Marius

Vasiliauskas

V kursas, 8 grupė

SEILIŲ LIAUKŲ AKMENLIGĖS CHIRURGINIS -

ENDOSKOPINIS GYDYMO METODAS IR

LITOTRIPSIJA, ŠIŲ GYDYMO METODŲ PALYGINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Asist. Raimundas Golubevas

Kaunas, 2018

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA

SEILIŲ LIAUKŲ AKMENLIGĖS CHIRURGINIS -ENDOSKOPINIS GYDYMO

METODAS IR LITOTRIPSIJA, ŠIŲ GYDYMO METODŲ PALYGINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas

....................

(parašas)

Darbo vadovas

.....................................

(parašas)

..................................................... (vardas pavardė, kursas, grupė)

.............................................................................

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. .............................. (mėnuo, diena)

20....m. ................................

(mėnuo, diena)

Kaunas, 2018

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO

MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ............................................................................................................................. .......

Recenzentas: ............................................................................................................................. ......

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...........................................

Eil BMD reikalavimų

.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas

r. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

0,2 0,1 0 bei reikalavimus?

Santrauka

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

0,2 0.1 0 (0,5 balo)

bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

0,4 0,2 0 aktualumas ir reikšmingumas? tikslas

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

0,4 0,2 0 uždaviniai

tikslas ir uždaviniai? (1 balas)

6

Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo

8 kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, 0,4 0,2 0

Straipsnių kalba, publikavimo būklė ir pan.)

atrankos Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai

9 kriterijai ir (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su

0,2 0,1 0 paieškos

straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos

metodai bei data?

strategija Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų

(3,4 balai) paieškos strategija taip, kad ją galima būtų

10 pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos 0,4 0,1 0

data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir

atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių

derinius)?

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas

11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai 0,4 0,2 0

ar, jei taikoma, meta-analizei)?

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš

12 straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai,

0,4 0,2 0 intervencijos, analizuojami veiksniai,

rodikliai)? Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių

13 duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar 0,4 0,2 0

supaprastinimai buvo daromi?

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta

14 atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši

0,2 0,1 0 informacija buvo panaudota apibendrinant

duomenis?

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo

0,4 0,2 0

rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius:

16 įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų,

0,6 0,3 0 pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo

stadijoje?

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų

17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo

0,6 0,3 0 sisteminimas paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo

bei analizė laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

(2,2 balo) Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų

18 rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys

0,4 0,2 0 kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir

pasikliautinumo intervalai?

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

0,6 0,3 0 lentelėse pagal atskirus uždavinius?

20 Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

0,4 0,2 0 Rezultatų nurodyta jų reikšmė?

21 aptarimas Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos

0,6 0,3 0 (1,4 balo) trūkumai?

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

0,2 0,1 0 Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?

24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?

Literatūros

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

27 sąrašas

teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 (1 balas)

literatūros šaltiniai?

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0

tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

+0,2

+0,1 0 temą?

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

31 rekomendaci

+0,4

+0,2 0 ar jos susiję su gautais rezultatais?

jos

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų

32 analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, +1 +0,5 0

meta-regresija)?

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti

33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos +2 +1 0

meta-analizės rezultatai?

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 <15 psl. 34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

-1 balas -2 balai

rengimo reikalavimus?

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

-0,5 balo -1 balas

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

-2 balai -1 balas

raštingumo klaidų?

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

-0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

balo

Bendri >20% 40 reikalavimai Plagiato kiekis darbe (nevert.

)

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,5

41

puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir

-0,2 balo balo yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar -0,5

42

yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir

-0,2 balo balo poskyrių pavadinimai?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

-0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai?

balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai -0,5

44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

______________________________

Recenzento vardas , pavardė

___________________________________

Recenzento parašas

TURINYS

SANTRAUKA ............................................................................................................................... 8

SUMMARY ................................................................................................................................... 10 SANTRUMPOS ........................................................................................................................... 12 ĮVADAS ........................................................................................................................................ 13 1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ....... 15 2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ .............................................................................. 17

2.1. Chirurginiai seilių liaukų akmenligės gydymo metodai ................................................................. 17 2.2. Chirurginis – endoskopinis gydymas ............................................................................................. 20 2.3. Gydymas litotripsijos metodu ......................................................................................................... 24 3. REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................ 27 3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ..................................................................... 27 3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ...................................................................................................... 29 IŠVADOS ....................................................................................................................................... 30 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................. 31

LITERATŪROS SĄRAŠAS .......................................................................................................... 32 PRIEDAI ........................................................................................................................................ 35

8

SEILIŲ LIAUKŲ AKMENLIGĖS CHIRURGINIS-ENDOSKOPINIS

GYDYMO METODAS IR LITOTRIPSIJA, ŠIŲ GYDYMO METODŲ

PALYGINIMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Sialolitiazė yra dažniausia didžiųjų seilių liaukų

patologijos priežastis, kuri sukelia pacientams didelį diskomfortą. Šiais laikais tokie radikalūs seilių

liaukų akmenligės gydymo būdai, kaip liaukos incizija arba visos liaukos šalinimas taikomi vis

rečiau ir tik kraštutiniais atvejais. Šiuos metodus pakeičia chirurginis-endoskopinis gydymo

metodas bei litotripsija, užtikrinantys minimalią intervenciją, greitesnį liaukos audinių gijimą bei

pooperacinį seilių liaukos funkcijos atsistatymą. Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau mokslinių

publikacijų, kuriose nagrinėjami endoskopinio gydymo ir litotripsijos privalumai bei trūkumai.

Tačiau mokslininkai vis dar nepateikia vieningos nuomonės, kuri iš jų yra efektyviausia.

Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas yra apžvelgti mokslinės literatūros duomenis ir

palyginti: seilių liaukų akmenligės chirurginį (endoskopinį) bei litotripsijos gydymo metodus, jų

efektyvumą ir nustatyti tinkamiausią minimaliai invazyvų seilių liaukų akmenligės gydymo būdą.

Medžiaga ir metodai: Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų

bazėse Pubmed, Science Direct. Ieškota tyrimų, kurie buvo atlikti 2012 - 2018 metais. Juose tirti ir

lyginti seilių liaukų akmenligės gydymo metodai. Rasta ir išanalizuota 17 kriterijus atitikusių

mokslinių straipsnių.

Rezultatai: Buvo nustatyta, kad sialoendoskopinis konkrementų šalinimas yra pranašesnis,

garantuojantis greitesnį seilių liaukų akmenligės gydymo laiką, lyginant su litotripsijos metodu.

Litotripsija palengvina sialoendoskopinį konkrementų šalinimą.

Išvados: Sialoendoskopinis seilių liaukų akmenligės gydymo būdas yra veiksmingiausias esant

mažesniems nei 5mm skersmens akmenims. Esant didesnio diametro akmenims, dažniausiai yra

taikomas kombinuotas chirurginis-endoskopinis gydymo metodas. Intrakorporinė litrotripsija yra

efektyvus sialolitų susmulkinimo metodas, tačiau visiškam atidalintų akmenų pašalinimui-gydymo

užbaigimui dažnai pasitelkiamas sialoendoskopinis gydymo metodas. Nustatyta, jog

ekstrakorporinė litotripsija yra veiksminga paausinės seilių liaukos akmenligei gydyti, tačiau

pasireiškia rimtomis komplikacijomis.

Chirurginis seilių liaukos šalinimas arba incizija pasireiškia liaukos funkcijos sutrikimu ir ilgesniu

gijimo periodu, tačiau yra nepakeičiamas sialolitiazės gydymo būdas, esant nesėkmingam

9

sialoendoskopiniam konkrementų šalinimui arba litotripsijai, taip pat aptikus neįprasto dydžio

akmenis, cistas kartu su sialolitais arba akmenis liaukos parenchimoje.

Raktiniai žodžiai: sialolithiasis, sialolithiasis treatment, lithotripsy, sialoliths endoscopic removal,

sialolithiasis surgical treatment, salivary calculi.

10

LITHOTRIPSY AND SURGICAL (ENDOSCOPIC) TREATMENT OF

SIALOLITHIASIS. COMPARISON OF THESE TREATMENT METHODS

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: Sialolithiasis is the most common cause of major

salivary gland pathology, which causes great discomfort to patients. Nowadays, such radical

techniques used for the treatment of sialolithiasis as gland incision or removal of the whole gland

are applied less frequently and only in extreme cases.These methods are replaced by surgical-

endoscopic treatment and lithotripsy, which ensure minimal intervention, faster healing of glandular

tissues and postoperative recovery of salivary gland function.More and more scientific publications

are published each year, in which the advantages and disadvantages of the endoscopic treatment and

lithotripsy are discussed. However, scientists still cannot provide a unanimous opinion on which of

them is the most effective.

The aim of this systematic literature review is to review the scientific literature and compare

surgical (endoscopic) treatment of sialolithiasis and lithotripsy. Also to compare the effectivenesses

of these treatment methods and to determine the most appropriate strategy for the treatment of

sialolithiasis as the minimally invasive treatment.

Materials and methods: The search was carried out in the electronic databases PubMed and

Science Direct subscribed by the LSMU.Studies that were carried out between 2013 and 2018 were

searched for.Methods used for the treatment of sialolithiasis were investigated and compared in

these studies.… scientific articles, that meet the criteria, were found and analyzed.

Results: Sialoendoscopic removal of concretions was found to be superior,ensuring a shorter

duration of the treatment compared to the method of lithotripsy. Lithotripsy is a good way to

prepare sialoliths for sialoendoscopic removal.

Conclusions: Sialoendoscopic treatment of sialolithiasis is effective with stones smaller than 5 mm

in diameter.In the case of stones that are larger in diameter, the combined surgical-endoscopic

treatment is usually used.Intracorporeal lithotripsy is an effective technique for sialolith

fragmentation, however,sialoendoscopic treatment is often used in order to remove all of the

residual stones and complete the treatment.Extracorporeal lithotripsy was found to be more

effective in treatment of parotid gland.

Surgical removal of the salivary gland or gland incision affects the glandular function and prolongs

the healing period,however, it is irreplaceable in the treatment of sialolithiasis, where

11

sialoendoscopic removal of concretions or lithotripsy have failed, as well as when stones of an

unusual size are detected or stones are localized in the glandular parenchyma.

Keywords: sialolithiasis, sialolithiasis treatment, lithotripsy, sialoliths endoscopic removal,

sialolithiasis surgical treatment, salivary calculi.

12

SANTRUMPOS

SLA- seilių liaukų akmenligė

Hz-hercas

13

ĮVADAS

Seilių liaukų akmenligė arba sialolitiazė apibūdinama kaip patologija, kurios metu konkrementas,

susiformavęs seilių liaukos parenchimoje arba kanalėliuose obturuoja seilių liaukos lataką ir taip

sutrikdo seilių išskyrimą į burnos ertmę.[1,19] Dažniausiai seilių liaukų akmenligė pasireiškia

liaukos patinimu, infekcija, pūlingo turinio ištekėjimu iš kanalėlių, taip pat periodišku skausmu,

ypač sustiprėjančiu valgymo metu ar pamačius maistą. [3] Tiksli sialolitiazės priežastis nėra

nustatyta, manoma, jog ja susergama sutrikus mineralinių medžiagų, ypač kalcio apykaitai, taip pat

reikšmės turi pakitęs seilių rūgštingumas. Kalcio dariniai koncentruojasi apie epitelio liekanas,

patekusius svetimkūnius bei po infekcijos susidariusias detrito mases.[6] Akmuo dažniausiai

pradeda formuotis siaurose bei suspaustose latako vietose. [5]

Sialolitiazė yra pakankamai reta liga, ja serga apytiksliai 1.2% pasaulio populiacijos. Tačiau tai yra

viena dažniausių seilių liaukų uždegimo priežasčių, dvigubai dažniau pasireiškianti vyrams.[2]

Akmenligė dažniausiai pažeidžia pažandinę seilių liauką (87% atvejų). Sialolitiazė diagnozuojama

pasitelkiant endoskopinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją, echoskopiją, taip pat magnetinio

rezonanso tyrimą. [3,14]

Šiuolaikinėse mokslinėse publikacijose sialolitiazės gydymui siūlomi tradiciniai chirurginiai bei

naujausi, minimaliai invazyvūs akmenų šalinimo metodai- incizija arba visos liaukos šalinimas, taip

pat sialoendoskopija, intrakorporinė bei ekstrakorporinė litrotripsija arba šių metodų kombinacijos.

[15,11] Taip pat seilių liaukų akmenligei gydyti yra taikomas ir koncervatyvus gydymas-

antibiotikoterapija bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.[5] Kiekvienas metodas turi savų

privalumų bei trūkumų, komplikacijų ir recidyvų galimybių, todėl kiekvienam pacientui gydymo

metodas yra parenkamas individualiai.

Darbo tikslas:

Apžvelgti mokslinės literatūros duomenis ir palyginti: seilių liaukų akmenligės chirurginį

(endoskopinį) bei litotripsijos gydymo metodus, jų efektyvumą ir nustatyti tinkamiausią minimaliai

invazyvų seilių liaukų akmenligės gydymo būdą.

14

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti literatūros duomenis apie chirurginį seilių liaukų akmenligės gydymą,šio

metodo efektyvumą ir galimas komplikacijas.

2. Remiantis mokslinėmis publikacijomis įvertinti sialoendoskopinio ir chirurginio-

endoskopinio seilių liaukų akmenligės gydymo veiksmingumą.

3. Naudojantis mokslinėmis publikacijomis aptarti litotripsijos gydymo metodą.

4. Atlikus literatūros apžvalgą, pateikti išvadas apie efektyviausią ir mažiausią

komplikacijų tikimybę turintį seilių liaukų akmenligės gydymo būdą.

15

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI

BEI STRATEGIJA

Analizės ir duomenų įtraukimo kriterijai buvo nustatyti iš anksto ir pateikti protokole

(priedas Nr. 1).

STRAIPSNIŲ TINKAMUMO KRITERIJAI

• Anglų kalba

• Klinikiniai tyrimai;

• Prieiga prie pilno straipsnio;

• 2012-2018 metai;

• Tyrimai atliekami su žmonėmis.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI, PASKUTINĖS PAIEŠKOS DATA

Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science

Direct. Paskutinė straipsnių paieška buvo atlikta 2018-03-16.

ELEKTRONINĖ DUOMENŲ PAIEŠKA

Ieškota tyrimų atliktų 2012-2018 metais.

Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai anglų kalba: „sialolithiasis“ OR „sialolithiasis treatment“ OR

„lithotripsy“ OR „sialoliths endoscopic removal“ OR „sialolithiasis surgical treatment“OR „salivary

calculi“.

Paieška buvo atlikta 2017.09.26. – 2018.03.16.

Rasti 17 kriterijus atitikę moksliniai straipsniai.

16

STRAIPSNIŲ ATRANKA

Straipsnių atrankos kriterijai:

• Pacientai kuriems diagnozuota seilių liaukų akmenligė;

• Straipsniai susiję su nagrinėjama tema;

• Tyrimai, kuriuose nurodomas ir aprašomas sialolitiazės gydyme taikytas metodas;

•Tyrimai, kuriuose buvo vykdomi pakartotiniai patikrinimai;

• Tyrimai, kuriuose nurodomos po procedūrų atsiradusios komplikacijos bei recidyvai;

• Tyrimai atlikti su žmonėmis.

Straipsnių atmetimo kriterijai:

• tyrimai, kurie atlikti su gyvūnais;

• meta analizės;

•tyrimai, kuriuose aprašoma inkstų, šlapimtakių ar tulžies pūslės akmenligės gydymo metodai.

17

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Chirurginiai seilių liaukų akmenligės gydymo metodai

Tradicinis SLA gydymo metodas yra sialodochotomija- chirurginis akmens šalinimas iš liaukos

latako, arba visos liaukos, kurioje susiformavęs sialolitas, ekscizija. Gydant akmenligę, visų pirma,

turėtų būti stengiamasi išsaugoti liaukas, o jei neįmanoma to padaryti, tik tada apsvarstyti jų

šalinimo galimybę[5]. Seilių liaukos ekscizija turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju, esant

negalimam ar nesėkmingam endoskopiniam gydymui, incizijai ir litotripsijai. [11]

1 pav. Paausinės seilių liaukos anatominė sandara: 1- paausinė seilių liauka; 2- Stenseno latakas; 3-

žandinis raumuo; 4-kramtomasis raumuo; 5- veidinis nervas. (James R. Hupp, Myron R. Tucker,

Edward Ellis. Contemporary Oral and Maxillofacial Surgery, 5th Edition. 2008)

S. J. Daniel ir bendraautorių straipsnyje nurodoma, jog nepaisant sialoendoskopijos ir minimaliai

invazyvios litotripsijos, kol kas išlieka indikacijos ir chirurginiam seilių liaukų gydymui.

Straipsnyje teigiama, kad simptominis ar pasikartojantis sialoadenitas, kurį sukelia didelis akmenų

skaičius (>2), labai didelio skersmens, netaisyklingos formos akmuo, sialoendoskopinės operacijos

komplikacijos, dėl kurių reikia pašalinti liauką, nesugebėjimas pašalinti akmens minimaliai

invazinėmis procedūromis, bei išlikę simptomai, nepaisant akmenų pašalinimo, pvz.: pasikartojantis

uždegimas yra pagrindinės chirurginio gydymo priežastys. [12]

18

2 pav. Pažandinės seilių liaukos anatominė sandara: 1-Whartono latakas; 2-pažandinė seilių liauka

(gilioji skiltis); 3-malamasis paliežuvio raumuo; 4- dvipilvio raumens priekinis pilvelis; 5-

pažandinė seilių liauka (paviršinė skiltis); 6-dvipilvio raumens galinis pilvelis. (James R. Hupp,

Myron R. Tucker, Edward Ellis. Contemporary Oral and Maxillofacial Surgery, 5th Edition. 2008)

2016 metais Thiago de Paula Oliveira ir kitų straipsnyje aprašytas atvejis, kada 43 metų pacientui

atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą dešinėje pažandinėje seilių liaukoje rastas netaisyklingos

formos 30mm ilgio ir 10mm pločio sialolitas. Dėl didelių akmens matmenų buvo nuspręsta atlikti

liaukos inciziją. Chirurginės intervencijos metu liaukoje taip pat buvo rasta ir pašalinta cista, kaip

numanoma, atsiradusi dėl akmenligės paūmėjimo, išsiskyrus pūlingam sekretui. [2]

3 pav. Seilėtekio iš liaukos atkūrimui Į likusią liaukos kanalo dalį buvo įvestas kateteris ir apsiūtas

aplink esančia gleivine.[2]

19

Praėjus 8 dienoms po operacijos pacientas teigė, jog pagausėjo seilių išskyrimas į burnos ertmę ir

buvo jaučiamas stiprus patinimas, kartu su burnos gleivinės susitraukimu pjūvio vietoje. 2 mėnesių

pooperacinio stebėjimo laikotarpiu jokių papildomų komplikacijų neatžymėta. [2]

2017 metais B. Faizal ir kolegų atliktame tyrime 25 pacientams akmenys buvo aptikti pažandinės

(23 atvejais) ir paausinės (2 atvejais) liaukų latakų įeigose, vidutiniškai 9.8mm skersmens. Iš 25

dalyvių 10-čiai rasta daugiau nei vienas akmuo toje pačioje liaukoje. Dėl to buvo nuspręsta atlikti

visos liaukos, kurioje aptikti sialolitai, eksciziją.

Autoriai rezultatuote teigia, kad atlikus ultragarso bei endoskopinį tyrimus po chirurginio liaukos

pašalinimo 100% pacientų recidyvų nepasitaikė. Taip pat visiems šios grupės atstovams išnyko

akmenligės simtomai. Tačiau po ekscizijos pasitaikė ir rimtų komplikacijų: visi pacientai skundėsi

sumažėjusiu ir neatsistačiusiu seilių kiekiu burnos ertmėje. Pacientai, kuriems buvo pašalintos

paausinės liaukos, skundėsi neestetišku randu veide, kadangi pjūviai buvo atlikti ekstraoraliai. Taip

pat dviems pacientams po paausinės liaukos šalinimo diagnozuotas dalinis veidinio nervo

paralyžius, trukęs 6 mėnesius po operacijos.

Remiantis gautais rezultatais autoriai išvadose nurodo, kad gydant SLA chirurgai turėtų stengtis

išsaugoti seilių liaukas. Chirurginis visos liaukos šalinimas turėtų būti atliekamas tik kraštutiniu

atveju, nepasisekus mažiau invazyviems metodams. [16]

20

2.2. Chirurginis – endoskopinis gydymas

Pastaraisiais metais, sialoendoskopija populiarėja kaip minimaliai invazyvus metodas, skirtas

diagnozuoti ir gydyti didžiųjų seilių liaukų akmenligės sąlygotus tiek obstrukcinius, tiek

uždegiminius procesus. Taikant endoskopinį gydymo metodą, akmens pašalinimui dažniausiai

naudojama endoskopinė įranga- pusiau standus 1,6 mm skersmens endoskopas, taip pat

sialoendoskopinės žnyplės arba vielinė kilpa.

4 pav. 1,6mm skersmens operacinis endoskopas. [17]

Endoskopinio gydymo sėkmė labiausiai priklauso nuo instrumento stabilumo bei liaukų latakų

skersmens. [11] Operacijos endoskopu taikymas akmenligės gydymui dažnai priklauso nuo sialolito

seilių liaukos latake dydžio.

Takeshi Matsunobu ir bendraautorių atliktoje studijoje dalyvavo 73 pacientai, kuriems buvo

diagnozuota pažandinės SLA. Akmens skersmens dydis svyravo nuo 2 iki 20 mm.

Panaudojus dilatatorių, Whartono latakas buvo praplėstas ir įvestas endoskopas. Kuomet kanalas

buvo per siauras ir nepavyko išplėsti vien dilatatoriumi, atliktas nedidelis pjūvis ties latako anga

lengvesniam endoskopo įvedimui.

7pacientams (9,6%) sialolitai buvo pašalinti vien endoskopiniu būdu pasitelkus endoskopinę

įrangą. Šis metodas buvo sėkmingas tuomet, kai akmenys buvo nedidelio skersmens ir taisyklingai

apvalios formos. Didžiausias akmuo, pašalintas sialoendoskopiškai- 5mm.

Esant didesniems konkrementams, 35 pacientams taikytas kombinuotas gydymo metodas-

endoskopinis ir sialodochotomija.

14 pacientų (19,2%) atlikta liaukos incizija, kadangi akmenys buvo aptikti liaukos parenchimoje. 7

pacientams (9.6%) buvo taikyta litotripsija ir poto akmenų fragmentai buvo pašalinti endoskopiškai,

o 10 pacientų (13.7%) atlikta visos liaukos ekscizija.

21

Išvadose pateikiama, jog akmenligės gydymo planavimas priklauso nuo sialolito formos, dydžio

bei buvimo vietos. Šiais laikais chirurginis visos liaukos šalinimas yra taikomas vis rečiau ir

endoskopinis gydymo metodas yra pirmojo pasirinkimo gydymo būdas arba kombinuoto gydymo

dalis. [15]

T. Kopec ir kt. aprašytame straipsnyje teigiama, kad litotripsija yra efektyvus sialolitiazės gydymo

metodas, tačiau esant didesnio diametro akmenims, chirurginis-endoskopinis gydymo būdas yra

pranašesnis. Autoriai tyrė 239 pacientus, kuriems buvo atliktas chirurginis-endoskopinis

sialolitiazės gydymas. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: 175 sergantieji pažandinės seilių

liaukos akmenlige ir 64 paausinės.

Pirmojoje grupėje 149 pacientams (85%) pavyko pašalinti visus akmenis. 20-čiai pacientų (11%)

po gydymo buvo aptikti akmenų likučiai. 6 pacientams akmenys buvo susidarę pačioje liaukos

parenchimoje, dėl to endoskopinis gydymas buvo neįmanomas, jiems buvo atlikta liaukos

ekscizija.

Antrojoje grupėje iš 64 pacientų 43 (67%) buvo pašalinti visi akmenys, gydymo pabaigoje 20-čiai

pacientų buvo aptikti akmenų likučiai. Tik vienam pacientui dėl susiformavusio akmens

parenchimoje ir nuolatinio ūmaus uždegimo buvo atlikta parotidektomija.

Išvadose teigiama, jog chirurginis-endoskopinis gydymo metodas yra sėkmingas akmenligės

gydymo būdas, taikomas vis dažniau dėl mažesnio diskomforto pacientui, tačiau vis dar pasitaiko

atvejų, kuomet liaukos ekscizija yra būtina.[14]

L. Zheng ir kt. atlikto tyrimo duomenimis, iš 29 tirtų pacientų, sergančių paausinių liaukų

akmenlige, endoskopiškai konkrementai buvo pašalinti 9 pacientams. Likusiems 20 pacientų

endoskopiškai buvo diagnozuoti didelio skersmens sialolitai, įsispraudę latake, todėl intervencine

sialoendoskopija akmenų nebūtų buvę galima pašalinti. Šiems pacientams buvo paskirta

sialodochotomija. Po konkrementų šalinimo atlikta viso latako kontrolinė sialoendoskopija, siekiant

patikrinti ar latakas tuščias. Kad išvengti latako stenozės, į lataką keturiolikai dienų po chirurginių

procedūrų buvo įvestas stentas. Teigiama, jo nė vienam pacientui nebuvo pastebėta po operacinių

komplikacijų, tokių kaip veidinio nervo paralyžius. Liaukų funkcionalumas nebuvo pakitęs.

L. Zheng ir kitų teigimu, akmenis, kurių skersmuo yra ne didesnis kaip 5 mm, iš paausinės liaukos

galima pašalinti atliekant sialoendoskopiją. Išvadose autoriai nurodo, kad sialodochotomija yra

veiksmingas didelio skersmens bei įstrigusių ir nejudrių sialolitų gydymo būdas. Pasak L. Zheng ir

bendraautorių, gydymo įstaigai neturint reikalingos įrangos litotripsijai, sialoendoskopinis gydymas

yra tinkama alternatyva mažo skersmens sialolitų šalinimui. [3]

2017 metais N. Kondo ir kolegų moksliniame straipsnyje apibendrinti veiksniai, tokie kaip sialolito

dydis, vieta, sukibimas su kanalo sienele, kurie daro įtaką renkantis gydymo metodą. Iš pateiktų

veiksnių dažniausiai išskiriamas konkremento dydis kaip pagrindinis faktorius svarstant ar rinktis

22

endoskopinį gydymą. Todėl sialoendoskopinės operacijos taikymas SLA gydymui dažnai priklauso

nuo sialolito seilių liaukos latake dydžio [4].

N. Kondo ir kt. tyrimo metu buvo pastebėta, kad paausinės liaukos sialolitus, kurie esti prieš

kramtomąjį raumenį, panaudojus pusiau standų 1,3 mm skersmens endoskopą lengviau pašalinti

atliekant vien tik sialoendoskopiją. Ir atvirkščiai-konkrementus, kurie yra kramtomojo raumens

centro užpakalinėje dalyje, sunkiau pašalinti, naudojant vien tik sialoendoskopijos metodą. Tokiais

atvejais visiškam pašalinimui rekomenduoja kombinuotą gydymą arba inciziją.[4]

5 pav. Atlikus KT pacientams su paausine SLA,nustatytos keturios galimos sialolitų buvimo vietos:

A) Kramtomojo raumens priekyje; B) Anterolaterialiai kramtomojo raumens; C) Posterolaterialiai;

D) Akmenys, esantys už raumens.

N. Kondo ir kt. straipsnyje išskiria proksimalinę Stenono kanalo stenozę kaip pagrindinį veiksnį,

trugdžiusį sėkmingai endoskopiškai pašalinti akmenis, esančius posterolaterialiai ir už raumens.

Autoriai nagrinėjo penkis atvejus, kai net su pusiau standžiu 1,3 mm skersmens endoskopu nebuvo

įmanoma pasiekti konkremento. Buvo tris kartus panaudotas pusiau standus 1,3 mm skersmens

endoskopas, kad pasiekti akmenį, tačiau net su tokiu miniatiūriniu endoskopu, nepavyko to padaryti

[4].

23

Akmens buvimo

vieta

Pašalintų akmenų

skaičius

Nepašalintų akmenų

skaičius

Pašalintų akmenų

rodiklis (%)

Kramtomojo

raumens priešaky

11 5 68,8

Anterolaterialiai

kramtomojo

raumens

3 2 60

Posterolaterialiai

kramtomojo

raumens

0 4 0

Už kramtomojo

raumens

2 4 33,3

Lentelė Nr. 1. Akmenų šalinimo endoskopu rezultatai skirtingos sialolitų lokalizacijos grupėse.

24

2.3. Gydymas litotripsijos metodu

Gydymo litotripsija tikslas yra suskaldyti akmenis į mažesnius nei 2mm skersmens fragmentus.

Taip yra sugrąžinama seilių tėkmė, kurios dėka išdalinto sialolito dalelės išmetamos iš liaukos per

latako angą į patį lataką. Iš čia suskilusio konkremento dalelės su seilių srautu pašalinamos į burnos

ertmę. Priešingu atveju, akmens fragmentams pasilikus ir nepasišalinus, minimaliai invazyviu

endoskopiniu būdu, naudojant endoskopines reples arba vielinę kilpą chirurgas išima konkremento

daleles.[15]

S. Martellucci ir kiti atliko tyrimą su 16 pacientų, kuriems buvo aptikti nuo 5mm iki 8mm

skersmens akmenys Whartono latake. Pacientams buvo atliekama intrakorporinė litotripsija,

naudojant Holmium Yag lazerį kartu su endoskopine kontrole. Tos pačios procedūros metu

atplaišos buvo pašalintos sialoendoskopinėmis žnyplėmis bei vieline kilpa. Visų pacientų

pooperacinė būklė buvo normali. Iš karto po operacijos visų pacientų pažandinė sritis buvo sutinusi,

tačiau jau per 48 valandas po operacijos patinimas atslūgo. Pasibaigus 3 mėnesių pooperacinio

stebėjimo laikotarpiui buvo atliktas ultragarsinis tyrimas, kurio metu trims pacientams buvo aptikta

likusių konkrementų. Iš šių 3 pacientų 2 skundėsi išlikusiais simtomais- pažandinės srities patinimu,

skausmu, sustiprėjančiu valgymo metu. Jiems buvo atlikta pakartotinė sialolitų šalinimo procedūra

endoskopu. Šio straipsnio išvadose teigiama, kad lazerinė litotripsija endoskopo pagalba yra

pranašesnis akmenligės gydymo būdas Whartono latake nei chirurginis metodas.[6]

Panašią studiją aprašė E. Serbetci kartu su kolegomis. Tyrime dalyvavo 34 pacientai, kuriems

gydymo pradžioje buvo bandyta pašalinti sialolitus vieline kilpa bei sialoendoskopinėmis

žnyplėmis, tačiau bandymas buvo nesėkmingas. Dėl to pacientams buvo nuspręsta atlikti

pneumatinę litotripsiją. Šios procedūros metu buvo taikomi 3,5 atmosferų slėgio šūviai į sialolitą.

Vieno akmens suskaldymui prireikė nuo 6 iki 36 litotriptoriaus paleidimų. [7]

6 pav. Intrakorporinis pneumatinis litotriptorius “Vibrolith”. [7]

25

Iš tyrime dalyvavusių 34 pacientų 30-čiai akmenys buvo suskaldyti sėkmingai. Autoriai nurodo,

kad sunkesnių komplikacijų nepasitaikė. Operacijos metu 3pacientams buvo trumpalaikis

kraujavimas. Po procedūros visiems pacientams buvo laikinas liaukos patinimas. Pacientų grupėje,

kuriems litotripsija buvo atlikta sėkmingai recidyvų nepasitaikė. [7]

Apie pneumatinės litotripsijos efektyvumą 2016 metų straipsnyje pasisako M. Koch ir kt. Tyrime

dalyvavo 44 pacientai, kuriems buvo diagnozuoti 23 akmenys paausinėje seilių liaukoje ir 26

pažandinėje. Dėl to, kad visiems pacientams akmenys buvo nejudrūs ir lokalizuoti prieš ištekamojo

liaukos latako įeigą, akmenų šalinimas vien endoskopiniais įrankiais buvo atmestas. Todėl buvo

taikytas pneumatinės litotripsijos metodas, vietinėje nejautroje endoskopo pagalba įvedant

„StoneBreaker“ litotriptorių per ištekamąjį lataką. Po šios procedūros, suskaldytų sialolitų

fragmentai buvo pašalinti su seilių tėkme arba panaudojus endoskopinę vielinę kilpą.

Rezultatuose teigiama, kad po gydymo 48 iš 49 (97,9%) sialolitų buvo visiškai suskaldyti, o

akmenligės simtomai išnyko visiems 44 dalyvavusiems pacientams. Tiek pažandinėse, tiek

paausinėse liaukose gydymo efektyvumas nesiskyrė. Autoriai nurodo, kad po šio gydymo visiems

pacientams buvo trumpalaikis liaukos patinimas bei rasta išsiskyrusio fibrininio eksudato. Tačiau

sunkesnių komplikacijų nepasitaikė. Autoriai nurodo, kad pneumatinė litotripsija su endoskopine

kontrole, naudojant „StoneBreaker“ litotriptorių, yra veiksminga ir perspektyvi procedūra

sialolitiazės gydymui. [9]

F. Desmots ir kt. savo straipsnyje aprašė SLA gydymą ekstrakorporine litotripsija.

7 pav. Ekstrakorporiniu litotriptoriumi skaldomas akmuo, esantis paausinėje liaukoje.[11]

25 pacientams buvo atliekama ultragarsinė litotripsija, kurios vidutinė gydymo trukmė buvo 3

mėnesiai (1 diena - 10 mėnesių). Seanso metu vidutinis smūginių bangų skaičius buvo 4800, dažnis

nuo 2 iki 6 Hz. Kiekvienas litotripsijos seansas truko vidutiniškai 30 min. Procedūrų metu nebuvo

taikyta nei anestezija, nei analgezija. Gydymo veiksmingumas kiekvienam pacientui buvo

individualus, tačiau geresni gydymo rezultatai tiems pacientams, kuriems diagnozuota paausinės

26

seilių liaukos akmenligė (lentelė Nr. 1). Tai lėmė paausinės liaukos anatominė padėtis, leidusi

litotriptorių nukreipti tiksliau į liaukoje esantį akmenį.[8]

Lentelė Nr. 2 Seilių liaukų akmenligės gydymo ultragarsine litotripsija veiksmingumas (F.

Desmots ir kiti. Lithotripsy for salivary stones with prospective US assessment on our first 25

consecutive patients. 2013)

Procedūros veiksmingumas Sialolitų skaičius bei

lokalizacija

Pacientų Nr. (%)

Gydymas sėkmingas

(Visi akmenys suskaldyti į

< 2mm daleles;

Klinikinių simtomų

nebuvimas praėjus

3mėnesiams po gydymo

pabaigos)

8 akmenys paausinėse seilių

liaukose;

1 pažandinėje s.l.

9 (36)

Gydymas iš dalies sėkmingas

(likusios akmenų dalys >

2mm arba 3mėnesius po

gydymo pabaigos išlikę

simtomai, tik lengvesnės

formos)

8 akmenys paausinėse s.l;

4 pažandinėse s.l.

12 (48)

Jokių pokyčių po gydymo

3 akmenys paausinėse s.l;

1 pažandinėje s.l.

4 (16)

Remiantis autoriais, 87% pacientų pasireiškė nežymus šalutinis poveikis. 12 pacientų (48%)

skausmas procedūros metu, 6 (24%) - išvaržos arba seilių liaukų kolika, 4 pacientams (16%) - dantų

skausmas ir 7 (28%) – išplitusios hemoraginės kraujosrūvos. Vienam pacientui 3 dienos po pirmojo

seanso pasireiškė gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo. Vienam pacientui,praėjus trims

dienoms po antrojo seanso, susiformavo abscesas paausinėje liaukoje. Pasak autorių, tai susiję su

netaisyklingu antibiotikų vartojimu. [8]

SLA gydymas ekstrakorporiniu litotriptoriumi yra pakankamai veiksmingas, juo veikiant paausinės

liaukos sialolitus. Dėl to, kad tai yra neinvazyvus metodas, jis galėtų būti taikomas kaip gydymo

dalis, palengvinanti akmenų šalinimą endoskopu.

27

3.REZULTATŲ APTARIMAS

3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos

Šiuo metu seilių liaukų akmenligės gydymui vis dažniau taikomi minimaliai invazyvūs chirurginio-

endoskopinio gydymo bei litotripsijos metodai. Šį pasirinkimą lemia lengvesnis diskomfortas

pacientui, mažesnė komplikacijų tikimybė, greitesnis liaukos funkcijos atsistatymas bei audinių

gyjimas, lyginant su liaukos incizija ir ekscizija.

S. J. Daniel ir kt. teigia, jog chirurginis seilių liaukų akmenligės gydymas vis dar yra

nepakeičiamas, esant nesėkmingam sialoendoskopiniam akmenų šalinimui, taip pat esant didelio

skersmens, netaisyklingos formos, daugiau nei dviem akmenim vienoje liaukoje.[12] Thiago de

Paula Oliveira ir bendraautorių aprašytame atvejyje liaukos incizija yra būtina dėl labai didelių

sialolito matmenų (10x30mm) bei šalia akmens buvusios cistos, kurios nebūtų buvę įmanoma

pašalinti minimaliai invazyviomis priemonėmis.[2] B. Faizal ir kt. teigia, kad atlikus liaukos

eksciziją, 100% pacientų išnyko sialolitiazės simtomai, tačiau sumažėjo seilių kiekis burnos

ertmėje, po paausinės liaukos šalinimo pacientai skundėsi neestetiškais randais veide po

ekstraoralinių pjūvių bei pusę metų trukusiu daliniu veido paralyžiumi. [16]

Sialoendoskopinis seilių liaukų akmenligės gydymo būdas yra veiksmingiausias šalinant mažesnius

nei 5mm skersmens akmenis iš ištekamojo liaukos latako. [3,14,15] Takeshi Matsunobu ir Tomasz

Kopeć aprašytuose tyrimuose, kuriuose pacientus buvo bandoma išgydyti endoskopiniu bei

litotripsijos gydymo būdais , rezultatai patvirtino, kad esant didesnio diametro akmenims bei

lokalizuotiems gilesnėse liaukos anatominėse dalyse, dažniausiai sėkmingam gydymui taikomas

kombinuotas chirurginis-endoskopinis gydymo metodas. [14,15] L. Zheng ir kitų atliktame tyrime

iš 29 pacientų su paausinės seilių liaukos akmenlige, 9 (31%) buvo sėkmingai pritaikytas

endoskopinis sialolitų šalinimas. Likusiems 20 (69%) buvo aptikti didelio skersmens (>5mm) ir

standžiai latake įsispraudę, nejudantys akmenys, dėl to teko atlikti sialodochotomiją. [3]

N. Kondo ir kitų tyrimas nurodo, kad sialoendoskopinio gydymo rezultatai yra geresni paausinės

liaukos sialolitams esant kramtomojo raumens priešaky. Kuomet akmenys lokalizuoti

posterolateraliai kramtomojo raumens atžvilgiu, endoskopinis gydymas yra visiškai nesėkmingas.

(Lentelė nr. 1)

S. Martellucci su bendraautoriais aprašytoje studijoje 13 iš 16 pacientų (81%) litotripsijos gydymo

metodas buvo sėkmingas, taikant Holmium Yag lazerį 5-8mm skersmens sialolitams suskaldyti

Whartono latake.

Gydymas pneumatinės litotripsijos metodu parodė gerus rezultatus. E. Serbetci ir kolegų atliktame

tyrime 30 iš 34 dalyvavusių pacientų atlikus pneumatinę litotripsiją, akmenys buvo suskaldyti

28

visiškai, sunkesnių komplikacijų nepastebėta. [7] M. Koch ir bendraautorių tyrime 48 iš 49 (97,9%)

sialolitų buvo visiškai suskaldyti, pasitelkus pneumatinį „StoneBreaker“ litotriptorių.

Ekstrakorporinės litotripsijos veiksmingumą tyręs F. Desmots su bendraautoriais [8] nustatė, kad šis

neinvazyvus sialolitų suskaldymo metodas yra efektyvus gydant paausinės seilių liaukos akmenligę.

29

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai

Seilių liaukų akmenligės gydymo sėkmei įtakos gali turėti gydytojo manualiai įgūdžiai bei darbo su

sialoendoskopine įranga ar litotriptorium patirtis.

Taip pat atrinktuose straipsniuose nėra diskutuojama apie finansinius aspektus, kurie gali lemti

gydymo būdo pasirinkimą. Nėra aptariama gydymui skirtos įrangos bei prietaisų kaina.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

30

IŠVADOS

1. Chirurginis sialolitiazės gydymas yra efektyviausias seilių liaukų akmenų šalinimo būdas,

bet kartu reikalaujantis ilgesnio gijimo laiko bei sukeliantis sudėtingų komplikacijų, tokių

kaip seilių liaukų funkcijos sutrikimas ar nebuvimas, dalinis veidinio nervo paralyžius,

neestetiški randai po operacijų. Dėl seilių liaukų akmenligės susidarius retencinei seilių

cistai chirurginė intervencija yra būtina.

2. Sialoendoskopinis seilių liaukų akmenligės gydymo būdas yra veiksmingiausias, kuomet

akmenys yra ištekamajame liaukos latake,nėra susiformavę gilesnėse liaukos anatominėse

dalyse, bei esant mažesnio, nei 5mm diametro sialolitams. Esant didesnio diametro

akmenims, dažniausiai yra taikomas efektyvesnis kombinuotas chirurginis-endoskopinis

gydymo metodas. Chirurginis-endoskopinis gydymo metodas yra greičiau trunkantis,

reikalaujantis mažesnio operacijos etapų skaičiaus, lyginant su litotripsijos gydymo

metodu.Tačiau chirurginis-endoskopinis gydymo metodas dažniau pasireiškia sunkesnėmis

komplikacijomis.

3. Intrakorporinė litrotripsija yra efektyvus sialolitų susmulkinimo metodas, tačiau visiškam

atidalintų akmenų pašalinimui-gydymo užbaigimui dažnai taikomas kombinuotas gydymo

metodas, pasitelkiant kartu ir sialoendoskopinį gydymo būdą. Ekstrakorporinė litotripsija

yra veiksminga gydant paausinės seilių liaukos akmenligę. Tačiau šis gydymo būdas gali

sukelti gan sunkias komplikacijas, tokias kaip išvarža arba seilių liaukų kolika, dantų

skausmas, gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo.

4. Seilių liaukų akmenligės gydymo metodas parenkamas prieš tai įvertinus sialolitų skaičių,

dydį bei lokalizaciją. Esant mažo skersmens akmenims, lokalizuotiems ištekamajame latake,

tinkamiausias bei greičiausias sialolitų šalinimo būdas- sialoendoskopinis. Esant didesnio

diametro sialolitams, tinkamiausias gydymo metodas vis dar išlieka nenustatytas, tačiau

labiausiai rekomenduotina taikyti kombinuotą chirurginį-endoskopinį arba litotripsijos-

sialoendoskopinį gydymo būdą.

31

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Nors seilių liaukų akmenligė yra pakankamai reta liga, vis dėlto tai yra dažniausia didžiųjų seilių

liaukų patologijos priežastis. Seilių liaukos patinimas, seilių kiekio burnos ertmėje sumažėjimas,

pūlingo turinio ištekėjimas iš seilių liaukų kanalėlių bei liaukos skausmo sustiprėjimas valgymo

metu arba pamačius maistą yra pagrindiniai sialolitiazės simtomai, kuriuos kiekvienas gydytojas

odontologas turėtų atpažinti. Rekomenduojama ankstyvos seilių liaukų akmenligės diagnostikos

temą įtraukti į gydytojams odontologams skirtus teorinius seminarus.

Laiku nukreipus pacientą pas gydytoją burnos chirurgą bei diagnozavus šią ligą, seilių liauka gali

būti išsaugoma minimaliai invazyviais metodais pašalinant akmenį, kuomet sialolitas yra mažesnio

nei 5mm skersmens.

Atlikus sialodochotomiją, seilėtekio iš liaukos atkūrimui į likusią liaukos kanalo dalį vertėtų įvesti

kateterį ir apsiūti aplink esančia gleivine.

Rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų, kuriuose būtų taikomi bei palyginami sialoendoskopinis

bei litotripsijos gydymo metodai. Tyrimuose turėtų būti vienodas pacientų skaičius.

Taip pat rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų naudojant tą pačią įrangą.

32

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Yeong-Gwan Im, Min-Suk Kook, Byung-Gook Kim, Jae-Hyung Kim, Yeong-Joon Park,

Ho-Jun Song. Characterization of a submandibular gland sialolith: micromorphology,

crystalline structure, and chemical compositions. Vol. 124 No. 1 July 2017.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2212440317301153

2. Thiago de Paula Oliveira, Isaac Nilton Fernandes Oliveiraa, Eduardo Carvalho Paes

Pinheiroa, Renata Caroline Ferreira Gomesa, Pietro Mainenti. Giant sialolith of

submandibular gland duct treated by excision and ductal repair: a case report. Department of

Oral and Maxillofacial Surgery, Centro Médico Rio Branco, Juiz de Fora, MG, Brazil 2016.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26420563

3. LingYan Zheng, Li Song Xie, ZhiJun Wang, Huan Shi, NingNing Cao, ChuangQi Yu.

Endoscopic-assisted gland preserving therapy for the management of parotid gland

sialolithiasis: Our preliminary experience. Journal of Cranio-Maxillo-Facial Surgery 43,

pages 1650-1654. October 2015

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010518215002425

4. Norio Kondo, Toshio Yoshihara, Yukie Yamamura, Kaoru Kusama, Eri Sakitani. The

landmark for removal of sialoliths using sialendoscopy alone in parotid gland sialolithiasis.

Department of Otolaryngology, Tohto Bunkyo Hospital, 3-5-7, Yushima, Bunkyo-ku,

Tokyo 113-0034, Japan 2017.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28651858

5. A. Aljasser, J. M. Grischkan. Device failure in sialoendoscopy: Intraoperative practical

decision-making. International Journal of Pediatric Otorhinolaryngology, Volume 90, 193 –

195. November 2016.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27729130

6. S. Martellucci, G. Pagliuca, M. De Vincentiis, A. Greco, M. Fusconi, A. Virgilio, C.

Gallipoli, A. Gallo. Ho:Yag Laser for Sialolithiasis of Wharton’s Duct. Otolaryngology–

Head and Neck Surgery Vol 148, Issue 5, pp. 770 – 774. March 2013.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23462654

7. E. Serbetci, M. Mazhar Celikoyar, A. Altundag. Sialendoscopic Pneumatic Lithotripsy for

Salivary Calculi: A New Technique and a Long-term Clinical Experience. Otolaryngology–

Head and Neck Surgery , Vol 157, Issue 5, pp. 906 – 908. July 2017.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28695783

33

8. F. Desmots, C. Chossegros, F. Salles, A. Gallucci, G. Moulin. Lithotripsy for salivary stones

with prospective US assessment on our first 25 consecutive patients. Journal of Cranio-

Maxillo-Facial Surgery , Volume 42 , Issue 5 , 577 – 582. July 2014

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24099653

9. Michael Koch, Konstantinos Mantsopoulos, Mirco Schapher, Felix von Scotti, Heinrich Iro.

Intraductal Pneumatic Lithotripsy for Salivary Stones With the StoneBreaker: Preliminary

Experience. Volume126, Issue7, Pages 1545-1550. July 2016.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26845571

10. M. Durbec, E. Dinkel, S. Vigier, F. Disant, F. Marchal, F. Faure. Thulium-YAG Laser

Sialendoscopy for Parotid and Submandibular Sialolithiasis. Lasers Surg. Med. 44: 783–

786, 2012.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23224989

11. P. Capaccio, S. Torretta, L. Pignataro, M. Koch. Salivary lithotripsy in the era of

sialendoscopy. Acta Otorhinolaryngol Ital v.37(2). 2017 April

URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5463518/

12. Sam J. Daniel, Alyssa Kanaan. Open surgical management of sialolithiasis. Operative

Techniques in Otolaryngology-Head and Neck Surgery. Volume 26, Issue 3, Pages 143-

149. September 2015

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1043181015000731

13. Johannes Zenk, Michael Koch, Nils Klintworth. Sialendoscopy in the Diagnosis and

Treatment of Sialolithiasis: A Study on More Than 1000 Patients.Otolaryngology–Head and

Neck Surgery .Vol 147, Issue 5, pp. 858 – 863 June 29, 2012.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22753615

14. Tomasz Kopeć, Małgorzata Wierzbicka, Jarosław Kałużny, Anna Młodkowska, Witold

Szyfter. Sialendoscopy and sialendoscopically-assisted operations in the treatment of

lithiasis of the submandibular and parotid glands: our experience of 239cases. Medical

University Poznań, Poland. September 2016

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27185233

15. Takeshi Matsunobu, Takaomi Kurioka, Yoshihiro Miyagawa, Koji Araki, Atsushi Tamura,

Katsuki Niwa, Masayuki Tomifuji, Taku Yamashita, Akihiro Shiotani. Minimally invasive

surgery of sialolithiasis using sialendoscopy. Department of Otolaryngology – Head and

Neck Surgery, December 2014 Volume 41, Issue 6, Pages 528–531.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24970706

34

16. Bini Faizal, Sangeetha Gangadharan, Krishnakumar Thankappan. Comparison between

Sialendoscopy and Conventional Methods in the Treatment of Sialolithiasis. Malays J Med

Sci. 2017 Oct; 24(5): 94–100

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29386976

17. S. Sionis, R.A. Caria, M. Trucas, P.A. Brennan, R. Puxeddu. Sialoendoscopy with and

without holmium:YAG laser-assisted lithotripsy in the management of obstructive

sialadenitis of major salivary glands. British Journal of Oral and Maxillofacial Surgery,

Volume 52, Issue 1, 58 - 62. January 2014.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24280118

18. James R. Hupp, Myron R. Tucker, Edward Ellis. Contemporary Oral and Maxillofacial

Surgery, 5th Edition. 2008.

19. John Langdon, Mohan Patel, Peter Brennan, Robert Ord. Operative Oral and Maxillofacial

Surgery. Second edition. 2010.

35

Priedas Nr. 1 Apžvalgos protokolas

Apžvelgti ir palyginti seilių liaukų akmenligės chirurginį (endoskopinį) bei litotripsijos gydymo metodus, jų efektyvumą.

APŽVALGOS

KLAUSIMAS

Straipsnių paieška buvo atlikta Lietuvos Sveikatos Mokslų

PAIEŠKOS SRITIS universiteto prenumeruojamose elektroninėse duomenų

bazėse PubMed, ScienceDirect. Straipsnių paieška atlikta nuo

2017 09 26 iki 2018 03 16

TIPAS ATRINKTŲ

Atmesti tyrimai atlikti su gyvūnais, meta analizės, tyrimai, kuriuose aprašoma inkstų, šlapimtakių ar tulžies pūslės akmenligės gydymo metodai

TYRIMŲ

TYRIMO OBJEKTAS Sialolitiazės chirurginis (endoskopinis) ir litotripsijos gydymo metodai, recidyvai ir komplikacijos

TIRIAMIEJI Pacientai, kuriems diagnozuota seilių liaukų akmenligė

DUOMENŲ Sisteminimas atliktas suskirsčius gydymo metodus į chirurginį, chirurginį-endoskopinį bei litotripsijos.

SISTEMINIMAS

APŽVALGOS DATA 2017 09 26- 2018 03 16

36

Priedas Nr. 2. Pažandinės seilių liaukos ekscizijos protokolas

A-Odos incizija ir poodinio raumens atidalinimas, giliosios kaklo fascijos atskyrimas. B-

Pažandinės liaukos kapsulės perpjovimas, atidengiamas liaukos paviršius.

C- Liaukos bei veido kraujagyslių atidengimas. D- dedami kraujagyslių spaustukai. E-

apatinė liaukos dalis atitraukiama ir mobilizuojama. F- perkerpama ir perrišama veidinė

arterija (už spaustuko). G- Perkerpamos ir perrišamos liežuvinio nervo parasimpatinės

37

skaidulos, įeinančios į pažandinę liauką. H- Perpjaunamas ir perrišamas Whartono latakas.

(John Langdon, Mohan Patel, Peter Brennan, Robert Ord. Operative Oral and Maxillofacial

Surgery. Second edition. 2010).

38

Priedas Nr. 3. Straipsnių atrankos schema

Paieška atlikta: Pubmed ir

Sciencedirect pagal raktažodžių

derinius: „sialolithiasis“ OR

„sialolithiasis treatment“ OR

„lithotripsy“ OR „sialoliths

endoscopic removal“ OR

„sialolithiasis surgical

treatment“OR „salivary calculi“.

(n=17766)

Atr

anka

Įt

rau

kim

as

Tin

kam

um

as

Atp

ažin

imas

Straipsniai iš kitų šaltinių

(n=0)

Straipsniai atrinkus besidubliuojančius

(n =12568 )

Likę straipsniai, ne senesni nei 5m,

tyrimai su žmonėmis, straipsniai

anglų kalba

Straipsniai, perskaičius

pavadinimą

Pilno teksto straipsniai

(n=36)

Straipsniai atmesti

patikrinus santrauką:

-sisteminės apžvalgos

ir meta-analizės.

Straipsniai, įvertinus jų

kokybę (n=17)

Tyrimai, naudojami

sisteminei analizei

(n =17)