudinjame patys save, nes pritrkstapasitikjimo eiti savo keliu. Gali bti skausminga atsigrti kelis deimtmeius, kai ms dmesio ir meils centrestovjome ne mes patys, kai rpinoms kitais ir danai

jiems aukojoms. itokia auka niekada nra verta. mons po viso ito lieka nepatenkinti, t arba lidni ir tikgyvenimo pabaigoje supranta prarad gali mylti save ireiti savo keliu.

Reikia drsos eiti savo keliu ir islysti i plaios prisitaikiusios moni mass, nes kiti u tai tavs nepagirs.

Jei kas nebeaidia sen aidim, jiems tai kelia baim.Tikriausiai ir paiam yra tek girdti priekait: Tu nenormalus!" arba Tu kuokteljs!" Linkiu, kad ateityje becinizmo ir irdingai galtum atsakyti: Ai u kompliment!" iandien mums reikia daugiau toki iprotjusi,kurie pasitraukt i gerai ivainto normalumo kelio. Irkitiems duot drsos ir vies pavyzd, kad tik itas kelias veda diaugsm, susiavjim ir gyvenimo pilnatv.Mes tai darome ne dl kit, bet dl savs. Vis dlto tai neegoizmas, kuris po tuo slepiasi, atvirkiai. mogus, kurisdrsiai ir irdingai seka paskui irdies bals ir dl trupu

io pripainimo liaujasi lankstytis, itokio mogaus reikiaprasidedaniai naujai epochai. Jis itiesins keli tikrumuiir meilei ir bus laimingas pavyzdys savo artimiesiems.Taigi nusprsk smoningai, ar nori eiti tuo naujuoju keliu.Atlygis, kuris tau adamas, yra labai didelis.

Jau keli tkstaniai moni per pastaruosius deimt

met, padrsinti mano paskait ir meditacij, ileistkompaktinmis ploktelmis, kurias galima nemokamikopijuoti ir dovanoti, ir mano straipsni bei knyg, ryosi

51


52/194

palikti nesmoning ir nejauk miegani ir akl moni keli. Jie nustojo daryti kompromisus su savo irdimiir su tuo, ko kiti i j laukia. Visi jie pastebi, kad ligioliniai draugai ir giminaiiai atsuka nugaras ir daro didiul

spaudim, kad priverst juos grti sen keli. Kai kamtai buvo skausmingas patyrimas, es jei nori bti mylimasir mgstamas, neprietarauk baugi, normali moniklubo taisyklms. Meils netekimas, atskyrimas, meiimas arba odiniai ipuoliai - tai prasti dalykai eimose,firmose, tarp kaimyn ir pastam. Pas mus mogus

smerkiamas, jei jis, uuot js A keliu, kuriuo eina dauguma, pasuka B keliu. Veanti tolerancijos stoka, kai puolami drss mons, einantys savu keliu, rodo, kokia didelbaim yra uvaldiusi tuos, kurie juos atskiria ir smerkia.

Gera naujiena drsiesiems, kad po kurio laiko jie imatraukti mones, esanius panaiame kelyje ir suprantanius kitus. Jie suvok, kad kelias tikr gyvenimo diaugsm, vidin taik, didel diaugsm ir laisv veda tik tada,kai apsisprendiama klausyti savo irdies ir kartu pasisakoma u teisingum, padorum ir meil, o ne u draudi

mus ir sakymus normalaus, nesveiko, nes danai susipainiojusio ir prijaukinto, mogaus proto. Jie yra pionieriainaujo meils amiaus, ties kurio slenksiu mes dabar stovime. Ar nori jiems priklausyti?

52


53/194

Kaip tau ne gda!

Nedaugelis moni didiuojasi tuo, kas jie yra ir k yra

gyvenime pasiek ir patyr. Retam i ms yra tek girdti: Vaike, a didiuojuosi tavimi. Tu puikiai tai padarei!"Ms visuomenje buvo ir yra teikiamas didesnis dmesys tam, kad reikia vaik pataisyti, sukritikuoti, palauti

jo vali. inoma, viskas vaiko labui, tvai, aukltojai irmokytojai kitaip negali, kol jie patys nevertina savo paikelio. Vaikams iki ios dienos tv namuose, vaik dareliuose ir mokyklose menkinamas savigarbos jausmas. Reaguodamas begal menkinani, eminani pamokym ir sankcij vaikas, o vliau jaunuolis pradeda prarastisavigarb ir ididum. Kas nesididiuoja savimi ir negali

savs pagirti, suprantama, nepajgus pagirti ir kit, net jeitai bt jo vaikas.mog, nesididiuojant savimi ir savo pasiekimais, ka

muoja gdos ir kalts jausmas. itie jausmai sukeliami daugybs mini ir jie toliau maitinami. Prisimink, kaip danaivaikystje buvai gdijamas, nuvertinamas ir pajuokiamas.

Prisimeni klas mokykloje, prie kuri bdavai statomas irtada bendraklasiai juokdavosi i tavs? inai sakinius: Gdykis" arba K manai sau, kas tu toks esi"? Vaik gyve

53


54/194

nime apstu skausming akimirk, kai jie mielai skradiaiem prasmegt arba pasprukt, nes suaugusij nuomon

juos sukreia, paniekina ir paemina. Pasekm yra ta, kadmes, mstydami apie save, pradedame negerbti ir neksti

savs. Kit pasmerktas vaikas ima smerkti save.Jei mums nemalonu, tada mumyse ima gamintis gdos energija ir gana danai gdos raudonis imua veidir kiekvienas gali pamatyti, kas mums yra. Mes mielaiusimauklintume gobtuv arba pasislptume, nes rykiai raudona galva visiems aikiai rodo mumyse degani

gdos ugn, ir mes patys negalime save irti. Kadangiis gdos jausmas labai nemalonus, darome visk, kad t

jausm istumtume. Todl daugelis suaugusij net nesupranta, kaip smarkiai gdijasi savs. Neperdedu, daugeliuinet nemalonu, kad jie yra.

Ms laikais daugelis moter ir vyr jauia, kad j gyvenime apstu neskmi. Jie mano praleid prog ir viskturj daryti daug geriau. Normalus mogus mano pridars daugyb klaid ir negali sau to atleisti. I vidaus jslegia didiul kalt ir gda, todl jauiasi menkavertis irblogas. Moterys ir vyrai priekaitauja sau dl nutrkusi

meils ryi ir skyryb, pinig praradim, neskmi arbakonflikt darbe, savo netaiki santyki su tvais, ligoto irnebe tokio liekno ir graaus kno, nepageidaujamos vaikraidos ir dar daugelio dalyk. Jie neatleidia sau, kad gyvenimas susiklost kitaip, negu kakada troko. I vidinsdanai nesmoningos pozicijos kyla vaidai, neapykanta ir

agresija prie mus paius.Joks mogus neitvers nuolat lakstyti su tokiu suvoki

mu, jis neatlaikyt, todl tokius jausmus mes istumiame,

54


55/194

kol jie virsta agresyvia vidine nuostata. Tai galime visurmatyti, ypa visuomeniniame transporte, firmose ir mokyklose, eimose ir organizacijose, net politikoje. Kadangibaiminams vl apsijuokti ir bti kit atmesti arba ijuok

ti, i anksto pasirenkame slptuv ir vengiame ikiti galvir pasirodyti, kokie i tikro esame. Paprastai slepiame tai,kas mumyse ypatinga.

Mums valia rinktis, kaip mes velgsime ligiolin savogyvenimo keli ir kaip j vertinsime. Normalus mogusaklai perima masi, tikini klaidomis, nuomon. Uuot

kalbj apie klaidas, mes galime kalbti apie patirt. Esame ia, kad semtums vairios patirties, ir visos patirtysyra vertingos. Ms protas ilavintas vertinti maloniaspatirtis, o nemalonias links pasmerkti ir manyti, kad jneturjo bti. Tai nesmon. Vienos be kit bt nemanomos.

Ininieriai, kurdami nauj prietais, ar tai bt iPhone,ar automobilis, vadovaujasi skirtingais iankstiniais duomenimis, kuri dauguma bna atmesti. Bet jie nesmerkia

j u tai, kad nepavyko sprendimo rasti paioje pradioje.Jei irdami futbolo varybas visus netikslius perdavimus

vertintume labiau negu paius varius, tai bt taip patkvaila, kaip daugumai moni vertinti savo gyvenim.Kiekviena ms patirtis ms sielos poiriu yra vertin

ga ir brangi, ji nori bti priimama ir vertinama. Smerkiantysnemalonias patirtis ir norintys j ivengti i esms gyvenane savo gyvenim, galima sakyti, praleidia prog gyventi.

55


56/194

Reklamantas ir usispyrlis

Kai mons kalbasi apie tai, kas jiems nutiko kasdienyb

je, ne tik i odi, bet ir i balso intonacijos girdti, kadjiems prasta nuolat skstis kitais asmenimis ir gyvenimu.Jie mano, kad gyvenimas su jais - skirtingai negu su kitais - pasielg neteisingai. itie reklamantai danai kalbaiekovo tonu, kaip antai tas, kuris pasipiktins grina neveikiant prietais parduotuvei. Jie sitikin es nukentjir gyvenimas turs j atsiprayti, nes pateiks jiems kaknegera. Danai jie pradeda sakin Bet... Atkreipk dmes balso aukt, kokiu mons skundiasi dl tariamos neteisybs ir gyvenimo klaid. Jie mielai plstasi ir keikiasi,taiau nepastebi, k daro sau.

Jie mano, kad gyvenimas jiems kak skolingas, keliajam pretenzijas ir i jo reikalauja. Jie dar negali velgtisryio tarp to, k savo mintimis, savo bendra gyvenimonuostata save paius ir kitus ispinduliuoja ir k gyvenimas jiems siunia atgalios. Daniausiai jie n girdtinenori, kad patys atsakingi u savo gyvenim. J pagrin

dins emocijos yra pyktis, tis, danas usispyrimas, neapykanta ir vaidai. Jie elgiasi kaip mai vaikai, nirtingaireikalaudami i savo tv paklusti j nuotaikoms ir ipil

56


57/194

dyti norus. Jie vaidijasi su gyvenimu, bet nepastebi, kad itikrj tai jie patys su savimi vaidijasi ir viduje kariaujasu savimi.

Gyvenimas negali mums atrodyti kitoks negu yra. Jei msmal dsi kiaulienos, verienos dereli negausi. Kokie duomenys vedami, tokie ir gaunami, k sji, t ir pjauni. Apie vestus duomenis, mini kokyb ir krypt, vidinnuostat ir sitikinimus mes jokios ataskaitos sau nedarome. Jei suvoktume, k nuo ryto iki vakaro galvojame apie

save, savo artimuosius ir gyvenim, tada inotume, kad pokurio laiko turtume laukti atitinkam gyvenimo atsakym. Nes gyvenimas teka pagal aikius dsningumus. Nra

jokios laims, neskms ar likimo, tik prasmingi sryiai,kuriuos atpainti gali kiekvienas, jei yra smalsus, atviras,be iankstins nuomons ir pasirengs priimti, pripaintitai, kas kaip tik dabar yra.

Patirties prasm galime atpainti tik tada, jei sau atrasime, kad gyvenime viskas turi prasm, nes ia veikiaprieasties ir poveikio principas. Daugelio proces prasm galima pamatyti santykinai greitai, kitiems imanyti

prireikia laiko. Jei mons tavs nemyli, tada paklausk savs, kaip pats elgiesi su savimi, ar myli save, gerbi ir vertini. Jei prarandi darb, paklausk savs: su kokia nuostata tut darb dirbai ir k manei apie firm ir savo darb, o galdabar pats metas pradti nauj savo gyvenimo etap, nesper ilgai dirbai ligiolin darb. Jei serga tavo knas, pagal

vok, k apie j galvoji ir jauti, kaip su juo elgeisi pastaruojumetu. Jei tave palieka partneris, paklausk, ar tu j myljaitok, koks jis yra. Gal bandei j pakeisti arba inaudoti savo

57


58/194

poreikiams. Ar js santykiuose sivyravo rutina ir nuobodulys? Ar sutarte, ar tik pakentte vienas kit?

Ko mes nemylime, turime prarasti. Nes meil yra jungiantis elementas, susiejantis visus daiktus. K tu myli, tas

lieka, auga ir tarpsta kaip augalai tavo bute. Skirk vienamaugalui por mnesi tik po minut dmesio, jam padkodamas ir pagirdamas jo gro, o kitus tik palaistyk vandeniu ir daugiau nieko. Nustebsi ivyds augal po trijmnesi smarkiai isiskiriant i kit.

Be plaiai paplitusi teisybs iekov, tarp ms apstu

usispyrli. Jie taip pat mano, kad gyvenimas neteisingai su jais pasielg, bet j laikysena kitokia. Uuot garsiaiskundsi ir reikalav, usispyrliai mieliau atsitraukia susirauk, sitaiso vidinje tvirtovje ir galvoja: Gyvenimasgali mane... Tai neteisinga ir nedora, ir a nusprendiauant jo supykti. Galt kas nors mane ia, u stor tvirto

vs sien, ir aplankyti, bet a inau, kad niekas neateis."itokia laikysena vaikystje buvo prasminga, nes su

teikdavo vaikui tariam saugum nuo alto ar beirdiopasaulio. Taiau sienos, kurios tariamai mane saugo, kartu nepraleidia ir meils bei dovan, kurias man nori do

vanoti gyvenimas. Niekas kitas, tik mes patys galime nugriauti itas sienas. Tik mes galime idrsti vl bti atviri irpaeidiami ir leisti senoms aizdoms ugyti.

Nustatyk, kokia nuostata kiekvien dien tu pasitinkigyvenim ir k manai apie gyvenim. Jei remdamasis ligioline patirtimi manai, kad gyvenimas neteisingas ir ne

doras, tada gyvenimas ir toliau sis panaias patirtis, nesnieko kita ir nelauki. Tu neeisi gyvenimo blogai apie jgalvodamas. Sueisi pats save.

58


59/194

Normalus vyras

Dauguma vyr dabar yra pasidar tokie normals, taip ge

rai prisitaik ir auns, kad moterys danai savs klausia:Ar toks turi bti vyras?" Jie eina per gyvenim nuobodiais,baugiais arba lidnais veidais, susigau, negalintys atviraivelgti akis ir nepajgs kalbti apie savo jausmus. Rytaisvaiuoja neaikios spalvos automobiliais darb ir, lind uniform su baltais arba mlynais uniformos markiniais irdaniausiai dryuotu kaklaraiiu, veria save siekti skms.Jie nemgsta daryti to, k daro, ir retai daro tai, k nort.

Nuo vaikysts jie slopina baim, lides, nir, bejgikum, kalt ir gd, pavyd ir pavyduliavim ir kartu susigriebia. J knuose matyti pdsakai ir aizdos. Skauda

snarius, sutrikusi rgi ir arm pusiausvyra, stuburodiskai kelia skausm, ausyse spengia, silpnjanti klausaskelbia pavoj, maudia ird, reikalauja kito ritmo ir gresia infarktas. Vyro kania - lidna arba nelaiminga irdis.Suman tariamai k nors gera nuveikti sau, normals vyrai bga treniruokli sales ar nopuodami laksto miesto

parkuose, ieko malonumo maratonuose arba kitose ekstremalaus sporto ryse, kad suvaidint tariam vyrikum, kuris suteikt pasitikjim savimi ir param.

59


60/194

Vyrai imoko savo silpnum ir skausm istumti ir tai pakelia tol, kol knas arba (ir) psichika juos parklupdo. Vis daniau tarp vyr pasitaikantis emocinio isekimo sindromas,depresijos ir panikos priepuoliai veria juos atsigrti savo

vidin pasaul. Bet net ir tokios bkls dauguma j bandopaalinti tuos trukdius ir vl grti sekinani kasdienyb.Per dien jie eina pareigas ir dirba, kas sakoma, ko tikimasi,kiek tik stengia geriau, o vakarais prie savo buto dur pavirsta arba maais berniukais, drambliais porceliano parduotuvje, arba tironais, kurie, atsidr tarp savo keturi

sien, ileidia nuslopint t. mon priekaitai ir reikalavimai daro juos bejgius ir kaltus, jie giasi i baims irsprunka tyldami bei rezignuodami rs, gara, prie televizoriaus arba kompiuterio arba slepiasi panirdami kurinors i priklausomybi.

Ten jie veltui stengiasi upildyti tutum, isikerojusijuose. Ir kadangi per vis dien negali pasakyti, kas juosjaudina, nakt garsiai knarkdami apie tai pranea pasauliui.

Savo viduje jie labai susivaidij su savo motinomis,kenia iki ios dienos, kad vaikystje neturjo tvo arba

jis buvo vyraujantis, kurio pripainimo ir meils jie nie

kada nesulauk ir bdami keturiasdeimties ar penkiasdeimties danai jauia susigadin gyvenim. To jie negaliatvirai pripainti ir slepia nuo savs. Nejaukumo ir gdos

jausmas susimaio su pykiu ir pasipiktinimu, jie pasidaroagresyvs iorinje aplinkoje, keli eisme arba ginuosesu mona, vaikais arba kolegomis. Taiau j agresija rodo

tik susikaupus pykt.Kiekviename vyre slypi maas berniukas, kuriam

vargiai buvo leidiama bti guviam, jausmingam, ku

60


61/194

riam niekas nesak, koks turi bti tikras vyras. Retorinisklausimas Argi tu nenori bti tikras berniukas?" aikiaisignalizavo, kad aismingas, paeidiamas, baugtus, lidnas arba svajingas berniukas nepageidaujamas. Ir be aa

r. Todl jau anksti jis usklend ird, sustabd jausmir aar tkm ir pradjo sukti galv, kaip galt pasiektipripainimo ir patvirtinimo, gal iek tiek ir meils. Toksbuvo daugumos vyr tapsmas normaliu vyru. Jie kibo darb, kad gyt pripainimo ir patvirtinimo, kurio niekada nebuvo gav i tvo.

Vyras, patenkintas savimi ir kartu tuo, kad jis vyras, einantis per gyvenim myldamas save, bdamas tiesus ir atvirassu savo artimaisiais, aikaus proto ir mielairdingas, yra retaris, todl turi bti saugomas. iandien normalus vyras yraremiamas prie sienos ir jis klausia pats savs, kas jo gyvenime nepasisek. Juk stengsi visk daryti kaip manydamasgeriau. Instrukcija, kaip bti vyru, skambjo: Stenkis, bkdalingas, gerai udirbk, susirask mon, apsidrausk, paimkpaskol ir isimokk u but ar nam." Daugyb vyr vadovavosi tokia programa, bet laimingi dl to netapo, atvirk

iai. Jie nepaliaujamai siekia tikslo ir veikia kaip bedvassbtybs, robotai, kaip sraigteliai didiuliame mechanizme,kurio nekenia ir nesijauia es laisvi vyrai. Net lovoje kamuojami spaudimo dl pajgumo, jei mano tur patenkintimoter. Todl vis daugiau vyr isigand pripasta, kad jmaasis draugas atsitiesia taip pat retai kaip jie patys ir vis

daniau susimauna - daugeliui tai tikra katastrofa.Didel dalis vyrikos lyties gyventoj iandien yra labai

isek ir pavarg nuo vienpusio kelio, kupino spaudimo,

61


62/194

pastang ir abejojimo savimi. Ir kadangi jie niekada neimoko atverti savo irdies ir isikalbti i irdies, vis daugiau nusiminusi u stor irdies mr neranda ieities,kol knas ar psichika priveria juos atsigulti, kad pagaliau

atsigrt vid ir prabust. Arba vyrai visikai nusiviliair nusiudo (tris kartus daugiau nei moterys). Net jei darne visi pateko it akligatv, nemanoma nepastebti iosnormalaus vyro krizs, kuri kasmet atrja.

Vyras stovi ties dideli pokyi slenksiu monijos isto

rijoje ir vis amiaus grupi vyrai suvokia: senasis kelias,kuriuo jie jo, nebetinka. Atsidrs laik sankryoje vyrasturi apsisprsti, kuria kryptimi eiti. Usimerkti ir pirmyn,itverti, istumti ir usiiaupti nebemanoma. Ir varomoji

jga yra ne moterys, bet irdis ir meil jame paiame, kuridabar susitelkia ir jam suunka: Pakaks, vyre!"

iandien itam irdies raginimui vyrai vis daniau paklsta. A neabejoju, vyrai prabunda. Vien tik per 2010 metusmano seminaruose dalyvavo daugiau kaip 2000 vyr ir i jdaugiau kaip 800 seminaruose tik vyrams. Ir beveik kasdienmane pasiekia vyro upildytas klausimynas, pateiktas mano

knygoje Taip vyras tampa vyru!", kuriuo avisi tiek vyrai, tiekmoterys. ia vyras atpasta save ir supranta, kodl jis stoviia, kur stovi, vyrai daug k suvokia ir tai, k suvok, pritaiko naujiems sprendimams ir poelgiams. Dauguma moterdiaugiasi tokiu vyro pokyiu, kai kurios i j nustemba, kadvyras, kuriuo taip ilgai skundsi, jas aplenk kelyje iekant gy

venimo diaugsmo bei meils sau ir gyvenimo laim imant jsavo rankas.

62


63/194

Visikai normali moteris

Moterys kaip ir vyrai turi daug bendra: senus nusistovju

sius pavyzdius, elgesio ir mstymo bd. Jei tu, moteris,suvoksi, kad esi traukta vakarykios dienos normalu-m, savs nuvertinim ir udaryta baimi narv, kad tukasdien silieji moter skausming patiri chor ir dalyvauji j kovose u tai ar su tuo, tik tada pamatysi atvirasduris, vedanias visai kitok laisvs ir meils gyvenim.

Maa mergait, simyljusi save pai, avdamasisavimi sukinjasi prieais veidrod nerpestingai pritpdama ir dainuoja, svajoja ir myli, o suaugusi moteris jauyra praradusi diaugsm ir moterik ididum. Ji norjopadaryti visai kitaip negu jos motina, kuri kasdien jai de

monstravo, kad, jei galt rinktis, niekada nepasirinktbti moterimi. Motinos dejons, skundai ir kanios skamba moterims vis gyvenim ausyse ir kalts jausmas jos atvilgiu ir nesutarimai su ja moter laiko didelje nelaisvje.Daugelio sprendimas jaunystje buvo toks:

A noriu daryti kitaip negu ji! A nenoriu kentti nuo

vyr, bti priklausoma, jausti bejgikum ir skausm."Nuo atuntojo deimtmeio daugelis moter pradjo isilaisvinti i vyr priklausomybs ir savo profesine veikla

63


64/194

usitikrinti ekonomin nepriklausomyb. Pilka pelytvirtuvje prie puod, vyrui paduodanti lepetes ir atsiduodanti jam vilpteljus - praeitis, ypa tarp jaunesnskartos moter.

64


65/194

II DALIS

Transformuoksavo gyvenim!


66/194


67/194

Pagaliau susitvarkyk savo gyvenim

Tvarkymosi metas. 2012 metai i tavs reikalauja susitvar

kyti gyvenim - tiek vidin, tiek iorin. Nes gyvenimastik ribot laik toleruoja netvark. Tavo nepasitenkinimas, neisipild santyki ir profesijos lkesiai, skausmus keniantis knas, diaugsmo, vidins ir iorins gerovs stoka, auganti baim, tis, lidesys, likimo smgiai ir nusivylimai - visi tie enklai nori tave supurtytiir paadinti i normalumo miego, kad pagaliau imtumgyvenim rankas. Nes paiame gyvenime - gamtoje,visatoje - viepatauja darna ir tvarka.

Tik mogus itrko i natralios tvarkos tuo sukeldamas sau skausm. Jis umiro, kodl ir kokiam tikslui

atjs pasaul. Jis atjo, kad net meil emei, nes yrakils i altinio, vardu meil. Mes gimstame i meils irms esyb yra gryna meil, nes ms altinis yra meil,meili meil. Taiau mogui, vieninteliam visatoje, buvosuteikta laisva valia, ir jis paliko dievik natrali tvark ir savo smonje atsiskyr nuo meils. Nors i ties

atsiskyrimo negali bti, viskas susij. Ir tai, kas jungia,vadinasi meil.

67


68/194

Isiskyrimo patirt, tariam padalijim per nuteisim,jis sukaup per eon*, bet dabar is laikas baigiasi. Tuopoiriu mes esame laik pabaigoje. Ne pasaulis baigiasi,bet baigiasi senoviko mogaus laikas, kuris nesmonin

gai, miegodamas ir kupinas baims blaksi po pasaul irman turs kaip nors igyventi arba pasirpinti savo kailiu. mogaus laisva valia yra suvaryta. Kodl? Likti baims, atskirumo ir miego patirtyje bt pusiaukel.

Viskas mumyse yra meil, ji energingai skubina mus pra

busti ir prisiminti, kas mes i ties esame. Kietai migs irapimtas normalaus mogaus skausmo tokius sakinius atmes kaip nesmon. Tegul. mogus, prarads ry su savoirdimi ir meile, nieko (dar) nenori girdti apie egzistuo

jani meil jame. Jo protas nepajgia to sivaizduoti. Betmeilei tai netrukdo. Nes ji ino ir kteli tau: A esu tavoviduje! Pamatyk pagaliau mane!

io laiko ikis skamba: apirk kiekvien savo namokertel, i vidaus ir i iors, ir uduok klausim: Kas negerai? Kas ne taip? Kas nutiko?" Nes darna, ratas (apskri

timas) ir nuolatin tkm yra pagrindiniai gyvenimo kriterijai. Visatoje, kaip ir tavo gyvenime, daiktai sukasi ratu.Sakoma: planetos sukasi aplink Saul, em sukasi, taipir akros**, tavo kno energijos centrai. Kvpavimo, krau

* eonas - kelias eras apimantis geologijos laikotarpis.

** akra (skr. akra- ratas) - pagal Tibeto ir Indijos medicin eigyvybins galios centrai, pro kuriuos iteka energija; kartais jievadinami lotoso centrais4*.

Vert.Mokslo poiriu nra rodym, kad akros egzistuoja.

68


69/194

jo, limfos meridian apytaka tavyje teka ratu. Kai mumskas nors pasiseka, sakome: laim kaip kepur. Rad ieit: ijome i uburto rato. Taigi pirmiausia atvirai savspaklausk: Kas mano gyvenime negerai, kas nedera, kas

nebeteka, kur usitvenk, kur ublokuota?"Tu tiksliai inai, kur negerai, kas nedarnu, gal tai darbas,santykiai su partneriu ar su savimi. Ms irdis - harmonijos barometras, ir ji visada mums pranea, kur kakasnegerai. irdies bals daugelis nesiklauso ir atsako protu:

Kaip nors." Arba: Yra kaip yra."

Mano patarimas: ramiai apirk savo rs ar palp.Ar inai, k laikai visose tose dse? Ar greitai randi koiekai? Kieno rsys priverstas lamto, tas jauiasi prastai ir vis pagalvoja: Reikt kada nors imti ir sutvarkyti." Negera jausti netvark. O moterys turt savo pilnasspintas apirti ir savs paklausti: Kuris i t drabuiman vis dar patinka? K i j mielai apsivilkiau? Kaipapsirengusi jauiuosi gerai?" Antras klausimas: Kas i jman vis dar tinka?"

Arba pasiirk mokesi ir asmeninius dokumentus,stalius ir spinteles. Ta iorin netvarka, kuri verta bti

pavadinta chaosu, yra niekas kitas kaip tavo vidins netvarkos ir painiavos veidrodis. Tavo mini, jausm, tavosantykio tarp galvos ir irdies. Kaip viduje, taip ir iorje.

Prie imdamiesi chaoso ir konflikt iorje, turime pradti nuo savo vidini nam. Tas vidinis namas turi pirmaukt. Netvarka ten mums greiiausiai krinta akis. Tai

nemalons ir skausmingi fiziniai pojiai. Tuo lygmeniudanai jauiame nerim, suvarym ir sunkum, spaudim, tamp, sustingim ir pastyrim, leiktul ir svaigul,

69


70/194

silpnum ir paralyi, alt ir deginim ir kaskart vis da-nesn skausm.

I pradi nemalonius poymius ignoruojame, paskuiprasiblakome arba norime j atsikratyti. Manome, kad

ms knas turi problem, bet tai ne visai tiesa. Msknas tik nori parodyti, kad virutiniuose auktuose kakas negerai. Fizinis knas negali jausti darnos, jei kituoseauktuose, jausm, mini ir irdies lygmeniu, dvasiniulygmeniu, kakas negerai.

lamtas ir lauas nuo viraus rieda laiptais ir tuneliu

emyn. Todl knas yra nuostabus signal skleidjas. Jisparodo, kad kitu lygmeniu seniai kakas negerai. Nordami kne sukurti tvark, aikum, lengvum ir sveikat, turime pradti nuo virutini aukt, visk ikuopti irsusitvarkyti.

Kiekvienas i ms kasdien kuria kno bsen ir gyvenimo tikrov. Mes tai darome - kaip jau minta - mintimis,nuostatomis, sitikinimais ir dogmomis. Pastarsias retaisuvokiame, nes jos sitvirtinusios ankstyvoje vaikystje.Jos sukelia mumyse tokias emocijas, kaip baim, niris,

lidesys ir t. t., kurios mums bna nemalonios, todl jasistumiame ir norime j atsikratyti. Taiau ms jausm istmimas sukelia sunkum, suvarym, spaudimir kitus neigiamus pojius fiziniame kne, kuriuos mesignoruojame tol, kol jie tampa pastebimi kaip skausmas,ir pagaliau i j kyla ligos. Visose savo gyvenimo srity

se: partnerystje, eimoje, profesijoje ir draug bry anosemocijos sukelia trintis ir konfliktus, kai kiti savo elgesiumus iveda i pusiausvyros ir taip atkreipia save ms

70


71/194

dmes ir mus tariamai sueidia. Bet mes sieidiamepatys ir keniame nuo savo pai sukurt nesismonintkrini.

Ms gyvenimo netvarka ir chaosas, kania ir skaus

mas visada yra pasekm nesismoninimo, istmimoir savs smerkimo, nesutvarkyt, netaiking santykisu monmis praeityje, i kuri kyla niris, kalt, gda,lidesys ir baim. Antrame ir treiame knygos skyriuosepateiksiu, kaip galima susitvarkyti savo vidinius namus,savo gyvenime ir fiziniame kne sukurti darn, diaugs

m ir laim. Kaip jau sakyta: laimingas gyvenimas - taine laimingas atsitiktinumas, o smoningos krybos, kurioje svarbi viet uima meil, pasekm. Jei nori turtilaimingo gyvenimo lkesi, tada pasiraitok rankoves irapsisprsk dabar tapti myliniu, smoningu, nuoirdiumogumi, kuris meil ir myljim paverst savo gyvenimo centru, apie kur viskas suktsi.

71


72/194

Tu - pats svarbiausias asmuo gyvenime

Beveik visi i ms imoko kitus mones laikyti svarbes

niais u save. Deja, tai sukelia kani ir nelaim. Tu jukprisimeni vaikystje ir jaunystje girdtus sakinius: Ne-susireikmink!u arba Kaip manai, kas tu toks?" Tuometnegaljome atsakyti: A? A - pats svarbiausias gyvenime!" U tai btume gerokai usidirb. Iugdyti ger mog pirmiausia reik j imokyti rpintis kitu mogumi irpaiam likti nepastebimam. Taiau tai nebuvo koks norspasiaukojimo, nesavanaudikumo aktas, bet tylus susitarimas. Jei su kitais bdavome malons, paslaugs ir geri,u tai bdavo atlyginama. Sulaukdavome dmesio ir pagyrimo - tai mogui i ties nesuteikia nei laims, nei pa

sitenkinimo.Kai mogus save laiko svarbiausiu ir rpinasi savimi,jis visada apaukiamas egoistu, nors i ties tai reikia mylti save. Tu pats atsakingas u savo laim, isipildius gyvenim ir i diaugsmo dainuojani ird. Egoizmas - tainaudos gavimas kit sskaita ir atkaklus siekimas sav in

teres. Todl nieko neieina, niekas, iskyrus tave, neturigalios ir gebjimo padaryti tave laiming. Tai tavo patiesdarbas. Ir kas save pastato rpesiu apsupt dmesio cen

72


73/194

tr ir prisiima atsakomyb u savo gyvenim, tas sukuriaprielaid nuostabiam gyvenimui. O kartu jis yra geriausias pavyzdys savo artimiesiems. Tik save mylintis ir usave smoningai atsakingas mogus prisideda prie kylan

ios taikingos ir laimingos moni bendrijos.Kas gerai nesirpina savimi, ukrauna savo nedaliartimiesiems. Motina, kuri lidna, prislgta ir patirianti frustracij, nelaiminga, savo vaikams gali tik perduoti,kaip pasidaryti nelaimingiems ir kad gyvenimas - negraus ir negeras. Suprantama, jokia motina to nenori, bet ji

nieko kita negali savo vaikams pasilyti. Tvas, kuris panirs darbus atlieka savo pareigas, bet viduje tik tramdosave ir todl iseks eina per gyvenim, rodo savo snui,kad vyro gyvenimas yra nelabai patrauklus. Tokie tvai,demonstruodami vaikams savo savijaut, silo kasdieninstrukcij, kaip bti nelaimingam, ir ukrauna jiemssavo vidin nat. Vaikai dl to isiugdo kalts jausm, nesyra sitikin: Jei mans nebt, tvams bt geriau." Jiejauiasi nata motinai ir tvui.

Reikalavimas siekti savimeils, atrodo, prietaraujadaugeliui Ryt ir pirmiausia budizmo krypi, gydani

moni sielas. Per meditacij ir kitus pratimus mokinysbando atsikratyti savo ego ir gyventi atsisaks savasties.ie mokymai, kad ir kokie patraukls bt, per pastaruosius trisdeimt met daugel, ypa jaun moni, nuved bejausm frustracij sukeliani bsen. Nusivyltariamu krikionik banyi atstov ventumu, kurie

monms ant pei ukrauna kryi, kad ie per kanipasiekt dang, daugelis j atsigria Ryt mokytojus irbando imokti atsiskirti nuo pasaulio ir pasiekti nuviti

Documents

Robert.betz. .Nori.buti.Normalus.ar.Laimingas.2012.LT