Tauragës-Jurbarko (Vakarø Lietuva) prieledyninio baseino nuogulø sandara ir sedimentacija 27

Ginutis Juozapavièius,

Jaunius Juozapavièius,

Algirdas Jurgaitis

Juozapavièius G., Juozapavièius J., Jurgaitis A. Deposit structure and sedimentationin Tauragë–Jurbarkas proglacial basin in West Lithuania. Geologija. Vilnius. 2005.N. 50. P. 27–34. ISSN 1392-110 X.

The distribution of lithofacies and changes of deposit thickness in the Tauragë–Jurbarkas proglacial basin (West Lithuania) were established on the basis of drilledcores. The distribution of material supplied to the sedimentary basin which occurredat a 40 m water level altitude was mainly influenced by the old Nemunas and Mituvarivers and the irregularities of the basin bottom surface. At least two main phases ofsedimentation in the Jurbarkas–Smalininkai–Vieðvilë glaciofluvial delta can be distin-guished in relation to the basins of 40 and 15–20 m water level altitudes, respectively.A pronounced rise of the bottom as a natural barrier influenced essentially the se-dimentation and distribution of deposits in the central and eastern parts of the basin.The sediments fine up towards the centre of the basin, while sedimentation prevailedin the calm conditions of the western and eastern parts of the basin. Analysis of theregularities of sedimentary environments and mineral deposit distribution has shownthat gravel occurrences are related to the deposits sedimented by strong and extre-mely strong flows, sand occurrences relate to the deposits sedimented by moderateflows and the clay ones to the deposits sedimented in the zones of slack water.

Key words: Quaternary sedimentology, proglacial basin deposits, glaciofluvial se-diments, West Lithuania

Received: 28 January 2005, accepted 1 March 2005Ginutis Juozapavièius, Jaunius Juozapavièius, PE “Magma”, Vaidevuèio 18, Bal-

siai, LT-08402 Vilnius, Lithuania. Magma@ post.omnitel.ltAlgirdas Jurgaitis. Department of Hydrogeology and Engineering Geology, Vil-

nius University, M. K. Èiurlionio 21/27, LT-2009 Vilnius, Lithuania

Tauragës–Jurbarko (Vakarø Lietuva) prieledyniniobaseino nuogulø sandara ir sedimentacija

GEOLOGIJA. 2005. Nr. 50. P. 27–34© Lietuvos mokslø akademija, 2005© Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005

Sedimentologija • Sedimentology • Ñåäèìåíòîëîãèÿ

ÁVADAS

Nemuno þemupio lygumos ledyninis reljefas buvosmarkiai performuotas prieledyniniø uþtvenktiniø ba-seinø (Basalykas, 1965). Aukðèiausias jo lygis buvo130 m abs. aukðtyje, kuris dabar randamas Nemakð-èiø fliuvioglacialinës deltos nuogulose. Vëliau vandenslygis palaipsniui slûgo ir ilgokai laikësi 40 m NN. Ðiolygio baseinà patvenkë ledynas, sustûmæs Ventës rago-Priekulës-Klaipëdos moreniná kalvagûbrá. Ankstesni ty-rinëtojai analizavo arba fliuvioglacialiniø nuogulø pa-

plitimà ir genezæ (Микалаускас, 1985; Микалаускас,Юргайтис, 1987; Юргайтис, 1984), arba limnogla-cialiniø nuosëdø sandarà ir susidarymo sàlygas (Mi-kaila, 1958; Klimavièienë, 1963–1964; Kazakauskas,2000). Ðiø nuogulø granuliometrinës, mineralinës ircheminës sudëties diferenciacijos procesus tyrë G. Juo-zapavièius (Юозапавичюс, 1987). Pastaruoju metupradedama tirti prieledyniniø nuogulø susidarymo sà-lygas analizuojant visà sedimentacijos baseinà kaipvientisà erdvæ Svëdasø-Andrioniðkio dubumoje (Bla-þauskas ir kt., 2000), Gargþdø-Priekulës zonoje

Ginutis Juozapavièius, Jaunius Juozapavièius, Algirdas Jurgaitis28

1 pav. Tirto rajono iðsidëstymo schema: 1 – tirtas plotas, 2 – telkiniø ribosFig. 1. Situation scheme of analyzed area: 1 – analyzed area, 2 – boundaries of deposits

(Baliukevièius ir kt., 2003). Ðiø tyrimø tikslas buvoatskleisti Tauragës-Jurbarko prieledyninio baseino li-tofacinæ nuogulø sandarà, atkurti buvusias sedimenta-cines aplinkas bei nustatyti naudingøjø iðkasenø telki-niø paplitimo dësningumus. Ðiame darbe, atlikus kom-pleksinæ ðio baseino ávairios sudëties nuogulø analizæ,pateikiami Tauragës-Jurbarko prieledyninio baseino se-dimentacijos sàlygø tyrimø rezultatai.

TYRIMØ METODIKA

Norint iðanalizuoti Tauragës-Jurbarko prieledyniniobaseino ir á já átekëjusiø srautø neðmenø sedimenta-cijos bazes, pirmiausia tyrimø rajone kvartero geo-loginio-litologinio þemëlapio pagrindu buvo iðskir-tos geologiniø kûnø ribos (fliuvioglacialinës, lim-noglacialinës, aliuvinës ir eolinës nuogulos). Pasi-naudojus Lietuvos geologijos tarnybos duomenø ba-zëmis tiriamajame plote (1 pav.) buvo iðryðkinti ap-tiktø ir iðþvalgytø þvyro, smëlio bei molio telkiniøkontûrai, taip pat sukaupti ðiø telkiniø paieðkos irþvalgybos metu iðgræþtø græþiniø pjûviø sandaros irsudëties rodikliai. Buvo renkama faktinë medþiagaapie græþiniø koordinates, jø þioèiø altitudes, pjûviolitologijà, nuogulø granuliometrinæ sudëtá ir kt. In-formacija sukaupta ið 1500 paieðkiniø ir detaliosþvalgybos græþiniø.

Surinkus visà archyvinæ medþiagà, buvo apskai-èiuoti baseino nuogulø storiai, aslos pavirðiaus, ant

kurio susiklostë ðios nuogulos, altitudës. Jos buvo rei-kalingos sudarant baseino dugno pavirðiaus þemëla-pá. Nuogulø storiø schemos padëjo nustatyti sedimen-taciniø procesø intensyvumà. Sedimentacijos sàlygøanalizei buvo panaudoti litofacijas apibûdinantysstatistikos koeficientai, kurie pagal V. Krumbeino irL. Sloso metodikà (Малинаускас, 1991) leidþia kie-kybiðkai ávertinti bet koká kiekvienos atmainos santy-kiná kieká storymëje.

Litofacijø paplitimo schema buvo sudaryta panau-dojus litologinës sudëties trikampá (3 pav.), kurio vir-ðûnëms priskirtos ðios nuogulø grupës: 1) stambiagrû-dës (þvyras), 2) smëlis (þvirgþdingas, rupus ir viduti-nis), 3) molingos nuogulos (molis, aleuritas, itin smul-kus ir smulkus smëlis).

Prieledyninio baseino sedimentacijos aplinkø sche-mai sudaryti á vienà visumà buvo integruoti moreni-nës aslos pavirðiaus, nuogulø storiø, litofacijø pasi-skirstymo ir atskirø granuliometriniø rodikliø izolini-jø þemëlapiai. Èia iðskirtos santykinai itin stipriø, stip-riø ir gæstanèios tëkmës srautø bei visai silpnos tëk-mës ir ramios sedimentacinës aplinkos zonos. Jos ati-tinka tam tikrø litofacijø paplitimo plotus, o granu-liometriniø koeficientø izolinijø pobûdis rodo medþia-gos transportavimo kryptis.

Struktûrinës diagramos, geologiniai profiliai bei li-tofacijø paplitimo schemos sudarytos naudojantisMapInfo, Geomap-2002 ir kitomis kompiuterinëmisprogramomis.

Tauragës-Jurbarko (Vakarø Lietuva) prieledyninio baseino nuogulø sandara ir sedimentacija 29

FLIUVIOGLACIALINIØ BEILIMNOGLACIALINIØ NUOGULØSLÛGSOJIMAS IR LITOFACINË SUDËTIS

Tiriamàjá plotà (1 pav.) ið pietø riboja Nemuno slë-nis, rytuose jis beveik sutampa su Mituvos slënio de-ðiniuoju krantu, o vakaruose tiriama teritorija yra ne-toli Jûros upës slënio.

Ðiaurinëje ir rytinëje ðio sedimentacijos baseinodalyse buvusio limnoglacialinio baseino krantas suta-patintas su 40 m absoliutaus aukðèio izolinija. Pieti-nëje dalyje krantas yra uþ tiriamojo ploto ribø – Ru-sijos Kaliningrado srityje, pieèiau Krasnoznamensko,kur jis remiasi á gana ryðkø reljefo pakilimà, praside-dantá ties 40 m NN izolinija.

Fliuvioglacialinës ir limnoglacialinës prieledyni-nio baseino nuogulos slûgso ant virðutinio pleisto-ceno Nemuno ledyno Baltijos posvitës moreniniø da-riniø, kurie sudarë aslos pavirðiø. Tai – glaciodepre-sija, kurios absoliutus aukðtis kinta nuo keliø iki 50metrø. Didþiausios ðio baseino ádaubos yra pietinë-je ir pietvakarinëje dalyse ir jos tolygiai gelmëja Ne-muno ir Jûros upiø santakos link. Èia moreninësaslos pavirðius nusileidþia iki 10 m NN (2 pav.).Sedimentacijos baseino rytinëje dalyje, ties Eièiø kai-mu ir á rytus nuo jo, iðryðkëja plati pakiluma, ku-rios absoliutus aukðtis siekia net 50 m, o moreninëasla pakyla virð buvusio 40 m NN baseino lygio.Jos pavirðius padengtas smëliu, suklotu prieledyni-niame baseine tuomet, kai jo lygis buvo apie60–65 m NN. Ði pakiluma santykinai skiria baseinàá dvi dalis. Aslos pavirðius nuo jos tolygiai þemëjaðiaurës vakarø, pietvakariø ir pietø kryptimis. Á ðiau-ræ nuo centrinës pakilumos, pagal Ðaltuonos ir Ðe-ðuvio upiø slënius, iðryðkëja platuminës krypties pa-þemëjimas, kuris ties Taurage pasuka á pietvakariusir ásilieja á ðio baseino depresijà. Pietrytinëje basei-no dalyje iðryðkëja gilus árëþis; èia aslos pavirðiuspaþemëja iki 5–7 m NN ir atsiveria á Nemuno slë-ná. Atlikus nuogulø slûgsojimo analizæ galima teigti,kad aslos árëþiai pietrytinëje ir ðiaurës rytinëje ba-seino dalyse fiksuoja buvusiø paleosrautø vagø pa-dëtá. Centrinëje baseino dalyje buvusi pakiluma bu-vo natûralus barjeras nuoguloms pasiskirstant sedi-mentaciniame baseine.

Nuogulø storiø þemëlapis rodo (2 pav.), kad di-dþiausi fliuvioglacialiniø ir limnoglacialiniø nuoguløstoriai, siekiantys 10–30 metrø, yra pietvakarinëje da-lyje. Dideli nuogulø storiai, apie 20 metrø, taip patyra buvusios deltos þiotyse pietrytinëje baseino daly-je; ten paplitusi stambianuolauþinë medþiaga. Maþiau-si ðiø nuogulø storiai yra ðiaurës rytinëje baseino da-lyje ir siekia tik 5 metrus.

Lyginant aslos pavirðiaus ir nuogulø storiø sche-mas paaiðkëja, kad didþiausi nuogulø storiai susikau-pë dugno pavirðiaus ádaubose ir kitose neigiamosetuometinio pavirðiaus zonose pietrytinëje ir pietvaka-rinëje baseino dalyse. Maksimalûs nuogulø storiai,

iki 30 metrø, yra Ðilinës miðko plote; èia smëlio nuo-gulø kontûrai atkartoja 2,5 m absoliutaus aukðèio dau-bos konfigûracijà. Tuo tarpu virð aslos pavirðiaus pa-kilumos, centrinëje baseino dalyje, smëlingø nuoguløstoris tesiekia 5 metrus. Ðiauriau ðios pakilumos bu-vusiame paþemëjime, iðilgai dabartiniø Ðaltuonos irÐeðuvio upiø vagø, nuogulos sustorëja iki 12,5 m.Sudëtingesnis vaizdas yra pietinëje tiriamojo ploto da-lyje, artëjant link Nemuno upës vagos. Èia tik tiesKalnënais prie Jurbarko, ties Smalininkais ir Vieðvileyra susikaupusiø iki 20 m storio nuogulø.

Tirtame plote iðskirtos ðios pagrindinës litofaci-jos: þvyro, smëlingo þvyro, molingo þvyro, smëlio,þvirgþdingo smëlio, molingo smëlio, þvirgþdingo mo-lio, smëlingo molio ir molio. Aptariant ðiø litofacijøpaplitimà sedimentaciniame baseine, galima sàlyginaiiðskirti Jurbarko-Smalininkø-Vieðvilës fliuvioglacialinësdeltos zonà, nedidelæ Galmënø fliuvioglacialinæ deltàðiaurës vakariniame baseino pakraðtyje ir pagrindinælimnoglacialinio baseino dalá.

Didþiausià prieledyninio baseino dalá uþima mo-lio litofacija, nors nedideliuose ploteliuose pasitaikoir smëlingo molio bei þvirgþdingo molio litofacijø(3 pav.). Daþniausiai fiksuojamas jø storis yra apie7,5 metro. Einant nuo centrinës baseino dalies á pie-tus, molio litofacijà keièia smëlingo molio litofacija,kurios storis svyruoja nuo 5 iki 10 m. Tai rodo, kadðioje dalyje limnoglacialinis baseinas buvo seklesnis.Pietrytinëje baseino dalyje artëjant prie fliuvioglacia-linës deltos atsiranda jau ir þvirgþdingo molio litofa-cija, kuri èia yra kaip deltos ðiaurinio pakraðèio kon-tûras ir parodo buvusiø uþutekiø vietà.

Margiausias litofacijø paplitimas yra Jurbarko-Sma-lininkø fliuvioglacialinës deltos zonoje. Kalnënø þvy-ro telkinyje, ðalia Jurbarko, vyrauja þvyro litofacija,kurios bendras storis vietomis siekia 15 m. Tai liudi-ja, kad netoli tuometiniø Nemuno þioèiø bûta ganagilaus baseino. Ðioje deltoje, einant á vakarus nuoJurbarko link Vieðvilës, litofacijos paplitusios dësnin-gai: prie deltos þioèiø stebima þvyro litofacija, tiesSmalininkais jà keièia smëlingas þvyras, o ðalia Vieð-vilës vyrauja smëlio litofacija. Ðias nuogulas daug kurpaávairina molingo þvyro bei molingo smëlio litofaci-jos. Bendras nuogulø storis èia kinta nuo 5 iki 22metrø. Litofacijø analizë rodo, kad fliuvioglacialinædeltà sudaro á vakarus smulkëjanèios nuolauþinës me-dþiagos kûgiai: buvusiose Nemuno þiotyse susikaupëstambiausia medþiaga, prieð Smalininkus iðryðkëjanaujas ið rupiø nuogulø suklotas kûgis, orientuotas iððiaurës rytø á pietvakarius, o ties Vieðvile randamasdar vienas daugiausia ið smëlio litofacijos sudarytaskûgis.

Ðiaurës vakariniame limnoglacialinio baseino pa-kraðtyje, Galmënø þvyro telkinio teritorijoje, nuosek-liai paplitusios maþos fliuvioglacialinës deltos litofa-cijos: þvyro, smëlingo þvyro, þvirgþdingo smëlio ir mo-lingo þvyro. Tai buvusios Jûros upës þiotys á ðá basei-nà; èia suklotos 2,5–12 m storio nuogulos.

Ginutis Juozapavièius, Jaunius Juozapavièius, Algirdas Jurgaitis30

SEDIMENTACIJOS SÀLYGOS

Mûsø aptariamos prieledyninio baseino nuogulos pri-klauso stambaus Jûros-Ðeðupës limnoglacialinio ba-seino ðiaurës vakarinei zonai ir kaupësi paskutinioNemuno apledëjimo Baltijos stadijos ledyno Nemu-no þemupio ledyninës plaðtakos paliktoje glaciodep-resijoje.

Iðanalizavus litofacijø, kurios atspindi sedimentaci-nio baseino bei fliuvioglacialiniø srautø dinamikà, frak-cijø, rupesniø uþ 5 mm ir smulkesniø uþ 0,005 mm,taip pat smëlio ir þvyro nuogulø pjûviø atstojamøjørupumo koeficiento reikðmiø izolinijø plotus ir ledynosuformuotos glaciodepresijos pavirðiaus pobûdá, buvosudaryta sedimentaciniø aplinkø schema (4 pav.). Tir-tame plote buvo iðskirtos ðios pagrindinës sedimenta-cijos aplinkos: itin stipriø srautø, stipriø srautø, vidu-tinio stiprumo srautø, gæstanèiø srautø, silpnø srautø,laminariniø srautø ir stovinèio vandens.

Jurbarko-Smalininkø fliuvioglacialinës deltos ryti-nëje zonoje, kuri atitinka jos virðûnæ, vyrauja itinstambi nuolauþinë medþiaga – gargþdo ir rieduliø tur-tingas þvyras. Ðios nuogulos suklotos lovio pavidaloslëniniame paþemëjime, kuris tæsiasi pietvakariø kryp-timi link dabartinës Nemuno vagos. Ðis paþemëjimas

glaciodepresijoje susiformavo tada, kai aukðtesnio ly-gio (60–65 m NN) prieledyninis baseinas pralauþëSaudargo moreniná gûbrá ir ypaè stipri srovë iðplovëmoreninio priemolio sluoksná. Tà liudija priemoliogniutulai ir rieduliai, apraðyti Kalnënø þvyro telkinioapatinëje dalyje. Vëliau, Tauragës-Jurbarko prieledy-niniam baseinui prisipildant vandens, srauto galia sil-po ir buvæs árëþis uþsipildë gargþdu ir þvirgþdu. Ðiefaktai rodo, kad fliuvioglacialinës deltos centrinë da-lis buvo suformuota itin stipriø srautø sedimentaci-nëje aplinkoje. Stambianuolauþinës medþiagos iðsidës-tymas patvirtina, kad ji buvo suneðta dviejø arterijø:senojo Nemuno ir senosios Mituvos. Pirmasis srau-tas tekëjo ið rytø, o antrasis – ið ðiaurës rytø; basei-ne jie susiliejo, suklodami áspûdingo dydþio iðnaðøkûgá. Kiek toliau á vakarus pjûviuose atsiranda itinsmulkaus smëlio ir aleurito tarpsluoksniø molingo þvy-ro ir þvirgþdingo smëlio litofacijos ir tai atitinka stip-riø srautø sedimentacinæ aplinkà.

Ties Smalininkais iðryðkëja kitas vëduoklës formositin stipriø srautø sedimentacinës aplinkos laukas, kurátoliau á vakarus, ties Vieðvile, pakeièia vidutinio stip-rumo srautø suklota ir plaèiai paplitusi smëlio litofa-cija. Þiedu ðias nuogulas supa gæstanèiø ir silpnøsrautø sedimentaciniø aplinkø molingo smëlio ir mo-

2 pav. Tauragës-Jurbarko prieledyninio baseino nuogulø storiø (A) ir aslos paviršiaus (B) struktûriniai planaiFig. 2. Structural scheme of sediment layer thickness (A) and of basement surface (B) of proglacial basin of Tauragë–Jurbarkas area

Tauragës-Jurbarko (Vakarø Lietuva) prieledyninio baseino nuogulø sandara ir sedimentacija 31

3 pav. Tauragës-Jurbarko prieledyninio baseino litofacijø paplitimo schema (A) ir geologiniai-litologiniai profiliai (B):1 – þvyras, 2 – þvirgþdingas smëlis, 3 – stambus smëlis, 4 – aleuritas, 5 – priemolis, 6 – molis, 7 – profiliø susikirtimovieta. Paskutinio apledëjimo Baltijos posvitës nuogulos: 8 – fliuvioglacialinës, 9 – limnoglacialinës, 10 – glacigeninësFig. 3. Distribution scheme of lithofacies (A) and geological-lithological cross-sections (B) of proglacial basin of Tauragë–Jurbarkas area: 1 – gravel, 2 – gravelly sand, 3 – coarse-grained sand, 4 – silt, 5 – loam, 6 – clay, 7 – intersection pointof cross-sections. Sediment-layers of Baltic stage of the last ice-age: 8 – glaciofluvial, 9 – glaciolacustrine deposits,10 – glacial

Litofacijø apraðymas

Nr. Litologinë sudëtis %

Litofacijos Molingumo Klastiškumo Smulkaus ir itin Þvyro, stambaus irpavadinimas koeficientas α koeficientas β smulkaus smëlio, vidutinio smëlio

aleurito bei molio nuogulø dalisnuogulø dalis

1 Þvyro <0,25 >8 <11 >792 Smëlingo þvyro <0,25 8–1 <11 50–793 Þvirgþdingo smëlio <0,25 1–0,125 <11 32–504 Smëlio <0,25 <0,125 <11 <335 Molingo þvyro 0,25–1 >=1 11–50 >=506 Molingo smëlio 0,25–1 <1 11–50 <507 Þvirgþdingo molio 1–8 >=1 50–80 >=508 Smëlingo molio 1–8 <1 50–80 <509 Molio >8 Bet kokia reikðmë >=80 <=20

Ginutis Juozapavièius, Jaunius Juozapavièius, Algirdas Jurgaitis32

lio dariniai. Nuo Smalininkø á ðiaurës vakarus, linkÐilinës, paplitæs þemesnio lygio fliuvioglacialinio srautoiðnaðø kûgis, susijæs su nusekusiu, 15–20 m NN, prie-ledyniniu baseinu.

Rytinëje limnoglacialinio baseino dalyje buvusi pa-leosausuma, nes moreninis aslos pavirðius yra aukð-tesnis nei 40 m NN. Ði pakiluma apklota smëliu, pokuriuo vietomis slûgso ir molis; jie galëjo susifor-muoti tik aukðtesnio lygio prieledyniniame eþere.Esant 40 m NN prieledyninio baseino lygiui, èia eg-zistavo iðkyðulys (4 pav.), kurá juosë paleosekluma.Ðioje seklumoje dabar nustatyti nedidelio storio smul-kaus ir itin smulkaus smëlio sluoksniai. Minëti pa-aukðtëjimai sedimentacijos baseino dugne buvo natû-ralus barjeras vandens srautams, todël á vakarus irðiauræ nuo jø aptiktos tik laminariniø srautø ir sto-vinèio vandens sedimentacijos aplinkø nuogulos. Á ry-tus ir pietryèius nuo Tauragës, buvusio baseino paþe-mëjimuose, iðplitæ riebaus molio klodai, susidaræ ra-

miausioje aplinkoje. Á ðiauræ nuo Tauragës iðskirtosávairaus stiprumo srautø sedimentacijos aplinkos, ku-riose susiformavo nedidelis iðnaðø kûgis, atitinkantissenosios Jûros upës suplautà fliuvioglacialinæ deltà.

Vakarinëje ir ðiaurinëje baseino dalyse vyraujasmulkiadispersiniø nuogulø litofacijos, liudijanèios èiabuvusias ramesnes sedimentacijos sàlygas. Tuo tarpurupesnë medþiaga nuo senojo Nemuno ir Mituvosþioèiø vakarø krypties srautais buvo suklota pietinëjelimnoglacialinio baseino dalyje. Bûtina paþymëti, kadsenøjø Jûros, Ðeðuvio ir Ðaltuonos srautø atneðta me-dþiaga iðplito tik vietomis.

IŠVADOS

Panaudota gausi þvyro, smëlio ir molio telkiniøpaieðkiniø ir detalios þvalgybos græþiniø informacijaleido nustatyti Tauragës-Jurbarko prieledyninio basei-no nuogulø storiø kaità ir litofacijø paplitimà.

4 pav. Tauragës-Jurbarko prieledyninio baseino sedimentacijos aplinkos: 1 – itin stipriø srautø, 2 – stipriø srautø, 3 –vidutinio stiprumo, 4 – gæstanèiø srautø, 5 – silpnø srautø, 6 – laminariniø srautø, 7 – stovinèio vandens, 8 – sausuma,9 – sekluma, 10 – pagrindiniø srautø kryptys, 11 – gæstanèiø srautø kryptys, 12 – tikëtina þemesnio lygio baseino krantolinijaFig. 4. Sedimentation environments of proglacial basin of Tauragë–Jurbarkas area: 1 – very strong stream, 2 – strongstream, 3 – medium-strength stream, 4 – declining-strength stream, 5 – weak stream, 6 – laminar stream, 7 – standingwater, 8 – land, 9 – shoal, 10 – directions of the main streams, 11 – directions of declining streams, 12 – the probablecoastline of the lower level basin

Tauragës-Jurbarko (Vakarø Lietuva) prieledyninio baseino nuogulø sandara ir sedimentacija 33

Buvusiame 40 m NN lygio sedimentacijos baseineprinešamos medþiagos pasiskirstymui svarbiausià áta-kà turëjo senosios Nemuno ir Mituvos upës bei pa-leobaseino dugno paaukðtëjimai. Jurbarko-Smalinin-kø-Vieðvilës fliuvioglacialinës deltos nuogulos susiklos-të maþiausiai per du etapus, esant 40 ir 15–20 mNN prieledyninio baseino lygiams. Þemesnio lygio se-dimentacinio baseino krantas galëjo tæstis nuo Sma-lininkø ðiaurës vakarø kryptimi link Ðilinës. Centri-nëje ir rytinëje baseino dalyse buvusi ryðki pakilumakaip natûralus barjeras, be abejonës, turëjo esminæreikðmæ nuogulø pasiskirstymui sedimentaciniame ba-seine. Centrinës baseino dalies link medþiaga smul-këja, o vakarinëje ir ðiaurinëje baseino zonose vyra-vo ramios sedimentacinës aplinkos.

Nagrinëjant sedimentaciniø aplinkø ir naudingøjøiðkasenø telkiniø paplitimo dësningumus iðryðkëjo, kadsu itin stipriø ir stipriø srautø suklotomis nuogulo-mis yra susijæ þvyro telkiniai, su vidutinio stiprumosrautø litofacijomis – smëlio telkiniai, o su stovinèiovandens sedimentacijos aplinkos zonomis – molio tel-kiniai. Naudojantis ðia tyrimø metodika bei sedimen-tacijos sàlygø analize, galima prognozuoti naujø nau-dingøjø iðkasenø telkiniø suradimà.

Literatûra

Baliukevièius A., Blaþauskas N., Juozapavièius G., Jurgai-tis A., Ðinkûnas P. 2003. Gargþdø–Priekulës zandro-del-tos sedimentacijos sàlygos. Litosfera. 7. Vilnius. 41–46.

Basalykas A. 1965. Lietuvos TSR fizinë geografija. Vilnius.T. II. 496 p.

Blaþauskas N., Jurgaitis A., Ðinkûnas P. 2000. Svëdasø-Andrioniðkio dubumos smëlingø nuogulø sedimentaci-jos sàlygos. Litosfera. 4. Vilnius. 46–53.

Kazakauskas V. 2000. Lietuvos limnoglacialinio molio pa-plitimas, sudëtis ir sedimentacijos sàlygos. (daktaro di-sertacija). Vilnius. 158 p.

Klimavièienë V. 1963–1964. Kazlø Rûdos ir Eièiø limnog-lacialiniø smëlynø sàrangos, litologijos ir morfologijosbruoþai. Geografinis metraštis. 6–7. 129–143.

Mikaila V. 1958. Lietuvos stambesniøjø limnoglacialiniø ba-seinø nuosëdos ir jø ryðiai su paskutiniuoju ledynu. Ge-ologijos ir geografijos institutas, Moksliniai pranešimai.7. 5–17.

Ìàëèíàóñêàñ Ç. 1991. Ñòðîåíèå è ñîñòàâ ìåæ-ìîðåííûõ êîìïëåêñîâ ïëåéñòîöåíà Ëèòâû.Âèëüíþñ. 128 c.

Ìèêàëàóñêàñ À. Ï. 1985. Ôëþâèîãëÿöèÿëüíûåðàâíèíû Ëèòâû. Âèëüíþñ. 208 c.

Ìèêàëàóñêàñ À. Ï., Þðãàéòèñ À. À. 1987.Ñåäèìåíòîãåíåç ôëþâèîãëÿöèàëúíûõ îòëîæåíèéíà òåððèòîðèè Ëèòîâñêîé ÑÑÐ (1. Çîíàëüíîñòüðàñïðîñòðàíåíèÿ è îñîáåííîñòè ñòðîåíèÿ èñîñòàâà ôëþâèîãëÿöèàëüíûõ îòëîæåíèé). Tp. ÀÍËèò.ÑÑÐ. Ñåð. Á 6(163), 135–143.

Þîçàïàâè÷þñ Ã. À. 1987. Äèôôåðåíöèàöèÿ îáëî-ìî÷íîãî ìàòåðèàëà îáëàñòè ñêàíäèíàâñêîãî

ìàòåðèêîâîãî îëåäåíåíèÿ. Ìîñêâà. 102 ñ.Þðãàéòèñ À. À. 1984. Ëèòîãåíåç ôëþâèîãëÿöèàëü-

íûõ îòëîæåíèé îáëàñòè ïîñëåäíåãî ìàòåðèêîâîãîîëåäåíåíèÿ. Ìîñêâà. 184 c.

Ginutis Juozapavièius, Jaunius Juozapavièius, AlgirdasJurgaitis

DEPOSIT STRUCTURE AND SEDIMENTATION INTAURAGË–JURBARKAS PROGLACIAL BASIN INWEST LITHUANIA

S u m m a r yThe disribution of lithofacies and changes of deposit thick-ness in the Tauragë–Jurbarkas proglacial basin were estab-lished from the abundant information derived from logs ofgravel, sand and clay prospecting. The distribution of ma-terial supplied to the sedimentary basin which occurred ata 40 m water level altitude was mainly influenced by theold Nemunas and Mituva rivers and the irregularities of thebasin bottom surface. At least two main phases of sedimen-tation in the Jurbarkas–Smalininkai–Viešvilë glaciofluvialdelta can be distinguished in relation to basins of 40 and15–20 m water level altitudes, respectively. A pronouncedrise of the bottom as a natural barrier influenced essentiallythe sedimentation and distribution of deposits in the cen-tral and eastern parts of the basin. The sediments fine uptowards the centre of the basin, while sedimentation prevai-led in the calm conditions of the western and eastern partsof the basin. Analysis of the regularities of sedimentary en-vironments and mineral deposit distribution has shown thatgravel occurrences are related to deposits sedimented bystrong and extremely strong flows, sand occurrences relateto deposits sedimented by moderate flows and clay ones todeposits sedimented in the zones of slack water.

Ãèíóòèñ Þîçàïàâè÷þñ, ßóíþñ Þîçàïàâè÷þñ,Àëüãèðäàñ Þðãàéòèñ

ÑÒÐÎÅÍÈÅ È ÑÅÄÈÌÅÍÒÀÖÈß ÎÒËÎÆÅÍÈÉÏÐÈËÅÄÍÈÊÎÂÎÃÎ ÁÀÑÑÅÉÍÀ ÒÀÓÐÀÃÅ–ÞÐÁÀÐÊÀÑ (ÇÀÏÀÄÍÀß ËÈÒÂÀ)

Ð å ç þ ì åÎáøèðíàÿ èíôîðìàöèÿ, ñîáðàííàÿ ïî ìàòåðèàëàìïîèñêîâûõ ñêâàæèí è äåòàëüíîé ðàçâåäêèìåñòîðîæäåíèé ïåñ÷àíî-ãðàâèéíûõ îòëîæåíèé,ïåñêîâ è ãëèí, ïîçâîëèëà îïðåäåëèòü èçìåí÷èâîñòüìîùíîñòåé è ðàñïðîñòðàíåíèå ëèòîôàöèéïðèëåäíèêîâîãî áàññåéíà Òàóðàãå–Þðáàðêàñ. Âáûâøåì ñåäèìåíòàöèîííîì áàññåéíå ñ àáñîëþòíûìóðîâíåì 40 ì íà ðàñïðåäåëåíèå ïîñòàâëÿåìîãîìàòåðèàëà áîëüøîå âëèÿíèå îêàçàëè äðåâíèå ðåêèÍÿìóíàñ è Ìèòóâà, à òàêæå ïîâûøåíèå äíàïàëåîáàññåéíà. Îòëîæåíèÿ ôëþâèîãëÿöèàëüíîéäåëüòû Þðáàðêàñ–Ñìàëèíèíêàé–Âåøâèëå îáðà-çîâàëèñü â äâà ýòàïà – ïðè óðîâíÿõ ïðèëåä-íèêîâîãî áàññåéíà 40 è 15–20 ì àáñîëþòíîé

Ginutis Juozapavièius, Jaunius Juozapavièius, Algirdas Jurgaitis34

âûñîòû. Çàìåòíîå ïîâûøåíèå â öåíòðàëüíîé èâîñòî÷íîé ÷àñòÿõ áàññåéíà â êà÷åñòâå åñòåñò-âåííîãî áàðüåðà âî ìíîãîì ïîâëèÿëî íàðàñïðåäåëåíèå îòëîæåíèé â ñåäèìåíòàöèîííîìáàññåéíå.  íàïðàâëåíèè ê öåíòðàëüíîé ÷àñòèáàññåéíà ìàòåðèàë ñòàíîâèòñÿ ìåëü÷å, à â çàïàäíîéè ñåâåðíîé ÷àñòÿõ áàññåéíà ãîñïîäñòâîâàëà ñïî-êîéíàÿ ñåäèìåíòàöèîííàÿ îáñòàíîâêà.

 õîäå èçó÷åíèÿ çàêîíîìåðíîñòåé ðàñïðîñòðàíåíèÿñåäèìåíòàöèîííûõ îòëîæåíèé è ìåñòîðîæäåíèéïîëåçíûõ èñêîïàåìûõ âûÿâëåíî, ÷òî ñ ìîùíûìè èî÷åíü ìîùíûìè ïîòîêàìè ñâÿçàíû ìåñòîðîæäåíèÿïåñ÷àíî-ãðàâèéíûõ îòëîæåíèé, ñ ëèòîôàöèÿìèïîòîêîâ ñðåäíåé ìîùíîñòè – ìåñòîðîæäåíèÿ ïåñêîâ,à ñ çîíàìè ñåäèìåíòàöèîííîé îáñòàíîâêè çàñòîéíîéâîäû – ìåñòîðîæäåíèÿ ãëèí.