cmykcmyk

2011 m. balandžio 28 d. Nr. 4 (424) Savanoris 1 psl.Savanoris2011 m. balandžio 28 d. Nr. 4 (424)

Lietuvos savaNorių Laikraštis

Nukelta į 4 psl.

Šiemet šv. Velykos vėlyvos. Saulė kasdien aukščiau pakyla. Nebus purvo. Kaimuose bus len-gviau pasiekti bažnyčią.

Viena vertus, Velykų šventė-je galime ir reikia džiaugtis. Ant-ra vertus, reikia galvoti, mąstyti ir susimąstyti. Kiekvienas žmogus susiduria su savo, Lietuvos, gyve-nimo reiškiniais ir su pasaulio įvy-kiais, kurie žmogų užpuola stai-giai ir netikėtai.

Štai ir Japonijoje, žemės dre-bėjimas atominių elektrinių rajo-ne ir milžiniškas potvynis nusine-šė daug aukų ir padarė milžiniškus materialinius nuostolius. Ir šios nelaimės pabaigos dar nematyti. Kiek žmonių prarado savo gyvy-bes, šeimas, pastogę. Laimė, kad tai buvo japonai, labai drausmin-ga tauta. Spauda tvirtina, kad nei vienas žmogus nepabėgo iš įvykio vietos (Černobylyje – visi). Ne-buvo vagių (šiuo atveju vieninte-lis kraštas pasaulyje). Maisto pro-duktus pardavinėjo puse kainos, vandenį dalino veltui.

Padėjo Japonijai visas pasau-lis, padėjo ir Lietuva.

Lietuvoje dar neužgijo Černo-bylio katastrofos aukos. O dabar ir vėl kyla naujas pavojus.

Gudai ruošiasi statyti atomi-nę elektrinę Astrave, už 50 kilo-metrų nuo Vilniaus, o rusai – Ma-žojoje Lietuvoje, prie Ragainės, netoli Jurbarko. Ir vieni ir kiti sta-tybas forsuoja. O lietuviai tik gin-čijasi dėl savo naujos elektrinės statybos. Slavų techniką mes ži-nome. Tai „geriausia“ pasaulyje. Rusų charakteris aiškus. Tik da-bar mes pamatėme, kaip jie yra atsilikę visose gyvenimo srityse. Jų laimė, kad gyvena labai turtin-

game krašte, kur žemėse yra tiek daug žemės turtų.

Komunistai žmonių negailėjo. Vien lageriuose sunaikino 45 mi-lijonus, kaip tvirtina rusų istorikas Medvedevas, o visoje Tarybų Są-jungoje, pagal Solženyciną – 67 mi-lijonus. Lietuvos jie nemyli, kaip tvirtina nesena okupacija. Ir pa-stačius šias elektrines Lietuvai grės nuolatinis milžiniškas pavojus.

Prieš kurį laiką buvo žemės drebėjimas ir Rytprūsiuose. Jau-tė ir Kaunas. Vilijampolėje judėjo sietynai. O kas gali užtikrinti, kad žemės drebėjimas Rytprūsiuose nepasikartos?

Gudai pasiūlė lietuviams pa-lengvinti abiejų tautų žmonių bendravimą gyvenančių 50 ki-

lometrų į abi sienos puses. Į šią zoną įeina ir Vilnius. Pagal jų ap-skaičiavimus, per metus sieną ga-lės pereiti 650 – 850 tūkstančių žmonių. Įsivaizduokite, vieną die-ną į Vilnių atvyksta keli ar kelios dešimtys tūkstančių svečių gudų. Neseniai į sporto varžybas Kaune atvyko futbolo sirgalių iš Lenki-jos. Ir jie girti nusiaubė stadioną... Ir masinis atvykusių gudų elgesys gali būti neprognozuojamas.

O abiejų tautų žmonėms ben-drauti užtektų 10 – 20 kilometrų gyvenančių abejose sienos pusė-se. Yra žinoma vizų praktika. Ir kas norės, galės pasinaudoti...

Lenkų valdžia spaudžia Lietu-vą dėl lenkiškų alfabeto raidžių. O mūsiškiai nemoka atsikirsti, tik gi-

Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. /Kol 3,I/

Aleliuja.

nasi. Ir kas tik neatvažiuoja į Lie-tuvą su savo reikalavimais. Dabar lenkai turi savo tautinei mažumai geresnes sąlygas nei visame pa-saulyje. Reiktų jiems priminti, kad Liublino unija Lietuvai nedavė nieko gero, o tik ją pražudė.

Labai siūlyčiau Lietuvos val-džiai pasimokyti iš Lietuvos par-tizanų. Raudoniesiems okupa-vus, jie nestojo į okupantų partiją, NKVD ar KGB, nėjo su raudo-na kruvina vėliava užkariauti Eu-ropos. Laisvės kovotojai kiek tik galėjo – gynėsi. O prigimtoji tei-sė leidžia žmogui gintis. Taip žuvo Lietuvoje, arba patekę į nelais-vę buvo sušaudyti KGB kalėjime Vilniuje ar kitose respublikose.

Dar vienas tragiškas atvejis, ir apie jį nė žodžio: mirtina tyla per visus 21-ius laisvės metus. Su-šaudyta ar nužudyta 18 ministrų, 9 generolai, mjr. V. Bulvičiaus 8 bendražygiai. O kiek vyskupų ir kunigų. Dar nėra paskelbto ben-dro Lietuvos partizanų sąrašo.

Ar daug žinote tokių kraštų, kur taip negerbiami Laisvės ko-votojai?

Kristina Brazauskienė, kuri sugriovė buvusio prezidento šei-mą, su kitais užgrobusi viešbu-tį „Draugystė“, reikalauja ren-tos kaip prezidento A. Brazausko žmona. Tada, kuomet A. Brazaus-kas gyveno susimetęs su šia mote-rimi, jis buvo tik premjeras.

Ir iš kur Lietuvoje tiek prezi-dentų? Prezidentas tas, kuris val-do, o visi kiti tik buvę prezidentai arba eksprezidentai.

Taigi, buvusiems nereikia Tur-niškėse butų, automobilių, apsau-gos ir kitokių privilegijų. Negali-ma nebaudžiamai plėšti valstybės iždo. Jau turime virš 30 milijardų skolos. Suka valdžios vyrai galvas, kaip gauti dar 6 milijardus Sodrai. Lietuvoje apie 30 % žmonių gy-vena žemiau skurdo ribos. Greitai Lietuva bus viena iš Afrikos varg-šių respublikų.

Šiuo metu, svarbiausias Lie-tuvos priešas yra degtinė. Oku-pacijos laikais vienam gyvento-

jui per metu teko 12 litrų degtinės, 14 – vyno ir 30 – alaus. Dabar 20 li-trų degtinės kiekvienam žmogui! Vaikai ir seni negeria. Tiesa, paau-gliai jau pradeda gerti. Ir girti pada-ro daug nusikaltimų. Prageriama ne tik savo, bet ir ateinančių kartų fizi-nė ir dvasinė sveikata! Degtinė par-davinėjama degalinėse, kioskuose ir kontrabanda gabenama iš Rytprūsių ar Gudijos. Ir niekas su šiuo priešu nekovoja.

O kur dar narkotikai!O kur korupcija ir visokios va-

gystės. Kiekvieną dieną per televi-ziją ir spaudą mėgaujamasi valdžios vyrų nusikaltimais. O tautai perša-ma mintis, kad Lietuvoje yra tik vie-ni girtuokliai.

Okupantų nebėra, bet raudonieji pasiliko ir žudo Lietuvą.

Mes čia neturime pasiliekančio miesto, bet ieškome būsimojo, tvir-tina šv. apaštalas Paulius. Tad kata-likai ir visi gero valios žmonės, sto-kime į žūtbūtinę kovą už Dievo karalystę ir tėvynę Lietuvą.

Kiekvienas save įtikinkite, kad yra du idealai: Dievas ir Tėvynė. Mes, kaip ir japonai, nebeturime kur trauktis iš šito fronto. Reikia ruoštis žūtbūtinei kovai...

Sveikinu visus Laisvės kovotojus: partizanus, politinius kalinius, trem-tinius, Vyčio Kryžiaus ordino kava-lierius, visus ūkininkus, kurie savo laiku dalinosi duona su Laisvės ko-votojais, visus lietuvius, gyvenančius Tėvynėje, kurie nuoširdžiai myli Die-vą, Bažnyčią ir Tėvynę.

Sveikinu Lietuvos karininkus ir visą kariuomenę.

Sveikinu garbingus ganytojus vys-kupus, brolius kunigus ir vienuolius iš kurių niokojama tauta laukia gero žodžio, širdies ir vadovybės šioje žūt-būtinėje kovoje. Nes nauja okupaci-ja jau prasidėjo.

Džiugaus, visas kliūtis nugalinčio Aleliuja.

Monsinjoras Alfonsas SVARINSKAS

Lietuvos partizanų kapelionasVILNIUS 2011 m. balandis 3 d. /ketvirtas gavėnios sekmadienis/

Vyr. ltn. Gintautas RAZMAŽemaičių rinktinės 301 pėstininkų kuopos vado pavaduotojas

Sėkmė – labai abstrakti są-voka. Visi žinome, kad kas tin-ka vienam, kitam gali visiškai netikti. Todėl šiame straipsny-je nerasite konkretaus „plano“ kaip tapti geriausia kuopa pajė-gose, tiesiog papasakosiu kokių priemonių ir veiksmų ėmėmės 2010 metais, siekdami pagerin-ti 301 pėstininkų kuopos veiklą ir jos rezultatus. Pasidalinsime patirtimi – „301 kuopos sėkmės planu“.

Geriausios kuopos sėkmės paslaptis

Velykos – pavasario, vilties ir tikėjimo šventė

Monsinjoras Alfonsas SvarinskasVyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka

Žemaičių rinktinės 301-oji kuopa pernai pripažinta geriausia pajėgose Eil. Eimanto Maslausko nuotrauka

cmyk

2011 m. balandžio 28 d. Nr. 4 (424)Savanoris2 psl.

cmyk

Laimis BRATIKASKASP štabas

Nuo balandžio 1 d. karo prie-volės administravimo funkcijas perėmė Savanorių pajėgos.

Tokiu būdu baigiama karo prie-volės administravimo reforma, pa-naikinta Karo prievolės adminis-travimo tarnyba, o jos funkcijos perduodamos kariuomenei. Tai nu-lėmė 2008 m. priimtas sprendimas nutraukti privalomąją pradinę karo tarnybą ir pradėti formuoti Lietu-vos kariuomenę profesinės ir karių savanorių tarnybų pagrindu.

„Karo prievolės administravimo funkciją perkelti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas nuspręsta dėl to, kad pasinaudojant turimais pajėgų resursais ir tuo, kad Savanorių pa-jėgos veikia visoje šalies teritorijoje, bus galima efektyviau ir racionaliau vykdyti karo prievolės administra-vimą, taip pat ir verbavimą“, – sakė Karo prievolės administravimo tar-nybos reformos projekto vadovas plk. ltn. Vaidas Bernotas.

„Pavestos užduotys yra labai svarbios ne tik Savanorių pajėgoms,

Karo prievolės administravimą vykdys Savanorių pajėgos

bet ir visai kariuomenei, dabar pa-jėgoms reikės ne tik verbuoti nau-jus karius į savanorių padalinius, bet ir užtikrinti naujokų verbavimą bei atranką į profesinę karo tarny-bą“, – pabrėžė KASP vadas plk. ltn. Romualdas Moldaris.

KASP tvarkys karo prievolinin-kų apskaitą, dirbs su atsargos ka-riais, kvies atlikti būtinuosius ka-rinius mokymus ir tapti profesinės karo tarnybos kariais bei kariais sa-vanoriais. Karo prievolė bus tvar-koma teritoriniu principu – veikia 10 teritorinių poskyrių, kurie įsi-kūrę didžiausiuose šalies miestuo-se. 2009 m. pradėta karo prievolės administravimo sistemos reforma numatė karo prievolės administra-vimo sistemos optimizavimą per-einant prie vienpakopės karo prie-volės administravimo sistemos ir taip atsisakant funkcijų dubliavi-mo – iki tol karo prievolės admi-nistravimą vykdė ir vietos savival-dos institucijos, ir Karo prievolės administravimo tarnybos regioni-niai karo prievolės centrai. Nuo šių metų pradžios vietos savivaldos ins-titucijos karo prievolės administra-vimo nebevykdo.

Reformuojant karo prievolės administravimo sistemą buvo su-mažinta administracinė našta karo prievolininkams ir jų darbdaviams. Panaikinta pažymų tvarka, pagal kurią į karinę įskaitą įrašyti karo prievolininkai, stodami mokytis ar darbindamiesi privalėdavo moks-lo, švietimo įstaigai ar darbdaviui pateikti Karo prievolės administra-vimo tarnybos išduotą karo prievo-lininko statusą liudijantį pažymė-jimą. Taip pat panaikinta prievolė valstybės institucijoms, kitoms įstai-goms ir organizacijoms, privačioms kompanijoms nuolat tvarkyti jose dirbančių karo prievolininkų aps-kaitą. Visa ši karo prievolės admi-nistravimui reikalinga informacija apie karo prievolininkus dabar yra surenkama elektroniniu būdu tie-siogiai iš įvairių egzistuojančių duo-menų registrų.

Reformos metu taip pat suma-žėjo karo prievolės administravimą vykdžiusio personalo skaičius. Re-formos pradžioje šią funkciją vyk-dė 245 KPAT darbuotojai, po re-formos – 58 panaikintos tarnybos darbuotojai, perkelti į Savanorių pajėgas.

Lina PEŽINSKIENĖPašilės pagrindinės mokyklos mokytojaKasmet kovo mėnesį, pagal mo-

kyklos civilinės saugos renginių pa-rengtą planą, Ukmergės Pašilės pa-grindinėje mokykloje vyksta įvairūs civilinės saugos renginiai. Šiais moks-lo metais buvo numatyti ir įgyven-dinti trys renginiai: piešinių paroda-konkursas „Vaikai turi būti saugūs“, skirtas pradinių klasių mokiniams (vadovė mokytoja Rima Mackevi-čienė), vyresniesiems mokiniams diskusija ir piešinių paroda-konkur-sas sudėtingesne tema: „Kai situaci-ja tampa ekstremali“ (vadovė moky-toja Lina Pežinskienė). Įdomiausias turbūt buvo trečiasis renginys, kurį suorganizavo direktorės pavaduo-tojas ūkio reikalams Stasys Zinke-vičius, į svečius pakvietęs Didžiosios Kovos rinktinės savanorius ir vyr. ltn. Kęstutį Gruodį. Savanoriai papasa-kojo mokiniams ir mokytojams apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas, savanorių tarnybą, kasdienybę, pra-tybas, misijas, demonstravo ginkluo-tę bei kario amuniciją.

Renginiai mokykloje

Pavasarinė talka

Ats. vyr. ltn. Kęstutis GRUODISDidžiosios Kovos rinktinė

Šiemet, kaip ir kasmet, vyko pa-vasarinė talka, kurioje dalyvavo tūks-tančiai neabejingų savo kraštui Lie-tuvos gyventojų. Didžiosios Kovos rinktinę ir Gedimino štabo batalio-ną talkininkauti pakvietė Verkių se-niūnija ir kariai mielai atsiliepė, juk visi norime, kad mūsų aplinka būtų gražesnė, jaukesnė ir mielesnė.

806-osios kuopos kariai, vado-vaujamų kpt. Edvino Žvirblio, tai pat dalyvavo talkoje, valė miškelį Anykščių pakraštyje, kur surinko apie dvi tonas šiukšlių.

Vyr. srž. Ramūnas KEMEŽYSDariaus ir Girėno rinktinė

Balandžio 16 dieną pavasari-nėje talkoje dalyvavo ir Dariaus ir Girėno rinktinės kariai. Tal-kos organizatoriai mums paskyrė

Prie Kauko laiptųParodos kalno šlaitą, šalia Kauko laiptų. Šiukšlių čia tikrai netrū-ko – butelių, skardinių, traškučių maišelių ir kitokio „gero“ buvo per akis.

Po talkos, jos dalyviai vaišinosi kareiviška koše ir arbata.

Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkę Aušrą Ju-revičiūtę dėl tėvelio mirties.

LLKss Vilniaus skyriaus vardu Vytautas Račkauskas

Dėl savanorio kūrėjo Algirdo Gudonio mirties reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Buvę KAD apsaugos tarnybos darbuotojai

Eil. Neringa GUDŽINSKAITĖ201 pėstininkų kuopos karė savanorė

Pavasariškai saulėtą kovo 26-osios rytą 201 pėstininkų kuo-pos kariai rinkosi į pratybas, ku-riose susipažino su Karių etikos kodeksu, Krašto apsaugos siste-mos organizavimo ir karo tarny-bos įstatymo nuostatomis, karių savanorių tarnybos sutarčių pratę-simo ir nutraukimo tvarka bei ki-tais svarbiais teisiniais aktais.

Atitrūkę nuo teorinių paskaitų prieš pietų petrauką iš mokymų klasės visi kariai veržėsi į lauką ne tik pakvėpuoti gaiviu pava-sario oru, bet ir turėdami gana svarbų sumanymą – mūsų kuo-pavietės teritorijoje augančiuo-se medžiuose iškelti inkilus grįž-tantiems paukščiams. Juk niekam ne paslaptis, kad kovo mėne-sį yra minimos dvi svarbios die-

Žemės dienos minėjimas

nos – tai Paukščių sugrįžimo die-na (19 d.) arba dar vadinama „Pempės diena“ ir 20-oji – tarp-tautinė Žemės diena. Kariai taip nusprendė pažymėti astronomi-nį pavasarį, kad ir maža dalelyte prisidėti prie mūsų gamtos puo-selėjimo. Dangstydami delnais akis nuo saulės spindulių, grupe-lėmis apžiūrinėjome teritorijoje augančius medžius bei rinkome, kuriuos iš jų turėtų papuošti karių daryti inkilai. Užlipęs pirmasis in-kilą pakabino eil. Jonas Danilevi-čius. Eil. Edmundui Matusevičiui ir eil. Justinui Vadlugai draugiš-kai padėjome laikydami kopėčias. Netrukus komandinio darbo dėka visi inkilai jau buvo medžiuose. Džiaugiamės, jog netoliese čiul-bantys paukščiai turės naujus na-mus ir laukiame balandžio mėne-sio, kuomet bus miško dienos ir medžių sodinimo šventės.

Nuoširdžiai užjaučiame Danutę Vlasovienę dėl mamos mirties.

Vyčio apygardos 5-oji rinktinė

Eil. Vaido Baltušonio nuotrauka

Vyr. ltn. Tomas PAKALNIŠKISKASP viešųjų ryšių karininkas

Balandžio 18-22 d. Adolfo Ra-manausko-Vanago kovinio ren-gimo centre Nemenčinėje vyko Savanorių pajėgų Dainavos ir Že-maičių rinktinių štabų vertinamie-ji mokymai. Mokymuose dalyvavo daugiau kaip 100 karių savanorių bei profesinės karo tarnybos kari-ninkų bei puskarininkių.

Šių pratybų tikslas yra įvertin-ti rinktinių štabų vykdomą spren-dimo priėmimo procesą planuo-jant operacijas, o taip pat kaip rinktinės užtikrina šio proceso ne-nutrūkstamumą, valdymą, vado-vavimą, koordinaciją ir sąveiką vykdydami operacijas.

Mokymų metu štabų karinin-kai bei puskarininkiai vykdo įsa-kymų ruošimo procedūras. Pa-gal savo sritis atlieka pavestas užduotis, ruošia vietovės, prie-šo vertinimus ir t.t. Prie KASP štabo personalo mokymų laiko-tarpiui prisijungė karininkai iš Juozo Vitkaus-Kazimieraičio in-žinerijos, artilerijos bei oro gy-nybos batalionų.

Mokymai vyko pasitelkus ko-vinio rengimo centro kompiute-rinę operacijų imitavimo sistemą. Panaudojant įdiegta realią vieto-vę atitinkančia programa bei mo-deliuojant priešiškų pajėgų veiks-mus, ši sistema suteikia galimybę vizualiai patikrinti priimtus spren-dimus.

Mokymai „Pavasaris 2011“

Pirmoji pažintis su ginklais

cmykcmyk

2011 m. balandžio 28 d. Nr. 4 (424) Savanoris 3 psl.

Rosita BREIVĖŽemaičių rinktinė

Renata Kulešova nuo pačios pir-mosios tarnybos Savanorių pajėgo-se dienos svajojo tapti karininke.

Tarnybą Renata pradėjo Prisi-kėlimo rinktinės 622-oje kuopoje 2002 metais. Bazinis kario savano-rio įgūdžių kurias Petro Bartkaus mokymo centre buvo labai nelen-gvas, tačiau kareiviškų sunkumų mergina nepabūgo. Šiandien Ra-dviliškį prisimena ne tik su šypsena, bet ir nostalgija: baigę kursą sava-noriai pasijuto tikrais kariais.

2005 metais gyvenimo keliai Re-natą atvedė į pajūrį, tačiau atsisvei-kinti su tarnyba net neketino; tapo Žemaičių rinktinės 301-osios kuo-pos savanore.

Ryžtinga ir užsispyrusi savano-rė baigė daugelį kursų, taip pat ir grandies bei skyriaus vado. Vadai pasiūlė nesustoti ir mokytis Jono Žemaičio karo akademijoje rengia-muose vadų kursuose. Juos Rena-ta sėkmingai baigė ir pradėjo vado-vauti būriui. Neilgai trukus kuopos kariai Renatą sveikino su leitenan-to laipsniu.

Leitenantė Renata Kulešova, 301-osios kuopos 1-ojo būrio vadė, per 9 tarnybos metus sukauptą pa-tirtį noriai perduoda savo kariams. Tos patirties sukaupta tikrai daug, nes yra patyrusi visus eilinio kario rū-pesčius ir problemas. Šiandien Re-nata savo kariams gali patarti kaip

nesušalti gulint apkase, kaip apsaugo-ti kojas nuo nuospaudų, kaip pasirinkti tinkamiausius daiktus, ruošiantis praty-boms ir dar daugelį kitų dalykų. Kadan-gi karininkė yra ne tik būrio vadė, bet ir savanorė, kariai nebijo klausti jos pata-rimo ne tik tarnybiniais, tačiau ir asme-niniais reikalais. Būrio kariai pasitiki leitenante, kuri taip pat žino, jog paval-diniai jos nenuvils. Toks abipusis pasiti-kėjimas ir nulemia gerus būrio veiklos rezultatus. Renata žino kam kokią už-duotį galima patikėti, įvertina kiekvie-no kario sugebėjimus. Vadovauti reikia ne tik įgimtų savybių, bet ir patirties, žinių, kvalifikacijos, kurį įgyjama įvai-riuose kursuose. Todėl Renata nesiren-ka lengviausio kelio, ji vadovaujasi tuo, ką yra per visą savo tarnybą pati paty-rusi ir išmokusi.

Septynerius metus žaidusi krepšinį mokyklos ir savo gimtojo miesto ko-mandoje, lankė ir orientacininkų būre-lį, tad jėgos ir ištvermės jai netrūksta. Sporto ji ir šiandien neužmiršta – daly-vauja Radvilų, Klaipėdos sukilėlių žy-giuose, užsiiminėja parašiutizmu, bet svarbiausia dalykas yra kovinis rengi-mas, juolab kad leitenantė priklauso TMU kuopai.

– Dažnai nutinka, kad pratybo-se kariai netenka motyvacijos, tačiau mūsų būrys yra išimtis, – džiaugiasi ltn. R. Kulešova.

Savanoriai, matydami atsakingai ir ryžtingai savo pareigas atliekančią bū-rio vadę, seka jos pavyzdžiu. Renata svajoja išvykti į tarptautinę misiją, ma-nykime, kad jos svajonė išsipildys.

Lengvų kelių leitenantė nesirenka

Gr. Kristina SMULKYTĖŽemaičių rinktinės 305 kuopa

Šiemet Krašto apsaugos sava-norių pajėgos mini dvidešimties metų sukaktį. Mūsų kuopa taip pat paminėjo ir pajėgų jubiliejų ir savosios kuopos dvidešimtmetį.

Balandžio 1-ąją dieną Mažei-kių 305 kuopos kariai savanoriai su savo artimaisiais rinkosi Ma-žeikių politechnikos mokyklos aktų salėje. Pirmą kartą per dvi-dešimt metų į kuopos minėjimą buvo pakviesti ne tik šiuo metu tarnaujantys, bet ir visi seniau Mažeikių kuopose tarnavę sava-noriai bei joms vadovavę vadai.

Nepasididžiavo ir į mūsų šven-tę atvyko Žemaičių rinktinės va-das plk. ltn. K. Čiuplinskas, Dra-gūnų bataliono kapelionas kpt. S. Noretas, buvęs Mažeikių kuopos puskarininkis P. Petrauskas, Tel-šių šaulių rinktinės vadas V. Rin-gys, Mažeikių šaulių kuopos va-das P. Trakinis ir kiti svečiai.

Šventę pradėjo kuopos inten-dantė vyr. srž. D. Gečienė.

Apie kuopos atsiradimą pasa-kojo bei archyvines nuotraukas rodė buvęs Mažeikių rajono ko-mendantas, vėliau 102 bataliono vadas ats. kpt. V. Giniotas ir buvęs 1021 kuopos vadas, Anapilin išėju-sio Mažeikių kuopos pirmojo vado P. Zubio brolis ats. kpt. A. Zubys. Istoriją pratęsė buvęs 102 batalio-no vadas ats. kpt. J. Mažylis.

Koncertavo šokių kolektyvas „Linksmasis kaubojus“, Viekš-nių V. Beniučio meno mokyklos šokių studija, Mažeikių choreo-grafijos mokyklos vaikų ir jau-nimo tautinių šokių ansamblis „Kauškutis“, modernaus šokio grupė, Tirkšlių kultūros centro tautinės muzikos kapela „Suba-tvakaris“.

Skambėjo sveikinimai, linkė-jimai ir nuoširdūs žodžiai, skirti kariams, pasiryžusiems ginti savo Tėvynę ir tautą.

Nusipelniusieji kuopos kariai savanoriai šventės metu apdova-

Vyr. srž. Romas EIDUKEVIČIUSDainavos rinktinė

Kovo 21-26 dienomis Kau-no Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos Kazlų Rūdos poligone vyko provincijos atkūrimo grupės PAG-13 pajėgų integravimo pra-tybos, kovo 21 d. – balandžio 1 d. – vertinamosios lauko taktikos pratybos „PAG -13 iššūkis 2011“.

Mums, Dainavos rinktinės 104, 105, 106 kuopų savanoriams, vadovaujant kpt. Ryčiui Matu-levičiui, dvi savaites teko imi-tuoti įvairias situacijas, su kurio-mis tektų susidurti mūsų kariams tarptautinės misijos metu.

Imitavome Afganistano po-liciją, vietinę stovyklos apsaugą, teroristus su sprogmenimis, ke-lio minavimą, sprogdinimą prie PAG vartų, apšaudymą automati-niais ginklais, minosvaidžiais, pa-trulių apmėtymą akmenimis. Vai-dinome ligonius, reikalaujančius

noti kuopos vado padėkos raš-tais už ilgametę tarnybą, atsakin-gą pareigų vykdymą, iniciatyvą ir entuziazmą.

Taip pat neliko pamiršti ir kiti, vienaip ar kitaip prisidėję prie kuopos veiklos per du jos veiklos dešimtmečius. Atminimo dova-nomis apdovanoti Adelija ir Ka-zys Nausėdai, už penkis sūnus – savanorius, Vladas Niuneva – už neišsenkantį patriotiškumą, gar-bingą ilgametę tarnybą bei sūnų – karį savanorį, Genė ir Jonas Ma-žyliai – už dukrą savanorę ir sūnų Lietuvos karininką.

Kuopos kariai, pasinaudo-ję puikia proga, įteikė savo pa-dėkos raštus kuopos vadui kpt. V. Anglickiui, kuopos vado pa-vaduotojui vyr. ltn. R. Petrule-vičiui ir intendantei vyr. srž. D. Gečienei.

Kokį Tėvynės gynėją įsivaiz-duoja ir mato Mažeikių gimnazis-tai, pasakojo Viktorija Gečaitė.

Kuopos vadovybė dėkoja ko-lektyvams ir jų vadovams bei Mažeikių politechnikos moky-klos šeimininkams už geranoriš-kumą šiame sumaterialėjusiame pasaulyje.

Dvidešimt metų

„PAG-13 iššūkis 2011“ – savanoriamssuteikti medicininę pagalbą Taip pat vaidinome priešiškai nusitei-kusius, nepatenkintus vietos gy-ventojus, reikalaujančius duo-ti maisto, drabužių, grūdų, miltų, o taip pat dviejų besivaidijančių kaimų gyventojų minią. Reikėjo vienur kitur pašaudyti, trukdyti radijo ryšiui. „Prekiavome“ nar-kotikais, šoviniais, vaidinome tei-sėją, prašantį nugabenti jį į Kabu-lą, net sužeistą vietinį generolą su sūnumi.

Man teko vaizduoti vyriausiąjį daktarą bei policijos viršininką.

Pratybose buvo naudojama muliažai, pirotechnines priemo-nes, imitaciniai šoviniai, todėl vietos gyventojams nebuvo dėl ko nerimauti.

Kokį įspūdį pratybos paliko mūsų kariams? Šito paklausiau kelių savanorių.

104 kuopos eil. Edita Žiliony-tė:

– Suremontuotos kareivinės, dušai, šiltas vanduo, labai skaniai

gamina. Labai sočiai valgėme, minkštose lovose saldžiai miego-jome, – nieko netrūko. Pratybos labai neįprastos ir įdomios, dar nebuvau niekada tokioje situaci-joje atsidūrusi. Tai gana įdomu. Jei bus galimybių, tai būtinai va-žiuosiu dar ne kartą.

Turėjome labai gerą priešo veikimo koordinatorių (PVK) lt.

Marių Magylą, kuris mus instruk-tavo, buvo labai draugiškas, skyrė daug dėmesio ir liko patenkintas mūsų darbu, mus labai skatinda-vo.

105 kuopos eil. Aurelija Kara-liūtė:

– Geros gyvenimo sąlygos, net per geros! Visko turime, gerai pa-valgome. Ne veltui valgykloje ant sienų daug diplomų. Merginoms porcijos net per didelės. Imitaci-nės pratybos man gal kažkiek ir ne-

įprastai atrodė, nes jose merginoms veiklos trūko. Galėčiau vaidinti patru-lį ar vietos gyventoją, apsimetusi ko-kiu berniuku, tai bent kažkiek veiklos daugiau... Kai vyksta normalios verti-namosios pratybos, tai būna daugiau ir veiksmo, ir visko. O šitos kitokios, specifinės, bet tuo ir įdomios.

106 kuopos srž. Romas Paulaus-kas:

– Na, sąlygos kaip sąlygos. Per visą mano tarnybos laiką – per de-šimtį imitacinių pratybų – ir kareivi-nėse, ir palapinėse ir miegmaišiuo-se teko pamiegoti. Labiausiai patiko labai smulkūs ir išsamūs kpt. Ryčio Matulevičiaus instruktažai. Jis siekė paruošti mus taip, kad kuo realiau PAG kariams sudarytume sąlygas, su kuriomis jiems tektų susidurti tarp-tautinės misijos metu bei nenukryp-ti nuo PAG priešo veiksmų koordi-natorių planų.

Labai jautėsi profesionalumas, nes mūsų vadui teko tarnauti keliose PAG tarptautinėse misijose ir įgyti tam reikalingos patirties ir įgūdžių. Tikrai gerais imitacijos specialistais tapome. Net dari kalbą pradėjome mokytis.

Ltn. Renata Kulešova ir jos būrysGr. Gintaro Zanevičiaus nuotrauka

Mažeikių savanoriaiRomo Mačiaus nuotrauka

Bendroje rikiuotėje Autoriaus nuotrauka

cmyk

2011 m. balandžio 28 d. Nr. 4 (424)Savanoris4 psl.

cmyk

Atkelta iš 1 psl.

Pirmiausia apžvelgsiu 2010 me-tais atliktus pagrindinius darbus. Atsižvelgiant į šių laikų pėstininkų kuopoms keliamus reikalavimus, tu-rimas galimybes, poreikius ir vado-vaujantis naujausiomis personalo vadybos tendencijomis, 2010 metais daugiausia dėmesio skyrėme šiems dalykams: kuopos sinchroninės duo-menų bazės kūrimas, informacinių technologijų kuopos modelio plėto-jimas, karių lankomumo skatinimas, karių savanorių karjeros modelio su-kūrimas, kovinio rengimo vykdymas matricos modeliu.

Kuopos sinchroninė duomenų bazė

Turbūt dauguma kuopų susiduria su dokumentų ir duomenų adminis-travimo problemomis. Tai susiję su nuolatine karių savanorių (persona-lo) kaita ir specifine tarnyba KASP sistemoje. Aptarkime šias problemas plačiau. Nuolatinė karių savanorių kaita kelia daug problemų ir neretai labai sunku kuopos valdymo grupei kontroliuoti informacijos srautus, tokius kaip karo medicinos eksperti-zės išvados galiojimo laikas, besibai-giantis tarnybos sutarties terminas, besibaigiantis dokumentų (paso, as-mens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo) galiojimo laikas; karių savanorių baigti kursai, skatinimai, lankomumas, asmens duomenų kai-ta, naujai priimamų karių savanorių bylų formavimas ir t. t. Todėl kartais kuopos valdymo grupei keblu suda-ryti siunčiamų karių į kursus pašau-kimo sąrašus. Atsiranda aibė kitų problemų. Neretai dėl to įveliamos klaidos, o jų taisymas reikalauja pa-pildomo laiko, nukenčia kitos kuo-pos veiklos sritys, net kovinis ren-gimas. Šią problemą būtų galima, lengvai spręsti, turint didelius žmo-giškuosius išteklius, tačiau to nėra. Dėl to iškyla kita problema – spe-cifinė tarnyba KASP sistemoje. Re-guliariuosiuose vienetuose šią pro-blemą būtų galima spręsti, tarkim, deleguojant darbus žemesnio rango PKT vadams – būrių vadams, būri-ninkams, skyrininkams, taigi vienam PKT kariui tektų iki 10 karių – tie-sioginių pavaldinių. Tačiau KASP sistemoje pėstininkų kuopos vienetą (daugiau nei 100 žmonių personalą) valdo 3 PKT kariai, neretai 2 PKT kariai, o kartais tik 1 PKT karys. Tai-gi, vienam PKT kariui tenka valdy-ti 50 karių, o kartais net visą kuopą. Dėl šios specifikos kuopos valdymo grupės PKT kariai yra apkraunami papildomais, darbais kuriuos turė-

tų vykdyti žemesnio rango vadai. Pagal personalo vadybos mode-lį skirtingų lygių vadai turi atitin-kamai paskirstyti savo darbo laiką (priedas Nr. 1).

Pagal pateiktą priedą kuopos vadas savo laiką turėtų paskirs-tyti taip: veiklos planavimui – 60 %, veiklos organizavimui – 20 %, veiklos vykdymui ir administravi-mui – 20 %. Panašus modelis vy-rauja reguliariųjų vienetų kuo-pose, tačiau KASP sistemoje šis modelis kinta ir neretai darbo laiko paskirstymas tampa kaip žemiausio lygio vado – skyrinin-ko, dėl prieš tai išvardintų prie-žasčių. Tokiu būdu KASP kuopos vadas savo laiką paskirsto tokia tvarka: veiklos planavimui – 20 %, veiklos organizavimui – 30 %; veiklos vykdymui ir administravi-mui – 50 %. Dėl to nukenčia kuo-pos veiklos planavimas, kuopos kovinio rengimo kokybė, darbas su kariais savanoriais. Siekiant kuo labiau priartinti KASP kuo-pos vado darbo laiko paskirsty-mą prie personalo vadybos reko-menduojamo laiko paskirstymo ir buvo sukurta 301 kuopos duo-menų valdymo informacinė sis-tema, kuri sumažina KASP kuo-pos vado laiką, skirtą vykdymui ir administravimui. Tai kuopos karių savanorių duomenų bazė. Sistema sukurta naudojantis Mi-crosoft Access, valdo visą infor-maciją, reikalingą karių savano-rių duomenų administravimui nuo kandidato atėjimo iki kario savanorio atleidimo iš KASP sis-temos. Duomenys visuose rei-kalinguose dokumentuose atsi-naujina laiku, t.y. pakeitus kario duomenis (pvz. kario kontaktus), automatiškai pasikeičia informa-cija visuose dokumentuose ir to-kiu būdu išsprendžiama duome-nų suderinamumo problema.

Sistemos galimybės:1. Naudojant šablonus galima

suformuoti priimamo kandidato ar kario savanorio asmens bylą, reikalingą tarnybos sutarties su-darymui ar pratęsimui;

2. Automatiškai informuoja kuopos vadą apie karius, kuriems baigiasi KMEK medicinos išva-dos galiojimo laikas taip pat, ku-riems kariams baigiasi tarnybos sutarties ar asmens dokumentų galiojimo laikas;

3. Automatiškai generuoja pa-šaukimo sąrašus, išbraukia karius savanorius, kurie neatitinka rei-kalavimų (pvz. neįtraukia karių savanorių, kuriems nėra galiojan-

čios KMEK medicinos išvados ar nėra baigę bazinio kurso);

4. Automatiškai atnaujina kuo-pos užimtų etatų sąrašą, kuopos karių bendrą sąrašą;

5. Turi plačias filtravimo gali-mybes, todėl galima išskirti nori-mą karių grupę (pvz.: karių sąra-šas kurie yra RP2 pajėgume);

6. Registruoja karių lankomu-mą, todėl vėliau galima apskai-čiuoti tikslius karių savanorių ir kuopos lankomumo rodiklius ir laiku imtis reikiamų priemonių;

7. Formuoja informaciją, rei-kalingą įvairioms ataskaitoms;

8. Kitos plataus panaudojimo galimybės.

Taigi sistemos pritaikymo ga-limybės plačios ir tuos darbus, kuriuos reguliariuosiuose vie-netuose atlieka žemesnio ran-go vadai, paprasčiausiai atlieka sistema. Todėl taupomas labai brangus kuopos PKT karių lai-kas, jie gali daugiau dėmesio skirti veiklos planavimui ir or-ganizavimui.

IT kuopos modelio plėtojimas

Dar viena problema iškylanti KASP sistemoje – informacijos kaita tarp kuopos valdymo gru-pės PKT karių ir kuopos karių savanorių. Ši problema kyla dėl to, kad kariai savanoriai, skirtin-gai nei PKT kariai, fiziškai ne-būna tarnybos vietoje, kai nėra pašaukti į tarnybą, taigi nega-li gauti savalaikės informacijos. Dėl informacijos stokos dažnai kariai negali tinkamai suderin-ti savo civilinės veiklos su tarny-ba ir dėl to nukenčia karių sava-norių lankomumas. Vienintelė išeitis – nuotolinė informacijos sklaida ir kaita tarp kuopos val-dymo grupės ir karių savanorių. Dėl šios priežasties buvo sukur-ta kuopos interneto svetainė – www.savanoriai.eu. Joje kariai savanoriai, kad ir kur bebūtų ir ką bedarytų, turi pačią aktu-aliausią ir naujausią informaci-ją apie kuopoje vykdomą veiklą. Tinklalapyje pateikiamas inte-

raktyvus pratybų ir kursų tvar-karaštis (slenkantis grafikas, nurodantis artimiausius rengi-nius), artimiausių pratybų tvar-karaštis, temos ir reikalavimai. Taip pat pateikiamas karių sava-norių lankomumas. Taigi, karys savanoris iš tinklalapio tiksliai sužino, ką jis veiks per pratybas, ką jam būtina žinoti ir turėti. Nors ši informacija nėra visiems prieinama, ją gali gauti tik kuo-pos karys savanoris, kuris turi prisijungimo duomenis, tačiau puslapyje yra viešai prieinama informacija kandidatams apie galimybes tarnauti kuopoje, pri-ėmimo tvarką, karjeros planavi-mo galimybes. Tai veikia ir kaip pasyvi agitacinė priemonė. Taip pat tinklalapyje išplėtota SEO, įvedus raktinius žodžius paieš-kos sistemose (tokiose kaip go-ogle) gaunama kuopos tinkla-pio informacija (tarkim raktinė frazė – „Kaip tapti kariu sava-noriu?“). Taip pat kuopa pritai-kė GSM teikiamas galimybes, siunčiant masines SMS žinutes kariams savanoriams. Tai pasi-teisina, kai norima, kad infor-macija greitai pasiektų visus ka-rius savanorius. Masinių SMS pritaikymas platus nuo informa-cijos rinkimo apie karių savano-rių planus dalyvauti pratybose iki informacijos pateikimo apie visuomeninius ar kariuomenės renginius.

Lankomumas – konkurencijos skatinimas

Iki 2010 metų 301 kuopos ka-rių savanorių lankomumas ne-buvo labai svarbus rodiklis ka-rio savanorio tarnyboje, dėl to kariams savanoriams stigo mo-tyvacijos kuo dažniau lankytis užsiėmimuose. Šią spragą ištai-

sėme, sukurdami sistemą, kuri kario savanorio pasiektą lanko-mumą išreikia procentais, kurie lemia visą kario savanorio tarny-bą. Pirmiausia, viešai pradėjome skelbti kuopos karių savanorių lankomumą stende bei tinklala-pyje. Karių savanorių pasiektą lankomumą susiejome su karje-ros planavimu, dienos tarnybos vykdymu, kvalifikacijos kėlimo kursais. Logika paprasta – kuo karys savanoris dažniau lankosi kuopos kovinio rengimo rengi-niuose, tuo labiau jaučiama ap-čiuopiama nauda karjeros ir, su-prantama, finansiniu atžvilgiu. Pastebėjome akivaizdžią nau-dą – kariai savanoriai pradėjo patys aktyviau ieškoti galimybių siekti aukštesnio lankomumo rodiklio. Tokiu būdu atsirado konkurencija tarp karių savano-rių, ypač karjeros planavimo sri-tyje. Kuopai nauda akivaizdi – padidėjo lankomumas ir karių motyvacija.

Karjeros planavimasKarjeros planavimas bet ku-

rioje veikloje yra labai svar-bus. Jeigu karys nemato galimy-bių tobulėti, jis tampa apatiškas ir nebenori siekti aukštesnių re-zultatų, dėl to nukenčia kuopos rezultatai. Ši problema vyrauja ne tik karių savanorių tarnybo-je, bet ir profesinėje karo tarny-boje. Kadangi kariams savano-riams nebuvo aiškios sistemos, kaip jų karjera yra planuojama, todėl dėjome dideles pastangas išspręsti šią problemą, nes norė-jome turėti dar vieną ginklą savo arsenale – vidinę kario motyva-ciją tobulėti ir dalyvauti kuopos veikloje. Pirmiausiai sukūrėme principinę karjeros planavimo

Geriausios kuopos sėkmės paslaptis

LaikasPratybos

8:00-10:00 10:00-12:00 13:00-15:00

1. Rikiuotės pratybos 1 skyrius 3 skyrius 2 skyrius2. Taktikos pratybos 2 skyrius 1 skyrius 3 skyrius3. Ryšių pratybos 3 skyrius 2 skyrius 1 skyrius

Priedas Nr.1 (vadų darbo laiko paskirstymas)

Priedas Nr.2 (matricos modelis)

à

à

Kuopos vadovybė: kpt. Ričardas Aksamitas (vadas), vyr. ltn. Gintautas Razma (vado pavaduotojas), vyr. srž. Arvydas Kalnius (intendantas) Eil. Eimanto Maslausko nuotrauka

cmykcmyk

2011 m. balandžio 28 d. Nr. 4 (424) Savanoris 5 psl.

schemą, kuria vadovaudamie-si kiekvienam kariui planuojame karjerą. Kariui tai leidžia siste-mingai tobulėti, įgyti profesinių žinių, planuoti savo karjerą.

301 kuopos kario savano-rio karjeros planavimas api-ma aukštesnio karinio laipsnio suteikimą, skyrimą į aukštes-nes pareigas, kvalifikacijos kėli-mo kursus. Karjeros planavimas tampriai susijęs su kario savano-rio lankomumu. Supažindintas pasirašytinai su savo karjeros planu, ateinantiems trims me-tams karys savanoris žino ko jis gali tikėtis, jeigu tinkamai vyk-dys savo pareigas. Plačiau apie tai galima pasiskaityti kuopos tinklalapio skyrelyje – karjeros planavimas. Sukurtas karjeros planavimo modelis išsprendė dar vieną problemą – kuopos kursų poreikio planavimą me-tams. Vadovaujantis individu-aliais karių savanorių karjeros planais ir jų pasiektais rezulta-tais, galima apskaičiuoti kon-krečius kursų poreikių skaičius ateinantiems metams. Tai pa-lengvina kuopos vado darbą šio-je srityje ir nereikia vadovautis tik nuojauta ar spėjimu planuo-jant kursus. Jau matome teigia-mus pokyčius šioje srityje – ka-riai labiau motyvuoti tinkamai atlikti savo pareigas.

Kovinis rengimas – matricos modelis

Siekdami pagerinti kovinį ren-gimą nusprendėme 2010 metų ko-vinį rengimą organizuoti matricos principu. Šio principo privalumai yra šie: 1. Instruktoriai ruošiasi toms užduotims kurias geriausiai išmano; 2. Instruktoriams reikia ruoštis mažesniam pratybų skai-čiui; 3. Mokymo grupės mažos – apie 10 žmonių. Trūkumai: 1. Ins-truktoriams tenka intensyvios ir bepasikartojančios užduotys; 2. Reikalauja lankstumo sudarant tvarkaraščius.

Pastebėjome šio kovinio ren-gimo modelio naudą – pakilo ko-vinio rengimo kokybė, dėl to pra-tybos tapo įdomesnės ir kariai savanoriai labiau motyvuoti juo-se dalyvauti (priedas Nr.2) Taip pat specializuotiems užsiėmimas kviečiamės savo srities specialis-tus pvz., karo medikus.

ApibendrinimasŠie nuveikti darbai stipriai

pagerino ir pagyvino kuopos veiklą ir dėl to mūsų 301 kuopa tapo ne tik geriausia rinktinėje, bet ir visose Savanorių pajėgose. Tikimės, kad šis straipsnis padės jums tobulinti savo kuopos vei-klą ir galėsite mūsų patirtį pri-taikyti savo veikloje. KASP sis-temoje labai aktuali ekonomikos problema – patenkinti neribotus poreikius su ribotais ištekliais. Mūsų ištekliai labai riboti, ly-ginant su kitais kariniais viene-tais, tačiau, bet kuriuo atveju, be noro nieko negalima pasiek-ti, todėl linkiu vadovautis šiuo posakiu: „Kas nori, ieško gali-mybių, o kas nenori – priežas-čių“. Ieškokime galimybių su savo turimais ribotais ištekliais ir tikrai pasieksime savo užsi-brėžtą tikslą.

à

Vyr. ltn. Tomas PAKALNIŠKISKASP viešųjų ryšių karininkas

Balandžio 14 dieną M. K. Čiur-lionio menų mokyklos salėje vyko KASP bigbendo koncertas, skirtas kolektyvo 20-mečiui paminėti.

Ši salė koncertui pasirinkta ne-atsitiktinai, nes būtent joje prieš 20 metų, 1991 m. pavasarį, tuometi-nės SKAT vadovybės nurodymu ir savanorio Antanas Buroko inicia-

Jubiliejinis koncertas

Gražina LUKAUSKIENĖButigeidžio dragūnų mokomasis batalionas

Kovo 25 dieną Butigeidžio dra-gūnų mokomajame batalione bai-gėsi 3 savaites vykęs bazinis kario savanorio įgūdžių kursas. Kurse dalyvavo ir jį baigė daugiau kaip šimtas karių savanorių iš visų pa-jėgų rinktinių.

Kurso metu kariams savano-riams buvo pateikiamos atskirų mokymo dalykų, tokių kaip karo topografija, inžinerija, medicina, ginklai ir šaudyba ir t. t., teorinės žinios, kurių pagrindu formuoja-mi praktiniai įgūdžiai. Pasak kur-sui vadovavusio A kuopos vado kpt. Kęstučio Piluckio, kryptingai ugdomi individualūs kario sava-norio įgūdžiai, todėl pagrindinis dėmesys kreipiamas ne į grupės užduotis, o į individualų kiekvie-no kurso dalyvio parengimą. Šis kursas yra itin intensyvus, kasdien vyksta po 8-9 akademines valan-das pratybų. Pagal aplinkybes, dalis pratybų yra vykdoma bata-lione, jo teritorijoje, kita dalis – Kairių poligone.

Anot kurso galutines žinių ir įgūdžių patikrinimo pratybas po-ligone stebėjusio bataliono mo-kymo kontrolės ir analizės grupės kovinio rengimo kontrolės kari-ninko kpt. Mindaugo Albrech-to, kurso dalyviai paskirtas už-duotis vykdė kaip parengti kariai: „Mane, net šiek tiek nustebino

kurso dalyvių kovinio pasirengi-mo progresas. Aš juos mačiau tik atvykusius į šį kursą, dar pačioje rengimo pradžioje, ir sunku buvo patikėti, kad šie jaunuoliai suge-bės per nepilnas 3 savaites įsisa-vinti tai, kas kituose daliniuose užtrunka net iki 3 mėnesių. Ta-čiau A kuopos instruktorių, o pir-

miausia kurso vadovo, kuopos vado, gero darbo dėka tai pavyko. Galuti-nėse pratybose aš pamačiau karius, jų pasiryžimą, ugnelę akyse, kuri ir skiria karius nuo civilių“.

Paskutinę dieną iškilmingoje ri-kiuotėje kariai savanoriai prisiekė Lietuvos valstybei. Bataliono vadas plk. ltn. Saulius Paliulis palinkėjo kariams, garbingai vykdyti priesaiką Tėvynei, kuri duodama tik vieną kar-tą gyvenime.

tyva susibūrė ir pradėjo repetuoti orkestras, kuris pirmą kartą pasiro-dė 1991-ųjų kovo 11-ąją, pirmaja-me po Nepriklausomybės atkūri-mo Lietuvos kariuomenės parade. Tai buvo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos orkestras – pir-masis ir tuo metu vienintelis kari-nis orkestras Lietuvoje. 1991 m. ba-landžio 29 d. buvo oficialiai išleistas įsakymas dėl SKAT orkestro įkūri-mo. 1998 metais kolektyvas tapo KASP orkestru, o nuo 2008 metų –

KASP bigbendu. Šventiniame dvie-jų dalių koncerte skambėjo specia-liai šiai progai parengti kūriniai. Kartu su bigbendu koncertavo ir kviestiniai atlikėjai.

KASP bigbendas koncertuo-ja tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Groja beveik trys dešimtys profe-sionalių muzikantų. Dauguma jų – Lietuvos muzikos ir teatro akade-mijos bei Vilniaus konservatorijos diplomantai. Bigbendo kapelmeis-teris – kpt. Ričardas Čiupkovas.

Priesaika Lietuvai

Kpt. Mindaugas ALBRECHTASButigeidžio dragūnų mokomasis batalionas

Artėjant Lietuvos kariuomenės svarsčių kilnojimo čempionatui, to-kios pat varžybos surengiamos ir mūsų batalione.

Kovo 17 d. įvykusiose svarsčio kil-nojimo varžybose „Plieninis dragū-nas 2011“ svorio kategorijoje iki 73 kg 1-ąją vietą iškovojo št. srž. Vidas Čeikus, svorio kategorijoje iki 85 kg 1-oji vieta atiteko gr. Giedriui Vit-kui, 2-oji vieta – vyr. srž. Egidijui Norvilui, 3-oji vieta – št. srž. Graž-vydui Stonkui. Svorio kategorijoje iki 95 kg 2-ąją vietą laimėjo vyr. srž. Ričardas Petraitis. Svorio kategori-joje iki 105 kg. 1-ąją vietą iškovojo vrš. Rimantas Kučinskas. Absoliutus šių varžybų nugalėtojas svorio kate-gorijoje iki 95 kg 1-ąją vietą iškovo-jęs vyr. srž. Rolandas Židickis. Jam ir atiteko „Plieninio dragūno 2011“ titulas.

Nugalėtojai ir prizininkai pagerb-ti bendros bataliono rikiuotės metu, apdovanoti diplomais, pirmųjų vie-tų laimėtojams atiteko abonentai į sporto klubą.

Plieninis dragūnas

Koncertuoja KASP bigbendas

Instruktorius davė užduotį Dalis pratybų vyksta Kairiuose

Bazinis kario savanorio įgūdžių kursas pasibaigė, kariai išsirikiavo priesaikai Autorės nuotraukos

Št. srž. Linos Ambroževičiūtės nuotrauka

cmyk

2011 m. balandžio 28 d. Nr. 4 (424)Savanoris6 psl.

cmyk

Vėjūna GUZULAITYTĖŠiaulių „Saulėtėkio“ gimnazijos mokinė

Tėvynė yra manyje. Tai spar-nuotas žodis, ilgesinga protėvių daina, liūdnas Maironio eilėraš-tis. Tai mamos prisilietimas, tėvo padarytas aitvaras, skrodžiantis dangų, plakanti širdis krūtinėj... Kiekvienas savo sieloje nešioja-mės savo mylimo krašto peizažą. Kiekvienas jo ilgimės ir mylim. Tai nėra tik gražus bereikšmis žo-dis. Tai konkreti, neatsiejama nuo mūsų vieta, sielos namai. Kar-tu su žmogaus dvasiniu tobulė-jimu plečiasi ir Tėvynės sąvoka. Ji įgyja vis didesnę svarbą – šioj žemėj kažkada gyveno mūsų tė-vai ir proseniai, gyvens mūsų vai-kai ir anūkai. Būtent todėl Tėvy-nė verta mūsų pastangų, ašarų ir kraujo – tai paminklas tiems, ku-rie buvo, ir palikimas dar būsian-tiems.

Išgirdus žodžius „Lietuvos gy-nėjas“, pirmiausia prieš akis išky-la ryžtingi karių veidai. Ne, ne bet kokių karių, o būtent savanorių – savo iniciatyva stojančių ginti Tė-vynės. Ir ta savanorystė pagrįsta ne vien materialinės gerovės sie-kimu, ne vien prestižu ir pagarba, bet vidiniu nusiteikimu ir verty-bių suvokimu. Aš manau, kad ti-kram kariui pačios aukščiausios vertybės – Tėvynė ir ypač žmogus. Kita vertus, mokslinių straips-nių autoriai, išreiškę savo pozi-ciją apie šiuolaikinės visuomenės vertybines orientacijas ir Lietu-vos kariuomenę, teigia, jog viena svarbiausių vertybių – tai asmens pilietiškumas, grindžiamas tautiš-kumu (meile kultūrai, istorijai ir tradicijoms). Manau, jog tikras Lietuvos gynėjas turėtų puoselėti visas šias vertybes. Savanoris ka-rys, paskatintas meilės Tėvynei, turi būti pasirengęs iki paskuti-nio atodūsio ginti savo šalį ir jos žmones. Jo meilė – visiškai nee-goistiška auka. Nors materialinė gerovė taip pat skatina tapti sava-noriu, tai neturėtų būti svarbiau-sias prioritetas, nes tuomet kiltų klausimas, ar kovos lauke karys negalėtų parduoti ar išduoti savo šalies. Juk visų pirma savanorys-tė pagrįsta altruizmu. Todėl la-bai svarbus kariuomenės ugdymo tikslas – tautiškumo ir vertybių formavimas, nes būtent vertybių skalė lemia asmens pasirinkimus.

Tikėjimas žmogumi, jo galimy-

bėmis, taip pat savo tikslu ir švie-sesne Lietuvos ateitimi – tai vie-nas svarbiausių Lietuvos gynėjo bruožų. Neįtikėtina, kiek galima pasiekti vien pasitelkus tikėjimą – jis sužadina ryžtą, paskatina imtis veiklos. Galbūt tai labiau būdin-ga jauniems žmonėms. Deja, vy-resnė tautos dalis praradusi viltį, nusivylusi tauta, valdžia, apskritai pasauliu. Jaunimui, galbūt giliai širdyje tikinčiam šviesesne tautos ateitimi, taip pat trūksta iniciaty-vos. O juk dar ne taip seniai, XIX a. pradžioje, jauni žmonės buvo ta visuomenės dalis, kuri skati-no atsimerkti, veikti. Filaretų ir filomatų draugijos, kurių nariais buvo tokios pažibos kaip Adomas Mickevičius ir Joakimas Leleve-lis, masino intelektualius ir sąmo-ningus žmones, priešinosi visoms šalyje vykstančioms negerovėms. Ar tai, kad su jais buvo susido-rota, gąsdina šiuolaikinę visuo-menę? Taip, gąsdina: ji ne kovo-ja, o tik skundžiasi, yra nusivylusi ir nepatenkinta. Vyrauja apati-ja. Kyla emigracijos problemos, nes valstybė neužtikrina žmonių ateities. Bet juk Džonas Kenedis

sakė: „Neklausk, ką tau gali duo-ti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“. Egoistiškas požiūris lemia sustiprėjusį savisaugos instink-tą – žmonės mieliau saugiai tyli ir kenčia, nei pilietiškai iškelia savo idėjas. Tad reikia atgaivinti tikė-jimą – tuomet prisikels ir tauta. Juk tikėdami užsibrėžtu tikslu – pagerinti savo gyvenimus – mes jau žengiame didelį žingsnį per-mainų link.

Altruizmas – tai ne tik asmens, bet ir tautos stiprybės požymis. Ši savybė neatsiejama nuo sava-norystės idėjos – tokį kelią pasi-rinkęs žmogus turi būti pasiren-gęs dėl tautos gerovės paaukoti viską, netgi savo gyvybę. Altruis-tai – savanoriai yra žmonės, jau-čiantys gyvenime esant aukštes-nį tikslą. Šį jausmą galbūt galima pavadinti pašaukimu. Tai siekis būti naudingam, nuveikti didelius ir reikšmingus darbus dėl visų ge-rovės. Manau, kad tai Dievo do-vana, skirta išrinktiesiems. Altru-izmas – tai šviesa, o šviesa – jėga, galinti nugalėti tamsą ir blogį. Aš tikiu, kad Lietuvoje gausu žmo-nių, apdovanotų šia jėga ir pasi-

rengusių išvesti tautą į šviesesnį rytojų. Tik galbūt ne visi pažadin-ti, galbūt išsigandę susidorojimo ar psichologiškai paveikti... Ne veltui Andrius Mamontovas dai-nuoja: „Atsipeikėk iš svetimo sa-pno, / Ar jauti – akmuo tau ant kaklo“. Tad visiems linkiu atrasti savyje šviesą ir poreikį būti nau-dingiems, reikšmingiems, drąsiai ir ryžtingai siekiantiems pozity-vios kaitos tautos gyvenime.

Kalbant apie Tėvynę, dažnai eskaluojama patriotizmo sąvo-ka. Šiomis dienomis ji suvokiama gana primityviai. Daugelio ma-nymu, tai – tik meilė savo kraš-tui. Manau, kad deklaruojamos meilės nepakanka. Patriotizmą aš suvokiu ne tik kaip didžiavi-mąsi savo šalimi, įgimtą ir puo-selėjamą meilę jai. Tikras patri-otas taip pat turi vertinti kalbą, kultūrą, įnešti savo indėlį į Tė-vynės raidą. Toks žmogus savyje nuolat turi jausti Tėvynės pulsą. Juk ne veltui Mikalojus Kons-tantinas Čiurlionis sakė: „Aš esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“. Manau, jog tai yra absoliutaus patriotizmo pavyzdys. Kiekvie-nas kovoja savaip: gimtuoju žo-džiu, muzika, tapyba... Kartais reikia net ginklo. Nemanau, jog svarbu, kokiomis priemonėmis tai daroma, svarbiausia – kilnus tikslas, kurio siekiama. Kiekvie-no tikro patrioto širdis turė-tų degti karšta meile Tėvynei. Ši meilė turėtų skatinti veikti. To-kie buvo partizanai, rusų oku-pacijos metais narsiai gynę savo idealus ir vertybes. Net ir žino-dami, kad kova nelygiavertė, di-dvyriškai nenuleido rankų – vei-kė, priešinosi, budino žmones. Lietuvių požiūris į partizanus vi-sada buvo dviprasmis: kolabo-rantai juos laikė nusikaltėliais, kiti – tautos didvyriais, bet šiems kovotojams viešoji nuomonė ne-buvo svarbi – jie kovojo ne dėl garbės ir pripažinimo, o dėl Tė-vynės. Kovojo žinodami, kad ne-laimės: „Išeisiu vieną vakarą / Ir jau daugiau negrįšiu. / Žydės vosilkos mėlynai, / Bet jų nebe-matysiu“ (partizanų daina). Bet ar galima juos vadinti pralaimė-jusiais? Manau, jog šie žmonės, pasiaukoję dėl Tėvynės, turėtų būti idealais tiems, kurie savo noru žengia partizanų pėdomis, stoja ginti Lietuvos. Tokie buvo lietuviai, kurie kraupią 1991- ųjų

sausio 13-ąją, apsiginklavę mal-domis ir tautinėmis giesmėmis, žuvo gindami tai, kuo tikėjo. Ar šiandien, po devyniolikos Nepri-klausomybės metų, mūsų širdy-se tebedega skaisti patriotizmo ugnis, kurios nušviesti stotume ginti Lietuvą, jeigu iškiltų grės-mė? Šventai tikiu: ji ne rusena, bet dega! Tikiu, jog nei stipriai dvelktelėjęs užsienietiško vėjo gūsis, nei besikeičiančios verty-bės bei kosmopolitizmas neuž-gesins tos patriotizmo ugnies...

Lietuva, kokiu žodžiu man į Tave prabilti, kad jis būtų papras-tas kaip pakelės balta ramunė ir nuoširdus kaip vaiko ašara? Aš – Lietuvos kūdikis, čia gimęs, čia užaugęs, dar taip mažai gyveni-mo regėjęs, bet jau spėjęs suvokti, kas man yra Tėvynė: ,,Baisu būtų, Lietuva, pametus Tave iš akių kaip vaikystėje turgaus aikštėj ar per atlaidus bažnyčios švento-riuj baltą motinos galvą perkeline skarele..."(Just. Marcinkevičius). Regėdama po pasaulį besiblaš-kančius lietuvius, vis dažniau su-simąstau apie tai, jog vargu ar svetimoje šalyje susukęs gūžtą žmogus gali jaustis laimingas. Ne veltui K. Boruta rašė: „Žmogus be savo krašto kaip išrautas me-dis – sudžiūsta ir išnyksta“. Lietu-va, aš tikiu, kad Tu atsitiesi suklu-pusi, kad išdidžiai pakelsi galvą ir numesi nuolankumo prieš sve-timuosius skraistę. Aš tikiu, kad lietuvio širdyje liepsnoja meilė savo gimtajam kraštui, jo žmo-nėms, kad lietuviai – palaiminti žmonės, kuriuos Dievas apdova-nojo altruizmu. Pasidalinkim šia dovana su kitais, skleisdami ti-kėjimą ir viltį. Sukurkim švieses-nį rytojų ne tik sau, bet ir savo vaikams bei anūkams. Palikim savo drąsos ir altruizmo pėdsaką brangioj žemelėj Lietuvos. Aš su tais, kurie laikėsi susikibę už ran-kų Baltijos kelyje. Aš su tais, ku-rie užuot pasirinkę lengviausią kelią – sunkmečiu pabėgti iš ša-lies – pasirengę stoti į savanorių Lietuvos gynėjų gretas. Didžiuo-juosi šiais žmonėmis: jų vertybių suvokimu, gyvenimo kelio pasi-rinkimu. Šis paprastų žmonių ne-paprastas pasirinkimas liudija, kad subrendusi lietuvių tautinė savimonė, nenuslopinama pilieti-nė jėga, didi patriotizmo dvasia. Tikiu, kad mes vis dėlto turim ką ginti, tad „Žadinkim brolius mei-le drąsia!“

Eil. Vilius DŽIAVEČKA„Savanorio“ korespondentas

Šiandien kariuomenėje tik ir girdime: pristatė užduotis, pri-statė misiją, pristatė batalio-ną, ginkluotę ir t.t. Šio žodžio reikšmių Lietuvių kalbos žody-ne – net kelios. Deja, „refor-mos“ mūsų tekstuose nebūtinai atitinka lietuvių kalbos normas.

Jeigu pristatyti ką nors apdo-vanoti, t.y. teikti, rekomenduo-ti apdovanojimui yra teiktinas ir sveikintinas pavyzdys mūsų sis-temos raštuose bei tekstuose, tai pristatyti bataliono, misijos, už-duotis, ką pastaruoju metu ypač pamėgome, yra visiškai netinka-ma ir net neįmanoma. Na, ne-bent tos užduotys išlįstų iš seg-tuvo, išsirikiuotų kaip karininkai

ir pačios prieitų prisistatyti ge-nerolui. Tada klaidos nebūtų, nes Lietuvių kalbos žodynas nu-mato tokią reikšmę – supažin-dinant pasakyti pavardę, parei-gas ar kitką, pvz.: Pristatė mums naują karininką.

Iš kur šio žodžio vartosena at-sirado Lietuvos kariuomenėje – prielaida padaryti paprasta, ji netyčia „išlipo“ iš kompiuterio, kur sukurta dalinio prezentaci-ja (lotyniškos kilmės tarptautinis žodis). Pagal šitą ruošinį pasako-dami apie savo dalinį, svarbiau-

sia neužmirškime prisistatyti patys, o apie dalinio užduotis – papasakokime. Pranešimas neat-rodys mažiau kariškas, jei bata-liono vadas papasakos apie arba pasakys kokios yra jo dalinio už-duotys ir specifika.

Priešingu atveju, priekabūs kalbininkai jus gali pristatyti prie darbo, kad ištaisytumėte šią klai-dą.

Dabar pateiksiu žodžio pri-statyti reikšmes – 1. greta pasta-tyti, prišlieti: pristatė ginklą prie sienos. 2. pastatyti pastatą, pri-

šliejant prie kito: Prie štabo pri-statė kareivines. 3. daug pasta-tyti: Kambarys pristatytas gėlių. 4. pastatyti daug pastatų: Palei bazę, Čagčarane, žmonės prisi-statė namų. 5. atgabenti: Prekės pristatomos į dalinį. 6. nugabe-nus pateikti: Daliniui pristatyta dvi tonos anglių. 7. teikti, reko-menduoti: Pristatyti ką apdova-noti. 8. priversti, pavesti ką dary-ti: Jį pristatė prie ginklų valymo. 9. supažindinant pasakyti pa-vardę, pareigas ar kt.: Pristatė mums naują karį.

Ką pristatysime? Kalbos kertelė

Ginkim, ką mūsų proseniai gynė!(Maironis)

Panevėžio „Verdenės“ pagrindinės mokyklos moksleivio Danieliaus Bal-čiūno piešinys

cmykcmyk

2011 m. balandžio 28 d. Nr. 4 (424) Savanoris 7 psl.

Ats. kpt. Vytautas VOVERIS„Savanorio“ redaktorius

Rusų rašytojas frontininkas Vik-toras Astafjevas rašė: „Fronte dyka-duonių buvo užtektinai, ir – kuo il-giau karas tęsėsi, tuo jų daugėjo ir daugėjo. Jie, maži ir dideli dyka-duoniai, sugalvodavo sau skyrius, dalis, laipsnius, pareigas, daugiausia vis stebėti, bausti, painiojosi kariuo-menei po kojomis, trukdė kariauti, o po karo, supratę, kad dykaduo-niauti yra lengviausia ir naudingiau-sia, brovėsi į pirmąsias nugalėtojų eiles, griebdami visokias lengvatas ir misdami sužalotų, žuvusių fron-tininkų sąskaita“. Rusiškai Astafje-vas juos, politinius darbuotojus, ko-misarus, vadino „prichlebateli“.

Komisarai Rusijos kariuomenė-je atsirado 1917 m., po Vasario re-voliucijos, kai laikinoji vyriausybė pasiuntė savo atstovus į kariuome-nę dirbti propagandinio darbo. Jie neturėjo teisės kištis į vadų sprendi-mus ir įsakymus. Po bolševikų per-versmo komisarai tapo tolygūs va-dams, be jų sutikimo joks vado įsakymas negalėjo būti vykdomas.

Politinių vadovų institucija Lie-tuvoje atsirado iškart vos prasidėjo kariuomenės reorganizacija į „Liau-dies kariuomenę“. Komisaro sąvo-ka Lietuvoje turėjo neigiamą ats-palvį, todėl pradžioje visi komisarai vadinti politiniais vadovais. Komu-nistų partija neturėjo tinkamų žmo-nių, juo labiau lietuvių, todėl poli-tiniais vadovais skyrė bet ką, net ir nekomunistus. Iš viso politiniais va-dovais buvo paskirti 323 asmenys: 9 karininkai, 7 atsargos karininkai, 4 kariūnai aspirantai, 24 puskari-ninkiai, 198 kareiviai ir 82 civiliai. „Liaudies kariuomenę“ pertvarkius į teritorinį korpą, beveik visi politi-niai vadovai buvo pakeisti iš Rusi-jos atsiųstais svetimtaučiais. Už re-presijas „Liaudies kariuomenėje“ ir teritoriniame korpe didžiausia atsa-komybė tenka politiniams darbuo-tojams, nes NKVD tebuvo giljoti-na, o kieno galvas kapoti spręsdavo partija.

16-osios lietuviškosios divizijos komisaru buvo paskirtas brigados komisaras Jonas Macijauskas, di-vizijos štabo komisaru – vyresnysis bataliono komisaras Vitalijus Tol-kevičius, politinio skyriaus viršinin-ku – vyresnysis bataliono komisaras Motiejus Šumauskas.

O divizijoje 156-ojo pulko ko-misaru paskirtas Pranas Gužaus-kas (žemaitis iš Mažeikių apskrities, pabėgęs į Rusiją pasivadino Fran-cu Guževskiu, 1940-aisiais pasiųstas daryti tvarkos Latvijoje, rudeniop atsidūrė Vilniuje ir buvo paskirtas korpo laikraščio „Raudonarmie-tis“ instruktoriumi-literatu) , 167-ojo pulko – Vasilijus Dilmanas, 249-ojo – Anatolijus Mičiūda, artilerijos pulko – Bronius Mažeika. Trys Ru-sijos lietuviai ir vienas Dilmanas.

Ne geriau ir atskiruosiuose dali-niuose: prieštankinės artilerijos di-vizionas – Ivanas Konovalovas, į Lietuvą atsibastęs prieš karą, dar-bavęsis Ukmergės apskrities par-tijos komiteto propagandos ir agi-tacijos skyriaus vedėju, pionierių batalionas – Pranas Karlauskas

(Francas Karlovskis), gimęs Lie-pojoje, gyvenęs Rusijoję, Lietuvos akyse nematęs, minosvaidžių divi-zionas – Petras Kunčinas, iš Gudi-jos lietuviško Sofeisko kaimo, bent lietuviškai mokėjęs, medicinos-sa-nitarijos batalionas – Viktoras Mi-celmacheris, gydytojas komunistas, jį vėliau pakeitė Pranas Jurkėnas (Francas Jurkianas), gimęs Zara-sų apskrityje, visą gyvenimą pralei-dęs Rusijoje, nesimokęs net pra-džios mokykloje, jokios specialybės neturintis, bet dirbęs valgyklų tres-to direktoriaus pavaduotoju Smo-lenske. Galima tik įsivaizduoti, kaip šaipydavosi universitetus baigę gy-dytojai, pabendravę su tokiu komi-saru. Atsargos batalionas – Antanas Skardis. Tik ryšių bataliono komi-saru tapo Lietuvos komunistas An-tanas Inčiūra. Kuopose ir baterijo-se politinių vadovų lietuvių (turima galvoje lietuviai iš Lietuvos) buvo maždaug pusė, tačiau jie nuolatos keitėsi, priežastys įvairios, viena iš svarbiausių – noras ištrūkti iš kuo-pos į saugesnę vietą.

Girša Abramavičius, senas Lie-tuvos valstybės priešas, 1941 m. pa-baigoje mobilizuotas, atsidūręs rusų dalinyje ir vežamas į frontą, visiškai nusiminė. Laimė, ešelonas ilgokai stovėjo pamaskvėje ir Abramavi-čius išsiprašė į Maskvą. Kaip akis iš-degęs puolė ieškoti Tarybų Lietuvos vadovybės ir surado Sniečkų; šis pa-žadėjo jį ištraukti iš fronto. Nors ir rusų dalinyje Abramavičius nepra-puolė – jokioje kariuomenėje ne-tarnavęs, rusiškai kalbėjęs silpnai, sugebėjo tapti kuopininku. Ir štai Abramavičius Balachnoje, lietuviš-koje divizijoje, stovi priešais savo seną pažįstamą Motiejų Šumauską.

– Tai kokį darbą čia dirbsi, drau-ge Abramavičiau?

– Labiau tiksiu politiniam dar-bui.

Sudie, kuopos, sudie, šautuvai ir apkasai! Kaip jį niekino rusų dali-nyje už bailumą, norą pasprukti iš fronto... O štai ir paspruko!

Pasiuntė į 167-ąjį pulką agitato-riumi vietoje Stasio Stabinsko. Šis, nuo Jonavos kilęs dvidešimt šeše-rių metų vyrukas, senas komunis-tas, prie Smetonos ir kalėjime pasė-dėjęs, visiškas bemokslis, paskirtas pulko agitatoriumi, pakvaišo, vaikš-čiojo pasipūtęs, bet visiškai nežino-jo, ką tas agitatorius turi veikti, kam jis reikalingas. Nežinojo ir Abrama-vičius, tačiau vis ką nors sugalvos.

Vasario 16-osios išvakarėse drau-gas Abramavičius surinko pulko ka-rininkus (kiti draugai – kituose pul-kuose) ir išaiškino, kad nėra tokios šventės – Vasario 16-osios, kaip nėra ir Lietuvos valstybės, todėl ry-toj reikia gainioti kareivius nuo ryto iki vakaro, kad jie neturėtų laiko net pagalvoti, juo labiau švęsti. Buvę Lietuvos karininkai, apsidairydami ar niekas nemato, pasveikino vienas kitą su Nepriklausomybės diena, palinkėjo sulaukti tokio meto, kai Lietuva vėl taps laisva ir nepriklau-soma, o Vasario 16-ąją švęs visa tau-ta. 167-ojo pulko 3-iosios kuopos būrio vadas jaunesnysis leitenantas Vincas Ragauskas Abramavičiaus žodžiais tikėjo ir savo dienorašty-je užrašė: „...kas naudos neduoda

ir netgi žalingas sąmonei, nereikia švęsti, reikia užimti kareivius, kad jie negalvotų, na, o kaip paaiškinti, sužinosiu per instruktažą, kurį pra-veda Abromavičius“.

O štai 1940-ųjų vasario 16-osios įrašas Ragausko dienoraštyje: „Jau dvidešimt vieneri metai kaip skam-ba laisvės varpai, tik dar ne visus iš miego prikėlė...“

Be divizijos laikraštėlio, kiekvie-name dalinyje dar leisti kovos lape-liai. Jie buvo rašomi ranka, pieštu-ku, bet ant spaustuvėje spausdintų lapų su rusišku užrašu „Bojevoj lis-tok“, su Stalino arba Suvorovo galva ir įvairiais, dažnai eiliuotais šūkiais. Lapelius rengdavo pulkų agitatoriai ir komsorgai (o ką jiems daugiau veikti?), tai buvo viena iš svarbes-nių tų dykaduonių pareigų. Nuo pat pradžių kovos lapeliai rašyti rusiškai, tiesa, Balachnoje kai kuriuose lape-liuose atsirasdavo ir vienas kitas lie-tuviškas tekstelis. Štai 167-ojo pulko informaciniame biuletenyje (ne ko-vos lapelyje) kamputyje po rusiškais tekstais randame dvi žinutes lietu-viškai: „Pratimų metu komendanto būrys parodė apsileidimą – negalė-jo štabą aprūpinti vandeniu ir dėl jų apsileidimo vadams teko trokšti lai-ke pratimų“. Antra tokia: „Arklys – kovų draugas. Juo reikėtų daugiau rūpintis. Bet yra kovotojų arklį daug be reikalo išnaudoja – per ištisas va-landas nenulipa nuo arklio, nepaše-ria ir t.t.“

Lietuvos komunistų (lietuvių ir žydų) neužteko, be to jie visiš-kai nenutuokė, kaip tą politinį dar-bą reikėtų dirbti, o ir rusiškai ne visi mokėjo. Macijauskas protega-vo Rusijos lietuvius, patikimus, lais-vus nuo tautinių jausmų ir lietuvių kalbos.

Mečys Binkis, gimęs Gudijo-je, prie Minsko. Baigęs aštuonias klases, dirbo gamykloje tekintoju, dvidešimtmetis, bet jau kandida-tas į VKP(b) narius. Paskyrė pio-nierių bataliono kuopos politvado-vu, o štai Bronius Aleksandravičius iš Kruonio, taip pat kandidatas į VKP(b) narius, ragavęs politinių mokslų Vilniaus pėstininkų moky-kloje, tame pačiame batalione tar-navo eiliniu. Vėliau Binkį, kaip ne-sugebantį dirbti politinio darbo pažemino iki skyrininkų.

Alfonsas Braziulis gimęs No-vosibirsko srityje, baigęs vos ketu-rias klases, miškakirtys, dirbo taigo-je, bet komjaunuolis, todėl tebūnie jis kulkosvaidžių bataliono kuo-pos politvadovu. Tarp Rusijos lie-tuvių komunistų pasitaikydavo ir turinčių aukštąjį išsilavinimą, pa-vyzdžiui, Mečys Babravičius, gimęs Kaune, Pirmojo pasaulinio karo au-drų nublokštas į Rusiją, ten ir pa-silikęs, baigęs institutą, inžinierius ekonomistas. Paskyrė kuopos po-litvadovu, o jokių mokslų nebaigęs Vilniaus enkavėdistas Tuvija Anbin-deris tapo mokomojo bataliono ko-misaru, bet ir ta vieta jam pasirodė nesaugi, todėl greitai sugebėjo per-sikraustyti į divizijos politinį skyrių agitacijos ir propagandos instrukto-riumi. Savo žmoną Anbinderis įki-šo į medicinos sanitarijos batalio-ną, nes Roza juk negali dirbti virėja, skalbėja ar saninstruktore kuopoje.

Enkavėdistai, buvę tarybinių ka-lėjimų prižiūrėtojai divizijoje virto politiniais darbuotojais, likvidavus komisarų institutą gavo karinin-kų laipsnius, apsukresni, įžūlesni greitai kilo karjeros laiptais. Lie-

tuvos rusas Jonas Bagdanovas tar-navo 2-ajame Algirdo pėstininkų pulke eiliniu kareiviu. Žlugus nepri-klausomybei, iš kariuomenės ištrū-ko, tapo enkavėdistu, mikliai įstojo į partiją. Divizijoje jis – šalia Anbin-derio, mokomojo bataliono kom-sorgas, karo pabaigoje jau kapito-nas, artilerijos pulko partorgas.

Plungiškis Zelikas Rostovskis, 249-ojo pulko 45 mm prieštanki-nės baterijos karys, išvažiavęs į Izra-elį, apie politinius darbuotojus pra-bilo atviriau ir objektyviau: „Mūsų 45 mm baterijoje žydai ir lietuviai, politiniams darbuotojams, apskri-tai, komunistams, didesnės pagar-bos nejautė. Jau buvo rimtos prie-žastys kai kuo abejoti, suvokti tiesą. Čia ne tik birželio trėmimai prieš karą lėmė. Ir kada mūsų bateriją nusprendė visą, šimtu procentų, įra-šyti į partiją, tai mes atsisakėme. At-ėjo komisarai ir pasakė, kad jeigu mes atsisakome stoti į VKP(b), tai visus baterijos karius perkels į pės-tininkus. Mes tik nusišypsojome, rado kuo gąsdinti... Galiausiai, mus paliko ramybėje... Arba kviečiasi mane „zampolitas“ ir pradeda au-klėti, grasinti, nes kažkas jam įskun-dė, kad aš per Jom Kipurą laikausi pasninko. Komisarui atsakiau (tyčia kreipdamasis vienaskaita, esą rusiš-kai gerai kalbėti nemoku): „Drauge kapitone, o koks tavo reikalas, kada ir ką aš valgau? Gal tu gali mane priversti? Na, pasklaidysi štabe ap-dovanojimų lapą, o toliau kas? Gal vietoje manęs ką nors kitą prie tai-kiklio pastatysi? Nepastatysi. Tai ir lik sveikas. Apskritai, senų karių, veteranų politiniai darbuotojai pri-vengdavo“.

Politiniai vadovai žydai lenkė lie-tuvius savo išsilavinimu. Tarp žydų pasitaikydavo ir su aukštuoju išsila-vinimu, dar daugiau baigusių gim-nazijas, tuo tarpu nė vienas lietu-vis aukštojo mokslo nebuvo baigęs, gimnazijas – vos vienas kitas. Tai su-prantama, gimnazijoje lietuvis tap-davo sąmoningu savosios valstybės piliečiu, patriotu ir komunistų pro-paganda jo negalėjo paveikti. Tuo tarpu žydams „revoliucinė kova“ te-buvo tik pelningas verslas, lengvo pragyvenimo šaltinis.

Daugelis lietuvių komunistų te-buvo nevykėliai, nesugebėję arba nenorėję įsigyti kokios nors profesi-jos, išmokti amato ir nemokėję sa-varankiškai užsidirbti duonos.

Izidorius Misiulis iš Šiaulių aps-krities nepriklausomoje Lietuvo-je už žmogžudystę sėdėjo kalėjime. Keturiasdešimtaisiais iš kalėjimo jis išėjo jau ne kaip kriminalinis nu-sikaltėlis, bet „revoliucionierius“ ir divizijoje tapo politiniu vadovu. 249-ojo pulko 1-osios kuopos poli-tvadovas Antanas Gudžiūnas iš Ra-seinių apskrities – visiškas bemoks-lis, praktiškai beraštis, bet uoliai darbavosi Kauno NKVD. 156-ojo pulko 1-osios kuopos politvadovas Antanas Gintautas iš Biržų apskri-ties – bemokslis, mažaraštis, bet sė-dėjęs kalėjime „už politiką“. Pane-vėžietis Kazys Pečiokas lygiai toks pat, nebaigęs nė vieno pradžios mo-kyklos skyriaus, nesugebėjo; jam įdomiau buvo po turgų šniukštinėti, iš ūkininko vežimo ką nors nudžiau-ti. Okupantų paskirtas Panevėžio kalėjimo viršininku, divizijoje įsitai-sė artilerijos pulko baterijos politva-dovu.

Povilas Putrimas Lietuvos ka-riuomenėje tarnavo liktiniu puska-

rininkiu, buvo būrininku 1-ame ar-tilerijos pulke. Kartu su kareiviais giedodavo Lietuvos himną, po va-karinio patikrinimo – „Marija, Ma-rija“, o ką jis galvodavo, nuo 1935 metų priklausydamas antilietuviš-kai komunistų partijai? Veidmainis, todėl visiškai suprantama, kad ketu-riasdešimtaisiais tampa komunistų partijos Kėdainių apskrities komi-teto propagandos ir agitacijos sky-riaus vedėju. Artilerijos pulko bate-rijos politvadovas, vėliau diviziono vado pavaduotojas politiniams rei-kalams, kapitonas.

Ypač silpni pasirodė politiniai darbuotojai iš Vilniaus pėstininkų mokyklos politvadovų kuopos, ku-rie karo pradžioje neišsilakstė ir at-sidūrė divizijoje. Aukštesnių parei-gų nesugebėjo pasiekti nė vienas, apskritai, nieko nesugebėjo, daugelį teko išsiųsti į atsargos bataliono ka-rininkų rezervo kuopą.

Vilius Aršvila iš Zarasų apskrities Antazavės valsčiaus. Pradinė moky-kla. Niekur netiko, paskyrė į 249-ojo pulko 2-ąją kulkosvaidžių kuo-pą skyrininku, tačiau ir šios pareigos pasirodė per sunkios. Stasys Almo-naitis iš Šakių apskrities, Kudirkos Naumiesčio. Pradžios mokykla, da-žytojas. Jonas Baronas iš Rokiškio apskrities Kamajų valsčiaus. Bandė komisarauti artilerijos pulke. Jonas Deksnys iš Rokiškio apskrities Juo-dupės valsčiaus. Trys pradžios mo-kyklos skyriai. 249-ojo pulko 1-osios kuopos politvadovo padėjėjas. Be-nediktas Jakštas iš Švenčionių aps-krities Švenčionėlių valsčiaus. Pra-džios mokykla. Viktoras Kanopa iš Rokiškio apskrities Juodupės vals-čiaus. Trys pradžios mokyklos sky-riai. Albinas Kundelis, gimęs Rusi-joje, su tėvais į Lietuvą grįžęs 1922 metais. Du pradžios mokyklos sky-riai, juodadarbis. Mykolas Kazlaus-kas iš Kėdainių apskrities Baisoga-los valsčiaus, bemokslis, mažaraštis. Petrą Šileiką iš Biržų apskrities Ne-munėlio Radviliškio valsčiaus pa-skyrė 167-ojo pulko 5 kuopos poli-tvadovu, bet greitai turėjo perkelti į kitą pulką – 156-ąjį – 6-osios kuopos būrio vadu, manė, kad politvadovu netinka, tai gal būriui sugebės vado-vauti? Nesugebėjo.

1943 metų vasarą, laukiant vo-kiečių puolimo Kursko lanke, lietu-viškoje divizijoje lankėsi Centrinio fronto vadas generolas pulkininkas (vėliau maršalas) Konstantinas Ro-kosovskis. Jis pabuvojo pulkuose, batalionuose, pasikalbėjo su karei-viais ir karininkais. Fronto vadui di-vizija padarė gerą įspūdį. Divizijos štabe Macijauskas prasibrovė į prie-kį ir ėmė pliaukšti:

– Kariai lietuviai garbingai įvyk-dys tėvynės ir fronto vado įsaky-mą!..

Rokosovskis abejingai klausėsi, galiausiai nusistebėjo:

- O kur gi generolas Karvelis?Karvelis išlindo iš už Macijausko

nugaros.– Ką divizijos vadas mano? Įvyk-

dys lietuviai užduotį? – paklausė fronto vadas, leisdamas suprasti, kad komisaro tauškalai jį mažiau-siai domina.

Karvelis ramiai, tiksliai ir lako-niškai paaiškino Rokosovskiui, kaip divizija rengiasi atremti priešo puo-limą, ką dar reikia nuveikti.

– Ačiū, – tarė fronto vadas ir atsi-sveikindamas paspaudė ranką Kar-veliui, kitiems karininkams, o Maci-jausko apsimetė nematąs.

KomisaraiKnygos „Šventasis karas“ fragmentai

cmyk

2011 m. balandžio 28 d. Nr. 4 (424)Savanoris8 psl.

cmyk

Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, Vilnius El. paštas: Vytautas.Voveris@mil.lt, Vilius.Dziavecka@mil.ltSpausdino „Respublikos“ spaustuvė, M.Sleževičiaus g. 7, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099

Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Eina nuo 1991 02 09

Redaktorius ats. kpt. Vytautas VoverisKorespondentas eil. Vilius DžiavečkaDizainerė Jurgita Šeštokaitė

Rinko ir maketavo UAB „Krašto spauda“

Vyr. ltn. Tomas PAKALNIŠKISKASP viešųjų ryšių karininkas

Balandžio 15 d. paminėtos Dai-navos rinktinės 20-osios įkūrimo metinės. Alytaus miesto teatre vyko šventinis minėjimas, kuriame dalyvavo KASP vadas plk. ltn. Ro-mualdas Moldaris, rinktinių vadai, buvę Alytaus rinktinės vadai, vie-tos valdžios atstovai, partizanai, karių savanorių darbdaviai.

Rinktinės kariai buvo apdovano-

Dzūkijoje – savanorių rinktinės jubiliejus

ti KASP medaliais, padėkomis. Taip pat pagerbti visi rinktinei vadovavę vadai, karių savanorių darbdaviai.

Rinktinės įkūrimo diena lai-koma 1991 m. balandžio 17 d., tą dieną Krašto apsaugos depar-tamentas generalinio direkto-riaus įsakymu buvo įkurta Aly-taus savanorių rinktinė. 1999 m. sausio mėn. 15 d. rinktinei su-teiktas Dainavos partizanų apy-gardos vardas.

Kpt. Kęstutis PILECKASDainavos rinktinės štabo S5 skyriaus viršininkas

Balandžio 7-8 dienomis Alytu-je vykusiose Lietuvos kariuome-nės krepšinio čempionato finalo varžybose geriausiai sekėsi Dai-navos rinktinės krepšininkams, kurie rezultatu 89:83 įveikė Juo-zo Vitkaus-Kazimieraičio inžine-rijos bataliono komandą ir tapo

Alytiškiai – kariuomenės krepšinio čempionai

čempionais. Rungtynės nebuvo lengvos, priešininkai pirmavo beveik visą pirmąją rungtynių dalį ir tik trečiojo kėlinio vidu-ryje tolimu metimu rezultatą alytiškių naudai persvėrė Da-rius Kandratavičius. Nugalėto-jai paaiškėjo tik po pratęsimo. Trečiąją vietą užėmė Didžio-sios Kovos rinktinė, nugalėju-si Jono Žemaičio karo akade-miją.

Vyr. srž. Romas EIDUKEVIČIUSDainavos rinktinė

Artėjant rinktinės 20-mečiui, Dainavos rinktinės kuopų sa-vanoriai su vyr. ltn. E. Švabaus-ku (104 kuopa) kpt. Artūru Na-gumanovu (105 kuopa), vyr. srž. Ryčiu Barščiausku (106 kuopa) lankėsi Marijampolės savivaldy-bės švietimo įstaigose, vidurinėse mokyklose, susitiko su 10-12 kla-sių moksleiviais.

Artėjant rinktinės 20-mečiuiPer tris kartus apie 300 Mari-

jampolės kolegijos dieninių kur-sų studentų buvo supažindinti su Lietuvos kariuomene ir Savano-rių pajėgomis.

Į Marijampolės profesinio rengimo centro aktų salę, kaip ir kitose švietimo įstaigose, susi-rinkusioms merginoms ir vaiki-nams pasakojome apie Dainavos savanorių rinktinę, parodėme filmą „Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos savanorių pa-jėgos“.

Taip pat suruošėme mini vik-toriną „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?“ Apdovanojome teisingai attsakiusius į viktori-nos klausimus, patys atsakinėjo-me į mokinių klausimus. Mergi-nos kaip ir visada buvo drąsesnės, parodė didesnį susidomėjimą kariais ir kariuomene, domėjo-si kaip tapti savanorėmis, kokios tarnybos sąlygos.

Visiems susidomėjusiems KASP palikome Marijampolės kuo pų koordinates.

Vyr.srž. Romas EIDUKEVIČIUSDainavos rinktinė

Marijampolėje, Lietuvos didžio-jo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione, ketvir-tus metus iš eilės vyko salės futbolo turnyras, skirtas Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo – Kovo 11-osios dienai paminėti.

Šių metų turnyre varžėsi 8 ko-mandos: Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės, Mari-jampolės apskrities vyriausiojo poli-cijos komisariato, Marijampolės pa-taisos namų, Kauno Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos, Dainavos savanorių rinktinės, Vytenio logis-tikos bataliono ir dvi Marijampolės šaulių rinktinės komandos iš Mari-jampolės 8-osios kuopos ir Kalvari-jos 1-osios kuopos.

Po atkaklių, įnirtingų kovų per-einamąją nugalėtojų taurę iškovojo stipriausi – Stasio Raštikio puskari-ninkių mokyklos komanda.

KASP Dainavos rinktinės ko-mandos vadovas kpt. Artūras Nagu-manovas šias varžybas įvertino to-kiais žodžiais:

– Sportas ne tik vien siekimas nugalėti. Tai laisvalaikio praleidi-mas, įgūdžių lavinimas, pasitikėji-mo savimi, psichologinės ir fizinės savijautos stiprinimas. Ir be to spor-to pagalba populiarinama Lietuvos kariuomenė, stiprinami ryšiai su ki-tomis valstybės institucijomis ir vi-suomene.

Salės futbolo turnyras

Šventinė rinktinės karių rikiuotė

Rinktinės vadai ats. mjr. Kęstutis Leonavičius, ats. plk. Arūnas Dudavi-čius, ats. mjr. Juozas Svetlauskas, plk. ltn. Arturas Jasinskas, plk. ltn. Rai-mondas Matulaitis ir plk. Valdas Kiveris su pajėgų vadu plk. ltn. Romu-aldu Moldariu Vyr. srž. Romo Eidukevičiaus nuotraukos

Rinktinės krepšinio komanda Alytaus gido.lt nuotrauka

Autoriaus nuotrauka