socialdemokratasLaikraštis, tęsiantis šimtametes tradicijas. Leidžiamas nuo 1919 m. rugsėjo 11 d. www.lsdp.lt 2015 m. spalis, Nr. 9 (66)

wlaisvės siekiui realizuoti reikėjo, kad mumyse per ilgus okupacijos

AnonsAsSavivaldos politika: daugiau vietinės demokratijos ir finansinių galių

Lietuva ir pasaulis p.6

Rinkimai p.4

8„Mums rūpi!” p.

Mūsų požiūris 11p.

zacijų atstovų, o sveikinimo žodį sakė Lietuvos premjeras, LSDP pirminin-kas Algirdas Butkevičius.

„Socialdemokratai įrodė, kad jie įgyvendina tokią Lietuvos savivaldos politiką, kuri remiasi principu – dau-giau vietinės demokratijos, daugiau fi-nansinių galių savivaldybėms. Taip jie pateisina visuomenės lūkesčius: nuo-monių apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai savivaldos institucijomis pasitiki labiau nei centrine valdžia“, – pabrėžė viena iš konferencijos or-ganizatorių, Seimo Valstybės valdy-mo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Pe-trauskienė.

Tiesioginiai merų rinkimai ta-po sėkme

„Tiesioginiai merų rinkimai – paga-

liau po ilgų diskusijų tai padarėme! Jie buvo istoriniai – didelis žingsnis vietos demokratijos stiprinimo link. Rinkė-jams suteiktos didesnės galios formuoti vietos valdžią, o per visuomeninius ko-mitetus nepartiniams sudaryta galimy-bė dalyvauti savivaldos rinkimuose“, – tvirtino M. Petrauskienė.

Seimo Valstybės valdymo ir savi-valdybių reikalų komiteto nario Al-bino Mitrulevičiaus teigimu, nepasi-tvirtino ir nuogąstavimai, kad tiesio-giai išrinkti merai negalės produkty-viai dirbti, jei tarybos narių daugumą sudarys kitų partijų atstovai: „Jie suge-bėjo suformuoti daugumą savo auto-ritetu ir pelnytu žmonių pasitikėjimu patraukti į savo pusę ir kt. savivaldybių tarybos narius.“

Nors pasigirsta balsų, kad tiesiogiai išrinkti merai turi per mažai galių, ta-

čiau tam reikia keisti Konstituciją. „Tai – jau trečioji mano kaip me-

ro kadencija. Tačiau tik dabar, kai esu tiesiogiai išrinktas, esu atsakingas pir-miausiai savo rinkėjams. Po rinkimų nė vienoje iš 60 savivaldybių nebuvo patinės situacijos, kai buvo blokuo-jama mero sudaroma dauguma tary-boje. Dėl mero įgaliojimų irgi neky-la reikšmingų problemų. Būtų gerai, jei meras su tarybos pritarimu skirtų ir atleistų administracijos direktorių. O merų, kaip ir teisėjų, algos – tai jų kompetentingumo ir nešališkumo ga-rantas“, – akcentuoja Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Pasak jo, „vietoj tiesioginių seniūnų rinkimų siūlyčiau, kad jie būtų skiria-mi mero kaip asmeninio politinio pa-sitikėjimo pareigūnai jo kadencijai, pri-tarus bendruomenei, o nebūtų karjeros

Socialdemokratai ėmėsi spręs-ti savivaldos problemas. Daž-nai girdisi balsai, kad Lietuvoje nėra tikros savivaldos, centrinė valdžia nepasitiki savivaldybė-mis, o šioms perduodamos vis naujos funkcijos, nesuteikiant papildomo finansavimo. Sie-kiama keisti situaciją iš esmės.

Ar ne socialdemokratai rūpinasi Lietuvos vietos savivalda?

Spalio 10-oji – Vietos savivaldos die-na. Spalio 14 d. Seimo Lietuvos social-demokratų partijos (LSDP) frakcija ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) surengė Seime konferenciją „Savival-dos savarankiškumo didinimas“. Joje dalyvavo gausus būrys Lietuvos merų, vietos valdžios politikų, savivaldybės tarnautojų ir nevyriausybinių organi-

Nukelta į 5 p.

Telšių rudens gėrybių švente džiaugėsi socialdemokratai Spalio 3 d. Žemaitijos sostinėje Telšiuose vyko tradicinė rudens derliaus šventė „Didysis miesto Turgus 2015“. Ji prasidėjo spalvin-ga ir linksma eisena nuo Telšių Že-maitės dramos teatro iki Turgaus aikštės, kurioje vyko iškilmingas šventės atidarymas bei pagrindi-niai jos renginiai. Į juos suplūdo daugybė telšiškių ir miesto svečių.

Šventės dalyvių pasveikinti atvyko ir Ministras Pirmininkas, Lietuvos so-

cialdemokratų partijos (LSDP) vado-vas Algirdas Butkevičius, Seimo LS-DP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo Sveikatos reika-lų komiteto narė Alma Monkauskai-tė ir daug bičiulių iš aplinkinių rajonų.

Telšių rudens šventėje dalyvavo ir LSDP kandidatas į Telšių rajono mero postą Saulius Urbonas. Šventės svečiai tarė sveikinimo žodžius, o kai kurie bi-čiuliai prakalbo žemaitiškai.

Vėliau premjeras A. Butkevičius, ly-

dimas šventės dalyvių, ėjo ragauti že-maitiškos duonos – vyko skalsiausios duonos rinkimai. Jis apsilankė turgaus mugės palapinėse, skanavo įvairių val-gių ir apžiūrėjo dirbinius, bendravo su vietiniais gyventojais. Per „Didįjį mies-to Turgų 2015“ vyko Telšių rajono se-niūnijų meno kolektyvų pasirodymas ir irklavimo sporto šakos pristatymas Masčio ežero pakrantėje.

Socialdemokratų viešnagę vainika-vo ekskursija po naujai suremontuotą Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą.

Saulius Urbonas: „Telšiuose bus gera gyventi...“

Socialdemokratų akcija „Mums rūpi!”: kartu su socialiniais darbuotojais aplankyta šimtai žmonių

Dr. Giedrė Purvaneckienė. Moterys ir partinė drausmė

Vytenis P. Andriukaitis: „Esu socialistas, demokratas – man rūpi nelaimės ištikti žmonės”

Politika2 socialdemokratas

Gediminui Kirkilui – Prancūzijos Garbės legiono karininko kryžiusPrancūzijos ambasadorius Fi-lipas Žanto (Philippe Jean-taud) įteikė Garbės legiono karininko ordino ženklą Sei-mo Pirmininko pavaduotojui, Europos reikalų komiteto pir-mininkui, Lietuvos premjerui (2006–2008) Gediminui Kirki-lui rugsėjo 17 d. iškilmingos ceremonijos Prancūzijos am-basados rezidencijoje Vilniu-je metu.

Tai yra ypatingas apdovano-jimas, kuriuo Prancūzijos Res-publika ir jos Prezidentas Fran-sua Olandas (François Hollan-de) įvertino vieną iš iškiliausių Lietuvos politikų už jo indėlį į Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą (ES) ir Europos integra-cijos procesą.

Prancūzijos ambasada Lietu-voje pabrėžė: „Buvęs Ministras Pirmininkas bei dabartinis Sei-mo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas p. Gediminas Kirkilas yra aistrin-gas europietiškų vertybių gynė-jas. Nuo 2000 iki 2004 metų va-dovaudamas Seimo Užsienio rei-kalų komitetui, o nuo 2012 m. – Europos reikalų komitetui, jis darbavosi Lietuvos priartėjimo ir integracijos Europos Sąjungo-je labui. Jis taip pat dirbo Lietu-vai jungiantis prie euro zonos bei prisidėjo prie skaidraus ir tinka-mo Europos fondų lėšų paskirs-

Rugsėjo 22-ąją pirmajam atkur-tos nepriklausomos Lietuvos Pre-zidentui, Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Mykolui Bra-zauskui būtų sukakę 83-eji. Rugsėjo 21 d. Prezidento atminimą Vil-niaus Antakalnio kapinėse pagerbė prem-jeras Algirdas Butkevičius, Seimo LSDP frakcijos nariai, ministrai, Vyriausybės at-stovai, būrys bičiulių.

Socialdemokratams įteikti Švedijos Karališkieji Šiaurinės Žvaigždės ordinai. Švedijos Karališkosios šeimos valsty-binio vizito Lietuvoje metu Seimo na-riai Giedrė Purvaneckienė, Gediminas Kirkilas ir Benediktas Juodka apdova-noti Karališkuoju Šiaurinės žvaigždės ordinu. Užsienio reikalų ministrui Li-nui Linkevičiui įteiktas Didžiojo kry-žiaus Šiaurinės žvaigždės ordinas.

tymo. P. Gediminas Kirkilas ak-tyviai pasižymėjo 2013 m. antrą-jį pusmetį Lietuvai pirmininkau-jant ES Tarybai“.

G. Kirkilas padėkojo Prancū-zijos Respublikai, jos Preziden-tui ir ambasadoriui už tokį reikš-mingą įvertinimą ir jam parody-tą didelį pasitikėjimą, pabrėžda-mas: „Man ypatinga garbė gauti apdovanojimą iš valstybės, kuri buvo viena iš pagrindinių Euro-pos Bendrijos, kaip istorinio Eu-ropos taikos, demokratijos ir ge-rovės projekto, iniciatorių ir kū-rėjų. Tuometinis Prancūzijos už-sienio reikalų ministras Robertas Šumanas (Robert Schuman) bei Prancūzijos diplomatas, pirmasis Europos anglių ir plieno bendri-jos, kuri ir pradėjo Europos inte-gracijos procesą, Prezidentas Ža-nas Monetas (Jean Monnet) ta-po vienais iš šios idėjos autorių. Šiandien Europos Sąjunga – jau 28 valstybių narių bendruomenė, solidariai siekianti savo tikslų ir sprendžianti istorinius iššūkius“.

„Garbės legiono karininko or-dino ženklo apdovanojimą turė-jo ir mano mėgstamas rašytojas Romenas Gari (Romain Gary), jungiąs mūsų abi tautas – Lietu-vos ir Prancūzijos – savo gyveni-mo ir kūrybos istorija, kuris, be-je, dirbo Šumano vadovaujamo-je Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijoje ir apie tai rašė savo knygoje „Naktis bus rami"“, – tei-

gė G. Kirkilas. „Oskaras Milašius (Oscar Mi-

losz) (1877-1939), lietuvių kil-mės prancūzų poetas, o taip pat – Lietuvos diplomatas Prancūzi-joje (1920-1938), kuris pabrėžda-vo „Aš esu lietuvių poetas, rašan-tis prancūziškai“, iš visų savo jėgų stengėsi didinti Lietuvos žinomu-mą Prancūzijoje, ieškojo sąlyčio taškų tarp abiejų savo tėvynių – Lietuvos ir Prancūzijos – bei ta-po aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje.

Taip Oskaras Milašius per

Prancūziją siekė suartinti Lietu-vą su Europa. Garbės legiono ka-rininko ordinas man paskirtas už mano indėlį į Lietuvos integraciją į Europą ir mano valstybės narys-tę Europos Sąjungoje. Todėl man nepaprastai didelė garbė Prancū-zijos Respublikos Prezidento bū-ti netiesiogiai įvertintam taip pat ir už mano pastangas per Europą, per Europos Sąjungą suartinti Lietuvą ir Prancūziją“, – savo pa-dėkoje tvirtino G. Kirkilas.

Danutė Karaliūnienė

Aukščiausi socialdemokratų reitingai – akibrokštas opozicijai ir vertintojams

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir jos pirmi-ninko Algirdo Butkevičiaus reitingai išliko aukšti bei sta-bilūs net ir po aršaus opozici-jos bandymo pakenkti Prem-jero A. Butkevičiaus reputa-cijai.

Konservatorių sukeltas triukš-mas nesumenkino žmonių pasiti-kėjimo socialdemokratais ir parti-jos vadovybe. Už LSDP balsuotų,

jei dabar vyktų rinkimai į Seimą, daugiausia Lietuvos gyventojų – 23,9 proc.

Džiaugtis populiarumu visada rizikinga, bet reikia įvertinti, kad tokio pasitikėjimo valdžioje esan-čia partija nepriklausomos Lietu-vos istorijoje nėra buvę. Tokia rei-tingų tendencija tapo akibrokštu ne tik opozicinėms partijoms, pri-pratusioms, kad valdžia ir žmo-nių pasitikėjimas savaime sugrįž-ta, pasėdėjus opozicijoje. „Fantas-

tišku fenomenu“ poli-tologas Vytautas Dum-bliauskas pavadino A. Butkevičiaus reitingus, prilygindamas dabarti-nio LSDP pirmininko populiarumą su anks-tesniojo partijos vado-vo – Algirdo Brazausko.

Prie politinių sūpuo-klių, kai rinkėjai kas antrą kadenciją renkasi tai dešiniuosius, tai kai-

riuosius, priprato ir Lietuvos politi-kos vertintojai. Kai socialdemokra-tų populiarumas nekrito po laimė-tų Seimo rinkimų nei iškart, nei po pusmečio, buvo garsiai prognozuo-jama, kad tokį pasitikėjimą vyriau-sybe suformavusi partija iš inercijos išlaiko tik neilgą laiką.

„To priežastis – inercija. Praktiš-kai po kiekvienų rinkimų stebimas laimėtojų reitingų smukimas. Jie dar kokį pusmetį laikosi iš inercijos, o paskui pradeda smukti – tai tie-siog natūrali reakcija“, – 2012 me-tais prognozavo politologė Jūratė Novagrockienė. Tačiau nei jos, nei daugelio kitų politologų įžvalgos nepasitvirtino.

Dabar politologų ir sociologų viešuose pasisakymuose tik girdi-

me šūksnius: „Netikėta!“, „Feno-menalu!“, „Fantastiška!“. Tačiau žmonių pasitikėjimo LSDP prie-žastis, matyt, – paprasta ir gyveni-miška: įvertinti racionalūs sprendi-mai ir darbai, o ne skambūs pasisa-kymai, kaip, pavyzdžiui, konserva-torių: „Vadovėliai rašys apie mūsų Vyriausybę.“ Žmonių atmintyje ilgam įsirėžė praeitos vyriausybės arogantiški užmojai gyventojų sąs-kaita pabėgti nuo krizės. Ir tai atsi-spindi konservatorių reitinguose.

Tuo tarpu socialdemokratai, iš-kėlę principą „Svarbiausia – žmo-gus!“, nuosekliai jo laikosi. Žmonės įvertino pagaliau įsuktą daugiabu-čių namų renovaciją, sumažintas elektros, dujų ir šildymo kainas, vei-kiantį suskystintųjų gamtinių du-jų terminalą, vykdomus ne tik pa-čių socialdemokratų pažadus, bet ir buvusios valdžios įsipareigojimus bei skolas – gyventojams grąžina-mos nurėžtos pensijos, nuosekliai keliama minimali mėnesinė alga.

Irmina Frolova-Milašienė

Gediminas Kirkilas ir Prancūzijos ambasadorius Filipas Žanto

Prancūzijos ambasados nuotr.

Socialdemokratai LSDP Tvarka ir teisingumas Tėvynės sąjunga- krikščionis demokratai Darbo partija Liberalų sąjūdis

3socialdemokratas 2015 m. spalis, Nr. 9 (66)Nuomonės

Prezidentės ultimatumas Seimui, o kas toliau Aloyzas sAkAlAsKovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, LSDP Garbės Pirmininkas

Kam reikalinga socialinė partnerystė?

Šie metai – ypatingi Lietuvos socialiniams partneriams. Mi-nėjome pirmojo nacionalinio trišalio susitarimo ir Trišalės ta-rybos 20-metį. Pavyko sukur-ti europinę socialinio dialogo sistemą, kuri jau – pripažinta norma. Socialiniams partne-riams nebuvo kada švęsti – te-ko dirbti pritaikant mokslinin-kų parengtą socialinį modelį prie Lietuvos realijų.

Trišalėje taryboje surandama vis daugiau kompromisų, kuriuos tu-rės įvertinti įstatymų leidėjai. Soci-aliniai partneriai subrendo ir daug ko išmoko. Nereikėtų smerkti prof-sąjungų už viešas akcijas, kurios – kaip socialinio dialogo forma.

Socialinė partnerystė ir dialogas yra geriausios priemonės derinti ša-lių interesus ir ieškoti sutarimų. O susitarti visada galima. Reikia tik noro, kantrybės, pakantumo kitai nuomonei, kompromisų ir derybi-

nių įgūdžių. Tai puikiai įrodė Tarp-tautinė darbo organizacija, kai 185 valstybių vyriausybių, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai suge-bėjo susitarti dėl 189 konvencijų ir 204 rekomendacijų. Lietuvos soci-aliniai partneriai nuo 1992 m. da-lyvauja šiame procese.

Europos Sąjungoje (ES) sociali-nė partnerystė ir dialogas – vieni svarbiausių demokratijos principų ir Europos socialinio modelio pa-grindas. Europos socialiniai par-tneriai seniai įsitikino, jog tik per konstruktyvų dialogą galima pa-siekti daugiausia naudos dirbantie-siems, verslui ir valstybei. Per jų su-sitarimus priimtos net penkios di-rektyvos dėl vaiko priežiūros atos-togų, darbo ne visą darbo dieną, ter-minuoto, nuotolinio ir agentūrinio darbo. Tai – puikus pavyzdys ES ša-lims narėms.

Socialinės partnerystės kultūra ir praktika senosiose ES valstybėse formavosi dešimtmečius. Skandi-navijos, Austrijos ar Vokietijos ko-lektyviniai susitarimai siekia praei-to amžiaus pradžią. Kolektyvinių derybų ir konsultavimosi dėka pri-imama daugelis žmonėms svarbių sprendimų.

Naujose ES šalyse socialinė par-tnerystė išsivysčiusi silpniau. Ban-dymus įdiegti pažangiausią patirtį apsunkina nepakankamas sociali-nių partnerių atstovavimas bei su-

siformavęs darbdavių ir darbuotojų mentalitetas. Dėl to ne visada veikia ir teoriškai geros įstatymų nuosta-tos, pvz., galimybė Lietuvoje steigti darbo tarybas ar sudaryti šakinius susitarimus.

Nereikėtų aklai kopijuoti kitų šalių patirties ar tikėtis, kad užda-ruose kabinetuose sukurti teoriniai modeliai bus gyvybingi. Jie gali ne-tikti Lietuvos realijoms. Mes kol kas neturime tokios sklandžios šakinių tarifinių susitarimų sistemos kaip Vokietijoje ar Austrijoje, nes nėra analogiško darbuotojų ir darbdavių šakinio atstovavimo lygio.

Ne kartą stengėmės perkelti ir Skandinavijos patirtį. Tačiau šie modeliai veikia esant aukštam dar-buotojų atstovavimo lygiui, apie 70 proc. Reikia įvertinti ilgus metus formuotą skandinavišką socialinio

dialogo kultūrą, verslo socialinę at-sakomybę bei dideles gerovės valsty-bės galimybes užtikrinti darbo rin-kos lankstumą ir saugumą.

Žinoma, būtina analizuoti kitų šalių patirtį, tačiau kurti ir tobu-linti reikėtų mūsų lietuvišką soci-alinės partnerystės modelį ir tuo praturtinti ES socialinės partne-rystės sistemą.

Ekonomikos ir finansų krizė ne-buvo palanki socialinei partnerys-tei. Padidėjusi įtampa darbo rinko-je bei vyriausybių antikrizinės prie-monės apsunkino socialinį dialogą, susilpnino ilgus metus formuotus šakinių tarifinių susitarimų me-chanizmus.

ES nuosekliai mažėjo narystė profsąjungose, per dešimtmetį – 4,5 proc. p. iki 22,8 proc. Su 8,3 proc. esame treti nuo galo po pran-

cūzų ir estų, o pagal kolektyvinių sutarčių aprėptį paskutiniai. Narys-tės mažėjimas aiškinamas smulkių ir vidutinių įmonių gausėjimu, ne-tradicinių darbo organizavimo for-mų plitimu, išaugusiu nedarbu, mi-gracija ir kt. Darbdavių organizacijų tankis lieka stabilus. Mažesnis dar-buotojų atstovavimas sąlygoja ir ko-lektyvinių sutarčių aprėpties mažė-jimą, kuris per dešimtmetį nukrito 7 proc.p. iki 61 proc.

Prancūzijos patirtis, kur profsą-jungoms priklauso tik 7,7 proc. dir-bančiųjų, o kolektyvinės sutartys apima 90 proc. darbuotojų, rodo, kad šią problemą galima išspręsti. Todėl būtina skatinti darbo tarybų plėtrą, darbuotojų įtraukimą į įmo-nių valdymą, šakinius tarifinius su-sitarimus, kolektyvinių susitarimų praplėtimo galimybes ir kitas prie-mones. Sveikintina, jog tai numato-ma naujame socialiniame modelyje.

Europos Parlamentas ir Europos Komisija ne kartą pabrėžė, kad gy-vybiškai svarbu į vyriausybių vyk-domas reformas įtraukti socialinius partnerius, nes socialinio dialogo metu rastiems sprendimams prita-ria didesnė visuomenės dalis, juos lengviau įgyvendinti, kyla mažiau konfliktų, ir jie padeda užtikrinti ilgalaikį reformų tvarumą.

Dabar jau reikėtų ieškoti atsaky-mo ne į klausimą, kam mums reika-linga socialinė partnerystė, o į klau-simą, kaip ją stiprinti ir plėtoti. To ir noriu palinkėti Lietuvos sociali-niams partneriams.

Vilija BlinkeVičiūtė Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė

Priminsiu skaitytojui, apie ku-rį Prezidentės ultimatumą kal-bame. Po to, kai Seimas atme-tė Prezidentės jau antrą jos pa-siūlytą kandidatą į Generalinio prokuroro pareigas, Preziden-tė ultimatyviai pareiškė, kad trečią kandidatą ji siūlys tik ta-da, jei Seimas jį tvirtins atviru, o ne slaptu balsavimu, nors šio reikalauja Seimo statutas.

Po tokio ultimatumo Seimo ga-limi sprendimai yra tokie. Seimas paklūsta Prezidentės valiai, paro-do rinkėjams, kad ne Seimas, kaip rašoma Konstitucijoje, o Preziden-tė yra aukščiausioji Lietuvos valdžia, pakeičia Seimo statuto 115 straips-nį (dėl slapto balsavimo), kurio an-troje dalyje parašyta, kad slaptai balsuojama, kai sprendžiami klau-simai dėl Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir šių teismų pirmininkų, Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų pasky-

rimo, Seimui atskaitingų valstybės institucijų vadovų paskyrimo, taip pat dėl pritarimo Apeliacinio teis-mo teisėjų, šio teismo pirmininko ir skyrių pirmininkų skyrimui ar-ba atleidimui.

Seimas pakeisti savo statutą gali, nors balsuoti už pakeitimą turėtų daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Bet Seimui reikės priimti sprendi-mą, ar slapto balsavimo procedūra nebus taikoma ir kitiems 115 str. 2 dalyje išvardintiems pareigūnams, ar tik vienam Generaliniam proku-rorui bus daroma tokia išimtis, nes tik vienas Generalinis prokuroras yra „Prezidentės kareivis“, kaip kad, greičiausiai nepagalvojęs, leptelėjo laikinasis Generalinis prokuroras.

O gal neslapto balsavimo proce-dūra turėtų būti taikoma ir Kons-titucinio Teismo, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų vadovams ir tei-sėjams. Bet kodėl tik jiems? Gal ir kitus pareigūnus, įskaitant ir patį Lietuvos Respublikos Prezidentą, rinkime atviru balsavimu rinkimų apygardos rinkėjų susirinkimuose?

Iš to, kas pasakyta, tikimybė, kad Seimas pakeistų savo statutą, yra nedidelė. Seimas atmeta Preziden-tės ultimatumą, atsisako keisti savo statutą ir parodo, kad jis yra aukš-čiausia Lietuvos valdžia, kuriai jo-kie valstybės pareigūnai negali duo-ti nurodymų. Tada lauktinas Prezi-dentės apsisprendimas: ar ji nuspręs ieškoti išeities, ar ir toliau konfron-tuos su Seimu.

Juk lengvas galėtų būti kad ir toks Prezidentės sprendimas. Prezidentė sukviečia Seimo frakcijų vadovus ir jų paklausia, ką vadovai siūlytų Ge-neraliniu prokuroru. Juk tinkamų šioms pareigoms nereikia ieškoti Respublikos pakampėse. Kiekvie-nas Konstitucinio ar Aukščiausiojo Teismų atstovas turi visas savybes, kurios reikalingos Generaliniam prokurorui: didelį autoritetą visuo-menėje, įskaitant ir teisinį, teisines žinias, patyrimą, nepriekaištingą reputaciją ir t. t. Tinkamų šioms pareigoms kandidatų yra ir tarp Seimo kontrolierių bei universite-tų teisininkų. Pagaliau ir pačiame Seime yra asmenų, kurie buvo ge-neraliniais prokurorais ir net vals-tybės prezidentais.

Tai kodėl neparenkamas vienas

kuris nors iš tos teisininkų gausos? Ogi neparenkami galimai todėl, kad jie neturi dar vienos savybės – sugebėjimo būti „Prezidentės karei-viu“. Todėl tikėtina, kad tokio susi-tikimo su frakcijų vadovais nebus.

Seimas žengia radikalų žingsnį ir numato kitą Generalinio prokuro-ro skyrimo tvarką. Bet jai įvesti rei-kia iš Konstitucijos 84 str. 11 da-lies išbraukti žodžius (Respublikos Prezidentas) „Seimo pritarimu ski-ria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą“. Vargu, ar šis Seimas jau pribrendo tokiam radi-kaliam žingsniui, kuris iš esmės pa-šalintų prokuroro skyrimo proble-mą. Todėl šio varianto tikimybė la-bai nedidelė.

Taigi, turime patinę situaciją, iš kurios išvesti gali tik pati Respu-

blikos Prezidentė. Kad taip įvyk-tų, reikia Prezidentei nusimesti ne-klystančio asmens kaukę. Juk klys-ta JAV prezidentas Barackas Oba-ma, klysta Vokietijos kanclerė An-gela Merkel, klysta Prancūzijos pre-zidentas François Hollande. Ir jie nebijo prisipažinti klydę. Nuo to jų autoritetas tik auga.

Lietuva yra vienintelė šalis, ku-rios Prezidentė niekados neklysta. Tiesa, niekados neklysta ir Vladi-miras Putinas, ir Aleksandras Lu-kašenka. Bet nei Rusijos, nei Balta-rusijos demokratinėmis valstybė-mis nepavadinsi.

Lietuva de jure yra demokratinė valstybė, tačiau abejotina, ar ji to-kia yra de facto. Mūsų Prezidentė stengiasi suimti į savo rankas visus valdžios svertus. Konstitucijoje to nenumatyta, tačiau ji parenka mi-nistrus, dubliuoja premjerą tarptau-tiniuose forumuose, nors gerai ži-no taisyklę, kad valstybės pareigū-nams viskas draudžiama, ko nenu-mato įstatymas. Be to, prezidentė dubliuoja ir teismus, pati nuspręs-dama, kas kaltas, o kas ne.

Apibendrinant galima pasakyti, kad ji sėkmingai žengia Rusijos ca-ro Petro I keliais, kuris savo doku-mentuose rašydavo: „Mes, Petras pirmasis“... Ir galbūt dar sulauksi-me (neduok, Dieve) tų dienų, ka-da bus rašoma: „Mes, Dalia Gry-bauskaitė“...

Delfi.lt

Rinkimai4 socialdemokratas

Saulius Urbonas: „Telšiuose bus gera gyventi...“Lapkričio 8 d. vyks pakartoti-niai rinkimai į Telšių rajono me-ro pareigas. Lietuvos socialde-mokratų partijos (LSDP) kandi-datas – telšiškiams gerai pažįs-tamas Telšių rajono savivaldy-bės administracijos direktorius Saulius Urbonas.

Telšiškių labui valstybės tarny-boje – jau 16 metų

Ką Jums reiškia Telšiai? Myliu Telšius. Čia gimiau ir au-

gau. 1993 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigiau mechanikos inžinieriaus studijas. Grįžau į Telšius. O 2003 m. Vilniaus universitete įgijau tei-sės magistro laipsnį. Dar 1999 m. pradėjau dirbti valstybės tarnybo-je. Taigi – jau 16 metų stengiuosi savo darbais padaryti taip, kad vi-siems žmonėms Telšiuose būtų ge-ra gyventi.

Kaip atradote LSDP?LSDP narys esu nuo 2006 metų.

Norėjau aktyviau dalyvauti visuo-menės gyvenime, o man artimos socialdemokratų idėjos.

Bičiuliai išreiškė pasitikėjimą manimi ir rugpjūtį išrinko mane LSDP Telšių skyriaus pirminin-ku. Tai – iššūkis mano gyvenime. Dabar mūsų skyriuje – 421 narys (moterų – 233, vyrų – 188, jauni-mo iki 30 m. – 70).

2015 m. į Telšių rajono tarybą išrinkti bičiuliai Vilija Bačionienė, Adomas Domarkas, Remigijus Juš-ka, Tomas Katkus, Marius Lukaus-kis, Sigitas Motuzas, Sigitas Mika-lauskas, Stefa Naujokienė, Kajato-nas Šliogeris. Aktyviai veikia LSDP jaunimiečiai su pirmininku Tomu Katkumi (jų yra 72).

Pakeisti buvusį pirmininką, po-puliarų ir charizmatišką šviesaus atminimo Vytautą Kleivą nėra len-gva. Bet bendromis jėgomis, susi-telkę, dirbsime toliau ir stengsimės dėl Telšių rajono gerovės.

Šviesaus atminimo Vytautą Kleivą prisiminus...

Kokios Vytauto Kleivos savy-bės Jums imponavo?

Dar nebūdamas LSDP nariu, Vytautą pažinojau kaip aktyvų, draugišką, linksmą ir nuoširdų žmogų – puikų muzikos mokyto-ją ir choro dirigentą, Nevarėnų vi-durinės mokyklos direktorių, vė-liau – Telšių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją. O nuo

2011-ųjų jis ėjo ir mero pareigas... Pažintis su Vytautu padarė įta-

ką mano politiniam pasirinkimui. Kai po 2011 m. savivaldos rinkimų Vytautas pateikė mano kandidatū-rą Tarybai ir patvirtino eiti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, mūsų ben-dravimas ir bendradarbiavimas ta-po itin artimas. Daugiau kaip 4 me-tus dirbome ranka rankon.

Vytautas man buvo kaip moky-tojas ir draugas, į kurio petį galė-jau atsiremti. Staigi jo netektis su-kėlė šoką... Tęsime Vytauto ir kar-tu su juo pradėtus darbus. Stengsi-mės įgyvendinti jo ne kartą skelb-tą idėją, kad „Telšiai bus gražiausias miestas ne tik Lietuvoje, Europoje, bet gal ir visame pasaulyje...“

Nuo sutvarkytos Masčio pa-krantės – iki Telšių pramoninio parko statybų

Kaip socialdemokratų pastan-gomis pasikeitė Telšiai?

Per kelerius metus Telšiai labai pasikeitė. Sutvarkėme Masčio eže-ro pakrantę – ji tapo patraukli ir verslininkams. Įsibėgėjo mokyklų ir gyvenamųjų namų renovacija. Vytautas asmeniškai domėjosi jos eiga, susitikdavo su darbų rango-vais, spręsdavo iškilusias problemas.

Patvirtinome detalųjį planą, vyksta projektavimo darbai dėl ka-rinio miestelio teritorijos pritaiky-mo pramoninei veiklai. Už apie 1,5 mln. eurų numatoma sutvarkyti infrastruktūrą, apšvietimą, sufor-

muoti sklypus, kuriuos pasiūlysi-me verslininkams. Tai padės įkur-ti naujas darbo vietas.

Telšiuose investuotojai iš Ukrai-nos stato farmacijos laboratoriją, planuojama įkurti apie 100 darbo vietų. Viešvėnų seniūnijoje bendra lietuvių ir švedų įmonė plečia vei-klą – stato karkasinių surenkamų namų gamyklą. Vasarą susitikau su Lietuvos ambasadoriumi Švedijo-je Eitvydu Bajarūnu, tarėmės pri-traukti investuotojų į Telšių rajo-ną. Keliasdešimt papildomų darbo

veikia Socialinių mokslų katedra ir Menų pedagogikos katedra, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje.

Kaip Telšiuose kultūringai ir sveikai galima leisti laisvalaikį?

Tikimės, per kelerius metus baig-sime Telšių kultūros centro rekons-trukciją. Teatro mėgėjai gali pama-tyti Lietuvos teatrų spektaklius Tel-šių Žemaitės dramos teatre. Ten pat kol kas veikia ir Karolinos Praniaus-kaitės viešoji biblioteka, turinti 29

mo aikštelės. Savivaldybės Sporto taryba ski-

ria nemažai pinigų visuomeninėms sporto organizacijoms: sunkiaatle-čiams, boksininkams, lengvosios atletikos ir auto sportininkams. Šiemet atidarėme irklavimo sek-ciją Masčio ežere. Aktyviai ben-draujame su Lietuvos irklavimo fe-deracija. Jau skirti pinigai treniruo-kliams, kurie turbūt stovės Masčio ežero pakrantėje. Miestiečiai galės laisvai treniruotis ir gerėtis nuosta-biu vaizdu.

Ar saugu vakarais Telšiuose?Viešosios erdvės daug metų stebi-

mos vaizdo kamerų. Policija su sa-vivaldybe finansuoja vykdomą ste-bėseną, o ją vykdo socialinė įmo-nė, kurioje dirba negalią turintys žmonės, – taigi, suteikiame darbą ir jiems. Vaizdo kameros padeda užkirsti kelią daugeliui teisės pa-žeidimų, paspartina jų išsiaiškini-mą. Planuojame plėsti vaizdo ste-bėjimo kamerų tinklą.

Po įtempto darbo – dėmesys šeimai

Kaip atgaunate jėgas po įtemp-tos darbų savaitės?

Tapus LSDP Telšių skyriaus pir-mininku, laisvo laiko beveik neliko. Tačiau mėgstu žvejoti, grybauti. Pa-tinka tiesiog pasivaikščioti po miš-ką – bala nematė tų grybų, svarbu, kad galva prašviesėja, pamedituoju.

Bėgioju Masčio pakrante. Širdį džiugina Biglio veislės šuo Čarlis, labai draugiškas. Jis visada džiaugs-mingai pasitinka, kai grįžtu į na-mus. Ir jam reikia mano dėmesio, bet... negaliu apleisti kitų šeimos narių. Sūnus Arnas lanko Telšių Žemaitės gimnazijos pirmą klasę, o duktė Gabrielė dirba Telšiuose ir neakivaizdžiai studijuoja Kauno kolegijoje verslo vadybą.

Dėkoju Dievui, kad dar tėvai gyvi – jie gyvena Telšiuose. Mano mama yra didžiausia mano kritikė. Aplan-kau juos, kai tik randu laiko.

Be šeimos ir be žmonos Daivos palaikymo būtų sudėtinga dirbti. Ji dirba socialine darbuotoja Telšių socialinių paslaugų centre, todėl ra-jono socialines problemas žinau „iš pirmų lūpų“...

Ir kokios jos yra? Įgyvendinome projektą „Integra-

lios pagalbos plėtra Telšių rajone“ – teikėme integralios slaugos ir so-cialinės globos paslaugas namuose neįgaliems ir senyvo amžiaus žmo-nėms Telšių rajone. Paslaugas teikė trys mobilios specialistų komandos: bendruomenės slaugytojai, slaugy-tojų padėjėjai, masažuotojai, socia-linio darbo organizatorius ir socia-linio darbuotojo padėjėjai. Projek-tas baigėsi, bet savivaldybė ir toliau finansuoja tokias paslaugas savo lė-šomis, nes žmonėms jų reikia.

Daug dėmesio skiriame darbui su rizikos šeimomis ir jų vaikais. Sten-giamės padėti nepasiturinčioms šei-moms.

Kalbėjosi Ridas Viskauskas

vietų rajone įsteigė kita tarptautinė bendrovė ir pan.

Ūkio ministerija pasiūlė pagalbą, steigiant Telšiuose pramoninį par-ką. Ji perdavė Telšių rajono savival-dybei 610 tūkst. eurų vertės Telšių verslo inkubatoriaus turėtas akcijas. Savo akcijas mums perduoti žadėjo ir kitas akcininkas – tada Telšių ra-jono savivaldybė valdytų 100 proc. akcijų. O tai reikštų, jog Telšių vers-lo inkubatorius galėtų pretenduoti į 2 mln. eurų ES paramą.

Rugsėjo 1 d. atidarytas naujas Telšių regioninis profesinio mo-kymo centras Statybos sektoriaus praktinio mokymo centro pastate. Čia bus rengiami specialistai, ku-rių reikia Lietuvos ir užsienio vers-lininkams, norintiems plėtoti vers-lą Telšiuose.

Naujos erdvės Telšiuose kultū-rai ir sportui

Kuo ypatingas Telšių ruduo? Rudenį mūsų miestas atgyja – su-

važiuoja studentai studijuoti VDA Telšių dailės fakultete, Žemaitijos kolegijos Telšių fakultete, kuriame

filialus rajone. Tikimės, kad šių me-tų pabaigoje biblioteka perskels į naujas patalpas.

Šiais metais baigsis Telšių centri-nio stadiono rekonstrukcija. Čia bus sukurtos puikios sąlygos fut-bolo, krepšinio, badmintono, lauko tinklinio, riedulio, lengvosios atle-tikos ir kitų sporto šakų atstovams. Stadione vyks nacionalinio ir tarp-tautinio lygio varžybos.

2014 m. atidarytas dirbtinės dan-gos futbolo stadionas, gerai įvertin-tas Lietuvos futbolo federacijos. Tel-šių futbolo komanda „Džiugas“ šie-met debiutavo I lygos pirmenybėse. Linkime jai sėkmės!

2015–2016 m. sezone ir mūsų krepšinio komanda „Telšiai“ turė-tų žaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje. Apšiltinsime krepšinio aikš-telę, kad varžybos galėtų vykti vi-sus metus.

Rekonstruotos žiūrovų tribūnos. Vakarinėje įrengta iki 2 000 žiū-rovų vietų, rytinėje – 320, dar iki 500 laikinų. Krepšinio aikštelėje – 746 sėdimos vietos. Įrengtos 204 automobilių ir 9 autobusų stovėji-

Premjeras, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius ir LSDP kandidatas į Telšių r. merus Saulius Urbonas

Masčio ežeras

Paminklas „Fontanas“ Katedros aikštėje

5socialdemokratas 2015 m. spalis, Nr. 9 (66)AktualijosAtkelta iš 1 p.

Socialdemokratų partija ir ateityje dirbs kaip vieninga komandaRugsėjo 26 d. Lietuvos social-demokratų partijos (LSDP) Ta-rybos posėdyje daugiausia dė-mesio skirta pasirengimui 2016 m. Seimo rinkimams.

„Žmonės gerbia tuos politikus, kurie priima pamatuotus ir nau-dingus sprendimus. Visi drauge tu-rime siekti, kad Lietuvoje būtų su-darytos sąlygos dirbti, užsidirbti ir oriai gyventi. Turime apsaugoti kie-kvieną žmogų – auginantį vaikus,

besimokantįjį ar pensinio amžiaus sulaukusįjį. Todėl eidami į rinki-mus turime būti vieningi, drąsūs ir ryžtingi. O mūsų darbuose turi atsispindėti ne tik tikslas, bet ir re-zultatas“, – posėdžio metu kalbėjo socialdemokratų partijos pirminin-kas Algirdas Butkevičius.

„Socialdemokratai atstovauja žmogui. Todėl labai svarbu didin-ti darbo užmokestį, remti ne tik šeimas, auginančias vaikus, bet ir stengtis, kad kiekvienas žmogus

jaustųsi reikalingas ir naudingas sa-vo šaliai“, – kalbėjo partijos pirmi-ninko pavaduotojas, rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas.

Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pristatė Vyriausio-sios rinkimų komisijos parengto vienmandačių rinkimų apygardų ribų pakeitimo 2016 m. Seimo rin-kimams projektą ir jo kriterijus.

„Į rinkimus einame vieni, be ki-tų politinių jėgų prisijungimo. Mū-sų tikslas – laimėti rinkimus. Tad kiekvienam iš Jūsų linkiu optimiz-mo, išminties ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo“, – pabrėžė A. But-kevičius.

Kornelija Petravičienė

Žirmūnų Nr.4 – Marius SkarupskasLazdynų Nr.9 – Julius Pagojus Pramonės Nr.17 – Darius Razmislevičius Danės Nr.19 – Jonas Sąlyga Marių Nr.21 – Lilija Petraitienė Skuodo-Mažeikių Nr.37 – Jonas Talmantas

Mažeikių Nr.38 – Irena Macijauskienė Kėdainių Nr.43 – Justas Pankauskas Pakruojo-Joniškio Nr.46 – Saulius Margis Pasvalio-Panevėžio Nr.47 – Petras Vaitiekūnas Anykščių-Kupiškio Nr.49 – Auksė KontrimienėRokiškio Nr.50 – Vytautas Saulis

Zarasų-Visagino Nr.52 – Algirdas Raslanas Širvintų-Vilniaus Nr.55 – Andrius Jozonis Vilniaus-Trakų Nr.57 – Zdislovas Skvarciany Prienų-Birštono Nr.67 – Andrius Palionis Varėnos-Eišiškių Nr.70 – Vidas Mikalauskas

Naujamiesčio Nr.1 – Faustas LatėnasSenamiesčio Nr.2 – Marija-Aušrinė PavilionienėAntakalnio Nr.3 – Juras PoželaFabijoniškių Nr.5 – Auksė KontrimienėŠeškinės Nr.6 – Algirdas SysasJustiniškių Nr.7 – Gediminas KirkilasKaroliniškių Nr. 8 – Juozas BernatonisNaujosios Vilnios Nr.10 – Eduardas ŠablinskasŠilainių Nr.11 – Birutė VėsaitėKalniečių Nr.15 – Orinta LeiputėBaltijos Nr.20 – Irena ŠiaulienėAušros Nr.23 – Edvardas ŽakarisSaulės Nr. 24 – Arvydas Mockus

Aukštaitijos Nr.28 – Domas PetrulisMarijampolės Nr.29 – Albinas MitrulevičiusGargždų Nr. 31 – Antanas ValysŠilutės – Pagėgių Nr.32 – Artūras SkardžiusŠilalės – Šilutės Nr.33 – Albinas EžerskisTauragės Nr.34 – Darius PetrošiusPlungės – Rietavo Nr.35 – Rimantas VaitkusKretingos Nr.36 – Antanas VinkusAkmenės –Joniškio Nr.39 – Mindaugas BalčiūnasTelšių Nr.40 – Rimantė ŠalaševičiūtėKelmės Nr.41 – Alma MonkauskaitėRaseinių Nr. 42 – Edmundas JonylaRadviliškio Nr.44 – Algimantas Salamakinas

Biržų – Kupiškio Nr. 48 – Aleksandras ZeltinisUtenos Nr.51 – Milda PetrauskienėIgnalinos- Švenčionių Nr.53 – Algirdas ŠešelgisMolėtų – Švenčionių Nr.54 – Linas JonauskasJonavos Nr.60 – Rimantas SinkevičiusUkmergės Nr.61 – Arūnas DudėnasJurbarko Nr.62 – Bronius PaužaSuvalkijos Nr.63 – Juozas OlekasŠakių Nr.64 – Mindaugas BastysKauno – Kėdainių Nr.65 – Raminta PopovienėKauno kaimiškoji Nr.66 – Antanas NesteckisVilkaviškio Nr. 68 – Algirdas ButkevičiusLazdijų – Druskininkų – Nr.71 – Kristina Miškinienė

Iš LSDP istorijos: 1919 m. spalio 3 d. legalizuota LSDP veikla. 1922 m. spalio 10–11 d. išrinktas Lietu-vos Respublikos I Seimas (1920–1922). Iš 78 Seimo narių vietų 10 gavo socialde-mokratai. 1990 m. spalio 9 d. LSDP tapo tikrąja Soci-alistų Internacionalo nare. 1991 m. spalio 19 d. konferencijoje Kau-ne įkurta Lietuvos socialdemokračių mo-terų sąjunga.2000 m. Seimo rinkimuose A. M. Brazaus-ko socialdemokratinė koalicija gavo 51 mandatą.

1992 m. spalio 25 d. Lietuvos pi-liečiai referendume priėmė nau-ją demokratinę Konstituciją. Šiemet visoje Lietuvoje vyko Teisin-gumo ministerijos devintus metus iš eilės rengiamas Konstitucijos egza-minas, kuris pritraukė per 31 tūkst. dalyvių.

Taryba patvirtino kandidatus 2016 metų Seimo rinkimuose šiose vienmandatėse rinkimų apygardose:

Gegužės 1 d. LSDP suvažiavime buvo patvirtinti kandidatai šiose vienmandatėse rinkimų apygardose:

Milda PetrauskienėIš kairės: A. Mitrulevičius, A. Butkevičius, M. Petrauskienė, R. Šadžius ir G. Merkysvalstybės tarnautojai taip, kaip yra da-

bar. Jei gyventojai pasitiki meru, tai ir atsakomybė prieš bendruomenę už se-niūnų darbą bus mero.“

Nuo 2016 metų – daugiau finan-sinės nepriklausomybės savival-dybėms

Finansų ministras Rimantas Ša-džius pristatė nuo 2016 m. keičiamą savivaldybių biudžetų pajamų nusta-tymo metodiką, kurią Finansų minis-terija parengė, vykdydama balandžio 15 d. Konstitucinio teismo nutarimą. Savivaldybės biudžetui tenkanti gy-ventojų pajamų mokesčio (GPM) da-

lis bus apskaičiuojama remiantis nauju kriterijumi – konkrečios savivaldybės teritorijoje ir visoje Lietuvoje viduti-niškai vienam gyventojui tenkančio šio mokesčio santykiu.

Pagal naują metodiką savivaldybės biudžetui skiriama GPM (procen-tais) dalis nustatoma, palyginus pro-gnozuojamas savivaldybės pajamas iš GPM vienam savivaldybės gyvento-jui su vidutinėmis prognozuojamomis visų savivaldybių pajamomis iš GPM vienam gyventojui.

Toms savivaldybėms, kurių progno-zuojamos pajamos iš GPM vienam sa-vivaldybės gyventojui yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių pro-gnozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui ski-riama GPM dalis (procentais) bus nu-statoma 100 proc., o tos savivaldybės, kurių prognozuojamos pajamos di-desnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vie-nam gyventojui, tampa „donorėmis“.

Dėl naujo reglamentavimo 2016 m. keičiasi ir savivaldybių „donorių“

struktūra. „Donorės“ kitais metais bus Vilniaus m. savivaldybė (jai liks 45,95 proc. savivaldybei tenkančio GPM), Kauno miesto (jai liks 76,85 proc. GPM), Klaipėdos m. (su 87,32 proc. GPM) ir Neringos savivaldybė (59,04 proc. GPM).

Svarbi naujovė – savivaldybių biu-džetų pajamų nustatymo metodika numatys, kad ir „donorėms“ (kaip ir kitoms savivaldybėms) bus skiriamos lėšos išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, atsižvelgiant į vietinių ke-lių ir gatvių lygį, savivaldybės terito-

rijos plotą, pensinio amžiaus gyven-tojų skaičių, ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičių ir į kt. rodiklius (kuriuos lemia nuo savivaldybės nepriklausan-tys veiksniai).

Todėl ir 2016 m. mažesnę GPM dalį procentais gausiančios Vilniaus, Kau-no, Klaipėdos miestų ir Neringos sa-vivaldybės papildomų pajamų gaus iš lėšų išlaidų struktūros skirtumams išlyginti: Vilnius – apie 12,1 proc., Kaunas – 6,8 proc., Klaipėda – 3,8 proc., Neringai – 1,6 proc. Be to, di-dėja ir bendra savivaldybėms tenkan-

Savivaldos politika: daugiau vietinės demokratijos ir finansinių galių

ti GPM dalis – šįmet 72,8 proc., 2016 m. – 75,49 proc.

Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetai GPM 2016 m. gaus 94 mln. eurų daugiau nei šiemet (iš jų beveik 55 mln. eurų – papildomos pajamos dėl ekonomikos augimo ir beveik 44 mln. eurų – dėl atlyginimų didinimo ir kt. poreikių finansavimo). 2016 me-tais visų savivaldybių pajamos nebus mažesnės, negu jos buvo 2015 metais.

LSA: Lietuvos savivaldai reikia dar daugiau savarankiškumo

„Nebus ribojamas savivaldybių biu-džetams prognozuojamų savarankiš-kų pajamų augimas virš 21 proc. Tai suteiks joms didesnę motyvaciją ska-tinti užimtumą, verslumą, investici-jas, mažinti emigraciją ir migraciją į didmiesčius. Svarbu stiprinti Regionų plėtros tarybų įtaką ir grįžti prie disku-sijos dėl valstybinės žemės patikėtinio teisių perdavimo savivaldybėms“, – tei-gė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

LSA dar siūlo bendrosios dotacijos kompensaciją pakeisti pastovaus dy-džio bendrosiomis dotacijomis ir nu-matyti šias sumas kaip pastovius dy-džius. Tai turėtų teigiamos įtakos 40 savivaldybių, o valstybės biudžetui te-kainuotų apie 20 mln. eurų.

name labai pasiturinčiai. Vertėtų nenumoti rankos ir į klimato kai-tos padarinius – plečiasi dykumos, nyksta miškai, mažėja dirbamos že-mės! Pasaulyje pusbadžiu gyvena milijardas žmonių! Todėl žmonės ir bėga, o bėga ten, kur geriau. Po-litikų pareiga yra spręsti šias pro-blemas čia ir dabar. Ne tvoras rei-kia statyti, o padidinti asignavimus mūsų vystymosi programoms, ma-žinti įtampas ir bendradarbiauti vi-sais įmanomais kanalais“, – teigia LSDP Garbės pirmininkas.

Europos populistai žaidžia žmonių likimais

Kalbėdamas apie karą Sirijoje ir pabėgėlius, ES komisaras atkreipė dėmesį, kad Turkija, būdama ne to-kia turtinga, priglaudė apie du mili-jonus pabėgėlių. Tuo tarpu ES dis-kutuoja tik dėl 120 000 pabėgėlių!

„Esu socialistas, demokratas, to-dėl man rūpi nelaimės ištikti žmo-nės, o štai populistai prieš rinkimus lošia jų likimais. Lengva ES šalių pi-liečiams primesti tariamus priešus ir mitus, klijuoti etiketes“, – tvirti-na V. Andriukaitis.

„Lengva ir per socialinius tin-klus paskleisti kokį nors „scenarijų“ ar gandą, esą į Europą veržiasi „ban-ditai“. Tokiame kontekste kas nors kraunasi populiarumo dividendus. Daug sunkiau konkrečiai dirbti... Suteikti humanitarinę pagalbą – palapines, vandenį, būtiniausius vaistus, negendantį maistą – nėra paprasta, juolab, kad bėga jaunos šeimos su vaikais“, – pabrėžia jis.

Žmonėms reikia padėti, o ne aiškintis jų religiją

Pasak LSDP Garbės pirminin-ko, šiandien Islamas yra nepagrįstai demonizuojamas: „Prisiminkime mūsų NATO narę bei patikimą są-jungininkę Turkiją – valstybę, ku-rioje vyrauja islamas. Todėl konfe-siniai skirtumai nėra problema, ku-rią kelia populistinės jėgos. Kartais net krikščioniškos valstybės – kai-mynės ne visada gerai sutaria. Bet

Lietuva ir pasaulis6 socialdemokratas

Vytenis P. Andriukaitis, Lietu-vos socialdemokratų partijos (LSDP) Garbės Pirmininkas, Eu-ropos Sąjungos (ES) komisaras, atsakingas už sveikatą ir mais-to saugą, rugsėjo viduryje su-sitiko su bičiuliais Vilniuje. Du vakarus su LSDP Vilniaus m. skyriaus ir „Naujosios kairės“ auditorija jis diskutavo apie ES iššūkius bei Senąjį žemyną iš-tikusią pabėgėlių krizę. Patei-kiame įdomesnes V. Andriu-kaičio mintis.

Pabėgėlių krizė ir istorijos paralelės

„Šis laikotarpis yra vienas sudė-tingiausių ES istorijoje. Šiandien galime įžvelgti istorijos paralelių, prisimindami net ir mūsų valsty-bės žmonių bei mūsų miestų liki-mus. Vyresnė karta dar prisime-na, ką reiškia Antrojo pasaulinio karo košmaras su gausybe bepras-mių aukų ir suluošintų likimų“, – sako V. Andriukaitis.

Skaudžią istoriją liudija paties V. Andriukaičio ir daugelio kitų mūsų šalies žmonių patirtys. Bi-čiulis prisiminė savo vaikystę Ja-kutijos gulaguose ir geros širdies jakutus, kurie priglaudė būsimo politiko šeimą. Vėliau teko grįž-ti į Lietuvą, be nieko, ir Kaune kelerius metus gyventi 7 kv. m. kambarėlyje.

„Daugelis mūsų esame patyrę tą patį, ką išgyvena šimtai tūks-tančių šiandienos pabėgėlių. To-dėl dalis mūsų piliečių, atsukda-mi nugaras šiandienos pabėgė-liams, nutyli ir mūsų pačių isto-riją“, – apgailestauja gydytojo ir istoriko profesijas įgijęs bičiulis.

ES – ir socialdemokratų projektas

V. Andriukaitis įsitikinęs, kad privalome liautis gyvenę praeityje ir kaltinti atskiras tautas. Būtina prisiminti, kad ES, nepaisant iš-kylančių krizių, – patrauklus tai-kos projektas, prie kurio atsiradi-mo ir augimo tvariai prisidėjo ir socialdemokratai.

„Bet ateitin žengti turime tvir-čiau ir visi kartu“, – ragina Lie-tuvos deleguotas eurokomisaras. „Suprantama, kad tarptautinės teisės pažeidimai neturi būti to-

nacionalizmas – didelė problema, nes visame pasaulyje nacionalistai – panašūs. Istorija moko, kad naci-onalistinių nuotaikų proveržis daž-niausiai baigiasi kariniu konfliktu. Karo pabėgėliai – tokių nuotaikų pasekmė“.

„Lietuvoje daug kalbame apie konfliktą Rytų Ukrainoje. Ir tai nė-ra tik karinis konfliktas, bet ir hu-manitarinė krizė. Ukrainoje šiuo metu – du milijonai pabėgėlių, dar pusė milijono – Rusijoje. Įsivaiz-duokite jų kasdienybę ir prisimin-kime savo patirtį, kai po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos išvyko apie 300 000 žmonių!“, – sako bi-čiulis Vytenis.

„Šiandienos pasaulyje daug kari-nės ir kitokios įtampos židinių, ir iš jų plūsta pabėgėliai. Netekę vilties, žmonės rizikuoja gyvybe, yra išsekę bei pavargę. Juos reikia skubiai gy-dyti, vakcinuoti. Reikia greitai re-aguoti, nėra laiko aiškintis, kokios jų religinės ar politinės nuostatos. Reikia kompleksinių sprendimų, gausybės resursų ir solidarumo“, – akcentuoja jis.

Vytenis P. Andriukaitis: „Esu socialistas, demokratas – man rūpi nelaimės ištikti žmonės”

leruojami, o pripažintos valstybių sienos negali būti perbraižomos. Todėl būtinos apvalaus stalo dis-kusijos. Svarstant ES ir Ukrainos sutartį, nereikia ignoruoti ir Ru-sijos. Būtina bendradarbiauti. Su-tarties su Iranu sėkmė įrodo, kad kalbantis galima pasiekti puikių rezultatų“, – mano jis.

Gyvename palyginus pasiturinčiai

V. Andriukaitis pasakojo, kad, einant ES komisaro pareigas, jam teko matyti Ebolos epidemijos su-krėstą Vakarų Afriką: „Neįmano-ma žodžiais apibūdinti vaizdų, ku-rie sukrečia lyg siaubo filme! Mili-jonai žmonių gyvena šiukšlynuose! Ką kalbėti apie elektrą, švarų van-denį ar kanalizaciją. Ir tai – XXI amžius!“

„Palyginus su Afrika, mes gyve-

DAUGELIS MūSų ESAME PATyRę Tą PATį, Ką IŠGyVENA ŠIMTAI TūKSTANčIų ŠIANDIENOS PABėGėLIų. TODėL DALIS MūSų PILIEčIų, ATSUKDAMI NUGARAS ŠIANDIENOS PABėGėLIAMS, NUTyLI IR MūSų PAčIų ISTORIJą.

UKRAINOJE ŠIUO METU – DU MILIJONAI PABėGėLIų, DAR PUSė MILIJONO – RUSIJOJE.

Rugsėjo 21–30 d. Seime vei-kė Ukrainos menininkų Sofijos Atlantovos ir Oleksandro Kly-menkos ant šaudmenų dėžių tapytų ikonų paroda, kurią ati-darė Seimo Pirmininko pavaduoto-jas Gediminas Kirkilas. Ji turi labda-ringą tikslą – parduodant ikonas, renkami pinigai mobiliajai ligoninei, kurioje gydomos karo Ukrainoje au-kos ir dirba medikai savanoriai. Ši paroda eksponuota Ukrainoje, Vo-kietijoje, Lenkijoje, čekijoje, surink-ta per 15 tūkst. eurų.

Spalio 6 d. Seime LSDP frakcijos na-rio Aleksandro Zeltinio ir lazerio iš-radėjo, Lazerinės technologijos cen-tro vadovo, profesoriaus, habilituo-to technikos mokslų daktaro Riman-to Kanapėno iniciatyva iškilmingai perduoti du lietuviški gydomie-ji lazeriai, skirti padėti greičiau ir lengviau gyti sužeistiems Ukrainos kariams ir civiliams.

Spalio 12 d. premjeras Algirdas Butkevičius dalyvavo atidarant Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo-skubios pagalbos ir Ambulatori-nės reabilitacijos rekonstruotus skyrius, kuriuose įrengta moderni ligonių ištyrimo ir stebėjimo įranga. Tikimasi, kad sumažės pacientų ei-lės, pagerės gydymo kokybė ir ben-dra pacientų sveikatos būklė bei jų gyvenimo kokybė.

Lietuva oficialiai baigia „Rail Baltica“ sudvigubintos 1435 mm europinės vėžės linijos nuo Lenkijos sienos iki Kauno cen-trinės geležinkelių stoties tie-simą. 2015 m. spalio 16 d. į atidarymą Kau-ne atvyko Europos Komisijos narė, at-sakinga už transporto politiką Viole-ta Bulc. „Rail Baltica“ – nuo Helsinkio iki Varšuvos per Taliną, Rygą ir Kauną su jungtimi į Vilnių geležinkelio vėžė, maksimaliu 240 km/h greičiu sujung-sianti Lenkiją, Baltijos šalis, Suomiją bei likusią Europą.

Neburkime apie burkas

LSDP Vilniaus m. skyriaus diskusija su V. P. Andriukaičiu

„Naujosios kairės“ diskusija su V. P. Andriukaičiu kultūros bare „Kablys“

Politikas turi būti uola „Kai į Europos Komisiją atva-

žiuoja tam tikrų ES šalių narių mi-nistrai ir sako, kad mūsų visuome-nės yra prieš pabėgėlius, klausiu, ką jie daro kaip politikai? Doras ir są-žiningas yra tas politikas, kur į akis žmonėms sako net ir nemaloniau-sią tiesą bei gina savo principus. Jis kaip uola stovi prieš viešąją nuomo-nę, o ne pataikauja jai. Nuo politikų pasirinkimo ir retorikos priklauso ir mūsų ateitis, – įsitikinęs ES ko-misaras V. Andriukaitis.

Ridas Viskauskas irTomas Šileika

Pozicija 7socialdemokratas 2015 m. spalis, Nr. 9 (66)

Neburkime apie burkas

Jau ir Lietuvoje pradėjo disku-tuoti apie burkas. Net populia-ri pramoginė radijo stotis “M1 plius” ragina klausytojus skam-binti ir išsakyti nuomonę: leis-ti atvykėliams dėvėti burkas ar ne.

Klausytojų skambučiai pasipylė – pasirodo, tai tūlam lietuviui itin aktualus klausimas. Visi turi savo aiškias nuomones, deja, kaip daž-nai esti lietuviškoje žiniasklaidoje, niekas neprašo tų nuomonių pa-grįsti argumentais.

Bet labiausiai nustebino bendra-

piliečių laisvas ir nekritiškas “kultū-rinis liberalumas”. Šalyje, kur žmo-nės tyčiojasi iš tautinių, seksuali-nių mažumų, kur “viešais komen-tatoriais” vadinami veikėjai tyčioja-si iš skurstančių, emigrantų ir pras-čiau išsilavinusių žmonių, toleran-cija burkoms tampa aksioma.

Manau, taip atsitiko dėl to, kad yra painiojama tolerancija religijai ir papročiams su tolerancija patri-archalizmo primestai kultūrai. Bur-ka, apdangalas, kuris visiškai akli-nai uždengia moters kūną ir veidą, nėra Islamo religijos atributas. Bur-ka nėra sukurta Korano (nesileisiu į teologinius išvedžiojimus, nes labai mažai išmanau apie Islamą, bet gal pakaktų paminėti, kad visai nese-niai Al-Azhar, aukščiausią autori-tetą turinti musulmonų teologijos institucija Islamo pasaulyje, pareiš-kė, kad burka neturi spiritualinio autentiškumo). Burka buvo sukur-ta tam, kad traibalistinėje kultūroje moters kaip daikto vieta būtų api-brėžta aiškiai ir nediskutuotinai.

Iki šiol Lietuvoje vykusios pavir-šutiniškos diskusijos apie multikul-tūralizmą ir etnocentrizmą, apie kultūrinę integraciją ar asimiliaciją neskatino žvelgti į tarpkultūrišku-mą kompleksiškai, todėl nekeista, kad yra susidariusios tik dvi klau-simo sprendimo išvados: uždrausti burkas, nes jos asocijuojasi su isla-mišku terorizmu arba leisti jas, nes

turime viską leisti ir toleruoti.Gerbti ir toleruoti reikia žmogų,

jo teises ir laisves, galimybę išsaky-ti savo nuomonę, jeigu ji neskati-na smurtauti ar kitaip pažeisti ki-to laisvių. Bet neprivalome “gerb-ti” ar toleruoti primityvizmo, kito orumo suvaržymo, jeigu net tai yra pateikiama kaip kultūros ar religi-jos atributai.

Lietuvai vis labiau integruojan-tis Europos Sąjungoje šie klausi-mai bus vis aktualesni, nes turime solidarizuotis su Europa gelbėda-mi pabėgėlius nuo karo, greitai pri-trūksime savo darbo jėgos ir turė-sime atverti darbo rinkas, vis daž-nėjantys teroristiniai išpuoliai irgi tampa mūsų klausimu.

Prancūzija, demokratiška, seku-liari ir egalitarinė visuomenė 2010 metais priėmė nepopuliarų sprendi-mą- uždrausti burkas ir kitus veido apdangalus viešose vietose, nes tai pažeidžia pamatinius Respublikos principus ir požiūrį į moterį kaip į lygią pilietę.

Burkos uždraudimas neturėtų būti traktuojamas kaip islamofobi-ja ar politinis nekorektiškumas, nes jis remiasi demokratine pagarba pi-

liečiui ir niekaip neapeliuoja į jo re-ligines pažiūras.

Matydami gatvėje burka “ap-dengtą” (sąmoningai nevartoju termino “apsidengusį”) juodą taš-ką matome ne priminimą apie tam tikrus Islamo įpareigojimus tikin-tiesiems, o visiems mums ir mū-sų demokratiniam išsilaisvinimui metamą iššūkį – štai eina žmogus-daiktas, žmogus-vergas, žmogus-nuosavybė.

Burkos gynėjai dažnai teigia, kad moteris pasirenka ją savo laisva va-lia. Tačiau laisvas moters pasirinki-mą yra galimas tik tuomet, kai tas pats pasirinkimas yra pateikiamas vyrui. Tai nėra pasirinkimo lais-vė moteriai, tai tik laisvas pasirin-kimas vyrui ją pažeminti ir prime-nantis kitus nusikaltimus prieš mo-terį: prievartines santuokas, genita-lijų apipjaustymą, grupinius išprie-vartavimus.

Piliečių, atvykusių iš kitų kultū-rų ir kitų religinių praktikų įtrauki-mas į mūsų visuomenę bus nuošir-desnis ir greitesnis, jeigu kalbėsimės be kaukių ir nepamiršime, kad tole-rancija nėra tolerancija atsilikimui ir mūsų pasiekimų regresui.

Spalio 7 d. premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su Švedijos verslo delegacija, kuri Lietuvo-je lankėsi Švedijos karališkosios šeimos – Jo didenybės karaliaus Karlo Gustavo XVI ir karalienės Silvijos – valstybinio vizito Lie-tuvoje proga.

Spalio 8 d. Švedijos karalienė Sil-vija dalyvavo parlamentinės gru-pės „Parlamentarai prieš preky-bą žmonėmis“ grupės pirmininkės dr. Giedrės Purvaneckienės inicijuotoje aps-kritojo stalo diskusijoje „Vieningi kovoje prieš prekybą žmonėmis“ Seimo Konsti-tucijos salėje.

Europos tabako kontrolės tinklas Europos Komisijos nariui Vyte-niui P. Andriukaičiui įteikė ap-dovanojimą už pasiekimus tabako kon-trolės srityje (Tobacco Control Excellency Award), skiriamą Nacionalinės tabako ir al-koholio kontrolės koalicijos teikimu už nuo-seklų ir ilgametį darbą, stiprinant visuome-nės sveikatą, kovojant su visuomenei žalin-gais įpročiais, ypač rūkymu.

Jolanta BielskienėPolitologė, LSDP Informacinio centro vadovė

Elektroninis balsavimas. Diskusijos turėtų liautis?

Artūras RudomAnskis

Mūsų nestebina, kad dalis žmonių už komunalines pas-laugas atsiskaito naudoda-miesi elektronine bankinin-kyste, už pirkinius parduo-tuvėse apmoka kortelėmis, užsisako įvairias pažymas per e. valdžios vartus, teikia savo turto ir pajamų deklaracijas internetu ir pan. Tačiau, pra-dėjus kalbėti apie elektroni-nį balsavimą, dažnai pasigirs-ta nuomonių, kad mes arba atsilikę, arba vis dar nesame pribrendę balsuoti internetu.

Žmonių nuomonės dėl elek-troninio balsavimo yra labai įvairios:

„Jei bus įteisintas e. balsavimas, socialdemokratų koalicijos par-tneriai – Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“, greičiau-siai neįveiks 5 proc. barjero.“ (Ra-mūnas, Vilnius, 32 m.).

„Aš už. Kai politikai kalba apie nesaugumą, tai kodėl tada ne-draudžiama internetinė banki-ninkystė? Juk pagal tą logiką ir ji turi būti nesaugi. Turime pripras-ti prie progreso, nes dėl to gyvena-me geriau nei bet kada anksčiau.“ (Gabija, Kauno raj., 19 m.).

„O kas jaunimui ar emigran-

tams trukdo šiandien balsuoti? Negi jiems sunku kartą ar porą kartų į metus nueiti iki balsavi-mo apylinkės? Aš esu prieš tokią naujovę.“ (Aldona, Telšiai, 63 m.).

Užduotis politikams įrodyti – kad jie modernūs ir progresyvūs

Lietuvos socialdemokratų par-tijos (LSDP) vicepirmininko Ge-dimino Kirkilo teigimu, remian-tis ekspertų, politikų ir LSDP na-rių argumentais, pagrįstai numa-tyta, kad e. balsavimas turi būti socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės programoje.

Jo teigimu, diskusijos apie ne-saugumą, didėsiantį papirkinė-jimą ar kokių nors partijų elimi-navimą yra spekuliatyvios. Šiuos nuogąstavimus gali išsklaidyti e. balsavimo ar informacinių tech-nologijų (IT) specialistai, o va-dovaujantis gąsdinimo logika, beliktų uždrausti ir elektroninę bankininkystę, ir visas valstybės teikiamas paslaugas internetu.

„Mano vadovaujama Vyriausy-bė dar 2006 – 2008 metais dėjo pastangas, tačiau problemų atsi-rado daugiau su dalies politikų įgeidžiais nei su techninėmis ga-limybėmis įvesti saugų ir patogų e. balsavimą“, – pabrėžia G. Kir-kilas, vienas iš elektroninio bal-savimo įteisinimo Lietuvoje pio-nierių ir šalininkų.

Politiko manymu, žmonės daž-nai sako, kad Estija mus lenkia įvairiose srityse, tačiau, ar deda-me pakankamai pastangų, kad ją pasivytume? Taip nutiko ir šioje srityje, nes Estijoje jau nuo 2005 m. įvestas elektroninis balsavimas ne tik nesugriovė demokratijos, o atvirkščiai – ją dar labiau susti-

jos patirties įgiję mūsų piliečiai.

Reikia bandomojo e. balsa-vimo

Dar 2008 m. atliktoje Elektro-ninio balsavimo galimybių stu-dijoje mokslininkai kaip vieną iš rekomendacijų siūlė neįvesti elektroninio balsavimo naciona-liniuose Seimo rinkimuose šalies mastu, tačiau tik tol, kol sistemos nebus išbandytos mažesnės svar-bos rinkimuose ir/arba keliose rinkimų apygardose.

Vilniaus universiteto Tarptau-tinių santykių ir politikos moks-lų instituto profesorė dr. Ainė Ra-monaitė yra akcentavusi, kad tra-diciniai rinkimai išlieka svarbūs dėl žmogiškojo veiksnio: „Prieš

eidami į rinkimus kaime žmo-nės pasipuošia išeiginiais drabu-žiais, turi galimybę susitikti su ki-tais žmonėmis, pabendrauti – tai yra kartu ir pareiga, ir atrakcija".

Laikas veikti – įteisinti e. bal-savimą

Nepaisant nuomonių įvairo-vės, remiantis apklausų duomeni-mis, net nuo 60 iki 75 proc. Lie-tuvos gyventojų pritaria, kad ša-lyje turėtų būti sudaryta galimy-bė rinkimuose balsuoti internetu.

Įvardyti, kaip susi-klostys to-limesnės e. balsavimo įvedimo Lietuvoje galimybės, sunku, nes tai priklau-so ne vien nuo social-demokra-tų.

Tačiau Lietuvai reikia sekti sėkmingu

ir saugiu Estijos pavyzdžiu. Spa-lio pradžioje Lietuvoje viešėjęs Estijos premjeras (2005-2014) ir dabartinis Europos Komisijos vi-cepirmininkas, atsakingas už vie-ningąją skaitmeninę rinką, sakė „Jeigu internetui patikime savo pinigus, kodėl nenorime interne-tui patikėti savo balsų?“.

Tačiau žinant, kad šiai nau-jovei pritaria didžioji Lietuvos piliečių dalis, ir jos labai laukia jaunimas, emigracijoje bei ato-kesniuose Lietuvos kampeliuo-se gyvenantys žmonės, socialde-mokratams jau pats laikas stab-dyti daugiau nei dešimtmetį be-sitęsiančias diskusijas ir pradėti aktyviai veikti.

prino, nes dabar daugiau Estijos gyventojų turi galimybę išreikšti valią rinkimuose.

G. Kirkilas įsitikinęs, kad e. balsavimas būtų puiki proga Lie-tuvos politinėms partijoms ir po-litikams atskleisti, kad jie yra mo-dernūs ir progresyvūs. O tam ti-krą pataikavimą kažkuriai rin-kėjų grupei galėtų praskiesti ak-tyviau rinkimuose dalyvaujantis jaunimas ir demokratinėse šaly-se gyvenantys, kokybiškos nau-

Socialinis darbas8 socialdemokratas

Socialdemokratų akcija „Mums rūpi!”: kartu su socialiniais darbuotojais aplankyta šimtai žmonių Rugsėjo 24 d. spaudos konfe-rencija ir diskusija Seime vaini-kavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) akciją „Diena su socialiniu darbuotoju: „Mums rūpi!”. Ji skirta Lietuvos socia-linių darbuotojų dienai, mini-mai rugsėjo 27 d. Visą savaitę LSDP skyrių nariai kartu su so-cialiniais darbuotojais lankė jų globojamus žmones.

Akcijoje dalyvavo apie 30 LSDP sky-rių: Akmenė, Alytus, Birštonas, Drus-kininkai, Ignalina, Jonava, Kaišiado-rys, Kalvarija, Kauno miestas ir rajo-nas, Kazlų Rūda, Kėdainiai, Klaipė-da, Marijampolė, Pakruojis, Palanga, Raseiniai, Rokiškis, Skuodas, Šakiai, Šiauliai, Šilutė, Telšiai, Ukmergė, Ute-na, Varėna, Vilnius, Visaginas ir kt.

Aptarti socialinių darbuotojų darbo susirinko akcijos savanoriai, socialiniai darbuotojai iš visos Lietuvos bei poli-tikai. Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, sveikindamas susirinkusius su socialinių darbuoto-jų švente, perdavė ir gerą žinią – nau-jai suplanuotame kitų metų biudžete Vyriausybė numatė didinti socialinių darbuotojų atlyginimus.

LSDP nariai, palaikydami sociali-nius darbuotojus ir suprasdami jų dar-bo sudėtingumą, įvertino, kad tikrasis palaikymas būtų bandymas padirbėti kartu su socialiniais darbuotojais, pa-matyti jų darbo specifiką, pajusti jų pa-tiriamas emocijas, psichologinį krūvį. LSDP frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė kalbėjo: „Įsitikinome, koks sunkus jūsų darbas. Nuo Jūsų atidos žmogui (net suklydusiems) priklau-so, kiek visuomenė bus harmoninga.“

Kauniečiai aplankė daugybę socialinės globos įstaigų

Socialinių darbuotojų kasdienybė rūpi ir Telšių socialdemokratams

Seimo narės Orinta Leiputė ir Biru-tė Vėsaitė, LSDP Kauno m. skyriaus socialinių ir šeimos reikalų komiteto pirmininkė Beata Labutytė, bičiuliai ir savanoriai prisijungė prie rugsėjį vykusios LSDP akcijos „Mums RŪPI!”.

B. Labutytė ir Virginijus Spaičys apsilan-kė Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo, Juo-zas Miliauskas ir Kristina Mačiutaitė – VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centruose. Jie atliko užduotis, susijusias su centro klientų kasdieniniais poreikiais, nes miestas beveik nepritaikytas turintiems regėjimo negalią.

Erika Januškevičiūtė savanoriavo Kauno vaikų globos namuose „Atžalynas“. Ją suža-vėjo ten dirbančių Angelės ir Tomo stiprybė, atsidavimas, begalinis rūpestis ir meilė liki-mo nuskriaustiems vaikams.

Asta Bložytė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje "Kauno viltis" telkia sutri-kusio intelekto žmones bei jų šeimos narius. Vida Kirilovienė ir V. Spaičys lankėsi Kauno nakvynės namuose, kurie yra vos ne vienin-telė vieta, kur gali kreiptis žmogus, netekęs pastogės. O Birutė Zeigienė ir Laima Tauš-kėlaitė – Kauno Panemunės senelių namuo-se, kuriuose suteikiama kvalifikuota sociali-nė pagalba ir priežiūra senjorams, stiprinamas jų funkcinis savarankiškumas, užtikrinama kuo geresnė gyvenimo kokybė.

Lietuvos samariečių draugi-joje lankėsi B. Labutytė ir Edi-ta Gališauskienė, bendravo su pirmininku Mindaugu Vėly-viu ir kitais socialiniais darbuo-tojais. Būtent jie padeda, atsi-radus netikėtoms situacijoms ar problemoms, susijusioms su liga, senatve, šeimos narių porei-kiais šeimoje ar vienišo žmogaus gyvenime, kai sutrinka įprastas ritmas, sunku atlikti būtiniau-sius darbus, suderinti šeimos ir profesinę veiklą. Jie dėkingi sa-vanoriams už pagalbą remon-tuojant ir įrenginėjant patalpas,

bendraujant su senjorais ar žai-džiant su vaikais.

LSDP Kauno rajono skyriaus narės – Seimo narė Raminta Po-povienė ir Kauno raj. savivaldy-bės tarybos narė Evelina Vals-kytė – lankėsi Kauno raj. socia-linių paslaugų centre ir specia-lizuotuose Muniškių socialinės globos namuose. Politikės pasi-džiaugė darbuotojų atsidavimu savo profesijai, pasidalino rūpes-čiais, išklausė pasiūlymus, apta-rė problemas ir įteikė suvenyrų.

Beata Labutytė

„Žinau šias problemas, nes šeimo-je jų yra. Kiekvieną savaitę lankausi pensionate“, –kalbėjo Algirdas Sysas. Pasak Seimo vicepirmininko, „per to-kias akcijas visi geriau suprasime, kas vyksta visuomenėje. Pagalba reikalin-ga ne tik lankomam žmogui, bet ir yra didelis palengvinimas jo šeimai.“ „Sa-vanoriai atsirado jau šios akcijos me-tu. Jie įvertino, koks tai svarbus dar-bas“, – teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristi-na Miškinienė.

Sveikatos apsaugos ministrė Riman-tė Šalaševičiūtė iškėlė socialinių dar-buotojų pavaldumo klausimą: „Soci-alinių darbuotojų pavaldumas seniū-nams – blogiausias kelias“. Seimo na-rė Raminta Popovienė pažymėjo, jog socialinį darbą gali dirbti tik jautrūs ir energingi žmonės, pasižymintis įvai-riomis profesinių kvalifikacijų savy-bėmis. Ji akcentavo įvairių institucijų ir socialinių darbuotojų bendradarbia-vimo svarbą. Seimo narė Orinta Lei-putė, pati dirbusi socialinį darbą, pa-sidalino asmenine patirtimi ir reziu-mavo: „Socialinis darbas – tai ir gyve-

nimo būdas.“Su socialiniais darbuotojais padir-

bėję LSDP skyrių nariai pasakojo savo įspūdžius. Vieni stebėjosi, kaip nuva-žiavę pas socialinių darbuotojų globo-jamus asmenis buvo neįleisti į namus: „Užtrenktos prieš nosį durys – socia-linių darbuotojų kasdienybė“. Kiti pa-matė ypatingą lankomų žmonių norą bendrauti, sunkias situacijas, kai neį-galūs žmonės būna įkalinti namuose. Kone vienintelis su jais bendraujantis žmogus tampa socialinis darbuotojas, kuris turi ne tik pagelbėti apsipirkti, pildyti dokumentus, bet ir suteikti psi-chologinę pagalbą, informaciją.

Savanorius, prie socialinių darbuo-tojų prisijungusius socialdemokratus, ypač nustebino šių žmonių darbo sąly-gos: darbas menkai atlyginamas – al-gos vienos mažiausių viešajame sekto-riuje. Diana Stankaitienė iš Klaipėdos miesto socialinės paramos centro iškėlė socialinių darbuotojų darbo laiko nor-matyvų klausimą: „Dabar 1 darbuoto-jui tenka 50-55 klientai, kuriuos reikia aplankyti jų namuose. Sudėtingos dar-bo sąlygos: kompiuteriai ir automobi-

liai seni. Dėl mažų atlyginimų sociali-niai darbuotojai kartais patys priversti prašyti socialinės paramos“.

Socialinio darbuotojo profesija lai-koma viena pavojingiausių, neretai ten-ka lankyti asocialius, smurtaujančius žmones. Socialinio darbuotojo dar-bas biudžetinėje įstaigoje ir nevyriau-sybinėje organizacijoje skiriasi pasta-rosios nenaudai.

Mindaugas Survilas iš Priklauso-mybių reabilitacijos centras „Meikštų dvaras“ teigė, kad svarbiausia nuo pri-klausomybių kenčiantį žmogų išmo-kyti padėti pačiam sau. Jo nuomone, trūksta mokslininkų tyrimų, kurie remtųsi Lietuvos gyventojų patirtimi.

„Labiausiai akcijos metu nustebi-no socialinių darbuotojų meilė žmo-gui. Kitaip jie negalėtų dirbti šito dar-bo“, – sakė rokiškietė socialdemokra-tė Danguolė Kondratenkienė. Ji ir kiti skyriaus nariai suprato, kad daug pro-blemų tokiame darbe išspręstų savano-rystė, kuri kaimiškuose rajonuose kol kas nepopuliari ir net nesuvokiama.

Lietuvos socialdemokratinio jauni-mo sąjungos Ukmergės skyriaus pir-mininkė Kamilė Jarukaitytė, pati lan-kanti šeimas kaimuose, paliudijo: „So-cialinė darbuotoja vaikams – kaip ma-ma, ji turi ir valgyti išvirti, ir pamokas padėti paruošti. Reikia psichologijos

žinių ir siekti, kad augantis žmogus ne-paleistų savo gyvenimo vėjais...“

Kartais socialiniai darbuotojai iš-vadinami baudėjais. Ypač pikti bū-na žmonės, kuriems pasakoma, kad jiems nebepriklauso valstybės parama, nes yra sunkiau ir skurdžiau gyvenan-čiųjų. Socialiniai darbuotojai turi at-sakingai įvertinti kiekvieno žmogaus, kiekvienos šeimos situaciją, kad numa-tytų, kur reikalinga parama, pagalba, o kur artėjama prie smurto ar kitokių nelaimių.

LSDP, organizuodama akciją „Mums rūpi!“, ketina padaryti ją tradicine kasmetine. Tačiau LSDP Klaipėdos m. skyriaus nariai pareiš-kė supratę, kad tokios akcijos rei-kalingos bent kartą per savaitę. Ki-ti skyriai žadėjo susitelkti darbui su socialiniais darbuotojais bent kartą per mėnesį.

Socialinės akcijos dalyviai soci-aldemokratai parengė „SOCIALI-NIO DARBUOTOJO MEMO-RANDUMO“ projektą, kurio pa-grindinis teiginys: „Socialinis dar-buotojas yra svarbus socialinės politi-kos formavimo dalyvis, todėl turi bū-ti grąžintas jo prestižas visuomenėje.“

Irmina Frolova-Milašienė

Telšių rajono socialdemo-kratai socialinių darbuoto-jų ir jų kolegų darbą stebė-jo bei jiems padėjo Telšių neįgaliųjų mokykloje „Vil-tis“ ir Telšių vaikų globos namuose.

Neįgaliųjų mokykloje aplankė-me pačius sunkiausius ligonius, ku-riems reikalinga ypatinga priežiūra ir pagalba. Vienoje grupėje sociali-nės darbuotojos prižiūrėjo keturis sunkią psichinę negalią turinčius jaunus žmones. Nuošalyje neliko ir

socialdemokratai – savo kalbomis ir žaidimais neįgaliesiems stengėsi su-teikti kuo daugiau emocijų.

Kitose neįgaliųjų grupėse vaikai ir jaunuoliai mielai bendravo ir net patys įtraukė į savo veiklą. Sociali-nių darbuotojų padedami, vyresnie-ji mokėsi savarankiško gyvenimo įgūdžių: plauti indus, šluoti grindis, valyti dulkes. Mažieji mokėsi piešti, lankstyti iš popieriaus, lipdyti. Me-džio apdirbimo klasėje eksponuo-jami įvairiausi kūriniai iš medžio – socialiniai darbuotojai drauge su mokytojais parodas rengia iš moki-

Socialinis darbas 9socialdemokratassocialdemokratas 2015 m. spalis, Nr. 9 (66)

Andrius PAlionisLR Seimo narys

Jonavos bičiulių pašaukimas – neįkainojama pagalba žmogui

Atvirkščias pasaulis Klaipėdoje? Nevaikštantys „sveikieji“ ir judrūs „neįgalieji“

lilija PetRAitienėKlaipėdos m. savivaldybės tarybos narėLSDP Klaipėdos m. skyriaus pirmininkė

Apie socialinių paslaugų teiki-mo tvarką žinojau, tačiau tik padirbusi su socialiniais dar-buotojais kone visą savaitę, su-pratau, koks tai unikalios ver-tės darbas. Į lauką – bent kartą per savai-tę?

Apsilankėme pas jauną moterį, iš-sėtinės sklerozės prirakintą prie lo-vos. Jos svajonė – nors kartą per sa-vaitę pabūti lauke. O mūsų daugia-bučiai nepritaikyti gyventi žmonėms su negalia, daug kur nėra liftų. Reikia žmogų vežti į ligoninę. Socialinės pa-ramos skyrius turi spręsti problemą, kaip jį išnešti ir parsivežti iš ligoni-nės (medikai atsisako). Ir visada nėra kam užnešti.

Išeitis būtų laipynės, liftai arba tie-siog paslauga – „nešimas“, bet tai la-bai brangu. Turi būti numatytos lė-šos šiai paslaugai, nes visų senos sta-tybos daugiabučių nepritaikysime žmonėms su negalia.

Rumpiškės gatvėje apsilankiau pas Loretą, kurios buto balkone įrengtas keltuvas, į kurį ji gali su vežimėliu įva-

žiuoti ir juo nusileidusi patekti į kie-mą. Loreta gyvena pirmame aukšte. Be to, keltuvai brangūs.

Socialinės paramos centras ir neį-galieji transportavimo paslaugos ne-įperka. Kitas kelias – dalyvauti euro-piniuose projektuose, kurie ją finan-suotų. Reikia numatyti ir lėšas savi-valdybės Socialinės atskirties mažini-mo ar Sveikatos apsaugos programose jai pirkti, bent minimaliam skaičiui.

Klaipėdos m. savivaldybėje iš vals-tybės biudžeto lėšų per metus neįga-liesiems pritaikomi 5-7 būstai. 2015 m. būstas pritaikomas tiems neįgalie-siems, kurių prašymai pateikti 2008 m. Iš savivaldybės biudžeto papildo-mai skyrus 35 000 eurų, šiemet bus pritaikyti dar 6 būstai. Eilėje laukia 78 asmenys.

Netinkantis protezas – už vals-tybės pinigus

Jūros gatvėje su slaugytoja lankėme Danutę, optimistę, tarp kitko, į kurios butą laiptais pati atsargiai turėjau lipti, kad nenukrisčiau. Jos situacija geresnė tik tiek, kad gali judėti neįgaliesiems skirto vežimėlio pagalba.

Danutei amputuota koja, pagami-no kojos protezą (apmokėjo Valsty-binės ligonių kasos), bet jo naudo-ti moteris negali. Jis per trumpas ne milimetru, o geru sprindžiu… Kaip visada kaltų nėra, net dokumento kopijos protezo gamintojai nepaliko. Valstybės pinigai išvaistyti, o žmogus be protezo.

Turtinga benamė, arba sena-tvėje reikia bijoti savų?

Su socialine darbuotoja Rasa vy-kome į Tauralaukį, pas močiutę, ku-

ri po insulto, gyvena viena dideliame, nebaigtos statybos name, sutuoktinis miręs. Teoriškai močiutė būtų tur-ting. Deja, namas jai nepriklauso. Gu-drūs giminės sutvarkė dokumentus, kad močiutė liko benamė ir dabar pri-registruota prie savivaldybės. Jos pen-sija 168 eurai, o skolos už elektrą ir du-jas siekia apie 4000 eurų. Viskas buvo atjungta už skolas...

Iš Psichiatrinės ligoninės, kur mo-čiutę patalpino giminės, ją grąžino į namus socialiniai darbuotojai. Aplan-kė, pasižiūrėjo, kad močiutė veiksni, ir jai ten ne vieta. Artėja žiema, dujos atjungtos, elektra tik socialinės dar-

buotojos Sonatos dėka buvo nesenai pajungta.

Dar vienas moters sūnus gyvena Vilniuje, tačiau net nepaskambina. Kartais anūkės skambina, bet joms taip pat reikia pinigėlių. Močiutė ka-binasi į gyvenimą, svarsto, kaip susi-grąžinti nuosavybę, nes tada galėtų parduoti namą, nusipirkti mažą bu-tą, padėti anūkėms svajoja.

Žmogaus kaip „nereikalingas buto inventorius“

Su slaugytoja Liubove apsilankėme pas Ruslaną, kurį globoja visa sociali-nės darbuotojos Larisos šeima. Rusla-

nui nyksta žmogaus kūno raumenys, ir jis nebegali savimi pasirūpinti. Po mamos mirties jo teta ir jos šeimos na-riai turėjo tikslą pasisavinti butą, ką jie gudriai ir sutvarkė. Ruslanas liko kaip „nereikalingas buto inventorius“, tad nutarė jį numarinti badu.

Iš mirties nagų jį išplėšė Larisa, ku-ri surado apleistą butą nuomai, ir vi-sa jos šeima išgaudė žiurkes, išliuobė purvą, padarė kosmetinį remontą, ir dabar Ruslanas gyvena jaukiame bu-te. Jo svajonė – socialinis būstas, tada nuo jo pensijos liktų daugiau kasdie-ninėms nedidelėms reikmėms.

Jo langas į pasaulį kompiuteris, kurį jam parūpino ir sutvarko Larisos sū-nus. Ruslanas kažkada svajojo tapti žurnalistu, labai daug skaitė, bet da-bar knygas išlaikyti rankose jam per sunku. Larisos sūnus sumąstė ir spe-cialią įrangą – pagalbos mygtuką prie lovos, kad Ruslanas galėtų bet kurio paros metus išsikviesti pagalbą – t.y. Larisą ir jos šeimą.

Neįgalūs, tačiau sveiki, ir atvirkščiai

Su socialine darbuotoja Irena ap-lankėme moterį bendrabutyje Mini-jos gatvėje. Vienišą, apleistą moterį, galinčią judėti tik invalido vežimėly-je, ėmėsi gelbėti Socialinės paramos centras. Moteriai sunki negalia, ta-čiau Neįgalumo ir darbingumo nu-statymo tarnyba jai iki tol turėto neį-galumo dar 2013 metais nebenustatė.

Realybės šou. Mano gimtame kai-me pilna „neįgaliųjų“ su gera pensi-ja, kurie sveiki, „kaip bikiai“ mau-kia degtinę. Neįgalumą žmonės gau-na „pagal piniginės storį“, net kai-nas žino...

Matyt čia ir yra mano pareiga ar mi-sija – apginti silpniausią visuomenės narį. Su Socialinės paramos centro pagalba parengsiu pasiūlymus, kaip šias problemas spręsti.

su dideliu noru“.

Socialinis darbuotojas – poky-čių profesija

Jauna, bet turinti net 11 metų soci-alinio darbo patirties, Laura Paulaus-kienė teigia: „Tik studijuodama supra-tau, koks tai bus darbas. Šią profesiją pasirinkau, nes visada siejau savo atei-tį su pagalba žmonėms. Dar bestudi-juodama pradėjau dirbti vaikų globos namuose. Vaikams socialinis darbuo-tojas turi būti mama, tėtis, mokytojas, patarėjas, draugas. Socialinio darbuo-tojo specialybės mokosi daug kas, bet dirbti gali tikrai ne visi. Jis turi mokė-ti užjausti, o kitą kartą – gal net subar-ti, pamokyti, bet visada išlikti empa-tiškas, žmogiškas, suprantantis ir už-jaučiantis“.

Laura sako, jog pasitaiko ir nemalo-nių situacijų: „Teko nukentėti fiziškai, buvo ir grasinimų. Tokiam darbui rei-kia labai daug psichologinių žinių. Rei-kia surasti būdų, kaip prieiti prie kie-kvieno žmogaus, kaip jam padėti. Daug kam sunku suprasti šio darbo prasmę, nes jis nematomas akimis, bet jaučia-mas širdimi. Socialinis darbuotojas yra daugiau nei psichologas, teisininkas, organizatorius ar mokytojas – tai po-kyčių profesija, darbas su žmogumi“.

Laura neseniai ėmė rūpintis vieni-šais seneliais ir neįgaliais asmenimis

globos namuose: „Tiek seneliai, tiek vaikai kartais tiesiog laukia, kol atei-si ir pabūsi su jais, palaikysi už ran-kos ar paglostysi galvą. Deja, šiandien toks darbas pas mus nesulaukia ati-tinkamos pagarbos ir atlygio“.

Naudingiau padėti negu gailėti Dar viena jauna bičiulė Milda,

dirbdama socialine darbuotoja, jau-čiasi užtikrintai, nors pripažįsta, kad darbas – nedėkingas: „Baigusi stu-dijas, įsidarbinau labdaros paramos fonde. Dirbau su priklausomybe nuo psichoaktyvių medžiagų sergančiais asmenimis. Sekėsi neblogai, tačiau vėliau pradėjau dirbą vaikų globos namuose, kuris yra sunkus, nenu-spėjamas. Specialistas turi turėti ne tik socialinio darbo, pedagoginių, psichologijos, teisinių žinių, bet ir gebėti tas žinias taikyti kasdieninia-me darbe, būti ir emociškai stiprus, ir jautrus žmogus“.

„Visada sakiau, kad naudingiau padėti negu gailėti. Socialinis dar-bas yra būtent ta sritis, kurioje aiškiai galioja šie žodžiai. Dirbant socialinį darbą, ypač su vaikais, išties gali pa-dėti. Nors darbas mažai apmokamas, kartais net neefektyvus, tačiau pasie-kus bent mažiausią užsibrėžtą tikslą, supranti, kad dirbti verta“, – sakė ji.

Birutė Gailienė

nių darbelių.Socialdemokratų pažintis su so-

cialinių darbuotojų veikla pratęsta pasivaikščiojant ir pramogaujant. Prie Masčio ežero įrengtoje aikš-telėje kartu su ugdytiniais stebė-jome krepšinio rungtynes, moky-klos kieme žaidėme su kamuoliu. Kiekvienoje veikloje dalyvavo so-cialinis darbuotojas, kuris nukrei-pė, padėjo, o nepasisekus – paguo-dė. Meilė, supratimas ir pagarba mokiniams čia padeda būti jiems laimingais.

Telšių vaikų globos namuose so-cialdemokratai aplankė dvi šeimy-nas, susipažino su vaikų gyvenimo sąlygomis ir socialinių darbuotojų veikla. Su globos namų auklėtiniais apžiūrėjome jų miegamuosius, poil-sio vietas, kartu su vaikais pažaidė-me kompiuterinius žaidimus.

Socialinę darbuotoją Telšių vai-kų globos namuose vaikai vadina auklėtoja. Pastebėjome, kad soci-alinis darbuotojas čia yra įgijęs au-klėtinių pasitikėjimą ir padeda savo vaikams pasiruošti savarankiškam gyvenimui, išėjus iš globos namų.

Artimiau susipažinę su įvairiais meilės, pagalbos, dėmesio ir supra-tingumo poreikį jaučiančiais vai-kais, Telšių socialdemokratai dar kartą įsitikino, koks svarbus yra so-cialinio darbuotojo vaidmuo!

Gitana Piktužytė

Jonavos socialdemokratų gre-tose socialinių darbuotojų – ne vienas. Jų pašaukimas – neį-kainojama pagalba žmogui.

Socialinis darbas – dėl asme-ninės patirties

Visai jaunutė Vestina Jakučiūnie-nė dirba Šveicarijos seniūnijos socia-line darbuotoja. Darbas – ne lengvas, alga – nedidelė, tačiau mergina jau-čiasi „savo rogėse“: „Socialinio dar-bo specialybė daugeliui abiturien-tų yra tarsi gelbėjimosi ratas – kai jau nebeįstoji niekur kitur, renkiesi šią profesiją. Tačiau man priešingai – socialinis darbas buvo vienintelis ir svarbiausias pasirinkimas. Gim-naziją baigiau su pagyrimu, galėjau

pasirinkti profesiją, žadančią dides-nį atlygį ar geresnes karjeros perspek-tyvas, tačiau norėjau tos, kuri leistų padėti žmonėms“.

Jau sukūrusi savo šeimą, Vestina prisimena skaudžią patirtį, kuri tur-būt ir pastūmėjo rinktis socialinio darbuotojo duoną: „Atsimenu lai-kus, kai neturėjome ką valgyti, kai susirgo mama. Vėliau sekė dar liū-dnesnis scenarijus – ji mirė, o juk ta-da dar buvau vaikas, man buvo tik septyniolika, o likusi be mamos tu-rėjau pasirūpinti ir trimis jaunesnė-mis sesutėmis. Tada pirmą kartą su-žinojau, kas yra socialinis darbas, ir suvokiau, kad štai, man dabar kaž-kas padeda, tačiau vėliau turėsiu grąžinti šią skolą su kaupu ir, beje,

Dianos Jagelaitės-Čeginskienės nuotr.

socialdemokratas10

Ką pasakytų Karalienė Morta apie Austėjos Landsbergienės verslą

Gerbiamas Valentinai, nelaikykite rinkėjų kvailiais Nuomonės

Artūras skARdžiusSeimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, parlamentinės grupės „Už šeimą“ narys

Algirdas sysAsSeimo vicepirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys

Tarsi ylos iš maišo lenda vis daugiau faktų apie Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrie-liaus Landsbergio šeimos vers-lą, nors jo žmonos Austėjos Landsbergienės sutartys su valstybės valdoma energeti-kos įmone kruopščiai slepia-mos nuo visuomenės akių.

Dar 2013 m. A. Landsbergienė be konkurso, už juokingai menką nuomos mokestį praktiškai neri-botam laikui iš „Lietuvos energi-jos“ dukterinės įmonės „NT Val-dos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. Anksčiau šis Vilniaus senamiestyje esantis pas-tatas priklausė AB „Rytų skirsto-mieji tinklai“. 2012 m. pastatas bu-vo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 mln. eurų.

Nuomininke tapusi A. Landsber-

gienė energetikams priklausančio-se patalpose, Gervėčių g. 4, įsteigė UAB „Karalienės Mortos moky-klą“. „Lietuvos energijos“ turtą val-danti bendrovė už nemažą sumą, nuomininkui reikalaujant, atliko remonto darbus ir dar suteikė teisę nemokamai naudotis 30 arų dydžio automobilių stovėjimo aikštele.

Verslas suklestėjo – privačių dar-želių ir mokyklų poreikis auga, pel-nas byra. Taip ir A. Landsbergie-nės, kaip verslininkės, apetitas ėmė augti. Ji užsimojo toliau plėsti vers-lą valstybės sąskaita. Privačių darže-lių tinklo ir mokyklos steigėja nusi-žiūrėjo laisvą, šalia išsinuomotų pa-talpų esantį sklypą ir užsigeidė, kad „NT Valdos“ toje valstybei priklau-sančioje žemėje pastatytų naujus, „Karalienės Mortos mokyklos“ po-reikiams pritaikytus ir įrengtus pas-tatus su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis.

Edukologė A. Landsbergienė pati pasišovusi diktuoti sąlygas statybi-ninkams. Privačios mokyklos plo-tas, įgyvendinus sąlygas, padidėtų dar 4000 kv. m., o įmonės pelnai taip pat didėtų kelis kartus. Užmo-jis išties didingas. Vilniaus centro prestižiniame rajone įsteigti priva-čias mokyklas ar darželius gali tik labai verslūs žmonės. Toks sklypas sostinės senamiestyje vertinamas milijonais.

Kaip čia nutiko, kad apsukrioji

A. Landsbergienė taip susuko gal-vas energetikams? Galbūt neverta kalbėti apie šio sandorio moralinius aspektus, tačiau negalime nekreipti dėmesio į purvinais batais trypiamą visuomenės interesą.

Priminsiu tik, kad prielaidos gim-ti šiems privataus verslo ir valstybės įmonės susitarimams atsirado kon-servatorių valdymo metu, kai ener-getikos ministru tapęs Tėvynės są-jungos narys Arvydas Sekmokas ėmėsi energetikos sektoriaus per-tvarkos ir 2011 m. visą energeti-kos sektoriaus turtą perdavė valdy-ti UAB „NT valdos“.

Tokių energetikos sektorių ap-tarnaujančių įmonių A. Sekmo-kas pristeigė ne vieną. Jose ligi šiol sėkmingai „šildosi“ ne tik A. Landsbergienė, bet ir galimai pats

eksministras A. Sekmokas. Versliąją A. Landsbergienę nevel-

tui lydi sėkmė. Jos įmonė nemoka jokių PVM mokesčių – ji surado ni-šą mokesčių sistemoje, jog ugdymo paslaugas teikiančios bendrovės ga-li nemokėti PVM.

Kiek kainuos energetikos turtą valdančiai UAB „NT Valdos“ pa-statyti naują 4000 kv. m pastatų kompleksą privačiai A. Landsber-gienės mokyklai? Spėjama – gal 6 mln. eurų, o gal ir daugiau, kadan-gi valstybės žemės sklypas, kuriame netrukus ketinama pradėti statybas, yra nekilnojamųjų kultūros verty-bių apsaugos teritorijoje, o čia staty-bų kaštai sunkiai nuspėjami dėl ga-limų archeologinių radinių.

Tačiau ir ši k l iūtis A.Landsbergienei įveikiama. Šią

liepą jos nusižiūrėtas sklypas buvo išbrauktas iš Nekilnojamų kultū-ros vertybių apsaugos zonos. Nuo šiol ekskavatoriai čia galės darbuo-tis netrukdomi, kultūros vertybės šiame sklype prarado vertę.

Prestižinė vieta, pabrėžianti mo-kyklėlės vardą, tapo ranka pasiekia-ma. Mokyklos savininkei A. Lands-bergienei neliko jokios verslo rizikos – jai nereikės dalyvauti konkursuo-se, pirkti sklypų, skolintis statyboms pinigų iš bankų. Visu tuo užsiims A. Landsbergienės šokdinama vals-tybės įmonė, prisiimanti visą riziką, o verslininkė tik skaičiuos pelnus.

Kitas svarbus klausimas – iš kur valstybės valdoma įmonė paims tuos 6 mln. eurų? Ar šis projektas bus finansuojamas vartotojų sąskai-ta? Ir kas lemia A.Landsbergienės verslo sėkmę – genialumas, o gal-būt šeimos priklausymas konser-vatorių elitui?

Kodėl „Lietuvos energijos“ turtą valdanti bendrovė, kurios paskir-tis yra teikti paslaugas „Lietuvos energijos“ įmonėms, turi rūpintis A. Landsbergienės privačiu verslu, investuodama milžiniškas lėšas bei prisiimdama visą riziką dėl ponios A. Landsbergienės verslo sėkmės?

Į šiuos klausimus greičiausiai ga-lės atsakyti Generalinė prokuratū-ra, gindama viešąjį interesą.

O ką pasakytų Karalienė Morta, kurios garbingu ir kiekvienam lie-tuviui brangiu vardu pridengiami visi šie nešvarūs sandoriai, jei suži-notų, kad valstybės pinigais stumia-mi privatūs verslai?

Europos Parlamento (EP) na-rys, vis dar galima sakyti, nau-jasis, nors labiau formalus Dar-bo partijos (DP) pirmininkas Valentinas Mazuronis tapo di-džiu kritiku. Jis kritikuoja tuos politikus ir verslininkus, kurie prieš kiekvieną minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) di-dinimą kelia gąsdinimo ban-gas.

Išties, nereikia mūsų gąsdinti, o geriau paaiškinti, kam reikalingas MMA, su kuo jis lyginamas, kam jis mokėtinas. Tiesiog pasakyti sa-vo rinkėjams šiek tiek daugiau nei tik A.

Socialdemokratų vadovauja-mos koalicijos partnerių pasiū-lymas didinti MMA iki 437 eu-ro yra tiesiog šūkis artėjant rin-kimams, tačiau jis yra nepama-

tuotas dėl savo poveikio valsty-bės biudžetui, smulkiajam vers-lui, skirtumams tarp kvalifikuo-tos ir nekvalifikuotos darbo jė-gos užmokesčio bei šalies ūkiui apskritai.

Juk ar prieš praėjusius Seimo rin-kimus tuomet dar ne tik realus, bet ir formalus DP vadovas Viktoras Uspaskichas nesiūlė MMA didin-ti iki 1500 litų?.. Paradoksalu ir iro-niška...

MMA esmė – tai garantuotas minimalus užmokestis už nekvali-fikuotą darbą. V. Mazuronio pasiū-lymas – bloga žinia kvalifikuotiems darbuotojams. Anot V. Mazuronio, kvalifikuotiems darbuotojams rei-kia mokėti tiek pat, kiek nekvalifi-kuotiems.

Jei būtų įgyvendintas Darbo par-tijos siūlomas MMA kėlimo scena-rijus, net 40 proc. darbuotojų gau-tų minimalią algą. Tačiau su MMA reikia didinti atlyginimus viešajam sektoriui, siekiant išvengti darbo užmokesčio sistemos iškraipymų.

V. Mazuronis Darbo partijos gal faktiškai ir nevaldo, bet per savo politinę karjerą jis puikiai įvaldė viešuosius ryšius, komunikacijos ir kalbėsenos subtilybes, kai ilgą lai-ką buvo pagrindinė partijos „Tvar-ka ir teisingumas“ (TT) „kalban-čioji galva“.

Dabar jis tai puikiai daro ir iš

Briuselio, beveik priešingai nei jo jaunasis kolega konservatorius iš EP Gabrielius Landsbergis. Ga-lima sakyti, kad V. Mazuronis – buvęs TT atstovas ryšiams su vi-suomene, o dabar – DP.

Tai – ne komplimentas, kai kal-ba eina apie jo populizmą. Darbie-čių siūlymas dėl MMA didinimo iki 437 eurų – ne tik nerealistiškas ir klaidinantis. Jis dar ir mulkina tuos, kurių darbas vertas daugiau nei MMA.

MMA būtina kelti nuosekliai bei reguliariai, kaip tai visada žadėjo ir pažado laikosi A. Butkevičius, ta-pęs Vyriausybės vadovu prieš be-veik trejus metus. Premjeras pabrė-žia, kad tai reikia daryti taip, kad valstybės biudžeto išlaidos nevir-

šytų finansinės drausmės rodiklių ir būtų išlaikyta stabili ekonominė situacija šalyje, nes pernelyg staigus MMA pakėlimas pakenktų smul-kiajam verslui, ypač regionuose, iš-augtų nedarbas, galėtų sumažėti investuotojų ir t. t.

Paprasčiausias argumentas yra lyginti su kuria nors kaimyne ar ES valstybe nare, ar tai būtų Es-tija, ar, pavyzdžiui, Vokietija, kur MMA yra triskart didesnis nei Es-tijoje. Tačiau su ekonomine krize Estijos vyriausybė „nekovojo“ taip drastiškai, kaip mūsų konservato-riai ir liberalai.

Akiplėšiškai skamba V. Mazu-ronio tvirtinimas, neva MMA Lietuvoje didėja tik Darbo par-tijos dėka. Ar tikrai? Gal vaizdas

ne toks ryškus žiūrint iš Briuselio? Primenu, kad socialdemokratai bu-vo ir bus prieš konservatorių ir libe-ralų siūlymus nukapoti mažiausiai uždirbančiųjų algas ir skurdžiausiai gyvenančiųjų pajamas. Ir MMA didinti reikės pamatuotai, o ne DP pageidavimu.

Darbo partijos lyderis kritikuo-ja Vyriausybės vadovą ir dėl politi-kos pabėgėlių atžvilgiu, neva reikia motyvuoti ne pabėgėlius atvykti, o mūsų emigrantus sugrįžti. Reikia daryti ir tai, ir tai. Socialdemokra-tai emigrantus siekia susigrąžinti per socialiai jautresnę ir teisingesnę politiką. O pabėgėlių našta vis tiek privalome solidariai dalintis su Eu-ropa. Dėl to ir turime geriau infor-muoti juos apie galimybes mūsų ša-lyje, kad jų priėmimo naštos nerei-kėtų pakelti tik kelioms, nors ir tur-tingiausioms ES valstybėms.

Todėl gerbiamam V. Mazuroniui patarčiau nelaikyti rinkėjų kvailiais, o viešai kalbant ar rašant, atskir-ti pelus nuo grūdų. Toks tiesmu-kas populizmas yra per daug įžū-lus. Kai politikas yra išrenkamas į Europos Parlamentą vienos parti-jos (šiuo atveju TT), o po to staiga tampa kitos partijos (DP) formaliu lyderiu, neatsisakydamas EP man-dato, imi ir pagalvoji, kad gal kartais žmogus tiesiog atidirbinėja avansu gautą postą.

11socialdemokratassocialdemokratas 2015 m. spalis, Nr. 9 (66)Mūsų požiūris

Spalio 1-oji – Tarptautinė pagy-venusių žmonių diena. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje 65 metų ir vyresnio amžiaus gyvento-jai sudarė 15,8 proc. visų gyventojų, o 2015 m. pradžioje – 18,7 proc. (iš jų – 27,3 proc. buvo 80 metų ir vy-resni). 2015 m. pradžioje šalyje gy-veno 368 žmonės, sulaukę šimto ir daugiau metų.

Rugsėjo 29 d. Seime prista-tyta socialinė – meninė akci-ja „Griaukime sienas!“, kurios tikslas per kūrybą suartinti neį-galiuosius ir sveikuosius bei kuri tęsis iki gruodžio 3 d., Tarptautinės neįgaliųjų dienos. Akcijos globėja – Seimo Socialinių reikalų komite-to pirmininkė Kristina Miškinienė. Rengėjai – Seimo komitetas, Socia-linės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos specialiosios kūrybos drau-gija „Guboja“. Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir UAB „BSS grupė“.

Rugsėjo 30 d. Seime vyko tra-dicinis LSDP projektas „Seimas gyvai: viena diena su LR Seimo nariu“. Šiemet jame dalyvavo klausos negalią turintys žmo-nės, jis skirtas Tarptautinei kur-čiųjų dienai. Jį pristatė Seimo LSDP frakcijos narė Raminta Popovienė. Spalio 9 d. Seime buvo minimas kurčiųjų lietuvių ges-tų kalbos pripažinimo gimtąja kalba 20-metis. Pasak Seimo vicepirminin-ko Algirdo Syso, lietuvių gestų kal-ba turi būti įtvirtinta Konstitucijoje.

Vyriausybė nuo kitų metų didi-na neapmokestinamų pajamų dydį (NPD). Tai padidins mokesčių progresyvumą ir sumažins mokesčių naštą tiems, kurie gauna atlyginimus iki 928 eu-rų. Dabar neapmokestinamos paja-mos sieks 200 eurų. Dirbantis žmogus gaus daugiau pajamų, maždaug nuo 50 iki 100 eurų. Pajamos padidės, jei šeima turi vaikų: du vaikus auginan-čio žmogaus pajamos padidėtų apie 100 eurų per metus.

Moterys ir partinė drausmė

dr. Giedrė PuRVAneckienė LSDMS pirmininkės pavaduotoja Seimo Moterų parlamentinės grupėspirminkės pavaduotoja

Po ilgų LSDP Moterų sąjun-gos darbo metų pasiekėme lygių moterų ir vyrų galimy-bių LSDP statuto 53 straips-nyje:

„...Visuose renkamuose parti-jos organuose bei dalyvaujančių rinkimuose kandidatų sąrašuo-se vienos lyties atstovų skaičius negali viršyti 60 %. Rinkimų sąrašuose kandidatai išdėstomi taip, kad kiekviename penketu-ke nebūtų daugiau kaip 3 vienos lyties atstovai,...“

Vieni rinkimai keičia kitus, artėja Seimo rinkimai, taigi pa-žiūrėkime, kaip ši statuto nor-ma įgyvendinama praktikoje, remdamiesi neseniai įvykusių rinkimų į savivaldybių tarybas bei rinkimuose į partijos valdy-mo organus 33-iame LSDP su-važiavime.

LSDP moterys ir vyrai savivaldybių tarybų rinkimų 2015 sąrašuose

Sąrašai rinkimų išvakarėse. Prisiminkime, Statuto normą: ne daugiau kaip 60 % vienos ly-ties atstovų sąraše. O kaip buvo tikrovėje? Iš 60 skyrių ši statu-to norma buvo išlaikyta 37 sky-riuose, iš jų 3 skyrių (Pagėgių, Šiaulių ir Varėnos r.) sąrašuose moterų ir vyrų buvo po lygiai, 28 skyrių sąrašuose buvo dau-giau vyrų ir 6 – daugiau mote-rų (Akmenės, Kalvarijos, Ku-piškio, Panevėžio, Rietavo r. ir Visagino).

Prezidiume renkamoji dalis išlaiko statuto normas – 11 mo-terų iš 25, t. y. 44%, tačiau visa-me prezidiume – tik 16 moterų iš 49, t. y. tik 32,7%. Valdyboje – vaizdelis liūdnas. Tik 4 mo-terys iš 20, t. y. tik penktadalis. Ar reiktų valdybą laikyti ren-kamu valdymo organu? Matyt, interpretuojama ne taip. Net jei ir Statuto normos čia netaikyti-nos, vis tiek negražu, kai bet ku-riame socialdemokratinės parti-jos valdymo organe yra tokios lyčių disproporcijos, kai parti-joje (kaip suvažiavime paskelb-ta) moterų net 53%.

lo (EP rinkimuose). Nacionali-niuose rinkimuose, kur renka-ma vienmandatėse apygardose, nukrypimas nuo lyčių propor-cijos baudžiamas piniginėmis sankcijomis: partijai atitinka-mai sumažinama valstybės do-tacija. Pasinaudojant Prancūzi-jos patirtimi, būtų galima ma-žinti skyriaus pasiūlytų asme-nų skaičių iki statuto normos.

Galima eiti ir kitu keliu. Kai kurios Europos socialdemokra-tinės partijos praeityje, kol dar būdavo panašių nukrypimų, pa-vesdavo partijų moterų organi-zacijoms pateikti kandidates ir jomis papildydavo sąrašus ar valdymo organų sudėtį iki sta-tutinių proporcijų.

Už partinę drausmę, laikan-tis statuto, atsako etikos ir pro-cedūrų komisijos. Jos turi tarti galutinį žodį ir formuojant są-rašus, ir renkant valdymo orga-nus. Ir tam nereikia keisti statu-to. Tik reiktų numatyti sankci-jas už statuto normų pažeidimą šioje srityje. Ir gal būt reiktų pa-pildyti statutą norma, kad par-tijos ir skyrių Etikos ir procedū-rų komisijos būtų atsakingos už surenkamųjų rinkimų kandida-tų pateikimą?

Atėjo laikas iškelti principi-nį klausimą ir pasakyti tiesą apie kvotas valdymo organuo-se. Kam jos reikalingos? Maž-daug vienodas lyčių atstova-vimas svarbus priimant po-litinius sprendimus, o ne dėl grožio. Todėl visos kalbos apie renkamąsias valdymo organų dalis yra piktavalių vyrų išsi-sukinėjimai, besistengiant nu-stumti moteris nuo sprendimų priėmimo. Deja, jiems pavyks-ta, nes yra įtakingi. Visi tie iš-vedžiojimai padeda jiems išsau-goti savo įtaką, sprendimus nu-lemia vyrų nuomonė.

ETIKOS IR PROCEDūRų KOMISIJOS TURI TARTI GALUTINį ŽODį IR FORMUOJANT SąRAŠUS, IR RENKANT VALDyMO ORGANUS. IR TAM NEREIKIA KEISTI STATUTO.

PRANCūZIJOJE RINKIMų įSTATyMAS įPAREIGOJA PATEIKTI VIENODą MOTERų IR VyRų KANDIDATų SKAIčIų.

Pirmuose penketukuose vidu-tiniškai buvo 33,3% moterų, o pirmuose dešimtukuose vidu-tiniškai 36,5%. Moterų išsidės-tymas sąrašuose neatitiko sta-tuto normos (ne daugiau 3 vie-nos lyties atstovų kiekviename penketuke).

Kalbant apie rinkimų sąra-šų sudarymą, galima daryti tik vieną išvadą. LSDP rinkimų į savivaldybes sąrašuose mote-rims nebuvo sudarytos lygios galimybės su vyrais, nusižen-giant partijos statutui.

Rinkimų į partijos valdymo organus rezultatai

Čia statuto norma taip pat aiški – renkamuose valdymo organuose vienos lyties atstovų negali būti daugiau kaip 60 %. Tačiau galimos įvairios inter-pretacijos. Pavyzdžiui, LSDP Taryba – dalis narių yra ne ren-kami, o nominuojami (39 str. „LSDP tarybos nariais be rin-kimų įtraukiami partijos sky-rių pirmininkai, LSDMS, LS-DJS, Lietuvos sakaliukų sąjun-gos pirmininkai, Kovo 11-sios Nepriklausomybės atstatymo akto signatarai, Seimo nariai bei Europos parlamento nariai– socialdemokratai ir buvę LSDP pirmininkai“).

Kaip tuomet skaičiuoti lyčių santykį? Ar visoje Taryboje, ar tik renkamoje jos dalyje (beje, daugelis vyrų kažkodėl tvirtai įsitikinę, kad tik renkamojoje dalyje)? Jei skaičiuojame viso-je Taryboje, tai joje yra 71 mo-teris iš 243, t. y. tik 29,2%. Jei skaičiuojame renkamojoje da-lyje (skaičiuota iš karto po rin-kimų, vėliau duomenys galėjo nedaug keistis), tai moterų da-lis šiek tiek didesnė – 51 iš 144, t. y. 35,4%. Tačiau statuto nor-ma ir čia neišlaikoma.

Visi kiti skyriai nusižengė partijos statutui. 2 skyrių sąra-šuose buvo moterų perteklius virš normos – Birštono 63,3% ir Kėdainių 67,9%, tuo tarpu vy-rų perteklius virš normos buvo 21 skyriuje. Visų jų čia nevardy-siu, tik pirmą gėdos dešimtuką, kur moterų dalis pati mažiausia: Šalčininkai – 19 %, Palanga – 19.4 %, Neringa – 20,7%; Kre-tinga – 23,3 %; Vilniaus r. – 26%; Raseiniai – 28%, Plungė – 28,6%; Alytaus r. – 28,6%, Ši-lutė – 29,2% ir Jonava – 30%.

Didelę problemą sukelia vadi-nami „surenkamieji“ rinkimai, kai, pavyzdžiui, skyriai renka (siūlo) Tarybos narius nuo sa-vo skyriaus ir nesilaiko statuto normos. Tas pats tinka ir ren-kant delegatus į suvažiavimus, konferencijas. Kadangi tokių skyrių ne taip jau mažai, todėl centrinių valdymų organų su-dėtis iškraipyta. Kaip tuomet elgtis?

Bet kokiu atveju susidariusią padėtį reikia taisyti. Gali bū-ti keli pasiūlymai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje rinkimų įstatymas įpareigoja pateikti vienodą mo-terų ir vyrų kandidatų skaičių. Jei kurios nors lyties atstovų pa-teikiama daugiau, rinkimų ko-misija išbraukia perteklinės ly-ties atstovus iki reikiamo skai-čiaus, pradėdama nuo sąrašo ga-

Nuomonės12 socialdemokratas

Konservatoriai mėgina gelti socialdemokratams iš pavydo

Pieno ūkio problemos stringa Žemės ūkio ministerijos koridoriuose

Vos spėjo prasidėti Seimo ru-dens sesija, opozicija, dau-giausia konservatoriai, suju-do sukruto. Pradėjo traukti net ne į dienos šviesą (nes tai buvo vieša), o žiniasklaidon tai, kas iš pirmo žvilgsnio at-rodo kaip tikri politiniai skan-dalai. Net korupcijos, viešų-jų ir privačių interesų supai-niojimo skandalai, nes susiję su premjero Algirdo Butke-vičiaus žentu ar jo patarėjo pinigais...

Konservatoriai su partijos pa-triarchu ir anūku priešakyje te-bepuola socialdemokratus, ma-tyt, daugiau iš įpročio, iš inerci-jos, nes šie – juk kairieji, social-demokratai, juos pulti reikia... Juk konservatoriai nesikreipė nei į Vyriausiąją tarnybinės etikos ko-misiją, nei kitur, nes puikiai žino-jo, kad tai tik muilo burbulo ver-tas skandalas...

Panašiai ir sovietinės praeities konservatoriams kritiškai vertin-ti nereikia, nes svarbiausia jiems – jos nepamiršti. Stengiasi įnirtin-gai bet kokius sovietmečio žen-klus sunaikinti, paminklus nu-

griauti – dėl to, kad trankiai pa-sireklamuotų ir dar turbūt dėl to, kad tik širdy juos nešiotųsi... Pri-mirš greičiausiai tik tuomet, kai išrinkimo į Seimą galimybės pra-dės balansuoti ant slenkstinės – 5 proc. – ribos.

Rusijos „korta“ nebeveikia jau konservatoriams kaip viešųjų ry-šių ginklas, nes Rusijos grėsmė šiandien kur kas realesnė nei ta-da, kai konservatoriai ja be per-stojo gąsdino Lietuvos gyvento-jus, o Lietuva stojo į NATO... So-cialdemokrato Algirdo Butkevi-čiaus vadovaujama Vyriausybė di-džia dalimi amortizavo ekonomi-nes grėsmes, kilusias dėl Rusijos embargo lietuviškai produkcijai. Užsitikrino stipresnį NATO už-nugarį. Atkūrė Tautinių mažu-mų departamentą prie Lietuvos Vyriausybės...

Tada konservatoriai „įjungė“ savo „bla bla“ dėl socialdemokra-

ir grįžtų. Ekonomikos situacija Lietuvoje

atrodo stabiliai. Nors šalies BVP augimo prognozės 2015 metams ir sumažėjo, Europos konteks-te Lietuva atrodo neblogai. Be to, Lietuvos bankas prognozuoja, kad užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. O 2016 metais šalies makroeko-nomikos rodikliai prognozuoja-mi geresni nei šiemetiniai.

Taigi, opozicijos kritika soci-aldemokratams – kaip vanduo nuo žąsies nubėga. Jų populiaru-mas (ne tik LSDP, bet ir jos pir-mininko A. Butkevičiaus) stabi-liai auga. Aršesnis konservatorių puolimas nelabai veikia nei jų, nei socialdemokratų reitingų turbūt dar ir dėl to, kad jų populiarumas visuomenėje blėsta. O liberalams dėl reitingų dar reiks pakovoti...

Net žurnalistas Andrius Tapi-nas, kuris nei televizijoje, nei del-fi.lt, nei savo „Facebook“ pasky-roje niekada nerodė ypatingos simpatijos socialdemokratams, savo naujame tekste pripažįsta, kad ne tik konservatoriai, bet ir per Europos Parlamento ir vie-tos savivaldos rinkimų kampa-nijas sėkmingų šaunuolių įvaizdį susikūrę liberalai pralaimi ne tik reitingų, bet ir viešųjų ryšių kovą socialdemokratams.

Pralaimi bei pralaimės ir poli-tiniuose žaidimuose: konservato-riai – todėl, kad jų, „vienintelių“ Lietuvos teisuolių ir patriotų, šlo-vės saulė nesustabdomai leidžiasi žemyn, o jauni liberalai – juos te-besvaigina dar nauja sėkmė (kaip kad konservatorius tebesvaigi-na jų žiauri antikrizinė taupymo politika).

Nesidžiauk radęs, neverk pa-metęs... Svarbiausia – pusiaus-vyra. Galbūt todėl socialdemo-kratai dažniausiai ir laimi Seimo rinkimus...

KONSERVATORIAI TEBEDEJUOJA, KAD TIK ŽMONėS NEIŠVyKTų IŠ ŠALIES. SOCIALDEMOKRATAI MąSTO STRATEGIŠKAI: KAD NE TIK NEIŠVyKTų, BET IR GRįŽTų.

ministras Linas Linkevičius – aiš-kiai laikosi pozicijos: solidarizuo-tis ir sinchronizuotis su Europos Sąjunga (ES), paaštrėjus Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų pabė-gėlių krizei.

Liberalai socialdemokratus pa-skutiniu metu kritikuoja rečiau. Liberalų lyderis dar parašė vieną komentarą, kritikuodamas Vy-riausybės sprendimą didinti ne-apmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau ar 2008 metų žiemą ne liberalai pritarė konservatoriams dėl naktinės mokesčių reformos?

Tačiau liberalai gali bent pa-sveikinti socialdemokratus su būsimu socialiniu modeliu, ku-ris padidins Lietuvos konkuren-cingumą, darbo rinkos lankstu-mą ir dirbančiųjų galimybes kas-dien sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Tuo tarpu konservatoriai gali graužti nagus: per jų vadovauja-mos koalicijos valdymą emigra-cija iš Lietuvos buvo rekordinė, jie nesugebėjo sukurti lankstes-nių ir abiem pusėms – darbuoto-jams ir darbdaviams – naudingų darbo rinkos taisyklių. Ir ne tik ekonominė krizė vijo žmones iš Tėvynės, bet ir nemaža dalimi – būtent novatoriško ir veikiančio socialinio modelio nebuvimas.

O dabar socialdemokratai sie-kia sukurti socialinį modelį, ku-ris sukurtų sveiką galios pusiaus-vyrą tarp darbuotojų ir darbdavių interesų bei kuris gali padėti grą-žinti kvalifikuotus ir ambicingus emigrantus į Lietuvą. Konserva-toriai šiandien tebedejuoja, kad tik žmonės neišvyktų iš šalies. Socialdemokratai mąsto strate-giškai: kad ne tik neišvyktų, bet

Arvydas mockusSeimo Ekonomikos komiteto narys

Bronius PAužA Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

tų vadovaujamos Lietuvos Vy-riausybės pozicijos ir politikos pabėgėlių atžvilgiu. Tiesa, vieni jų siūlo solidarizuotis su Vengri-ja, kiti aiškina, kad socialdemo-kratų Vyriausybė nepasiruošusi priimti pabėgėlius.

Tiek pati LSDP, kaip politi-nė organizacija, tiek jos lyderiai, atsakingi už užsienio politiką – premjeras A. Butkevičius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmi-ninkas, buvęs premjeras Gedimi-nas Kirkilas, Seimo Užsienio rei-kalų komiteto pirmininkas Bene-diktas Juodka ar užsienio reikalų

Lietuvoje pieno supirkimo kai-nos yra mažiausios Europos Sąjungoje (ES) ne pirmus me-tus ir toliau mažėja. Rugpjūtį, palyginus su liepa, jos suma-žėjo apie 4 proc., o su 2014 m. rugpjūčiu – daugiau kaip 21 proc. Mažėja ir karvių skaičius: liepą jų buvo apie 316 tūkst. karvių, rugsėjį – apie 312 tūkst. Tai – liūdni rodikliai.

Nei žemdirbiai, nei mes, Seimo nariai, nesuprantame: Lietuvoje pieno supirkimo kaina mažiausia ES, tačiau mūsų perdirbėjų pro-dukcijos (sviesto, sūrių, lieso pieno miltelių ir kt.) savikaina yra aukš-čiausia ES. Tad žemdirbiams pa-grįstai kyla klausimas – kur tie pi-nigai dingsta?

Seime pernai prieš Kalėdas pri-ėmėme rezoliuciją dėl pieno rin-kos problemų sprendimo, tačiau į ją mažai atsižvelgta. Birželį rekor-diškai, per 14 dienų, buvo priimtas Ūkio subjektų, perkančių–parduo-dančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiks-mų draudimo įstatymas, įsigaliojęs rugpjūčio 1 d.

Tačiau Žemės ūkio ministeri-ja vėlavo parengti poįstatyminius teisės aktus – jie patvirtinti tik rug-pjūtį, įskaitant finansavimo taisy-kles. Be to, Lietuvos žemės ūkio ir

maisto produktų rinkos reguliavi-mo agentūroje trūksta žmogiškųjų išteklių jiems įgyvendinti: direkto-rius tik laikinai eina pareigas, o at-sakingame skyriuje dirba vos 3 žmo-nės. Žemės ūkio ministrei Virgini-jai Baltraitienei garbės tai nedaro.

Nors jau yra siūlymų Seime keisti šį taip vadinamą „pieno įstatymą“, tačiau kol nesudarytos sąlygos jo vykdymui, nėra aišku, kaip jis prak-tiškai veiktų, todėl apie pakeitimus galvoti dar per anksti, kol nežinome

Lenkai turėjo pastovius ūkius, nebuvo kolūkių, jie atėjo su dides-niu gyvulių skaičiumi, prisijungė prie pieno perdirbimo įmonių ir su-kūrė kooperatyvus. Lietuvoje viskas buvo sunaikinta, žmonės išsidalino karves ir kooperatyvo sukurti nebė-ra iš ko. O kur dar likusi baimė va-dinamų „kolchozų“...

Seime ruošiamės priimti koope-racijos įstatymą. Svarbu teisingai su-reguliuoti, nes kooperatyvai yra ke-turių rūšių ir sunku nustatyti, kur čia tikrasis žemdirbių kooperatyvas, auginantis karves ir parduodantis pieną, o kur perpardavinėtojai, ku-rių vienintelis tikslas – užsidirbti iš žemdirbių.

Būtinas ir tinkamas maisto tieki-mo grandinės sureguliavimas. Re-alizuojant produkciją didžiuosiuo-se prekybos tinkluose, kainų gran-dinėje perdirbėjai ir prekybininkai pasiima didžiausią pelno dalį. Lie-tuvos ūkininkams, atsiskaitant už produkciją, lieka tik mažoji dalis.

Problemų pieno sektoriuje daug, ir Žemės ūkio ministerija turi spręs-ti jas neatidėliodama.

silpnųjų jo veikimo vietų. Lietuvoje problemų pienininkys-

tės sektoriuje Briuselis neišspręs. Tą turime padaryti patys. Viena didžiausių problemų – Lietuvoje net 74 proc. visų pieno gaminto-jų turi nuo 1 iki 5 melžiamų kar-vių, ES vidutinis ūkis – 29 karvės. Ūkių stambėjimo procesas Lietu-voje vyksta vangiai. Todėl turėtu-me apsispręsti, kuria kryptimi ei-sime. Tai turėtų apsvarstyti Žemės ūkio ministerija kartu su sociali-niais partneriais ir pateikti viziją, koks turi būti racionalus, nenuos-tolingas pienininkystės ūkis. Blaš-kymasis nieko gero neduoda.

Daug kalbama apie kooperaciją, kuri veikia ES ir kaimyninėje Len-kijoje. Kaip ūkiams Lietuvoje koo-peruotis, jei kooperatyvui, per dieną teikiančiam 10–15 tonų pieno, mo-kama mažiau nei tam, kuris pateikia tik 3–5 tonas per dieną?

Regionai 13socialdemokratas 2015 m. spalis, Nr. 9 (66)

VILNIUS

BIRŽAI

PANEVėŽyS

KLAIPėDA KELMė

PRIENAI

RoKIŠKIS

Spalio 2 d. Kelmės profesi-nio rengimo centre paminėta Tarptautinė mokytojo diena.

Lietuvos Respublikos Seimo narė Alma Monkauskaitė sakė, kad tuo, kuo mes esame šiandien, esame mokytojų dėka.

Kelmės rajono savivaldybės me-ras Vaclovas Andrulis prisiminė jau nebedirbančius mokytojus, atidavu-sius mokyklai didžiąją gyvenimo da-lį. Jis įteikė padėkos raštus 16 mo-kytojų.

Savivaldybės administracijos di-rektorė Irena Sirusienė linkėjo mo-kytojams gerumo, meilės, puikios šventinės nuotaikos ir įteikė padė-kos raštus 11 mokytojų. Savivaldy-bės administracijos Švietimo, kultū-ros ir sporto skyriaus vedėjas Sta-nislovas Jokubauskas įteikė padė-kas 18 asmenų.

Mokytojo andragogo nominaci-ją paskelbė Kelmės r. savivaldybės

Rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo narys Aleksandras Zeltinis su žmona Simin dalyvavo Mieliūnų kaimo bendruomenės (Biržų r.) sporto aikštelės atidarymo šventėje. Aikštelė įrengta pagal Biržų rajono vietos

veiklos grupės finansuotą projektą „Sporto aikštelės įrengimas“. Aleksandras Zeltinis džiaugėsi bendruomenės aktyvumu, gebėjimu rengti

ir įgyvendinti projektus, nepamiršti kaime gyvenančio jaunimo, sudaryti jiems sąlygas aktyviai leisti laisvalaikį.

Bendruomenę su naujos sporto aikštelės atidarymu sveikino LSDP Biržų skyriaus socialdemokratai, Biržų rajono savivaldybės administracijos direkto-riaus pavaduotojas Audris Mukas, Vabalninko seniūnijos seniūnė Lilija Vaitie-kūnienė, Gulbinų bendruomenės pimininkas Vytautas Taura.

Kelmėje paminėta Tarptautinė mokytojo diena Stiprinant baltų vienybę Rokiškyje įvyko Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdis

suaugusiųjų mokymo centro direktorė Diana Razmi-nienė. Metų andragogu tapo Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinės mokyklos istorijos ir politologijos mokytojas Evaldas Butkus. Metų mokytojo nominaciją paskelbė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Genutienė. Metų mokytoja tapo Kelmės „Au-kuro“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokyto-ja metodininkė Jūratė Laurutienė. Mokytojo dienos minėjimą surengė ir vedė Šaukėnų Vlado Pūtvio-Pu-tvinskio gimnazijos bendruomenė: mokiniai, mokyto-jai ir tėvai.

Rugsėjo 21 d., Baltų vienybės dienos išvakarėse, Rokiškyje įvyko Lietuvos ir Latvijos vyriausybių bendras posėdis, kuriam vadovavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Latvijos Ministrė Pirmi-ninkė Laimduota Straujuma.

„Posėdyje akcentuoti abiejų šalių glaudūs ir įvairialypiai santykiai, pabrėžtas sėkmingas bendradarbiavimas, aptarti energetikos, transporto ir kultūros sričių klausimai“, – įspūdžiais dalijosi Seimo LSDP frakci-jos narys, Tarpparlamentinių ryšių su Estija grupės narys Vytautas Saulis.

„Baltų tautų – lietuvių ir latvių – identiteto stipri-nimas, bendradarbiavimas puoselėjant ir populiari-nant baltų kultūrinį paveldą, saugant bendrą istorinę atmintį“. Ši žinia rugsėjo 17–22 dienomis skambėjo Rokiškyje vykusiame jau XV Baltų vienybės dienos šventėje ir Rokiškio 516-ųjų metinių minėjime.

Prienuose vyko mugė „Rudens spalvos 2015“Irenos Šiaulienės „Obuolio ir bulvės“ šventėje nugalėjo kapela „Birutė“

Rugsėjo 26 d. pirmą kartą Prienuose vyko krašto mugė „Ru-dens spalvos 2015“.

Akį džiugino ir kūrybiškumu stebino seniūnijų kiemeliai. Išlaužiškiai reprezentavo žuvininkystę, nes Išlaužo tvenkiniai – gar-sūs visoje Lietuvoje. Jiezniškiai kvietė vaišintis į stilizuotus Pacų rū-mus, o Stakliškių seniūnijos gyventojai lipdė medaus korį, primin-dami, kad jų krašte puoselėjamos senos midaus gaminimo tradici-jos. Į Balbieriškio seniūnijos kiemelį kvietė „Ringio“ šokėjai, kur vi-sus pasitiko Nemunu atplaukę žaismingi moliūgai. Naujosios Ūtos seniūnija siūlė paragauti daržovių patiekalų, dalijo patiekalų recep-tus. Veiveriškiai pristatė vietinius verslus, kuriuos padeda plėto-ti patogi geografinė padėtis. Prienų seniūnija subūrė net tris ben-druomenes, 10 seniūnaitijų, ne vieną įstaigą ir kvietė svečius prie dvaro vartų. Ašmintos seniūnija šmaikščiai atskleidė jaunimo ir vyresniosio kartos skirtumus, o šilavotiškiai pademonstravo savo verslus – nuo grikinių pagalvių, čiužinių iki 100 rūšių pupelių! Kles-tinčia sodininkyste didžiavosi Pakuonio seniūnijos gyventojai. Pa-kuoniškių jungtiniame chore grojo ir vyresnieji, ir patys mažiausieji.

Seimo narys Andrius Palionis įteikė dovaną geriausiai seniūnijai, o meras Alvydas Vaicekauskas įsitikinęs – krašto mugė taps gra-žia tradicija!

Spalio 10 d. į Klaipėdą atėjus bobų vasarai, uosta-miesčio gyventojai neseniai atnaujintoje Debreceno aikštėje, šalia “Medinavos”, linksminosi “Obuolio ir

bulvės” šventėje. Bendruomenių metams skirtoje, Seimo LSDP frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės organizuotoje šventėje varžėsi išradingos komandos, miestelėnai sma-giai stebėjo įvairių kolektyvų pasirodymus bei ragavo ska-niausios valgius paruoštus iš bulvės ir obuolio.

Dėl prizų – kelionės į Seimą ir Valdovų rūmus – varžė-si daug komandų. Nugalėtojais tapo kapela “Birutė” (vado-vė Aldona Višomirskienė), kuri prisistatė maršu, šauniomis dainomis, susirinkusius sveikino jų atsivestas “Obuolys”, o valgių gardumui bei išmonei nebuvo lygių.

Antra vieta komandų varžytuvėse atiteko jauniausiems dalyviams – Eduardo Balsio menų gimnazijos 10A klasei (mok. Jadvyga Ogintienė). Treti liko – klubas “Rūta” (vad. Albina Bružylienė), ketvirti – Klaipėdos rajono socialdemo-kratai “Gargždė” (vad. meras Vaclovas Dačkauskas) vi-sus vaišinę gardžiausiai Gargždų cepelinais. Paguodos pri-zai skirti senjorų bendrijai “Sidabro gija” (vad. Marija Nijolė Ivanauskienė), Klaipėdos socialdemokratams (vad. Janina Veselienė).

Mokytojo dienos išvakarėse duris atvėrė pirmasis Panevėžio rajone universitetas - Trečiojo amžiaus universitetas. Tai ne-formaliojo suaugusiųjų švietimo institucija, vienijanti vyres-

nio amžiaus asmenis, neįgaliuosius ir jų globėjus, neribojant jų išsi-lavinimo.

Rajono Švietimo centro vadovės Jurgitos Vaitiekūnienės, švieti-mo skyriaus, savivaldybės administracijos, Seimo nario Domo Petru-lio dėka visą vasarą vykę pasiruošiamieji darbai vainikuoti iškilmingu universiteto atidarymu. Spalio 1 d. Tiltagaliuose į atidarymo šventę buvo pakviesti garbūs svečiai ir fakultetų studentų atstovai. Studen-tais tapo daugiau nei 200 senjorų. Jiems vadovaus 7 dekanai. Uni-versitetas veiks keturiuose Panevėžio rajone esančiuose universa-liuose daugiafunkciniuose centruose (Uliūnų, Šilų, Gustonių, Tiltaga-lių) bei Ramygaloje, Ėriškiuose, Smilgiuose ir Raguvoje. Mokslo metai prasideda spalio 1 d. ir baigiasi balandžio 30 d.

Susirinkusius sveikino Panevėžio rajono Meras, administracijos at-stovai, Seimo narys Domas Petrulis. Švietimo centro direktorei Jurgi-tai Vaitiekūnienei buvo uždėtos rektoriaus regalijos, o Meras Povilas Žagunis gavo Garbės studento pažymėjimą. Seimo narys D. Petrulis, apdovanojęs visus dekanus atminimo dovanėlėmis, pakvietė studen-tų grupes apsilankyti Seime.

Panevėžio rajone duris atvėrė Trečiojo amžiaus universitetas

Mieliūnuose įrengta krepšinio aikštelė

Jaunimas14 socialdemokratas

NeatlygiNtiNos kraujo doNorystės akcija Prie-Nuose. „Padaryti gerą darbą darbą dar niekada nebuvo taip paprasta!“ – sa-ko neatlygintinos kraujo donorystės akcijos Prienuose iniciatorius Mindaugas Rukas. Jis kartu su jaunaisiais Prienų socialdemokratais jau ne pirmus metus organizuoja šią kilnią misiją.

„seimas gyvai: vieNa dieNa su lr seimo Nariu“! Jaunatviškas maksimalizmas, beribis smalsumas ir didelis troškimas vieną dieną pabūti Seimo nariu. Visa tai – kupinas geriausių emocijų ir analogų neturintis LSDJS projektas. Šį kartą 18 klausos negalią tu-rinčių jaunuolių bei juos lydėję gestų kalbos vertėjai darbavosi Seime ir Vyriausybėje.

atsiNaujiNo lsdjs biuro komaNdos. Jauni, aktyvūs, veržlūs ir pilni naujų idėjų. Tokia mūsų atsinaujinusio LSDJS biuro komanda! LSDJS skyrių koordinatorės Ainė Montrimai-tė, Monika Čerkauskaitė, Sondra Jendovickaitė – Krasovska. Projek-tų organizacinė komanda – Jovita Bislytė, Vytautas Neniškis, Andrej Lideikis, Daniel Sabukevič ir kiti.

lsdjs aPskričių forumas telšiuose. Džiaugiamės sėkmingai įvykusiu LS-DJS apskričių forumu Telšiuose! Pui-kiai praleistas laikas, naujos pažintys ir produktyvus komandinis darbas!

jauNimiečiai irgi turi su-Per galių! Jaunatviškas maksi-malizmas, beribis smalsumas ir di-delis troškimas vieną dieną pabū-ti Seimo nariu. Visa tai – kupinas geriausių emocijų ir analogų netu-rintis LSDJS projektas. Šį kartą 18 klausos negalią turinčių jaunuolių bei juos lydėję gestų kalbos vertėjai darbavosi Seime ir Vyriausybėje.

derliaus mugėse – ir jauNieji ukmergės bei mari-jamPolės socialdemokratai!

riNkimų Pagalba bičiuliams telšiuose. Artėjant Telšių rajono mero rinkimams, LSDJS komanda užpildė Tel-šių miesto gatves ir ragino gyventojus palaikyti LSDP kandidatą į merus – Saulių Urboną!

jauNimiečių aPskričių forumai jau Prasidėjo! Jaunimiečiams spalis – apskričių forumų mėnuo! Kad viskas praeitų sklandžiai, darbus kartu dėlioja valdyba ir biuras! #judam #forumai..

lsdjs skyriuose – ceNtriNės būstiNės fiNaNsuojami Projektai. Marijampolėje vyko mokymai „Mano širdis – kairėje“, Alytuje – stalo futbolo turnyras, Jonavoje – naktinis dvi-račių pasivažinėjimas ir mega stalo futbolo turnyras. Mo-kymai vyko Trakuose, Birštone ir Vilniuje. Šiuose projek-tuose sudalyvauti spėjo virš 500 dalyvių! Ateityje numato-mi panašūs renginiai Prienuose, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

startuoja Projektas „PažiNk savivaldą“. Spalio 26 d. (LSDJS) pradeda projektą „Pažink savivaldą“, skir-tą 9 -12 klasių ir profesinio mokymo centrų moksleiviams, kole-gijų bei universitetų studentams. Projekto tikslas – supažindinti jaunimą su savivaldybių darbuo-tojų darbu, sugriauti stereotipus apie savivaldybių administraci-jų darbą ir leisti jaunuoliams atlikti mero, savivaldybės adminis-tracijos direktoriaus, skyriaus vedėjo ar bet kurias kitas pareigas.

rugsėjo 14 d. rau-doNdvario dvaro oraNžerijoje įvyko Lietuvos socialdemo-kratinio jaunimo sąjun-gos Kauno rajono filia-lo steigiamasis susirin-kimas.

Mokslas ir kultūra 15socialdemokratas 2015 m. spalis, Nr. 9 (66)

Tarpukariu Vilniuje įkurtam Žydų mokslinių tyrimų institutui (YIVO) – 90

Kinas – kaip Lietuvos užsienio politika

Šiuo metu Niujorke veikiantis Žydų mokslinių tyrimų institu-tas – YIVO (jidiš kalba – Yidis-her Visnshaftlekher Institut) – buvo įsteigtas 1925 metais Vilniuje. Jo įkūrėjai – to meto Europos intelektualai. Institu-to tikslas – Rytų Europos žy-dų kalbos, literatūros ir kultū-ros istorijos tyrinėjimai ir fik-savimas.

Čia savo tyrimų tikslais lankėsi ir stažavosi žydų mokslininkai ir studentai iš viso pasaulio. Vietos mokslininkai bei tyrinėtojai iš ki-tų žydų studijų centrų vykdė jame istorijos, kalbotyros, folkloristikos ir etnografijos tyrimus. Nenujaus-dami netrukus regioną užgriūsian-čio neįsivaizduojamo masto naiki-nimo, Instituto mokslininkai vie-tinėse žydų bendruomenėse rinko įvairius dokumentus ir archyvinę medžiagą.

Gydytojas ir medicinos teoreti-kas Cemachas Šabadas (Tsemakh / Zemach Shabad), jidiš kalbos lin-gvistas ir literatūrologas Maksas Vainraichas (Max Vainraich), psi-chiatras ir psichoanalizės pradinin-kas Zigmundas Froidas (Zigmund Froid, Anglija), istorikas, publicis-

Spalio 1 d. Vyriausybės rūmuo-se premjeras Algirdas Butkevi-čius susitiko su gyvūnų gerovės ir apsaugos nevyriausybinėmis organizacijomis bei jų augin-tiniais. Susitikime kalbėta, kad gyvūnų ap-saugos klausimus Lietuvoje daugiau-sia sprendžia nevyriausybinis sekto-rius, tačiau jo pajėgos nepakanka-mos, tad valstybės parama jam bū-tina. Svarbu mažinti benamių šunų ir kačių skaičių, stiprinti žiauraus elge-sio su gyvūnais prevenciją ir užtikrinti jų šeimininkų atsakomybę, apibrėž-ti „šunų pagalbininkų“ statusą ir kt.

Spalio 2 d. premjeras Algirdas Butkevičius Rusnėje dalyva-vo iškilmingoje ceremonijoje, kurios metu atidengtos Indi-jos tautinio išsivadavimo lyderį Mahatmą Gandhį ir iš Mažosios Lietuvos kilusį jo artimą drau-gą, litvaką architektą Herman-ną Kallenbachą, vaizduojančios skulptūros. „Prieš daugiau nei šimtą metų, 1904 metais, susitikę Pietų Afrikos Respublikoje, jiedu ta-po artimiausiais bendražygiais, kar-tu skleidė pasauliui taikos idėją“, – kalbėjo jis.

Rugsėjo 24 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kaune premjeras Algirdas Butkevi-čius aplankė ketvertuko ir trejetu-ko sulaukusias šeimas: rugsėjo 8 d. gimusį mergaičių ketvirtuką ir rugsėjo 23 d. pasaulį išvydusį trejetuką – ber-niuką ir dvi mergaites – bei jų tėvelius.

tas ir politikos teoretikas Šimonas Dubnovas (Simon Dubnow, Latvi-ja), fizikas Albertas Einšteinas (Al-bert Einstein, JAV), žydų socialis-tas ir filosofas Chaimas Žitlovskis (Chaim Zhitlowsky, JAV), antro-pologas ir lingvistas Edvardas Sa-piras (Edward Sapir, JAV) – asme-nybės, dalyvavusios YIVO veiklo-je bei kuratorių taryboje.

1940 m. YIVO veiklą iš Vilniaus perkėlė į Niujorką, o po karo dalis Europoje išsaugotos medžiagos bu-vo atgabenta į naująją būstinę. Šiuo metu YIVO kolekciją sudaro dau-giau nei 385 000 knygų ir periodi-nių leidinių bei 24 milijonai doku-mentų, fotografijų, garso ir vaizdo įrašų ir kt.

Prieš daugiau nei du dešimtme-čius paaiškėjo, kad Vilniuje nuo

nacių buvo išgelbėta, o vėliau nuo sovietų režimo iki pat 1989 metų buvo slapstyta dar viena dalis YI-VO kolekcijos – per 10 000 retų ir unikalių leidinių bei 1,5 milijono įvairių dokumentų.

Šiam radiniui išsaugoti, suskai-tmeninti ir virtualiai sujungti su Niujorko kolekcija 2014 m. buvo pradėtas „YIVO Vilniaus projek-tas“, kurio numatoma trukmė – 7 metai, o sąmata – 5,25 mln. JAV dolerių.

Rugsėjo 20 d. Seime vyko konfe-rencija „YIVO: Nuo jidiš akademi-jos Vilniuje iki pasaulinės instituci-jos“, skirta YIVO 90-osioms meti-nėms ir Lietuvos žydų genocido au-kų dienai paminėti. Renginio me-tu YIVO vykdantysis direktorius Džonatanas Brentas (Jonathan

Brent), akademikai ir tyrinėtojai iš Lietuvos (Kristina Dūdaitė, La-ra Lempertienė, Džiuginta Stanke-vičienė, Šarūnas Liekis), JAV (Sau-lius Sužiedėlis) ir Izraelio (Dovydas Kacas (Dovid Katz) skaitė prane-šimus apie YIVO istoriją ir ateities perspektyvas, supažindino su ins-tituto įkūrimo ir veiklos politiniu, socialiniu ir kultūriniu kontekstu.

„Lietuvos institucijų ir YIVO instituto Niujorke ilgamečio ben-dradarbiavimo dėka Vilniaus YI-VO palikimas restauruojamas, skaitmeninamas ir tampa prieina-mas tyrinėtojams“, – konferenci-jos sveikinimo kalboje sakė Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Ge-diminas Kirkilas.

IZRAELIO PREZIDENTAS, NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS ŠIMONAS PERESAS (SHIMON PERES )

Parengta pagal Seimo informaciją

Šiemet Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos ini-cijavo ir įgyvendino bene di-džiausią kino sklaidos projektą per pastaruosius metus.

Penkis mėnesius trukęs projek-tas apėmė svarbiausius kino indus-trijos renginius Lenkijoje bei apsi-lankė Krokuvoje, Vroclave, Gdy-nėje ir Varšuvoje, kur tarptautinei publikai pristatyti lietuvių doku-mentinio ir vaidybinio kino kūrė-jai ir jų pasiekimai, sudarytos gali-mybės tarptautiniuose mokymuo-se tobulintis jauniesiems kino me-nininkams.

Strateginė partnerė - Lenkija4 miestai, 4 festivaliai, 45 šalį ats-

tovaujantys lietuviai, 55 filmai nuo 1959 metų iki šiandien, 133 lietu-viško kino seansai ir tūkstančiai žiūrovų. Festivaliai Lenkijoje turi gilias tradicijas bei tampa Europos kino industrijos profesionalų susi-tikimo vieta. Dalyvaudami tokiuo-se renginiuose, kūrėjai ne tik garsi-na šalies vardą, bet ir turi galimybę rasti tarptautinių ryšių, inicijuoti bendrus kino gamybos projektus.

Todėl kino įvykių Krokuvoje ir Gdynėje metu rengtos konferenci-jos, kurių dėmesio centre – Lietu-va. Čia pristatyta ir analizuota kino aplinka Lietuvoje, filmų finansavi-mo, gamybos ir sklaidos sąlygos.

Daug dėmesio skirta ir Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimo ga-

limybėms. Visuose kino industrijai skirtuose renginiuose buvo platina-mas tarptautinei auditorijai išleis-tas leidinys apie šiuolaikinį Lietu-vos kiną, Lietuvos ir Lenkijos kino ryšius anglų bei lenkų kalbomis.

Į festivalį plaukė laivuRugsėjo viduryje Baltijos jūro-

je lietuvių ir lenkų prodiuseriams surengta netradicinė ekspedici-ja – kūrybinės dirbtuvės. 12 ki-no prodiuserių iš Lietuvos ir Len-kijos, aktyviai dirbančių bendros

mų vadovo), prodiuseriai virto lai-vo įgula ir dvi dienas dirbo drauge: aptarė potencialius bendrus pro-jektus, ieškojo bendros gamybos partnerių, dalinosi idėjomis, ko-mandomis buriavo senovinį laivą.

Baltijos jūra jungia Lietuvą su Lenkija. Burlaivis „Brabander“ ap-jungė šių dviejų šalių filmų kūrė-jus, jų idėjas ir ketinimus. Po kelių metų tikimasi sulaukti ir bendros gamybos filmų, atspindinčių ben-drą mūsų šalių istoriją, kultūrą ar aktualijas.

Lietuviškas kinas pasitinka ir palydi svečius

Pasibaigus vieniems lietuviško kino sklaidos projektams, inici-juojami ilgalaikiai. Lietuvos ki-no centro iniciatyva Vilniaus oro uoste atidaryta pirmoji Rytų ir Šiaurės Europoje kino salė, įreng-ta oro uoste. Skrydžio laukiantys keleiviai „FilmBox LT“ salėje ga-li nemokamai žiūrėti lietuvių kū-rėjų filmus.

Bendradarbiaujant su kaimyni-nių šalių kino centrais kiekvieną mėnesį programą papildo teminiai užsienio šalių trumpieji kūriniai. Kino salė veikia atnaujintoje Vil-niaus oro uosto išvykimo zonoje – prie A2 vartų. Jos darbo laikas pritaikytas prie skrydžių tvarka-raščio – filmai rodomi nuo pirmo iki paskutinio skrydžio.

Dovilė Butnoriūtė, Lietuvos kino centras

gamybos su užsieniu srityje, vie-nu gražiausių Lietuvos burlaivių „Brabander“ iš Klaipėdos išplau-kė į Gdynę, kurios krantus pasiekė prieš pat iškilmingą 40-ojo tarp-tautinio Gdynės kino festivalio atidarymo ceremoniją.

Nekasdiene ekspedicija siekta paskatinti kaimynines šalis ben-drai filmų gamybai. Buriavimo – kūrybinių dirbtuvių metu, pa-dedami vieno labiausiai patyru-sių lektorių kino srityje Matthieu Darras („TorinoFilmLab“ progra-

„NEGALI BūTI ŽyDU NEPABUVęS LIETUVIU. LIETUVA – JIDIŠ KALBOS MOTINA, TODėL SAKOMA: LITVAKAS. LITVAKAS – NE TIK GEOGRAFINė SąVOKA, TAI – CHARAKTERIS IR KULTūRA. LITVAKAI GARSūS DėL Jų yPATINGO CHARAKTERIO – JIE NIEKADA NENUSILEIS NEI KITAM, NEI SAU.“-

Pažink ir mylėk Lietuvą16 socialdemokratas

Redaktorė Jolanta Bielskienė (8 5) 2396327, pavaduotoja Morta Vidūnaitė (8 5) 2396230, fotografė Vilma Fiokla Kiurė, dizaineris Antanas Brazauskas Leidėjas - LSDP, tiražas 15 000 egz. ISSN 2029-3933 socialdemokratas

Telšē – septinė kalna atsėspind tam

Telšiai – miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, supantis le-gendomis pagarsėjusį Mas-čio ežerą. Nors legenda bylo-ja, kad Telšius įkūręs karžygys Džiugas, miesto vardas vis dėl-to kilęs nuo Telšės upelio. 1765 metais vienuoliai bernardinai ant aukščiausios miesto Insu-los kalvos pastatė gražuolę bažnyčią, kuriai suteiktas ka-tedros titulas. Tai – švento An-tano Paduviečio katedra, ar-chitektūros paminklas. Mag-deburgo teisės miestui buvo suteiktos 1791 metais.

1926 m. įsteigta Telšių vyskupija, šiek tiek vėliau pastatyti Vyskupų rūmai. Mieste tarpukaryje veikė daug mokyklų, o garsiame Telšių ješibote – aukštojoje žydų rabinų mokykloje – vienu metu mokėsi iki 500 rabinų iš įvairiausių valsty-bių. 1932 m. Žemaičių senovės mė-gėjų draugija „Alka“ Telšiuose įkū-rė muziejų, o 1935 m. Telšiai tapo Žemaitijos sostine.

Miesto situacija keitėsi dėl sovie-tų okupacijos ir praūžusio Antrojo pasaulinio pasaulinio karo. Žydų

gyventas vietas dabar žymi tik sim-boliniai, buvusį žydų getą ribojan-tys ženklai. Šiandien Telšius dabina pastatų sienose išmaniai išslapstyti medaliai „žydukai”. Žadama, kad, patrynus „žydukų“ nosis, galima ti-kėtis pinigų ir išminties. Kai kurie „žydukai“ iš tolo švyti – taip uo-liai atvykusieji svečiai trina meda-lį, tikėdamiesi visokeriopo gėrio…

Kuo ypatingi Telšiai? Vienareikš-miškai atsakytume – savo žemaitiš-ka dvasia ir savo žmonėmis. O dva-sia – tai žemaičių kalba, kuria boče-liai su vaikais ir anūkais kalba, sa-vo gyvenimišką išmintį perduoda.

Miesto simbolis – Insulos kal-vos papėdėje pastatytas skulpto-riaus Romualdo Kvinto pamin-klas „Žemaitijos legendos“, kuris vaizduoja vaikus ant nugaros ne-šančią mešką. Pirmasis meškiukas yra skirtas menininkams ir kūrė-jams, kurie buvo žemaičių tautos varomoji jėga. Antroji skulptūra – vaikas, simbolizuojantis patrio-tą, kuris pasišventęs, saugantis ir kovojantis už savo tautą. Trečiasis – diplomatas, gebantis rasti spren-dimą net kebliausioje situacijoje. Skulptūra primena vis dar liaudy-

žemaičių. Gaublyje pavaizduotos Žemaitijos vietovės atitinka realų žemėlapį, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų. Kas lai-ko „Žemaitijos gaublį“? O gi ketu-rios meškos!

Mažos juokingos meškutės puo-šia visus Masčio ežero tiltelius. O ir tikrą meškiną Timofėjų (Ti-mą) galima pamatyti Žvėrinčiuje (Laukstėnų kaime, netoli Telšių). Jis gyvena puikiame, naujai įreng-tame namelyje.

Masčio ežero pakrantė puikiai sutvarkyta, įrengtas paplūdimys, prieplaukos, fontanas, o palei vi-są pakrantę nutiestas takas pėstie-siems ir dviratininkams.

Su didele meile darbštūs ir užsi-spyrę žemaičiai gražina savo mies-tą, puoselėja savo krašto kultūrą ir papročius. Kasmet, paskutinį rug-sėjo sekmadienį, Tado Blindos tė-viškėje Luokėje vyksta „Mykoliu-ka juomarks“. Tebeklesti garsus Luokės etnografinis ansamblis „Ša-trija“, kuriam vadovauja miestelio muzikos mokyklos direktorė Vili-ja Benešienė.

Jos ir Luokės seniūnijos seniūno Česlovo Ubarto iniciatyva Baltų vienybės dieną ant Šatrijos pilia-kalnio vyksta ugnies sąšauka. Kas-met vis daugiau žmonių atvažiuo-ja pabūti čia ar į netoli stūksantį kitą – Sprūdės – piliakalnį, prie liepsnojančio laužo. Rudens lygia-dienyje sulygus dienai su naktimi, šviesai su tamsa, prisimenama, kas

savasčiai brangiausia: žemė, kalbė, tikėjimas, bendrystė su kitomis bal-tų tautomis.

Daug folkloro perliukų surinko etninės kultūros specialistė Rita Macijauskienė, subūrusi Telšiuose vaikų ir jaunimo etnografinį an-samblį „Čiučiuriuks“, užkariavu-sį visų meilę autentišku žemaičių kūrinių atlikimu.

Čia kasmet vyksta nuotaikinga ir visų telšiškių amfiteatre su pasi-didžiavimu lankoma miesto šventė „Telše – mona miests“. Ji tradiciš-kai vyksta birželio mėnesį, kuomet darželiuose pražysta kvapni gėlė – bijūnas. Šia gėle dekoruojamos par-duotuvių vitrinos, namų ir įstaigų palangės, miesto katedra, įėjimas į amfiteatrą ir kitos šventės vietos.

Dažnai sutinkamas atributas ir Žemaitijos vėliava, kurioje vaiz-duojama meška su sidabriniu ant-kakliu. Jis simbolizuoja priešų no-rą sutramdyti mešką, bet... „nenu-kalts dar toks lenciūgs, katras že-maitį sulaikytų“.

Telšiai yra ir regiono švietimo, meno bei dvasinis centras. Mies-te veikia 3 aukštosios mokyklos: Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės fakultetas, Že-maitijos kolegijos Telšių fakultetas ir Telšių kunigų seminarija.

Miestą garsina Žemaitės dra-mos teatro pastatymai, tradicinės Lietuvos medalių kūrėjų stovyklos, vykstančios Dailės akademijos me-nininkų iniciatyva. Būtent jie daug prisidėjo prie „Didžiosios žemaičių sienos“, kaip subtilaus atsako Kinų sienai, atsiradimo Telšių centre ir jos dekoratyvinių reljefinių plokš-čių sukūrimo, vaizduojančių svar-biausius istorinius mūšius bei įvy-kius: „Durbės mūšį“, „Konstancą“, „Žemaitijos krikštą“.

Neatsitiktinai 2016 m. Telšiai paskelbti Lietuvos kultūros sos-tine. Čia apsilankyti verta ir bū-tina!

Danutė Popovič

je gyvas legendas apie meškas, pa-dėjusias žemaičiams auklėti vaikus.

Meškų, meškučių atvaizdų Tel-šiuose apstu. Miesto laiką skai-čiuoja meška, apsigyvenusi prie-šais seniūniją esančiame laikrodyje, Turgaus aikštės centre. O aikštėje yra skulptūra „Meškos pėda“. Sako-ma, jei įdėsi ranką į įspaustą leteną, gali būti tikras, kad būsi stiprus ir tvirtas kaip meškinas. Tai – legen-dinio Žemaitijos totemo Žemai-tijos meškos pėda, žyminti krašto sostinės vietą.

Netoliese galima apžiūrėti skulp-tūrą „Žemaitijos gaublys“. Jos au-torius pateikė intelektualų atsaky-mą tiems, kurie galvoja, kad nėra

Martos Vosyliūtės paroda „Mano Vilnius“ Umiastovskių rūmuose Rugsėjo 23–30 d. Vilniuje, ža-vinguose Umiastovskių rū-muose (Trakų g. 2), veikė dai-lininkės tapytojos ir teatro sce-nografės Martos Vosyliūtės paroda „Mano Vilnius“.

Į Vilnių menininkė žiūri flanioro – bastūno – akimis. Kiekviena kar-ta savo gimtą miestą stebi ir įpras-mina kitaip, tad Marta Vosyliūtė tapybos darbuose, sukurtuose per pastaruosius penkerius metus, ro-do SAVO Vilnių.

Paroda buvo išdėliota taip, kad vi-si žiūrovai plaukia Nerimi nuo Va-lakampių iki Žvėryno, sustodami akimirkai vaikystės pliaže, užsuk-dami į Prokuratūros pastatą. Pa-sistiprinę Kalvarijų turguje, meta akį į tos kartos vaikystės poliklini-

ką kitoje upės pusėje, sutinka myli-mus poetus, prisimena Vilčinskio albumą, plaukia toliau iki Barclays pastato, pralenkia vienuoles su ke-babais, randa sekretus spintose, tin-gius sekmadienius, susitinka bom-žus, grubią betone įkalintą kranti-nę, apsnigtą Krantinės arką, CK ga-ražus ir netikras pilis, Žaliąjį tiltą su kitokiomis skulptūromis, Kultūros sostinės simbolius ir nuplaukia lai-ku į ateitį, kuri kiekvienam kitokia, bet atpažįstama iš monumentalių architektūros statinių, kurie niekur nedingsta: jų tik daugėja.

Laikas niekada nesustoja, jis plau-kia pirmyn ir neria atgal bei nešasi mus ir mūsų atsiminimus. Miesto objektai, atpažįstami visiems žiūro-vams, nutapyti tarsi iš išorės, bet kie-kvienas žmogus susidaigstys naujus

atsiminimus ironijos siūlais. Parodos lankytojai galėjo pama-

tyti šiemet sukurtą filmą iš piešinių „Humanitarės gyvenimas ir mir-tis arba Būk mažesnis už aguonos grūdelį“. Parodos metu koncerta-vo džiazo pianistas Vytas Smols-kas, operos solistė Marta Lukošiū-tė ir alternatyvios muzikos atlikė-ja Umiko (Elena Neniškytė), šoko

baleto solistė Marta Rueda, poezi-ją skaitė poetai Giedrė Kazlauskai-tė ir Antanas A. Jonynas. Ekskursi-ją vedė kompozitorius ir eseistas Ša-rūnas Nakas bei architektė Audra Kaušpėdienė.

Ankstesnė didelė personalinė M. Vosyliūtės paroda buvo surengta ir-gi netradicinėje erdvėje, ji užėmė vi-są Vilniaus geležinkelio stoties an-

trąjį aukštą.Uždarius parodą „Mano Vilnius“

Umiastovskių rūmuose, ją galima aplankyti M. Vosyliūtės dirbtuvė-se ir jos e. svetainėje marta.lt.

Skulptūra „Žemaitijos legendos“

Masčio ežero panorama

Marta Vosyliūtė

„Mano vaikystės poliklinika“ „Veidrodiniai balvonai“