Upload
others
View
8
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
tbnfejdjopgazeTigazeTi
tbnfejdjopgazeTigazeTiTbilisis saxelmwifo samedicino
universitetis gamocemagamodis 1957 wlidan
#2 (260) Tebervali, 2013 w. www.tsmu.edu
gveamayeba universiteteloba...2013 _ dedauniversitetis saiubileo weli
Tanamedroveobis moTxovnebis Sesabamisad
erToblivi proeqti
`samedicino gazeTis~redaqcia:
vaJa fSavelas gamziri #33;
oTaxi #600
t.: 254-24-64
redaqtori
dali gabeSiat.: 599 76-25-98
korespondentebi:
manana fxalaZet.: 555 29-98-27
darejan komlaZet.: 558 17-08-47
nato bolqvaZet.: 555 28-28-97
el.fosta:
nomerSi:nomerSi:
studenturi gverdi
gv. 2-3
studentebi poeziaSi _
leqsad nafiqri...leqsad nafiqri...
gv. 3
paTofiziologiis departamentis
profesoris, qeTevan RambaSiZis,
warmateba
gv. 4
mamulis, marTlmadideb-lobis, ojaxis,
profesiis msaxuri
gv. 5
iSviaTi daavadebebi
gv. 6-7
jansaRi cxovrebis wesi
gv. 7
xandazmuli da marad axal-
gazrda, Cveni sulierebis Rone da
Zliereba, codnis TeTri taZari,
RerZi da saZirkveli umaRlesi gana-
Tlebisa saqarTveloSi _ ivane javax-
iSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-
wifo universiteti 95 wlis gaxda!..
swored aq daivana pirvelad
samedicino ganaTlebam da 12 wlis
Semdeg, ukve dafrTianebuls, mSob-
liurma universitetma gza daulo-
ca damoukidebeli cxovrebisken...
gza bednieri aRmoCnda da jer
Tbilisis saxelmwifo samedicino
institutad, SemdgomSi _ univer-
sitetad wodebuli es umaRlesi
saswavlebeli namdvilad saamayoa
deda universitetisTvis...
amJamad samedicino univer-
sitetSi mravlad moRvaweoben
Tbilisis saxelmwifo universite-
tis kursdamTavrebulebi, maT So-
ris Cvenc varT _ `samedicino gaze-
Tis~ Semoqmedni... gveamayeba uni-
versiteteloba... xSirad vixsenebT
iq gatarebul studentur wlebs,
Cvens maswavleblebs, romelTa So-
ris mravali amqveyniuri cxovrebi-
dan gadasulia zecier samyofelSi,
magram Cvens profesiul saqmiano-
baSi mudam lampariviT gvinaTeben
gzas... ardaviwyeba da dideba maT!
`ra aris igi swavla-ganaTleba,
zneoba-gawvrTniloba, rom Tavisu-
flebis WeSmariti mniSvneloba ar
gamoarkvevinos adamianisa, imodena
Rone ar misces sulisa, rom adamiani
mis mier maRal mniSvnelobas aswvdes
da borotis qmnis Tavisuflebas sik-
eTis qmoba ar arCevinos~, _ brZana
didma iliam. swored, rom univer-
sitetSi miRebulma swavla-gana-
Tlebam, zneoba-gawvrTnilobam WeS-
maritad gvagrZnobina Tavisuflebis
arsi da siyvaruli, gamogvbrZmeda,
gagvaZliera sulierad, mxolod
sikeTis qmnis surviliT aRgvWurva
amqveyniur wuTisofelSi...
`universiteti davamTavre~, _
vambobT xolme saWiroebisas... ar
gvekiTxebian _`romeli?~, radgan am
SemTxvevaSi TavisTavad igulisx-
meba javaxiSvilis universiteti,
mas sxva `regalia~ ar sWirdeba da
es mis Seucvlelobaze metyvelebs...
qeds vixriT am udidesi codnis
taZrisa da maT winaSe, vinc dRemde
pirnaTlad, umwikvlod iRvwoda,
vinc awmyosa Tu momavalSi iRvawebs
misi didebisTvis...
mravalJamier winsvliTa da war matebebiT, Cveno alma matero!
Tbilisis saxelmwifo samedicino
universitetis `samedicino
gazeTis~ TanamSromlebi
Tanamedrove msoflios moT-
xovnebi nebismier sferoSi maRal
standartebs moiTxovs. maT Soris,
ra Tqma unda, es exeba medicina-
sac. profesionalizmisa da kompe-
tenturobis gareSe ki warmatebis
miRweva SeuZlebelia, xolo am
yvelafris winapiroba maRali
xarisxis ganaTlebis miRebaa.
Tbilisis saxelmwifo samedi-
cino universitetis diplomi aRi-
arebulia saerTaSoriso masStabiT.
amJamad Tssu-Si msoflios 40-mde
qveynis aseulobiT studenti swav-
lobs. axali saswavlo wlidan ki
samedicino universiteti diplo-
mirebuli medikosis amerikul pro-
gramas iwyebs, romelic Tssu-isa
da emoris universitetis (aSS, at-
lanta) samedicino skolis (ESOM)
erToblivi proeqtis safuZvelzea
SemuSavebuli.
eqimis profesia regulireba-
dia; kursdamTavrebuli, diplomis
aRebis Semdeg, gadis rezidentu-
ras da profesiul daxelovne-
bas. saerTaSorisod aRiarebuli
diplomi rezidenturisa da pro-
fesiuli daxelovnebisTvis farTe
geografiul SesaZleblobas iZl-
eva _ kursdamTavrebuls SeuZlia
gaagrZelos profesiuli mzadeba
ucxoeTSi da miiRos nebismier qvey-
anaSi damoukidebeli saqmianobis
ufleba _ licenzia.
axali programis SemoRebis
mizani is gaxlavT, rom gvinda Cven-
ma studentma swavlis procesSive
Caabaros aSS samedicino licen-
zirebis pirveli da meore safex-
uri (USMLE steps 1 & 2) da, saswavlo
kursis dasrulebis Semdeg, miiRos
aSS-Si rezidenturis gavlis da
damoukidebeli saqmianobis ufle-
bac. amerikuli licenzia kursdam-
Tavrebuls saSualebas miscems,
dasaqmdes msoflios 80-mde qveya-
naSi. licenziis miRebiT usazRv-
rod farTovdeba misi dasaqmebis,
profesiuli daxelovnebis, mudmivi
profesiuli ganviTarebis areali.
Tbilisis saxelmwifo samedi-
cino universitetis studentebs
yovelTvis hqondaT SesaZlebloba,
gasuliyvnen amerikis da sxva saer-
TaSoriso donis salicenzio ga-
mocdebze, risTvisac isini, ingli-
suri enis codnis garda, damatebiT
momzadebas saWiroeben. axali pro-
gramiT ki, salicenzio gamocdebi-
sTvis mzadeba da maTi Cabareba sas-
wavlo procesis ganuyofeli nawil-
ia, rac dros, energias da xarjebs
zogavs.
aRsaniSnavia, rom programis
momzadebis saqmeSi didi wvlili
Seitanes Tssu-is amerikelma part-
niorebma, romelTa survilia saqa-
rTvelos moqalaqeebs SeeqmnaT
xelsayreli pirobebi profesiuli
zrdisa da mudmivi ganviTarebi-
sTvis. emoris universiteti Cveni
erT-erTi yvelaze erTguli da
saimedo partnioria, romelic sa-
medicino universitetTan 1993 wl-
idan urTierTobs. am partniorobis
farglebSi, wlebis manZilze, xor-
cieldeba studentTa, rezidentTa
da profesorTa gacvliTi progr-
amebi. am urTierTobis sulisCamdg-
melia profesori kenet uolkeri,
romelic Tbilisis da, aseve, saqa-
rTvelos sapatio moqalaqea. mas
Zalian uyvars qarTvelebi da didi
amagi aqvs qarTuli samedicino
sazogadoebis da qveynis jandacvis
sistemis ganviTarebaSi. erToblivi
programis dawyeba swored profe-
sor uolkeris iniciativaa. pro-
gramis momzadebaSi da adgilobrivi
kadrebis gadamzadebaSi monawileo-
ba miiRes emoris universitetis sa-
medicino skolis yvelaze TvalsaC-
ino warmomadgenlebma, romlebic
periodulad xangrZlivi vizitebiT
gvstumrobdnen.
profesori rima beriaSvili,
Tbilisis saxelmwifo samedicino
universitetis reqtoris moadgile
saqarTvelos ganaTlebis da mec-
nierebis saministrosa da Tbilisis
saxelmwifo samedicino universite-
tis erToblivi gadawyvetilebiT,
Tssu-is bazaze daiwyo pirveladi
gadaudebeli samedicino daxmarebis
treiningi _ gul-filtvis reanima-
cia (gfr) da pirveladi daxmarebis
amerikuli programa ucxoeTSi
dasaqmebis farTo perspeqtiviT
nboebuvsUb!nptbn{befcmbenboebuvsUb!nptbn{befcmbemarTva skolebSi.
kurss xelmZRvanelobs saqarTve-
los eqimTa gadaudebeli daxmarebis
kolejis xelmZRvaneli, merilendis
(aSS) universitetis profesori, ba-
toni konstantine karavasili.
saqarTvelos gadaudebeli da-
xmarebis eqimTa kolejis (GCEP)
saerTaSoriso reitingis instruq-
torebis (lika ZnelaZe, eka beJaniS-
vili, salome CxaiZe, ani dekanosiZe,
marika jalabaZe, giorgi kvicinaZe,
gvanca nadareiSvili, nino ramiS-
vili, irina wirqvaZe) mier maR-
alkvalificiur doneze, intensiu-
rad mimdinareobs 550 mandaturis
momzadeba dedaqalaqis masStabiT;
amasTan, igegmeba treiningebi qvey-
nis regionebisTvisac.
batoni k. karavasili madliere-
bas gamoTqvams Tssu-is xelmZRvan-
elobis, kerZod, reqtoris, profe-
sor zurab vadaWkorias da reqto-
ris moadgilis, batoni gia abesaZis,
misamarTiT, TanamSromlobisTvis da
imeds gamoTqvams Semdgomi urTier-
Tobis TvalsazrisiT.
darejan komlaZe
US MD Program
tbnfejdjoptbnfejdjop!gazeTigazeTitbnfejdjoptbnfejdjop!!gazeTigazeTi2
konferencia bakurianSi
ukeTesi SedegisTvis
studenturi gverdistudenturi gverdimiuxedavad sagamocdo peripetiebisa, studenturi
cxovrebis ritms cotaTi rom anelebs, zamTris ardade-
gebi axalgazrdul energias da SemarTebas mainc gansa-
kuTrebul elfers aZlevs. am periodSi Tssu-is studentebi
TviTmmarTvelobis mier mowyobili araerTi RonisZiebis
monawileni xdebian _ eswrebian profesor-maswavlebelTa
leqcia-seminarebs, monawileoben diskusiebSi, azrTa gacv-
la-gamocvlis procesSi, amasTan, mSvenivradac isveneben da
SesaniSnavad atareben dros...
swored am periodis amsaxveli masalebi, Cveni gazeTis
studenturi gverdisT vis moamzada gverdis re daq torma,
Tssu-is medicinis fakultetis IV kursis studentma nino
arCvaZem, romelsac siamovnebiT vawv diT gazeTis mkiTxvels.
Caatara.
Tebervlidan daiwyo sxva-
dasxva fakultetis studen-
tebis gamgzavreba bakurianSi,
sadac maT sastumroebma _
`premier palasma~ da `riwam~ _
umaspinZla. erTi kviris ganmav-
lobaSi studentebs profesor-
maswavleblebi esaubrebodnen
medicinis aqtualur Temebze.
pirveli treningi, romliTac
kvireuli daiwyo `pirvelad sas-
wrafo samedicino daxmarebas~
Seexeboda da mas samedicino
universitetis klinikuri unar-
Cvevebis departamentis profe-
sorebi irakli amiranaSvili da
kote CutkeraSvili aswavlidnen.
seminarebi Caatares, aseve,
fsiqoTerapevtma daviT andRu-
laZem Temaze _ `sxeulis ena~
da Tssu-is fsiqologiis depar-
tamentis profesorma, qalba-
tonma eTer tabataZem Temaze _
`lideri da konfliqtebis marT-
va~. ivane TarxniSvilis saxelo-
bis samecniero sazogadoebis
iniciativiT pirvelad Catarda
samecniero-kvleviTi konferen-
cia, sadac Tssu-s fakultetebis
studentebi wardgnen moxsenebe-
biT medicinis, stomatologiis,
farmaciis aqtualur sakiTxe-
bze. aRniSnuli kvleviTi kon-
ferencia pirvelia da momaval-
Sic gaimarTeba.
rTuli da datvirTuli
grafikis miuxedavad, studen-
tebs, erTi kviris ganmavlobaSi,
garTobisa da dasvenebis saSu-
alebac hqondaT. yoveli wlis
zamTarSi studenturi TviTm-
marTveloba msgavs RonisZie-
bebs kvlavac SesTavazebs stu-
dentebs.
msoflio masStabiT, onkol-
ogiuri daavadebebi janmrT-
elobis umniSvnelovanes prob-
lemas warmoadgens da sikvdi-
lis gamomwvev mizezebs Soris
upirvelesia.
yoveli wlis 4 Tebervals
aRiniSneba kibos msoflio
dRe, romelic aerTianebs, ro-
gorc gaerTianebuli erebis da
janmrTelobis msoflio, aseve,
sxva mniSvnelovani msgavsi or-
ganizaciebis da Zalian bevri
qveynis mTavrobebis Zalisxme-
vas kibos winaaRmdeg brZolaSi.
kibos msoflio dRe pirve-
lad 1933 wels aRiniSna Jene-
ljcptUbo!cs[pmjt!tbfsUbTpsjtp!eSf
vobsTf{Svevmpcb
hbobDfoj!bs!bsjt
vaSi, kibos kontrolis saerTa-
Soriso gaerTianebis iniciativ-
iT, romelic kibosTan brZolis
wamyvani saerTaSoriso orga-
nizaciaa da masSi gaerTiane-
bulia 400 wevri organizacia
120-ze meti qveynidan. am dRis
aRniSvnas mxari dauWires dar-
gis wamyvanma asociaciebma, sam-
kurnalo centrebma, kvleviTma
institutebma da pacientTa
jgufebma mTeli msofliodan.
yovelwliurad am dRis
aRniSvniT janmo mxars uWers
simsivnesTan brZolis saerTa-
Soriso kavSirs, raTa ukeTesi
Sedegebi iqnas miRweuli daa-
vadebasTan brZolaSi.
mimdinare wels kibos
msoflio dRis `fokusireba~
moxda kiboze arsebuli ramden-
ime Sexedulebis gaqarwylebis
mizniT, sloganis qveS _ ,,kibo _
iciT Tu ara?~
kibo mxolod janmrT-
elobis problemaa;
kibo mdidar da gan-
viTarebul qveynebSia
gavrcelebuli;
kibo aris sasikvdilo ga-
naCeni;
kibo Cemi bedisweraa.
kibos msoflio dRe aris
Sansi, erToblivad avimaRloT
xma daavadebis Sesaxeb im mosaz-
rebebis gasaqarwyleblad, rom-
lebic farTod aris gavrcele-
buli sazogadoebaSi.
Tbilisis saxelmwifo sa-
medicino universitetis stu-
dentebic yovelwliurad ex-
mianebian am dRes sxvadasxva
RonisZiebiT da gamoxataven
mxardaWeras simsivnesTan brZo-
lis saerTaSoriso kavSiris mi-
marT.
2013 weli samedicino uni-
versitetis studentebisTvis
aqtiurad daiwyo. universite-
tis TviTmmarTvelobam amjerad
studentebs swavla da dasvene-
ba erTdroulad SesTavaza _
erTi kviris ganmavlobaSi baku-
rianSi treningebi da seminarebi
...da arc ,,RvTis risxvaa’’.
es mxolod morigi dabrkolebaa
adamianisTvis. roca mZimed xar
avad, cxovrebaSi bevri ram icv-
leba, magram grcxvenodes saku-
Tari mdgomareobisa da Caiketo
sakuTar TavSi, Tundac maSin,
roca sazogadoeba Sengan pirs
ibrunebs, ar Rirs. Sen Zlieri
adamiani xar da aucileblad
gaumklavdebi Seqmnil mdgo-
mareobas!
Tbilisis saxelmwifo samed-
icino universitetis I saswavlo
korpusis biblioTekis ,,cisfer
darbazSi~, studenturi TviT-
mmarTvelobis xelSewyobiT,
moewyo SezRuduli SesaZle-
blobebis mqone pirTa saerTa-
Soriso dRisadmi miZRvnili
sajaro leqcia. proeqtis or-
ganizatori arasamTavrobo
organizacia ,,vimegobroT~ da
misi erT-erTi warmomadgeneli
gia jvarSeiSvili iyo, romelic
usinaTloTa sivrceSi orien-
taciis pedagogia. man sazoga-
doebas ganumarta usinaTlo da
mciremxedvel adamianTa winaSe
mdgari problemebi, aseve, gaac-
no TeTri xeljoxis, taqtilu-
ri nivTebis, brailis Sriftis
istoria da gamoyeneba. konfer-
enciaze ganixiles usinaTloTa
sazogadoebaSi integraciis
problemebi da is stereotipe-
bi, romlebic qarTul sazoga-
doebaSi arsebobs.
dRes qarTuli kanonmde-
bloba Wkuas gvarigebs, ar
wamogvcdes sityva ,,invali-
di’’, vinaidan, jer kidev 1975
wels gaerTianebuli erebis
organizacia deklaraciaSi iy-
enebda termins ,,SezRuduli
SesaZleblobebis mqone piri’’,
romelsac Tavisi ganmarteba ax-
lda Tan: ,,SezRuduli SesaZle-
blobebis mqone piri aris nebi-
smieri adamiani, romelsac ara
aqvs unari, mTlianad an nawi-
lobriv, uzrunvelyos sakuTari
Tavi Cveulebrivi adamianuri an
socialuri cxovrebis saWiroe-
bebiT, gonebrivi an fizikuri
SesaZleblobebis Tandayolili
an araTandayolili defeqtebis
Sedegad’’. magram es koncefcia
da kanoni, yvela es ganmarteba
Rirebulia im qveyanaSi, sadac
adamianis sicocxle, ufleba da
azri fasobs. Cvens qveyanaSi ki,
samwuxarod, xSirad sityvebiT
TamaSia. ,,SezRuduli SesaZle-
blobebis mqone adamiani’’ _ am
`kulturuli~ da lamazad Sefu-
Tuli saxelis miRma mainc sityva
,,invalidi’’ imaleba, romelsac
ase ganmartavs ucxo sityvaTa
leqsikoni _ susti, uZluri ada-
miani, romelsac met-naklebad
dakarguli aqvs Sromis unari.
msgavsi RonisZiebebi nam-
dvilad saWiroa sazogadoe-
bisTvis, raTa yvelas kargad
esmodes ras niSnavs gerqvas
SezRuduli SesaZleblobebis
mqone adamiani.
tbnfejdjoptbnfejdjop!gazeTigazeTitbnfejdjoptbnfejdjop!!gazeTigazeTi 3
studenturi striqonebistudenturi striqonebi
dasasruli me-4 gv-zedasasruli me-4 gv-ze
leqsad nafiqri SatilSileqsad nafiqri SatilSi
dazrdili Svilebi _kolxad wodebuliWir-varamiT. Cemi iverigardaqceuli omianvelad _ muco, juryveTi.taZars waecxo CirqiCveni uwmindurobis;mTebSi arwivi igalobebs,kldekars Searxevs,barSi irmebi SemusravenqarTul genias!RmerTo, micocxle Cemi eri _marad mRelvare,daloce Seni madlianilocva-kurTxeviT,eri magari, momzirali didebulebiT!
***suli xorcTa TareSisgamxdara msxverpli,aRigaveba odes sodomi;mkvdari zRvis fskerzewamoiSleba rubikonikalapotidan da ...imRereben qsovrelebi sanapiroze.gawmindeT suli, suligawmindeT WinkTa xvedrisgan,
eklesiaste daimRereTsaxlis kideze,eSmakma ar qnas, arimZlavros, ar mogerioT,Torem satana gaixarebs, daixarxarebs;dae, daatydes risxvaRvTiuri, marad gamgoni;xorcs umdablebdes, sulsuwuxebdes wyeul satanas;eziarebdeT WeSmaritebaspuris natexiT, suls iamebdeT erTiwveTi wiTeli siTxiT.alilos madli gmkurnalobdeT,maradJams, odiT;gzas ginaTebdeTmama RmerTi, iqidan _ dRemde!
***saqarTveloa niWierTa samyofeliarsTa gamrige, didielCi sulierebis,didi ganZia ocnebebis, cnebiT mosuli,didebulebiT mimosulididi borani,wamiT Cafiqrda didostatimcxeTis aRmarTTan,gulma uxivla, cas Seegeba,cis kamarasTan.dalocvil iqna Zeni adamis,iqidan _ dRemde,
dRemde movdivar ZlierebiTvnebiT aRsavse,mteri ra aris! roca qarTveli arsiTgonebis ganicdis Relvas,misi ZarRvebi daberil sisxliTadidebs RvTiur zeciur modgmas;qarTvelma icis, ra aris Zmoba,Zmoba qarTvelTa mogonilia.aseTi aris iveris geni,mamapapuri yrmobis akvani,mTawminda Cveni zebunebrivida rusTavelis vrceli aRmarTi.aqeT _ mtkvari da iqeT _ aragvi,meZvirfaseba Cemi qveyana,vnebis simZafris ganmacdeveli,ieTim gurjis leqsTa kamara.
***wamieria trfoba mijnuris,pirumtkicobis naterfalia,odesRac iyo vaJisTvis qaliSxara, TeTnuldi da lamaria.
axla ki vucdiT grZnobis morevas,Rawvebs rom xSirad wamogviwiTlebs.da oriveni mdedric da mamricmivemsgavsebiT aziur rides.
mdedri elvaa gaferflil caSi,mamri wvimaa misgan STenili,orive erTad nikofsiaa,daviTs rom maszed ucemda guli.
wamieria trfoba mijnuris,uriTmo sevdiT dafleTilia,odesRac iyo vaJisTvis qali,Sxara, TeTnuldi da lamaria.
`araferi gulwrfeli kacs ar gaemtyuneba!~ _ muxraniseuli taepi uZRvis win erT-erT
leqss misi Semoqmedebidan. swored, rom siwrfeliT savse Ronieri striqoni asuldgmulebs
giorgi gaguas Semoqmedebas. igi Tbilisis saxelmwifo samedicino institutis jandacvis
fakultetis meorekurselia _ kargi leqsebis avtori...
molodinis reJimSi myofi mkiTxveli ki kvlav daucdis ufro daxvewil taeps, Wkviani azriT da isev da
isev siwrfeliT aRsavses...
profesiis arCevisas mravali
niuansia gasaTvaliswinebeli _
mas, umTavresad, imis mixedviT
virCevT, ramdenad moTxovnadi,
prestiJuli da Semosavliania
igi. yvela fiqrobs, mis mier
arCeulma profesiam es stand-
artebi daakmayofilos, magram
cota Tu iTvaliswinebs imas,
Tu ra gavlenas moaxdens Cveni
arCevani sakuTar janmrTelo-
baze.
nebismier profesias aqvs
garkveuli samizne organo,
romelic droTa ganmavloba-
Si ganicdis cveTasa da iwvevs
disfunqcias. amaTgan yvelaze
did risk-faqtors warmoadgens
xerxemali, romelTanac daka-
vSirebulia mTeli rigi daa-
vadeba da maT xSirad ama Tu im
profesiis adamianebi uCivian.
xerxemlis daavadebebi gane-
kuTvneba progresirebad daa-
vadebaTa jgufs, romelic
yovelwliurad axalgazrdavde-
ba da meti da meti diskomfor-
tis Seqmna SeuZlia.
osteoqondrozi, iSiazi, ra-
dikuliti, malTaSua Tiaqari _
es daavadebebi ganekuTvneba xe-
rxemlis sxvadasxva ganyofile-
baSi ganviTarebul degeneraci-
uli cvlilebebiT gamowveul
avadmyofobaTa klass. isini
Tavs iCens iseTi samuSaos Ses-
rulebisas, romelic moiTxovs
mZime tvirTis awevas, gadatanas
da gadagorebas. am dros kun-
Tebi da myesebi Zlier iWimeba,
Zvlebi da sasaxsre zedapirebi
ki Zlieri wnevis zemoqmedebas
ganicdis. yovelive es malebis,
malTaSua diskoebis, myesebisa
da malaTa morCebis meqanikur
dazianebas iwvevs. xerxemals
azianebs SromiTi saqmianobis
dros miRebuli mikrotravme-
bic, romlebic dazianebisas
uxSiresad simptomurad arc ki
vlindeba. daavadebaTa mizezi,
aseve, SesaZloa iyos xSiri
da xangrZlivi triali, daxra
an xerxemlis sxva aratipuri
uxerxuli mdgomareoba. xan-
grZlivi statikuri daWimva
aferxebs diskos kvebas, amasve,
iwvevs xangrZlivi dgoma da
jdoma, dacema, xerxemlis xSiri
moxra. radikuliti da fle-
qsiti gamowveulia vibraciiT.
kisris xangrZlivi daWimva
negatiurad moqmedebs sisxl-
ZarRvebze, nervebze. daWimuli
kunTebi awveba sisxlZarRvebs
da miWyletis Sedegad arRvevs
maTSi sisxlis normalur denas.
im adamianebisTvis, romelTa
Sromac intensiur fizikur
datvirTvas moiTxovs, xerxem-
lis dazianebis mTavari mizezi
samuSao dRisa da reJimis aras-
wori ganawileba, fizikuri ga-
datvirTva da usafrTxoebis we-
sebis daucveloba gaxlavT. xe-
rxemlis daavadebebis meti wili
modis maswavleblebze, progra-
mistebze, buRaltrebze, bankis
TanamSromlebze, mZRolebze,
operatorebze, eqimebze, med-
debsa da mimtanebze. mjdomare
profesiaTa warmomadgenlebi-
sTvis seriozul problemas
warmoadgens sqoliozi, os-
teoqondrozi, gansakuTrebiT
_ kisris nawilisa. xerxemlis
gadaZabvis gamo yvelaze xSirad
kisrisa da gulmkerdis osteo-
qondrozi viTardeba, cnobilia,
rom ofisis muSakTa 87%-s kis-
ris da gulmkerdis sxvadasxva
segmentis osteoqondrozi aqvs.
diskozi _ degeneraciul-
distrofiuli procesi malTa-
Sua diskSi xerxemlis osteo-
qondrozis dros.
diskozis ganviTarebas xels
uwyobs ganmeorebiTi travmebi,
Warbi statikuri an dinamikuri
datvirTva, memkvidruli winas-
warganwyoba. malTaSua disko
TandaTanobiT Sreba, kargavs
amortizacias da xdeba ufro
mgrZnobiare meqanikuri dat-
virTvis mimarT. diskos per-
iferiaze arsebuli fibrozu-
li rgoli Txeldeba, uCndeba
bzarebi; pulpozuri birTvi
inacvlebs periferiisaken,
formirdeba protruzia. trav-
mis an intensiuri datvirTvis
dros protruzia, SesaZloa,
gadiddes, rac iwvevs birTvisa
da fibrozuli rgolis nawilis
gamobervas xerxemlis arxSi
(diskos Tiaqari) da zewolas
zurgis tvinis fesvebze (radi-
kulopaTia).
diskos simaRlis Semcirebis
gamo irRveva mamoZravebeli
segmentis funqcionireba, ro-
melic moicavs or mosazRvre
malas; es malebi erTmaneTs
ukavSirdebian malaTSua dis-
koTi winidan da ukana mxridan _
malTaSua saxsrebiT, maTi gare-
momcveli kunTebiTa da ioge-
biT; Sedegad sasaxsre morCebi
inacvleben, rac iwvevs amovard-
nilobas da malebis erTmaneTis
mimarT cdomas. matulobs xerx-
emlis mgrZnobeloba travmebisa
da mkveTri moZraobebisadmi,
Cqardeba degeneraciuli cv-
lilebebi. xSirad es cvlile-
bebi asimptomuria, magram raime
travmisa an Warbi datvirTvisas
iwveven tkivils zurgis areSi.
wlebTan erTad, xerxemlis
meqanikuri stabiluroba aR-
dgeba osteofitebis, kafsuli-
sa da diskos fibrozis, iogebis
gasqelebis xarjze.
aRniSnuli cvlilebebiT
sruldeba xerxemalSi mimdin-
are degeneraciul-distrofi-
uli cvlilebebis kaskadi da
zogjer tkivili qreba spon-
tanurad, Tumca, amavdroulad,
SesaZloa ganviTardes xerxem-
lis arxis stenozi.
profesiuli daavadebebimogexsenebaT, Cveni gazeTis mkiTxveli, garda medikosebisa,
sxva profesiis adamianebic arian da, amdenad, gasagebia maTi dain-
tereseba samedicino sferos problemuri sakiTxebisadmi. swored
amis gaTvaliswinebiT, amjerad mkiTxvels vTavazobT medicinis
fakultetis studentis, koka gogiCaSvilis, mier SemoTavazebul
masalas profesiul daavadebebze, momzadebuls internetisa da
ucxouri presis masalebis gamoyenebiT.
tbnfejdjoptbnfejdjop!gazeTigazeTitbnfejdjoptbnfejdjop!!gazeTigazeTi4tradicia grZeldeba
diskozis klinikuri suraTi
diskozi SeiZleba iyos mw-
vave, morecidive da qroni-
kuli. xerxemlis svetis kisris
nawilis diskozis dros aRin-
iSneba gamWoli tkivili xelSi,
romelic Zlierdeba Tavis mo-
trialebisa da kisris moZrao-
bisas. didi zomis Tiaqris dros
aRiniSneba kidurebis parezi;
xSirad tkivili gadaecema mxar-
Si, winamxarSi, mtevanSi. xerxem-
lis svetis welis nawilis dis-
kozis dros tkivili gadaecema
dunduloebSi, barZaySi, wvivSi,
terfSi.
Sorswasul SemTxvevebSi
paresTezia icvleba hiperesTe-
ziiT, da es ukanaskneli – anes-
TeziiT, anu mgrZnobelobis da-
kargviT.
diskozis diagnostika: di-
agnozis dasadastureblad
saWiroa Catardes rentgenolo-
giuri gamokvleva.
malTaSua diskos Tiaqris
Camoyalibebis Tavidan asacile-
blad, mZime tvirTis awevamde,
sasargebloa CasunTqva da
sunTqvis Sekaveba ise, rogorc
amas Zalosnebi akeTeben. fexebi
am dros odnav unda moxaroT
muxlebSi da ecadoT, rac Sei-
Zleba naklebad moxaroT xerx-
emali. mxolod maSin unda mo-
trialdeT, roca tvirTi ukve
aweuli geqnebaT.
mZime tvirTis awevisas
aucilebelia, wona Tanabrad
iyos gadanawilebuli orive
xelze;
ar aris sasurveli tanis
mkveTri triali xan erT, xan
meore mxares, miT ufro ma-
Sin, roca didxans dgaxarT;
ar SeiZleba didxans dgoma
maRal quslebze gaWimuli
fexebiT _ aucilebelia maTi
perioduli moduneba;
radikulitisa da osteoqon-
drozis saprofilaqtikod
kargia fizikuri Sromisas
mkvrivi farTo sartylis,
mZleosanTa qamris tareba,
iseTebisa, romlebic welze
Zlier zewolas ar axdens;
dauSvebelia mZime fizikuri
samuSaos Sesruleba mSier
kuWze da noyieri sadilis
damTavrebisTanave.
SeunacvleT erTmaneTs cx-
eli da civi wyali. es aaqti-
urebs centralur sisxlis mi-
moqcevas, aZlierebs imunur
sistemas da xels uwyobs ner-
vuli sistemis normaluri to-
nusis SenarCunebas. fitnesi
Tu binis farTobi ar gaZlevT
Sin varjiSis saSualebas, est-
umreT fitnes-klubs, sadac,
instruqtorTan konsultaciis
Semdgom, SearCevT TqvenTvis
optimalur varjiSTa komple-
qss individualuri resur-
sis gaTvaliswinebiT. garda
amisa, mraval sportul cen-
trSi SemogTavazeben masaJs,
romelic metad sasargebloa:
aZlierebs sisxlis mimoqcevas,
zrdis kunTebis tonuss, amS-
videbs nervul sistemas. mjdo-
mare profesiaTa warmomadgen-
lebisTvis mniSvnelovania sa-
varZlis morgeba, igi unda iyos
kongruentuli sxeulis formis
mimarT, anu imeorebdes xerxem-
lis fiziologiur formas da
iTvaliswinebdes mis nadrekebs.
Tumca unda gvaxsovdes, rom
rogori ergonomiulic ar unda
iyos savarZeli, jdomisas xe-
rxemalze zewola mainc 40%-iT
Zlierdeba, amitom aucilebe-
lia perioduli Sesveneba, pau-
za, welSi gamarTva da xanmokle
sunTqviTi varjiSi. mjdomare
da mdgomare profesiaTa warmo-
madgenlebisTvis sasargebloa
samkurnalo tanvarjiSi da
curva, samkurnalo tanvarjiSi
iTvaliswinebs ramdenime tipis
varjiSs, romelTa Sesrulebac
SeiZleba rogorc Sin, ise sa-
muSao adgilzec.
zemoT CamoTvlili profe-
siis muSakebs (da ara marto maT)
vurCevT ramdenime saintereso
fizikur aqtivobas, romlebic
mkveTrad gaajansaRebs Tqvens
xerxemalsa da masTan dakav-
Sirebul daavadebaTa preven-
cias Seuwyobs xels. gTavazobT
ramdenime maTgans:
1. ecadeT marjvena xeli SeaxoT
marcxena xels zurgs ukan
diagonalze da gaimarToT
welSi;
2. ritmulad amoZraveT mklave-
bi 1800-iT, gaimeoreT 10-12-
jer;
3. amoZraveT kiseri win da ukan,
marjvniv da marcxniv;
4. SemoiwyveT doinji da imoZ-
raveT TeZos wriulad;
5. ecadeT, marjvena xeli Semo-
idoT marcxena mxarze, mar-
cxena ki marjvenaze ise,
rom igrZnoT zurgis zeda
nawilis kunTebis daWimva;
CamouSviT xelebi da moeS-
viT. gaimeoreT igive 5-jer.
6. gaakeTeT mcirexniani gant-
virTva muSaobis procesSi,
dalieT Wiqa wyali da moiTe-
leT;
vfiqrobT, am varjiSebis in-
tensiuri ganmeoreba cotaTi
mainc moggvriT Svebas datvir-
Tuli dRis grafikis fonze.
xerxemlis profesiul daa-
vadebaTa profilaqtikisT-
vis aranaklebi mniSvneloba
aqvs Zilisa da kvebis reJims,
racions, agreTve, sworad Ser-
Ceul sawols, leibsa da bal-
iSs. leibi unda iyos drekadi
da zomierad rbili, raTa xe-
rxemlis formis Sesabamisad
izniqebodes. misi mTavari dan-
iSnulebaa, sworad Seakavos xe-
rxemali. swored amitom unda
imeorebdes nawilobriv ada-
mianis sxeulis konturebs da
gava-welis areSi metismetad
ar unda Rrmavdebodes. baliSi
unda iyos saSualo zomisa da
simkvrivis, romelzec Tavi da
kiseri anatomiurad yvelaze
misaReb pozaSi moTavsdeba, ise,
rom gamoiricxos nervTa da
sisxlZarRvTa dazianeba, kun-
Tebis spazmi da tkivili.
yvela profesia garkveuli
daavadebis ganviTarebis riskis
qveS dgas, amaTgan yvelaze aR-
saniSnavia xerxemali, romelic
sifaqiziT gamoirCeva da gansa-
kuTrebul movlas saWiroebs.
vimedovneb, statia garkveul
daxmarebas gauwevs am daavade-
bebis riskis qveS myof adamian-
ebs. vusurveb janmrTelobas da
profesiul winsvlas!
warmateba
axlaxan Tssu-is medicinis
fakultetis 2012 wlis kurs-
damTavrebuli, EMSA _ Tbilisis
wevri, EMSA _ saqarTvelos na-
cionaluri koordinatori, ana
CekuriSvili arCeul iqna evro-
pis medikos studentTa asocia-
ciis centraluri bordis wevrad
(EMSA EB), evrointegraciis de-
partamentis xelmZRvanelad.
vulocavT Cvens kursdam-
Tavrebuls am aRiarebas da vu-
survebT warmatebas momavalSic!
aRiarebacnobilia, rom Global Medi-
cal Discovery (ISSN 1929-8536) se-
ria aqveynebs im samecniero
statiebs, romelic GMD-s samec-
niero sabWos mier aRiarebulia,
rogorc saintereso siaxleebis
Semcveli, aqtualuri da metad
mniSvnelovani samecniero kvl-
eva mecnierebasa da medicinaSi.
statiebis SerCeva xdeba maRali
reitingis (impaqt faqtoris)
mqone JurnalebSi gamoqveynebuli
statiebidan.
sasixaruloa, rom axlaxan
Tssu-is paTofiziologiis de-
partamentis profesoris, qeTevan
RambaSiZis, samecniero kvleva da
naSromi `Antitumor and adjuvant ef-fects of phagelysates of E.coli in mice with Ehrlich carcinoma~, GMD-s sa-
mecniero sabWos mier gamorCeu-
li iqna bolo dros maRali re-
itingis mqone JurnalebSi gamo-
qveynebuli 20 000 statiidan, ro-
gorc maRali xarisxis samecniero
kvleva, gansakuTrebuli intere-
sis mqone farmacevtuli indus-
triis da, Sesabamisad, samecniero
sferos warmomadgenelTaTvis.
aRsaniSnavia, aseve, rom pro-
fesori qeTevan RambaSiZe, 2012
wlis seqtemberSi, saerTaSoriso
Jurnal `Experimental oncology~-s sagamomcemlo sabWos mier miwve-
ul iqna eqsperimentuli onkolo-
giis sferoSi warmoebuli kvle-
vebis eqspertad.
GDM-s samecniero sabWos war-
momadgeneli robert smiti, sa-
mecniero sabWos saxeliT gamog-
zavnil werilSi xazgasmiT aRniS-
navs, rom msgavsi saxis maRali
xarisxis samecniero kvlevebi
aucileblad imsaxureben saer-
TaSoriso aRiarebas, rac, Tavis
mxriv, xels Seuwyobs profesori
qeTevan RambaSiZis, rogorc mec-
nieri mkvlevaris da, Sesabamisad,
Tbilisis saxelmwifo samedicino
universitetis saerTaSoriso as-
parezze warmoCinebas, sadac tar-
deba aRniSnuli kvlevebi.
14-17 Tebervals bakurianSi
_ Tssu-is sazogadoebrivi jan-
dacvis fakultetis iniciativi-
Ta da studenturi TviTmmarT-
velobis organizebiT, Catarda
meore saerTaSoriso skola-
seminari _ `kvlevis meTodebi
da kvleviTi unar-Cvevebi jan-
dacvaSi~.
skola-seminarSi monaw-
ileobdnen saqarTvelos, somx-
eTis, azerbaijanisa da Turqe-
Tis warmomadgenlebi _ saqa-
rTvelos mxare warmodgenili
iqna Tssu-is profesor-maswav-
leblebiT, magistrantebiTa da
studentebiT. somxeTis mxare
_ erevnis saxelmwifo samedi-
cino universitetis delega-
ciiT, romlis SemadgenlobaSic
iyvnen, vice reqtori, sazoga-
doebrivi jandacvis fakulte-
tis dekanis moadgile, sxvadasx-
saerTaSoriso skola-seminariva departamentis profesorebi,
samagistro programebis stu-
dentebi da rezidentebi, azer-
baijanis mxare _ azerbaijanis
saxelmwifo samedicino univer-
sitetis profesor-maswavle-
blebiTa da studentebiT. aseve
iyvnen profesor-maswavleble-
bi TurqeTidan.
skola-seminari saukeTeso sa-
Sualebaa sxvadasxva qveynis pro-
fesor-maswavleblebsa da stu-
dentebs Soris gamocdilebis ga-
ziarebisTvis. aseTi SemarTebiT
warimarTa es skola-seminaric
sadac studentebma codnisa da
gamocdilebis SeZenas SeuTavses
aqtiuri dasvenebac.
skola-seminaris samuSao ena
inglisuri da rusuli iyo ami-
tom warmodgenili prezenta-
ciebi warmodgenili iqna samu-
Sao enebze.
profesiuli daavadebebime-3 gverdidanme-3 gverdidan
tbnfejdjoptbnfejdjop!gazeTigazeTitbnfejdjoptbnfejdjop!!gazeTigazeTi 5
`qebulTa qeba Sehferis...~
eqimis portreti
`yovel maiss Cems ezoSi
unda vnaxo vardebis yvaviloba
megobar givi fruiZesTan er-
Tad~. es ezo ki raWis erT-erT
ulamazes sofel WrebaloSia,
sadac daibada, aRizarda am
sityvebis mTqmeli, maRalpro-
fesionali eqimi alergolo-
gi, batoni murman kikviZe. mis
pirovnebaSi erTad davaneb-
ula mamulis, ojaxis, mSob-
liuri keriis, marTlmadide-
blobisadmi ukidegano siyvar-
uli, profesiuli sibrZne da
gulSi Cumad, uxmaurod daubi-
navebia grZnoba marTali...
codo-madlis paeqrobiTa
da WidiliT savse am wuTi-
sofelSi sikeTiT savse skivri
Semoudgams mxrebze da gu-
luxvad arigebs...
eqimoba mowafeobidanve
dausaxavs miznad, raSic gad-
amwyveti roli soflis eqims,
elpite qarazanaSvils, Seus-
rulebia. jer kidev patara
biWuna ixibleboda eqimis Tav-
dadebiT soflis macxovre-
belTa mimarT. `marTalia, igi
profesiiT eqimi ginekologi
iyo, magram amas odnavadac
xeli ar SeuSlia misTvis dax-
mareba aRmoeCina yvelanairi
avadmyofisTvis. es SesaniSnavi
qalbatoni, cxenze amxedrebu-
li, miiswrafoda masTan, vinc
SeuZlod eguleboda. misi
keTilSobileba, Tavdadeba,
usasoTa daxmarebis survili
gaxda CemTvis didi magaliTi
da eqimad gaxdomis uryevi
gadawyvetileba swored aman
mimaRebina~, _ miambobs batoni
murmani. da gadawyvetilebac
sisruleSi moiyvana... Wre-
balos saSualo skolis war-
CinebiT damTavrebisTanave
Tbilisis saxelmwifo samedi-
cino institutis samkurnalo
fakultetis studenti gaxda...
dauviwyari, nayofieri stu-
dentobis Semdeg, misTvis ST-
ambeWdavi iyo internaturis
gavla quTaisis respublikur
saavadmyofoSi. aq Terapiuli
samsaxuris gansacvifreblad
maRal doneze saubrobs Cemi
respondenti, risi ganmapiro-
beblad ganyofilebis gamgis,
batoni akaki burjanaZis, cno-
bili eqimis, revaz nemsaZis da
sxvaTa profesiuli gamoc-
dileba miaCnia, xazs usvams,
rom es iyo internaturis
pirveli gamoSveba, romlisad-
mi miZRvnilma samecniero kon-
ferenciam, maT Soris, batoni
murmanis mier wardgenilma
naSromma _`eleqtrokardio-
grafiuli cvlilebebi fizi-
kuri datvirTvis dros~, dam-
swreTa aRrfTovaneba gamoi-
wvia, Semdeg iyo damoukide-
beli profesiuli saqmianobis
wlebi lentexis raionis po-
liklinikur ganyofilebaSi eq-
im-Terapevtad, kardiologad.
martomartod aRmoCenils
usazRvro pasuxismgebloba
daekisra. misi didi survili
_ emuSava svaneTSi _ axda, ra-
sac xeli Seuwyo subordina-
ciis gavlam profesor daviT
tvildianTan, romelic batoni
murmanisTvis adamianobis et-
aloni iyo. `batonma daviTma
imdenad Semayvara kardiolo-
gia, rom arc davfiqrebul-
var, ise gadavwyvite lentexSi
kardiologad muSaoba, mqonda
mxolod Camweri kardiografi,
ekg atlasi, ramdenime iSviaTi
eleqtrokardiograma da, rac
mTavaria, batoni daviTisgan
miRebuli samedicino wrToba~,
_ igonebs igi.
pacienti uamravi hyavda,
amasTanave, paralelurad muS-
aobda Terapevtad da mTavari
eqimis moadgiled samkurnalo
dargSi, Tumca, mTavari eqimis
sxvagan gadayvanis gamo, misi
movaleobis Sesrulebac dae-
kisra.
svaneTis mosaxleobisa da
kolegebis Tanadgomam araer-
Ti dabrkoleba gadaalaxvina
axalgazrda eqims. am periods
igi profesiuli saqmianobis
didi skolad miiCnevs, rac
Semdgomi saeqimo moRvaweobis
myar saZirkvlad iqca. `sak-
maod karg praqtikul gamoc-
dilebasaTan erTad, svanebis
udidesi siyvaruli gamomy-
va~, _ ambobs batoni murmani
da ixsenebs erT-erT detals
svaneTSi saqmianobidan: `ro-
gorc yvela raions, lentex-
sac hqonda sisxlis donaciis
gegma, rasac ver asrulebda.
gadawyda donorTa dRis mowy-
oba, quTaisidan elodebodnen
specialistebs, gavrcelda
xmac, murmans sisxli sWird-
ebao. uamravma xalxma moiyara
Tavi, nacvlad erTisa, ori
wlis gegma Sesrulda... ase
gadamarCines svanebma janmr-
Telobis dacvis saministros
kolegiis sayvedurs~, _Ri-
miliT ambobs batoni murmani.
ukve Semdgar eqims winsvla
sWirdeboda. amitomac swavla
gaagrZela Tbilisis saxelm-
wifo samedicino institutis
samkurnalo fakultetis Sin-
agan sneulebaTa propedevti-
kis kaTedris klinikur ordi-
naturaSi. aq ki urTierToba
elodeboda iseT did klini-
cistTan, rogoric profe-
sori Sio gugeSaSvili iyo...
xelmeored ismenda mis le-
qciebs. igi mkacri da momTxov-
ni iyo, riTac udides erT-
gulebas adasturebda profe-
siisadmi. man batoni murmanis
Sefaseba `friadi~ davTarSi
xelmeored gadaamowmebina
docent keWaRmaZes; Sefaseba-
Si darwmunebul profesors,
kmayofilebis Rimili aRebe-
Wda saxeze da ordinators
jgufis gatarebis neba dar-
To, rac uprecedento Sem-
Txveva iyo. batoni Sios didi
survili hqonda ordinatoris
kaTedraze datovebisa, magram
mxolod misi survili ar aR-
moCnda sakmarisi garkveul
mizezTa gamo...
baton murmans, ordinatu-
ris damTavrebis Semdeg, me-
tad mZime pirobebSi mouwia
saqmianobam mcxeTis saswrafo
daxmarebis sadgurSi, rac
erTgvari profesiuli wrTo-
ba iyo. Tumca am sirTuleSi
misTvis didi nugeSi gaxldaT
yoveldRe wminda adgilebis
xilva...
marTalia, profesorma Sio
gugeSaSvilma ver SeZlo misi
datoveba kaTedraze, magram
man, eqim naTela dedabriS-
vilTan erTad, perspeqtiul
axalgazrdas, didi momavlis
mqone eqims, rekomendacia
gauwia profesor guram gur-
geniZesTan. swored am dRidan
Sedga igi eqim alergologad,
rogorc niWieri da Tavisi
saqmis uzado profesionali.
`bednieri var, rom miwier
cxovrebaSi batoni gurami
Semxvda rogorc maswavlebe-
li da ufrosi megobari. mis
mimarT didi pativiscemis da
siyvarulis miuxedavad, ara-
sodes gamomiTqvams is, rasac
mxolod Cems guls fiqriT
vandobdi. es umadurobis ni-
Sani ar yofila, umaduroba
xom didi codvaa... am saqmeSi
is ganusazRvreli madliereba
imaleboda, romlis xmamaRla
aRiareba SeuZleblad mi-
maCnda~, _ wers batoni mur-
mani profesor g. gurgeniZis
xsovnisadmi miZRvnil wignSi
da am xsovnis samaradisod
darCenis dasturad levan go-
Tuas sityvebi mohyavs: `ada-
mianis guli minanqari sila
rodia?! igi facergodoras
ufro waagavs da SigSeRweuls
iqve itovebs, vidre Tavadac
gardauvali wyaldidobiT wai-
lekeba.~ da mowafe maswavleb-
els adarebs im patara wminda
sanTels, romlis Suqi WeS-
maritad mniSvnelovania eris
cxovrebaSi.
praqtikuli saeqimo saqmi-
anobis paralelurad batoni
murman kikviZe dReniadag
zrunavda ar gamoparvoda
siaxle Tavis dargSi... ami-
tomac igi, adreul wlebSi,
ramdenimejer imyofeboda
moskovis eqimTa daxelovnebis
institutSi klinikur aler-
gologiasa da alergiuli
daavadebis diagnostikaSi axa-
li meTodebis asaTviseblad...
aris umaRlesi kategoriis
eqimi; flobs medicinis mec-
nierebaTa kandidatisa da med-
icinis doqtoris akademiur
xarisxebs. amJamad igi Sps aka-
demikos n. yifSiZis saxelobis
centraluri sauniversiteto
klinikis eqimi alergologi
da alergologiuri departa-
mentis menejeri, pararelu-
rad ki klinika `kuraciosa~
da d. tatiSvilis samedicino
centrSi eqimi konsultatia.
guldawyvetilia respub-
likur centralur klinikaze
Tavsdamtydari ubedurebis
gamo. diax, ubedurebad mi-
aCnia is, rom `ConCxad~ aris
qceuli Cveni mosaxleobisT-
vis es umniSvnelovanesi sam-
kurnalo dawesebuleba; mTeli
qveynis masStabiT mxolod aq
iyo ganTavsebuli Zalian awyo-
bili alergologiuri samsax-
uri da, miuxedavad imisa, rom
adrindelTan SedarebiT axla
mravalmxrivi saSualeba arse-
bobs akademiuri donis asamaR-
leblad, mainc Sehnatris im
dros, roca imarTeboda kon-
siliumebi profesorebis: vax-
tang boWoriSvilis, guram gur-
geniZis, sergo xundaZis, nino
maxvilaZis, avTandil laWyepia-
nis da sxvaTa monawileobiT...
roca pacientis sawolTan
xdeboda avadmyofis garCeva...
Tumca xelCaqneuli ar aris,
imedi aqvs, rom iqneb, axali
xelisuflebis mcdelobiT,
klinika kvlav daubrundes
Cvens xalxs, samedicino uni-
vrsitetis studentobas...
batoni murmanis mier ga-
keTebuli keTili saqmeebi sax-
elisa da didebisTvis ar aris
gamiznuli, aramed, es misi
Sinagani moTxovnilebaa, rom-
lis gareSe erT dResac ver
gaZlebda... marTalia, fizi-
kurad didi xania wamosulia
deduleT-mamuleTidan, ma-
gram Tavisi sulieri sazrdo
kvlav iq eguleba, gulisyurs
ar aklebs mSobliur kuTxes...
sevdanarevad saubrobs sofel
Savraze, saidanac misi gvaria
wamosuli. Zalian stkiva, rom
es sofeli axla mTlianad da-
clilia macxovreblebisgan,
romlebsac Tavisi leqsiT _
`qvedaSavrelebs~ _ mimarTavs:
`angelozTa salocavi gad-
mogcqeris wverityidan,
`aSxapiras~ wyurvils
viklavT, momavalni Sori gzi-
dan,
winaprebi gvafrTxileben,
mogvZaxian warsulidan,
keria ar gaacioT, ar waxvi-
deT am soflidan!
soflis mkvidrno, wasule-
bo, gagimravldeT monagari,
minavluli cecxli aRdges,
gamouReT stumars kari,
RmerTs vevedroT _ dagvi-
faros, ar Caicvas dedam Savi,
aRorZindes, gaZlierdes
Cveni fuZe _ qvedaSavri!~
adre am sofelSi Turme
macxovris TeTri jvrisa da
wminda giorgis eklesia idga.
2007 wels, patriarqis aRsay-
drebidan 30 wlisTavis aR-
saniSnavad, batonma murmanma
Tavad aRmarTa TeTri jvari.
sixaruliT mauwyebs imasac,
rom 2011 wlis 4 dekembers
Seiqmna kikviZeebis sagvareu-
lo kavSiri, romelic 2012
wlis 10 ivniss saqarTvelos
patriarqma akurTxa; daiwera
kikviZeTa sagvareulo xati
da xatis sagalobeli, romlis
Semoqmedi Tavad batoni mur-
mani yofila da minda Semog-
TavazoT es bwkarebic, radgan
igia dasturi im didi siyvar-
ulisa, rac mis avtors gaaCnia
Tavisi eris, mamulisa da mar-
Tlmadideblobis mimarT:
`kikviZeTa salocavo, xatTa
angelozTao,
Seiwire Cemi locva, amas
Semogbedavo,
damiloce Cemi eri, mamuli
da zecao,
Seni kalTiT dagvifare,
RvTismSobelo dedao.
daifare Cemi gvari, xato
angelozTao,
meox gveyav RvTis winaSe,
RvTismSobelo dedao!~
ver veleodi Cems respon-
dentTan saintereso da ST-
ambeWdav saubars... igi, mra-
valmxriv uaRresad ganaTle-
buli, samagaliTo mama da
meuRlea. qalbatoni rusudan
gvenetaZe, batoni murmanis
meuRle, Cveni universitetis
(maSindeli institutis) war-
Cinebul studentTa rigebSi
iyo... centralur respubli-
kur saavadmyofoSi kardi-
ologad muSaobis dros qal-
baton rusudanTan, rogorc
maRalkvalificiur profe-
sionalTan, urCevdnen pa-
cients, visac am mxriv prob-
lema hqonda, konsultaciis
gavlas Tu mkurnalobas...
axla igi klinika `aversSi~
muSaobs eqim kardiologad...
mSoblebis gzas gahyva
Tamaric... rezidenturis
dam Tavrebis Semdeg, magis-
traturaSi swavlis periodSi
mivlinebuli iyo aSS-Si, sadac
Tavi gamoiCina rogorc niWi-
erma da perspeqtiulma axal-
gazrdam. igi amJamad daavade-
baTa kontrolis erovnul
centrSi moRvaweobs...
P.S. narkvevi dasabeWdad
iyo gamzadebuli, roca Se-
vityveT, rom baton murmans
gardaecvala Zma _ demur
kikviZe, ris gamoc `samedici-
no gazeTis redaqcia~ uTana-
grZnobs mas am didi mwux-
arebis gamo.
dali gabeSia
tbnfejdjoptbnfejdjop!gazeTigazeTitbnfejdjoptbnfejdjop!!gazeTigazeTi6
antisxeulebis (imunoglobulinebis)
pirveladi deficitebis zogierTi
klinikuri forma
imunodeficitebi warmoad-
gens imunuri sistemis mniS-
vnelovan funqciur moSlilo-
bas. warmoSobis mixedviT arCev-
en Tandayolil, anu pirvelad
da SeZenil, anu meorad imuno-
deficitebs.
Tandayolili, anu pirvela-
di imunodeficitebis, warmoSo-
bis umTavres mizezs erTi genis
mutacia an, iSviaTad, poli-
genuri mutacia warmoadgens.
aRwerilia pirveladi imuno-
deficitebis 95-mde sindromi
(rebeka bakli, 2000 w.).
antisxeulebis (imunoglobu-
linebis) pirveladi deficitebi
Seadgenen mTeli imunodefi-
cituri daavadebebis 50-60%-s.
rogorc, saerTod, imunodefi-
citebis dros, antisxeulebis
pirvelad deficitebsac axasi-
aTebs infeqciebi. am jgufis
avadmyofebi itanjebian xSiri
sinusitebiT, sasunTqi gzebis
anTebiTi daavadebebiT, otite-
biT, septicemiiT, gastroenter-
itebiT da sxva. maTi gamomwvevia
streptokokebi, sta filokokebi,
hemofilusis jgufis baqterie-
bi, zogierTi anaerobi, lam-
bliebi, enterovirusebi da sxv.
(r.s.demefa, 2004 w.).
sanam uSualod SevexebiT an-
tisxeulebis deficits, marTe-
bulia, gadmovceT imunoglob-
ulinebis sakontrolo (nor-
muli) maCveneblebi: janmrTeli
mozrdili adamianebis sisxlSi
IgM-is koncentracia meryeobs
1,0±0,4m/litramde, IgG-s 10,0±3,0
gr/lit ramde da IgA-s 2,5±1,0 g/
litramde (m.kuperi, h.Srederi,
2001 w.). es sakontrolo monace-
mebi ZiriTadad emTxveva Tbili-
sis hematologiis da transfuz-
iologiis institutis imunolo-
giis da mikrobiologiis labo-
ratoriebis normalur maCveneb-
lebs (v. meunargia, T. soselia, n.
baRaTuria, 2004 w.).
m. kuperis da h. Srederis
(2001 w.) mixedviT, IgM-s defi-
citad CaiTvleba imunoglobu-
linis koncentraciis daqveiTe-
ba 0,4 g/l-ze dabla, IgG-s defi-
citi _ 5 g/l-ze qvemoT da IgA-s
deficiti 0,5 g/l-ze dabla.
am statiaSi ganvixilavT mx-
olod im antisxeulebis (imuno-
globulinebis) pirvelad defi-
citebs, romelic avtorebis
mier pirveladaa gamovlenili
saqarTveloSi 1988-2012 wlebSi;
esenia IgA-s seleqtiuri defi-
citis 5 SemTxveva, saerTo vari-
abeluri imunodeficitis (svid)
erTi SemTxveva da IgM-is defi-
citis ori SemTxveva (x. paWko-
ria, v. meunargia, 2012 w.).
Tavdapirvelad ganvixilavT
IgM-s seleqtiur deficits: 11
wlis avadmyofi vaJi CvenTan
ambulatoriul miRebaze iyo
10.06.2004w; yuradRebas ipy-
robda nanizmi, xerxemlis de-
formacia, kriptorqizmi, brty-
eli terfi, grZeli aprexili
wamwamebi, sinofrizi, goTuri
sasa, simunje, oligofrenia.
mSoblebis gadmocemiT, bavSvi
xSirad avadmyofobda respi-
ratoruli infeqciebiT, qveda
kidurebis daCirqebiT (pioder-
mitebiT), romlis kvali, nawibu-
rebis saxiT, kargad Cans #1 su-
raTze. am niSnebis safuZvelze
eWvi mivitaneT genetikur daa-
vadebaze _ kornelia de langes
sindromze. avadmyofis imunuri
statusis gamokvleviT dadg-
inda IgM-s deficiti 0,1 g/l.
(norma 1,0±0,4 gr/l.). sxva imu-
noglobulinebis koncentracia
iyo normuli. aRsaniSnavia, rom
kornelia de langes sindromis
dros, struqturuli cvlile-
bebi nanaxi iyo mesame qromoso-
maSi. literaturaSi ar yofila
aRwerili IgM-s seleqtiuri
deficitis SeuRleba kornelia
de-langes sindromTan.
meore SemTxveva Seexeba 17
wlis vaJs (sur.2), romelic am-
bulatoriul miRebaze iyo 2012
wels, yuradRebas ipyrobda
mZime diarea, malabsorbciis
sindromiT (mesame xarisxiT) da
malnutriciiT; iwonida 40 kg-
s. 2004 wels zugdidis wminda
lukas saavadmyofos qirur-
giul departamentSi gauke-
Tda wvrili nawlavis vrceli
rezeqcia strangulaciuri
gauvalobis gamo, ris Semdeg
daewyo mZime diarea, CamorCa
zrda-ganviTarebaSi. imunolo-
giuri gamokvlevebiT aRmoCnda
IgM-s seleqtiuri deficiti –
0,37g/l(#1,0±g/l), sisxlSi iyo
anemia da hipoproteinemia.
qvemoT ganvixilavT saerTo
variabeluri imunodeficitis
SemTxvevas, romelic ganuvi-
Tarda 29 wlis gauTxovar qals
(sur.3); igi Semovida rck saa-
vadmyofos gastroenterolo-
giur ganyofilebaSi 1.XII.1988
wels qronikuli gastritis da
kolitis diagnoziT. anamnezSi
aRniSnavda xSir gacivebas, xve-
las, yuris, filtvebis, Sardis
buStis da Tirkmlis fialebis
anTebebs, diareas; bolo sami
Tvis manZilze daiklo 10 kg.;
nawlavis moqmedeba gaxSirda
10-12-mde dRe-RameSi. inspeq-
ciiT sayuradRebo iyo kanqveSa
cximovani qsovilis ganleva.
auskultaciiT _ mSrali xix-
ini orive filtvSi, palpaciiT
_ mtkivneuli muceli. moz-
rdilTa mukoviscidozis diag-
nozi gamoiricxa oflSi Na da
CL ionebis normaluri koncen-
traciis gansazRvris Semdeg.
sisxlSi saerTo cila _ 47
g/l IgG _ 12 g/l (norma _ 8,0-
12,0 g/l). IgM _ 1,3 g/l. (norma
_ 1,0). IgA _ 0,4 g/l (norma _
2,4 g/l). T limfocitebi _ 30%
(norma _ 40-50%). T aqtiuri _
15% (norma_17-25%), B limfoc-
itebi _ 15% (norma _19-22%).
imave avadmyofis wvrili naw-
lavis rentgenogramma (sur.#4);
Cans mZime enteritis suraTi.
imave avadmyofis wvrili
nawlavis lorwovanis histo-
morfologiuri gamokvleva
(sur.#5); dadgenda atrifiuli
enteritis suraTi imunokompe-
tenturi ujredebis dazianebiT
da lizisiT (T. dekanosiZe, o.
xarZeiSvili, i.TavzaraSvili,
m.CxaiZe, 1988 w.).
imave avadmyofis wvrili
nawlavis lorwovanis ele-
qtronul mikroskopuli gamokv-
leviT (sur.#6; T.dekanosiZe,
o.xarZeiSvili, i.TavzaraSvili,
1988 w.); kargad Cans mikroxaoe-
bis deformacia, fragmentacia.
mis zemoT Cans mikrospori-
diebi da sxva mikrobuli war-
monaqmnebi.
am klinikuri rentgenolo-
giuri, endoskopiuri, imunolo-
giuri da histomorfologiuri
monacemebis safuZvelze daisva IgA-s seleqciuri deficitis da
malabsorciis sindromis diag-
nozi. klinikis gafarToebuli
konsiliumis gadawyvetilebiT,
avadmyofs daeniSna IgA-iT uxvi,
axalnamSobiarevi qalis xseni
(kolostiumi) 2-2 sufris kovzi
3-jer dReSi. 10 dRis ganmav-
lobaSi avadmyofis mdgomareo-
ba iyo damakmayofilebeli _
nawlavis moqmedeba gaiSviaTda
(2-3-mde dRe-RameSi), gafor-
mda ganavali, moxda wonaSi mo-
mateba 3-kg-mde da sxva. samwux-
arod, me-11 dRes mdgomareoba
kvlav gauaresda _ diarea gaxda
profuzuli. imunologiuri
gamokvleviT gamovlinda: IgA-
s daqveiTeba 0,4 gr/litridan
0,3 gr/litramde, rac Seexeba
ujreduli imunitetis
maCvenebels, T lim-
focitebma moimates
30%-dan 36%-mde, T aqtiuri limfocitebi
_ 15%-dan 22%-mde,
B limfocitebi 15%-
dan Semcirda 13%-mde.
naRvlis A da B ulu-
faSi gamovlinda lam-
bliebi. parazitolo-
gis rekomendaciiT,
daeniSna tinidazoli,
ramac kargad imoqmeda
_ Sewyda diarea, avad-
myofma kvlav moimata
wonaSi da sxva; gaewera
damakmayofilebel
mdgomareobaSi. 1990
wels avadmyofi mo-
Tavsda moskovis bur-
denkos saxelobis hos-
pitalSi, sadac Cveni
diagnozi sruliad da-
dasturda.
1993 wlis 29
Tebervalidan, TiTq-
mis erTi weli, avad-
myofi imyofeboda
moskovis imunologiis
institutis klinikaSi.
1994 wlis aprilis
TveSi igi kvlav mo-
Tavsda Cvens klinikaSi mdgo-
mareobis mkveTri gauaresebis
gamo _ avadmyofs profuzuri
diareis fonze ganuviTarda ko-
lafsi da IgA-s M gaqroba, xolo
IgG-is daqveiTeba 0,2 g/l-mde.
gamoiTqva mosazreba Tirkmel-
zeda jirkvlis qerqovani Sris
qronikuli ukmarisobis Sesaxeb.
samwuxarod, maSin kortizonis
gansazRvra sisxlSi ver moxerx-
da. sacdeli mkurnaloba kor-
tizoniT da prednizoloniT
damakmayofilebeli aRmoCnda.
imunodeficitis (IgA-0, IgM-0, dasasruli me-7 gv-zedasasruli me-7 gv-ze
f[Swofcb!Uttv.jt!f[Swofcb!Uttv.jt!
njlspcjpmphjjt!njlspcjpmphjjt!
eb!jnvopmphjjt!eb!jnvopmphjjt!
lbUfesjt!hbnhjt-!lbUfesjt!hbnhjt-!
qspgftps!Ubnb{!qspgftps!Ubnb{!
lfsftfmj[jt-!lfsftfmj[jt-!
ytpwobtytpwobt 22
33
44
55
66
11
77
tbnfejdjoptbnfejdjop!gazeTigazeTitbnfejdjoptbnfejdjop!!gazeTigazeTi 7
gj{jlvsj!ebuwjsUwjt!
tjlfUf
jbqpofmnb!nfdojfsfcnb!ljcpt!
`nlwmfmj~ vksfefcj!Tfrnoft
IgG-0,2gr./l) koregireba mox-
erxda sandoglobuliniT, ma-
gram amiT diareis kupireba
ver moxerxda. avadmyofis md-
gomareobis mcire gaumjobese-
bas mivaRwieT antibiotikebis,
pankreasis fermentebis, cilis
hidrolizatebis da vitaminebis
gadasxmis Semdeg. amis Semdeg
avadmyofi kvlav gaemgza vra
moskov Si, sadac pe ri odulad
mkur nalobda imunologiis in-
stitutis da moskovis pirveli
samedicino institutis Sina-
gan sneulebaTa prope devtikis
klinikebSi. aRsaniSnavia, rom
banaluri gacivebac ki masze
mZimed moqmedebda da qroni-
kuli pnevmoniis gamwvavebiT
is TveobiT mkurnalobda ze-
moaRniSnuli klinikis stacio-
narebSi. aseve, mZimed mimdin-
areobda malabsorbciis sin-
dromis mkurnalobac. samwux-
arod, xSiri ineqciebis Sedegad,
avadmyofi dasnebovnda C hepa-
titiT. igi gardacvalebamde
(2006 wlamde) imyofeboda mos-
kovis imunologiis institutis
klinikaSi, sadac gardaicvala
Tirkmelzeda jirkvlebis qer-
qovani Sris mzardi ukmariso-
bis gamo. am SemTxvevis Tavise-
bureburebas warmoadgens is,
rom saerTo variabeluri imu-
nodeficiti ganviTarda IgA-s seleqtiuri deficitis fonze.
IgA-s seleqtiuri defici-
tis me-2 SemTxveva (sur.#7)
gamovavlineT rck-is nefro-
logiur ganyofilebaSi (gam ge
qeTevan anjafariZe); saqme exe-
boda 46 wlis mamakacs Tirkm-
lis amiloidoziT da diareiT.
rogorc anamnezidan gairkva,
pacients bavSvobidanve awuxeb-
da diarea, rasac `qronikul
kolits~ miawerda. aRsaniSna-
via, rom avadmyofis deda da
misi 8 da-Zmac itanjeboda dia-
reiT. avadmyofis imunologi-
uri gamokvleviT dadginda IgA-s seleqtiuri deficiti IgA-s
koncentracia sisxlSi iyo 0,2
gr/litrze, sxva imunoglobu-
linebis, T da B limfocitebis
normaluri maCveneblebis fon-
ze. samwuxarod, pacientis de-
dis da 8 da-Zmis imunologiuri
gamokvleva, fuladi saxsrebis
uqonlobis gamo, ver moxerxda.
amis Semdeg Cven gamovavli-
neT 21 wlis samxedro mosamsax-
ure, IgA-s seleqtiuri ukmari-
sobiT _ 0,1 g/l. mas gamoxatuli
dozirebuli fizikuri dat-
virTvis saSualebiT SeiZleba
sruliad martivad ganisaz-
Rvros organizmis fizikuri
Sromisunarianoba. am mizniT,
gamosakvlevi piri woliT md-
gomareobaSi xuTwuTiani mos-
venebis Semdeg, iTvlis majis-
cemas, anu _ pulsis sixSires
15 wamis ganmavlobaSi, rac fiq-
sirdeba, Semdeg ki sruldeba
dozirebuli fizikuri dat-
virTva _ 30-jer wamojdoma-
dawola 45 wm-is ganmavlobaSi,
ris damTavrebisTanave, kvlav
pulsis daTvla da misi sixSiris
fiqsireba.
fizikuri muSaobisunariano-
bis gansazRvra warmoebs rufes
indeqsis gaangariSebiT, Semdegi
sadac 4, 200 da 10 mudmivi ricx-
vebia, P1 _ pulsis sixSire 15 wm-
is ganmavlobaSi datvirTvamde,
P2 da P3 _ pulsis sixSire fizi-
kuri datvirTvis Semdeg meore
da mesame pulsis daTvlisas.
saTanado gaangariSebis Sem-
deg, Tu rufes indeqsi udris
0-3-s, Zalian maRalia, 4-6 _kar-
gi, 7-9 _ saSualo, 10-14 _ da-
makmayofilebeli, xolo 15 da
meti _ dabali fizikuri muSao-
bisunarianobis maCvenebeli.
dozirebuli fizikuri dat-
virTvisas, kerZod, dozirebuli
fexiT siaruliT, SesaZlebelia
adamianis organizmis funqci-
uri mdgomareobis gaumjobe-
seba, iseTi mZime daavadebebis
gadatanis Semdeg, rogoricaa,
gulis kunTis infarqti, Tavis
tvinis insulti.
avadmyofebi siarul-
Si varjiSs iwyeben Semdegi
grafikiT _ I kviras siaruli
sruldeba 30 wuTis ganmavloba-
Si wuTSi 80 nabijis Sesrule-
biT, 1,8 km-is gavliT; II kviras
_ es monacemebi unda udrides
_ 85, 45, 2,7-s; III kviras _ 90,
45, 3,3; IVkviras _ 90, 50, 3,4; V
kviras _ 90, 55, 3,7; VI kviras _
95, 55, 3,8; VII kviras _ 95, 55,
4,1; VIII kviras _ 100, 54, 4,1; IX
kviras _ 100, 60, 4,5; X kviras _
100, 60, 4,5.
rasakvirvelia, aRniSnuli
moZraobis reJimi TiToeul
avadmyofs eniSneba individu-
aluri midgomis principis dac-
viT, mkurnal eqimTan SeTanx-
mebiT da saTanado funqciuri
gamokvlevebis testirebis mo-
nacemTa gaTvaliswinebiT.
romanoz svaniSvili,
Tbilisis saxelmwifo samedici-
no universitetis profesori
jansaRi cxovrebisTvis
siaxle medicinaSi
simsivnesTan brZolaSi
iaponeli mecnierebi e.w. T-limfocitebs iyeneben. rogorc
alergiisa da imunologiis cen-
tri _ RIKEN _ iuwyeba, T limfo-
citebi simsivnuri ujredebis
bunebrivi mkvlelebi arian.
adamianis ujredebs maTi sak-
marisi odenobiT gamomuSaveba
ar SeuZlia, Tumca, am proble-
mis gadasaWrelad, 2012 wels
iaponelma sinie iamanakam IPS ujredebi Seqmna, risTvisac
nobelis premiac ergo. swored
am ujredebisgan miiRes mec-
nierebma T limfocitebi. T lim-
focitebis gamoyvanis adrinde-
li mcdeloba uSedegod srul-
deboda, ujredebi Zalze adre
kvdebodnen da kiboze `Setevas~
ver aswrebdnen.
kvlevis Semdgom etapze unda
gairkves, xom ar azianeben T lim-
focitebi janmrTel ujredeb-
sac, _ acxadeben mecnierebi.
revoluciuri kvlevis
pirveli Sedegebi Jurnal Cell Stem Sell-Si gamoqveynda.
me-6 gverdidanme-6 gverdidan
I=4 (p1+P2+P3)-20010
formuliT
88
99
1212
1313
1010 1111
hqonda mZime diarea malabsor-
baciis sindromiT, elers-dan-
los sindromiT _ gulmkerdis
deformacia kanis hiperelas-
toziT, maRali goTuri sa-
siT, brtyeli terfiT da sxva
(sur.8). gansakuTrebiT aRsan-
iSnavia seleqtiuri IgA defi-
citi, asocirebuli reklin-
hauzenis neirofibromatozTan
(sur.9). kompiuteruli gamokv-
leviT (akademikosi f. Todua,
sur.10-11) aRmoCnda uzarmaz-
ari simsivne, romelic TiTqmis
mTlianad avsebda mcire menjis
Rrus, marcxena menj-barZayis
saxsarze SezrdiT. samwuxarod,
radikaluri operaciis gakeTe-
ba ver moxerxda simsivnis Caz-
rdis gamo magistralur sisx-
lZarRvebsa da menj-barZayis
saxsarze. avadmyofi male gar-
daicvala. operaciuli masalis
histomorfologiuri gamokv-
leviT dadginda avTvisebiani
neirofibroma (s. qemokliZe, T.
jorbenaZe, 2004 w).
garda amisa, Cven 2011 wels
Segvxvda 40 wlis mamakaci mZime
diareiT, nanizmiT (simaRle 140
sm.), mZime ataqsiiT da mogrZo
tvinis simsivniT, romelic
awveboda meoTxe parkuWs. amoi-
kveTa simsivne (g.maRalaSvili,
2011 w.), romelic aRmoCnda nei-
rofibroma displaziis gareSe
(g. burkaZe, 2011 w.); avadmyofi
amJamad Tavs kargad grZnobs
(sur. #12).
dasasrul, warmodgenilia
25 wlis gogona, IgG-is seleqci-
uri deficitiT (sur.13), (kaxeq-
siiT, wona 39 kg.; simaRle 165
sm; deficiti 25 kg.).
amrigad, Cven mier gamov-
lenili imunoglobulinebis
pirveladi deficitebis dros
aRiniSna maTi SeuRleba sx-
vadasxva genetikur daavade-
basTan _ reklinhauzenis nei-
rofibromatozTan, elers-dan-
los da kornelia de langes
sindromebTan. yovelive es
miuTiTebs qromosomuli apara-
tis mZime dazianebaze. garda
amisa, mniSvnelovania ojaxuri
formis (9 dedmamiSvili) Tan-
dayolili diarea, saidanac
imunologiuri gamokvleva Cau-
tarda mxolod erT avadmyofs,
romelsac aRmoaCnda Tirkmlis
amiloidozTan SeuRlebuli IgA-s deficiti.
x. paWkoria,
v. meunargia.
tbnfejdjoptbnfejdjop!gazeTigazeTitbnfejdjoptbnfejdjop!!gazeTigazeTi8
Ssnb!bobmjujlvsj!b{spwofcjU-!mphjlvsj!
ntkfmpcjU!eb!Tjobhboj!jouvjdjjU
universitetis iubile didi eqimebi
...1900 wels didebuli mamu-
liSvilis, niko cxvedaZis, ini-
ciativiT saZirkveli Caeyara
Tbilisis saTavadaznauro gim-
naziis Senobas. maSindeli `ive-
ria~ ityobineba: es Senoba `is-
eTi diadi ram iqneba, rom univer-
sitetsac ki daitevs RvTiT~. 18
wlis Semdeg aResrula `RvTiT
ganazraxi~: swored am SenobaSi
daido bina kavkasiaSi pirvel-
ma erovnulma universitetma,
romelmac safuZveli Cauyara
saqarTveloSi evropuli tipis
umaRles skolas. universite-
tis dafuZnebis organizatori
da erT-erTi sulisCamdgmeli ki
gaxldaT peterburgis univer-
sitetis kursdamTavrebuli, il-
ias gzis Rirseuli gamgrZele-
beli, ivane javaxiSvili. isto-
riuli mniSvnelobis sxdomaze
Sekrebili qarTuli mecnieruli
azrovnebis korifeebi: ivane ja-
vaxiSvili, eqvTime TayaiSvili,
filipe gogiCaiSvili, petre
meliqiSvili, Salva nucubiZe,
ioseb yifSiZe, akaki SaniZe da sx-
vani maSin pirvelad `moinaTla~
universitetis profesorTa
sabWod; pirvelad daiwera ofi-
cialurad oqmi #1; airCies uni-
versitetis gamgeoba da dasax-
elda universitetis pirveli
reqtori. ramdenime dRis Sem-
deg aRsrulda eris ukeTesi
Svilebis naocnebari _ gaixsna
qarTuli universiteti...
idga 1918 wlis 26 ianvari (ax-
ali stiliT _ 8 Tebervali), da-
viT aRmaSeneblis xsenebis dRe...
mas Semdeg mravali weli
Caimarcvla JamTasvlis kri-
alosanze. gadafasda bevri ram.
rogorc mTelma qveyanam, manac
iwvnia usastikesi reJimis mrisx-
aneba (axlaxan, universitetis
saiubileo RonisZiebaze war-
modgenili fotogamofena kar-
gad asaxavda da mTeli sicxadiT
gvaxsenebda 30-iani wlebis uni-
versitetis `wiTel istorias~).
xSirad xelisuflebis cvlas-
Tan erTad icvleboda univer-
sitetis xelmZRvanelobac da
zogjer, drois Sesabamisad,
sauniversiteto cxovrebac
erTob uferulad da mdored
miedineboda, Tumca ucnauri
madlis Tu gangebis wyalobiT
saWiro dros gadamwyvet sity-
vas swored es RvTivkurTxeuli
taZari ambobda. albaT swored
am mosazrebis siRrmiseuli
gacnobierebis Sedegi iyo Cve-
ni sayvareli mxcovani profe-
soris, solomon xuciSvilis,
rwmenac, universitetis gansa-
kuTrebulobis SegnebiT rom
gvasazrdoebda da gvmoZRvrav-
da jer kidev pirvelkurselebs:
am Senobis saZirkvelic ki iseTi
kurTxeulia, rom es kurTxeva
da madli TiToeul Tqvengans
gahyveba da daexmarebao...
`madlic~ da uSreti ener-
giis wyaroc samSoblos siyvar-
uli iyo, romelic zemoaRniS-
nul saZirkvelSive Cades ilias
sulierma memkvidreebma, marT-
lac gasaocari energiis da en-
Tuziazmis swavlulebma, didma
eriskacebma; maT mier dawye-
buli saqme ki Semdeg Rirseu-
lad gaagrZeles maTive tipis
da yaidis moazrovneebma, ukve
Cveni drois pedagogebma: akaki
baqraZem, Tamaz gamyreliZem,
zviad gamsaxurdiam, zura kikna-
Zem, revaz siraZem, Tamaz kvaWan-
tiraZem, romelTa moRvaweobas
yvelaze zustad Seesabameba da
gamoxatavs sityva: ganmanaTle-
beli. studentebTan maT urT-
ierTobas SeiZleba daerqvas
ara ubralod monologi, ara
ubralod leqcia, ara _ mento-
ris toniT damoZRvra, aramed
azris SemoqmedebiT mdinarebaSi
maTi Zaldautanebeli CarTva da
yovelgvari StampebiT, stereo-
tipebiT, sqemebiT daRdasmuli
azrovnebisgan Tavisufal ada-
mianebad _ pirovnebebad Camoya-
libebis bunebrivi procesi, ra-
meTu maT kargad icodnen: Tavi-
suflebiT da maRali idealebiT
STagonebuli adamiani Znelad
emorCileba Tu eqvemdebareba
primitiul miwier `sacdurebs~,
radgan maTi mTavari mokavSire
zneoba da siyvarulia _ yvelaze
Zlieri iaraRi usamarTlobas-
Tan, yalb RirebulebebTan, an-
tierovnulobasTan brZolaSi...
...bevri ram, Tavbrudamx-
vevad bevri ram Seicvala Tun-
dac bolo aTwleulSi, Sen
ki isev Zveleburi RirsebiT
da siamayiT afrTianeb axal-
bedebs, zogjer SemTxveviT
`moxved ril~ WuWys da Slams ki
iseve `ganiyri, viTarca mtver-
saca~; ucvlelia Seneuli mad-
lis Zalac, romelic jaWvuri
reaqciiT gadaecema Taobidan
Taobas... rogorc cocxal da
sakralur qmnilebas, Soridan
geferebi da eWvic ar mepareba,
rom sanam Sen dgaxar, rogorc
sibrZnis, sulierebis, maRali
kriteriumebiT azrovnebis,
erovnuli cnobierebis Seu-
ryevlobis simbolo, SeuZle-
belia am cnobierebis garRveva
da dasamareba, rom yovelTvis,
yovelTvis moxerxdeba `drois
ZaladobiT~ gawyvetili am
uryevi mTlianobis aRdgena da
isev gagrZeldeba `mamulisa
Cveulebisaebr slvaY~.
nato bolqvaZe
sanam sanam
Sen Sen
d g a x a r . . .d g a x a r . . .
qarTvel eqimTa Taobebs
axsovT levan anjafariZe _
ubrwyinvalesi medikosi, samag-
aliTo adamiani, Rrmad ganswav-
luli pedagogi...
legendaruli pirovneba _
zebunebrivi niWiT, gamWriaxi
gonebiT, daxvewili metyvele-
biT, utyuari diagnozis das-
mis unariT, gansxvavebuli le-
qciebiT Tu sajaro gamosvle-
biT...
araCveulebrivi logikuri
azrovnebis unari hqonda. mis
mier dasmuli diagnozi yov-
elTvis dasturdeboda Semdgo-
mi gamokvlevebiT, laborato-
riuli monacemebiT an seqciaze.
msurs axalgazrda, aseve,
momavali eqimebisTvis gavix-
seno ramdenime magaliTi misi
samedicino saqmianobidan, rac,
vfiqrob, maT aucileblad ga-
moadgebaT...
diagnostikuri Secdomis
metad saintereso SemTxveva _
axalgazrda reJisors daewyo
sisxliani pirRebineba; eWvi mii-
tanes kuWis wylulze, ris ga-
moc Cautarda kuWis rezeqcia,
magram ramdenime dRis Semdeg
kvlav ganuviTarda Zlieri
sisxliani pirRebineba. sas-
wrafod moiwvies batoni levan
anjafariZe, romelmac daadgina
luesuri warmoSobis RviZlis
cirozi RW(++++); sisxldena
iyo saylapavis qveda mesamed-
Si ganviTarebuli anevrizmi-
dan. sisxlSi sayuradRebo iyo
mniSvnelovani leikopenia da
anemia, elenTa _ gadidebuli.
ganmeorebiTi sisxldenis Ta-
vidan asacileblad, romelic
SeiZleboda sabedisweroc gamx-
dariyo, Cautarda spleneqto-
mia. avadmyofi gadarCa. am Sem-
Txvevis ganxilvisas batonma
levanma eqimebs mimarTa: kargad
daimaxsovreT: yvela organod-
an (kuWi, filtvebi), aseve, op-
eraciis an Wrilobebis dros
ganviTarebuli sisxldenisas,
viTardeba leikocitozi (kom-
pensatoruli reaqcia); mxolod
RviZlis cirozis dros, hip-
ersplenizmis gamo, aRiniSneba
leikopenia. elenTa amuxruWebs
hemopoezs, rac hiperspleniz-
mis dros Zlierdeba. am SemTx-
vevaSi Secdoma iqna daSvebuli,
kerZod, sruliad usafuZvlod
Catarda kuWis rezeqcia;
maxsendeba SemTxveva, rode-
sac CvenTan, stacio-
narSi, moTavsda avad-
myofi qro nikuli
qolecis titis di-
agnoziT. gasinj-
viT naRvlis buStis
saproeqcio are iyo
umtkivneulo, Tumca,
anamneziT, avadmyofs
ori wlis ganmavlo-
baSi, periodulad um-
wvav deboda Zlieri
tki vili, romelsac
igi verafers ukavSi-
rebda. gamaxsenda ba-
to ni levanis rCeva:
avad myofis pirveli
gasinjvisas ar unda
gamogrCeT arcer Ti
san timetri, amiT Tqven
Tavidan aicilebT uam-
rav Secdomas. swo red,
am SemTxvevaSi, xerxem-
lis palpaciiT gulm-
kerdis meore malis doneze,
avadmyofma tki vilisgan Sehkiv-
la, rac uciloblad moiTxovda
rentgenologiur kvlevas, ro-
melmac, marTlac, aCvena tuber-
kulozuri spondiliti. avad-
myofi dauyovnebliv gadaiyvanes
tubsaavadmyofoSi, sadac mas
mkurnaloba 6 Tvis manZilze
mouxda;
50 wlis qalbatoni, romelic
gacilebiT xandazmulad gamoiy-
ureboda, stacionarSi Semovida
diagnoziT _ universaluri aT-
erosklerozi, mesame xarisxis
simsuqne. avadmyofs aReniSnebo-
da midrekileba Zilianobisadmi,
kanis simSrale, enis mokvneta.
gairkva, rom aseTi CivilebiT
avadmyofi 4 wlis manZilze sx-
vadasxva stacionars mimarTavda,
magram _ uSedegod, misi zogadi
mdgomareoba TandaTan uares-
deboda. batonma levanma dasva
miqsedemas diagno zi. ZiriTadi
cvla aRmoCnda _ 40. daewyo
mkurnaloba TireoidiniT. avad-
myofis zogadi mdgomareoba
mniSvnelovnad gaum jobesda,
Tumca, diagnozis dasmamde sak-
maod didi dro daikarga;
stacionarSi moTavsda avad-
myofi atrofiuli cirozis di-
agnoziT. palpaciiT Wipis ir-
gvliv, gamoikveTa timpaniti.
daisva SekiTxva _ ratom? erT-
erTma msmenelma upasuxa: es
aris haeris Semcveli nawlavebi,
amotivtivebuli siTxeSi, xolo
gverdebze _ moyrueba, avadmyo-
fis mdebareobis Secvlisas ki _
eqsudati, magram mucelSi didi
moculobis simsivnis dros, _
ganagrZo batonma levanma, _ Wi-
pis irgvliv yovelTvis viRebT
moyruebas, xolo gverdebze _
timpanits, simsivnis Sedegad;
ramdenime dRis Semdeg Semov-
ida avadmyofi RviZlis cirozis
da ascitis diagnoziT. gasinjviT
sayuradRebo iyo Wipis irgvliv
moyrueba, gverdebze ki _ timpa-
niti. avadmyofs gaewia ginekol-
ogis konsultacia, romelmac
SemogvTavaza punqciis gakeTeba,
magram Cem mier daisva simsivnis
diagnozi, ris gamoc, SemoTava-
zebul winadadebaze uari vTqvi.
batoni levani damTanxmda. avad-
myofs Cautarda operacia da
marTlac aRmoCnda keTilTvise-
biani simsivne.
vityvi, rom batoni levanis
Semovlebi, avadmyofTa garCev-
ebi gvikafavda gzas diagnosti-
kis rTul labirinTebSi. misi
leqciebi yovelTvis iyo damS-
venebuli metad saintereso da
saWiro magaliTebiT, rogorc
sakuTari mdidari klinikuri
gamocdilebidan, aseve, medi-
cinis istoriidan. misi anali-
tikuri azrovneba, logikuri
msjeloba da Sinagani intuicia
iyo mizezi auditoriis gancvi-
frebisa da aRfrTovanebisa.
leila mesxi,
medicinis mecnierebaTa
doqtori
Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis administracia, akademiuri da
warmomadgenlobiTi sabWoebi, stomatologiuri fakultetis odontologiis depar-
tamenti, `samedicino gazeTis~ redaqcia TanagrZnobas ucxadebs Tssu-is odontolo-
giis departamentis endodontiis mimarTulebis xelmZRvanels, profesor marina ma-
malaZes, dedis, qalbaton
rima kilaZe-mamalaZisgardacvalebis gamo.
Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis administracia, finansuri da ma-
terialuri resursebis marTvis departamenti, `samedicino gazeTis~ redaqcia Tana-
grZnobas ucxadebs departamentis ufross, qalbaton nino mariamiZes, meuRlis
guram barbaqaZisgardacvalebis gamo.
Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis administracia, infrastruqturis
departamenti, `samedicino gazeTis~ redaqcia TanagrZnobas ucxadebs infrastruqtu-
ris departamentis TanamSromels, baton vaxtang dunduas, dedis
aleqsandra (Sura) dunduasgardacvalebis gamo.
s a m Z i m a r i