8/4/2019 . Amerikos ateitinink savaitgalis

1/1

6 2011 SPALIO 1, ETADIENIS DRAUGAS

i A T E i T iN i N K G Y V E N i M ORedaktor Vida Kupryt El. patas: draugas@ateitis.org

Savaitgalio pradia

iaurs Amerikos ateitinink valdyba (AAV)suruo akademin savaitgal Dainavos sto-vyklavietje rugsjo 25 d. Su iuo JAV ven-

iamu Darbo dienos savaitgaliu pasibaigia vasarospoilsis, greit po jo prasideda studijos, darbai, repe-ticijos, susirinkimai ir naujieji veiklos metai. Dar-bams dar neprasidjus buvo smagu suvaiuoti,pabendrauti, pamiklinti prot ir pasidiaugti Dai-

navos gamta. ia proga pasinaudojo per 100 vai-raus amiaus dalyvi pus j studentai, at-vyk i vairi universitet.

Savaitgalis prasidjo penktadienio vakarparodos, mininios ,,Ateities urnalo 100 met su-kakt, atidarymu. Parod sumaniai paruo Ramu-

n Kubilit, nuklodama didiosios sals sienasrodiniais i imtmet einanios ,,Ateities. iro-vai mat savo, draug ir pastam nuotraukas,skait straipsnius bei eilraius, sklaid parodojepristatomus senus ,,Ateities numerius.

Rugsjo 3 d., etadien, komendantas PranasPranckeviius suddavo 8 val. i ryto ragindamasvisus rinktis vliav paklimui ir pusryiams.Dienos programa prasidjo malda, kuriai vadova-vo br. Lukas Laniauskas.

AA valdybos pirminink Rasa Kasninienpasveikino savaitgalio dalyvius ir supaindino vi-sus su valdybos numatytais darbais. AAV pir-minink primin, kad kitais metais vyks naujosAA tarybos rinkimai ir visi yra raginami pa-svarstyti, ar nenort kandidatuoti. Vasario m-nes AAV ada surengti vadovavimo tarnysts

kursus. Tarp ilgalaiki plan yra,,

Ateities ur-nalo platinimas JAV ir Lietuvoje.Rasa pristat 20112012 veiklos met k

,,vskime gyvenim Kristuje, parinkt siekiantatkreipti didesn nari dmes dvasin atsinau-

jinim. AA valdybos programos komisijos pir-mininkas Andrius Kazlauskas pabr, kad imet kis susijs su ms svarbiausiu principu

katalikikumu, o siekiant pristatyti jo svarb,AAV ileido kun. Kstuio Trimako suredaguotleidin ,,Tegaivina mus Kristus, kuriame prista-tomi udaviniai ir siekiai, veiklos gairs, skaity-tina literatra. Jis skatino visus sigyti kun. Tri-mako knygut ir su ja susipainti (Leidin galimasigyti paraius AAV pirm. Rasai Kasninieneiel. patu: rasakas@aol.com).

AA tarybos narys Vytas Macinas pristatpirmj savaitgalio prelegent dr. Sauli Suiedl

Pennsylvanija Millersville University istorijosprofesori emerit, Tarptautins komisijos naciir sovietinio okupacini reim nusikaltimams Lie-tuvoje vertinti nar. Prof. Suiedlis yra KatalikBanyios Lietuvoje istorijos angl kalba ,,TheSword and the Cross: A History of the Church inLithuania (1988) ir Lietuvos istorijos odyno ,,His-torical Dictionary of Lithuania (1997 ir 2011) beidaugelio mokslini straipsni autorius.

Jo praneimo tema ,,Lietuvi, yd ir lenksantyki istoriniai pagrindai ir apie juos vykstan-ios diskusijos ir konfliktai. Paskaitininkas api-bdino ias tris tautas apvelgdamas j kaimyni-nius santykius Lietuvoje, valstybinius santykius

tarptautinje erdvje ir kaip pasaulis, suprasda-mas tuos santykius, sau sukuria Lietuvos vaizd.Buvo domu suinoti, kad didesnis skaiius ydatsirado Lietuvoje jau XIV amiuje. Um mies-tiei-amatinink vietas, ydai gyveno alia lietu-vi, bet ne kartu. Daugelis j mokjo lietuvi kal-

b, bet ja kalbjo tik bendraudami su lietuviais,tarpusavyje josnevartojo. Len-kai buvo dvari-ninkai ir, aiku,kalbjo lenki-kai. Tik emai-i bajorai ilai-k lietuvi kal-b. KunigaiktisKazimieras buvopaskutinis Lietu-vos valdovas, ku-ris mokjo lietu-vikai. Lietuviaibuvo daugiausiakaimieiai.

Prie devy-niolikt amiLietuvoje tarpi trij grupi buvo maai tautini konflikt, nesnacionalinis identitetas dar nebuvo suformuotas,

jis atsirado tik per paskutinius 150 met. SimonasDaukantas buvo pirmas nacionalins mintiessuvok jas. Prie tai visk sprend religija, o netautyb. Tautiniai konfliktai prasidjo su atskirvalstybi atkrimu. Prof. Suiedlis pabr, kadkuo daugiau nesantaikos valstybje, tuo lengviaustipresnei valstybei ugrobti maesn.

Po profesoriaus kalbos vyko gyvos diskusijos.tai keletas ikelt pastab:

Visa Europa turi maum problem. Prof. Suiedlis prisipaino optimistikai

negalvojantis monija nesimoko i istorijos, jivis kartoja ir kartoja tas paias klaidas.

Rusija laimjo Antrj pasaulin kar bei tuodar ir iandien didiuojasi ir visiems tai skelbia,apkaltindama Lenkij, kad ji buvo kalta, o patislapia nuudiusi milijonus nekalt moni.

Ikilo tolerancijos klausimas, kurio suprati-mo pagrindas turi bti krikionika meil.

Pasisotin pietumis, pasiilsj ir atsigaivinSpyglio eere, susirinkome iklausyti Evangelijosskaitini, kuriems vadovavo br. Lukas.

Kit savait skaitykite apie Ateitinink sa-

vaitgalio kitas paskaitas ir stovyklos sp-

dius.

Prof. Saulius Suiedlis

. AmerikosateitininksavaitgalisALRKF stovyklavietje Dainavoje

Dain Quinn

,,Ateities poezijos popiet,Ateities urnalo 100 met sukakties proga

spalio 9 d., sekmadien, 12:30 val. p. p. Ateitininknamuose, Lemont, ikagos ateitinink sendrau-giai rengia Kstuio A. Trimako parengt ,,Atei-ties poet krybos pyn-monta. Eilraiusskaitys Audr Budryt ir Marius Polikaitis.

Popiets metu Kstuiui A. Trimakui bus teik-ta Lietuvi raytoj draugijos 2010 m. literatros

premija u du jo poezijos rinkinius ,,Iekaniojopdsakai (keturios laidos 19891995) ir ,,Jis mandovanojo bt (2010).

Ses. Ignei bus teiktaJuozo Prunskio premija

Spalio 16 d. 12:30 val. p. p. Pasaulio lietuvicentre, Lemont, didiojoje salje, ses. Ignei Ma-rijoitei bus teikta prelato Juozo Prunskiopremija ,,Lietuvei moteriai, ypatingai pasiym-

jusiai krikionik ideal tarnyboje. Susipa-inti su ses. Igns veiklia tarnyste Lietuvoje irAmerikoje visus maloniai kvieia ateitininkikorporacija Giedra.

Ateitinink savaitgalyje Dainavoje vyko ne tik paskaitos ir diskusijos, bet ir domybs prie lauo liepsnos. Jaunimasiri lauo program (i k.): Kajus Nakas, Karolina Usaviit, Lil Sadauskait, la Lapkut, Ramun entikaitir Monika Pakauskait. Kazio Razgaiio nuotr.

AAV pirm. Rasa Kasninien ir Ateitinink savaitgalioprogramos koordinatorius Vytas Macinas planuojaveiklos strategijas. Pauliaus Jankaus nuotr.