2018 m. rugsėjo 12 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris pasiūlė stiprinti ES ir Afrikos ekonominius bei prekybos ryšius investuojant ir kuriant darbo vietas.

ES ir Afrikos partnerystės stiprinimasNaujas Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų aljansas

„Europai rūpi, kas vyksta Afrikoje, o Afrikai – kas vyksta Europoje. Mūsų partnerystė – tai investicija į bendrą ateitį. Esame lygiavertės partnerės: remiame viena kitą, padedame viena kitai klestėti ir darome pasaulį saugesnį, stabilesnį bei tvaresnį.“

Jeanas-Claude’as Junckeris, Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas, Abidžanas, 2017 m. lapkričio 27 d.

SĄJUNGOS PADĖTIS2018 m.

#SOTEU

2018 m. rugsėjo 12 d.

Naujas Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų aljansas

Aljanso tikslas – pakylėti ES ir Afrikos partnerystę į naują lygmenį. Todėl Komisija siūlo skatinti investicijas, pritraukti daugiau privačiųjų investuotojų, remti švietimą ir įgūdžių ugdymą ir taip didinti galimybes įsidarbinti, skatinti prekybą ir gerinti verslo aplinką.

Šis planas bus paremtas Komisijos dabartiniu ir būsimu biudžetu, kuriame Afrika išskirta kaip prioritetinis regionas.

Strateginės investicijos ir darbo vietų kūrimas

Investicijos į švietimą ir įgūdžių ugdymas pagal darbo rinkos poreikius

Ekonominė integracija ir prekyba

Verslo ir investicijų aplinka

• Aljanso investicijomis per ateinančius penkerius metus bus sukurta iki 10 mln. darbo vietų.

• Dėl mūsų pritrauktų investicijų į transporto infrastruktūrą 24 mln. žmonių galės naudotis visais metų laikais išvažiuojamais keliais.

• Iki 2027 m. „Erasmus+“ pasinaudos 105 000 studentų ir akademinių darbuotojų.

• 750 000 žmonių dalyvaus profesiniuose įgūdžių ugdymo mokymuose.

• ES pritraukus investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir 5 GW padidinus elektros energijos gamybos pajėgumus, 30 mln. žmonių ir įmonių galės naudotis elektros energija.

Afrikai skirti finansiniai įnašai Išorės investicijų planas 2017–2020 m.

2014–2020 m. ES biudžeto laikotarpis

Afrikai skirtos lėšos (dotacijos) 32,5 mlrd. EUR

Kitos lėšos, kurių bendra suma – iki 42 mlrd. EUR

Afrikai skirtos lėšos 40 mlrd. EUR

Numatomos kitos lėšos

2021–2027 m. ES biudžeto laikotarpisPasiūlyta

ES finansinis įnašas ir numatomos investicijos

ES dotacijos, naudojamos dotacijų bei paskolų derinimui ir garantijoms 4,1 mlrd. EUR

Bendra numatomų investicijų suma iki 2020 m. 44 mlrd. EUR

Jau sutelkta

24 mlrd. EUR

2,4 mlrd. EUR

Privatusis sektorius turi didžiausią darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo potencialą, todėl Afrikoje svarbu skatinti atsakingas vidaus ir užsienio privačiojo sektoriaus investicijas.

Siūlomi veiksmai

#1 Derinimo ir garantijų priemonėmis skatinti investavimą.

#2 Naudojantis susitarimais dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo nustatyti, kokios nacionalinės ir regioninės gamybos bei perdirbimo vertės grandinės ir galimybės yra perspektyviausios.

#3 Iki šių metų pabaigos įsteigti Afrikos ir Europos viešųjų bei privačiųjų subjektų, finansinės veiklos vykdytojų ir akademinės bendruomenės sektorines grupes, kurios svarbiose ekonomikos srityse, kaip antai skaitmeninės ekonomikos, energetikos, transporto ir žemės ūkio, tirtų ir remtų strateginius pokyčius.

NASIRA rizikos pasidalijimo finansinė priemonė – įtikinamas lėšų finansavimo negalintiems gauti verslininkams teikimo pavyzdysDrauge su Nyderlandų plėtros banku FMO ES siekia mažinti didelę riziką, kylančią skolinant ES kaimyninių šalių ir Užsachario Afrikos verslininkams, kuriems sunku gauti finansavimą ir kurių daugelis buvo priversti palikti savo namus. Vietos finansų įstaigoms, kaip antai bankams ir mikrofinansų įstaigoms, ES pasiūlys portfelio garantijų, kurios apims paskolas verslininkams, ir taip jiems atsivers galimybė gauti finansavimą. Priemonė skirta žmonėms, kurie buvo priversti palikti savo namus ir persikelti į kitą savo šalies regioną (viduje perkeltiems asmenims) arba svetur (prieglobsčio prašytojams ar pabėgėliams), tiems, kurie paliko namus, bet neseniai sugrįžo (grįžtantiesiems asmenims) ir 18–30 metų moterims ir jaunuoliams.

Finansavimas – 75 mln. EUR iš Išorės investicijų plano garantijos lėšų.

Bendra pritrauktų investicijų suma – nuo 750 mln. iki 1 mlrd. siekiant Afrikoje sukurti ar padėti sukurti iki 800 000 darbo vietų.

Strateginių investicijų skatinimas ir privačiojo sektoriaus dalyvavimo didinimas

Investicijos į žmones investuojant į švietimą ir įgūdžiusPagal amžių Afrikos gyventojai yra jauniausi visame pasaulyje ir šiame pasaulio regione toliau sparčiai didėja gyventojų skaičius. Todėl labai svarbu suteikti žmonėms galimybių mokytis.

Norint paskatinti investicijas ir kurti darbo vietas, reikia, kad įgūdžiai atitiktų darbo rinkos poreikius. Nepaisant dabartinių pastangų švietimo srityje (ES 2014–2020 m. į dvišales švietimo programas investuoja 1,34 mlrd. EUR), tiek ES ir jos valstybėms narėms, tiek Afrikos partneriams reikia investuoti daugiau.

Tiesioginės užsienio investicijos Afrikoje

Šaltinis: Eurostatas, UNCTAD Pasaulio investicijų ataskaita (2016 m.), Japonijos išorės prekybos organizacija.

40 % | 291 mlrd. EUR

7 % 51,52 mlrd. EUR

5 % 36,16 mlrd. EUR

2017 m. Afrikos prekyba prekėmis pagal partneriusBendra prekyba (eksportas ir importas)

ES ES ir valstybės narės

Kinija Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos Kinija

Šaltinis: TVF.

36 % | 243,5 mlrd. EUR

16 % 107 mlrd. EUR

6 % 44,2 mlrd. EUR

Siūlomi šios srities veiksmai

#7 Remti derybas dėl Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvės.

#8 Didinti ES ir Afrikos tarpusavio prekybą. Atsižvelgiant į kuriamą Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvę, ilgalaikė perspektyva – sudaryti išsamų abiejų žemynų ES ir Afrikos laisvosios prekybos susitarimą.

#9 Remti tiek Afrikos vidaus ryšius, tiek strateginius ES ir Afrikos ryšius.

#10 Sutelkti gausių finansinių išteklių.

Atsižvelgiant į kuriamą Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvę, ilgalaikė perspektyva – sudaryti išsamų abiejų žemynų ES ir Afrikos laisvosios prekybos susitarimą. Tam rengiantis reikėtų visapusiškai išnaudoti ekonominės partnerystės susitarimus, laisvosios prekybos susitarimus, be kita ko, Šiaurės Afrikos šalims siūlomas išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves, ir kitą prekybai su ES taikomą tvarką, ir jais remtis kuriant Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvę.

Siūlomi veiksmai

#4 Remti svarbią Afrikos Sąjungos įgūdžių iniciatyvą, kuria siekiama plėtoti Afrikos žemyno kvalifikacijų sistemą.

#5 Remti įgūdžių ugdymą nacionaliniu lygmeniu, kad įgūdžiai kiekvienoje šalyje atitiktų jos pasirinktą vystymosi strategiją.

Verslo ir investicijų aplinkos gerinimasSiekiant paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas, reikia taikos, saugumo ir stabilumo, taip pat investicijoms ir verslui palankios aplinkos, be kita ko, makroekonominio stabilumo ir atvirų finansinių sistemų, kurios privačiajam sektoriui teiktų daugiau kreditų.

Siūlomi veiksmai

#6 Plėtoti tvirtesnį dialogą ir bendradarbiauti su Afrikos partneriais investicijų aplinkos, be kita ko, investicijų apsaugos, klausimais.

Naudojimasis visomis ekonominės integracijos ir prekybos galimybėmisES yra didžiausia Afrikos prekybos partnerė: 2017 m. prekybos prekėmis su Afrika mastas buvo 36 proc., o vertė – 243,5 mlrd. EUR. ES išlieka Afrikos eksportui atviriausia rinka pasaulyje.

Libija

Senegalas

GambijaBisau Gvinėja

Siera Leonė

Liberija Togas

Pusiaujo Gvinėja

EgiptasAlžyras

Malis

Gana

Burkina Fasas

Dramblio Kaulo

Krantas

BeninasNigerija

Gvinėja

Nigeris

Čadas

Kamerūnas

Kongo Demokratinė Respublika

Centrinės Afrikos Respublika

Pietų Afrika Lesotas

Svazilandas

Angola

Kongas

GabonasSan Tomė ir

Prinsipė

Zimbabvė

Zambija Malavis

Tanzanija

RuandaBurundis

Kenija

Uganda

BotsvanaNamibija

Sudanas

Etiopija

Mauritanija

Marokas

Tunisas

Eritrėja

Džibutis

Somalis

Madagaskaras

Mozambikas

Komorai

Pietų Sudanas

Vakarų Sachara

Žaliasis Kyšulys

Šalys, sudariusios prekybos susitarimus su ES (dvišalius arba pagal ekonominės partnerystės susitarimus), ir tie susitarimai galioja

Afrikos ir ES tarpusavio prekybos susitarimai, tvarka ir schemos

Dabar prekiaudamos su ES 52 Afrikos šalys naudojasi prekybos susitarimu, ekonominės partnerystės susitarimu arba prekybos susitarimu (iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ ir dviem bendrosiomis lengvatinių muitų tarifų sistemomis – įprastine BLS ir BLS+), kad galėtų palankesnėmis sąlygomis patekti į ES rinką. Eksportuodamos prekes į ES šios šalys moka mažesnius muito mokesčius arba iš viso jų nemoka –tai svarbi galimybė patekti į ES rinką ir prisidėti prie savo ekonomikos augimo.

Iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ mažiausiai išsivysčiusioms šalims – galimybė visus produktus (išskyrus ginklus ir ginkluotę) ES bendrajai rinkai tiekti visiškai be muitų ir kvotų.

Įprastinė bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema (BLS) mažas ir mažesnes nei vidutinės pajamas gaunančioms šalims – sumažinti ES importo muitai apytikriai 66 proc. visų produktų tarifų eilučių.

(*) Bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema (BLS+) pažeidžiamoms mažas ir mažesnes nei vidutinės pajamas gaunančioms šalims – panaikinti visi tarifai daugiau kaip 66 proc. ES tarifų eilučių.

Seišeliai

Mauricijus

Šalys, sudariusios susitarimus su ES, ir tie susitarimai dar nepradėti taikyti

Šalys, kurių derybos su ES dėl prekybos susitarimų sustabdytos

Žaliasis Kyšulys

Print ISBN 978-92-79-92548-1 doi:10.2775/963537 NA-04-18-694-LT-CPDF ISBN 978-92-79-92540-5 doi:10.2775/532472 NA-04-18-694-LT-N