Viskas apie Rytu filosofija, religija, psichologija, mistika, kultura, literatura

RYTŲIŠMINTIES

ENCIKLOPEDIJA

RY

TŲ

IŠMIN

TIES

EN

CIK

LO

PE

DIJA

DAOIZMAS

BUDIZMAS HINDUIZMAS

DZENBUDIZMAS

Lietuvoje tai pirmas leidinys, kuriame apžvelgiama svarbiausių

Rytų religijų (hinduizmo, budizmo, dzenbudizmo, daoizmo) visuma;

supažindinama su Rytų mitologija, senovės raštijos ir garsiausiais

(taip pat ir Pasaulio paveldo) architektūros ir dailės paminklais;

pateikiama senovės raštijos ir išminčių kūrinių ištraukų.

Jį galima vertinti įvairiai:

kaip pradžiamokslį, kuriame apibūdinamos svarbiausios

Rytų religijų ir kultūros sąvokos, kurių nesuvokus

neįmanoma perprasti nei rytietiško mąstymo, nei kultūros;

kaip Rytų filosofijos ir senovės kultūros apžvalgą;

kaip senovės raštijos sąvadą, kuriame pateikiama legendų,

senovės išminčių veikalų, senosios poezijos ištraukų;

netgi kaip veikalą, iš kurio galima gauti ne tik dvasinės,

bet ir fizinės naudos (jame pateikiama ir fizinių pratimų).

Jį galima skaityti įvairiai (nelygu, kokie yra jį atsiverčiančiojo

poreikiai) ir kiekvieną kartą vis atrasti ką nors nauja.

Tad IMKITE IR SKAITYKITE.

3

VILNIUS 2010

Iš vokiečių kalbos vertė

Zita Baranauskaitė-Danielienė ir Antanas Danielius

RYTŲ IŠMINTIES ENCIKLOPED I JA

Budizmas. Hinduizmas. Daoizmas. Dzenbudizmas

4

Straipsnių autoriai:

Budizmas, daoizmasIngrid Fischer-Schreiber

sinologė, budologė; Vienos universitetas

Tibeto budizmasFranz-Karl Ehrhard

tibetologas, etnologas, indologas; Hamburgo universitetas

HinduizmasKurt Friedrichs

orientalistas; Vokietijos vedantos draugijos prezidentas

DzenbudizmasMichael S. Diener

japonologas; Tokijas

Sudarytojai ir redaktoriai:

Stephan Schuhmacher, Gert Woerner

Christiane Willerskonsultantė indologijos klausimais

UDK 29(038) Ri-133

LEXIKON DER ÖSTLICHEN WEISHEITSLEHRENBuddhismus. Hinduismus. Taoismus. ZenOtto Wilhelm Barth Verlag, 2001

Knyga išleista Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondui parėmus

© 1986 by Scherz Verlag, Bern und München. All rights reserved by Fischer Verlag GmbH, Frankfurt am Main© Zita Baranauskaitė-Danielienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2010© Mantrimas Danielius, 2010© Darius Ravaitis, viršelio dizainas, 2010© „Tyto alba“, 2010ISBN 978-9986-16-799-0

5

Lietuviško leidimo pratarmė

Lietuvoje tai pirmas leidinys, kuriame apžvelgiama svarbiausių Rytų religijų (hinduizmo, budizmo, dzenbudizmo ir daoizmo) visuma; supažindinama su Rytų mitologija, senovės raštija ir garsiausiais (taip pat ir Pasaulio paveldo) architektūros ir dailės paminklais. Šios iš rytietiškos pasaulėjautos išsirutuliojusios religijos paskatino tam tikrų filosofijos sistemų atsiradimą ir ilgainiui lėmė ne tik religinio Rytų gyvenimo, bet ir kultūros sklai-dą. Todėl, neperpratus Rytų filosofijos, vargu ar įmanoma suvokti Rytų kultūros visumą ir paskiras jos dalis.

Enciklopedijoje daug svarbos teikiama Rytų religijų mokykloms ir jų mokytojų (dau-giausia dzenbudizmo) asmenybėms; apibūdinamos įvairios sąmonės būsenos – prade-dant dėmesio sutelkimu, baigiant „visišku užgesimu“, nirvana (hinduizmas, budizmas); pateikiama ir fizinių pratimų, pagerinančių savijautą arba paskatinančių tam tikrą sąmo-nės būseną (daoizmas). Tekstą pagyvina senovės raštijos ir išminčių (Laodzi, Džuangdzi ir kt.) kūrinių ištraukos, padedančios geriau suvokti ir pajusti rytietiško mąstymo savi-tumą ir tėkmę.

* * *Pasak Tibeto budizmo, tam tikrai religinei patirčiai reikia subręsti. Tokia nuostata įsi-tvirtino pirmaisiais Tibeto budizmo sklaidos amžiais, kai jo pradininkų sukurti religi-niai tekstai daugumai amžininkų dar buvo sunkiai suprantami. Tuomet šie tekstai buvo išslapstyti įvairiose slaptavietėse. Tikėta, kad jie bus atrasti, iš naujo įvertinti ir perrašyti tada, kai žmonės subręs suvokti juose perteikiamą religinę patirtį. Ypač daug tokių teks-tų (termų) buvo rasta XVIII a.

Vadovaujantis loginiu vakarietišku mąstymu, tokia paralelė įmanoma ir kalbant apie Rytų išminties enciklopediją.

2002 m. Antano Danieliaus išversta enciklopedija ilgam įstrigo vienoje ketinusioje ją leisti leidykloje. 2007 m. pasibaigus sutarties terminui, vertimas buvo atrastas iš naujo ir pasiūlytas leidyklai „Tyto alba“. Pradėjus lyginti su naujausia originalo laida (per tą laiką buvo išėję dar du vokiški leidimai; nuo 1986 m. – iš viso 5 leidimai), paaiškėjo, kad leidinys buvo pataisytas ir papildytas, tad teko daug ką versti iš naujo.

Be to, per dešimtmetį ir Lietuva gerokai subrendo Rytams. Rytietiškos sąvokos ir sampratos, pasiekusios daugumą lietuvių pirmiausia per verstinius grožinės literatūros, psichologijos tekstus, o ilgainiui įsismelkusios net ir į populiariuosius verslo leidinius, įgavo tam tikrą rašytinį pavidalą. Susiformavo dvejopa Rytų religijų ir filosofijų sąvokų rašyba: autoritetinguose mokslo leidiniuose (Acta Orientalia Vilnensia) – mokslinė jų transkripcija, Rytų religijų bendruomenių tinklaraščiuose – pramaišiui supaprastinta ir mokslinė transkripcija (beje, kiekviename vis kitokia), populiariuosiuose leidiniuo-se – gana dažnai atsitiktinė. Įvertinus šių sąvokų vartoseną, Rytų išminties enciklopedijoje siekta susisteminti lietuvišką jų rašybą.

* * *Verčiant ir rengiant spaudai Rytų išminties enciklopediją kilo dvejopų keblumų: pertei-kiant teksto turinį ir pateikiant sanskrito, kinų, japonų ir tibetiečių kalbų sąvokų lietu-višką rašybą.

6

Rytiečio ir vakariečio mąstymo sklaida, arba slinktis, labai skiriasi. Maža to, dažnu atveju Vakaruose net neskiriama tam tikrų mąstymo objektų. Be to, rytiečiams „mąsto-mas“ objektas tėra viena iš pirmųjų dvasinio kelio pakopų – tolesnėse pakopose mąstan-tis subjektas ir mąstomas objektas tampa vieniu, sunyksta jų atskirtis. Rytietis dažniausiai vadovaujasi intuicija, savo išgyvenimais, patyrimu, vakarietis – žvelgdamas tarsi iš šalies, visa vertina protu. Enciklopedijoje vengta tiesmuko vertinimo – stengtasi nenutolti nuo rytietiško mąstymo ir kuo subtiliau bei taikliau išreikšti net ir tai, kas, pasak rytiečių, neįvardijama sąvokomis.

Kitas svarbus dalykas – lietuviška terminų rašyba. Pateikiant juos vadovautasi VLKK nutarimais dėl sanskrito, japonų ir kinų kalbų skiemenų tarptautinės rašybos lietuviško-jo atitikmens (nutarimo dėl tibetiečių kalbos skiemenų rašybos vis dar nėra). Mokslinė-je literatūroje siūloma juos pateikti tarptautine arba pagrečiui tarptautine ir adaptuota (lietuviška) rašyba.

Enciklopedijoje antraštiniai žodžiai pateikiami pirmiausia lietuviška rašyba, po ženklo, nurodančio priklausomybę tam tikrai religijai (B, H, D, Dz), – tarptautine (ne-moksline, t. y. supaprastinta) rašyba, pvz., čaitanja H chaitanya; Hakuinas Dzendži Dz Hakuin Zenji. Jei lietuviška ir tarptautinė rašyba sutampa, pateikiamas tik vienas antraštinis žodis, pvz., brahmarandhra H , engaku Dz , Nala H .

Daugumos Rytų religijų krypčių ir jų mokyklų pavadinimai enciklopedijoje rašomi mažąja raide (pvz., bionas, čiodas, čiuandžendao, udoumidao, igio mokykla, otokano mo-kykla ir kt.), pavadinimų vertimai – didžiąja raide (pvz., Tiesos pavertimo tikrove mokykla, Penkių saikų ryžių daoizmo mokykla). Didžiąja raide rašomi pavadinimai tų mokyklų, ku-rios vadinamos įkūrėjų (Fukė, Hogeno, Jogi, Ničireno, Rindzai, Orio, Umono ir kt.), kalnų (Maošanpai, Obaku, Sakjapa, Tiantai, Tendai), sūtrų (Huajano, Kegono) vardais.

Daugiausia keblumų kilo vartojant kiniškus asmenvardžius, vietovardžius ir sąvokas. Vokiškame leidinyje jie pateikiami tarptautine wade-giles rašyba, vartojama daugelyje Europos šalių. Lietuvoje (1996 m. VLKK nutarimas) vartojama tarptautinė pinyin ra-šybos sistema. Tad lietuviškame leidinyje antraštiniai žodžiai pateikiami pinyin rašybos lietuvišku atitikmeniu ir, vengiant painiavos ir netikslumų, wade-giles rašyba, pvz., Bai-džang Huaihai Dz Pai-chang Huai-hai, lingdži D ling-chih, taip pat ir Laodzi D Lao-tzu, nors Lietuvoje jau įsigalėjo tarptautinė pinyin šio vardo rašyba, t. y. Laodzi.

Antraštėse veikalų (daugiausia kiniškų) pavadinimai lietuviška rašyba pateikiami be lietuviškų galūnių (Daodzing, Idzing, Lingbaodzing), rišliame tekste – su galūnėmis (pvz., iš pradžių Idzingas naudotas kaip pranašysčių knyga; Lingbaodzinge aprašomas daoizmo dievų panteonas).

Vienskiemenės visų kalbų sąvokos lietuviška rašyba pateikiamos be galūnių (skr. bhūr, vak; kin. džai, žen), išskyrus dzenas, čanas, tanas.

Kinų kalbos sąvokos (daugiausia vienskiemenės) lietuviška rašyba pateikiamos be galūnių. Tos kinų kalbos sąvokos, kurios įvardija asmenį, pvz., sianas (nemirtingasis), basianai (aštuoni nemirtingieji), rašomos su lietuviškomis galūnėmis. Sąvoka šen rašo-ma dvejopai: šenas (dievybė), šen (žmogaus dvasia).

Rytų išminties enciklopedijos vertimas ir rengimas spaudai buvo gera (ir neišvengia-ma) proga susisteminti Rytų religijų sąvokų ir sampratų lietuvišką rašybą ir vartoseną. Tikiuosi, šiuo lietuvių pažinties su Rytais tarpsniu tokia rašyba ir toks Rytų išminties perteikimo būdas bus suprantamas daugeliui. Ilgainiui veikiausiai gali atsirasti vartose-nos pokyčių, nes visa, kas gyva, juk kinta.

Zita Baranauskaitė-Danielienė

Lietuviško leidimo pratarmė

7

Pratarmė

Ši enciklopedija – tai pirmasis bandymas perteikti keturių didžiųjų Rytų išminties mo-kymų – budizmo, hinduizmo, daoizmo ir dzenbudizmo – svarbiausias sąvokas ir filo-sofijos sistemas visiems suprantama kalba. Kaip ir kiekviename „pirmajame“ darbe, čia neišvengta trūkumų, bet, tikimės, juos atpirks šio darbo teikiama nauda.

Enciklopedijoje pateikiama apie keturis tūkstančius straipsnių. Akivaizdu, jie neap-rėpia visų tų sąvokų, kurias vartoja keturios čia aptariamos dvasinio mokymo sistemos. Kiekvienas iš šių mokymų tiesiog stulbina literatūros ir terminijos gausa. Tarkim, vien budizmo literatūros išsamioms studijoms prireiktų ne vieno žmogaus gyvenimo. Ši enci-klopedija nėra akademinis leidinys – ji nėra skirta vien specialistams ar mokslininkams. Priešingai, ji turėtų padėti prasiskinti kelią per neįprastų terminų tankynę kiekvienam susiduriančiam su Rytų išminties mokymų sąvokomis bei vaizdiniais žmogui, kad ir kas jis būtų – mokslininkas, žiniasklaidos atstovas, praktikuojantis gydytojas, psichotera-peutas; kad ir ką veiktų – medituotų ar tobulintų savo kūną ar sielą.

Rengiant šią knygą, kilo keblumų, kaip pateikti sąvokas. Mat jos vartojamos mažiau-siai penkiomis Azijos kalbomis (sanskrito, pali, tibetiečių, kinų, japonų), o jų formos viena nuo kitos skiriasi ne ką mažiau nei nuo kitų, negiminingų joms kalbų formų. Tad transkribuojant ir verčiant šias sąvokas kilo gausybė problemų. Dar kebliau buvo per-teikti pačią išmintį, mokymų objektą. Žodis „išmintis“ čia dažniausiai vartojamas budis-tine pradžnos prasme, t. y. įvardyti ne tam tikriems intelekto pasiekimams, o tiesiogiai, intuityviai patiriamai išminčiai, paskatinančiai tikrosios pasaulio prigimties įžvalgą.

Nesistengėme pateikti „faktinių žinių“ – tokių objektyvių žinių ir vertinimų, kokius pateikia Vakarų gamtos mokslai. Nors Rytų išminties „tyrimo metodai“ pragmatiškumu nenusileidžia Vakarų metodams (pirmųjų pagrįstumą patvirtina tai, kad jie tūkstantme-čius, t. y. kur kas ilgiau nei tam tikri gamtos mokslo „faktai“, gyvuoja įvairiose kultūrose), tačiau šių metodų paskatintų įžvalgų, kaip pabrėžia visi išminties mokymai, neįmanoma perteikti sąvokomis.

Čia pateikiami terminai tėra nuorodos į visuotinę patirtį, kurios turinį žmogus ga-lutinai suvokia tik pats tiesiogiai jį išgyvendamas. Tarkim, cheminė analizė, kad ir kokia tiksli ji būtų, neįstengia perteikti sąvokų „saldu“ ir „rūgštu“ prasmių, bet atsikandę per-siko ar citrinos, mes patys patiriame, kas yra saldumas ar rūgštumas. Tik pats išgyvenęs šių sąvokų įvardijamus dalykus, žmogus gali vartoti jas suvokdamas jų prasmę.

Šioje enciklopedijoje minimos įžvalgos patiriamos pačiam išgyvenant tam tikrus da-lykus – filosofiniai apmąstymai arba vertinimai jų nepaskatina. Šias įžvalgas paskatina savistaba, sąmonės tyrimas medituojant – sąmonės, kuriai šiuolaikinis Vakarų mokslas skiria daugiausia svarbos siekiant pažinti tikrovę.

Eidami šiuo keliu rytiečiai sąmonės tyrėjai įžvelgė tokias pasaulio reiškinių ir mūsų sąmonės sąsajų subtilybes, kokių Vakarai nė nesapnavo ir kokioms išreikšti jie neturi sąvokų. Vakarų mokslininkai stokoja per asmeninę patirtį įgyto pažinimo, padedančio suprasti išminties mokymuose vartojamų terminų prasmę, todėl labai įvairiai interpre-tuoja ir aiškina šiuos terminus. Vargu ar rastume bent du skirtingų autorių veikalus, kuriuose nagrinėjamos sąvokos būtų perteikiamos taip pat. Net ir tų žmonių, kurie turi tvirtą tiesioginio patyrimo pamatą, kalbinė šio patyrimo perteikimo raiška dažnai labai

8

skiriasi. Be to, gana ilgą laiką kone kiekvienas tyrėjas vakarietis vis kurdavo naują Rytų tautų kalbų transkripcijos sistemą, todėl paplito daugybė skirtingų to paties termino rašybos variantų.

Šioje enciklopedijoje bandoma aprėpti sritį, kurioje Vakaruose nėra įsivyravusios, ir veikiausiai negali įsivyrauti, nei tikslios gramatinės formos, nei aiškus turinys. Tad tiki-mės pastabų – jomis vadovaudamiesi galėtume patobulinti čia pateikiamus terminus.

Daugiausia keblumų kilo pateikiant indų, kinų ir japonų originalių tekstų vertimus. Skaitytojui derėtų atsiminti, kad kiekvienas vertimas yra savotiška interpretacija, ją le-mia vertėjo kalbinė ir pažinimo patirtis. Čia pateikiamus, dažniausiai sudėtingus, teks-tus galima versti įvairiai – vienintelio teisingo vertimo šiuo atveju negali būti. Štai kodėl bibliografijoje stengėmės pateikti kuo daugiau svarbiausiųjų tekstų vertimų nuorodų. Kadangi iki šiol beveik nėra tinkamų dzenbudizmo koanų didžiųjų rinkinių vertimų, čia cituojamas jų ištraukas iš japonų kalbos vertėme patys.

Kai kurie dzenbudizmo terminai ir sąvokos gali atrodyti keisti, tačiau jie pasirinkti sąmoningai. Tarkim, „tikroji prigimtis“ įvardija nedualistiškai suvokiamą tikrovę. „Tik-roji prigimtis“ nėra iliuzinės ar netikros prigimties priešingybė, be to, „prigimtis“ šiuo atveju nėra toks vardažodis, kurio savybes gali įvardyti būdvardžiai. Dzenbudizmo po-žiūriu, tikrajai prigimčiai nebūdingos jokios savybės – tai „viena sąmonė, be jokios ki-tos“. Štai tokia šios sąvokos prasmė.

Be to, būtina pažymėti štai ką: dzenbudizme filosofijos ir religijos teorijos nėra to-kios svarbios kaip kituose čia aptariamuose mokymuose. Dzenbudizme gerokai daugiau svarbos teikiama mokytojams, nepertraukiamai tęsiantiems šią mokymo tradiciją nuo pat Budos Šakjamunio laikų (žr. Dzeno perdavimo tradicijos lentelę, p. 467). Dzenbudiz-mą mokytojai liudija savo gyvenimu, todėl enciklopedijoje pateikiamos išsamios jų bio-grafijos. Dažnos dzenbudizmo idėjos įgyvendinimą geriausiai atspindi mokytojų veik la, todėl iškilioms asmenybėms skiriami ilgi biografiniai straipsniai.

Kaip naudotis enciklopedija

Visų sričių (hinduizmo, budizmo, daoizmo, dzenbudizmo) straipsniai, paryškinant ant-raštinius žodžius, pateikiami pagal abėcėlę. Pažodinis antraštinio žodžio vertimas patei-kiamas tik tada, kai jo reikšmė ne visai atitinka šalia pateikiamą sąvokos apibrėžimą arba kai jį papildo.

Terminų priskyrimas atitinkamam dvasiniam mokymui nurodomas raidėmis: B – budizmas, H – hinduizmas, D – daoizmas ir Dz – dzenbudizmas. Jei ta pati sąvoka var-tojama keliose religijose (dažniausiai hinduizme ir budizme), aiškinamos abi prasmės, pradedant senesne, pirmine, t. y. hinduistine.

Dzenbudizmas neretai laikomas viena iš daugelio budizmo mokyklų, tačiau jis plė-tojosi atskirai nuo budizmo, tad čia aptariamas kaip savarankiška, „pranokstanti orto-doksinio mokymo ribas“ religija.

Budizmo terminai, taip pat antraštiniai žodžiai, net ir tada, kai yra senesnė forma, t. y. pali kalbos, dažniausiai pateikiami vadinamuoju hibridiniu sanskritu. Jei literatūroje dažnai vartojama pali kalbos forma, ji pateikiama skliaustuose po sanskrito formos. Pali kalbos atitikmeniu antraštinis žodis pateikiamas tik tada, jei nėra visuotinai vartojamos sanskrito formos. Tais atvejais, kai vartojamos abi formos, prie pali kalbos formos patei-kiama sanskrito forma.

Pratarmė

9

Dzenbudizmas atsirado ir suklestėjo pirmiausia Kinijoje. Tačiau dabar jis gyvuo-ja tik Japonijoje, tad dzeno kalba laikoma japonų kalba. Todėl dzenbudizmo terminų dažniausiai pateikiamos japonų kalbos formos, o prie to paties termino kinų kalbos for-mos – nuoroda į japonišką formą (pvz., gonganas & koanas). Asmenvardžių perteikia-mos originalo formos; prie dažniau vartojamų japoniškų formų pateikiamos nuorodos į pirmines, kiniškas, formas (pvz., Rindzai Gigenas & Linči Isiuanas).

Kinų ir japonų kalbose yra daugybė homonimų – taip pat skambančių žodžių, turin-čių skirtingas reikšmes, todėl pasitaiko atvejų, kai dusyk pateikiamas tas pats antraštinis žodis. Bet tai ne to paties žodžio du skirtingi apibūdinimai – tai du skirtingi žodžiai, kurių rašybos skirtybės neatsispindi transkribuojant.

Transkripcija ir tarimas

Sanskritas. Antraštiniai žodžiai pateikiami tarptautine rašyba, pagal supaprastintą mokslo populiariojoje literatūroje vartojamą transkripcijos sistemą. Supaprastinta trans-kripcija (A) skiriasi nuo mokslinės (B) transkripcijos:

A Bch (chakra) č (cakra)n arba m (sanskrit; Dīpamkara) m (samskrit; Dīpamkara)ri (Rigveda) r (Rgveda)sh (Shiva; Krishna) ś, s (Śiva; Krsna)

Transkripcijoje pateiktų raidžių tarimas panašus į lietuvišką tarimą. Brūkšnelis virš balsės žymi ilgumą (ā tariama kaip žodžio „aras“ pirmo skiemens

balsis). Ilgieji yra ir e (kaip „ledas“), o (kaip „klonis“). H po priebalsės rodo, kad šis prie-balsis tariamas aspiruotai.

Kinų kalba. 1979 m. Kinijos Liaudies Respublikoje buvo įteisinta pinyin tarptautinė ra-šyba. Anksčiau taikyta wade-giles sistema lig šiol dažniausiai tebevartojama mokslinėje Vakarų literatūroje. Todėl šią, t. y. wade-giles, rašybą pasirinkome ir mes. Kad išvengtu-mėte keblumų, kituose leidiniuose susidūrę su pinyin rašyba, pateikiame šių dviejų ra-šybų atitikmenų lentelę (joje nepateikiama tų skiemenų, kurie pagal abi sistemas rašomi taip pat).

Japonų kalba. Čia pasirinkta Hepburno tarptautinės rašybos sistema. Ji vartojama ir Japo nijoje, ir visame pasaulyje.

Tibetiečių kalba. Tibetiečių kalbos terminų mokslinė transkripcija yra tokia sudėtinga, kad nespecialistas vargiai įstengtų ją suprasti, juo labiau gebėtų ištarti žodį. Todėl varto-jame literatūroje dažniausiai pateikiamą tarimu grindžiamą rašybos sistemą; mokslinė transkripcija pateikiama skliaustuose.

. . .. .

. ..

Pratarmė

10

Pinyin Wade-Giles Pinyin Wade-Giles Pinyin Wade-Giles

ba pa chi ch’ih dong tungbai pai chong ch’ung dou touban pan chou ch’ou du tubang pang chu ch’u duan tuanbao pao chua ch’ua dui tuibei pei chuai ch’uai dun tunben pen chuan ch’uan duo tobeng peng chuang ch’uang e ehbi pi chui ch’ui er erhbian pien chun ch’un ga kabiao piao chuo ch’o gai kaibie pieh ci tz’u (ts’u) gan kanbin pin cong ts’ung gang kangbing ping cou ts’ou gao kaobo po cu ts’u ge ke, kobu pu cuan ts’uan gei keica ts’a cui ts’ui gen kencai ts’ai cun ts’un geng kengcan ts’an cuo ts’o gong kungcang ts’ang da ta gou koucao ts’ao dai tai gu kuce ts’e dan tan gua kuacen ts’en dang tang guai kuaiceng ts’eng dao tao guan kuancha ch’a de te guang kuangchai ch’ai deng teng gui kuichan ch’an di ti gun kunchang ch’ang dian tien guo kuochao ch’ao diao tiao he he, hoche ch’e die tieh hong hungchen ch’en ding ting ji chicheng ch’eng diu tiu jia chiajian chien pai p’ai si su, szu, ssujiang chiang pan p’an song sungjiao chiao pang p’ang suo sojie chieh pao p’ao ta t’ajin chin pei p’ei tai t’aijing ching pen p’en tan t’anjiong chiung peng p’eng tang t’angjiu chiu pi p’i tao t’aoju chü pian p’ien te t’ejuan chüan piao p’iao teng t’engjue chüeh, chüo pie p’ieh ti t’ijun chün pin p’in tian t’ienka k’a ping p’ing tiao t’iao

Pratarmė

11

Pinyin Wade-Giles Pinyin Wade-Giles Pinyin Wade-Giles

kai k’ai po p’o tie t’iehkan k’an pou p’ou ting t’ingkang k’ang pu p’u tong t’ungkao k’ao qi ch’i tou t’ouke k’e, k’o qia ch’ia tu t’uken k’en qian ch’ien tuan t’uankeng k’eng qiang ch’iang tui t’uikong k’ung qiao ch’iao tun t’unkou k’ou qie ch’ien tuo t’oku k’u qin ch’in xi hsikua k’ua qing ch’ing xia hsiakuai k’uai qiong ch’iung xian hsienkuan k’uan qiu ch’iu xiang hsiangkuang k’uang qu ch’ü xiao hsiaokui k’ui quan ch’üan xie hsiehkun k’un que ch’üeh xin hsinkuo k’uo ch’üo xing hsingle le, lo qun ch’ün xiong hsiunglian lien ran jan xiu hsiulie lieh rang jang xu hsülong lung rao jao xuan hsüan lüeh re je xue hsüeh, hsüolüe lüo ren jen xun hsün lio reng jeng yan yenmian mien ri jih ye yehmie mieh rong jung yong yungnian nien rou jou you yunie nieh ru ju yu yünong nung ruan juan yuan yüen nüeh rui jui yue yüehnüe nüo run jun yun yün nio ruo jo za tsanuo no shi shih tai tsaipa p’a shuo sho zan tsanzang tsang zhei chei zhun chunzao tsao zhen chen zhuo choze tse zheng cheng zi tzu (tsu)zei tsei zhi chih zong tsungzen tsen zhong chung zou tsouzeng tseng zhou chou zu tsuzha cha zhu chu zuan tsuanzhai chai zhua chua zui tsuizhan chan zhuai chuai zun tsunzhang chang zhuan chuan zuo tsozhao chao zhuang chuang zhe che zhui chui

{

{

{

Pratarmė

12

Santrumpos

B – budizmasD – daoizmasDz – dzenbudizmasH – hinduizmasa. – amžius angl. – anglųbeng. – bengalųbirm. – birmiečiųdgs. – daugiskaita gr. – graikųjap. – japonųk. – kalba kin. – kinųkn. – knyga korėj. – korėjiečių kt. – kiti, kitalot. – lotynųm. – metai mėn. – mėnuo mong. – mongolųmot. – moterispab. – pabaigapaž. – pažodžiui plg. – palyginkite pr. – pradžiapr. Kr. – prieš Kristųpvz. – pavyzdžiui sinh. – sinhalųsk. – skyrius skr. – sanskritostr. – straipsnis sud. – sudarė, sudarytojassutr. – sutrumpintai šnek. – šnekamoji tib. – tibetiečiųt. y. – tai yrat. p. – taip patvert. – vertė, vertėjasvid. – vidurysvok. – vokiečiųžr. – žiūrėkite

13

abhaja mudra B abhaya-mudrā (skr.) & mud-ros, 5.abhaja vačana H abhaya-vachana (skr. ab-haya – bebaimiškumas, vachana – žodžiai), žo-džiai, kuriuos žmogus gali tarti tik tada, kai dva-sinio pažinimo kelyje įveikia baimę, skatinamą susitapatinimo su kūnu.abhasa čaitanja H ābhāsa-chaitanya (skr. āb-hāsa – regimybė, atspindys, chaitanya – sąmonė), absoliučioji sąmonė (& čit), atsispindinti žmogaus mąstyme. Mirtingas savo ego neįveikęs individas (& džyva) laiko šį atspindį savo sąmonės tikrąja būsena ir šitaip sutrukdo pats sau atskleisti abso-liučiąją sąmonę, tapačią & Brahmanui. Jei džyva įveikia šiuos apribojimus, jis atskleidžia savo ti-krąjį „aš“ (& atmanas), tapačią & Brahmanui savą-ją prigimtį. Tada jis išsilaisvina.abhasa vada H ābhāsa-vāda (skr.), samprata, kad mirtingas žmogus (& džyva), kaip Brahma-no apraiška, tėra vidinio organo (& antahkarana) mąstymo projekcija.abhava H (skr.): 1. nebūtis, suvokiamų objektų nebuvimas; 2. išsilaisvinimas.abheda bodha vakja H abheda-bodha-vā-kya (skr. abheda – tapatybė, bodha – nubudimas, vakya – sakinys), kreipimasis, skirtas „iššaukti“ aukščiausiajam protui, galutinei tikrovei.abhidhamika B abhidhammika (pali), vie-nuolis budistas, atsidėjęs & Abhidharmos studi-joms. Tačiau tai nereiškia, kad jis nesusipažinęs su & Sūtrapitaka ir & Vinajapitaka. Pirmuoju ab-hidhamika laikomas istorinis Buda Šakjamunis, nors Abhidharma buvo sudaryta praėjus daug laiko po jo mirties.Ankstyvojo budizmo tarpsniu & theravados mokyklos abhidhamikai buvo gerbiami labiau už kitus vienuolius. Kinų maldininkas & Fasianas pasakoja apie Abhidhar-mos garbei pastatytą & stūpą, kuri būdavo pagerbiama per tam tikras šventes.„Abhidharma“ B (skr.; pali Abhidhamma – Ypatingasis mokymas), trečioji budizmo kanono (& Tripitaka) dalis. Abhidharma – tai pirmasis

budizmo filosofijos ir psichologijos sąvadas, ku-riame nuosekliai išdėstyti mokymai apie psichi-nius bei dvasinius reiškinius, pateikiama jų ana-lizė Budos ir svarbiausių jo mokinių kalbose. Ab-hidharma grindžiami & hinajanos ir & mahajanos mokymai. Ji sudaryta III a. pr. Kr.–III a. Galutinai susisteminta 400–450 m. Išliko įvairių Abhidhar-mos variantų (& theravados, & sarvastivados). Ab-hidharma atspindi tam tikrų budizmo mokyklų pažiūras, pateikia sūtrose vartojamų sąvokų in-terpretacijų ir aiškinimų. Ji skirta budizmo mo-kymui studijuoti.Theravados mokyklos Abhidharma galutinį pavidalą įgavo & Budhaghošos laikais. Ji parašyta pali kalba, ją sudaro septynios knygos: 1. būties elementų knygo-je (Dhammasangani) išvardijami psichikos elementai (jie skirstomi pagal meditacijas) ir materialūs elemen-tai, suskirstyti tam tikromis grupėmis; 2. klasifikacijų knygoje (Vibhanga) apibūdinamos asmenybės savybių samplaikos (& skandhos), pojūčių sritys (& ajatana), psi-chiniai ir fiziniai gebėjimai (& indrijos) ir kt.; 3. ginčy-tinų klausimų knygoje (Kathāvatthu) nagrinėjama 219 ginčytinų klausimų, svarbių budizmo filosofijos raidai; 4. asmenybių knygoje (Puggalapaññati) apibūdinami dvasininkų ir pasauliečių tipai; 5. elementų knygoje (Dhātukathā) nagrinėjami elementai (& dhatu); 6. porų knyga (Yamaka) taip pavadinta todėl, kad joje klausi-mai nagrinėjami dvejopai – teigiant ir neigiant; 7. prie-žastingumo knygoje (Patthāna) nagrinėjami & dharmų tarpusavio ryšiai.Sarvastivados mokyklos Abhidharma parašyta sans-krito kalba. Ją sudaro septynios knygos, kai kurios jos dalys gerokai skiriasi nuo theravados mokyklos Abhid-harmos dalių. Galutinis variantas priskiriamas & Va-subandhui. Šią Abhidharmą sudaro tokios knygos: 1. mokymo citatų knyga (Sangītiparyāya), joje aprašomi mokymo elementai skirstomi į monadas, triadas ir t. t.; 2. dalykų knyga (Dharmaskandha) iš dalies sutampa su theravados Vibhanga, joje apibūdinamos asmenybės sa-vybių samplaikos, meditacijos ir kt.; 3. aprašymų knygą (Prajñaptishāstra) sudaro giesmės, kuriose pasakojami legendiniai įvykiai; 4. pažinimų knygos (Vijñānakāya)

A

14

keliuose skyriuose, kaip ir Kathāvatthu, nagrinėjami ginčytini klausimai, kiti skyriai panašūs į theravados mokyklos Abhidharmos knygas Patthāna ir Dhātukat-hā; 5. elementų knyga (Dhātukāya) atitinka theravados Dhātukathā; 6. literatūros traktatų knygoje (Prakarana) nagrinėjami įvairūs mokymo elementai ir jų skirstymas į tam tikras kategorijas; 7. pažinimo pradžios knygoje (Jñānaprasthāna) nagrinėjami įvairūs mokymo aspek-tai, t. y. polinkiai (& anušaja), pažinimas (& džnana), meditavimas (& dhjana) ir kt.„Abhidharmakoša“ B „Abhidharmakosha“ (skr. Abhidharmos lobynas), svarbiausias sarvasti-vados mokymų sąvadas. V a. sudarė Kašmyre gy-venęs & Vasubandhus. Sąvadas yra dviejų dalių: 600 eilučių eiliuotas tekstas (Abhidharmako sha-Kārikā) ir jo komentaras proza (Abhidharmako-sha-Bhāshya). Išliko tik kiniškas ir tibetiškas šio kūrinio variantai; jis laikomas autoritetingiausiu dogmatikos klausimus nagrinėjančiu veikalu.Abhidharmakoša atspindi perėjimą nuo hinajanos prie mahajanos. Tai svarbiausias Kinijos budizmo mokyklų veikalas, paskatinęs budizmo plitimą šioje šalyje. Jame nagrinėjamos devynios temos: & dhatu (elementai), & indrijos (gebėjimai), & loka (pasauliai, egzistencijos sritys; & triloka), & karma, & anušaja (polinkiai), pudga-la marga (išsilaisvinimo kelias), & džnana (pažinimas), & samadhis (susikaupimas), pudgala viničaja (asmeny-bės teorijos). Pastaroji dalis yra savarankiškas tekstas, jame neigiama & vatsyputrijų nuostata, kad egzistuoja nepriklausomos esybės.„Abhidharmapitaka“ B (skr.; pali Abhidham-ma-pitaka – Ypatingųjų mokymų pintinė), trečioji budizmo kanono (& Tripitaka) dalis, sutrumpin-tai vadinama & Abhidharma.abhibhavajatana B abhibhāvāyatana (skr.) & aštuoni įveikimai.abhidžnos B (skr. abhijñā; pali abhinnā), ant-gamtinės galios, gebėjimai, būdingi budai, bod-hisatvai, & arhatui. Skiriamos šešios abhidžnos: 1. & ridhiai; 2. dangiškoji klausa (gebėjimas girdėti žmonių ir dievų balsus); 3. kitų būtybių minčių suvokimas; 4. ankstesnių gyvenimų prisimini-mas; 5. dieviškoji akis (visų būtybių gimimų ir mirčių rato pažinimas); 6. žinojimas, kad galuti-nai apsivalyta nuo visų teršalų ir aistrų (& asra-vos), suteikiantis tikrumą, jog pasiektas išsilaisvi-nimas. Pirmosios penkios laikomos pasaulietiš-

komis, jos atsiranda įveikus keturias meditacijos (& dhjana) pakopas. Šeštoji laikoma nežemiška, ją įmanoma pasiekti tik praktikuojant tobulą įž-valgą (& vipašjana). Šias galias pripažįsta ir hina-jana, ir mahajana. abhimana H abhimāna (skr.), išdidumas, pasi-pūtimas, savimeilė, būdinga susitapatinusiam su kūnu ego. Toks žmogus atsisako „buvimo vieny-je“, tiki esąs nepriklausomas asmuo.abhimuktis H B abhimukti (skr.), išsivadavi-mas iš gimimų ir mirčių rato. Iš šio rato neįma-noma ištrūkti tol, kol puoselėjami troškimai.abhiniveša H abhinivesha (skr.): 1. polinkis, potraukis; 2. gyvenimo džiaugsmas, kabinimasis į gyvenimą; 3. atkaklumas siekiant tikslo ar daikto.Abhiratis B Abhirati (skr. džiaugsmo sritis), visatos rytuose esantis budos & Akšobhjos rojus. Budizme budų rojai, įvairūs pragarai ar kitókios būties sritys yra ne tam tikros vietovės, o veikiau sąmonės būsenos. Nors liaudyje jos suvokiamos kaip tam tikros geografinės vietovės. Su budomis siejamoms pasaulio šalių kryptims simbolinė prasmė teikiama ir ikonografijoje.abhišeka B abhisheka (skr. patepimas, įšventi-nimas), & vadžrajanoje – svarbiausias įšventinimo ritualas, kai mokytojas (& guru) suteikia mokiniui „įgaliojimą“ atlikti tam tikrą meditavimo praktiką. Tibeto budizme tai – galios perdavimas (dbang-bskur). Jogatantra (& tantra) skiria keturias įšven-tinimo pakopas: 1. vazos įšventinimas (kalābhis-heka); 2. slaptasis įšventinimas (guhyābhisheka); 3. išminties įšventinimas (prajñābhisheka); 4. ke-tvirtasis įšventinimas (chaturthābhisheka). Vazos įšventinimas yra ir įšventinimas į penkias budų šeimas (& budakulos).Per įšventinimą skaitomi atitinkamų & sadhanų tekstai, suteikiantys mokiniui teisę užsiimti tam tikromis prak-tikomis. Įšventinimo metu mokytojas paaiškina, kaip tinkamai atlikti praktiką.abhjasa B abhyāsa (skr. kartojimas, kartotinis veiksmas, praktika), dvasinės drausmės praktika-vimas.ačamana H āchamana (skr. burnos apvalymas), burnos skalavimas vandeniu. Šitaip tikintysis ne tik simboliškai apvalo tai, kas patenka į burną, bet ir tai, kas iš jos sklinda, t. y. žodžius, kuriuos taria. Ačamana atliekama & pūdžos metu. Tai –

„Abhidharmakoša“

15

Dievo garbinimo išraiška. Atlikdami šį veiksmą, hinduistai liaujasi galvoti apie pasaulį – sutelkia mintis į Dievą.ačarja H B achārya (skr.), mokytojas.H Dvasinis vadovas. Jis ne tik išmano filosofijos sistemas, bet ir gyvena jų tiesomis. Šis žodis var-tojamas kaip šventųjų vardų priedėlis, pvz., Šan-karačarja (& Šankara).B (pali ācāriya), vienas iš dviejų budisto dvasinių vadovų, kitas yra & upadhjaja. Iš pradžių ačarja vadintas toks mokytojas, kuris mokė dharmos (Budos mokymo), upadhjaja – mokęs drausmės ir taisyklių. Budistų vienuolyno naujokai pasi-rinkdavo šiuos mokytojus iš vyresniųjų vienuo-lių (& šramanera, & bhikšu, & įšventinimas).Ankstyvuoju budizmo sklaidos tarpsniu, kaip liudija to meto vienuolynų apeigos ir taisyklės, upadhjaja laikytas svarbesniu mokytoju. Vėliau ačarjos svarba vis didėjo. V a. jis tapo daug svarbesnis už upadhjają.ačintjašaktė H achintya-shakti (skr.), dieviš-koji & mantros galia; protu ji nesuvokiama.adeša H ādesha (skr.), duoti paliepimą ar nu-rodymą atkreipti į ką nors dėmesį. Kaip eiti dva-siniu keliu ir įveikti kliūtis, dažniausiai nurodo & guru.adhara H ādhāra (skr. indas), pavidalas, per kurį pasireiškia sąmonė, – fizinis ir psichinis kūno ir proto instrumentas. Jį sudaro penki keva-lai (& košos), gaubiantys žmoguje glūdinčią abso-liučiąją sąmonę (& atmanas).adharma H (skr.), teisingumo ir doros stoka, & dharmos priešingybė; būtis, kurią lemia ne-žinojimas. Jai būdinga tingumas (& tamasas) ir geismas (& radžasas).adhibūta H (skr.) & adhidaiva.adhidaiva H (skr.), dievų sritis, antgamtinis, ant -jutiminis dieviškasis elementas. Bhagavadgytoje (VII, 30) Krišna kalba apie adhidaivą ir adhibūtą. Pandavų kunigaikštis Ardžuna prašo Krišną pa-aiškinti šias sąvokas (VIII,1). Krišna atsako, kad visų sukurtų daiktų (adhibūta) pamatas yra per-maininga gamta, o dieviškųjų elementų (adhidai-va) pamatas – kosminė dvasia.adhidevata, adhidaivata H adhidevatā, adhi-daivata (skr.), dievybė, kurios prašoma globos.Adhimatra H Adhimātrā (skr.), jokiais ma-tais neišmatuojamas, jokiomis sąvokomis nenu-

sakomas Aukščiausiasis, Dievas arba Absoliutas (& Brahmanas).adhjaropa H adhyāropa (skr. klaidinantis dangtis), tikrovę nustelbiantis klaidinantis vaiz-dinys. & Šankara pateikia palyginimą su virve: tamsoje įsivaizduojame, kad tai gyvatė. & Advaita vedanta pabrėžia, kad tokį įsivaizdavimą lemia nežinojimas (& avidja). Mokslininkas Sadanan-da paskyrė adhjaropai veikalo & Vedantasara visą skyrių. (Dar & vikšepa.)adhjasa H adhyāsa (skr.), suvokimo klaida, ne-matymas to, kas yra iš tikrųjų. Pagal prasmę arti-ma & vikšepai. (Dar & adhjaropa.)adhjatmajoga H ādhyātma-yoga (skr. ād-hyātma – aukščiausiasis atmanas, aukščiausioji esybė): 1. jogos praktika, skatinanti savęs paži-nimą ir aktualizavimą. Ją praktikuodamas žmo-gus įveikia susitapatinimą su savo kūnu ir savo mintimis ir suvokia pats esąs & atmanas – tapati & Brahmanui absoliučioji sąmonė. Pasiekęs šią ant sąmoninę būseną, jogas tampa & džyvanmuk-ta. Dar toks jogas vadinamas adhjatma prasada; 2. & Šankaros tradicijos filosofijos mokykla.„Adhjatma Ramajana“ H „Ādhyātma-Rā mā-yana“ (skr.), & Ramos gyvenimo dvasinė inter-pretacija. & Ramajana jame aiškinama vartojant nedualistines sąvokas, ypač pabrėžiama Ramos dieviškoji prigimtis. Šis kūrinys įtrauktas į Brah-manda Puraną (& puranos).adhjatmika H ādhyātmika (skr.), dvasinis ke-lias į savęs pažinimą; mirtingo žmogaus išgyveni-mai siekiant nemirtingumo.adhvarju H adhvaryu (skr.) & Jadžurveda. adibuda B ādi-buddha (skr.) & Samantabhadra. „Adi Granth“ H „Ādi Granth“ (hindi), sikhų (& sikhizmas) šventoji knyga. 1604 m. pradėjo su-daryti guru Ardžanas (Arjan), 1705 m. baigė guru Govindas & Singhas. Pastarasis dedikavo šią šven-tąją knygą guru, nuo to laiko ji vadinama Guru Granthu. Šią kompiliaciją (didžioji dalis tekstų parašyta hindi kalba) sudaro 3384 giesmės (15 575 eilutės). Ji laikoma guru mistinės asmenybės, am-žinojo dvasinio mokymo liudijimu. aditė H aditī (skr.), beribė erdvė, begalybė, be-ribė sąmonė. Aditė H Aditī (skr.), saulės dievų (aditjų) mo-tina.

Aditė

16

Aditja H Āditya (skr.), saulė, saulės dievas; ve-dose dažnai tapatinamas su & Savitriu ar & Sūrja.Saulės dievybė garbinama kaip šviesos, šilumos ir augi-mo versmė. Simbolizuoja nušvitimo šviesą, kuri, pasak upanišadų, yra skaistesnė už tūkstantį saulių. Aditjai, saulės dievai, & Aditės sūnūs, dar vadinami beribės są-monės sūnumis.aditjai H (skr.), saulės dievai, Aditės sūnūs.aditjavarna H ādityavarna (skr.), vizijos metu patirta saulės šviesa; dvasinės patirties patvirtini-mas.adjašaktė H ādya-shakti (skr.): 1. pirminė ga-lia, pirmykštė energija; 2. aukščiausioji, dieviškoji sąmonė, arba dieviškoji visagalybė, persmelkianti visus pasaulius. Adjašaktė H Ādya-Shakti (skr.) vienas iš Die-viškosios Motinos (& šaktė) epitetų.advaita H (skr. nedualumas), būsena, kurią pa-tiria tik Dievas, arba Absoliutas. Ji nepasiekiama protui, nes būdraujančio žmogaus mąstymas, vei-kiamas ego, neįstengia įveikti subjekto–objekto dualumo. Nedualumo samprata Vakaruose ypač daug svarbos įgijo po naujausių atominės fizikos atradimų. (Dar & advaita vedanta.)advaitananda H advaitānanda (skr.), Abso-liuto pažinimo palaima.advaita vedanta H advaita vedānta (skr.), viena iš trijų & vedantos filosofijos sistemų. Svar-biausias jos atstovas yra & Šankara. Advaita ve-danta teigia, kad viskas, ką regime visatoje, siela ir Dievas yra tapatu. Elementariąsias daleles ti-riantys šių laikų fizikai nustatė, kad materiją su-daro nuolat kintantys energijos laukai. Vedantos išminčiai (rišiai) irgi teigė, jog tikrovė yra energi-ja, glūdinti sąmonėje (& čita), o žmonės, veikiami ego, skatinančio susitapatinti su savo paties kūnu, suvokia tikrovę „apgraibomis“, vadovaudamiesi vien pojūčiais. Tai, kas tikra ir nekintama, užgo-žia mąstymas (& vikšepa), lemiamas įsivaizdavi-mo, kad reiškinių pasaulį sudaro vardai ir pavi-dalai (& namarūpa).Šankara pateikia tokį pavyzdį: tamsoje virvę mes palai-kome gyvate. Baimę, pasibjaurėjimą mums sukelia, ver-čia dažniau plakti širdį įsivaizdavimas, kad tai – gyvatė, iš tikrųjų niekada neišsiritusi, niekada nenugaišusi, egzistuojanti tik žmogaus sąmonėje. Nušvitus šviesai, pamatome, kad tai ne gyvatė, o virvė, ir jau nebeįsivaiz-

duojame jos kaip gyvatės. Klystame ne tik dėl to, kad nežinome, kas tai yra, bet ir dėl to, kad tikrąjį vaizdą užgožia visiškai nesusijęs su tikrove vaizdinys. Advaita teigia, kad dėl nežinojimo virvę (& Brahmaną) mums nuolat gožia gyvatės (regimybių pasaulio) vaizdiniai. Viename sanskrito kalba parašytame tekste Šankara teigia: „Teperteikia šis vienas sakinys tai, kas surašyta tūkstančiuose knygų: iš tikrųjų tėra vien Brahmanas, o pasaulis – tik regimybė; siela – tai ne kas kita, kaip Brahmanas.“Adžanta B Ajantā (skr.), vietovė Indijos vaka-ruose. 200 m. pr. Kr.–700 m. uolose iškaltas budis-tų vienuolyno ansamblis – iš viso 29 urvai, kurių ilgis – 5,6 km. Jame geriausiai pasaulyje išlikusi to meto budistinė sienų tapyba. Šie kūriniai laikomi iškiliausiu Indijos budistinės tapybos paminklu, atspindinčiu to meto sienų tapybos raidą.Freskose vaizduojamos istorinio Budos, & Sidharthos Gautamos, gyvenimo scenos (princas Sidhartha prie ketverių vartų, & Maros gundymai, nugrimzdimas į parinirvaną ir kt.), ankstesni Budos gyvenimai (& dža-takos); perteikiama indų buities vaizdų. Keturiuose ur-vuose, vadinamosiose & čaitjose, yra po stūpą.adžapa mantra H ajapa-mantra (skr.), nevalin-gas & mantros, t. y. šventos formulės, kartojimas. Pasak & hathajogos, kiekviena būtybė įkvėpdama ir iš-kvėpdama nevalingai kartoja mantrą SO’HAM (Jis yra aš) arba HAM-SA (Aš esu Jis).Adžatasatus, Adžatašatrus B Ajātasattu, (skr. Ajātashatru), tekstuose pali kalba Adžatasatus mi-nimas kaip valdovas, valdęs Magadhą paskutinius aštuonerius Budos & Šakjamunio gyvenimo metus ir dvidešimt ketverius metus po jo mirties (apie 494–462 m. pr. Kr.). Numarino badu savo tėvą & Bimbisarą. Su & Devadata rengė prieš Budą są-mokslą. Vėliau atsivertė į budizmą, rėmė budistus.Adžatasatus reiškia „priešas nuo gimimo“. Pasak legen-dos, jo motina kartą sumanė atsigerti kraujo iš savo vyro kelio. Astrologų teigimu, tai liudija, kad jos vaikas nužudys savo tėvą. Adžatasatus apibūdinamas kaip ambicingas princas, nekantraujantis tapti valdovu, tad nė neketinantis laukti tėvo mirties. Su Devadata juodu sumanė są-mokslą. Devadata kėsinosi perimti vadovavimą budis-tams, tad sumanė nužudyti Budą ir Adžatasataus tėvą. Sąmokslas buvo atskleistas. Bimbisara atleido sūnui ir perdavė jam sostą. Bet Adžatasatus, tėvui gyvam esant,

Aditja

17

nesijautė saugus, tad, įkalinęs jį ir jo žmoną, numarino juodu badu.Vėliau, rengdamasis nukariauti šiaurėje esančią demo-kratinę Vadžių sąjungą, Adžatasatus kreipėsi į Budą patarimo. Buda pasakė, kad vadžių neįmanoma įveikti, nes jie yra vieningi. Pasinaudojęs proga, Buda perdavė Adžatasatui mokymą, perteikiantį demokratinio valdy-mo pranašumus ir & sanghos svarbą tokiam valdymui. Tai paskatino Adžatasatų atsiversti į budizmą. Po Bu-dos mirties gavęs mokytojo palaikų pelenų, Adžatasa-tus pastatydino jiems laikyti stūpą. Manoma, jis pasta-tydino ir didžiulę salę, kurioje vyko budistų pirmasis susirinkimas.adžiaris Dz ajari (jap.), sanskrito kalbos žodžio „ačarja“ atitikmuo – budizmo mokytojas. Japoni-jos budizme adžiariais dažniausiai vadinti Tendai arba šingono mokyklų (& mikio) garbūs vienuoliai. Žodžius „čiaria“ arba „šiaria“ dzenbudistai vartoja kaip mandagų kreipimąsi į vienuolį (ne tik į moky-toją), panašiai kaip tibetiečiai vartoja „lama“.adžna čakra H B ājñā chakra (skr.) & čakros, 6.adžnana H ajñāna (skr.), nežinojimas. Tai ne empirinių žinių stoka ar regimojo pasaulio da-lykų neišmanymas, o žmogaus susitapatinimas su mirtingu savo kūnu, nežinojimas, kad iš pri-gimties žmogus yra absoliučioji sąmonė (& Brah-manas). Adžnana veikia žmogų taip pat kaip ir & avid ja. Nežinojimo priešingybė yra & džnana. agama H B āgama (skr. mokymo šaltinis): H 1. šventieji raštai; 2. tantra arba kitas kūrinys, kuriame garbinami & Šiva ir & šaktė; 3. žodinis arba rašytinis liudijimas.B Mahajanos budizme – kanoniniai traktatai sanskrito kalba (& sūtra); pali kalbos atitikmuo yra & nikaja. Skiriamos keturios agamos: 1. Dirg-hagama (Dīrghāgama – didysis rinkinys, jį sudaro 30 sūtrų); 2. Madhjamagama (Madhyamāgama – vidutinis rinkinys, jame nagrinėjami metafizikos klausimai); 3. Samjuktagama (Samyuktāgama – mišrusis rinkinys, jame nagrinėjama meditacija); 4. Ekotarikagama (Ekottarikāgama – sunume-ruotasis rinkinys).Agamose perteikiami pamatiniai hinajanos mo-kymai (& keturios tauriosios tiesos, & aštuonlinkis kelias, & nidanos, & karma ir kt.). Buda juos išdės-tė per pirmąjį savo pamokymą. Hinajanos nikajų turinys atitinka agamų turinį. Skiriamos penkios

nikajos. Penktoji iš jų yra & Khudakanikaja – ma-žasis rinkinys.agami karma H āgāmi-karma (skr.), būsimoji & karma, ją lemia dabarties veiksmai ir troški-mai, priežasties ir pasekmės dėsnis. Dar skiriama & prarabdha karma (sukaupta ir dabar pasireiš-kianti), & sančita karma (anksčiau sukaupta ir pasireikšianti ateityje). Agami karma svarbi tuo, kad dabar atliekami žmogaus veiksmai ir troški-mai gali paveikti jo ateitį.agio Dz agyo (jap. patikimi žodžiai), mokytojo dzenbudisto nurodymai mokiniui. Agio vadina-mi ir mokytojo pateikti teksto arba & koano ko-mentarai.agnis H agni (skr.), ugnis, vienas iš seniausių ir labiausiai garbinamų hinduizmo objektų. Dan-guje ji pasireiškia kaip saulė, ore – kaip žaibas, žemėje – kaip ugnis. agnihotra H (skr.): 1. kasdienis rytą vakarą atlie-kamas pieno aukojimas & Agniui; 2. ritualo atliki-mas įsisąmoninant jo vyksmą – taip pasirengia-ma kontempliacijai.agnijatavedasas H agni-yātavedas (skr.), są-mo nės galių ugnis, ji vadinama „visų gimimų žinove“. Absoliučioji sąmonė, dvasios ugnimi kurstanti intelektą ir skatinanti atpažinti & majos pasireiškimą.Agnis H Agni (skr.), dievas, ugnies personifika-cija. Vedose jam skirta daug giesmių.agnivaišvanara H agni-vaishvānara (skr.), visuminė dieviškoji sąmonė. Ji persmelkia visus pasaulius, žmones ir dievus.Aham Brahman asmi H (skr. Aš esu Brah-manas), vienas iš didžiųjų vedose pateikiamų teiginių (& mahavakja). Pasak jo, žmogaus esy-bė tapati & Brahmanui. Aham yra tikrasis „aš“ (& atmanas), jį būtina skirti nuo & ahamkaros – „aš“ savimonės.ahamkara H ahamkāra (skr.), ego, „aš“ savi-monė – & antahkaranos, vidinio organo, lemian-čio visus psichinius procesus, sudedamoji dalis.Ahamkara lemia įsivaizdavimą, kad žmogus yra sa-varankiška esybė. Toks subjekto ir objekto dualumas paskatina vertinti Brahmaną tik kaip & majos, t. y. regi-mojo pasaulio, įvairovės apraišką. Bet koks suvokimas, jausmai, troškimai ir valingi veiksmai tuomet priskiria-mi ahamkarai.

ahamkara

18

ahampratjaja H ahampratyaya (skr.), mąs-tymas, paskatinantis „aš“ savimonę. Įsitikinimas (pratjaja), kad žmogus – tai kūnas ir mintys, kad protas absoliučiąją sąmonę pasitelkia kurti min-čių projekcijoms, o šios yra susijusios su „aš“ (aham).ahimsa H B ahimsā (skr. nekenkimas). H Vengimas minčių, žodžių ir veiksmų, žeidžian-čių ir skaudinančių kitas būtybes; viena iš penkių dorybių, būtinų & radžajogos pirmajai pakopai (jama). Ši joga perteikta & Patandžalio veikale & Jo-gasūtra. Ahimsa yra „didysis įžadas“ (& mahavra-ta), kurio laikomasi įveikiant kiekvieną iš jogos pakopų. Kitos keturios dorybės yra: satja – nuo-širdumas, atvirumas; astėja – nevogimas; brahma-čarja – susilaikymas; aparigraha – neturtas.Ahimsą, kaip nesipriešinimą blogiui smurtu, Gandhis pasitelkė kovai su Indiją kolonizavusiais britais. Tai buvo pasyvus pasipriešinimas.B Nekenkimas gyvoms būtybėms laikoma vienu iš svarbiausių budizmo etikos principų. Ahimsa grindžiamas ir vegetarizmas. Daugumoje budis-tinės kultūros šalių vienuoliams ir vienuolėms privalu būti vegetarais.aišvarajoga H aishvara-yoga (skr.), dieviškoji vienovė. Apie ją kalbama & Bhagavadgytoje: die-viškumas lemia visos būties vienovę, bet Dievas, kaip & Yšvara, pranoksta bet kurią būtį. Aišvara yra Yšvaros savybė.aišvarja H aishvarya (skr. didingumas), viena iš šešių & Yšvaros, įasmeninto Dievo, savybių.„Aitarėja“ H „Aitareya“ (skr.), viena iš Rigve-dos & upanišadų. Joje mokoma savęs pažinimo, apibūdinama & atmano prigimtis.Ajam atman Brahman H Ayam Ātman Brah-man (skr. Ši mano esybė yra Brahmanas), viena iš & mahavakjų – vedų didžiųjų teiginių. Pasak jo, tikroji žmogaus esybė yra ne kūnas ir ne mąsty-mas – ši esybė tapati & Brahmanui.ajatana B āyatana (skr.), dvylika pojūčių sri-čių. Penkių jutimo organų (akių, ausų, nosies, liežuvio, odos) ir atitinkamų jų objektų (formos, garso, kvapo, skonio, lytėjimo) sritys. Šeštuoju ju-timo organu vadinama mąstanti sąmonė (& ma-nasas) ir jos objektai – idėjos, arba & dharmos. Kartais ajatana vertinama vien kaip jutimo orga-nų objektai (& šadajatana).

ajurveda H āyurveda (skr. žinios [mokslas] apie ilgą gyvenimą [sveikatą]), senovės Indijos gydymo natūraliomis priemonėmis sistema. Lai-koma & upaveda arba vėliau sukurtos & Atharva-vedos priedu.Svarbiausi ajurvedos veikalai yra Čarakasamhita (Cha-raka-Samhitā) – parašė gydytojas Čaraka, gyvenęs maždaug I a. (pagal M. ir J. Stutley, 1977), ir Sušruta-samhita (Sushruta-Samhitā) – parašė Sušruta, gyvenęs šimtmečiu vėliau. Abu veikalai skelbia ajurvedą esant Dievo duotąją, tačiau mini skirtingus apreiškimus. Pa-sak Čarakos, & Indra apreiškė ajurvedą Bharadvadžai, vienas iš jo mokinių buvo Atrėja Punarvasus – legen-dinis pirmosios indų medicinos mokyklos įkūrėjas. Šio mokinys buvo Agniveša – pagal jo mokymą parašyta Čarakasamhita, dar ji vadinama ir Agniveša Tantra (Agnivesha-Tantra). Sušrutos teigimu, Indra apreiškė ajurvedą vedų laikų valdovui Divodasai, pagal jo mo-kymus buvo sudaryta Sušrutasamhita.Ajurvedoje diagnozė ir gydymas grindžiama tri-jų dinaminių principų (doša) sistema, siejama su pirminės materijos (& prakritė) trimis esminėmis savybėmis (& gunos). Susergama, kai vienos ar kelių došų veikla sustiprėja arba nusilpsta. Došų deriniai lemia ir žmogaus konstitucijos tipą – jiems ajurvedoje skiriama labai daug dėmesio. Vaistų poveikis siejamas su jų skoniu (rasa), jie atitinkamai stiprina arba silpnina došų veiklą ir padeda atkurti organizmo jėgų pusiausvyrą.Ajurveda yra „visuminė“ gydymo sistema. Ją tai-kant labai svarbu ne tik gydymas vaistingaisiais augalais, bet ir tinkama su religija siejama gyven-sena – tai laikoma svarbiausiais dalykais sveikatai palaikyti. Ajurvedos pagrindai perteikiami: Birgit Heyn, Die sanfte Kraft der indischen Naturheil-kunde. Ayurveda – die Wissenschaft vom langen Leben, Bern 1983.akama H akāma (skr.), begeismiškumas. Ši bū-sena prilygsta išlaisvinimui iš „aš“ savimonės, nes troškimų turi tik ego, o ne savoji esybė (& atma-nas).akaša H B ākāsha (skr.), visa persmelkianti erd vė.H Eteris – subtiliausias iš penkių gamtos elemen-tų; substancija, kuri, manoma, persmelkia visą visatą ir kurioje puikiai tarpsta gyvybė ir sklinda garsas.

ahampratjaja

19

B (pali ākāsa), kitaip negu hinduizme, budizme akaša yra ne substancialus eteris, o erdvė. Skiria-mos dvi erdvės rūšys: 1. erdvė, ribojama pavidalo; 2. beribė erdvė. Pirmoji priskiriama kūniškumo samplaikoms (& skandhos). Antroji yra vienas iš šešių elementų (& dhatu). Ji yra nesubstanciali, tačiau būtina bet kuriam matmenis turinčiam daiktui gyvuoti. Ji skatina pasireikšti materiją, lemiamą keturių gamtos elementų – žemės, van-dens, ugnies ir oro. Tai tuštuma, nesusijusi su materialiais daiktais, nekintanti, nesunaikinama ir neapibūdinama.Antrąją akašos reikšmę budizmo mokyklos aiškina įvairiai. & Sarvastivados mokykla priskiria akašą nepri-klausomoms dharmoms (& asamskrita) – ji nieko ne-trikdo, be jokių kliūčių viską persmelkia ir nepaklūsta pokyčiams. & Madhjamikų teigimu, erdvė yra priklau-soma (& samskrita) ir gali būti ko nors „pripildyta“.Erdvei budizmo meditacijoje skiriama daug svarbos: pirmoji iš & keturių beformiškumo pakopų yra beribės erdvės pakopa; dešimties visuminių sričių (& kasinos) sekoje akaša minima priešpaskutinė.akrodha H (skr.), gebėjimas nebeišgyventi pyk-čio, priešiškumo ir pagiežos. Tokia būsena pa-siekiama suvaldžius mintis ir supratus, kad „aš“ neegzistuoja, kad šias emocijas sukelia ego.Akšara H Akshara (skr. nekintantis), Nesunai-kinamasis; & Brahmano epitetas.akšarapuruša H akshara-purusha (skr.), ne-sudrumsčiama siela, išsilaisvinusi iš & prakritės, t. y. gamtos vyksmo ir permainų, vien stebinti jos procesus esybė.Akšobhja B Dz Akshobhya (skr. nepajudina-masis), buda, valdantis rytuose esantį Abhiračio rojų. Budizme rojus suprantamas ne kaip geogra-finė vieta, o kaip sąmonės būsena, o budų siejimas su tam tikromis pasaulio šalimis tėra simbolinis, daugiausia perteikiamas ikonografijoje (& tyroji žemė).Vienuolis Akšobhja pasižadėjo nuo seno & Abhiratį valdžiusiam budai įgusti nebejausti pasibjaurėjimo ar pykčio nė vienai būtybei. Tesėdamas šį pažadą, jis buvo „nepajudinamas“. Pasiekęs tikslą tapo buda Akšobhja ir pradėjo valdyti Abhiračio rojų. Tas, kas šiame rojuje gimsta, nebegali sugrįžti į žemesnę sąmonės pakopą, tad visi tikintieji irgi stengiasi tesėti Akšobhjos duotąjį pažadą. Akšobhja simbolizuoja aistrų įveikimą. Ikono-

grafiškai vaizduojamas mėlynos arba aukso spalvos vir-šutine kūno dalimi, kartais – raitas ant mėlyno dramb-lio, atliekantis žemės lytėjimo & mudrą. akubiodo Dz aku-byōdō (jap. prastas vieno-dumas), nuostata įžvelgti daiktų vienodumą. Ji atsiranda vertinant & nušvitimą kaip visų daiktų ir gyvų būtybių esmės vienodumo (& biodo) išgy-venimą. Dzenbudizmo požiūriu, tokia nuostata, nors ir yra klaidinga, gali paskatinti siekti gelmi-nio nušvitimo. Žmogus, akinamas visų daiktų prigimties vienodumo potyrio, nepastebi daiktų skirtybių ir unikalumo. Jis „įstringa“ šiame mąs-tymo lygmenyje, tampa akubiodo auka.akušala B akushala (skr., pali), karmiškai kenksmingas. Tai, kas susiję su kenksminguoju gemalu (akušala mūla), kas lemia būsimuosius kentėjimus. „Kenksmingieji gemalai“ yra troški-mas arba geismas (lobha), neapykanta arba prie-šiškumas (skr. dvesha, pali dosa), iliuzija arba ap-akimas (moha). Troškimas yra jį patenkinančio objekto trauka, jis įveikiamas praktikuojant dos-numą (& dana). Neapykanta yra piktavališkumas to, kas trukdo patenkinti troškimus, atžvilgiu, ji įveikiama ugdant gerumą (& maitrė). Iliuzija

Akšobhja

akušala

20

rodo, kad veiksmas ar mintis neatitinka tikrovės; ji įveikiama patiriant įžvalgą. Trys kenksmingieji gemalai yra trys svarbiausi veiksniai, prikaustan-tys žmogų prie gimimų ir mirčių rato (& samsa-ra). Nušvitimo įmanoma siekti tik pašalinus šiuos veiksnius. Troškimus simbolizuoja gaidys, neapy-kantą – gyvatė, iliuzijas – kiaulė. (Dar & avidja, & klešos.)akušiukū Dz akushu-kū (jap. neteisingai su-vokta tuštuma), neteisingas mokymo apie tuštu-mą (jap. kū, skr. & šūnjata) suvokimas, paskatin-tas & nušvitimo išgyvenimo. Šiuo atveju tuštuma suvokiama kaip „niekas“, kaip bet kurios būties neigimas. Bet dzenbudizme minima tuštuma ne-sietina su filosofine „nieko“ samprata. Ši tuštuma nėra visų daiktų ir jų savybių egzistavimo priešy-bė, ji yra jų pamatas. Tuštuma skatina ir palaiko daiktų egzistenciją ir, tobulo nušvitimo požiūriu, yra visiškai tapati jai. Dzenbudizme dažnai cituo-jama Mahapradžnaparamita Hridaja Sūtra (& Šir-dies sūtra; Mahāprajñāpāramitā-Hridaya-Sūtra; jap. Maka Hannyaharamita Shingyō): „Forma yra ne kas kita, kaip tuštuma, o tuštuma ne kas kita, kaip forma.“alabha bhūmikatva H alābha-bhūmikātva (skr.), negebėjimas nuosekliai ir nuolatos prak-tikuoti; tvirto pamato nebuvimas; jausena, kad neįstengi „prasiskverbti“ iki tikrovės.alaja vidžnana B Dz ālaya-vijn~āna (skr. kau-piančioji sąmonė), svarbiausia & jogačaros (ma-hajana) sąvoka – visko, kas egzistuoja, pamatinė sąmonė; pasaulio esmė, iš kurios viskas atsiranda. Joje glūdi žmogaus individuali patirtis ir bet ku-rio dvasinio reiškinio užuomazgos.Alaja vidžnanos samprata grindžiamas jogačaros mo-kymas apie „vien tik sąmonę“, šios mokyklos sukurta individualybės teorija. Pasak jos, ankstesnės empirinės individualybės karmiškieji gemalai (vāsanā) panyra į alają vidžnaną, po to iš jos iškyla skatindami mąstyti. Individualiam mąstymui būdinga nežinojimas (& avi-dja) ir savimeilė, paskatinantys įspūdį, kad mąstanty-sis yra realaus pasaulio realus asmuo. Šitaip atsiranda samprata, kad asmeniui priskiriamas mąstymas kuria karmą. Šie karminiai dariniai subrendę (& vipaka) pa-skatina naują įsivaizdavimo procesą. Iš šio rato išsiva-duojama atsisakius sampratos, kad egzistuoja atsietas nuo sąmonės objektų pasaulis. Alaja vidžnana kartais

tapatinama su galutine tikrove arba „tokybe“ (& tatha-ta), kartais laikoma ankstesnės karmos padariniu. (Dar & fasiango mokykla.)alambana H ālambana (skr.), parama arba pa-galba susikaupiant. Tai – ramus reguliuojamas kvėpavimas ir netrikdanti susikaupimo kūno lai-kysena.alchemija, daoistinė D & vaidan, & neidan.alkanosios dvasios B & pretos.alvaras H ālvār (tamilų: tas, kuris valdo pasaulį, atsiduodamas Dievo valiai), Pietų Indijos & vaiš-navų šventasis.amanaska H (skr.), būsena, kurią išgyvenant sunyksta mintys, norai ir troškimai. Ji įmanoma tik giliai įmigus, praradus sąmonę ar išgyvenant & samadhį; neįmanoma būdraujant ar sapnuojant. Dvasinę naudą ji teikia tik pasiekus samadhį.„Amarakoša“ H „Amarakosha“ (skr. Nemarus žodžių lobynas), klasikinės sanskrito kalbos žody-nas. Apie VI–VIII a. sudarė budistas Amara Sim-ha. Budizmo sąvokų jame pateikiama nedaug.Amarakošos antraštiniai žodžiai grupuojami pagal te-mas. Žodynas buvo skirtas poetams, tačiau ilgainiui tapo svarbiu kultūros istorijos leidiniu. Paskelbta dau-gybė jo komentarų, žodyno priedas Trikandašeša (Tri-kānda-Shesha). amarapuruša H amara-purusha (skr.), nemir-tinga esybė, siela.Amaravatis B Amarāvatī, Pietų Indijos mies-tas, II–III a. – svarbus budizmo meno centras. Dailėje ryšku mahajanos užuomazgos, perėjimas nuo ankstyvosios budistinės dailės tradicijos prie & Gandharos stiliaus. Ši dailė stipriai veikė Pietry-čių Azijos, labiausiai Šri Lankos, Indonezijos ir Tailando, dailę.Svarbiausias Amaravačio dailės paminklas yra rytinė-je miesto dalyje esanti stūpa, joje saugomos istorinio Budos relikvijos. Vienoje iš jos kolonų iškaltas valdovo & Ašokos (III a. pr. Kr.) įsakas. Manoma, stūpą pastaty-dino Ašoka.Amaravatis buvo & mahasanghikų centras. Maldininkai čia atvykdavo net iš & Pataliputros. Garsus kinų maldi-ninkas & Siuandzangas (VII a.) pasakoja, kad Amarava-tyje buvo daugiau kaip 20 klestinčių vienuolynų.Amba H Ambā (skr. motina), & Šaktės epitetas.Ambedkaras Bhimrao Ramdžis B Ambedkar Bhimrao Ramji, 1891–1956, indų teisininkas,

akušiukū

21

vienas iš Indijos Konstitucijos autorių. Įkūrė są-jūdį, siekusį atversti neliečiamuosius (žemiau-sios kastos atstovus) į budizmą. Iš pradžių Am-bedkaras išpažino hinduizmą. 1956 m. Nagpure per apeigas kartu su 500 000 neliečiamųjų viešai atsivertė į budizmą. Jo pavyzdžiu pasekė gausy-bė neliečiamųjų, daugiausia tose vietovėse, kur aktyviai veikė Ambedkaro vadovaujama respu-blikonų partija. Toks religijos ir politikos derinys buvo stipriai kritikuotas, teigta, kad sąjūdis buvo įkurtas pragmatiniais tikslais.Ambedkaras Budos mokymus laikė racionalia re-ligija. Savo knygoje The Buddha and his Dhamma (1957) pabrėžė šių mokymų svarbą socialinėms reformoms. Ambedkaro darbą tęsia jo įsteigta In-dijos budistų draugija.Amida B Dz (jap.) & Amitabha.amidizmas B Dz, bendrinė sąvoka, vartojama pavadinti toms Kinijos ir Japonijos budizmo mo-kykloms, kurios daugiausia svarbos teikia budai & Amitabhai. Tai Tyrosios žemės mokykla, & džio-došinšiū, & džiodošiū. Dar & Šinranas, & nembucu, & tyroji žemė, & Sukhavatis, & tarikis, & Huijuanas. Amita B (skr.) & Amitabha.Amitabha, Amita H B Dz Amitābha, Amita (skr. beribė šviesa; jap. Amida), vienas iš svar-biausių ir populiariausių & mahajanos budų; ankstyvajame budizme neminimas. Amitabha yra vakarų rojaus & Sukhavačio valdovas. Rojus suvoktinas ne kaip vietovė, o kaip sąmonės bū-sena (& tyroji žemė). Amitabha yra svarbiausia Kinijos ir Japonijos budizmo Tyrosios žemės mo-kyklų (& amidizmas) dievybė. Simbolizuoja gai-lestingumą ir išmintį.Ikonografiškai Amitabha kartais vaizduojamas su brangakmenių karūna, kartais – plikai skusta galva, kaip vienuolis Dharmakara, kuriuo jis buvo ankstes-niame gyvenime. Dažniausiai vaizduojamas sėdintis ant simbolizuojančio tyrumą lotoso žiedo; atliekantis meditacijos arba mokymo & mudrą. Jam iš kairės vaiz-duojamas & Avalokitešvara, iš dešinės – & Mahastha-maprapta; Amitabha sėdi, o bodhisatvos stovi. Kartais vaizduojamas su & Bhaišadžja guru buda. Pasak legen-dos, Amitabha buvo karalius. Susipažinęs su budizmo mokymu, atsižadėjo sosto ir, pasivadinęs Dharmakara, tapo vienuoliu. Jis pasiryžo tapti buda ir valdyti rojų, o

šio rojaus gyventojams, iki jie pasieks nirvaną, teikti jo paties nuopelnų lemiamą palaimą. Jis davė keturiasde-šimt aštuonis įžadus ir įsipareigojo padėti siekiančioms nušvitimo būtybėms. Svarbiausi iš jo įžadų yra tokie: (18) „Jei, Viešpatie, man [kartą] pasiekus nušvitimą, kitų pasaulių būtybės, išgirdusios mano vardą, pradės galvoti apie aukščiausiąjį, neprilygstamą nušvitimą ir aiškiai mane prisimins ir jeigu joms mirštant aš nenu-vyksiu pas jas, lydimas gausybės vienuolių, ir nestosiu prieš jas kaip garbusis, kad į jų mintis neįsismelktų bai-mė, tenepasiekiu aš aukščiausiojo, tobulo nušvitimo.“ (19) „Jei, Viešpatie, man [kartą] pasiekus nušvitimą, neišmatuojamų, nesuskaičiuojamų budų žemių būty-bės, išgirdusios mano vardą, pradėtų galvoti apie naują gimimą [mano] budos žemėje ir subrandintų karminių nuopelnų gemalų, ir jei iš naujo negimtų [mano] bu-dos žemėje, nors ir tik dešimt kartų pagalvojusios [apie mane ir mano budos rojų], – tenepasiekiu aš aukš-čiausiojo, tobulo nušvitimo.“ (Pagal H. W. Schumann, 1976, S. 168.) Medituodamas jis tęsėjo savo įžadus ir tapo buda Amitabha, & Sukhavačio valdovu.Amitabhos garbinimas ženklina naują budizmo raidos tarpsnį. Amitabha parodė išsilaisvinimo kelią, kurio nebelemia gausybė naujų atgimimų. Ne savo paties jėgomis pasikliaujant, kaip pirminiame mokyme, o

Amitabha

Amitabha

22

veikiau kito pagalba, t. y. vieno iš budų pastangomis iš-laisvinti visas būtybes, išsilaisvinimas tampa lengviau pasiekiamas ir įvyksta greičiau (& tarikis). Pakanka paminėti Amitabhos vardą, ypač mirties valandą, – ir galima atgimti Sukhavačio rojuje ant lotoso žiedo. Japonai į Amitabhą kreipiasi „Namu Amida bucu“ (& nembucu), kinai – „Namo Omidofo“ (Garbinu budą Amitabhą).„Amitabha Sūtra“ B „Amitābha-Sūtra“ (skr. Budos Amitabhos sūtra), viena iš trijų sūtrų, ku-riomis grindžiamas Kinijos ir Japonijos & Tyro-sios žemės mokyklos mokymas. Šioje sūtroje, dar vadinamoje „sutrumpinta“ & Sukhavati Vjūha, aprašoma paprasčiausia šios mokyklos praktika – budos Amitabhos vardo rečitavimas. Jei prakti-kuojančiojo sąmonėje tam tikrą laiką vyrauja vien Amitabhos vardas ir niekas kita, jei jis visą dė-mesį sutelkia į šį vardą, tada šiam žmogui, atėjus mirties valandai, pasirodo Amitabha su palyda. Mirdamas jis nepatiria baimės, be to, gali atgimti budos Amitabhos tyrojoje žemėje (& Sukhavatis). Šios sūtros išliko tik vertimai į kinų kalbą, žy-miausi iš jų & Kumaradžyvos ir & Siuandzango.„Amitajurdhjana Sūtra“ B „Amitāyurdhyā-na-Sūtra“ (skr. Sūtra apie budos & Amitajaus, beribio gyvenimo budos, kontempliavimą), viena iš trijų sūtrų, kuriomis grindžiamas & Tyrosios žemės mokyklos mokymas. Joje aprašoma budos Amitabhos, arba Amitajaus, tyroji žemė, apibū-dinama šios mokyklos praktika: gyvenant „tyrai“, t. y. laikantis dorinių taisyklių (& šylos) ir kar-tojant Amitabhos vardą, galima pašalinti visus kenksmingų veiksmų padarinius ir užsitikrinti naują gimimą tyrojoje žemėje.Šioje sūtroje pateikiamas tradicinis pasakojimas apie tai, kaip atsirado mokymas apie tyrąją žemę. Valdo-vė Vaidehė, & Adžatasataus (kalinusio ją ir jos vyrą & Bimbisarą) motina, meldė jai apsireiškusį Budą pa-sakyti, kur yra tokia vieta, kur ji galėtų gyventi ramiai ir laimingai. Buda „atskleidė jos žvilgsniui“ visas budų sritis ir leido pasirinkti. Vaidehė pasirinko Sukhavačio tyrąją žemę. Tada Buda pamokė ją, kaip medituoti, kad kitą kartą atgimtų šiame rojuje. Jis perdavė jai šešiolika kontempliacijų, kurios padeda įveikti vieną iš devynių atgimimo tyrojoje žemėje pakopų. Mokė kontemp-liuoti saulėlydį; vandenį; žemę; nuostabius medžius; gydomuosius vandenis; palaimingą nuostabių medžių

pasaulį; žemę ir vandenį; lotoso sostus; trijų šventųjų (Amitabhos, & Avalokitešvaros, & Mahasthamapraptos) apraiškos pavidalus; budos Amitajaus kūniškos apraiš-kos pavidalus; bodhisatvą Avalokitešvarą; bodhisatvą Mahasthamapraptą; Amitabhą palaimos viešpatijoje; tris šventuosius palaimos viešpatijoje; aukštesniąją gi-mimų pakopą palaimos viešpatijoje; vidurinę ir žemes-niąją gimimų pakopą. Tai kontempliuodamas prakti-kuojantysis dar šiame gyvenime išvysta Amitabhą ir jo palydovus Avalokitešvarą ir Mahasthamapraptą. Manoma, toks regėjimas – tai ženklas, kad praktikuo-jantysis atgims tyrojoje žemėje.Amitajus B Amitāyus (skr. beribis gyvenimas), budos Amitabhos apraiškos pavidalas. Ikonogra-fijoje vaizduojamas sėdintis, rankose laikantis indą su nemirtingumo nektaru.Amoghasidhis B Dz Amoghasiddhi (skr. tas, kuris neklysdamas pasiekia savo tikslą), vienas iš penkių transcendentinių budų. Su juo siejami žemiškasis buda & Maitrėja ir transcendentinis bodhisatva Višvapanis. Amoghasidhis dažniau-siai vaizduojamas atliekantis bebaimiškumo gestą (& mudros), jo atributas yra dviguba & vadžra.amrita H (skr. nemirtingas), nemirtingumo gė-rimas, gyvybės vanduo. Dažnai minima vedose. Amrita vadinama ir & soma. (Dar & vandenyno suplakimas.)

Amoghasidhis

„Amitabha Sūtra“

23

amritatva H amritattva (skr.), nemirtingumas, amžinasis gyvenimas. Nekūniškas nemirtingu-mas, pasiekiamas tik aktualizavus savąją esybę (& atmanas) – absoliučiąją sąmonę, kuri yra tapa-ti Dievui (& Brahmanas).Anabodhis Dz Ānabodhi, Indijos & dzeno XII patriarchas; kartais tapatinamas su & Ašvaghoša. anagaminas B anāgāmin (skr., pali: niekada negrįžtantis), & hinajanos atstovas, pasiekęs tre-čiąją antpasaulietinio kelio (& arja marga, & ar-japudgala) pakopą. Jis yra išsilaisvinęs iš penkių grandinių (& samjodžana): iš tikėjimo ego, abejo-nių, prisirišimo prie apeigų ir taisyklių, geismo ir pykčio. Anagaminas antrą kartą šiame pasaulyje nebeatgimsta.anagarika B anāgārika (pali: benamis), žmo-gus, kuris, nors formaliai ir nėra įstojęs į vie-nuolyną, pasirinko & benamystę. Budos laikais Indijoje buvo gausu anagarikų grupių, kiekviena iš jų puoselėjo savitas mokymo tradicijas. Vie-na iš tokių gupių buvo & sangha. Naujųjų laikų budizme pirmasis sąvoką „anagarika“ pavartojo & Dharmapala.anahana Dz , sanskrito kalbos žodžio ānāpāna japoniškas atitikmuo. Indų jogoje – kvėpavimo reguliavimas. Dzenbudizme kvėpavimas „nekont-roliuojamas“ ir nereguliuojamas, tad anahana va-dinamas natūralus, tolygus kvėpavimas. Kvėpa-vimas svarbus praktikuojant & dzadzeną, tačiau, atliekant šią praktiką, tik suvokiamas kvėpavimo vyksmas, bet nebandoma jo keisti.Jogos požiūriu, reguliuojant kvėpavimą nuraminamas protas. Dzenbudistai teigia, kad praktikuojant dzadzeną sutelkiamos mintys ir kvėpavimas nurimsta savaime. Mėginimas paveikti kvėpavimą dažniausiai sukelia vi-dinę įtampą ir trukdo praktikuoti dzeną. Praktikuojant dzadzeną pradedantiesiems siūloma pirmiausia įgusti „skaičiuoti įkvėpimus ir iškvėpimus“ (& susokukanas), bet tai nėra anahana (& pranajama). Dar & anapanasatis.anahata čakra H B anāhata-chakra (skr.) ča-kros, 4.anahata šabda H anāhata-shabda (skr. ne-išgautas garsas), mistinis garsas, dar vadinamas sferų muzika. Jį galima išgirsti tuomet, kai me-dituojant pasiekiama atitinkama dvasinės raidos pakopa. Kartais & OM irgi vadinamas anahata šabda. (Dar & čakros.)

anamaja koša H annamaya-kosha (skr.), gau-biantis esybę kūniškasis kevalas, dar vadinamas maistiniu kevalu. Tai mums geriausiai pažįstamas kevalas (&košos).anamaja puruša H annamāyā-purusha (skr.), įgijęs maistinį kevalą (&anamaja koša) atmanas, esybė. Šitaip jis tampa materializuota sąmone, fi-ziniu asmeniu.ananda H ānanda (skr. palaima, absoliutus džiaugsmas).Ši sąvoka įvardija ne mėgavimąsi laikinais pojū-čių objektais, o palaimingą būseną, kai sunyksta bet koks dualizmas, bet kokios priešybės. Pasak & vedantos, sąmonės būsena, kai nepuo-selėjama jokių minčių, siejamų su liga, senatve ar mirtimi, nerimu, rūpesčiais ar kentėjimu, yra gryna palaima. Abstrakčiai sąvokai & Brahmanas apibūdinti vedanta taiko formulę „Satčitananda“ (Sat-chit-ānanda): ananda – tai nesudrumsčiama absoliuti palaima, patiriama tik pasiekus & sa-madhį, prilygstanti dieviškajai sąmonei. & Šan-karos tradicijos vienuolijose kiekvienam & san-jasinui suteikiamas vardas, kurio baigmuo yra „ananda“, pvz., Vivekananda.Ananda B Dz Ānanda, vienas iš žymiausių istorinio Budos mokinių, Budos pusbrolis. Į bu-distų vienuoliją įstojo praėjus dvejiems metams po jos įkūrimo. Į budizmo istoriją įėjo dvidešim-taisiais Budos mokymo metais – tapęs asmeni-niu Budos patarnautoju. Ananda garsėjo nepa-prasta atmintimi – jo dėka išliko Budos kalbos. Jis išdėstė Budos mokymus pirmajame budistų susirinkime, pagal juos sudaryta & Sūtrapitaka. Ananda yra vienas iš & dešimties didžiųjų Bu-dos mokinių. Jis laikomas Indijos dzeno II pat-riarchu.Kanoniniuose raštuose Ananda dažnai giriamas už nusižeminimą ir atsidavimą Budai. Asmeniniu Budos patarnautoju jis tapo tik patikintas Mokytojo, kad to-kia tarnystė nesuteiks jam jokio pranašumo. Anandos pastangomis žlugo & Devadatos sąmokslas nužudyti Budą. Ananda daug prisidėjo lavinant moteris – dėstė mokymą vienuolėms, jo raginamas Buda sutiko įsteigti moterų vienuoliją. Dėl to pirmajame budistų susirinki-me Ananda sulaukė daug priekaištų. & Arhatu jis tapo tik po Budos mirties, prieš pat pirmąjį budistų susirin-kimą.

Ananda

24

Anandagiris H Ānandagiri, žymus & Šanka-ros mokinys. Gyveno apie IX–X a. Parašė vieną iš geriausių Šankaros biografijų Šankaravidžaja (Shankaravijaya – Šankaros pergalė). Joje apra-šė ne tik Šankaros gyvenimą, bet ir jo disputus bei debatus su oponentais. Parašė Njajanirnają (Nyāyanirnaya) – & advaita vedantos veikalą, ku-riame nagrinėjama & njaja.anandamaja koša H ānandamaya-kosha (skr.), paskutinis (išorinis) iš gaubiančių esybę kevalų; dar vadinamas palaimos arba priežastiniu kevalu (& košos).Anandamajė Ma H Ānandamayī Mā, 1896–1982, tikras vardas – Nirmala Sundarė Devė (Nirmalā Sundarī Devī), gimė Cheoroje (Rytų Bengalija, dabar – Bangladešas), brahmano šei-moje. Dvylikos metų ištekėjo, nors nuo pat vai-kystės ją traukė vien dvasiniai dalykai. Daugiau nei šešerius metus praktikavo vedančias į nušvi-timą jogas. Vadino tai savo & sadhanos & lyla. Po nušvitimo pasivadino Anandamaje Ma (motina, persmelkta palaimos). Netrukus apie ją susibūrė mokinių ir gerbėjų. 1929 m. Dakoje jie pastaty-dino ašramą. 1932 m. Anandamajė apsigyveno Himalajų priekalniuose esančiame Dehradune, 1936 m. pastatydino ten ašramą. Kelis dešimt-mečius keliavo po Indiją teikdama paramą įvai-rių socialinių sluoksnių žmonėms, siekiantiems dvasinio tobulėjimo. Pastatydinta daug jos vardo ašramų, žymiausi iš jų yra Kalkutoje, Varanasyje ir Kankhale (Hardvare). Mirė 1982 m. rugpjūčio 27 d. Dehraduno ašrame. Išleista jos kalbų rinkti-nė: Anandamayi Ma, Worte der glückseligen Mut-ter, Heiligkreuzsteinach 1980.Anandamajė Ma pasiekė nušvitimą nevadovaujama guru, nestudijuodama šventųjų raštų. Tikrąjį nušviti-mą visuomet lydi nedualistinė (& advaita) įžvalga, šią patirtį ji nuolat paliudydavo. Apie save ji sakydavo „šis kūnas“ arba „ši sesutė“. Jos sekėjai vadindavo ją Mata-dže (hindi mātājī – šventoji motina) ir Ma (beng. mā – motina). Ji daug prisidėjo prie hinduizmo dvasinio at-gimimo. Anandamajė Ma neskaitydavo paskaitų – tik atsakinėdavo į klausimus. Ji išgyveno aukštesnę, ne vien mąstymu grindžiamą sąmonės būseną, lėmusią spontaniškus atsakymus ir gebėjimą rasti tinkamus žodžius kiekvienam siekiančiajam tiesos, kad ir kas jis būtų – tikintysis, ateistas, menininkas ar mokslininkas,

išsilavinęs žmogus ar beraštis, pradedantysis ar jau įgudęs tam tikros religijos atstovas. Ji dažnai pabrėž-davo nekalbanti „kitam“. Savo kalbose susiedavo visus tikėjimus, visas filosofijas ir visas jogas, bet pati visa tai pranokdavo, būdavo „anapus“ jų. Ji sakė: „Šis kūnas yra tarsi muzikos instrumentas – tai, ką girdi, lemia tai, kaip juo groji.“ananda puruša H ānanda-purusha (skr.), & upanišadų sąvoka, teigianti, kad žmogaus tikro-ji esybė yra ne kas kita kaip palaima.Anandatirtha H Ānandatirtha & Madhva.Ananta H Ananta (skr. begalinis): 1. & Višnaus epitetas; tai nuoroda į gyvatę, ant kurios Višnus miegojo; 2. dvasinis ryšys su Dievu.anapanasatis B ānāpānasati (pali), budrumas įkvepiant ir iškvepiant, kvėpavimo meditacija. Vienas iš svarbiausių įvadinių keturių nugrimz-dimų (& dhjana) pratimų. Anapanasatis – tai įkvėpimų ir iškvėpimų skaičiavimas, tai darant nuraminamas protas. Šis pratimas yra svarbiausia budizmo mokyklų įvadinė meditacija. Anapana-satis – tai jogų pamėgti kvėpavimo pratimai, skirti budrumui arba & dėmesio sutelkimui ugdyti. Juos atliekant įsisąmoninamas kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas, atidžiai sekamas, bet nereguliuoja-mas kvėpavimo vyksmas. Paskui dėmesys sutel-kiamas į kitus psichinius ir fizinius procesus.Satipathana Sutoje šis pratimas aprašomas taip:„Lėtai įkvėpdamas vienuolis žino: „Aš lėtai įkvepiu“; lėtai iškvėpdamas jis žino: „Aš lėtai iškvepiu“. Greitai įkvėpdamas jis žino: „Aš greitai įkvepiu“; greitai iškvėp-damas jis žino: „Aš greitai iškvepiu“. „Jausdamas visą kūną, aš įkvėpsiu“, – šitaip jis mankštinasi; „Jausdamas visą kūną, aš iškvėpsiu“. „Ramindamas kūno veiklą, aš įkvėpsiu“, – šitaip jis mankštinasi; „Ramindamas kūno veiklą, aš iškvėpsiu“, – taip mankštinasi. „Jausdamas malonumą... jausdamas pasitenkinimą... jausdamas mintis... praskaidrindamas mintis... sutelkdamas min-tis... išlaisvindamas mintis... kontempliuodamas laiki-numą... kontempliuodamas atsiskyrimą... kontempliuo-damas užgesimą... kontempliuodamas atsižadėjimą, aš įkvėpsiu“, – šitaip jis mankštinasi. „Kontempliuodamas atsižadėjimą, aš iškvėpsiu“, – taip mankštinasi.“Anapūrna H Annapūrnā (skr. maitinanti): 1. Dieviškoji Motina, viena iš dviejų &  Kašyje gar-binamų dievybių (kita yra &  Višvanatha); 2. kal-nų masyvas Himalajuose (Nepalas).

Anandagiris

25

Anathapindika B Anāthapindika, turtingas Budos & Šakjamunio laikų pirklys iš Šravasčio, vienas iš žymiausių Budos sekėjų. Brangiai sumo-kėjęs, nupirko & Džetavanos giraitę ir pastatydino vienuolyną Budai ir jo mokiniams. Šis vienuoly-nas tapo mėgstamu Budos laikinuoju prieglobs-čiu, čia jis praleisdavo didžiąją liūčių sezono dalį. Sūtrose Anathapindika minimas kaip didžiausias geradarys, daug & Angutaranikajoje pateiktų Bu-dos pamokymų yra skirta Anathapindikai.anatmanas B anātman (skr; pali anatta), nesy-bė, beasmeniškumas – vienas iš trijų bet ko, kas egzistuoja, požymių (& trilakšana). Anatmano doktrina yra vienas iš svarbiausių budizmo mo-kymų. Ji teigia, kad siela, esybė ar esmė (& atma-nas) neegzistuoja kaip nekintama, amžina, vie-ninga ir nepriklausoma substancija, slypinti in-dividualiojoje būtyje. „Aš“, arba ego, sudaro pen-kios samplaikos (& skandhos). „Aš“ yra laikina ir nepastovi, vadinasi, pasmerkta kentėti empirinė asmenybė.& Hinajanoje ši samprata taikoma tik asmenybei, & mahajanoje – visoms priklausomoms & dhar-moms (& pratytja samutpada). Nepriklausomybė nuo savosios prigimties (& svabhava) mahajanoje vadinama šūnja (tuštuma; dar & šūnjata).Pasak įprastinės hinduistinės sampratos, siela yra aukš-tesnysis „aš“, arba esybė (& atmanas), kurios svarbiau-sios savybės yra pastovumas ir laisvė nuo kentėjimų. Budizmo požiūriu, asmenybę sudaro penkios skand-hos. Jos nuolat kinta, tad asmenybė laikoma ne amžina esybe, o tik kasdienės patirties nulemtu „aš“.Buda į klausimą, ar egzistuoja esybė, niekada nėra atsa-kęs tiesiai. Jis manė, kad šitaip paskatintų kurti naujas sąvokas ir vaizdinius, menkai tesusijusius su dvasine praktika, dargi trukdančius jai. Todėl mokymą apie ne-sybę derėtų vertinti veikiau kaip „pagalbinį metodą“, o ne kaip filosofijos doktriną. Plėtojantis budizmo filoso-fijai, esybės egzistavimas kaskart vis labiau neigtas. Tik & vatsyputrijai tvirtino esybę egzistuojant, kitos moky-klos prieštaravo tokiam požiūriui.Budizmo siūlomi išsilaisvinimo būdai grindžiami tikė-jimo, kad egzistuoja „aš“, įveikimu – tikėjimas „aš“ eg-zistavimu laikomas didžiausia kliūtimi siekiant nirva-nos. Prisirišimas prie įsivaizduojamo „aš“ yra pamatinė visų aistrų priežastis, tad privalu šį prisirišimą visiškai įveikti. Jei žmogus nesuvokia būtį esant beasmenišką,

neatpažįsta jos kaip kaskart atsirandančių ir sunyks-tančių fizinių ir psichinių reiškinių, neturinčių jokios pastovios esmės, – jis nepajėgia perprasti & keturių tau-riųjų tiesų, neįstengia išsiugdyti būtinos išsilaisvinimui įžvalgos.anatma vriti nirodha H anātma-vritti-nirod-ha (skr.), impulsų suvaldymas; pykčio, baimės, godumo ir kitokių jausmų lemiamų minčių kon-trolė.anavasthi tatva H anavasthi-tattva (skr.), ne-pastovumas atliekant dvasinę praktiką. Jį paska-tina manymas, kad jau esi pasiekęs aukščiausiąją & samadhio pakopą.andadža H B andaja (skr.) & čaturjonė. andzenas Dz anzen (jap. ramus dzenas), ge-bėjimas taisyklingai praktikuoti & dzadzeną – tuomet kūnas ir protas, neprarasdami budrumo, patiria giedrą ramybę.andžali mudra B añjali mudrā (skr.) & mud-ros, 9.andžalis H añjali (skr.): 1. viena iš & hathajo-gos pozų – plaštakos suglaustos pirštais į viršų; 2. įprastinis indų pasisveikinimo būdas suglau-džiant delnus.andžia Dz anja (jap.), sanskrito kalbos žodžio „ačarinas“ (achārin – keliaujantis vienuolis bu-distas ar asketas) atitikmuo. Andžia vadinamas patarnaujantis & rošiui vienuolis dzenbudistas.andžinas, anšinas Dz anjin, anshin (jap. širdies-proto [&kokoro] ramybė), sielos arba sąmonės bū-sena, anot budizmo, išgyvenama tik patyrus &nu-švitimą. Dzenbudizme vienu iš trumpiausių kelių į proto ramybę laikoma & dzadzeno praktika.Apie proto ramybę kalbama koanų rinkinio & Umen-guan 41 pavyzdyje:„Bodhidharma sėdėjo nusigręžęs į sieną. Antrasis pa-triarchas, stovėdamas sniege, nusikirto ranką ir tarė: „Tavo mokinio protas vis nenurimsta. Maldauju, Mo-kytojau, suteik jam ramybę.“ Bodhidharma tarė: „Duok čia savo protą ir aš suteiksiu jam ramybę.“Antrasis patriarchas tarė: „Ieškojau proto, bet suvokiau, kad jo neįmanoma aptikti.“Bodhidharma tarė: „Vadinasi, aš galutinai jį nuraminau.“anga H (skr. sudedamoji dalis): 1. aštuonios & ra-džajogos pakopos; 2. & džainizmo šventojo teksto skirsnis. V a. kanoniniai džainizmo tekstai buvo

anga

26

suskirstyti angomis ir užrašyti & prakritais. Vėliau buvo sukurta džainizmo terminų sanskrito kalba.angia Dz angya (jap. kelionė pėsčiomis), įvei-kusio pirmąjį mokymosi etapą provincijos šven-tykloje vienuolio dzenbudisto (& unsuius) kelio-nė į tą dzenbudistų vienuolyną, į kurį jis viliasi įstoti ir mokytis jame pas garbų dzenbudizmo mokytoją (& rošis).Kelionė į tolimą vienuolyną, dažna iš jų – nepramin-tais takais, anuomet nebuvo saugi. Šitaip unsuius iš-mėgindavo savo fizines jėgas ir būdo tvirtumą, įgy-davo nuovokumo įveikdamas nenumatytus pavojus, susidurdamas su daugybe žmonių tiek maloniomis, tiek grėsmingomis aplinkybėmis. Šitaip jis subręsdavo vidujai. Unsuius keliaudavo užsidėjęs šiaudinę skry-bėlę žemai nuleistais kraštais (kasa) – kad žvilgsnis kryptų į takelį, kuriuo eina, ir keliauninkas negalėtų dairytis aplink, nes tai trukdytų jam susikaupti. Visos kelionės metu jis privalėjo būti susikaupęs. Unsuius vilkėdavo juodą apsiaustą, mūvėdavo baltas vilnones kojines, avėdavo šiaudinius sandalus. Ant krūtinės nešdavosi ryšulį, į kurį buvo sudėti vasariniai ir žiemi-niai vienuolio drabužiai, dubenėlis valgiui ir išmaldai (& džihacu), skustuvas galvai skusti ir keli sūtrų teks-tai. Ant nugaros – susuktą į ritinėlį šiaudinį apsiaustą nuo lietaus (mino).Vienuolis, įveikęs visus kelionės sunkumus ir pasie-kęs vienuolyną, nebūdavo į jį iškart įsileidžiamas. Taip siekta išbandyti, ar jis pasirengęs dvasiniam lavinimuisi (& kokorodzašis). Jeigu įstengdavo keletą dienų kantriai laukti lauke prie vienuolyno vartų (& nivadzume), dargi lyjant lietui ar sningant, arba vienuolyno prieškambary-je (& genkanas), galiausiai būdavo įsileidžiamas vidun. Tada turėdavo įrodyti, kad jo ketinimai rimti, savaitę vienas pats celėje pačiomis asketiškiausiomis sąlygomis (& tangadzume) praktikuodamas & dzadzeną. Tik po to jis būdavo priimamas į vienuolyną.Angkor Vatas H B Angkor Wat, šventyklų kompleksas Vidurio Kambodžoje, khmerų dai-lės ir architektūros paminklas. Pastatytas val-dant Surjavarmanui II (1113–1150). Iš pradžių čia išpažintas hinduizmas, garbintas & Višnus. Khmerų valdovams atsivertus į budizmą, Angkor Vatas tapo budistų šventove. XV a. buvo stipriai apgriautas per tajų antpuolį. Apleistas šventyklų kompleksas ilgainiui apaugo medžiais, žole. Buvo aptiktas XIX a.

ango Dz (jap. gyventi ramybėje), intensyvus dvasinis lavinimasis, vykstantis dzenbudistų vienuolyne vasaros liūčių metu, trunkantis tris mėnesius (dar vadinamas geango – vasaros ango, arba uango – lietaus ango).„Angutaranikaja“ B „Anguttara-Nikāya“ (pali; skr. Ekottarāgama, Ekottarikāgama – Su-numeruotasis rinkinys), ketvirtasis & Sūtrapita-kos rinkinys. Jo tekstai pateikiami suskirstyti pagal tai, ar juose nagrinėjamos atskiros temos, ar temos, priskiriamos tam tikrai temų grupei. Rinkinį sudaro 11 skyrių (nipata), jo sūtrose – dažniausiai trumpesnėse negu kitų rinkinių sū-tros – pateikiama, panašiai kaip & Abhidharmoje, gausybė išvardijimų. animita B animitta (skr., pali), visų & dharmų beformiškumas arba besavybiškumas; absoliu-čiosios tiesos, kuriai nebūdinga jokios skirtybės, požymis.Anirudha H B Aniruddha (skr.).H & Pradjumnos sūnus, Krišnos anūkas.Daitjų princesė & Ūša pamilo Anirudhą ir burtais „par-skraidino“ jį į savo menę. Jos tėvas & Bana siuntė savo valdinius Anirudhos suimti, bet šis išguldė juos gele-žiniu vėzdu. Tada Bana, panaudojęs okultines galias, pagrobė jį. Sužinoję tai Krišna, & Balarama ir Pradjum-na nusprendė išvaduoti Anirudhą. Kilo didelis mūšis. Baną globojo Šiva ir karo dievas Skanda. Bana pralai-mėjo, bet padedamas Šivos liko gyvas. Kartu su žmona Ūša Anirudha parvyko į & Dvaraką.B Vienas iš & dešimties didžiųjų Budos mokinių.anitja H B anitya (skr. nepastovumas).H Nėra nieko pastovaus, viskas be paliovos kinta ir nyksta. Tai & majos, kurios vienintelis pastovus požymis yra kaita, savybė.B (pali anicca), netvarumas arba nepastovumas yra vienas iš trijų visko, kas egzistuoja, požymių (& tri-lakšana). Netvarumas yra pamatinė savybė visko, kas yra priklausoma – kas atsiranda, gyvuoja ir su-nyksta. Tai lemia du kitus būties požymius – ken-tėjimą (& duhkha) ir beesmiškumą (& anatmanas). Nepastovumas yra gyvenimo pamatas – be jo neį-manomas egzistavimas, jis būtinas siekiant išsilais-vinimo. Nepripažinus anitjos, neįmanoma žengti antpasaulietiniu keliu (& arja marga). Skatinanti „įžengti į srovę“ (& šrota apana) įžvalga yra būties netvarumo arba nepastovumo pripažinimas.

angia

27

Būties kentėjimus lemia nepastovumas, nes reiški-niuose, kuriems būdingas nepastovumas – atsiradi-mas, gyvavimas ir nykimas, – slypi kentėjimas. Pen-kių asmenybę sudarančių samplaikų (& skandhos) ne-pastovumas liudija beesmiškumą, nes niekas, kas yra nepastovu, t. y. kam būdinga kentėjimas, negali būti esybė. Ir hinduizmo, ir budizmo požiūriu, esybei bū-tinas pastovumas ir laisvė nuo kentėjimo. Mahajana, vadovaudamasi visų & dharmų nepastovumu, laiko jas tuščiomis (& šūnjata).anyšas H anīsh (skr. ne šeimininkas), varžomas nežinojimo (neišsilaisvinęs) žmogus.anrakudo Dz anrakudō (jap.) &nehando. An Šikao B An Shih-kao, II a. Partų karalystėje gyvenęs vienuolis. Apie 148 m. nukeliavo į Kini-ją. Pirmasis budizmo tekstų į kinų kalbą vertėjas. Svarbiausiuose iš jų nagrinėjama & dhjanos prak-tika ir „sunumeruotosios“ kategorijos. Įsteigė vie-ną iš pirmųjų Kinijos budizmo mokyklų – dhja-nos mokyklą (& dhjanabudizmas). An Šikao buvo Partų karalystės princas. Tikėtasi, kad po tėvo mirties jis paveldės sostą. Bet jis įstojo į vienuo-lyną. Į Kiniją veikiausiai pabėgo. Ten gyveno daugiau kaip dvidešimt metų.An Šikao yra pirmoji istorinė Kinijos budizmo asme-nybė. Siekdamas, kad budizmo tekstai būtų verčiami nuolatos, įsteigė savotiškų „vertimo biurų“. Jo išverstų kūrinių skaičius nurodomas įvairiai – nuo 34 iki 176. Šiuos kūrinius galima suskirstyti į dvi grupes: 1. tekstai apie dhjanos praktiką, juose pateikiama ir parengiamųjų pratimų – įkvėpimų skaičiavimas (& anapanasatis), & ka-sinos, & kūno kontempliavimas ir kt.; 2. tekstai, kuriuose nagrinėjamos „sunumeruotosios“ kategorijos, pvz., pen-kios & skandhos, šešios & ajatanos. Perteikdamas budiz-mo sąvokas kinų kalba, vartojo ir daoizmo terminus. anšinas Dz anshin & andžinas. anšio no dzen Dz anshō-no-zen (jap. paliu-dyto dzeno neišmanymas). Taip sakoma apie tokį dzenbudistą (pasaulietį ar vienuolį), kuris, nors ir menką dzenbudizmo patirtį turėdamas, manosi jau pasiekęs nušvitimą. Apie tikrovę jis žino tik iš kitų žmonių pasakojimų, tad, samprotaudamas apie ją, tik patvirtina savo nežinojimą.antahkarana, antarindrija H (skr. antarindriya – vidinis organas, vidinis instrumentas). Jo dėka mąstome, jaučiame, prisimename ir skiriame. Jį sudaro & manasas, & čita, & budhis ir & ahamkara.

Kaip subtilioji & prakritės atmaina antahkarana nėra paveiki, jos aktyvumą ir veikimą paskatina joje atsispindinti atmano sąmonė.antara kumbhaka H antara-kumbhaka (skr.), & hathajogos sąvoka – kvapo sulaikymas giliai įkvėpus (& pranajama).antaranga sadhana H antaranga-sādhana (skr. vidiniai dvasiniai pratimai), trys aukščiau-siosios & Patandžalio jogos pakopos (iš viso jų yra aštuonios), t. y. & dharana, & dhjana ir & sa-madhis.antaratmanas H antarātman (skr.), vidinė esybė, dieviškoji kibirkštis; tai, kas skatina vertin-ti potyrius, siekti dvasinio pažinimo ir ilgainiui aktualizuoti Dievą.antarindrija H antarindriya (skr.), & antahka-ranos sinonimas.antarjaminas H antaryāmin (skr. vidinis vado-vas), Dievas kaip vidinis mūsų Viešpats, dieviška-jai sąmonei tapati mūsų tikroji esybė (& atmanas).antarmukha H (skr.), žvelgimas į vidų; vidinio vyksmo stebėjimas. Tai panašu į būseną, patiria-mą pasiekus & radžajogos penktąją pakopą, kai nuraminami išorės objektų keliami pojūčiai. Taip pasirengiama susikaupimui ir meditacijai.anubhava H anubhāva (skr. anu – ko nors link, bhāva – tapsmas, tikroji būtis), patyrimas, tiesioginis suvokimas, įgyvendinimas, tikrumas. Netiesioginis dieviškosios tikrovės pažinimas per šventuosius raštus, autentiškai išgyventas, paska-tina tiesioginį, tikrąjį pažinimą ir veda į nušviti-mą. Anubhava įvardija šį ilgą vyksmą.anubhavi guru H anubhāvi-guru (skr. liudy-tojas), aukščiausiąją tiesą patyręs ir įgyvendinęs, t. y. ją liudijantis guru.Anuradhapura B Anurādhapura, Šri Lankos miestas, iki X a. Sinhalų valstybės sostinė. Mieste yra Mahaviharos vienuolynas (vienas iš svarbiau-sių & theravados mokyklos centrų), Abhajagiri Viharos vienuolynas (liberalesnio, t. y. mahaja-nos, budizmo centras). XIX a. Anuradhapuros šventyklos, vienuolynai ir stūpos buvo pripažinti ypač vertingais sinhalų budizmo meno kūriniais.Anuradhapuroje yra dvi didelės dagobos (& stūpa) – Ruvanvelis ir Thūparama. Jos statytos ikikrikščioniš-kais laikais, išsaugojo pirminį stūpos pavidalą. Anurad-hapuroje veikiausiai augo ir & bodhio medžio atžala.

Anuradhapura

28

Anurudha B Anuruddha, apie VIII–XII a., žy-mus sinhalų mokslininkas, & theravados moky-klos atstovas. Parašė garsų veikalą Abhidhamatha Sangaha (Abhidhammattha-Sangaha – Abhidhar-mos prasmių rinkinys). Jame perteikiamas thera-vados mokymas. Daugeliu požiūrių šis veikalas panašus į & Budhaghošos parašytąją Visudhimagą (Visuddhi-Magga), bet yra trumpesnis ir paines-nis už ją. Jame Anurudha ypač daug dėmesio ski-ria psichologijai.Anurudhai priskiriami ir kiti, ne tokie svarbūs kūri-niai – Namarūparičeda (Nāmarūparichcheda – Apie sudarančius asmenybę vardą ir formą) ir Paramatha-viničaja (Paramatthavinichchaya – Sprendimas apie aukščiausiąją prasmę).anusatis B anussati (pali), apmąstymas. Hina-janos sūtrose aprašomos praktikos, kurias atlie-kant išsilaisvinama iš trijų kenksmingųjų gemalų (& akušala), t. y. troškimų, pykčio ir iliuzijų, ir patiriamas budizmo mokymo teikiamas džiaugs-mas. Tai šešeriopi apmąstymai: apie nušvitusįjį (& Buda), apie mokymą (& dharma), apie ben-druomenę (& sangha), apie drausmę (& šylos), apie dosnumą (& dana) ir dangiškąsias būtybes (& devos). Kartais pridedami dar keturių rūšių ap-mąstymai: apie mirtį, kūną, budrumą įkvepiant ir iškvepiant (& anapanasatis) ir ramybę.anušaja B anushaya (skr.; pali anusaya – po-linkis), budizme skiriami septyni polinkiai, arba neišreikštos aistros: juslinis troškimas (& kama), nepaklusimas, požiūris (& drištis), li-guistas potraukis abejoti (& vičikitsa), pasipūti-mas (mana), gyvenimo geismas (& bhava) ir ne-žinojimas (& avidja). Šios pasąmonėje glūdinčios nuostatos kaskart pasireiškia sukeldamos jutimi-nių troškimų protrūkius.Anot & theravados ir & sarvastivados, šiuos polinkius skatina psichikos veikla, jie susiję su mąstymu, turi objektą, atsiranda dėl moralinių priežasčių ir yra „blo-gi“. Anot & mahasanghikų, & vatsyputrijų, & Dharma-guptakos ir kt., anušajos yra nesusijusios su mąstymu, jos neturi objekto, nėra paskatinamos moralinių prie-žasčių – jos yra moraliai neutralios.anušthana H anushthāna (skr.), religinių praktikų ir apeigų atlikimas. Nurodymai, kaip atlikti tokias praktikas, pateikiami vedų & karma-kandoje.

anutara samjaksambodhis B anuttara-sa-myaksambodhi (skr. tobulas, visiškas nušviti-mas), tobulas samjaksambodhis (tobulas budos nušvitimas; & samjaksambuda).anuvjavasaja H anuvyavasāya (skr.), aukš-tesnis suvokimo lygmuo, pasiekiamas nuolatos tikslingai apmąstant esybę (& atmanas). Tai tie-sioginis fizinių ir psichinių procesų suvokimas atsisakant mąstymo sąvokomis.anvaja H anvaya (skr.), dermė, loginių sąsajų taikymo būdas; tai, kas atitinka mūsų pačių paty-rimą, kas neprieštarauja nei šiam patyrimui, nei logikai.„Apadana“ B „Apadāna“ (pali) & Khudakani-kaja.apaja B apāya (skr.), nevisaverčiai egzistencijos būdai; keturi žemesnieji, arba „blogieji“, būtybių egzistencijos ciklo būdai (& gačiai). Tai pragaro (& naraka) būtybės, alkanosios dvasios (& pretos), gyvuliai ir titanai (& asurai). Pastarieji kartais pri-skiriami aukštesniesiems egsistencijos būdams, kai kurios pietų kraštų budizmo mokyklos jų vi-sai nemini. Pirmieji trys žemesnieji egzistencijos būdai dar vadinami trimis nelemtais keliais.aparaprakritė H apara-prakriti (skr.), žemes-niojo lygmens gamta, per ją pasireiškia tai, kas ma-terialu – fiziniai kūnai, augalai ir negyvoji gamta.aparavairagja H aparā-vairāgya (skr.), pir-moji atsižadėjimo pakopa, ją pasiekus patiriamas apsivalymas, ramybė ir atsiribojimas.aparavidja H apara-vidyā (skr. menkesnis pa-žinimas), santykinis arba netiesioginis pažinimas, įgyjamas per pojūčius ir intelektą; pažinimas per mokslą, meną ar literatūrą, t. y. per „antrinius šaltinius“. Tarkim, žmogus, nors iš tiesų niekad nebuvo vaikščiojęs vieno ar kito miesto gatvė-mis, gali pažinti jį iš žemėlapių ar knygų. Apara-vidjos priešingybė yra & paravidja.aparigraha H (skr.), neturėjimas, negeidimas; būsena, kai netrokštama jokios nuosavybės, turtų. Tai & radžajogos pirmajai pakopai (jama) būtina viena iš penkių dorybių. Visas šias dorybes, va-dinamas „didžiuoju įžadu“ (& mahavrata), būti-nas ir visose kitose jogos pakopose, & Patandžalis išvardija Jogasūtroje. Kitos keturios dorybės yra: satja (teisingumas), ahimsa (nekenkimas), astėja (nevogimas) ir brahmačarja (susilaikymas).

Anurudha

Viskas apie Rytu filosofija, religija, psichologija, mistika, kultura, literatura

RYTŲIŠMINTIES

ENCIKLOPEDIJA

RY

TŲ

IŠMIN

TIES

EN

CIK

LO

PE

DIJA

DAOIZMAS

BUDIZMAS HINDUIZMAS

DZENBUDIZMAS

Lietuvoje tai pirmas leidinys, kuriame apžvelgiama svarbiausių

Rytų religijų (hinduizmo, budizmo, dzenbudizmo, daoizmo) visuma;

supažindinama su Rytų mitologija, senovės raštijos ir garsiausiais

(taip pat ir Pasaulio paveldo) architektūros ir dailės paminklais;

pateikiama senovės raštijos ir išminčių kūrinių ištraukų.

Jį galima vertinti įvairiai:

kaip pradžiamokslį, kuriame apibūdinamos svarbiausios

Rytų religijų ir kultūros sąvokos, kurių nesuvokus

neįmanoma perprasti nei rytietiško mąstymo, nei kultūros;

kaip Rytų filosofijos ir senovės kultūros apžvalgą;

kaip senovės raštijos sąvadą, kuriame pateikiama legendų,

senovės išminčių veikalų, senosios poezijos ištraukų;

netgi kaip veikalą, iš kurio galima gauti ne tik dvasinės,

bet ir fizinės naudos (jame pateikiama ir fizinių pratimų).

Jį galima skaityti įvairiai (nelygu, kokie yra jį atsiverčiančiojo

poreikiai) ir kiekvieną kartą vis atrasti ką nors nauja.

Tad IMKITE IR SKAITYKITE.