Konferencijoje – apie socialinio darbuotojo reikšmę neįgaliajam 8 p.

Psichikos sveikatos dieną atšventė netradiciškai 11 p.

Gražių, šiltų, jaukių šv. Kalėdų ir sėkmingų Naujųjų metų.

Mielieji, Sveikiname Jus gražiausių metų švenčių proga. Linkime kantrybės nebaigtiems dar-bams užbaigti bei kūrybinio impulso nau-jiems pradėti. Sėkmės tiek darbe, tiek asmeniniame gyve-nime. Lengvos Laimės rankos, stiprios svei-katos ir džiugios šventinės nuotaikos.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos ir žurnalo „Globa” kolektyvas

Lina Jakubauskienė

Ateik prie balto beržoIr apsigaubk vakaro vėsa. Tave paglostys vakaris vėjas, O rūkas išsklaidys sunkias mintisIr apdovanos drąsa...

Šias eiles R. Šerkšnys dedikavo savo pa­rodos, kuri buvo atidaryta spalio pabaigoje Vilniaus Medicinos bibliotekoje, lankyto­jams. Paveikslus, kuriuos menininkas nutapė per pastaruosius dvejus metus, R. Šerkšnys skyrė artėjančiam Lietuvos Nepriklausomy­bės šimtmečiui.

R. Šerkšnys gimė 1967­aisiais Vilniuje, mokėsi pradinėse meno mokyklose ir Ba­

Ruslanas Romas Šerkšnys surengė savo darbų parodą

lio Dvariono muzikos mokykloje, akordeo­no klasėje.

1979 m. įstojo į M. K. Čiurliono meno mokyklą, dailės skyrių. Vėliau mokėsi Kau­no aukštesniojoje meno mokykloje, ją baigė

1996 m. ir įgijo dailiosios keramikos meist­ro specialybę.

Vėliau R. Šerkšnys mokėsi Vilniaus neį­galiųjų profesinėje mokykloje, kompiuteri­nio raštingumo klasėje, kurią baigė 2008 m. R. Šerkšnys ne tik tapo paveikslus, bet ir yra poetas, leidžia poezijos knygeles.

Parodoje menininkas eksponavo darbus įvairia tematika. Paveikslų cikle, pavadinta­me „Miestai“, R. Šerkšnys pristatė tiek savo gimtąjį Vilnių, senamiesčio kiemelį, kuria­me užaugo, tiek kitus pastaruoju metu ap­lankytus miestus.

Dar vienas paveikslų ciklas – „Šokiai“. Čia – ir Barboros Radvilaitės šokis su vilkais, ir kiti paveikslai panašia tematika. Parodoje taip pat pristatyti natiurmortai, istoriniai paveikslai.

R. Šerkšnys ne tik tapo – jis savanoriauja Šnipiškiečių bendruomenėje, dalyvauja dai­lės stovyklose. Be to, jis yra tautodailininkų studijos „Paletė“ narys.

Autorės nuotraukos

3

Higienos instituto specialistai pirmą kar­tą šalyje atliko tyrimą, kurio metu nustaty­tas šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių pir­minės ambulatorinės asmens sveikatos prie­žiūros įstaigų prieinamumas šalies gyven­tojams pagal jų gyvenamąją vietą. Tyrimas atskleidė, kad šeimos medicinos paslaugos yra nesunkiai prieinamos, o gauti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gali būti sudėtingiau.

Pirminė asmens sveikatos priežiūra – pir­moji sveikatos sistemos grandis, su kuria su­siduria gyventojas, atėjęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sutrikus sveikatai ar pasi­tikrinti profilaktiškai. Tačiau ar tokios įstai­gos šalies gyventojams lengvai pasiekiamos?

Higienos institute panaudojant šiuolaiki­nes erdvinių duomenų analizės ir atvaizdavi­mo priemones šiemet atliktas tyrimas, kurio metu nustatytas šeimos medicinos ir pirmi­nės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų geografinis pri­einamumas šalies gyventojams, t. y. pagal jų gyvenamąją vietą. Į tyrimą buvo įtrauktos tik tos įstaigos, kuriose privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams, šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai.

Tyrimo metu Lietuvoje buvo 694 viešo­sios įstaigos, kuriose buvo teikiamos šeimos medicinos paslaugos. Didžioji Lietuvos gy­ventojų dalis (2,3 mln., 75,6 proc.) gyveno

ne toliau kaip už 2 kilometrų nuo artimiau­sios šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos. Jeigu iki artimiausios tokias paslau­gas teikiančios įstaigos gyventojai keliautų automobiliu, tai 93,3 proc. jų (2,8 mln.) ši kelionė užtruktų 10 minučių arba trumpiau. Dėl atstumo ir sugaištamo laiko sunkiausia nuvykti į šeimos medicinos paslaugas tei­kiančią įstaigą kai kurių Zarasų r., Molėtų r., Biržų r. Ignalinos r., Varėnos r. savivaldybių seniūnijų gyventojams. „Palyginus Lietuvos ir kitų šalių tyrimų, kuriuose buvo nagrinė­jamas šeimos medicinos paslaugų geografi­nis prieinamumas, rezultatus galima daryti išvadą, kad šios paslaugos gyventojams buvo pakankamai gerai pasiekiamos ir dėl atstu­mo, ir dėl kelionės automobiliu laiko“, – tei­gia tyrimo atsakinga vykdytoja, Higienos instituto specialistė Sandra Mekšriūnaitė.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos 148 vietose, ku­rios dažniausiai buvo savivaldybių centruose. Maždaug pusė šalies gyventojų (56,8 proc., 1,7 mln.) gyveno ne toliau kaip už 2 kilo­metrų nuo artimiausios pirminės psichikos sveikatos priežiūros teikiančios įstaigos. 147 seniūnijose (iš 547, 26,9 proc.) visi gyvento­jai gyveno už 10 kilometrų arba toliau nuo artimiausios tokias paslaugas teikiančios įs­taigos. Iš viso šalyje buvo 656,8 tūkst. gy­ventojų (21,6 proc.), kurie gyveno už 10 ki­lometrų arba toliau nuo pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Taigi pirminės psichikos sveikatos

priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gy­ventojams buvo mažiau prieinamos nei šei­mos medicinos paslaugas teikiančios įstai­gos. Sudėtingiausia iki pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įs­taigų buvo nukakti kai kurių Neringos, Aly­taus r., Radviliškio r., Švenčionių r., Kelmės r. savivaldybių seniūnijų gyventojams.

„Atsižvelgiant į tai, kad pirminės psichi­kos sveikatos priežiūros paslaugas teikian­čios įstaigos paprastai yra tik savivaldybių centruose, galima manyti, jog šių paslaugų prieinamumas gyventojams yra gana ribotas. Dėl šios priežasties svarbu, kad šeimos me­dicinos paslaugas teikiantys gydytojai būtų kvalifikuoti atpažinti psichikos sveikatos su­trikimus. Tai būtų ypač svarbu sprendžiant savižudybių problemą mūsų šalyje, nes po­tencialų savižudišką elgesį turėtų gebėti at­pažinti ne tik psichikos sveikatos srities spe­cialistai, bet ir šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad tyrimo rezultatai rodo tik galimybes pasiekti artimiausią šeimos medicinos arba pirminės psichikos sveikatos priežiūros pas­laugas teikiančią įstaigą. Tai nereiškia, kad gyventojai naudojasi minėtų įstaigų paslau­gomis, – atkreipia dėmesį tyrimo vykdyto­ja. – Visgi, toks visus šalies gyventojus api­mantis tyrimas, Lietuvoje publikuotas pirmą kartą. Gautos naujos žinios, tikimasi, padės suprasti mūsų sveikatos priežiūros privalu­mus ir trūkumus, kuriuos galima šalinti.“

Higienos instituto informacija

Pirmą kartą atliktas tyrimas: pirminė sveikatos priežiūra lengvai pasiekiama ne visiems gyventojams

Valstybinis psichikos sveikatos centras informuoja, kad nuo lapkričio 1 d. Lietu­voje, prijungus Kauno apskrities, Klaipė­dos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybės ligų centrus prie Vilniaus priklausomy­bės ligų centro, pradeda veikti Respub­likinis priklausomybės ligų centras su filialais šiuose miestuose. Vadovavimą penkių Lietuvos miestų filialams įgyven­dins Vilniaus priklausomybės ligų cent­ro administracijos pagrindu suformuoti

Pradėjo veiklą Respublikinis priklausomybės ligų centrascentriniai padaliniai. Priklausomybės ligų centrų reorganizacija pradėta įgyvendinti šių metų pradžioje, o gegužės mėn. Lietu­vos Respublikos Vyriausybė priėmė nuta­rimą, pagal kurį Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybės ligų centrai, reorganizuoti prijungiant juos prie Vil­niaus priklausomybės ligų centro.

Reorganizavimo tikslas – gerinti nuosek­lią priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę Lietuvoje, plėsti

bendradarbiavimą su vaiko teisių apsau­gos skyriais, socialinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pro­bacijos tarnyba, teikti platesnį gydymo ir reabilitacijos paslaugų spektrą, užtikrinti moksliškai pagrįstų metodikų taikymą. 2018 m. šiam centrui numatytas 0,5 mln. eurų didesnis biudžetas nei 2017 m., daugiausia darbo užmokesčio fondui.

Valstybinio psichikos sveikatos centro informacija

4

Asmeninio asistento paslauga – jau nuo 2018-ųjųJau 2018-ųjų pirmą ketvirtį startuos pirmieji projektai asmeninio asis-tento paslaugoms teikti. Tiesa, jie kol kas bus bandomieji. Apie tai, kaip bus realizuojamas projektas, kalbamės su Neįgaliųjų reikalų de-partamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktore Asta Kandratavičiene.

Taip pat numatoma išbandyti asmeninio asistento paslaugų teikimo bandomuosius projektus, kurie bus įgyvendinami nuo 2018 iki 2021­ųjų.

Paslaugos tikslas – asistuoti asmeniui įvairiose veiklose, namuose ir viešojoje er­dvėje. Išbandžius paslaugą, bus numatytas teisinis asmeninio asistento paslaugos, kaip neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos, elemento teikimo reglamentavimas.

- Ar jau numatyta, kokias funkcijas vyk-dys asmeninis asistentas?

­ Kaip jau minėjau, asmeninis asistentas suteiks žmogui pagalbą tiek namuose, tiek ir viešojoje aplinkoje. Svarbiausias jo tikslas – užtikrinti kuo didesnį neįgalaus asmens sa­varankiškumą. Asmeninio asistento pareiga bus suteikti asmeniui individualią, diskretiš­ką pagalbą, atliekant su asmens higiena su­sijusias funkcijas.

Asmeninis asistentas taip pat organizuos asmens maitinimą. Norėčiau pabrėžti – jis neturės gaminti maisto, tik pamaitinti, jei to reikia, pasirūpinti, kad žmogus pavalgytų.

Taip pat asmeninis asistentas palydės ne­įgalųjį į sveikatos priežiūros, kitas valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas bei orga­nizacijas, užimtumo įstaigas, į darbą, laisva­laikio praleidimo vietą ir panašiai.

Asmeninio asistento funkcija – suteik­ti asmeniui individualią pagalbą užmezgant ir palaikant socialinius santykius su supan­čia aplinka. Jei žmogus nekalba, asmeninis asistentas jam padės susikalbėti, orientuotis laike ir aplinkoje, taip pat stebės, kad neįga­lusis laikytųsi dienos režimo ir kt.

- Kokios asmeninio asistento paslaugos bus teikiamos bandomojo projekto metu?

­ Įgyvendinant bandomuosius projektus, as­meninio asistento paslauga tiek namuose, tiek viešojoje aplinkoje bus teikiama iki keturių va­landų per parą. Asmeninio asmens pareiga bus užtikrinti svarbiausias asmens gyvybinės vei­klos funkcijas – tai ir asmens higiena, mityba, judumas, socialiniai santykiai, ir aplinka. Svar­biausias tikslas, kaip jau minėjau, suteikti neį­galiam žmogui kuo daugiau savarankiškumo.

Asmeninio asistento paslaugų teikėjas bus atrenkamas Lietuvos Respublikos vie­šųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. As­meniniu asistentu galės būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Yra tik viena išlyga – šių paslaugų negalės teikti šeimos nariai.

- Kas turės teisę gauti paslaugas, ar kam nors bus teikiamas prioritetas?

- Ar iki šiol Lietuvoje asmeninio asisten-to paslauga nebuvo teikiama visai?

­ Ne visai taip. Asmeninio asistento pa­slauga buvo teikiama per kitus socialinės re­abilitacijos projektus. Asmeninio asistento paslaugos 2017­aisiais teiktos 291 projekte iš 353, arba 82,4 proc. visų paslaugų. Dau­giausia projektų įgyvendinta Vilniaus, Kau­no ir Panevėžio apskrityse.

Šiais metais asmeninio asistento paslaugai teikti iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų skirta 1 623 tūkst. eurų. Daugiausia šių paslaugų suteikta turintiems judėjimo, taip pat – regos ir klausos – negalią. Žmonėms su intelekto ir psi­chikos negalia paslaugų teko tik menka dalis.

Iš viso 2017­aisiais planuojama suteikti as­meninio asistento paslaugas 10 495 asmenims, iš jų tik 433, kurie turi psichikos negalią.

Šiuo metu asmeninio asistento paslaugas gauna vos 4 proc. šalyje gyvenančių neįga­liųjų. Didžioji dalis – Vilniaus bei Marijam­polės apskrityse.

Galbūt kam nors kils klausimas – kodėl kalbama, kad Lietuvoje nėra asmeninio asis­tento paslaugos, o aš pateikiu gaunančiųjų paslaugą skaičius? Norėčiau pabrėžti – ši asmeninio asistento pagalba žmonėms su negalia teikiama tik dirbančiųjų nevyriau­sybiniame sektoriuje dėka. Ją teikė žmonės, kurie dirba pagal teiktus projektus, savival­dybėse, už minimalų atlygį.

Paslaugai teikti naudojama nepakanka­mai lėšų – vidutinė kaina vienam asmeniui metams sudaro vos 165 eurus, tai yra, 14 eurų per mėnesį. Mažiausiai lėšų vienam asmeniui per metus skirta Kupiškio savival­dybėje – vos 79 eurai, daugiausia – Vilniaus rajono savivaldybėje, 454 eurai.

Kadangi šios paslaugos iki šiol buvo tei­kiamos tik nevyriausybinio sektoriaus pa­stangomis, todėl jas galėjo gauti tik organi­zacijų nariai, o ne visi norintieji. Paslaugomis naudojosi tik maža negalią turinčiųjų dalis, o jų aprėptį apsprendė ne paslaugos kaina ar poreikis, bet organizacijų aktyvumas tei­kiant projektus.

Tačiau teigiamas dalykas tas, kad jau tu­rime gerosios praktikos pavyzdžių, tam ti­krą įdirbį, potencialą, kuriuos panaudosime diegdami asmeninio asistento paslaugas atei­tyje. Tikimės, jog ir toliau asmeninio asis­tento paslaugas teiks nevyriausybinio sekto­riaus atstovai, kurie yra arčiausiai žmogaus, geriausiai žino jo poreikius bei galimybes.

- Kokia paslaugų plėtros vizija šiuo metu numatyta?

­ Numatoma parengti asmeninio asis­tento paslaugų teikimo, organizavimo mo­delius bandomiesiems projektams. Tvarkos aprašai turi būti sudaryti iki 2018­ųjų pir­mojo ketvirčio.

5

­ Paslaugas gaus piliečiai nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba dar­bingumo lygis dėl proto (ir) ar psichikos ne­galios, jei ji visiškai arba vidutiniškai apriboja jų veiklą, galimybę orientuotis, judėti dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir soci­alinį gyvenimą bei asmeniui reikalinga spe­cialiai apmokytų specialistų pagalba.

Prioritetas bus teikiamas tiems, kurie lan­ko ugdymo įstaigą, dirba arba ieškosi darbo, siekia gyventi savarankiškai. Ypač kreipsime dėmesį į tuos, kurie neseniai išėję iš stacio­narios globos įstaigų ar laukia eilėje gauti socialines paslaugas bendruomenėje.

Kol kas neaišku, kokie asmenys bus at­rinkti dalyvauti projekte. Tai – darbo grupių veiklos klausimas.

- Kokiais etapais planuojama realizuoti bandomųjų asmeninio asistento paslaugų organizavimą ir teikimą?

­ Pirmasis etapas, kaip jau minėjau, prasi­dės nuo 2018­ųjų pirmojo ketvirčio, jis truks dvylika mėnesių. Paslaugos bus teikiamos 50­čiai asmenų nuo 16 iki 65 metų, kurie turi proto ir (ar) psichikos negalią. Tam skir­ta 547,5 tūkst. eurų lėšų iš ES fondų.

Antrasis etapas prasidės nuo 2018­ųjų ketvirtojo ketvirčio, jis truks 12 mėnesių ir il­giau. Šiame etape paslaugas gaus jau 100 as­menų nuo 16 iki 65 metų amžiaus, turinčių fizinę (klausos, regos, judėjimo, vidaus orga­nų sutrikimai) ar (ir) kompleksinę negalią.

Asmeninio asistento paslaugų plėtra numa­tyta ir LR Vyriausybės programos priemonių plane. Taigi tikimės, jog projektas bus įgyvendi­namas ir valstybiniu lygmeniu.

- Ar asmeninio asistento paslaugos galės būti teikiamos socialinės reabilitacijos pas-laugų rėmuose?

­ Šios paslaugos socialinės reabilitacijos projektuose negalės likti. Tačiau šių paslaugų rėmuose liks nemažai paslaugų, kurių reikia žmonėms. Rinksimės su nevyriausybinio sek­toriaus atstovais, tarsimės, diskutuosime, ko­kias žmonėms reikalingas paslaugas teiksime.

Taip pat kol kas nereglamentuota, kokie darbo santykiai bus tarp paslaugos gavėjo, or­ganizatoriaus ir teikėjo. Šiame segmente keti­nama palikti laisvę. Išlyga viena – pinigai nebus skiriami tiesiogiai paslaugos gavėjui. Visos kitos formos, palankios žmogui, atsiras modelyje. Fi­nansavimo būdas tai pat kol kas nenustatytas – ar lėšos bus skiriamos per dotacijas, ar kitais būdais. Manau, visos formos yra įmanomos, svarbu, kad būtų patogu žmogui.

Norėčiau pabrėžti, kad individualizuo­tos asmeninio asistento paslaugos asmeniui su negalia yra vienas iš svarbiausių asmens orumo ir lygiateisio dalyvavimo visuomenės gyvenime veiksnių.

- Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi Lina Jakubauskienė

Tarptautinėje konferencijoje „Gyveni­mas savarankiškai ir (ar) su minimalia pa­galba. Iššūkiai, su kuriais susiduria neįgalie­ji“, skirtai Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti, socialinės apsaugos ir darbo mi­nistras Linas Kukuraitis akcentuoja, jog labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčiųjų fizinės ar psichinės sveikatos problemų toleran­ciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus.

„Savarankiško gyvenimo kokybės ro­diklis – tai pagalba, leidžianti žmogui, tu­rinčiam negalią, gyventi taip, kaip jis nori, ir įgyvendinti visus savo gebėjimus. Turime visą pluoštą priemonių sėkmingesnei neį­galių žmonių integracijai į visuomenę: tai ir nauja tikslinių kompensacijų mokėjimo tvarka, neįgaliųjų integracijos į visuomenę specializuotos programos savivaldybėse, būs­to pritaikymo neįgaliesiems sistema, naujos bendruomeninės paslaugos neįgaliajam ir jo šeimai, tokios kaip asmeninis asistentas, sa­

Linas Kukuraitis: „Neįgaliųjų laukia palankios permainos“

varankiško gyvenimo namai, atokvėpio pa­slaugos“, ­ sako Linas Kukuraitis.

Artimiausiu metu numatoma 86 būstus pritaikyti šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia. Tam skirta 300 tūkst. eurų. Taip pat numatoma asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo bando­muosius projektus vykdyti dviem etapais: I etapas – nuo 2018 m. I ketvirčio asmeninio asistento paslauga būtų teikiama proto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims, o II etapu – nuo 2019 m. asmeninio asisten­to paslauga būtų teikiama fizinę (judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimai) ir kompleksinę negalią turintiems asmenims.

Pasak ministro L. Kukuraičio, nuo 2018 m. sausio 1 d. siūloma padidinti šalpos pen­sijų bazę nuo 112 iki 130 Eur. Padidėji­mą pajustų apie 43 tūkst. neįgaliųjų gavė­jų, tam papildomai turėtų būti skirta apie 17 mln. eurų.

Lietuvoje yra 245 tūkst. neįgaliųjų (iš jų 14,8 tūkst. vaikų), iš jų 15 proc. turi proto ar (ir) psichikos sutrikimų. Darbingo am­žiaus neįgaliųjų skaičius siekia 169 tūkst., iš jų dirba – 47,3 tūkst. (28 proc.).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neįgaliųjų programoms, pensijoms, kom­pensacijoms ir kt. skiria apie 851 mln. eurų per metus, neįgaliųjų asociacijų veiklai (ap­ima 27 nevyriausybines organizacijas) – 1,287 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Siekiama sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliemsasmenims tenkinti specialiuosius poreikius

Vyriausybė teikia Seimui Neįgaliųjų so­cialinės integracijos ir susijusių įstatymų pataisas. Socialinės apsaugos ir darbo mi­nisterijos parengtomis pataisomis siekiama panaikinti didelius atotrūkius tarp neįga­liesiems skiriamų tikslinių kompensacijų ir diskriminacines nuostatas dėl amžiaus.

Numatoma keisti specialiųjų poreikių nu­statymą ir tikslinių kompensacijų dydžius neįgaliesiems, o vietoj dviejų išmokų dy­džių įvesti 4. Siūloma nustatyti 2 tikslinių kompensacijų lygius slaugomiems asmenims (291 eurų arba 213 euro) bei 2 priežiūros ir pagalbos išlaidų tikslinių kompensacijų ly­gius (123 eurų arba 67 eurų).

Ministro Pirmininko Sauliaus Skver­nelio iniciatyva įstatymų projektuose visos numatytos tikslinės kompensacijos padi­dintos 11,2 euro. Taip siekiama užtikrinti didesnes išmokas šiems asmenims.

Numatoma pratęsti galimybę šeimoms gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo

techninio pritaikymo išlaidų kompensaci­ją, kai neįgaliam vaikui sukakus 18 metų ir toliau nepertraukiamai yra nustatytas spe­cialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Taip pat norima suteikti galimybę dėl tiks­linės kompensacijos paskyrimo kreiptis ne tik neįgaliajam, bet ir jo sutuoktiniui, giminaičiui ar socialines paslaugas teikiančiam asmeniui bei sudaryti galimybę tikslines kompensa­cijas teikti ir nepinigine forma – asmeninio asistento, slaugos, transporto paslaugomis. Siūloma atsisakyti diskriminuojančių sąvokų „nedarbingas“ ir „iš dalies darbingas“.

Be kita ko pataisos numato nustatant spe­cialiuosius poreikius, remtis ne tik medicini­niais kriterijais, bet ir asmens savarankiškumo kasdienėje veikloje vertinimu. Šį vertinimą atliktų savivaldybių socialiniai darbuotojai.

Pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. sau­sio 1 d., papildomų lėšų poreikis – apie 14 mln. eurų per pirmuosius metus.

LR Vyriausybės informacija

6

Renginys sudomino specialistus

Trakų rajono savivaldybės salėje rinkosi Trakų neįgaliųjų užimtumo centro, savival­dybės, Vaikų dienos centro, Lentvario kom­pleksinės paramos centro ir kiti specialistai. Visų jų darbas vienaip ar kitaip susijęs su psichikos negalią turinčiais žmonėmis.

Į susitikimą atvyko ir Neįgaliųjų reikalų de­partamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė. „Gaila, bet Trakuose kol kas nėra aktyvios, vei­kiančios psichikos neįgaliuosius vienijančios bendruomenės. Užuomazgų ją kurti būta, ta­čiau organizacija netapo aktyvia bei veikiančia. Visais būdais prisidėsime, kad tokia bendrija at­sirastų. Psichikos negalią turinčių žmonių rajo­ne išties nemažai“, ­ teigia A. Kandratavičienė.

Tradicija rengti susitikimus regionuose tęsiasiLina Jakubauskienė

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija spalį į susitikimą sukvietė Trakų regiono specialistus. Kalbėta apie aktualiausias pastaro-jo meto naujoves, drauge apsvarstytos įvairios problemos.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžen­taitis sako, jog bendrijos kol kas vis dar sil­pnos visoje Lietuvoje. Vis dar tebėra daug institucinės globos, patys neįgalieji visuome­nės gyvenime nėra aktyvūs. Sunku į darbą su neįgaliaisiais pritraukti gerų specialistų, ka­dangi uždarbis čia kartais siekia vos du šim­tus eurų, jis gerokai mažesnis nei tokių pačių specialistų, dirbančių savivaldybių įstaigose.

Paslaugos neįgaliesiems ir deinstitucionalizacijos procesai

Apie tai kalbėjo A. Kandratavičienė. Ji apžvelgė įvairioms veikloms skiriamas lėšas, pabrėžė, jog finansavimas neįgaliųjų organi­zacijoms ir jų veikloms nedidėja.

Neįgaliųjų reikalų departamento direk­torės teigimu, artimiausiu metu didžiausias finansavimas bus skiriamas asmeninio asis­tento pareigybei diegti, taip pat dienos už­imtumo paslaugoms, veikloms būreliuose. Didžioji dalis lėšų skiriama žmonėms su fi­zine negalia. „Psichikos negalios organiza­cijos dirba aktyviai, tačiau visuomenė dar ne visada suvokia, kokio masto tai yra problema. Žmonės nenori viešinti savo negalios, linkę užsidaryti namuose. Visi bendromis jėgomis turime stengtis, kad psichikos negalią turin­tiems žmonėms teiktume kompleksinę pa­galbą“, ­ sako A. Kandratavičienė.

Jos teigimu, jau kitais metais keliose sa­vivaldybėse bus įgyvendinamas asmeninio asistento projektas, vėliau pradės veikti ir kitose savivaldybėse. A. Kandratavičienė su­sirinkusiems pristatė ir institucinės globos pertvarkos projektą. Departamentas partne­rio teisėmis dalyvauja įgyvendinant projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų pas­laugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“.

Kaip didžiausią blogybę departamento direktorė įvardijo vis dar per ilgus norinčių­jų pakliūti į globos įstaigas žmonių sąrašus. Be to, vis dar per mažai kuriama bendruo­meninių paslaugų. „Šiuo atveju savivaldybės dažnai renkasi lengviausią kelią, probleminio elgesio, asocialius asmenis išsiųsdamos į glo­bos įstaigas. Taip yra paprasčiau negu kurti paslaugų infrastruktūrą. Šiuo metu rengia­me teisės aktus, kurie užkirs kelią panašiai praktikai“, ­ pabrėžia A. Kandratavičienė.

Departamento direktorė sako, jog deinstitucionalizacijos projektas susideda iš trijų etapų. Šiuo metu įgyvendinamas pirmasis, kuriami teisės aktai, metodikos, apklausiami gyventojai. Vėliau, kai prasi­dės antrasis etapas, regionuose bus sukurta infrastruktūra, kuri suteiks galimybę žmo­nes išleisti iš globos įstaigų. Trečiasis eta­pas – socialinių paslaugų teikimas tiksli­nėms grupėms.

Kol kas institucijose dar tebegyvena apie 6 tūkst. žmonių. Įgyvendinamo pro­jekto tikslas – kuo daugiau jų apgyvendin­ti bendruomenėse.

7

Procesai vėluoja

Pasak V. Nikžentaičio, labai gaila, tačiau daugelis rengiamų metodikų vis dar lieka val­dininkų stalčiuose. „Norėtųsi, kad kuo grei­čiau būtų teikiamos tokios paslaugos, ko­kios jau senokai teikiamos Europoje. Štai apie apsaugotą būsta kalbamame jau kone dešimt metų, tačiau šios paslaugos vis dar nėra. Dirbame su psichikos negalią turin­čiais žmonėmis tiesiogiai, matome, kokia opi yra benamystės problema. Kas antras mūsų bendruomenės narys negauna daugiau šim­to trisdešimties eurų pašalpos, pusė neturi kur gyventi. Taigi atėjo metas ne rengti metodi­kas, kurių ir taip yra daug, o kalbėti apie kon­krečias paslaugas“, ­ sako bendrijos vadovas.

Jo teigimu, turinčiuosius psichikos ne­galią vis dar žymi didelė stigma, todėl to­kie žmonės bevelija likti namuose, neiti į užimtumo centrus. Tokiu būdu jų sveika­ta dar labiau prasatėja. „Reikia įdėti nema­žai pastangų, kol turintieji psichikos nega­lią ima pasitikėti darbuotojais, atsiveria. Iki tol šie žmonės gyveno izoliuoti, ligoninėse, institucijose. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau organizacijų, dirbančių su psichi­kos negalią turinčiais žmonėmis“, ­ teigia V. Nikžentaitis.

Bendrijos vadovas peikia ir ankstesnę ES lėšų įsisavinimo politiką, kuomet didžioji pa­ramos dalis skirta socialinės globos įstaigoms renovuoti. Dalis paslaugų centrų stovi tušti, kadangi jų poreikis nebuvo įvertintas. „Ne­vyriausybinio sektorius gali būti ir kūrybiš­kesnis, ir pigesnis, ir lankstesnis teikiant pas­laugas žmonėms su negalia. Be abejo, svarbų darbą dirba ir Psichikos sveikatos centrai. Tačiau jie veikia nuo aštuntos valandos ryto iki penktos vakaro. Pas mus žmonės renkasi ir savaitgaliais – kepame pyragus, kalbamės prie arbatos puodelio, dalyvaujame mugėse“, ­ kalba V. Nikžentaitis.

Pasak jo, dar labai maža dalis turinčių­jų pscihikos negalią dirba, nors kai užsienio šalyse situacija visai kitokia. „Jei liga valdo­ma, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti kartu su visais, kai kuriais atvejais net­gi geriau nei „sveikieji“. Lietuvoje sėkmingos integracijos pavyzdžių pernelyg mažai. Ne­

daug žmonių su psichikos negalia įdarbina ir Darbo birža ar socialinės įmonės. Lieka užimtumo centrai, kurie žmonėms su psi­chikos negalia labai svarbūs“, ­ teigia ben­drijos vadovas.

Dar viena problema – itin maži sekto­riaus darbuotojų atlyginimai. Dėl to sunku išlaikyti geriausius darbuotojus, panašaus darbo nenori dirbti vyrai, kuriems reikia iš­laikyti šeimas.

„Ne visi turintieji psichikos negalią su­pranta, kada liga paūmėja, jie atsisako gydy­tis, tokiu būdu kenkdami patys sau bei arti­miesiems. Nors tokiu atveju esame kaltinami dėl to, kad neginame žmogaus teisių, tačiau suprantame, kad gydyti šiuos žmones – būtina. Tik suvaldę ligą jie galės gyventi vi­savertį gyvenimą“, ­ kalba V. Nikžentaitis.

Pastaruoju metu turinčiųjų psichikos sutri­kimų vis daugėja, pagal sergančiųjų kiekį jie jau ima lenkti vidaus organų ligas. Europie­čiai vis dažniau serga depresijomis, senstan­čioje visuomenėje daugėja demencijos atvejų. Lietuvoje situaciją blogina ir socialinė nely­gybė, pagal kurios lygį Lietuva yra ES dugne.

Lietuvoje vis dar daug fiksuojama savi­žudybių. Jų rizikos veiksniai – tai ir ekono­minė socialinė situacija. „Požiūris į žmones su fizine negalia mūsų visuomenėje keičiasi, tačiau psichikos negalia vis dar tebėra sti­gmatizuojama, šiems žmonėms klijuojamos etiketės. Baiminamasi šių žmonių agresijos,

nors tyrimais įrodyta, kad jie nėra agresyves­ni“, ­ pabrėžia V. Nikžentaitis.

Stresas ir jo valdymas

Savižudybių prevencijos biuro psichologė Rūta Klovaitė kalbėjo apie socialinių dar­buotojų, kitų specialistų, dirbančių su žmo­nėmis, darbe patiriamą stresą bei būtinybę jį valdyti.

„Medikai, policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai – tai pirmoji grandis, kuri susi­duria su žmonėmis, patiriančiais smurtą, tu­rinčiais psichikos negalią, galvojančiais apie savižudybę. Akivaizdu, kad visa tai veikia ir jų psichiką. Todėl dera žinoti, kaip tvarky­tis su darbe patiriamu stresu, kad galėtume jaustis gerai“, ­ sako R. Klovaitė.

Jos teigimu, nė vienas žmogus negali kont­roliuoti visko, kas vyksta jo gyvenime. Nė vie­nas nėra apsaugotas nuo nenumatytų dalykų. „Psichikos sveikata priklauso ir nuo to, kiek gebame kontroliuoti situaciją, ar esame savo gyvenimo šeimininkai. Labai svarbi ir pras­mės sritis. Jei žmogaus gyvenimas yra pras­mingas, jis jaučiasi gerai. Todėl susidūrus su žmonėmis, kurie galvoja apie savižudybę, ne­mato gyvenimo prasmės, reikia bandyti atrasti prasmę. Galbūt tai – augintinis, dėl kurio ver­ta gyventi“, ­ sako R. Klovaitė. Pasak jos, verta įprastiminti net ir sunkius dalykus.

Taip pat labai reikšminga sritis – santy­kiai tarp žmonių. Psichologės teigimu, Lie­tuvoje labai trūksta gijų tarp organizacijų, jų susikalbėjimo, o ne skirstymosi. „Visi esame ta pati grupė ir galvojame apie tai, kaip padė­ti žmonėms, kad būtų mažiau stigmos, savi­žudybių, galėtume būti kartu nepriklausomai kas esame, kokiomis ligomis sergame“, ­ pabrėžia R. Klovaitė.

Labai svarbūs ir santykiai šeimoje, tėvų su vaikais, tarp mylimųjų ir panašiai. Kai jie prasti, atsiranda įvairios priklausomy­bės. Kiekvienas žmogus turi jaustis vertingas, vertinamas. Pasak psichologės, tie žmonės su negalia, kurie atranda gyvenimo prasmę, gali jaustis gerai ir gyventi visavertį gyvenimą.

VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tar­nybos“ direktorė Algė Nariūnienė pasakojo susirinkusiems apie tarnybos veiklą, apie tai, kokios paslaugos čia teikiamos, su kokiomis problemomis susiduria turintieji psichikos negalią ir specialistai, dirbantys su jais.

Specialistai diskutavo apie priverstinio gydymo problemas, apie finansavimo svar­biems projektams trūkumą.

Visų susirinkusiųjų nuomonė buvo vie­ninga: svarbu susitikti, pabendrauti, pasida­linti problemomis, patirtimi. „Sieksime, kad ir Trakuose atsirastų vieta, kur galėtų rinktis žmonės su psichikos negalia. Jau bendravo­me su Trakų neįgaliųjų užimtumo centro vadovais, bandysime integruoti žmones su psichikos negalia ten“, ­ sakė V. Nikžentaitis.

Autorės nuotraukos

8

Atsiranda nauji iššūkiai

Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmo­nių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžen­taičio, socialinių darbuotojų darbe pastaruo­ju metu atsiranda vis naujų iššūkių. Tai – ir senstanti visuomenė, ir emigracijos problemos. Dėl to reikalingos naujos paslaugos, nauji dar­bo metodai. „Socialiniai darbuotojai – svarbi grandis padedant psichikos negalią turinčiam žmogui. Jiems būtina prisitaikyti prie kintan­čių sąlygų, naujų reikalavimų. Pokyčius galima susieti su socialinėmis intervencijomis, gerovės valstybe, jos plėtra. Deja, kol kas Lietuvoje so­cialinis darbas nėra vertinamas taip, kaip turė­tų“, ­ pabrėžia bendrijos vadovas.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė sako, jog socialiniai dar­buotojai susiję su visomis socialinėmis grupė­mis, todėl jų darbas ypač svarbus. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie asmeninį asis­

tentą, jo žmonės su negalia ypač laukia. Lietu­voje kol kas neteikiama ir atvejo vadyba, kuri taip pat turėtų atsirasti artimiausiu metu.

„Norėčiau pasidžiaugti LSPŽGB veikla. Jie ne tik teikia paslaugas žmonėms su psichikos negalia, bet ir važinėja po Lietuvą, supažindin­dami specialistus su negalios specifika, darbo su jais ypatumais. Tai labai svarbu, kadangi žmonių su psichikos negalia pastaruoju metu sparčiai daugėja“, ­ kalba A. Kandratavičienė.

Departamento direktorė priminė susi­rinkusiems ir apie finansuojamą priemonę, kuri skirta paremti šeimas pritaikant būstą. „Anksčiau programa buvo skirta tik turin­tiems fizinę negalią, o šiuo metu įrašyta ir nuostata – jei šeima augina vaiką su nega­lia, kuriam nustatytas nuolatinis slaugos bū­tinumas. Kviečiu visus, kuriems reikia, šia parama pasinaudoti. Juolab kad nustatant neįgalumą vaikams, beveik 50 proc. jų turi psichikos ar sutrikusio intelekto negalią“, ­ sako A. Kandratavičienė.

Direktorė apgailestavo, kad organizaci­joms, vienijančioms psichikos negalią tu­rinčius žmones, vis dar skiriamas pernelyg menkas finansavimas. „Visi turėtume gal­voti, ką galėtume nuveikti šioje srityje. La­bai svarbūs žmonės, kurie dirba su psichikos neįgaliaisiais. Manau, ir ateityje didžiąją pas­laugų dalį turėtų teikti nevyriausybiniame sektoriuje dirbantys specialistai“.

V. Nikžentaičio teigimu, vienas iš svar­biausių organizacijų tikslų – užtikrinti tu­rinčiųjų psichikos negalią orumą, saugumą.

Grąžinti bendruomenės globai

Pastaruoju metu daug kalbama apie deins­titucionalizaciją, būtinybę grąžinti psichikos bei proto negalią turinčius žmones į bendruo­menę. Tvaraus perėjimo nuo institucinės glo­bos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimo Lietuvo­je neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią ir jų šeimų srities ekspertė Lina Gul­binė pristatė, kas pastaruoju metu nuveikta įgyvendinant tvaraus perėjimo nuo instituci­nės globos prie šeimoje ir bendruomenėje tei­kiamų paslaugų. Ekspertų komanda parengė metodinius dokumentus, kurie pateikti Soci­alinės apsaugos ir darbo ministerijai. Čia jie svarstomi, kai bus pasirašyti, paslaugos atsi­ras paslaugų kataloge. Svarbiausios iš būsimų paslaugų – tai apsaugotas būstas, savarankiško ir grupinio gyvenimo namai.

Apsaugoto būsto Lietuvoje kol kas nėra, savarankiško bei grupinio gyvenimo namai pamažu kuriasi. L. Gulbinė pristatė, kokie kriterijai numatyti paslaugų gavėjams, ko­kiais atvejais jiems tiks apsaugotas būstas, kokiais – savarankiško ar grupinio gyveni­mo namai. „Priklausomai nuo to, kur žmo­nės bus apgyvendinti, keisis ir jiems teikiamų paslaugų pobūdis bei intensyvumas. Dau­giausia specialistų prireiks grupinio gyveni­mo namuose“, ­ sako L. Gulbinė.

Specialistė primena, kad ir toliau išliks specializuotos slaugos ir globos įstaigos, taip pat – socialinės reabilitacijos centrai.

„Būsimų paslaugų tikslas – didinti asmens galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, tai­kyti tokias socialinio poveikio priemones, kurios suteiktų žmonėms galimybę gyventi savarankiš­kai, formuotų ar atstatytų savarankiško gyveni­mo įgūdžius. Specialistai turės įžvelgti kiekvieno asmens potencialą“, ­ sako L. Gulbinė.

Įgyvendinant deinstitucionalizaciją, bus patvirtintas asmens gebėjimo pasirūpinti sa­

Konferencijoje – apie socialinio darbuotojo reikšmę neįgaliajamLina Jakubauskienė

Lapkričio 23-iąją Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (LSPŽGB) sukvietė su pschikos negalią turinčiais žmonėmis dirbančius specialistus į konferenciją „Socialinio darbo profesionalizacijos galimy-bės Lietuvoje“. Pranešimus skaitė ne tik mokslo įstaigų, seniūnijų, sa-vivaldybių atstovai, bet ir socialiniai darbuotojai, su neįgaliaisiais susi-duriantys kasdieniame darbe.

9

vimi ir priimti kasdienius sprendimus nusta­tymo tvarkos aprašas. „Ne visi turi artimųjų ratą, kuriais pasitiki, kurie galėtų padėti pri­imti sprendimus. Jei žmogus negali pasirū­pinti savimi ir neturi artimųjų, jam paslau­gas teiks savivaldybės“, ­ teigia L. Gulbinė.

Pasak V. Nikžentaičio, nepakanka pa­rengti metodikas – svarbu, kad dokumen­tai nenugultų stalčiuose, kad būtų suderinti ir paslaugos žmonėms su psichikos negalia pradėtos teikti.

Socialinių darbuotojų balsas vis dar silpnai girdimas

Vilniaus universiteto Sociologijos ir so­cialinio darbo instituto profesorė Laimutė Žalimienė sako, jog socialinių darbuotojų vaidmuo visuomenės gyvenime vis dar te­bėra pernelyg menkas. „Norėtųsi paskatinti socialinius darbuotojus greta kasdienio dar­bo imtis ir profesijos viešinimo, dažniau iš­sakyti savo problemas. Tai sudarytų sąlygas tolesnei profesinei raidai“, ­ teigia profesorė.

Jos teigimu, kol kas socialinio darbuoto­jo darbas vis dar tapatinamas su labdaringa pagalba, tačiau tai – ne pagalbos, o profesinė veikla. „Galbūt kada nors visuomenė gyvens taip gerai, kad socialiniai darbuotojai taps nereikialingi. Tačiau žmonės patiria daugybę problemų, todėl socialiniai darbuotojai tebė­ra labai svarbūs. Dera galvoti, kaip šią profe­siją stiprinti, tobulinti“, ­ teigia L. Žalimienė.

Socialinio darbuotojo profesija Lietuvoje palyginti jauna – ji atsirado tik 1991­aisiais. Kurį laiką ji buvo labai populiari, tačiau pastaruoju metu stojančiųjų jos studijuoti į aukštąsias mokyklas mažėja. Tam įtakos turi ir pernelyg menki atlyginimai, kurie sudaro vos 60 proc. vidutinio Lietuvoje.

Pasak L. Žalimienės, socialiniai darbuo­tojai visuomenėje sulaukia pernelyg daug kritikos. Tačiau šie specialistai negali daly­vauti įstatymų keitime, jų balsas silpnai gir­dimas. Ne visada socialiniai darbuotojai gali atstovauti gindami savo klientų teises.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos l.e.p prezidentė, dienos centro „Šviesa“ direk­torė Jūratė Tamašauskienė apžvelgė sociali­nio darbuotojo identitetą ir profesijos raidos

25­erių metų perspektyvą. Pasak jos, pasta­ruoju metu daug diskutuojama apie socialinio darbuotojo tapatybę, identiteto stiprinimą, gebėjimą atstovauti sau. „Lietuvoje yra ne­mažai labai profesionalių, išsilavinusių soci­alinių darbuotojų, tačiau dalies jų laipsniškai netenkame. Jie išeina dirbti kitur. Tokiu būdu socialinių darbuotojų kompetencijos nereali­zuojamos“, ­ sako J. Tamašauskienė.

Jos teigimu, visuomenė dar nesupranta, kokias funkcijas atlieka socialinis darbuo­tojas, tebemanoma, kad juo gali dirbti bet kuris, turintis aukštąjį išsilavinimą. Be to, socialiniai darbuotojai vis dar kaltinami dėl visų šalyje esamų problemų, dažnai nuomonė apie jų darbą – neigiama. Specialistė pasi­džiaugė, kad 2018­ieji gali būti paskelbti so­ciallinio darbo metais, o visi darbuotojai ki­tąmet tikisi susirinkti į visuotinį suvažiavimą.

Šiaulių universiteto Sveikatos ir socialinės gerovės katedros specialistės Odeta Šapelytė ir dr. Daiva Alifanovienė pasakojo apie socialinių darbuotojų rengimo problemas, apie jų pasi­ruošimą dirbti su negalią turinčiais žmonėmis.

„Soclalinių darbuotojų darbe ypač dažnas stresas. Šie darbuotojai patiria didelį spaudi­mą dėl visų socialinių problemų. Deja, dar­buotojai patys turi su juo susidoroti“, ­ kal­ba specialistės.

Jos pristatė galimus streso įveikos būdus tiek per emocinę, tiek per fizinę veiklą. „Ne­susidoroję su savo emocijomis, socialiniai darbuotojai negalės padėti ir savo klientams“, ­ pabrėžia specialistės.

Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, Socialinės gerovės ir meno katedros vedėja dr. Aistė Antanaitienė pristatė inovatyvių projektinių veiklų įgyvendinimą kolegijoje.

„Puoselėjame neformalų studijavimą. Mums svarbu, kad studentai ne tik įgytų žinių, bet ir išbandytų save projektinėje vei­kloje, darbe ne tik su neįgaliaisiais, bet ir vai­kais, senyvo amžiaus žmonėmis. Organizuo­jame savarnorystės projektus, turime didelę patirtį su stovyklomis, vyksta neformalūs mokymai įstaigos pedagogams“, ­ kalba A. Antanaitienė.

Integrali pagalba – svarbi pagalbos neįgaliesiems grandis

Apie integralios pagalbos reikšmę tei­kiant paramą neįgaliesiems bendruomenė­je kalbėjo Kauno kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja Virginija Kondratavičienė.

Pasak jos, teikiant integralią pagalbą, arba socialinės globos ir slaugos paslaugas na­muose, labai svarbus tarpinstitucinis bendra­darbiavimas. „Gaudami integralią pagalbą, žmonės ilgiau gali išlikti savo namuose, savo aplinkoje. Pagalbą teikia mobiliosios koman­dos, kurias sudaro socialinio darbuotojo pa­dėjėjai, slaugytojo padėjėjai, pagal poreikį – kineziterapeutai ir kiti specialistai“, ­ sako V. Kondratavičienė.

Teikiant šias paslaugas, labai svarbu pla­navimas, funkcijų ir vaidmenų pasidalinimas, taip pat sisteminis požiūris, informavimas bei išteklių optimizavimas.

Prelegentė pristatė keletą kolegijos stu­dentų atliktų tyrimų, kur vertinamas soci­alinių paslaugų poreikis teikiant integralią pagalbą neįaliesiems asmenims. „Paslaugos yra reikalingos daugeliui sunkią negalią tu­rinčių respondentų kasdien. Ši pagalba pa­lengvina gyvenimą šeimos nariams. Daž­niausiai pageidaujama socialinio darbuotojo padėjėjo ir slaugytojo padėjėjo. Kiti specia­listai – psichologas, šeimos gydytojas ir pa­našiai – turėtų atvykti prireikus“, ­ sako V. Kondratavičienė.

Atliktas tyrimas rodo, jog žmonėms la­biau reikia kompleksinės pagalbos. Kiekvie­nas nori būti reikšmingas, nori bendravimo, pasibuvimo kartu, labai svarbios ir užimtu­mo veiklos.

Nukelta į 10 p.

10

Trumpalaikė, bet efektyvi pagalba

Apie socialinio darbo su pacientu iššūkius Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligo­ninėje kalbėjo Socialinės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų skyriaus vedėja Alma Buginytė. Pasak jos, per trumpą laikotarpį, kurį pacientai praleidžia ligoninėje, būtina išspręsti daugybę problemų. „Pacientai li­goninėse užsibūna vis trumpiau, vis daugiau paslaugų reikia namuose. Mūsų tikslas – kad sergantieji psichikos ligomis kuo geriau in­tegruotųsi į bendruomenę, gautų daugiau paslaugų namuose. Taip pat svarbu mažinti psichikos ligų stigmatizaciją, įgalinti paci­entus“, ­ teigia A. Buginytė.

Kasmet skyriuje gydoma daugiau kaip 8 tūkst. žmonių, čia veikia 14 psichiatrijos skyrių. Dalis pacientų į ligoninę atvyksta sunkios būklės, specialistams tenka spręs­ti rimtas problemas. Jų išspręsti nepavyktų be institucijų bendradarbiavimo. „Bendrau­jame ne tik su paciento artimaisiais, bet ir darbovietėmis, socialinės paramos centais, seniūnijomis, savivaldybių socialinių paslau­gų įstaigomis, psichikos sveikatos centrais, vaikų teisių apsaugos skyriais, savarankiško gyvenimo, socialinės globos namais, gydy­mo ir slaugos įstaigomis, ligonių kasomis ir panašiai. Be kitų įstaigų dirbti negalėtume, ji mūsų darbe būtina“, ­ sako A. Buginytė.

Jos teigimu, didelė problema ir ta, kad

Atkelta iš 9 p. žmonės dažnai nesupranta sergantys, kad jiems reikia pagalbos. Pacientai būna nera­mūs, o jų artimieji – pervargę, jiems reikia atokvėpio. Žmonės nežino, kur galėtų kreiptis, todėl būtina ne tik pacientus, bet ir šeimų na­rius įgalinti savarankiškai spręsti problemas.

„Kai žmonės vieniši, kreipiamės į ben­druomenės institucijas, kad užtikrintų pa­galbą jiems. Kuo toliau, tuo daugiau sąsajų atrandame su jomis. Anksčiau dažnai išgirs­davome atsakymą: su psichikos negalios as­menimis nedirbame, neteikiame jiems pas­laugų. Dabar tokių atsakymų sulaukiame mažiau“, ­ kalba specialistė.

Apie ligoninėje teikiamas užimtumo pas­laugas kalbėjo skyriaus vedėjos pavaduotoja Fausta Mickienė. Šios paslaugos svarbios ne tik pacientams, bet ir artimiesiems: jie turi kuo daugiau žinoti apie institucijas, kur gali gauti pagalbą, vertingos ir savipagalbos grupės.

Vyresnioji socialinė darbuotoja Daiva Vežbovič kalbėjo apie įstaigoje atliekamus so­cialinius tyrimus, kurie skirti numatyti ir tobu­linti veiklos kryptis, siekiant atrasti efektyvius pagalbos paciantui būdus ir konkrečias paslau­gas, pasitikrinti savo darbų kokybę.

Leisti spręsti patiems

Apie žmonių su negalia galias ir nega­lią priimant sprendimus kalbėjo Laplandi­jos universiteto socialinio darbo doktoran­tas Tomas Kurapkaitis. Pasak jo, socialiniai darbuotojai turėtų ieškoti būdų ir kelių, kaip padaryti, kad kelionė su žmonėmis netaptų kelione į negalią, o kelione link dalyvumo bendruomenėje.

Jo teigimu, labai svarbu, kad socialinis darbuotojas savo įsikišimu į neįgaliojo gy­venimą nepridarytų daugiau žalos. Kartais dera tiesiog pabūti bendrakeleiviu, o ne lįsti į žmogaus gyvenimą.

„Laimingiausi žmonės yra tie, kurie geba pripažinti savo silpnumą, negalią, ribotumą, kurie nebijo pripažinti, kad yra netobuli. Tai vienas iš kelių, kuriuo galima keliaujant keisti aplinką, kurioje esame. Specialistams reikia drįsti patiems būti savimi su savo sil­pnumais. Socialinio darbuotojo funkcija – ne

tik teikti kuo daugiau paslaugų, bet ir liudyti savo pavyzdžiu alternatyvų būdą, kur nega­lią turintys žmonės rastų atgaivą. Kiekvienas žmogus turi būti priimtas ne su galia, o su silpnumu“, ­ pabrėžia T. Kurapkaitis.

Pasak jo, socialinis darbuotojas gali su­galvoti daug priežasčių, kodėl vieno ar kito darbo negali padaryti. Tai – ir mažas atlygi­nimas, ir netinkama sistema, ir mažas gyve­namasis rajonas, kuris nesuteikia galimybių veiklai. Tačiau tą patį laiką galima išnaudo­ti ir kitaip. „Gyvename laisvame pasaulyje, patys organizuojam gyvenimus ir esame šei­mininkai. Svarbu atrasti kuo daugiau dalykų, kuriuos pats galiu pakeisti, tokiu būdu gyve­nimas tampa visavertis. Labai svarbi turėtų būti ir bendrakeleivystė, kuri padeda neį­sprausti negalią turinčio žmogaus į rėmus“.

Savo veiklą pristatė ir Všį Pagalbos ir in­formacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė. „Svarbiausia mums – būti su neįgaliuoju, dirbti jam, teikti visas įmanomas paslaugas, formuoti ar grąžinti savarankiško gyvenimo įgūdžius“, ­ sako A. Nariūnienė.

Ji kalbėjo apie tai, kokios paslaugos rei­kalingiausios psichikos negalią turintiems žmonėms, nuo kokių problemų jie kenčia. Didžiausios ir skaudžiausios – stigma, be­namystė, bedarbystė, savižudybės. „Tačiau norėčiau pabrėžti: nemažai mūsiškių yra iš­silavinę, sukūrę gražias šeimas, pasiekę karje­ros aukštumų. Kurie to neturi, ateina į mūsų tarnybą, užimtumo kambarius ir gauna įvai­rias paslaugas“, ­ teigia A. Nariūnienė.

Autorės nuotraukos

11

Tarnybos socialinė darbuotoja Vilma Kunsmonaitė sako, jog šią progą norėjosi paminėti netradiciškai, paprastai, jaukiai. „Pasikvietėme ir svečių – savarankiško gy­venimo namų „Savi namai“ gyventojus. Su jais mus nuo seno sieja graži draugystė“, ­ pasakoja V. Kunsmonaitė.

Vilma kartu su besilankančiaisiais Pa­galbos ir informacijos šeimai tarnyboje iš anksto aptarė scenarijų, pasigamino įvairių šventinių atributų. Be to, socialinė darbuo­toja parinko kiekvienam skirtų „Sveikatos receptų“, kuriuos vėliau išdalijo Hipokri­tas Sveikata – gydytojo kostiumu apsiren­gęs Renatas.

Psichikos sveikatos dieną atšventė netradiciškai

Kad nuotaika būtų gera visą dieną, jau per pirmąjį spalio 10­osios užsiėmimą skaitytos humoreskos, taip pat įvairios juokingos isto­rijos. Vėliau per kasdienių įgūdžių užsiėmi­mus visi kartu kepė pyragus. „Šįkart maistą gaminome su ypatingu užsidegimu ir meile – juk ruošėme vaišes ne tik sau, bet ir svečiams iš „Savų namų“, ­ šypsosi Vilma.

Prie šventės rengimo prisidėjo ir psicho­logė Lina Bučytė. Ji parinko kiekvienam be­silankančiam Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje skirtų pozityvių teiginių. Pasak psichologės, keletą kartų pakartoti, jie įsi­tvirtina sąmonėje ir padeda siekti gyvenimo tikslų. „Saviįtaiga svarbi kiekvienam žmogui, mūsų sveikatą veikia visos mintys. Todėl la­bai svarbu, kad jos būtų tik pozityvios“, ­ pa­brėžia L. Bučytė.

Į šventę neatsisakė atvykti ir aktorius Da­rius Rakauskas, kuris žmonėms su psichikos negalia rengia žaidimą „Protų mūšis“. Šį­kart, kartu su besilankančiaisiais Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje, į kovą sto­jo ir svečių iš savarankiško gyvenimo namų komanda.

Vedėjas parengė žaidėjams klausimų iš įvairių sričių. Kai kurie daliai žaidėjų buvo žinomi iš ankstesnių „Proto mūšių“. „Tokiu būdu norėjosi pasitikrinti, ar žaidėjai pame­na ankstesnes temas, ar įsimena naujus daly­kus“, ­ sako D. Rakauskas. Antrojoje dalyje aktorius uždavė klausimus artėjančio Lie­tuvos Nepriklausomybės šimtmečio tema, trečioji dalis skirta muzikos temai, ketvir­toji – pasakoms.

Komandos pasirinko išmoningus pavadi­nimus: „Dinozaurai“, „Žvaigždė“ ir „Patrio­tai“. Žaidėjams teko gerokai pasukti galvas, kol rasdavo atsakymus į vedėjo suformuluo­tus klausimus. Geriausiai pasirodė komanda „Žvaigždė“, kuriai ir atiteko pagrindinis žai­dimo prizas. Tačiau apdovanoti ir kiti „Protų mūšio“ dalyviai.

Šventės dalyvius linksmino Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos dainininkai, savo programą parodė ir „Savų namų“ gy­ventojai. Tradiciškai šventė baigėsi bendro­mis dainomis, šokiais, žaidimais bei vaišėmis.

Autorės nuotraukos

Lina Jakubauskienė

Spalio 10-ąją visame pasaulyje tradiciškai minima Pasaulinė psi-chikos sveikatos diena. Tai – proga priminti visuomenei apie įvairius psichikos sutrikimus, jų turinčius žmones, kalbėti apie jų patiriamas problemas, išgyvenimus. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Pasaulinė psichikos sveikatos die-na paminėta Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos VšĮ Pagalbos ir informacijos šei-mai tarnyboje.

12

Ilgametės tradicijos

VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centras veiklą pradėjo nuo 2001­ųjų. „Pagrindinis mūsų tikslas – padėti ne tik neįgaliesiems, bet ir jų šeimų nariams. Be to, atliekame švietėjiš­ką darbą siekdami parodyti visuomenei, kad žmonės su proto ar psichikos negalia gali būti visaverčiais bendruomenės nariais“, ­ sako centro direktorius Juozas Norinkevičius.

Pasak jo, per šešiolika metų darbo su ne­galią turinčiais žmonėmis koncepcija keitėsi, pamažu keičiasi ir visuomenės požiūris. „Tu­rintieji intelekto ar psichikos negalią, kaip ir mes visi, nori gyventi kokybiškai, jaustis saugūs ir laimingi. Šiems žmonėms svarbu turėti darbą, širdžiai mielos veiklos, bendrau­ti tiek tarpusavyje, tiek su kitais žmonėmis.

Trakų neįgaliųjų užimtumo centre laukiamas kiekvienasLina Jakubauskienė

Trakų neįgaliųjų užimtumo centro (TNUC) veikloje dalyvauja įvairią negalią turintys asmenys. TNUC – daugiafunkcinis centras, kuriame teikiamos dienos socialinės globos, profesinės reabilitacijos paslaugos, vykdomi socialinės reabilitacijos bendruomenėje projektai bei sociali-nio darbo metodinio centro veikla.

Pastebėjome, kad jiems ypač svarbu gauti paslaugas bendruomenėje, gyventi kartu su visais“, ­ pabrėžia direktorius.

TNUC vykdo socialinės reabilitacijos pas­laugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą. Besilankantieji centre čia gauna užimtumo paslaugas, įgyja darbinių įgūdžių. „Kai su­trikusio intelekto žmonės mokomi nuo vai­kystės, jie vėliau kur kas geriau integruojasi į bendruomenę, gali gyventi savarankiškiau, dirbti ir užsidirbti. Taip pat šie žmonės įgy­ja socialinių įgūdžių, geriau prisitaiko gyve­nime“, ­ sako socialinė darbuotoja Mingailė.

Integruotis į darbo rinką – svarbu

J. Norinkevičiaus teigimu, dar neseniai turintieji proto ar psichikos negalią gyveno izoliuoti, apie integravimąsi į darbo rinką jie galėjo tik pasvajoti. „Be abejo, negalima teigti, kad šie žmonės sklandžiai integruoja­si, kad jiems įsidarbinti nesudėtinga. Tačiau nuolat dalijamės savo patirtimi, kuri šioje srityje turėtų būti svarbi ir visai Lietuvai“, ­ pabrėžia direktorius.

Centre vykdoma profesinės reabilitacijos programa susideda iš kelių etapų: iš pradžių neįgalus žmogus išmoksta pasirinktos specia­lybės, vėliau čia dirbantys specialistai stengiasi padėti atrasti žmogui tai, ką jis galėtų dirbti.

„Norėčiau pabrėžti: visos šios programos paslaugos yra teikiamos individualiai, visas

mokymo programos turinys pritaikomas pa­gal konkrečias žmogaus mokymosi galimybes. Profesinės reabilitacijos dėka išmokstama spe­cialybės, įgaunama reikalingų įgūdžių. Tokiu būdu negalią turintis žmogus, padedamas spe­cialistų, integruojasi į darbo rinką. Dažnai gir­dime, kad intelekto sutrikimą turintys žmonės gali dirbti tik nesudėtingus darbus, tačiau ne darbo sudėtingumas čia yra svarbiausia. Svar­bu, kad asmuo gali dirbti, gauti už savo darbą atlygį ir jaustis oriu, visaverčiu bendruomenės nariu“, ­ sako profesinės reabilitacijos progra­mos koordinatorė, psichologė Viktorija.

Šiuo metu centre galima įsigyti šias kvali­fikacijas: Vytelių pynėjo, Medienos apdirbėjo, Bitininkystės darbuotojo, Tekstilės rankdar­bių gamintojo, Socialinių paslaugų teikėjo, In­terjero tvarkytojo, Želdinių prižiūrėtojo, taip pat Gėlių komponuotojo. Reabilitacijos eigoje centro darbuotojai kviečiasi medienos cechų ir kitų įstaigų savininkus ir demonst ruoja, ką geba pagaminti negalią turintys žmonės. „Kai kuriems pavyksta įsidarbinti išsyk, kai kuriems patariama dar pasimokyti. Profesinė reabilitacija sutrikusio intelekto ir psichikos negalios žmonėms ypač svarbi. Jie išmoksta naujo amato, gauna diplomą. Įsidarbina apie 60 proc. baigusių mūsų programas“, ­ kalba meistras Rimas ir priduria, jog nuolat bendra­darbiaujama su Lietuvos darbo birža, steigia­mos darbo vietos neįgaliesiems.

Paslaugos – įvairios

Labai svarbi centre ir užimtumo veikla „Atėję į mūsų centrą, neįgalieji pirmiausia gauna dailės terapijos paslaugas. Turime pro­fesionalią dailininkę Editą Tamulytę, kuri dir­ba su šiais žmonėmis. Piešiant svarbu spalvos, formos, piešimo tematika. Dailės terapija pa­deda atkurti asmens psichoemocinę būseną, turi įtakos asmens motyvacijai įgyti norimas kompetencijas“, ­ pasakoja J. Norinkevičius.

Apsilankius centre, akys raibsta nuo cent­ro lankytojų ir darbuotojų išmoningumo, nuo jų sukurtų darbelių gausos. Čia – ir rė­meliai paveikslams, ir suvenyrai, ir progi­niai medaliai, ir žaislai, ir buityje reikalingi daiktai. Trakiškiai mokosi gaminti ir inkilus, dekoratyvinius vežimėlius ir pan. Trakiečių bendruomenei patinka ir centro lankytojų gaminamos kėdutės, taburetės, sulankstomos kėdutės ir pan. „Stengiamės išugdyti reikia­mus įgūdžius, kad žmonės galėtų juos pri­sitaikyti namuose“, ­ pabrėžia meistrė Rūta.

Ne mažesnis ir iš vytelių sukurtų darbe­lių asortimentas. Centro lankytojai moko­si gaminti padėklus, dėžutes, vazeles, gėlių krepšelius, vytelėmis apipina stiklainius ir panašiai. „Tai – ne tik įdomus užsiėmimas neįgaliesiems, bei ir puiki galimybė išmokus pinti, savarankiškai užsiimti šiuo amatu“, ­ kalba meistras Julius.

Pasak J. Norinkevičiaus, pavasarį, vasarą, rudenį daug dirbama lauke. „Mūsų lankyto­

13

jams svarbu išmokti ir apželdinimo bei žel­dyno prižiūrėtojo darbų. Tai – ne tik malo­nus darbas lauke. Šios veiklos dėka ugdomi pareigos, atsakomybės, meilės gamtai jaus­mai“, ­ teigia direktoriius.

Socialinės paslaugos

TNUC teikiamos ir socialinės paslaugos. Tai – informavimas, konsultavimas bendra­darbiaujant su įvairių įstaigų specialistais. Centro lankytojų tėvams, globėjams, arti­miesiems teikiamos konsultacijos įvairiais socialiniais, pensijų, pašalpų, lengvatų ga­vimo, darbingumo lygio, asmens specialiųjų poreikių bei paslaugų poreikio nustatymo klausimais. Lankytojų tėvai, globėjai, arti­mieji informuojami apie pastebėtus lanky­tojų sveikatos ar įgūdžių pasikeitimus.

„Prireikus nukreipiame centro lankytojus į sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, įdarbinimo ar kvalifikacijos kėlimo institu­cijas, atstovaujame valstybinėse institucijo­se, sprendžiant neįgaliųjų buitinius, teisinius, administracinius ir kitus klausimus“, ­ var­dija J. Norinkevičius.

Pasak direktoriaus, ne mažiau svarbu ug­dyti turinčiųjų proto ar psichikos negalią buitinius įgūdžius. Centre jie mokosi tvar­kyti patalpas, ruošti maistą, padengti sta­lą, naudotis buitinės technikos prietaisais ir panašiai.

„Ne paslaptis, jog dažnas turintysis pro­to ar psichikos negalią pamiršta pasirūpinti asmens higiena. Atėję į mūsų centrą, jie gali išsimaudyti, išsiskalbti drabužius, išmoks­ta prižiūrėti rankų, kojų nagus ir panašiai. Atrodo, elementarūs dalykai, tačiau šiems žmonėms jie labai svarbus“, ­ kalba sociali­nė darbuotoja Lina.

Centro lankytojų laukia kineziterapeutė Ugnė, kuri sportuodama su neįgaliaisiais pa­gerina ne tik jų sveikatos būklę, bet ir nuo­taiką, aktyvumą. Tiems, kurie centre būna visą dieną, teikiamos maitinimo paslaugos.

Neįgalieji – patenkinti

Visi kalbinti centro lankytojai džiaugia­si čia gaunamomis paslaugomis, teigia esą

patenkinti, kad turi kur ateiti. Lentvarietė Aleksandra centrą pradėjo lankyti prieš dve­jus metus, čia ją atvedė tėtis. Išsyk jai čia la­bai patiko. Mergina labiausiai mėgsta piešti.

Aleksandros paveikslai meniški, prasmin­gi. „Iš pradžių gimsta idėja, sugalvoju, ką norėsiu nupiešti. Dažnai mintys ateina va­kare, atsigulus. Rytą nupiešiu eskizą, apta­riu jį su vadove. Tada imuosi darbo“, ­ pa­sakoja mergina.

Aleksandra sako, jog norėtų padėkoti tė­vams, centro direktoriui, darbuotojams ir gy­dytojai už nuolatinį palaikymą. „Čia atradau rojų. Mus supa ramybė, supratimas, stabilu­mas“, ­ džiaugiasi centro lankytoja.

Virginija – centro senbuvė. Jai patinka piešti, nerti, siuvinėti. Kai lankėmės Trakuo­se, moterys siuvo marškinėlius ir mezgė vai­kiškas kepures, kurių paprašė Onuškio vaikų darželis spektakliui. Reikėjo numegzti net 22 baltas kepuraites. Centras nuolat draugauja su įvairiomis švietimo įstaigomis, padeda or­ganizuoti įvairius bendrus kultūrinius, edu­kacinius renginius. Vaikams ypač svarbu su­vokti, jog bendruomenėje yra ir „kitokių“, bet tuo nereikia stebėtis ar šių žmonių vengti.

Dar viena centro lankytoja, Rima, sako ypač mėgstanti rankdarbius. Be to, ji spor­tuoja, dalyvauja įvairiuose renginiuose, mo­teriai patinka demonstruoti madas. Rima

rodė mums savo sukurtą „Angelų pjedestalą“. „Tai – savotiška relikvija, mano pašaukimas. Dar pagaminau Olimpinį fakelą – šviesos simbolį“, ­ savo darbelius rodo Rima. Mote­ris pabrėžia, kad čia gera lankytis todėl, kad visada tvyro geranoriškumas, šilta atmosfera. Be to, tai – ir galimybė išeiti iš namų, nesė­dėti užsidarius tarp keturių sienų.

Laimutė džiaugiasi, kad centre susirado draugų, visi žmonės jai čia – geri. Laimutei labai patinka nerti vąšeliu, tai ją veikia ra­minančiai. „Smagu, kai pavyksta nunerti ką nors gražaus. Patinka ir tai, kad galiu lan­kytis pas psichologę, o prireikus atsikvėpti specia liai įrengtame poilsio kambaryje“, ­ kalba centro lankytoja.

Neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Mantas moko centro lankytojus naudotis kompiu­teriu. „Vieniems pakanka pradmenų – kaip įsijungti kompiuterį, susirasti norimą teks­tą, straipsnį, kiti mokosi rašyti. Dar kiti nori išmokti ir sudėtingesnių dalykų“, ­ kalba Mantas. Jis džiaugiasi, kad jį, Vilniaus Ge­dimino technikos universitetą baigusį spe­cialistą, direktorius pakvietė dirbti. Kasdien jis atvežamas į centrą specialiu autobusiuku.

Visi kalbintieji centro lankytojai vieningi: panašios paslaugos žmonėms su negalia la­bai vertingos, jų reikia kaip galima daugiau.

Autorės nuotraukos

14

Pasirodymas surengtas Vaikų ir jaunimo klubo „Liepsnelė“ salėje. Artistai, vadovau­jami aktoriaus Dariaus Rakausko bei muzi­kos vadovo Stanislovo Karaliaus, pasakojo šmaikščias ir pamokančias istorijas apie įvai­rius kasdienėje buityje naudojamus daiktus. Visi jie kalbėjo artistų lūpomis.

Scenoje drauge pasirodė tiek dienos centro lankytojai, tiek ir darbuotojai. Pasak D. Ra­kausko, skaityti tekstus pasirinkti talentinges­ni, gebantys vaidinti žmonės. Artistų pasako­jimai perpinti gitaros, kuria grojo S. Karalius, melodijomis bei dainomis. Pasak muzikos vadovo, grodamas jis dažnai improvizuoja.

Tarptautinės neįgaliųjų dienos proga – „prakalbinti“ daiktai

Lina Jakubauskienė

Besilankantieji Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje Tarptautinės neįgaliųjų dienos proga sulaukė mielų svečių. Vilniaus neįgaliųjų dienos centro lankytojai atvyko su improvizacinio skaitymo grupės pasirodymu pagal Kęstučio Kasparavičiaus knygą „Apie daiktus. Trumpos istorijos“.

Jaukų, šiltą spektakliuką Vilniaus neįga­liųjų dienos centro artistai jau demonstravo ne vienoje mokykloje, kitose įstaigose. Jiems teko pasirodyti tiek scenose, tiek sporto salė­se, todėl, pasak S. Karaliaus, artistams tenka būti lankstiems, išmoningiems ir prisitaikyti prie bet kokių sąlygų.

„Keliaudami po mokyklas, stengiamės parodyti, kad negalią turintys žmonės – tokie pat, kaip ir visi kiti. Neretai vaikai pripažįsta bijantys neįgaliųjų, nes jų nėra matę iš arti. Vaikams būdinga bijoti to, ko nepažįsta. Pamatę mūsų pasirodymą, jie išmoksta priimti kitokį žmogų“, ­ kal­ba S. Karalius.

Pasirodymas besilankantiems Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje surengtas kamerinėje aplinkoje. Artistai sėdėjo, kal­bėjo, grojo, dainavo šalia žiūrovų. Tai pasi­rodymui suteikė dar daugiau jaukumo bei šiltumo. Žiūrovai dainavo kartu su artistais, plojo, dalyvavo vaidinime.

„Seniai nematėme gražesnio pasirodymo. Dėkojame jums ir lauksime naujų spektak­lių“, ­ įteikdama atminimo dovaną, sakė VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai direktorė Algė Nariūnienė.

Besilankantiems tarnyboje, spektaklis taip pat paliko didelį įspūdį. Visi buvo ypač dėkingi D. Rakauskui, kuris ne tik dirba Vilniaus neįgaliųjų dienos centre, bet ir savanoriauja Pagalbos ir informa­cijos šeimai tarnyboje, rengia čia „Protų mūšius“ bei kitus originalius, įdomius, ne­tradicinius renginius.

Autorės nuotraukos

1515

Asociacija Viršuliškių bendruomenės cent ras „Giesmė“ įgyvendina projektą „Bend­ruomeniškumo ugdymas, aktyvumo skatini­mas, bendruomenės sutelktumo stiprinimas renginių pagalba“. Pasak „Giesmės“ pirmi­ninkės Egidijos Pačinskienės, bendruomenė

rengia tiek sporto, tiek kultūrinius renginius. „Nusprendėme pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba. Planuojame keistis koncertais, taip pat dalintis patirtimi“, ­ sako E. Pačinskienė.

Viršuliškių seniūnė J. Ambrasienė pabrė­žia, jog visi seniūnijos gyventojai turėtų jaustis kaip viena šeima. „Puiku, kad galėjome atvykti pas jus Tarptautinės neįgaliųjų žmonių die­nos proga, pasveikinti jus visus, palinkėti gra­žių artėjančių švenčių“, ­ sako J. Ambrasienė.

Pirmiausia savo atliekamomis dainomis svečius pradžiugino VšĮ Pagalbos ir informa­cijos šeimai tarnybos dainininkai, vadovaujami muzikos vadovės Julijos Kovalenko. Dainas kartu su jais traukė, smagiai plojo ir „Giesmės“ atstovai. Pasak Algimanto Špoko, nors gies­miečiai pas Pagalbos ir informacijos šeimai tar­nyboje lankėsi pirmą kartą, tačiau jiems patiko tiek bendravimas su žmonėmis, tiek muzikinė programa. „Dainos buvo gražios, žavėjo puikus atlikimas. Jei mūsų maestro pritartų, galėtu­me parengti bent vieną dainą kartu. Tai būtų ir proga dažniau susitikti“, ­ pabrėžia vyras.

Susitiko su kaimynaisLina Jakubauskienė

Minint Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, Lietuvos sutrikusios psi-chikos žmonių globos bendrijoje apsilankė Viršuliškių bendruomenės cent ro „Giesmė“ atstovai, taip pat Viršuliškių seniūnė Jurgita Ambrasie-nė. Tiek besilankantieji VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje, tiek „Giesmės“ atstovai tikisi, kad užsimezgusi graži draugystė nenu-trūks ir ateityje.

Keletą gražių lietuviškų dainų atliko ir ansamblis „Giesmė“. Pasak J. Kovalenko, vi­sus labiausiai sužavėjo tai, kad dainos buvo itin originalios, ligi šiol negirdėtos. „Tai – ir tremtinių, ir Pamario krašto dainos, visiems palikusios didelį įspūdį. Ansamblio dalyviai jas atliko labai nuoširdžiai, gražiai. Publika dainas šiltai priėmė, dainavo kartu. Buvo gera, kai visa salė skambėjo kaip didelis cho­ras“, ­ sako muzikos vadovė ir priduria, kad tikisi ir tolesnio gražaus bendradarbiavimo su centro dainininkais.

Kartu su dainomis skambėjo ir gražūs pa­linkėjimai, nuteikiantys Adventui, gražiausių metų švenčių laukimui.

„Puiku, kad Neįgaliųjų žmonių dienos proga sulaukėme tokių mielų svečių. Susitiko tarsi dviejų kartų, skirtingo muzikinio skonio atstovai, tačiau šventės pabaigoje dainavo visi kartu. Džiugino ir šiltas bendravimas. Tiki­mės, kad bendravimas nenutrūks“, ­ tikisi ir Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė.

Jauki, šilta šventė sužavėjo ir besilan­kančiuosius Pagalbos ir informacijos šei­mai tarnyboje. „Visos dainos buvo labai gražios, koncertas – meniškas. Puiku, kad žmonės ne tik turi užsiėimą, bet ir neša gėrį, grožį, šventišką nuotaiką kitiems“, ­ sako Renatas.

Autorės nuotraukos

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių

bendrijos žurnalas „Globa“

Rėmėjai:

RedaktorėLina Jakubauskienė Tel. 8 699 788 27

globa.redaktore@gmail.com

Dizainerė Ilona Chmieliauskaitė

Redakcijos adresas: Viršuliškių g. 34,

LT–05 110 Vilnius. Įmonės kodas 291942170

Spausdino: Bendra Lietuvos ir Danijos

įmonė UAB „Baltijos kopija”. Kareivių g. 13B, LT–09109 Vilnius

Tiražas 500 vnt.

ISSN 2335–8572