Upload
dinhcong
View
234
Download
5
Embed Size (px)
Citation preview
5
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SOCIALINES KOMUNIKACIJOS INSTITUTAS
SOCIALINES PEDAGOGIKOS KATEDRA
NEAKIVAIZDINIU STUDIJU SOCIALINIO DARBO SPECIALYBES 2- o (ANTRO) KURSO MAGISTRANTES
RRAASSOOSS ŽŽUUKKAAUUSSKKIIEENNEESS
SOCIALINE PAGALBA DEVIANTINIO ELGESIO
PAAUGLIAMS IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU
MAGISTRO DARBAS
(SOCIALINIS DARBAS / SOCIALINIU INSTITUCIJU VADYBA)
DDaarrbboo vvaaddoovvee :: ddoocc..ddrr.. VV..VVaa iicceekkaauusskk iieennee
VILNIUS 2008
6
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO MAGISTRO DARBO SAVARANKIŠKUMA
Patvirtinu, kad iteikiamas darbas yra:
1. Atliktas savarankiškai; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nedaro nuorodu i kitus darbus, jeigu jie nera nurodyti darbe; 4. Pateikia visa panaudotos literaturos saraša.
Vardas, pavarde, parašas
7
TURINYS
IVADAS..................................................................................................................................5
1. PAAUGLIU IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU SOCIALIZACIJOS PRIELAIDOS. .......8
1.1. Šeimu socialines rizikos veiksniai ...............................................................................11
1.2. Paaugliu iš socialines rizikos šeimu deviantinio elgesio formavimosi faktoriai .........16
2. SOCIALINES PAGALBOS SISTEMA SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMOMS BEI
VAIKAMS............................................................................................................................29
2.2. Valstybes socialines paramos socialines rizikos šeimoms bei ju vaikams kryptys. ......29
2.2. Teisiniai dokumentai, stiprinantys šeimos bei vaiku gerove .........................................38
3. SOCIALINES PAGALBOS, DEVIANTINIO ELGESIO PAAUGLIAMS
IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU, TYRIMAS ................................................................42
3.1. Tyrimo metodika......................................................................................................42
3.2. Tyrimo rezultatu analize ..........................................................................................46
3.2.1. Paaugliu elgesio apraišku statistika ............................................................46
3.2.2. Prevencijos formu taikymas........................................................................54
3.2.3. Socialinio darbo su socialines rizikos šeimomis analize ............................59
IŠVADOS .................................................................................................................................66
REKOMENDACIJOS ..............................................................................................................68
LITERATURA..........................................................................................................................69
SANTRAUKA..........................................................................................................................72
ZUSAMMENFASSUNG .........................................................................................................74
PRIEDAI ...................................................................................................................................77
8
SAVOKOS
Agresija – (angl. aggression) 1) priešiškas elgesys, kuriam budinga ižulus pranašumo
demonstravimas ar net jegos naudojimas kito žmogaus, žmoniu grupes atžvilgiu.
(Psichologijos žodynas, 1993 m., p. 9 – 10);
Agresyvus elgesys – agresyviu reakciju visuma, apibudinanti individo bendravimo su aplinka ir
savimi puolamaji pobudi. Agresyvaus elgesio priežastys ivairios: bejegiškumas, kai reikia
iveikti kliutis (frustracija), siekimas išspresti prieštaravimus (Pvz., diskusijoje), noras laimeti
varžybas, asmeninis priešiškumas kitam, pyktis, konfliktai, psichozes ir kt. Agresyvus elgesys
išmokstamas, jis buna ir gynimosi priemone. (Pedagogikos žodynas, 1993, p. 8)
Alkoholizmas – (angl. alcoholism) 1) chroniškas potraukis gerti alkoholinius gerimus,
psichine ir fizine priklausomybe nuo ju, sukelianti ivairius psichinius ir somatinius
sutrikimus. (Psichologijos žodynas, 1993 m., p. 12 – 13);
Antisocialinis elgesys – (angl. antisocial behaviour) deviantinis elgesys, žmogaus poelgiai
ar ju sistema, prieštaraujantys visuomenes priimtoms teises ir doroves normoms.
(Psichologijos žodynas, 1993 , 20 p.)
Aplinka (socialine) – socialine terpe, su kuria saveikauja individas ar socialine grupe. (V.
Kucinskas, 2000 m.)
Asocialus elgesys – tai savoka savyje apimanti visus nukrypimus nuo vyraujanciu
socialiniu normu. (G. Kvieskiene, 2002, 65 p.).
Asocialios šeimos – tai šeimos, kuriu gyvenimo budas yra amoralus ir antisocialinis. Tai
šeimos, kurios nepakankamai apsirupinusios materialiai. (G. Kvieskiene,2002, 72 p.).
Auklejimas šeimoje – asmenybes ugdymas, jos prigimties dorovinimas, ugdymas. (G.
Kvieskiene. Socialine pedagogika. 2002, 22 p.).
Delinkvencija - (lot. delinquens – nusižengiantis) jaunimo polinkis nusikalsti. Priežastys
ivairios: ydingas auklejimas šeimoje, vaiku itraukimas i nusikalstama veikla, socialinis
nesubrendimas, sociopatija, charakterio nukrypimai (akcentuacijos), psichopatija, lytiniai
iškrypimai. (L.Jovaiša, 1993)
Delinkventas – žmogus, kurio elgesys yra labai nenormalus (neatitinka normoms) ir
traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas.(Psichologijos žodynas, 1993)
Deviacija - (angl. deviance) tai elgesys, laikomas netoleruotinu arba pažeidžianciu
socialines normas. (V.Pruskus, Sociologija, 2004)
Deviantinis elgesys – visuomenes teisiniu ir doroviniu normu neatitinkantis elgesys.
(Psichologijos žodynas, 1993)
9
Egresija – 1) konfliktu vengimas. (J. Leonavicius. Sociologijos žodynas. Vilnius 1993);
Nepilnametis - remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str., asmuo nuo
14 iki 18 metu.
Paauglyste – pereinamasis laikotarpis nuo vaikystes i suaugusiojo amžiu, trunkantis nuo
lytinio subrendimo iki savarankiško gyvenimo (Myers G.,2000, p.107).
Parama - pagalbos priemones, kuriomis siekiama pagerinti tam tikru visuomenes nariu
padeti.
Prevencija - priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelia socialines rizikos veiksniams
(nedarbui, nusikaltimams, alkoholizmui ir pan.). Prevencija paprastai skirstoma i triju lygiu
veiksmus -ankstyvoji, pagalbos bei socialine pedagogine reabilitacija.
Prosocialus elgesys – teigiamas, konstruktyvus, naudingas elgesys, asocialaus elgesio
priešybe (Myers G.,2000, p.281).
Socialinis darbas - organizuotas paslaugu teikimas socialiai remtiniems asmenims,
iskaitant skurstanc ius ir pagyvenusius asmenis, neigaliuosius, vaikus ir pan.
Socialinis darbuotojas - asmuo, kuris, dirbdamas bendruomeneje, padeda gerinti atskiru
asmenu ar ju grupiu socialines salygas.
Socializacija - visuomenes kulturos perteikimas vaikams ir kitiems asmenims, siekiant,
kad jie sekmingai isilietu visuomene. Letas ir nuolatinis individualus iprasto visuomenes
mastymo, vertybiu, elgsenos peremimas.
Saves vertinimas – dideles arba mažos savo vertes jausmas (Myers G.,2000, p.491).
Socializacija – individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe ( Jacikevicius
A.,1999, p.121).
Socialines paaugliu problemos – 12 – 16 m. asmenu grupiu, ju nariu socializacijos,
vertybiniu orientaciju, socialinio aktyvumo problemos (Myers G.,2000, p.110).
Socializacijos faktoriai – asmenys, grupes, organizacijos, institucijos, veikiancios
socializacijos procesa ( Jacikevicius A.,1999, p.121).
10
IVADAS
Žmogus gimsta kaip nepakartojamas individas su savo igimtomis savybemis. Tuo
pat metu jis pradeda tobuleti nepakartojamu budu, veikiamas lygia greta dvieju veiksniu: jo
paties prigimties ir ji supancios kulturines tradicijos ir proceso. Todel esminiai ekonominiai,
politiniai ir socialiniai pokyciai paveikia daugelio žmoniu gyvenima. Taciau socialines
nesekmes skaudžiausiai pajunta šeima ir vaikai – jautriausia visuomenes dalis. Musu
visuomeneje problemos ypac paaštrejo, kai šeimas paliete nedarbas, skurdas, alkoholizmas.
Viena iš skaudžiausiu problemu Lietuvoje – socialines rizikos šeimos ir jose augantys vaikai.
Kaip rodo statistika, tokiu šeimu vaikai dažniausiai netenka tevu globos, tampa smurto
aukomis. Tokia situacija vaikus daro labai pažeidžiamus, ypac paauglius, nes paauglysteje
dar sunkiau išgyventi ivairias problemas. Del ivairiu socializacijos proceso trukumu gali
atsirasti nepageidautinas elgesys. Paaugliai tampa agresyvus, priešiški visuomenei.
Paauglys, jo problema, šeima, kurioje jis gyvena, situacija, nuo kurios jis
priklausomas – tai tema, kuriai literaturoje ir gyvenime skiriama vis daugiau demesio.
Socialines rizikos šeimu problemas dalinai nagrinejo mokslininkai: G. Kvieskiene (2003 m.,
2005 m.), K. Miškinis (1993 m., 2003 m.), I. Leliugiene (2003 m.), L. Rupšiene (2001m.).
Psichologines asocialaus elgesio ištakas nagrinejo G. Valickas (1997 m.). jis
nustate, kad nepalankios asmenybes raidos salygos šeimoje lemia nepageidaujama
asmenybes socializacija.
Yra tyrimu, atskleidžianciu socialines rizikos šeimu vaiku elgesio ypatumus: V.
Aramaviciute (1975 m.) atskleide, kad “nenormalus” santykiai šeimoje turi itaka vaiko
elgesiui.
E. Eriksono (1965 m.) nuomone, paauglyste - tai periodas, kai vaikysteje
susiformave suvokimo, mastymo ypatumai, savo vertes, socialinio pripažinimo, autonomijos
krizes vel iškyla ir pasireiškia naujomis formomis. Paaugliams tenka save sudelioti iš daleliu,
jas integruojant i viena visuma. Tam prireikia laiko ir aplinkiniu demesio, gal netgi pagalbos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skelbiama, kad “Tevu teise ir pareiga – aukleti savo
vaikus dorais žmonemis ir ištikimais pilieciais, iki pilnametystes juos išlaikyti” (38
straipsnis). Jungtiniu Tautu Vaiko teisiu deklaracijos (1959 m.) preambuleje skelbiama:
“Žmonija privalo duoti vaikui visa, ka ji turi geriausio”. Nors tai ir rodo rupesti, kad vaikai
butu laimingi, nors žmoniu bendrija ir ragina tevus, globejus, institucijas pripažinti vaiko
teises ir ginti jas, deja, yra vaiku, ypac paaugliu, kurie menkai ugdomi, neužimti socialiai
11
reikšminga veikla, bega iš namu, valkatauja, elgetauja, gyvena gatveje, vartoja narkotikus.
Placiai paplitusi vaiku nepriežiura, apleistumas ir smurtas prieš vaikus. Šeimos neužtikrina
pagrindiniu savo vaiku teisiu. Del to šiu šeimu vaikai dažniau patenka i policijos akirati,
pasiduoda gatves itakai arba patys tampa nusikaltimu aukomis. Praktika rodo, kad vien
materialine parama šeimoms nera veiksminga. Siekiant mažinti tokiu šeimu ir jose auganciu
vaiku socialine atskirti, butina intensyviai dirbti socialini darba. Socialinio darbuotojo
uždavinys – padeti suvokti sunkumu priežastis ir pasiulyti galimus sprendimu variantus.
Socialines rizikos šeimu tematika yra aktuali daugelyje pasaulio valstybiu, o
pastaruoju metu, tebeišgyvenant socialines permainas, tai budinga ir Lietuvai. Ateities
visuomene, tautos ir valstybes perspektyva priklausys nuo busimuju socialinio veiksmo
dalyviu – vaiku. Socialines rizikos šeimose pastebetini dideli vaiku priežiuros, ugdymo ir
elgesio kontroles trukumai, kurie neigiamai veik ia paaugliu elgsena. Todel, dirbant su
socialines rizikos šeimomis, neužtenka kontroliuoti vien tevus. Šios pastangos turetu buti
grindžiamos gilesniu, išsamesniu šio socialinio reiškinio sprendimu: reiškinio išskleidimu, jo
sistemingu stebejimu ir realiomis jo valdymo galimybemis.
Tyrimo objektas – socialine pagalba deviantinio elgesio paaugliams iš socialines
rizikos šeimu.
Darbo tikslas – ištirti socialines pagalbos veiksminguma deviantinio elgesio
paaugliams iš socialines rizikos šeimu.
Uždaviniai:
1) atskleisti pagrindines socialines rizikos šeimu problemas, lemiancias deviantini
paaugliu elgesi;
2) išskirti paaugliu iš socialines rizikos šeimu dominuojancias deviantines elgsenos
apraiškas;
3) nustatyti socialines pagalbos veiksminguma deviantinio elgesio paaugliams iš
socialines rizikos šeimu.
Hipoteze – paaugliu iš socialines rizikos šeimu deviantinio elgesio pokyciai
priklauso nuo tinkamos pagalbos socialines rizikos šeimai.
12
Darbo parengime naudoti metodai:
• mokslines literaturos analize, siekiant atskleisti pagrindines socialines rizikos
šeimu problemas, lemiancias deviantini paaugliu elgesi;
• teisiniu dokumentu analize;
• kokybinio tyrimo metodas, naudojant kompiuterine programa „ STEBIS“;
• duomenu iš socialines rizikos šeimu bylu analize;
• individualiu atveju analize ir intervencija i šeimos sistemu santykius.
Darbo struktura ir apimtis. Darbas susideda iš ivado, 3 daliu, išvadu, rekomendaciju,
santraukos, iš 60 šaltiniu literaturos sarašo ir 5 priedu. Darbo apimtis be priedu 76 puslapiai.
Darbe pateikiami 9 paveikslai, 13 lenteliu.
13
1. PAAUGLIU IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU SOCIALIZACIJOS PRIELAIDOS
Socializacija – tai procesas, kurio metu individas tampa socialia gyvaja butybe. Nors
socializacija apima visa žmogaus gyvenima, svarbiausiu jos periodu yra laikoma vaikyste,
kai tevai ir kiti šeimos nariai supažindina vaika su visuomene ir formuoja apie ja bendra
supratima. Vadinasi, socializacija – tai kelias, kuriame vaikas tampa suaugusiu žmogumi ir
visaverciu savo bendruomenes nariu. Socializacijos klausimais raše daugelis autoriu, kurie
ivairiai apibudina, bet vienareikšmiškai išskiria tris institucijas, kurios turi didžiausia reikšme
žmoniu socializacijos procese:
• šeima;
• mokykla;
• valstybe.
Pasak G. Kvieskienes (2005, p. 22), „socializacija, prasidejusi šeimoje, veliau vyksta
socialinese grupese, institucijose ir kiekviena individa integruoja i visuomene“. Mineta
autore (2005, p. 26), asmenybes socializacijoje išskiria du etapus – „pradiniame etape vyksta
išorinis valdymas (suaugusiuju ir socializacijos agentu poveikis), veliau isitvirtina savivale
socializacija, kuri tesiasi visa gyvenima“. J. Vaitkeviciaus (1995, p.26) nuomone,
socializacija - tai žmogaus adaptavimasis ji supanciu žmoniu bendrijoje. Jis reiškiasi tuo, kad
žmogus, gyvendamas grupeje, visuomeneje, perima patirti, paprocius, kalba ir kt., tai yra,
perima žmonijos sukurta kultura ir taip tampa visavertis tos visuomenes narys. Anot mineto
autoriaus socializacijos procesas skirtingais žmogaus amžiaus tarpsniais vyksta netolygiai.
Tai lemia žmogaus brendimo veiksniai, socialine aplinka ir paties žmogaus santykis su
aplinka. G. Valicko (1997) teigimu, nuo pat pirmuju kudikio gyvenimo akimirku prasideda jo
socializacijos procesas. Vadinasi, vaiko socializacijos procese tevai užima svarbiausia
vaidmeni. Patirti išgyvenimai vaikysteje bei paauglysteje ypac svarbus formuojantis
suaugusio žmogaus asmenybei. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbus yra tevu
elgesys. G. Kvieskienes (2005, p. 26) teigimu, „tevai atlieka „agentu“ funkcija namuose.
Vaikui atrodo, kad tevai yra visagaliai, turi atsakymus i visus klausimus ir žino, kaip elgtis
bet kurioje situacijoje. Vaikams paaugus, jie išplecia savo kontaktus ir savo tevus bei šeima
ima vertinti platesniame socialiniame kontekste. Tai yra jie susiduria su kitais labai svarbiais,
ju tapatuma ir elgesi formuojanciais žmonemis – mokytojais, bendraamžiais. Susipažindami
su draugais ir ju šeimomis, vaikai formuoja nauja požiuri i savo šeima. Nepaisant to, taciau
14
psichologiniu atžvilgiu tevu itaka vaikams išlieka visa likusi ju gyvenima“. Vadinasi, patirtis
ir iprociai, suformuoti vaikysteje, lemia suaugusio žmogaus elgsena.
Paauglystes tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda
sparciai formuotis asmenybe, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamu vaidmenu
prisiemimas. Labai tiketina, kad šiame procese gali pasitaikyti ivairiu elgesio defektu,
lemianciu deviantiškos asmenybes susiformavima. Todel verta aptarti tam tikrus
desningumus, kuriuos patiria paaugliai šiame vystymosi tarpsnyje.
Šios srities tyrinetojai pastebi, jog paauglystes amžius - pats sunkiausias ir
sudetingiausias iš visu amžiaus tarpsniu. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo
metu vyksta savotiškas virsmas iš vaikystes i suaugusiojo gyvenima, iš nebrandumo i branda.
Šiuo periodu vyksta visapusiškas paauglio vystymasis, apimantis anatominius-fiziologinius,
intelektinius pokycius, paauglio požiuriu i ivairius reiškinius formavimasi ir kt.
Paauglystes laikotarpiu stipriai pasikeicia paauglio gyvenimo ir veiklos
samprata, jo socialinis vaidmuo. Jis turi prisiimti nauja visuomenini statusa, padeti
bendruomeneje, suaugusieji jam pradeda kelti didesnius ir rimtesnius reikalavimus. Bene
svarbiausias reiškinys, kuris vyksta paauglio gyvenime šiuo pereinamuoju laikotarpiu, yra jo
noras, butinybe pažinti pati save. Atsakymo i klausima „kas aš?“ radimas tampa paciu
svarbiausiu ir aktualiausiu uždaviniu. Šis kelias dažnai buna ilgas, reikalaujantis labai daug
vidiniu pastangu, neretai skausmingas, bet taip pat ir labai naudingas, nes atsakymo radimas i
klausima „kas aš esu?“ skatina paaugli dometis paciu savimi, padeda jam formuoti pažiuras i
tam tikrus reiškinius, dalykus, tureti savo nuomone, susidaryti savo vertybiu sistema, kuria
remiantis jaunas žmogus vertins, lygins savo ir kitu veiksmus, jaus atsakomybe už savo
poelgius, žodžius ir pan.
Nepilnameciai jautrus socialinei aplinkai, jos pokyciams ir jiems dažnai sunku
orientuotis joje, priimti teisingus sprendimus, ypac kai atsiduriama dviprasmiškoje
situacijoje: pavyzdžiui, kai šeima reikalauja elgtis vienaip, o neformali grupe – kitaip arba,
kai negatyvus šeimos pavyzdys prieštarauja visuomenes normoms. Tokie prieštaravimai gali
skatinti nusikalsti, vartoti narkotikus ir alkoholi, ir pan..
Anatominiu-fiziologiniu požiuriu paauglio vystymasis, keitimasis vyksta
netolygiai. Kai kuriu kuno daliu netolygus vystymasis kelia paaugliams daug rupesciu ir
nerimo. Tai sukelia ir psichologiniu padariniu, pvz.: nuotaiku kaita. Staigius nuotaiku
pokycius lemia ir ivairus hormoniniai pokyciai, vykstantys paauglio organizme. Dažnai
paaugliai nerimauja del padidejusiu savo kuno daliu. Jauniems žmonems yra idomu, ar tai,
kas su jais vyksta, yra normalu, ar ju neatstums bendraamžiai. C. Sutton (1999, p.49)
15
teigimu, „ivairus tyrimai parode, kad berniukams yra malonu, kai jie bresta anksti, kad dideja
ju ugis ir svoris; letai brestantys berniukai mažiau pasitiki savimi, o tai gali trukti ir sulaukus
vyresnio amžiaus. Mergaitems priešingai - ankstyvas brendimas yra nemalonus, jos labiau
linkusios nerimauti del savo svorio ir išvaizdos. Kalbant apie kognityvini lygmeni, paaugliai
tampa pajegus svarstyti ivairias abstrakcias idejas, racionaliai nagrineti ivairias savokas,
kritiškai vertinti kitu pasakytas mintis. Pastarasis sugebejimas dažnai yra susijes su identiteto
paieška“ (C. Suton, 1999, p. 49). Taigi, paauglyste yra saves tyrinejimo, saves atradimo ir
savo galimo vaidmens gyvenime nustatymo metas. Emociju požiuriu paauglyste gali buti ir
netikrumo laikotarpis, susijes ne vien su perdetu domejimusi savimi, bet ir nerimu del
ateities, ar jaunas žmogus bus pajegus patenkinti suaugusiuju viltis, suvaidinti savo naujus
vaidmenis ir t.t. Šis pereinamasis laikotarpis dažnai sukelia ivairius paaugliams budingu
“išsišokimu”, kartais net depresija, apatija.
Vadinasi, asmenybes raidos procesas paauglysteje sudetingas ir prieštaringas,
taigi galima butu išskirti tokius paauglystes laikotarpiui budingus bruožus: emocinis
nebranduma, nepakankamai išsivysciusi gebejima kontroliuoti savo veiksmus, nesugebejima
suderinti noru su galimybemis, tenkinant savo poreikius, padidinta nora atrasti savo identiteta
ir tapti suaugusiu.
Del ivairiu socializacijos proceso trukumu, paaugliu elgesys gali pasisukti
netinkama linkme. Dažniausiai paauglius netinkamiems poelgiams pastumeja nedarnios
šeimos aplinka, kai jie praranda dvasini ryši su tevais, susvetimeja. Tai lemia vaiko
nesaugumo pojuti, nuolatini nerima ir netinkama elgesi. Deviantini elgesi gali formuoti tevai,
demonstruojantys savo vaikams nepriimtina elgesi visuomeneje. Toki požiuri bei nuostata
vaikai lengvai perima. Galima teigti, jog socializacijos subjektai išgyvena daugiau negatyvios
socializacijos situaciju, kai šeimoje truksta pozityviu socialinio ugdymo veiksniu.
16
1.1. Šeimu socialines rizikos veiksniai
Šeima – tai giminingumu, santuoka arba ivaikinimu paremtas žmoniu
susivienijimas. Šeimos nariai sujungti bendros buities ir abipusio atsakingumo už vaiku
auklejima. Tai yra pirmine jungtis, kuri yra žmogaus egzistavimo, visuomenes stabilumo,
testinumo ir vystimosi pamatas. Šeima kuria naturalia asmens materialinio aprupinimo,
emocine, ugdymo, priežiuros ir globos aplinka. Ji yra ypatinga tuo, kad ja sieja kartos, ji
egzistuoja tam tikra laika, turi labai stipriu ryšiu, nes jos nariai daug laiko praleidžia kartu, ir
šeima daro labai didele itaka savo nariams.
Galima teigti, kad šeima yra tam tikra kiekvieno jos nario teisiu užtikrinimo
sistema, nes šeima užtikrina savo nariu ekonomini, socialini, fizini sauguma ir vaiku
socializacijos salygas. Šioms funkcijos atlikti labai svarbi šeimos nariu saveika. Psichologai
teigia, kad darnioje šeimoje veiksmingai patenkinami visu jos nariu poreikiai, gebama
lankscia i spresti kylancias problemas, prisitaikyti prie kintanciu aplinkybiu. Gerai žinoma,
kad šeima vaikams yra labai didele vertybe, nes turedami artimus žmones, jie jauciasi mylimi
ir saugus. Tik mylincioje ir socialiai saugioje šeimoje vaikai igyja svarbiausias socializacijos
pamokas.
Kita vertus, šiuo metu sparciai keiciantis visuomenes socialinems, ekonominems
salygoms, ne kiekviena šeima sekmingai prisitaiko. Ivairios gyvenimo permainos (nedarbas,
busto, patarnavimu kainos, socialine hierarchija, milžiniška prekiu ir paslaugu pasiula ir kt.)
leme staigius ir esminius šeimos, kaip sociokulturinio instituto, pokycius. Dalis šeimu ne iš
karto sekmingai pereina socialinius išbandymus, dalis tampa nedarnios, tokios, kuriu
visuomene dažnai buna nepasirengusi priimti. Ypac pradejo dideti skyrybu, pakartotiniu
vedybu, nesantuokiniu šeimu skaicius, mažeja gimstamumas, auga vienišu žmoniu skaicius,
o smurtas ir prievarta kai kuriose šeimose tapo iprastu reiškiniu nudienos gyvenime. Kaip
viena opiausiu problemu Lietuvoje, taip pat ir Utenos mieste, galima išskirti nedarniu šeimu
skaiciaus augima. Sparciai kintanti šalies ekonomine ir politine situacija paveike šeima, ir, be
abejo, vaikus. I. Leliugienes (2003) teigimu, šeima – svarbiausias socializacijos institutas.
Visoje Lietuvoje nedarnios, asocialaus elgesio, rizikos grupes šeimos yra viena skaudžiausiu
problemu, nes jose auga vaikai, kuriems reikalinga ypatinga apsauga ir priežiura. Svarbu yra
padeti vaikams, augantiems nedarniose, socialiai pažeistose šeimose. Tevai tokiose šeimose
neturi elementariu socialiniu igudžiu bendrauti su vaikais, nemoka spresti iškilusiu problemu,
smurtauja prieš vaikus, taip pat ir tarpusavyje. Tokiu šeimu skaicius, deja, dideja, nes
17
socialines pagalbos sferoje ilga laika buvo absoliuti tuštuma: vaiku sveikatos istaigos
rupinosi vaiku sveikata, švietimo istaigos – vaiku švietimu ir pan., o socialines problemos
nebuvo nei tiriamos, nei sprendžiamos. Todel šiandien turime ne maža skaiciu nedarniu,
socialiai pažeistu šeimu, jose auganciu va iku, kuriu skaicius nuolat dideja.
„Disfunkcines, asocialios ir rizikos grupei priklausancios šeimos – viena
skaudžiausiu modernios visuomenes problemu. Ekonominiu permainu laikais tokios šeimos
dažnai tampa ivairiu neigiamu reiškiniu priežastimi“( G. Kvieskiene, 2005, p. 103). Bendro
“nedarnios šeimos” termino mokslineje literaturoje nera. Šis terminas ivairiu autoriu
tapatinamas su asocialaus elgesio šeimomis, socialines rizikos šeimomis. V. Aramaviciutes
(1975, p. 11) teigimu, nedarnios šeimos yra tos, kurios nesudaro tinkamu moraliniu vaiku
auklejimo salygu, kuriose nesaikingai girtaujama, ištvirkaujama, kuriose dažni konfliktai,
netgi muštynes, kuriu nariai grobsto visuomenini turta, vagiliauja. Dažnai šios šeimos
vadinamos nedarniomis, moraliai pakrikusiomis, amoraliomis. V.Aramaviciutes (1975, p. 13)
nuomone, nedarni šeima gali buti ir ta, kurioje vienas iš tevu serga psichine liga, kurioje
truksta sutarimo, savitarpio supratimo, pagarbos, pasitikejimo.
K. Miškinio (2003, p.17) teigimu, nedarnios šeimos – tai tos, kuriose vyksta
nuolatiniai tevu kivircai, tevu nesutarimai nesudaro salygu tvirteti vaiku valiai, iškraipo
dorovines orientacijas, šeimos aplinka yra slogi. L. Rupšiene (2001, p.24) mano, kad
Lietuvoje sparciai daugeja daugiaproblemiu šeimu. Neretai Lietuvoje visos šeimos, kurios
turi socialiniu problemu, ivardijamos kaip „asocialios“. Beveik prieš dešimtmeti buvo
iškeltas tokio termino korektiškumo klausimas ir, remiantis kalbininku patarimu, oficialiai
nuspresta atsisakyti „asocialios šeimos“ termino, o vietoj jo pasiulyta vartoti „socialines
rizikos šeimos“ arba „problemines šeimos“ terminus. Vis delto šiandien tiek buitiniame, tiek
socialiniame, tiek moksliniame kontekstuose galime rasti termina „asociali šeima“, kai
kalbama apie šeimas,kurios patenka i socialines rizikos situacijas.
Lietuvos Respublikos Socialiniu paslaugu istatymo antrame straipsnyje (2006 m.
sausio 19 d., Nr. X-493) pateikta socialines rizikos šeimos savoka:
„Socialines rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaiku iki 18 metu ir kurioje bent
vienas iš tevu piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinemis, psichotropinemis ar toksinemis
medžiagomis, yra priklausomas nuo azartiniu lošimu, del socialiniu igudžiu stokos nemoka
ar negali prižiureti vaiku, naudoja prieš juos psichologine, fizine ar seksualine prievarta,
gaunama valstybes parama panaudoja ne šeimos interesams ir todel iškyla pavojus vaiku
fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialines rizikos
18
šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui istatymu nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji
globa (rupyba)”.
Paprastai, tokioms šeimoms priskiriamos tos šeimos, kurios turi keleta problemu,
trukdanciu normaliai socializuotis šeimu nariams. 2003 m. gruodžio 17 d. Lietuvos
respublikos Socialines apsaugos ir darbo ministro isakyme (Nr. A1-207) išskiriami šie
socialines rizikos šeimu tipai:
1) vienas arba abu tevai turi žalingu iprociu ar konvulsiju (neiveikiamu potraukiu) –
vartoja kvaišalus, demonstruoja palaida seksualini elgesi, lošia azartinius žaidimus, serga
bulimija ar anoreksija, per daug laiko praleidžia darbe;
2) vienas ar abu tevai grasina ar naudoja fizines bausmes, kaip pagrindine
disciplinos priemone. Vaikai gali buti fizinio smurto liudininkais arba priversti dalyvauti
baudžiant brolius ir seseris, arba gyvena baimeje del galimu agresijos protrukiu;
3) vienas arba abu tevai naudoja vaikus, kaip savo nuosavybe, kurios pagrindinis
tikslas – tenkinti tevu emocinius poreikius (pvz., depresiška mama niekur neleidžia vaiko,
nes jai liudna vienai);
4) vienas arba abu tevai netenkina arba grasina netenkinti vaiko gyvybiškai svarbiu
poreikiu (aprupinti valgiu, drabužiais, neleisti ilsetis);
5) vienas arba abu tevai naudoja stipria autoritarine kontrole, kaip auklejimo
priemone;
6) šeima fanatiškai seka tam tikrais tikejimais ar stereotipais (religiniais,
finansiniais, politiniais ir pan.), besalygiškai reikalaudama vaiko paklusimo;
7) šeimos, kurios išsituokia del nuolatos vykstanciu konfliktu jose, o tai
neišvengiamai veda prie sistemingo vaika žalojancio elgesio pasireiškimo.
Remiantis ivairiu autoriu apibrežimais ir teisiniu aktu nuostatomis, galima
išskirti pagrindinius socialines rizikos veiksnius – tai priklausomybe nuo psichoaktyviu
medžiagu (dažniausiai alkoholio) ir su šia priklausomybe susijusios kitos problemos,
kaip nedarbas, smurtas, vaiku nepriežiura, socialine atskirtis, nusikalstamumas. Taip
yra del to, kad asmenys, priklausomi nuo alkoholio ar narkotiku, dažniausiai nedirba arba
praranda darba del pravaikštu, nekokybiško darbo. Darbo praradimas stumia šeima i
socialine atskirti.
Jau keleta metu savivaldybiu savivaldybiu Vaiku teisiu apsaugos skyriai girtavima
ivardija kaip viena pagrindiniu priežasciu, salygojanciu didejancia socialine rizika šeimose
(Socialinis pranešimas, 2006-2007 m.). Tai galima apibudinti, kai šeimose vienas iš tevu, o
19
dažniausiai abu, patys to nesuvokdami, palaipsniui tampa priklausomi nuo alkoholio, kuris
skatina nervines itampos ir nerimo atsiradima šeimoje. Alkoholizmas ir narkomanija –
svarbiausios priežastys, lemiancios šeimos tapima nedarnia, amoralia. Remiantis statistiniais
duomenimis, 18941 vaikas 2006 m. augo socialines rizikos šeimose, kurios i apskaita buvo
irašytos del girtavimo. Tai sudaro 60 procentu visu socialines rizikos šeimose auganciu
vaiku. 9614 vaiku buvo vyresni nei 10 metu amžiaus. Taigi apie 50 procentu visu šiose
šeimose auganciu vaiku ypac sunkiu paauglystes laikotarpiu, mato girtaujancius tevus, o tai
daro neigiama itaka tolesnei ju socialinei raidai.
Dažna ir skaudi problema yra ta, kad girtavimas lemia darbo praradima. Nedarbas
lemia skurdžia aplinka šeimoje. Apie skurdo pasireiškima šeimose galima kalbeti tada, kai
šeimoje nepakankamos pajamos, ištekliai, kurie gali užtikrinti gera buiti ir buti. Tokiose
šeimose dažnai pasitaiko atveju, kai vaiko poreikiams valstybes skirti pinigai naudojami ne
vaikui. Galima pastebeti, jog ypac daugiavaikese socialines rizikos šeimose nedarbas ir
gyvenimas iš pašalpu atrodo patrauklesnis. Taciau, pasiekes tam tikra lygi, šis reiškinys
neigiamai veikia pacius bedarbius ir ju šeimas. Pinigine parama ilgainiui dar labiau padidina
skurda ir griauna žmoniu morale. Skurdas sunaikina žmoniškaji oruma ir sugriauna
pasitikejima paciu savimi, savo galimybemis užsidirbti. Žmones pripranta taip gyventi ir
nebeisivaizduoja kitokio, jiems skirto gyvenimo visuomeneje. Tokiose šeimose skurdas
tampa baisia tradicija, perduodama iš kartos i karta, nes vaikai iš tevu mokosi, kaip išgyventi
tik iš pašalpu ir labdaros, ir nepuoseleja jokiu geresnio gyvenimo vilciu. Vadinasi, ilgai
neturinciu darbo žmoniu požiuris, elgesys ir vertybines orientacijos kinta neigiama linkme.
R. Lazutkos (2001) teigimu, skurdas pasireiškia tiek lešu stygiumi, tiek nepajegumu
dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Patiriama socialine atskirtis, diskriminacija.
Nedarbo ir skurdo problemos tiesiogiai lemia suaugusiuju šeimos nariu nusivylima,
nepasitikejima, todel tokia šeima tampa nepajegi tinkamai atlikti savo funkciju, o per jas
sekmingai socializuotis. Skurdas gimdo nevilti, pažeminima, pykti.
Socialines rizikos šeimos nevertina sociokulturiniu vertybiu ir konfliktuoja su
jomis. Išsilavinimas, asmenine ir pilietine atsakomybe, humaniški santykiai, garbe ir orumas
– tai vertybes, prarandancios savo verte, susidurus su skurdu. Suauge šeimu nariai jauciasi
bejegiai, suvokia gyvenantys ne taip, kaip reiketu, dažnai kaltina save, aplinkinius, savo
vaikus. Socialiniu problemu patiriantys žmones del savo nusivylimo tampa abejingi
pozityviajai sociokulturinei aplinkai, pasirinkdami ribota, panašiu problemu turinciu, žmoniu
draugija ir neadekvatu gyvenimo buda. Antai, L. Žalimiene (2004) analizuoja socialines
atskirties samprata ir probleminiu šeimu padeti. Autores nuomone, jei socialines grupes
20
(pavyzdžiui, problemines šeimos) ilgesni laika gyvena jausdamos materialini nepritekliu,
patenka i socialine atskirti, kuri formuojasi palengva, asmenys praranda galimybe tinkamai
dalyvauti visuomenes gyvenime . R. Braziene ir J. Gušcinskiene (2004) pateikia socialines
atskirties ir skurdo sampratu palyginima, išvada, kad viena dažniausiai ivardijamu atskirties
priežasciu yra skurdas, nedarbas, nepakankamas išsilavinimas, nedalyvavimas socialiniame
gyvenime ir kt.
Apibendrinus ivairiu autoriu pateiktus socialines rizikos veiksnius, kriterijus ir
požymius, galima daryti išvada, kad “rizikos grupes šeimos” savoka apibrežia tokia šeima,
kurioje egzistuoja nukrypimai nuo normu, neleidžiantys ju priskirti prie darniu šeimu.
Socialines rizikos šeimoms priskiriamos: bedarbiu šeimos, nepilnos šeimos, turincios
priklausomybe alkoholiui, smurtaujancios prieš vaikus šeimos. Tokios šeimos patiria
socialine atskirti. Visa tai turi neigiama poveiki tokiose šeimose augantiems vaikams.
21
1.2. Paaugliu iš socialines rizikos šeimu deviantinio elgesio formavimosi
faktoriai
Jautriausia pokyciams visuomenes dalis yra paaugliai. Ju “aš” koncepcija dar yra
nesusiformavusi, todel ir pasireiškia socialinis nebrandumas. Aplinka ir auklejimo metodai
stipriai veikia besiformuojancios asmenybes nuostatas ir vertybines orientacijas.
Kalbant apie vaiku ir paaugliu elgesio sutrikimus ar nukrypimus vartojamos
savokos: „asocialus“, „amoralus“, „antivisuomeninis“, „delinkventinis“, „deviantinis“ ir pan.
G. Valicko (1997) nuomone, „asocialus elgesys – tai tokie poelgiai arba visuma poelgiu,
kurie pažeidžia konkrecioje socialineje strukturoje priimtas teises, morales normas ar
egzistuojancias tradicijas ir paprocius“. Pažeisdamas ivairias socialines normas, žmogus
kartu padaro didesne ar mažesne fizine, materialine ar psichologine žala kitam asmeniui,
žmoniu grupei. Vaiku ir paaugliu grupei elgesio nukrypimams apibudinti vartojamos savokos
„delinkventinis ar deviantinis“ elgesys. Minetas autorius šias savokas apibudina kaip
psichologini polinki arba tendencija, pažeisti egzistuojancias elgesio normas: tai smulkus
nusižengimai, moraliniu elgesio normu pažeidimai, kurie nesukelia rimto pavojaus ir
nepadaro dideles žalos. S.Herm (2004) nuomone, toks elgesys, yra tiesiogine žmogaus
pykcio ir atmetimo išraiška, itužio prasiveržimas, valios pasireiškimas, atvira konfrontacija
su kitais, aktyvus meginimas valdyti situacija ir kitus žmones, užuot pasyviai laukus;
gebejimas nesivaržant ir tiesiai pasakyti „ne“, kur paprastai sakoma „taip“. Autores
nuomone, „agresyvus elgesys gali buti ir normalus, „sveikas“ elgesys. Jei itužis, pyktis,
atmetimas ir t.t. išreiškiami aiškiai, o ne „nuryjami“, tai jie nevirsta garo katilu, kuris kada
nors – ir dažniausiai nekontroliuojamas – sprogsta. Pykcio išreiškimas atvirai ir tinkama
forma – geras pavyzdys,- isitikinusi autore.
Apibendrintai galima sakyti, kad „deviantinis elgesys – tokios elgesio formos,
kurios neigiamai veikia vidine žmogaus harmonija, vercia ji kenteti, sukelia ivairius
konfliktus bei psichines ar fizines sveikatos sutrikimus“ (Leliugiene I., 2003, p.16).
Vadinasi, deviantinis elgesys dažniausiai yra bandymas atsiriboti nuo visuomenes,
pabegti nuo kasdieninio gyvenimo problemu ir sunkumu, iveikti nepasitikejima ir itampa
juos kompensuojant kita veikla.
Nepageidautinas elgesys gali atsirasti del ivairiu socializacijos proceso trukumu.
G.Kvieskiene (2000, p. 15) pateikia tokius socializacijos proceso trukumus galincius nulemti
22
veiksnius: “1. auklejimo klaidos šeimoje (pvz., netiksliai išaiškinamos elgesio normos, šiltu
emociniu santykiu stoka, kontroles trukumas, paskatinimu ir bausmiu disproporcija,
prieštaringi reikalavimai); 2. bendraamžiu grupeje atstumimas ir izoliacija; 3. nesekmes ir
neigiamu vertinimu dominavimas mokykloje; 4. masinese informacijos priemonese
demonstruojamas smurtas bei prievarta; 5. asocialios aplinkos itaka (narkotikai, neformalus
lyderiai, prievarta)” (G. Kvieskiene, 2000, p. 15).
Anot šios autores, del minetu faktoriu poveikio „gali atsirasti ivairiu asmenybes
moralinio formavimosi trukumu, kaltes ir nerimo jausmu, išgyvenimo paviršutiniškumas,
impulsyvumas ir nedrausmingumas, egocentriškumas, paviršutiniški emociniai ryšiai su
kitais žmonemis, silpnas atsakomybes jausmas“ (G. Kvieskiene, 2000, p. 17).
Be abejones, artimiausia ir reikšmingiausia socialine aplinka, kurioje perimama
socialine ir formuojama asmenine kontrole, yra šeima. Kiekvienoje šeimoje susikuria tam
tikra auklejimo sistema: auklejimo tikslu supratimas, auklejimo uždaviniu formulavimas,
metodu ir auklejimo budu pritaikymas, priimtino ir nepriimtino elgesio su vaiku
išsivaizdavimas. Ypac daug auklejimo klaidu galima pastebeti socialines rizikos šeimose.
Dažnai vaikai, gyvenantys socialines rizikos šeimose, pasižymi deviantiniu elgesiu.
Analizuojant socialines rizikos šeimu problematika galima teigti, kad viena iš labai rimtu
pasekmiu ir yra nepriimtinas socialines rizikos šeimu nariu elgesys.
„Socialines rizikos šeimoje nera deramo ryšio tarp šeimos nariu, taip pat tarp
šeimos ir aplinkos. Tu šeimu tevai ir vaikai nevertina kulturiniu šalies vertybiu ir konfliktuoja
su joms. Jie dažnai nepajegia save pasirupinti, i pavoju stato savo ir kitu žmoniu gerove arba
patys tampa negeru draugu aukomis“. (Z. Bajoriunas, 1997, p.39).
Socialines rizikos šeimu vaikai neretai patiria nepriežiura, skurda, fizini arba
emocini smurta, neturi galimybiu igyti visuomeneje priimtu socialiniu igudžiu. Negatyvi
patirtis suformuoja atitinkama pasauležiura. Kitaip sakant, socialines rizikos šeimose
nesudaroma fizine, emocine ir psichologine aplinka, reikalinga sveikam ir harmoningam
vaiko/paauglio vystymuisi.
“G.Navaicio tyrimai rodo, kad iš svarbesniu problemu, del kuriu paaugliai kreipiasi
i psichologine konsultacija, apie 15 – 18% sudaro akivaizdžiai su šeima, kurioje paauglys
gyvena, susije sunkumai” (R. Giedriene, G. Navaitis, 1999, p. 37). Taigi nemažos dalies
paaugliu psichologine savijauta priklauso nuo santykiu su tevais. Tevu elgesys ir požiuris i
vaikus lemia, kaip lengvai paauglys išsiugdys ivairius igudžius, igis savarankiškumo,
pasitikejimo savo jegomis, suformuos teigiama saves vertinima.
23
Nemažai vaiku iš socialines rizikos šeimu del ivairiu socialiniu problemu netenka
tevu globos. Apleistu ir paliktu augti be šeimos vaiku skaiciaus didejimas Lietuvoje rodo,
kad kasmet vis daugiau šeimu negali atlikti vaiku auginimo ir auklejimo funkciju. “Prie
nepalankiu asmenybes formavimuisi salygu šeimoje dažniausiai priskiriamos tokios: nepilna
ir nedarni šeima, alkoholio ir narkotiku vartojimas šeimoje, nuolatiniai tevu nesutarimai bei
konfliktai, emociniu ryšiu tarp tevu ir vaiku nepastovumas bei emocine deprivacija, ivairios
auklejimo klaidos” (G. Valickas, 1997, p. 17). Anot autoriaus, kuo daugiau nepalankiu
faktoriu vienu metu veikia asmenybe, tuo didesne elgesio nukrypimu bei ivairiu
psichologiniu problemu tikimybe.
Tevu grubumas ir nesupratingumas, savo pareigu nevykdymas, tolerancijos stoka
gerokai apsunkina paaugliu gyvenima ir sukelia psichologiniu sunkumu. Labai opi žiauriu
tevu problema, kas ypac budinga socialines rizikos šeimose, kur problemos sprendžiamos
apsvaigus nuo alkoho lio. “Paaugliai, su kuriais žiauriai elgiamasi, mažiau pasitiki žmonemis,
sunkiau palaiko su jais stabilesnius emocinius ryšius, nors ir jaucia stipru meiles poreiki. Kai
jiems pavyksta nustatyti kokius nors santykius su kitais žmonemis, mažiausias nusivylimas
gali lengvai juos suardyti. Maža to, jeigu paauglys supras, kad tevai elgiasi netinkamai, jis
pajus tevams stipru ir gilu priešiškuma, o kartais net neapykanta” (R. Giedriene, G. Navaitis,
1999, p. 37). Todel visai nenuostabu, kad dauguma nepilnameciu nusikalteliu ir begliu iš
namu yra patyre tevu žiauruma ir abejinguma.
Paveikti alkoholio, suauge žmones neretai pradeda mušti ir terorizuoti savo vaikus,
del to vaikas, jausdamas, kad juo nesirupinama ir nekreipiamas demesys i jo asmenybe,
pradeda praleidineti pamokas, rukyti ir vartoti svaigalus, elgetauti ir pan. Alkoholio poveikis
salygoja fizines prievartos pasireiškima. Manoma, kad šeimos nariai naudoja fizine
prievarta tada, kai neturi galimybes veikti vieno ar kito sprendimo priemimo, del to, kad
neturi pakankamo autoriteto (pvz., alkoholikai). Smurtas – vieno žmogaus ar žmoniu grupes
prievartos veiksmas prieš kita žmogu ar žmoniu grupe, turint iš to kokios naudos ar
pasitenkinimo (V. Kucinskas, A. Kucinskiene, 2000). Anot G.Valicko (1997), nepaisant to,
kokiais amžiaus tarpsniais tevai taiko toki auklejima, jis visuomet sukelia negatyvius efektus.
“Pavyzdžiui, šiurkštus elgesys su vaiku kudikysteje skatina nesaugaus prieraišumo
formavimasi, neigiamus emocinius išgyvenimus. Smurta patyrusiu vaiku kognityvine branda
dažnai atsilieka negu ju bendraamžiu. Jie prasciau suvokia kitu žmoniu emocinius
išgyvenimus, agresyviai elgiasi su bendraamžiais, jiems budinga prasta savikontrole bei
neigiami emociniai išgyvenimai” (G. Valickas, 1997, p. 19). „Vidurineje vaikysteje ir
paauglysteje ypac išryškeja prievarta patyrusiu vaiku adaptacijos problemos. Jie yra
24
išsiblaške, hiperaktyvus, nedraugiški, nepasitikintys kitais žmonemis bei labai agresyvus” (G.
Valickas,1997, p. 24).
Nedarniose šeimose smurtas pasireiškia todel, kad tevai jauciasi nusivyle savo
padetimi (del nedarbo) ir jauciasi bejegiais ka nors keisti; nesugebedami kitaip išreikšti savo
jausmu del vaikysteje patirtos agresijos; siekdami pakeisti vaiko elgesi, taciau netinkamais
metodais dar labiau supriešindami savo ir vaiko pozicijas; tiesiog nerasdami kitu priemoniu
artumui su vaiku pasiekti; kuomet nepatenkinami stiprus ir esminiai poreikiai (maisto, busto,
sekso, saugumo ir kt.). Vaikai dažnai tampa tevo smurto aukomis, kuomet bando apginti savo
motina.
Matydami tai, kas vyksta šeimoje, vaikai samoningai ar ne pradeda megdžioti savo
tevu elgesi ir manieras, problemu sprendimo budus ir t.t. Nuolat matydami agresyvu tevu
elgesi, vaikai gali patiketi smurto galia.
Emocine prievarta nedarniose šeimose pasireiškia dažnu, nuolatiniu vaiku
žeminimu, ižeidinejimu, grasinimais, draudimais, kuriais siekiama asmeni iskaudinti,
parodyti savo valia, priverciant pripažinti priklausomybe nuo smurtautojo. Prievartos aukai
smurtautojas siekia iteigti nepatrauklumo, nereikšmingumo, nepilnavertiškumo jausmus.
Tuomet vaikai auga pernelyg dirglus, jautrus, uždari, niekuo nesidomintys.
Kitas problemines nedarnios šeimos bruožas yra netinkamas tevu pavyzdys. Tevai
užsiima nusikalstama veikla arba yra nedori kitu žmoniu atžvilgiu. Tuomet vaikai ima
vagiliauti, pasiteisindami, kad tevai taip daro. Tokiu budu, vienu šeimos nariu netinkamas
elgesys nulems kitu polinki nusikalstamai veiklai. Namuose nuolat girdedami kalbant, kad
galima meluoti, nevykdyti isipareigojimu, neatlikineti pavestu darbu, vaikai visa tai suvokia
kaip naturalu ir priimtina dalyka.
Atskirai galima kalbeti apie vaiku auklejimo stilius susiformavusius šeimose ir
ju poveiki vaikui/paaugliui. Ivairus autoriai, t.y. R. Giedriene, G. Navaitis (1999), R. Želvys
ir kiti, išskiria šiuos auklejimo šeimoje stilius: autokratini, demokratini, nuolaidžiaujanti,
chaotiška bei globejiška stilius.
Autokratiški tevai nemano privala aiškinti vaikams savo nurodymu priežastis. “Ju
nuomone, pagrindinis vaiko privalumas – besalygiškas paklusnumas. Toks auklejimo stilius
žadina paauglio priešiškuma, nesavarankiškuma, atsakomybes stoka” (R. Giedriene, G.
Navaitis, 1999, p. 38).
Anot kai kuriu autoriu, autoritetingu (demokratinis stilius) tevu vaikai paauglysteje
yra savarankiškesni, pasitikintys savimi, geriau save vertina negu kiti paaugliai. Paprastai jie
25
labiau prisiriše prie tevu, mano, jog šie teikia jiems pakankamai laisves ir todel laiko tevus
teisingais, o ju principus ir supratima apie tai, kaip reikia elgtis, – protingais.
Specifiniu sunkumu kyla, kai tevai nuolaidžiauja arba viska leidžia. “Narkomanija,
kitos socialiai nepriimtinos elgesio formos dažniausiai budingos tiems paaugliams, kuriu
tevai vienu iš vertingiausiu bruožu laiko individualizma, mokejima maksimaliai panaudoti
savo galimybes, bet vengia prisiimti savo kaip tevu atsakomybe. Jie neduoda atsakingo
suaugusio žmogaus elgesio modelio” (R. Giedriene, G. Navaitis, 1999, p. 39).
Chaotiškas auklejimo stilius apibudinamas kaip nenuoseklus, kai šeimoje
nesusiformaves vieningas auklejimo požiuris. Šis auklejimo stilius trukdo formuotis paauglio
savikontrolei ir atsakomybes jausmui, budingas žemas saves vertinimas ir mastymo
nebrandumas. Tokiems paaugliams budingas aukštas rizikos laipsnis.
Socialines rizikos šeimose del socialiniu igudžiu stokos gali pasireikšti ir visiška
vaiku nepriežiura (hipogloba), emocinis atstumimas bei abejingumas. Šiuo atveju vaikas turi
ir motina, ir teva, taciau ju buvimas nesuteikia vaikui psichologinio artumo, meiles ir
šilumos. Anot G.Valicko (2000, p.21), „patirtas emocinis atstumimas gali sukelti tokiu
neigiamu pasekmiu:
• padidejusia priklausomybe arba gynybiška nepriklausomybe;
• agresyvuma;
• emocini nejautruma;
• sumenkinta saves vertinima;
• neigiama pasaulio samprata;
• emocini nestabiluma“( G . Valickas, 2000, p.21).
Vadinasi, nepakankamas demesys vaikui, kuri pasireiškia tuomet, kai tevai
neskiria pakankamai laiko vaikams, nesidomi ju veikla, interesais, nebendrauja, nesirupina ju
poreikiais. Visa tai skatina vaika ieškoti demesio ir aplinkos, kur ji pripažintu ar globotu.
Nyksta prieraišumo jausmas savo biologiniams tevams, tai salygoja nerima, depresijas,
psichozes. Vaikai iš skurdžiai gyvenanciu šeimu turi menkesnes išsilavinimo galimybes.
Tai atsitinka del dvieju priežasciu: 1) tevai, patys nevertindami išsilavinimo, per mažai
skatina ir domisi vaiku gabumais bei mokslo pasiekimais; 2) skurstanti šeima, kurioje
girtuokliaujama, nepajegia sudaryti tinkamu salygu vaiko mokymuisi namuose, papildomam
ugdymui, studijoms.
Socialines rizikos šeimos aplinkoje (alkoholizmo, prievartos, netinkamo elgesio ir
nepakankamo demesio) augantis vaikas perima didžiaja dali savo tevu elgesio bruožu, tai ir
26
salygoja socializacijos problemu radimasi. Šeimoje igyta patirtis atsiliepia visa gyvenima (V.
Jakavicius, 1998, p. 29). Galima teigti, kad tiesioginius desocializacijos poveikius asmenybe patiria
aplinkoje, kurioje yra demonstruojamas asocialus elgesys, vyrauja asocialios elgesio normos
ir vertybes, kurioje asocialus poelgiai pastiprinami, o prosocialus ignoruojami arba
smerkiami. Butent suauge šeimos nariai sprendžia kaip joje gyvenama, kokioje aplinkoje
formuojasi vaiko asmenybe, kuriais pamatai busimam gyvenimui. Todel vaiko likimas
neatsiejamas nuo šeimos.
Galima teigti, kad šeima paauglysteje gali tapti vienu psichologiniu rupesciu
šaltiniu. Kai vaikai puola kitus vaikus ar net mokytojus, keikiasi, mušasi, be jokio sažines
graužimo sužeidžia ir kankina kitus, kai vaikai tyliai užsisklendžia savyje, nuolat pavarge,
nervingi, neišsimiegoje, kankinami galvos skausmu, nenori nieko veikti, su nieko bendrauti,
kai jiems nesiseka mokykloje ir kai vaikai nueina klystkeliais. Tai neretai nutinka socialines
rizikos šeimose augantiems vaikams ir ypac paauglysteje.
Asmenybe formuojasi ir vystosi spresdama gyvenimiškai svarbias problemas. Tiek
šeimos, tiek paauglio socializacija vyksta patekus i ivairias aplinkybes, kurios turi skirtingus
poveikius ir reikalauja skirtingo elgesio.
Nemaža itaka šeimos bei joje auganciu vaiku socializacijai turi visuomene.
Analizuojant iva iriu autoriu apie šeimos instituta mintis, galima teigti, kad šiuolaikineje
visuomeneje pastebimas šeimos kaip socialinio instituto nuosmukio procesas, jos socialiniu
funkciju, šeimyniniu santykiu, šeimos strukturos, itakos visuomenei ir kitiems socialiniams
institutams pokyciai. Anot autores, vidiniu patriarchaliniu šeimos saitu išnykimas nuleme tai,
jog tarpasmeniniai sutuoktiniu santykiai bei tevu ir vaiku santykiai tevystes prasme tapo
sudetingesni.
Galima teigti, jog apskritai visa tai veikia vaiku auganciu šeimose socializacijos
salygas. Šeimos nestabilumas, tevu ir vaiku santykiu konfliktiškumas, nepriežiuros bei
paaugliu deviantinio elgesio atveju gausejimas – visus šiuo veiksnius galima laikyti
negatyviai veikianciais paaugliu socializacija.
“Ar paauglyste yra atskira raidos stadija ir ar šis amžius yra neišvengiamai
konfliktiškas, priklauso nuo tu budu, kurie yra priimtini konkreciai visuomenei pereinant iš
vieno raidos etapo i kita” (R. Giedriene, G. Navaitis, 1999, p. 32). Anot minetu autoriu, “visi
pokyciai, susije su paauglyste, gali vykti ir vyksta sklandžiai, jeigu visuomeneje egzistuoja
kulturinis perimamumas ir tolydumas.
27
Vis delto Vakaru kulturoje, kuriai galima priskirti ir Lietuva, asmens raida yra
netolydi ir vyksta šuoliškai. Paaugliams nesudaroma galimybiu nuosekliai ir pamažu
prisiimti butiniausius suaugusiuju vaidmenis. Tai reiškia, kad paaugliu konfliktiškumas,
nerimastingumas bei kitos ju bedos yra paciu suaugusiuju visuomenes kalte. Taigi dauguma
paaugliu problemu priežasciu slypi visuomenes nuostatose (R. Giedriene, G. Navaitis, 1999,
p.32). Anot R.Žukauskienes (2001, p. 319), visuomene paaugliams tapatumui ieškoti pateikia
du budus: “pateikdama vertybes, kurios ilga laika išlaike išbandymus ir vis dar atlieka savo
funkcijas, taip pat socialines strukturas arba paprocius, kurie palengvina pereiti nuo vaikystes
i suaugusio žmogaus amžiu. Ar tie veiksniai padeda, ar, priešingai, apsunkina perejima,
pirmiausia priklauso nuo to, kaip visuomenes nariai sutaria pagrindiniu vertybiu atžvilgiu ir
kokiu socialiniu pasikeitimu liudininkas yra tas individas. Ten, kur beveik visi visuomenes
nariai laikosi tokiu paciu religiniu, moraliniu, politiniu ir seksualiniu pažiuru ir socialiniai
pasikeitimai neryškus, tapatumas pasiekiamas lengvai”. Galima teigti, jog jaunas žmogus
tiesiog turi perimti tuos vienintelius vaidmenis, kuriuos jis žino. Taciau, anot R.Žukauskienes
(2001, p.319), ‚tokios salygos retos, nes šiuolaikines komunikacijos ir transporto priemones
teikia jaunam žmogui daugybe tarpusavyje konfliktuojanciu vertybiu, ir del šiuolaikines
technologijos bei mokslo itakos kiekvienai kartai tenka susidurti su vis didesniais socialiniais
pasikeitimais“.
Musu visuomeneje yra daug paprociu, kurie padeda paaugliui kurti savo tapatuma.
Kai kurie paprociai yra susiformave religiniu pagrindu, kiti - daugiau socialinio pobudžio
arba pagristi teisiniais aktais (balsavimo teise, paso išdavimas, leidimas vairuoti automobili ir
kt.); kiti ritualai budingi gatviu gaujoms. Kitas budas, kuriuo musu visuomene padeda
paaugliui pasiekti tapatuma, yra ivairiu instituciju sukuriamas moratoriumas galutiniam
apsisprendimui priimti. Ryškiausias to pavyzdys – kai mokyklose paauglys gali pasirinkti
mokomu dalyku krypti, kol galutinai nusprendžia, kokia konkrecia specialybe isigis.
Be šeimos ir visuomenes dideli vaidmeni asmenybes socializacijos procese
paaugliui daro ir kiti socializacijos veiksniai, tarp kuriu mokykla ir bendraamžiu grupes.
Pasak G.Valicko (1997), bunant bendraamžiu grupeje vyksta asmenybes
socializacija arba socialinis brendimas – grupes poveikyje formuojasi žmogaus pasauležiura,
charakterio ypatybes. Aplinkos ivykius asmenybe suvokia ne tiesiogiai, o per grupe, kuri
primeta savaji ivykiu vertinimo modeli. Grupe užima tarpine padeti tarp asmenybes ir
visuomenes. Ji nebuna pasyvi – arba stiprina, arba silpnina visuomenes poveiki asmenybei,
net kartais visiškai ji užblokuoja.
28
„Bendravimas su bendraamžiais suteikia galimybe išmokti taikiai spresti konfliktus
ir stiprinti tarpusavio ryšius. Nustatyta, kad geri santykiai su bendraamžiais apsaugo nuo
ivairiu stresu, daro teigiama itaka socialines kompetencijos raidai, t.y. jie yra tam tikras
kontekstas, kuriame formuojasi pagrindiniai gebejimai“ (G. Valickas,1997, p. 112).
Anot G.Valicko (1997, p.29), pradejusiu lankyti mokykla, nepalankiomis šeimos
salygomis išaugusiu vaiku padetis, palyginti su ju bendraamžiais, dažnai iš karto yra
blogesne. “Taip atsitinka del patirtos emocines deprivacijos, tevu demesio stokos, ju
pasakojimu, atsakymu i gausius klausimus trukumo. Neturedami tokiu formavimosi salygu ir
galimybiu, kaip ju bendraamžiai, šie vaikai ateina i mokykla blogiau pasirenge mokymuisi”
(G. Valickas, 1997, p. 27). Reikia manyti, kad tokie vaikai gali pasižymeti nepažangumu,
blogais tarpusavio santykiais su bendraamžiais, nes negauna socialines paramos iš tevu.
Bendraamžiai turi labai daug itakos paauglio socialiniam gyvenimui ir adaptacijai.
Kaip nurodo G.Navaitis (1999), “34 – 46% i psichologine konsultacija besikreipianciu
paaugliu skundžiasi problemomis, kilusiomis del bendravimo su bendraamžiais ir draugais
sunkumu”. Anot mineto autoriaus, vienas svarbiausiu paauglio buvimo bendraamžiu grupeje
psichologiniu rezultatu yra socialinis priemimas. Tai paauglio megstamumas ir laikymas geru
socialiniu partneriu. Autorius išskiria keturis paaugliu socialinio priemimo tipus: “populiarus,
atmetamas, kontraversiškas ir ignoruojamas” (G. Navaitis, 1999, p.39).
Anot autoriaus, tie, kuriuos savoji grupe atmeta, dažniausiai turi didesniu ar
mažesniu psichologiniu nesklandumu. “To negalima pasakyti apie ignoruojamus, vidutiniškai
populiarius paauglius ir juo labiau apie populiarius” (G. Navaitis, 1999, p.39). Kodel vienus
paauglius bendraamžiu grupe priima, o kitus – ne? Autorius G.Navaitis (1999) išskiria keleta
priežasciu: paauglio vardas, fizinis patrauklumas, padetis jo šeimoje; taciau svarbiausia –
tarpusavio bendravimo stilius, kuris susijes su daugeliu kitu priežasciu. Taigi populiarus
paaugliai, saveikaudami su bendraamžiais, sugeba bendradarbiauti, elgiasi draugiškai, gerai
sprendžia problemas. G.Navaitis (1999) teigia, jog bendraamžiu grupes atmetimas sietinas su
paauglio konfliktiškumu, agresyvumu, itin aktyviu elgesiu ar kitomis nebrandaus bendravimo
formomis. Toks paauglys, anot autoriaus, turi daug kognityvaus sugebejimo trukumu.
“Kontraversiški paaugliai turi ir teigiamu, ir neigiamu socialinio bendravimo
igudžiu, taciau ne visada vienodai sekmingai juos taiko bendraudami. Ignoruojami paaugliai
vengia socialines saveikos su bendraamžiais situaciju, taciau tai nekelia jiems labai dideliu
rupesciu, ir jie dažnai nesijaucia vieniši” (G. Navaitis, 1999, p. 40).
29
Anot mineto autoriaus, susiformaves paauglio socialinio priemimo lygmuo turi
tendencija išlikti ilga laika, nes ji palaiko bendraamžiu grupeje vykstancios saveikos. Taigi i
blogiausia padeti pakliuva grupes atstumtieji, tad jie saves realizavimo budu kartais pradeda
ieškoti asocialiose grupese. “Cia, veikiant asocialiu paaugliu tarpusavio pastiprinimo,
spaudimo ir modeliavimo mechanizmams, formuojasi ivairios atstumtu paaugliu asocialaus
elgesio formos: alkoholizmas, narkomanija, prostitucija” (G. Navaitis, 1999, 40).
Igije pirmine socializacija šeimoje, vaikai toliau patiria socializacijos pamokas
mokykloje. Mokykline bendruomene galima suprasti kaip savita grupe, kuria jungia formalus
ir neformalus jos nariu tarpusavio ryšiai. Mokyklos bendruomenes nariai: moksleiviai,
mokytojai ir tevai. “Tai dinamiškas, lengvai pažeidžiamas socialinis darinys, kuris yra nuolat
trikdomas vidiniu ir iš išores besiveržianciu prieštaravimu” (K. Hurrellmann, 2001, p. 15).
Pagrindiniai mokyklines bendruomenes subjektai yra pedagogai ir ju aukletiniai. Ju
bendravimu grindžiamas pažinimo ir ugdymo procesas. Taciau svarbu nepamiršti ir kitu šios
bendruomenes nariu – mokyklos vadovybes ir mokiniu tevu, kuriu tarpusavio ryšiai, nors
dažnai ir nepastebimi, taciau taip pat itakoja visa ugdymo procesa.
Mokykloje vyrauja stipriai išreikšta vertinamoji aplinka. Kiekviena diena yra
vertinami mokiniu laimejimai bei poelgiai, ju savybes ar žinios lyginamos su kitu mokiniu
savybemis ar žiniomis. Akivaizdu, kad mokiniai gali susilaukti ne tik teigiamu, bet ir
neigiamu vertinimu. “Ypac daug neigiamu vertinimu gali gauti atsiliekantys moksle vaikai
bei paaugliai” (G. Kvieskiene, 2000, p. 19). Daugiausiai neigiamu vertinimu susilaukia
vaikai iš socialines rizikos šeimu. Anot autores, tokie vaikai tampa atstumtaisiais.
“Atstumtuju padetis, kuria tarpasmeniniu santykiu sistemoje užima rizikos grupes vaikai,
nuolatiniai konfliktai, itampa ir nepastovumas skatina juos ieškoti kokios nors išeities. Todel,
stengdamiesi neutralizuoti bendraklasiu ir mokytoju neigiamus vertinimus, rizikos grupes
vaikai savo ruožtu pradeda ignoruoti ju poveikius, elgiasi šiurkšciai bei ižuliai, naudoja fizine
jega, grasinimus, prievarta (G. Kvieskiene, 2000, p. 19).
G.Valickas (1997, p. 29) teigia, jog “kuo anksciau prasideda vaiko atstumimas
klaseje ir kuo ilgiau jis tesiasi, tuo didesne ivairiu elgesio nukrypimu tikimybe. Bendraamžiu
atstumimas vaikysteje yra reikšmingas faktorius, leidžiantis prognozuoti velesnes adaptacijos
problemas mokykloje bei rizikos grupiu vaiku elgesi” (G. Valickas, 1997, p. 29). Izoliuoti bei
atstumti paaugliai, anot G.Kvieskienes (2000, p. 19), aktyviai pradeda ieškoti kitos aplinkos,
kuri juos priimtu, kur jie galetu susilaukti pritarimo, paskatinimo, žodžiu to, ko jie negali
gauti prosocialioje aplinkoje. “Taip jie patenka i tokiu pat atstumtuju bendrija kaip ir jie
30
patys. Visa tai dar labiau atitolina šiuos paauglius nuo prosocialios aplinkos poveikiu ir
skatina tolesne asmenybes desocializacija (G. Kvieskiene, 2000, p. 19).
Sprendžiant visas problemas, kylancias bendraamžiu atstumtiems vaikams,
bandoma ivairiomis intervencijomis lavinti socialinius vaiku igudžius ar kitais budais pakelti
ju statusa tarp bendraamžiu. Teigiama, kad paaugliai, nepopuliarus tarp bendraamžiu, labai
retai saveikauja, todel neturi galimybiu igyti nauju bendravimo igudžiu bei nauju draugu.
Remiantis tokia prielaida, intervencijos tikslas butu : naudojantis ivairiais
pastiprinimais, pagerinti paauglio ryšius, saveika su kitais. Vis delto dabartiniu metu
daugelis autoriu pripažista autoriu pripažista, kad bendraamžiu atstumimas yra sudetingas
reiškinys, kuriuo nenulemiamas vien galimu ryšiu kiekis. Kita prielaida, kuria remiasi
intervencijos programos, yra tai, jog nepopuliarus paaugliai neturi tam tikru teigiamos
saveikos su bendraamžiais igudžiu, nemoka sekmingai saveikauti ir igyja blogesni socialini
statusa. Remiantis šia prielaida, nepopuliarus paaugliai mokomi tokiu igudžiu, kuriu
reikia sekmingai tarpusavio saveikai. Paaugliai pratinami inicijuoti saveika su kitu,
susidraugauti, lavinamas ju gebejimas bendrauti. Taikant šias programas, paaugliai igyja
prosocialaus elgesio igudžiu, išmoksta spresti problemas socialiai priimtinais budais (G.
Navaitis,1998, p.116).
Paaugliu problemiška elgesi, anot G. Navaicio (1998), pirmiausiai formuoja šeimos
santykiai, tevu bendravimo su vaiku stilius ir tik po to mokykline situacija. Taciau kaip tik
mokykloje netinkamas elgesys sukelia žymesniu problemu.
Anot G.Valicko (1997, p. 99-100), galetume išskirti tokias pagrindines asocialaus
elgesio profilaktikos kryptis, dirbant su deviantines elgsenos paaugliais:
• Ankstyvaisiais asmenybes formavimosi etapais butinas pakankamas
nepageidautinu ir pageidautinu poelgiu susiejimo skaicius;
• Siekiant iš asmenybes elgesio pašalinti asocialias reakcijas, reikia surasti ir
panaikinti asocialiu reakciju pastiprinimo šaltinius;
• Butina nuvertinti asocialaus elgesio standartus ir skatinti prosocialaus elgesio
standartu peremima;
• Reikia sukurti tokias asmenybes funkcionavimo salygas, kuriomis butu
užkertamas kelias asocialiu igudžiu perkelimas i naujas situacijas;
• Formuojant pageidautinus elgesio motyvus, butina ne tik supažindinti
asmenybe su prosocialiomis vertybemis bei elgesio normomis, bet ir susieti naujus elgesio
31
tikslus su tais, kurie jau turi asmenybei motyvacine reikšme bei sukelia teigiamus emocinius
išgyvenimus;
• Reikia pašalinti visus asocialios informacijos perdirbimo defektus, kurie gali
skatinti asocialaus elgesio pasireiškima;
• Reikia užtikrinti asmenybei salygas patenkinti pagrindinius poreikius
prosocialiais budais, taip užkertant kelia asocialiems poreikiu patenkinimo budams bei
galimam asmenybes persiorientavimui i alternatyvia vertybiu sistema;
• Butina užkirsti kelia žemo saves vertinimo formavimuisi (G. Valickas, 1997, p.
99- 100).
R.Žukauskiene, remdamasi Paterson (1974) (1998, p.25), išskiria dvi pagrindines
intervencijos programas agresyviu ir bendraamžiu atstumtu paaugliu elgesiui keisti. Vienu
atveju teigiamu elgesiu stengiamasi pakeisti neigiama, nesistengiant agresyvaus elgesio
šalinti. Taikant toki intervencijos modeli, remiamasi prielaida, kad tinkamas prosocialus
elgesys sukelia pozityvias socialines pasekmes, todel dingsta poreikis elgtis agresyviai.
Siekiant sumažinti problemiško elgesio pasireiškimo galimybe, keiciamos
nepriimtina elgesi stiprinancios salygos. Šiuo atveju intervencija nukreipta i deviantinio
elgesio paauglio šeima. Manoma, jog vaikas buvo išmokytas elgtis netinkamai, todel turi
buti išmokytas elgtis tinkamai. Tevai mokomi paskatinti už gera elgesi ir bausti už bloga.
Tevams yra sukurtos specialios mokymo programos, paremtos socialinio išmokimo teorijos
principais.
Kita strategija paremta tuo, jog stengiamasi pakeis ti pati vaika, kad provokuojantys
ivykiai nebegaletu sukelti stiprios ir intensyvios agresyvios vaiko reakcijos. Patys vaikai
mokomi kontroliuoti save, nutraukti savo impulsyvu elgesi. Agresyvus vaikai mokomi
atpažinti kylancio pykcio impulsus ir juos ivardinti. Tai derinama su socialiniu igudžiu
lavinimu, padedant vaikams surasti tinkamesni sprendimo buda tose pykti sukelianciose
situacijose.
Galima teigti, jog norint išvengti deviantinio elgesio paauglysteje, šeimoje jau
nuo vaikystes reikia skatinti gerus jausmus ir laiku pastebeti bei mokyti numalšinti
neigiamus.
Dirbdamas su deviantines elgsenos paaugliais, socialinis darbuotojas turi
dirbti su paauglio tevais, nes tai yra paaugliui artima aplinka. Socialines rizikos šeimu
paauglius reikia išmokyti kuo nors dalintis su kitais, nuoširdžiai bendrauti, parodyti, kad jie
tokie kaip ir kiti vaikai, reiktu buti su jais kantriems, nuoširdiems ir jautriems ju problemoms,
32
nes jie nekalti, kad ju tevai juos nepakankamai aukleja ir, kad neskiria jiems pakankamai
demesio. Svarbu rasti priejima prie kiekvieno paauglio, siekti igyti jo pasitikejima, kad
paauglys istengtu papasakoti savo išgyvenimus. Labai svarbu moketi išklausyti. Reiketu
stengtis suformuoti tokius asmenybes bruožus, kurie trukdytu formuotis asocialaus elgesio
interesams.
Galima teigti, kad socialinio darbuotojo uždavinys – padeti, turinciam elgesio
problemu paauglui bei jo šeimai, suvokti sunkumu priežastis ir pasiulyti galimus
sprendimo budus.
Apibendrinant šio skyriaus mintis, galima teigti, kad :
• Socializacija apima visa žmogaus gyvenima, o svarbiausiu jos periodu yra
laikoma vaikyste, kai tevai ir kiti šeimos nariai supažindina vaika su visuomene
ir formuoja apie ja bendra supratima. Šeimoje vaikas igyja pagrindines
vertybes, igyja pasitikejima savimi, susiformuoja požiuri i save ir kitus asmenis
ir t.t..
• Socialines rizikos šeimu grupei priklauso šeimos, kurioms budingi negatyvus
socializacijos bruožai. Deviantini paaugliu elgesi gali formuoti tevai,
demonstruojantys savo vaikams nepriimtina elgesi visuomeneje. Toki požiuri bei
nuostata vaikai lengvai pasisavina.
• Paauglystes tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda sparciai
formuotis asmenybe, aktyviai vykti socializacija, atitinkamu vaidmenu
prisiemimas. Labai tiketina, kad šiame procese gali pasitaikyti ivairiu elgesio
defektu, lemianciu deviantiškos asmenybes susiformavima. Tokiu šeimu
paaugliu socializacija apsprendžia daug aplinkybiu, bet pirmiausiai –
negatyvios gyvenimo ir auklejimo salygos. Tai antivisuomeninis tevu elgesys,
tevu alkoholizmas, tevu skurdas ir nedarbas, žemas šeimos kulturos lygis,
paauglio neturejimas namu ir nuolatines gyvenimo vietos, paauglio orumo
žeminimas namie, mokykloje ir pan. Tokios aplinkybes, lemia nepilnameciu
priklausyma rizikos grupei, – tai yra sukelia tam tikras negatyvaus elgesio
apraiškas: teises pažeidimu padaryma, siaura interesu ir poreikiu rata, perdeta
savo asmenybes vertinima, negatyvu požiuri i dorovines vertybes, piktuma,
grubuma, kerštinguma, abejinguma kitiems žmonems (taip pat ir artimiems),
alkoholio ar narkotiku vartojima, begima iš namu ar auklejimo istaigu,
33
ankstyvus lytinius santykius, smurta prieš silpnesnius draugus. Galima teigti,
jog socializacijos subjektai išgyvena daugiau negatyvios socializacijos
situaciju, kai šeimoje truksta pozityviu socialinio ugdymo veiksniu.
• Neturintiems saugios, teigiamos šeimos aplinkos paaugliams asocialios
bendraamžiu grupes tampa pagrindine, o gal dažnai ir vienintele aplinka, kur
jie gali patenkinti daugeli nepaprastai svarbiu poreikiu – saves itvirtinimo,
priklausomybes, pripažinimo bei pritarimo, nauju igudžiu, globos bei užtarimo,
saugumo.
34
2. SOCIALINES PAGALBOS SISTEMA SOCIALINES RIZIKOS
ŠEIMOMS BEI JU VAIKAMS
Siekiant užtikrinti tiek atskiru asmenu, tiek šeimu socialini sauguma ir gerove,
valstybeje yra igyvendinamos ivairios priemones. Lietuvos socialines apsaugos sistema
pradeta reformuoti atkurus nepriklausomybe. Nuo 1990 metu socialines apsaugos sistemoje
ivyko daug reformu, siekiant ja geriau pritaikyti prie kintanciu salygu. Socialine apsauga
Lietuvoje sudaro valstybinis socialinis draudimas ir socialine parama. Socialine parama –
socialines apsaugos dalis, kuri teikia pinigine ir nepinigine parama, iskaitant socialines
paslaugas. Socialines paslaugos skirstomos i specialiasias ir bendrasias.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. pagal LR socialiniu paslaugu istatyma (2006, Nr. X-493)
yra realizuojamas socialiniu paslaugu teikimas socialines rizikos šeimoms, auginancioms
vaikus. Tai reiškia, kad kiekvienoje savivaldybes teritorijoje yra asmuo, tiesiogiai teikiantis
socialines paslaugas socialines rizikos šeimoms bei ju vaikams. Taciau, kad butu
igyvendintas sisteminis požiuris i socialines pagalbos teikima; valstybes socialine parama yra
realizuojama ir kitomis kryptimis.
2.1. Valstybes socialines paramos vaikams bei šeimoms kryptys
Analizuojant socialines paramos vaikams bei šeimoms situacija Lietuvoje,
galima teigti, jog valstybe, teikdama parama, siekia už tikrinti kiekvieno šeimoje
auginamo vaiko remima nuo jo gimimo iki pilnametystes. Išmoku vaikams istatyme
(Lietuvos Respublikos išmoku vaikams istatymas, 2004, Nr. 88-3208) yra iteisintos šios
išmokos: šeimose auginamiems vaikams (vienkartine išmoka vaikui gimus, vienkartine
išmoka ivaikintam vaikui (nuo 2006 m. liepos 1 d.), išmoka vaikui, išmoka privalomosios
tarnybos kario vaikui); vaikams, kuriems nustatyta globa (globos (rupybos) išmoka,
vienkartine išmoka bustui isigyti arba isikurti); vienkartine išmoka nešciai moteriai. Šeimose,
auginanciose viena ar du vaikus, kiekvienam vaikui iki 3 metu mokama 93,75 litu (0,75
MGL) dydžio, o nuo 3 iki 7 metu – 50 litu išmoka per menesi. Šeimose, auginanciose tris ir
daugiau vaiku, kiekvienam vaikui iki 3 metu mokama 137,5 litu (1,1 MGL ), o vaikams nuo
3 iki 18 metu ir vyresniems, kol jie baigs dienine mokymo istaiga, bet ne ilgiau kaip iki 24
metu, – 50 litu dydžio išmoka per menesi. Be to, vaikus auginancios šeimos remiamos ne
35
vien tik skiriant joms pinigines išmokas. Jei šeimos pajamos mažos, teikiama ir kita socialine
parama (socialine pašalpa, kompensacijos už busto šildyma, šalta ir karšta vandeni,
nemokamas maitinimas vaikams mokyklose, parama mokiniui mokyklai pasirengti,
mokescio už darželi nuolaidos ir kt.).
Socialiniame pranešime (2006-2007) pabrežiama, kad iš prašanciu socialines
paramos šeimos ar asmens reikalaujama, kad jie pirmiausia pasirupintu visomis pajamomis,
kurias gali gauti savo pastangomis, t. y. gautu priklausancias išmokas, darbingi šeimos nariai
aktyviai ieškotu darbo teritorinese darbo biržose, auginant vaika, nesusituokusiu asmenu
vaikams butu pripažinta ar nustatyta tevyste, šiems, taip pat išsiskyrusiu tevu, vaikams butu
teismo patvirtinta sutartimi arba teismo sprendimu nustatytas išlaikymas ir pan. Savivaldybes
turi teise isipareigojimu nevykdancioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims
pinigine socialine parama teikti nepinigine forma (perkant produktus, organizuojant
nemokama maitinima ir pan.), tikrinti gyvenimo salygas, turima turta ir užimtuma, surašyti
buities tyrimo akta, ir jo pagrindu priimti sprendima del teises i pinigine socialine parama. O
tuo tarpu, socialines rizikos šeimoms socialine pašalpa numatyta teikti savivaldybes nustatyta
tvarka alternatyviomis paramos formomis: maisto produktais, drabužiais ir kitomis prekemis,
kortelemis, skirtomis pirkti maisto parduotuvese, ir kitais budais.
Lietuvos Respublikos socialines paramos mokiniams istatymas ( 2006, Nr. 73-
2755) iteisina dvi socialines paramos mokiniams rušis: mokiniu nemokama maitinima ir
mokiniu aprupinima mokinio reikmenimis, prasidedant naujiems mokslo metams.
Priklausomai nuo šeimos gaunamu pajamu, mokiniai turi teise i: 1. Nemokamus pietus, jeigu
pajamos vienam šeimos nariui per menesi yra mažesnes kaip 1,5 VRP14 dydžio (307,5 litai);
2. Nemokamus pietus ir i aprupinima mokinio reikmenimis, jeigu pajamos vienam šeimos
nariui per menesi yra mažesnes kaip 1 VRP dydis (205 litai); 3. Nemokamus pietus ir
pusrycius bei aprupinima mokinio reikmenimis, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per
menesi yra mažesnes kaip 1 VRP dydis (205 litai) ir mokinys auga socialines rizikos šeimoje.
Šeimoms, kurios pagal LR socialiniu paslaugu istatyma (2006, Nr. X-493) yra
itrauktos i Savivaldybiu vaiko teisiu apsaugos tarnybu (toliau vadinama – savivaldybiu
VTAT) apskaita, be socialines paramos yra skiriamos ir socialines paslaugos. Naujas
Socialiniu paslaugu istatymas buvo patvirtintas, siekiant paskatinti ir suaktyvinti socialines
paslaugas bei socialini darba savivaldybese. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama nauju
Socialiniu paslaugu istatymu – pertvarkyti socialiniu paslaugu sistema taip, kad butu
sudarytos teisines, administracines, finansines prielaidos planuoti, organizuoti ir teikti
socialines paslaugas bendruomeneje ir kad socialine pagalba butu veiksmingesne bei skatintu
36
pati žmogu aktyviai ieškoti savipagalbos budu. Istatyme yra suformuluoti kriterijai,
salygojantys šeimu patekima i VTAT apskaita: tai del girtavimo, socialiniu igudžiu stokos,
prievartos prieš vaikus, netinkamo paramos panaudojimo, vaikui nustatytos laikinosios
globos ar del tevu valdžios apribojimo bei nustatytos nuolatines globos.
Remiantis Socialiniame pranešime (2006-2007) Savivaldybiu vaiko teisiu
apsaugos tarnybu (toliau vadinama – savivaldybiu VTAT) pateiktais duomenimis, per 2006
metus socialines rizikos šeimu skaicius šalyje, lyginant su 2005 metais, pastebimai sumažejo.
2005 metais i savivaldybiu VTAT socialines rizikos šeimos iskaitas buvo itrauktos 16361
šeimos, kuriose augo 36535 vaikai, o 2006 metais – 13496 socialines rizikos šeimos, kuriose
augo 31351 vaikas. Lyginant su 2005 metais vaikus auginanciu socialines rizikos šeimu
sumažejo 2865, o jose auganciu vaiku – 5187. Socialines rizikos šeimose augantis 31351
vaikas sudaro 4 procentus visu Lietuvoje gyvenanciu vaiku. Didžiausia dali socialines rizikos
šeimose auganciu vaiku sudaro vyresni nei 10 metu vaikai.
Ypac didele reikšme socialines rizikos šeimu vaikams turi dienos centru
teikiamos paslaugos. Socialines apsaugos ir darbo ministerija vykdo Nacionaline vaiku
dienos centru 2005–2007 metu programa. Dienos centruose vaikams organizuojamas
ugdymas, pagalba pamoku ruošoje, laisvalaikio užimtumas ir maitinimas. Su centra
lankanciu vaiku tevais dirbamas socialinis darbas, jie skatinami geriau rupintis savo vaikais ir
ju ugdymu, tevams teikiama reikiama psichologine, pedagogine ir teisine pagalba, vykdoma
prevencine veikla su socialines rizikos šeimomis.
Su socialines rizikos šeimomis dirbamas socialinis darbas. Socialiniame
pranešime (2006-2007) pastebima, kad socialinio darbo su šeima gerejimas salygoja tevu
globos netekusiu vaiku skaiciaus mažejima.
Skatinant socialiniu paslaugu pletra socialines rizikos šeimoms ir vaikams,
Socialiniu paslaugu infrastrukturos pletros programoje (2007) skirtas prioritetas vaiku dienos
centrams, šeimos paramos centrams, paramos šeimai tarnyboms ir kitiems socialines
priežiuros centrams ikurti. Atsižvelgiant i tai ir i išlikusi dideli socialiniu paslaugu poreiki bei
siekiant programos testinumo, Socialiniu paslaugu infrastrukturos pletros programa pratesta
iki 2009 m.
Kaip pabrežiama Socialiniame pranešime (2006-2007), darbo su socialines
rizikos šeimomis stiprinimu siekiama sumažinti ilgalaikes globos vaikams poreiki ir skatinti
naujas, alternatyvias vaiku globos namams, socialiniu paslaugu formas. Vadinasi,
pirmiausia turetu buti atliktas prevencinis socialinis darbas su šeimomis turinciomis
problemu, kad išvengti vaiku atskyrimo nuo tevu.
37
LR Socialiniu paslaugu istatyme (2006, Nr. X-493) nurodoma, kad socialines
rizikos šeimoms, nustacius poreiki, gali buti teikiamos bendrosios socialines paslaugos bei
socialiniu igudžiu ugdymo bei palaikymo namuose specialiosios paslaugos. Bendrosioms
socialinems paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo,
atstovavimo, transporto organizavimo ir kt. paslaugos. Specialiosios socialiniu igudžiu
ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos teikiamos padedant ugdyti suaugusiuju šeimos
nariu socialinius igudžius ir motyvacija kurti darnia aplinka savo namuose, užtikrinti šeimoje
auganciu vaiku vystimasi ir ugdyma. Minetame istatyme pabrežiama, kad teikiant
socialines paslaugas rizikos šeimai, turi buti garantuotas paslaugu teikimas ir vaikams.
Galima teigti, jog tai teigiamai paveike Lietuvos socialinio darbo su rizikos
šeimomis sistema. Pamažu pereinama prie socialinio modelio, orientuoto i sistemine pagalba
vaikui ir šeimai, šeimos ir vaiko saveiku stiprinima, tevu dalyvavima intervencijos procese,
šeimos ir bendruomenes ryšiu stiprinima ir pan. Dabar socialiniai darbuotojai negali rupintis
vien žmoniu materialia gerove, nes poreikiai nera tik materialiu trukumu išraiška, bet ir
bendravimo, vertybiu pripažinimo butinybe, kuriai atkurti labai svarbu socialines pagalba.
Darbo su socialines rizikos šeimomis metodinese rekomendacijose (2003, Nr.A1-
207) nurodoma, jog pagalbos rizikos šeimai, išgyvenanciai socialine psichologine krize ir
esanciai rizikos grupeje del netinkamo su vaikais elgesio, problema turetu buti
sprendžiama iš karto dviem paralelinemis kryptimis: prevencijos ir intervencijos.
Sprendžiant problema prevencijos ir intervencijos kryptimis, svarbia vieta užima
diagnostines funkcijos vykdymas, kuris yra aktualus tiek proceso pradžioje, tiek jo eigoje.
Diagnostine funkcija. Socialinis darbuotojas gali pirmiausiai vadovautis mokslinio
tyrimo metodais, siekdamas suvokti pacia problema bei išsiaiškinti jos priežastis ir numatyti
paramos ar prevencinio bei reabilitacinio darbo gaires: stebejimas, apklausa, pokalbis,
interviu, testai, dokumentu nagrinejimas, eksperimentas, surinkti informacija apie kiekvieno
šeimos nario vystimasi, bendra šeimos socializacija ir integracija i socialine – kulturine
aplinka. Remiantis surinkta informacija, yra planuojama tolimesne veikla ir jos metodai.
Socialinis darbuotojas, siekdamas efektyvesniu darbo rezultatu, turi ivertinti auganti
šeimos funkciju susilpnejima. Specialistas gali padeti ižvelgti problema, bei imtis
prevenciniu priemoniu, keicianciu situacija.
Prevencini socialini darba galima suprasti kaip socialiniu strategiju visuma, kurios
padeda šeimai nugaleti problemu apraiškas, fizinio ar emocinio smurto apraiškas, iš ju
kylancias asmenines problemas bei grižti i normalu gyvenima. Darbo su socialines rizikos
38
šeimomis metodinese rekomendacijose (2003, Nr.A1-207) prevencija apibrežiama, kaip
sukurimas ir stiprinimas tu visuomenes elementu ir strukturu, kurios skatina šeimos
stiprinima ir vaiku, kaip individu, galinciu laisvai galvoti ir moraliai veikti, ugdyma.
Dokumente pažymima, jog rimta prevencine strategija turi orientuotis i ilgai trunkancia
asmens ir visuomenes kaita, taciau ji neimanoma be trumpalaikiu ir laiku panaudotu
priemoniu, t.y. greitos ir neatideliotinos pagalbos šeimai kriziniu išgyvenimu laikotarpiu.
G.Kvieskienes (2000) teigimu, prevencija – tai priemones, kuriomis siekiama
užkirsti kelia socialines rizikos veiksniams, tokiems, kaip nedarbas, nusikalstamumas,
alkoholizmas. Prevencija paprastai skirstoma i ankstyvaja, pagalbos, bei socialine –
pedagogine reabilitacija. Ankstyvoji prevencija esti tuomet, kai sudaromos palankios
juridines salygos, skatinamas socialinis teisingumas, užimtumas, šalinamos esmines
nusikalstamumo priežastys, pletojamos socializacijos programos. Ši funkcija labiausiai
vykdoma šalies, taip pat savivaldybiu, instituciju lygmeniu. Pagalbos prevencija – tai
specialios programos ir strategijos, kurios padeda probleminei šeimai. Ši funkcija reikalauja
profesionalios specialistu pagalbos. Pasak G. Kvieskienes (2003), prevenciniu strategiju
sekme priklauso nuo šiu veiksniu: reikšmingo užimtumo, klientu nuomones ir lukescio
pripažinimo, pozityviu socialiniu igudžiu ugdymo, tam tikru taisykliu apibrežimo ir ju
laikymosi. Dauguma socialinio darbuotojo klientu – tai skurdo, nepritekliu, nelaimiu užklupti
asmenys. Didele dali klientu grupiu sudaro šeimos, kuriose vaikai neprižiurimi ir apleisti.
Prevencijoje svarbia vieta užima tevu švietimas. Pagal nurodymus Darbo su
socialines rizikos šeimomis metodinese rekomendacijose (2003, Nr.A1-207), tevams turi buti
suteikiamos žinios, akcentuojant šeimos šiltu humanišku santykiu svarba, apie tai, kaip
auginti vaikus, kaip spresti iškilusius neaiškumus, kaip išreikšti jausmus, kaip iveikti krizes.
Dažnai šeimos neturi elementariausiu igudžiu, kaip auginti vaikus. Paauglysteje dažnai šeima
susiduria su naujomis problemomis del vaiku vystimosi ir amžiaus tarpsniu ypatumu
nežinojimo. Neretai tevai nemoka valdyti pykcio bei turi asmeniniu problemu. Vienas iš
šeimu švietimo strategijos tikslu yra suteikti šeimoms igudžius, reikalingus sekmingai
funkcionuoti ir ugdyti vaikus.
Visuotinai siekiama, pagal B.Bitina (2004), „kad vaiko nereiketu peraukleti, tai yra
nori rasti preventyvius budus sutrikdyti negatyvios pozicijos formavimasi. Placiaja prasme
prevencija yra sistema teisiniu, ekonominiu, socialiniu, pedagoginiu ir kitu priemoniu,
padedanciu iveikti individu socialiai nepage idautina elgesi“ (B. Bitinas, 2004, psl.101).
Galima teigti, jog remiantis teisinemis priemonemis turi buti igyvendinamos socialines,
pedagogines ir kitos priemones, siekiant bendro tikslo.
39
Švietejiška socialinio darbuotojo veikla gali buti igyvendinama šiomis kryptimis:
• ugdant tevu atsakomybe bei sugebejima priimti racionalius sprendimus –
tevai turi jausti atsakomybe už priimtus sprendimus ir bandyti spresti savo
problemas patys;
• supažindinant šeimas su teisine, socialine, kita jiems naudinga informacija;
• diegiant humaniška, demokratiška bendravimo ir vaiku auklejimo stiliu ir
konfliktu sprendimo taktika;
• formuojant šeimu prosocialias vertybes – tevai ir vaikai turi suvokti
netinkamo elgesio žala ir jo pasekmes.
Labai svarbi prevencija kriziu atveju, kadangi užsitese konfliktai, skyrybos
ryškus socialiniai ar ekonominiai pasikeitimai gali sukelti šeimai daugybe problemu. Kriziu
iveikimo atveju itin svarbus šeimu bei individualus konsultavimas. Anot L.C.Johnson
(2001), individualus darbas – tai veiklos kryptis, naudojama socialiniu darbuotoju, teikiant
pagalba individams, šeimoms, sprendžiant psichologines, socialines problemas, palaikant
individualu ryši su jais. Individualu darba sudaro pagrindiniai elementai: asmuo, situacija,
saveika. Dirbdamas individualiai su šeimomis, socialinis darbuotojas susipažista su
konkreciai šeimai budinga padetimi, identifikuoja kliutis, numato individualia paramos eiga.
Dirbant individualiai su konkrecia šeima, vadovaujamasi principais:
• šeimai nesiuloma iš karto pasikeisti, išmokti tai, ko ji nesugeba;
• jei pagalba neduoda rezultatu, keiciami jos budai;
• visa pagalba vykdoma šeimos nariams priimtinomis formomis;
• bendradarbiaujanti šeima yra giriama, skatinama, inicijuojama pokyciams.
Konsultavimas taip pat sudaro labai didele socialiniu darbuotoju individualaus
darbo dali: jie konsultuoja ivairiausiai atvejais. Gebeti konsultuoti yra viena esminiu
socialinio darbuotojo kompetenciju (L.Gvaldaite ir kt., 2005). Konsultavimu siekiama
asmens situacijos pokycio, veiksmingo problemu sprendimo. Socialinio darbo
konsultavimas gali apimti ivairias technikas: aktyvaus klausymo, empatijos, konfrontacijos,
refleksijos, analizes, anamnezes, diagnozavimo, interpretacijos, atspindejimo. Socialinis
konsultavimas yra sudetingas, aukštus reikalavimus keliantis uždavinys, nes socialinis
darbuotojas turi ne tik žinoti ir valdyti ivairias konsultavimo technikas, taciau ir gebeti su
klientu bendrauti jam suprantama kalba.
Socialines rizikos šeimos jau savaime skausmingai reaguoja susidurdamos su
ivairiu instituciju darbuotojais, todel socialinis darbuotojas turi sugebeti rasti budu paskatinti
40
šeima bendradarbiauti, turi buti jautrus kiekvieno šeimos nario reikmems. Vykdant
prevencija, butina sukurti draugiška aplinka, kuri skatintu bendravima, nuomones išreiškima.
Vienas pagrindiniu socialinio darbuotojo veiklos “irankiu” yra sekmingas
bendravimas teikiant parama. Nuoširdus, palaikantis bendravimas salygoja teigiamus,
pasitikejima skatinancius santykius, šeima pajunta stipru paramos jausma ir tvirciau jauciasi
priimdama sprendimus. Noredami veiksmingai bendrauti su šeimomis, socialiniai darbuotojai
privalo nestokoti šiu savybiu: pagarbumo, susilaikymo nuo komentaru, gebejimo isijausti i
kito busena. Bendravimas turi buti gyvybingas, artimas ir aktyvus. Tuo tikslu turi buti
kuriama remimo atmosfera, kurios metu socialinis darbuotojas siekia kartu su klientu spresti
problemas pritariant, isijauciant, pasitikint, suprantant, išklausant bei išaiškinant. Savo ruožtu
klientas gali neslepti jausmu, pajusti supratima, pritarima, pasijusti imlus ir tobulejantis,
bandyti imtis iniciatyvos pleciant asmenine kompetencija.
Kita iš socialines pagalbos krypciu – intervencija i šeimos problemas.
„Intervencija yra šeimos išsaugojimui skirta veikla – veiksmai, nukreipti iveikti šeimos krize,
kuri gali vesti i vaiko atskyrima nuo šeimos del ji žalojancio elgesio. Tai yra loginiu žingsniu
seka, kuri užtikrina, kad klientas gautu reikalinga kokybiška ir efektyvia pagalba.
Intervencija – tai plano kartu su klientu sudarymas ir jo igyvendinimas“(LR SADM isakymas
Del darbo su socialines rizikos šeimomis metodiniu rekomendaciju patvirtinimo, 2003, Nr.
A1-207).
Vaiku teisiu pažeidimo, ju elgesio nukrypimu bei smurto atvejais gali buti butina
intervencija i šeima, kurios tikslai butu:
• stengtis atkurti šeimos darna, organizuojant bendrus samburius, pokalbius, mokymus,
individualiai bendraujant su kiekvienu šeimos nariu;
• stengtis, kad vaikas (-ai) ar moteris butu apsaugoti nuo itraukimo i šeimos konfliktus ar
bent jau stengtis susilpninti tevu žalinga poveiki vaikui;
• skatinti visus šeimos narius isitraukti i ju problemu sprendima.
Remiantis L.C. Johnson (2001), intervencija galima suprasti kaip specifine
socialinio darbuotojo veikla, susijusia su žmoniu sistemomis ar procesais, siekiant pokycio.
Šioje veikloje darbuotojas vadovaujasi žiniomis ir profesinemis vertybemis, taip pat igudimu
(kompetencija). Socialinis darbuotojas isikiša i kliento gyvenima, siekdamas patvaraus
asmens, jo mastymo, elgesio, situacijos aplinkos pokycio, igalinancio asmeni toliau
savarankiškai ir sekmingai gyventi. Pagrindinis intervencijos ir saveikos tikslas- sistemu
santykiu pokyciai, prie kuriu darbuotojas prisideda dalyvaudamas dvejopoje veikloje:
kurdamas pagalbos santykius ir teikdamas pagalba.
41
L.Gvaldaite, remdamasi L. Sanicola (1995) pabrežia, jog „metodologijos požiuriu
intervencija išsiskaido i dvi fazes: i tinklo tyrima ir mobilizacija (judejima). Tai du etapai,
besivystantys sinchroniškai, nes tyrimas sutampa su problemines situacijos išjudinimu ar
judejimu, kuris prasideda socialiniam darbuotojui isiterpus i ji. Vis delto toks loginis
išskyrimas išlieka, kadangi neretai kai kuriais atvejais socialinis darbuotojas netesia
intervencijos, nes taip nusprendžia, ivertines kliento situacija, arba perduoda atveji kitoms
tarnyboms; todel jau pats tyrimas, anot L. Sanicolos, laikomas intervencija“(2001). Anot B.
Bitino (2004), “asmenybes pozicijos keitimas visada reiškia, kad tai yra intervencija i
individualybes sfera”.
Intervencija dažnai naudojama, siekiant apsaugoti viena ar kelis šeimos narius, nors
kiti tuo metu gali teigti, kad jie neturi problemu. Taciau, sakoma, kad šeima yra gyvas
salygiškai uždaras socialinis – psichologinis vienetas. Todel vieno žmogaus problema yra
visos šeimos problema ir dažnai reikalauja kompleksinio sprendimo. Kompleksine problema
– reikalauja koordinuoti ivairiu sriciu specialistu pastangas. Šiuo atveju, intervencijos
esminis sekmes veiksnys – ivairiu instituciju bendradarbiavimas. Bendradarbiavimo
privalumai gali buti tokie: geresnis socialines rizikos šeimos ir jos problemu suvokimas,
rizikos šeimos gali buti anksciau išaiškinamos ir joms anksciau suteikiama pagalba,
efektyvesne ir tenkinantis visas reikmes parama. Darbo su socialines rizikos šeimomis
metodinese rekomendacijose (2003, Nr.A1-207) rekomenduojama bendradarbiauti tokiems
komandos dalyviams: vaiko teisiu apsaugos skyriu darbuotojams, švietimo sistemos
darbuotojams, socialiniams darbuotojams, gydytojams, teisesaugos pareigunams bei tevams.
Teikiant intervencine pagalba reikia planuoti intervencijos žingsnius:
• „kliento identifikavimas – socialines rizikos šeimos nustatymas;
• kliento ivertinimas – kaip skubiai reikia imtis priemoniu, koks rizikos laipsnis vaiku
saugumui ir gerovei;
• darbo su socialines rizikos šeima veiksmu plano sudarymas ir igyvendinimas;
• darbo su socialines rizikos šeima rezultatu ivertinimas ir tolesniu veiksmu
planavimas“
( LR SADM isakymas Del darbo su socialines rizikos šeimomis metodiniu rekomendaciju
patvirtinimo, 2003, Nr. A1-207).
Socialinis darbuotojas, vykdydamas prevencine bei intervencine funkcijas, turetu
padeti asmenybei ir jos artimiausiai aplinkai adaptuotis visuomeneje, prisitaikyti prie
visuomeneje nusistovejusiu elgesio normu. Socialinio darbuotojo parama reikalinga tevams,
42
vartojantiems alkoholi, ypac, jei jie tai daro retai iš nevilties ir neišmanydami, kaip išspresti
savo problemas kitaip. Kadangi alkoholio ir narkotiku vartojima lemia daugelis priežasciu,
tai, dirbant profilaktini socialini darba, svarbu formuoti sugebejima ir pasirengima atsispirti
socialiniam spaudimui, pažinti ir iveikti savo psichologines problemas, kurios gali nulemti
kvaišalu vartojima (D. Gailiene, 2000 ir kt.). Butent formuodami socialinius igudžius, galime
padeti šeimu nariams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemu,
kurias salygoja priklausomybe svaigalams.
Svarbus socialinio darbuotojo uždavinys yra padeti kiekvienai šeimai patiketi savo
jegomis: iveikti visus sunkumus, padeti jiems suvokti ju paciu atsakomybe ir galimybes, igyti
pasitikejimo savo jegomis ir, priimant sprendimus del savo ir vaiku ateities, nepriklausyti
vien nuo specialistu.
Tik šeimos nariu, ypac tevu, isisamonintos vertybes gali padeti jiems realiame
gyvenime. Tam butinos ne vien žinios, bet ir socialiniai igudžiai ir gebejimai, kuriuos
suformuoti gali padeti socialiniai darbuotojai, kiti specialistai, institucijos, visi, kurie šeima
mato kaip viena svarbiausiu socializacijos institutu ir galincia individualiai ieškoti problemu
sprendimo.
Socialinis darbuotojas, dirbdamas su socialines rizikos šeima, turi buti tarpininku:
tarp vaiku ir tevu, tarp sutuoktiniu, tarp vaiku ir mokyklos ir pan. Socialinis darbuotojas,
dirbdamas su šeima, turi gebeti šeimos nariu silpnasias puses keisti stipriosiomis, blogi keisti
geriu, nors tai ir sudetingas, daug laiko, ištekliu ir jegu reikalaujantis darbas. Socialinio
darbuotojo užduotis yra padeti šeimoms rasti ir užmegzti ryšius su žmonemis, institucijomis,
specialistais, galinciais suteikti reikiama pagalba.
Pagrindinius socialinio darbo metodus galima suskirstyti i individualia ir grupine
pagalba. Socialinis darbuotojas individualiaja pagalba teikia asmeniškai individui. Grupines
socialines pagalbos metodas naudojamas tose situacijose, kai aplinkos vaidmuo labai
akivaizdus ir iškilusios problemos siejasi su daugeliu panašiu situaciju, o poreikiai reikalauja
platesnes koordinacijos, profilaktine ir mokomosios orientacijos.
Atliekant socialinio darbuotojo funkcijas, butina remtis šiais socialinio darbo
principais :
1. Individualumu, nes socialinis darbuotojas turi suprasti, kad kiekviena asmenybe yra
unikali bei skirtingai save išreiškia ir ieško skirtingu problemu sprendimo budu.
2. Empatija, kadangi kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja i krizes, nepasisekimus,
teikianciam parama specialistui svarbu suprasti žmogaus išgyvenimus.
43
3. Pasitikejimu, padedant klientui rasti išeiti iš susidariusios situacijos, tartis su paciu klientu,
pasitiketi jo paties galiomis ir nuomone.
4. Priimti žmogu tokiu, koks jis ir yra, su jo privalumais ir trukumais.
5. Žmogaus apsisprendimo priemimas. Jei imanoma, naudoti veiksmus, kuriu pageidauja
klientas bei pagalba planuoti kartu su klientu.
6.Konfidencialumu, nes šis principas padeda klientui pasitiketi specialistu
(J.Vaitkevicius,1995).
Kaip teigia Z. Bajoriunas (1997), kiekviena šeima yra unikali, todel atskiros šeimos
gyvenimas gali nesutapti su vienu ar kitu autoriu apibendrinimais. Tevai ir vaikai nori buti
laisvi ir savarankiški, gyventi pagal savo garbe ir sažine. Šeima jiems turi buti sava. Todel
labai svarbu individualizuoti socialine parama kiekvienai šeimai, kad pratesti šeimos
tradicijas, prisitaikyti prie šeimos nariu gyvenimo budo, nuostatu, supratimo.
Dirbant su klientu reikia ivertinti ta fakta, kad žmones keiciasi gana sunkiai. Tai
reikalauja gana daug laiko, kliento, ji supanciu žmoniu, socialinio darbuotojo pastangu. Be
to, šeimos bei ju vaiku ar paaugliu veiksmus nulemia vidine sistemos struktura, kuri
socialiniam darbuotojui yra nematoma ir nesuvokiama, todel šeimos veiksmai ir elgesys
dažnai socialiniam darbuotojui atrodo neracionalus, keisti, o paciai šeimai jie turi reikšme ir
prasme, net ir tuomet jei šeimos nariai (pvz. paaugliai) nuo tokios situacijos kencia. Šeimai ju
paciu elgesys neatrodo nei problemiškas, nei patologiškas, šeimai toks elgesys yra
prasmingas, jis atlieka kokia nors svarbia funkcija. Todel svarbu, kad šeima pati ižvelgtu ir
pripažintu savo problemas ir noretu jas keisti.
2.2. Teisiniai dokumentai, stiprinantys šeimos bei vaiku gerove
Profesionaliai vykdant visas socialinio darbuotojo funkcijas, labai svarbu nuolat
remtis istatymais, teises aktais ir kitais norminiais dokumentais, susijusiais su šeimos bei
vaiku geroves stiprinimu. Dirbant su socialines rizikos šeimomis socialini darba dažnai tenka
priminti vaikus ginanciu istatymu teiginius. Šeimas ir ju narius ginantys istatymai: JT
visuotine žmogaus teisiu deklaracija (1948), JT vaiko teisiu konvencija (1996), LR
konstitucija (1992), LR Civilinis kodeksas (2000), LR Vaiko teisiu apsaugos pagrindu
istatymas (1996) ir kt.
Socialines rizikos šeimu ir ju vaiku problemomis rupinasi ivairios strukturos,
isteigtos prie Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybeje, savivaldybese. Vaiku teises ir ju
44
apsauga reglamentuoja daugelis tarptautiniu bei nacionaliniu teises aktu. Lietuvoje veikia
daug nevyriausybiniu organizaciju, besirupinanciu ivairiais vaiko gyvenimo klausimais.
Viena tokiu nevyriausybiniu organizaciju yra ir Jungtiniu tautu vaiku fondo (UNICEF)
Lietuvos nacionalinis komitetas, pradejes savo veikla 1993 metais (UNICEF, 1998).
G. Kvieskiene (2005, p. 142) pažymi prioritetinius vaiku teisiu bei interesu gynimo
šeimoje ir visuomeneje Jungtiniu Tautu paskelbtus dokumentus : "Vaiko teisiu
deklaracija" (1959 m.) ir "Vaiko teisiu konvencija" (1989 m.), prie kuriu 1992 m. sausio 5
d. prisijunge Lietuva, o po treju metu, 1995 m. liepos 3 d. Vaiko teisiu konvencija ratifikavo
Lietuvos Seimas. Smurto šeimoje prevencijai skirtos Europos Tarybos Ministru Komiteto
Rekomendacijos “Del vaiku apsaugos nuo netinkamo elgesio su jais” ir “Del smurto
šeimoje ”. Kadangi dauguma aplinkybiu, salygojanciu smurtaujancio nepilnamecio
asmenybes formavimasi (neužimtumas, neigiama bendraamžiu itaka ir pan.), kyla butent
šeimose ir bendruomeneje.
Iš Lietuvos Respublikos istatymu labai svarbus nepilnameciu nusikalstamumo
prevencijai bei šeimos santykiams su vaiku - Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
(2000m., Nr.VIII-1864). Tinkamai realizuojant, pvz., kodekso 3 knygos “Šeimos teise”
nuostatas, reguliuojancias vaiko teises ir pareigas šeimoje, jo santykius su tevais, vaiko
globa, rupyba ir pan., imanoma užkirsti kelia daugumai nepalankiu šeiminiu aplinkybiu,
salygojanciu smurtaujanciu nepilnameciu asmenybiu formavimasi.
Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d., yra
bendriausias iš Lietuvos Respublikos istatymu, skirtu vaiku teisiu apsaugai Lietuvoje. Šis
istatymas priimtas Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos pagrindu ir detalizuoja jos
nuostatas, pritaikydamas jas Lietuvos situacijai. Šio istatymo nuostatos, reglamentuoja
pagrindiniu vaiko teisiu ir laisviu turini, statusa ir teises šeimoje, mokykloje bei darbe,
santykius su neigiamais ji supancios socialines aplinkos veiksniais, atsakomybe už vaiko
teisiu pažeidimus ar nustatanciu vaiko teisiu apsaugos instituciju sistema.
Kaip mineta, viena iš paauglio asmenybes formavimasi salygojanciu aplinkybiu yra
nepalanki situacija šeimoje. Šios nepalankios aplinkybes prevencijai aktualus Lietuvos
Respublikos Socialiniu paslaugu istatymas (2006m. sausio 19d. Nr. X-493), kuris
isigaliojo 2007m. sausio 1d. Šio istatymo paskirtis – apibrežti socialiniu paslaugu samprata,
tikslus ir rušis, reglamentuoti socialiniu paslaugu teikima ir kt. Istatyme nurodoma, kad
socialines paslaugos socialines rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusiu šeimos
nariu socialinius igudžius, užtikrinti šeimoje auganciu vaiku visapusi vystymasi ir ugdyma.
45
Istatyme nurodoma, jog teikiant socialines paslaugas socialines rizikos šeimai, turi buti
užtikrinamas socialiniu paslaugu teikimas ir vaikams.
2007m. birželio men. Lietuvos Respublikos Seimas prieme Vaiko minimalios ir
vidutines priežiuros istatyma, kuris isigalios nuo 2008 m. „Priimtame istatyme numatoma
sukurti vientisa vaiku, tur inciu elgesio sutrikimu, minimalios ir vidutines priežiuros
priemoniu sistema. Kvalifikuota socialine, pedagogine, psichologine, specialioji pedagogine,
informacine arba kitos pagalbos, padesiancios vaikui koreguoti ydinga elgesi, bus teikiamos
sistemingai ir kuo arciau nepilnamecio gyvenamosios vietos. Vaiko atstovai pagal istatyma,
teritorine policijos istaiga, mokykla ar vaiko teisiu apsaugos tarnyba, kaip numatyta istatyme,
del nusižengusiu vaiku tures teise kreiptis i vaiko nuolatines ar gyvenamosios vietos
savivaldybes administracijos direktoriu prašydami, kad savivaldybes administracijos
direktorius skirtu vaikui minimalios priežiuros priemone ar kreiptusi i teisma del leidimo
skirti vaikui vidutines priežiuros priemone“( Bitinas B., Prakapas R., 2007).
Darbui su socialines rizikos šeimomis reikšmingas Lietuvos Respublikos
Socialines apsaugos ir darbo ministro Isakymas “Del darbo su socialines rizikos šeimomis
metodiniu rekomendaciju patvirtinimo“ (2003m.gruodžio 17d. Nr. A1 – 207). Pagal ši
isakyma darbo su socialines rizikos šeimomis metodines rekomendacijos skirtos
specialistams, organizuojantiems ir vykdantiems socialini darba su socialines rizkos
šeimomis. Metodiniu rekomendaciju tikslas – pateikti specialistams siulymus, kaip padeti
socialines rizikos šeimai, išgyvenanciai socialine psichologine krize, spresti problemas,
taikant prevencines ir intervencines priemones.
Visi tarptautiniai bei nacionaliniai teises aktai - tai tam tikra prevencijos forma,
siekiant šeimu bei jose auganciu vaiku geroves.
Galima teigti, jog sprendžiant socialines rizikos šeimu ir nepilnameciu
nusikalstamumo prevencijos problema Lietuvoje, reikia siekti, kad butu gerai isisavinta ir
realiai igyvendinta LR Konstitucijos 38 straipsnio nuostata -"Šeima yra visuomenes ir
valstybes pagrindas".
Apibendrinant, galima teigti, kad:
• Socialines rizikos šeimomis valstybe rupinasi teikdama socialine parama bei
skirdama socialines paslaugas. Socialines paslaugos skiriamos siekiant užkirsti
kelia asmens, šeimos socialinems problemoms kilti, taip pat visuomenes saugumui
46
užtikrinti. Šiame darbe socialiniu paslaugu teikimas analizuojamas dviem kryptimis
- tai prevencine bei intervencine.
• Prevencine kryptis igyvendinama atliekant tokias funkcijas: tevu švietimo,
pagalbos kriziu atvejais, individualaus darbo bei bendravimo.
• Teikiant intervencine pagalba socialinis darbuotojas planuoja intervencijos
žingsnius:
„kliento identifikavimas – socialines rizikos šeimos nustatymas;
kliento ivertinimas – kaip skubiai reikia imtis priemoniu, koks rizikos laipsnis vaiku
saugumui ir gerovei;
darbo su socialines rizikos šeima veiksmu plano sudarymas ir igyvendinimas;
darbo su socialines rizikos šeima rezultatu ivertinimas ir tolesniu veiksmu
planavimas
• Dabar socialiniai darbuotojai negali rupintis vien žmoniu materialia
gerove, nes poreikiai nera tik materialiu trukumu išraiška, bet ir bendravimo,
vertybiu pripažinimo butinybe, kuriai atkurti labai svarbu socialines pagalba.
• Profesionaliai vykdant visas socialinio darbuotojo funkcijas, labai svarbu
nuolat remtis istatymais, teises aktais ir kitais norminiais dokumentais. Socialines
rizikos šeimu ir ju vaiku problemomis rupinasi ivairios strukturos, isteigtos prie
Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybeje, savivaldybese. Vaiku teises ir ju
apsauga reglamentuoja daugelis tarptautiniu bei nacionaliniu teises aktu.
47
3. SOCIALINES PAGALBOS, DEVINTINIO ELGESIO
PAAUGLIAMS IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU, TYRIMAS
3.1. Tyrimo metodika
Tyrimas buvo atliekamas Utenos r., Užpaliu seniunijoje. Paaugliu iš socialines
rizikos šeimu elgsena, naudojant “STEBIS” monitoringa, buvo tiriama nuo 2007-10-31 iki
2008-05-10.
Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 14 Utenos r., Užpaliu gimnazijos V – X klasiu
mokiniu auganciu socialines rizikos šeimose bei ju tevai, mokytojai, mokyklos
administracija, policijos pareigunas. Taip pat 11 šeimu, itrauktu i socialines rizikos šeimu,
auginanciu vaikus, apskaita.
Tyrimo organizavimas apeme du etapus: paaugliai buvo tiriami naudojant kompiuterini
registra „STEBIS“, šeimos buvo tiriamos naudojant pokalbius bei dokumentu analize. Anot
stebesenos sistemos autoriu (Bitinas B., Prakapas R., 2007, p. 5), duomenu bazes,
grindžiamos kompiuterine programa „STEBIS“, „paskirtis – duomenu apie atskiros
mokyklos mokiniu negatyvaus elgesio raiška ir raida, siekiant šiuos duomenis panaudoti
elgesio prevencijos poreikiams“.
Konkreciu tyrimo atveju, sistemos autoriu pasiulymu, ši stebesenos sistema
buvo panaudota dirbant socialini darba su socialines rizikos šeimomis, auginanciomis
vaikus. Toks stebesenos sistemos taikymas nepakeite ir neprieštaravo autoriu numatytiems
stebesenos taikymo tikslams bei principams. Kaip ir numato stebesenos kurejai, sistema
buvo taikoma konkrecioje teritorijoje, duomenys apie paauglius buvo renkami sprendžiant
ju elgesio problemas, ju ateiti. Informacija apie paaugliu elgsena buvo fiksuojama
kompiuteriniame registre klases aukletoju, atskiru pedagogu, tevu ar kitu pareigunu
teikimu, su informacijos turiniu visuomet supažindinamas konkretus vaikas. Prieš
pradedant tyr ima, su juo buvo supažindinti mokykloje dirbantys pedagogai, socialines
rizikos šeimos ir jose augantys paaugliai.
Pagal sistemos autoriu rekomendacijas, kaip racionaliai naudoti stebesenos
procese sukaupta informacija, tyrimui buvo naudojama dvieju rušiu informacija:
individuali ( apie kiekviena i apskaita patekusi paaugli) ir statistine (duomenys apie
pažeidimu dažnius pagal ju grupes). Individuali informacija buvo kaupiama vaiko byloje ir
48
panaudojama tik anonimiškai tyrimo tikslams; šiuo tikslu buvo operuojama tik paauglio
kodu, o pavardes žinomos tik tyrimo autorei, bet moksliniame tyrimo aprašyme
neivardijamos. Statistine informacija gaunama pasirinkus pagrindinio meniu punkta
„Statistika“, po kurio yra prieinamas antro lygio meniu (submeniu) ir punktai: „Bendra“,
Saryšiai“, „Atvejai“. Pasirinkus po viena iš minetu punktu, buvo naudojama filtravimo
forma, suteikianti galimybe filtruoti duomenis pagal negatyvaus poelgio grupe ir išvesta
duomenu lentele, kurioje yra nurodomi skaiciai vaiku, padariusiu poelgius, priklausancius
tokioms bendroms kategorijoms: „Chemine priklausomybe‘, Agresyvumas“,
„Delinkvencija‘, Egresija“, „Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos“. Po to filtravimo
forma buvo taikoma submeniu esancioms kategorijoms. Programoje atvaizduojami
procentiniai santykiai buvo panaudojami tyrimo aprašyme.
Dirbant tiesiogini socialini darba su socialines rizikos šeimomis, stebesenos
sistema buvo naudojama kaip priemone, padedanti išsiaiškinti paaugliu iš socialines rizikos
šeimu elgesio problemas, šeimos itaka joms bei veiksmingu priemoniu numatyma, kaip
padeti paaugliams augantiems tokiose šeimose. Tai visu pirma buvo siejama su prevencija
siauraja prasme – individualiu darbu su stebesenos sistemoje dalyvaujanciais paaugliais bei
ju šeimomis. Tokios prevencijos tikslas – neleisti, kad paauglys išsiugdytu polinki
netinkamai elgtis, rupintis, kad šeimoje butu domimasi vaiko problemomis bei stengiamasi
jas spresti. Tai betarpiškai susije ir su teorineje dalyje nagrinetomis socialines pedagogikos
specialistu bei psichologu išvadomis, kad vaiku elgesio problemos susije su ivairiais
veiksniais vykstanciais šeimoje ir tai, kad labai svarbu žinoti vaiku gyvenimo, auklejimo
salygas šeimoje, buitine padeti.
Atliekant tyrima i kompiuterini registra buvo itraukiami tik paauglystes
amžiaus vaikai iš socialines rizikos šeimu. Kadangi buvo laikomasi nuomones, jog
negatyvi asmenybes pozicija išryškeja paauglysteje, kai paauglys suvokia save kaip atskira
asmeni, atranda, kad nebutina tiketi tuo, ka sako suaugusieji, ir ieško, kaip pastiprinti ši
nepriklausomybes itvirtinimo procesa. Butent tokiu metu, esant stiprioms asmenybes
formavimosi stadijoms, reikalinga socialine pagalba, kaip intervencija, kad pakreipti
paauglio socializacija tinkama linkme.
Tyrimo metu buvo aktyviai siekiama, kad paauglys išsisakytu – papasakotu
apie save, savo poelgius, juos paskatinusias aplinkybes. Paaugliu pasakojimai glausta
forma buvo aprašomi byloje. Taip pat buvo apibudinamos taikytos elgesio koregavimo
priemones.
49
Individualus priejimas, siekiant paaugliu atvirumo vyko palaipsniui: iš pradžiu
kiekvienam atskirai reikejo paaiškinti stebesenos sistemos esme, vizualiai supažindinti su
sistema, veliau vyko pirmieji pokalbiai apie individualias problemas, po to galima buvo
ižvelgti paaugliu stebejima ir baime ar apie juos gauta informacija nebus panaudota ju
baudimui, ar jie nebus niekinami, ar nebus tiesmukiškai ir per daug atvirai išduoti tevams,
kad viskas prieš juos atsisuktu bloguoju. Ir tik po tam tikro laiko, kai tikrai isitikino, jog
siekiama jiems padeti, kad tevams pranešama labai taktiškai, neverciant kaltes naštos ant
ju, paaugliai atsiskleide pilnaverciu atvirumu. Pabrežtina, kad tiesioginio individualaus
darbo pradžia buvo tas momentas, kai isigalejo nuoširdus santykiai su paaugliais,
sumažejus negatyvizmui. Buvo pasiekta, kad paaugliai nuoširdžiai isitikintu ir pripažintu
turi problemu. Tai labai padejo itraukti paauglius i elgesio problemu nagrinejima bei
kalbejima apie jas.
Tyrimo eigoje paaugliu tevai buvo supažindinami su irašais, tai yra vaiko
problemomis ir tiesiogiai dirbant su rizikos šeimomis socialini darba buvo ieškoma
paaugliu elgesio problemu sprendimo galimybiu darant itaka šeimai (t.y. planuojant ir
organizuojant socialini darba su socialines rizikos šeima), aiškinantis auklejimo klaidas ar
kitas bendravimo su vaiku spragas, sukelusias negatyvius dalykus. Be abejo,
supažindinimas kiekvienai šeimai apie vaiko poelgius bei problemas buvo individualus.
Patys paaugliai taip pat viska žinojo, kas apie juos irašoma ir dažnais atvejais patys
supažindindavo bei pirmieji pranešdavo apie ivykusias nesekmes mokykloje, bendraujant
su bendraamžiais ar ypatingas aplinkybes šeimoje. Suprantama, kad naudojant stebesenos
sistema ne mokykloje, vyko labai svarbus ir glaudus bendradarbiavimas su mokyklos
socialiniu pedagogu, programoje dalyvaujanciu vaiku klasiu aukletojais, su policijos
pareigunu, Utenos rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriumi.
Kadangi daug reikšmes paaugliu elgesiui turi šeima, todel pirmiausiai ir dera
ieškoti priežasciu toje terpeje, kur vaikas ar paauglys yra nuolat veikiamas, kad galima butu
kontroliuoti ir daryti itaka. Tai ypac aktualu dirbant su socialines rizikos šeimomis, kur
vaikai patiria ypac daug neigiamu veiksniu. Tyrime buvo stengiamasi ižvelgti, kaip dažnai
pažeidžianciu elgesio normas paaugliu nusižengimai priklauso nuo situacijos šeimoje, tai
yra ar juos dažnai paskatina susiklesciusios aplinkybes, neadekvatus šeimos nariu
gyvenimas, tame tarpe girtavimas, konfliktai namuose.
Su socialines rizikos šeimomis buvo pravedamas pokalbis, kuris leido tiksliau
suprasti šeimos buitine, materialine situacija, vaiku priežiuros ypatumus, bendravima ir
50
konfliktus. Pokalbis buvo skirtas ne visoms Utenos rajono, Užpaliu seniunijos socialines
rizikos šeimoms, bet tik toms, kuriu vaiku elgesys buvo fiksuojamas kompiuteriniame
registre. Dokumentu analizei buvo naudojamos socialines rizikos šeimu bylose esantys
šeimos aplankymo aktai, kurie leido tiksliau ivertinti ivykusius ar vykstancius pokycius.
51
3.2. Tyrimo rezultatu analize
Tyrimo metu buvo stebimas 14 paaugliu, auganciu socialines rizikos šeimose,
elgesys ( iš ju 6 berniuku ir 8 mergaiciu). Teigti, jog mergaites daugiau pažeidžia elgesio
normas nei berniukai neleidžia tyrimo imtis, nes i stebesenos programa buvo itraukti tik
socialines rizikos šeimu vaikai. Taciau skirtumu tarp mergaiciu ir berniuku buvo ižvelgta,
ypac kalbant apie paaugliu atviruma. Galima pastebeti, kad iš stebesenos programoje
dalyvavusiu paaugliu ypatingu atvirumu pasižymejo mergaites. Taciau negalima neivertinti
ir berniuku. Tik jie buvo šiek tiek santuresni, sunkiau reiške savo mintis, reciau rasdavo
laiko ateiti pokalbiams. Mergaites skirstesi dienas bei valandas, kada galetu ateiti. Atsitiko
taip, kad jos taip priprato, kad netgi neturedavo jokiu naujienu irašomu i programa, bet
ateidavo vedamos prisirišimo bei draugiško bendravimo. Tai, ko gero, buvo
akivaizdžiausias irodymas, kad paaugliams iš socialines rizikos šeimu labai reikia
bendravimo, nes jiems to truksta namuose arba netgi visai nera bendraujama. O
problemu, nors ir nesusijusiu su žymejimu programoje, paaugliai augantys socialines
rizikos šeimose turi labai daug: ir susijusiu su paauglyste, ir su problemomis šeimoje bei
mokykloje, apie kurias neturi su kuo išsikalbeti.
3.2.1. Paaugliu elgesio apraišku statistika
Remiantis fiksuojamu duomenu analize kompiuteriniame registre, buvo
nuolatos stebima paaugliu elgesio kryptys.
1 lentele
Bendra deviantinio elgesio apraišku statistika
Viso vaiku
Chemine priklausomybe
Agresyvumas
Delinkvencija
Egresija
Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos
14 11 (79.57%) 5 (35.71%) 4 (28.55%) 11 (78.57%) 8 (57.14%)
Pirmoje lenteleje matyti visu tyrimo metu stebetu paaugliu negatyvaus elgesio
pasireiškimu pasiskirstymas pagal grupes. Stebejimo pagrindas buvo stebesenos sistemoje i
52
grupes suskirstytos veikos (žr. priedai nr.1). Pagal veiku suskirstyma daugiausiai
pažeidimu paaugliai, iš socialines rizikos šeimu, padaro priklausanciu chemines
priklausomybes bei egresijos veiku grupems .
Tyrimas parode, kad chemines priklausomybes veikos yra budingos 79 proc. iš
visu tyrime dalyvavusiu paaugliu (1 diagrama). Tai rodo, jog didžioji dalis paaugliu,
auganciu socialines rizikos šeimose, yra ruke bei vartoje alkoholi.
1 diagrama
Chemines priklausomybes apraišku bendra statistika
79%
21%budinga cheminepriklausomybenesusije su cheminepriklausomybe
Chemine priklausomybe dar buvo skirstoma i alkoholio vartojimo, rukymo,
toksikomanijos bei narkotiku vartojimo atvejus. Taciau tarp kaimiškoje seniunijoje
gyvenanciu paaugliu, iš socialines rizikos šeimu, tyrimo metu nepasitaike toksikomanijos
bei narkotiku vartojimo atveju.
2 lentele
Chemines priklausomybes atveju pasiskirstymas
Viso vaiku Rukymas AAllkkoohhooll iioo vvaarrttoo jjiimmaass 11 11
(100%) 10 (90.91%)
Pagal kompiuteriniame registre užfiksuotus chemines priklausomybes atvejus,
galima matyti, kad tiek rukymo, tiek alkoholio vartojimo atveju pasireiškimai mažai
skiriasi. Paaugliai, augantys socialines rizikos šeimose, jei jau yra padare chemines
priklausomybes veiku, tai pabande ir vieno, ir kito. Tik trys paaugliai (t.y. 21 %) iš
dalyvavusiu tyrime yra nesusije su chemines priklausomybes atvejais, t.y. jie niekada
neruke ir negere alkoholio. Analizuojant konkrecius programoje aprašytus atvejus,
alkoholio, gan dažnais atvejais, paaugliams pasiuloma namuose per šventes, kiti užfiksuoti
atvejai – tai alkoholio vartojimas draugu tarpe. Rukymo atvejai taip pat dažniausiai
pasitaikydavo draugu tarpe, pasiulius draugams. Tik vienas atvejis, kai paauglys ruke del
53
to, kad pats užsidirba pinigu ir gali nusipirkti, kitais dviem atvejais – namuose akivaizdžiai
buvo padetos cigaretes ir nebuvo ka veikti. Tai atsispindi programoje fiksuotuose
aprašymuose (žr. priedai Nr.4).
Nemažiau nei chemine priklausomybe, egresijos atvejai tai pat sudare 79 proc.
atveju iš visu padarytu veiku ( 2 diagrama).
2 diagrama
Egresijos apraišku bendra statistika
79%
21% egresija
nesusije su egresijosatvejais
Egresija stebesenos sistemoje buvo skirstoma i valkatavimo, begimo iš namu,
begimo iš pamoku ar globos instituciju atvejus. Valkatavimo bei begimo iš globos
instituciju atveju tyrimo metu kompiuteriniame registre nebuvo užfiksuota.
3 lentele
Egresijos atveju pasiskirstymas pagal veikas
Viso vaiku Begimas iš namu Begimas iš pamoku
11 9 (81.82%)
6 (54.55%)
Nagrinejant egresijos veiku pasiskirstyma, matyti, kad paaugliams iš socialines
rizikos šeimu yra budingi begimai iš namu, tai sudaro 81.82 proc. iš visu egresijos atveju.
Tai rodo paaugliu sudetinga bendravima su tevais, nesutarimus . Fiksuojant
programoje atskirus atvejus, dauguma begimo iš namu atvejai buvo susije su tevu
girtavimu ir konfliktais namuose. Kaip pavyzdi galima pateikti viena trylikametes iš namu
begimo atveji: „Sandra nieko nepranešusi tevams penktadieni po pamoku negrižo namo,
bet išvažiavo savaitgaliui pas drauge gyvenancia kitame kaime. Ji per savaitgali neparuoše
pamoku, nepasikeite drabužiu ir i mokykla po savaitgalio atejo nepasiruošusi pamokoms ir
nešvariais drabužiais. Už neparuoštas pamokas gavo neigiamus vertinimus, klases aukletoja
baresi už netvarkingus drabužius. Pati Sandra savo pabegima iš namu paaiškina tuo, kad
namuose savaitgaliais girtaujama, naktimis neimanoma miegoti, nes neblaivus asmenys
54
nebesugeba išeiti iš ju namu ir ivirsta miegoti i ju su seserimi lovas.“ Šiame ir kituose
programoje fiksuotuose atvejuose paaugliu begimai iš namu dažnaisiais buvo susije su
baime buti namuose. Kitais atvejais iš triukšmaujancios šeimos pabegusius paauglius
priglausdavo kaimynai ar už 10-12 km gyvenantys giminaiciai.
Begimas iš pamoku sudare 54.55 proc. iš visu egresijos atveju. Tai dažniausiai
galima buvo paaiškinta atsakomybes stoka, tevu kontroles trukumu bei
lengvabudišku požiuriu i moksla.
Pagal nepriimtino elgesio formu pasireiškimo dažnuma, po chemines
priklausomybes ir egresijos, trecia vieta užeme kitos socialiai nepriimtino elgesio formos.
3 diagrama
Kitu nepriimtino elgesio formu apraišku bendra statistika
57%
43%kitos socialiainepriimtino elgesioformos
nesusije sunepriimtinu elgesiu
Kitu nepriimtino elgesio formu grupe sudare tokios veikos: trukdymas vesti
pamokas, turto gadinimas, azartiniai žaidimai ir amoralus elgesys. Tokiu formu
nepriimtinas elgesys buvo budingas 57 proc. tiriamuju. Galima teigti, kad daugiau nei pusei
paaugliu iš socialines rizikos šeimu yra budingas netoleruotinas visuomeneje elgesys.
4 lentele
Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos
Viso vaiku
Trukdymas vesti pamokas, kita pedagogine veikla
Turto gadinimas
Azartiniai žaidimai
Amoralus elgesys
8 8 (100 %)
3 (37.5 %)
1 (12.5 %)
2 (25 %)
55
Iš socialiai nepriimtino elgesio pasireiškimo atveju gana žymia vieta užima
trukdymas vesti pamokas. Tai galima butu apibudinti, kaip paaugliu iš socialines
rizikos šeimu nesugebejima susikaupti per pamokas, nepagarba mokytojams ir
ižvelgti mokymosi nesekmes.
4 diagrama
Agresijos pasireiškimu bendra statistika
36%
64%
agresyvumas
nesusije su agresijospasireiškimais
Agresijos pasireiškimai tarp tiriamuju nebuvo dažni, jie sudare 36 proc. ( 4
diagrama).
5 lentele
Agresyvaus elgesio pasireiškimo formos
Viso vaiku
Agresija mokykloje prieš bendraamži
Agresija prieš mokytoja, kita mokyklos darbuotoja
Agresija už mokyklos
Autoagresija (prieš save, suicidas)
5 3 (60 %)
1 (20 %)
2 (40 %)
1 (20 %)
Agresyvumas kompiuteriniame registre suskir stytas i keturias formas, t.y.
agresija mokykloje prieš bendraamži, agresija prieš mokytoja, agresija už mokyklos,
agresija prieš save. Iš visu agresijos formu 60 proc. sudare agresija mokykloje prieš
bendraamži. Tai rodo paaugliu iš socialines rizikos šeimu nepritapima bendraamžiu
grupeje. Atliekant tyrima kompiuteriniame registre užfiksuotas ir vienas atvejis, kai
paauglys tiek mokykloje, tiek draugu tarpe išsitare apie ketinimus vykdyti agresija prieš
save. Šiuo atveju paaugli tokiems ketinimams skatino santykiai šeimoje.
Delinkvencijos pasireiškimu statistika rodo, jog 29 proc. paaugliu iš 14
tiriamuju yra ivykde nusikaltimu. Visu aprašytu nusikalstamu veiku atvejais buvo pradetas
ikiteisminis tyrimas.
56
5 diagrama
Delinkvencijos atveju bendra statistika
29%
71%
delinkvencija
nesusije sudelinkvancijos atvejais
Delinkvencija kompiuteriniame registre buvo išskirstyta i atskiras formas: vagyste (individuali), vagyste (grupine), pinigu ar daiktu reketavimas, narkotiku platinimas, seksualinis prievartavimas, kitokia delinkvencijos raiška.
6 lentele
Delinkvencijos pasireiškimo formos
Viso vaiku Vagyste, plešimas (grupinis)
4 4 (100 %)
Lenteles duomenys rodo, kad delinkvencijos atvejais pasireiške tik grupine
vagyste ir tai sudare 100 proc. iš visu nusikalstamu veiku. Vadinasi, paaugliams iš
socialines rizikos šeimu yra budinga neigiama bendraamžiu itaka. I nusikalstama
veika buvo isitrauke 4 paaugliai iš 14 tiriamuju. Jie visi mokslo dienomis gyvena mokyklos
bendrabutyje, o i namus grižta tik savaitgaliais. Tai rodo, jog daugiausia laisvo laiko jie
praleidžia su bendraamžiais, kurie del nepalankiu salygu gyventi namuose yra
apgyvendinami mokyklos bendrabutyje.
Kaip pavyzdi galima pateikti vienos mergaites ivykdytas nusikalstamas veikas,
nes kiti atvejai yra analogiški, kadangi ivykdyti bendrai (7 lentele).
Analizuojant šiuos konkrecius atvejus, galima matyti, jog jie vyko vienas po kito, ir jei
viename dar nebuvo vagyste kvalifikuojancio isibrovimo požymio ir daiktu verte neviršijo
1 MGL, tai antrame – jau yra nusikalstamos veikos požymiai. Be to, antroji nusikalstama
57
veika buvo ivykdyta, kol dar vyko pirmosios veikos padarymo tyrimas ir nebuvo paskelbtas
sprendimas.
7 lentele
Delinkvencijos atveju aprašymai
plešimas
(grupinis)
2007-11-23 Utenos r. komisariate
buvo gautas pareiškimas, kad iš
Užpaliu gimnazijai priklausancio
sandeliuko pagrobta daiktu už 66,53
Lt. Ikiteisminio tyrimo metu buvo
išsiaiškinta, kad vagyste padare
moksleiviai, kuriu tarpe buvo ir
Neringa.
Nuobaudos ir
draudimai
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo
nutrauktas, nes vaiku veikose nera
vagyste kvalifikuojancio isibrovimo
požymio, o ju pagrobtu daiktu verte
neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio,
t.y. 130 Lt, nuo kada iškyla
baudžiamoji atsakomybe, o
mažameciai nusikalstamos veikos
padarymo metu nebuvo tokio amžiaus,
nuo kada jie atsako pagal
baudžiamuosius istatymus.
Vagyste,
plešimas
(grupinis)
2007-12-10 Utenos r. policijos
komisariate pradetas ikiteisminis
tyrimas pagal BK 178 str. 2d., kurio
metu nustatyta, kad buvo isibrauta i
sandeliuka, iš kurio dingo "Lions"
klubui priklausanti labdara.
Nusikaltima padare Užpaliu gimnazijos
moksleiviai, kuriu tarpe buvo ir
Neringa.
Nuobaudos ir
draudimai
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo
nutrauktas. Kaltininku veikose yra BK
178 str.2d. numatytos nusikalstamos
veikos požymiai, taciau jie negali buti
patraukti baudžiamojon atsakomyben,
nes nusikalstamos veikos padarymo
metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kada
atsako pagal baudžiamuosius
istatymus.
Kai kurias tyrime nagrinetas paaugliu deviantinio elgesio formas ( meginimus
rukyti, atskirus alkoholio vartojimo atvejus, begima iš namu bei pamoku, trukdyma vesti
pamokas) galima butu priskirti paauglystes amžiaus ypatumams. Taciau ilgiau užsitese
tokie elgesio bruožai gali pakenkti patiems paaugliams. Todel tokie paaugliai nors ir
nekelia problemu visuomenei ar savo šeimai, bet ju negalima palikti likimo valiai.
Saryšiai. Analizuojant saryšius pagal lyti, iš 8 lenteles duomenu matyti, kad
veiku pasiskirstymas panašus tiek tarp berniuku, tiek tarp mergaiciu. Didesni skirtuma
galima ižvelgti tik egresijos atvejais. Analizuojant konkrecius atvejus, taip yra del to, kad
tarp mergaiciu dažnesni pabegimai iš namu. Galima teigti, jog mergaites sunkiau perneša
konfliktus namuose, jaucia didesni pavoju, kai namuose girtaujama.
58
8 lentele
Lytys – poelgiai
Lytis
Chemine priklausomybe
Agresyvumas
Delinkvencija
Egresija
Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos
Vyr. 6 3 2 3 4
Mot. 5 2 2 8 4
Chemines priklausomybes ir agresyvumo atvejais tik nežymiai mergaites lenkia
berniukai. Be to, turint omenyje atskirus atvejus, galima pastebeti, jog berniukai yra didesni
tokiu veiku iniciatoriai, daugeliu atveju jie pirmieji pasiulo mergaitems parukyti ar išgerti.
9 lentele
Poelgiu pasiskirstymas pagal šeimos tipa
Kompiuterinis registras pateikia saryši – šeimos-poelgiai (9 lentele). Taciau šio
tyrimo atveju, kai tiriama tik paaugliai iš socialines rizikos šeimu, visos šeimos buvo
vertinamos kaip nedarnios.
10 lentele
Poelgiu pasiskirstymas pagal klases
Klase Chemine priklausomybe
Agresyvumas
Delinkvencija
Egresija
Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos
5 1 1 1 - 1 6 4 2 1 3 4
7 2 2 1 2 1
8 2 - 1 1 2
9 1 - - 3 -
10 1 - - 2 -
Šeima
Chemine priklausomybe
Agresyvumas
Delinkvencija
Egresija
Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos
Normali - - - - -
Nedarni 11 5 5 11 8
59
Skirstant tiriamuosius pagal amžiu ir veikas, atkreiptinas demesys i 12 – 15
metu paauglius, t.y. penktokai, šeštokai, septintokai. Jiems dažniausiai budingi rukymo bei
alkoholio vartojimo atvejai, po to seka - kitos socialiai nepriimtino elgesio formos, veliau -
egresija, agresyvumas bei delinkvencija.
33..22..22.. PPrreevveenncciijjooss ffoorrmmuu ttaaiikkyymmaass
Kaip atsispindi tyrimo 11 lenteleje, gana dažnai paaugliai iš socialines rizikos
šeimu susiduria su nuobaudomis ir draudimais. Tai rodo, kad mokykloje jie patiria daugybe
neigiamu vertinimu. Programoje užfiksuoti atskiri atvejai parode, jog paaugliai už ivairius
elgesio pažeidimus, trukdymus vesti pamokas gauna neigiamus vertinimus, t.y. jiems
irašoma 1 balas i pasiekimu knygele. Tokius vertinimus paaugliai vertina kaip nuobauda.
Kitais atvejais rašomos pastabos. Taip pat tyrimas atskleide, jog minetos nuobaudos
taikomos už trukdyma vesti pamokas. Aprašant konkrecius atvejus buvo vienas atvejis, kai
mokiniui buvo apribotas laisvas laikas po pamoku ir menesio laikotarpiui ivestas namu
režimas. Tai buvo taikoma chemines priklausomybes atveju, kai nedave rezultatu šeimos
aktyvinimas, t.y. tevu iškvietimas i mokykla.
11 lentele
Taikytu prevencijos formu pasiskirstymas pagal poelgius
Prevencine forma
Chemine priklauso-mybe
Agresyvu-
mas
Delinkven-cija
Egresija
Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos
Šeimos aktyvinimas
9 1 - 10 2
Mikrosociu- mo telkimas
1 - - 1 -
Ugdytiniu bendruomenes aktyvinimas
- 1 - - -
Asmens resursu aktyvinimas
- - - - 1
Psichosociali ne reabilitacija
4 1 - 2 2
Socialiai reikšmingo
- - - - -
60
reikšmingo elgesio treningas
Veiklos, alternatyvios deviantiškai, organizavimas
- - - - 1
Nuobaudos ir draudimai
4 4 4 5 7
Medicinine pagalba
- - - - -
Sveiko gyvenimo budo skatinimas
1 - - - -
Egresija (begimas iš namu, begimas iš pamoku) taip pat dažnai paaugliams
užtraukia nuobauda. Kaip parode atskiri atvejai, kai vaikai pabega iš namu, tevai i tai arba
visai nebereaguoja arba skiria nuobauda – niekur neišleidžia iš namu, draudžia žiureti
televizoriu. Taciau nepasitaike nei vieno atvejo, kad tevai baustu vaika už begima iš
pamoku.
Analizuojant prevencijos formu taikyma, galima pastebeti, jog labai retais
atvejais paaugliams iš socialines rizikos šeimu taikoma asmens resursu aktyvinimas,
socialiai reikšmingo elgesio treningas, veiklos alternatyvios deviantiškai organizavimas.
Mikrosociumo telkimas bei ugdytiniu bendruomenes aktyvinimas buvo taikytas taip pat
retais atvejais. Remiantis atskiromis vaiku elgsenos charakteristikomis, galima pastebeti,
kad ugdytiniai buvo aktyvinami padeti vieni kitiems tik išskirtiniu atveju, kai paauglys
išsake agresyvius ketinimus prieš save. Tuo metu klases draugai buvo prašomi nepalikti
berniuko vieno, stengtis kuo daugiau bendrauti su juo. Toks ugdytiniu bendruomenes
aktyvinimas buvo skirtas psichologu iniciatyva. Iš 11 lenteles matyti, kad paaugliai mažai
prisimena ir sveiko gyvenimo budo skatinimo atveju, nors mokykloje vyksta ivairus
seminarai, pokalbiu popamokines valandeles ivairiomis prevencinemis temomis. Tik vienas
iš tyrime dalyvavusiu paaugliu prisimine gaves lankstinuku.
Kadangi tyrimui labai svarbi šeimos aktyvinimo prevencine priemone, todel
atkreiptinas demesys, jog daugiausia šeimos aktyvinimas pasireiške chemines
priklausomybes bei egresijos atvejais (11 lentele). Nagrinejant atskirus šeimu aktyvinimo
61
atvejus paaugliu rukymo atvejais, atsiskleidžia abejingas tevu požiuris i šia problema. Kaip
matyti iš atskiru aprašymu, kai kurie tevai netgi pasišaipydami patys pasiulo cigareciu, kiti
numeta nuo saves atsakomybe, sakydami jog jie rukanciu savo vaiku nemate ir negali
kaltinti. Kiti sureaguoja šiek tiek rimciau, bet vienkartinai. Taciau nepasitaike nei vieno
atvejo, kad tevai susirupintu rimciau, kreiptusi del šios problemos sprendimo i specialistus
ar atvyktu i mokykla (12 lentele).
12 lentele
Šeimos aktyvinimas rukymo atvejais
Prevencijos priemone
Prevencijos priemones aprašymas
Šeimos aktyvinimas
mama žino.
Šeimos aktyvinimas
Tevai sake, jog patys nemato, todel nieko negali sakyti.
Šeimos aktyvinimas
Apie dukters rukyma tevai sužinojo iš kaimynu. Prie kaimynes liepe nerukyti, bet veliau nieko nesake.
Šeimos aktyvinimas
buvo sužinoje tevai ir baresi.
Šeimos aktyvinimas
Pranešta šeimai. Tevai i tai rimtai nereagavo, šiek tiek pabare, bet Sandros tai negasdina. Veliau tevai pasišaipydami patys pasiule cigareciu, bet Sandra su seserimi iš tevu neeme.
Šeimos aktyvinimas
Tevams pasake draugu tevai. Tevai praše daugiau nerukyti.
Šeimos aktyvinimas
Tevai niekam nepraneše, bet skyre nuobaudas patys. Jie niekur neleido išeiti iš namu, liepdavo tvarkyti namus ir dvi savaites reikejo plauti laiptine.
Šeimos aktyvinimas
pranešta seseriai, kuri Aurima globoja. Sesuo praše daugiau taip nedaryti.
Šeimos aktyvinimas
Sužinojo mama ir pyko ant draugu, su kuriais bendrauju.
Šeimos aktyvinimas
jau keleta kartu klases aukletoja buvo paskambinusi tevams. Tevas nieko nesako, mama labai griežta ir labai garsiai barasi, rekia, tampo už pakarpos. Buvo netgi ištempusi i ukini pastata. Bet kai pyktis praeina ir ji nieko nebesako.
Analogiška situacija ir del alkoholio vartojimo atveju. Individualiu pokalbiu
metu paaiškejo, kad daugumai vaiku tenka paragauti alkoholio namuose pasiulius tevams.
62
Kitiems tevai silpnu alkoholiniu gerimu pasiulo per šventes. Susisteminti duomenys
kompiuteriniame registre parodo tokia pat situacija, jog tevams nekelia nerimo atskiri
paaugliu alkoholio vartojimo atvejai (13 lentele). Tai rodo, kad tevai labiau linke susitaikyti
su šia problema nei ja spresti. Galima ižvelgti ir tai, kad yra nesuvokiamos rukymo bei
alkoholio vartojimo pasekmes ankstyvame amžiuje. Kitas aktualus aspektas, kuri galima
ižvelgti - tai, jog toks nesirupinimas vaiku problemomis parodo sutrikusi bendravima
šeimoje. Analizuojant minetus tyrimo rezultatus, nereiketu pamiršti, kad tai šeimos,
itrauktos i rizikos šeimu apskaita. Kaip atsispindi nagrinetuose dokumentuose (t.y.
sprendimai del šeimos itraukimo i apskaita), šioms šeimoms budingas piktnaudžiavimas
alkoholiu, socialiniu igudžiu stoka, vaiku nepriežiura. Taciau išsiaiškinus tokia situacija
tampa labai svarbi socialinio darbuotojo pozicija teikiant socialine pagalba šeimoms bei
jose augantiems vaikams.
13 lentele
Šeimos aktyvinimas alkoholio vartojimo atvejais
Prevencijos priemone
Prevencijos priemones aprašymas
Šeimos aktyvinimas
iškviesti tevai i mokykla, bet neatvyko.
Šeimos aktyvinimas
tevai mano, kad paragauti galima.
Šeimos aktyvinimas
mama sužinojo, bet del to dideliu konfliktu namuose nekilo.
Šeimos aktyvinimas
Tevai baresi.
Šeimos aktyvinimas
Tevai buvo kartu, bet nemate, nes buvo kitame kambaryje. Ispeti tevai to nenorejo pripažinti. Ju nuomone vaikai jau nemaži ir jie nebesiims ju aukleti.
Šeimos aktyvinimas
Tevai dažniausiai tokiu dalyku nepastebi, bet viena karta pasake tevams kaimyne. Taciau pavyko išsiginti.
Šeimos aktyvinimas
Motina pastebejo, kad Giedre yra išgerusi, bet nieko nesake.
Apibendrinus gautus tyrimu rezultatus galima spresti, kad tevai per daug
atlaidžiai žiuri i tokias elgesio formas kaip rukymas, girtavimas arba yra visai
63
toleruojanciu nepriimtina elgesi. Tai rodo, kad tokioje aplinkoje, kur toleruojamos
nepriimtino elgesio formos, augantys vaikai mato bloga pavyzdi, jie neskatinami
prosocialiai elgtis, nesudrausminami. Tokioje aplinkoje asocialus elgesys yra tik dar
labiau pastiprinamas. Gauti tokie tyrimu rezultatai socialiniam darbuotojui kelia dideli
susirupinima, ypac tais paaugliais ir vaikais, kurie auga socialines rizikos šeimose. Todel
socialinio darbuotojo veikla turi buti sutelkta tokiam tikslui, kad socialines rizikos šeimu
vaikai nepasektu tevu pedomis, bet išmoktu prosocialaus elgesio principu.
Tyrimui labai svarbi buvo šeimos terapija, šeimos problemu išaiškinimas
bei socialine pagalba šeimai, sprendžiant vaiko problemas. Be to, individualus
priejimas yra efektyvesnis ir veiksmingesnis tada, kai yra isigilinama i vaiko aplinka. Pasak
B.Bitino, R.Prakapo (2007), stengiantis kuo objektyviau pažinti vaiko biografija, daugeliu
atveju imanoma nustatyti pradiniu elgesio sutrikimu ar barjeru pasireiškimo momenta bei
gilesnes priežastis. Nes elgesio kryptinguma, daugeliu atveju, lemia asmenybes poreikiai,
motyvai, polinkiai, interesai, siekiai, nuostatos, idealai. Todel analizuojant informacija apie
deviantinio elgesio paauglius iš socialines rizikos šeimu, labai svarbu žinoti tipiškas
auklejimo klaidas ir konkrecius šeimai budingus trukumus. Mat, tiketina, jog jie ir padare
didžiausia itaka paaugliui ir nuleme jo elgesio motyvacijos nukrypimus. Del šiu priežasciu
šeimos aktyvinimas buvo naudojamas itin dažnais atvejais tyrimo metu dirbant tiesiogini
darba su socialines rizikos šeimomis. Šeimos aktyvinimas buvo vykdomas taktiškais
pokalbiais su šeimomis, sprendžiant ju vaiku problemas, bet neapkaltinant vaiko ir
prognozuojant, kad su tuo vaiku šeimoje nebutu per griežtai pasielgta. Pirmiausia buvo
stengiamasi sutelkti tevu demesi i pozityvia vaiku veikla ir tik po to skatinama spresti
kilusias problemas.
64
3.2.3. Socialinio darbo su socialines rizikos šeimomis analize
Dokumentu analize. Analizuojant dokumentus, nustatyta socialines rizikos
šeimu struktura, užimtumas bei socialines rizikos veiksniai dominuojantys tirtose šeimose.
6 diagrama
Socialines rizikos šeimu tipas
18%
36%
46%
gyvena ne santuokoje
nepilna šeima(išsituoke)pilna šeima
Iš 6 diagramos duomenu matyti, kad daugiau nei puse šeimu gyvena ne
santuokoje 18 proc. arba išsituoke 36 proc. (t.y. šeimoje yra vienas iš tevu). Pilnos šeimos
sudaro 46 proc. iš 11 tyrime dalyvavusiu socialines rizikos šeimu.
7 diagrama
Socialines rizikos šeimu struktura
55%
45%daugiavaikes šeimos
šeimos, auginancios 2vaikus
Analizuojant socialines rizikos šeimu struktura, galima pastebeti, kad daugiau
nei puse šeimu yra daugiavaikes šeimos, kuriose auga nuo 3 iki 8 vaiku. Daugiavaikes
šeimos iš visu tiriamu šeimu sudare 55 proc.. Likusiose šeimose, kurios sudaro 45 proc.,
auga po du vaikus. Galima pastebeti, kad tarp 11 tyrime dalyvavusiu šeimu nebuvo šeimos,
auginancios viena vaika.
65
8 diagrama
Socialines rizikos šeimu užimtumas
46%
27%
27%dirbantys laikinus darbusturintys pastovu darbabedarbiai
Tyrimas parode, kad socialines rizikos šeimoms yra budinga pastovaus darbo
neturejimas. Dirbantys laikinus darbus sudaro 46 proc. iš visu tiriamuju. Dokumentu
analize parode, kad laikini darbai dirbami daugiausiai vasaros metu pas ukininkus, o kitais
sezonais yra pragyvenama iš paramos. Pasitaiko laikino darbo atveju, kai dirbama ištisus
metus su pertraukomis, nes darbai prarandami del priklausomybes alkoholiui. Tik 27 proc.
turi pastovu darba. Niekur nedirbantys sudaro 27 proc.. Tokiais atvejais, remiantis
dokumentu analize, pragyvenama iš valstybes paramos maisto produktais, išmoku vaikams
arba netekto darbingumo pensiju.
9 diagrama
Socialines rizikos šeimu problemos
82%
18%
alkoholio vartojimassocialiniu igudžiu stoka
Analizuojant problemas, del kuriu šeimos buvo itrauktos i socialines rizikos
šeimu apskaita, akivaizdu, jog pagrindine problema yra alkoholio vartojimas. Ši problema
aktuali 82 proc. šeimu iš visu dalyvavusiu tyrime. Dokumentu analize parode, kad
turincioms priklausomybes problemu šeimoms truksta pozityvaus bendravimo šeimoje, su
kaimynais ar bendruomeneje, tokioms šeimoms budingas smurtas šeimoje, vaiku
nepriežiura bei valstybes paramos panaudojimas ne pagal paskirti. Šeimose, itrauktose i
socialines rizikos apskaita del socialiniu igudžiu stokos, vyrauja netinkamas rupinimasis
66
vaikais, nesugebejimas tvarkytis buityje bei atlikti reikalingas funkcijas asmeniniame bei
visuomeniniame gyvenime. Tokios šeimos tarp dalyvavusiu tyrime sudare 18 proc..
Ivairus pokalbiai bei pokyciai šeimose buvo fiksuojami dokumentuose (šeimos
aplankymu aktuose). Jau atskleista, kad i paaugliu elgesio normu pažeidimus tevai reagavo
daugiau atmestinai, nei griežtai, taciau iš labiausiai netiketu pokalbiu apie vaiku auklejima
isimintiniausi buvo tokie: „mums auklet vaiku visai nereikejo, nes musu vaikai geri, o jei
ka pasakom, tai vaikai supyksta, todel geriau visai nieko nesakom, musu vaikai –
auksiniai“. Kitose šeimose tevai tarpusavyje nesutaria del vaiku auklejimo, t.y. vienas
nuolaidžiauja, kitas – kontroliuoja griežciau. Tokiais atvejais nuolaidžiaujantis stengiasi
nuslepti nuo griežtesnio nepageidaujamus vaiko elgesio faktus. Labai dažnas atvejis, kad
socialines rizikos šeimose vyrauja nuomone, kad vaikai nuo 12 metu amžiaus jau yra
„užauginti“.
Atveju analize. Socialines rizikos šeimu bylose buvo segami šeimos
aplankymo aktai (priedas nr. 5), kuriuose fiksuojama pokyciai šeimose. Analizuojant
konkrecius atvejus, galima pamineti atveji, kai kompiuterinio registro budu nustacius
dažniausiai pasikartojancias mergaites problemas, aktyvinant šeima ir naudojant
individualaus darbo privalumus, pavyko išspresti problema. Ivedant nepriimtino elgesio
atvejus i septintokes lentele, pradejo ryšketi tie patys nusižengimai, t.y. trukdymas vesti
pamokas. Nusižengimai kartodavosi per to paties dalyko pamokas (rusu kalbos). Šie
nusižengimai kele paaugles nepasitenkinima, ji kaltino mokytoja ir buvo nusistaciusi prieš
pamoku ruošima. Mergaite pati ižvelge savo dažnai besikartojancius nepriimtino elgesio
atvejus ir pasiulius ka nors sugalvoti, ji labai noriai sutiko. Kartu su ja buvo nuspresta, jog
reikia pabandyti elgtis atvirkšciai, t.y. paruošti pamokas, kiek imanoma viska stengtis
išmokti, neprieštarauti mokytojai ir stebeti mokytojos reakcija. Apie tai buvo pranešta
šeimai ir paprašyta, kad tevai skirtu laiko ir tuo paciu atskleistu savo galimybes padeti
dukrai ruošiant rusu kalbos pamokas. Ryškus pokyciai gana greitai buvo pastebeti
mokykloje ir aptarti per mokytoju posedi (apie pokycius praneše mokyklos socialine
pedagoge). Paminetina tai, jog mergaite per pirma ir antra trimestrus iš rusu kalbos dalyko
turejo šešetus, o treciajame – prognozuojama, kad bus išvestas devynetas. Tai rodo, jog
išsprendus nepageidaujamo elgesio pasireiškimus per pamokas, gali pagereti mokymosi
rezultatai. Mergaitei patiko buti pastebetai už pozityvia veikla, todel geresniu rezultatu ji
pradejo siekti ir kitose pamokose.
Galima pamineti atveji, susijusi su egresijos (begimas iš namu) pasireiškimu.
Šeimoje dvi dukras auginanti išsiskyrusi motina i socialines rizikos šeimu apskaita buvo
67
itraukta del girtavimo, smurto prieš vaikus ir valstybes paramos panaudojimo ne pagal
paskirti. Motinai pradejus kasdien girtauti namuose kilo konfliktai ir šešiolikos metu dukte
pabego iš namu. Ji papraše kaimynu nuvežti ja pas teva, gyvenanti Utenoje. Gyvendama
pas teva, i mokykla Užpaliuose ji atvažiuodavo autobusu. Ta pacia diena iš namu pabego ir
kita dukte, kuri parduotuveje papraše, kad pardaveja paskambintu socialinei darbuotojai.
Mergaite buvo apgyvendinta Utenos vaiku socialines paramos ir ugdymo centre, nes ji tevo
neturi. Šiuo atveju dukros jau nebegalejo kenteti girtaujanc ios motinos. Sprendžiant šia
problema, su mama buvo sudarytas vaiku susigražinimo planas, pagal kuri ji privalejo
užsiregistruoti i Darbo birža, susirasti darba ir lankytis pas psichikos sveikatos centro
specialistus del priklausomybes problemos sprendimo. Motina vaikus susigražino per
menesi, kadangi isidarbino pas ukininkus, šiek tiek užsidirbusi aptvarke buiti ir pradejo
lankytis pas specialistus del pagrindines problemos išsprendimo.
Daug demesio buvo skiriama, po kokiu ivykiu ar aplinkybiu šeimose keisdavosi
vaiku poelgiai ir kokiais atvejais elgesio pažeidimai buvo pranešami šeimai. Tyrimas
parode, kad po tevu girtavimo savaitgaliai, naktimis paaugliai ateidavo i mokykla
nepasiruoše pamokoms, netvarkingi. Šias problemas sekdavo neigiami vertinimai,
nesekmes mokykloje.
Remiantis paaugliu elgsenos charakteristikomis, paaiškejo, kad aktyvinant
šeima ir dirbant individualiai su paaugliu galima išspresti deviantinio elgesio problemas.
Akivaizdus pavyzdys yra jau minetas atvejis, kai mergaite pabego iš namu del tevu
girtavimo naktimis ir neblaiviu asmenu ejimo i ju su seserimi kambari. Šiuo aprašomu
atveju, su socialines rizikos šeima rengiant pokyciu plana (dirbant su socialines rizikos
šeimomis kiekviena menesi planuojami pokyciai šeimoje, jie fiksuojami, surašomi šeimu
aplankymo aktai ir segama i bylas) buvo nuspresta irengti mergaiciu kambaryje užrakta iš
vidaus. Suprantama, tai visu šeimos problemu neišsprende, bet mergaites savo kambaryje
jausis saugiau. Toliau su šeima sprendžiamos girtavimo, buities tvarkymo problemos,
kurios užims daugiau laiko. Taciau šis atvejis parode, kad labai svarbus individualus
priejimas prie kiekvieno vaiko, jo problemu išaiškinimas bei priežasciu nustatymas. Nes
seserys jau kelis metus begdavo iš namu, bet del menko bendravimo su tevais jos pacios to
tevams nepasake.
68
Apibendrinant dokumentu analizes bei kompiuterinio registro duomenis,
nustatyta:
• Kuo didesne vaiku nepriežiura šeimoje, kuo abejingesni tevai, tuo sunkesni ir dažnesni
paaugliu elgesio pažeidimai. Pvz. Paaugliai, kurie dalyvavo grupiniame plešime, su tevais
susitinka tik savaitgaliais ir beveik nebendrauja.
• Paaugliu begimai iš namu susije su tevu girtavimu.
• Jei tevai abejingi darbui, ju vaikai nerupestingi mokykloje.
• Vartojantys alkoholi tevai, jo yra dave ir savo vaikams.
Aprašant tiriamuju konkrecias gyvenimo problemas, susijusias su šeima,
išryškejo realios taikyto individualaus intervencinio darbo efektyvinimo galimybes: vaiku
elgsenos formu dominuojanciose situacijose savalaikis nustatymas ir intervencija – tai
didele tikimybe juos apsaugoti nuo neigiamu veiku.
Tyrimo rezultatai patvirtina teorineje dalyje nagrinetu autoriu mintis, kad
devintiniam paaugliu elgesiui, negatyviam aplinkos vertinimui isigaleti gali tureti itakos ir
auklejimo stilius, negatyvi šeimos itaka, bendraamžiu grupes. Tevu demesio stoka ar
visiškas nesidomejimas paauglio problemomis gali buti problemu pradžia, nes laiku
nepastebeje paauglio igytu žalingu iprociu ar kokios nors nepriimtinos veiklos, galime
nespeti tam užkirsti kelio.
Pažymetina, kad santykiai su bendraamžiais paauglysteje yra labai svarbus.
Tyrimo rezultatai parode, kad visi delinkvencijos atvejai buvo susije su bendraamžiu itaka,
nes buvo ivykdyti tik grupiniai plešimai, daugelis chemines priklausomybes atveju ivyko
pasiulius draugams. Taciau kokiu draugu grupe pasirenka paauglys, daugeliu atveju taip pat
priklauso nuo šeimos. Konkreciu tyrimo atveju, socialines rizikos šeimu paaugliai
bendrauja su tokiose pat šeimose auganciais vaikais. I kompiuterini registra buvo
registruojami tik Užpaliu socialines rizikos šeimose augantys paaugliai. Todel akivaizdu,
jog tai buvo ta pacia mokykla lankantys vaikai. Tie, kurie buvo panašaus amžiaus,
priklause tai paciai bendraamžiu grupei. Todel, iš tyrime dalyvavusiu paaugliu, dauguma
tarpusavyje draugavo, kartu gyveno mokyklos bendrabutyje ir ju veikos, ypac chemines
priklausomybes ir delinkvencijos atvejais buvo bendros.
Nagrinejant ivairiu prevencijos priemoniu veiksminguma, galima teigti, jog
labai svarbus individua lus darbas su paaugliu ir jo šeima, teikiant pagalba, bei
69
bendradarbiavimas su paauglio aplinka ir kitais specialistais. Daugeliu atveju, kaip parode
tyrimas, gali buti veiksminga tik visuma priemoniu, naudojamu neatideliotinai.
Mokykla taip pat turetu prisideti sprendžiant paaugliu elgesio problemas, skatinant
mokymosi motyvacija bei geriau organizuojant užimtuma.
Akivaizdu, jog neigiami vertinimai bei nuobaudos nera labai veiksmingi. Jie
dar stipriau pabrežia, stimuliuoja ar net iteigia nepageidautinas paaugliu savybes ir
poelgius. Tai kelia naturalu pasipriešinima – afektines reakcijas. Asmenybe pamažu darosi
tokia, kokia ja mato aplinkiniai. Paauglys ima nebepasitiketi aplinkiniais, užgaulioja juos.
Atsiranda užburtas ratas, problema neišsisprendžia, o dar labiau gileja. Tyrime gauti
rezultatai patvirtina, kad teigiamomis emocijomis grindžiami kontaktai teigiamai veikia
tarpusavio santykius ir elgsena.
Dirbant su paaugliais, tinka visos socialinio darbo kryptys, t.y. individualus
darbas su paaugliu, intervencinis darbas su šeima bei kitos prevencijos formos. Socialinis
darbuotojas pirmiausia turetu pažinti vaika, išsiaiškinti jo sunkumus, o po to planuoti darba
lygiagreciai tiek su paciu paaugliu, tiek su šeima. I ši procesa turetu buti itraukti visi koki
nors kontakta su paaugliu turintys asmenys, nes tokiu atveju problema sprestusi ir i “gyli”,
ir i “ploti”, ir, autores manymu, per trumpesni laika galima butu pasiekti apciuopiamu
gerejimo pokyciu.
Kadangi paaugliu problemiškas elgesys dažnai atsiranda del šeimoje gludinciu
priežasciu, socialinis darbuotojas turetu labai dideli demesi skirti darbui su šeima. Iš tyrimo
rezultatu sužinojome, kad kai kurie suaugusieji per daug atlaidžiai žiuri i problemines
paaugliu elgesio formas. Siekiant geranoriškai padeti šeimai pažinti savo problemas ir
laipsniškai siekti gerejimo pokyciu šeimos nariu santykiuose, mokant juos prosocialiais
budais spresti konfliktus, kontroliuoti savo elgesi, gal net keisti gyvenimo buda, butina
daugiau demesio skirti bendravimui su vaiku. Labai svarbu, kad socialinis darbuotojas
nenuleistu ranku pasitaikius nesekmems.
Apibendrinus ir išanalizavus deviantiniu elgesiu pasižyminciu paaugliu poreikius
ir aplinkos poveikius, ga lima išskirti tokias socialinio darbuotojo veiklos galimybes,
dirbant su socialines rizikos šeimomis:
• nuolat palaikyti ryši su deviantinio elgesio paaugliu tevais;
• išnaudoti individualaus priejimo galimybes prie kiekvieno paauglio;
• sistemingai stebeti elgesio formavimosi procesa, nagrineti gyvenimo salygas bei
elgesio kitimo istorija;
70
• ieškoti budu paaugliams realizuoti save laisvalaikiu;
• paauglius itraukti i teigiamas veiklas, patikint jiems atsakingas užduotis ar pareigas;
• nuolat analizuoti konfliktines situacijas, mokant nukreipti ir neutralizuoti konfliktus;
• mokyti paauglius ir ju tevus atpažinti priešiškuma ar agresija gyvenimo situacijose,
nepainiojant jos su paprasciausiu judrumu, siekimu užmegzti kontakta ar pan..
Kuo greiciau paauglys sulauks tinkamos paramos, reakcijos, tuo didesne bus
tikimybe apsaugoti ji nuo nepageidaujamu poelgiu. Socialinio darbuotojo pagrindinis
uždavinys – padeti paaugliui suvokti sunkumu priežastis ir pasiulyti galimus sprendimo
variantus, suderinti paauglio ir aplinkos saveika.
71
IŠVADOS
1. Pagrindines socialines rizikos šeimu problemos, lemiancios deviantinio paaugliu
elgesio formavimasi yra: alkoholizmas (82 proc.), nedarbas (27 proc.), socialiniu igudžiu
stoka (18 proc.). Šios problemos, del šeimu menko prisitaikymo visuomeniniame ir
ekonominiame gyvenime, stabdo ir pažeidžia šeimos nariu socializacija.
2. Socialines rizikos šeimu gyvenimo kokybe sukelia dažniausiai pasireiškiancias
paaugliu deviantinio elgesio apraiškas: rukyma ir alkoholio vartojima (80 proc.), begima iš
namu ir pamoku (79 proc.), kitas socialiai nepriimtino elgesio formas (57 proc.), agresija (36
proc.), teises pažeidimu padaryma (29 proc.).
3. Dominuojancios negatyvaus elgesio formos: chemine priklausomybe ir egresijos veiku
grupes. Daugiausiai nusižengimu padaro 12 – 15 metu paaugliai.
Tarp delinkvencijos atveju vyravo grupinis plešimas. Vadinasi, paaugliams iš socialines
rizikos šeimu yra budinga neigiama bendraamžiu itaka, dalyvavimas asocialiose grupese.
Lyginant mergaiciu ir berniuku deviantinio elgesio apraiškas, matyti, kad mergaitems
budingi egresijos atvejai, kadangi mergaites daug dažniau bega iš namu. Galima teigti, jog
mergaites sunkiau perneša konfliktus namuose, jaucia didesni pavoju, kai namuose
girtaujama.
Berniukams, lyginant su mergaitemis, budingas alkoholio vartojimas, rukymas ir
agresyvumas.
4. Stebesenos sistema „STEBIS“ – efektyvi programa, padedanti kryptingai bei tikslingai
organizuoti deviantinio elgesio paaugliu pažinimo procesa, kaupti informacija ir organizuoti
socialine pagalba.
5. Socialines pagalbos socialines rizikos šeimoms bei jose gyvenantiems vaikams
veiksmingumas yra susijes su:
- pernelyg atlaidžiu tevu požiuriu i tokias elgesio formas kaip rukymas, girtavimas arba
yra visai toleruojanciu nepriimtina elgesi. Tai rodo, kad tokioje aplinkoje, kur toleruojamos
72
nepriimtino elgesio formos, augantys vaikai mato bloga pavyzdi, jie neskatinami prosocialiai
elgtis, nesudrausminami. Tokioje aplinkoje asocialus elgesys yra tik dar labiau
pastiprinamas.
- nuobaudu neigiamu vertinimu bei veiksmingumu. Nuobaudos dar stipriau pabrežia,
stimuliuoja ar net iteigia nepageidautinas paaugliu savybes ir poelgius. Tai kelia naturalu
pasipriešinima – afektines reakcijas. Asmenybe pamažu darosi tokia, kokia ja mato
aplinkiniai. Paauglys ima nebepasitiketi aplinkiniais, užgaulioja juos. Atsiranda užburtas
ratas, problema neišsisprendžia, o dar labiau gileja.
- individualaus socialinio darbo metodo derinimo su grupiniu metodu, kai pagalba
tolygiai teikiama ir rizikos šeimos vaikams, ir ju tevams.
- ivairiu sriciu specialistu bendradarbiavimu, derinant kryptingas poveikio priemones,
veikiancias ir paauglius, ir juos supancia aplinka.
73
REKOMENDACIJOS
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialines rizikos šeimomis:
• daryti itaka socialines rizikos šeimose auganciu vaiku socializacijai,
organizuojant bendras tevu ir vaiku bendravimo veiklas, stiprinant tevu ir vaiku dvasinius
ryšius ir dorovinio elgesio patvaruma;
• teikiant socia line pagalba ir vykdant ivairias funkcijas (diagnostine,
prevencine, intervencine), kompleksiškai spresti socialines rizikos šeimu ir jose auganciu
vaiku problemas, tam panaudojant ir valstybines, ir bendruomenines pagalbos priemones;
• su savivaldybiu bei seniuniju pagalba numatyti socialines rizikos šeimu
mokymu bei priežiuros sistema, skatinant šeimu atsakomybe už šeimos funkciju vykdyma,
šeimos nariu ir kartu solidaruma, ju moraline atsakomybe už kitus šeimos narius;
• i socialines pagalbos procesa itraukti visus šeimos narius ir šeima nagrineti
kaip sistema, kurioje šeimos problemos priklauso visai šeimai;
• moketi ir gebeti derinti individualaus ir grupinio darbo metodus visuose
darbo su klientu intervencijos etapuose, skirti pakankamai demesio vaiku, iš socialines
rizikos šeimu, elgesio apraišku nustatymui bei analizei;
• aktyvinti ir motyvuoti šeimas savarankiškai spresti savo problemas,
padedant bei prižiurint problemu sprendimo eiga bei kokybe;
• organizuoti kitu specialistu (psichologu, mediku, pedagogu) konsultacijas,
bendradarbiauti su mokyklomis, papildomo ugdymo institucijomis, nepilnameciu reikalu
tarnyba, vaiku teisiu apsaugos skyriumi ir kitais socialiniais partneriais, siekiant nustatyti
esmines šeimos bei ju vaiku problemas, surasti efektyvius pagalbos budus ir tevams, ir
deviantinio elgesio vaikams.
74
Šaltiniu ir literaturos sarašas
1. Aramaviciute V. Vaikas ir šeima. – Kaunas, 1976.
2. Aramaviciute V. Nedarniu šeimu vaikai ir ju auklejimo ypatumai. Metodine medžiaga,
– Vilnius, 1975.
3. Bajoriunas Z. Šeimos edukologija. – Vilnius, 1997.
4. Baršauskiene V., Leliugiene I. Sociokulturinis darbas bendruomeneje.- Kaunas, 2001.
5. Bitinas B. Ugdymo tyrimu metodologija.- Vilnius: Jošara, 1998.
6. Bitinas B. Pedagogines diagnostikos pagr indai. – Vilnius, 2002.
7. Bitinas B. Hodegetika. Auklejimo teorija ir technologija. – Vilnius, Kronta, 2004.
8. Bitinas B., Prakapas R. Vaiku elgsenos stebesenos programa Stebis. metodines
rekomendacijos. Vilnius, 2007.
9. Braziene R., Gušcinskiene J. Socialines atskirties modeliai Lietuvoje. Filosofija.
Sociologija. 2004. Nr.4.
10. Davidaviciene A., Stoniene L. Narkotiku vartojimo ir ŽIV/AIDS prevencija ugdymo
institucijose. Metodines rekomendacijos. – Vilnius, 2000.
11. Gailiene D., Bulotaite L., Struliene N. Aš myliu kiekviena vaika. – Vilnius:
valstybinis leidybos centras, 1996.
12. Giedriene R., Grudzinskas J., Navaitis G. Valstybinis psichikos sveikatos centras.
Vaiku psichologinis konsultavimas. – Vilnius, 1999.
13. Gucas A. Vaiko ir paauglio psichologija. – Kaunas, 1990.
14. Gvaldaite L, Švedaite B. Socialinio darbo metodai. - Vilnius, 2005
15. Herm S. „Sunkus“ vaikai. Praktiniai patarimai aukletojams ir tevams. Vilnius, 2004.
16. Jakavicius V. Žmogaus ugdymas. – Klaipeda: KU leidykla, 1998.
17. Johnson L. C. Socialinio darbo praktika. – Vilnius, 2001.
18. Juceviciene P. Ugdymo mokslo raida: nuo pedagogikos iki šiuolaikines
edukologijos.- Kaunas, 1997.
19. Juodaityte A. Socializacija ir ugdymas vaikysteje. - Vilnius, 2002.
20. Hurrelman K., Unverzagt G. Kaip išugdyti stiprius vaikus. – Vilnius, 2001.
21. Ignatoviciene S., Žukauskiene R. Rizikos grupes vaikai. – Vilnius, 1997.
22. Kaduchin A. The Social Work Interwiev. – USA: Columbia University Press, 1990.
23. Kvieskiene G. Socializacijos pedagogika. – Vilnius, 2000.
75
24. Kvieskiene G. Socializacija ir vaiko gerove. – Vilnius: VPU, 2003.
25. Kvieskiene G. Pozityvioji socializacija. – Vilnius: VPU, 2005.
26. Kucinskas V., Kucinskiene R. Socialinis darbas švietimo sistemoje. Teoriniai
aspektai. – Klaipeda: KU leidykla, 2000.
27. Lazutka R. Vaiku globos kaštai Lietuvoje, 1999.
28. Lietuvos šeima. Mokslines – praktines konferencijos “Lietuvos šeima: tradicijos ir
ateitis”, medžiaga. – Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1994.
29. Lietuvos Respublikos Konstitucija – Vilnius, 1996.
30. Lietuvos Respublikos Socialiniu paslaugu istatymas. Nr. X- 493. – Vilnius, 2006.
31. Lietuvos Respublikos SADM isakymas, Del darbo su socialines rizikos šeimomis
metodiniu rekomendaciju patvirtinimo, Nr. A1-207. – Vilnius, 2003.
32. LR SADM socialinis pranešimas 2006-2007. – Vilnius, 2007.
33. LR Vaiko minimalios ir vidutines priežiuros istatymas. Nr. X-1238. – Vilnius, 2007.
34. LR Civilinis kodeksas. Nr. VIII-1864. – Vilnius, 2000.
35. LR Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymas. Nr. I-1234. – Vilnius, 1996.
36. Leliugiene I. Žmogus ir socialine aplinka. – Kaunas: Technologija, 1997.
37. Leliugiene I. Socialine pedagogika. – Kaunas: Technologija, 2003.
38. Leliugiene I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. – Kaunas: Technologija, 2002.
39. Lukoševiciene I. Profesinio socialinio darbo pagrindai. Kaunas, 1996.
40. Mielke U. Geriau supraskime sunkius vaikus. Vilnius, 1997.
41. Miškinis K.Šeima žmogaus gyvenime. – Kaunas 2003.
42. Navaitis G. Psichologine parama vaikams. – Vilnius, 1998.
43. Repšyte E., Bieliauskaite R. Keturi netinkamo elgesio tikslai // Mokykla, 1995, Nr.
44. Rupšiene L. Šeimotyros ivadas. – Klaipeda: KU, 2002.
45. Socialines apsaugos ir darbo ministerijos socialinis pranešimas 2006-2007. - Vilnius,
2007.
46. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenes veikla ir psichologija.- Vilnius, 1999.
47. Tierno M. Responding To the Socially Motivated Bichaviours of Adolescents.-
N.Y.,1991.
48. Unicef , „Vaikai ir šeima“. Vilnius, 1998.
49. Vaitkevicius J. Socialines pedagogikos pagrindai. – Vilnius: Egalda, 1995.
50. Vaiko teisiu konvencija. – Vilnius, 1996.
51. Valickas G. Psichologines asocialaus elgesio ištakos. – Vilnius, 1997.
76
52. Valickas G. Neigiami vertinimai, bausmes ir asmenybes formavimasis. Lietuvos
švietimo reformos gaires. – Vilnius, 1994.
53. Valickas G. Asmenybes saves vertinimas. – Vilnius, 1991.
54. Žalimiene L. Skurdo subkulturos ypatumai (Socialinio darbo aspektas), ir Socialines
grupes: nepritekliaus žymes. - Vilnius: Socialiniu tyrimu institutas, 2004.
55. Žukauskiene R. Darbo su agresyviais vaikais ypatumai//LR Švietimo ir mokslo
ministerija. Pedagoginis-psichologinis centras (metodines rekomendacijos)-Vilnius,
1998.
56. Žukauskiene R. Raidos psichologija. – Vilnius1996.
57. http:/www.vpu.lt/socpedagogika/zodynelis/
58. http:/www.socmin.lt/index.php?-1351634479
59. http:/www.lrs3.lt/home/Konstitucija.html
60. http:/www.litlex.lt/script/sarasas2.d/
77
VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO, SOCIALINES
KOMUNIKACIJOS INSTITUTO, SOCIALINES PEDAGOGIKOS KATEDROS
Neakivaizdiniu studiju socialinio darbo specialybes magistrantes Rasos
Žukauskienes magistro darbas „SOCIALINE PAGALBA DEVIANTINIO ELGESIO
PAAUGLIAMS IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU“; darbo vadove doc.dr. Violeta
Vaicekauskiene; darbas parengtas 2008m.
SANTRAUKA
Socialines rizikos šeimu tematika yra aktuali daugelyje pasaulio valstybiu, o
pastaruoju metu, tebeišgyvenant socialines permainas, tai budinga ir Lietuvai. Ateities
visuomene, tautos ir valstybes perspektyva priklausys nuo busimu socialinio veiksmo dalyviu
– vaiku.
Tyrimo objektas – socialine pagalba deviantinio elgesio paaugliams iš
socialines rizikos šeimu. Darbo tikslas – ištirti socialines pagalbos veiksminguma
deviantinio elgesio paaugliams iš socialines rizikos šeimu.
Socialines rizikos šeimu grupei priklauso šeimos, kurioms budingi negatyvus
socializacijos bruožai. Negatyvius socializacijos bruožus formuojantys veiksniai yra
alkoholizmas, nedarbas, skurdas, socialiniu igudžiu stoka. Tokiu šeimu prisitaikymo
visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime galimybes yra menkos, nes ju problemos stabdo
arba pažeidžia šeimos nariu socializacija. Socialines rizikos šeimose pastebetini dideli vaiku
priežiuros, ugdymo bei elgesio kontroles trukumai, kurie neigiamai veikia paaugliu elgsena.
Paauglystes tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tuo metu pradeda
sparciai formuotis asmenybe, aktyviai vykti socializacija, atitinkamu vaidmenu prisiemimas.
Labai tiketina, kad šiame procese gali pasitaikyti ivairiu elgesio defektu, lemianciu
deviantiškos asmenybes susiformavima. Socialines rizikos šeimose susikloste aplinkybes,
lemia nepilnameciu priklausyma rizikos grupei, – tai yra sukelia tam tikras negatyvaus
elgesio apraiškas: teises pažeidimu padaryma, siaura interesu ir poreikiu rata, negatyvu
požiuri i dorovines vertybes, alkoholio vartojima, begima iš namu ar auklejimo istaigu,
smurta prieš silpnesnius draugus.
Socialines rizikos šeimomis valstybe rupinasi teikiant socialine parama bei
skiriant socialines paslaugas. Šiame darbe socialiniu paslaugu teikimas analizuojamas dirbant
su socialines rizikos šeimomis dviem kryptimis - tai prevencine bei intervencine.
Prevencine kryptis igyvendinama atliekant tokias funkcijas: tevu švietimo;
pagalbos kriziu atvejais, individualaus darbo bei bendravimo.
78
Teikiant intervencine pagalba, socialinis darbuotojas planuoja intervencijos
žingsnius: kliento identifikavima – socialines rizikos šeimos nustatyma; kliento ivertinima;
darbo su socialines rizikos šeima veiksmu plano sudaryma ir igyvendinima; darbo su
socialines rizikos šeima rezultatu ivertinima ir tolesniu veiksmu planavima.
Atlikus kokybini tyrima, naudojant programa „STEBIS“, remiantis
kompiuterinio registro duomenu analize nustatyta:
• Kad daugiausiai nusižengimu padaro 12 – 15 metu paaugliai.
• Dominuojancios negatyvaus elgesio formos priklauso chemines
priklausomybes ir egresijos veiku grupems.
• Iš visu delinkvencijos atveju vyravo grupinis plešimas. Vadinasi, paaugliams iš
socialines rizikos šeimu yra budinga neigiama bendraamžiu itaka, dalyvavimas asocialiose
grupese.
• Mergaitems labiau budingi begimo iš namu atvejai. Galima teigti, jog mergaites
sunkiau perneša konfliktus namuose, jaucia didesni pavoju, kai namuose girtaujama.
• Berniukams labiau nei mergaitems budingas alkoholio vartojimas, rukymas ir
agresyvumas.
• Tyrimas parode, kad tevai per daug atlaidžiai žiuri i tokias elgesio formas kaip
rukymas, girtavimas arba yra visai toleruojanciu nepriimtina elgesi. Tai rodo, kad tokioje
aplinkoje, kur toleruojamos nepriimtino elgesio formos, augantys vaikai mato bloga pavyzdi,
jie neskatinami prosocialiai elgtis, nesudrausminami. Tokioje aplinkoje asocialus elgesys yra
tik dar labiau pastiprinamas.
• Paaiškejo, jog neigiami vertinimai bei nuobaudos nera labai veiksmingi. Jie dar
stipriau pabrežia, stimuliuoja ar net iteigia nepageidautinas paaugliu savybes ir poelgius. Tai
kelia naturalu pasipriešinima. Asmenybe pamažu darosi tokia, kokia ja mato aplinkiniai.
Paauglys ima nebepasitiketi aplinkiniais, užgaulioja juos. Tyrime gauti rezultatai patvirtina,
kad teigiamomis emocijomis grindžiami kontaktai teigiamai veikia tarpusavio santykius ir
elgsena.
Tyrimas patvirtino, kad paaugliu sunkumus galima iveikti dirbant kartu su jais
bei ju šeimomis, t.y. teikiant socialines paslaugas šeimai. Reikia pripažinti, kad socialine
pagalba veiksminga tik po sistemingo stebejimo, išsiaiškinus negatyvaus elgesio
formavimosi procesa, priežastis, išnagrinejus gyvenimo salygas, šeimos itaka bei elgesio
kitimo istorija.
79
PÄDAGOGISCHE UNIVERSITÄT VILNIUS, INSTITUT DER
SOZIALKOMMUNIKATION, LEHRSTUHL FÜR SOZIALPÄDAGOGIK
Magisterarbeit der Studentin Rasa Žukauskiene, Fernstudium, Fachrichtung soziale Arbeit
"Leistung der sozialen Hilfe den Teenagern mit devianten Verhalten aus den Familien mit
Sozialrisiko"; Wissenschaftliche Betreuerin Doz. Dr. Voleta Vaicekauskiene; die Arbeit
vorbereitet im Jahre 2008.
ZUSAMMENFASSUNG
Die Thematik der Familien mit Sozialrisiko ist aktuell in vielen Ländern der
Welt. Dieses Thema ist in letzter Zeit, im Laufe der sozialen Veränderungen auch in Litauen
üblich geworden. Die Zukunftsgesellschaft, die Perspektiv des Volkes und des Staates ist von
Kindern, den zukünftigen Teilnehmern der sozialen Handlung, abhängig.
Das Objekt der Untersuchung – die Sozialhilfe den Teenagern mit dem
devianten Verhalten aus den Familien mit Sozialrisiko. Das Ziel der Arbeit – die
Untersuchung der Effektivität der Sozialhilfe für die Teenager mit devianten Verhalten aus
den Familien mit Sozialrisiko.
Zu den Familien mit Sozialrisiko gehören Familien, die die Züge der negativen
Sozialisation haben. Die Faktoren, die die Züge der negativen Sozialisation bilden, sind
Alkoholismus, Arbeitslosigkeit, Armut, Mangel an Sozialfertigkeiten. Die Möglichkeiten der
Anpassung solcher Familien dem gesellschaftlichen und wirtschaftlichen Leben sind gering,
weil die Probleme die Sozialisation von Familienmitgliedern bremsen oder verletzen.
Das Risikoalter ist Teenageralter, weil in der Zeit sich eine Persönlichkeit sehr
schnell entwickelt, die Sozialisation sehr aktiv ist, entsprechenden Rollen übernommen
werden. Hoffentlich dass während dieses Prozesses verschiedene Verhaltensdefekte
vorkommen können, die später auch eine deviante Persönlichkeit fo rmieren. In den Familien
mit Sozialrisiko kommt Mangel an Aufsicht, Erziehung und Benehmenskontrolle von
Kindern zum Vorschein, die das Kinderverhalten negativ beeinflussen. Diese Umstände
beeinflussen das Gehören von Minderjährigen zu einer Risikogruppe und das negative
Verhalten kommt zum Vorschein. Vorstoß gegen Gesetze, wenig Interessen und Bedürfnisse,
negative Einstellung auf tugendhafte Werte, Alkoholgenuss, Weglaufen von zu Hause oder
Erziehungsstätten, Gewalt gegen schwächere Freunde.
80
Um die Familien mit Sozialrisiko kümmert sich der Staat – leistet soziale Hilfe
und Dienste. Die Dienstleistung kann in der Arbeit mit den Familien mit Sozialrisiko in zwei
Richtungen analysiert werden: präventiv und interventiv. Die präventive Richtung erfüllt
folgende Funktionen: Elternbildung, Hilfe in Krisissituationen, individuelle Arbeit,
Kommunikation.
Während der interventiven Hilfe plant der Sozialarbeiter interventive Schritte:
Identifikation des Kunden – die Feststellung der Familie mit Sozialrisiko, die Einschätzung
des Kunden, die Vorbereitung und die Verwirklichung des Arbeitsplans, die Einschätzung
der Arbeitsresultate, die Planung weiterer Handlungen.
Nach der qualitativen Untersuchung mit dem Programm "Stebis" und anhand
der Analyse der Computerbasis wurde Folgendes festgestellt:
o Die meisten Straftaten werden von Teenagern im Alter von 12-15 Jahren
begangen.
o Die dominierenden negativen Verhaltensformen gehören zu der chemischen
Abhängigkeit und egressiven Handlungsgruppen.
o Die größte Zahl der Delinquenz bildet die Gruppenräuberei. Das bedeutet, dass
Teenager aus der Familien mit Sozialrisiko von den negativen Gleichaltrigen
beeinflusst werden und, dass sie an asozialen Gruppen teilnehmen.
o Mädchen laufen öfter weg vom Elternhaus. Man kann behaupten, dass Mädchen
schwieriger von Konflikten im Elternhaus beeinflusst werden, sie spüren größere
Gefahr, wenn zu Hause Alkohol getrunken wird.
o Jungen trinken Alkohol, rauchen und benehmen sich öfter aggressiv als Mädchen.
o Die Untersuchung hat gezeigt, dass Eltern Rauchen und Alkoholgenuss mehr oder
weniger tolerieren. In so einer Umgebung, in der die Formen des negativen
Verhaltens toleriert werden, wird den Kindern ein schlechtes Beispiel gezeigt. Die
Kinder werden nicht gezwungen, sich sozial zu verhalten, Disziplin wird nicht
gehalten. In solcher Umgebung wird das soziale verhalten noch mehr aktiviert.
o Es wurde festgestellt, dass negative Einschätzungen und Strafen nicht effektiv
sind. Sie stimulieren nicht gewünschte Eigenschaften und Benehmen noch mehr.
Das verursacht einen negativen Widerstand. Eine Persönlichkeit wird so eine, wie
sie die anderen einschätzen. Der Teenager vertraut nicht den anderen Menschen
und mobbt sie. Die Untersuchungsergebnisse lassen behaupten, dass die Kontakte
mit positiven Emotionen die Beziehungen und das Benehmen positiv beeinflussen.
81
Die Untersuchung beweist, dass die Schwierigkeiten mit Teenagern durch die sozialen
Dienste überwindet werden können. Die soziale Hilfe ist effektiv erst dann, wenn sie
nach der langfristigen Beobachtung, nach der Analyse des Prozesses von negativen
Verhaltensweisen und Ursachen, Lebensumständen, dem Familieneinfluss und der
Geschichte der Verhaltensveränderungen eingesetzt wird.
82
PRIEDAS
Nr. 1 Negatyvaus elgesio grupes:
• (A) Chemine priklausomybe
o (A1) Rukymas
o (A2) Alkoholio vartojimas
o (A3) Toksikomanija
o (A4) Intraveniniu narkotiku vartojimas
o (A5) Kitu narkotiku vartojimas
• (B) Agresyvumas
o (B1) Agresija mokykloje prieš silpnesni
o (B2) Agresija mokykloje prieš bendraamži
o (B3) Agresija prieš mokytoja, kita mokyklos darbuotoja
o (B4) Agresija už mokyklos
o (B5) Autoagresija (prieš save, suicidas)
o (B6) Kitokia agresijos raiška
• (C) Delinkvencija
o (C1) Vagyste, plešimas (individualus)
o (C2) Vagyste, plešimas (grupinis)
o (C3) Pinigu, daiktu reketavimas
o (C4) Narkotiku platinimas
o (C5) Seksualinis prievartavimas
o (C6) Kitokia delinkvencijos raiška
• (D) Egresija
o (D1) Valkatavimas
o (D2) Begimas iš namu
o (D3) Begimas iš globos institucijos
o (D4) Begimas iš pamoku
• (E) Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos
o (E1) Trukdymas vesti pamokas, kita pedagogine veikla
o (E2) Turto gadinimas
o (E3) Azartiniai žaidimai
o (E4) Amoralus elgesys
83
PRIEDAS Nr. 2 Prevencijos formos:
• (A) Šeimos aktyvinimas
• (B) Mikrosociumo telkimas
• (C) Ugdytiniu bendruomenes aktyvinimas
• (D) Asmens resursu aktyvinimas
• (E) Psichosocialine reabilitacija
• (F) Socialiai reikšmingo elgesio treningas
• (G) Veiklos, alternatyvios deviantiškai, organizavimas
• (H) Nuobaudos ir draudimai
• (I) Medicinine pagalba
• (J) Sveiko gyvenimo budo skatinimas
84
PRIEDAS
Nr. 3 Atvejai: Viso: 93
Negatyvus
poelgis
Prevencijos
priemone
Prevencijos priemones aprašymas
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
mama žino, bare.
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Tevai sake - nebandyk rukyti.
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Apie dukters rukyma tevai sužinojo iš kaimynu. tevai bare.
Rukymas
(A1)
Nuobaudos ir
draudimai (H)
niekas nežino, nemato, nieko nesako.
Rukymas
(A1)
Nuobaudos ir
draudimai (H)
Kadangi jau ne pirmas kartas, kaip jie sugaunami rukantys ir prieš
metus jau buvo apribotas laisvas laikas(paskirtas namu režimas),
tai šiuo atveju buvo surašyta bauda.
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
buvo sužinoje tevai ir baresi.
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Pranešta šeimai. Tevai i tai rimtai nereagavo, šiek tiek pabare, bet
Sandros tai negasdina. Veliau tevai pasišaipydami patys pasiule
cigareciu, bet Sandra su seserimi iš tevu neeme.
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Tevams pasake draugu tevai. Tevai praše daugiau nerukyti.
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Tevai niekam nepraneše, bet skyre nuobaudas patys. Jie niekur
neleido išeiti iš namu, liepdavo tvarkyti namus ir dvi savaites
reikejo plauti laiptine.
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
pranešta seseriai, kuri Aurima globoja. Sesuo praše daugiau taip
nedaryti.
Rukymas
(A1)
Psichosocialine
reabilitacija
(E)
pati aukletoja kalbejo apie rukymo žala, sake, kad gali susirgti
plauciu vežiu, bet niekam nepraneše.
Rukymas
(A1)
Nuobaudos ir
draudimai (H)
Buvo surašyti ispejimai tevams.
Rukymas
(A1)
Nuobaudos ir
draudimai (H)
tevams pasake sesuo. Tevai skyre nuobauda savaitei - niekur
neišeiti iš namu, negalima žiureti televizoriaus.
Rukymas
(A1)
Psichosocialine
reabilitacija
(E)
Buvo išsikvietes mokyklos pavaduotojas, ateme cigaretes, praše
nerukyti, kalbejo apie tai, kodel draudžiama rukyti. Su rukymo
problema supažindino visus klasiokus. Praše klasioku stebeti bei
85
klausineti "ar rukau, ar ne".
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Sužinojo mama.
Rukymas
(A1)
Psichosocialine
reabilitacija
(E)
buvo organizuoti pokalbiai priklausomybiu tema
Rukymas
(A1)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
jau keleta kartu klases aukletoja buvo paskambinusi tevams. Tevas
nieko nesako, mama labai griežta ir labai garsiai barasi, rekia,
tampo už pakarpos. Buvo netgi ištempusi i ukini pastata. Bet kai
pyktis praeina ir ji nieko nebesako.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Tevai baresi.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Sveiko
gyvenimo
budo
skatinimas (J)
Yra girdejusi bendruomenes gydytojos skaitoma paskaita apie
alkoholio bei rukymo žala, gavo lankstinuku.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
iškviesti tevai.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Nuobaudos ir
draudimai (H)
Mokyklos sprendimus buvo apribotas išejimas iš namu nuo 16 val.
iki 7.30 ryto. Šis draudimas buvo paskirtas 1 menesiui.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
tevai mano, kad paragauti galima.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Tevai buvo kartu, bet nemate, nes buvo kitame kambaryje. Ispeti
tevai to nenorejo pripažinti. Ju nuomone vaikai jau nemaži ir jie
nebesiims ju aukleti.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Nuobaudos ir
draudimai (H)
niekas nesužinojo
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Psichosocialine
reabilitacija
(E)
2007-11-27 socialine darbuotoja dirbanti su rizikos šeimomis
organizavo pokalbi apie alkoholio žala.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Mikrosociumo
telkimas (B)
buvo pranešta mokyklos vadovams. Jie liepe rašyti pasiaiškinimus.
Viena paauglys buvo išmestas iš bendrabucio.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Nuobaudos ir
draudimai (H)
Reikejo rašyti pasiaiškinimus, kitus du draugus išmete iš
bendrabucio, praneše policijai. Tevai gavo ispejimus.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
mama sužinojo, bet del to dideliu konfliktu namuose nekilo.
Alkoholio
vartojimas
(A2)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Motina pastebejo, kad Giedre yra išgerusi, bet nieko nesake.
Alkoholio
vartojimas
Šeimos
aktyvinimas
Tevai dažniausiai tokiu dalyku nepastebi, bet viena karta pasake
tevams kaimyne. Taciau pavyko išsiginti.
86
(A2) (A)
PRIEDAS
Nr. 4 Konkretaus paauglio irašu kortele Negatyvus
poelgis
Negatyvus
poelgio
aprašymas
Prevencijos
priemone
Prevencijos priemones
aprašymas
Rukymas
(A1)
Meginimas rukyti.
Buvo pabandyta
viena karta del
idomumo. Tai vyko
namuose, rusyje.
Rado palikta tevu
cigarete. Abu tevai
ruko.
Psichosocialine
reabilitacija (E)
buvo organizuoti pokalbiai
priklausomybiu tema
Autoagresija
(prieš save,
suicidas)
(B5)
Buna minciu, kai
nebesinori gyvent.
Viena karta bloga
savijauta paskatino
tol daužyti
kumšciais i stala,
kol pradejo
skaudeti rankas.
Priežastis - labai
nesiseke vienas
žaidimas su
kompiuteriu.
Psichosocialine
reabilitacija (E)
pokalbis
Begimas iš
pamoku
(D4)
Su draugais
pabego iš trecios
pamokos, nes
buvo pranešta, kad
vietoj fizinio bus
einama i muzieju.
Todel pagalvojo,
kad tai nera
privaloma ir išejo i
namus.
Nuobaudos ir
draudimai (H)
Reikejo rašyti pasiaiškinimus.
Trukdymas
vesti
pamokas,
kita
pedagogine
veikla (E1)
šnekejo su draugu,
kalbino mergaites,
nedirbo kas
užduota.
Nuobaudos ir
draudimai (H)
paraše pastaba.
Trukdymas
vesti
Labai trukde vesti
matematikos
Psichosocialine
reabilitacija (E)
buvo išvarytas iš pamokos ir
pravestas pokalbis. Buvo žadama
87
pamokas,
kita
pedagogine
veikla (E1)
pamoka. sekanti karta kviesti tevus.
Turto
gadinimas
(E2)
Dukdamas
mokykloje su
draugais apgadino
spinta
(spirdamas). Po to
išspyre duryse
skyle ir apiplese
kede.
Veiklos,
alternatyvios
deviantiškai,
organizavimas
(G)
Buvo liepta viska sutaisyti.
Turto
gadinimas
(E2)
Su draugu metesi
draugo penalais ir
sulauže.
Šeimos
aktyvinimas
(A)
Direktore paskambino tevui. Reikejo
viskas atpirkti.
Amoralus
elgesys (E4)
Išlipo per
mokyklos langa
ant stogo.
Psichosocialine
reabilitacija (E)
Buvo pokalbis apie galimas
pasekmes, kad vienas iš draugu
galejo nukristi ir tada reiktu
atsakyti. reikejo rašyti
pasiaiškinimai.
Amoralus
elgesys (E4)
tas pats atvejis
(išlipimas ant
stogo)
Šeimos
aktyvinimas
(A)
šeimai buvo pranešta apie ivyki
surašant pastaboje.
Autoagresija
(prieš save,
suicidas)
(B5)
Kalbantis su
draugais išsitare,
kad kai mama
neblaivi grižta
namo ir barasi su
tevu, jauciasi
kaltas kad jis yra,
nes, kai tevai
pykstasi atrodo,
kad viskas vyksta
del to, kad truksta
priežiuros. Be to,
kai užeina pas
darugus po
pamoku, pastebi,
kaip draugai yra
namuose laukiami,
mama buna
pagaminusi pietus,
o namuose to
niekada nebuna.
Todel atrodo jog
esi nereikalingas.
Psichosocialine
reabilitacija (E)
Iš draugu apie tokias mintis sužinojo
klases aukletoja. Mokykla veže pas
psichologus.
88
PRIEDAS ( Nr. 5 )
PATVIRTINTA
Utenos rajono socialiniu paslaugu centro direktoriaus
2007-01-22 isakymu Nr. V – 13
UTENOS RAJONO SOCIALINIU PASLAUGU CENTRAS
ŠEIMOS APLANKYMO AKTAS
200 m.________ d. Nr. ___________ ________________________________
(sudarymo vieta)
Aplankyta (vardas, pavarde, gimimo data) ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________šeima Vaikai (vardai, pavardes, gimimo datos, užimtumas) ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Gyvenamoji vieta (faktine gyvenamoji vieta) __________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Aplankymo tikslas (priežastis) ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Tevu (sugyventiniu) užimtumas ir pajamos ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Buities salygos lankymosi metu (sanitarines salygos, tvarka, namu apyvokos daiktai, patalyne, maistas) ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
89
__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Kitos pastabos (tevu, vaiku pasaiškinimai) Išvados ir pasiulymai del priemoniu taikymo šeimai Šeimoje lankesi Akta suraše____________________________________________________________________ (parašas) (vardas, pavarde) _______________ ______________________________