SKIRTINGO PRODUKTYVUMO TIPO MĖSINIŲ GALVIJŲ MĖSOS …zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos... · 2018-08-07 · raumenys išvystyti silpniau, šlaunys plokščios

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ………………………

Pareigos

Prorektorius Romualdas Zemeckis

2017 m. ……………………mėn. …..d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO, KAIMO PLĖTROS IR ŽUVININKYSTĖS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA

SKIRTINGO PRODUKTYVUMO TIPO MĖSINIŲ GALVIJŲ

MĖSOS PRODUKCIJOS IR KOKYBĖS PALYGINAMASIS

ĮVERTINIMAS

2017 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Vigilijus Jukna

Akademija

2017

2

TURINYS

ĮVADAS................................................................................................................................................................ 3

TYRIMO METODIKA .......................................................................................................................................... 15

TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ........................................................................................................... 17

ŠAROLE PRODUKTYVUMO TIPŲ MĖSOS PRODUKCIJOS IR MĖSOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS ............................ 17

LIMUZINŲ VEISLĖS GALVIJŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ MĖSOS PRODUKCIJOS IR MĖSOS KOKYBĖS

ĮVERTINIMAS .................................................................................................................................................... 22

AUBRAKŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ MĖSOS PRODUKCIJOS IR MĖSOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS ......................... 29

PRODUKTYVUMO TIPŲ ERSTERJERO ĮVERTINIMAS ......................................................................................... 33

IŠVADOS ........................................................................................................................................................... 40

SKLAIDA.................................................................................................................................................37

LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................................................... 43

AUBRAKŲ VEISLĖS GALVIJŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ PANAUDOJIMO REKOMENDACIJA ................................ 45

ŠAROLE VEISLĖS GALVIJŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ PANAUDOJIMO SELEKCIJOS PROCESE

REKOMENDACIJA ............................................................................................................................................. 46

LIMUZINŲ VEISLĖS GALVIJŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ PANAUDOJIMO REKOMENDACIJA ................................ 47

3

ĮVADAS

Skirtinguose arealuose veisiamos atskiros mėsinių galvijų veislės dėl jų auginimo

sąlygų įvairovės nėra vienalytės. Joms būdinga bendra spalva, kūno sudėjimo bruožai,

panašūs mėsos kokybės rodikliai, brendimo greitumas. Priklausomai nuo paplitimo arealo,

pašarų bazės ypatumų, augintojų pageidavimo selekcijos eigoje formuojasi skirtingo

produktyvumo tipai. Nuo seno yra nustatyta, kad galvijų mėsos produkcija ir jos kokybė

priklauso nuo veislės produktyvumo tipo, lyties, amžiaus, šėrimo ir laikymo sąlygų.

Susiformavę produktyvumo tipai nėra labai ilgalaikiai. Priklausomai nuo mėsos rinkoje

vykstančių pokyčių kinta požiūris į veisles arba keičiamos selekcijos kryptys, kurios ženkliai

pakeičia veislės biologinius ypatumus ir produktyvumo kryptis. Pavyzdžiui, labiausiai

paplitusi pasaulyje mėsinių galvijų veislė herefordai dėl ankstyvo brendimo ir pernelyg

didelio riebalų atsidėjimo prarado populiarumą, todėl selekcininkai pradėjo intensyvią atranką

ir paranką formuojant vėliau bręstančių ir mažiau riebalų kaupiančių herefordų tipą.

Taip susiformavo greta Škotiško tipo Europoje populiarus vidutinio stambumo

herefordų tipas. To tipo gyvuliai dabar labiausiai pageidaujami daugelyje šalių. Gyvulių

ganymas dideliuose ganyklų plotuose ir jų pervarymas dideliais atstumais sąlygojo

susiformavimui kanadietiško tipo herefordų. Tai stambūs, tvirtų kaulų, vėlokai bręstantys

gyvuliai. Jiems būdinga didesnė kaulų dalis skerdenoje, lyginant su vidutinio stambumo tipo

herefordais. Kanadietiško tipo herefordų veršeliai gimsta stambūs ir sveria iki 50 kg, kas

nebūdinga kitų produktyvumo tipų herefordams, kurių gimę veršeliai sveria 28 – 35kg.

Antra pagal paplitimą pasaulyje mėsinių galvijų veislė buvo aberdynų – angusai. Tai

anksčiausiai bręstančių galvijų veislė gana jauname amžiuje kaupianti daug poodinių,

tarpraumeninių, raumeninių ir vidaus riebalų. Aberdynų – angusai yra nestambūs, o jų mėsa

pasižymi geru skoniu, marmuringa, sultinga ir turi didelę paklausą. Dėl nedidelio svorio ir

pernelyg didelio riebalų kaupimo jauname amžiuje, ir labai sumažėjus paklausai riebiai mėsai,

aberdynų- angusai prarado populiarumą. Tada selekcininkai pradėjo formuoti naują tipą.

Atrinkdami stambesnius, vėliau bręstančius aberdynų – angusus per keletą kartų suformavo

angusų veislę, kuriai būdinga aberdynų – angusų mėsos kokybė tik turinti mažiau riebalų, o

gyvuliai yra stambesni ir auginami iki didesnės realizacinės masės. Kadangi aberdynų –

angusų selekcijos intensyvumas performuojant į naują tipą buvo nevienodas, tai atskirose

šalyse susiformavo gana skirtingos angusų populiacijos. Stambiausi angusai yra Jungtinių

Amerikos Valstijų ir Kanados populiacijų. Europoje susiformavo Vokietijos, Danijos,

4

Suomijos, Švedijos angusų populiacijos, kurios tarpusavyje, nors ir neženkliai skiriasi pagal

stambumą ir kitus rodiklius.

Skirtingi produktyvumo tipai formavosi ir kitose veislėse. Pavyzdžiui Prancūzijoje

skaitlingiausioje mėsinių galvijų veislėje šarole išryškėjo keturi produktyvumo tipai: stambus

(1, 2 paveikslas), raumeninis (3 paveikslas) , palengvintas (4 paveikslas) ir smulkus (5, 6

paveikslas). Mažiausiai populiarūs yra smulkaus tipo gyvuliai. Jie gali būti auginami ir

skurdžiuose žolynuose, bet jų mėsinės savybės (augimo sparta, skerdenos išeiga ir kokybė)

yra ženkliai prastesnės lyginant su stambaus ir raumeninio tipo gyvuliais. Vis labiau

populiarėja stambaus tipo gyvuliai. Šio tipo gyvuliai pasižymi didžiausiais priesvoriais.

Prieauglio skerdenos išeiga64– 65proc. Mažiau paplitęs, bet gana populiarus raumeninis tipas.

Šio tipo gyvuliai smulkesni, bet turi labai gerai išvystytus visų kūno dalių raumenis. Šlaunys

mėsingos, pečiai platūs. Palengvinto tipo gyvuliai yra ilgesnių kojų. Jų nugaros ir strėnų

raumenys išvystyti silpniau, šlaunys plokščios su mažiau išvystytais raumenimis. Šis

produktyvumo tipas mėgstamas ūkininkų, kurie patys veršelių neaugina, o parduoda kitiems,

nes iš šio tipo gyvulių S ir E raumeningumo klasių skerdenas gauti neįmanoma.

Smulkaus produktyvumo tipo šarole veislių gyvulių vis labiau atsisakoma. Šie tipo

gyvuliai žymiai smulkesni negu kitų tipų. Jų nugaros, juosmens ir strėnų raumenys išvystyti

silpniau, šlaunys plokščios su mažiau ryškiais raumenimis. Skirtingų produktyvumo tipų

mėsos produkcijos apibendrinantys rodikliai labai įvairuoja.

Šarole veislės galvijų produktyvumo tipai atskirose šalyse nevienodi. Atskirais metais

įvežtų į Lietuvą šarole veislės galvijų produktyvumo tipų įvairovė skiriasi.

Limuzinų veislėje irgi išryškėjo keli produktyvumo tipai: stambūs (7, 8 paveikslas),

vidutinio stambumo (9 paveikslas), ilgakojai (10,11 paveikslas) ir smulkūs (12, 13

paveikslas). Populiariausi yra stambaus tipo limuzinai. Šio tipo karvių kojos vidutinio ilgumo,

liemuo gilus, ilgas, visų kūno dalių raumenys gerai išvystyti. Vidutinio stambumo tipo

limuzinai pagal kūno formas yra panašūs į stambaus tipo tik už juos smulkesni.

Palengvinto tipo ilgakojams limuzinams būdinga mažiau gilus, ilgas liemuo, kojos

ilgos, raumenys silpniau išvystyti. Smulkaus tipo limuzinai mažiau populiarūs. Jie veisiami

skurdžių ganyklų sąlygomis.

5

1 pav. Stambaus tipo šarole veislės bulius

6

2 pav. Stambaus tipo šarole veislės karvė

7

3 pav. Raumeninio tipo šarole veislės bulius

4 pav. Palengvinto tipo šarole veislės bulius

8

5 pav. Smulkaus tipo šarole veislės bulius

6 pav. Smulkaus tipo šarole veislės karvė

9

7 pav. Stambaus tipo limuzinų veislės bulius

8 pav. Stambaus tipo limuzinų veislės karvė

10

9 pav. Vidutinio stambumo tipo limuzinų veislės buliukas

11

10 pav. Ilgakojų tipo limuzinų veislės buliukas

11

pav.

Ilgak

ojų

tipo

limu

zinų

veisl

ės

telyč

ia

12 pav. Smulkaus tipo limuzinų veislės buliukas

12

13 pav. Smulkaus tipo limuzinų veislės telyčia

Aubrakų veislės galvijai priskiriami prie vidutinio stambumo veislių. Veislė

susiformavo akmeningų kalnų vietovėje Prancūzijoje skurdžių ganyklų sąlygose. Aukštesnėje

kalnų zonoje, kur žolynai skurdūs aubrakai yra smulkesni, o slėniuose ir žemesnėse vietovėse,

kur žolynai vešlesni auginami stambesni gyvuliai. Išryškėjo šios veislės trys produktyvumo

tipai: stambus (14 paveikslas), vidutinio stambumo (15 paveikslas) ir smulkus (16

paveikslas). Šių tipų gyvuliai skiriasi pagal masę ir raumeningumą. Tarptautiniu mastu

aubrakų veislė nėra labai paplitusi. Šios veislės gyvuliai labai nereiklūs pašarams, neblogai

aklimatizuojasi ir įvairiose klimatinėse sąlygose. Iš jų gaunamos gana aukštos raumeningumo

klasės skerdenos. Aubrakai kaip ir visos Prancūzų mėsinių galvijų veislės bręsta vėlai ir mažai

kaupia riebalų, tačiau jų mėsa yra kietesnė negu kitų Prancūzų veislių galvijų.

Produktyvumo tipų įvairovė populiacijose duoda galimybę vykdyti selekciją

pageidaujama kryptimi. Ruošiant mėsinių galvijų selekcijos programas labai svarbu žinoti

atskirų produktyvumo tipų šalies populiacijoje mėsos produkcijos ir kokybės parametrus.

Tokie duomenys yra būtini rekomenduojant atskirų produktyvumo tipų formavimą veislėse

atsižvelgiant į konkrečių ūkių sąlygas.

Į Lietuvą atskirais metais įvežta mėsinių galvijų iš Vokietijos, Prancūzijos, Airijos, Olandijos,

Belgijos, Švedijos, Austrijos, Čekijos, Danijos. Atskirose šalyse mėsinių galvijų selekcijos

kryptys daugiau ar mažiau skiriasi, todėl šalyje visose veislėse stebima produktyvumo tipų

įvairovė.

13

14 pav. Stambaus tipo aubrakų buliukas

14

15 pav. Vidutinio stambumo tipo aubrakų buliukas

16 pav. Smulkaus tipo aubrakų buliukas

Lietuvoje skaitlingiausios yra limuzinų, šarole ir aubrakų veislės galvijų populiacijos.

Tyrimo tikslas – atlikti skaitlingiausių Lietuvoje mėsinių galvijų populiacijų

produktyvumo tipų palyginamųjų įvertinimą ir numatyti jų selekcijos kryptis.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti limuzinų veislės galvijų produktyvumo tipų mėsos produkciją ir kokybę.

2. Įvertinti šarole veislės galvijų produktyvumo tipų mėsos produkciją ir kokybę.

3. Įvertinti aubrakų veislės galvijų produktyvumo tipų mėsos produkciją ir kokybę.

4. Išsiaiškinti Lietuvos sąlygomis perspektyviausius mėsinių galvijų produktyvumo

tipus.

5. Pateikti rekomendacijas mėsinių galvijų augintojams apie šalyje turimų mėsinių

galvijų genetinių resursų efektyvesnį panaudojimą vykdant kryptingą selekciją ir

didinant šakos konkurencingumą.

15

TYRIMO METODIKA

Mėsinius galvijus auginančiuose ūkiuose ir UAB „ Šilutės veislininkystė“ kiekvienam

produktyvumo tipui įvertinti buvo atrinkta po 14 – 20 panašaus amžiaus ir panašaus šėrimo

lygio nekastruotų buliukų. Buvo tiriami tokie produktyvumo tipai:

Šarole: stambus, raumeninis, palengvintas, smulkus;

Limuzinų: stambus, vidutinis, palengvintas, smulkus;

Aubrakų: stambus, vidutinio stambumo ir smulkus.

Gyvulių produktyvumo tipas buvo nustatomas vizualiai atsižvelgiant į jo eksterjerą,

stambumą ir raumenų išvystymą. Skirtingų produktyvumo tipų eksterjero išryškinimui iš

kiekvieno produktyvumo tipo buvo atrinkta po 8-10 gyvulių ir nustatyti svarbiausi kūno

matmenys 500 d. amžiaus: aukštis ties ketera, aukštis ties kryžium, įstrižas liemens ilgis (

lazdų ), krūtinės apimtis, užpakalio pusinė apimtis ( Gregori matmuo ), spiralinis kumpio

matmuo. Pagal kūno matmenis buvo paskaičiuoti du indeksai: Kompaktiškumo ir mėsingumo.

Buliukų, angusių UAB Šilutės veislininkystės ūkiuose, kur gyvuliai reguliariai sveriami, buvo

paskaičiuotas priaugimas per parą laikotarpiu 210-500 d. amžiaus.

Buvo tiriami tokie rodikliai: priešskerdiminė masė, šiltos skerdenos masė, skerdenos

raumeningumo ir riebalingumo klasė pagal SEUROP standartus, skerdenos išeiga, ilgiausiojo

nugaros raumens (musculus longissimus dorsi) plotas ties paskutiniuoju šonkauliu. Skerdenos

klubo – šlaunies dalies išeiga ir morfologinė sudėtis. Mėsos kokybės tyrimams buvo imamas

bandinys iš ilgiausiojo nugaros raumens ties paskutiniais dviem šonkauliais. Buvo tiriama

mėsos cheminė sudėtis (sausos medžiagos, baltymai, riebalai, pelenai) ir fizinės savybės (pH,

spalvingumas, kietumas, vandeningumas, vandens rišlumas, virimo nuostoliai). Mėsos

kokybė nustatyta pagal ilgiausiąją nugaros raumens bandinį ties paskutiniais dviem

šonkauliais.

Sausos medžiagos buvo nustatomos bandinius džiovinant iki pastovios masės

automatinėmis sausų medžiagų svarstyklėmis, baltymų kiekis Kjedalio metodu, riebalų kiekis

Soksleto metodu, pelenų kiekis sudeginant organinę medžiagą 600 – 800 ℃ temperatūroje,

mėsos kietumas WarnerBratzler metodu, vandens rišlumas Grau ir Ham metodu, pH

naudojant Inolab- 3 pH- metrą, spalvingumas- naudojant Minola Chroma Meter 410 pagal

CIE- LAB metodą. Virimo nuostoliai verdant mėsą cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min.

Vandeningumas pagal masės sumažėjimą per 24 val. laikant mėsą pakabintą specialiuose

tinkliniuose maišeliuose.

Gyvulių skerdimai buvo atliekami įvairiose skerdyklose. Mėsos kokybės tyrimai buvo

atliekami Aleksandro Stulginskio Universiteto gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės

16

nustatymo ir sklaidos centro laboratorijoje. Duomenys buvo apdorojami naudojant statistinį

paketą „R“.

17

TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

ŠAROLE PRODUKTYVUMO TIPŲ MĖSOS PRODUKCIJOS IR

MĖSOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS

Duomenys apie šarole veislės galvijų produktyvumo tipų mėsos produkciją pateikti 1

– 4 lentelėse. Iš lentelėse pateiktų duomenų matome, kad 500 d. amžiaus buliukai stambaus ir

raumeninio tipo svėrė beveik vienodai. Beveik vienodi buvo ir jų priesvoriai per parą 210 –

500 d. amžiaus laikotarpiu. Palengvinto tipo buliukai svėrė 55,65 kg arba 8,6 proc., o

smulkaus produktyvumo tipo 99,85 kg arba 15,5 proc. mažiau negu stambaus tipo gyvuliai

(P<0,001). Paros priesvoris buvo 136 g arba 10,9 proc., o smulkaus tipo 226 g arba 18,2 proc.

mažesnis negu stambaus tipo buliukų (P< 0,05 ir <0,001). Skirtingų produktyvumo tipų buvo

labai nevienoda skerdenos masė ir skerdenos išeiga. Didžiausia skerdenos išeiga buvo

raumeninio tipo, o mažiausia smulkaus tipo gyvulių.

1 lentelė. Stambaus tipo šarole veislės buliukų mėsos produkcija

Rodikliai x̅ Sx lim

Masė 500 d. amžiaus, kg 642,65 3,47 620-700

Priesvoris per parą 210 – 500 d. laikotarpiu, g 1248 14,78 1033-1379

Priešskerdiminė masė, kg 646,03 3,82 612-700

Skerdenos masė, kg 380,04 3,04 327-398

Skerdenos išeiga, proc. 58,85 0,34 51,190-59,91

Skerdenos raumeningumo klasė E/ 13;U/87 - -

Skerdenos riebalingumo klasė 2,43 - 2-3

Skerdenos klubo – šlaunies dalies išeiga, proc. 33,07 0,19 30,71-34,50

Minkštų dalių išeiga iš klubo – šlaunies dalies,

proc.

82,04 0,27 79,82-85,40

Skerdenos klubo – šlaunies dalies mėsingumo

koeficientas

4,65 0,09 3,95-6,10

Ilgiausiojo nugaros raumens plotas, cm2

102

2,00 74-120

18

2 lentelė. Raumeninio tipo šarole veislės buliukų mėsos produkcija


Masė 500 d. amžiaus, kg 648 4,28 632-662


Priešskerdiminė masė, kg 654 3,42 640-664



Skerdenos raumeningumo klasė E50/:U/50 - E - 4




proc.

82,97 0,24 81,70-83,4


koeficientas

4,87 0,09 4,46-5,11


123 1,71 118-130

3 lentelė. Palengvinto tipo šarole veislės buliukų mėsos produkcija


Masė 500 d. amžiaus, kg 587,0 3,98 575-95



Skerdenos masė, kg 339,0 4,06 331,2-354


Skerdenos raumeningumo klasė R/ 75;O/25 - O - R




proc.

80,74 0,89 78,9-84,5


koeficientas

4,12 0,26 3,73-5,10


95 3,35 86-104

19

4 lentelė. Smulkaus tipo šarole veislės buliukų mėsos produkcija


Masė 500 d. amžiaus, kg 542,8 7,12 520-565



Skerdenos masė, kg 300,2 8,16 278,6-329,6


Skerdenos raumeningumo klasė R/ 67;O/33 - 0 - R


Skerdenos klubo – šlaunies dalies išeiga, proc. 32,4 0,29 32-34,7


proc.

80,65 0,78 78,14-83,50


koeficientas

4,16 0,03 3,91-4,97


94 2,44 86-100

Pagal skerdenos išeigą produktyvumo tipai pasiskirstė taip: raumeninis, stambus,

palengvintas, smulkus. Skerdenos išeigos skirtumas tarp raumeninio ir smulkaus tipo sudarė

5,81 proc. ( P<0,01). Stambus ir palengvintas tipas užėmė tarpinę padėtį. Stambaus ir

raumeninio tipo skerdenos buvo priskirtos E ir U raumeningumo klasėms, o palengvinto ir

smulkaus tipo gyvulių R ir 0 klasėms. Skerdenų riebalingumo klasė stambaus, raumeninio ir

palengvinto gyvulių buvo beveik vienoda, o smulkaus tipo 0,4 klase mažesnė. Skerdenų

klubo– šlaunies dalies išeiga buvo aukščiausia raumeninio, o mažiausia palengvinto tipo

gyvulių. Minkštų dalių išeiga iš klubo – šlaunies dalies didžiausia buvo raumeninio, nedaug

skyrėsi stambaus tipo, o mažiausia buvo smulkaus ir palengvinto tipo. Klubo – šlaunies dalies

mėsingumo koeficientas buvo didžiausias raumeninio tipo, neženkliai mažesnis buvo

stambaus tipo, o mažiausias smulkaus ir palengvinto tipo buliukų. Ilgiausiojo nugaros

raumens ties paskutiniu šonkauliu skersinio pjūvio plotas didžiausias buvo raumeninio tipo, o

mažiausias smulkaus tipo gyvulių. Palengvinto tipo gyvulių ilgiausiojo nugaros raumens

skersinio pjūvio plotas buvo beveik vienodas kaip ir smulkaus tipo gyvulių. Stambaus tipo

gyvulių šis rodiklis buvo 8 cm2

arba 20,5 proc. mažesnis negu raumeninio tipo gyvulių.

Tirtų produktyvumo tipų mėsos kokybės rodikliai pateikti 5 – 8 lentelėse. Iš lentelėse

pateiktų duomenų matome, kad mėsos cheminė sudėtis visų produktyvumo tipų buliukų buvo

20

beveik vienoda. Mėsos pH visų produktyvumo tipų buvo labai panašus. Mėsos vandens

rišlumas, stambaus, raumeninio ir smulkaus tipo gyvulių buvo panašus, o palengvinto tipo

beveik 2mg% mažesnis. Tačiau šis skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (P>0,05).

Mėsos virimo nuostoliai mažiausi buvo stambaus tipo gyvulių, o didžiausi palengvinto

tipo buliukų. Skirtumas sudarė 9,66 proc. (P<0,05). Raumeninio tipo gyvulių mėsos virimo

nuostoliai buvo 5,49 proc. didesni negu stambaus tipo gyvulių. Mėsos kietumas yra labai

svarbus kokybės rodiklis. Švelni mėsa lengviau sukramtoma ir lengviau pasisavinama.

Švelnesnėje mėsoje dažniausiai būna daugiau visaverčių baltymų negu kietesnėje mėsoje.

Švelniausia mėsa buvo stambaus ir raumeninio, o kiečiausia palengvinto tipo gyvulių. Mėsos

spalvingumo skirtumai tarp produktyvumo tipų buvo labai nedideli ir statistiškai

nereikšmingi.

5 lentelė. Raumeninio tipo - šarole veislės buliukų mėsos kokybė


Mėsos cheminė sudėtis proc.

Sausos medžiagos 25,43 0,43 22,71-28,78

Baltymai 21,40 0,21 19,8-23,07

Riebalai 2,09 0,19 0,70-3,48

Pelenai 1,08 0,02 0,92-1,14

pH 5,50 0,04 5,24-5,84

Vandens rišlumas, mg% 60,75 0,86 57,62-70,00

Vandeningumas, proc. 3,89 0,21 1,79-4,74

Virimo nuostoliai, proc. 29,49 0,28 23,76-38,07

Kietumas, kg/cm2

2,14 0,13 1,60-3,41

Spalvingumas:

L 39,64 0,44 37,06-42,40

a* 15,79 0,50 14,31-20,54

b* 7,19 0,38 5,78-10,35

6 lentelė. Stambaus tipo - šarole veislės buliukų mėsos kokybė


Mėsos cheminė sudėtis proc.


Baltymai 21,22 0,67 20,07-22,10

Riebalai 2,17 0,33 1,17-2,66

21


Pelenai 1,08 0,04 1,20-1,13

pH 5,57 0,16 5,24-5,73




Kietumas, kg/cm2

2,17 0,47 1,17-2,66

Spalvingumas:

L 37,60 1,45 35,16-39,68

a* 18,41 1,32 16,06-20,34

b* 7,50 0,68 6,09-8,39

7 lentelė. Palengvinto tipo - šarole veislės buliukų mėsos kokybė


Mėsos cheminė sudėtis, proc.


Baltymai 21,10 0,38 20,04-22,13

Riebalai 2,42 0,32 1,43-3,08

Pelenai 1,02 0,03 0,92-1,05

pH 5,50 0,08 5,24-5,71




Kietumas, kg/cm2

2,88 0,19 2,41-3,42

Spalvingumas:

L 40,08 0,23 38,30-42,46

a* 16,50 0,14 15,10-16,80

b* 8,52 0,46 7,19-9,75

8 lentelė. Smulkaus tipo - šarole veislės buliukų mėsos kokybė




Baltymai 21,25 0,25 20,46-21,97

22


Riebalai 1,71 0,27 1,40-2,60

Pelenai 1,05 0,03 1,00-1,16

pH 5,59 0,25 5,30-5,81

Vandens rišlumas mg% 62,6 1,43 55,74-69,80

Vandeningumas proc. 4,07 0,28 3,30-4,80

Virimo nuostoliai proc. 37,07 2,45 29,03-44,00

Kietumas, kg/cm2

2,53 0,23 1,89-3,55

Spalvingumas:

L 39,70 0,48 38,41-41,03

a* 17,82 0,65 15,22-19,36

b* 9,02 0,22 8,18-9,71

LIMUZINŲ VEISLĖS GALVIJŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ MĖSOS

PRODUKCIJOS IR MĖSOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS

Limuzinų veislės skirtingų produktyvumo tipų buliukų mėsos produkcijos tyrimų

duomenys pateikti 9-12 lentelėse. Iš pateiktų duomenų matome, Kad 500 d. amžiaus skirtingų

tipo buliukų masė ženkliai skyrėsi. Didžiausia ji buvo stambaus, o mažiausia smulkaus tipo

gyvulių. Skirtumas sudarė 97,03 kg arba 18,83 proc. stambaus tipo gyvulių naudai (P<0,001).

Palengvinto tipo buliukų 500 d. amžiaus masė buvo beveik vienoda kaip ir vidutinio

stambumo tipo gyvulių. Stambaus tipo buliukų priesvoris per parą laikotarpiu 210 – 500 d.

buvo 82 g didesnis negu vidutinio stambumo, 125 g negu palengvinto ir 272 g negu smulkaus

tipo gyvulių. Daugiausia svėrė stambaus tipo buliukų skerdenos. Jų masė buvo 26,71 kg

didesnė negu vidutinio, 35,58 kg negu palengvinto ir 55,60 kg negu smulkaus tipo buliukų

(P<0,05-<0,001). Skerdenos išeiga stambaus, vidutinio ir smulkaus tipo gyvulių buvo beveik

vienoda, o palengvinto tipo 2,81-2,94 proc. mažesnė negu likusių tipų buliukų (P>0,05).

Skerdenų raumeningumo klasių skirtumai tarp tipų nebuvo dideli. Stambaus tipo gyvulių

skerdenos buvo įvertintos E ir U, o likusių tipų U ir R raumeningumo klase. Vidutinio ir

smulkaus tipo gyvulių didesnė dalis skerdenų buvo įvertinta U raumeningumo klase, o 20-24

proc. R raumeningumo klase. Skerdenų riebalingumo klasė visų tipų gyvulių buvo beveik

vienoda. Skerdenų klubo, šlaunies dalis, kur randasi mitybiniu požiūriu vertingiausi

raumenys, mažiausiai išvystyta buvo palengvinto tipo gyvulių. Stambaus, vidutinio ir

23

smulkaus tipo gyvulių ši skerdenos dalis buvo išvystyta gana vienodai. Visi šio požymio

skirtumai tarp tipų buvo statistiškai nereikšmingi ( P>0,05) . Minkštų dalių skerdenų klubo –

šlaunies dalies visų tipų gyvulių, išskyrus palengvinto, buvo beveik vienoda, o palengvinto

tipo gyvulių skerdenų ji buvo beveik vienu procentu mažesnė (P>0,05) . Skerdenų klubo –

šlaunies dalies mėsingumo koeficiantas visų tipų gyvulių, išskyrus palengvinto tipo, buvo

praktiškai vienodas. Palengvinto tipo gyvulių jis buvo 0,43-0,48 mažesnis negu kitų tipų

gyvulių (P>0,05). Tai rodo, kad palengvinto tipo gyvulių buvo silpniau išvystyti šlaunų

raumenys.

Ilgiausiojo nugaros raumens skersinio pjūvio plotas stambaus ir vidutinio tipo gyvulių

buvo beveik vienodas, o palengvinto ir smulkaus tipo jis buvo 7-11,5 cm2 arba 6,7-11,5 proc.

mažesnis.

Mėsos kokybės tyrimai labai ryškių skirtumų tarp analizuojamų tipų neišryškino.(13 –

16 lentelės) Sausų medžiagų kiekis stambaus ir vidutinio stambumo tipo gyvulių mėsoje buvo

beveik vienodas, o palengvinto ir smulkaus tipo jis buvo 0,69-1,33 proc. didesnis (P>0,05).

Baltymų kiekis visų tipų gyvulių mėsoje skyrėsi nežymiai. Tarpraumeniniai riebalai

apsprendžia mėsos sultingumą, kvapą, aromatą ir skonį. Visų tipų gyvulių mėsoje, išskyrus

palengvinto tipo, riebalų kiekis buvo beveik vienodas. Palengvinto tipo gyvulių mėsoje

stebima tendencija didesniam tarpraumeninių riebalų kiekiui lyginant su kitais tipais.

Pabrėžtina tai, kad visų tipų gyvulių mėsoje tarpraumeninių riebalų kiekis buvo

nedidelis ir nesiekė pageidaujamo kiekio (apie 2,5-3,0 proc.). Mėsos vandens rišlumo

skirtumai tarp tipų buvo nedideli ir šis rodiklis atitiko geros kokybės mėsai keliamus

reikalavimus. Mėsos pH dydis visų tipų gyvulių buvo normos ribose ir ryškesnių skirtumų

nebuvo. Mėsos vandeningumo skirtumai tarp tipų buvo nedideli ir statistiškai nereikšmingi

(P>0,05). Mėsos masės nuostoliai verdant didžiausi buvo palengvinto, o mažiausi vidutinio

stambumo tipo gyvulių. Skirtumas sudarė 8,8 mg % (P<0,01). Stambaus ir smulkaus tipo

gyvulių šis rodiklis buvo panašus ir nedaug skyrėsi nuo vidutinio stambumo tipo. Mėsos

kietumas visų tipų gyvulių buvo panašus. Stebima tendencija stambaus tipo gyvulių

didesniam mėsos kietumui (P>0,05). Mėsos tamsumas, rausvumas ir gelsvumas visų tipų

buvo panašus.

9 lentelė. Limuzinų stambaus tipo buliukų mėsos produkcija


Masė 500 d. amžiaus, kg 612,36 2,04 590-635


24




Skerdenos raumeningumo klasė (SEUROP) E/17;U/83 - -




proc.

83,53 0,69 79,10-86,00


koeficientas

5,07 0,23 3,78-6,14


105 1,59 87-124

10 lentelė. Vidutinio stambumo tipo limuzinų veislės buliukų mėsos produkcija


Masė 500 d. amžiaus, kg 569,00 1,52 550-585

Priesvoris per parą 210 – 500 d. laikotarpiu, g 574,40 1,67 550-585

Priešskerdiminė masė, kg 335,14 1,78 315,60-353,00


Skerdenos išeiga, proc. U/76;R/24 - 2-4

Skerdenos raumeningumo klasė (SEOUROP) 2,05 - 1-3

Skerdenos riebalingumo klasė (SEUROP) 34,41 0,20 32,2-336,4



proc.

1076 15,22 844-1200


koeficientas

5,94 0,09 4,10-6,46


104 2,32 76-120

11 lentelė. Limuzinų smulkaus tipo buliukų mėsos produkcija


Masė 500 d. amžiaus, kg 515,33 4,58 440-550



25




Skerdenos raumeningumo klasė (SEOUROP) U/80;R20 - -




proc.

83,38 0,27 80,01-85,40


koeficientas

5,02 0,29 4,00-5,84


93,5 2,04 64-113

12 lentelė. Palengvinto tipo limuzinų veislės buliukų mėsos produkcija


Masė 500 d. amžiaus, kg 571,3 10,42 515,0-640,0


Priešskerdiminė masė, kg 582,1 22,44 515,0-717,0



Skerdenos raumeningumo klasė (SEOUROP) U/50;R/50 - -

Skerdenos riebalingumo klasė 2 - 1-3



proc.

82,10 0,54 78,73-83,60


koeficientas

4,59 0,15 3,70-5,09


98 5,83 80-115

26

13 lentelė. Limuzinų stambaus tipo buliukų mėsos kokybė




Baltymai 21,16 0,14 20,60-22,10

Riebalai 1,37 0,15 0,75-2,47

Pelenai 1,13 0,01 1,02-1,16

pH 5,8 0,04 5,46-5,94



Virimo nuostoliai, proc. 25,75 1,02 20-36-3,80

Kietumas, kg/cm2

2,84 0,22 1,39-3,80

Spalvingumas:

L 39,06 0,91 32,8-42,83

a* 19,31 0,54 17,51-23,55

b* 6,56 0,36 4,04-8,27




Baltymai 21,41 0,14 19,80-22,40

Riebalai 1,23 0,04 0,76-1,55

Pelenai 1,14 0,01 1,00-1,19

pH 5,86 0,06 5,29-6,30




Kietumas, kg/cm2

2,30 0,23 1,50-2,91

Spalvingumas:

L 39,02 0,55 32,67-41,48

a* 18,02 0,49 14,20-21,78

b* 5,58 0,47 2,00-9,59

27

14 lentelė. Vidutinio stambumo tipo limuzinų veislės buliukų mėsos kokybė

15 lentelė. Limuzinų smulkaus tipo buliukų mėsos kokybė




Baltymai 20,98 0,10 19,80-21,93

Riebalai 1,34 0,11 0,98-2,69

Pelenai 1,13 0,01 1,08-1,21

pH 5,59 0,07 5,18-6,31




Kietumas, kg/cm2

2,42 0,25 1,08-3,88

Spalvingumas:

L 38,03 0,90 34,47-44,68

a* 19,13 0,49 17,44-23,46

b* 6,84 0,54 1,09-10,25

16 lentelė. Limuzinų palengvinto tipo buliukų mėsos kokybė

28



Sausos medžiagos 25,26 0,27 23,75-25-88

Baltymai 21,40 0,16 20,85-22,10

Riebalai 1,85 0,22 1,00-2,10

Pelenai 1,11 0,01 1,09-1,14

pH 5,48 0,04 5,31-5,60




Kietumas, kg/cm2

2,39 0,24 1,78-3,68

Spalvingumas:

L 39,78 1,30 33,27-43,82

a* 19,57 0,67 17,96-21,53

b* 7,88 0,58 5,21-8,68

29

AUBRAKŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ MĖSOS PRODUKCIJOS IR

MĖSOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS

Aubrakų veislėje išryškėjo trys produktyvumo tipai: stambus, vidutinio stambumo ir smulkus.

Tyrimai parodė, kad minėtų produktyvumo tipų mėsos produkcijos rodikliai ženkliai skiriasi

(17 – 19 lentelėse). 500 d. amžiaus stambaus produktyvumo tipo buliukų masė buvo 67,2 kg

arba 12,1 proc. didesnė negu vidutinio stambumo tipo ir 119,2 kg arba 23,7 proc. didesnė

negu smulkaus tipo buliukų ( P<0,001). Priesvoris per parą 210-500 d. amžiaus laikotarpiu

tarp tipų irgi skyrėsi. Didžiausias jis buvo stambaus tipo, o mažiausias smulkaus tipo buliukų.

Skirtumas sudarė 237 g arba 24,6 proc. Vidutinio stambumo tipo buliukai pagal priesvorio

didumą užėmė tarpinę padėtį. Didžiausia skerdenos išeiga buvo stambaus tipo buliukų.

Vidutinio tipo ji buvo 2,5 proc., o smulkaus tipo 3,28 proc. mažesnė negu stambaus tipo

gyvulių. Skerdenų raumeningumo ir riebalingumo klasė visų tipų buliukų3,28 proc. mažesnė

negu stambaus. Skerdenos klubo – šlaunies dalies išeiga visų tipų buliukų buvo panaši.

Minkštų dalių išeiga iš klubo – šlaunies dalies stambaus tipo buliukų beveik 2,5 proc. buvo

didesnė negu likusių tipų buliukų. Smulkėjant gyvuliams mažėja klubo – šlaunies dalies

mėsingumo koeficientas. Ilgiausioje nugaros raumens skerspjūvio plotas didžiausias buvo

stambaus, mažiausias smulkaus tipo gyvulių. Vidutinių stambumo tipo gyvulių šis rodiklis

užėmė tarpinę padėtį.

Mėsos kokybės tyrimų duomenys pateikti 20-22 lentelėse. Iš lentelėse pateiktų duomenų

matome, kad aubrakų veislės skirtingų tipų mėsos kokybės rodikliai skyrėsi neženkliai ir

statistiškai patikimų skirtumų nebuvo (P>0,05). Stebima tendencija stambaus tipo buliukų

mėsoje 0,98-1,13 proc. didesniam sausų medžiagų kiekiui. Baltymų, riebalų, mineralinių

medžiagų kiekio mėsoje skirtumai tarp tipų buvo nedideli ir statistiškai nereikšmingi. Stebima

smulkaus tipo gyvulių tendencija, lyginant su kitų tipų, šio rodiklio didesniam mėsos

vandeningumui. Visų tipų gyvulių mėsos kietumas yra panašus ir pakankamai aukštas. Tai

būdingas aubrakų mėsai reiškinys. Todėl mėsos kietumo mažinimas yra viena iš pirmaeilių

šios veislės selekcijos uždavinių.

Visų tipų gyvulių mėsos spalvingumo rodikliai buvo panašūs. Nenustatyta reikšmingesnių

skirtumų tarp tipų ir mėsos vandens rišlumo bei virimo nuostolių. Visų tipų gyvulių šie

rodikliai atitinka geros kokybės mėsai keliamus reikalavimus.

17 lentelė. Stambaus tipo aubrakų veislės buliukų mėsos produkcija


30


Masė 500 d. amžiaus, kg 622,2 5,63 595-685





Skerdenos raumeningumo klasė (SEOUROP) U50/R50 - U-R

Skerdenos riebalingumo klasė 2,0 - -



proc.

82,75 0,41 4,25-5,53


koeficientas

4,78 0,13 4,25-5,53


97 3,0 88-115

18 lentelė. Vidutinio stambumo tipo aubrakų veislės buliukų mėsos produkcija


Masė 500 d. amžiaus, kg 555,0 6,42 530-575





Skerdenos raumeningumo klasė (SEOUROP) U33/R50/017 - 0-U

Skerdenos riebalingumo klasė 2,33 0,17 2,0-3,0



proc.

80,40 0,75 78,19-82-70


koeficientas

4,10 0,20 3,59-4,78


100 3,00 92-110

31

19 lentelė. Smulkaus tipo aubrakų veislės buliukų mėsos produkcija


Masė 500 d. amžiaus, kg 503,0 5,00 450-525





Skerdenos raumeningumo klasė (SEOUROP) U30/R60/010 - 0-U

Skerdenos riebalingumo klasė 2,0 - 2,0-2,0



proc.

80,05 1,27 78,30-86,00


koeficientas

4,01 0,25 3,60-6,14


90 2,40 83-107

20 lentelė. Stambaus tipo aubrakų veislės buliukų mėsos kokybė

32


Mėsos cheminė sudėtis proc.:


Baltymai 21,76 0,16 20,43-22,06

Riebalai 1,22 0,08 0,97-1,43

Pelenai 1,10 0,02 1,06-1,18

pH 5,67 0,05 5,48-5,79




Kietumas, kg/cm2

2,23 0,24 1,57-3,00

Spalvingumas:

L 37,26 0,02 34,48-40,33

a* 17,13 0,81 15,42-18,16

b* 8,99 0,17 8,79-9,79

21 lentelė. Vidutinio stambumo tipo aubrakų veislės buliukų mėsos kokybė




Baltymai 21,63 0,26 20,32-21,87

Riebalai 1,22 0,07 1,07-1,52

Pelenai 1,11 0,01 1,06-1,14

pH 5,72 0,12 5,40-6,12




Kietumas, kg/cm2

2,44 0,17 1,96-2,78

Spalvingumas:

L 39,34 0,67 37,15-40,38

a* 16,96 0,49 15,54-18,47

b* 7,95 0,20 5,92-9,15

33

22 lentelė. Smulkaus tipo aubrakų veislės buliukų mėsos kokybė



Sausos medžiagos 25,23 0,46 24,36–26,67

Baltymai 21,03 0,33 20,09-21,76

Riebalai 1,38 0,16 1,13-1,97

Pelenai 1,08 0,02 1,06-1,14

pH 5,54 0,09 5,41-5,85




Kietumas, kg/cm2

2,58 0,20 2,02-3,00

Spalvingumas:

L 38,83 1,14 38,10-43,80

a* 16,77 0,62 15,42-18,5

b* 7,49 0,67 5,59-8,92

PRODUKTYVUMO TIPŲ ERSTERJERO ĮVERTINIMAS

Skirtingo produktyvumo tipo visų veislių buliukų pagrindiniai kūno matmenys ir mėsingumą

apibūdinantys indeksai ženkliai skyrėsi. Šarole veislės buliukų tirtų produktyvumo tipų kūno

matmenys pateikti 23-26 lentelėse. Iš lentelėse pateiktų duomenų matome , kad didžiausias

aukštis ties ketera buvo palengvinto tipo gyvulių. Stambaus tipo jis buvo 2 cm arba 1,6 proc.

raumeninio tipo 6 cm arba 4,8 proc., o smulkaus tipo 8 cm arba 6,4 proc. mažesnis negu

palengvinto tipo buliukų. Įstrižas liemens ilgis stambaus ir palengvinto tipo buliukų buvo

vienodas. Raumeninio tipo jis buvo 2 cm arba 102 proc., o smulkaus tipo 10 cm 5,8 proc.

mažesnis negu stambaus ir pailginto tipo gyvulių. Krūtinės apimtis didžiausia buvo

raumeninio tipo, stambaus tipo ji buvo beveik vienoda, palengvinto tipo 19 cm arba 9,2 proc.,

smulkaus tipo 27 cm arba 13,4 proc. mažesnė negu raumeninio tipo buliukų. Užpakalio

pusinė apimtis ( Gregori matmuo ), nusakanti didžiausią mėsingumą buvo raumeninio tipo

buliukų, stambaus tipo ji buvo 2 cm arba 1,1 proc., palengvinto tipo 20 cm arba 10,6 proc., o

smulkaus tipo 22 cm arba 16,9 proc. mažesnė negu raumeninio tipo gyvulių. Spiralinis

kumpio matmuo, apibūdinantis klubo – šlaunies dalies raumeningumą, didžiausias buvo

raumeningo tipo buliukų, stambaus tipo jis 4 cm arba 2,3 proc., palengvinto – 21 cm arba 11,7

34

proc., o smulkaus – 30 cm, arba 16,7 proc. mažesnis negu raumeninio tipo buliukų.

Kompaktiškiausi buvo raumeninio, stambaus, mažiausiai kompaktiški palengvinto tipo

gyvuliai, smulkaus tipo gyvuliai buvo neženkliai kompaktiškesni negu palengvinto tipo.

Mėsingumo indeksas didžiausias buvo raumeninio tipo gyvulių, stambaus tipo jis buvo 3,8

proc., o smulkaus ir palengvinto tipo 14,6 proc. mažesnis.

23 lentelė. Šarole stambaus tipo buliukų kūno matmenys, cm


Aukštis ties ketera 124 0,35 122-125

Aukštis ties kryžmeniu 128 0,64 125-133

Įstrižas liemens ilgis (lazda) 172 0,70 169-177

Krūtinės apimtis 206 0,47 202-208

Užpakalio pusinė apimtis 188 0,53 186-190

Spiralinis kumpio matmuo 176 0,62 174-178

Kompaktiškumo indeksas 120 0,72 117-119

Mėsingumo indeksas 152 0,24 151-153

24 lentelė. Šarole raumeninio tipo buliukų kūno matmenys, cm.










25 lentelė. Šarole smulkaus tipo buliukų kūno matmenys, cm.

35










26 lentelė. Šarole palengvinto tipo buliukų kūno matmenys, cm.










Limuzinų produktyvumo tipų kūno matmenys pateikti 27-30 lentelėse iš kurių

matome, kad didžiausias aukštis ties ketera buvo palengvinto tipo buliukų. Stambaus tipo jis

buvo 2 cm arba 1,6 proc., vidutinio stambumo tipo 3 cm arba 5,6 proc. mažesnis negu

palengvinto tipo buliukų. Įstrižas liemens ilgis stambaus ir pailginto tipo buliukų buvo

vienodas. Vidutinio stambumo tipo jis buvo 5 cm arba 3,0 proc., o smulkaus tipo 8 cm arba

4,9 proc. mažesnis negu ankščiau minėtų tipų buliukų. Krūtinės apimtis didžiausia buvo

stambaus tipo buliukų. Vidutinio stambumo tipo ji buvo 7 cm arba 8,0 proc., smulkaus tipo 19

cm arba 10 proc. mažesnė negu stambaus tipo buliukų. Užpakalio pusinė apimtis didžiausia

buvo stambaus tipo. Vidutinio stambumo tipo ir palengvinto tipo buliukų ji buvo vienoda, o

smulkaus tipo 10 cm arba 5,8 proc. mažesnė negu stambaus tipo. Spiralinio kumpio matmuo

vidutinio stambumo tipo buvo 5 cm arba 3,1 proc., palengvinto tipo 8 cm arba 5,0 proc.,

smulkaus tipo 10 cm arba 6,2 proc. mažesnis negu stambaus tipo buliukų. Kompaktiškiausi

36

buvo stambaus tipo gyvuliai ir mažiausiai kompaktiški palengvinto tipo. Mėsingumo indeksas

stambaus, vidutinio stambumo ir smulkaus tipo skyrėsi neženkliai. Mažiausias jis buvo

palengvinto tipo gyvulių.

Aubrakų veislės buliukų stambaus ir vidutinio stambumo tipų buliukų aukštis ties

ketera skyrėsi tik 2 cm arba 1,7 proc. stambaus tipo buliukų naudai. Smulkaus tipo buliukų šis

kūno matmuo buvo 7 cm arba 5,7 proc. mažesnis. Stambaus tipo gyvulių įstrižas liemens ilgis

buvo 4 cm arba 2,5 proc., o smulkaus tipo 10 cm arba 6,1 proc. mažesnis negu likusių

27 lentelė. Limuzinų veislės stambaus tipo buliukų kūno matmenys, cm.










28 lentelė. Limuzinų veislės vidutinio stambumo tipo buliukų kūno matmenys, cm.










37

29 lentelė. Limuzinų veislės smulkaus tipo buliukų kūno matmenys, cm










30 lentelė. Limuzinų veislės palengvinto tipo buliukų kūno matmenys










tipų gyvulių. Stambaus tipo gyvulių krūtinės apimtis buvo 17 cm arba 9,2 proc. didesnė negu

smulkaus tipo. Vidutinio stambumo tipo gyvulių šis kūno matmuo užėmė tarpinę padėtį.

Užpakalio pusinė apimtis analizuojamų tipų gyvulių irgi nevienoda. Stambaus tipo gyvulių ji

8 cm arba 4,7 proc. didesnė negu vidutinio stambumo tipo ir 14 cm arba 8,8 proc. didesnė

negu smulkaus tipo buliukų. Gana ryškūs produktyvumo tipų skirtumai ir pagal užpakalio

pusinės apimties bei spiralinio kumpio matmens dydį. Nors ir nelabai dideli stebimi skirtumai

tarp produktyvumo tipų kompaktiškumo ir mėsingumo indeksų.

31 lentelė. Aubrakų veislės stambaus tipo buliukų kūno matmenys, cm


38









32 lentelė. Aubrakų veislės vidutinio stambumo tipo buliukų kūno matmenys, cm










33 lentelė. Aubrakų veislės smulkaus tipo buliukų kūno matmenys, cm








kompaktiškumo indeksas 108 0,29 106-109


39

40

IŠVADOS

Atlikus Lietuvos populiacijų šarole, limuzinų ir aubrakų veislės produktyvumo tipų

įvertinimą galima padaryti tokias išvadas:

1. Ekonomiškiausia šalyje veisti stambaus ir raumeninio produktyvumo tipo šarole veislės

galvijus. Šių tipų buliukų masė 500 d. amžiaus buvo 55,65 kg arba 86 proc. didesnė negu

palengvinto ir 99,85 kg arba 15,5 proc. didesnė negu smulkaus tipo buliukų. Priesvoris per

parą laikotarpiu 210 – 500 d. amžiaus palengvinto tipo buliukų buvo 136 g arba 10,9 proc., o

smulkaus tipo 226 g arba 18,2 proc. mažesnis negu stambaus tipo buliukų (P<0,005 ir

<0,001). Raumeninio tipo buliukų priesvoris per parą minėtu laikotarpiu labai mažai skyrėsi

nuo stambaus tipo buliukų.

2. Didžiausia skerdenos išeiga buvo raumeninio tipo buliukų ir buvo 5,81 proc. didesnė negu

smulkaus tipo buliukų, kurių skerdenos išeiga buvo mažiausia. Stambaus tipo buliukų

skerdenos išeiga buvo 1,28 proc. mažesnė negu raumeninio tipo gyvulių. Palengvinto tipo

buliukų skerdenos išeiga buvo labai panaši kaip ir smulkaus tipo gyvulių

3. Stambaus ir raumeninio tipo buliukų skerdenos buvo įvertintos E ir U, o smulkaus ir

palengvinto tipo R ir O raumeningumo klasėmis. Skerdenų riebalingumas stambaus,

raumeninio ir palengvinto tipo buliukų buvo priskirtos antrai klasei, o smulkaus tipo 0,4

klasės mažiau.

4. Mėsos kokybė visų šarole produktyvumo tipų buvo beveik vienoda. Tačiau stebima ryški

stambaus tipo gyvulių tendencija mažesniems mėsos virimo nuostoliams ir didesniam mėsos

švelnumui lyginant su kitais produktyvumo tipais.

5. Sudarant selekcinę šarole veislės Lietuvos populiacijos programą tikslinga orientuotis į

stambaus ir raumeninio tipo gyvulių formavimą ir vykdyti nuoseklią selekciją mažinant

gimusių veršelių masę.

6. Limuzinų veislės tikslingiausia orientuotis į stambaus ir vidutinio stambumo tipo gyvulių

veisimą. 500 d. amžiaus stambaus tipo gyvulių masė buvo 97,3 kg arba 18,83 proc., o

vidutinio stambumo 53,67 kg arba 10,41 proc. (P<0,001) didesnė negu smulkaus tipo.

7. Skerdenos išeiga stambaus, vidutinio ir smulkaus tipo gyvulių buvo beveik vienoda, o

palengvinto tipo 2,81-2,94 proc. mažesnė negu ankščiau minėtų tipų. Skerdenų

raumeningumo ir riebalingumo klasių skirtumai tarp tipų buvo nedideli.

8. Skerdenų klubo – šlaunies dalis silpniausiai buvo išvystyta palengvinto tipo gyvulių. Šio tipo

minkštų dalių išeiga iš skerdenos klubo – šlaunies dalies buvo vienu procentu mažesnė

lyginant su kitais tipais, kurių šis rodiklis buvo panašus.

41

9. Mėsos kokybė limuzinų visų tipų gyvulių buvo panaši. Tik mėsos masės virimo metu

nuostoliai palengvinto tipo buvo 8,8 proc. didesni (P<0,01) negu vidutinio tipo, kurio šis

rodiklis buvo mažiausias. Stambaus ir smulkaus tipo mėsos masės virimo nuostoliai buvo

panašūs kaip ir vidutinio tipo.

10. Aubrakų veislės tikslingiausia veisti stambaus ir vidutinio stambumo tipo gyvulius. Jų masė

500 d. amžiaus buvo 119,2 kg (23,7 proc.) ir 52 kg (10,3 proc.) didesnė negu smulkaus tipo

gyvulių. Didžiausia auginimo sparta pasižymėjo stambaus tipo gyvuliai. Jų priesvoris

laikotarpiu 210-500 d. amžiaus buvo 237 (24,6 proc.) didesnis negu smulkaus tipo gyvulių.

Vidutinio tipo buliukų priesvoris per tą laikotarpį irgi buvo 73 (7,6 proc.) didesnis negu

smulkaus tipo.

11. Tipas įtakojo ir skerdenos išeigai. Stambaus tipo ji buvo 59,72 proc., vidutinio – 56,15 proc. ir

smulkaus tipo 55,72 proc. Skerdenos klubo – šlaunies dalis visų tipų gyvulių buvo išvystyta

beveik vienodai. Didžiausias šios dalies mėsingumo koeficientas buvo stambaus, o mažiausias

smulkaus tipo gyvulių

12. Aubrakų veislės visų tipų mėsos kokybės rodikliai skyrėsi nežymiai. Visiems tipams būdingas

pageidaujamos kokybės mėsai per didelis mėsos kietumas ir mažas tarpraumeninių riebalų

kiekis, suteikiantis mėsai aromatą, sultingumą, skonį.

13. Visų veislių tirti produktyvumo tipai skiriasi pagal kūno matmenis, kompaktiškumą ir

mėsingumo indeksus.

SKLAIDA

Tyrimų duomenys panaudoti:

1. Ruošiant Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijų limuzinų veislės selekcijos

programą 2018 - 2022 metams. Programa apsvarstyta ir patvirtinta asociacijos Tarybos

susirinkime 2017.06.12 ( protokolo №7 ).

2. Ruošiant Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos aubrakų veislės selekcijos

programą 2018 – 2022 metams. Programa apsvarstyta ir patvirtinta asociacijos Tarybos

susirinkime 2017.06.12 ( protokolo №7 ).

3. Šarole veislės galvijų Lietuvos populiacijos produktyvumo tipų įvertinimas. Specializuotas

leidinys mėsinių galvijų augintojams. №2. 2017. P. 13 – 19.

4. Paruoštas straipsnis limuzinų veislės galvijų Lietuvos populiacijos produktyvumo tipai ir jų

įvertinimas žurnalui Žemės ūkio mokslai.

42

5. Paruoštas straipsnis aubrakų veislės galvijų Lietuvos populiacijos produktyvumo tipai ir jų

įvertinimas žurnalui Žemės ūkio mokslai.

6. Paruoštas straipsnis šarole veislės galvijų Lietuvos populiacijos produktyvumo tipai ir jų

palyginamasis įvertinimas su kitomis šarolė veislės populiacijomis žurnalui Biotechnology in

animal husbandry.

7. Paruoštas straipsnis šarole, limuzinų ir aubrakų skirtingų tipų palyginamasis įvertinimas

moksliniam žurnalui.

8. Buvo organizuotas seminaras mėsinių galvijų augintojams „Mėsinių galvijų veislinės vertės

didinimas“, 2017.10.06.

43

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Baumer E.F. Sekounberg – Auktion, 2000, 84 s.

2. Bernard Cspravocvnik Trancuskich parod., 2003, 27s.

3. Erfolgreiche Bullepauktion in groB Kreutz. Fleischrinder, 2008, 2, S. 14-15

4. Eggers H.Vier Jahrzente Fleichtinehr haltung. Fleischrinder, 2008, 2, S. 14-15

5. Flotter Markt in Alsfelal. Fleischrinder, 2008, 2, S. 30-35

6. Fleischrinderzuchtferband e.v. BBM-V, Ferdinandshof, 2003, 28 S

7. Gloze M. and Andrey. Extensive Ridxerhaltung. Fleisehrinder-Mutter Kuhe.

Munchen, 1997. 159 S.

8. Jukna V. Aubrakų veislės galvijų įtaka juodmargių mėsos produkcijai ir kokybei.

Žemės ūkio mokslai, 2003, 2, p. 71-75.

9. Jukna Č., Jukna V. Mėsinių simentalių įtaka Lietuvos Juodmargių galvijų mėsos

produkcijai ir kokybei. Žemės ūkio mokslai, 2003, 2, p. 63-68.

10. Jukna Č., Jukna V. Mėsinių galvijų auginimas, Kaunas, 2004, 135p.

11. Jukna Č. Galvijinkystė, Vilnius, 1998, 341p.

12. Jukna Č., Jukna V. Mėsinė galvijinkystė Lietuvoje, Kaunas, 2002, 16p.

13. Jukna Č., Jukna V. Prancūzų mėsinių veislių galvijų įtaka Lietuvos galvijų mėsos

produkcijai ir kokybei. Žemės ūkio mokslai, 1998, 2, p. 90-93.

14. Jukna V. herefordų įtaka Lietuvos žaliųjų galvijų mėsos produkcijai ir kokybei. Žemės

ūkio mokslai, 2001, 1, p. 84-87.

15. Kalcher L., Sturmlechner F. u.a. Rinderzucht Austria, 2008, 154 S.

16. Kogel J. und andere. Kreuzunchversuch mit Chalorais, Blond D‘ Aguitane und

Limousim und Fleckvie – Kuhe. Zuchtungskunde, 2000, 72, 3, S. 201-216

17. Mandell J. B., Buchman – Smith J. G., Jambell C.P. Effects of forage vs grain feeding

on carsass characteristics, fatcy acid composition and beef quality. Limmousin-cross

steares when time on feed is controlled. J. Animal Sci., 1998, 76.P. 2619-2620.

18. Mandel J.B et al. Effects of breed and dietary energy content within breed growth

performance, carcass and chemical composition and beef quality in Herefod and

Simmental Steers. Can J. Animal Sci., 1998, 78 p. 533-541,

19. Marshall D. M. Breed differences and Genetic Paramets for Body composition Traits

in Beef Cattle. J, Animal Sci., 1994,78 p. 533-541.

20. Mutterkuhalting ir Deutsehland. Fleischrinder, 2007,4, S. 36-45

21. Wabmuth R. Actualeaspects der Fleischrinderzucht. Fleischrinder, 2007, 4, S. 46-47.

44

22. Person S. Selection programe for charolais Sweden, 1980, P. 106-107,

23. Peacock F.M. et. al.Genetic parameters by son-sire covariances for growth and carcass

treids of Hereford bulls in anonselected herd. J. Animals Sci., 1991, 69. P. 1000.

24. Ralf W. Ruhige Tiere and besonrene Mensechen, Fleischsinder, 2007,2,S. 24-35.

25. RSA Magazin. Rimeleszuchto verband Sachsen-Anhalt, 2009,62 S.

26. Sehleich M. Zuchtziel Flecvie-Fleisch genetisch Hornols. Fleischrinder, 2007, 4, S.

24-28

27. Simmental Francaise. Catalogue 2008-2009, 21 P.

28. Wood J. D., Euser M., Fisher A., Nute G. R. Richdaison R. J., Sheard P. R.

Manipulating meat quality an composition. Proceedings of the Nutrition Society. 58.

1999. P. 365-370.

29. Wulf P. M., Page J. K., Shanks B. C. Using meat surements of muscle color, pH and

electrical independens to angment the current USDA beef quality standarts and

improve the acuracy and precision of carcasses into palatability groups. Animal

Science. Vol. 78. 2000. P. 2595-2615.

30. Waidel M., Meyn K. 3. Bundesschan Fleischrinder. Berlin, 1994,74 S.

31. Zachert W. Fleischrind Stolln setzt anf Charolais. Fleschrinder, 2007, 2, S. 16-17

32. Zoufuly K., Stumlechner T., Fursts Ch. Rindlerzucht Austria, 2005, 134 S.

Suderinta:

Gyvulininkystės, pašarų ir veterinarijos

tyrimų priežiūros komisijos

pirmininkas Vaidotas Prusevičius

2017 m. ............................ mėn. .....d.

45

AUBRAKŲ VEISLĖS GALVIJŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ

PANAUDOJIMO REKOMENDACIJA

Aubrakų galvijų veislė susiformavo centrinėje Prancūzijos dalyje, kalnuotoje vietovėje

nederlingų, akmenuotų žemių zonoje. Todėl gyvuliai nereiklūs pašarams, gerai išnaudoja

žolynus. Šios veislės galvijai nėra plačiai paplitę Prancuzijoje bei kitose šalyse. Į Lietuvą

aubrakai buvo įvežti iš Vokietijos ir Prancuzijos. Prancuzijoje aubrakai nėra vienodo

stambumo. Kalnuose, kur žolynai skurdūs, gyvuliai yra smulkesni. Gerėjant žolynams

slėniuose gyvuliai yra stambesni ir pagal masę artėja prie limuzinų.

Prancuzijoje pagal stambumą išskiriami trys aubrakų tipai: stambūs, vidutiniai,

smulkūs. Į Lietuvą buvo įvežta visų trijų tipų gyvuliai. Pasirenkant auginimui veislę bei

sudarant populiacijos gerinimo programas svarbu žinoti atskirų produktyvumo tipų mėsos

produkcijos ir kokybės parametrus. Vienodose sąlygose augintų skirtingų produktyvumo tipų

mėsos produkcijos ir kokybės rodiklių analizė parodė, kad priklausomai nuo tipo jie ženkliai

skiriasi. Stambaus tipo buliukų 500d. amžiaus masė buvo 622,2 kg, vidutinio stambumo –

550kg, smulkaus tipo – 503kg. Priaugimas per parą 210-500d. amžiaus laikotarpiu buvo

atitinkamai 1200g, 1036g, 963g. Skirtingų tipų gyvulių buvo nevienoda ir skerdenos išeiga.

Stambaus tipo ji sudarė 59,0 proc., vidutinio stambumo 56,15 proc., smulkaus tipo 55,72

proc. Skerdenų raumeningumo ir riebalingumo klasės visų tipų gyvulių buvo beveik

vienodos. Skerdenos klubo šlaunies dalies, kur randasi vertingiausi mitybiniu požiūriu

raumenys, išeiga ir minkštų dalių išeiga iš jos visų tipų gyvulių, skyrėsi nežymiai. Mėsos

kokybės skirtumų tarp tipų statistiškai reikšmingų nenustatyta. Stebima tendencija stambaus

tipo gyvulių mažesniam mėsos kietumui lyginant su kitais tipais. Visų tipų gyvulių mažas

tarpraumeninių riebalų kiekis ir neatitinka pageidaujamos kokybės mėsai keliamiems

reikalavimams. Atlikus tyrimų ir literatūros duomenų analizę, rekomenduojama Lietuvos

sąlygomis veisti stambaus ir vidutinio stambumo tipų gyvulius. Smulkaus tipo gyvulių

veisimas yra neperspektyvus. Mūsų šalies sąlygomis, žemių derlingumas pakankamas

stambaus tipo aubrakų šėrimo užtikrinimui. Selekcijos procese stambaus tipo reproduktorius

tikslinga naudoti ir vidutinio stambumo tipo bandose. Siekiant išsaugoti grynaveislių gyvulių

skaičių smulkaus tipo motininius gyvulius tikslinga poruoti su vidutinio stambumo tipo

reproduktoriais, o jų palikuonis su stambaus tipo reproduktoriais. Didinant aubrakų mėsos

gamybos konkurencingumą, reikia vykdyti nuoseklią selekciją didinant tarpraumeninių

riebalų kiekį ir mažinti mėsos kietumą. Selekcijos efektyvumui didinti taikyti inovatyvias

technologijas (raumenų skenavimą).

46

Konsultacijas teikia: ASU Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir

sklaidos centras (prof. V.Jukna, tel. 8 699 50905).

ŠAROLE VEISLĖS GALVIJŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ

PANAUDOJIMO SELEKCIJOS PROCESE REKOMENDACIJA

Keičiantis ekonominei aplinkai ir vartotojų poreikiams produkcijai kinta ir požiūris į

gyvulių veisles. Priklausomai nuo paplitimo arealo, pašarų bazės ypatumų, rinkos poreikių

keičiasi ir gyvulių selekcijos kryptys. Todėl atskirose šalyse veisiami tos pačios veislės

galvijai nėra vienodi. Skaitlingesnėse veislėse, kurių paplitimo arealas yra didelis toje pačioje

veislėje susiformuoja skirtingi produktyvumo tipai. Produktyvumo tipų įvairovė praplečia

selekcijos galimybes veislėje. Prancūzijoje šarole veislėje išryškėjo keturi produktyvumo

tipai: stambus, raumeninis, palengvintas, smulkus. Į Lietuvą šarole veislės galvijai buvo įvežti

iš Vokietijos, Prancūzijos ir Švedijos. Šalies šarole veislės galvijų populiacijoje yra visų

keturių tipų gyvulių. Ruošiant populiacijos gerinimo programą arba pasirenkant gyvulius

auginimui svarbu žinoti atskirų produktyvumo tipų mėsos produkcijos ir kokybės parametrus.

Atlikti tyrimai parodė, kad šarole vienodose sąlygose skirtingų tipų buliukų masė 500

d. amžiaus labai įvairavo. Stambaus tipo buliukai svėre 642,6 kg, raumeninio tipo – 648 kg,

palengvinto tipo – 587 kg, smulkaus tipo – 542,8 kg. Priesvoris per parą laikotarpiu 210-500

d. buvo atitinkamai 1248 g; 1240 g; 1112 g ir 1022 g. Tirtų tipų gyvulių skyrėsi ir skerdenos

išeiga. Stambaus tipo ji buvo 58,85 proc., raumeninio – 60,81 proc., palengvinto – 57,92 proc.

ir smulkaus tipo 55,0 proc. Stambaus ir raumeninio tipo gyvulių skerdenos buvo įvertintos E

ir U, o palengvinto ir vidutinio R ir O raumeningumo klasėmis. Pirmųjų dviejų tipų skerdenų

buvo geriau išvystyta klubo-šlaunies dalis kur randasi vertingiausi mitybiniu požiūriu

raumenys ir didesnė minkštų dalių išeiga iš šios skerdenos dalies. Skerdenų riebalingumo

klasei tipas įtakos neturėjo. Nenustatyta tarp tipų ir mėsos kokybės ryškesnių skirtumų.

Stebima stambaus ir raumeninio tipo tendencija didesniam mėsos švelnumui negu palengvinto

ir smulkaus tipo gyvulių.

REKOMENDUOJAMA auginimui pasirinkti produktyvumo tipus priklausomai nuo

pašarų bazės. Ūkiuose, turinčiuose pakankamai derlingus žolynus veisti stambaus ir

raumeninio tipo šarole galvijus. Smulkaus tipo šarole galvijų auginimas dėl mažesnės augimo

spartos ir prasčiau išvystytų raumenų nėra perspektyvus. Palengvinto tipo šarole galvijai gali

būti naudojami selekcijos procese raumeninio tipo galvijų kūno formų siaurinimui ir gimusių

veršelių masės mažinimui. Veisiant stambaus ir raumeninio tipo gyvulius būtina vykdyti

47

selekciją gimusių veršelių masės optimizavimui. Konsultacijas teikia: ASU Gyvulininkystės

selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras (prof. V.Jukna, tel. 8 699 50905).

LIMUZINŲ VEISLĖS GALVIJŲ PRODUKTYVUMO TIPŲ

PANAUDOJIMO REKOMENDACIJA

Limuzinai yra viena iš populiariausių šiuolaikinių mėsinių galvijų veislių, dėl

auginimo skirtingo derlingumo žemėse, selekcijos ypatumų bei rinkos pokyčių susiformavo

skirtingi produktyvumo tipai.

Prancuzijoje, kuri yra limuzinų veislės galvijų tėvynė, išskiriami keturi tipai: stambus,

vidutinis, palengvintas ir smulkus. Skirtingų tipų paplitimo arealas susijęs su žemių

derlingumu. Skurdesnėse žemėse vyrauja smulkaus tipo limuzinai. Be to, įvairiose šalyse

vykdant šios veislės galvijų selekciją buvo siekiama savų tikslų. Todėl atskirose šalyse

limuzinų veislės galvijų tipų įvairovė yra skirtinga. Į Lietuvą įvairiu laiku limuzinų įvežta iš

Vokietijos, Prancuzijos, Airijos, Olandijos, Belgijos, Švedijos, kurie pagal kūno sudėjimą

daugiau ar mažiau skyrėsi. Lietuvos populiacijos limuzinų kūno sudėjimo analizė parodė, kad

joje yra visi keturi produktyvumo tipai. Todėl pasirenkant limuzinus auginimui bei ruošiant

šios populiacijos selekcijos programą reikia žinoti atskirų tipų mėsos produkcijos ir kokybės

parametrus.

Produktyvumo tipų įvertinimui gyvuliai buvo atrinkti, kurie auginti vienodose šėrimo

ir laikymo sąlygose. 500d. amžiaus stambaus tipo buliukų masė buvo 612,4 kg, vidutinio

stambumo – 569 kg, palengvinto – 571 kg, smulkaus – 515,3 kg. Priesvoris per parą 210 –

500 d. laikotarpiu buvo atitinkamai: 1158 g.; 1076 g.; 1033 g.; 886 g. Tipas turėjo įtakos ir

skerdenos išeigai. Stambaus tipo ji sudarė 58,86 proc.; vidutinio stambumo – 59,00 proc.;

palengvinto – 56,0 proc.; smulkaus – 58,99 proc. Stambaus tipo gyvulių skerdenų

raumeningumo klasė buvo E ir U, o likusių tipų U ir R. Riebalingumo klasei produktyvumo

tipas įtakos neturėjo. Visų produktyvumo tipų, išskyrus palengvinto, skerdenų klubo-šlaunies

dalis ir minkštų dalių išeiga iš jos buvo beveik vienoda, palengvinto tipo šie rodikliai buvo

mažesni. Mėsos kokybei tipas ženklesnės įtakos neturėjo. Visų tipų gyvulių buvo nedidelis

tarpraumeninių riebalų kiekis ir nesiekė pageidaujamo aukštos kokybės mėsai.

Atlikus tyrimuose gautų ir literatūros duomenų analizę rekomenduojama pasirinkti

auginimui tipus atsižvelgiant į ūkio sąlygas. Perspektyviausi yra stambaus ir vidutinio

stambumo. Smulkaus tipo limuzinai gali būti veisiami nederlingose žemėse, kur skurdesni

žolynai. Palengvinto tipo limuzinų auginimas mūsų šalyje nėra perspektyvus. Populiacijos

gerinimui selekcijos procese tikslinga orientuotis į stambaus ir vidutinio stambumo tipo

gyvulių platinimą. Lietuvos sąlygomis daugumoje ūkių žemių derlingumas pakankamas

užtikrinti šių tipų aprūpinimą kokybiškais žoliniais pašarais ir gaminti konkurencingą mėsos

produkciją. Labai aktualu gerinti limuzinų mėsos kokybę didinant tarpraumeninių riebalų

48

kiekį. Todėl reikia intensyvinti atranką pagal riebalų kiekį ir išsidėstymo pobūdį raumenyse

panaudojant inovatyvias šiuolaikines technologijas (raumenų skenavimas).

Konsultacijas teikia: ASU Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir

sklaidos centras (prof. V.Jukna, tel. 8 699 50905).

Documents

SKIRTINGO PRODUKTYVUMO TIPO MĖSINIŲ GALVIJŲ MĖSOS …zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos... · 2018-08-07 · raumenys išvystyti silpniau, šlaunys plokščios