Skautų aidas. Žiema 2011

8/7/2019 Skaut aidas. iema 2011

1/23


2/232 SKAUT AIDAS

SKAUT AIDAS IEMA

Skaut aid leidia Lietuvos skautija.urnalas ieina kart ketvirt.

Krybinis kolektyvasMums ne vis vien,arba nuobodiau redakcija:

Vyr. redaktor: Jor Astrauskait([email protected])

Maketavo: Jurgis Malinauskas

Kalbos redaktor: Giedr Zurbait

Autoriai:

Greta Bingelyt,Justina Briedyt,

Benita Minceviit,Egl Paulauskait,

Vincent Perraud,Tomas Rakovas,

Vytautas Ruktel,Vilius Viktoraviius.


3/23 32011 IEMA

TURINYS5 Numerio sveias9 Ugdymas meile vietoje baims11 Ms aidimo taisykls13 Tikrj arij emje18 Karas ir taika prasideda manyje20 Naudingas padaras21 Silk ir mandarinai22 Indniada

23 Goroskopai


4/234 SKAUT AIDAS

Redakcijos skiltis

Baigiasi dar vieneri metai. gyvendinta viena didel ir keliosmaesns svajons. Imokta daugiau, nei galtum pagalvoti.

Patirta daugiau, nei pavykt papasakoti. Taip bna, kai esi jaunas per metus pasaulis spja kelis kartus sugriti, apsiversti auktyn

kojom ir vl susidlioti vietas.

Daug nor, plan, visas pasaulio laikas ir nuolatinis skubjimas,nes jei ne dabar, tai turbt niekada.

Vien paburbjim popiet juokms i kur tas sugebjimasapsikraut pareigomis, idj pertekusios galvels, nemokan-

tys pabti ramiai lieuviai ir entuziazmas? Kam toki reikia? Tik

rpesiais ir bdomis jaunas dienas spalvina. Kas ia mus tokidalyk primok? Mamos, tiai? Mokytojai? O gal ia brangsvadovai ir vadovs prikio pirtus?

Met pabaigoje nelieka nieko kito, kaip padkoti. Ai, brangi-eji. Gal manot, kad jau tapot niekam nedoms juk i dien

jaunimas neturi autoritet. Deja deja (valio, valio!), mes vis darvalgoms autoritetus. Kaip web 2.0, esam patobulintos Js

versijos. inom, ko nereikt kartoti, bet dar daniau susiirim:

Vau, ito dar mums metelius kitus verta pasimokyti!

Danai nusvylam, nes ne visi mus supranta ir ne visiems msgalv turinys priimtinas. Taip pat danai nusiviliam, kai dideli

lkesiai blikta, o dideli mons pasirodo nes tokie jau dideli.Bet cest la vie. Kai inai, kad eini teisinga kryptimi, duobs tam-

pa veikiau smagiu ikiu (ar pavyks perokt?), nei nemaloniaklitimi (toliau net nebandysiu eiti!). Ir vl, ne i dangaus mes

toki dalyk imokom.

Tad syk, pasinaudodama redakcijos skiltimi, savo ir biiulivardu dkoju. Ai visiems, i kuri galime mokytis: atsakomybs,

pastabumo, neabejingumo, atkaklumo, pasitikjimo...skautikumo! Kartais pasikeikiam, nebeinodami, ar viskas, k

imokom yra tikrai naud, bet pasibaigia metai ir irdami perpet galime bti rams. naud.

Kaip gerai, kad galime vieni i kit mokytis!

Jor


5/23

Labas, Bonjour. Pirmiausia noriau pri-

sistatyti. Mano vardas Vincentas; man 19 met, oie metai yra tretieji ir paskutiniai buvimo kompan-ionu Pranczijos skaut ir skaui organizacijoje(Scouts et Guides de France) metai. i katalikikaorganizacija yra dalis PSJO pripastamos eder-acijos Scoutisme Franais (Pranczijos skautija).iuo straipsniu noriau trumpai pristatyti savoorganizacijos roveri program ir pasidalinti puikiapatirtimi, kurios su skiltimi gijau pernai Bolivijoje.Pradkime!

1718 met.Sveikiname. Dabar tu esiroveris.Tai paskutin ir, mano nuomone, patinuostabiausia ms ugdymo programos pakopa,kurioje turi prog kurti skautikus projektus kartusu 26 draugais. Daugiau nebeturi tikr vadov,kurie sakyt k ir kada turtum daryti. Vietoje to,tu reguliariai susitinki su suaugusiuoju, kuris at-sako visus klausimus ir spja apie galimus pavo-jus gyvendinant tavo projekt. Vis dlto, suklystileidiama ir mes galime mokytis i savo klaid.

Kaip sak lordas R. Baden-Powellis, mokymasisveikiant. Imdamasis projekto teinai vien dalyk projekto pamatai yra tavo svajons. Dabar viskaspriklauso nuo tavs: gyvendink savo svajones!

Pirmj met tikslas yra suburti stipri irveikli draug skilt. Tai padaryti padeda expri-ments courts taip pranczikai vadiname trumpusprojektus, pavyzdiui, su lmu susijusi debat or-ganizavimas, dalyvavimas negalij skaut stovyk-loje, kelion dviraiais ekumenin bendruomenpriimani imtus jaun moni, renginysligoninje etadienio popiet... Daniausiai pir-maisiais metais duodamas asmeninis paadas irsipareigojimas odis. inoma, metai baigiasivasaros stovykla.

1819 met. Antrieji metai: stipri draugskiltis, patirtis ir PABAIGA. Dabar tavo tikslasyra kit vasar ikeliauti svetur ir igyventi ilg,mnesio trukms stovykl. is, jau rimtas projektasturi bti sukurtas su partneriu ir turti ilgalaikperspektyv. ia svarbiau ugdymasis nei darbas,kur atliksi paddamas. iuo projektu pranczroveriai vykdo Pasaulio skaut apdovanojimprogram (Scouts o the World Award). Kiekvienais

metais 240 skili po 37 kompanionus gyvendinamnes trunkant projekt usienyje (i visoPranczijoje yra apie 3500 kompanion).

ie, antrieji, metai yra nuostabs: kiekvienosskilties skautai, nordami gyvendinti projekt,turi pasidalinti darbus, pasitikti vieni kitais, atrastiskilties silpnsias vietas, iekoti ond, bendrauti supartneriais, rmjais ir draudikais, usakyti lktuvobilietus. Skiltis organizuoja veiklos aptarim ir

vertinim, dalyvauja dviej savaitgali trukmsmokymuose (organizuojamuose skaut organizaci-jos), o usienyje umezgami naudingi kontaktai irvisi galvoja apie tai, kaip pristatys savo nuotykiusgr namo. Pats pasiruoimas jau yra didelmokymosi dalis! Bet vienas mnesis svetur taippat yra nerealu. Turi i naujo imokti gyventi kartu,prisitaikyti prie kitokios kultros ir naujos kalbos.Bet prisimink: staigmena yra pirmasis diaugsmoaltinis! Tu gyvendini savo svajon! Metustrukusio kruoptaus pasiruoimo dka ji tapo

realybe ir tai yra tavo garb ir laim.

1920 met. Tretieji metai paruoia taveugdymo programos pabaigai. Tai tavo tarnysts

K reikia bti roveriu Pranczijoje,arba Projektas: Bolivija!

52011 IEMA

Numerio sveias


6/23

metai. Tarnaujama vadovaujant jaunesniems skau-tams arba savanoriaujant kitoje, ne skautikoje,organizacijoje. Tai metas grinti ir perteikti visk,ko imokai. A pats iais metais esu jaunesnijskaut, 811 met Louveteaux-Jeannettes, vadovas.Taip pat esu tarptautinio roveri renginio ParisdAvenir (Paryiaus nuotykis), kuris vyks 2011 m.balandio 22-25 d. Paryiuje, organizacinio komite-to narys. Jei esi roveris arba 1722 met amiausvadovas, TAPK IO NUOTYKIO DALIMI!

Keliaukime toliau. Dabar, kai inai viskapie Pranczijos roveri program, noriau pa-sidalinti tuo, k patyrme kartu su Coline, Olivieruir Alexandreu, ruodami ir gyvendindami savoprojekt Bolivijoje. 2009 met rugpjt susirink-

ome pirmojoje savo stovykloje su savo idjomis ,kurios galt iaugti ms didj projekt. Pirmi-ausia pabandme atsakyti klausim Kokios yrams svajons?. Sura daugyb mini, bandmeisiaikinti, k jos turjo bendro ir taip gal galeiaikjo trys pagrindins idjos, trys pagrindinsslygos ms projektui: norjome k norspastatyti savo rankomis, susieti projekt su mspasaulio gamtos problemomis ir pabrti ben-dravimo su vietiniais gyventojais svarb.

Skaitydami nacionalins komandos pa-teiktus tarptautini partnerysi pasilymus,radome projekt pavadinimu El Campo EscuelaArani, vykdom Arani mieste, esaniame netoliKoabambos Bolivijoje. Tai buvo projektas, kurio vi-ena dalis buvo sodinti medius ir rpintis jais Boliv-ijos skaut stovyklavietje (tai atitiko pirmsias dvims slygas), o antra dalis bendri usimimaisu vietiniais gyventojais ir roveriais (atitiko treijslyg). Projekto idja buvo atstatyti ekosistem,

paeist mus importuotis eukaliptus medius,kuriems reikia ypa daug vandens. inojome, kadprojektas vyks trejus metus ir tsis maiausiai darpenkerius, bet mes buvome ia ne tam, kad

pakeistume pasaul per nakt. Paprasiausiainorjome prisijungti prie projekto su savo ener-gija ir iniciatyva, su savo skautika dvasia ir tuoteigiamu pamiimu, bdingu kiekvienam jaunuo-liui. Norjome kurti abipus naud teikianius san-tykius, o ne tokius, kai tik viena pus padeda kitai.Medi sodinimas ir rpinimasis jais yra vienas ieektyviausi globalinio atilimo keliam problemsprendimo bd. Be to, tai yra tikras veiksmas,reikalaujantis rank, ne tik galv.

2007 metais Koabamboje vyko tarptau-tiniai Prancz ekumenins Taiz bendruomenssusitikimai. Kadangi visai ms ketveriukei artimosTaiz skleidiamos vertybs paprastumo dvasia,daugiakultrikumas ir pasitikjimas, dar orga-nizuodami savo didj projekt prisiminme iuossusitikimus ir pagalvojome, kad galtume Bolivi-

joje surengti Taiz pamaldas. Norjome surinktikiek manoma daugiau jaun moni (1630met), sugrinti 2007 met prisiminimus ir taipkumtelti vietos pastoracin jaunim. Taip ms

6 SKAUT AIDAS

Numerio sveias


7/23

projektas gijo tris lygmenis: materialj (statym),socialin (susitikimus) ir dvasin (Taiz).

Alexandreas idininkas ir priirjo msnansus; Coline rpinosi sveikatos reikalais,vaistais ir maistu; Olivieras buvo atsakingas ukomunikacij su ms kontaktais Bolivijoje. Abuvau tas, kuris priiri, kad visi dirbt drauge irilikt motyvuoti bei rpinausi bendravimu surmjais, skaut grupe, banyia, kelioni agentrair kt. Visi studijuojame skirtinguose miestuose, tadtoks pasiskirstymas mums tobulai tiko. inojomir savo partnerius jie buvo skautai, daug inojoapie bendravim su usienio skautais ir jau vykdprojekt. Ms darbas buvo surinkti pinigus, sugal-voti usimimus, surengti pamaldas ir pasirpintituristine projekto dalimi. Pagaliau i skirting para-mos altini ir papildom darb, mums pavyko

surinkti 8,500 . Paruoiamieji metai buvo labiadoms ir iandien jauiams galintys suorgani-zuoti bet kokio pobdio projekt.

2010 m. liepos 30 d., prajus metams posprendimo vykti Bolivij, ivykome i enevos(veicarija). Po keli valand buvome Londone,

stabteljome Majamio papldimyje ir po 23valand kelions atvykome La Paz. La Pazo ElAlto oro uostas: 4700 metr vir jros lygio... Jaunemaas pokytis! Autobusu nuvykome Ko kulinarin Bolivijos sostin! Savait Arani, savait-galis Koabamboje... Toks buvo ms trij savaiiritmas.

Pirmj savait susipainome su Arani,padjome rpintis jauniausiais stovyklos mediais.Buvome labai nustebinti Bolivijos roveri svet-ingumo. Pirmj savaitgal Koabamboje daly-vavome nacionaliniuose vadov mokymuose. juos susirink visos Bolivijos roveriai dalyvavopirmjame Pasaulio skaut apdovanojim (Scoutso the World Award) mokym etape. Kartu ke-liavome vien skurdiausi Koabamboskaiminysi. Tokioje vietoje visada nuostabupastebti, kokie paprasti vietos moni gyveni-mai ir kokie jie, beveik nieko neturintieji, tur-tingi dvasikai. Bolivijoje nemaiau kanios

nemanoma bt suskaiiuoti vis mano gautypsen. Vos atvyks nemokjau ispan kalbos,taiau jau tada miau suprasti daugiau maiauvisk.

Antrj savait Arani apylinkse tsmemedi laistym ir pradjom statyti duonkepkrosn. Savo duona Arani yra ymus visoje alyje, ostovyklavieteiCampo Escuelatikrai trko krosnies.Taip pat dirbome baigdami Prancz aikt, kelios

savaits iki mums atvykstant sukurt kitos vadovgrups prancz ir boliviei draugystei aminti.Prisimenu darb su Velosu,Campo Escueladar-buotoju, kuris nekjo ne ispanikai, bet quechua.Mes nekjoms vien tik enklais. Ms santykiai

72011 IEMA

Numerio sveias


8/23

buvo visikai paprasti, bet mes vienas kit supra-tome tobulai. Kai po dar vienos savaits ivykomei Koabambos neini savo daiktais, Velosasdirbo maame lauke ir mat mus ikeliaujanius.Jis atsisveikino mojuodamas ranka ir plaiai

ypsodamasis Tarp ms ir Arani atsirado ypat-ingas ryys, ta stovyklaviet ir tas namas, kuriamegyvenome tik mes, du darbininkai ir stovyklavietsvirininko Marcelo eima, tapo ms naujaisiaisnamais.

Treij savait Bolivijoje, kartu su roveri-ais keliavome vien svarbiausi ir populiariausi

veni Bolivijoje: Virgin Urkupia vent.Koabamboje susirinko daugiau nei 600 tkst.boliviei! Tai buvo didiul ceremonija su

daugybe okj ir piligrim. Mums tai buvo nu-

ostabi proga susipainti su boliviei kultra.T pai savait baigme savo duonkep.Penktadien grome Koabamb ir turjomenuostabias Taiz pamaldas su imtais dalyvi. At-

sisveikinome su visais savo draugais ir ikeliavome Uyuni aplankyti nuostabiausios vietos emje Salar. Praleid kelias dienas keliaudami po Salarus,vykome Kopakaban ir prie Titikakos eero msbolivietikas nuotykis baigsi dviejomis dienomisLa Pazoje. Aplankme didel miest kartu su keli-ais mokym Koabamboje metu sutikrais roveriais.Ispanikai galjau pasakyti k tik norjau! Rugpio31 d. grome Pranczij, rugsjo 2-j jau buvauuniversitete. Kokia puiki ir intensyvi vasara!

Vincent PERRAUD

Jei turite koki klausim, drsiai raykite: [email protected] Jorei, Birutei, Giedrei ir Linai.

8 SKAUT AIDAS

Numerio sveias


9/23

Ugdymas meile vietoje baimsIII dalis

1922 m. rugpjio 1 dien enevoje vykusiame Tarptautiniame moralinio ugdymo kongrese LordoRoberto Baden-Powellio sakytos kalbos itrauka.

Tarptautins galimybs

Jei norime nutraukti Baims viepatavim ir atneti pasaul Taik, svarbesnis u siek statymais kontroli-uoti karingus vyriausybi polinkius tampa ateinani kart tarptautinio geranorikumo ugdymas.

Mano pasilyti idealai ir usimimai pasirod vienodai patraukls vis tautybi berniukams ir mergaitms.Psichologikai viso pasaulio vaikai yra daugma vienodi, kol nepradeda augti skirtingomis linkmmis,

priklausaniomis nuo juos veikianios aplinkos. I pradi jie visi yra panas usidegimu sugerti savevairiausias idjas ir veikti tik tai, kas juos i ties domina. Siekiant skmingai taikyti iuos universalius mo-kymus, entuziazmas yra labai svarbus jis nudirba pus darbo, o dl savo universali savybi kiekvienasvaikas bent pusiau atitinka mokym dalyviui keliamus reikalavimus.

Jeigu negalime i mokym padaryti privalom, bent jau galime tiktis savanoriko dalyvavimo juose.

Daugjant bendr interes, gerjant tarptautiniams santykiams ir supanajus vietimo sistemoms, vismaiau akcentuojamas tautinis iskirtinumas ir daugiau galvojama apie bendr pasaulio gerov. Dl tomano pasilyti universals mokymai neturt bti nemanomi. Tam paprasiausiai reikia pakankamo pas-katinimo ir reklamos.

Kiekviena alis turi savo tautini aidim, mgstam jaunimo. Jei anksiau mintiems usimimams btsuteiktas tautini aidim statusas, jie anksiau ar vliau sudomint kiekvien ems berniuk ir mergait.Usimimai, pasiymintys savo vairove ir galimybmis juos keisti pritaikant savo poreikiams, svarbs irtuo, kad gali bti taikomi jaunimui su zinmis ar psichinmis negaliomis, sudarant slygas i usimimpasiimti tiek, kiek kiekvienas gali ir garantuotai pasiekiant naudos.

Jei visos tautos priims savo kultras tuos usimimus, ne tik pagers taut zin sveikata ir moral, betbendr pomgi turdami skirting taut jauni mons isiugdys kur kas platesn abipus supratingumir tarptautines simpatijas vieni kitiems. Tokiu bdu mes turtume realizuoti jaun moni, mstani ne

karo, o Taikos terminais idj, tuo paiu neprarasdami j vyrikumo.

Daugeliui tai gali atrodyti utopin svajon, per daug nutolusi nuo realybs, ir jiems natraliai turt ikiltiklausimas: Ar manoma tai gyvendinti praktikai?

Skaut ir skaui ugdymas

t klausim jau atsakyta, o schema jau yra taikoma. Nors dar jaunas, skaut judjimas iuo metu jau vi-enija du milijonus vairiatauts auganios kartos nari i viso pasaulio. Judjime esama pai vairiausireligini konesij nari.

Jie jau sudaro pripastam Brolij, kurios tikslas yra individo naumas, siekiant geresns tarnysts kitiems,t.y. aukiausios kokybs pilietikumo.

Visgi judjimas, kaip jau minjau, yra jaunas ir kol kas dar ne visikai inomas ar suprantamas kai kuriose

92011 IEMA

B.P.


10/23

alyse. Tai yra pagrindin prieastis, kodl noriu pristatyti judjim ir paaikinti jo teikiamas galimybes.

Organizacijos pagrindas ir judjimo mokymai yra tokie patys berniukams ir mergaitms, nors kai kuriosdetals skiriasi. Ugdant skirtingas amiaus grupes, pagrindai taip pat ilieka tie patys, skiriasi tik detals.Ugdymas yra laipsnikas.

Dar daugiau, tai gali bti ir yra vienodai eektyviai pritaikyta vis socialini sluoksni vaikams nuokilmingiausi iki vargingiausi. Toks ugdymas siekia eliminuoti klasi skirtumus.

Organizacija

Pagrindinis organizacijos vienetas yra skiltis i 68 berniuk ar mergaii, u kuri nuolat atsakingas vienasi skilties nari skiltininkas.

Keturios ar penkios skiltys (ne daugiau) sudaro draugov, vadovaujam skaut vadovo. Taip vienam ap-mokytam mogui tenka pakankamai skaut, kad darbas bt eektyvus ir bt galima skirti pakankamaidmesio kiekvieno individualaus charakterio lavinimui. Jis ar ji, kaip ugdytojas, jauniems monms yralabiau vyresnis brolis arba ses nei pareignas arba mokytojas.

Draugovs skiltininkai renkasi Garbs taryb ar komitet, kuris administruoja draugovs reikalus.

Kad atitikt vairi nari poreikius, draugovs yra skirstomos pagal tris amiaus grupes: 811 m. vaikai va-dinami vilkiukais; arba jaunesniaisiais skautais, juos stengiamasi nukreipti tinkama linkme, 1216 m. skautveikloje svarbiausia yra saviugda ir ugdymas; roveriai nuo 17 m. ruoiasi tvystei ir gyvenimo pareigoms.

Ugdymas

Kiekvienoje amiaus grupje ugdymu siekiama lavinti ias keturias pagrindines sritis:

1) Charakter ir prot, asmenin vyrikum, t.y. atsakomyb ir pasitikjim savimi;2) Rankdarbius ir gdius;3) Sveikat ir stipryb;4) Tarnavim kitiems, kolektyvin bendradarbiavim ir geranorikum.

Metodo esm yra skatinti jaun mog savarankikai vystytis iose srityse, o ne pateikti jam instrukcijas,sukurtas kit ir nuleistas i viraus. Vieni ar kiti miko painimo, stovyklavimo usimimai savyje talpinavairius skirtingus dalykus. Paimkime, pavyzdiu vien charakterio savybi pastabum. Jis lavinamassekant pdsakais. Pdsekyst patrauklus ir naudingas dalykas, o kai berniukas ar mergait imokstapastebti ir atskirti skirtingus pdsakus bei ymes ant ems ar enklus ir garsus ore, toliau jis mokosi

daryti ivadas skaitydamas t enkl perteikiam inormacij, o tai stimuliuoja jo motyvacijos gdius irprot, taigi charakter.

Uniforma

Brolija turi pripaint uniorm kuri vienu metu sukelia susiavjim berniuko ar mergaits akyse, pakyljagrups moral ir savigarb, o taikant j visame pasaulyje, nariai suvienijami vieno enklo, kuris yra j ben-dro idealo simbolis.

Pradia 2010 met pavasario ir vasaros numeriuoseVis tekst angl kalba galite rasti www.scout.org bibliotekoje

10 SKAUT AIDAS

B.P.


11/23

Skaut aidas tsia rubrik Msaidimo taisykls ir vl klausia msbroli ir sesi, kaip jie supranta ir vykdoskaut priesakus savo gyvenime. kartskautai pasakojo apie treij ir atuntjskaut priesakus:

III Skautas naudingas ir padeda artimui.VIII Skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties.

Skaut Emilija, 13 m., Vilniaus kratas

IIIApie treij priesak galiau pasakyti, kad net sk-auto odyje tai pasakyta: brangindamas savo garba pasiadu [....] padti artimui ir vykdyti visus skaut

priesakus. iuos odius tari vliavai, o ne draugui ariaip pastamam tu tiesiog privalai suprasti, k is

priesakas reikia ir jo laikytis. Bti naudingam taipadti monms, Tvynei ir visuomenei. Taiau jei a pervedu bobut per keli, bet nesu jai maloni, einusuraukus kakt, tai yra naudinga, bet ne skautika.Padti artimui tai bti geram, nesiaipyti, neatsukti

nugaros senam ar jaunam artimui; visada padti,padaryti ko jie prao, gal net atneti stiklin vandens

ar panaiai.

VIII io priesako, mano manymu, tikrai reikia laikytis.Galbt skautas linksmas reikia, kad reikia bti opti-mistu, nereikia kaltinti nei kit moni, nei savs, kainepasiseka. Susivaldo nesvarbu kokiu bdu, visa-da reikia susivaldyti, kad neteiktum skausmo kitam

mogui, kad tavo nesusivaldymas nevirst patyiomis,mutynmis ir kitais blogais dalykais... Nenustoja vilt-ies jei pradjai vien darb tai ir baik, nemesk jo

on, nenumok ranka, reikia stengtis ir tikti, kad taupasiseks, siekti savo tikslo, kad ir k kiti besakyt, visa-da klausyti savo nuomons!

Nemanau, kad i priesak laikausi visada. Turbtnra tokio mogaus, kuris visada j laikytsi.

Skautininkas Ugnius, 34 m., Utenos kratas

IIIKai tik igirstu priesak, vis prisimenu pajuokavim: Skautas ne nuodingas, o naudingas. Manau, geri-ausias akstinas bti naudingam ir padti, kyla i teis-ingo poirio mog juk arti tavs esantis (jis tuometu ir yra tavo artimas) yra ne maiau mogus neitu. Pavyzdiui, galiu (o rankos tikrai nenukris) darbui

pasibaigus, savo darbo viet palikti taip, kad valytojaibt kuo maiau darbo juk ir ji mogus.Vaikystje, pirmaisiais savo skautavimo metais, kar-tais dienai besibaigiant pagaudavau save dar niekoities gero nuveikus; pamenu, tvams jau sugulus,

slikindavau virtuv ir sutvarkydavau visus paliktus

indus. Ilgainiui, kasdienio gero darbelio darymas virtoproiu ir gyvenimo bdu tarnauti.

VIII Priesakas, kurio laikymsi/nesilaikym benegeriausiai pastebi ilgame ygyje ar kokios treios ieils lietingos dienos stovykloje metu; kaip tuometbna paprasta pasiduoti bendram nusivylimui irmurmjimui! Tokiose situacijose io priesako laiky-masis yra svarbus ne tik paiam, bet ir tiems, kurie

yra aplinkui, tad, bent jau dl kit, sukands dantis

kuri optimistik, ger atmoser, net sunkiausiuoseibandymuose (pavyzdiui, vilpauji auni dainel, papasakoji smag juokel ir ypsaisi, ypa kai tavevelgia vilt jau beprarandanios akels).Sakyiau, priesakas, keliais odiais, nusako

MS AIDIMO TAISYKLS

112011 IEMA

Ms aidimo taisykls


12/23

krikionik charakter ia ir nesibaigiantis optimiz-mas, ir itverm, o viltis tvirtas inkaras (o ne durnimotina).

Vyr.skaut Rta, Marijampols kratas.

III Man rodos, kiekvienas gali bti naudingas pirmi-ausia gerai ir nuoirdiai atlikdamas savo tiesiogines

pareigas: namuose, darbe, organizacijoje... Ir nebi- jodamas apsiimti nauj, nes veikdami tobuljame.Taigi nuoirdiai gilindamiesi savo veiklos sritis ir

jose tobuldami, galim bti dar naudingesni. Ir daria nereikt pamirti skautikojo Budk!, kad visadalaiku pastebtume alia esant, kuriam reikia padti,nelaukiant, kad kas kitas tai padaryt. O budti reikianuolat, nes pagalbos prireikia labai vairios: mokantis,atliekant kasdienius darbus, itikus nelaimei ar tiesiognebetelpant 24 paros valandas.

VIII ia, man atrodo, apie jaunatvik entuziazmir optimizm. Kai tikjimas, kad nra neveikiamdalyk, nuveria kalnus. O jei visk dar velgsi susveiko humoro doze ir nepulsi nevilt po pirmosneskms, tie kalnai nusivers lengviau. Tik va susiv-aldyti tam jaunatvikam entuziazmui kartais sekasisunkiau: nepamest pasiryimo, ilaikyti ram tondiskusij metu, nepult asmenikumus, nepradti kal-tinti... Bet stengtis labai verta.

Patyrs skautas Edvinas, 16 m., iauli kratas

III Mano supratimu, skautas pads, kur tik gali.Nebtinai fzikai ar materialiai, bet ir moralikai,dvasikai. Bna, kad neretai pastebi brol ar ses,draug ar draug sdint vien niriu veidu, vilgsniu

irint kai kur ir kai k mstant. Tada prieini ir pa-

siteirauji, stengiesi, kad program pareitum ne vi-enas, o su alia besiypsaniu veidu. Ai broliams beisesms, kurie t pat padar ir dl mans.

VIII Man tai reikia, kad darbo reikia imtis su ypsena ipirmo, antro ar treio karto kad ir nevisada pavyksta.Netyia, bna, darb su tokia ypsena ir usidegimuimi daryt, kad per pamokas tenka ir i klass ieiti, ap-siraminti. Nes bna labai labai linksma, pilna pokal-bio tem.

Skautinink Benita, Marijampols kratas.

III Kuo skaut gali bti naudinga? Savo paguodianiuar paraginaniu odiu? Savo pavyzdiu? Savo pamo-kymais? Visu tuo savo gyvenime ir vadovaujuosi.

Jaunesnis brolis ar ses atj visada gaus pamokym, patarim, paraginim ir net ... pabarim. Juk kar-

tais grietas odis padeda labiau nei glostymas:)Nesileidiu apvejama apie pirt, visada tiesiai sakausavo od, utai bnu nuliniuojama arba nemyli-ma, bet galiausiai visi grta atgal, vadinasi esureikalinga.

VIII Linksma... Man tai sunkiausiai suvokiamas odis.Linksma tai besiypsanti? Tada a nesilaikau ito

priesako. Bet a nesu lidna, o jei nesu lidna, vadi-nasi, esu linksma Taigi, manau svarbiausia ypsotis

savo irdyje. Kai ypsosi irdis, tada visos klitys, visisunkumai tra tik laikinas dalykas. Jei negali padaryti

pati, juk yra ses ar brolis, kurio gali paprayt pagalbosarba atvirkiai, tu gali bti ta ses, kuri kitam suteiksvilt ar vies tunelio gale. Svarbiausia visur ir visadatikti, kad TU GALI.

Pareng pskt. sk. v. Tomas Rakovas

12 SKAUT AIDAS

Ms aidimo taisykls


13/23 132011 IEMA

8-osios dienos ryt atsisveikinome su dvieji eils nakvyni vieta. Kaip ir kiekvien ryt prieilg dien, iardme palapines, persidjome dai-ktus ir pajudjom imtargos perj jau su visamanta. Kopimas prailgo, kol ltesnieji kovojo sukiekvienu metru, spartesnieji jau gaud kadrus perjos viruje. Trumpai atsikvp ir pasidarbendr nuotrauk, mme leistis aliojo viebuiolink. Vienintelis ekspedicijos vadas inojo, kas taiyra, ir i neinia, matyt, mus labai motyvavo! Kurlaik leidoms sniego laitu, vliau jome biriais ir

labai nestabiliais akmenimis. Leidoms zigzagais,kad koks pajudintas i vietos akmuo nenuskint emiau besileidianio kolegos. Po geros valan-dos leidimosi vienas toks paleistas akmuo vosnenuskyn Antano. Vliau jis sak, kad i virausigirdo atskriejus riksm Akmuo! ir beveik niekonematydamas pro aprasojusius akini stiklusnr tiesiai priek. Tai j ir igelbjo. Po kiek laikopriekyje einantis Rolis slysteljo ir paiuos kelismetrus smeig ledkirt biri akmen lait tik

taip ir sustojo iek tiek apsibrozdins.

Saugioje vietoje (kur negali atlkti netikta dova-na atitrks akmuo) pailsjome, suvalgmekelis gaballius lietuviko okolado ir pajudjome

emyn. Dabar leidoms kur kas lengviau, nes laitas nebebuvo toks status, o smulkius, biriusakmenis pakeit dideli rieduliai ir lapias sniegas.Sniego zona baigsi, pamatme pirmuosius olslopinlius, iurleno skaidrus kaln upelis. Vadasilgai negalvodamas tar: tai ir atjome, ia ir yra Zelionaja gastinica (aliasis viebutis) sto- jam piet! Buvo nepaprastai gera nukristi antalio lopinlio ir pailsinti pavargusias kojas. Budin-tieji ivir arbatos, papjaust laini, deros, srio vais prasidjo. Bet visa, kas turi pradi, turi

ir pabaig, todl iek tiek pailsjus teko linguotitoliau. Auktis nebebuvo labai didelis, plauiamspakako oro, tad diaugms, kad pagaliau veikiane tik ms kojos, bet ir galvos. Beeidami radomeprie por met lietuvi turiados dalyvi paliktusi akmen idliotus enklus. Padar kelias nuo-traukas, pajudjom toliau, kol prijome dar vien pievut, kurioje augo kaln paiba Edelveisai.I ia jau nesinorjo niekur judti, o vadas buvolinks pritarti grups norams, tad nuostabi

kaln gli apsuptyje, tarp dideli rieduli (suligtriaukiu namu) idygo trys palapins. Dar likuskelioms valandoms viesos, Gitulis ir a sumstmapirti vien kalne esani ol. Apie pusvalandkilome staiu ir biriu laitu, kol j sliuogme.

Nuotykiai


14/2314 SKAUT AIDAS

Nieko spdingo joje neaptikome: tik kaln oiir pauki kakuius... Ola, nors ir kalne, buvo imolio, matyt, per daugel met vanduo igraumoling sluoksn ir taip suformavo gamtosdarin. Nusileid nespjom pasidalinti spdiais,kai budintieji jau pakviet vakariens. Taip dar vi-ena diena Fan kalnuose pasitrauk, uleisdamaviet nakties tylai.

9-oji diena nebuvo i ankstyvj, leidom knams pailsti ilgliau. Nupraus apsndusius vei-dus lediniame kaln upelyje, papusryiavome,kiek nerangiai susikrovm kuprines. Susiruo

patraukme tolyn dieviko groio Alo (Allo) eer(emutinio, vliau ir Auktutinio) link. emutin Aloeer pasiekme gana greitai, ia nusimetm visusvaranius drabuius ir kaip laukiniai suokome vanden. Pasijutome kiek apgauti tvyrantis dides-nis nei 40 C kartis, regis, turjo suildyti eer,bet...

Maudynmis mgavoms su saiku. ia pat prieeero pasidarm piet pertraukl su lengvu pogu-

liu. Eiti toliau per kart bt buvusi saviudyb,tad palauk debesuoto dangaus susiruome ke-lionei kitos nakvyns vietos link. Palik u nugarbalsvai mlyn Alo eer pradjome kopti statokulaitu. Oras bjuro, prasidjo dulksna, vjas kuo to-liau, tuo stipriau pt veidus, o u nugar liksAlo eeras atrod kaip oaz, vir kurios nebuvo neivieno debeslio.

Prijome nedidel riedul (sulig dviaukiu namu),kuris ir tapo ms pastoge nakiai: kur laik dar

laukme, gal liausis vjas ir lietus, taiau veltui, tadteko darytis aikteles palapinms ir stoti nakiai.Tdien nuygiavome maai, taiau skubti juknebuvo kur, o nedidelis riedulys mums suteik

uuovj, todl tapo vakaro susibrimo vieta. iadarms vakarien, sukom ratel, dar truputis irbtume udainav! Sutemus aprimo lietus, taiauvjas dar vis buvo smarkus. Nusprend ilgai neva-karoti, isiskirstme po palapines.

10-osios dienos (kaip ir vis kit) ankstyvas rytasbuvo giedras ir labai grauus. i diena buvo pasku-tinioji kopimo auktyn, nes persivert per perj(kurios dar net nebuvo matyti), turjome leistisemyn. Jutome, kad ygis artja pabaig, o isiskirti su kalnais niekas nenorjo. jome neskubdami,kiek liau nei prasta. Dang udeng debesysir eiti buvo lengviau nei nekepinant saulei, taiaudebes juodumas nieko gero neadjo. Ilgokaij vl patekom sniego zon. Sniego daugjo ireinaniam priekyje buvo sunkiau minti pdas. Koldangaus visai neaptrauk juodi debesys, spjome

padaryti kelet nuotrauk ir pairti, kokia kryp-timi turime kopti. Apsiniauk, susimai debesysir migla, galima buvo irti mons ar daiktusne toliau 5 metr. Sustoti nebebuvo prasms,o kalnei einant statyn, pd mynikai keitsi kas1530 ingsni. Taip drausminga vora vyras paskuivyr kopme beveik valand, kol gal gale pirmieji pasiek perjos Dvoinoj North (4200 m) vir.Debesys ir migla n neman sklaidytis.

Ant ios, paskutiniosios, perjos buvo debesuo-ta ir klaidu. Parame ratel kitoms grupms,isitraukme sutirtinto pieno ir pasidarme led.Nors buvo labai alta, juos valgyti daugeliui buvo gardu! Ukand ir rimiau, nelaukdami nakties pasileidome emyn neinomyb. Kelio buvovisikai nematyti, mus ved tik vado nuojauta.Nusileid 150200 metr, sustojome isiaikinti

kelio, kad pasiektume mums reikaling sln.Nusimetme kuprines ir staiga pasidar bai-siai karta toks reikinys vadinamas keptuve:debesys vienoje vietoje pasidaro skystesni ir saul

Nuotykiai


15/23 152011 IEMA

kaitina lyg giedriausi dien. Sniegas tuomettampa lyg keptuvs dugnas, nes atspindi ilum.Nusprendme tuo pasinauti ir nusimet drabuiusiki puss padarme kelis kadrus, kol vl pasidarvsu ir vjuota. I ios vietos nejudjome apie porvaland, kol vadas ir kiti negro i valgybos. Be-laukdami vieni tirpd snieg ir vir arbat, kiti stat sniego bob, tretitiesiog ilsjosi ir medi-tavo. Dangus pradjoblaivytis, matomumas pagerjo, sugrovalgai ir mm greit-ai leistis nakvyns vie-tos link. jome teisin-gu keliu ir pasiekme grai aiktel suvienu kitu lopinliu

ols, ia sikrmnakiai. alia tekjokaln upelis, atsivrdidingos Fan kalnvirns, saullydio dangus prisipild raudo-nio, kuris labai graiai derjo su baltomis kalnvirnmis. Pavalg ir pasigerj gamta, sugulmevienai paskutinij nakt kalnuose!

11-oji diena adjo didelius pokyius. Po dauge-

lio dien kalnuose turjome atsidurti kuo ariaupirmosios gyvenviets Saritago (Sarytag). Ryte,itutin beveik paskutinisias maisto atsargas,pasileidome vingiuotu taku emyn palei Kaznoko(Kaznok) up. Kelias buvo nevienodas: dideliusriedulius keit mai birs akmenys, takas buvo taiplatesnis, tai siauresnis. Up buvo nuolatin ms palydov ir nuostabus peizaas. Mus pakerjoaugmenija, kurios nematm visas tas dienas kalnu-ose. alios ols lopinliai peraugo itisas niekie-

no nevaikiojamas pievas. ols tapo auktesns,vairesns, atsirado pavieni krmokni, vienas ki-tas medelis. irdis m alsuoti didesniu diaugsmu t akimirk supratau, kaip gera ir nuostabu yraLietuvoje, kur viskas aplinkui alia ir ydi vairiausiaugalai. Btent to, matyt, ir trko ms akimsFan auktumose.

inoma, bt buvusi didel nuodm i kalnneparsiveti pakelse augani prieskoni.Diovintos kalendros lapeli dar ir dabar turiu

prieskoni lentynlje!Besikeiiant vaizdams ir augmenijai tapus velesnei, prijome vien i Kaznoko intak, j perj sus-tojome pietauti. Buvo beprotikai gera nusiauti

kalninius batus ir savo pavargusias pdas panard-inti ledin upelio vanden. Pavalg sauso davinioivirtome ilstis pakampmis kur papuol. Saul,kaip visada tokiu metu, kepino, todl net menki-ausias elis buvo tikr tikriausia atgaiva. Geraisnstelj, vl leidoms keli. Keliavome eligaubiamu taku, tik kartais einaniu per atvir, sauls

kepinam vietov, taipriartdami prie ups,tai vl nutoldami.Pagaliau pasiekmtoki jauki nakvynsviet, kad nekilo jokiabejoni eiti toliauar likti. Vos u porosingsni tekjo sraunikaln up, aplinkuibuvo pilna medi,

daugiausia sausuoli, smulks mai akme-nukai mums prilygominktam Palangos

smliui ir puikiai tiko miegui. ia pirm kartkrme lau ne iuklms deginti, o maistuigamintis. Malk buvo apsiai, tad didelis ir kaitruslauas liepsnojo vis nakt. T vakar pavalgmepaskutin savo vakarien kalnuose, kai kurie antups kranto rinko graiausius Tadikijos akme-

nukus lauktuvms (Tomuko laimikis svr 34 ki-logramus!). Tuo tarpu kiti aid Kinder kiauiniomainlmis, kuri dar nespjo idalinti tadikvaikams, o likusieji grainosi prie grdami civilizacij. Vakaras buvo kaip niekad iltas ir ra-mus. Ger emocij uvaldyti sugulme sapnuotinam, kaln, nuotyki ir draug.

12-oji diena buvo kakuo panai ankstesnij kolnepasiekme pirm civilizacijos pdsak, atrod,

kad tsiasi vakarykt diena. Kai ivydome pirmuo-sius pastatus, metalin tvor, buvo aiku Sarita-gas jau ia pat. Nuj dar kelis kilometrus staigiai platjaniu taku, pasiekme civilizacij. Nelikomnepastebti: mus stebjo grupel smalsaujanijaunuoli, o pakeliui kaimelio centr parduotuvslink, lyg i niekur atsiradusi bobut pasisil pavargliams pagaminti pietus ir band pirtinakvyn. Nesinorjo imti paio pirmo pasilymo,pasitaikiusio nepastamoje vietoje, taiau nei ein-ant apsipirkti, nei grtant pas laukti likusius ben-

drakeleivius, geresni pasilym nesulaukm.Sutarm pas bobut papietauti, o dl nakvynsnusprsti vietoje.

Nuotykiai


16/2316 SKAUT AIDAS

Tiesa, kol iekojome parduotuvs, vietiniai kaime-lio gyventojai mielai kteldavo: I kur mes keliau- jam ir kas esam?, o mums atsakius, daniausiaiatsakydavo: A irgi tarnavau Lietuvoje, Ryga pui-kus miestas.... Buvo aiku, kad jie nori parodytsavo iprusim. Prie parduotuvs idalinom likusiusKinder kiauini aisliukus ir kitus suvenyrus vieti-nei vaik armijai. Mums juos stebti buvo taip patsmalsu, kaip ir jiems mus.

Atj piet pas bobut supratome, kad visai gera sdti ant minkt iuini, o vais ypa mielailenda skrand, tad bevalgydami suderjome, kadliksim nakvyns. Kol mes dar kelis kartus jom parduotuv, eiminink gamino vakarien, kuri galutinai ukimo ms skrandius. Kol dalinda-miesi kelions spdiais perirjom nuotraukas,ir iaip blevyzgojom, atslinko naktis, kuri galiausiai

padjo tak ms kelionei po kalnus.

Lyginant su rytais auktai kalnuose, pabudomvlai. eiminink mums paruo pusryius (jaunepamenu, kas tai buvo) ir atjo metas atsiska-ityti. Nusprendm, kad dertis sisim Antan, oatsiskait palikome Saritago kaim ir ikeliavomems u keli kilometr laukianio transporto link.Vairuotojai ms jau lauk, parpin arbz irgeriamo vandens (tai labai pradiugino). Prasidjo

ilgas kelias sostin Duanb. Pirmj arbzsuvalgm pakeliui sustoj prie Iskanderkulio eero, ymaus tuo, kad, pasak legend, prie jo buvosikrs Aleksandras Makedonietis. Vliau kildamiserpantinu, patekome avarij nukentjo msGAZik sirs iguli automobilis visai plikompadangom. Kur laik pasiginij, abu vairuotojaiisiskyr ir pajudjo savo keliais. Gal kelion atgal bt ir nesiminusi, taiau kai ms mainapradjo stoti kas pusvaland, supratome nieko

gero nelauk. Kaito variklis, abu vairuotojai band j vsinti altu kaln vandeniu, taiau to nepaka-ko. Sustojome piet, o vairuotojai tuo tarpu ard sunkveim. Gedimas buvo paalintas, taiau tiklaikinai kol kelias nepradjo eiti statyn. Tik jauleidiantis serpantinais emyn nebestoviniavomeir vakarop atsidrme Sadulo namuose. Vakarasnebuvo niekuo ypatingas, tad kiek pavakarojjome gultis, kad pataupytume jgas kitai dienai.

Naujai iauusi diena buvo skirta kultrinei pro-

gramai ir suvenyr paiekoms. Vis pirma kelia-vome turg pirkti lauktuvi i tadik alies. Vliaukeliavome vien istorin viet, pamatme iektiek senosios architektros ir ia pat vykusias tradi-

cines tadik vestuves, kuriomis susidomjomelabiausiai. Kart popiet nusprendme praleistibotanikos sode, kur aukti mediai met gaiv el ant besipinani takeli tinklo. Taip dienbe didesni nuotyki pakeit vsus vakaras. Va-karienei eimininkas paruo mums avienos. Virlauo gaminamas maistas taip pakvipo, kad kolnesidjom pirmj ksni, seils tsojo iki keli.Kad numalintume t beprotik alk, pradjomeraikyti melionus ir arbzus ir valgyti dar tuzinkitoki vaisi, kuri buvome prisipirk turguje.Pasekmes pajutome gan greitai kai kam tuale-tas tapo viso vakaro draugu... eimininkui baigusruoti vakarien, visu briu susdome prie stalo.Sulig kiekvienu ksniu darsi vis skaniau, akysnorjo dar ir dar, o pilvas m sisti SOS signa-lus. O dar ms lauk avienos alykas jis musir pribaig. Sunkiai vyruiai kilo nuo stalo, taiau

guolis buvo ia pat, tad dideli sunkum iki jonusiridenti nebuvo. Nakiai pusjus pasigirdo irpirmosios dainos itvermingiausi laiksi iki paiparyi, kai turjome keltis ir keliauti oro uost.

Sunku buvo atsisveikinti ir palikti tadik em, patyrme tiek daug bendra, taiau oro uostodarbuotojai visk pakeit kardinaliai. Patarimasivykstantiems i ios alies: neturkite virsvoriokuprinse ir grynj pinig piniginse! Tai pirma

taisykl paliekant i al. Nemalonumai tik suklnor kuo greiiau atsidurti lktuve, skraidinaniame gimtuosius namus.

Kaip ten bebt, Tadikija paliko didel spd tokios dar nebuvau regjs, o kalnai liko rymotiir laukti kit keliautoj i Lietuvos ir kit pasauliokampeli!

Nuotykiai


17/23 172011 IEMA

Valius kaln inovas ir ekspedicijos galva

Sk. v. Antanas kartografas ir komandosderybininkas

Mindaugas medikas, fotografas iristorij pasakotojas

Gitulis archeologas ir komandos variklis

Sk. v. Rolis atstovas usienio reikalams irnuotrauk mediotojas

Tomukas istorikas ir lietuvi kalbosinspektorius

Sk. v. Tomius kelions seifas sulamaniais banknotais

Sk. v. Rapolas soi skrandi garantas

Sk. v. Paulius vienas i 4 paparaci irkomandos remontininkas

Sk. v. Rukt inventoriaus parpintojas irrainio autorius

komanda

Nuotykiai


18/2318 SKAUT AIDAS

Taika

Duok man Savsias akis, Viepatie,Kad galiau matyti kiekvien brolTavo geromis ir gailestingomis akimis,Kad galiau engti u zins ivaizdos slenksioIr jautrumu painti j irdis tam,Kad neiau paguod, param ir suprasiau jporeikius;

Duok man Savsias lpas, Viepatie,Kad savo broliams galiau kalbti Tavuoju balsu,

Tam, kad galt pasiekti j irdis Tavieji odiai,Ir iebiau juose meils Tau liepsnel,Ir kad kiekvienas mano brolis gyvent su Tavimi irTau;

Duok man Savsias rankas, Viepatie,Kad galiau suskubti pagalbon varge esaniambroliui,Kad galiau padti tam, kuris Tave, Viepatie,aukiasi,

Bet lieka vienas ir vis apleistas savo skausme;

Duok man Savsias ausis, Viepatie,Kad biau pasiruos visuomet klausytis savobrolio,Kad niekas pro jas neprasprst, ir kad nebiauneatidus bei pavirutinikas;

Duok man Savj Meil, Viepatie,Kad galiau mylti visada tik Tavja venta ir to-bula Meile;

Duok man Savj ramyb, Viepatie,Kad galiau dovanoti j broliams, kurie jos neturi,kuri irdis yra sudrumsta ir blakosi audroje;

Duok man Savj diaugsm, Viepatie,Tam, kad galiau j neti broliams, kurie praradolaim ir vilt;

Duok man Save, Viepatie,

Pasilik manyje ir veik per mane,

Sunaikink manj A tam, kad pasidaryt vietos Tau,Manasis Dieve,Sunaikink ididum, egoizm, tarum, puikyb,pavirutinikum,Nor teisti, nepaslaugum,Sunaikink visa, ko imokau iame pasaulyjeGyvenimo mokykloje,Kad nelikiau aminai pasimets.

Juk Tu, Viepatie, esi pasaulio Karali Karalius, esiKaralius visos egzistencijos.

Tu, Viepatie, esi Vienintelis Gyvenimo mokytojas.Tik Tave noriu nukreipt savo vilgsn,Tik Tavo pamokymais noriu kvpuoti,taiau pats vienas to negaliu. Padk man, Tve!Esu a, kuris Tavs to praau, esu a, kuris Tavsaukiuosi,Esu a, kuris Tavo man dovanotoje laisvje Tavemaldauju:Tve, sunaikink mane vis, duok man vien irvienintel Save pat.

Manasis niekas yra manoji jga,Manajame nieke esi Tu, kuris mane pripildai irdovanoji man Save pat.Sunaikink mano vali, kad manyje visuomet btTavoji Valia,Kad galiau eiti susitikim su savo broliais, kaipkad Tu to trokti,Ir pilnutinai, tobulai juos mylti, kaip kad Tu mumssakei,Ir kiekviename brolyje Tave mylti, Tave gerbti, Taveguosti, Tau pagelbti.

Esame Tavieji vaikai, sutverti i vieko,Taiau sukurti Tavo paties, i Tavo Dievikos MeilsBties,Ir kiekvienas i ms esame Tavosios Meilskibirktis,I tavs ijusi ir dovanota pasauliui, kad j udegtTavj Meile.

(Simona Giaquinto)


19/23 192011 IEMA

Taika

Visi gerai inome od taika. Taiau ar esa-me susimst, k i tikro jis reikia? Ar tai tikrai tikpadtis, kai nra karo, kaip raoma Lietuvi kal-bos odyne? Ar gerai suprantame kitas io odioreikmes, kaip antai santaika, sutarimas, ramyb,

tikimas?

Viename rimtame dokumente perskaiiau,kad taika nereikia vien karo nebuvimo ar vienprieik jg pusiausvyros ilaikymo. Ji negimstapagal valdios sakym, bet tikra ir tiesiogine prasme

yra teisingumo krinys. Jei iandien neigyvenamekaro baisum, tai dar nereikia, kad gyvename tai-koje. Jei iandien ir nekariaujame, bet gaminamsginklus, jei iandien nesipykstam, bet grieiam dantir nesibiiuliaujam, jei iandien mgaujams pra-banga, bet nesidalijam tuo, k turim, su alkstaniu,skurstaniu, mes negalime sakyti kad kuri-ame taik. Taika nra vien kart visiems laikams

gyjamas dalykas, j reikia nuolat kurti.

Prasidjus karui Irake, Italijoje mons piket-avo, reng demonstracijas u taik, beveik vis nambalkonai buvo paenklinti specialiai tam pasitomisvliavomis su urau peace (taika angl.). Maty-damas tok kovojani u taik moni entuziazm,vienas proesorius samprotavo: grau, kai t vliavpasikabini balkone. Bet jei tavo namuose barniai,nesutarimai, kertas ir melas, ar nereikt t vliavpasikabinti ne iorinje, o vidinje balkono pusje.Tikroji taika yra meils vaisius, siekiantis giliau negu

grynas teisingumas.

Tikriausiai daugelis Lietuvos skaut daly-vauja akcijoje Betliejaus taikos ugnis. Jos idjagim Austrijos skaut irdelse ir jau daugyb metBetliejuje, Jzaus Kristaus gimimo vietoje, udegtaliepsnel treij Advento sekmadien atskraidina-ma Austrijos sostin Vien, kad per skaut rankasplist po vis pasaul ir primint, kad Jzaus atjimas em, Dievo gimimas mogumi buvo nuolankumoir taikos pavyzdys. Dievas atjo ne pasmerkti ar

paeminti mog, bet j pakylti, parodyti jam tikrj

nuolankum, meil ir taik. Jis sutiko mirti, bet n vi-eno nepasmerk. Jis nori, kad jo pavyzdiu sektume

ir mes.

tai, jau daug met tie patys Austrijosskautai rengia akcijas, per kurias renka las. Danaivisi ar dalis surinkt pinig skiriami statyti mokyk-

loms, vaik ligoninms Arikoje.

Rugsjo 21-j, minint Jungtini TautTarptautin taikos dien, Sudane prasidjo 101 di-

enos maldos u taik akcija, kuri truks iki sausio 1d., kai Katalik banyia mins kasmet Pasaulintaikos dien. Sudanas yra viena t ali, kurios visdar neisivaduoja i prievartos. iaurumo vaizdai iatokie prasti, kad tarptautin iniasklaida jiems bev-

eik nebeskiria dmesio.

Lietuvos skaut dvasios vadovas sktn.,sk. v. Vilius Viktoraviius

ia pat

Karai prasideda ia pat.Ten, kur gyvena artimieji savame name.Ten, kur susitaikyti sunkiausia.Ten, kur neapykanta ugniauia kvap.Ten, kur girdi augani ol.

Ten prasideda karas.Taika prasideda ia pat.Ten, kur ranka yra ariausiai savame name.Ten, kur atleidimas tveriasi gyvenim.Ten, kur meil valdo kasdienyb.Ten, kur tavo namai yra tavo tvirtov.Ten prasideda taika.(Defer Kuhn)

Karas ir taika prasideda manyje


20/2320 SKAUT AIDAS

SKAUTIKJ

IDEALS

IEKIANT

Naudingaspadaras

I archyv

Jis randamas visuose laisvojo pasaulio kratuose. I

Didiosios Britanijos, kur jis pirm kart pasirod pereitoimtmeio viduryje, jis persimet kitus kratus ir m visurklestti.Tam tikrais laikais jis lankosi mikuose, lygumose, slniuose irsodybose, bet nakiai palenda po stogu. mons pasakoja matj ukopus aukiausius kalnus ir plaukiant didiausiomisupmis.Naudingasis padaras susideda i trij dali: galvos, krtins irgalni. Galva turi nepaprastai valias akis ir dengta veltukesu enkleliu, kuris parodo padaro kilm. Krtinje plaka irdis,daniausiai kitiems.I keturi galni dvi skirtos ikylauti, dvi kitos su daugybegerai sunert, mikli pirt tinka pastogei statyti, malkoms

skaldyti, irtis, bulvms skusti ir dar iam tam.Ms padaras susiino su kitais j panaiais padarais savotikaistakais ir brkniais, akom, ole, akmenimis ir vjo malnojudesiais.Norint galima priskirti jam juodvarnio drs, stirnos vikrum,laps gudrum, skruzds imint, kupranugario itverm irpoko linksmum, taiau jis nepanaus kat, nes nedrskia irmgsta maudytis.Kol jaunas, jis dailus, patrauklus, engia ididiai su auniai

ant ono pakreipta veltuke. Jo batai ir drabuiai ibte iba.Suaugs jis netenka dalies savo avingumo.Naudingojo padaro svarbiausias ir mgiamiausias odis suside-da i ei raidi. t od sudtas visas to padaro pasiryimas.Jo maistas labai vairus. Saldainiai ir rieutai, lainiukai irkiauiniai, bulvien ir pridegusios kos, okoladiniai ledaiir keptos anglyse bulvs jo labiausiai mgiami, taiau jis ne-valgo, nepasidalins su kitu. I viso jo paproiai velns jisniekuomet neskriaudia maesnio u- save padaro nors jis,

sutiks sau lyg, ir energingai spaudia jo kairij prieakinleten. Ir tenka pripainti, kad jis gerbia senesn u save savories padar, nes tokia jau jo tradicija.Naudingas padaras neturi daug prie, taiau nemgiamassukt, niri, visk inani ir niekuo nesidomini dvasi.Kovoti jam daugiausia tenka su savimi ir nam pamokomis.Jis gerai saugomas, bet yra buv atsitikim, kada j panasnutrupdavo. Bet tada jis dar labiau pasiryta.Naudingj padar skaiius auga, ir reikia tiktis, kad ateityje

dar labiau plis. Juk i j kiekvienas kratas iek tiek vliaurenkasi geriausius vyrus.W.S.I Skaut Aido 1965 Nr. 2


21/23 212011 IEMA

Laumms rpi

Silke ir mandarinaiKakas labai naivaus, vento, keisto ir ypatingo yra tik vieninteliame mnesyje per metus.

Ir tai gruodis.Ar niekada nesusimstte, kodl ne rugsjo mnes baigiasi vieni ir prasideda kiti metai? Arba

kodl ne prie pavasario pradi veniame Naujuosius, o prie ilg, sunki ir tamsi iem?Neinau, kaip Jus, bet mane pirmasis ikrits sniegas ramina, gal gale oras virsta tikraspengiania ir stingdania laukimo tyla. Man vis atrodo, kad gruodio 1 dien kakas virujepaspaudia mygtuk snausti ir iri, kaip gi susitvarkysi su paskutiniuoju met mnesiu.Matyt ne veltui ms protviai yra prigalvoj be galo daug burt, kurie lemia, kokie bus kitimetai. Ir nors daugelis iais laikais burt nebepamena, vis tiek elgiasi lyg juos mesdamas. Mspasmonje Naujieji metai lyg ukoduotas ir nenuneigiamas takas, po kurio prasideda Pradia,todl prie kiekvienus Naujuosius bandome grinti visas skolas, ubaigti darbus.Niekada nesupratau moni, kurie nevenia Naujj ar bent jau nemini j su mylimaisiais, pak-eldami ampano taur sumuus dvylikai. Kodl? Toks jausmas, lyg jie nesitiki ir nelaukia nieko,

k atsine savo gyvenim Naujaisiais arba k jiems dovanos likimas. Tereikia sekund sustotiir susimstyti: kiek nauj moni sutikai per iuos metus ir kiek sen atradai i naujo, kieknauj viet pamatei ir kiek kart aplankei mylimas senas, kiek kart girdjai mones sakant taugraius odius ir kiek kart jiems juos sakei pats, kiek dvasini, fzini ir metafzini pamokgavai per metus ir kiek dabar visomis prasmmis esi paaugs, palyginus su paiu savimi praeitmet t pai dien...Gal gale, visi tie, kurie tave skaudino, nuvyl ir nieko teigiamo neatne tavo gyvenim da-bar tu inai su kuo tau nepakeliui.Gyvenimas anaiptol nra vien baltas kaip gruodio 1-osios sniegas jo pasitaiko ir geltono, irjuosvo main suvainto. Bet kad ir kaip nortsi kartais vakarais valand valandas gultibeprasmikai lovoje ir gailti savs atjus met pabaigai, jei esate cinikai, tai visai tiktina,kad niekam nepadkosite u dmes ant sniego bet tikrai mintyse pagalvosite: kad ir kas nu-tiko per iuos metus, jei yra su kuo pakelti puodel arbatos ar ampano taur, suvalgyti silksir per pus pasidalinti mandarin, jokios dms nebaisios. Nes jei vien dien Grinas ar kitasdemonas pavogt gruodio 24 ar 31 dien, mes vis tiek galtumme susitikti ir net jei ir niekonenektume bent pasdti petys pet susirmus.Kiekvienas i ms a ir tu ne iimtis neiojams dmi, kurias kakas paliko ir dabar sunkuatsikratyti. Mano nauja tradicija: laikrodiui sumuus lygiai dvylikt, imesti niekur daikt,kuris primena t dm ir taip pradti visk nuo pradi. Neinau, ar tai padeda visiems ar tikman, bet iandien yra gruodio 1 diena ir a jau mstau apie tai, kokia noriu bti kitais metais irkoki dmi noriu atsikratyti. Jau dliojuosi smulkius daiktus, o su jais ir prisiminimus, kuriuos

imesiu ir pradsiu visk truput kitaip: iek tiek tviriau, iek tiek drsiau, iek tiek lengviau.vyr. sk. Justina Briedyt


22/2322 SKAUT AIDAS

Indniada

Jei palkausit, i kur giesms,I kur pasakos, legendos,

Su kvapu alij giri,Su lauk rasa drgnja,

Su vingriais vigvam dmais,Su bangom didij upi,

Kurios oia ir sruvenaIr aid aidais kartojas

Tartum kalnuose griaustinis Atsakysiu Jums ir tarsiu:

Jos nuo prerij, nuo giri,Jos nuo eer iaurini,Nuo Odibv tolimj,Nuo Dakot tolimj,

Nuo kalnyn ir nuo raist,Ten, kur gerv u-u-gaha

Vaikto nendrmis ir krmais,Pakartosiu k girdjs,

Kaip giedojo Navadaha...

Henris Vodsvortas Longelou Hiavatosgiesm

Legenda kaip dmas sklando,Apie narsi geni kov,Apie miko duot gali,Apie tipi slnio dvasiKuri moguje gyvena,

Ir kaip bgnas kvieia grti,Kvieia vlei susirinkti,

Paklausyt, k neka vrys,Pamatyt, kaip oka paukiai

Ir igirsti dvasi giesm,Giesm apie stebukling kirv,

Karo rank galing,Laims enkl paslapting,

Lokio mogui dovanot,Daugelio geni dabot,Taikos dvasiai paaukotems globai atiduot.

Po devyniais ledo sluoksniais,Girios dovana guljo,

Po devyni met lapais,Kirvio amenys dljo,

Bet jga gyva iliko,

Kirvio koto nepaliko,Skleisdama aplink legend,

Tarsi tyl girios aid,Tarsi nabdes pu,

moni odiuose gyva,Kovos liepsn kurdama,Karo okiui kviesdama

Ji pakilo i mieg,ems patal minkt,Ir pasklido tarp moni,

Ir pasklido tarp narsi,Kviesdama iekoti ginkl,Imtis iei ir strli.

Tomas Rakovas-Miegantis bizonas

Indeniada 95Indniada 96Indniada 99 Pamario tuntasIndniada 01 Skaisio tuntas

INDNIADA 2011!Hau!

Laukite tsinio...

indniada


23/23

Kaldos nuo seno yra pirlyb ir vienas kito

painimo metas. Liaudies tautosakoje rasime gausybvairiausi dain, padavim ir aidim, susijusi suadvento metu atliekamais brimais, kuriais galimaisiaikinti kam patinki ar numatyti gyvenimo meil.iame numeryje klausiame vaigdi, kam, k ir kaipgeriausia mylti, kad didiausia laim lydt kasdien.

Vilkai ir vilks

Labiausiai reikia mylti mam, tt ir savo vilk gaujosvadov. Meil geriausia reikti gerais darbais (bent povien per dien). Reikia nepamirti moiuts, senelio irmokytojo. Jiems visada patinka nuoirdios rank dar-bo dovanos. Ypa rekomenduotina iki pirmj aliparuoti lesykll paukiams. Zyls mgsta lainukus,balandiai saulgras, o kikiliai nuo stalo likusius du-onos likuius (kam be reikalo imesti ger daikt, a?). Kadbt daug sniego ir senelis atnet ne mai angli, odovan, vilks turt atleisti broliams tampantiems jomsu kas, o broliai nordami to paties, turt neskriaustisesi.

Skautai

Daugiausia laiko praleidiate mokykloje, todl labiau-siai rekomenduojama veikti ten. Surinkite bendraminibroli br ir kiekvienai klass mergaitei padarykitepo gra siurpriz. Pagaminkite i popieriaus spalvotgl, mamos padedami ikepkite sausaini ir atjanksiau mokykl palikite kiekvienai klasiokei ant stalopo siurpriz. Js irinkoji neliks Jums abejinga! Bkiteiradingi!

Skauts

Tiktina, kad mnes galite sulaukti dmesio i broli,todl bkite pasiruousios atsidkoti. Broliai vertinapagalb su nam darbais, iltas rank darbo kojines,alikus, pirtines, kepures ir kitus daikiukus. Pamiklinkiterankeles ir nepakartojama meil btinai jus aplankys.

Patyr skautai

Pats metas rimtoms meils paiekoms ir investicijoms jas. Sveikame kne sveika siela! Nepamirk sportuoti net

ir altuoju met laiku. Mankta yra geros dienos garan-tas, o ygiams negalioja sezono udarymai ir atidarymai iupk vadov ir mar mik pakvpuoti grynu oru! Omergin geriausia rinktis pagal batus taip sak B.P.

Patyrusios skauts

Raibumai jos, graumai jos! Niekas nepuoia sess la-biau, negu josios dartumas. Ilgi vakarai puikus me-tas usiimti dovanli gamyba ir ramiais pasisdjimassesi bryje (tik nesakykit, kad utenka laiko apie viskpakalbti). iuktu nepavyduliaukite viena kitai kaip tikmokykite kitas, k geriausiai mokate. Savo nusiirtojonebijokite diuginti per skrand broliai tai ypa vertina.

Vyiams

Kiekvienam vyiu aiku sesms dmesio visada busper maai, bet nenustokite jo rodyti! Bkite pavydiu

jaunesniems. Nepaisant to, dabar pats metas pereiti nuosesi prie auktesni ideal meils Tvynei. Laikas gal-voti apie valstybini veni minjimus ir labiau nuskri-austus artimuosius.

Vyr. skautms

Lazda turi du galus: kuo daugiau burbsi, tuo maiaudmesio tursi. Rpinkis savimi: ne tik ivaizda, bet irgera nuotaika. ypsena vyrus keri 10 kart labiau negu

stabi suknel. Daugiausia dmesio skirk jaunesnibroli ir sesi ugdymui, bet niekada nepamirk padkotisavo vyresniems broliams net ir u nedidel pagalb.Bk laiminga ir spinduliuok laim kitiems!

Vadovams

Geriausiems pasaulyje vadovams u vis j nuoirddarb ir rpest mylti nieko nereiks, nes jie bus mylimi.Juokauju! Meil bus abipus ir didel arba pareikalau-

janti nemaai kantrybs, bet dl to n kiek ne maesn.

Kad meil bt dar stipresn ir galingesn, rekomenduojama perskaityti A. Saulaiio knyg Skautik vienetvadovams ir vadovms. Ir pavartyti dar kart Skautybberniukams. Galima bryje :)

Br. Tomui R.

Viskas tau dar prie akis! Daugiau drsos ir ryto priimantsunkius, bet svarbius sprendimus. Atsimink, kad esi ne vi-enas. Ruok plunksnas vasarai (bet veik aktyviai jos lauk-damas), mylk savo tunt ir krat, o u vis labiau tuos, su

kuriais pykstiesi, nes anie leidia isiaikinti savo patiestvirt nuomon. Baik k pradjs ir pradk daugiau, neigalvoji, kad gali. Kol nra mirties, visk galima pakeisti.Hau!

Meils goroskopaipagal amiaus grups

Documents

Skautų aidas. Žiema 2011