ROKO OPERA LIETUVOJE - lukas devita

7/23/2019 ROKO OPERA LIETUVOJE - lukas devita

1/6

Lukas Devita

Daugiau kaip keturis deimtmeius gyvuojantis terminas roko opera (rock opera) yra gana tiksliaiapibrtas, taiau muzikinje kultroje vartojamas nevienareikmikai.

Savo pirmaprade prasme terminas roko opera vardija i dviej anr samplaik didesns apimties(6090 min. trukms) vientiso siueto muzikin krin, sudaryt daugiausia i roko dain irpapildyt uvertiromis bei instrumentiniais intarpais.

iuo terminu taip pat apibdinamas ir gana prastas klasikinis miuziklas, turintis roko muzikoselement.

Pasak kai kuri muzikos kritik, kaip kad ymiojo Artiomo Troickio, roko opera dert vadintibtent roko atlikj sukurt didesns formos veikal, atliekam grups pajgomis, t. y. roko koncertuose.Tokia ir buvo daniausiai minima kaip pirmoji dviguba ploktele ileista brit grups TheWho roko opera Tommy (1969), kurios turinys savo umoju galjo pranokti daugelio klasikinioper banalias fabulas. Originalioje versijoje instruomentuots buvo grotos keturi grups muzikant

ir j pai sudainuoti visi (net ir moteriki) vaidmenys.

Kaip teigia Tommy muzikos bei libreto autorius Peteas Townshendas, jis buvo paveiktas kitosbrit grups Pretty Things kiek anksiau pasirodiusio albumo, pagrsto vientisa istorija, P.S. Sorrow(1968), ir patys The Who buvo jau iband nauj form maesns apimties krinyje A QuickOne (1966).

Man patiko, kad viskas, k tuomet raiau, lyg siejosi tarpusavyje, bet pasakojimo linij ia vedaauditorija tai ir yra unikali roko muzikos savyb. Mes tiesmukikai nesakome, kaip yra ar kas vykstaioje istorijoje, tai js pasakojate mums ar nusakote sau. Mes pateikiame jums muzik.Roko muzikoje ir yra svarbu, k daina reikia jums, toks bt esminis skirtumas nuo Brodvjausmiuziklo sampratos, tai ariau bliuzo tradicijos

(Pete Townshend, videointerviu, The Who koncerto Tommy DVD, 2006).

Tuo tarpu Niujorke 1967 m. spalio 17 d. pirm kart vies ivydo roko takotas ir hipi gyvenimnuvieiantis miuziklas Hair (kompozitorius Mac Dermont).

Taiau bene ymiausia roko opera Jesus Christ Superstar, pasirodiusi kiek vliau, 1970 m., irtiesiogiai pristatyta kaip rock-opera, nors tai buvo profesionalaus kompozitoriaus A. L. Webberiobei libretisto Timo Riceo lovingas darbas.

Abu paminti muzikos kriniai, vienas po kito ir ekranizuoti, daugiau ar maiau siejami su hipikultra.

Jesus Christ Superstar raai gana greitai prasiskverb buvusi TSRS ir padar ia ypa didel tak.Vakaruose ji taip pat krsteljo scenini miuzikl pasaul ir nustat modernumo parametrus, drsiaiderindama dinamikus okius, teatro elementus, klasikin instrumentuot bei roko ekspresij.Jesus Christ Superstar, kaip inia, tiesiog apavjo Lietuvos ankstyvojo roko muzikant KstutAntanl ir nuraius partitr tiesiog i klausos (grojant ploktel) roko opera 1971 m. gruodio 25 d.buvo tegu ir mgjikai, bet pirm kart pastatyta Vilniuje, tuometiniame Dails institute. Tai buvosavotika jos premjera visoje Ryt Europoje.

Architektas ir dailininkas Kstutis Antanlis ir pats tapo kompozitoriumi, keleto roko operautoriumi, kuri inomiausia, jau tikrai gryna lietuvikoji roko opera Meil ir mirtis Veronoje(S. Gedos libretas pagal V. ekspyro dram Romeo ir Diuljeta), reisuota Eimunto Nekroiaus irpastatyta Vilniaus jaunimo teatre 1982 m. Vis laik simyljlius ioje dramoje vaidino trys aktoriporos: Janina Matekonyt su Vytautu Taukinaiiu, Kristina Kazlauskait su Sauliumi Bareikiu ir Violeta

Podolskait su Kostu Smoriginu. Dviguba ploktel Meil ir mirtis Veronoje buvo ileista 1984 m.1988 m. libretas buvo iverstas angl kalb ir roko opera, pastatyta JAV, tapo pirmuoju Lietuvojesukurtu nauju didels formos muzikos kriniu, atliktu usienyje.1996 m. Meil ir mirtis Veronoje, vl reisuota Eimunto Nekroiaus, dar kart atgim tarptautiniame


2/6

Vilniaus teatro festivalyje LIFE, grandiozikai parodyta Kaln parke. Pastarojoje spektaklio

versijoje pagrindinius simyljli vaidmenis atliko Brigita Bublyt su eslovu Gabaliu ir Aura Prselaitytsu Povilu Mekla.

2005 m. lapkrit Meil ir mirtis Veronoje sugro teatro erdv. Reisierius Aidas Giniotis perklspektakl Keistuoli teatro scen, kur vl skambjo roko himnas meilei, nugaliniai net mirt.Pagrindinius vaidmenis atliko Ieva Stundyt, Judita Urnikyt, Erica Jennings (Diuljeta) ir JustasTertelis, Marijonas Mikutaviius, Mantas Jankaviius (Romeo).Spektaklio krjai apdovanoti trimis Auksiniais scenos kryiais: Aidas Giniotis u reisr,V. Galeckait-Masteikien u scenografij ir kostiumus, Ieva Stundyt u Diuljetos vaidmensatlikim.

Festivalyje Teatr pavasaris Kaunas 2006 roko operos Meil ir mirtis Veronoje reisieriuiAidui Ginioiui atiteko prizas U aminosios temos keli jaunj irdis.Profesionali teatr festivalio (Rokikis) specialus perspektyviausios aktors prizas teiktas aktoreiIevai Stundytei u Diuljetos vaidmen.

2007 m. ruden roko operos 25-eri met jubiliejaus proga Meil ir mirtis Veronoje buvo parodytaSiemens arenoje. Reisierius vl buvo Aidas Giniotis, taip pat pasirods ir scenoje, pagrindiniusvaidmenis atliko dainininkas Mantas ir aktor Inga Jankauskait.

Kstutis Antanlis kartu su bendravardiu kompozitoriumi Kstuiu Navaku, libretistu Tomu epaiiupagal H. Ibseno dram Peer Gynt para dar vien roko oper Peras Giuntas, kurios premjeravyko 1997 m. balandio 19 d. Operos ir baleto teatre, Vilniuje (reisieriai Jokbas Tras ir IgnasJonynas). Vaidino: Peras Giuntas Roger Pontare, Povilas Mekla, eslovas Gabalis; Solveiga Benedicte Adrian, Aura Prselaityt, Brigita Bublyt, Lina Navakait; Pero motina Uos Rositaivilyt, Janina Matekonyt ir kiti.

Pirmja lietuvikja roko opera danai vadinama ir Velnio nuotaka, be abejo, tai anksiausiaipasirods originalus tokio pobdio miuzikinis krinys, sulauks nepaprasto populiarumo. Taiautai nevisai gryna roko opera vien jau dl to, kad tai muzika 1974 m. ekranuose pasirodiusiaireisieriaus Arno ebrino fantasmagorikai kino juostai, pirmajam lietuvikam muzikiniam filmui.Jo garso takelio ploktels anotacija skelb Du juodi diskai, kuriuos Js pamte rankas,

yra filmo Velnio nuotaka fonograma. Vliau Velnio nuotaka kuriam laikui apsireik ir baletoforma.

Kompozitorius Viaeslavas Ganelinas prisimena:ios idjos kriktatvis yra reisierius Arnas ebrinas. Jis visuomet buvo novatorius, mgoeksperimentuoti, garsjo kaip nestandartinio mstymo menininkas. Jau buvau krs muzik ne vienam jofilmui. Tad, sugalvojs susukti film K. Borutos Baltaragio malno motyvais su muzikiniais intarpais, jis vlsusirado mane.Perskaiiau scenarij. Man patiko. Tada pasiliau: gal padarome roko oper, ties sakant, tai greiiaubuvo ritmin opera, bent taip mes j vadinome. Tuo metu vairios roko operos kaip tik buvopradtos kurti usienio alyse. Uved mane i idja. Stebtina, kaip Kino studija sutiko rizikuoti?Juk tempai tais laikais buvo netiktini, paleidus filmo main reikjo suktis spariai, turjome vospustreio mnesio.

Viskas buvo daroma atvirkiai muzik pradjau rayti dar neturdamas teksto. Taiau tai yrair privalumas, nes suteikia laisv kompozitoriui parinkti muzikos intonacijas atskiroms scenoms. OSigitas Geda, kuris ra tekst, jau pagal muzik kr dialogus.Ir visk teko daryti labai greitai. Todl net partitra nebuvo monikai surayta, pus jos paraytaparkeriu, kita pus pietuku, ne visur buvo odiai. Naujojo Velnio nuotakos pastatymo autoriamsteko nemaai padirbti, kad sumanymas bt gyvendintas. Reikjo derinti partitr su raais ir pan.aviuosi j pasiryimu.

Juk net magnetofonai tuomet tebuvo stereo. Nebuvo manoma atskirai rayti orkestro, choro iratlikj. Visk teko daryti kartu. Tai buvo sudtinga. Taiau ir Juozas Domarkas su savo orkestru,ir P. Bingelio vadovaujamas Kauno choras su viskuo puikiai susidorojo.

Krybinius sumanymus var ir menkos technins galimybs. Tuometinmis gitaromis nebuvomanoma igauti speciali garso efekt, tad teko griebtis vairiausi primityvi gudrybi bei racionalizacij.Atsimenu, kaip V. Cechanoviius sugalvojo kakok bd igauti i gitaros reikiam gars. Taipavyko. Apskritai, projektu buvome patenkinti


3/6

(Kauno diena, 2003 m. liepos 5 d.).

Velnio nuotaka lyg savotikas atsakas Supervaigdei tiek sumanytoj buvo laikoma, tiekliaudyje ikart prigijo kaip roko opera. Argi tai negalt bti svarbus kriterijus, priskiriant kokiamnors anrui tuomet novatorik muzikin vizualin krin.Pagrindinius vaidmenis jame dainavo A. Chomentauskien, V. Malinauskas, V. Kernagis, B. Dambrauskaitir kiti.

Panaiu metu buvo kuriama avangardin menini sprendim prasme ir idjikai drsi kompozitoriausGiedriaus Kupreviiaus muzikin drama Ugnies mediokl su varovais, pastatyta 1976 m.vasario 28 d. Jaunimo teatro scenoje (reisier D. Tamuleviit) ir tapusi pirmuoju roko miuzikluLietuvoje.

Pagrindinius vaidmenis jame atliko Vytautas Kernagis, Gintar Jautakait, Arvydas Navalinskas. Permadaug septynerius metus (19761983) Lietuvoje ir usienyje miuziklas buvo parodytas 185 kartus.Kaip ir Velnio nuotaka, Ugnies mediokl po truput sitvirtino kultros istorijoje ir kaip rokoopera. Tikriausiai tai suprantama, mat i muzikini krini naujumas ir laisva krybin raika derjosu roko taka ir klausytojai prim juos su pasigrjimu, o iuos ypatingus miuziklus titulavoroko operomis. Tuometiniame Lietuvos muzikins kultros kontekste miuziklui uteko ir keleto rokoelement, kad jis priartt prie io anro, jei ne muzikos kritik, tai bent auditorijos suvokimu.Galima teigti, kad filmas ir netrukus pasirodiusios abi dvigubos menikai apipavidalintos ploktelsVelnio nuotaka bei Ugnies mediokl tapo tikru proveriu, davusiu pradi vlesnei rokomuzikos legalizacijai ir sigaljimui. Juk abu kriniai buvo pripaint autori darbai, visikai palaikomioficialiosios meno valdios.

Giedrius Kupreviius:Tas laikotarpis, kaip ir visi, buvo pilnas prietaravim, absurdo ir nedaug jis kuo skiriasi nuo iandienos.Jeigu dabar mes raytume Ugnies mediokl su varovais ji galbt neturt pasisekimo ir bt labai nelaiku. is miuziklas atsirado savo laiku ir savo vietoje. Tai, kad jis aktualus ir iandien, rodo, jog visilaikotarpiai yra pakankamai doms. Visas miuziklas tai savotikas ikis. Tiesa, jis nebuvo neiudraustas, nei persekiojamas. Lietuvoje mes turjome laisvesn dang nei kitose respublikose. Kultrinvadovyb buvo labai tolerantika, visus iekojimus jie irjo labai palankiai. is veikalas balansavo antleistino neleistino politins ribos(balsas.lt, irta 2011 01 21).

Miuziklo arija Kregduts, perdainuota Andriaus Mamontovo ir Atlantos, 2003 m. radijo stoipripainta geriausia met daina. Atlikjams teiktas muzikos apdovanojim Bravo prizas.Galbt tai prisidjo ir prie miuziklo atgimimo 2004 m. pabaigoje.

Ugnies mediokl su varovais reisierius Gytis Padegimas pastat senajame Vilniaus kino teatrePergal vietoje, tuomet dar ilaikiusioje tarybini laik dvasi, ir panaudojo kit autentik anolaikotarpio atributik. Trij pagrindini heroj vaidmenys patikti devyniems atlikjams. Monikosrol miuzikle kr daininink Jurga eduikyt, operos solist Ona Kolobovait ir daininink IndrValantinait. Rolando vaidmen atliko muzikantas Vidas Bareikis, tuometinis Muzikos akademijosstudentas Jonas Sakalauskas, Egidijus Bavikinas ir Lietuvos muzikos pasaulyje Deivio vardu inomasatlikjas Deividas Norvilas. Juliaus vaidmen pakaitomis atliko Mindaugas Zimkus ir Ignas Garla.2008 m. ruden Gytis Padegimas reisavo nauj miuziklo pastatym Vilniaus teatre Domino.

Pagal miuziklo Ugnies mediokl su varovais muzik 2010 m. vasario mnes spektaklis buvopastatytas Vilniaus Mikalojaus Daukos vidurinje mokykloje, traukiant ir kit miesto mokykl aukltinius.

Dabar maiau inomas, bet anuomet sukls aiota ir neoficialiai roko opera vadinamas GiedriausKupreviiaus muzikos spektaklis Ten, viduje pagal M. Meterlinko dram, pastatytas 1977 m.Kauno kameriniame teatre Jaunimo muzikin studija (reisierius Stanislovas Rubinovas). Taip patverta paminti ir kaip roko oratorija tiksliai vardyt spektakl Darbas ir duona (pagal JustinoMarcinkeviiaus poezij), tais paiai metais tame paiame teatre pastatyt reisieriaus Stanislovo Rubinovo.Buvusioje TSRS roko opera i esms galjo simbolizuoti krybos laisv tiek profesionaliam kompozitoriui,tiek laikomam emesns kategorijos vokaliniam instrumentiniam ansambliui, kuris siek rodyti sugebsrayti stambesns formos muzikinius epinius pasakojimus.

Kaimynin Lenkija, tuomet teikusi kur kas laisvesnes muzikins saviraikos galimybes, bene anksiausiai

pristat originali, netgi filosofin roko oper Naga grups Niebiesko-Czarny naribendr darb. Dviguba ploktele ji ileista 1972 m. ir pastatyta Gdyns muzikiniame teatre 1973 m.

Pirmja tarybini laik Rusijos roko opera laikoma Orfjas ir Euridik, kuri para kompozitorius


4/6

Aleksandras urbinas ir dramaturgas Jurijus Dmitrinas, o atliko grup Pojuije gitari Leningradokonservatorijos operos studijoje 1975 m. Spektaklis buvo vardytas kaip zong-opera, nesterminas rokas tuomet negaljo bti oficialiai vartojamas. Pamintina, kad vokalinis instrumentinisansamblis Pojuije gitari Dainuojanios gitaros, susikrs 1966 m. tuometiniame Leningrade,buvo vienas pirmj, nustats itokio kolektyvo krybos kanonus ir pateiks skms formul, nesbuvo dargi be galo mgstamas liaudies. Ne maiau spdinga tai, kad blstant populiarumui, profesionalusetatinis kolektyvas Pojuije gitari 1988 m. persiformavo valstybin teatr Roko-opera,kuriame 1989 m. buvo pirm kart rus kalba pastatyta Jesus Christ Superstar.

Galbt labiau inoma tarybin roko opera yra Choakino Murjets vaigd ir mirtis, tuomet jaunokonservatorijos dstytojo Aleksejaus Rybnikovo ir dramaturgo Pavelo Gruko darbas, inspiruotasreisieriaus Marko Zacharovo, kuris 1976 m. ir pastat spektakl Maskvos lenininio komjaunimovardo teatre. Kultros valdinink meno taryba tik i vienuolikto karto leido rodyti premjer. 1977 m.pasirod ir nepaprastai populiari roko operos ploktel, o 1982 m. sukurtas kino filmas.Tame paiame teatre 1981 m. nuskambjo dar originalesn Aleksejaus Rybnikovo iuolaikinopera Junona i Avos pagal Aleksandro Voznesenskio poem, kur artroko muzika buvo persmelktapravoslav religiniu giedojimu. Buvusios TSRS Kultros ministerija 1982 m. udraud leisti iosoperos ploktel. Aleksejus Rybnikovas kreipsi teism ir kas netikiausia, laimjo, o albumaspasirod 1983 m.

Latvi roko opera Laplsis, pagal to paties pavadinimo tautin ep sukurta kompozitoriausZigmaro Liepinio ir libretists Maros Zalits 19861987 m. ir pastatyta Rygoje 1988 m. rugpjio23 d., neabejotinai asocijavosi su tautiniu atbudimu. Spektaklis parodytas 43 kartus ir visas nufilmuotasvalstybins Latvijos televizijos.

Estijoje 9 deimtmeio pradioje grups Ruja klaviininkas Olavas Ehala sukr roko operJohnny, kurios pastatyme dalyvavo ir jaunas gabus muzikantas Erkki-Sven Tuur. Taiau ji buvoparodyta tik kelet kart ir valdios udrausta dl tautin isivadavim skatinani nuotaik.

ymiausia tuometins Baltarusijos grup Piesniari, viena i oficiozinio folkroko pradininki buvusiojeTSRS, 19761977 m. para ir gyvai grojo stambios apimties krin Piesn o dolie (Dainaapie likim), kurio muzik sukr grups lyderis Vladimiras Muliavinas pagal klasikinio tautinio poetoJankos Kupalos poem. Gaila, krinys niekad nebuvo raytas, bet vlesn savotika folk-operaGusliar (kompozitorius Igor Luionok) pagal Jankos Kupalos poem-legend nuo 1979 m. buvo

grojama gyvai be galo gausiuose Piesniari koncertuose ir 1980 m. ileista ploktele.

Lietuvoje vienas naujj laik roko oper krj Rokas Radzeviius kaip tik yra ir roko grupsSkyl lyderis. Stambesns apimties Roko Radzeviiaus krin Sauls kelion (1996) aplinkos teatroMiraklis spektaklyje atliko Skyl ir kviestins grups bei muzikantai. Toliau sek keli to patiesautoriaus miuziklai: mogus ir Aurin (2000), Vilniaus legendos (2001), muzikin pasaka suaugusiemsDrapaniada (2002) ir pagaliau roko opera Jrat ir Kastytis (2002). uviaganys (2004)yra viena i nedaugelio pagal original siuet sukurta lietuvika roko opera. ia pat galima pamintiir roko misterij Pranaas. Deganios rankos (2005).

Kaip matyti, roko muzikantai stambesns apimties kriniams renkasi ne tik roko operos, bet irklasikinio miuziklo form. Kaip tik toks yra Andriaus Mamontovo Tadas Blinda (libretas MartynoBialobeskio ir Andriaus Mamontovo), parodytas Vingio parke Vilniuje 2004 m. rugsjo 1 d. Pagrindins

miuziklo arijos ileistos to paties pavadinimo albume. Pagrindinius vaidmenis atliko Jurgaeidukyt ir pats Andrius Mamontovas, taip pat dalyvavo Inga Valinskien, Rafailas Karpis ir kiti.Miuzikl reisavo aktorius Ramnas Rudokas.

2010 m. isipild sumanymas atgaivinti miuzikl ir jis parodytas Vilniuje, Kaune, Panevyje beiiauliuose. Naujame pastatyme vaidina Jeronimas Milius, Ignas Misira, Andrius Kaniava, AsmikGrigorian, Deivis, Darius Auelis, Maksas Melmanas ir kiti.

Tadas Blinda vienur kitur pavadinamas roko opera gal ir todl, kad sunku ivengti AndriausMamontovo asociacijos su roko muzika, nebus nuostabu, jei is miuziklas bus vis daniau taip vardijamas.

Pagaliau atjo laikas Lietuv sugrti Jesus Christ Superstar, bet tai nebuvo taip lengva.2000 m. Jzaus Kristaus supervaigds libretas buvo iverstas lietuvi kalb ir penktojo LNK

televizijos gimtadienio proga rengiamas koncert turas po Lietuvos miestus. Pagrindinius vaidmenisatliko Vladas Kovaliovas, Rosita ivilyt, eslovas Gabalis, Marijonas Mikutaviius, Sigutis Janasir kiti.


5/6

Ironika, bet, kitaip nei 1971 m., dabar krinio atlikimas Lietuvoje tapo persmelktas autoriniteisi paeidim kartlio. Kontroversijos dl operos vertimo lietuvi kalb bei atlikimo legalumo neblsoir 2009 m. po ventinio Jzaus Kristaus supervaigds pastatymo Vilniaus Utenos pramogarenoje. Spektaklyje Jzaus vaidmen atliko Jeronimas Milius, Poncijaus Piloto Vytautas Juozapaitis,Marij Magdalen knijo Asmik Grigorian, Jud Jurgis Didiulis, taip pat vaidino Egidijus Sipaviius,Darius Auelis, Ignas Misira ir kiti. Reisieriai: Ramnas Marcinkus ir Mantas Verbiejus.Neabejotina tik, kad lietuvikai atliekama Jzus Kristus supervaigd leido j geriau suprastiklausytojams, nemokantiems angl kalbos.

Tikimasi, kad ymiausioji vis laik roko opera turt dar syk atgimti sostinje 20112012 m.,menant jos jubiliejin premjer Europoje, vykusi maitingame Vilniuje. Gal tuomet viskas vyksnepriekaitingai.

Tikriausiai ne maiau netikta nei 1971 m. vilnietikoji Jesus Christ Superstar buvo Kauno arkivyskupijosglobojamas sumanymas roko opera Prisikls, kurios premjera vyko paminklinjeKauno Kristaus Prisiklimo banyioje 2008 m.

Visi norintys j igirsti tiesiog nesutilpo banyioje ir roko opera buvo pakartotinai parodyta Paaisliovienuolyne, Siemens arenoje Vilniuje bei iauli miesto arenoje.Aminj dvasini vertybi svarb iuolaikiniame pasaulyje vaizduojani roko oper Prisiklspagal garsaus ital kompozitoriaus Daniele Ricci krin pastat reisierius Nerijus Petrokas. DainavoOvidijus Vyniauskas, Ramnas Urbietis, Milda Krikinait, Vaidas Vyniauskas, Rta Zaikauskait,Rita Preikait ir Benas Uleviius, taip pat Rolando Dauglos vadovaujamas Kauno VytautoDidiojo banyios kamerinis choras Cantate Domino.

2010 m. roko opera Prisikls pasiek vien veniausi Lietuvos viet iluv ir buvo atliktaaiktje prie bazilikos v. Mergels Marijos gimimo atlaid metu, rugsjo 11 dien.Roko operos koncepcijos patrauklumu ir visuotine taka abejoti netenka. Paia laisviausia prasmeroko operos idjos siliejo ir studentijos bei moksleivi pogrindin muzikin kultr.

Jau daugiau kaip trisdeimt met Vilniuje gyvuoja M. K. iurlionio men gimnazijos muzikinscena, kurioje kasmet Naujj met proga tradicikai statomos vadinamosios roko operos. Ten pasirodta pati Giedriaus Kupreviius Ugnies mediokl su varovais, savaip interpretuotos ir Karmen,ir Broniaus Kutaviiaus miuziklai, rokuojantis Rigoletas, Pink Floyd The Wall, A Night At

The Opera (pagal grups Queen muzik) ir daugelis kit.

Dar unikalesn inciatyva jau daugiau kaip deimt met Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikosfakulteto student ventin tradicija kiekvienais metais per Matematikos dienas organizuotiRoko oper (trumpinama MIDI RO), kruopiai pastatant muzikin spektakl. ie spektakliainra visikai originals kriniai, bet fabula, nestokojanti humoro, atspindi studentikas aktualijas.Spektaklio artistai ir muzikantai suburiami per atrank, perklaus gali ateiti visi norintys. Pirmasisspektaklis roko opera Raudonkepurait nuskambjo 2000 m., atkreipdamas ir iniasklaidosdmes. Kitais, 2001 m., MIDI vents metu pasirodiusi antroji roko opera Juodas KatinasSupermatematikas sutrauk dar daugiau irov (apie 600), kurie netilpo ir pai didiausi fakultetoauditorij. Vliau renginiai vyko didesnse vietose, kaip antai Vilniaus profsjung rmuose 2003 m.muzikinis detektyvas Byla nr. 4, o 2004 m. MIDI roko opera aidimo pabaiga griaudjo Vilniauskocert ir sporto rmuose. 2005 m. teatralizuotas muzikinis spektaklis EMFIVA (Estradinis Matematikos

fakulteto instrumentinis vokalinis ansamblis) pasiek Siemens aren.

Studentai matematikai primin ne tik tai, kad matematika yra gimininga muzikai, bet kad deramaipuoseljamas spalvingas tokio pobdio renginys gali bti labai plaiai mgstamas, pritraukti vairiausiolygio irov bei skatinti juos domtis domesne muzika ir teatru.

Tradicija tebra gyva: nuskambjo MIDI roko operos Pradi pradia (2006) , New Gardukas(2007), Aminoji iemos sesija (2008), Visori sindromas (2009) ir Teatromatika (2010), kuriojebandoma parodyti, kad matematikos yra visur netgi teatre bei kad logika ir menas puikusderinys.

Mgjik ir entuziasting, galima pavadinti, edukacini roko operos pavyzdi Lietuvoje yra irdaugiau.

2008 m. Klaipdoje dain autors Kristina Muravjova ir Kristina Paulikait, subrusios jaunmuzikant komand, po pusmeio darbo pristat roko oper Egl ali karalien pagal SalomjosNries poem, atgaivint improvizuotos roko muzikos interpretacijoje. Prisijungus pedagogms


6/6

reisierei Lina Linkeviitei, choreografei Indrei Puiytei, Klaipdos universiteto Muzikos fakultetoChoreografijos katedros studeni bei vyturio vaik ir jaunimo klubo teatro studijos aukltinibendras darbas tapo visu muzikiniu spektakliu, rodytu Klaipdos muzikiniame teatre, Kretingos kultroscentro salje ir kitur.

Roko muzikos inspiruota krybin evoliucija, nuoseklus tikslo siekimas, skirting srii artistbendradarbiavimas, mokymasis vien i kit galbt geriausia, k gali suteikti roko operos idja,kaip ir io anro pradinink roko legend kvpimas gebjimas pasijusti ne tik paskiros dainos, betitiso epo krjais.

Pravartu prisiminti ir kit roko muzikos fenomen konceptuali ploktel, kuri danai siejasi suroko operos apibrtimi. Konceptualiaisiais vadinami, pvz., dauguma grups Pink Floyd album, oymioji ploktel Siena liaudyje laikoma roko opera, nors oficialiai is krinys taip niekada nebuvovardytas. The Wall, itisoms muzikant kartoms be galo takinga roko drama, buvo pastatyta ir Lietuvojeir virto spalvingu gyvu renginiu Rugsjo pirmosios proga Vilniaus Vingio parke 2005 m.Galbt kada nors ivysime ir vis dar neinomas nepastatytas, neskelbtas roko operas, kaip antai2007 m. Domanto Razausko kartu su Andriumi Kulikausku parayta roko opera Vilniaus miestuiHerkulis ar Raimundo Eimonto Birutos mirtis.

I knygos Lietuvos rokas: itakos ir raida. - Mintis, 2011

Documents

ROKO OPERA LIETUVOJE - lukas devita