SKAITYKITE - Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija spausdinimui.pdf · GIMNAZIJOS HIMNAS Gyvenkime visi drauge, Sutilpkime po vienu stogu Suraskim kalbą – kalbą rimtą Su tais,

SKAITYKITE:

Mokyklos himnai – lietuvių ir

vokiečių kalbomis 1

Gimnazijos istorija ,,Ką

pasakoja gimnazija...“ 2

Interviu su seniausiai

mokykloje dirbančia

mokytoja:

Judita Bukauskiene 3

Interviu su 12 b kl. mokine

Kamile Preikšaite:

,,Vokietijoje vaikai mokosi,

kad žinotų, o Lietuvoje – dėl

pažymio...“ 4

PAD mainai 5

Interviu su mokykloje

viešinčiais Italijos

moksleiviais 8

Popietė su Reginute 9

Kalbiname mažiausius –

pirmokus 10

GIMNAZIJOS

HIMNAS

Gyvenkime visi drauge,

Sutilpkime po vienu stogu

Suraskim kalbą – kalbą rimtą

Su tais, kurie mus moko.

Mokykla – mano mokykla,

Atversim tau mes savo širdis.


Tu visuomet mane išgirsi.

Išeisime mes iš mokyklos,

Paliksime širdies dalelę

Už šios mokyklos slenksčio, už

slenksčio šito,

Mūs lauks platusis kelias.

SCHULHYMNE

Viel Jahre schon lernt man hier

Deutsch.

Manchmal ist,s schwer, manchmal ist

leichter.

Das Ziel, es ist doch gleich für alle:

Groß eltern diese Sprache sprachen.

Meine Schul – meine Schule,

Wir werden immer an dich denken.

Meine Schul – meine Schule,

Auch später wirst du mich begleiten.

Laikraščio „Po skambučio“

leidėjai sveikina gimnazijos

bendruomenę su mokyklos

dvidešimtmečiu. Aukite,

tobulėkite, siekite

aukštumų!


Tu liksi mums viena vienintelė,


Tavęs mes niekad neužmiršime.

Mokykla...

2 Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos laikraštis

KĄ PASAKOJA GIMNAZIJA...

Aš, Hermano Zudermano gimnazija, gimiau 1992 m. rugsėjo 1 d. Iš pradžių buvau maža – tik pradinė vokiečių

mokykla. Pirmieji mano namai buvo ,,Baltijos vidurinėje“

mokykloje. O vadovavo šiai mažai mokyklai direktorė Angelė

Klitienė. Nuo pat pirmųjų mokslo metų pradėjo dirbti mokytojos,

kurios ir šiandien moko ar mokė jus. Tai Ona Paulauskienė ir Judita

Bukauskienė. Jau pirmaisiais metais buvo kuriamos mokyklos

tradicijos, kurios gyvuoja ir šiandien – tai Nikolauso diena ir

Advento rytmečiai.

Po metų, buvo pakeistas mano vardas – aš tapau didesne ir

solidesne, t.y. pagrindine mokykla. Augo mano mokinukai, didėjo

jų skaičius ir mums tapo ankšta glaustis po ,,Baltijos“ mokyklos

stogu, tad 1995 m. mes persikėlėme į pastatą, kuriame dabar

mokotės ir jūs. Tiesa, iš pradžių jis ne visas priklausė mums: dalyje

pastato buvo įsikūrusi suaugusiųjų vakarinė mokykla. Pastatą jau

turėjome, tapome žinomi ir matomi, reikėjo dar vieno dalyko –

vardo. 1996 m. sausio 6 d. mokyklai buvo suteiktas vokiečio

rašytojo, gyvenusio Mažojoje Lietuvoje, Hermano Zudermano

vardas. Tapo smagiau gyventi tarp kitų Klaipėdos mokyklų, kurios

jau turėjo vardus ir kurios savo metraštį rašė ne vienerius metus.

Nepastebėjau, kaip pralėkė metai, ir iš pagrindinės mokyklos tapau vidurine mokykla. 2001 m. gegužės mėnesį

buvo išleista pirmoji abiturientų laida. O dar po metų, t.y. 2002 m., mokyklos bendruomenė šventė mano

dešimtąjį Gimtadienį!

Kai esi jaunas, nori

tobulėti, keistis. Tad,

savaime suprantama, jog

ir mokytojus, ir mokinius

suvienijo vienas tikslas –

siekti, jog man būtų

suteiktas gimnazijos

statusas. Ir tai pavyko!

2009m. birželio 6 d.

Lietuvos respublikos

Švietimo ministro

įsakymu man, Hermano

Zudermano mokyklai,

buvo suteiktas

gimnazijos statutas.

Taigi, man šiemet jau 20

metų... Mano vardą jūs,

vaikai ir mokytojai,

garsinate mieste, šalyje ir net kituose kraštuose. Aš didžiuojuosi jūsų gerais darbais, pasiekimais. Tikiu, kad dar

daugiau pasieksite, kad dar geriau mokysitės ir sieksite savo svajonių...


INTERVIU SU TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJA JUDITA BUKAUSKIENE

Jūs esate viena iš seniausiai mokykloje dirbančių mokytojų, t.y. pradėjote dirbti nuo jos įkūrimo. Papasakokite,

kokia tada buvo mokykla, ar joje buvo bendrabutis?

Iš pradžių dirbau

bendrabučio auklėtoja.

Mokykla buvo tikrai

nedidelė, tik 5 klasės,

t.y. po vieną klasę nuo

1-os iki 5-os klasės.

Mes tilpome viename

,,Baltijos“ vidurinės

mokyklos koridoriuje

(mokyklai iš pradžių

buvo skirtos patalpos

,,Baltijos“ vidurinėje

mokykloje). Buvo ir

bendrabutis, tik jis

buvo ne tame pačiame

pastate kaip dabar.

Pirmais metais jis

buvo globos namuose,

kurie yra netoli Žvejų

rūmų, o kitais metais –

Smiltelės gatvėje. Tad

kartu su vaikais važiuodavome į mokyklą.

Dabar dauguma vaikų yra iš Klaipėdos ir tik nedaugelis važinėja iš rajono. Kaip buvo tada?

Tais pirmais metais apskritai nebuvo klaipėdiečių – visi buvo iš Klaipėdos rajono: Kintų, Drevernos, Vilkyčių

ir kt.

Gal galėtumėte palyginti tuos pirmuosius mokinukus ir dabartinius vaikus? Ar labai pasikeitė per tuos metus

vaikai, jų bendravimas?

Pasikeitė vaikų tarpusavio santykiai. Tada jie buvo nuoširdesni, vieni kitiems padėdavo, dalinosi vieni su kitais

viskuo, ką turėjo, padėdavo vieni kitiems. Gaila, be dabar taip nėra.

Kada pradėjote dirbti ir technologijų mokytoja?

Tais metais, kada mokykla persikėlė į šį pastatą, t.y. 1995 m.

Kai kuriems mokykloms vaikams jūs esate ir technologijų mokytoja, ir bendrabučio auklėtoja. Ar esate tokia

pat ir pamokose, ir bendrabutyje?

Visada galvojau, jog esu tokia pati ir pamokose, ir bendrabutyje. Ir tik tada, kai vaikai pasakė, jog bendrabutyje

esu kitokia, susimąsčiau. Vaikai teisūs. Bendrabutis jame gyvenantiems vaikams yra lyg namai, dėl to ir aš

elgiuosi su jais kitaip, lyg su artimais žmonėmis. Jie man kaip vaikai: reikia ir pabarti, ir paguosti, ir išklausyti,

ir patarti. O pamokoje esu griežtesnė, nes reikia mokyti ir išmokyti. Turi reikalauti, kad atliktų užduotis ir t.t.


Kaip reaguojate, kai vaikai savarankiškai iškepa namie kokį skanėstą, kurį mokėtės kepti pamokoje ir

pavaišina?

Būna smagu, jog išmoko, kad sugebėjau sudominti. Tokie mokiniai – atgaiva dūšiai...

Mokiniai turbūt labiausiai mėgsta tas technologijų pamokas, kai gaminate įvairius patiekalus? Kas geresni

kulinarai – vaikinai ar merginos?

Negalėčiau kurių nors išskirti, kai kada geriau pavyksta vaikinams, o kartais merginoms. Tik noriu pasakyti, jog

kai pamokos pabaigoj reikia sutvarkyti darbo vietą, keista, bet tai geriau atlieka berniukai. Jų nereikia raginti –

viską greitai ir puikiai sutvarko!

O jums ar patinka gaminti?

Taip, labai. Man apskritai patinka sukiotis virtuvėje...

Apie dvidešimtmetį žmogų sakoma, jog jis dar labai jaunas, jam dar viskas prieš akis. O 20 metų mokyklai daug

ar mažai?

Manau, kad mažai. Mes išleidome tik 12 abiturientų laidų. Mokykla, kaip ir tas dvidešimtmetis, dar labai

jauna...

Ko palinkėtumėt mokyklos bendruomenei Gimtadienio proga?

Mokiniams sumanumo, kūrybingumo, noro mokytis, o mokytojams – kūrybingumo ir, svarbiausia sveikatos bei

kantrybės.

Ačiū už pokalbį

,,VOKIETIJOJE VAIKAI MOKOSI, KAD ŽINOTŲ, O LIETUVOJE – DĖL

PAŽYMIO...“

Kamile, dabar esi dvyliktokė, mūsų mokyklą pradėjai lankyti nuo 6-os klasės, nes iki tol mokeisi Vokietijoje. Ar

pameni, kaip jauteisi tą pirmąją dieną mokykloje?

Taip, labai gerai prisimenu. Buvo nejauku ir baisu. Aplinkui daug vaikui, nes Vokietijoje mokiausi mažesnėje

mokykloje. Be to nežinojau, kaip pavyks susidraugauti

su vaikais...

Ar greitai pripratai?

Greitai, nes ir Vokietijoje panaši sistema.

Ne vienerius metus mokeisi kitoje šalyje, taip pat ir šiais

metais buvai išvykusi kelioms savaitėms į Vokietiją (

Kamilė dalyvavo PAD – mainų programoje), kur vėl

teko lankyti vokiečių gimnaziją. Gal galėtum pasakyti,

kuo skiriasi mūsų mokymosi sistema nuo vokiečių

sistemos, mūsų moksleiviai ir vokiečių?

Visų pirma Vokietijoje mokytis įdomiau, nes ten

mokiniai mokosi, kad žinotų, t.y. dėl savęs, o Lietuvoje

dauguma mokosi dėl pažymio. Išmokstama tik tam kartui. Mūsų mokiniai per pamokas yra labai pasyvūs,

daugumai niekas neįdomu, mokytojo beveik niekas neklausia, jei kas buvo neaišku. Vokietijoje mokytojui įėjus

į klasę, jį užgriūva klausimų lavina. Mokiniai klausia, kas buvo neaišku, kodėl taip, o ne kitaip, ar teisingai


suprato užduotą klausimą ir t.t. Pas mus netgi tada, kai mokytojas klausia, kas buvo neaišku, visi tyli, nors tikrai

yra tokių, kurie kažko nesuprato. To pasyvumo ir dabar nesuprantu, juk klausimai lavina mąstymą, nes tu

giliniesi į dalyko esmę. Kai mokaisi iš esmės, tai ir išmoksti ne vienai dienai, o visam gyvenimui.

Taip, esi teisi. Mūsų moksleiviai net po svaitės atostogų ateina ,,praradę atmintį“, o ką jau kalbėti, kai jie

grįžta po vasaros atostogų... Na gal ne viskas mūsų mokyklose taip blogai, gal yra ir teigiamų dalykų?

Žinoma, jų yra. Norėčiau pasakyti, kad pas mus šiltesni mokytojų ir mokinių santykiai. Mūsų mokytojai

reaguoja į mokinių nuotaikas, t.y. mato, kad mokinys blogai jaučiasi, teiraujasi, kas yra. Jeigu pamiršai atlikti

užduotis, leidžia atnešti vėliau ir t.t. o Vokietijoje nėra jokių kompromisų: neatnešei – neigiamas pažymys ir

visai nesvarbu, dėl kokios priežasties negalėjai laiku atlikti darbo.

Girdėjau, jog Vokietijoje tik nedaugelis mokinių baigę mokyklą tais pačiais metais stoja į universitetą ar į kitas

mokymosi įstaigas. Pas mus, atvirkščiai, visi stengiasi kur nors įstoti ir visai nesvarbu, patinka ši specialybė ar

ne. Kaip renkasi būsimą profesiją vokiečių moksleiviai?

Vokiečių moksleiviai iš tiesų pirmais metais po mokyklos baigimo nenori niekur mokytis, nes baigiamieji

egzaminai jiems yra didžiulis stresas ir jie tiesiog nori pailsėti. Be to, dauguma (kaip, beje, ir pas mus) nežino,

ką jiems rinktis. Todėl Vokietijoje labai populiaru pirmus metus dalyvauti savanorystės veikloje, važiuoti dirbti

į kitas šalis, mokytis kalbų arba įsigyti kokią specialybę, pvz.: kirpėjo, siuvėjo ir t.t. Ir tik tada, kai jaunuolis

apsisprendžią, kuo nori būti, stoja į vieną ar kitą universitetą. Dėl to ir pirmakursiai Vokietijos universitetuose

yra dvidešimtmečiai, o ne aštuoniolikmečiai kaip pas mus.

O ką pati žadi studijuoti? Ir kur?

Kultūros vadybą ir komunikaciją. Vokietijoje.

Kodėl?

Man patinka bendrauti. Be to, tikrai žinau, kad esu humanitaras ir tikslieji mokslai ne man. Aš noriu studijuoti

tai, kas man įdomu, o ne tai, kas yra madinga. Aš noriu tobulėti, noriu, kad darbas man būtų malonus.

Kokią save įsivaizduoji, sakykim, po dešimties metų?

Labai norėčiau dirbti mainų programose su vaikais. Nenorėčiau matyti savęs panirusius tik į buitį ir į darbą.

Manau, reikia laiko rasti ir sau, t.y. tam, kas tau patinka: teatras, knyga ir t.t. Reikia ir dvasiniams dalykams

skirti laiko, o ne vien materialiems dalykams...

Ačiū tau už nuoširdžius atsakymus ir sėkmės.

PAD –mainai

Šiais metais aš laimėjau vokiečių kalbos

skaitymo konkursą ir kaip prizą gavau kelionę į

Vokietiją. Kelionė truko mėnesį.

Projekto pavadinimas: PAD - Pedagoginė

mainų programa.

Projekto tikslas: visą mėnesį kalbėti tik

vokiškai.

Projekto metu aplankėme šiuos miestus:


Bonn-Koln-Berlin-Potsdam-Monchengladbach-Dusseldorf-Bochum-Aachen-Munchen. Mūsų buvo 14 paauglių

iš skirtingų pasaulio šalių: Lietuvos, Montenegro, Egipto, Tadžikistano, Rumunijos ir Tailando. Branderburgo

vartai Berlyne ir 14 prizininkų

Kiekvieną dieną buvo suplanuota kultūrinė programa. Mes aplankėme:Bundesreichą (Parlamento

aukštuosius rūmus), Alianz Area (Futbolo stadijoną). Taip pat lankėmes Bavarijoje ir kopėme į aukščiausią

Vokietijos vietą - didžiausią kalną - Zugspitze!

Tai buvo ne tik kultūrinė ir švietimo programa, bet taip pat buvo dienų, kada pramogaudavome. Eidavome

slidinėti, žaisdavome boulingą, badmintoną. Didžiausią įspūdį paliko čiuožinėjimas mašinėlėmis.


Taip pat buvau Rittersport šokolado muziejuje.Deja, viskas netilpo į

mano lietuvišką lagaminą

Žydiškajame muziejuje buvo svajonių medis. Ant jo galėjai užrašyti

savo didžiausius troškimus. Mano svajonė - sugrįžti čia po metų, bet

šįkart ilgesniam laikui.

Du kartus per

dieną eidavome

į restoranus.

Galėjome

užsisakyti bet

ką, svarbiausia,

kad kaina

neviršytų 15

eurų limito.

Mes beveik

išbandėme beveik visas pasaulio virtuves. Dažniausiai

valgydavome italų virtuvėje ir tol, kol mums ruošė

maistą, juokaudami mokėme vieni kitus pasakyti ,, Aš

tave myliu“ gimtąja kalba.

Taip pat dvi savaites praleidau vokiečių šeimoje. Monchengladbachas (tai miestas, kuriame gyvenau), yra

Nordheimo Westfalleno žemėje.

Monchengladbache teko dvi savaites lankyti mokyklą. Mokiausi matematikos ir gamtos mokslų gimnazijoje.

Matematika,deja, - mano silpiausias dalykas. Taip pat fizika man ne prie širdies. Dešimtos klasės pabaigoje

atsisakiau ir pareiškiau, kad man jos niekada gyvenime neprireiks… Ir žinote ką - dvyliktos klasės rugsėjo 3-

iosios šventę aš švenčiau fizikos kabinete. Ir pamoka truko ne 60, o 90 minučių. Jų pamoka visuomet tiek

trunka ir jie turi daugiausia 4 pamokas per dieną. Man labai patiko, kad susitaupo petraukų laikas ir jie grįžta

namo apie 13h.

Penktadienį mokykloje turėjome internacionalinį vakarą:

kiekvienai šaliai reikėjo pristatyti savo gimtąjį kraštą.

Tą dieną buvo prancūzų mokytojos gimtdienis ir kiekviena

šalis ,,Happy birthday“ sudainavo gimtąja kalba. Jaučiausi

kaip iš ,,High school“ miuziklo

Šeima, kurioje gyvenau, buvo nuostabi. Gyvenau pas berniuką,

kuris dalyvavo projekte kaip lydintis mokinys. Jis turi 6

seseris, todėl niekada nebūdavo liūdna. Jie visi labai

muzikalūs, todėl kartais rytais keldavausi su violančelės,

smuiko garsais. Jų mama visąlaik buvo linksma: jei kartais ne taip surūšiuodavau šiukšles, tai išmesdavo jas

juokais pro langą ir sakydavo, kad jei gyvenime su kažkuo nesusitvarkai, tai mesk viską pro langą

Čia tas mano žavusis berniokas Lukas, pas kurį aš gyvenau dvi savaites. Ką aš jums galiu patarti - verta

mokytis vokiečių kalbos!

Kamilė Preikšaitė 12 B


,,Gražu Lietuvoje, bet pasigedome elgesio kultūros...“

Mūsų gimnazija dalyvavo Comenius individualaus mokinių mobilumo programoje. Šios programos dėka nuo

rugsėjo 18-os dienos mūsų gimnazijoje mokosi trys moksleiviai iš Pietų Italijos Acirale miesto. Taip pat trys

mūsų gimnazijos mokiniai – Dovydas Budvytis, Urtė Židžiūnaitė, Akvilė Venckutė išvyko į Italiją. Taigi

paprašėme mūsų mokyklos svečių – Clelia, Agnese, Tony - atsakyti į keletą klausimų.

Atvykote pas mus Comenius programos dėka. Joje dalyvavo daug moksleivių. Kokiais kriterijais vadovaujantis

buvote atrinkti?

Reikėjo užpildyti CV, taip pat buvo atsižvelgta į mokymosi rezultatus.

Ar apie Lietuvą ką nors žinojote, ar tai buvo nežinoma šalis?

Clelia. Aš šiek tiek žinojau, kad kažkur yra tokia šalis, bet kai kurie mūsų draugai pirmą kartą išgirdo apie ją,

kai mūsų mokykla pradėjo dalyvauti Comenius programoje.

Tony. Vasarą lankiausi Vilniuje, tad apie Lietuvą šiek tiek žinojau.

Būtų įdomu sužinoti apie Italijos švietimo sistemą. Lietuvoje vaikai mokosi 12 metų, yra progimnazijos ir

gimnazijos. O kaip yra jūsų šalyje?

Pas mus yra 13 klasių: 5 metus mokomės pradinėje mokykloje, 3 metus – vidurinėje ir 5 metus – gimnazijoje. Į

mokyklą einame šešias dienas per savaitę.

O vertinimas? Toks pat kaip ir pas mus?

Taip.

Ar daug pamokų būna per dieną?

Įvairiai. Tai priklauso nuo klasės: jaunesni mokosi iki 14 val., o vyresniems pamokos baigiasi apie 15 val.

Atvykę pas jus nustebome, jog reikia vaikščioti po kabinetus. Pas mus mokiniai sėdi savo klasėse, o mokytojai

ateina į klases. Taip pat pas mus nėra pertraukų...

Lietuvoje moksleiviai, baigę 10 klasių, renkasi įvairius dalykus ir jų lygius - A arba B. Norėdami gauti brandos

atestatą turi laikyti lietuvių kalbos egzaminą ir dar bent vieną pasirinktą egzaminą. O kaip yra Italijoje?

Baigę vidurinę mokyklą vaikai renkasi gimnaziją pagal gebėjimus: humanitarinio arba realinio tipo gimnazijas.

Egzaminai priklauso nuo pasirinktos gimnazijos tipo. Mes mokomės humanitarinio tipo gimnazijoje (joje

mokomės kelias užsienio kalbas ir kitus humanitarinius dalykus). Brandos egzaminai trunka 5 dienas, pvz.:

vieną dieną laikome dviejų kalbų egzaminą – anglų k. ir ispanų k. (kalbas ir užduotis parenka mokytojai), antrą

dieną – kitos kalbos ir kitos užduotys ir t.t.

(Kadangi su Italijos moksleiviais kalbėjomės prieš rudens atostogas, jie buvo be galo nustebę, kad mokytojai

atostogoms neužduoda namų darbų. Italijoje, atvirkščiai, atostogoms užduodama daugiau nei įprastomis

dienomis. Jie turi, pavyzdžiui, parašyti referatą, pranešimą ir t.t.)

Jūs jau visą mėnesį lankote mūsų mokyklą, bendraujate su mūsų mokiniais, matote mokytojus. Kas labiausiai

krito į akis?

Pirmiausia, ką pastebėjome, tai moksleivių tarpusavio santykiai. Jūs labai draugiški vieni su kitais. Italijoje

klasės susiskirsčiusios į grupeles, kurios viena su kita beveik nebendrauja. Taip pat sveikinatės kitaip: čia

mergaitės susitikusios apsikabina, o mes – bučiuojame į skruostą.

Jūs lankote įvairias pamokas, viena iš jų lietuvių kalba. Gal jau šiek tiek mokate lietuviškai?


Tik paprastus žodžius: ačiū, viso gero, laba diena ir pan. Tai labai sunki kalba. Išsigandome, kai pamatėme

linksnius, kad keičiasi galūnės ir t.t. Italų kalboje to nėra...

Jūs atvykote iš šalies, kur šilta, kur nėra tokių šaltų žiemų? Ar oras neišgąsdino?

Taip, skirtumas didžiulis. Vasarą pas mus buvo +49, o žiemą būna +12 - +10. Ir tokia temperatūra būna gali tik

sausį ( kai kalbėjomės spalio pabaigoje Italijoje buvo +22 ).

Jau išbandėte ir lietuvišką virtuvę. Kas labiausiai nustebino, kas patiko?

Vos atvykę, pastebėjome, jog jūs labai daug geriate arbatos ir labai mažai vandens. Mes įpratę atvirkščiai. Tad

iš pradžių mums labai trūko vandens, dabar pripratome ir daugiau geriame arbatą, o ne vandenį. Taip pat

pastebėjome, jog jūs labai daug valgote bulvių. Labiausiai nustebino vienas patiekalas – balta mišrainė! Labai

neįprastas derinys: virtos bulvės, morkos, dešra, žirneliai, agurkai ir dar majonezas! Skiriasi ir vakarienės

laikas. Mes vakarieniaujame labai vėlai, kai tėvai grįžta po darbo, t.y. 21 – 22 val. O čia vakarieniaujame 18 –

19 val., tad juokaujame, jog nežinome, ką valgome priešpiečius, pietus ar vakarienę...

O ką galite pasakyti apie mūsų šalį. Kas patiko, kas ne?

Labai graži gamta. Daug žalumos, upių. Ir miestas jūsų labai gražus. Bet viską gadina žmonių elgesio kultūra.

Visi visur grūdatės, stumdotės ir užkliuvę niekada neatsiprašote...


Popietė su Reginute

Kiek metų dirbate šioje mokykloje?

Šioje mokykloje dirbu jau 18-tus metus.

Kaip pasikeitė mokykla per tuos 18 metų?

Mokykla pasikeitė iš pagrindų: grindys pakeistos jau du

kartus, pakeisti langai, durys buvo išlūžusios, išklerusios,

tai jas pakeitė. Dabar mūsų mokykla jau žiba (šypsosi).

Mokykla gražėja, o mokiniai - nepasakyčiau, kad

pasikeitė į gerą pusę. Dabar vaikai labiau neklauso,

atsikalbinėja.

Kokių įsimintinų įvykių nutiko per 18 metų?

Daug jų buvo, kai kurių jau nebepamenu. Atsimenu, kai

dar buvo senos rūbinės ir vyko kalėdinis žiburėlis, visi

vaikai buvo klasėse, o du užsibuvo rūbinėje. Paskui

pasižiūriu – užuolaidos dega!!! Pasirodo jie ten pasistatė

žvakes ir ,,šventė“.

Kiekvieną rudenį pasitinkate pirmokėlius, o pavasarį

išleidžiate dvyliktokus. Turbūt yra vaikų, kurie jau

nebesimoko mokykloje, bet juos nuolat prisimenate.

Kokius ir kodėl?

Tokių vaikų yra daug, kai kurie dar ir dabar aplanko. Iš pirmų laidų buvo toks Karolis. Dar turėjau numylėtinių:

Tomą, Paulių.


Mokykloje turbūt nerastumėte nė vieno mokinio, kuris jūsų nemylėtų. Visi jus vadina ,,Reginute“. Kaip manote,

kodėl ir už ką jus taip myli?

Aš nežinau, reikia pačių vaikų klausti. Gal dėl to, kad aš bendrauju su jais ir pabaru, ir gražiai pasišneku.

Kai stebite mus, mokinius, gal prisimenate save mokykloje? Kokia buvote?

Aišku, kad prisimenu. Buvau aktyvi, visur dalyvaudavau: ir sportavau, ir šokau, ir dainavau. Tada dar buvo

pionieriai, spaliukai, komjaunuoliai, tai buvau būrio tarybos pirmininkė, komjaunimo sekretorė.

Mes pamokų metu mokomės, o ką veikiate jūs?

Man reikia tvarką sužiūrėti, rūbinėse sukabinėti nukritusius rūbus, prižiūriu bendrą tvarką, saugau, kad į

mokyklą neateitų svetimi žmonės.

Viso viso ko geriausio, kad dar ilgai ilgai gyvuotų, būtų daug pasiekimų, kad užaugtų daug gerų, žymių

žmonių.

Ačiū už pokalbį

Interviu su pirmokais

Eva iš 1A

Kur tau labiau patinka darželyje ar mokykloje?

Mokykloje, net nežinau kodėl.

Ar mokykloje turi draugų? Kiek? Kas tavo geriausias

draugas/-ė?

Taip, turiu porą. Pažįstu juos nuo darželio. Mano

geriausia draugė - Fausta.

Apibūdink savo mokytoją.

Ji yra labai gera, gerai visko išmoko.

Kokios pamokos tau labiausiai patinka? Kokios

nepatinka?

Man patinka pasaulio pažinimas, lietuvių kalba,

muzika. Man patinka visos pamokos.

Jei turėtum 3 norus, kokie jie būtų?

Norėčiau dainuoti, būti gera šokėja, aktorė.

Į kokią žvaigždę norėtum būti panaši?

Į Lady Gaga.

Kuo norėtum būti užaugus?

Norėčiau būti vaikų daktarė.

Kaip įsivaizduoji save 12 klasėje?

Būsiu labai graži ir protinga.


Smiltė iš 1A


Mokyloje, nes patinka mokytis, nors darželyje

mėgdavau miegoti pietų miego.

Ar mokykloje turi draugų? Kiek?

Taip. Draugų turiu daug, juos susiradau mokykloje.


Man ji labai patinka, yra graži ir gera, o jeigu vaikai

jos neklauso, ji ir turi būti griežta.

Kokios pamokos tau labiausiai patinka? Kokia

nepatinka?

Labiausiai patinka kūno kultūra, nepatinka šokiai.


Norėčiau būti gimnastikos čempionė, nuvažiuoti į

Vokietiją ir skristi aplink visą pasaulį.


Norėčiau būti panaši į save .


Norėčiau būti masažistė.


Save įsivaizduoju labai gražią, protingą, gimnastikos

čempione.

Valdemaras iš 1A


Mokykloje, nes čia visokios įdomybės.

Ar mokykloje turi draugų? Kiek? Kas tavo

geriausias draugas/-ė?

Turiu, pažįstu juos jau seniai, nuo darželio. Mano

geriausias draugas Modestas.


Ji graži, jos geras vardas, ji tiesiog labai gera

mokytoja.



nepatinka?

Man labiausiai patinka dailė, taip pat labai patinka

vaidinti. Kol kas patinka visos pamokos.


Yra tik viena didžiausia mano svajonė – turėti visą

lego miestą.

Į kokią žvaigždę norėtum būti panašus?

Norčiau būti kaip mano dėdė krepšininkas.

Kuo norėtum būti užaugęs?

Norėčiau būti architektu, statyti mažus namelius.


Įsivaizduoju, kad aš jau moku skaityti, moku pridėti

ir atimti.

Aurimas iš 1A


Mokykloje, nes mokykloje reikia rašyti ir mokytis, o

daržely tik žaisti ir valgyti.



Kažkiek turiu. Mano geriausia draugė - Smiltė.


Mokytoja yra gera, linksma, gražiai atrodo.


nepatinka?

Patinka matematika, lietuvių kalba. Labiausiai -

lietuvių k. Nėra tokios pamokos, kuri man

nepatiktų.


Norėčiau gerai mokėti matematiką, lietuvių k.,

norėčiau gerai elgtis.


Į L. Messi.


Futbolininku.


Būsiu geras, visiems padėsiu.

Gabrielė iš 1A


Labiau patiko darželyje, nes darželyje turėjau daug

draugų, geras auklėtojas ir auklytes.



Turiu tik porą, nes su visais dar nesusipažinau.

Mano geriausia draugė yra Smiltė.


Mano mokytoja yra pati geriausia.


labiausiai? Kokios nepatinka?

Patinka lietuvių, matematika, vokiečių, labiausiai -

matematika. Nepatinka pasaulio pažinimas.


Būti šokėja, balerina ir norėčiau turėti šuniuką.



Norėčiau būti panaši į Haną Montaną.


Norėčiau būti kaip mano sesė.


Manau, kad aš gerai pabaigsiu mokyklą, būsiu

aukšta, taip pat būsiu gera šokėja.

Paulius iš 1B


Labiau patiko darželyje, nes ten galėjau žaisti, tačiau

nepatiko miegoti pietų.



Taip, turiu. Su visais po truputį draugauju.

Geriausias draugas - Mykolas.


Ji normali, gera. Daugiau savybių dar nepastebėjau


labiausiai? Kokia nepatinka?

Dar negaliu pasakyti kokia patinka labiausiai, bet

lietuvių kalba man nepatinka.


Norėčiau naujų žiūronų, nes senieji sugedo. Dar

norėčiau komposo ir roboto.


Norėčiau būti įžymiu futbolininku.


Keramiku.


Būsiu geras mokinys.

Goda iš 1B


Mokykloje, nes mokykloje galima daug piešti,

skaičiuoti.

Ar mokykloje turi draugų? Kiek? Kas geriausias

draugas/-ė?

Turiu keturis draugus. Mano geriausia draugė Ema.



Ji yra labai gera, mumis rūpinasi ir leidžia pakalbėti.


nepatinka?

Labiausiai patinka vokiečių kalba. Dar patinka

matematika ir lietuvių kalba. Nepatinka pasaulio

pažinimas.


Aš norėčiau turėti naują namą, naują lovą ir šuniuką.


Norėčiau būti panaši į Haną Montaną.


Norėčiau būti kirpėja.


Būsiu geriausia ir gausiu vien tik dešimtukus.

Ema iš 1B


Man labiau patinka mokykloje, nes čia nereikia

miegoti pietų.

Ar mokykloje turi draugų? Kiek?

Turiu kokius tris. Mano geriausia draugė - Goda.


Ji yra gera, nepikta, graži, gerai išmoko.


nepatinka?

Labiausiai patinka matematika, etika. Labiausiai

nepatinka lietuvių k.


Norėčiau turėti šuniuką, būti šokėja, gerai mokytis.


Aš norėčiau būti panaši į Eglę Špokaitę.


Norėčiau būti balerina.


Įsivaizduoju save protingą, įžymią baleriną.


Documents

SKAITYKITE - Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija spausdinimui.pdf · GIMNAZIJOS HIMNAS Gyvenkime visi drauge, Sutilpkime po vienu stogu Suraskim kalbą – kalbą rimtą Su tais,