SMURTO PRIEÐ VAIKUS DRAUDIMO SOCIALINIAI IR TEISINIAI …teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2007-2-sakalauskas-usele.pdf · 9 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai

Dr. Gintautas SAKALAUSKASTeisës instituto tarybos pirmininkas,Kriminologiniø tyrimø skyriaus vyresnysismokslo darbuotojasGedimino pr. 39 / Ankðtoji g. 1,LT-01109 VilniusTel.: (+370 5) 210 16 65,el. p.: [email protected] universiteto Teisës fakultetoBaudþiamosios teisës katedros lektoriusSaulëtekio al. 9, I rûmai, LT-2054 VilniusTel. (+370 5) 236 61 67,el. p.: [email protected]

SMURTO PRIEÐ VAIKUS DRAUDIMO SOCIALINIAI

IR TEISINIAI ASPEKTAI

Straipsnyje analizuojama fiziniø bausmiø taikymo vaikams socialinë ir teisinëproblematika. Atsiþvelgiant á tarptautines rekomendacijas, uþsienio ðaliø patirtá,taip pat socialinës, kultûrinës, pedagoginës ir teisinës raidos tendencijas Lietuvoje,daroma iðvada, jog ástatyminis draudimas vaikams taikyti fizines bausmes yra neið-vengiama bûtinybë, formuosianti naujà visuomenës poþiûrá.1

„Uþgautas, áþeistas, iðsigandæs, nelaimingas, nemylimas, baisus, susirûpinæs,nuliûdæs, piktas, vieniðas, apleistas, iðgàsdintas, suerzintas, ábaugintas, sergantis,priblokðtas, prislëgtas, pilnas apmaudo, skausmo, blogas, patyræs fiziná smurtà,nekenèiamas, netikæs, susigëdæs, nemëgstamas, susipainiojæs, sutrikæs, ðlykðtus, pa-mirðtas, paþemintas, nusivylæs, menkas, pasigailëtinas, nenorimas, sukrëstas, ir-zlus, sielvartingas.“

Tai Ðkotijos vaikø nuomonæ iðreiðkiantys bûdvardþiai, kuriais jie apibûdinosavo savijautà po bausmës.2

1 Straipsnis parengtas pagal Teisës institute atlikto tyrimo rezultatus (pagal 2005 m. Lietuvos Res-publikos Vyriausybës patvirtintà Vaiko gerovës valstybës politikos strategijà (priemoniø plano 1.8. p.,2006 m.), Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministerijos uþsakymu pagal 2006 m.balandþio 24 d. sudarytà autorinæ sutartá Nr. D4-490).2 Cituota ið „Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko“. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2003, p. 8.

Laura ÛSELËTeisës institutoKriminologiniø tyrimø skyriausVaikø ir jaunimo teisëssektoriaus vadovëGedimino pr. 39 / Ankðtoji g. 1,LT-01109 VilniusTel.: (+370 5) 210 16 72,el. p.: [email protected]

7

Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai

ISSN 1392-1592. TEISËS PROBLEMOS. 2007. Nr. 2 (56)

8

Straipsniai

ÁVADASViena ið svarbiausiø bendro gyvenimo visuomenëje sàlygø yra minimalus

smurto ir prievartos mastas, jo plitimui sudaromos socialinës, ekonominës, tei-sinës ir kitokios uþkardos. Ávairûs þenklai rodo,3 kad Lietuvos visuomenëje smurtoir prievartos yra ganëtinai daug, kur kas daugiau nei galëtø bûti, nei yra tradici-nëse Vakarø kultûros visuomenëse.

Vienas ið smurto bei prievartos aspektø yra fiziniø bausmiø vaikams taiky-mo klausimas. Paþymëtina, jog jis pastaruosius du deðimtmeèius svarstomas nevien Lietuvoje, bet ir daugelyje kitø, visø pirma Europos, valstybiø. Atrodytø,jog tam tikriems konkretiems sprendimams ðiuo klausimu atëjo laikas ir Lietu-voje. Pastaruosius deðimt metø vykusios diskusijos, konferencijos, seminarai,paraðyti straipsniai bei publikuoti leidiniai, galiausiai ir paèios visuomenës nuo-monë, taip pat 2006 metø pradþioje aiðkiai ir nedviprasmiðkai iðsakytas Jungti-niø Tautø vaiko teisiø komiteto raginimas Lietuvai liudija bûtinybæ ástatymi-niu lygmeniu átvirtinti fiziná vaikø baudimà draudþianèias normas ir tokiu bûdusuformuoti Lietuvos valstybës poþiûrá á ðià problemà bei pristatyti já visiemsðalies gyventojams.

Ðis straipsnis yra lyg savotiðka problemos sprendimo poreikio, galimybiø irbûdø „inventorizacija“. Pamëginome atskleisti paèià problemà, aptarti jos teisi-ná reglamentavimà Lietuvoje ir uþsienyje, iðanalizavome ðá klausimà gvildenu-sius ðaltinius Lietuvoje, apþvelgëme tam tikras tendencijas Europos ðalyse, nu-matëme tam tikrus laukiamus pokyèius bei jiems pasiekti taikytinas priemones.

Akivaizdu, jog fiziniø bausmiø draudimui galima pasirinkti ávairius teisi-nius bûdus bei formas (tai liudija ir uþsienio ðaliø patirtis), be to, apie paèiàproblemà ir bûtinybæ jà spræsti galima iðgirsti daug ir ávairiø nuomoniø. Todëltikimës, kad mûsø atliktas tyrimas bus naudingas tiek informaciniu poþiûriu,tiek kaip pagrindas diskusijai bei konkretiems sprendimams.

3 Pavyzdþiui, ganëtinai agresyvus visuomenës poþiûris á socialiniame paribyje esanèius asmenis (nu-teistuosius, narkomanus, pabëgëlius, homoseksualus ir pan.), pirmenybës teikimas grieþtoms baus-mëms, didelis þuvusiøjø keliuose asmenø skaièius, vienas didþiausiø pasaulyje saviþudybiø ir uþre-gistruotø nuþudymø skaièius bei kt. Kai kurie tyrimai rodo, kad smurtas tarp jaunimo Lietuvojepaplitæs labiau nei tarp jø bendraamþiø daugumoje kitø Europos ðaliø (þr. Pasaulio sveikatos organiza-cijos atlikto tyrimo pristatymà Lietuvos moksleiviai iðsiskiria polinkiu á smurtà // BNS. 2006 01 24).Apie patyèias tarp mokiniø Lietuvoje ir jø prevencijà þr. Povilaitis R., Valiukevièiûtë J. Patyèiø preven-cija mokyklose. Vilnius, 2006.

9


SMURTINIO AUKLËJIMO PROBLEMA IR PASEKMËSKaip rodo ávairûs tyrimai, daugelis vaikø ankstyvajame amþiuje patiria arti-

miausiø þmoniø smurtà. Moderniose Vakarø ðalyse vidutiniðkai 60–80 % vai-kø nuo pat kûdikystës turi kæsti fizines bausmes.4 Daþniausiai minimos artimøþmoniø smurtinio elgesio sàlygos yra ðios: nereflektuota tëvø patirtis, perimtiáproèiai, konfliktai tarp tëvø ir darbo vietose, socialinio sluoksnio, aplinkos irvisuomeninës sàlygos, nelankstus auklëjimo stilius, situaciniai ir asmeniniai veiks-niai.5 Kitaip tariant, smurtinis „auklëjimas“ yra plaèiai paplitæs daugelyje ðaliø,ne vien Lietuvoje, já lemia daugelis prieþasèiø, daþniausiai tiesiogiai susijusiø nesu vaikø elgesiu, bet su tëvø poþiûriais ir situacijomis, kuriose jie atsiduria.

Vaikø elgesio tyrinëtojai pastebi, jog smurtinis vaikø auklëjimas, nepaisantstebinanèio jø plitimo, ne tik nesprendþia esminiø ilgalaikiø vaikø auklëjimokeblumø, bet gali padaryti didþiulës þalos. Visame pasaulyje þymus konsultan-tas vaikø ir ðeimos klausimais Jan-Uwe Rogge teigia, jog bûtinø ribø vaikamsnustatymas neturi nieko bendra su baudimu ar grasinimais, juo labiau nesieti-nas su fizinëmis bausmëmis, smûgiais ar visuotinai þinomais, liûdnai pagarsëju-siais „plekðtelëjimais“ ar „ausies uþsukimais“.6 Fizinis baudimas nëra pedagogi-nës priemonës, net jei jis ir duoda trumpalaikiø rezultatø. Smûgiai paþemina,jie þaloja auklëtojo ir vaiko orumà. Smûgiai, taikomi nustatant vaikams ribas,yra pralaimëjimø pripaþinimai. Jie þymi ir gamina „suþalotus þmones“.7

4 Martin L. R. Gewalt in der Schule und Erziehung. Bad Heilbrunn, 1999, p. 13. Ið karto vertapaminëti, jog ðie skaièiai neturi bûti klaidingai interpretuojami, esà jie rodo, jog vaikai nuo seniau-siø laikø buvo baudþiami fizinëmis bausmëmis ir „pasaulis nesugriuvo.“ Ðioje vietoje galima darkartà pacituoti daugelyje praneðimø bei leidiniø, skirtø smurto prieð vaikus prevencijai, aptinkamàAlice Miller frazæ: „Mes dar neþinome, koks galëtø bûti pasaulis, jei vaikai augtø nepatirdami prievartos,smurto, paþeminimo, jeigu suaugusieji juos gerbtø ir elgtøsi su jais kaip su svarbiais þmonëmis“ (þr., pvz.,Vaikas tarp prievartos ir iðnaudojimo. Vilnius: Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2000). AliceMiller yra pedagogë, psichologë ir dailininkë, gimusi 1923 m. Lenkijoje ir nuo 1946 m. gyvenantiÐveicarijoje, 1953 m. apgynë disertacijà Ciuriche. Ji þinoma savo kritiniu poþiûriu á vaikø ir tëvøsantykius, taip pat grieþta „juodosios pedagogikos“ kritika, kai vaiko valià mëginama palauþti mani-puliacijomis, valdþia ir prievarta (pagal Wikipedia, þr. http://de.wikipedia.org/wiki/Alice_Miller, pri-sijungta 2007 02 26).5 Martin L. R.. Gewalt in der Schule und Erziehung. Bad Heilbrunn, 1999, p. 14.6 Rogge J.-U. Kinder brauchen Grenzen. Eltern setzen Grenzen. Hamburg, 2000, p. 195. Lietuviøkalba þr. Rogge J.-U. Vaikams reikia ribø. Vilnius, 2004. Ir Rogge J.-U. Tëvai nustato ribas. Vilnius,2005. Apie autoriø þr. http://www.jan-uwe-rogge.de/7 Ten pat.

10

Straipsniai

Vytautas Blaþys (2001 m.) apibendrina atsakymus á tëvø klausimus, ar mu-ðimas yra tinkama auklëjimo priemonë. Ji nëra tinkama, nes:

• muðimas neiðmoko vaiko tinkamo ir pageidaujamo elgesio, o bet kokiosnuobaudos tikslas turëtø bûti iðmokyti vaikà suprasti, kaip reikia elgtis;

• fizinës bausmës gali iðmokyti tik agresijos, nes pats muðimas yra agresija;• fizinëmis bausmëmis baudþiami vaikai nepasitiki savo jëgomis, jiems sun-

kiau susirasti draugø, kyla daugiau keblumø mokykloje;• tëvai, kurie muða vaikà „nestipriai“, „kaip ir visi“, „neskaudþiai“ (labai

ápykæ, ásiaudrinæ), gali ir sunkiau suþaloti vaikà.8

Autorius taip pat teigia, jog „kiekviena fizinë bausmë turi emocinës prievar-tos komponentø, nes, kai vaikà muða tëvai ar globëjai, jis jauèiasi paþemintas,tampa piktas, pamirðta, kà blogo yra padaræs, bet prisimena, kad já skriaudë. Bû-tent emocinë prievarta, kaip kitø prievartos formø sudëtinë dalis, yra svarbiausiaspatogenezinis9 faktorius, neigiamai veikiantis vaiko raidà – mëlynë greitai galipranykti, o menkumo pojûtis greitai neiðnyksta.10“

Svarbu paþymëti, jog smurtinio auklëjimo þala gali bûti ið karto nepastebi-ma. Ji yra ilgalaikë ir jos pasekmës gali bûti juntamos netgi vaikams jau tapussuaugusiais, santykiuose su savo tëvais ir pan.11

Kaip rodo ávairûs tyrimai,12 smurtà bei prievartà patyræ vaikai, statistiðkaigerokai daþniau patys vëliau ima smurtauti. Taip skatinama iðplëstinë smurto

8 Blaþys V. Prievarta prieð vaikus // Nepilnameèiø kriminalinë justicija. Kvalifikacijos këlimo kursøpaskaitø medþiaga. Vilnius, 2001, p. 68.9 Patogenezë [gr. pathos - liga + genezë] ligos raida. Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius, 1985.10 Blaþys V. Prievarta prieð vaikus // Nepilnameèiø kriminalinë justicija. Kvalifikacijos këlimo kursøpaskaitø medþiaga. Vilnius, 2001, p. 67–68.11 Psichologai daþnai pastebi, kad blogi tëvø ir vaikø santykiai paauglystëje daþnai lemia silpnus tëvøir suaugusiø vaikø ryðius. Þinoma ir atvejø, kai suaugusieji kerðija senukams uþ suteiktus jiemsemocinius ir fizinius áþeidimus. Þr. Leliûgienë I. Þmogus ir socialinë aplinka. Kaunas, 1997, p. 140.12 Tarp jø – ir Teisës instituto atliktas tyrimas Mokiniø patiriamo ir naudojamo smurto tyrimas:mokiniø apklausa 2002 (Tarptautinis projektas „Mare Balticum“). Taip pat þr. Pfeiffer Ch., Wet-zels P., Enzmann D. Innerfamiliäre Gewalt gegen Kinder und Jugendliche und ihre Auswirkungen.Hannover, 1999; Dünkel F., Geng B. Jugendgewalt und Kriminalprävention. Empirische Befundezu Gewalterfahrungen von Jugendlichen in Greifswald und Usedom/Vorpommern und ihre Aus-wirkungen für die kommunale Kriminalprävention. Forum Verlag Godesberg. Mönchengladbach,2003; Wilmers N., Enzmann D., Schaefer D., Herbers K., Greve W., Wetzels P. Jugendliche in Deut-schland zur Jahrtausendwende: Gefährlich oder gefährdet? Ergebnisse wiederholter, repräsentativerDunkelfelduntersuchungen zu Gewalt und Kriminalität im Leben junger Menschen 1998–2000.1. Aufl. Nomos Verlagsgesellschaft. Baden-Baden, 2002. Viename interviu ðià problemà taikliaiapibûdina Paramos vaikams centro direktorë, psichologë Auðra Kurienë: „<...> Tokie vaikai, jei nëra

11


bei prievartos „reprodukcija“. Auklëjimo stilius turi reikðmingà poveiká indivi-dualiø socialiniø kompetencijø raidai, tokiø kaip empatija, gebëjimas spræsti kon-fliktus, savæs vertinimas ir ypaè savikontrolë, taigi turi átakos ir nusikalstamamelgesiui. Jaunuoliai, kurie vaikystëje patyrë smurtà arba kuriems trûko emocinioryðio su tëvais ar jø prieþiûros, daþniau elgiasi nusikalstamai. Tai itin pastebimasunkiø turtiniø ir smurtiniø nusikaltimø atvejais, maþiau reikðminga jaunimuitipiðkiems smulkiems nusikaltimams, kurie turbût susijæ su bendrais jaunimobrendimo fenomenais bei epizodiniais socialiniais ir ekonominiais veiksniais.13

2002–2003 metais Teisës institutas dalyvavo tarptautiniame jaunimo nu-sikalstamo elgesio tyrimø projekte, kurio vienas ið tikslø buvo nustatyti jauni-mo nusikalstamo elgesio aplinkybes ir sàlygas.14 Tyrimo rezultatai parodë, kadsmurtà ðeimoje patyræs jaunimas smurtauja gerokai daþniau. Vokietijos (Greif-svaldo), Suomijos (Helsinkio) ir Lietuvos (Vilniaus) mokiniø apklausos duo-menys pavaizduoti grafike (1 pav.).15 Jame matyti, kad þiauresnë tëvø smurtopatirtis didina paties jaunimo smurtiná elgesá: pvz., Vilniuje nusikalstamai smur-tavo 29,6 % jaunuoliø, kuriuos tëvai þalojo, – daugiau nei du kartus daugiaunei tø, prieð kuriuos tëvai niekada nenaudojo smurto (13,6 %).

2000 metais, atlikus lyginamàjá ákalintø nepilnameèiø ir kontrolinës gru-pës tyrimà, kuris buvo Nepilnameèiø justicijos programos dalis, padaryta iðva-da, jog ákalinti nepilnameèiai daþniau buvo baudþiami, ypaè fizinëmis bausmë-mis. 27 % apklaustø nuteistøjø paminëjo stiprias fizines bausmes, kuriø þymëslieka ant kûno, o ið kontrolinës grupës moksleiviø tokiø fiziniø bausmiø uþfik-suota nebuvo. Daroma iðvada, jog tai svarbûs skirtumai, „rodantys tendencijà,

anksti pastebëti, ateina á mokyklà ir ten jau daþniausiai baigiant pirmà-antrà klasæ mes girdime apiejuos, kaip apie tuos, su kuriais niekas negali susitvarkyti – jie yra labai agresyvûs arba tampa atstumti,atpirkimo oþiai, nepritampantys, nes tiesiog neturi normaliø augimo su kitais ágûdþiø, neþino, kaip elgtis– ar visus papirkinëti, ar gudrauti, ar kovoti ir gintis. Jie þino tik dvi pozicijas – arba tu, arba tave<...>.“ Kurienë A. Smurtas prieð vaikus – smurtas prieð visà visuomenæ // Bernardinai.lt, 2006 05 29.13 Pagal Wilmers N., Enzmann D., Schaefer D., Herbers K., Greve W., Wetzels P. Jugendliche in Deut-schland zur Jahrtausendwende: Gefährlich oder gefährdet? Ergebnisse wiederholter, repräsentativerDunkelfeldforschungen zu Gewalt und Kriminalität im Leben junger Menschen 1998–2000. 1.Auflage. Baden-Baden, 2002, p. 341.14 Mokiniø patiriamo ir naudojamo smurto tyrimas: mokiniø apklausa 2002 (tarptautinis projektas„Mare Balticum“). Baigiamoji ataskaita. Teisës institutas, 2003.15 1 pav. Pagal Dünkel F., Hagemann O., Kestermann C., Morgenstern Ch. Kriminalität, Strafrechts-und Strafvollzugsentwicklung im Ostseeraum: kriminologische und strafrechtliche Aspekte des Sank-tionenrechts und der Sanktionspraxis vor dem Hintergrund gesellschaftlicher Wandlungsprozesse.Forschungsprojekt „Mare Balticum“. Zwischenbericht. Greifswald, 2003, p. 21.

12

Straipsniai

jog vaikas, prieð kurá buvo panaudota jëga, vëliau pats jà naudos. Vaikai, kurieðeimoje susilaukia fiziniø bausmiø, t. y. mato, kad suaugusieji prieð juos pakeliarankà, iðmoksta, jog toks elgesys yra galimas, kad tai, kà tau reikia gauti, galimapasiekti bûtent tokiu bûdu – panaudojant jëgà prieð silpnesná“.16

SMURTINIO AUKLËJIMO PAPLITIMAS LIETUVOJEOrganizacijos „Gelbëkit vaikus“ 2003 metais atlikto tyrimo duomenimis,17

tik 30 % apklaustøjø (14–18 m. vaikø) vaikystëje niekada nepatyrë tëvø ar glo-bëjø prievartos. Ið patirtø bausmiø daþniau pasitaiko muðimas kokiu nors daiktu(10,2 %), pliaukðtelëjimas per veidà (6,5 %), purtymas (4,8 %). Daþniausiaivaikai tokiø bausmiø susilaukia uþ neklausymà ir uþduoèiø nevykdymà (20,9 %),alkoholio, narkotikø vartojimà ar rûkymà (19,1 %), blogà mokymàsi (16 %),melavimà (14,1 %). Vaikø nuomone, tëvai juos daþniau muðdavo, kai bûdavoiðgëræ (8,7 % atsakiusiøjø, kad juos tëvai muðdavo), pikti ar pavargæ dël visai kitødalykø negu vaiko nusiþengimas (8,1 %), kai nesutarë tarpusavyje (7,4 %), daþ-niausiai be rimtos prieþasties (5,6 %). Beveik pusë vaikø yra ásitikinæ, kad jø tëvai

16 Nepilnameèiai, padaræ sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai. Vilnius, 2000,p. 23. Apie smurtinio auklëjimo þalà plaèiau þr. Newell P., Hammarberg T. Teisë nebûti muðamam //Vaikø teisës. Nuostatø ágyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2002, p. 101–111.17 „Mano nuomone…“. „Gelbëkit vaikus.“ 2003, Vilnius, p. 4–7.

Jaunimo prisipaþintas smurtinis nusikalstamas elgesys ir tëvøsmurto patirtis Greifsvalde, Helsinkyje ir Vilniuje (2002 m.)

Tëvai nenaudojo smurto Taikë lengvas ir / arba sunkias fizines bausmes Retai ir / arba daþnai þalojo

40%

35%

30%

25%

20%

15%

10%

5%

0%

Greifsvalde(n=247, 34,2% ið 724)

Helsinkyje(n=326, 29,1% ið 1.121)

Vilniuje(n=352, 34,8% ið 982)

17,7%

22,9% 23,8%

6,1%

14,3%

33,2%

13,6%

20,9%

29,6%

13


buvo neteisûs muðdami ir tø paèiø rezultatø bûtø galëjæ pasiekti kitomis priemo-nëmis, tik 6 % sutinka, kad tai pati veiksmingiausia priemonë, o 29 % pateisina„rykðtës“ naudojimà tam tikrais atvejais. 22,3 % apklaustø vaikø teigë dar neþi-nantys, ar nemuðiantys savo vaikø, 1,6 % manë, kad muð.

PROBLEMOS SPRENDIMO POREIKIS IR PASTANGOSJÀ SPRÆSTI LIETUVOJE

Smurto prieð vaikus problema, áskaitant muðimà auklëjant, Lietuvoje jaumaþdaug 10 metø keliama ir analizuojama mokslinëse bei praktinëse konfe-rencijose, vaiko teisiø apsaugà gvildenanèioje literatûroje. Vienas pirmøjø lei-diniø, skirtø smurto prieð vaikus analizei, itin akcentuojant „pedagoginá“ vaikømuðimà, buvo 1999 m. Lietuvos vaikø teisiø gynimo organizacijos „Gelbëkitvaikus“ ðiai temai skirtoje konferencijoje skaitytø praneðimø pagrindu iðleistanedidelë knygelë „Ar teisus stipresnis?“18 Joje buvo paskelbta, kad 1998 m.vykusios apklausos duomenimis, 49,6 % apklaustø suaugusiøjø pasisakë mu-ðantys savo vaikus.19 Pagal pateiktus duomenis, ðis procentas buvo maþesnis neikai kuriose kitose valstybëse (JAV, Korëjoje, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, Aust-ralijoje, Indijoje ir kitur), taèiau teisingai ir taikliai konstatuota, kad uþ ðiø skaièiø„slypi suaugusio þmogaus agresyvi galvosena ir elgesys vaikystëje; nesugebëjimas rastisau vietos tarp bendraamþiø ir menkas savæs vertinimas; ið kartos á kartà perduoda-mas ásitikinimas, kad sprendþiant tarpusavio santykius galima naudoti smurtà“.20 Iðapklaustø jaunuoliø tik penktadalis nurodë, kad jie vaikystëje nebuvo ávairiaisbûdais tëvø muðami.21 Anuomet ir Lietuvoje buvo pastebëta viena svarbi ten-dencija, kurià James Gilligan vadina „smurto reprodukcija“, – tëvai, kurie patysyra patyræ smurtà, griebiasi jo daþniau, o nemaþa dalis smurtà patirianèiø vaikøjá pateisina kaip tinkamà bausmæ ar konflikto sprendimo priemonæ (su visomis

18 „Ar teisus stipresnis?“. Smurto prieð vaikus apþvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999. Paþymëtina, jogorganizacija „Gelbëkit vaikus“ nuo 1996 m. vykdë tæstinæ programà „Prieð vaikø patiriamà smur-tà“. Programos ágyvendinimas pristatytas ir þiniasklaidoje (þr., pvz., Lietuvos rytas, 1999, Nr. 79).Ðiame pristatyme buvo iðreikðtas apgailestavimas, kad „nuo seniausiø laikø Lietuvoje viena ið priemo-niø vaikø auklëjimo sistemoje buvo ir lieka fizinës bausmës uþ tikrus ar tariamus nusiþengimus. Kaibuvo árodyta, kad smurtas gimdo smurtà, kad fizinës bausmës nepadeda auklëti vaikø, paþangiausioseEuropos ðalyse buvo priimti ástatymai, visiðkai uþdraudæ (net ir tëvams) taikyti vaikams fizines bausmes.“19 Ten pat, p. 5.20 Ten pat, p. 5, 28–29. Paþymëtina, jog norint korektiðkai palyginti ávairiø ðaliø duomenis, apklau-sas reikëtø atlikti pagal vieningà metodikà, taip pat atsiþvelgti á kultûrinius, ekonominius, politiniusir socialinius ðaliø skirtumus.21 Ten pat, p. 14.

14

Straipsniai

ið to iðplaukianèiomis pasekmëmis).22 Dar vienas svarbus ðio tyrimo akcentas –58,3 % apklaustøjø (suaugusiøjø) teigë, jog fizinës bausmës nepadeda taptigeresniu þmogumi, 57 % nelaikë jø bûtina auklëjimo priemone, 48,6 % pri-tarë siekiui uþdrausti fizines bausmes, 22 % ðiuo klausimu neturëjo tvirtos nuo-monës.23 Tu metu buvo parengtas ir ástatymø pakeitimø paketas, kurio pagrin-dinis tikslas buvo maþinti smurtà prieð vaikus, taikant kriminalines bausmesarba administracinio poveikio priemones, taèiau dël teisinës technikos trûku-mø ir silpnos politinës valios jis taip ir nebuvo priimtas.24

Platesniu smurto paplitimo visuomenëje kontekstu prievarta prieð vaikus anali-zuota ir anksèiau. 1997 metais Valstybinës jaunimo reikalø tarybos uþsakymuVilniaus universiteto sociologijos laboratorija atliko Lietuvos jaunimo sociologinátyrimà „Lietuvos jaunimo portretas 1997“, kuriame buvo klausimø ir apie taiko-mas fizines bausmes.25 Tik 26 % apklaustø jaunø þmoniø nebuvo patyræ fiziniøbausmiø ið savo tëvø. Fizinëmis bausmëmis daþniau buvo baudþiami berniukaibei miestuose gyvenantys jaunuoliai. Palyginus su 1994 metø Lietuvos jaunimotyrimo duomenimis, 1997 metais fiziniø bausmiø taikymas sumaþëjo (1994 m.33 %, o 1997 m. 27 % apklaustøjø teigë, kad jiems kartais buvo taikomos fizi-nës bausmës, atitinkamai 53% ir 38 % teigë, kad tokiø atvejø „yra pasitaikæ“).

Vilniaus universiteto moterø studijø centro 1997 m. leidinyje analizuojamasmurto prieð moteris ir vaikus problematika Lietuvoje. Apibendrinant pristatomotyrimo rezultatus teigiama, kad beveik pusë apklaustø vaikø gàsdinti, jog bus nubaustifizinëmis bausmëmis, patyrë ávairø suaugusiøjø ðeimos nariø fiziná smurtà.26 Daþ-

22 Ten pat, p. 9, 18, 22. Taip pat þr. Gilligan J. Smurto prevencija. Vilnius, 2002, p. 20; Dapðys A.,Sakalauskas G. Smurtà patyrusiø vaikø reabilitacijos teisiniai aspektai. Vilnius, 2005, p. 8.23 „Ar teisus stipresnis?“. Smurto prieð vaikus apþvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999, p. 52–53. Þr. taip patTrakinskienë L. Muðti ar nemuðti vaikà // Socialinis ugdymas (II), Vilnius, 1999, p. 52–59.24 Ten pat, p. 40–46.25 Lietuvos jaunimo portretas 1997. Sociologinis tyrimas // VJRT/VU sociologijos laboratorija, Vil-nius, 1997, p. 49–50.26 Smurtas prieð moteris ir vaikus Lietuvoje. Vilnius, 1997, p. 43. Þr. taip pat Baibokaitë A., Þiliukaitë R.Vaikø apsauga nuo juos þalojanèio tëvø elgesio // Lietuvos ðeima, Vilnius, 1994–1995, p. 157–159.UNICEF 1995 metø leidinyje „Ðeimos ir vaikai Lietuvoje“ vaikø muðimo problema dar neakcentuota,analizuojama tik seksualinë prievarta prieð vaikus, kitos socialinës bei ekonominës ðeimø ir vaikø pro-blemos, anuomet vyravusios Lietuvoje. Þr. Ðeimos ir vaikai Lietuvoje. Vilnius, 1995, p. 69–71.1995 metais parengtame Ðeimos politikos koncepcijos projekte teigiama, jog „rimtø moksliniø tyrimøapie vaikus, patirianèius prievartà ðeimoje ir uþ jos ribø, Lietuvoje nëra atlikta. Visuomenë neturi tradicijøidentifikuoti vaikø teisiø paþeidimus“. Þr. Ðeimos politikos koncepcija (projektas), Vilnius, 1995, p. 45.1996 metais konferencijos praneðimø pagrindu iðleistas leidinys „Vaikø fizinë ir seksualinë prievarta“.Jame analizuoti ir tëvø vaikams taikomi prievartos klausimai, taèiau bendru moksliniu kontekstu, neti-riant situacijos Lietuvoje. Þr. Ulba P. Fizinës prievartos átaka vaikø elgesiui ir intelekto raidai // Vaikøfizinë ir seksualinë prievarta, Vilnius, 1996, p. 21–25.

15


niausiai naudojamas fizinis smurtas prieð vaikus – muðimas kokiu nors daiktu (dir-þu ir pan.).27 Taip pat buvo konstatuota, kad „ðeimose, visuomenëje fiziniø bausmiøtaikymas kaip „auklëjimo“ priemonë nelaikoma smurtu“28, o tëvø elgesá su vaikais nevisada lemia socialinë padëtis visuomenëje, iðsimokslinimas ar profesinis statusas.29

Faktiðkai nuo tada prievartos prieð vaikus tema tapo neatsiejama vaiko tei-siø apsaugos analizës Lietuvoje dalis. Jà imta nagrinëti vis platesniais ir giles-niais aspektais. Pavyzdþiui, 1998 m. vykusioje konferencijoje buvo analizuoja-mi ir literatûriniai prievartos prieð vaikà aspektai.30 Profesorius Vincas Aurylataikliai pastebëjo, kad „mûsø santykiai su vaiku yra ðiandienos, vakar dienos, ogalbût mûsø gyvenimo istorijos, þengimo á civilizacijà ir kultûrà rezultatas“ ir kadnetgi lietuviø liaudies pasakos pasiþymi þiaurumu.

Aptariamas temas gvildeno ir þiniasklaida. 1999 m. vasario 11 d. nume-ryje savaitraðtis „Veidas“ iðspausdino straipsná „Tëvai terorizuoja vaikus“.31 Ja-me pristatoma jau minëta organizacijos „Gelbëkit vaikus“ uþsakyta ir 1998 me-tais atlikta apklausa, keliama pati problema, jos sprendimo poreikis, uþsienioðaliø patirtis, remiamas nemuðimo ástatymo priëmimas ir konstatuojamas vals-tybës abejingumas ðiam klausimui. Skelbta ir daugelis kitø publikacijø þiniask-laidoje, ypaè pastaraisiais metais.32

27 Ten pat.28 Ten pat, p. 49.29 Ten pat, p. 45.30 Auryla V. Þiaurumas lietuviø literatûroje ir vaikas. Konferencijos „Atrask vaiko teises“, vykusios1998 m. gruodþio 10–12 d. Vilniuje, medþiaga. Vilnius, 1999, p. 22–26. Ádomu tai, kad tø paèiømetø geguþës mënesá vykusioje konferencijoje, skirtoje vaiko teisiø apsaugai, fiziniø bausmiø taiky-mo vaikams Lietuvoje klausimas nebuvo akcentuotas, já savo praneðime këlë tik vienas Ðvedijosatstovø Dick Öguivist. Þr. Vaiko teisiø apsaugos garantijos Baltijos ðaliø teisinëse sistemose: situaci-ja, problemos ir sprendimo perspektyvos. Phare demokratijos plëtros projektas „Tarptautiniai stan-dartai ir jø taikymas, ginant vaiko teises Baltijos valstybëse“. 2-osios konferencijos praneðimai. Vil-nius, 1998, p. 106.31 Januðonienë D. Tëvai terorizuoja vaikus // Veidas, 1999 02 11, p. 42–43.32 Þr. Pakalnienë R. Prievarta gimdo prievartà // Lietuvos þinios, 1999, Nr. 73, p. 19; Verbienë I.Skriaudikais esame mes gimæ? // Lietuvos þinios, 2001, Nr. 46. Jazukevièiûtë D., Samuolytë V. My-limi ir nemylimi // Veidas, 2001 08 02; Alksninis G., Gudavièiûtë D. Lietuva – jaunø muðeikø irskriaudikø ðalis // Lietuvos rytas, 2001, Nr. 181; Babkauskienë I. Ar ið tiesø Lietuvos vaikai agresy-viausi? // Respublika, 2001 08 13; Kamarauskienë D., Ðiuparys G. Tëvø ánirðio aukos – bejëgiaivaikai // Lietuvos rytas, 2002, Nr. 213; Beresnevièius G. Vaikmuðiai kaip popkultûros stabas //Atgimimas/Delfi, 2002 10 03; Dabkevièiûtë L. Smurto prieð vaikus tematika dienraðtyje „Lietuvosrytas“ (2002 m.) // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2003, Nr. 2, p. 95–102; Jazukevièiûtë D. Tautai„vaþiuoja stogas“ // Veidas, 2005 05 05; Apklausa: nemaþai Lietuvos vaikø patiria emociná ir fizinásmurtà // BNS/Delfi, 2005 06 15; Lahayne H. Ar fizinë bausmë yra smurtas? // 2006 02 06,

16

Straipsniai

2000 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Nacio-nalinæ programà prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prie-vartà.33 Ði programa buvo skirta specifinei smurto prieð vaikus problematikai irnors ta tema glaudþiai susijusi su fizinëmis bausmëmis, jø taikymo (ar uþdrau-dimo) klausimas ðioje programoje ir jos ágyvendinimo metu skelbtuose leidi-niuose faktiðkai nekeliamas.34

2001 m. pradþioje Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komitetas pateikë savoiðvadas dël Lietuvos áþanginës ataskaitos apie Jungtiniø Tautø vaiko teisiø kon-vencijos nuostatø ágyvendinimà. Jose Komitetas iðreiðkë susirûpinimà tuo, kadLietuvoje ðeimose ir institucijose yra plaèiai taikomos fizinës bausmës vaikams,o pati visuomenë tai toleruoja, nëra apie tai pakankamos informacijos. Komite-tas paragino „imtis tinkamø teisiniø priemoniø, kad bûtø visiðkai uþdraustas betkoks fiziniø bausmiø vaikø atþvilgiu taikymas ðeimose“, imtis visø reikiamø prie-moniø, kurios „didintø visuomenës supratimà apie fiziniø bausmiø daromà þalàvaiko sveikatai, skatintø visuomenës netolerantiðkumà ðiam reiðkiniui, o taip patleistø suprasti, kad vaikams gali bûti taikomos kitos, jø orumo neþeminanèios irKonvencijos principus atitinkanèios auklëjimo priemonës ðeimoje, mokykloje, kitoseinstitucijose.“35 Paþymëtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybës pateiktojeataskaitoje ði problema net nebuvo minima.36 Á jà dëmesá atkreipë nevyriausybi-

Lietuvos krikðèioniø studentø bendrijos internetinis puslapis www.lksb.lt; Saukienë I. Mûsø vaikai –Europos muðeikos // L. T./Delfi. 2006 03 30; Kurienë A. Smurtas prieð vaikus – smurtas prieð visàvisuomenæ // Bernardinai.lt, 2006 05 29; Gradaitë S. Berþinë koðë vaikams nesveika // DELFI,2006 06 19; Jackevièius M. Kas apsaugos nuo smurto ðeimoje? // DELFI, 2006 06 20; Tëvø baus-mës bijojæs paauglys þalojo save // DELFI, 2006 10 24; Kemerienë S. Spirk ir bus atidaryta? // Atgimi-mas, 2006, Nr. 47, p. 3; Urbonaitë I. Mokytojai smurtauja ar tik ginasi nuo mokiniø? // DELFI,2007 01 16; Westcott K. Kodël Olandijoje gyvena laimingiausi vaikai Europoje? // Bernardinai.lt,2007 02 20; Lietuvoje vis daþniau smurtaujama prieð vaikus, teigia prokuratûra // Bernardinai.lt,2007 02 23; Povilaitis R. Patyèios mûsø visuomenëje yra tapusios norma // Bernardinai.lt, 2007 02 27.33 Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Dël nacionalinës programos prieð vaikø komercináseksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà (2000, Nr. 29) // Þin., 2000, Nr. 5-144.34 Þr. Vaikas tarp prievartos ir iðnaudojimo. Vilnius: Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2000,p. 58.35 Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto iðvados dël Lietuvos áþanginës ataskaitos. CRC/C/15/Add.146. 2001 01 26 25–26 punktai. Þr. taip pat Sakalauskas G. Vaikø ir jaunimo teisiø apsauga Lietu-voje // Praneðimas apie þmogaus socialinæ raidà. JTVP/SPG. Vilnius, 2001, p. 94.36 Þr. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinimo Lietuvoje ataskaita. 2000 m.(þr. www.socmin.lt). Fiziniø bausmiø taikymo vaikams problema taip pat nebuvo paminëta ir kituo-se svarbiuose tuo metu atliktuose tyrimuose þmogaus teisiø ir socialinës raidos klausimais. Þr. Pra-neðimas apie þmogaus teisiø padëtá Lietuvoje // Þmogaus teisiø veiksmø planas (HURIST), Vil-nius, 2002. Taip pat þr. SADM rengtus socialinius praneðimus 1998, 1999, 2000 ir 2001 metais

17


nës organizacijos, dirbanèios vaiko teisiø apsaugos srityje. Jø parengtame ko-mentare buvo teigiama, kad Lietuvoje „smurto prieð vaikus problema tampa ak-tuali, o valstybë nebepajëgia jos iðspræsti“.37

2004 metais pateiktoje ataskaitoje Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komitetuiapie Vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimà Lietuvoje smurto prieð vaikus te-mai skiriama kur kas daugiau dëmesio. Visgi plaèiau gvildenamas tik nusikals-tamas smurtas prieð vaikus, o fiziniø bausmiø taikymo ir toleravimo problema-tika Lietuvoje neaptariama.38 Tik viename ið punktø (p. 294) pateikiamiLietuvos nacionalinio UNICEF komiteto 2001 metais surengto vaikø ir jau-nimo nuomonës tyrimo „Jaunimo balsai“ duomenys apie smurtà plaèiausia pras-me. Apibendrinant teigiama, kad „smurtinis elgesys (psichologinis arba fizinis smur-tas) bûdingas 65 procentams Lietuvos ðeimø39 (Vakarø Europoje – 55 procentamsðeimø). 14 procentø Lietuvos vaikø teigia, kad agresyviai jø ðeimose elgiamasi daþ-nai. <…> Duomenys rodo, kad Lietuvos vaikai, palyginti su Vakarø Europos,labiau toleruoja fiziná ir psichologiná smurtà ðeimose ir mano, kad tokiomis prie-monëmis galima iðspræsti kylanèias problemas. 29 procentai Lietuvos vaikø mano,kad problemas galima iðspræsti pasikalbëjimu (Vakarø Europoje – 51 procentas),46 procentai Lietuvos vaikø mano, kad kartais galima iðspræsti problemas riksmu(Vakarø Europoje – 11 procentø).“40 Ðio tyrimo metu taip pat nustatyta, kadabsoliuti dauguma vaikø yra prieð fizinæ agresijà kaip problemos sprendimobûdà (72 % Lietuvoje ir 86 % Vakarø Europoje). Paèiame tyrime daromasapibendrinimas, kad „Lietuvos vaikai, palyginti su Vakarø Europa, labiau tole-ruoja fiziná ir psichologiná smurtà ðeimose ir mano, kad tokiomis priemonëmis ga-

(þr. www.socmin.lt). 2002 metø socialiniame praneðime ði problema jau minima, taèiau nekeliamasfiziniø bausmiø draudimo klausimas. Þr. Socialinis praneðimas 2002 // SADM, Vilnius, 2003,p. 52. Ði problema tiesiogiai neminima vëlesniuose 2003 ir 2004 metø praneðimuose. 2005–2006 m. praneðime trumpai aptarta smurto prieð vaikus statistika (p. 89–90), o fiziniø bausmiøvaikams taikymo problematika taip pat neanalizuojama. Þr. Socialinis praneðimas 2005–2006 //SADM, Vilnius, 2006.37 Lietuvos Respublikos nevyriausybiniø organizacijø komentaras Lietuvos Respublikos ataskaitai„Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinimas Lietuvos Respublikoje (1999)“.Vilnius, 2000, p. 11.38 Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo ataskaita. Patvirtinta Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës nutarimu Nr. 142 // Þin., 2004, Nr. 24-739, P. 22 (p. 175), 36–39.39 Atkreiptinas dëmesys á tai, kad „Gelbëkit vaikus“ organizacijos 1998 m. atliktoje (aukðèiau mini-moje) apklausoje tokiø ðeimø buvo 49,6 %.40 Ten pat, p. 39 (p. 294). Þr. taip pat „Jaunimo balsai“. Vaikø ir jaunimo nuomonës tyrimas.UNICEF. Lietuva. 2001, p. 14–15, 32.

18

Straipsniai

lima iðspræsti kylanèias problemas. Tai, matyt, pirmiausia yra daþniau jø paèiøpatiriamo smurto padarinys (tiek ðeimose, tiek kitais atvejais).“41

2003 m. lapkrièio 23–26 d. Europos þmogaus teisiø komisaras Alvaro Gil-Robles, lankydamasis Lietuvoje, pabrëþë aptariamo klausimo aktualumà Lietu-vai ir atkreipë dëmesá, kad Lietuvoje dar nëra teisës akto, numatanèio konkre-èius veiksmus kovai prieð smurtà (ypaè pabrëþë smurtà ðeimoje).42

2003 metais Vaiko teisiø informacijos centro iðleistame leidinyje „Suau-gæs þmogus neturi muðti vaiko“, parengtame organizacijos „Gelbëkit vaikus“vykdyto projekto pagrindu, teigiama, jog Lietuvoje smurto prieð vaikus pro-blema yra viena aktualiausiø (taip pat, kaip ir daugelyje kitø ðaliø).43 Ðiameleidinyje vaiko teises ginanèiø organizacijø koalicijos vardu aiðkiai ir nedvip-rasmiðkai raginama parengti vaikø muðimà auklëjimo tikslais draudþianèiasástatymø pataisas. Ðis leidinys, kiek þinoma ðio straipsnio autoriams, Lietuvo-je buvo pirmasis, kuriame nacionalinës ir tarptautinës praktikos analizës pa-grindu pamëginta vaizdþiai ir aiðkiai atsakyti á klausimà, ar reikia ástatyminiødraudimø muðti vaikus.

2005 metø pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimo uþsakymu Teisës insti-tute parengtoje þmogaus teisiø padëties analizës ataskaitoje aptariant smurtoprieð vaikus klausimus teigiama, jog „visuomenës ir valstybës neigiamà poþiûrá ábet koká vaikø fiziná baudimà iðreikðtø „nemuðimo“ (angl. k. anti-spanking) ásta-tymo priëmimas“.44 Taip bûtø aiðkiai iðreikðta valstybës pozicija dël besàlygiðkofiziniø bausmiø taikymo vaikams uþdraudimo.

Toks ástatymo parengimas numatytas 2005 metø pradþioje Lietuvos Res-publikos Vyriausybës patvirtintoje Vaiko gerovës valstybës politikos strategijo-je (priemoniø plano 1.8. p., 2006 m.).45 Taip pat paþymëtina, jog tø paèiø

41 Ten pat, p. 15.42 Þmogaus teisiø komisaro Alvaro Gil-Robleso ataskaita apie jo vizità á Lietuvà 2003 m. lapkrièio23–26 d. (þr. www.urm.lt). Taip pat þr. Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos kontrolieriausveiklos ataskaita 2003 m., p. 18. (þr. http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita2003.doc ).43 Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2003, p. 3.44 Kietytë L. Vaikø teisës // Þmogaus teisës Lietuvoje. Vilnius, 2005, p. 205–206. Þr. taip patteorinës praktinës konferencijos „Pagalba vaikui, nukentëjusiam nuo smurto“, vykusios 2005 05 12–13 Vilniuje, praneðimø medþiagà.45 Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Dël vaiko gerovës valstybës politikos strategijos ir joságyvendinimo priemoniø 2005–2012 m. plano patvirtinimo (2005 02 17, Nr. 184) // Þin., 2005,Nr. 25-802.

19


metø viduryje Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Nacionalinæ smurtoprieð vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 metø programà,46 ta-èiau fiziniø bausmiø taikymo klausimas joje neakcentuojamas.

TARPTAUTINËS REKOMENDACIJOSJungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija ir kiti dokumentai

Jungtiniø Tautø (toliau – JT) vaiko teisiø konvencija (1989 m.) átvirtinavalstybës atsakomybæ uþ vaiko apsaugà nuo ávairiausio pobûdþio fizinio ar psi-chologinio smurto, áþeidimø ar piktnaudþiavimo, prieþiûros nebuvimo ar nerû-pestingo elgesio, grubaus elgesio ar iðnaudojimo, áskaitant seksualiná piktnau-dþiavimà (19 str.). Svarbu atkreipti dëmesá, jog pagal Konvencijà valstybë, esantminëtiems pavojams, turi vaikà apginti nuo tëvø, teisëtø globëjø ar kuriø norskitø já globojanèiø asmenø.

Vaiko teisiø komitetas, atsakingas uþ ðios Konvencijos ágyvendinimo prie-þiûrà, aiðkindamas ðià Konvencijos nuostatà pabrëþë, jog daugelis Konvencijosstraipsniø turi bûti taikomi atsiþvelgiant á 19 straipsná. Prie tokiø Konvencijosstraipsniø Komitetas priskiria:

• 5 straipsnyje numatytà tëvø, globëjø ar kitø, pagal ástatymà uþ vaikà at-sakanèiø asmenø atsakomybæ, teises ir pareigas vaikà pakreipti ir jam vadovau-ti, naudojantis ðia Konvencija pripaþintomis teisëmis;

• 28 straipsnio 2 dalyje numatyta valstybës pareiga uþtikrinti, jog draus-më mokyklose bûtø palaikoma metodais, atspindinèiais pagarbà vaiko orumuiatitinkamai pagal ðios Konvencijos reikalavimus;

• 40 straipsná, pagal kurá valstybës dalyvës pripaþásta kiekvieno vaiko, áta-riamo paþeidus baudþiamuosius ástatymus, kaltinamo arba pripaþástamo kaltudël jø paþeidimo, teisæ, kad su juo bûtø elgiamasi stengiantis ugdyti jo orumà irreikðmingumà, pagarba þmogaus teisëms ir pagrindinëms laisvëms;

• kai kuriuos kitus straipsnius.Kituose JT dokumentuose, susijusiuose su vaikais, plëtojamos ir detalizuo-

jamos Vaiko teisiø konvencijoje átvirtintos nuostatos:47

46 Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nacionalinës smurto prieð vaikus prevencijos ir pagalbosvaikams 2005–2007 metø programos patvirtinimo (2005 05 04, Nr. 491) // Þin., 2005, Nr. 58-2021.47 Ðie dokumentai pateikti leidinyje Aidukas M. Jungtiniø Tautø dokumentø rinkinys. Nusikalstamumoprevencija ir baudþiamoji justicija. Standartai ir normos. Vilnius: Teisinës informacijos centras, 2004.Taip pat þr. Drakðas R. Svarbesni nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës klausimai. Vilnius, 2005.

20

Straipsniai

1) JT nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos gairëse (Rijado gairëse)akcentuojama, jog be savo akademinës ir profesinio mokymo veiklos, ðvietimosistemos turëtø atkreipti iðskirtiná dëmesá á pozityvios emocinës jaunø asmenøparamos stiprinimà ir blogo psichologinio elgesio su jais vengimà, taip pat gru-biø drausminiø priemoniø, ypaè fizinës bausmës, vengimà (25 p.).

2) JT nepilnameèiø, ið kuriø atimta laisvë, apsaugos taisyklëse (Havanostaisyklëse) átvirtinta, jog grieþtai draustinos visos drausminës priemonës, suke-lianèios þiaurø, neþmoniðkà ar þeminamà elgesá, áskaitant fizines bausmes, uþ-darymà á tamsias vienutes, uþdarymà arba kalinimà vienutëje ar bet kokias kitasbausmes, galinèias kelti pavojø fizinei ar psichinei nepilnameèio sveikatai (67 p.).

3) JT standartinëse minimalios teisingumo vykdymo nepilnameèiams tai-syklëse (Pekino taisyklëse) primenama, jog nepilnameèiams netaikomos fizinësbausmës (17.3 p).

Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto rekomendacijosVaiko teisiø komitetas pabrëþia, jog Konvencija ragina valstybes perþiûrëti

savo ástatymus ir uþtikrinti, kad jokio lygio prievarta vaikø atþvilgiu nebûtøtoleruojama. Ypaè iðskiriama ðeima, mokyklos, bausmiø atlikimo sistema. Bûti-nos tiek ástatymø leidybos, tiek ðvietimo priemonës poþiûriui ir praktikai pa-keisti. Komitetas atkreipë dëmesá, jog nuostatos, draudþianèios fizines bausmesðeimose ir mokyklose, turi daugiau auklëjamàjá (ðvietëjiðkà), o ne baudþiamàjápoveiká, ir kad tokio pobûdþio reformos turëtø ne padidinti, o sumaþinti tëvø,persekiojamø uþ prievartà prieð vaikus, skaièiø, bûtent dël pasikeitusio poþiûrio.Daugumoje valstybiø ástatymai gina vaikus nuo sunkiø fiziniø suþalojimø, daþ-nai vadinamø þiauriu elgesiu su vaikais. Taèiau labai daug ðaliø savo baudþia-muosiuose ar civiliniuose (ðeimos) ástatymuose átvirtina tëvø, globëjø, mokyto-jø teises naudoti fizines bausmes, su sàlyga, jei jos yra „protingos“ ar „saikingos“.Komitetas grieþtai kritikuoja tokius teisës aktus. Skiriamoji riba tarp leistinosprievartos ir neleistinos yra dirbtinë. Labai lengva nepastebimai pereiti ið vienolygmens á kità. Kita vertus, tai ir principo klausimas – kodël, neleidþiant taikytijokios prievartos prieð suaugusiuosius, vaikams esama tam tikrø iðlygø.48

Valstybës, ratifikuodamos JT vaiko teisiø konvencijà, ásipareigoja imtis vi-sø reikiamø teisiniø, administraciniø, socialiniø ir ðvietimo priemoniø, kad bû-

48 Implementation Handbook for the Convention on the Rights of the Child. UNICEF. 1998,p. 240–247.

21


tø ágyvendinamas 19 straipsnis. Tarp tokiø apsaugos priemoniø reikiamais at-vejais gali bûti ir veiksmingos socialinës programos, leidþianèios suteikti para-mà vaikui ir já globojantiems asmenims, taip pat iðaiðkinti, praneðti, perduotinagrinëti, tirti, gydyti ir imtis kitø priemoniø minëtais þiauraus elgesio su vaikuatvejais, o prireikus iðkelti baudþiamàjà bylà.

Vaiko teisiø komitetas valstybiø nariø pateikiamø ataskaitø apie Konvenci-jos ágyvendinimà gairëse dël 19 straipsnio iðskiria valstybëms klausimus, susi-jusius ir su valstybëse taikomomis priemonëmis fizinëms bausmëms uþdrausti:

– Ar ástatymai (baudþiamieji ir/ar ðeimos) apima visø rûðiø fizinës ir proti-nës prievartos draudimà, áskaitant fizines bausmes, þeminimà, suþalojimus, smur-tà, neprieþiûrà ir iðnaudojimà, inter alia ðeimose, globos ástaigose, vieðose irprivaèiose (ðvietimo ar bausmiø vykdymo) ástaigose?

– Kokios auklëjamosios ir ðvieèiamosios bei kitos priemonës buvo patvir-tintos ir kokiø imtasi siekiant skatinti pozityvias ir be prievartos auklëjimo,drausminimo ir globos formas?49

Vaiko teisiø komitetas laikosi nuomonës, jog fiziniø bausmiø taikymas na-muose ar ávairiose institucijose teisiniu ir socialiniu poþiûriu nesuderinamas suJT vaiko teisiø konvencijos nuostatomis. Jis rekomenduoja „uþdrausti visas fizi-nes bausmes, taip pat ir ðeimoje, bei siûlo organizuoti kampanijas, kurios padëtøvisuomenei geriau suvokti neigiamà fiziniø bausmiø poveiká ir skatintø plëtoti po-zityvià neprievartinæ vaikø auginimo ir ðvietimo veiklà.“50 Komitetas pabrëþia,jog yra nesuvokiama, kodël visuomenës, draudþianèios ir baudþianèios uþ fizinásmurtà tarp suaugusiøjø, ið dalies toleruoja suaugusiøjø smurtà prieð vaikus irvienareikðmiðkai akcentuoja, kad „smurtas prieð vaikus bet kuriuo atveju yra ne-priimtinas51“. Net ir lengvos fizinës bausmës gali eskaluoti pavojingesná smurtà.„Ðeimose, kuriose normalu muðti vaikus, jie baudþiami vis grieþèiau. Vienintelisðansas iðvengti sunkiø piktnaudþiavimo atvejø yra dëmesingai reaguoti á lengvassmurto prieð vaikus formas ir jas uþdrausti52“. Svarbu propaguoti teiginá, kadmuðimas (smurtas) yra þmogaus teisiø paþeidimas.

Toliau Komitetas pabrëþia, kad „smurtiniai vaikø auklëjimo metodai mokoklaidingo konfliktø sprendimo modelio. Muðimas yra geriausia smurtinio elgesio

49 Plaèiau þr. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo vadovas. Patikros lapai. UNI-CEF, p. 50–52.50 Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko. Vilnius, Vaiko teisiø informacijos centras, 2003, p. 11.51 Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF, 2003, p. 31.52 Ten pat.

22

Straipsniai

mokykla. Ádomu yra tai, kad pagrindinë prieþastis, dël kurios tëvai muða savo vai-kus, yra faktas, jog ðie patys kà nors primuðë. Vaikui siunèiamos þinios paradoksasyra akivaizdus: „Kitø muðti negalima. Kad tai suþinoèiau, gavau antausá53“.

Paþymëtina, jog 2002 m. geguþës 10 d. JT Generalinës asamblëjos spe-cialiojoje sesijoje vaikø klausimais buvo priimtas veiksmø planas, kuriame ak-centuota, kad „namø smurtas ir seksualinis smurtas prieð moteris ir vaikus yraproblema daugelyje pasaulio ðaliø“.54 Ágyvendinant vaikø teisæ bûti apsaugotiemsnuo prievartos, neprieþiûros, iðnaudojimo ir smurto formø, buvo nutarta para-ginti visas ðalis priimti ir vykdyti ástatymus, „skatinanèius strategijø ir programø,ginanèiø vaikus nuo visø smurto, neprieþiûros, prievartos ir iðnaudojimo formønamuose, mokykloje ar kitose institucijose, darbo vietoje arba bendruomenëje, ágy-vendinimà“, taip pat „didinti þinojimà apie vaikø negynimo nuo smurto, prievar-tos ir iðnaudojimo neteisëtumà ir liûdnas pasekmes“.55

Atsakydamas á Lietuvos antrosios ataskaitos apie JT vaiko teisiø konven-cijos ágyvendinimà, Komitetas „sveikindamas priemones, kuriomis siekiamanacionalinius teisës aktus suderinti su Konvencijos reikalavimais, ypaè Vaikogerovës valstybës politikos strategijà ir jos ágyvendinimo priemoniø planà 2005–2012 m., pastebi, jog tam tikrose srityse, inter alia, vaikø – aukø apsauga nuoprievartos, fiziniø bausmiø, taip pat jø fizinës bei psichologinës reabilitacijos irreintegracijos uþtikrinimas, nacionaliniai ástatymai dar nëra galutinai suderin-ti su Konvencija.

Komitetas kvieèia valstybæ naræ imtis visø bûtinø priemoniø, kad bûtø vi-sais atþvilgiais uþtikrintas nacionaliniø ástatymø atitikimas Konvencijos reika-lavimams.

Sveikindama dialogo metu valstybës narës prisiimtà ásipareigojimà uþdraustifizines bausmes ðeimoje, Komitetas ir toliau iðreiðkia susirûpinimà dël daþnai pasi-kartojanèio fiziniø bausmiø naudojimo (ypaè ðeimoje), kurá lemia bendras toleruo-jamas poþiûris á tokià praktikà.

53 Todesfälle bei Kindern durch Misshandlungen und Vernachlässigung in den Industrieländern. Zu-sammenfassung der internationalen Vergleichstudie „Child Maltreatment Deaths in Rich Nations“.UNICEF-Innocenti Report Card Nr. 5, Florenz, August 2003, p. 9. Plaèiau þr. Jungtiniø Tautøvaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo vadovas. UNICEF, 2002, p. 179–191; taip pat Newell P.,Hammarberg T. Teisë nebûti muðamam // Vaikø teisës. Nuostatø ágyvendinimas. Vilnius: Vaikoteisiø informacijos centras, 2002, p. 101–111.54 Jungtiniø Tautø Generalinës asamblëjos specialiosios sesijos vaikø klausimais veiksmø planas.2002, p. 22–23.55 Ten pat, p. 23–24.

23


Komitetas valstybei narei rekomenduoja:a) tiesiogiai uþdrausti fizines bausmes ðeimoje ir ágyvendinti esanèius

draudimus (iðskirta straipsnio autoriø);b) atlikti iðsamø ir visapusiðkà tyrimà fiziniø bausmiø prieþastims, pobûdþiui,

paplitimui ávertinti, taip pat nuodugniai ávertinti iki ðiol valstybës naudotø prie-moniø poveiká siekiant sumaþinti ir panaikinti fizines bausmes;

c) plëtoti priemones, kurios gerintø þalingo fiziniø bausmiø þalos supratimàir tokiu bûdu keisti bendrà visuomenës poþiûrá á fiziniø bausmiø taikymo prak-tikà, skatinant pozityvias, be prievartos, visø dalyvavimu pagrástas vaikø auklëji-mo priemones“.56

2006 m. sausá JT vaiko teisiø komitete Lietuvos Respublikos Vyriausybësatstovai, gindami valstybës pozicijà dël JT vaiko teisiø konvencijos ágyvendini-mo ataskaitos, pabrëþë valstybës ketinimus átvirtinti specialø ir aiðkø draudimàástatyme.57 Taèiau kol kas jokiø konkreèiø þingsniø nëra numatyta netgi naujaiSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos Vaikø ir jaunimo skyriaus kartu sukitomis suinteresuotomis institucijomis bei organizacijomis parengtame JT vaikoteisiø komiteto iðvadø ágyvendinimo plane.58

Europos Tarybos rekomendacijosEuropos Tarybos Ministrø Komitetas 1985 m. kovo 26 d. priëmë reko-

mendacijà R (85)4 Dël smurto ðeimoje ir pasiûlë valstybëms narëms „perþiûrë-ti savo teisës aktus, suteikianèius galià bausti vaikus, ir apriboti fiziniø bausmiøtaikymà ar jas visiðkai uþdrausti, nors tokio draudimo paþeidimas nebûtinai turibûti susijæs su kriminaline bausme“ (12 p.).59 1990 metais Europos Tarybos Mi-

56 27 January 2006, CRC/C/LTU/CO/2 Unedited Version, Concluding observations on secondreport, paras 8, 9, 37 and 38 (a, b and c)). Global Initiative to End All Corporal Punishment ofChildren http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html57 Þr. Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children http://www.endcorporalpunis-hment.org/pages/frame.html58 Dël Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto iðvadø ágyvendinant JT vaiko teisiø konvencijà Lietu-voje. Paskelbta 2007 02 13, p. 19; þr. http://www.socmin.lt/index.php?-566603514 (paskutiná kartàprisijungta 2007 02 27).59 Recommendation No. R 85(4) of the Commitee of Ministers to Member States on violence in thefamily (adopted by the Commitee of Ministers on 26 March 1985, at the 382nd meeting of theMinisters Deputies). Þr. taip pat Prokopèik M. Þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos kon-vencija ir jos átaka vaiko teises reglamentuojanèiai Lietuvos ástatymø sistemai // Vaiko teisës ir pilie-tinë visuomenë. Vilnius, 2000, p. 21; „Ar teisus stipresnis?“. Smurto prieð vaikus apþvalga Lietuvo-je. Vilnius, 1999, p. 35–36.

24

Straipsniai

nistrø Komitetas priëmë rekomendacijà R (90)2 Dël socialiniø priemoniø, su-sijusiø su smurtu ðeimoje.60 Joje smerkiami tokie ugdymo bûdai, kai taikomosfizinës bausmës ar kitoks þeminantis elgesys, akcentuojama ugdymo be prievar-tos bûtinybë (V skirsnio 2 dalis).

Europos Sàjungos politikaEuropos Sàjungos (toliau – ES) politikoje ir dokumentuose neskiriama daug

dëmesio vaiko teisiø apsaugai. Tai nëra ES teisës reguliavimo dalykas ir papras-tai ðià sritá paliekama ðalims narëms reglamentuoti nacionaliniais ástatymais.Sutarties dël Konstitucijos Europai II-84 straipsnyje tik uþsimenama, jog vai-kai turi teisæ á bûtinà apsaugà ir globà jø gerovei uþtikrinti. Jie gali laisvai reikðtisavo nuomonæ. Taèiau konkretesniø nuostatø prievartos prieð vaikus klausi-mais, ES Konstitucijoje nëra.

Europos þmogaus teisiø teismo praktikaEuropos þmogaus teisiø teismas (toliau – Teismas) bei Europos þmogaus

teisiø komisija (toliau – Komisija) savo praktikoje ne kartà nagrinëjo bylas,susijusias su fiziniø bausmiø taikymu ávairiose gyvenimo sferose, tarp jø irnamuose, mokykloje bei bausmiø vykdymo sistemoje. Atkreiptinas dëmesys,jog ðios institucijos nagrinëja skundus dël Europos þmogaus teisiø ir pagrindi-niø laisviø apsaugos konvencijos61 (toliau – Konvencija) paþeidimø. Minëtaisklausimais paprastai yra tiriama, ar nebuvo paþeistas Konvencijos 3 straips-nis, pagal kurá niekas negali bûti kankinamas, baudþiamas su niekuo neturibûti þiauriai, neþmoniðkai ar þeminant orumà elgiamasi. Konvencijoje numa-tytos teisës ir laisvës turi bûti uþtikrinamos visiems vienodai – tiek vaikams,tiek suaugusiesiems. Taèiau ðios Konvencijos reikalavimai bei nustatyti stan-dartai nebûtinai sutampa su kitø tarptautiniø dokumentø numatytais. Pavyz-dþiui, JT vaiko teisiø konvencija tam tikrais klausimais gali numatyti dides-nius ir detalesnius reikalavimus valstybëms, ratifikavusioms pastaràjàKonvencijà.

60 Recommendation No. R (90) 2 of the Commitee of Ministers on Social Measures concerningViolence within the Family.61 Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija // Þin., 1995, Nr. 40-987.

25


A. prieð Didþiàjà Britanijà – viena ið þinomiausiø Teismo bylø dël fizinësprievartos naudojimo prieð vaikus namuose.62 Pareiðkëjas A., gimæs 1984 m.,1990 m. kartu su broliu pateko á vietiná vaikø apsaugos registrà dël „þinomosfizinës prievartos, naudotos prieð juos“. Jø motinos sugyventinis tàkart buvopolicijos áspëtas. Vëliau kaltininkas vedë berniukø mamà ir tapo jø patëviu.1993 m. A. klasës auklëtoja informavo atitinkamas socialines tarnybas, jog yraþenklø, kad berniukas buvo muðtas rykðte. Smurto þymes patvirtino ir gydyto-jas. Berniuko patëviui buvo iðkelta baudþiamoji byla, kurioje jis kaltinamas kû-no suþalojimu. Kaltininkas neigë, kad kartkartëmis posûná iðplakdavo rykðte,taèiau, anot jo, tai buvo bûtina ir protinga, nes A. buvo sunkus vaikas, neklausy-davæs tëvø, nesilaikydavæs drausmës mokykloje. Didþiosios Britanijos teismaspatëvá pripaþino nekaltu.

Tuo metu galiojæ Didþiosios Britanijos ástatymai numatë baudþiamàjà atsa-komybæ uþ tyèiná bei neatsargø kûno suþalojimà. Atsakomybë buvo numatyta irpagal Vaikø ir jaunuoliø ástatymà (1933 m.) uþ vaikø suþalojimà ar blogà elgesásu jais, jei tai galëjo sukelti bereikalingas jø kanèias arba sutrikdyti sveikatos.

Svarbu pabrëþti, jog pagal baudþiamojo proceso ástatymus kaltinanèiajaipusei (prokurorui) tenka árodinëjimo naðta, siekiant átikinti prisiekusiuosius,jog suþalojimas konkreèiu atveju nelaikytinas leistina vaiko bausme. Tëvai irasmenys in loco parentis yra ginami ástatymo, jei jø vaikui pritaikyta bausmëbuvo saikinga ir protinga atitinkamomis sàlygomis. Mokytojo pritaikyta vaikuifizinë bausmë gali bûti neþmoniðka ar þeminanti. Vertinant, ar ji tokia nebuvo,kreipiamas dëmesys á bylos aplinkybes, bausmës skyrimo prieþastis, pobûdá,paskyrimo greitá (laikà) ir pan. (Ðvietimo ástatymas, 1993 m.).

Pareiðkëjas A. praðë, kad Teismas ne tik iðnagrinëtø, ar buvo paþeistas Kon-vencijos 3 straipsnis, o ir patvirtintø, jog nacionaliniai ástatymai neturi tiesio-giai ar su tam tikromis iðlygomis toleruoti bet kokio lygio tyèinës prievartosprieð vaikus. Didþiosios Britanijos Vyriausybës atstovai reikalavo, kad Teismasapsiribotø konkretaus atvejo iðnagrinëjimu ir neformuluotø bendrø teiginiøapie vaikams taikomas fizines bausmes.

62 A. prieð Didþiàjà Britanijà byla. Europos þmogaus teisiø teismo sprendimas. 1998 m.r u g s ë j o 2 3 d . h t t p : / / c m i s k p . e c h r . c o e . i n t / / / / t k p 1 9 7 / v i e w h b k m . a s p ? a c t i o n =open&table=1132746FF1FE2A468ACCBCD1763D4D8149&key=813&se s s i onId=6996438&skin=hudoc-en&attachment=true Þr. taip pat Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko.gVilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2003, p. 13.

26

Straipsniai

Bylà nagrinëjusi Komisija ir Teismas pripaþino, jog ðiuo atveju buvo paþeis-tas Konvencijos 3 straipsnis. Teismas pabrëþë, jog 3 straipsná paþeidþiantysatvejai turi apimti tam tikro, bent minimalaus lygio þiaurumà, sunkumà. Ar ðisminimalus lygis pasiektas, yra vertinimo dalykas, atsiþvelgiant á bylos aplinky-bes, blogo elgesio pobûdá, kontekstà, trukmæ, fizines ir protines pasekmes, tamtikrais atvejais amþiø, lytá, sveikatos bûklæ ir pan. Nagrinëjamu atveju buvonustatyta, jog berniukas buvo muðamas tam tikra jëga ir ne vienà kartà. Teismomanymu, toks elgesys yra pakankamas minimaliam þiaurumo lygiui pasiekti,taigi turëtø bûti uþdraustas pagal Konvencijos 3 straipsná.

Teismas pripaþino, jog pagal Konvencijos 1 straipsná valstybës narës ásipa-reigoja kiekvienam jos jurisdikcijoje esanèiam asmeniui uþtikrinti Konvencijo-je numatytas teises ir laisves. Vadinasi, ágyvendindamos Konvencijos 3 straips-ná, valstybës privalo imtis priemoniø, kad jos jurisdikcijoje esantys asmenysnepatirtø kankinimo, neþmoniðko ar þeminanèio elgesio ar bausmiø, áskaitantir minëtà privaèiø asmenø elgesá. Vaikai ir kiti paþeidþiami asmenys turi bûtiitin ginami valstybës nuo tokiø sunkiø asmenybës vientisumo paþeidimø.

Teismas pabrëþë, jog Didþiosios Britanijos ástatymø numatytas „protingasbaudimas“, kurá tëvai gali taikyti vaikams, nesuteikia ir neuþtikrina tinkamosapsaugos pareiðkëjui nuo elgesio ir bausmiø, prieðtaraujanèiø Konvencijos3 straipsniui. Vyriausybë su tuo sutiko ir pripaþino, jog minëtos ástatymo nuo-statos turi bûti pakeistos. Nagrinëjamu atveju Teismas konstatavo, kad toksapsaugos neuþtikrinimas paþeidþia Konvencijos 3 straipsná. Vyriausybë ásipa-reigojo imtis ástatymo pakeitimø.

Daug diskusijø sukëlë Costello-Roberts prieð Didþiàjà Britanijà byla.63 Cos-tello-Roberts 1985 m. buvo septyneriø metø berniukas, kurá mama iðsiuntë mo-kytis á mokyklà, garsëjusià grieþtomis drausmës taisyklëmis. Taèiau mama neþi-nojo, jog drausmei uþtikrinti mokykloje vaikams taikomos fizinës bausmës.Spalio mënesá naujam mokiniui surinkus atitinkamà skaièiø áspëjimø uþ draus-mæ, pedagogai nusprendë jam pritaikyti vienà ið bausmiø drausmei uþtikrinti –trys smûgiai per uþpakalá (per kelnes) su batu guminiu padu. Bausmë buvoávykdyta aðtuntà dienà po paskutinio ávykio, uþ kurá buvo gautas áspëjimas.

63 Costello-Roberts prieð Didþiàjà Britanijà byla. Europos þmogaus teisiø teismo sprendimas. 1993 m.vasario 23 d. http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/portal.asp?sessionId=6996438&skin=hudoc-en&ac-tion=request

27


1986 m. buvo panaikintas ástatymas, leidþiantis Didþiosios Britanijos mo-kytojams, dirbantiems valstybës ar vietos valdþios finansuojamose mokyklose,taikyti vaikams fizines bausmes. Taèiau toks mokytojø pateisinimas liko galiotiprivaèiose mokyklose, ten jie ir toliau galëjo „auklëti” vaikus, kuriø drausmeiuþtikrinti naudoti „protingà baudimà“.

Teismas ðioje byloje nusprendë, jog Konvencijos 3 straipsnis nebuvo pa-þeistas, taèiau sprendimas priimtas 5 teisëjams balsavus uþ tokià pozicijà, o 4 tei-sëjams balsavus prieð. Teisëjai, balsavæ prieð tokià pozicijà, savo atskiroje nuomo-nëje iðdëstë, jog, jø nuomone, bet kuri fizinë bausmë mokykloje yra pakankama,kad bûtø pripaþinta Konvencijos 3 straipsnio paþeidimu. Fizinë bausmë yra ty-èinis asmens orumo ir fizinio vientisumo suþalojimas. Þmogaus muðimas netgiuþ blogà elgesá ðiais laikais jau yra nepriimtina bausmë ir laikytina þeminanèiuelgesiu. Net neanalizuojant visø konkreèios situacijos detaliø, galima teigti, jogfizinë bausmë savo esme yra pakankamas smûgis asmenybei ir jos paþeminimas,todël laikytinas Konvencijos paþeidimu. Teisëjai pabrëþë, jog bûtina keisti nusi-stovëjusá poþiûrá á vaikams taikomas fizines bausmes ir diegti nuostatà, jog fizi-nës bausmës vaikø atþvilgiu savo paèia esme yra neþmoniðkos ir þeminanèios.

Ði mintis vëliau, ypaè priëmus JT vaiko teisiø konvencijà, vis daþniau buvominima Teismo pozicijoje bei atsispindëdavo jo sprendimuose (pavyzdþiui, jauaptarta A. prieð Didþiàjà Britanijà byla).

TEISINIS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJEFiziniø bausmiø mokyklose draudimas

Lietuvos Respublikos teisës aktuose nëra tiesioginës nuostatos, jog fizinësbausmës mokykloje draudþiamos, tai nutyli ir galiojantis Lietuvos Respublikosðvietimo ástatymas.64

Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo65 49 straipsnio 2 dalyje numaty-tas nebaigtinis galimø taikyti poveikio priemoniø sàraðas vaikui, paþeidusiammokymo, auklëjimo (globos) ástaigos vidaus tvarkos taisykles ar mokinio elge-sio normas. Jam gali bûti taikomos drausminës auklëjamojo poveikio priemo-

64 Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymo pakeitimo ástatymas // Þin., 2003, Nr. 63-2853 (suvëlesniais pakeitimais).65 Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas // Þin., 1996, Nr. 33-807 (suvëlesniais pakeitimais).

28

Straipsniai

nës: pastaba, papeikimas, grieþtas papeikimas, atitinkamas elgesio ávertinimas,kitos ástatymø nustatytos poveikio priemonës.

Administraciniø teisës paþeidimø kodekso66 181(3) straipsnyje numatytaatsakomybë mokymo, auklëjimo, sveikatos prieþiûros ir kitø institucijø bei ástai-gø, kuriø þinioje (priþiûrimas) yra vaikas, vadovams, auklëtojams ar kitiems jiemsprilygstantiems asmenims uþ savo pareigø nevykdymà arba netinkamà vykdymà,fiziná ar psichiná vaiko þalojimà ar kitoká vaiko teisiø paþeidimà. Padaræ ðá paþei-dimà minëti asmenys baudþiami nuo vieno ðimto iki penkiø ðimtø litø bauda.

Fiziniø bausmiø draudimas bausmiø vykdymo sistemojeLietuvoje fizinës bausmës uþ nusikalstamas veikas yra laikomos neteisëto-

mis (LR Konstitucijos 21 str.). Nepilnameèiams jos nëra leidþiamos pagal LRbaudþiamàjá kodeksà67 (90 str.) bei LR vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástaty-mo 49 straipsnio 3 dalá.

LR bausmiø vykdymo kodekse68 pabrëþiama, jog vykdant bausmæ, nesie-kiama þmogaus kankinti, þiauriai su juo elgtis arba þeminti jo orumà (7 str.).Fizinës bausmës nenumatytos ir tarp nuobaudø, skiriamø uþ drausmës paþeidi-mus ástaigoje, taèiau tiesioginio draudimo nëra (142 str.).

Fiziniø bausmiø globos (rûpybos) teisiniuose santykiuose draudimasFizinës bausmës globos (rûpybos) teisiniuose santykiuose yra neteisëtos (LR

vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo 49 str. 2 dalis, LR administraciniøteisës paþeidimø kodekso 181(3) str.).

Fiziniø bausmiø namuose (ðeimoje) draudimasÐiuo metu Lietuvoje fizinës bausmës namuose (ðeimoje) vis dar nëra aiðkiai

ir nedviprasmiðkai uþdraustos.LR Konstitucijos 21 straipsnis átvirtina þmogaus asmens nelieèiamumà bei

þmogaus orumo apsaugà. Be to, nustatomas draudimas þmogø kankinti, þaloti,þeminti jo orumà, þiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. LR

66 Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodeksas // Þin., 1985, Nr. 1-1 (su vëles-niais pakeitimais).67 Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas // Þin., 2000, Nr. 89-2741 (su vëlesniais pakeiti-mais).68 Lietuvos Respublikos bausmiø vykdymo kodeksas // Þin., 2002, Nr. 73-3084 (su vëlesniais pa-keitimais).

29


Konstitucijoje nedaromas skirtumas tarp vaikø ir suaugusiøjø, tiek vieniems,tiek kitiems minëtos teisës ir konstitucinë apsauga suteikiama vienodai.

Pagal LR vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo 10 straipsnio 2 dalá drau-dþiama vaikà kankinti, þaloti, þeminti jo garbæ ir orumà, þiauriai su juo elgtis.To paties ástatymo 49 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tëvø, kitø teisëtø vaikoatstovø teisë vaikà, vengiantá atlikti savo pareigas, padariusá drausmës paþeidi-mus, drausminti savo nuoþiûra, iðskyrus fiziná ar psichiná kankinimà, kitokáþiaurø elgesá, vaiko garbës ir orumo þeminimà. Taip pat átvirtinta, jog tëvams irkitiems teisëtiems vaiko atstovams, kurie paþeidþia vaiko teises, vengia arba ne-vykdo pareigos já auklëti, mokyti, priþiûrëti, iðlaikyti, þiauriai su juo elgiasi arkitaip piktnaudþiauja savo teisëmis bei pareigomis, taikoma ástatymø nustatytacivilinë, administracinë arba baudþiamoji atsakomybë (56 str.). Esant iðvardy-tiems atvejams, pats vaikas ir kiti asmenys turi teisæ kreiptis pagalbos á vaikoteisiø apsaugos, teisësaugos ar kità institucijà. Kilus realiai grësmei vaiko sveika-tai ar gyvybei, valstybinë vaiko teisiø apsaugos institucija arba ði institucija kar-tu su policija nedelsdama paima vaikà ið tëvø arba kitø teisëtø vaiko atstovø.

Taikant atskirus teisës aktus, nustatanèius atsakomybæ uþ prievartà prieðvaikus, tëvø fizinës bausmës paprastai nepatenka á ástatymuose apibrëþtas sàvo-kas (pvz., fizinis ar psichinis kankinimas) ar veikø sudëtis. Pagrindinë prieþastis– tokios fizinës bausmës kaip sudavimas dirþu ar ranka, ausies uþsukimas, men-kas sudavimas ir pan. auklëjant vaikus yra laikomas maþareikðmiu ir patenkan-èiu á auklëjimo, uþ kurá atsakingi tëvai ar globëjai, ir savo teisës realizavimosàvokà. Baudþiamosios, administracinës ir civilinës teisës Lietuvoje poþiûriu taiprivatus reikalas, todël tiek teisësaugos, tiek vaikø apsaugos institucijos á skun-dus dël panaðaus pobûdþio ávykiø nelinkusios kiðtis, kol nëra aiðkiø, apèiuopia-mø pasekmiø (fiziniai suþalojimai, psichinës sveikatos sutrikdymai ir pan.).

Baudþiamoji atsakomybëVaikai Lietuvoje ginami nuo prievartos ir jau minëto LR baudþiamojo ko-

dekso nuostatomis. Jame numatyta baudþiamoji atsakomybë uþ sunkius ir ne-sunkius sveikatos sutrikdymus, padarytus tiek tyèia, tiek dël neatsargumo (135–139 str.). Tyèiniø sveikatos sutrikdymø atvejais kvalifikuojanèiu poþymiu yralaikoma veika, padaryta maþameèiui (vaikui iki 14 m.); uþ tai numatyta grieþ-tesnë kaltininko atsakomybë. Baudþiamajame kodekse numatyta atsakomybëir uþ fizinio skausmo sukëlimà ar nedidelá sveikatos sutrikdymà (140 str.). Taiapima atvejus, kai muðimas, smurtavimas sukëlë nukentëjusiajam fiziná skaus-

30

Straipsniai

mà, taèiau, skirtingai nuo ankstesniø nusikaltimo sudëèiø, nepaliko ant kûnopëdsakø, kuriuos galëtø uþfiksuoti medikai, nors sveikata dël to galëjo bûti trum-pam ir sutrikusi.69 Kaip ir jau minëtø veikø atveju, padarius ðá nusikaltimà vai-kui iki 14 m., kaltininkas baudþiamas grieþèiau.

LR baudþiamojo kodekso 163 straipsnyje numatyta baudþiamoji atsako-mybë uþ piktnaudþiavimà tëvø, globëjo ar rûpintojo arba kitø teisëtø vaikoatstovø teisëmis ar pareigomis. Ðis nusikaltimas gali bûti inkriminuojamas as-menims, kurie sistemingai, pakartotinai taikë fizinæ, seksualinæ ar psichologinæprievartà prieð savo vaikus.

Civilinë atsakomybëPagal LR civiliná kodeksà70 tëvai turi teisæ ir pareigà auklëti savo vaikus,

taigi yra atsakingi uþ savo vaikø auklëjimà ir vystymàsi, privalo rûpintis savovaikø sveikata, jø dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tëvai, atlikdami ðias pareigas,turi pirmumo teisæ prieð kitus asmenis (3.165 str.). Tëvø ir vaikø santykiai yraapibrëþiami tëvø valdþios terminu. Jos turinys – tëvø teisë ir pareiga dorai auk-lëti ir priþiûrëti savo vaikus, rûpintis jø sveikata, iðlaikyti juos, atsiþvelgiant á jøfizinæ ir protinæ bûklæ sudaryti palankias sàlygas jiems visapusiðkai ir harmo-ningai vystytis, kad vaikas bûtø parengtas savarankiðkam gyvenimui visuome-nëje. Vaikai iki pilnametystës ar emancipacijos yra tëvø priþiûrimi (3.155 str.).Bûtent tëvø valdþia daþnai yra aiðkinama jø teisë drausminti savo vaikus fizinë-mis bausmëmis. Tëvai yra labiausiai atsakingi uþ vaikø auklëjimà, todël ágyven-dindami ðià pareigà jauèiasi turá teisæ koreguoti, jø manymu, netinkamà vaikøelgesá savo nuoþiûra. Kai tëvai (arba vienas ið jø) vengia ágyvendinti savo valdþiàvaikams, t. y. atlikti savo pareigas juos auklëti, piktnaudþiauja savo valdþia,þiauriai elgiasi su vaikais, daro jiems þalingà átakà savo amoraliu elgesiu arba jaisnesirûpina, teismas gali priimti sprendimà dël laikino ar neterminuoto tëvø(tëvo ar motinos) valdþios apribojimo (3.180 str.).

Jei tëvai ar globëjai (rûpintojai) vaikø teises paþeidinëja, priemoniø vaikøteisëms uþtikrinti gali imtis valstybinë vaiko teisiø apsaugos institucija ar pro-kuroras (3.163 str.). Pagal LR civilinio kodekso 3.164 straipsná, vaikas, ma-

69 Baudþiamoji teisë. Specialioji dalis. Vilnius, 2001, p. 189–197.70 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendinimo ástatymas. Ci-vilinis kodeksas // Þin., 2000, Nr. 74-2262.

31


nantis, kad tëvai paþeidinëja jo teises, turi teisæ savarankiðkai kreiptis gynybosá valstybinæ vaiko teisiø apsaugos institucijà, o nuo keturiolikos metø – ir áteismà.

Administracinë atsakomybë

Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekse numatytaatsakomybë uþ tëvø valdþios nepanaudojimà arba panaudojimà prieðingai vai-ko interesams (181 str.), taip pat analogiðka atsakomybë vaiko globëjams arrûpintojams – uþ jiems nustatytø pareigø nevykdymà arba vykdymà prieðingaivaiko interesams (181(1) str.). Ðio kodekso 181(3) straipsnyje numatyta atsa-komybë visiems asmenims uþ vaiko teisiø paþeidimus. Remiantis ðiuo straips-niu, baudþiami visi, kurie neteisëtai trukdë vaikui naudotis teisëmis ir laisvëmisar kitaip paþeidë jo teises. Teoriðkai ði norma turëtø apimti visus vaiko teisiøpaþeidimo atvejus, kuriø neuþdraudþia ir uþ kuriuos nenumato atsakomybëskiti nacionaliniai teisës aktai.

UÞSIENIO ÐALIØ PRAKTIKA IR PATIRTIS

Valstybës, kuriose fizinës bausmës visiðkai uþdraustos, pasirinko labai ávai-rias strategijas ir þengë skirtingais keliais ðiam rezultatui pasiekti.71 Dauguma jøið pradþiø uþdraudë fizines bausmes vieðoje sferoje (ðvietimo, bausmiø atlikimoástaigose ir pan.). Uþdraudþiant fizines bausmes naudoti namuose, pirmiausiadaugelyje valstybiø buvo atsisakyta tëvams leisto „tinkamo/protingo baudimo“teisinës apsaugos. Vëliau numatytos kur kas aiðkesnës draudþiamosios nuosta-tos civiliniuose ástatymuose.

2007 m. pradþioje 19 valstybiø (visos – Europoje) visiðkai uþdraudë fizi-nes bausmes, áskaitant ir jø naudojimà ðeimose (þr. pateikiamà lentelæ).72

100 valstybiø uþdraudë fizines bausmes mokyklose, o 96 valstybës – fizi-niø bausmiø taikymà bausmiø vykdymo sistemoje jauniems teisës paþeidëjams.

71 Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF, 2003, p. 1; taip pat þr. Newell P., Ham-marberg T. Teisë nebûti muðamam // Vaikø teisës. Nuostatø ágyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisiøinformacijos centras, 2002, p. 101–111.72 Pagal Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children http://www.endcorporalpu-nishment.org/pages/frame.html

32

Straipsniai

73 Uþsienio valstybiø patirties apþvalga parengta pagal: Global Initiative to End All Corporal Punis-hment of Children. http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html, paskutiná kartà prisi-jungta 2007 02 21; Community Law Centre, Children‘s Righs Project http://www.communitylaw-centre.org.za/children/2005art19/vol1_no3_overview.php, paskutiná kartà prisijungta 2007 02 21.

Fiziniø bausmiø draudimas Europos valstybëse

* Valstybës, kuriose fizines bausmes ðeimoje aukðèiausiosios instancijosteismas pripaþino neteisëtomis, taèiau tai dar neátvirtino ástatyme.

Ðvedija73

Ðvedija buvo ir yra pirmoji pasaulio valstybë, visiðkai uþdraudusi fizinesbausmes taikyti vaikams. 1979 m. Tëvystës ir globos kodeksas buvo papildytastokia nuostata: „Vaikai turi teisæ á globà, apsaugà ir gerà auklëjimà. Su vaikais

Ástatyminio fiziniøbausmiø draudimoðeimose átvirtinimo

metai

Eil. Nr Ðalis

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

Ðvedija

Suomija

Norvegija

Austrija

Kipras

Portugalija*

Italija*

Danija

Latvija

Kroatija

Belgija

Bulgarija

Izraelis

Vokietija

Islandija

Rumunija

Ukraina

Vengrija

Graikija

1979

1983

1987

1989

1994

1994

1996

1997

1998

1999

2000

2000

2000

2000

2003

2004

2004

2005

2006

33


turi bûti elgiamasi gerbiant jø asmenybæ ir individualybæ, jiems negali bûti taiko-mos fizinës bausmës ar kitas þeminantis elgesys.“

Pasiûlymà priimti toká ástatymà bei jo projektà Ðvedijos parlamentui patei-kë tarpdisciplininë Vaiko teisiø komisija, kuriai vadovavo Ðvedijoje garsus tei-sëjas. Jis pabrëþë, jog pirminis naujo ástatymo tikslas – aiðkiai patvirtinti, kadvaikø muðti neleidþiama. Antra – sukurti pagrindà visuomenei informuoti irðviesti, pabrëþiant, kokie svarbûs yra tinkamas vaikø auklëjimas ir globa. Ilga-laikis tokio ástatymo tikslas – sumaþinti fizinës prievartos prieð vaikus atvejøskaièiø. Kartu buvo pasiûlyta ir nuolatinë bendra tëvø ðvietimo programa.

Ðis ástatymas yra Ðvedijos ðeimos (civilinës) teisës sudëtinë dalis. Bet jo tiks-las yra nedviprasmiðkai pabrëþti, jog Baudþiamajame kodekse numatytas kûnosuþalojimas apima fizines bausmes, nors smulkûs paþeidimai nëra baudþiami,kaip ir uþ menkus suaugusiøjø kûno suþalojimus nëra persekiojama.

SuomijaSuomijoje fiziniø bausmiø uþdraudimas buvo visapusiðkos vaikø ástatymo

reformos dalis. 1983 m. Vaiko globos ir teisës dalyvauti ástatymo áþanginëjedalyje dëstomi vaiko prieþiûros principai: „Vaikas turi bûti auklëjamas nestoko-jant supratimo, saugumo ir meilës. Jis neturi bûti slopinamas, fiziðkai baudþiamasar kitaip þeminamas. Didëjant jo savarankiðkumui, atsakomybei ir brandai, jisturi bûti dràsinamas, palaikomas.“

Ði ðeimos teisës reforma iðsklaidë abejones ir aiðkiai pripaþino, jog baudþiamiejiástatymai lygiai taip pat taikomi tëvø ar globëjø fizinës prievartos prieð vaikus atvejais.

Ðio teisës akto pirmàja dalimi buvo siekiama:1) átvirtinti pozityvias vaikø auklëjimo gaires;2) aiðkiai apibrëþti, jog visi vaiko nelieèiamumo ir vientisumo (tiek fizinio,

tiek dvasinio) paþeidimai, kurie bûtø laikomi nusikaltimu, jei bûtø padarytitreèiøjø asmenø, yra lygiai taip pat baustini, kai jie padaryti tëvø, siekianèiøsudrausminti vaikà. Pagal Baudþiamàjá kodeksà net lengvas vaiko iki 15 metøkûno suþalojimas, padarytas namuose vieno ið tëvø, yra laikomas nusikaltimu;

3) tiesiogiai uþdrausti bet koká þeminantá elgesá su vaiku, net jei tas elgesysnëra laikomas nusikaltimu ir net jeigu jokiø kitø teisiniø gynybos priemoniøtiesiogiai nëra numatyta.

Norvegija1987 m. sausá ásigaliojo Tëvø ir vaikø ástatymo pakeitimai ir átvirtinta nuo-

stata: „Prieð vaikus neturi bûti naudojama fizinë prievarta ar elgiamasi taip, jog

34

Straipsniai

kiltø pavojus jo ar jos fizinei ar protinei sveikatai“. Ðie pakeitimai buvo padarytipo oficialaus komiteto, priþiûrinèio vaikø prievartos ir neprieþiûros klausimus,rekomendacijos. Norvegijoje visuomenës apklausa 1983 m. parodë, jog68 proc. gyventojø buvo prieð fiziniø bausmiø uþdraudimà.

Iki 1972 m. Norvegijos baudþiamajame kodekse galiojo uþ suþalojimusbaudþiamosios nuostatos, priimtos dar 1891 m. ir átvirtinanèios, jog tëvaiir kiti asmenys in loco parentis turi teisæ naudoti saikingas fizines bausmes,kaip vaikø auklëjimo priemonæ. 1972 m. po daugybës prieðtaravimø ði nuo-stata buvo panaikinta. Tai sukëlë daug ginèø visuomenëje dël tëvø teisësbausti.

Norvegijos parlamente svarstant Tëvø ir vaikø ástatymo pakeitimus, teisin-gumo ministras teigë, jog nors tëvø fizinës bausmës jau yra uþdraustos Baudþia-muoju kodeksu, nauja reforma nëra perteklinë. Didelë dalis gyventojø nesu-prato arba neþinojo tokio draudimo, todël aiðkus fiziniø bausmiø draudimoátvirtinimas turëjo pasitarnauti ir kaip visuomenës informavimo priemonë. Ikitol buvo nepakankamai aiðkios tëvø teisës, o 1972 m. pakeitimai sukëlë dardaugiau neaiðkumø. 1987 m. iðsklaidë abejones: taikant baudþiamuosius ásta-tymus vaikas turi tokià pat apsaugà nuo fiziniø bausmiø kaip ir bet kuris kitasasmuo. Vaikø apsaugos nuo „realaus“ skausmo ir „bereikalingo“ þeminimo nuo-statos buvo ávertintos kaip nepakankamos.

Austrija1989 m. kovo 15 d. Austrijos parlamentas nusprendë patvirtinti ðeimos

ástatymø ir Jaunimo gerovës ástatymo pakeitimus, kuriuose tiesiogiai átvirtina-ma, jog vaikø auklëjimas „naudojant prievartà ar sukeliant fizines ar protineskanèias yra neteisëtas“. Pataisos buvo priimtos vienbalsiai, be prieðtaravimø. Aust-rijos aplinkos, jaunimo ir ðeimos reikalø ministras teigë, jog tokios reformospagrindinis motyvas buvo þinojimas apie neiðmatuojamà þalà, kurià patiria vai-kai, kuriø tëvai nenori ar negeba atsisakyti fiziniø bausmiø, kaip savo vaikøauklëjimo priemonës. Buvo teigiama, jog nors ðalyje dar pasitaiko fiziniø baus-miø atvejø, taèiau tinkama ástatyminë bazë yra labai svarbi didinti visuomenësþinojimui ir sàmoningumui, taip pat diskutuoti fiziniø bausmiø bei „auklëjimokultûros“ klausimais. Ástatymo tikslas – keisti poþiûrá ir maþinti fiziniø baus-miø taikymà. Ástatymas nepadidino bylø tëvams uþ vaikø muðimà skaièiaus,taip pat nepadaugëjo ir vaikø, paimtø valstybës globon.

35


Kipras1994 m. birþelá Kipro Atstovø rûmai vienbalsiai priëmë naujà Smurto ðei-

moje prevencijos ir aukø apsaugos ástatymà, kuris uþdraudë „vieno ðeimos narioprievartos naudojimà prieð kità ðeimos nará“ (147(1) Ástatymas). Ðiame ástatymeprievarta reiðkia bet koká neteisëtà veiksmà ar elgesá, kuris fiziðkai, seksualiai arpsichologiðkai suþaloja bet kurá kità ðeimos nará. Jei toks veiksmas atliekamasvaikui esant, laikoma, kad prievarta naudojama ir prieð patá vaikà, nes jis patiriapsichologinæ traumà. Tokia veika uþtraukia atsakomybæ.

Danija1997 m. geguþæ Danijos parlamentas priëmë Tëvø globos ir prieþiûros

ástatymo pataisà: „Vaikas turi teisæ á globà ir apsaugà. Su juo ar ja elgiamasi pa-garbiai jo ar jos asmenybei ir jam ar jai negali bûti taikomos fizinës bausmës arkitas þeminantis elgesys.“

1984 m. darytos visuomenës apklausos rodë, jog tik 25 % gyventojø prita-rë formaliam tëvø teisës „muðti savo vaikus“ panaikinimui, 68 % buvo prieð tokáuþdraudimà. 1986 m. sausio 1 d. ásigaliojo ankstesnis draudimas, pagal kurá „të-vø globa apima tëvø pareigà saugoti vaikà nuo fizinës ar psichologinës þalos bei kito-kio þalingo elgesio“. Taèiau buvo abejojama ir ávairiai aiðkinama, ar ði nuostatauþdraudþia visas fizines bausmes, ar visgi palieka galimybæ tëvams naudotis jøtradicine „teise bausti“ savo vaikus bei taikyti bent „ðvelnias“ fizines bausmes.

1997 m. siûlant naujas pataisas jau buvo pastebëta, kad danø nuomonëapie fiziniø bausmiø uþdraudimà pasikeitë: nauji visuomenës nuomonës tyri-mai rodë, jog 57 % apklaustøjø buvo uþ visø fiziniø bausmiø uþdraudimà.

Danijos ástatymo pataisø iniciatoriai pabrëþë, jog aiðkios ástatymø nuosta-tos yra árankis darbuotojams, daþnai susiduriantiems su ðeimomis, kuriose nau-dojama prievarta (socialiniams darbuotojams, medikams, policininkams ir pan.).Ðie specialistai, pakeitus ástatymà, gali aiðkinti ðeimoms, jog muðti vaikus yranegerai, taip pat teikti konsultacijas apie vaikø auklëjimà bei prievartos þalà.Pataisø tikslas nebuvo nubausti kuo daugiau tëvø.

Latvija1998 m. birþelio 19 d. Latvijos parlamentas priëmë naujà Vaiko teisiø

apsaugos ástatymà. Jo nuostatomis uþdrausta visiems, áskaitant ir ðeimà, þiauriaielgtis, kankinti vaikus ir taikyti jiems fizines bausmes. Pasiûlymai pakeisti Bau-

36

Straipsniai

dþiamàjá kodeksà, kad jame numatyti kûno suþalojimai apimtø ir minëtas fizi-nes bausmes, dar tebediskutuojami.

Kroatija1998 m. birþelá Kroatijos parlamentas priëmë Ðeimos ástatymo pakeiti-

mus. Jame atsirado nuostatos, labai panaðios á Ðvedijos ástatymo nuostatas,uþdraudþianèios fizines bausmes ir orumo þeminimà. Ástatymas ásigaliojo nuo1999 m. sausio 1 d.

Belgija2000 m. á Belgijos konstitucijà buvo átraukta nauja nuostata, uþtikrinanti

absoliuèià vaikø teisæ á moraliná, fiziná, psichologiná ir seksualiná vientisumà.Ðio Konstitucijos papildymo teisinës pasekmës dar nëra aiðkios. Po ðio papildy-mo buvo priimta Belgijos nacionalinës komisijos prieð vaikø seksualiná iðnau-dojimà rekomendacija, kurioje iðdëstyti paramos bûdai tëvams, kad vaikamsauklëti atsisakytø prievartos.

2000 m. lapkritá Belgijos parlamentas priëmë baudþiamøjø ástatymøpataisas, susijusias su vaikø apsauga. Jomis buvo padidintos bausmës uþ vai-ko suþalojimà, jei tai padarë tëvai ar kiti asmenys, nuo kuriø vaikas buvopriklausomas.

BulgarijaÐioje ðalyje fizinës bausmës yra neteisëtos pagal Vaiko apsaugos ástatymà

(2000 m.). Jo 11.2 straipsnyje átvirtinta: „Kiekvienas vaikas turi teisæ bûti ap-saugotas nuo auklëjimo metodø, kurie þemina jo ar jos orumà, nuo fizinës, psicho-loginës ir kitø rûðiø prievartos ir nuo bet kokios átakos, kuri yra prieðinga jo ar josinteresams“. Ði nuostata aiðkinama kaip uþdraudþianti visas fizines bausmes, áskai-tant ir tëvø taikomas vaikams.

Baudþiamasis kodeksas draudþia prievartà, kuri sukelia „sunkø“, „vidutiná“ar „lengvà“ kûno suþalojimà (128–130 str.), ypaè jei auka yra nepilnametis(131 str.). Taèiau baudþiamojo proceso ypatumai „lengvo“ kûno suþalojimoatvejais, átvirtinti Baudþiamojo proceso kodekse (46 ir 57 str.), lemia tai, jogkol kas nëra suformuota bylø dël fiziniø bausmiø praktika.

37


Vokietija2000 m. liepos mën. Bundestagas papildë Vokietijos civiliná kodeksà nau-

ja nuostata: „Vaikai turi teisæ bûti auklëjami be prievartos. Fizinës bausmës, psi-chologiniai suþalojimai ir kitas þeminantis elgesys yra draudþiami“.74

Trys svarbûs ðias nuostatas paaiðkinantys pastebëjimai:1) visø pirma nuostata yra suformuluota kaip pozityvi deklaracija, patvirti-

nanti vaikø teises, o vëliau numatyta ðio atviro teiginio natûrali pasekmë –„pliaukðtelëjimø“ draudimas;

2) þodis „prievarta“ traktuojama plaèiau nei muðimo veiksmas. Ji, pavyz-dþiui, apima toká smurtà kaip stiprus pastûmimas ar patraukimas, ausies suki-mas, plaukø tampymas, vaiko suriðimas ir pan.;

3) ástatymo nuostata neapsiriboja fiziniø bausmiø draudimu, bet nustato irpsichologinës ar emocinës þalos bei kitokio þeminanèio elgesio draudimà.

Tuo paèiu metu buvo pakeistas ir Vokietijos vaikø globos ástatymas, pagalkurá valdþios institucijos skatinamos ieðkoti bûdø teikti ðeimoms konsultavimopaslaugas konfliktø sprendimo be prievartos klausimais.

Svarstant ástatymà parlamente buvo iðreikðta labai nedaug prieðtaravimø,nors vieðosios nuomonës apklausos tuo metu rodë, kad dauguma gyventojøtokiam draudimui prieðtaravo. Vienintelis pareikðtas nuogàstavimas buvo dëltëvø baudþiamojo persekiojimo, taèiau jis prarado prasmæ pataisà átraukus áCiviliná, o ne Baudþiamàjá kodeksà.

1997 m. Vokietijos ástatymai buvo pakeisti siekiant uþdrausti „þeminan-èius drausmës palaikymo metodus, áskaitant fizinæ ir psichologinæ prievartà“,taèiau tai tiesiogiai neuþdraudë visø fiziniø bausmiø. 1998 m. naujos vyriausy-bës ðeimos reikalø ministras paskelbë, jog ásipareigoja visiðkai uþdrausti fizinesbausmes, ir galiausiai 2000 m. tai buvo ágyvendinta.

Vokietijos parlamentas fiziniø bausmiø uþdraudimu siekë:• suteikti vaikams tokià pat apsaugà nuo muðimo kaip ir suaugusiesiems;

74 Þr. Apie fiziniø bausmiø auklëjant vaikus draudimo ástatymo ágyvendinimà Vokietijoje þr. Bus-smann K. D. Erste Auswirkungen des Gesetzes zur Ächtung der Gewalt in der Erziehung. IKK-Nachrichten. Deutsches Jugendinstitut e. V. 2003, Nr. 1-2, p. 1–4. Vokietijoje taip pat pastebi-mas fiziniø bausmiø vaikams taikymo priimtinumo maþëjimas. Taip pat þr. Vaikø teisës. Nuostatøágyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2002, p. 101–111.

38

Straipsniai

• pakeisti visuomenës poþiûrá pabrëþiant, jog visos prievartos formos prieðvaikus visuomenëje yra nepriimtinos, ir tokiu bûdu pralauþti „prievartos ratà“;

• sumaþinti prievartos prieð vaikus atvejø skaièiø, leidþiant specialistams sudidesniu pasitikëjimu nustatyti ðeimas, kuriose vaikai rizikuoja patirti prievar-tà, ir suteikti joms pagalbà prieð ávykstant sunkesniems suþalojimø atvejams.

Veiksniai, átikinæ Vokietijos vyriausybæ, jog ðios pataisos yra bûtinos:– Vaikø Komisija (susidedanti ið visoms partijoms priklausanèiø parlamento

nariø) pateikë iðvadà, jog tokios pataisos yra reikalingos;– patikimos Vokietijos mokslo ástaigos nustatë aiðkius ryðius tarp vaikystë-

je patiriamø fiziniø bausmiø ir didesnës tikimybës naudoti prievartà bei polinkáá antisocialø elgesá uþaugus. Tuo metu Vokietijoje buvo itin susirûpinta didë-janèiu jaunimo nusikalstamumu;

– nemaþai Europos valstybiø tuo metu jau buvo uþdraudusios bet kokiasfizines bausmes. Tai rodë vis didëjantá Europos valstybiø sutarimà, jog bet ko-kia prievarta prieð vaikus yra nepriimtina. Vokietija rëmësi Ðvedijos, Norvegi-jos, Danijos, Austrijos geros praktikos pavyzdþiais;

– Vokietija yra ratifikavusi JT vaiko teisiø konvencijà. Jos 19 straipsnis átvirti-na vaiko teisæ bûti apsaugotam nuo visø formø fizinës ir psichologinës prievartos;

– Vokietijos Konstitucija vaikams ir suaugusiesiems taikoma vienodai. Kon-stitucijos straipsniuose átvirtinta kiekvieno asmens, kaip individo, apsauga beiteisë nepatirti visø formø fizinës prievartos. Todël situacija, kai vaikams galëjobûti taikomos fizinës bausmës, o suaugusiesiems tokiais atvejais taikoma teisinëapsauga, buvo nepagrásta.

Islandija2003 m. kovo mën. Islandijos vyriausybë parengë naujà Vaikø ástatymà,

kuris átvirtino visiðkà fiziniø bausmiø vaikams uþdraudimà, jø naudojimo na-muose neteisëtumà. Ástatymo 28 straipsnyje átvirtinta: „Tëvai privalo saugotisavo vaikus nuo bet kokios fizinës ar protinës prievartos ar kito þeminanèio elgesio“.Vyriausybë ir Vaikø ombudsmenas ðià nuostatà aiðkina kaip tiesioginá draudi-mà tëvams naudoti fizines bausmes. Ðià nuostatà papildë 2002 m. Vaiko ap-saugos ástatymo normos, kurios átvirtino tëvø pareigà „elgtis su savo vaikaisrûpestingai ir dëmesingai“ bei „visuomet uþtikrinti vaikø gerovæ“. Naujas ásta-tymas ásigaliojo 2003 m. lapkrièio 1 d.

Nors tëvai neturi jokiø teisiniø argumentø, pateisinanèiø fizines bausmestaèiau ástatyme numatyta teisë naudoti fizinius suvarþymus, kaip iðimtinæ priemo-

39


næ, kai asmuo kelia pavojø sau ar kitiems. Fiziniø bausmiø taikymas gali patektiá Vaiko apsaugos ástatymo (2002 m.) reguliavimo sritá, kuriame numatytas laisvësatëmimas asmenims, „turintiems savo globoje vaikà ir besielgiantiems su juo fizið-kai ar protiðkai blogai, naudojantiems prieð já ar jà seksualinæ ar kitokià prievartà,fiziðkai ar protiðkai já ar jà apleidþiantiems ir dël to kylant pavojui vaiko gyvybei arsveikatai“ (98 str.), taip pat tiems asmenims, kurie taiko bausmes vaikams, gra-sina ar kelia jiems pavojø, galintá padaryti vaikui fizinës ar protinës þalos (99 str.),taip pat laisvës atëmimas arba bauda asmenims, kurie agresyviai, naudodamiprievartà, nepadoriai elgiasi su vaiku arba suþeidþia ar áþeidþia já ar jà (99 str.).

Ukraina

2004 m. Ukrainoje ásigaliojo naujas Ðeimos kodeksas, uþdraudþiantis visas kû-no bausmes. Naujo Kodekso 150 straipsnis detalizuoja tëvø pareigas vaikø atþvilgiuir uþdraudþia fizines bausmes, taip pat bet kokias kitas þeminanèias bausmes ar elgesá.

2001 m. Smurto ðeimoje prevencijos ástatymas átvirtino, jog bet kokia prie-varta ðeimoje prieð vaikà yra neteisëta.

Rumunija

Naujas Vaiko teisiø apsaugos ir paramos ástatymas Rumunijoje uþdraudëfizines bausmes. Ástatymà 2004 m. birþelá priëmë abeji Rumunijos parlamentorûmai, jis ásigaliojo 2005 m. sausio 1 d.

28 straipsnyje átvirtinta:„1. Vaikas turi teisæ, kad jo asmenybë ir individualybë bûtø gerbiama; jis

negali bûti baudþiamas fizinëmis bausmëmis ar patirti kitoká þeminantá elgesá.2. Vaikui gali bûti taikomos tik jo orumà atitinkanèios auklëjimo priemonës ir

jokiais atvejais nëra leidþiamos fizinës bausmës arba bausmës, susijusios su vaikofizine ar protine raida ar galinèios paveikti jo emocinæ bûsenà.“

90 straipsnio nuostata detalizuoja: „Draudþiama naudoti bet kokias fizines bausmesarba atimti ið vaiko jos ar jo teises, jei tai gali sukelti pavojø jo gyvybei, fizinei, protinei,dvasinei, moralinei ar socialinei raidai, kûno vientisumui, fizinei ar protinei sveikatai,tiek ðeimoje, tiek institucijoje, kuri uþtikrina vaiko apsaugà, globà ir ugdymà.“

Vengrija

Fizinës bausmës namuose buvo uþdraustos 2004 m. gruodá Vengrijosparlamentui priëmus Vaikø apsaugos ir globos ágyvendinimo ástatymo(1997 m.) pakeitimus. Jie ásigaliojo 2005 m. sausio 1 d.

40

Straipsniai

Ðio ástatymo 6 straipsnio 5 dalyje átvirtinta: „Vaikas turi teisæ á orumo ap-saugà, bûti apsaugotas nuo prievartos – fizinio, seksualinio, psichologinio smurto,nesëkmingos globos ir bet kokios informacijos jam padarytos þalos. Vaikas negalibûti kankinamas, patirti fiziniø bausmiø ar bet kokio þiaurumo, neþmoniðkø arþeminanèiø bausmiø ar elgesio“.

Graikija2006 m. spalio 19 d. Graikijos parlamentas priëmë Kovos prieð smurtà

ðeimoje ástatymà, pagal kurá fiziniø bausmiø taikymas vaikams ðeimoje yra drau-dþiamas. Naujo ástatymo 4 str. numatyta: „Fizinë prievarta prieð vaikus, naudo-jama kaip auklëjamoji priemonë, sukelia Civilinio kodekso 1532 str. numatytaspasekmes“.

Civilinio kodekso 1532 str. numato ávairias piktnaudþiavimo tëvø valdþiateisines pasekmes, ið kuriø sunkiausia – tëvø valdþios atëmimas, skiriamas teis-mo. Ástatymo projekto aiðkinamajame raðte pabrëþiama, jog „fizinës bausmësnëra leistinos auklëjimo priemonës pagal Civilinio kodekso 1518 str.“ Civiliniokodekso 1518 str. átvirtina tëvø teisæ naudoti „pataisymo priemones“, jei josyra bûtinos pedagoginiu poþiûriu ir nepaþeidþia vaiko orumo.

Aukðèiau aptartos valstybës „nemuðimo“ nuostatas átvirtino civiliniuose arbakonkreèiai vaiko teisiø apsaugai skirtuose nacionaliniuose ástatymuose. Kitosevalstybëse, pavyzdþiui, Italijoje, Portugalijoje, Izraelyje, fizinës bausmës priva-èioje erdvëje (namuose, ðeimose) buvo uþdraustos teismø sprendimais, nagri-nëjant konkreèias tëvø prievartos prieð vaikus bylas. Ne visose ið jø ðie aukðèiau-siosios instancijos teismø sprendimai vëliau átvirtinti ástatymuose (Italijoje irPortugalijoje kol kas tai nëra padaryta).

Izraelis2000 m. sausá Izraelio Aukðèiausiasis teismas uþdraudë visas tëvø vaikams

taikomas kûno bausmes. Sprendimas buvo priimtas byloje Natalie Bako prieðvalstybæ. Ðioje byloje motina buvo nuteista uþ prievartà prieð savo nepilnametávaikà ir jo suþalojimà. Ji kreipësi á Aukðèiausiàjá teismà ginèydama ankstesniusnuosprendþius ir motyvuodama, jog ji vaiko atþvilgiu naudojo priimtinà auklë-jamàjà priemonæ – „tinkamà/protingà baudimà“. Teismas nusprendë, jog josmotyvai, esà veiksmai buvo atlikti siekiant vaikui gero, prieðtarauja fundamen-talioms visuomenës vertybëms: pagarbai þmogiðkajam orumui, kûno vientisu-mui. Teismas tai pat konstatavo, jog „fizinës bausmës paþeidþia vaiko kûnà, jaus-

41


mus, orumà ir tinkamà raidà. Tokios bausmës nutolina mus nuo mûsø tikslo –visuomenës be smurto. Mûsø visuomenëje nuo ðiol tëvams yra draudþiama kaipugdymo priemonæ naudoti fizines bausmes ar metodus, kurie þemina vaikà“.75

Tais paèiais metais Knesetas ástatymu panaikino nusistovëjusià „tinkamo/protingo baudimo“ nuostatà.

ItalijaItalijoje 1996 m. Aukðèiausiasis teismas Romoje paskelbë, jog fizinës baus-

mës yra neteisëtos, taèiau tai dar nëra aiðkiai ir vienprasmiðkai átvirtinta ástaty-mø leidyboje.

Byloje tëvas buvo kaltinamas daþnu prievartos naudojimu prieð savo de-ðimtmetæ dukrà. Tëvas gindamasis iðdëstë, jog jis negali bûti pripaþintas kaltudël blogo elgesio su savo dukra, nes jis tenorëjo pataisyti savo vaiko elgesá. Teis-mas atmetë tokià gynybà ir pabrëþë, jog, remiantis Italijos konstitucija, ástaty-mais bei tarptautine teise, tëvams draudþiama naudoti prievartà auginant savovaikus. Pagrindinës tokio sprendimo prieþastys:

1) Italijos teisinë sistema didþiausià svarbà teikia asmens orumo apsaugai.Sàvoka „asmuo“ apima ir vaikus, kurie turi lygiai tokias paèias teises ir nebëraobjektai, tëvø privalomi apsaugoti, arba tëvø nuosavybës objektai;

2) auklëjimo tikslas – harmoninga vaiko asmenybës raida – negali bûtipasiekta prievartinëmis priemonëmis, kurios prieðtarauja ðiam tikslui.76

Prievartos naudojimas auklëjimo tikslais buvo pripaþintas neteisëtu. Teismomanymu, pats terminas „vaiko pataisymas“, „vaiko elgesio pataisymas“ reiðkia po-þiûrá á vaiko auklëjimà, kuris yra kultûriniu atþvilgiu anachroniðkas, o istoriniu –pasenæs. Jis turëtø bûti pakeistas, atsisakant bet kokio hierarchijos ar autoritarizmoatspalvio. „Pataisymo“ terminas turi bûti suprantamas kaip auklëjimo sinonimas,apibûdinamas atsakingu socialiniu ásipareigojimu tarp auklëtojo ir mokinio.

PortugalijaPortugalijoje Civiliniame kodekse vaikø ir tëvø santykiai yra apibrëþti pa-

klusnumo ir „tëvø valdþios“ terminais (1878 str.). Jais remiantis, tëvai turi vado-vauti vaikø auklëjimui, yra uþ tai atsakingi. 1994 m. Aukðèiausias teismas priëmë

75 Community Law Centre, Children‘s Righs Project. http://www.communitylawcentre.org.za/chil-dren/2005art19/vol1_no3_overview.php, paskutiná kartà prisijungta 2007 02 21.76 Community Law Centre, Children‘s Righs Project. http://www.communitylawcentre.org.za/chil-dren/2005art19/vol1_no3_overview.php, paskutiná kartà prisijungta 2007 02 21.

42

Straipsniai

sprendimà, kuriame iðaiðkino, jog ðis straipsnis nesuteikia tëvams teisës augintivaikus naudojant fizinæ agresijà. Ðis sprendimas dar nëra átvirtintas ástatymuose.77

SIÛLOMI LIETUVOS TEISËS AKTØ PAKEITIMAI78

Atsiþvelgiant á tarptautinius Lietuvos Respublikos ásipareigojimus, kylan-èius ratifikavus JT vaiko teisiø konvencijà, kitas tarptautines rekomendacijas,ávertinus uþsienio valstybiø patirtá bei ðia tema diskusijas ir bandymus proble-mà spræsti Lietuvoje, manytume, jog yra bûtina ir mûsø ðalies ástatymuoseátvirtinti aiðkø ir tiesioginá fiziniø bausmiø bei kitokio þeminanèio elgesio vai-kø atþvilgiu draudimà.

Iðanalizavæ Lietuvos teisës aktus, taip pat uþsienio ðaliø patirtá, manytume,jog nëra tikslinga ir bûtina rengti atskirà ástatymà (formos prasme) fiziniø baus-miø ir kitokio þeminanèio elgesio su vaikais draudimui átvirtinti.79 Lietuvojeteisinius santykius ðeimoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodek-sas (III knyga „Ðeimos teisë“), jis (XI skyriaus antrame skirsnyje 3.161–3.164 straipsniuose) kartu su Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pa-grindø ástatymu80 átvirtina ir vaiko teises, tëvø, globëjø, rûpintojø teises ir pareigas.Galimi keli teisinio reglamentavimo variantai, jie visi ðiame straipsnyje bus su-formuluojami, o galutinë iðvada turëtø bûti platesniø diskusijø rezultatas.

Viena ið galimybiø bûtø papildyti LR civilinio kodekso 3.161 straipsná4 dalimi:81

77 Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children. http://www.endcorporalpu-nishment.org/pages/frame.html78 Uþ pastabas ir pasiûlymus ðiam straipsnio skirsniui esame nuoðirdþiai dëkingi ilgameèiam Teisësinstituto direktoriui, teisininkui Antanui Dapðiui.79 Nebent svarstytinas (visø formø) smurto prieð vaikus prevencijos ir pagalbos ástatymo projektorengimas. Taèiau já tikslinga bûtø derinti su Nacionaline smurto prieð vaikus prevencijos ir pagalbos2005–2007 metø programa, joje numatytomis priemonëmis.80 Paþymëtina, jog netrukus turëtø bûti parengta nauja ðio ástatymo redakcija. Lietuvos Respublikosvaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo pakeitimo ástatymo projekto parengimas numatytas Lietu-vos Respublikos Vyriausybës patvirtintame Vaiko gerovës politikos strategijos ágyvendinimo prie-moniø 2005–2012 metø plano 1.1. p. (numatytas parengti dar 2006 metais, atsakingi vykdyto-jai: Socialinës apsaugos ir darbo, Teisingumo, Ðvietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reika-lø ministerijos).81 Svarstëme ir LR CK 3.155 straipsnio papildymo variantà, taèiau toks reglamentavimas, atrodo,per siauras, ði nuostata bûtø siejama tik su tëvø valdþia ir galëtø kilti klausimø dël jos taikymo globos(rûpybos) ir kituose teisiniuose santykiuose.

43


„4. Vaikai turi teisæ bûti auklëjami be smurto ir gerbiant jø orumà. Vaikøfizinis baudimas ar kitoks juos þeminantis elgesys draudþiamas.“

Paþymëtina, jog Civilinio kodekso 3.161 straipsnis aptaria vaiko teises.Alternatyvus variantas bûtø minëto straipsnio 3 dalá po þodþio „bûti“ papildytiþodþiu „dorai“ ir ðio straipsnio nepildyti 4 dalimi arba palikti tik pirmà siûlo-mos naujos dalies sakiná. Fiziniø bausmiø draudimas galëtø bûti formuluoja-mas ir (tik) kaip pareiga tëvams, rûpintojams, globëjams. Bûtø galima papildytiCK 3.159 straipsnio 3 dalá arba ðá straipsná papildyti nauja 4 dalimi, pvz.,„Draudþiama þiauriai elgtis su vaiku, taikyti jam smurtinio pobûdþio nuobaudasar kitaip þeminti jo orumà“ arba, pasinaudojant Konstitucijos 21 straipsnio for-muluote, „Draudþiama vaikà kankinti, þaloti, þeminti jo orumà, þiauriai elgtissu vaiku, taip pat taikyti jam tokias nuobaudas“, arba pasirinkti teiginio formà,pvz., „Vaiko fizinis baudimas ar kitoks já þeminantis elgesys draudþiamas“ arba„Vaiko fizinis baudimas ar kitoks vaikà þeminantis smurtinis elgesys draudþia-mas“, arba „Tëvø valdþia negali bûti vykdoma naudojant fiziná ar psichiná smurtàprieð vaikà ar kitaip þeminant jo orumà“, arba „Tëvø valdþia turi bûti vykdomabe smurto ir gerbiant vaiko orumà“ ir pan. Bûtø tikslinga CK 3.159 straipsná poþodþio „nepanaudojimà“ papildyti þodþiais „arba netinkamà panaudojimà ir (ar-ba) piktnaudþiavimà tëvø valdþia“.

Naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (priimtas 2000 m. liepos18 d., ásigaliojo 2001 m. liepos 1 d.) buvo keistas tik keturis kartus – 2004 m.balandþio 27 d. (pakeista 17 straipsniø) ir tø paèiø metø lapkrièio 11 d. (dëlvaikø iki 24 metø iðlaikymo papildytas 3.194 str.), 2006 m. birþelio 22 d.(dël simboliniø dovanø valstybës tarnautojams panaikintas 6.470 str.), 2006 m.spalio 31 d. (dël savavaliðkø statybø pakeistas 4.103 straipsnis). Teisinio reg-lamentavimo stabilumo sumetimais CK keièiamas retai ir tik esant didelei bû-tinybei. Vis dëlto, atsiþvelgiant á siûlomos nuostatos svarbà bei tarptautines re-komendacijas, manytume, kad bûtø tikslinga tokià nuostatà átvirtinti bûtentCiviliniame kodekse.

Ðios nuostatos pagrindiniai tikslai:1) aiðkiai ir tiesiogiai uþdrausti fiziniø bausmiø taikymà prieð vaikus, net ir

juos auklëjant;2) átvirtinti pozityvaus vaikø auklëjimo (be prievartos) gaires bei skatinti

tokiø priemoniø taikymà;3) didinti visuomenës sàmoningumà bei pakeisti poþiûrá á fiziniø bausmiø

taikymà vaikams bei auklëjimo kultûrà;

44

Straipsniai

4) sumaþinti fizinës prievartos prieð vaikus atvejø, ypaè ðeimoje, skaièiø.Ávertinus tai, jog galiojanèiuose teisës aktuose nëra tiesioginio ir aiðkaus

draudimo taikyti bausmes mokyklose, siûlytume LR vaiko teisiø apsaugos pa-grindø ástatymo 34 straipsná papildyti 3 dalimi:

„3. Vaikas turi teisæ bûti mokomas be smurto ir gerbiant jo orumà. Vaikofizinis baudimas ar kitoks já þeminantis elgesys draudþiamas.“

ORGANIZACINËS PRIEMONËSValstybës, kuriose buvo priimti „nemuðimo“ ástatymai, kartu su teisinëmis

priemonëmis ëmësi ir organizaciniø, socialiniø bei kitokiø priemoniø kom-plekso, siekdamos paskleisti visuomenëje priimtø nuostatø skelbiamà idëjà. Jøpatirtis parodë, jog, siekiant pakeisti visuomenës poþiûrá, vien priimti ástatymànepakanka, bûtina planuoti ir sistemingai taikyti kitas priemones.

Ðvedija. Teisingumo ministerija organizavo didþiulæ visuomenës informa-vimo kampanijà. Lankstinukuose, iðdalytuose kiekvieniems namams, kuriuoseaugo vaikai, buvo paraðyta, jog „ástatymas dabar draudþia taikyti vaikø atþvilgiuvisø formø fizines bausmes, áskaitant pliaukðtelëjimus ir pan., taèiau net nereikiasakyti, jog jûs ir toliau galite pagriebti savo vaikà nuo karðtos viryklës ar atidarytolango, kai jam kyla pavojus susiþaloti“.

Vokietija. Federalinë vyriausybë ir NVO bendradarbiavo rengdamos vi-suomenës informavimo kampanijà apie ástatymo reformà bei skatinimà tëvamsauginti savo vaikus be prievartos. Kampanijos tikslas, buvo ne vieðai sukriti-kuoti tëvus, bet informuoti bei ðviesti juos, kaip galima auginti vaikus su pride-rama pagarba ir rûpesèiu. Kampanijà sudarë dvi dalys. Pirma dalis: lankstinu-kai, plakatai, praneðimai ir socialinë reklama per televizijà. Kita dalis – atskiriprojektai ir bendruomeniø iniciatyvos auginantiems vaikus tëvams palaikytivisoje Vokietijoje. Áþymûs þmonës, áskaitant federaliná ðeimos, pagyvenusiø þmo-niø, moterø ir jaunimo ministrà, buvo paskirti ðios kampanijos ambasadoriais,propaguojanèiais vaikø auklëjimo be prievartos idëjà.

Vienas ið ðûkiø, kuris skelbtas visà ástatymo pakeitimo procesà, buvo „Pa-dëk, o ne bausk.“ Tuo pabrëþta, jog pagrindinë pakeitimø intencija yra keistivisuomenës nuomonæ ir pasiûlyti ðeimoms bûdus, kaip spræsti konfliktus, ne-naudoti jëgos në prievartos.

Tuo tikslu priëmus ástatymà iðkart buvo pradëta visuomenës ðvietimo kam-panija, pavadinta „Daugiau pagarbos vaikams“. Jà finansavo federacinë vyriau-sybë, bet ágyvendinta ji buvo pasitelkus federalinës ir vietiniø valdþios instituci-

45


jø bei nevyriausybiniø organizacijø pajëgas. Konkreti kampanijos iðraiðka buvoávairi, priklausomai nuo vietovës, bet panaudota daug ávairiø metodø ðiai þiniaiskleisti visoje valstybëje: nuolatinës transliacijos nacionalinëje televizijoje, lanks-tinukø ir kitos mokomosios literatûros tëvams paruoðimas, platinimas, vieðirenginiai ir teminiai seminarai, struktûruotø kursø, kaip tëvø ðvietimo progra-mos sudëtinës dalies, pristatymas ir t. t.

Nuolatinë atsakomybë uþ ilgalaiká ástatymo ágyvendinimà buvo perduotanacionalinës ir vietinës valdþios institucijoms (tuo paèiu ástatymo pakeitimu).

Suomija. Èia taip pat nebuvo apsiribota ástatymo pakeitimu. Vykdyta plativisuomenës informavimo kampanija. Teisingumo ministerija, Nacionalinë sociali-niø reikalø taryba, Centrinë vaiko gerovës sàjunga, nevyriausybinës organizacijos irkitos sveikatos apsaugos, socialinës gerovës ástaigos platino ávairius lankstinukus(pvz.: „Kas yra geras auklëjimas?“, „Kai negali susitvarkyti, ieðkok pagalbos: nemuðksavo vaiko“ ir pan.). Taip pat buvo rodomi trumpi praneðimai per televizijà paèiuþiûrimiausiu laiku, prieð pagrindines vakaro þiniø laidas (pvz.: „Ar jûs muðate savovaikà?“, „Pakalbëkite su vaiku. Iðspræskite savo nesutarimus diskusijomis“ ir t. t.).

Danija. Po ástatymø reformos buvo surengta daug vieðø diskusijø, aptari-mø, konsultacijø, taip pat Nacionalinës vaikø tarybos ir Danijos „Gelbëkit vai-kus” organizuota kampanija.

Kanada. Nors ðalyje dar nepriimtas „nemuðimo” ástatymas, taèiau yra pla-èiai apie já diskutuojama bei svarstomos priemonës, kuriø reikëtø imtis norintkeisti visuomenës poþiûrá á fiziniø bausmiø taikymà vaikams. Kanadoje siekia-ma plëtoti visuomenës ðvietimo strategijas siekiant informuoti Kanados gyven-tojus apie fiziniø bausmiø keliamas grësmes:82

1. Aiðki ir nedviprasmiðka þinia turi nuolat pasiekti tëvus bei globëjus na-cionaliniu ir vietiniu lygmeniu, jog vaikø þalojimas nëra priimtinas metodas jøelgesiui valdyti.

2. Turi bûti parengta ir visuotinai siûloma tëvystës mokymo programa,pagal kurià suteikiamos þinios apie veiksmingà „atsakà“ á vaiko elgesá, jo raidosetapus, vaikø-tëvø konfliktus ir pan. Nacionalinës, regioninës ir vietos valdþiosinstitucijos dalijasi atsakomybæ uþ tokiø programø visoje ðalyje organizavimàbei finansavimà.

82 Joint Statement on Physical Punishment of Children and Youth. Coalition on the Physical Punis-hment of Children and Youth. 2003. http://www.bcifv.org/hottopics/position/Joint_Statement_Corpo-ral_Punishment.pdf

46

Straipsniai

3. Tikslinës prevencijos strategijos turi bûti ágyvendintos tëvams ir besi-ruoðiantiems tapti tëvais, globëjais ar ávaikintojais, taip pat naujiems Kanadosgyventojams. Informavimas apie fizines bausmes ir veiksmingà auklëjimà turibûti aukliø, vaikø ir jaunimo darbuotojø, pedagogø rengimo programos dalis.

Lietuvoje priimant „nemuðimo“ ástatyminæ nuostatà yra svarbu apgalvotiir parengti veiksmø planà siekiant uþdrausti fizines bausmes visomis, ne tikteisinëmis priemonës. Veiksmø plane turëtø bûti numatyta:

1) kuo platesnë visuomenës informavimo kampanija;2) tëvø ir ðeimø konsultavimo bei ðvietimo apie auklëjimo be prievartos

priemones ir metodus programø parengimas ir taikymas;3) valstybiniø, vietos savivaldos institucijø bei nevyriausybiniø organizaci-

jø átraukimas á ávairiø priemoniø ágyvendinimà bei atsakomybës pasidalijimas;4) iðsamus tyrimas fiziniø bausmiø taikymo prieþastims, pobûdþiui, papli-

timui ávertinti;5) valstybës naudotø priemoniø siekiant sumaþinti ir panaikinti fizines baus-

mes poveikio vertinimas;6) kitos veiksmingos priemonës, kurias galëtø siûlyti suinteresuotos valsty-

binës institucijos ir nevyriausybinës organizacijos, privatûs asmenys.

LAUKIAMI POKYÈIAI IR REZULTATAIÁvairûs tyrimai kol kas neleidþia tiksliai atsakyti á klausimà, ar ástatyminis

bet kokio smurto prieð vaikus jø artimiausioje aplinkoje uþdraudimas gali su-maþinti fiziniø bausmiø ðeimose skaièiø, taèiau manytina, kad tokio ástatymopriëmimas turës átakos visuomenës nuomonei.83

Pavyzdþiui, Ðvedijoje, kaip jau buvo minëta, vaikø drausminimà smurtudraudþiantis ástatymas buvo priimtas dar 1979 m. ir ilgainiui pastebëti tokierezultatai:84

• po 20 m. atliktas tyrimas parodë, kad fiziniø bausmiø vaikams taikymasðeimose sumaþëjo nuo 50 % (1980 m.) iki 10 % (1999 m.);

• pasikeitë vieðoji nuomonë. Ankstesniojoje ðvedø kartoje 55 % gyventojøfizines bausmes laikë leistinomis, ðiuo metu tokiø tëra 10 % ir tik 6 % jaunes-niø nei 35 m. gyventojø amþiaus grupëje;

83 Kietytë L. Vaikø teisës // Þmogaus teisës Lietuvoje. Vilnius, 2005, p. 206.84 Juos lëmë, þinoma, ne vien teisës normø pakeitimas, bet ir daugelis kitø socialiniø, kultûriniø irekonominiø veiksniø.

47


• padaugëjo registruotø smurto atvejø; tai susijæ su didesniu dëmesingumusmurto apraiðkoms;

• smurto atvejø mokykloje ir kitose jaunimo ástaigose nesumaþëjo.Ástatymo kritikø argumentai, kad ðvedø jaunimas praras bet kokià discipli-

nà nepasitvirtino. Elgesio problemø pobûdis ir jø sunkumas ðioje srityje yra kurkas maþesni nei daugumoje kitø industriniø valstybiø.85

Vokietijoje 2000 m. lapkrièio mënesá priëmus fiziniø bausmiø taikymàdraudþianèias ástatymines nuostatas, po vieneriø metø buvo nuspræsta sociali-niais tyrimais patikrinti, kaip pasikeitë suaugusiøjø ir vaikø nuomonë. Visojeðalyje buvo atlikti reprezentatyvûs standartizuoti pokalbiai su 3000 tëvø(2001 m. spalio mën.) ir 2000 vaikø (2002 m. kovo mën.), ðios apklausosduomenys palyginti su analogiðkomis studijomis, atliktomis 1994 ir 1996 me-tais. Kai kurie apklausos rezultatai pavaizduoti grafike.

85 Todesfälle bei Kindern durch Misshandlungen und Vernachlässigung in den Industrieländern. Zu-sammenfassung der internationalen Vergleichstudie „Child Maltreatment Deaths in Rich Nations“.UNICEF-Innocenti Report Card Nr. 5, Florenz, August, 2003, p. 9–10.

2 pav.

100%

80%

60%

40%

20%

0%

21,4%15,8%

29,8%24,9%

13,9% 12,6%

50,4%53,8%

43,1%47%

68,8%73,7%

Auklëjimas yra tëvøteisë, draudimo

nereikia

Ástatymai negalipakeisti auklëjimo

stiliaus

Teisë neturëtøkiðtis á ðeimos

reikalus

Tëvai auklëjaskirtingai, todël

draudimas bûtinas

Draudimu galibûti sumaþintas

smurtas

Muðimasið esmës yra kûno

suþalojimas

Tëvai 1996 Tëvai 2001

Ar pritariate ðioms nuostatoms, susijusioms su fiziniø bausmiø draudimu?1996 ir 2001m.

Tëvø poþiûrio á fizines bausmes pokytis Vokietijoje 1996 ir 2001 m.86

Buvo padaryta iðvada, kad nepakantumas fizinëms bausmëms visuomenëjepadidëjo, kaip ir sàmoningumas ðeimose. Daugiau kaip 30 % apklaustøjø þi-nojo apie ávykusià ðios srities teisinæ reformà, daugiau tëvø, kurie kartais tebe-bausdavo savo vaikus fizinëmis bausmëmis, laikë jø netaikymà auklëjimo idea-lu (stengësi jø netaikyti), daþniau kalbëdavosi apie tai su savo vaikais ir pan.87

Þinoma, ðie pokyèiai nebûtinai buvo ástatyminiø normø pakeitimo rezultatas,taèiau tendencijos rodo, kad keitimai buvo padaryti laiku.

Tikëtina, jog panaðios tendencijos turëtø bûti pastebimos ir Lietuvoje.

APIBENDRINIMAS IR IÐVADOSTrumpai reziumuojant ðiame tyrime iðdëstytas mintis, galima pateikti pa-

grindines iðvadas:1. Smurtas prieð vaikus, áskaitant fiziniø bausmiø taikymà, sukelia daug

þalingø trumpalaikiø ir ilgalaikiø pasekmiø, jis nemoko deramo elgesio ir iðesmës yra kenksmingas.

2. Maþdaug 2/3 vaikø Lietuvoje patiria sunkesnæ ar lengvesnæ psichinæ irfizinæ artimøjø prievartà. Lietuva ðiuo poþiûriu bemaþ nesiskiria nuo Europosðaliø vidurkio. Paþymëtina, jog tëvø smurtiniam elgesiui tik menkà átakà darovaikø elgesys, t. y. tëvai fizines bausmes vaikams taiko uþ labai ávairius prasi-þengimus, daþnai jø taikymà lemia susidariusi situacija ir tëvø bûsena (savijau-ta), o ne paèiø vaikø poelgiai.

3. Ávairûs tyrimai rodo, jog didþioji suaugusiø Lietuvos gyventojø dalis ma-no, jog fizinës bausmës nepadeda tapti geresniu þmogumi, nelaiko jø bûtinaauklëjimo priemone, taip pat pritaria siekiui jas uþdrausti.

4. Fiziniø bausmiø (muðimo) draudimo klausimas Lietuvoje aktyviai kelia-mas jau gerà deðimtmetá, yra iðleista nemaþai ðios tematikos leidiniø, atliktatyrimø, atspausdinta straipsniø. Iðskirtiná dëmesá ðiai problemai, ypatingai pas-taraisiais metais, skyrë ir þiniasklaida.

5. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija ir Europos Tarybos rekomen-dacijos siûlo valstybëms vienareikðmiðkai uþdrausti fizines bausmes. Jungtiniø

86 Pagal Bussmann K. D. Erste Auswirkungen des Gesetzes zur Ächtung der Gewalt in der Erzie-hung. IKK-Nachrichten. Deutsches Jugendinstitut e. V., Nr. 1-2, 2003.87 Pagal Bussmann K. D. Erste Auswirkungen des Gesetzes zur Ächtung der Gewalt in der Erzie-hung. IKK-Nachrichten. Deutsches Jugendinstitut e. V., Nr. 1-2, 2003.

Tautø vaiko teisiø komitetas savo iðvadose paragino Lietuvà ástatyminiu lyg-meniu uþdrausti fiziniø bausmiø vaikams taikymà. Teisë bûti auklëjamam besmurto yra neatimama vaiko teisë. Paþymëtina, jog tarptautinës rekomendaci-jos (netgi primygtinai) nurodo, kad fiziniø bausmiø taikymo draudimo paþei-dimai nebûtinai turi bûti siejami su kriminalinëmis bausmëmis – toks „uþbur-tas smurto ratas“ gali toliau reprodukuoti smurtà.

6. Beveik pusë Europos Tarybos ðaliø toká draudimà yra numaèiusios savoástatymuose arba já suformavo teismø praktika. Ðalys pasirenka labai ávairiustokio draudimo átvirtinimo bûdus.

7. Iðanalizavæ pagrindines teisines nuostatas Lietuvoje, siûlome atitinkamaipapildyti Lietuvos Respublikos civiliná kodeksà ir Lietuvos Respublikos vaikoteisiø apsaugos ástatymà.

8. Akivaizdu, jog vien teisës normø pakeitimas savaime visuomenëje niekonepakeis. Tam, kad jis bûtø veiksmingas, numatytinos ir ágyvendintinos atitin-kamos organizacinës priemonës.

9. Kitø ðaliø praktika ir patirtis rodo, kad ástatyminis fiziniø bausmiø taiky-mo vaikams draudimas, sutapæs su palankiomis visuomenës raidos tendencijo-mis, duoda gerø rezultatø ir þmoniø pakantumas smurtui bei prievartai maþëja.

LITERATÛRA1. Aidukas M. Jungtiniø Tautø dokumentø rinkinys. Nusikalstamumo prevencija ir baudþia-moji justicija. Standartai ir normos. // Vilnius: Teisinës informacijos centras, 2004.

2. Alksninis G., Gudavièiûtë D. Lietuva – jaunø muðeikø ir skriaudikø ðalis // Lietuvos rytas,2001, Nr. 181.

3. Apklausa: nemaþai Lietuvos vaikø patiria emociná ir fiziná smurtà // BNS/Delfi, 2005 06 15.

4. Auryla V. Þiaurumas lietuviø literatûroje ir vaikas. Konferencijos „Atrask vaiko teises“, vyku-sios 1998 m. gruodþio 10–12 d. Vilniuje, medþiaga. Vilnius, 1999.

5. „Ar teisus stipresnis?“. Smurto prieð vaikus apþvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999.

6. Babkauskienë I. Ar ið tiesø Lietuvos vaikai agresyviausi? // Respublika, 2001 08 13.

7. Baibokaitë A., Þiliukaitë R. Vaikø apsauga nuo juos þalojanèio tëvø elgesio // Lietuvos ðeima,Vilnius, 1994–1995.

8. Baudþiamoji teisë. Specialioji dalis. Vilnius, 2001.

9. Beresnevièius G. Vaikmuðiai kaip popkultûros stabas // Atgimimas/Delfi, 2002 10 03.

10. Blaþys V. Prievarta prieð vaikus // Nepilnameèiø kriminalinë justicija. Kvalifikacijos këlimokursø paskaitø medþiaga. Vilnius, 2001.

50

Straipsniai

11. Bussmann K. D. Erste Auswirkungen des Gesetzes zur Ächtung der Gewalt in der Erzie-hung. IKK-Nachrichten. Deutsches Jugendinstitut e. V. 2003, Nr. 1-2.

12. Child Maltreatment Deaths in Rich Nations. UNICEF, 2003.

13. Community Law Centre, Children‘s Righs Projecthttp://www.communitylawcentre.org.za/children/2005art19/vol1_no3_overview.php.

14. Dabkevièiûtë L. Smurto prieð vaikus tematika dienraðtyje „Lietuvos rytas“ (2002 m.) //Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2003, Nr. 2, p. 95–102.

15. Dapðys A., Sakalauskas G. Smurtà patyrusiø vaikø reabilitacijos teisiniai aspektai. Vilnius, 2005.

16. Dël Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto iðvadø ágyvendinant JT vaiko teisiø konvencijàLietuvoje. Paskelbta 2007 02 13, þr. http://www.socmin.lt/index.php?-566603514

17. Drakðas R. Svarbesni nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybës klausimai. Vilnius, 2005.

18. Dünkel F., Geng B. Jugendgewalt und Kriminalprävention. Empirische Befunde zu Gewal-terfahrungen von Jugendlichen in Greifswald und Usedom/Vorpommern und ihre Auswirkun-gen für die kommunale Kriminalprävention. Forum Verlag Godesberg. Mönchengladbach, 2003.

19. Dünkel F., Hagemann O., Kestermann C., Morgenstern Ch. Kriminalität, Strafrechts- undStrafvollzugsentwicklung im Osteseeraum: kriminologische und strafrechtliche Aspekte des Sank-tionenrechts und der Sanktionspraxis vor dem Hintergrund gesellschaftlicher Wandlungspro-zesse. Forschungsprojekt „Mare Balticum“. Zwischenbericht. Greifswald, 2003.

20. Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija // Valstybës þinios, 1995,Nr. 40-987 (su vëlesniais pakeitimais).

21. Europos þmogaus teisiø teismo sprendimas. A. prieð Didþiàjà Britanijà byla. 1998 m.rugsëjo 23 d.h t t p : / / c m i s k p . e c h r . c o e . i n t / / / / t k p 1 9 7 / v i e w h b k m . a s p ? a c t i o n = o p e n & t a b -le=1132746FF1FE2A468ACCBCD1763D4D8149&key=813&sessionId=6996438&skin=hu-doc-en&attachment=true

22. Europos þmogaus teisiø teismo sprendimas. Costello-Roberts prieð Didþiàjà Britanijà byla.1993 m. vasario 23 d.http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/portal.asp?sessionId=6996438&skin=hudoc-en&action=request

23. Gilligan J. Smurto prevencija. Vilnius, 2002.

24. Global Initiative to End All Corporal Punishment of Children.

http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html.

25. Gradaitë S. Berþinë koðë vaikams nesveika // DELFI, 2006 06 19.

26. Implementation Handbook for the Convention on the Rights of the Child. UNICEF, 1998.

27. Jackevièius M. Kas apsaugos nuo smurto ðeimoje? // DELFI, 2006 06 20.

28. Januðonienë D. Tëvai terorizuoja vaikus // Veidas, 1999 02 11.

51


29. Jazukevièiûtë D. Tautai „vaþiuoja stogas“ // Veidas, 2005 05 05.

30. Jazukevièiûtë D., Samuolytë V. Mylimi ir nemylimi // Veidas, 2001 08 02.

31. Joint Statement on Physical Punishment of Children and Youth. Coalition on the PhysicalPunishment of Children and Youth. 2003.http://www.bcifv.org/hottopics/position/Joint_Statement_Corporal_Punishment.pdf

32. Jungtiniø Tautø nepilnameèiø, ið kuriø atimta laisvë, apsaugos taisyklës (Havanos taisyk-lës, 1990 m.).

33. Jungtiniø Tautø nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos gairës (Rijado gairës, 1990 m.).

34. Jungtiniø Tautø standartinës minimalios teisingumo vykdymo nepilnameèiams taisyklës(Pekino taisyklës, 1985 m.).

35. Jungtiniø Tautø Generalinës asamblëjos specialiosios sesijos vaikø klausimais veiksmøplanas, 2002.

36. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto iðvados dël Lietuvos antrosios ataskaitos. 27 January2006, CRC/C/LTU/CO/2 Unedited Version, Concluding observations on second report, pa-ras 8, 9, 37 and 38 (a, b and c)), þr.: http://www.endcorporalpunishment.org/pages/frame.html.

37. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komiteto iðvados dël Lietuvos áþanginës ataskaitos. CRC/C/15/Add. 146. 2001 01 26.

38. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija, 1989 11 20. Ratifikuota nuo 1995 07 03 //Valstybës þinios, 1995, Nr. 60-1501.

39. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo ataskaita. Patvirtinta Lietuvos Res-publikos Vyriausybës nutarimu Nr. 142 // Valstybës þinios, 2004, Nr. 24-739.

40. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo vadovas. Patikros lapai. UNICEF.

41. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimo vadovas. UNCEF. 2002.

42. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinimo Lietuvoje ataskaita.2000 m. (www.socmin.lt).

43. Kamarauskienë D., Ðiuparys G. Tëvø ánirðio aukos – bejëgiai vaikai // Lietuvos rytas, 2002,Nr. 213.

44. Kemerienë S. Spirk ir bus atidaryta? // Atgimimas, 2006, Nr. 47, p. 3.

45. Kietytë L. Vaikø teisës // Þmogaus teisës Lietuvoje. Vilnius, 2005.

46. Kurienë A. Smurtas prieð vaikus – smurtas prieð visà visuomenæ // Bernardinai.lt, 2006 05 29.

47. Lahayne H. Ar fizinë bausmë yra smurtas? // 2006 02 06, Lietuvos krikðèioniø studentøbendrijos internetinis puslapis www.lksb.lt

48. Leliûgienë I. Þmogus ir socialinë aplinka. Kaunas, 1997.

49. Lietuvoje vis daþniau smurtaujama prieð vaikus, teigia prokuratûra // Bernardinai.lt, 2007 02 23.

52

Straipsniai

50. Lietuvos jaunimo portretas 1997. Sociologinis tyrimas // Vilnius: VJRT/VU sociologijoslaboratorija, 1997.

51. Lietuvos moksleiviai iðsiskiria polinkiu á smurtà // BNS, 2006 01 24.

52. Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodeksas // Valstybës þinios, 1985,Nr. 1-1 (su vëlesniais pakeitimais).

53. Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas // Valstybës þinios, 2000, Nr. 89-2741 (suvëlesniais pakeitimais).

54. Lietuvos Respublikos bausmiø vykdymo kodeksas // Valstybës þinios, 2002, Nr. 73-3084(su vëlesniais pakeitimais).

55. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, ásigaliojimo ir ágyvendinimo ástaty-mas. Civilinis kodeksas // Valstybës þinios, 2000, Nr. 74-2262 (su vëlesniais pakeitimais).

56. Lietuvos Respublikos nevyriausybiniø organizacijø komentaras Lietuvos Respublikos ata-skaitai „Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinimas Lietuvos Respubli-koje (1999)“. Vilnius, 2000.

57. Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymo pakeitimo ástatymas // Valstybës þinios, 2003,Nr. 63-2853 (su vëlesniais pakeitimais).

58. Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita 2003 m. (þr.http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita2003.doc).

59. Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas // Valstybës þinios, 1996,Nr. 33-807 (su vëlesniais pakeitimais).

60. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Dël nacionalinës programos prieð vaikø ko-merciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà (2000 01 11 Nr. 29) // Valstybës þi-nios, 2000, Nr. 5-144.

61. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Dël nacionalinës smurto prieð vaikus preven-cijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 metø programos patvirtinimo (2005 05 04, Nr. 491) // Valstybës þinios, 2005, Nr. 58-2021.

62. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Dël vaiko gerovës valstybës politikos strategi-jos ir jos ágyvendinimo priemoniø 2005–2012 m. plano patvirtinimo (2005 02 17, Nr. 184)// Valstybës þinios, 2005, Nr. 25-802.

63. „Mano nuomone…“. „Gelbëkit vaikus“. 2003, Vilnius.

64. Martin L. R. Gewalt in der Schule und Erziehung. Bad Heilbrunn, 1999.

65. Mokiniø patiriamo ir naudojamo smurto tyrimas: mokiniø apklausa 2002 (Tarptautinisprojektas „Mare Balticum“). Baigiamoji ataskaita. Vilnius: Teisës institutas, 2003.

66. Nepilnameèiai, padaræ sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai. Vilnius, 2000.

67. Newell P., Hammarberg T. Teisë nebûti muðamam // Vaikø teisës. Nuostatø ágyvendini-mas. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2002, p. 101–111.

53


68. „Pagalba vaikui, nukentëjusiam nuo smurto“ – teorinës-praktinës konferencijos, vykusios2005 05 12–13 Vilniuje, praneðimø medþiaga.

69. Pakalnienë R. Prievarta gimdo prievartà // Lietuvos þinios, 1999, Nr. 73, p. 19.

70. Pfeiffer Ch., Wetzels P., Enzmann D. Innerfamiliäre Gewalt gegen Kinder und Jugendlicheund ihre Auswirkungen. Hannover, 1999.

71. Povilaitis R., Valiukevièiûtë J. Patyèiø prevencija mokyklose. Vilnius, 2006.

72. Povilaitis R. Patyèios mûsø visuomenëje yra tapusios norma // Bernardinai.lt, 2007 02 27.

73. Socialiniai praneðimai 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005–2006 // SADM,Vilnius (þr. www.socmin.lt).

74. Praneðimas apie þmogaus teisiø padëtá Lietuvoje // Þmogaus teisiø veiksmø planas (HU-RIST). Vilnius, 2002.

75. Prokopèik M. Þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija ir jos átaka vaikoteises reglamentuojanèiai Lietuvos ástatymø sistemai // Vaiko teisës ir pilietinë visuomenë,Vilnius, 2000.

76. Recommendation No. R 85(4) of the Commitee of Ministers to Member States on violen-ce in the family (adopted by the Commitee of Ministers on 26 March 1985, at the 382ndmeeting of the Ministers Deputies).

77. Recommendation No. R (90) 2 of the Commitee of Ministers on Social Measures concer-ning Violence within the Family.

78. Rogge J.-U. Kinder brauchen Grenzen. Eltern setzen Grenzen. Hamburg, 2000.

79. Rogge J.-U. Tëvai nustato ribas. Vilnius, 2005.

80. Rogge J.-U. Vaikams reikia ribø. Vilnius, 2004.

81. Sakalauskas G. Vaikø ir jaunimo teisiø apsauga Lietuvoje // Praneðimas apie þmogaus socia-linæ raidà. JTVP/SPG. Vilnius, 2001.

82. Saukienë I. Mûsø vaikai – Europos muðeikos // L.T./Delfi, 2006 03 30.

83. Smurtas prieð moteris ir vaikus Lietuvoje. Vilnius, 1997.

84. Suaugæs þmogus neturi muðti vaiko. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2003.

85. Ðeimos ir vaikai Lietuvoje. Vilnius, 1995.

86. Ðeimos politikos koncepcija (projektas). Vilnius, 1995.

87. Tëvø bausmës bijojæs paauglys þalojo save // DELFI, 2006 10 24.

88. Todesfälle bei Kindern durch Misshandlungen und Vernachlässigung in den Indust-rieländern. Zusammenfassung der internationalen Vergleichstudie „Child Maltreatment Deathsin Rich Nations“. UNICEF-Innocenti Report Card Nr. 5, Florenz, August, 2003.

89. Trakinskienë L. Muðti ar nemuðti vaikà // Socialinis ugdymas (II), Vilnius, 1999, p. 52–59.

54

Straipsniai

90. Ulba P. Fizinës prievartos átaka vaikø elgesiui ir intelekto raidai // Vaikø fizinë ir seksualinëprievarta, Vilnius, 1996.

91. Urbonaitë I. Mokytojai smurtauja ar tik ginasi nuo mokiniø? // DELFI, 2007 01 16.

92. Vaikas tarp prievartos ir iðnaudojimo. Vilnius: Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2000.

93. Vaiko teisiø apsaugos garantijos Baltijos ðaliø teisinëse sistemose: situacija, problemos ir spren-dimo perspektyvos. Phare demokratijos vystymo projektas „Tarptautiniai standartai ir jø taiky-mas, ginant vaiko teises Baltijos valstybëse“. 2-osios konferencijos praneðimai. Vilnius, 1998.

94. Vaikø teisës. Nuostatø ágyvendinimas. Vilnius: Vaiko teisiø informacijos centras, 2002.

95. Verbienë I. Skriaudikais esame mes gimæ? // Lietuvos þinios, 2001, Nr. 46.

96. Westcott K. Kodël Olandijoje gyvena laimingiausi vaikai Europoje? // Bernardinai.lt, 2007 02 20.

97. Wilmers N., Enzmann D., Schaefer D., Herbers K., Greve W., Wetzels P. Jugendliche inDeutschland zur Jahrtausendwende: Gefährlich oder gefährdet? Ergebnisse wiederholter,repräsentativer Dunkelfelduntersuchungen zu Gewalt und Kriminalität im Leben junger Mens-chen 1998–2000. 1. Aufl. Nomos Verlagsgesellschaft. Baden-Baden, 2002.

98. Þmogaus teisiø komisaro Alvaro Gil-Robleso ataskaita apie jo vizità á Lietuvà 2003 m. lap-krièio 23–26 d. (þr. www.urm.lt).

Gintautas SAKALAUSKASLaura ÛSELËLaw Institute,Criminological ResearchDepartment

THE PROHIBITION OF COPORAL PUNISHMENT OFCHILDREN: SOCIAL AND LEGAL ASPECTS

Summary

The article deals with social and legal problematic of corporal punishmentof children. International recommendations, experience of other countries, al-so social, cultural, pedagogical and legal development tendencies in Lithuaniaare analyzed. The authors make the conclusion that legal prohibition of corpo-ral punishment of children is necessary in Lithuania, and it will form a newattitude in the society. Several versions of possible legal regulation are sugges-ted for further discussions in a wider circle.

Straipsnis redakcijai áteiktas 2007 m. kovo 20 d.

Documents

SMURTO PRIEÐ VAIKUS DRAUDIMO SOCIALINIAI IR TEISINIAI …teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2007-2-sakalauskas-usele.pdf · 9 Smurto prieð vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai