Iš prancūzų kalbos vertėLINA VAITKIENĖ

Gérard Sasias

N ors žemės ūkio veikla priklauso nuo Saulės, žmogaus gyvenime labai

svarbus yra ir Mėnulis. Kiekvieną mėnesį jis pilnėja, dyla, išnyksta ir vėl atsiranda – tokia jo „veikla“ davė pradžią pirmiesiems kalendoriams. Naktinis dangaus kūnas buvo laikomas paslaptingos gamtos įtakos simboliu.

Mėnulis, augimo, transformacijos,  at­gimimo simbolis, taip pat yra susijęs su vaisingumu. Jau seniai pastebėta, kad Mėnulio ciklas trunka tiek pat, kiek ir moters. Sodininkų Mėnulio kalendoriai, moderni senųjų almanachų versija (alma­nachais buvo vadinami sen. egiptiečių, grai­kų, romėnų, kinų, vid. amžių Europos šalių kalendoriai, kuriuose būdavo pateikiama žinių iš įvairių gyvenimo sričių, astrolo­ginių spėjimų – vert. past.), iš tiesų yra tūkstantmetės tradicijos, derinančios visus žmogaus gyvenimo aspektus prie Mėnulio, palikimas.

Be abejonės, šios tradicijos mus pasiekė susilpnėjusios, supaprastėjusios, pakitusios. Jau penkiasdešimt metų jos taikomos bio­dinaminėje daržininkystėje.

Tikime tuo ar ne, Mėnulio kalendoriu­mi vis dėlto vadovaujasi daug daržininkų. Internete atlikta apklausa rodo, kad dau­giau kaip 40 % jų pasitiki Mėnulio kalendo­riumi ir tik 12 % vadina tai prietarais.

Pagal Mėnulio kalendorių savo veiklą planuoja vis daugiau daržininkų, kalendo­riai padeda jiems pažinti gamtos ciklus. Biodinaminės daržininkystės pasekėjai tei­gia, kad gali būti, jog dirbant daržą per palankų Mėnulį didesnė nauda gaunama iš dalies ir todėl, kad tikima tuo, kas daroma.

Skrupulingai naudodamasis dienoraš­čiu, pasižymėdamas kuo daugiau duomenų daržininkas gali pats nustatyti, ar jo sėkloms ir derliui turi įtaką Mėnulio padėtis. Iš tiesų yra gana sudėtinga visada sėti, pikuoti ir sodinti tik per palankų Mėnulį, tad galima stebėti, ar ryškiai skiriasi augalai, augina­mi pagal Mėnulio kalendorių, ir augalai, kurie auginami nekreipiant į jį dėmesio. Taip jau dešimtmečius elgiasi biodinaminės daržininkystės šalininkai, kurie ne tik vado­vaujasi Mėnulio kalendoriumi, bet ir daug eksperimentuoja. Tai kruopštus darbas, bet daržininkystė ir yra atkakliųjų užsiėmimas!

Pratarmė

Bendroji dalis

Senieji Zodiako laikrodžiai rodo, kokius darbus reikia atlikti esant tam tikrai Mėnulio padėčiai.

Mėnuliostebėjimas

Š iandien pamirštame, kad amžių amžius žmonės neturėjo nei laikro­

džių, nei kalendorių, jie tiesiog gyveno Saulės ritmu. Žemės darbus atliko stebėda­mi gyvūnus ir augalus, vėjus ar griaustinį, todėl dauguma priežodžių yra apie oro sąlygas – taip buvo galima planuoti žemės ūkio darbus.

Be to, prisiminkime, kad net apsišvietu­siuose ir palankiomis sąlygomis gyvenan­čiuose visuomenės sluoksniuose kalendo­riai atsirado tik XVI amžiuje. Praėjo dar išti­si du šimtmečiai, kol jie paplito ir kaimuo­

9. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Mėnul io s tebė j imas

Mėnulio ciklus vaizduojanti mozaika Vatikano muziejuje.

se. Šie almanachai buvo meteorologinių prognozių pradininkai, nes informuodavo, ko galima imtis ir kas draudžiama kuriuo nors mėnesio laiku, esant tam tikroms Zodiako ir astrologinėms sąlygoms.

Kai Žemės gyventojai buvo neraštingi, dauguma patarimų plito kaip patarlės ar priežodžiai: „Per jauną Mėnulį viskas dygs­ta ir žydi, per seną – derlius džiugina.“ Taip pat buvo remiamasi šventųjų minėjimo dienomis, apie kurias kiekvieną sekmadienį pranešdavo parapijos klebonas. Sodininkai ir žemdirbiai kai kuriuos darbus planuo­davo pagal konkrečias, nustatytas datas. Posakių, susijusių su šventųjų vardadieniais, yra nesuskaičiuojama daugybė. Pavyzdžiui, žinomi „ledo šventieji“  – šv.  Mamertas, šv. Pankratas (Pankracijus) ir šv. Servacijus

(jų šventės minimos gegužės 11, 12 ir 13  d.), pagal jų dienas sprendžiama apie augalų patirtą žalą tomis dienomis, kai gie­dras dangus dar gali sukelti naktines šalnas. Taip pat sakoma: jei lyja per šv. Medardą (birželio 8 d. – vert. past.), tai lis dar 40 dienų, nebent šv. Barnabas (birželio 11 d.) „patrumpins jam kojas“ (nutrauks lietingų dienų periodą – vert. past.). Pavasarines salotas reikia sėti per šv. Agotą (vasario 5  d.), petražoles – per Užgavėnes, pupe­les – per Šv. Kryžiaus dieną (gegužės 5 d.) arba per Šeštines. Beveik visi šventieji yra susiję su meteorologinių sąlygų ir būsimo derliaus spėjimais.

10 Bendro j i da l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kokį vaidmenį atlieka Mėnulis?

Kasdieniame gyvenime ir žemės ūkio darbuose Mėnulio vaidmuo nuo seno yra svarbus. „Kai Mėnulis pilnėja, vėžiagyviai auga, kraujas – žmogaus taip pat – plūsta ir slūgsta pagal jo šviesą, viskas iki pat lapų ir žolės yra jautru jo poveikiui“, – mūsų eros pradžioje rašė Plinijus Vyresnysis. Per visą antikos laikotarpį vyravo teorija, kad makro­kosmo elementai susiję su mikrokosmo elementais. Jų sąsają ilgai tyrinėjo astrolo­gija, iki pat XVII a. buvusi viena svarbiausių mokslo šakų, kuri teoriją apie visuotinį atlai­dumą pakeitė Niutono potvynių teorija.

Šiandien Mėnulio vaidmuo remiasi gra­vitacine jo įtaka, kuri lemia tokį gamtos reiškinį kaip potvyniai. Turint omenyje, kad augalų sudėtyje yra 90 % vandens, o dirvo­je jo taip pat nemažai, Mėnulio gravitacija gali turėti nemažą įtaką ir sukelti tam tikrus „biologinius potvynius“. Prisiminkime, kad jau Plinijus kalbėjo apie Mėnulio šviesos

įtaką, nors pats Mėnulis, negyvas dangaus kūnas, tegali atspindėti Saulės šviesą.

Vis dėlto žemės ūkio kultūros tarpsta dėl reguliaraus tręšimo, gausybės apsau­

Rusvasis Mėnulis

Posakis „rusvasis Mėnulis“ apibūdina

pirmąją lunaciją po Velykų (lunacija –

laikotarpis tarp dviejų Mėnulio jaunačių

(vert. past.). Kadangi Velykų data kasmet

keičiasi, rusvojo Mėnulio laikotarpis būna

tarp balandžio 5 ir gegužės 6 dienos.

Rusvuoju jis vadinamas ne dėl rusvos

spalvos, o todėl, kad nurudina naujus

daigus. Iš tikrųjų, kai Mėnulis pavasario

pradžioje šviečia giedrame danguje,

tai reiškia, kad naktis vėsi, dirva dar

nepakankamai įšilusi, dienos dar ne tokios

ilgos, kad spėtų ją sušildyti, taigi šalnos gali

pakenkti jauniems daigams. Pats Mėnulis

to nesukelia, jis tėra ženklas.

11. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Mėnul io s tebė j imas

gos ir priežiūros priemonių, todėl ši gali­

ma Mėnulio įtaka tampa visai nežymi.

Biologinės sodininkystės šalininkai dirvą

maitina tik kompostu ir trąšų naudoja

kuo mažiau, todėl jie stebi Mėnulį, kad

derlingumo rezultatai būtų kuo geresni.

Įdomu pastebėti, kad netgi naudo­

dami išsamius sodininkystės vadovus,

kokybiškas sėklas ir augalus, atsižvelgda­

mi į meteorologų informaciją apie būsi­

mas oro sąlygas – atsižvelgdami į viską,

kas tik įmanoma šiais laikais, nors senieji

metodai rėmėsi tik patarlėmis virtusiais

posakiais, priežodžiais ir tradicijomis,  –

šiuolaikiniai sodininkai jau atsigręžia į

Mėnulį ir atkuria magišką ryšį su gamta.

Du ciklai, kuriuos reikia stebėti

Pagrindiniai Mėnulio ciklai yra du.

Vienas jų lengvai stebimas – tai Mėnulio

fazių, arba sinodinis, periodas (jauna­

tis, priešpilnis, pilnatis, delčia), žymi­

mas visuose kalendoriuose. Būtent šiuo

ciklu remiasi Mėnulio įtakos augalams

tradicija, kartais siejama su Zodiako

ženklais.

Antrasis ciklas gali būti stebimas tik

iš dalies: jis susijęs su Mėnulio padėtimi

danguje (aukščiau ar žemiau, palygin­

ti su horizontu). Nustačius atskaitos

tašku fiksuotą objektą, pavyzdžiui, var­

pinę ar vienišą medį, ir stebint Mėnulį

kiekvieną vakarą tuo pačiu metu, gali­

ma nustatyti, ar jis leidžiasi, ar kyla.

Šis antrasis ciklas, paremtas Mėnulio

judėjimo danguje trajektorija, reikalauja

kai kurių astronominių duomenų apie

trajektorijas Saulės ir žvaigždynų atžvil­

giu. Taigi reikia turėti specialų kalendo­

rių, kuriame nurodyta Mėnulio padėtis.

Šio Mėnulio ciklo vaidmenį augalams

pirmąkart aptarė antroposofai – tai

judėjimas, atsiradęs 1920­aisiais austrų

filosofo ir pedagogo Rudolfo Steinerio

mokymo pagrindu.

Dauguma daržininkų remiasi tik pir­

mu – stebimuoju – ciklu. Kiti, ypač prijau­

čiantieji biodinaminei sodininkystei, vado­

vaujasi specialiuose kalendoriuose pateik­

tais aprašymais.

Mėnulis ir meteorologija

Mėnulio stebėjimas tradiciškai leidžia

nuspėti orus. Mėnulis, apjuostas rausvu

žiedu, žada stiprų vėją; jei Mėnulio dėmės

ryškiai matomos, galima tikėtis gražaus

oro; Mėnulis su aureole įspėja apie artėjantį

lietų. Dauguma patarlėmis virtusių posakių

susieja Mėnulio išvaizdą ir oro sąlygas. Taip

pat fiksuojamas oras pilnaties ar jaunaties metu, kad būtų galima nuspėti ateities orus. Pavyzdžiui, vėją per šešias dienas po jauno Mėnulio ar pilnaties rodo debesuo­tas dangus iki pat kitos Mėnulio fazės. Jei per pirmas keturias dienas oras nepastovus, tačiau paskui pasitaiso, ateinančias aštuo­nias dienas jis bus puikus. Ir priešingai, jei pirmos keturios dienos yra gražios, o pas­kui dangus subjūra, kitą savaitę oras bus nepastovus.

Labai dažnai meteorologinės sąlygos keičiantis Mėnulio fazėms, per jaunatį ar pilnatį, yra reguliariai stebimos, kad būtų nustatytas oras ilgesniam ar trumpesniam

laikui, ypač svarbūs Mėnulio pokyčiai per saulėgrįžas ir lygiadienius, nes tuo metu keičiasi sezonai. Mėnulis ir Saulė dažniau­siai yra susiejami, juk tūkstantmečius šie dangaus kūnai lėmė kasdienį žmonių gyve­nimą.

Mėnulis priežodžiuose

• Jei Mėnulis blyškus, bus lietaus.

• Jei Mėnulis rausvas ar raudonas, bus vėjuota.

• Jei grybausi per jauną Mėnulį, pririnksi pilną krepšį grybų.

• Jei Mėnulio ragai žiūri aukštyn, bus geras oras, jei žemyn – blogas.

• Jei Mėnulio ragai išblyškę, bus lietaus. Jei ragai ryškūs – oras bus geras.

• Kai Mėnulis kyla tarsi iš vandens, tris dienas bus geras oras.

• Tviskantis baltas Mėnulis žada kelias geras dienas.

• Ant Mėnulio ūkai – lietaus bus tikrai.

• Žiema dar nepraėjo, jei Mėnulis nesuplonėjo.

• Sidabrinis Mėnulis žada giedrą.

• Naujųjų naktis be Mėnulio žada sunkmetį.

• Jei per pilnatį giedra, po septynių dienų lis.

• Jei per jaunatį oras bjaurus, po trijų dienų bus saulėta.

• Nesėk per priešpilnį, teks pjauti prieš laiką.

mėnulisir jo įtaka

Mėnulis ir klimatas

Dabar visos tautos, besiverčiančios žem­dirbyste, vadovaujasi Saulės ciklu paremtu kalendoriumi, tačiau jos išlaikė ir senąjį Mėnulio kalendorių. Dabartinis Grigaliaus kalendorius, sukurtas pagal lygiadienius (rudens ir pavasario pradžioje) ir saulėgrįžas (vasaros ir žiemos pradžioje), taip pat remia­si Mėnulio ciklais. Velykų data nustatoma pagal pirmą Mėnulio pilnatį po pavasario lygiadienio. Ji kasmet keičiasi, nes Mėnulio ir Saulės ciklai yra visiškai skirtingi – vienas mėnesinis, kitas metinis,  – tad Velykos

gali būti švenčiamos nuo kovo pabaigos iki balandžio pabaigos. Metų suskirstymą mėnesiais taip pat nulėmė Mėnulis. Pagaliau nepamirškime, kad ir žodžio „pirmadienis“ etimologija susijusi su šiuo naktiniu dan­gaus kūnu (pranc. lune – mėnulis, lundi  – pirmadienis (vert.  past.). Šiuolaikiniame mūsų kalendoriuje likę seniausių žmogaus sukurtų kalendorių ženklų.

Tikriausiai Mėnulio fazių stebėjimas paskatino pirmųjų kalendorių atsiradimą. Mėnulis savaitė po savaitės siunčia ženklus ir suteikia ritmą žmogaus gyvenimui. Kai kurios tautos, kilusios iš klajoklių ir pieme n ų

15. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Mėnul io s tebė j imas

• Vienas sutapimas yra pribloškiamas: Mėnulio

ciklas ir moterų menstruacinis ciklas trunka

labai panašiai (29,5 dienas pirmasis ir maždaug

28 dienas antrasis). Tolimas žodžių ryšys: žodžiai

„menstruacinis“ ir „mėnesinis“ yra tos pačios

etimologijos, jie kilę iš lotynų kalbos žodžio

mensis, reiškiančio Mėnulio mėnesį ir dangaus

kūną; senoji žodžio „mėnulis“ reikšmė buvo

Mėnulio mėnuo, o žodis „lunatikas“ reiškė

tą, kas periodiškai keistai elgdavosi. Vis dėlto

menstruacijų ciklo kilmė yra hormoninė ir neturi

nieko bendro su Mėnulio fazėmis. Ilgą laiką

menstruacinio ir Mėnulio ciklų sutapimas skatino

ieškoti tarpusavio ryšio, taip atsirado tikėjimas

Mėnulio įtaka vaisingumui ir kūno skysčiams:

kraujui, tulžiai ir t. t.

Šiais laikais kai kurie asmenys nenori būti

operuojami per pilnatį, nes tiki, jog tuo metu

žaizdos gyja sunkiai.

• Per pilnatį įvyksta daugiau nusikaltimų,

žmogžudysčių, kyla pamišimo priepuolių. Dėl to

kalta neigiama pilnaties įtaka, jai suverčiama visa

atsakomybė už daugybę nepaaiškinamų reiškinių.

• Mėnulis nulemia vaiko lytį: kas gims – berniukas

ar mergaitė – priklauso nuo Mėnulio fazės

pastojimo metu. Taip pat akušerės teigia,

kad daugiau naujagimių gimsta per pilnatį. Ir

atvirkščiai, kūdikis, gimęs per jaunatį, turi mažiau

Tariama mėnulio įTaka

galimybių sulaukti brandos amžiaus, kaip byloja

angliškas priežodis „No moon, no men“ („Nėra

mėnulio, nėra vyro“ – vert. past.). Pradėjus

rinkti statistinius duomenis, daugiausia tyrimų

aiškinantis Mėnulio fazių įtaką, kuri, be jokios

abejonės, egzistuoja, buvo atlikta gimdymo

namuose ir psichiatrinėse ligoninėse.

• Mėnulis taip pat veikia plaukų ir nagų augimą.

Trumpiau tariant, plaukus reikia kirpti per

pilnėjantį Mėnulį: jie ataugs tvirtesni nei kirpti

per pilnatį. Dauguma kirpėjų į šį faktą atkreipia

dėmesį, o kai kurie gali paskirti vizitą per pilnatį ir

dar vidurnaktį, kad būtų efektyviau.

• Senuosiuose raštuose randama patarimų visiems

kasdienio gyvenimo atvejams, taip pat ir kaip

vartoti vaistus. Naktinės gėlės (tos, kurios žydi

naktį) gydo moterų ligas. Karpos, dantų skausmai,

skrofuliozė (lėtinė kaklo limfmazgių tuberkuliozė,

kuria serga prastomis sąlygomis gyvenantys

vaikai – vert. past.), netgi kurtumas ir epilepsija

gali išnykti gydant tam tikros Mėnulio fazės metu.

Bretanėje iki pat XVII a. šalia praktikuojančių

katalikų egzistavo ir Mėnulio kultas.

• Manoma, kad Mėnulis veikia netgi skalbinius.

Idealiausia skalbti, kai dylantis Mėnulis yra

vandens ženkle – Vėžio, Skorpiono ar Žuvų, –

tada šis sunkus darbas būna efektyvesnis.

įsigykiteknygą dabar