Upload
others
View
13
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI
SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE OF HORTICULTURE,
LITHUANIAN RESEARCH CENTRE FOR AGRICULTURE AND FORESTRY
AND ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ
37(3–4)
Leidžiamas nuo 1983 m.
Published since 1983
Babtai 2018
2
UDK 634/635 (06)
Redaktorių kolegija
Editorial Board
dr. Audrius SASNAUSKAS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)
prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)
dr. Edite KAUFMANE (Latvija, Latvijos valstybinis sodininkystės institutas, biomedicinos
mokslai, biologija)
dr. Aleksandras KMITAS (ASU, žemės ūkio mokslai, agronomija)
dr. Pranas VIŠKELIS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)
dr. Giedrė SAMUOLIENĖ (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)
prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)
prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (ASU, žemės ūkio mokslai, agronomija)
Redakcinė mokslinė taryba
Editorial Scientific Council
dr. Audrius SASNAUSKAS – pirmininkas (Lietuva),
prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija),
dr. Edite KAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisław KAWECKI (Lenkija),
dr. Giedrė SAMUOLIENĖ (Lietuva), prof. habil.dr. Albinas LUGAUSKAS (Lietuva),
habil. dr. Maria LEJA (Lenkija), prof. habil. dr. Lech MICHALCZUK (Lenkija),
prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina), prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (Lietuva),
prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva), prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Švedija)
Redakcijos adresas:
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas
LT-54333 Babtai, Kauno r.
Tel. (8 37) 55 52 10
Faksas (8 37) 55 51 76
El. paštas: [email protected]
Address of the Editorial Office:
Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry
LT-54333 Babtai, Kaunas district, Lithuania
Phone +370 37 55 52 10
Fax. +370 37 55 51 76
E-mail: [email protected]
Leidinio adresas internete http://bit.ly/Sodininkyste-darzininkyste
Leidinys cituojamas CAB Abstracts, EBSCO Publishing, VINITI duomenų bazėse
e-ISSN 2424-5771 © Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas
Sodininkystės ir daržininkystės institutas, 2018
© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2018
3
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3-4).
Nitratai vaisiuose ir daržovėse: ar tai rizikos veiksnys
Pranas Viškelis1, Tomas Liubertas2, Dalia Urbonavičienė1,
Česlovas Bobinas1, Jonas Viškelis1 1Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės
institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.
el. paštas: [email protected] 2Lietuvos sporto universitetas, Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas
Atliekant šį darbą buvo siekiama ištirti ir įvertinti, ar Lietuvoje išauginami vaisiai ir
daržovės sukaupia pavojingus sveikatai nitratų kiekius, ar, diegiant gamyboje naujas
daržovių veisles, agrotechnikos priemones, vykstant klimato kaitai, Lietuvoje
išaugintuose vaisiuose ir daržovėse nitratų kiekis padidėjo ir ar toks jų kiekis potencialiai
galėtų būti rizikos veiksnys sveikatai. Išanalizavus tirtų vaisių, uogų ir daržovių
sukaupiamus nitratų kiekius 1990–2005 ir 2017–2018 m. laikotarpiais galima daryti
išvadą, kad naujų veislių ar hibridų atsiradimas ir auginimas, naujų agrotechnikos
priemonių taikymas, naujų trąšų naudojimas ir klimato kaita nitratų kiekiui Lietuvoje
išauginamuose vaisiuose, uogose ir daržovėse esminės įtakos neturėjo. Technologinės
priemonės ir trąšų norma turi didesnę įtaką nitratų kiekiui raudonųjų burokėlių
šakniavaisiuose negu jų genotipas.
Nitratų vaisiuose ir daržovėse nereikėtų vertinti griežtai – kaip kancerogeninio,
antimitybinio komponento, kaip rizikos faktoriaus, juolab kad nitratai organizme susidaro
ir endogeniškai, o šiuolaikinės agrotechnologijos, naudojant LED apšvietimą, leidžia
labai sumažinti nitratų kiekį žalumyninėse daržovėse, kaupiančiose daugiausia šių
komponentų.
Reikšminiai žodžiai: daržovės, nitratai, vaisiai.
Įvadas. Nitratai yra azoto junginiai, kurių dirvožemyje gali atsirasti dėl
naudojamų azoto trąšų ar natūraliai susidaryti dėl aerobinių
mikroorganizmų vykdomos nitrifikacijos (Norton, Stark, 2011) bei
biologinės azoto fiksacijos, t. y. atmosferinį azotą fiksuojančių
mikroorganizmų (diazotrofų) veiklos (Cabrera et al., 2008). Nitratų yra
visuose augaluose ir iš jų pagamintuose produktuose. Jų kiekiui augaluose
įtakos turi daug veiksnių: dirvožemis, priešsėlis, tręšimas organinėmis ir
mineralinėmis trąšomis, daržovių veislė, derliaus nuėmimo laikas,
dirvožemyje vykstantys mineralizacijos procesai ir kita. Kartu veikia ir
aplinkos veiksniai: saulėtumas, temperatūra, krituliai. Nitratų kiekis labai
priklauso nuo apšvietimo, todėl įvairiu metų laiku, ypač auginant daržoves
šiltnamiuose, nitratų kiekis labai įvairuoja. Kai daržovės auga atvirame
4
grunte ir gauna daug šviesos (liepos–rugpjūčio mėn.), nitratų susikaupia
mažiausiai. Daugiausia nitratų susikaupia intensyvaus augimo metu.
Daržovėms bręstant, jų kiekis mažėja, todėl rekomenduojama derlių
nuimti laiku. Ekologiškai auginamose daržovėse taip pat gali būti nitratų,
kaip ir auginant intensyviai.
Nitratų perteklius gali būti pavojingas sveikatai (Eichholzer,
Gutzwiller,1998; EFSA, 2008). Patekę į žmogaus organizmą, nitratai
virškinamajame trakte gali jungtis su baltymų apykaitos antriniais
produktais ir virsti vėžį sukeliančiais nitrozaminais (Calmels et al., 1987;
ATSDR, 2013). Tačiau nitrozaminų dažniausiai atsiranda terminio
apdorojimo metu, kai temperatūra pasiekia maždaug 150 °C (Honikel,
2008), ypač susidarius baltymų pertekliui organizme. Esant nitratų
pertekliui hemoglobinas kraujyje virsta methemoglobinu, todėl sutrinka
deguonies apykaita. Tačiau kliniškai nustatyta, kad deguonies pernešimas
susilpnėja tik tada, kai methemoglobino koncentracija viršija 10 proc.
bendro hemoglobino kiekio (Walker, 1990; FAO / WHO, 2003 a, b).
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomone (EFSA, 2008), nitratai
maiste didina onkologinių ligų riziką – tai rodo ir epidemiologinių tyrimų
duomenys.
Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos, teisės aktai (Komisijos reglamentas
(EB) Nr. 1881/2006) jau nereglamentuoja nitratų kiekio daržovėse bei
vaisiuose, išskyrus špinatus ir salotas.
Daugelyje šalių (Reports, 1997), taip pat ir Lietuvoje, atlikti tyrimai
parodė, jog į žmogaus organizmą nitratai patenka daugiausia su
daržovėmis – 60–70 %, su geriamuoju vandeniu – 10–30 % ir su kitais
maisto produktais – 10–20 %. Taigi nitratų kiekio sumažinimas
geriamajame vandenyje ir daržovėse yra tiesiogiai susijęs su žmogaus
organizmui tenkančiu jų kiekiu. Maisto produktų mokslinis komitetas
(SCF) savo nuomonėje pareiškė, kad bendras suvartojamų nitratų kiekis
paprastai yra daug mažesnis nei priimtina paros norma (PPN) –
3,65 mg kg-1 kūno svorio (EFSA, 2008). Todėl priklausomai nuo kūno
svorio, leistina nitratų norma per parą suaugusiam žmogui sudaro 200–
300 mg, vaikui – apie 100 mg. Tačiau rekomenduojama ir toliau stengtis
mažinti nitratų, suvartojamų su maistu ir vandeniu, poveikį. Tiesa,
Pasaulinė sveikatos organizacija 2002 m. nustatė dar didesnę leistiną
nitratų normą – 3,7 mg kg-1 kūno svorio (FAO / WHO, 2002).
Tačiau, nepaisant neigiamo požiūrio į nitratus, jie turi ir sveikatinamąjį
poveikį. Pavyzdžiui, širdies kraujagysles veikiančių vaistų bendrajame
informacinio lapelio turinyje dažniausiai rašoma, kad nitratai plečia venas
(jose susikaupia daug kraujo, mažiau priteka į širdį) ir šiek tiek arterijas
(jos mažiau priešinasi kraujo tėkmei), todėl palengvėja širdies darbas, jai
5
reikia mažiau kraujo. Nitratai dažniausiai vartojami stenokardijos
priepuoliams malšinti ir nuo jų apsisaugoti, taip pat širdies
nepakankamumui gydyti. Išanalizavus širdies kraujagysles veikiančių
vaistų sudėtį matyti, kad daugiau kaip 75 proc. visų vaistų yra gaminama
nitratų pagrindu. Dauguma tyrimų jau patvirtino dietinių nitratų naudą
žmogaus sveikatai: jie mažina kraujospūdį, slopina trombocitų agregaciją,
apsaugo nuo išemijos, taip pat gerina endotelio funkciją (Lidder, Webb,
2012).
Klimato pokyčiai lemia ne tik augalų įvairovę, bet ir mikroorganizmų
bei augalų cheminės sudėties pokyčius. Lietuvoje, kaip ir visame
pasaulyje, vyksta intensyvi klimato kaita (Keršytė ir kt., 2015).
Ankstesniais metais Lietuvos agroklimato sąlygomis buvo plačiai ištirta
įvairių rūšių bei veislių vaisių ir daržovių cheminė sudėtis, taip pat ir
sukaupiamų nitratų kiekis (Petronienė, Viškelis, 1999; Staugaitis,
Viškelis, 2000, 2001; Zalatorius, Viškelis, 2005), tačiau paskutinį
penkmetį išsamesni nitratų kiekio tyrimai neatliekami. Taigi neaišku, ar
klimato pokyčiai, jo šiltėjimas, naujų veislių, hibridų auginimas, naujų
auginimo technologijų taikymas iš esmės nekeičia nitratų kiekio pokyčių
vaisiuose ir daržovėse.
Darbo tikslas – 2017–2018 m. ištyrus kai kuriuose vaisiuose ir
daržovėse sukaupiamus nitratų kiekius ir juos palyginus su daugiamečių
1990–2005 m. tyrimų rezultatais įvertinti, ar nitratai yra rizikos veiksnys.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 1990–2005 ir
2017–2018 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo
Sodininkystės ir daržininkystės instituto (LAMMC SDI) Biochemijos ir
technologijos laboratorijoje.
Nitratų kiekis nustatytas LAMMC SDI (iki 2010 m. – Lietuvos
sodininkystės ir daržininkystės institutas) bandymų laukuose ir
šiltnamiuose bei Lietuvos ūkiuose išaugintuose agurkuose, bulvėse,
burokėliuose, morkose, pomidoruose, salotose, svogūnuose, obuoliuose ir
juodųjų serbentų uogose. Išsamiau tirti ir 2017 m. LAMMC SDI bandymų
ir selekciniuose laukuose išaugintų įvairių veislių raudonųjų burokėlių
(Beta vulgaris L.) ‘Detroit 2’, ‘Boro H’, ‘Boltardy’, ‘Kestrel H’, ‘Pablo
H’, ‘Bona’, ‘Wodan H’, ‘Rhonda H’, ‘Subeto H’, ‘Action H’, ‘Joniai’
šakniavaisiuose sukaupiamų nitratų kiekiai. Burokėliai auginti lengvo
priemolio dirvožemyje pagal Sodininkystės ir daržininkystės institute
priimtą integruotą augalų auginimo technologiją. Veislių tyrimui atlikti
raudonieji burokėliai buvo auginami selekcinių bandymų darže, o
agrotechninių priemonių tyrimui atlikti – Daržininkystės technologijų
sektoriaus bandymų lauke, taikant mechanizuotas sėjos, auginimo,
priežiūros bei derliaus nuėmimo technologijas.
6
Raudonųjų burokėlių auginimo technologinių priemonių variantai
(išsamiai aprašyti O. Bundinienės, V. Zalatoriaus ir R. Starkutės (2017)
straipsnyje):
1. Kontrolė, įprastinė auginimo technologija, N122. Veislė ‘Boro H’.
2. Intensyvi burokėlių auginimo technologija, N170. Veislė ‘Boro H’.
3. Intensyvi burokėlių auginimo technologija, N170 + naujos kartos
boro (B) trąšos prevenciniam tręšimui. Veislė ‘Boro H’.
4. Intensyvi burokėlių auginimo technologija, N170 + naujos kartos
boro (B) ir kompleksinės trąšos pagrindiniam (NPK 11-11-21) ir
papildomam tręšimui (NPK 11-14-25) + augimo biostimuliatoriai
(Delfan Plus). Veislė ‘Boro H’.
5. Intensyvi burokėlių auginimo technologija, N170, naudojant
kompleksines trąšas su azoto stabilizatoriais. Veislė ‘Boro H’.
6. Lauko bandymas su ‘Kestrel H’ veisle: intensyvi burokėlių auginimo
technologija, N122 + naujos kartos boro (B) ir kompleksinės trąšos
pagrindiniam ir papildomam tręšimui + augimo biostimuliatoriai
(Delfan Plus). Veislė ‘Kestrel H’.
Nitratų kiekis nustatytas potenciometriškai (Metodiniai nurodymai,
1990) pH-metru FE20 („Mettler Toledo“, Šveicarija) naudojant nitratų
jonams selektyvų elektrodą NO30301B („Hydrocal BV“, Nijkerk,
Nyderlandai).
Eksperimentai buvo kartoti tris kartus. Šiame straipsnyje pateikiamas
rezultatų vidurkis su standartiniu nuokrypiu. Bandymų duomenys įvertinti
dispersinės analizės metodu (Raudonius, 2017), naudojant ANOVA
statistinę programą.
Rezultatai ir aptarimas. Ištyrus skirtingo ankstyvumo ir skirtingo tipo
raudonųjų burokėlių veislių ir hibridų šakniavaisiuose, išaugintuose
naudojant vienodą agrotechniką, vienodomis agroklimato sąlygomis ir
tame pačiame bandymų lauke, sukauptų nitratų kiekius nustatyta, kad
daugiausia nitratų sukaupė ‘Detroit 2’ (805 mg kg-1) ir ‘Action H’
(769 mg kg-1), mažiausiai – ‘Kestrel H’ (685 mg kg-1) ir ‘Jonių‘
(670 mg kg-1) veislių (1 pav.) šakniavaisiai. Tarp įvairių veislių ir hibridų
šakniavaisiuose nustatytų nitratų kiekių didelių skirtumų nenustatyta, todėl
galima teigti, kad, nors nitratų kiekiui genotipas neabejotinai turi įtakos,
tačiau didesnę įtaką daro agroklimato sąlygos, tręšimas, dirvožemio
sudėtis. 2017–2018 m. tyrimų duomenimis, vidutinis raudonųjų burokėlių
sukaupiamų nitratų kiekis yra 726 mg kg-1. Palaikius 6 mėn. 2±1 °C
temperatūroje, esant 95 proc. santykiniam drėgniui, raudonųjų burokėlių
šakniavaisiuose nitratų kiekis sumažėjo iki 693 mg kg-1, tačiau šis
sumažėjimas nedidelis ir neesminis.
7
1 pav. Genotipo įtaka nitratų kiekiui raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose
Fig. 1. The effect of genotype on the content of nitrates in red beet root crops
Tiriant technologinių priemonių įtaką nitratų kiekiui raudonųjų
burokėlių šakniavaisiuose, 1 variante (kontroliniame) azoto trąšų norma
buvo N122. Šiame variante nitratų burokėlių ‘Boro H’ šakniavaisiuose rasta
mažai – tik 754 mg kg-1. Padidinus azoto trąšų normą iki N170 (2–5 var.),
nitratų rasta iš esmės daugiau ir jų kiekis jau didesnis kaip 1 000 mg kg-1
(2 pav.). Tačiau ir toks nitratų kiekis produkcijos kokybės neprastina. Boro
trąšos (3–5 var.) nitratų kiekiui burokėliuose esminės įtakos neturi, jos
tikriausiai tik gerina burokėlių išsilaikymą ir fiziologinius procesus.
6 variante ‘Kestrel H’ veislės burokėliai nitratų sukaupė nedaug – tik
720 mg kg-1, nes šios veislės šakniavaisiai nėra linkę kaupti nitratus.
Taigi, technologinės priemonės ir trąšų norma daro didesnę įtaką nitratų
kiekiui raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose negu genotipas.
2017–2018 m. ištyrus nitratų kiekį agurkuose, bulvėse, raudonuosiuose
burokėliuose, morkose, pomidoruose, salotose, svogūnuose, obuoliuose ir
juoduosiuose serbentuose ir palyginus su daugiamečiais 1990–2005 m.
tyrimų duomenimis matyti, kad 2017–2018 m. daugumos daržovių ir
vaisių rūšių sukaupiamų nitratų vidutinis kiekis netgi sumažėjo (lentelė),
padidėjo tiktai morkose (nuo 197 mg kg-1 1990–2005 m. iki 217 mg kg-1
2017–2018 m.), pomidoruose (atitinkamai nuo 47 iki 52 mg kg-1) ir
svogūnuose (atitinkamai nuo 104 iki 107 mg kg-1). Vaisiuose ir uogose
nitratų randama labai nedaug: dažniausiai aptinkamas kiekis (moda) tiek
1990–2005 m., tiek ir 2017–2018 m. laikotarpiu nepakito ir obuoliuose bei
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
1000
Nit
ratų
kie
kis
, m
g k
g-1
Nit
rate
co
nte
nt,
mg k
g-1
Veislė / Cultivar
8
juoduosiuose serbentuose liko toks pats mažas – tik 27 mg kg-1. Kai kurios
daržovių rūšys nitratų kaupia irgi labai nedaug, pvz., pomidorai: 1990–
2005 m. laikotarpiu – nuo 10 iki 139 mg kg-1, o 2017–2018 m.
laikotarpiu – nuo 31 iki 87 mg kg-1. Taigi, išanalizavus tirtų vaisių, uogų
ir daržovių sukaupiamus nitratų kiekius 1990–2005 ir 2017–2018 m.
laikotarpiais galima daryti išvadą, kad naujų veislių ar hibridų atsiradimas
ir auginimas, naujų agrotechnikos priemonių taikymas, naujų trąšų
naudojimas ir klimato kaita nitratų kiekiui Lietuvoje išauginamuose
vaisiuose, uogose ir daržovėse esminės įtakos neturėjo.
2 pav. Agrotechnikos priemonių įtaka nitratų kiekiui raudonųjų burokėlių
šakniavaisiuose Fig. 2. The effect of agrotechnical treatments on nitrate content in red beet root crops
Kitas klausimas, kokie nitratų kiekiai dažniausiai nustatomi Lietuvoje
išaugintuose vaisiuose ir daržovėse. Kaip matyti iš 3 paveikslo, nitratų
kiekiai agurkuose dažniausiai kito gana plačiose ribose – nuo 126 iki
258 mg kg-1, o bulvėse – tik nuo 78 iki 107 mg kg-1 (4 pav.). 1990–2005 m.
raudonuosiuose burokėliuose buvo rasta net iki 4 605 mg kg-1 nitratų
(maksimalus kiekis), tačiau paprastai dideli nitratų kiekiai burokėliuose
randami labai retai. Atliekant tręšimo bandymus, burokėlių bandiniuose
nitratų kiekis dažniausiai įvairavo nuo 284 iki 504 mg kg-1 (5 pav.).
Salotos priskiriamos prie daug nitratų kaupiančių daržovių ir joms
teisės aktais (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006) yra nustatyta
didžiausia leistina nitratų koncentracija: pavasarį šiltnamiuose augintose
salotose – 4 500 mg kg-1, lauke augintose – 4 000 mg kg-1. Kaip matyti iš
lentelėje pateiktų duomenų, maksimali salotose nustatyta nitratų
koncentracija buvo 4 452 mg kg-1. Tačiau didesni kaip 3 850 mg kg-1
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1 2 3 4 5 6
Nit
ratų
kie
kis
, m
g k
g-1
Nit
rate
co
nte
nt,
mg k
g-1
Variantas / Treatment
9
nitratų kiekiai nustatyti labai mažame salotų bandinių kiekyje (6 pav.).
Dažniausiai aptinkamas nitratų kiekis salotose yra 560–1 030 mg kg-1
(6 pav.). Tačiau būna, kad salotose randama ir labai mažai nitratų – tik
90 mg kg-1 (lentelė, 6 pav.). Nors salotos ir priskiriamos prie daug nitratų
kaupiančių daržovių, tačiau šiuolaikinės technologijos, ypač optimizuotas
apšvietimas LED lempomis, derinant šviesos bangos ilgį ir fotonų srautus,
leidžia radikaliai sumažinti nitratų kiekį salotose (Samuoliene et al., 2011,
2012) ir kitose žalumyninėse daržovėse (Samuoliene et al., 2009; Viršilė
et al., 2018) iki nykstamai mažų kiekių, siekiančių vos 4,01 mg kg-1
(Simanavičius, Viršilė, 2018).
Lentelė. Nitratų kiekiai daržovėse ir vaisiuose, mg kg-1 Table. Nitrate content in vegetables and fruits, mg kg-1
Pavadinimas / Name Vidurkis
Mean Min.
Maks.
Max.
Bandinių
kiekis, vnt.
Samples, no
Moda
Mode
Mediana
Median
1990–2005 m.
Agurkai / Cucumbers 259 38 730 836 206 250
Bulvės / Potatoes 130 52 210 156 82 134
Burokėliai / Beets 744 64 4 605 632 227 611
Morkos / Carrots 197 21 843 1 488 231 175
Pomidorai / Tomatoes 47 10 139 459 30 43
Salotos / Salad 1 479 90 4 452 312 730 1 225
Svogūnai / Onions 104 25 990 232 82 82
Obuoliai / Apples 30 12 65 131 27 27
Juodieji serbentai
Black currant 47 18 139 53 27 34
2017–2018 m.
Agurkai / Cucumbers 203 103 357 10 208 210
Bulvės / Potatoes 117 80 176 35 80 109
Burokėliai / Beets 515 114 1247 66 413 437
Morkos / Carrots 217 66 392 45 201 201
Pomidorai / Tomatoes 52 31 87 11 32 46
Salotos / Salad 831 450 1 751 38 877 773
Svogūnai / Onions 107 34 299 9 56 91
Obuoliai / Apples 27 24 43 10 27 27
Juodieji serbentai
Black currant 34 27 45 11 27 34
10
3 pav. Agurkų bandinių skaičiaus pasiskirstymo pagal nitratų kiekį
histograma Fig. 3. Histogram of nitrate content and number of cucumber samples
4 pav. Bulvių bandinių skaičiaus pasiskirstymo pagal nitratų kiekį
histograma Fig. 4. Histogram of nitrate content and number of potato samples
11
Ištyrus 41 415 įvairių daržovių bandinių nustatyta, kad ES išaugintose
daržovėse randama vidutiniškai 336 mg kg-1 nitratų (EFSA, 2008). Mūsų
atlikti tyrimai rodo (lentelė), kad 1990–2005 m. ištyrus 4 299 vaisių ir
daržovių bandinius nitratų rasta vidutiniškai 337 mg kg-1, o 2017–2018 m.
ištyrus 235 bandinius nustatytas vidutinis nitratų kiekis dar mažesnis –
233 mg kg-1.
Dietoje esantys nitratai šiuo metu yra vienas labiausiai tyrinėjamų
maisto papildų sportininkams. Tyrimų su dietinių nitratų papildais
rezultatai ir nustatyta jų nauda širdies kraujagyslių funkcijai sąlygojo tai,
kad vis daugiau šių papildų vartoja sportininkai siekdami padidinti
funkcinį pajėgumą. Dietinių nitratų vartojimas gerina ir skeleto raumenų
susitraukimą, mitochondrijų veiklos našumą, gliukozės homeostazę ir
kvėpavimo funkcines galimybes (Stamler, Meissner, 2001).
5 pav. Burokėlių bandinių skaičiaus pasiskirstymo pagal nitratų kiekį
histograma Fig. 5. Histogram of nitrate content and number of beet samples
12
6 pav. Salotų bandinių skaičiaus pasiskirstymo pagal nitratų kiekį
histograma Fig. 6. Histogram of nitrate content and number of lettuce samples
Azoto oksidas (NO), susidarantis iš burokėlių nitratų, yra svarbi
signalinė molekulė, turinti įtakos kraujotakai, griaučių raumenų
susitraukimo mechanizmams, gliukozės ir kalcio homeostazei,
mitochondrijų veiklai (Ferreira, Behnke, 2011). Ši cheminė medžiaga
sintetinama endogeninių ir egzogeninių procesų metu. Endogeninis azoto
oksido atsiradimo organizme kelias – tai pirmiausiai vykstanti
aminorūgšties L-arginino oksidacija iki NO. Tolesnis endogeninis
procesas apima „nitrato-nitrato-NO“ kelią (Lundberg, Weitzberg, 2010).
Azoto oksido egzogeninis kelias – tai tiesioginis maistinių nitratų (NO3-)
vartojimas ir jų tolesnis skilimas organizme iki nitritų (NO2-) bei NO.
Per penkerius pastaruosius metus dietinių nitratų, kaip ergogeninės
priemonės, populiarumas labai išaugo. Nors nitratų teigiamas poveikis kai
kuriais aspektais akivaizdus, tačiau mokslinių tyrimų, analizuojančių
nitratų poveikį darbingumo rodikliams, rezultatai yra labai prieštaringi.
Vieni jų rodo neabejotiną nitratų naudą darbingumo ekonomiškumui,
deguonies suvartojimo sąnaudoms (Cermak et al., 2012; Lansley et al.,
2011), tačiau kitų tyrimų, taip pat ir su raudonaisiais burokėliais, rezultatai
nerodo esminio teigiamo pokyčio (Murphy et al., 2012). Pastaraisiais
metais burokėlius tiriantys mokslininkai mokslinėse publikacijose jau
nerašo, kad burokėliuose esantys nitratai yra nuodingi. Jie teigia, kad ir
13
nitratai burokėliuose gali daryti sveikatinamąjį poveikį (Wruss et al.,
2015).
Taigi, apibendrinant mokslinių tyrimų rezultatus galima teigti, kad jau
nereikėtų bijoti nitratų vaisiuose ir daržovėse ir jų vertinti griežtai – kaip
kancerogeninio, antimitybinio komponento, kaip rizikos faktoriaus, juolab
kad nitratai organizme susidaro ir endogeniškai (EFSA, 2008), o
šiuolaikinės agrotechnologijos, naudojant LED apšvietimą, leidžia labai
sumažinti jų kiekį žalumyninėse daržovėse, kaupiančiose daugiausia šio
komponento.
Išvados. 1. Technologinės priemonės ir trąšų norma daro didesnę įtaką
nitratų kiekiui raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose negu genotipas.
2. Išanalizavus tirtų vaisių, uogų ir daržovių sukaupiamus nitratų
kiekius 1990–2005 ir 2017–2018 m. laikotarpiais galima daryti išvadą, kad
naujų veislių ar hibridų atsiradimas ir auginimas, naujų agrotechnikos
priemonių taikymas, naujų trąšų naudojimas ir klimato kaita nitratų kiekiui
Lietuvoje išauginamuose vaisiuose, uogose ir daržovėse esminės įtakos
neturėjo.
3. Nitratų vaisiuose ir daržovėse nereikėtų vertinti griežtai – kaip
kancerogeninio, antimitybinio komponento, kaip rizikos faktoriaus, juolab
kad nitratai organizme susidaro ir endogeniškai, o šiuolaikinės
agrotechnologijos, naudojant LED apšvietimą, leidžia labai sumažinti jų
kiekį žalumyninėse daržovėse, kaupiančiose daugiausia šio komponento.
Padėka. Tyrimai iš dalies buvo finansuoti ir atlikti pagal Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos sutartį MT-17-20.
Gauta 2018-10-30
Parengta 2018-11-26
Literatūra
1. ATSDR, Agency for Toxic Substances & Disease Registry. 2013.
Nitrate / nitrite toxicity. What are the health effects from exposure
to nitrates and nitrites?
2. Bundinienė O., Zalatorius V., Starkutė R. 2017. Naujos kartos trąšų
įtaka perdirbti skirtų burokėlių derliui ir jo kokybės rodikliams.
Sodininkystė ir daržininkystė, 36(3–4): 36–46.
3. Cabrera M. L., Molina J. A., Vigil M. 2008. Modeling the nitrogen
cycle. Nitrogen in Agricultural Systems, 49: 695–730.
4. Calmels J., Oshima H., Crespi M., Leclerc H., Cattoen C., Bartsch H.
1987. Nitrosamine formation by microorganisms isolated from
14
human gastric juice and urine: biochemical studies on the bacterial
catalysed nitrosation. In: H. Bartsch, I. K. O'Neill, R. Schulte‐
Hermann (eds), The Relevance of N‐Nitroso Compounds to Human
Cancer. IARC Scientific Publication No. 84. International Agency
for Research on Cancer, Lyon, 391–395.
5. Cermak N. M., Gibala M. J., Loon L. J. van. 2012. Nitrate
supplementation's improvement of 10-km time-trial performance in
trained cyclists. International Journal of Sport Nutrition & Exercise
Metabolism, 22(1): 64–71.
6. EFSA, European Food Safety Authority. 2008. Nitrate in vegetables.
Scientific Opinion of the Panel on Contaminants in the Food Chain.
EFSA Journal, 689: 1–79.
7. Eichholzer M., Gutzwiller F. 1998. Dietary nitrates, nitrites, and N-
nitroso compounds and cancer risk: A review of the epidemiologic
evidence. Nutrition Reviews, 56(4): 95–105.
8. FAO / WHO. 2002. Evaluation of certain food additives: Fifty-ninth
report of the Joint FAO / WHO Expert Committee on Food
Additives. WHO Technical Report Series, 913, 1–153.
9. Ferreira L. F., Behnke B. J. 2011. A toast to health and performance!
Beetroot juice lowers blood pressure and the O2 cost of exercise.
Journal of Applied Physiology, 110(3): 585–586.
10. Honikel K. O. 2008. The use and control of nitrate and nitrite for the
processing of meat products. Meat Science, 78(1–2): 68–76.
11. Keršytė D., Rimkus E., Kažys J. 2015. Klimato rodiklių scenarijai
Lietuvos teritorijoje XXI a. Geologija. Geografija, 1: 22–35.
12. Lansley K. E., Winyard P. G., Fulford J., Vanhatalo A., Bailey S. J.,
Blackwell J. R., DiMenna F. J., Gilchrist M., Benjamin N.,
Jones A. M. 2011. Dietary nitrate supplementation reduces the O2
cost of walking and running: a placebo-controlled study. Journal of
Applied Physiology, 110(3): 591–600.
13. Lidder S., Webb A. J. 2013. Vascular effects of dietary nitrate (as
found in green leafy vegetables and beetroot) via the nitrate‐nitrite‐
nitric oxide pathway. British Journal of Clinical Pharmacology,
75(3): 677–696.
14. Lundberg J. O., Weitzberg E. 2010. The biological role of nitrate and
nitrite: the times they are a-changin'. Nitric Oxide, 22(2): 61–63.
15. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystės
produkcijoje. 1990. Vilnius.
16. Murphy M., Eliot K., Heuertz R. M., Weiss E. 2012. Whole beetroot
consumption acutely improves running performance. Journal of the
Academy of Nutrition and Dietetics, 112(4): 548–552.
15
17. Norton J. M., Stark J. M. 2011. Regulation and measurement of
nitrification in terrestrial systems. Methods in Enzymology, 486:
343–368.
18. Petronienė D., Viškelis P. 1999. Lietuviškų veislių burokėlių
biocheminė sudėtis ir jos kintamumas. Maisto chemija ir
technologija, 33: 122–126.
19. Raudonius S. 2017. Application of statistics in plant and crop
research: important issues. Zemdirbyste-Agriculture, 104(4): 377‒
382.
20. Reports of the Scientific Committee for Food, 38th series. 1997.
Opinion of the Scientific Committee for Food on nitrates and nitrite,
1–63.
21. Samuoliene G., Brazaitytė A., Sirtautas R., Novičkovas A.,
Duchovskis P. 2011. Supplementary red-LED lighting affects
phytochemicals and nitrate of baby leaf lettuce. Journal of Food,
Agriculture and Environment, 9(3–4): 271–274.
22. Samuolienė G., Brazaitytė A., Sirtautas R., Novičkovas A.,
Duchovskis P. 2012. The effect of supplementary LED lighting on
antioxidant and nutritional properties of lettuce. Acta Horticulturae,
952: 835–841.
23. Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., Duchovskis P., Bliznikas Z.,
Vitta P., Žukauskas A. 2009. Decrease in nitrate concentration in
leafy vegetables under a solid-state illuminator. HortScience, 44(7):
1857–1860.
24. Simanavičius L., Viršilė A. 2018. Šviesos intensyvumo ir spektro
įtaka nitratų ir askorbo rūgšties kaitai salotose. Sodininkystė ir
daržininkystė, 37(1–2): 33–45.
25. Stamler J. S., Meissner G. 2001. Physiology of nitric oxide in
skeletal muscle. Physiology Reviews, 81(1): 209–237.
26. Staugaitis G., Viškelis P. 2000. Trąšų ir dirvožemio mineralinio
azoto įtaka gūžinėms salotoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2):
82–97.
27. Staugaitis G., Viškelis P. 2001. Lapinių daržovių kokybės
įvertinimas pagal vitamino C ir nitratų kiekį. Sodininkystė ir
daržininkystė, 20(4)–1: 61–69.
28. Viršilė A., Brazaitytė A., Jankauskienė J., Miliauskienė J.,
Vaštakaitė V., Odminytė I., Novičkovas A., Samuolienė G. 2018.
Pre-harvest LED lighting strategies for reduced nitrate contents in
leafy vegetables. Zemdirbyste-Agriculture, 105(3): 249–256.
29. Walker R. 1990. Nitrates, nitrites and N-nitroso compounds: a
review of the occurrence in food and diet and the toxicological
16
implications. Food Additives and Contaminants, 7(6): 717–768.
30. WHO. 2003 a. GEMS / Food regional diets: regional per capita
consumption of raw and semi-processed agricultural commodities /
prepared by the Global Environment Monitoring System / Food
Contamination Monitoring and Assessment Programme (GEMS /
Food), Rev. ed. World Health Organization, Geneva.
31. WHO. 2003 b. Diet, nutrition and the prevention of chronic diseases.
Report of the joint WHO / FAO expert consultation. Technical
Report Series, 916: 1–160.
32. Wruss J., Waldenberger G., Huemer S., Uygun P., Lanzerstorfer P.,
Müller U., Hoglinger O., Weghuber J. 2015. Compositional
characteristics of commercial beetroot products and beetroot juice
prepared from seven beetroot varieties grown in Upper Austria.
Journal of Food Composition and Analysis, 42: 46–55.
33. Zalatorius V., Viškelis P. 2005. Papildomo juostinio tręšimo per
lapus įtaka morkų produktyvumui ir laikymuisi. Sodininkystė ir
daržininkystė, 24(1): 65–71.
17
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).
Nitrates in fruits and vegetables: is it a risk
P. Viškelis, T. Liubertas, D. Urbonavičienė, Č. Bobinas, J. Viškelis
Summary
The aim of this work was to investigate and evaluate nitrate content in fruits and
vegetables grown in Lithuania, and whether such nitrate levels could potentially be a risk
a factor for health. This is important when it comes to climate change, when introducing
new vegetable varieties, using new agrotechnical treatments, etc. After analyzing the
amount of nitrates accumulated in fruits, berries and vegetables in year 1990-2005, and
in year 2017-2018, it can be concluded that the emergence of new varieties or hybrids
and their cultivation, the use of new agrotechnical treatments, the use of new fertilizers
and the climate change, did not have a significant impact on the amount of nitrates in
fruits, berries and vegetables grown in Lithuania. Though technological treatments and
use of fertilizers, have a greater influence on the content of nitrates in the root crops than
their genotype.
Nitrates in fruits and vegetables should not be considered strictly as a cancerogenic,
anti-nutritional component as a health risk factor, especially since nitrates are formed
endogenously in the body. Also, modern agrotechnology using LED lighting allows a
significant reduction in the content of nitrates in green vegetables that accumulate more
nitrates.
Keywords: fruits, nitrates, vegetables.
18
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).
Įvairiu laiku nokstančių veislių braškių produktyvumas
ir uogų kokybė
Nobertas Uselis1,2, Juozas Lanauskas1, Pranas Viškelis1, Alma
Valiuškaitė1, Neringa Rasiukevičiūtė1, Loreta Buskienė1, Darius
Kviklys1 1Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės
institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.
el. paštas: [email protected] 2Aleksandro Stulginskio universitetas, Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.
Veislių tyrimui atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Sodininkystės
ir daržininkystės institute (LAMMC SDI) braškės pasodintos 2015 m. rugpjūčio 18 dieną.
Augalai auginti balta plėvele mulčiuotose žemose trieilėse lysvėse, taikant lašelinio
laistymo ir tręšimo sistemą. Braškynas įveistas sodinant kasetėse išaugintus pikuotus
daigus. Braškių sodinimo schema: 1,0 + 0,35 + 0,35 × 0,2 m (88 236 vnt. ha-1). Tirtos
šios braškių veislės: ‘Rumba’, ‘Asia’, ‘Daroyal’, ‘Darselect’, ‘Deluxe’, ‘Elegance’,
‘Flair’, ‘Syria’, ‘Sonata’ ir ‘Vivaldi’.
Palyginus su kontrolinės veislės ‘Rumba’ braškėmis, iš esmės derlingesnės buvo tik
‘Sonatos’ veislės braškės. Nors skirtumai ir neesminiai, bet derlingesnės už ‘Rumba’
buvo ‘Vivaldi’, ‘Asia’, ‘Darselect’ ir ‘Daroyal’ veislės. Pagal uogų sunokimo laiką
nustatyta, kad ‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’ veislės priskirtinos ankstyvųjų, ‘Asia’,
‘Darselekt’, ‘Vivaldi’, ‘Deluxe’ ir ‘Elegance’ – vidutinio ankstyvumo, ‘Syria’ ir
‘Sonata’ – vidutinio vėlyvumo veislių grupei.
Pagal ūkinių ir biologinių savybių kompleksą iš tirtų veislių Lietuvos agroklimato
sąlygomis tinkamiausios auginti ankstyvosios veislės ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’, vidutinio
ankstyvumo – ‘Asia’ ir ‘Deluxe’ ir vidutinio vėlyvumo – ‘Sonata’.
Reikšminiai žodžiai: braškės, derlius, uogų kokybė, veislės.
Įvadas. Lietuvoje toliau vyksta pažangių verslinių braškynų plėtra ir
sparčiai tobulėja jų veisimo ir priežiūros technologijos, tiek auginant
braškes lauko sąlygomis, tiek ir aukštuose tuneliuose bei šiltnamiuose.
Toliau optimizuojant braškių auginimo technologijas labai svarbu
pasirinkti tinkamų veislių braškes, kurios Lietuvos klimato sąlygomis būtų
ne tik produktyvios, vestų puikios kokybės uogas, bet ir būtų paklausios
bei konkurencingos. Taip pat labai svarbu, kad braškės noktų įvairiu laiku
ir būtų galima kuo ilgiau mėgautis šviežiomis puikios kokybės
desertinėmis braškių uogomis.
19
Sodininkystės ir daržininkystės institutas įvairiais laikotarpiais pasiūlė
versliniuose braškynuose auginti šių veislių braškes: ‘Venta’, ‘Nida’,
‘Jaunė’, ‘Dangė’ (sukurtos LAMMC SDI), ‘Senga Sengana’, ‘Rubinovyj
Kulon’, ‘Redgauntlet’, ‘Holiday’, ‘Rusanovka’, ‘Dukat’, ‘Induka’,
‘Korona’, ‘Polka’, ‘Tenira’, ‘Kama’, ‘Kent’, ‘Roxana’, ‘Pandora’
(Intensyvios..., 2002; Rugienius, Sasnauskas, 2005; Uselis, 2005;
Rugienius, Sasnauskas, 2006; Uselis ir kt., 2006; Uselis, 2008; Uselis ir
kt., 2010; Valiuškaitė ir kt., 2010). Kaimyninėse šalyse plito ‘Elsanta’,
‘Senga Sengana’, ‘Dukat’, ‘Kama’, ‘Kokinskaya Raniaya’, ‘Zefyr’,
‘Festivalnaya’, ‘Kulon’, ‘Tenira’, ‘Induka’, ‘Holiday’, ‘Bogota’, ‘Polka’,
‘Korona’, ‘Bounty’, ‘Jewel’, ‘Wega’, ‘Syriusz’ veislių braškės (Libek,
2001; Żurawicz, Masny, 2005, 2009; Kikas ir kt., 2007). Toliau plečiantis
verslinei braškininkystei ir didėjant uogų paklausai, labai svarbu parinkti
įvairaus sunokimo laiko, Lietuvos klimato sąlygomis produktyvias, geros
kokybės uogas vedančias braškių veisles. Braškių veislių tyrimai atlikti
taikant ne tik tradicinę braškių auginimo technologiją, kai auginama
lygiame dirvos paviršiuje, bet ir Lietuvoje naują desertinių braškių
auginimo technologiją – auginant trieilėse ar dvieilėse balta ar juoda
plėvele mulčiuotose lašeliniu būdu drėkinamose ir tręšiamose lysvėse
(Radajewska, 1998; Uselis, 2008; Uselis ir kt., 2008).
Siekiant paankstinti braškių derėjimą lauko sąlygomis, buvo ištirtos ir
atrinktos pačios geriausios šiuo atžvilgiu braškių veislės auginant jas po
priedangomis (Uselis ir kt., 2009).
Darbo tikslas – atlikti Lietuvoje jau auginamų ir naujų veislių braškių
produktyvumo ir uogų kokybės tyrimą ir įvertinti jų tinkamumą auginti
verslui Lietuvos klimato sąlygomis.
Tyrimo objektas, sąlygos ir metodai. Braškių veislių bandymas
įrengtas 2015 m. rugpjūčio 18 dieną. Tyrimas atliktas taikant Lietuvoje
naują desertinių braškių auginimo technologiją – auginant braškes
profiliuotoje dirvoje. Braškės augintos balta plėvele mulčiuotose žemose
trieilėse lysvėse, panaudojant lašelinio lietinimo sistemą. Bandomasis
braškynas įveistas sodinant kasetėse išaugintus pikuotus daigus. Braškių
sodinimo schema: 1,0 + 0,35 + 0,35 × 0,2 m (88 236 vnt. ha-1).
Elementaraus laukelio dydis 1,7 × 2,0 m (3,4 m2), jame pasodinta 30
tiriamos veislės braškių daigų. Bandomojo braškyno dirvožemis turtingas,
pagrindinės jo agrocheminės savybės: dirvos rūgštingumas pH – 7,2,
humuso kiekis – 3,4 %, P2O5 – 248 mg kg-1, K2O – 273 mg kg-1.
Tirtos šios braškių veislės: ‘Rumba’, ‘Sonata’, ‘Vivaldi’, ‘Flair’
(Olandija), ‘Daroyal’, ‘Darselect’, ‘Deluxe’ (Prancūzija), ‘Asia’, ‘Syria’
(Italija) ir ‘Elegance’ (Jungtinė Karalystė). Bandymas atliktas kartojant po
keturis kartus.
20
Nuo ligų ir kenkėjų braškės purkštos fungicidu Signum 334 g kg-1 v. g.
(1,8 kg ha-1) ir insekticidu-akaricidu Envidor 24 % k. s. (0,4 l ha-1). Purkšta
nugariniu purkštuvu „Hardi“ 4 110-12. Purškiamo tirpalo kiekis –
1 000 l ha-1. Bandomasis braškynas lietintas lašeliniu būdu pagal poreikį,
atsižvelgiant į dirvos drėgmės matuoklio rodmenis. Atsižvelgiant į
rekomendacijas (Intensyvios..., 2002), per braškių vegetaciją su vandeniu
paskleista tiek trąšų, kad suminis jų veikliosios medžiagos kiekis per
vegetaciją sudarė 50 kg ha-1 N, 30 kg ha-1 P2O5 ir 80 kg ha-1 K2O.
Remiantis mokslinėmis metodikomis (Mokslinės metodikos..., 2013),
tyrimo metu įvertinti šie rodikliai: braškių kerelių būklė ir išretėjimas,
braškių derėjimo laikas, uogų derlius, uogų derliaus pasiskirstymas pagal
nokimo laiką, vidutinė uogos masė, uogų dydis pagal skersmenį, uogų
kokybės juslinis įvertinimas. Uogos skintos reguliariai 2 kartus per savaitę.
Masė ir dydis pagal skersmenį įvertinti pirmojo ir trečiojo skynimo metu.
Tyrimo duomenų dispersinė analizė atlikta „Anova“ kompiuterine
programa.
Rezultatai ir jų aptarimas. Br aš k i ų k e r e l i ų b ūk lė . Įveisto
braškyno produktyvumas labai priklauso nuo kerelių būklės įvairiais
augimo laikotarpiais. Jau braškyno įveisimo metais, baigiantis vegetacijai,
įvairių veislių braškių kerelių būklė buvo skirtinga. Daugelio veislių
braškių, kaip ir kontrolinių – jau plačiai Lietuvoje auginamos veislės
‘Rumba’, kerelių būklė buvo puiki ar labai gera. Tačiau ‘Elegance’ ir
‘Sonatos’ veislių kerelių būklė buvo iš esmės prastesnė (1 lentelė). Panaši
kerelių būklės kitimo tendencija išliko ir derėjimo metais prieš žydėjimą.
Nuėmus derlių daugumos veislių, kaip ir veislės ‘Rumba’, kerelių būklė
buvo labai gera, tačiau ‘Elegance’, ‘Sonatos’, ‘Vivaldi’ ir ‘Flair’ veislių
kereliai buvo iš esmės prastesnės būklės (1 lentelė).
Lapų ligotumo apskaita po pirmojo derliaus nuėmimo parodė, kad
daugelio veislių braškių lapai buvo mažai pažeisti lapų ligų, tačiau
‘Vivaldi’ ir ‘Flair’ veislių lapų ligotumas buvo iš esmės didžiausias
(1 lentelė).
Įveisus braškyną mulčiuotose plėvele lysvėse, kur auga tik pasodinti
daigai ir negali įsišaknyti naujai išaugusios skrotelės, labai svarbu, kad
braškynas neišretėtų ir taip nesumažėtų bendras jo produktyvumas.
Tyrimai parodė, kad jau sodinimo metais vegetacijos pabaigoje išretėjo
atitinkamai net 10 ir 14,2 proc. ‘Elegance’ ir ‘Sonatos’ veislių kerelių. Šių
veislių kerelių būklė buvo iš esmės prasčiausia. Manome, kad tai lėmė
plintančios pašaknio ligos, nes šių veislių braškės yra jautrios šioms
ligoms.
21
1 lentelė. Braškių kerelių būklė ir ligotumas Table 1. Condition of strawberry plants
Babtai, 2015–2016
Veislė
Cultivar
Kerelių būklė balais / Plant condition, score Lapų ligotumas
2016 m.
nuskynus uogas,
balais / Leaf
disease infection
after harvest in
2016, score
2015 m. spalio
mėn. / In
October 2015
2016 m. prieš
žydėjimą / Before
flowering in 2016
2016 m. nuskynus
uogas / After
harvest in 2016
‘Flair’ 9,50 9,75 8,00 3,50
‘Daroyal’ 10,00 10,00 9,75 0,50
‘Rumba’ 10,00 10,00 9,25 0,75
‘Asia’ 7,75 9,25 9,00 1,00
‘Darselect’ 9,00 10,00 8,75 1,50
‘Vivaldi’ 9,25 8,75 7,50 3,50
‘Deluxe’ 9,75 9,50 9,75 0,75
‘Elegance’ 5.75 7,00 7,00 1,75
‘Syria’ 10,00 9,25 9,25 0,50
‘Sonata’ 7,00 7,75 7,00 1,75
R05 / LSD05 2,31 1,321 1,140 1,094
Braškėms baigiant derėti, lyginant su daugeliu tirtų veislių, iš esmės
labiausiai išretėjo Elegance’, ‘Sonatos’ ir ‘Syria’ veislių braškės
(2 lentelė). Palyginus su veisle ‘Rumba’, iš esmės mažiausiai išretėjo
‘Asia’ ir ‘Deluxe’ braškės.
2 lentelė. Braškių kerelių išretėjimas vegetacijos pabaigoje, % Table 2. Extinction (%) of strawberry plantation at the end of vegetation
Babtai, 2015–2017
Veislė / Cultivar 2015 m. 2017 m.
‘Flair’ 1,60 6,00
‘Daroyal’ 0,00 3,00
‘Rumba’ 0,00 5,00
‘Asia’ 0,00 1,00
‘Darselect’ 0,00 0,00
‘Vivaldi’ 0,00 4,00
‘Deluxe’ 0,00 1,00
‘Elegance’ 10,00 21,00
‘Syria’ 0,00 12,00
‘Sonata’ 14,20 21,00
R05 / LSD05 – 3,012
22
Br aš k i ų de r l i u s . Vertinant skirtingų veislių braškes vienas iš
svarbiausių rodiklių yra sveikų, puvinių nepažeistų, geros kokybės uogų
derlius. Daugumos veislių braškių vidutinis dvejų metų derlius buvo
gausus ir įvairavo nuo 14 iki 19 t ha-1. Palyginus su kontrolinės veislės
‘Rumba’ braškėmis, iš esmės derlingesnės buvo tik ‘Sonatos’ veislės
braškės (3 lentelė). Derlingesnės už ‘Rumbą’ buvo veislių ‘Vivaldi’,
‘Asia’, ‘Darselect’ ir ‘Daroyal’ braškės, bet skirtumai neesminiai, o veislių
‘Elegance’ ir ‘Syria’ braškės derėjo šiek tiek prasčiau (3 lentelė).
3 lentelė. Braškių derlius, t ha-1 Table 3. Strawberry yield, t ha-1
Babtai, 2016–2017
Veislė
Cultivar
Sveikų uogų
derlius / Yield of
sound berries
Supuvusių uogų
derlius / Yield of
rotten berries
Bendras derlius
Total yield
t ha-1 % t ha-1 % t ha-1 %
‘Flair’ 16,5 100,0 0,0 0,0 16,5 100,0
‘Daroyal’ 18,2 95,8 0,8 4,2 19,0 100,0
‘Rumba’ 16,2 100,0 0,0 0,0 16,2 100,0
‘Asia’ 19,2 99,0 0,2 1,0 19,4 100,0
‘Darselect’ 18,5 99,0 0,2 1,0 18,7 100,0
‘Vivaldi’ 19,6 99,0 0,2 1,0 19,8 100,0
‘Deluxe’ 18,3 99,0 0,2 1,0 18,5 100,0
‘Elegance’ 14,1 99,3 0,1 0,7 14,2 100,0
‘Syria’ 14,2 97,3 0,4 2,7 14,6 100,0
‘Sonata’ 20,5 99,0 0,2 1,0 20,7 100,0
R05 / LSD05 4,15 – – – 4,45 –
Supuvusių uogų apskaita parodė, kad tirtų šiuolaikinių veislių braškės
nelinkusios labai pūti: tik vienos veislės braškių supuvusių uogų kiekis
siekė iki 0,8 proc. nuo visų išaugusių uogų (3 lentelė). Todėl analizuojant
bendrą uogų derlių (sveikų ir supuvusių uogų derliaus suma) derlingumo
tendencijos išlieka tos pačios, kaip ir analizuojant sveikų uogų derliaus
pokyčius. Iš esmės derlingiausios buvo ‘Sonatos’ veislės braškės.
Tendenciją gausiai derėti išlaikė ir veislių ‘Vivaldi’, ‘Asia’ ir ‘Daroyal’
braškės (3 lentelė). Reikia pažymėti, kad ‘Daroyal’, ‘Vivaldi’ ir ‘Deluxe’
veislių braškės Lietuvoje visai netirtos ir, lyginant su anksčiau tirtomis
veislėmis, gauti vertingi rezultatai. Atliekant šį tyrimą, ‘Sonatos’ veislės
braškės buvo kiek išretėjusios, bet vis tiek derlingiausios. Analogiški ir
ankstesnių tyrimų rezultatai: ‘Sonatos’ veislės braškės derėjo gausiai ir
derlingumu atsiliko tik nuo labai derlingų veislės ‘Elkat’ braškių (Uselis ir
kt., 2009).
23
Br aš k i ų de r ė j im o l a i k as . Vertinant įvairių veislių braškes labai
svarbu nustatyti jų derėjimo laiką. Paprastai labai vertinamos kuo anksčiau
derančių veislių braškės, nes ankstyvosios braškių uogos yra brangiausios.
Taip pat svarbu auginti įvairaus sunokimo laiko braškes, taip užtikrinant
geros kokybės uogų tiekimą į rinką kuo ilgesnį laikotarpį. Nors 2016 ir
2017 metais dėl skirtingų meteorologinių sąlygų uogų nokimo pradžia
skyrėsi, bet, vidutiniais duomenimis, anksčiausiai (06-11) pradėtos skinti
‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’ veislių uogos (4 lentelė). Taip pat anksti (po
2 dienų) pradėtos skinti ‘Asia’ veislės uogos. Daugumos veislių uogos
pradėtos skinti birželio 15 dieną ir tik ‘Syria’ veislės – dar 2 dienomis
vėliau (4 lentelė).
4 lentelė. Vidutinis braškių uogų skynimo laikas, mėn. d. Table 4. The average strawberry harvesting date (month, day)
Babtai, 2016–2017
Veislė
Cultivar 06-11 06-13 06-15 06-17 06-30 07-02 07-04 07-06 07-08
‘Flair’ + + + + +0
‘Rumba’ + + + + + + +0
‘Daroyal’ + + + + + + + +0
‘Asia’ + + + + + + + +0
‘Darselect’ + + + + + + +0
‘Elegance’ + + + + + + +0
‘Deluxe’ + + + + + + +0
‘Vivaldi’ + + + + + + +0
‘Sonata’ + + + + + + +0
‘Syria’ + + + + + +0
Daugumos tirtų veislių uogos baigtos skinti liepos 8 dieną, o
anksčiausiai pradėjusios derėti ‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’ veislių
braškės anksčiau ir baigtos skinti – atitinkamai liepos 8, 4 ir 2 dienomis
(4 lentelė).
Labai informatyvus braškių derėjimo ankstyvumo rodiklis yra nuskinto
derliaus dalis iki birželio trečiojo dešimtadienio vidurio, kai braškės dera
gausiausiai ir uogų kaina būna pati žemiausia, ir vėliau, kai uogų kaina vėl
kyla. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, ‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’
veislių braškės priskirtinos ankstyvųjų veislių grupei, nes per laikotarpį iki
birželio trečiojo dešimtadienio vidurio jų sunokusių uogų kiekis sudarė
90–80 % (5 lentelė). Vidutinio sunokimo laiko veislių grupei priskirtinos
‘Asia’, ‘Darselect’, ‘Vivaldi’, ‘Deluxe’ ir ‘Elegance’ veislės: sunokusių
uogų kiekis sudarė 70–60 %. Vidutinio vėlyvumo veislių grupei
24
priskirtinos veislės ‘Syria’ ir ‘Sonata’: minėtu laikotarpiu braškės
sunokino 55 % derliaus.
5 lentelė. Braškių derliaus dalis atskirais derėjimo laikotarpiais, % Table 5. Strawberry harvest share over different periods (%)
Babtai, 2016–2017
Veislė / Cultivar 06 07–06 25 06 26–07 21
‘Flair’ 88,2 11,3
‘Daroyal’ 86,0 14,0
‘Rumba’ 82,4 17,6
‘Asia’ 71,9 28,1
‘Darselect’ 69,4 30,6
‘Vivaldi’ 65,8 34,2
‘Deluxe’ 63,0 37,0
‘Elegance’ 62,1 37,9
‘Syria’ 54,9 45,1
‘Sonata’ 54,6 45,4
U o gų k ok yb ė . Vertinant uogų kokybę nustatyta vidutinė uogos masė
įvairiais derėjimo laikotarpiais. Derėjimo pradžioje daugelio tirtų veislių
braškių vidutinė uogos masė buvo didelė, o iš esmės didžiausias uogas
išaugino ‘Asia’ veislės braškės (6 lentelė). Veislių ‘Darselect’ ir ‘Vivaldi’
uogų masė buvo iš esmės mažesnė, palyginti su kontrolinės ‘Rumba’
veislės uogomis.
6 lentelė. Vidutinė uogos masė, g Table 6. The average strawberry fruit weight, g
Babtai, 2016–2017
Veislė
Cultivar
Pirmasis skynimas
The first harvest
Trečiasis skynimas
The third harvest
Paskutinysis skynimas
The last harvest
‘Flair’ 21,3 13,3 9,0
‘Daroyal’ 26,4 18,2 9,9
‘Rumba’ 28,8 21,7 12,0
‘Asia’ 34,0 23,0 14,4
‘Darselect’ 22,7 18,3 10,8
‘Vivaldi’ 22,1 13,1 7,3
‘Deluxe’ 28,1 18,8 11,2
‘Elegance’ 24,9 17,4 9,4
‘Syria’ 27,1 19,2 10,7
‘Sonata’ 28,4 22,4 12,6
R05 / LSD05 4,36 4,12 2,02
25
Visiško braškių derėjimo metu (trečiasis skynimas) daugelio veislių
braškių vidutinė uogos masė iš esmės nesiskyrė, tik veislių ‘Vivaldi’ ir
‘Flair’ uogos buvo iš esmės mažesnės už kontrolinės veislės ‘Rumba’
uogas.
Derėjimo pabaigoje (paskutinysis skynimas) už ‘Rumba’ veislės
braškes iš esmės mažesnės buvo ‘Vivaldi’, ‘Elegance’ ir ‘Flair’ veislių
uogos (6 lentelė).
Uogų kokybė ir pasiskirstymas į prekines klases priklauso nuo uogų
skersmens, o šis priklauso ne tik nuo auginimo sąlygų, skynimo laiko per
visą derėjimo laikotarpį, bet ir nuo konkrečiai veislei būdingos uogų
formos. Pavyzdžiui, veislių ‘Rumba’ ar ‘Sonata’ uogos paprastai būna
apvalios, širdiškos ar plataus kūgio formos ir jų skersmuo dažniausiai bus
didesnis negu ‘Syria’ veislės uogų, kurios būna ilgo kūgio formos, nors
vidutinė uogos masė gali sutapti, ir atvirkščiai. Vidutiniais dvejų metų
tyrimais nustatyta, kad daugumos veislių visos arba beveik visos pirmojo
skynimo uogos atitiko aukščiausios klasės reikalavimus, nes buvo 25 mm
ir didesnio skersmens (7 lentelė). Paanalizavus ypač didelių (35 mm ir
didesnio skersmens) uogų pirmojo skynimo metu kiekį nustatyta, kad iš
esmės daugiausia jų išaugino ‘Rumba’ veislės braškės, o iš esmės
mažiausius labai didelio skersmens uogų kiekius išaugino ‘Flair’ ir
‘Vivaldi’ veislių augalai (7 lentelė).
7 lentelė. Braškių uogų pasiskirstymas pagal skersmenį, % Table 7. Distribution of strawberry fruits by their diameter, %
Babtai, 2016–2017
Veislė
Cultivar
Pirmasis skynimas /First harvest Trečiasis skynimas / Second harvest
≥ 25 mm ≥ 35 mm ≥ 25 mm ≥ 35 mm
‘Flair’ 98,2 44,1 81,1 14,9
‘Daroyal’ 100,0 79,4 81,1 17,6
‘Rumba’ 100,0 98,4 92,3 39,8
‘Asia’ 100,0 85,7 95,1 53,6
‘Darselect’ 100,0 85,3 84,5 23,7
‘Vivaldi’ 95,9 64,8 73,1 21,7
‘Deluxe’ 98,0 85,2 93,0 24,2
‘Elegance’ 99,1 83,8 89,6 23,3
‘Syria’ 98,8 82,1 83,6 16,4
‘Sonata’ 100,0 86,8 84,9 39,2
R05 / LSD05 9,81 11,40 12,64 3,87
Trečiojo skynimo metu, t. y. uogų nokimo laikotarpio viduryje, pagal
skersmenį aukščiausios klasės reikalavimus atitinkančių visų veislių
braškių uogų kiekis buvo panašus, išskyrus ‘Vivaldi’ veislę: jos
26
aukščiausios klasės uogų buvo iš esmės mažiausiai. Šiuo laikotarpiu pagal
skersmenį labai didelių uogų, palyginus su veislėmis ‘Rumba’ ar ‘Sonata’,
iš esmės daugiau sunokino veislė ‘Asia’, o iš esmės mažiau – veislės
‘Flair’, ‘Syria’, ‘Daroyal’, ‘Vivaldi’, ‘Elegance’, ‘Darselect’ ir ‘Deluxe’
(7 lentelė).
Vertinant braškių uogų kokybę labai svarbu ir kiti jusliniai rodikliai.
Pomologinė komisija nustatė, kad išoriškai puikiai atrodo veislių ‘Syria’,
‘Rumba’, ‘Asia’ ir ‘Sonata’ uogos. ‘Darselect’ veislės uogos atrodė šiek
tiek prasčiau (8 lentelė).
8 lentelė. Jusliniai braškių uogų kokybės rodikliai balais Table 8. Sensory strawberry fruit quality indicators, scores
Babtai, 2016–2017
Veislė
Cultivar
Patrauklumas
Attractiveness Skonis / Taste
Bendras kokybės
įvertinimas
Overall rating
‘Flair’ 4,4 4,6 4,4
‘Daroyal’ 4,5 4,4 4,4
‘Rumba’ 4,6 4,3 4,3
‘Asia’ 4,6 4,5 4,6
‘Darselect’ 4,2 3,9 3,9
‘Vivaldi’ 4,4 4,1 4,2
‘Deluxe’ 4,4 4,3 4,4
‘Elegance’ 4,5 4,5 4,5
‘Syria’ 4,7 4,6 4,7
‘Sonata’ 4,6 4,6 4,6
R05 / LSD05 0,49 0,48 0,49
Skaniausias uogas išaugino veislės ‘Flair’, Syria’ ir ‘Sonata’. Iš esmės
prasčiausio skonio iš tirtų veislių buvo ‘Darselect’ uogos (8 lentelė).
Aukščiausias bendras uogos kokybės įvertinimas suteiktas veislių ‘Syria’,
‘Asia’ ir ‘Sonata’ braškėms, o iš esmės prasčiausiai įvertinta veislė
‘Darselect’. Ankstesniais tyrimais taip pat buvo nustatyta, kad veislių
‘Asia’ ir ‘Syria’ braškės nebuvo derlingiausios, bet buvo siūlomos auginti
dėl puikios uogų kokybės (Uselis ir kt., 2013). Ankstesnių tyrimų
duomenimis, ‘Darselect’ veislės uogos yra puikios kokybės (Uselis ir kt.,
2009, 2013), tačiau šio tyrimo duomenys rodo, kad jau atsirado veislių,
išauginančių kur kas geresnio skonio uogas ir bendra jų kokybė yra
geresnė.
Išvados. 1. Daugumos veislių braškių vidutinis dvejų metų derlius buvo
gausus ir įvairavo nuo 14 iki 19 t ha-1. Palyginus su kontrolinės veislės
‘Rumba’ braškėmis, iš esmės derlingesnės buvo tik ‘Sonatos’ veislės
27
braškės. Taip pat derlingesnės už kontrolinę veislę buvo ‘Vivaldi’, ‘Asia’,
‘Darselect’ ir ‘Daroyal’ veislių braškės, nors skirtumai neesminiai, o
‘Elegance’ ir ‘Syria’ veislių braškės buvo linkusios derėti prasčiau.
2. Nustačius tirtų veislių braškių skynimo pradžią ir įvertinus nuskintų
uogų derliaus kiekį procentais iki visiško braškynų derėjimo laikotarpio
vidurio (birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidurys), nustatyta, kad
‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’ veislės priskirtinos ankstyvųjų veislių grupei,
‘Asia’, ‘Darselect’, ‘Vivaldi’, ‘Deluxe’ ir ‘Elegance’ – vidutinio
ankstyvumo, ‘Syria’ ir ‘Sonata’ – vidutinio vėlyvumo.
3. Vidutiniais dvejų metų tyrimų duomenimis, daugumos veislių visos
arba beveik visos pirmojo skynimo uogos atitiko aukščiausios klasės
reikalavimus, nes buvo 25 mm ir didesnio skersmens, o ypač didelių (35
mm ir didesnio skersmens) uogų daugiausia išaugino ‘Rumba’ veislės
braškės. Pirmojo skynimo metu nustatyta, kad iš esmės mažiausius labai
didelio skersmens uogų kiekius išaugino ‘Flair’ ir ‘Vivaldi’ veislių
braškės. Trečiojo skynimo metu, t. y. uogų nokimo laikotarpio viduryje,
pagal skersmenį labai didelių uogų, palyginus su veislėmis ‘Rumba’ ar
‘Sonata’, iš esmės daugiau sunokino ‘Asia’ veislė, o iš esmės mažiau –
‘Flair’, ‘Syria’, ‘Daroyal’, ‘Vivaldi’, ‘Elegance’, ‘Darselect’ ir ‘Deluxe’
veislės.
4. Vertinant braškių uogų kokybę nustatyta, kad puikiai išoriškai atrodo
‘Syria’, ‘Rumba’, ‘Asia’ ir ‘Sonatos’ veislių uogos. ‘Darselect’ veislės
uogos atrodo šiek tiek prasčiau. Skaniausias uogas išaugino ‘Flair’, Syria’
ir ‘Sonatos’ veislių braškės, o iš esmės prastesnio skonio iš tirtų veislių
braškių buvo ‘Darselect’.
5. Pagal ūkinių ir biologinių savybių kompleksą iš tirtų veislių Lietuvos
agroklimato sąlygomis tinkamiausios auginti ankstyvosios veislės –
‘Rumba’ ir ‘Daroyal’, vidutinio ankstyvumo – Asia’ ir ‘Deluxe’ ir vidutinio
vėlyvumo – ‘Sonata’.
Padėka. Lietuvos žemės ūkio ministerijai už tyrimo finansavimą 2015–
2016 m. (projektas MT-15-23).
Gauta 2018-10-12
Parengta 2018-11-14
Literatūra
1. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos. 2002. N. Uselis
(sudaryt.). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas,
Babtai, Kauno r.
28
2. Kikas A., Libek A., Kaldmäe H., Hanni L. 2007. Evaluation of
strawberry cultivars in Estonia. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3):
131–137.
3. Libek A. 2001. Investigation of strawberry cultivars in Estonia.
Sodininkystė ir daržininkystė, 20(3): 245–251.
4. Mokslinės metodikos inovatyviems žemės ir miškų mokslų
tyrimams. 2013. A. Sasnauskas (sudaryt.). LAMMC, Kaunas. 447 p.
5. Radaewska B., Dewor I. 1996. Yield and mean weight of fruit from
six strawberry cultivars grown under unheated plastic tunnels over
three years. Acta Horticulture, 439: 525–532.
6. Rugienius R., Sasnauskas A. 2005. Braškių veislių ir hibridinių
klonų tyrimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1): 34–41.
7. Rugienius R., Sasnauskas A. 2006. Braškių veislių tyrimas Lietuvoje
pagal tarptautinę COST 863 programą. Sodininkystė ir
daržininkystė, 25(4): 43–53.
8. Sasnauskas A., Rugienius R., Šikšnianas T., Uselis N., Raudonis L.,
Valiuškaitė A., Brazaitytė A., Viškelis P., Rubinskienė M. 2008.
Small berry research according to COST 863 Action. Sodininkystė
ir daržininkystė, 27(2): 389–400.
9. Uselis N. 2005. Investigation of strawberry cultivars for commercial
growing in Lithuania. Fruit – growing, 17(2): 314–319.
10. Uselis N. 2008. Inovatyvių braškių auginimo technologijų kūrimo ir
tobulinimo raida. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 153–164.
11. Uselis N., Lanauskas J., Duchovskis P., Brazaitytė A., Viškelis P.,
Šabajevienė G. 2006. Frigo daigais pasodintų braškių ‘Elsanta’
auginimo būdai šiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1):
56–63.
12. Uselis N., Lanauskas J., Valiuškaitė A., Viškelis P. 2009. Braškių
veislių tyrimas auginant jas profiliuotoje dirvoje. Sodininkystė ir
daržininkystė, 28(4): 51–60.
13. Uselis N., Lanauskas J., Viškelis P. 2010. Vėlyvųjų braškių veislių
tyrimas auginant jas profiliuotoje dirvoje. Sodininkystė ir
daržininkystė, 29(4): 15–22.
14. Uselis N., Lanauskas J., Zalatorius V., Duchovskis P., Brazaitytė A.,
Urbonavičiūtė A. 2008. Evaluation of the methods of soil cultivation
growing dessert strawberries in beds. Sodininkystė ir daržininkystė,
27(2): 295–305.
15. Uselis N., Rugienius R., Lanauskas J., Valiuškaitė A., Viškelis P.,
Sasnauskas A., Kviklys D. 2013. Naujausios braškių veislės
versliniam auginimui. Iš: Naujausios rekomendacijos žemės ir
miškų ūkiui. Akademija, Kėdainių r., 27–29.
29
16. Valiuškaitė A., Uselis N., Survilienė E. 2010. iMETOS®sm
Botrytis sp. prognozavimo modelio efektyvumo tyrimai braškyne.
Sodininkystė ir daržininkystė, 29(3): 13–22.
17. Žurawich E., Masny A. 2005. Uprawa truskawek w polu i pod
oslonami. Plantpress, Krakow.
18. Żurawicz E., Masny A. 2009. Yielding of new dessert strawberry
cultivars and their susceptibility to fungal diseases in Poland.
Research Institute of Pomology and Floriculture Pomologiczna,
Skierniewice, 18: 96–100.
30
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).
Productivity and berry quality of different time ripening strawberry cultivars
N. Uselis, J. Lanauskas, P. Viškelis, A. Valiuškaitė, N. Rasiukevičiūtė,
L. Buskienė, D. Kviklys
Summary
Field experiment of strawberry cultivar evaluation was established on August 18,
2015. Strawberries were grown in low white film mulched beds with a fertigation system.
Potted strawberry plant runners were used, planting scheme – 1.0 + 0.35 + 0.35 × 0.2 m
(88 236 plants ha-1). The following strawberry cultivars were tested: ‘Rumba’, ‘Asia’,
‘Daroyal’, ‘Darselekt’, ‘Deluxe’, ‘Elegance’, ‘Flair’, ‘Syria’, ‘Sonata’ and ‘Vivaldi’.
Only strawberries of ‘Sonata’ cultivar gave higher yield if compared to the control
cultivar ‘Rumba’. Somewhat more productive than the cultivar ‘Rumba’ were ‘Vivaldi’,
‘Asia’, ‘Darselekt’ and ‘Daroyal’. According to the berry ripening time, it has been
determined that ‘Flair’, ‘Rumba’ and ‘Daroyal’ are early; ‘Asia’, ‘Darselekt’, ‘Vivaldi’,
‘Deluxe’ and ‘Elegance’ – medium early; ‘Syria’ and ‘Sonata’ – medium late maturing
cultivars.
According to the complex of biological and economically important characteristics of
Lithuanian soil and climate, the best for cultivation are early maturing ‘Rumba’ and
‘Daroyal’, medium early – ‘Asia’ and ‘Deluxe’, medium late – ‘Sonata’ cultivars.
Keywords: strawberries, yield, berry quality, cultivars.
31
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).
Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi normų
ir purškimų dažnio įtaka ekologiškai auginamoms
bulvėms
Juozas Pekarskas Aleksandro Stulginskio universitetas, LT-53361 Akademija, Kauno r.
el. paštas: [email protected]
Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi įtakos ekologiškai auginamų bulvių
derliui ir kokybei tyrimai atlikti 2011–2013 m. Aleksandro Stulginskio universiteto
Bandymų stotyje lengvo priemolio sekliai glėjiškame karbonatingajame išplautžemyje –
IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol – LVg-p-w-cc). Ekologiškai auginamas bulves
nupurškus skystomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi (vienkartinė
norma – 6 ir 8 l ha-1) tris ir keturis kartus, esmingai padidėjo bulvių suminis ir prekinis
gumbų derlius, prekinio derliaus išeiga, sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų kiekis
gumbuose, o azoto, fosforo ir kalio kiekiui Fitokondi trąšos įtakos neturėjo. Bulves
nupurškus Fitokondi trąšomis (norma – 24 ir 32 l ha-1) tris ir keturis po 8 l ha-1, esmingai
padidėjo suminis ir prekinis bulvių gumbų derlius, palyginti su purškimu tris kartus, kai
norma – 18 l ha-1, kiekvieną kartą išpurškiant po 6 l ha-1. Fitokondi norma ir purškimo
dažnis neturėjo įtakos bulvių prekinio derliaus išeigai. Palyginus tarpusavyje bulvių
purškimą vegetacijos metu Fitokondi trąšomis per tris ar keturis kartus, kai vienkartinė
norma – 6 ir 8 l ha-1, esmingų sėklinių ir pašarinių bulvių gumbų derliaus skirtumų
nenustatyta. Skirtingos Fitokondi normos ir purškimų dažnis neturėjo esminės įtakos
sausųjų medžiagų, krakmolo, azoto, fosforo ir kalio kaupimuisi gumbuose. Fitokondi
trąšomis nupurškus tris kartus, nitratų kiekis bulvių gumbuose padidėjo iš esmės,
palyginti su purškimu keturis kartus. Kai bendra Fitokondi norma buvo 24 l ha-1, esmingai
daugiau nitratų gumbuose susikaupė bulves nupurškus tris kartus po 8 l ha-1 nei keturis
kartus po 6 l ha-1.
Reikšminiai žodžiai: bulvės, cheminė sudėtis, derlius, ekologinis ūkininkavimas,
skystosios organinės trąšos Fitokondi.
Įvadas. Pasaulyje susidomėjimas bulvių (Solanum tuberosum L.) kaip
vertingos žaliavos maisto produktų gamybai, auginimu didėja. Didėja ir jų
suvartojimas. Taip pat išsiplėtė ekologiškai auginamų bulvių plotai ir jų
vartojimas pasaulyje, ypač Europoje, bet, palyginti su bendru plotu, jie
išlieka nedideli ir sudaro tik 4 % viso bulvių ploto (Haase et al., 2007a;
Maggio et al., 2008; Camire et al., 2009; Pawelzik, Möller, 2014).
Pagrindinės priežastys – gaunamas mažesnis ekologiškų bulvių derlius,
keliami specialūs aprūpinimui maisto medžiagomis ir augalų apsaugos nuo
32
ligų ir kenkėjų reikalavimai, kurie gerokai skiriasi nuo taikomų
intensyvios gamybos sąlygomis. Ekologinėje žemdirbystėje griežtai
draudžiama naudoti sintetines mineralines trąšas bei sintetinius pesticidus
(Finckh et al., 2006; Möller et al., 2006; Haase et al., 2007b; Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 834/2007, 2007; Komisijos reglamentas (EB)
Nr. 889/2008, 2008; De Ponti et al., 2012; Palmer et al., 2013).
Ekologiškai ūkininkaujant išauginama sintetinėmis cheminėmis
medžiagomis neužteršta produkcija, nes sintetinės mineralinės trąšos bei
pesticidai nenaudojami ir jais neteršiama aplinka, o tręšiant mėšlu,
kompostu ir kitomis organinėmis trąšomis didėja dirvožemio derlumas,
išvengiama biodegradacijos procesų. Ekologiškose bulvėse, palyginti su
intensyviai augintomis, susikaupia mažiau nitratų, gumbuose pagausėja
sausųjų medžiagų, vitamino C, fenolio junginių, aminorūgščių, bendro
cukraus, mineralinių ir kt. medžiagų (Hajšlová et al., 2005; Hamouz et al.,
2005; Moschella et al., 2005; Wszelaki et al., 2005; Rembiałkowska, 2007;
Mansour et al., 2009; Williams et al., 2010; El-Sayed et al., 2015).
Skystosiomis trąšomis per lapus tręšiama siekiant sušvelninti
nepalankių klimato, dirvožemio ir kitų sąlygų keliamą stresą, sumažinti
mitybinių medžiagų trūkumą augalams kritiniu momentu. Papildomai per
lapus patręšti augalai apie 50 proc. mitybinių medžiagų pasisavina per
pirmąsias šešias valandas. Didesniems žemės ūkio augalų derliams
išauginti reikia daugiau mitybinių medžiagų, tarp jų – ir mikroelementų, o
juos patogiausiai išpurkšti su lapų trąšomis (Staugaitis ir kt., 2002;
Budzynski et al., 2003; Knittel, Albert, 2003).
Lietuvoje yra atlikta nemažai tyrimų su skystosiomis trąšomis. Jos
skiriasi chemine sudėtimi, sudedamosiomis dalimis bei žaliavomis,
naudotomis toms trąšoms gaminti. Auginant intensyviai, vegetacijos metu
du kartus nupurškus kompleksinėmis trąšomis su azotu, fosforu, kaliu bei
mikroelementais bulvių derlius padidėjo tik vienerius metus iš trijų. Lapų
trąšos bulvių gumbų derliaus nedidino. Kalcio, boro ir aminorūgščių
turinčios trąšos Boramin Ca, kalio ir azoto trąšos Final K mažino nitratų
kiekį bulvių gumbuose, o amidinio azoto ir aminorūgščių turinčios lapų
trąšos Delfan – didino. Lapų trąšos neturėjo įtakos krakmolo kiekiui
gumbuose. Sausųjų medžiagų kiekį gumbuose iš esmės didino kalcio, boro
ir aminorūgščių turinčios Boramin Ca trąšos (Staugaitis ir kt., 2006;
Staugaitis, Laurė, 2008). Tyrimais nustatyta, kad biologiniai preparatai ir
skystosios organinės trąšos buvo labai nevienodo efektyvumo, kaip kurios
iš jų – mažo (Sliesaravičius et al., 2006; Starkutė ir kt., 2009 a, b;
Jablonskytė-Raščė ir kt., 2012). Aleksandro Stulginskio universiteto
Agroekologijos centre atliktais tyrimais nustatyta, kad veikiant
skystosiomis organinėmis trąšoms Biojodžiui ir Biokal 1 ne tik didėjo
33
ekologiškai auginamų žemės ūkio augalų derlius, gerėjo išauginamos
produkcijos kokybė, bet ir mažėjo augalų sergamumas įvairiomis ligomis
(Sliesaravičius et al., 2006; Pekarskas, 2008 a, b). Bulves nupurškus
skystosiomis organinėmis trąšomis Biojodžiu, tiek netręštame, tiek
tręštame kalio trąšomis plote esmingai padidėjo bulvių suminis ir prekinis
gumbų derlius. Bulves nupurškus Biojodžiu (norma – 10 l ha-1), esmingai
sumažėjo nitratų (Pekarskas, 2012). Lietuvoje ekologinės žemdirbystės
sistemoje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų su skystosiomis
organinėmis trąšomis Biokal 1 ir Biokal 2, kurių sudėtyje yra atitinkamai
57 ir 45 % vaistinių augalų ekstrakto. Jos veikė efektyviai apdorojant
sėklas prieš sėją, didino žemės ūkio augalų derlumą ir turėjo įtakos jų
cheminei sudėčiai (Pekarskas, 2008 a, b, c; Starkutė ir kt., 2009 a, b;
Jablonskytė-Raščė ir kt., 2012; Pekarskas, Sinkevičienė, 2015;
Sinkevičienė ir kt., 2015).
Darbo tikslas – ištirti skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi
įtaką ekologiškai auginamų bulvių derliui ir produkcijos biocheminei ir
cheminei sudėčiai.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Skystųjų organinių vaistažolinių
trąšų Fitokondi įtakos ekologiškai auginamoms bulvėms bandymai atlikti
Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje 2011–2013 metais.
Bandymų atlikimo vietoje vyravo lengvo priemolio sekliai glėjiškas
karbonatingasis išplautžemis – IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol –
LVg-p-w-cc). Tyrimų metais dirvožemis buvo neutralus, vidutinio
fosforingumo ir kalingumo ir mažo humusingumo, bendrojo (0–20 cm
gylyje) ir mineralinio (0–30 cm gylyje) azoto dirvožemyje prieš bulvių
sodinimą buvo: 2011 m. – atitinkamai 0,171 % ir 8,76 mg kg-1, 2012 m. –
atitinkamai 0,162 % ir 7,91 mg kg-1, o 2013 m. – atitinkamai 0,148 % ir
8,45 mg kg-1 (1 lentelė).
Bulvių bandymo bendras laukelio plotas – 17,5 m2 (5 × 3,5),
apskaitinis – 10 m2 (4 × 2,5). Bandymų variantai kartoti po keturis kartus.
Bulvės augintos po juodojo pūdymo. 2011 ir 2012 m. auginta vidutinio
ankstyvumo vokiška veislė ‘Merdian’, 2013 m. – ankstyvoji veislė ‘Fakse’
(Danija). Bulvės nebuvo tręštos kitomis trąšomis. Augalų apsaugos
preparatai nuo ligų ir kenkėjų nenaudoti. 2011 m. bulvės buvo pasodintos
gegužės 5 d., 2012 m. – gegužės 4 d., 2013 m. – gegužės 9 d., o nukastos
atitinkamai rugsėjo 7, 8 ir 26 dienomis.
Bulvės purkštos tokia tvarka: pirmą kartą – pagrindiniams stiebams
formuojantis dirvos paviršiuje (BBCH 22–24 tarpsnis), antrą kartą –
pagrindiniam stiebui augant (BBCH 35–37), trečią kartą – žiedyno
pasirodymo tarpsnyje (BBCH 53–57) ir ketvirtą kartą – žydėjimo
pabaigoje ir vaisiaus vystymosi tarpsnyje (BBCH 6N9–71).
34
Bandymo schema:
1. Bulvės nepurkštos;
2. Purkšta Fitokondi 18 l ha-1 per 3 kartus po 6 l ha-1 (BBCH 22–24,
BBCH 35–37 ir BBCH 53–57) - Fitokondi 6+6+6 l ha-1;
3. Purkšta Fitokondi 24 l ha-1 per 3 kartus po 8 l ha-1 (BBCH 22–24,
BBCH 35–37 ir BBCH 53–57) - Fitokondi 8+8+8 l ha-1;
4. Purkšta Fitokondi 24 l ha-1 per 4 kartus po 6 l ha-1 (BBCH 22–24,
BBCH 35–37, BBCH 53–57 ir BBCH 6N9–71) - Fitokondi
6+6+6+6 l ha-1;
5. Purkšta Fitokondi 32 l ha-1 per 4 kartus po 8 l ha-1 (BBCH 22–24,
BBCH 35–37, BBCH 53–57 ir BBCH 6N9–71) - Fitokondi
8+8+8+8 l ha-1.
1 lentelė. Ekologiškų bulvių bandymo ploto dirvožemio agrocheminių
savybių charakteristika Table 1. The characteristics of soil agrochemical properties of organic potatoes test
area
Dirvožemio rodikliai / Indicator of soil 2011 2012 2013
Humusas / Humus, % 1,91 1,94 1,81
pH 7,0 7,1 7,0
Judrusis fosforas (P205) / Mobile phosphorus (P205), mg kg–1 146,7 132,6 142,6
Judrusis kalis (K20) / Mobile potassium (K20), mg kg–1 141,6 139,2 125,0
Bendrasis azotas / Total nitrogen, % 0,171 0,162 0,148
Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje prieš bulvių sodinimą
The amount of mineral nitrogen prior to sowing, mg kg-1 8,76 7,91 8,45
Dirvožemio ėminiai agrocheminėms savybėms tirti imti iš 0–20 cm
gylio 8–12 skirtingų vietų, o mineralinio azoto kiekiui nustatyti – iš
0–30 cm gylio 6 skirtingų laukelio vietų, iš kiekvieno varianto trijų
pakartojimų. Dirvožemio pH nustatytas potenciometriniu (ISO
10390:2005), humusas – sauso deginimo (organinės anglies kiekis ×
1,724) (ISO 10694:1995), judrieji fosforas ir kalis – A-L (Egnerio-Rimo-
Domingo) (GOST 26208-84), mineralinis azotas – kolorimetriniu, o
bendrasis azotas – Kjeldalio (ISO 11261:1995) metodais.
Nukasus bulves jos buvo surūšiuotos. Prekinėms bulvėms priskirti
gumbai, kurių skersmuo didesnis nei 55 mm. Mažesnio skersmens bulvės
priskirtos sėklinių ir pašarinių bulvių kategorijoms. Sausųjų medžiagų
kiekis nustatytas kaitinant 105 oC temperatūroje iki nekintamos masės,
krakmolas – pagal lyginamąjį svorį, nitratai – jonometriniu metodu,
azotas (N) – Kjeldalio metodu, fosforas (P) – spektrometriniu su amonio
35
molibdatu, o kalis (K) – liepsnos fotometriniu metodais. Dirvožemio
agrocheminių savybių rodiklių reikšmės ir bulvių gumbų cheminė sudėtis
nustatytos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių
tyrimų laboratorijoje.
Skystosios organinės vaistažolinės trąšos Fitokondi yra sukurtos ir nuo
2010 m. gaminamos Vengrijoje. Jas sudaro vandeninis vaistažolinių
augalų ekstraktas – 80 %, biohumuso vandeninis ekstraktas – 13,3 %, kalio
muilas – 6,6 % (50,0 ml l-1) ir eteriniai aliejai – 0,1 % (eukalipto aliejus –
1,5 ml l-1). Gaminant skystąsias Fitokondi trąšas naudojami septynių
augalų ekstraktai: 110,0 g l-1 didžiosios dilgėlės (Urtica dioicia L.),
52,5 g l-1 vaistinės taukės (Symphytum officinale L.), 100,0 g l-1
burgundinio ąžuolo (Quercus imbricaria) žievės, 60,0 g l-1 dirvinio
asiūklio (Equisetum arvense L.), 52,2 g l-1 karčiojo kiečio (pelyno)
(Artemisia absinthium L.), 35,0 g l-1 serenčio (Tagetes) ir 25,0 g l-1
didžiosios ugniažolės (Chelidonium majus L.).
Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi sudėtis: ne mažiau
kaip 1,0 % sausųjų medžiagų; ne mažiau kaip 0,02 g l-1 N; 0,01 g l-1 P2O5;
0,15 g l-1 K2O; 0,02 g l-1 Ca; 0,01 g l-1 Mg; ne daugiau kaip 50,0 mg l-1 Co;
100,0 mg l-1 Cu; 5,0 mg l-1 Se; 10,0 mg l-1 As; 2,0 mg l-1 Cd; 100,0 mg l-1
Cr; 0,1 mg l-1 Hg; 50,0 mg l-1 Ni ir 100,0 mg l-1 Pb. Fitokondi pH yra
7,0±0,5, tankis – 1,0±0,1 kg m-3.
Duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu naudojant
programą ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Meteorologinės sąlygos. Pasodinus bulves 2011 m. gegužės mėn.
pradžioje vyravę šilti ir drėgni orai buvo palankūs bulvėms sudygti ir augti,
bet birželio mėnesio karšti ir mažai lietingi orai bulvių augimą ir vystymąsi
stabdė. Per birželio mėn. 17 ir 27 dienų liūtis iškrito atitinkamai 18,1 ir
28,6 mm kritulių, kaip kur bulvių vagose trumpą laiką stovėjo vanduo.
Labai neigiamai bulvių augimui ir vystymuisi atsiliepė liepos mėnesio
lietingi orai. Bulvių vagos buvo apsemtos. Rugpjūčio pradžioje dėl drėgnų
ir šiltų orų per trumpą laiką greitai išplito bulvių maras, jis labai stipriai
pažeidė bulvienojus ir šie nurudo. Bulvių vegetacija sustojo. 2012 m. prieš
ir po bulvių pasodinimą ir po jo vyravo šilti, bet sausi orai. Drėgmės
stygius vėlino bulvių sudygimą. Birželio mėn. vyravo 2,3 °C vėsesni orai
nei daugiametė norma, bet iškrito 12,2 mm daugiau iškrito kritulių nei
daugiamečiai vidurkiai. Praėjus birželio mėn. 1, 11, 22 ir 26 dienų liūtims,
kai iškrito atitinkamai 9,7; 34,9; 10,2 ir 11,2 mm kritulių, bulvių vagos
buvo apsemtos ir vanduo išsilaikė kelias dienas. Liepos mėnesį ir
rugpjūčio mėn. pirmą dešimtadienį vyravo labai lietingi ir šilti orai,
nepalankūs bulvių augimui ir vystymuisi. Išplitęs bulvių maras pažeidė
bulvienojus, o tai turėjo didelės įtakos bulvių gumbų derliui. 2013 m.
36
meteorologinės sąlygos bulvėms pasodinti ir sudygti buvo palankios.
Dirva buvo drėgna ir pakako šilumos. Birželio mėnesį iškrito net
118,5 mm kritulių, dirva buvo pažliugusi. Vėliau vyravo sausringi orai,
kurie buvo nepalankūs bulvėms augti, nes dirvožemis per daug išdžiūvo ir
sukietėjo. Rugsėjo mėnuo buvo labai lietingas, o nesiliaujantys lietūs
sutrukdė bulves nukasti laiku, dėl to buvo gerokai suvėlintas bulviakasis.
2011–2013 m. meteorologines sąlygas galima vertinti kaip nepalankias
ekologiškoms bulvėms augti ir vystytis.
Rezultatai. Vegetacijos metu nupurškus bulves skystosiomis
organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi po 6 ir 8 l ha-1 per tris ir
keturis kartus, esmingai padidėjo bulvių suminis ir prekinis gumbų derlius
bei prekinio derliaus išeiga, palyginti su nepurkštomis bulvėmis
(1 lentelė). Nupurškus bulves keturis kartus po 8 l ha-1 (norma – 32 l ha-1)
esmingai padidėjo suminis ir prekinis bulvių gumbų derlius, palyginti su
purškimu tris ir keturis kartus po 6 l ha-1 (norma – atitinkamai 18 ir
24 l ha-1). 2011 m. suminis bulvių derlius padidėjo 1,32 ir 1,72 t ha-1, arba
6,25 ir 7,75 proc., prekinis – 1,52 ir 1,54 t ha-1, arba 13,55 ir 12,39 proc.,
2012 m. – atitinkamai 1,24 ir 1,06 t ha-1, arba 6,00 ir 4,86 proc. ir 0,89 ir
0,91 t ha-1, arba 7,79 ir 7,43 proc., o 2013 m. – atitinkamai 1,39 ir
1,27 t ha-1, arba 6,95 ir 6,03 proc. ir 1,30 ir 0,89 t ha-1, arba 11,69 ir
7,19 proc. Skirtingais tyrimo metais esminių prekinio derliaus skirtumų,
purškiant po 6 l ha-1 keturis kartus (24 l ha-1) ir po 8 l ha-1 tris kartus
(24 l ha-1), nenustatyta.
Bulves vegetacijos metu nupurškus Fitokondi trąšomis keturis kartus
po 6 l ha-1 (norma – 24 l ha-1) ir po 8 l ha-1 (norma – 32 l ha-1), esmingai
padidėjo suminis ir prekinis gumbų derlius, palyginti su purškimu tris
kartus, o prekinio derliaus išeigai esminės įtakos nenustatyta. Purškiant tris
kartus po 8 l ha-1 (norma – 24 l ha-1) ir keturis kartus po 6 l ha-1 (norma –
24 l ha-1) esminių suminio ir prekinio gumbų derliaus bei prekinio derliaus
išeigos skirtumų nenustatyta (2 lentelė).
Atliktais tyrimais nustatyta, kad, auginant tiek vidutinio ankstyvumo
veislę ‘Merdian’, tiek ankstyvąją veislę ‘Fakse’, vegetacijos metu
nupurškus bulves skystosiomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis
Fitokondi po 8 l ha-1 tris ir keturis kartus (norma – atitinkamai 24 ir
32 l ha-1), esmingai padidėjo sėklinių bulvių gumbų derlius, palyginti su
nepurkštomis bulvėmis, o purškimas 6 l ha-1 tris ir keturis kartus (norma –
atitinkamai 18 ir 24 l ha-1) esminės įtakos sėklinių gumbų derliui neturėjo.
Purškimas Fitokondi trąšomis iš esmės mažino pašarinių bulvių gumbų
derlių, palyginti su nepurkštomis bulvėmis (3 lentelė).
37
Vegetacijos metu nupurškus bulves Fitokondi tris ir keturis kartus po 6
ir 8 l ha-1, esminių sėklinių ir pašarinių bulvių gumbų derliaus skirtumų
nenustatyta (3 lentelė).
Atliktais tyrimais nustatyta, kad 2011, 2012 ir 2013 m. vegetacijos metu
nupurškus bulves skystosiomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis
Fitokondi tris ir keturis kartus po 6 ir 8 l ha-1, palyginti su nepurkštomis
bulvėmis, esmingai padidėjo sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų kiekiai
bulvių gumbuose, o azoto, fosforo ir kalio kiekiui nei normos, nei
purškimo dažnis esminės įtakos neturėjo (4 lentelė).
Palyginus Fitokondi trąšų normas ir jų purškimo dažnį nustatyta, kad
nei normos, nei purškimo dažnis neturėjo esminės įtakos sausųjų
medžiagų, krakmolo, azoto, fosforo ir kalio kaupimuisi gumbuose. Bulves
nupurškus Fitokondi tris kartus po 6 l ha-1 (norma – 18 l ha-1) ir tris kartus
po 8 l ha-1 (norma – 24 l ha-1), esmingai padidėjo nitratų kiekis gumbuose,
palyginti su purškimu keturis kartus po 6 ir 8 l ha-1. Kai bendra Fitokondi
norma buvo 24 l ha-1, iš esmės daugiau nitratų gumbuose susikaupė bulves
nupurškus tris kartus po 8 l ha-1 nei keturis kartus po 6 l ha-1 (4 lentelė).
2 lentelė. Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi įtaka
ekologiškai auginamų bulvių suminiam ir prekiniam derliui bei
prekinio derliaus išeigai Table 2. The impact of liquid herbal organic fertilisers Fitokondi on total and
marketable yield of organically cultivated potatoes as well as the output of the
marketable yield
Variantas / Treatment
Suminis
derlius / Total
yield, t ha-1
Prekinis derlius
Marketable
yield, t ha-1
Prekinio derliaus
išeiga / Output of
marketable yield, %
2011 m.
Nepurkšta / Unsprayed 19,70 8,48 43,05
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 21,09 11,22 53,20
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 22,41 12,74 56,85
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 22,19 12,43 56,02
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 23,91 13,97 58,43
R05 / LSD05 0,83 0,92 4,73
2012 m.
Nepurkšta / Unsprayed 19,45 9,11 46,84
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 20,65 11,42 55,30
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 21,89 12,31 56,24
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 21,81 12,25 56,17
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 22,87 13,16 57,54
R05 / LSD05 0,84 0,78 4,23
38
2 lentelės tęsinys. Table 2 continued.
Variantas / Treatment
Suminis
derlius / Total
yield, t ha-1
Prekinis derlius
Marketable
yield, t ha-1
Prekinio derliaus
išeiga / Output of
marketable yield, %
2013 m.
Nepurkšta / Unsprayed 21,05 9,85 46,79
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 22,15 11,12 50,20
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 23,69 12,42 52,43
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 23,54 12,37 52,55
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 24,96 13,26 53,13
R05 / LSD05 0,74 0,65 3,27
2011–2013 m. vidutiniai duomenys / 2011–2013 average data
Nepurkšta / Unsprayed 20,07 9,15 45,56
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 21,30 11,25 52,90
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 22,66 12,49 55,17
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 22,51 12,35 54,91
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 23,91 13,46 56,37
R05 / LSD05 0,80 0,79 4,12
Vidutiniais 2011–2013 m. tyrimų duomenimis, nupurškus skystosiomis
organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi po 6 ir 8 l ha-1 tris ir
keturis kartus, esmingai padidėjo bulvių suminis ir prekinis gumbų derlius
bei prekinio derliaus išeiga, palyginti su nepurkštomis bulvėmis.
Nupurškus bulves Fitokondi po 8 l ha-1 (norma – 32 l ha-1), esmingai
padidėjo suminis ir prekinis bulvių gumbų derlius, palyginti su purškimu
tris ir keturis kartus po 6 l ha-1 (norma – atitinkamai 18 ir 24 l ha-1).
Vegetacijos metu nupurškus Fitokondi trąšomis keturis kartus po 6 l ha-1
(24 l ha-1) ir 8 l ha-1 (32 l ha-1), esmingai padidėjo suminis ir prekinis
gumbų derlius, palyginti su purškimu tris kartus, o prekinio derliaus išeigai
esminės įtakos nenustatyta. Purškiant tris kartus po 8 l ha-1 (24 l ha-1) ir
keturis kartus po 6 l ha-1 (24 l ha-1), esminių suminio ir prekinio gumbų
derliaus bei prekinio derliaus išeigos skirtumų nenustatyta (2 lentelė).
Vidutiniais 2011–2013 m. tyrimų duomenimis, nupurškus bulves
skystosiomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi tris ir
keturis kartus po 8 l ha-1 (norma – 24 ir 32 l ha-1), esmingai padidėjo
sėklinių bulvių gumbų derlius, palyginti su nepurkštomis bulvėmis, o
purškimas tris ir keturis kartus po 6 l ha-1 (norma – atitinkamai 18 ir
24 l ha-1) esminės įtakos sėklinių gumbų derliui neturėjo. Purškimas
Fitokondi trąšomis iš esmės mažino pašarinių bulvių gumbų derlių,
palyginti su nepurkštomis bulvėmis (3 lentelė).
39
3 lentelė. Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi įtaka
ekologiškai auginamų sėklinių ir pašarinių bulvių gumbų derliui Table 3. The impact of liquid herbal organic fertilisers Fitokondi on the yield of
organically cultivated seed and for feed potato tubers
Variantas / Treatment Sėklinės bulvės / Seed
potatoes (35–50 mm), t ha-1
Pašarinės bulvės / Potatoes
for feed (25–35 mm), t ha-1
2011 m.
Nepurkšta / Unsprayed 3,26 7,96
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 4,21 4,96
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 4,90 4,77
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 4,35 5,41
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 4,61 5,33
R05 / LSD05 1,19 1,37
2012 m.
Nepurkšta / Unsprayed 3,41 6,93
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 4,12 5,11
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 4,65 4,93
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 4,29 5,27
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 4,71 5,00
R05 / LSD05 1,05 1,07
2013 m.
Nepurkšta / Unsprayed 4,05 7,15
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 5,11 5,92
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 5,86 5,41
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 5,22 5,95
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 5,95 5,75
R05 / LSD05 1,20 1,01
2011–2013 m. vidutiniai duomenys / 2011–2013 average data
Nepurkšta / Unsprayed 3,57 7,35
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 4,48 5,33
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 5,14 5,04
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 4,62 5,54
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 5,09 5,36
R05 / LSD05 1,15 1,16
Vidutiniais 2011–2013 m. tyrimų duomenimis, bulves nupurškus
skystosiomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi tris ir
keturis kartus po 6 ir 8 l ha-1, palyginti su nepurkštomis bulvėmis, esmingai
padidėjo sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų gumbuose, o azoto, fosforo
ir kalio kiekiui esminės įtakos nei normos, nei purškimo dažnis neturėjo.
Palyginus Fitokondi normas ir jų purškimo dažnį, nustatyta, kad nei
normos, nei purškimo dažnis neturėjo esminės įtakos sausųjų medžiagų,
40
krakmolo, azoto, fosforo ir kalio kaupimuisi gumbuose. Bulves nupurškus
Fitokondi tris kartus po 6 l ha-1 (norma – 18 l ha-1) ir tris kartus po 8 l ha-1
(norma – 24 l ha-1), esmingai padidėjo nitratų kiekis gumbuose, palyginti
su purškimu keturis kartus po 6 ir 8 l ha-1. Kai bendra Fitokondi norma
buvo 24 l ha-1, iš esmės daugiau nitratų gumbuose susikaupė bulves
nupurškus tris kartus po 8 l ha-1 nei keturis kartus po 6 l ha-1 (4 lentelė).
4 lentelė. Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi įtaka
ekologiškai auginamų bulvių gumbų cheminei sudėčiai Table 4. The impact of liquid herbal organic fertilisers Fitokondi on the chemical
composition of organically cultivated potato tubers
Variantas / Treatment
Sausosios
medžiagos
Dry
matter, %
Krakmolas
Starch, %
Nitratai
Nitrates,
mg kg-1
N, % P, % K, %
2011 m.
Nepurkšta / Unsprayed 18,71 11,30 40,85 0,211 0,045 0,495
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 19,54 12,20 55,90 0,231 0,043 0,495
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 19,69 12,30 55,30 0,230 0,040 0,485
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 19,61 12,45 49,10 0,230 0,041 0,480
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 19,75 12,40 46,80 0,225 0,042 0,490
R05 / LSD05 0,53 0,35 3,33 0,026 0,006 0,020
2012 m.
Nepurkšta / Unsprayed 19,01 11,84 45,23 0,201 0,043 0,491
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 19,65 12,31 53,85 0,228 0,042 0,493
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 19,71 12,62 53,65 0,231 0,042 0,490
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 19,68 12,55 50,36 0,229 0,041 0,487
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 19,82 12,54 48,36 0,226 0,040 0,486
R05 / LSD05 0,31 0,38 2,56 0,034 0,005 0,015
2013 m.
Nepurkšta / Unsprayed 19,41 14,25 78,36 0,261 0,044 0,312
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 19,78 14,91 88,25 0,274 0,043 0,314
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 19,91 15,12 88,36 0,275 0,043 0,315
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 19,87 15,05 84,23 0,271 0,041 0,311
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 20,02 15,32 82,63 0,270 0,042 0,312
R05 / LSD05 0,36 0,46 2,41 0,028 0,004 0,008
2011–2013 m. vidutiniai duomenys / 2011–2013 average data
Nepurkšta / Unsprayed 19,04 12,46 54,81 0,224 0,044 0,433
Fitokondi 6+6+6 l ha-1 19,66 13,14 66,00 0,244 0,043 0,434
Fitokondi 8+8+8 l ha-1 19,77 13,35 65,77 0,245 0,042 0,430
Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 19,72 13,35 61,23 0,243 0,041 0,426
Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 19,86 13,42 59,26 0,240 0,041 0,429
R05 / LSD05 0,41 0,40 2,80 0,030 0,005 0,015
41
Aptarimas. Ekologinės žemdirbystės sistemoje yra griežtai uždrausta
naudoti sintetines mineralines trąšas ar trąšas, kurioms gaminti
naudojamos sintetinės mineralinės medžiagos, bet galima naudoti trąšas,
pagamintas iš organinių ir natūralios kilmės mineralinių medžiagų.
Plečiantis ekologiniam ūkininkavimui, naudojant leistinas organines ir
mineralines medžiagas, buvo sukurta ir pagaminta nemažai birių,
granuliuotų ir skystų organinių trąšų, kurios leidžia išauginti didesnius ir
geresnės kokybės žemės ūkio augalų derlius, gerina dirvožemio savybes,
didindamos juose organinių medžiagų kiekį. Dauguma ekologiškų
skystųjų organinių trąšų turi augalus nuo ligų ir kenkėjų saugančių savybių
(Knittel, Albert, 2003; Finckh et al., 2006; Hasse et al., 2007 b; Komisijos
reglamentas (EB) Nr. 889/2008, 2008; De Ponti et al., 2012; Palmer et al.,
2013; Pekarskas, 2008 c, 2016 a, b).
Skystųjų organinių trąšų panaudojimo ekologinėje žemdirbystėje
pagrindinis tikslas yra išauginti didesnius ir geresnės kokybės žemės ūkio
augalų derlius ir turėti galimybę aprūpinti augalus maisto medžiagomis jų
vegetacijos metu (Sliesaravičius et al., 2006; Pekarskas, 2008 c, 2016 b).
Pirmos skystosios organinės trąšos, sertifikuotos naudoti ekologinėje
gamyboje, buvo Biokal 1, Biokal 2 ir Biojodis. Biokal 1 ir Biokal 2 –
Vengrijoje gaminamos skystosios organinės trąšos. Joms gaminti
naudojamas vaistažolinių augalų esktraktas. Atlikti moksliniai tyrimai
parodė, kad šias organines trąšas galima sėkmingai panaudoti sėkloms
apdoroti prieš sėją ir žemės ūkio augalams purkšti jų vegetacijos metu. Dėl
trąšų su vaistažolinių augalų ekstraktu poveikio mažiau sėklų pažeidė
mikromicetai, didėjo dygimo energija ir daigumas, labai pagausėjo žemės
ūkio augalų derlius, pagerėjo kokybė, mažiau augalų pažeidė ligos ir
kenkėjai (Pekarskas, 2008 a, b; Starkutė ir kt., 2009 a, b; Jablonskytė-
Raščė ir kt., 2012; Pekarskas, Sinkevičienė, 2015; Sinkevičienė ir kt.,
2015).
Skystosios organinės trąšos Fitokondi nuo trąšų Biokal 1 skiriasi tuo, kad
jų sudėtyje vandeninis vaistažolinių augalų ekstraktas sudaro net 80 % ir
pagamintas jis iš septynių vaistažolinių augalų, o Biokal 1 sudėtyje
vandeninis vaistažolinių augalų ekstraktas sudaro tik 57 % ir pagamintas
jis iš trijų vaistažolinių augalų (Pekarskas, 2016 b). Aleksandro
Stulginskio universiteto Agroekologijos centre skystųjų organinių trąšų
įtaka ekologiškoms bulvėms yra plačiai tyrinėjama. Su skystosiomis
organinėmis trąšomis Biokal, Fitokondi, Ruponics atliktais tyrimais,
nustatyta, kad tręšinat šiomis trąšomis didėja tiek ekologiškai auginamų
bulvių derlius, tiek prekinio derliaus išeiga (Pekarskas et al., 2011).
Panašūs rezultatai gauti ir atlikus šiuos tyrimus: nustatyta, kad tręšiant
Fitokondi iš esmės padidėjo bulvių suminis ir prekinis gumbų derlius bei
42
prekinio derliaus išeiga.
Lietuvoje intensyvios gamybos sistemoje atliktais tyrimais nustatyta,
kad bulvių gumbų derliui ir cheminei sudėčiai didelės įtakos turi tiek
trąšos, tiek tręšimo intensyvumas, tiek meteorologinės sąlygos bulvių
vegetacijos metu. Visos tirtos trąšos sumažino krakmolo kiekį gumbuose,
tačiau padidino bendrą cukraus ir nitratų kiekį (Makarevičiūtė, 2003;
Staugaitis ir kt., 2006; Janušauskaitė, Žėkaitė, 2008). Trąšos ir jų normos
turi esminę įtaką bulvių gumbų cheminei sudėčiai ir ekologinės
žemdirbystės sistemoje, bet ji skiriasi nuo įtakos, daromos ūkininkaujant
intensyviai. Netręštame kalio trąšomis plote krakmolo kiekį bulvių
gumuose iš esmės padidino tiek 6, tiek 10 l ha-1 bendros Biojodžio normos,
o bulves patręšus kalio trąšomis, iš esmės krakmolo kiekį padidino tik
10 l ha-1 norma. Bulves nupurškus Biojodžiu (norma – 10 l ha-1) kalio
sulfatu (K90) tręštame plote, iš esmės sumažėjo nitratų kiekis, palyginti su
netręštomis ir Biojodžiu nepurkštomis bulvėmis. Biojodis turėjo mažai
įtakos sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų bei vitamino C kiekiui
ekologiškai augintų bulvių gumbuose (Pekarskas, 2012). Atlikus tyrimus
su Fitokondi nustatyta, kad palyginti su nepurkštomis bulvėmis, gumbuose
iš esmės padidėjo sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų kiekiai, o azoto,
fosforo ir kalio kiekiui Fitokondi trąšos įtakos neturėjo. Bulvių purškimas
jų vegetacijos metu skystosiomis organinėmis trąšomis turėjo esminės
įtakos bulvių gumbų cheminei sudėčiai, bet skirtingos trąšos gali daryti
nevienodą įtaką atskiriems cheminės sudėties rodikliams.
Išvados 1. Ekologiškai auginamas bulves nupurškus skystosiomis
organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi tris ir keturis kartus po 6
ir 8 l ha-1, iš esmės padidėjo suminis ir prekinis gumbų derlius, prekinio
derliaus išeiga, sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų kiekis gumbuose, o
azoto, fosforo ir kalio kiekiui Fitokondi trąšos įtakos neturėjo.
2. Bulves nupurškus Fitokondi tris ir keturis kartus po 8 l ha-1 (normos –
atitinkamai 24 ir 32 l ha-1), iš esmės padidėjo suminis ir prekinis bulvių
gumbų derlius, palyginti su purškimu tris kartus po 6 l ha-1 (norma –
18 l ha-1). Fitokondi norma ir purškimo dažnis neturėjo įtakos bulvių
prekinio derliaus išeigai.
3. Skirtingos Fitokondi trąšų normos ir purškimų dažnis neturėjo
esminės įtakos sausųjų medžiagų, krakmolo, azoto, fosforo ir kalio
kaupimuisi gumbuose. Fitokondi trąšomis nupurškus tris kartus, esmingai
padidėjo nitratų kiekis bulvių gumbuose, palyginti su purškimu keturis
kartus. Kai bendra Fitokondi norma buvo 24 l ha-1, iš esmės daugiau nitratų
gumbuose susikaupė bulves nupurškus tris kartus po 8 l ha-1 nei keturis
kartus po 6 l ha-1.
43
Gauta 2018-11-14
Parengta 2018-11-19
Literatūra
1. Budzynski W. S., Jankowski K. J., Szemplinski W. 2003. Cultivar –
related and agronomic conditions of rye yielding on good rye soil
suitability complex. Part I: Yield and its relationship with the yield
components. Agronomy, 6(1): 1–11.
2. Camire M. E., Kubow S., Donelly D. J. 2009 Potato and human
health. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 49: 823–840.
3. El-Sayed S. F., Hassan A., Hassan H. A., El-Mogy M. M. 2015.
Impact of Bio- and Organic Fertilizers on Potato Yield, Quality and
Tuber Weight Loss After Harvest. Potato Research, 58: 67–81.
4. Finckh M. R., Schulte-Geldermann E., Bruns C. 2006. Challenges to
Organic Potato Farming: Disease and Nutrient Management. Potato
Research, 49: 27–42.
5. Haase T., Schüler C., Haase N. U., Heß J. 2007 a. Suitability of
organic potatoes for industrial processing: effect of agronomical
measures on selected quality parameters at harvest and after storage.
Potato Research, 50: 115–141.
6. Haase T., Schüler C., Piepho H. P., Thöni H., Heß J. 2007 b. The
effect of preceding crop and pre-sprouting on crop growth, N use
and tuber yield of maincrop potatoes for processing under conditions
of N stress. Journal of Agronomy and Crop Science, 193: 270–291.
7. Hajšlová J., Schulzová V., Slanina P., Janné K., Hellenäs K. E.,
Andersson C. 2005. Quality of organically and conventionally
grown potatoes: four-year study of micronutrients, metals,
secondary metabolites, enzymatic browning and organoleptic
properties. Food Additives & Contaminants, 22: 514–534.
8. Hamouz K., Lachman J., Dvořák P., Pivec V. 2005. The effect of
ecological growing on the potatoes yield and quality. Plant, Soil
and Environment, 51: 397–402.
9. Jablonskytė-Račkė D., Maikštėnienė S., Cesevičienė J.,
Mankevičienė A. 2012. Ekologiškų trąšų ir bioaktyvatorių įtaka
paprastųjų kviečių (Triticum aestivum L.) ir spelta kviečių (Triticum
spelta L.) produktyvumui bei derliaus kokybei. Žemės ūkio mokslai,
19(1): 1–10.
10. Janušauskaitė D., Žėkaitė V. 2008. Bulvių cheminės sudėties kitimas
vegetacijos metu bei jo ryšys su gumbų derliumi. Žemės ūkio
mokslai, 15(4): 53–59.
44
11. Knittel H., Albert E. 2003. Düger und Düngung. Bergen–Dumme,
Agrimedia.
12. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos
išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės
gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės
dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008 9
18, p. 1) http://eur-lex.europa [accessed 21 06 2016].
13. Maggio A., Carillo P., Bulmetti G. S., Fuggi A., Barbieri Gand De
Pascale S. 2008. Potato yield and metabolic profiling under
conventional and organic farming. European Journal of Agronomy,
28: 343–350.
14. Makaravičiūtė A. 2003. Tręšimo įtaka bulvių derliui, krakmolo ir
sausųjų medžiagų kiekiui gumbuose. Žemės ūkio mokslai, 2: 35–42.
15. Mansour S. A., Belal M. H., Abou-Arab A. A., Ashour H. M.,
Gad M. F. 2009. Evaluation of some pollutant levels in
conventionally and organically farmed potato tubers and their risks
to human health. Food and Chemical Toxicology, 47: 615–624.
16. Möller K., Habermeyer J., Zinkernagel V., Reents H. J. 2006. Impact
and interaction of nitrogen and Phytophthora infestans as yield-
limiting and yield-reducing factors in organic potato (Solanum
tuberosum L.) crops. Potato Research, 49: 281–301.
17. Moschella A., Camin F., Miselli F., Parisi B., Versini G., Ranalli P.
2005. Markers of characterization of agricultural regime and
geographical origin in potato. Agroindustria, 4(3): 325–332.
18. Palmer M. W., Cooper J., Tétard-Jones C., Średnicka-Tober D.,
Barański M., Eyre M., Shotton P. N., Volakakis N., Cakmak I.,
Ozturk L., Leifert C., Wilcockson S. J., Bilsborroe P. E. 2013. The
influence of organic and conventional fertilization and crop
protection practices, preceding crop, harvest year and weather
conditions on yield and quality of potato (Solanum tuberosuum) in a
long-term management trial. European Journal of Agronomy, 49:
83–92.
19. Pawelzik E., Möller K. 2014. Sustainable potato production
worldwide: the challenge to assess conventional and organic
production systems. Potato Research, 57: 273–290.
20. Pekarskas J. 2008 a. Biologinių preparatų Biojodžio ir „Biokal 1“
įtaka ekologiškai auginamoms morkoms. Sodininkystė ir
daržininkystė, 27(4): 133–144.
21. Pekarskas J. 2008 b. Biologinių preparatų Biojodžio ir „Biokal 1“
įtaka ekologiškai auginamų burokėlių derliui ir biocheminei
sudėčiai. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 145–154.
45
22. Pekarskas J. 2008 c. Tręšimas ekologinės gamybos ūkiuose. Kaunas.
23. Pekarskas J. 2012. Skystos organinės trąšos Biojodžio įtaka
ekologiškų bulvių derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,
31(1–2): 74–85.
24. Pekarskas J. 2016 a. Mėsinių galvijų mėšlo kompostavimo ir
granuliuotų organinių trąšų gamybos technologijos, jų įtaka
augalams ir dirvožemiui. Kaunas.
25. Pekarskas J. 2016 b. Skystų organinių trąšų gamyba, panaudojant
mėsinių galvijų mėšlo kompostą, jų savybės ir įtaka augalams.
Kaunas.
26. Pekarskas J., Sinkevičienė J. 2015. Effect of biopreparations on seed
germination and fungal contamination of winter wheat. Biologija,
61(1): 25–33.
27. Pekarskas J., Šileikienė D., Grigalavičienė I., Karklelienė R.,
Granstedt A. 2011. The Effect of Organic Certified Materials on the
Tendency of Yield and Quality Index of Potatoes. Rural
development 2011: the fifth international scientific conference,
proceedings, 5(2): 200–205.
28. Ponti T. de, Rijk B., van Ittersum M. K. 2012. The crop yield gap
between organic and conventional agriculture. Agricultural System,
108: 1–9.
29. Rembiałkowska E. 2007. Review Quality of plant products from
organic agriculture. Journal of the Science of Food and Agriculture,
87: 2757–2762.
30. Sinkevičienė J., Pekarskas J., Krasauskas A. 2015. Biologinių
produktų poveikis ekologinių žieminių kviečių sėklai. Žemės ūkio
mokslai, 22(2): 74–80.
31. Sliesaravičius A., Pekarskas J., Rutkovienė V., Baranauskis K. 2006.
Grain yield and disease resistance of winter cereal varieties and
application of biological agent in organic agriculture. Agronomy
Research, 4: 371–378.
32. Starkutė R., Viškelis P., Bundinienė O., Zalatorius V. 2009 a.
Ekologiškų trąšų įtaka svogūnų produktyvumui ir laikymuisi.
Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2): 95–104.
33. Starkutė R., Viškelis P., Zalatorius V., Bundinienė O.,
Kavaliauskaitė D. 2009 b. Skystų trąšų „Biokal 01“ įtaka ekologiškai
auginamų burokėlių derliui ir kokybei. Sodininkystė ir
daržininkystė, 28(1): 95–104.
34. Staugaitis G., Kučinskas J., Matusevičius K. 2002. Makro- ir
mikroelementų reikšmė skirtingoderlingumo bulvėms. Sodininkystė
ir daržininkystė, 21(2): 78–87.
46
35. Staugaitis G., Kučinskas J., Petrauskienė R., Dalangauskienė A.
2006. Trąšų įtaka ankstyvosioms bulvėms. Sodininkystė ir
daržininkystė, 25(1): 216–227.
36. Staugaitis G., Laurė R. 2008. Lapų trąšų įtaka bulvių gumbų derliui,
kokybei ir pelningumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 169–
177.
37. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų
statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT,
SPLIT-PLAT iš paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija,
Kėdainių r.
38. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir
ekologiškų produktų ženklinimo, panaikinantis Reglamentą (EEB)
Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1) http://eur-lex.europa
[accessed 01 07 2016].
39. Williams A. G., Audsley E. and Sandars D. L. 2010. Environmental
burdens of producing bread wheat, oilseed rape and potatoes in
England and Wales using simulation and system modelling.
International Journal of Life Cycle Assessment, 15(8): 855–868.
40. Wszelaki A. L., Delwiche J. F., Walker S. D., Liggett R. E.,
Scheerens J. C., Kleinheinz M. D. 2005. Sensory quality and mineral
and glycoalkaloid concentrations in organically and conventionally
grown redskin potatoes (Solanum tubersoum L.). Journal of the
Science of Food and Agriculture, 85: 720–726.
47
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).
The impact of liquid organic herbal fertilisers Fitokondi rates and spray
frequency on ecologically grown potatoes
J. Pekarskas
Summary
The research of the impact of liquid organic herbal fertilisers Fitokondi on organically
cultivated potato yield and its quality were carried out in 2011–2013 in the Experimental
Station of the Lithuanian University of Agriculture on loam, shallowly calcareous gleyic
Luvisol - IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol - LVg-p-w-cc). Having sprayed three
and four times the ecologically grown potatoes with liquid organic herbal fertilisers
Fitokondi 6 and 8 at the rate of l ha-1 total and marketable yield of potato tubers, the output
of marketable yield, the amount of dry matter, starch and nitrates in the tubers increased
essentially, meanwhile Fitokondi fertilisers had no impact on the amount of nitrogen,
phosphorus and potassium. Having sprayed the potatoes with Fitokondi 24 and 32 1 ha-1
at the rate of three and four 8 1 ha-1, total and marketable yield of potato tubers essentially
increased in comparison with spraying 18 1 ha-1 at the rate of 6 1 ha-1 in three times. The
rate of Fitokondi and spray frequency had no impact on the output of commercial potato
yield. Having compared potato spray in the time of vegetation at the Fitokondi rates of 6
and 8 1 ha-1 in three or four times there were no essential differences of the yield of seed
and fodder potato tubers. Potato spray with different Fitokondi rates and frequency of
sprays had no essential impact on the accumulation of dry matter, starch, nitrogen,
phosphorus and potassium in the tubers. Having sprayed with Fitokondi fertilisers three
times the amount of nitrates increased essentially in comparison with spraying four times.
Having sprayed the potatoes with common 24 l ha-1 rate of Fitokondi essentially more
nitrates were accumulated in the tubers after potatoes were sprayed three times 8 l ha-1
than four times 6 l ha-1.
Keywords: chemical composition, yield, liquid organic fertilisers Fitokondi, organic
farming, potatoes
48
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).
Tręšimo įtaka piktžolių paplitimui ir įvairovei pupų
pasėlyje
Roma Starkutė, Ona Bundinienė, Vytautas Zalatorius Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės
institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.
el. paštas: [email protected]
2016 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Sodininkystės ir
daržininkystės institute atliktų tyrimų tikslas – nustatyti trąšų su huminių medžiagų
kompleksu ir įvairių boro ir molibdeno trąšų, panaudotų vegetacijos metu, įtaką piktžolių
paplitimui ir įvairovei pupų pasėlyje. Nustatyta, kad patręšus kompleksinėmis trąšomis
prieš sėją ir vegetacijos metu per lapus boro ir molibdeno trąša su jūros dumbliais buvo
iš esmės mažiausias piktžolių tankis ir jų orasausė masė.
Prieš derliaus nuėmimą iš esmės didžiausias piktžolių tankis ir didžiausia orasausė
masė buvo patręšus kompleksinėmis trąšomis su huminėmis medžiagomis prieš sėją ir
vegetacijos metu – per lapus boro ir molibdeno trąša. Didžiausia piktžolių įvairovė buvo
patręšus prieš sėją kompleksinėmis trąšomis ir vegetacijos metu – per lapus boro ir
molibdeno trąšomis (kontrolinis variantas).
Reikšminiai žodžiai: huminės medžiagos, kompleksinės trąšos, piktžolės, pupos.
Įvadas. Augalų produktyvumą lemia vidaus ir išorės veiksnių visuma.
Pasėlių piktžolėtumas yra viena didžiausių problemų žemdirbystės
sistemoje, nes piktžolės konkuruoja su kultūriniais augalais dėl mitybinių
medžiagų, šviesos, vandens, per jas plinta ligos, kenkėjai, o tai lemia prastą
derlių ir jo kokybės sumažėjimą (Kandasamy, 2017; Vollmann et al.,
2010).
Piktžolių paplitimas priklauso ne tik nuo dirvos užterštumo piktžolių
sėklomis, dirvos įdirbimo, mechaninės sudėties, bet ir nuo kultūrinio
augalo biologinių savybių, jo stelbiamosios galios, nuo naudojamų trąšų.
Piktžolėms naikinti naudojami herbicidai. Tačiau pernelyg didelis ir
neatsakingas herbicidų naudojimas gali būti ne tik kenksmingas žmogui,
augmenijai ir gyvūnijai, bet ir užteršti pavojingais teršalais vandens
telkinius, gruntinį vandenį bei dirvožemį. Be to, juos gausiai naudojant,
gali išsivystyti piktžolių atsparumas herbicidams (Rao et al., 2007).
Pasėlių tręšimas yra svarbi integruotos kovos su piktžolėmis dalis
(Blackshaw et al., 2003).
49
Visi azotą fiksuojantys augalai labai jautriai reaguoja į netinkamą ir
netikslų herbicidų naudojimą, todėl herbicidais turi būti purškiama
atsižvelgiant į augalo biologiją, auginimo agrotechnikos ir aplinkosaugos
reikalavimus. Pupos ir pupelės ankstyvaisiais augimo tarpsniais ypač
jautrios piktžolėtumui, todėl jas auginant svarbu kovoti su piktžolėmis
(Blackshaw, 1991). G. M. Pynenburg ir kt. (2011) nustatė, kad piktžolės
gali sumažinti ankštinių pupelių sėklų derlių iki 85 %. J. Qasem ir kt.
(1995) teigia, kad piktžolių kritinis laikotarpis – 14–21 diena po pupelių
sudygimo. Todėl vietoj herbicidų geriau taikyti alternatyvias augalų
piktžolių naikinimo priemones arba bent mažinti jų naudojimą. Tyrimais
nustatyta, kad piktžolių kiekį ir rūšinę sudėtį pasėlyje galima kontroliuoti
prieš piktžolių sudygimą ir joms sudygus akėjant pupų pasėlį ir tręšiant
atitinkamomis trąšomis. Tręšimas keičia dirvožemio derlumą, kuris turi
įtakos ne tik kultūrinių augalų augimui, bet ir piktžolių įvairovei
(Cheimona et al., 2017), be to, stimuliuoja kai kurių piktžolių augimą
(Assani Bin Lukangila, 2016). Tiek trąšų tipas, tiek norma daro didelį
poveikį piktžolių bendrijos struktūrinei sudėčiai (Pyšek, Lepš, 1991;
Tilman, 1987). Tręšimas gali būti naudingas tiek kultūriniams augalams,
tiek piktžolių biologinei įvairovei ir augimui.
Pastaraisiais metais sukurta naujų huminių trąšų su įvairiais priedais,
taip pat boro ir molibdeno trąšų, kurių poveikis piktžolėtumui ir jų rūšinei
įvairovei netirtas. Didelę įtaką pupiniuose augaluose vykstantiems
fiziologiniams procesams, tokiems kaip ląstelių dalijimasis, kalcio
pasisavinimas, angliavandenių apykaita, turi boras ir molibdenas.
Boras (B) būtinas augalų fiziologiniams procesams vykti: jis skatina
šaknų augimą ir vystymąsi, fermentų aktyvumą ir kvėpavimą,
angliavandenių, ypač sacharozės, sintezę ir nutekėjimą iš lapų į šaknis,
didina augalų atsparumą ligoms, skatina gumbelių vystymąsi. Boras (B)
pupoms būtinas visą vegetacijos laikotarpį (Singh et al., 2014; Patra,
Bhattacharya, 2009; Samet et al., 2013). Jo trūkumas stabdo žiedų ir sėklų
susidarymą (Subasinghe et al., 2003). Kitas svarbus mikroelementas
pupoms yra molibdenas (Mo). Jis būtinas gumbelinėms bakterijoms
susidaryti, stiprina azoto fiksavimą iš oro ir reguliuoja jo apykaitą
augaluose (Singh et al., 2014; Hansch et al., 2009).
Manoma, kad trąšos su jūros dumbliais yra pranašesnės už sintetines
chemines trąšas, nes jūros dumbliuose yra didelis kiekis organinės
medžiagos, mikro- ir makroelementų, vitaminų ir riebiųjų rūgščių, kurie
teigiamai veikia augalų augimą ir produktyvumą (Arioli et al., 2015; El-
Metwally, 2016).
50
Darbo tikslas – nustatyti trąšų su huminių medžiagų kompleksu ir
įvairių boro ir molibdeno trąšų įtaka piktžolėtumui bei jų įvairovei pupų
pasėlyje.
Tyrimų objektas, metodai ir sąlygos. Bandymai atlikti Lietuvos
agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau – LAMMC) filialo Sodininkystės
ir daržininkystės instituto bandymų lauke, karbonatingajame sekliai
glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k / Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols –
LVg-p-w-cc). Pagal granuliometrinę sudėtį tai priesmėlio ant lengvo
priemolio dirvožemis. Armens gylis – iki 25–26 cm.
Dirvožemis šarminės reakcijos (pHKCl 7,8), mažo humusingumo
(1,66 %), labai mažo azotingumo (Ns – 0,098 %, Nmin –19,02 kg ha-1), labai
didelio fosforingumo ir kalingumo (atitinkamai 382 ir 175 mg kg-1),
kalcingas ir magningas (atitinkamai 8 265 ir 1 660 mg kg-1).
Lauko bandymo plotas – 360 m2 (ilgis – 15 m, plotis – 24 m).
Apskaitinio laukelio dydis: ilgis – 6 m, plotis – 1,4 m. Variantai kartoti po
4 kartus.
Pupų veislė ‘Fanfare’ auginta lygiame paviršiuje. Sėjos norma –
240 kg ha-1, pasėta tikslaus išsėjimo universalia pneumatine daržovių
sėjamąja UPDS-2,8 pagal schemą – 62 + 8 cm (70 cm tarpueiliais, dviem
eilutėmis). Sėklos įterptos 6–8 cm gylyje.
Bandymų schema:
1. Herbicidai (fonas) + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos
(F + KT + BMo);
2. Fonas + kompleksinės trąšos + biostimuliatorius + boro ir molibdeno
trąšos (F +KT + Bs + BMo);
3. Fonas + kompleksinės trąšos su huminėmis medžiagomis + boro ir
molibdeno trąšos (F + KTH + BMo);
4. Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos su jūros
dumbliais (F +KT + BMojd);
5. Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno inovatyvios trąšos
(F +KT + BMoinov).
Prieš sėją pagal bandymų schemą laukas tręštas kompleksinėmis
trąšomis PB 5 15 30 ir PBH 5 15 30 + Humifirst. Trąšų norma –
N30P90K180.
Pupoms esant 2–4 lapo tarpsnio, pasėlis tręštas amonio salietra (N30), o
papildomai per lapus įvairiomis boro ir molibdeno trąšomis tręšta pupoms
esant žaliojo pumpuro tarpsnio.
51
Iki sudygimo pupos nuo vienamečių dviskilčių ir kai kurių vienaskilčių
piktžolių buvo nupurkštos herbicidu Fenix (norma – 3 l ha-1), o pupoms
esant 3–5 lapų tarpsnio nuo varpinių piktžolių jos purkštos Agilu (norma –
1 l ha-1).
Piktžolių kiekis (vnt. m-2) ir rūšinė sudėtis buvo nustatoma du kartus:
pirmą kartą – praėjus 10 dienų nuo papildomo tręšimo boro ir molibdeno
trąšomis, antrą kartą – prieš derliaus nuėmimą. Piktžolės skaičiuotos
keturiose laukelio vietose 0,25 m2 dydžio ploteliuose. Surinkti piktžolių
ėminiai išdžiovinti, paskui pasverti jų orasausės masės pokyčiams tarp
variantų nustatyti.
Bandymų duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu, naudojant
statistinę duomenų apdorojimo programą ANOVA (Tarakanovas,
Raudonius, 2003).
Meteorologinės sąlygos. 2016 m. pupų vegetacijos laikotarpiu
temperatūra buvo šiek tiek aukštesnė už daugiametę vidutinę (1 pav.). Itin
karštas buvo 2016 m. gegužės mėnuo: oro temperatūra buvo 3,3 ºC
aukštesnė už daugiametę vidutinę. Aukšta temperatūra vyravo ir birželio
mėnesį – ji 1,5 ºC viršijo daugiametį vidurkį. Aukšta oro temperatūra ir
drėgmės stoka stabdė sėklų dygimą ir augalų vegetaciją. Gausūs krituliai
iškrito liepos mėnesį – 40 % daugiau nei daugiametis vidutinis mėnesio
kritulių kiekis. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis buvo artimas vidutiniam
daugiamečiam, o rugsėjis buvo sausas ir, palyginti su daugiamete vidutine
temperatūra, šiltas.
Rezultatai ir aptarimas. Mokslininkų nustatyta, kad piktžolių
skaičiaus pasėlyje sumažėjimą ar padidėjimą bei rūšinę sudėtį gali lemti
tinkamos agrotechninės priemonės, taip pat ir tręšimas (Rahnavard et al.,
2009). Mūsų atliktais tyrimais nustatyta, kad papildomai patręšus boro ir
molibdeno trąšomis, pupų pasėlyje vyravo vienametės dviskiltės piktžolės
(apie 13 rūšių) (2 pav. ). Jos sudarė apie 96 % bendro piktžolių skaičiaus.
Labiausiai buvo paplitusios baltosios balandos, plačialapės balandūnės,
juodosios kiauliauogės, trikertės žvaginės, smulkiažiedės galinsogos,
pūdyminės veronikos. Daugiamečių piktžolių buvo mažai ir jos neturėjo
didesnės įtakos pasėlio piktžolėtumui.
52
1 pav. Temperatūra ir kritulių kiekis 2016 m. vegetacijos laikotarpiu. Babtų
agrometeorologinės stotelės duomenys, iMETOS prognozavimo sistema Fig. 1. Temperature and precipitation during vegetation period in 2016. Data of Babtai
agrometeorological station, iMETOS prognostication system
2 pav. Piktžolių kiekis (%) pupų pasėlyje vegetacijos pradžioje.
Babtai, 2016 Fig. 2. Content (%) of weeds in bean crop at the beginning of vegetation. Babtai, 2016
15,6
17,418,5
17,4
13,6
16,5
12,3
15,9
17,316,7
12,1
14,9
11,2
45,8
107,6
77,4
13,4
51,150,7
71,275,3
78,4
58,7
66,9
0
4
8
12
16
20
0
20
40
60
80
100
120
Gegužė / May Birželis / June Liepa / Jule Rugpjūtis /
August
Rugsėjis /
September
Vidurkis /
Average
Krituliai
Precipitation, mmOro temperatūra
Air temperature, °C
Mėnesiai
Month
2016 daugiametė / multiannual 2016 daugiametė / multiannual
Vienametės
dviskiltės / Annual
dicotyledon96 %
Daugiametės
dviskiltės / Perennial
monocot2 %
Daugiametės
dviskiltės / Perennial
dicotyledon1 %
Vienametės
vienaskiltės / Annual
monocot1 %
53
Tyrimais nustatyta, kad patręšus skirtingomis trąšomis piktžolių rūšių
pasiskirstymas ir tankis buvo skirtingi (1 lentelė). Visuose variantuose
dominavo baltoji balanda (Chenopodium album): ji iš visų piktžolių sudarė
vidutiniškai 47,3 %, ir plačioji balandūnė (Atriplex patula) – 18,3 %.
Didžiausias baltosios balandos tankis (25,4 vnt. m-2) buvo prieš sėją
patręšus kompleksinėmis ir papildomai vegetacijos metu – inovatyviomis
boro ir molibdeno trąšomis, o plačiosios balandūnės – patręšus trąšomis su
huminėmis medžiagomis ir boro ir molibdeno trąšomis (8,5 vnt. m-2).
Mažiausias jų tankis (atitinkamai 12,7 ir 4,2 vnt. m-2) buvo prieš sėją
patręšus kompleksinėmis trąšomis ir vegetacijos metu – boro ir molibeno
trąšomis, tačiau patręšus šiomis trąšomis buvo nustatytas didesnis kitų
piktžolių rūšių, tokių kaip smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parviflora
Cav.), paprastasis varputis (Elymus repens), juodoji kiauliauogė (Solanum
nigrum L.), trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris) (atitinkamai 10,1;
2,6; 3,7; 2,6 vnt. m-2), tankis.
Nustatyta, kad prieš ravėjimą didžiausias piktžolių tankis
(41,8 vnt. m-2) buvo patręšus trąšomis su huminių trąšų kompleksu ir boro
ir molibdeno trąšomis, o iš esmės mažiausias – patręšus kompleksinėmis
ir boro ir molibdeno trąšomis su biostimuliaciniu veikimu (R05 = 3,2).
1 lentelė. Tręšimo įtaka piktžolių tankiui pupų pasėlyje Table 1. Influence of on weed density in bean crop
Babtai, 2016
Piktžolių rūšys / Weed
species
Piktžolių tankis prieš, vnt. m-2 / Weed density before, unit m-2
ravėjimą / weeding derliaus nuėmimą / harvesting
Variantas / Treatment 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
Chenopodium album 12,7 15,9 14,8 17,5 25,4 2,6 2,6 6,9 3,2 3,5
Atriplex patula 4,2 7,4 8,5 7,9 5,3 0,5 0,0 2,1 0,5 0,7
Senecio vulgaris 1,1 0,0 1,6 0,5 1,1 0,5 0,5 22,2 0,0 4,1
Amaranthus retroflexus 0,0 0,0 0,5 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0
Tripleurospermum
inodorum 0,0 1,1 1,1 1,6 0,0 10,1 16,4 13,8 20,1 8,1
Elymus repens 2,6 1,6 0,0 0,0 0,0 7,9 6,3 3,7 3,2 3,5
Solanum nigrum 3,7 2,6 2,1 1,1 0,5 2,6 5,3 4,2 0,0 0,7
Plantago major 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 9,0 5,8 3,2 5,3 6,0
Echinochloa crus-galli 0,0 0,0 0,0 1,6 0,0 0,5 0,0 1,6 0,0 0,0
Capsella bursa- pastoris 3,7 1,1 1,6 0,5 1,1 5,8 1,6 29,1 2,1 11,6
Galinsoga parviflora 10,1 1,6 2,1 0,0 2,1 18,5 6,9 11,6 1,6 10,2
Polygonum lapathifolium 0,5 0,0 0,5 0,0 0,0 9,0 5,8 3,2 5,3 6,0
Veronica agrestis 2,6 2,1 1,6 0,5 2,6 4,8 2,1 1,1 1,4 0,0
54
1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.
Piktžolių rūšys / Weed
species
Piktžolių tankis prieš, vnt. m-2 / Weed density before, unit m-2
ravėjimą / weeding derliaus nuėmimą / harvesting
Variantas / Treatment 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
Poa annua 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,1 0,5 0,5 1,1 0,0
Stellaria media 0,5 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,5 0,0 0,0
Lamium purpureum 0,0 0,0 0,0 1,1 1,6 0,5 0,0 0,0 1,1 0,7
Mentha arvensis 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,6 0, 0,0 0,0
Sonchus arvensis 0,0 0,0 0,5 0,5 0,0 0,5 0,0 0,0 1,1 0,7
Cirsium arvense 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,5 0,0 0,0 0,0 0,0
Taraxacum officinale 0,0 0,28 0,28 0,01 0,00 0,0 0,5 11,0 0,5 0,0
Gnaphalium uliginosum 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,2
Erodium cicutarium 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,1 0,0 0,0 0,0
Iš viso piktžolių / Total
weed 41,8 33,3 34,9 32,8 39,7 65,1 51,3 114,7 40,2 50,8
Procentai nuo visos
piktžolių sumos / Percent
off total amount of
weeds
22,9 18,3 19,1 18,0 21,7 20,2 15,9 35,6 12,5 15,8
Pastabos / Notes:
1 – Herbicidai (fonas) + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos (F + KT +
BMo) / Herbicide (Background) + complex fertilizer + boron-molybdenum fertilizer
(B + CF + BMo); 2 – Fonas + kompleksinės trąšos + biostimuliatorius + boro ir
molibdeno trąšos (F +KT + Bs + BMo) / Background + complex fertilizer +
biostimulant + boron-molybdenum fertilizer (B +CF + BS + BMo); 3 – Fonas +
kompleksinės trąšos su huminėmis medžiagomis + boro ir molibdeno trąšos (F +
KTH + BMo) / Background + complex fertilizer with humic substances + boron-
molybdenum fertilizer (B + CFH + BMo); 4 – Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir
molibdeno trąšos su jūros dumbliais (F +KT + BMojd) / Background + complex
fertilizer + boron-molybdenum fertilizer with seaweed (B + CF + BMosw); 5 –
Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno inovatyvios trąšos (F +KT +
BMoinov) / Background + complex fertilizer + boron-molybdenum innovation
fertilizer (B + CF + BMoinnov).
Rudenį, prieš derliaus nuėmimą, pasėlyje vyravo bekvapė ramunė
(Tripleurospermum indorum), trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris),
smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parviflora) ir plačialapis gyslotis
(Plantago major). Šios piktžolės sudarė 61,2 % viso piktžolių kiekio.
Daugiausia smulkiažiedės galinsogos (18,5 vnt. m-2) buvo patręšus
kompleksinėmis trąšomis prieš sėją ir boro ir molibdeno trąšomis
vegetacijos metu, mažiausia (1,6 vnt. m-2) – papildomai vegetacijos metu
patręšus boro ir molibdeno trąša su biostimuliaciniu veikimu.
Piktžolių tankis rudenį, prieš pupų derliaus nuėmimą, iš esmės buvo
didesnis (16,2 proc. punkto) patręšus kompleksinėmis trąšomis su
55
huminėmis medžiagomis prieš sėją ir boro ir molibdeno trąšomis –
vegetacijos metu (R05 = 5,5). Galima teigti, kad huminės medžiagos
paskatino didesnį piktžolių tankį ir jų didesnę biomasę, nes tręšimas
skirtingomis trąšomis keičia dirvožemio derlumą taip paveikdamas
piktžolių tankį, maisto medžiagų pasisavinimą ir biomasės derlių, kuris,
savo ruožtu, daro įtaką rūšių sudėčiai, biologinei įvairovei ir masei (Di
Tomaso, 1995; Blackshaw et al., 2005; Yin et al., 2006). Patręšus kitomis
tirtomis trąšomis piktžolių rasta 2,4–5,9 proc. punkto mažiau negu
vegetacijos pradžioje (2 lentelė).
2 lentelė. Tręšimo įtaka piktžolėtumui pupų pasėlyje vegetacijos metu Table 2. Impact of fertilizer on weediness in bean crop during vegetation
Babtai, 2016
Variantas / Treatment 1 2 3 4 5
Piktžolių kiekis
vegetacijos pradžioje
Weed quantity at the
begining of
vegetation, %
22,9 18,3 19,1 18,0 21,7
Piktžolių kiekis prieš
derliaus nuėmimą
Weed quantity before
harvest, %
20,2 15,9 35,6 12,5 15,8
Skirtumas, proc.
punktais / Difference,
percentage point
–2,7 –2,4 +16,2 –5,5 –5,9
Pastabos / Notes:
1 – Herbicidai (fonas) + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos (F + KT +
BMo) / Herbicide (Background) + complex fertilizer + boron-molybdenum fertilizer
(B + CF + BMo); 2 – Fonas + kompleksinės trąšos + biostimuliatorius + boro ir
molibdeno trąšos (F +KT + Bs + BMo) / Background + complex fertilizer +
biostimulant + boron-molybdenum fertilizer (B +CF + BS + BMo); 3 – Fonas +
kompleksinės trąšos su huminėmis medžiagomis + boro ir molibdeno trąšos (F +
KTH + BMo) / Background + complex fertilizer with humic substances + boron-
molybdenum fertilizer (B + CFH + BMo); 4 – Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir
molibdeno trąšos su jūros dumbliais (F +KT + BMojd) / Background + complex
fertilizer + boron-molybdenum fertilizer with seaweed (B + CF + BMosw); 5 –
Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno inovatyvios trąšos (F +KT +
BMoinov) / Background + complex fertilizer + boron-molybdenum innovation
fertilizer (B + CF + BMoinnov).
Prieš derliaus nuėmimą buvo nustatyta piktžolių orasausė masė
(3 lentelė). Mažiausia piktžolių orasausė masė buvo patręšus boro ir
56
molibdeno su jūros dumbliais ir boro ir molibdeno trąšomis (atitinkamai
20,5 ir 29,02 g-2).
3 lentelė. Tręšimo įtaka piktžolių orasausei masei pupų pasėlyje Table 3. Influence of fertilizer on weeds air-dry mass in bean crop
Babtai, 2016
Piktžolių rūšys / Weed species Piktžolių orasausė masė / Weeds air dray mass, g-2
1 2 3 4 5
Chenopodium album 11,63 2,75 24,70 1,33 10,68
Atriplex patula 0,77 0,00 0,04 0,59 0,35
Senecio vulgaris L. 0,17 0,02 2,31 0,00 0,25
Tripleurospermum inodorum 0,60 0,75 1,87 4,82 1,95
Elymus repens 1,48 0,86 0,05 1,56 0,35
Solanum nigrum L. 0,22 16,29 5,19 0,00 1,83
Plantago major 1,28 0,32 1,29 2,20 0,25
Echinochloa crus-galli 0,01 0,0 0,86 0,0 0,0
Capsella bursa-pastoris L. 0,23 0,11 2,53 0,05 0,47
Galinsoga parviflora 24,17 11,99 20,51 7,28 12,82
Veronica agrestis L. 0,38 0,06 0,40 1,12 0,06
Poa annua 0,01 0,01 1,26 1,31 0,0
Lamium purpureum L. 0,01 0,0 0,0 0,08 0,01
Taraxacum officinale 0,0 0,28 0,28 0,01 0,00
Suma / Total 40,96 33,44 61,29 20,35 29,02
Pastabos / Notes:
1 – Herbicidai (fonas) + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos (F + KT +
BMo) / Herbicide (Background) + complex fertilizer + boron-molybdenum fertilizer
(B + CF + BMo); 2 – Fonas + kompleksinės trąšos + biostimuliatorius + boro ir
molibdeno trąšos (F +KT + Bs + BMo) / Background + complex fertilizer +
biostimulant + boron-molybdenum fertilizer (B +CF + BS + BMo); 3 – Fonas +
kompleksinės trąšos su huminėmis medžiagomis + boro ir molibdeno trąšos (F +
KTH + BMo) / Background + complex fertilizer with humic substances + boron-
molybdenum fertilizer (B + CFH + BMo); 4 – Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir
molibdeno trąšos su jūros dumbliais (F +KT + BMojd) / Background + complex
fertilizer + boron-molybdenum fertilizer with seaweed (B + CF + BMosw); 5 –
Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno inovatyvios trąšos (F +KT +
BMoinov) / Background + complex fertilizer + boron-molybdenum innovation
fertilizer (B + CF + BMoinnov).
S. Kandasamy (2017) teigia, kad piktžolių orasausės masės padidėjimas
susijęs su didesniu piktžolių tankiu. Šį teiginį patvirtina ir gauti mūsų
tyrimų duomenys. Piktžolių orasausė masė buvo iš esmės didžiausia
(61,29 g-2) patręšus kompleksinėmis trąšomis su huminėmis medžiagomis
ir boro ir molibdeno trąšomis (R05 = 5,6). Tam įtakos turėjo piktžolių
tankio padidėjimas šiame variante.
57
Didžiausia piktžolių įvairovė buvo patręšus PB 5-15-30 + H + Tradebor
Mo trąšomis (kontrolinis variantas).
Išvados. 1. Mažiausias piktžolių tankis ir orasausė masė buvo patręšus
pupas kompleksinėmis trąšomis prieš sėją ir per lapus boro ir molibdeno
trąšomis su jūros dumbliais.
2. Prieš derliaus nuėmimą didžiausias piktžolių tankis ir orasausė masė
buvo patręšus prieš sėją kompleksinėmis trąšomis su huminėmis
medžiagomis ir per lapus boro ir molibdeno trąšomis.
3. Didžiausia piktžolių įvairovė buvo patręšus kompleksinėmis
trąšomis prieš sėją ir per lapus boro ir molibdeno trąšomis.
Padėka. Tyrimai finansuoti pagal sutartį Nr. 47, 2016-04-19,
kompanija ,,Tradecorp International Division“.
Gauta 2018-10-23
Parengta 2018-11-19
Literatūra
1. Arioli T., Mattner S. W., Winberg P. C. 2015. Applications of
seaweed extracts in Australian agriculture: past, present and future.
Journal of Applied Phycology, 27(5).
2. Assani Bin Lukangila M. 2016. Response of Weeds and Crops to
Fertilization Alone or in Combination with Herbicides: A Review.
American Journal of Plant Nutrition and Fertilization Technology,
6: 1–7.
3. Blackshaw R. E. 1991. Hairy nightshade (Solanum sarrachoides)
interference in dry beans (Phaseolus vulgaris). Weed Science, 39(1):
48–53.
4. Blackshaw R. E., Brandt R. N., Janzen H. H., Entz T., Grant C. A.,
Derksen D. A. 2003. Differential response of weed species to added
nitrogen. Weed Science, 51(4): 532–539.
5. Blackshaw R. E., Molnar L. J., Larney F. J. 2005. Fertilizer, manure
and compost effects on weed growth and competition with winter
wheat in western. Canada Crop Protection, 24: 971–980.
6. Cheimona N., Kontopoulou C. K., Papandreou A., Tabaxi I.,
Travlos I., Kakabouki I., Bilalis D. J. 2017. Effect of N and P
Fertilization on Weed Flora of Maize (Zea Mays L.) Crop. Bulletin
UASVM Horticulture, 74(1).
58
7. Di Tomaso J. M. 1995. Approaches for improving crop
competitiveness through the manipulation of fertilization strategies.
Weed Science, 43: 491–497.
8. El-Metwally I. M. 2016. Efficiency of some weed control treatments
and some bio-stimulants on growth, yield and its components of faba
bean and associated weeds. International Journal of PharmTech
Research, 9(12):165–174.
9. Yin L. C., Cai Z. C., Zhong W. H. 2006. Changes in weed
community diversity of maize crops due to long-term fertilization.
Crop Protection, 25: 910–914.
10. Kandasamy S. 2017. Effect of Weed Management Practices on
Weed Control Index, Yield and Yield Components of Sweet Corn.
Journal of Agricultural Research, 2(4): 000139.
11. Patra K. P., Bhattacharya C. 2009. Effect of different levels of boron
and molybdenum on growth and yield of mung bean [Vigna radiata
(L.) Wilczek (cv. Baisakhi Mung)] in Red and Laterite Zone of West
Bengal. Journal of Crop and Weed, 5(1): 111–114 .
12. Pynenburg G. M., Sikkema P., Robinson D., Gillard C. 2011. The
interaction of annual weed and white mold management systems for
dry bean production in Canada. Journal of Plant Sciences, 91(3):
587–598.
13. Pyšek P., Lepš J. 1991. Response of weed community to nitrogen
fertilization: a multivariate analysis. Journal of Vegetation Science,
2: 237–244.
14. Qasem J. 1995. Critical period of weed interference in irrigated snap
bean (Phaseolus vulgaris). Advances in Horticultural Science, 9(1):
23–26.
15. Rao A. N., Mortimer A. M., Johnson D. E., Sivaprasad B,
Ladha J. K. 2007. Weed management in direct-seeded rice.
Advances in Agronomy, 93: 155–257.
16. Samet H., Cilikili Y., Dursun S. 2013. Interactive effect of Boron
and potassium on the growth and mineral composition of beans
(Pseolus vulgaris). Journal of Soil and Water, 2: 2(1).
17. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų statistinė
analizė taikant kompiuterines programas ANOVA iš paketo
„Selekcija“ ir „Irristat“. Akademija, Kėdainių r. 57 p.
18. Vollmann J., Wagentristl H., Hartl W. 2010. The effects of simulated
weed pressure on early maturity soybeans. European Journal of
Agronomy, 32: 243–248.
59
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).
Influence of fertilization on weed distribution and diversity in bean crop
R. Starkutė, O. Bundinienė, V. Zalatorius
Summary
The aim of the research carried out in the Institute of Horticulture, Lithuanian
Research Centre for Agriculture and Forestry in the year 2016 is to determine the
influence of fertilizers with the humic substances complex and the influence of various
boron and molybdenum fertilizers used during vegetation on the distribution and variety
of weeds in the bean crop. It was determined that using fertilizers with complex fertilizers
before to sowing and during vegetation, the boron and molybdenum fertilizers with
seaweed were substantially decrease the weed density and air-dry weight mass of weeds.
Before harvesting, in principle, the biggest weed density and biggest mass were applied
to complex fertilizers with humic substances before sowing and during growing - through
the leaves of boron and molybdenum fertilizer. The biggest variety of weeds was
fertilized before sowing with complex fertilizers and during vegetation - through leaves
of boron and molybdenum fertilizers (control variant).
Keywords: humic substances, complex fertilizers, weeds, beans.
60
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).
Valgomosios morkos (Daucus sativus Röhl.) hibridinės
veislės ‘Jola’ kiekybės ir kokybės parametrų įvertinimas
Rasa Karklelienė, Audrius Radzevičius, Nijolė Maročkienė,
Eugenijus Dambrauskas, Danguolė Juškevičienė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės
institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.
el. paštas: [email protected]
Tyrimai atlikti 2016–2017 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau –
LAMMC) filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto lauko bandymų sėjomainoje.
Darbo tikslas – įvertinti valgomosios morkos hibridinės veislės ‘Jola’ šakniavaisių
morfologinius rodiklius, produktyvumą ir kokybės parametrus. Naujos hibridinės veislės
kiekybės ir kokybės parametrai buvo lyginti su populiacinės veislės ‛Garduolės’ ir
hibridinės veislės ‛Svalia BS’ bei tėvinių formų tyrimų rezultatais. Nustatyta, kad naujos
hibridinės veislės ‘Jola’ šakniavaisiai yra vidutiniškai 20,16 cm ilgio ir 4,03 cm
skersmens, ji išaugina 65,10 t ha-1 suminio derliaus ir kaupia vidutiniškai 19,42 mg
100 g-1 karoteno, 8,38 % bendrojo cukraus ir 11,43 % tirpių sausųjų medžiagų.
Reikšminiai žodžiai: derlius, morfologiniai požymiai, morkos, tėvinės formos,
veislės.
Įvadas. Morkos yra vienos pagrindinių lauko daržovių Lietuvoje, todėl
labai svarbu sukurti veisles, kurios atitiktų rinkos reikalavimus ir
prisitaikytų prie besikeičiančio klimato pokyčių. Sukurtų naujų veislių
augalai geriau pasisavina dirvoje esančias mitybines medžiagas. Siekiant
užauginti geros kokybės morkų šakniavaisius, būtina laikytis auginimo
technologijų, augalai turi gauti pakankamai mitybinių medžiagų. Lietuvoje
morkos yra mėgstamos dėl vertingų maistinių ir dietinių savybių,
nesudėtingo auginimo ir dėl to, kad gerai laikosi per žiemą (Gaučienė,
2001; Karklelienė ir kt., 2012). Per paskutinįjį dešimtmetį institute
sukurtos trys valgomosios morkos populiacinės (‘Šatrija BS’, ‘Garduolės’,
‘Gona’) ir penkios hibridinės (‘Svalia BS’, ‘Skalsa’, ‘Ieva’, ‘Rokita’,
‘Jola’) veislės. Joms kurti naudotas vietinis genofondas ir introdukuotos
veislės (Armolaitienė, 1988, 1997; Gaučienė, 1997, 2001; Karklelienė,
2008; Karklelienė ir kt., 2008, 2012, 2018). Šios morkų veislės yra
įtrauktos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos daržovių
rūšių veislių bendrąjį katalogą. Morkų selekcijai keliami uždaviniai –
sukurti derlingas, atsparias biotiniams ir abiotiniams veiksniams veisles ir
61
hibridus, tinkamus vartoti šviežius, ilgai laikyti ir perdirbti. Iki šiol
vykdant sintetinę selekciją morkos kryžminamos, taikoma individuali ar
grupinė šeimų atranka. Siekiant išlaikyti naudingas šeimų savybes ir
palaikyti jas, pirminėje sėklininkystėje taikoma ir masinė atranka.
Hibridizacijos metodu gauta pradinė medžiaga ir pirmosios kartos hibridai.
Morkų heteroziniams hibridams kurti parenkamos stabilios veislės ar
linijos kaip vyriški komponentai, o sterilūs veislių analogai, turintys
citoplazminį vyriškąjį sterilumą (CVS), – kaip moteriškieji komponentai
(Gaučienė, 1996; Gaučienė, 1997; Gaučienė, 2001). Taikant grįžtamuosius
kryžminimus sukurti lietuviškų morkų veislių analogai su citoplazminiu
petaloid tipo vyriškuoju sterilumu, naudojant nacionalinius genetinius
išteklius ir introdukuotas veisles (Gaučienė, 1996). Tuo tikslu yra
atliekami daržo augalų veislių, hibridų, selekcinių linijų genofondo ir
genetinių išteklių saugojimo tyrimai (Bartkaitė ir kt., 2002; Petraitytė ir
kt., 2005).
Darbo tikslas – įvertinti valgomosios morkos hibridinės veislės ‘Jola’
šakniavaisių morfologinius rodiklius, produktyvumą ir kokybės
parametrus ir palyginti su tėvinių formų linijomis bei veislėmis.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. 2016–2017 m. Lietuvos
agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau – LAMMC) filiale Sodininkystės
ir daržininkystės institute atlikti valgomosios morkos hibridinės veislės
‘Jola’ konkursiniai bandymai. Tyrimų rezultatai palyginti su populiacine
veisle ‘Garduolės’ ir hibridine veisle ‘Svalia BS’ bei ‘Jola’ veislės
tėvinėmis formomis (VS 39 ir ‘Šatrija BS’). Morkos augintos lengvo
priemolio bandymų lauke, karbonatingajame sekliai glėjiškame
išplautžemyje (Calcic Endo Gleyic Luvisol (LV-gl-n-cc) (WRB 2014).
Morkos kasmet sėtos gegužės pirmąjį dešimtadienį rankine sėjamąja
70 cm tarpueiliais dviem eilutėmis profiliuotame paviršiuje, augintos
pagal LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute priimtą morkų
auginimo technologiją, remiantis metodika (Uselis ir kt., 2013).
Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m2. Bandymo variantai kartoti po tris
kartus. Morkų vegetacijos metu atlikti vizualiniai stebėjimai, siekiant
nustatyti morkų alternariozės (Alternaria dauci) paplitimą pasėlyje.
Morkoms pasiekus techninės brandos tarpsnį, pirmąjį spalio dešimtadienį,
nuimtas ir pasvertas derlius, apskaičiuota prekinio derliaus išeiga. Paėmus
po 10 augalų iš kiekvieno laukelio, nustatyta vidutinė morkos šakniavaisio
masė, skersmuo ir ilgis. Biocheminių rodiklių analizei atlikti paimta po 10
šakniavaisių. Biochemijos ir technologijos laboratorijoje morkų
šakniavaisiuose nustatyti šie rodikliai: karotenas – Murri metodu
(Ермаков, 1987), bendrojo cukraus kiekis – Bertrano metodu, tirpių
sausųjų medžiagų kiekis – refraktometru (AOAC, 1990 a, b). Rezultatai
62
matematiškai apdoroti dispersinės analizės metodu pagal Dunkano
kriterijų (p=0,05), naudojant kompiuterio programą ANOVA (Raudonius,
2017).
Meteorologinės sąlygos tyrimo metais buvo panašios (1 lentelė). Oro
temperatūra 2016 m. gegužės–liepos mėnesiais buvo 1,8–2,8 laipsnio
aukštesnė nei 2017 metais. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių oro temperatūra
buvo panaši abejais tyrimo metais. Palyginus kritulių kiekį 2016 ir 2017 m.
morkų vegetacijos metu, atskirais mėnesiais nustatyti nedideli
svyravimai – nuo 11,2 iki 21,6 mm. 2016 m. liepos ir rugsėjo mėnesiai
buvo kiek drėgnesni nei 2017 metais, o 2017 m. rugsėjis buvo lietingas
(iškrito 107,2 mm kritulių) ir kritulių kiekis buvo beveik du kartus didesnis
už daugiametį vidurkį. Abejais tyrimo metais morkos dygo ir augo
tolygiai. Didesnės įtakos turėjo 2017 m. lietingas rugsėjis: šakniavaisiai
buvo blogesnės kokybės, morkų lapiją labiau pažeidė ligos.
1 lentelė. Meteorologinės sąlygos augalų vegetacijos metu.
Agrometeorologinės stotelės duomenys, iMETOS®sm prognozavimo
sistema Table 1. Meteorological conditions during carrots vegetation. Data of the
iMETOS®sm forecasting model
Babtai, 2016-2017
Mėnuo / Month
Oro temperature / Air
temperature, ºC Krituliai / Precipitation, mm
2016 2017
daugiametis
vidurkis
mmulti-year
average
2016 2017
daugiametis
vidurkis
multi-year
average
Gegužė / May 15,6 12,8 12,3 11,2 21,6 50,7
Birželis / June 17,4 15,3 15,9 45,8 40,4 71,2
Liepa / July 18,5 16,7 17,3 107,6 86,2 75,3
Rugpjūtis / August 17,4 17,6 16,7 77,4 58,8 78,4
Rugsėjis / September 13,6 13,5 12,1 13,4 107,2 58,7
Rezultatai ir aptarimas. Morkų vegetacijos metu morkų lapija buvo
vertinama vizualiai, siekiant nustatyti morkų alternariozės (Alternaria
dauci) paplitimą pasėlyje. Nustatyta, kad sterilios morkų linijos VS 39
augalai yra mažiau atsparūs lapų ligoms: abejais tyrimo metais ši liga
pažeidė jų lapiją nuo 15 (2016 m.) iki 25 proc. (2017 m.). Visų kitų tirtų
morkų bandinių lapija labiau pažeista buvo 2017 m. – nuo 10 iki 15 proc.,
nes buvo lietingas rugsėjis (šį mėnesį iškrito 107,2 mm kritulių). Mūsų
tyrimais buvo nustatyta, kad drėgnesniais metais morkų lapiją labiau
pažeidė ligos ir dėl to prastėjo prekinė produkcija.
63
Lietuviškos selekcijos veislių autorių duomenimis, morkos formuoja
vidutinio ilgio (18,0–20,0 cm) ir skersmens (3,5–4,2 cm) šakniavaisius
(Armolaitienė, 1997; Gaučienė, 1997; Karklelienė ir kt., 2012, 2018).
Morkų kokybės parametrams didelės įtakos turi ne tik genetinė prigimtis,
bet ir aplinkos sąlygos. H. J. Rosenfeld (1998) tyrimais nustatė, kad didelės
įtakos morkų kokybei, ypač šaknų sistemai ir augalų išsivystymui, turi
meteorologinės sąlygos sėkloms dygstant. Įvertinus morkų šakniavaisių
morfologinius požymius nustatyta, kad hibridinės veislės ‘Jola’ tėvinės
formos – tiek sterili morkų linija VS 39, tiek veislė ‘Šatrija BS’ – formavo
stambiausius šakniavaisius (atitinkamai 152,67 ir 144,67 g). Naujos
hibridinės veislės šakniavaisiai buvo 20,16 cm ilgio ir 4,03 cm skersmens,
šakniavaisis svėrė vidutiniškai 138,33 g (2 lentelė). Trumpiausius
šakniavaisius (17,57 cm) formavo hibridinės veislės ‘Svalia BS’ morkos,
mažiausio skersmens – ‘Garduolės’.
2 lentelė. Valgomosios morkos veislių šakniavaisių morfologiniai
rodikliai Table 2. Evaluation of carrots morphological parameters
Babtai, 2016–2017
Šakniavaisio / Root-crop
veislė / cultivar masė / weight, g ilgis / length, cm skersmuo / diameter, cm
‘Jola’ 138,33 abcd 20,16 bcd 4,03 bcd
‘Garduolės’ 129,17 a 18,68 ab 3,68 a
‘Svalia BS’ 131,50 ab 17,57 a 3,98 b
VS 39 152,67 d 19,68 bcd 4,20 d
‘Šatrija BS’ 144,67 bcd 20,33 d 4,07 bcd
Pastabos / Notes:
Duomenys pateikti vidurkio įverčiais. Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos ta pačia
raide, statistiškai nesiskiria (p = 0,05) pagal Dunkano kriterijų. / The mean values
followed by the same letter within the column do not differ significantly at p= 0.05
(Duncan’s multiple range test).
Kai kurie autoriai teigia, kad blogėjančios aplinkos sąlygos morkų
vegetacijos pabaigoje menkina derliaus kokybę (Sørensen ir kt., 1997;
Zdravkovska ir kt., 2016). Tyrimo metais didžiausias suminis derlius
(65,10 t ha-1) ir prekingumas (92,00 %) buvo hibridinės veislės ‘Jola’
morkų (3 lentelė). Mažiausią derlių formavo ‘Garduolės’.
64
3 lentelė. Valgomosios morkos veislių šakniavaisių suminis derlius ir
prekinė išeiga Table 3. Estimation of carrot yield and marketability
Babtai, 2016–2017
Veislė / Cultivar Suminis derlius / Total
yield, t ha-1 Prekinė išeiga / Marketability, %
‘Jola’ 65,10 c 92,00
‘Garduolės’ 59,10 a 89,15
‘ Svalia BS’ 61,55 d 91,05
VS 39 64,75 c 86,25
‘ Šatrija BS’ 62,20 e 89,50
Pastabos / Notes:
Duomenys pateikti vidurkio įverčiais. Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos ta pačia
raide, statistiškai nesiskiria (p = 0,05) pagal Dunkano kriterijų. / The mean values
followed by the same letter within the column do not differ significantly at p= 0.05
(Duncan’s multiple range test).
Morkų kokybę parodo šakniavaisių biocheminė sudėtis, ypač morkose
esančio karoteno kiekis, kuris dar lemia ir šakniavaisio spalvos
intensyvumą. T. Grune ir kt. (2010) nustatė, kad labai svarbus morkose
esantis β karotenas. Jis yra vitamino A šaltinis žmonių mityboje.
R. Baranski ir kt. (2010, 2012) atlikti tyrimai parodė, kad priklausomai nuo
morkų genetinės prigimties karoteno kiekis gali svyruoti nuo 0 iki 40 mg
100 g-1. Mūsų tyrimų duomenimis, lietuviškos selekcijos morkos kaupia
nuo 14,0 iki 23,0 mg 100 g-1 karoteno (Gaučienė, 2001; Karklelienė ir kt.,
2005, 2012, 2018). Tai patvirtina ir šie tyrimai. Per dvejus tyrimų metus
nustatyta, kad karoteno kiekis šakniavaisiuose svyravo nuo 17,85 iki
19,42 mg 100 g-1. Daugiamečiai tyrimai Lietuvoje parodė, kad morkų
šakniavaisių kokybei, ypač karoteno kiekiui, turi įtakos bendras kritulių
pasiskirstymas vegetacijos metu ir aktyvių temperatūrų suma. Įvertinę
abiotinių veiksnių (kritulių ir temperatūrų) įtaką morkų produktyvumui ir
kokybei, autoriai nustatė, kad priklausomai nuo karoteno kaupimosi
neigiami veiksniai labiau veikia hibridus ir vėlyvesnes morkas (Gaučienė,
Viškelis, 2000). Morkų skonio savybėms ir šviežių šakniavaisių vartojimo
trukmei įtakos turi ir bendrasis cukrus: kuo jo daugiau, tuo šakniavaisiai
išsilaiko šviežesni (Baranski ir kt., 2012). Bendrojo cukraus morkų
šakniavaisiuose aptikta nuo 7,11 iki 8,60 %, tirpių sausųjų medžiagų – nuo
10,40 iki 11,43 % (4 lentelė). Daugiausia bendrojo cukraus sukaupė VS 39
linijos morkos (8,60 % ), o ‘Jola’ hibridinės veislės morkos daugiausia
kaupė tirpių sausųjų medžiagų (11,43 %).
65
4 lentelė. Valgomosios morkos šakniavaisių (šviežios masės)
biocheminiai rodikliai Table 4. The biochemical properties of roots (fresh weight) of carrot
Babtai, 2016–2017
Veislė / Cultivar Karotenas / Carotene,
mg 100 g-1
Tirpios sausosios
medžiagos / Dry
soluble solids, %
Bendrasis
cukrus / Total
sugar, %
‘Jola’ 19,42 c 11,43 c 8,38 bc
‘Garduolės’ 18,35 ab 10,9 abc 8,18 abc
‘Svalia BS’ 19,22 bc 10,67 abc 7,60 abc
VS 39 21,28 d 10,60 abc 8,60 c
‘Šatrija BS’ 17,85 a 10,40 a 7,11 a
Pastabos / Notes:
Duomenys pateikti vidurkio įverčiais. Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos ta pačia
raide, statistiškai nesiskiria (p = 0,05) pagal Dunkano kriterijų. / The mean values
followed by the same letter within the column do not differ significantly at p = 0.05
(Duncan’s multiple range test).
Išvados. 1. ‘Jola’ – vidutinio vėlyvumo Nantes tipo hibridinė veislė.
Šakniavaisiai oranžinės spalvos, vidutinio stambumo, cilindriniai, šiek tiek
nusmailėję, bukais galais, apie 19–22 cm ilgio ir 3,9–4,3 cm skersmens.
Morkos kaupia 18,0–20,0 mg 100 g-1 karoteno, 10,0–10,5 % tirpių sausųjų
medžiagų, 8,0–8,8 % bendrojo cukraus. Morkos atsparios ligoms, tinka
auginti rudens derliui, laikyti per žiemą.
2. Lietuviškos selekcijos morkos užaugina 59,10–65,10 t ha-1 suminį
derlių, formuoja 129,17–152,67 g masės, 17,57–20,33 cm ilgio ir 3,68–
4,20 cm skersmens šakniavaisius.
3. Morkų šakniavaisiai kaupia 17,85–21,28 mg 100 g-1 karoteno, 7,11–
8,60 % bendrojo cukraus ir 10,40–11,43 % tirpių sausųjų medžiagų.
Padėka. Tyrimas atliktas pagal LR AM finansuotą projektą „Augalų
nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijų palaikymas ir
atnaujinimas“.
Gauta 2018-10-16
Parengta 2018-11-14
Literatūra
1. AOAC. 1990 a. Sucrose in fruits and fruit products. Official methods
of analysis. 15th ed. Arlington, USA. 922 p.
66
2. AOAC. 1990 b. Official method of analysis. 15th ed., 17(1001).
962 p.
3. Armolaitienė J. 1988. Morkų veislė ‘Šatrija’. Sodininkystė ir
daržininkystė, 8: 45–49.
4. Armolaitienė J. 1997. Morkų veislė ‘Garduolės 2’. Sodininkystė ir
daržininkystė, 16: 47–51.
5. Baranski R., Allenderb C., Klimek-Chodackaa M. 2012. Towards
better tasting and more nutritious carrots: carotenoid
and sugar content variation in carrot genetic resources.
Food Research International, 47(2), 182–187.
https://dx.doi.org/10.1016/j.foodres.2011.05.006.
6. Barañski R., Maksylewicz-Kaul A., Kamiñska I., Leja M., Schulz-
Witte J., Schulz H., Nothnagel T., Carle R. 2010. Characterisation of
carrots of various root colour. Ecological Chemistry and
Engineering, 17(9): 1053–1059.
7. Bartkaitė O., Bobinienė M., Dambrauskas E., Karklelienė R.,
Kamštaitytė D., Maročkienė N., Petronienė O. D. 2002. Evaluation
of genetic resources of vegetables and identification of donors.
Biologija, 4 (priedas): 31–35.
8. Gaučienė O. 1996. Morkų linijų su citoplazminiu vyrišku sterilumu
sukūrimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 15: 34–42.
9. Gaučienė O. 1997. Morkų hibridas ‘Svalia’ F1. Sodininkystė ir
daržininkystė, 16: 57–62.
10. Gaučienė O. 2001. Morkos. LSDI, Babtai, Kauno r.
11. Gaučienė O., Viškelis P. 2000. Productivity and quality formation of
carrot varieties under the effect of different abiotic factors.
Sodininkystė ir daržininkystė,19(3)-2: 16–21.
12. Grune T., Lietz G., Palou A., Ross A. C., Stahl W., Tang G.,
Thurnham D., Yin S. A., Biesalski H. K. 2010. Beta-carotene is an
important vitamin A source for humans. The Journal of Nutrition,
140(12): 2268S–2285S.
13. Karklelienė R. 2008. Šakniavaisių daržovių lietuviškos selekcijos
veislių bei hibridų ūkinės ir biologinės savybės. Sodininkystė ir
daržininkystė, 27(3): 179–187.
14. Karklelienė R., Bobinas Č. 2008. Daržovių selekcijos raida ir
pasiekimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 165–177.
15. Karklelienė R., Bobinas Č., Stanienė G. 2005. Combining ability of
morphological traits and biochemical parameters in carrot (Daucus
sativus Röhl.) CMS lines. Biologija, 15–18.
67
16. Karklelienė R., Juškevičienė D., Radzevičius A., Sasnauskas A.
2018. Productivity and adaptability of the new carrot and garlic
cultivars in Lithuania. Zemdirbyste-Agriculture, 105(2): 165–170.
17. Karklelienė R., Radzevičius A., Dambrauskienė E., Survilienė E.,
Bobinas Č., Duchovskienė L., Kavaliauskaitė D., Bundinienė O.
2012. Root yield, quality and plant resistance to diseases of
organically grown carrot hybrids and cultivars. Zemdirbyste-
Agriculture, 99(4): 393–398.
18. Petraitytė N., Karklelienė R., Maročkienė N. 2005. Umbellifer
genetic resources in Lithuania Report of a Vegetables Network
(IPGRI), 75–77.
19. Raudonius S. 2017. Application of statistics in plant and crop
research: important issues. Zemdirbyste-Agriculture, 104(4), 377–
382. https://dx.doi.org/10.13080/z-a.2017.104.048.
20. Rosenfeld H. J. 1998. Maturity and development of the carrot root
(Daucus carota L.) Gartenbauwissenschaft, 63: 87–94.
21. Sørensen J. N., Jørgensen U., Kühn B. F. 1997. Drought effects on
the marketable and nutritional quality of carrots. Journal of the
Science of Food and Agriculture, 74: 379–391.
22. Uselis ir kt. 2013. Mokslinės metodikos inovatyviems sodininkystės
ir daržininkystės tyrimams. Iš: Mokslinės metodikos inovatyviems
žemės ir miškų tyrimams. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų
centras, 157–259.
23. World reference base for soil resources WRB. 2014. International
soil classification system for naming soils and creating legends for
soil maps. World Soil Resources Reports No. 106. FAO, Rome,
118–181.
24. Zdravkovska M., Agic R., Popsimonova G., Bogevska Z.,
Davitkovska M. 2016. Morphological characteristics and yield of
carrot (Daucus carota L.) grown with application of microbiological
fertilizers. Journal of Agricultural, Food and Environmental
Sciences, 68: 63–68. https:// dx.doi.org/udc 635.13-184.7.
25. Методы биохимического исследования растений. 1987. А. И.
Ермаков (ред.). Ленинград. 430 c.
68
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).
Estimation of quantitative and qualitative parameters of carrots (Daucus sativus
Röhl.) hybrid ‘Jola’
R. Karklelienė, A. Radzevičius, N. Maročkienė, E. Dambrauskas,
D. Juškevičienė
Summary
Experiments were carried out in 2016–2017 at the Institute of Horticulture, Lithuanian
Research Centre for Agriculture and Forestry. The aim of the research was evaluated the
morphological parameters of carrot hybrids ‘Jola’ root crops, productivity and qualitative
parameters. The quantitative and qualitative parameters of the new hybrid were compared
to the results of investigation of ‘Garduolės’ and hybrids ‘Svalia BS’ and paternal forms.
It was established, that the new hybrid variety ‘Jola’ roots are on average 20.16 cm long
and 4.03 cm in diameter, yielding 65.10 tons per ha-1 and accumulates on average
19.42 mg of 100 g-1 carotene, 8.38 % total sugar and 11.43 % dry soluble solids.
Keywords: carrot, cultivars, yield, morphological parameters, paternal forms.
69
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO
SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).
Šviesos spektro poveikis augalų atsparumui pilkajam
puviniui (Botrytis cinerea Pers.) (Apžvalga)
Asta Bylaitė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės
institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.
el. paštas: [email protected]
Dėl prisitaikymo užkrėsti daržoves augimo, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu
pilkasis puvinys (Botrytis cinerea) laikomas vienu svarbiausių kontroliuojamos aplinkos
daržininkystės sistemose parazituojančių patogeninių grybų. Didėjantis pilkojo puvinio
atsparumas fungicidams skatina ieškoti sveikatai nekenksmingų alternatyvių augalų
apsaugos priemonių. Viena jų – naudoti papildomą apšvietimą. B. cinerea, reaguodamas
į šviesos kokybę ir intensyvumą, keičia augimo ir vystymosi lygį. Žinant, kad šviesa
tiesiogiai veikia augalo augimą, vystymąsi ir antrinį metabolizmą, lemiantį maistinę
kokybę, ją galima panaudoti kaip įrankį augalo ir patogeno sąveikai kontroliuoti. Keičiant
šviesos srauto, spektro, fotoperiodo parametrus, kryptingai valdomi šie gyvybiniai
procesai, kartu sužadinama augalo antioksidacinės sistemos reakcija, didinamas augalo
atsparumas nepalankioms sąlygoms. Šio darbo tikslas – apžvelgti šviesos parametrų įtaką
pilkojo puvinio sukėlėjo (Botrytis cinerea Pers.) vystymuisi ir augalo antioksidacinės
sistemos atsakui. Tyrimų duomenimis, mėlyna (380–530 nm), raudona (620–720 nm) ir
žalia (~505 nm) šviesa efektyviai stabdė B. cinerea augimą ir vystymąsi. Patogeninio
grybo micelis, veikiamas mėlynosios spektrinės komponentės, buvo linkęs vešėti, tačiau
neformavo skleročių. Raudona (620–720 nm) šviesa, inicijuodama antioksidacinių
fermentų gamybą ir bendrąjį fenolinių junginių kiekį, turėjo antigrybelinį poveikį.
Tolimoji raudona (>720 nm) šviesa veikė priešingai – skatino patogeninio grybo
B. cinerea vystymąsi ir trikdė augalo pasipriešinimo infekcijoms mechanizmą, t. y.
mažino antioksidacinių junginių kiekį. Mėlynos ir raudonos šviesos kompleksas turėjo
didesnį poveikį augalo antioksidaciniam potencialui, palyginti su monochromatinių
mėlynos ir raudonos šviesų poveikiu.
Reikšminiai žodžiai: antioksidacinė sistema, Botrytis cinerea, fotonų srauto tankis,
fotoperiodas, šviesos spektras.
Įvadas. Dėl daržovėse esančių baltymų, angliavandenių, tokoferolių,
organinių rūgščių, ląstelienos, fitoncidų, mineralų ir maistinių skaidulų
rekomenduojama jas valgyti kasdien. Daržovės gali būti auginamos
kontroliuojamos aplinkos daržininkystės sistemose, kur yra padidinama
temperatūra, pratęsiamas šviesos periodas. Dėl technologijų pažangos,
tikslingai reguliuojamų aplinkos sąlygų parametrų metinis salotų derlius
uždarose patalpose gali būti iki 100 kartų didesnis, palyginti su laukuose
70
auginamų tų pačių lapinių daržovių derliumi (Kozai, 2013; Davis, Burns,
2016).
Optimalų drėgmės ir šviesos režimą toleruoja ne tik daržo augalai, bet
ir juos atakuojantys patogeniniai mikroorganizmai. Dėl grybų sukeltų
augalų ligų žemės ūkis patiria didelių ekonominių nuostolių (Martinelli
et al., 2015). Augalas, pajutęs patogeninių mikroorganizmų invaziją,
susitelkia į pagrindinį tikslą – kuo greičiau sustabdyti infekcijos plitimą.
Patogeninių grybų biocheminės veiklos ir šalinimo produktai neigiamai
veikia augalo fiziologinius procesus. Žinoma, kad aktyvių deguonies
junginių (ADJ) padidėjimas augalų audiniuose yra vienas ankstyviausių
patogeninės infekcijos požymių. Siekdami sumažinti oksidacinį stresą,
augalai išvystė atsako mechanizmą: epidermio ląstelėse aktyviau
sintetinami fenoliniai junginiai, turintys apsauginių savybių ląstelėje, o
ADJ padidėjimas antioksidacinėje sistemoje veikia kaip signalas vienos
ląstelės ir viso augalo lygmeniu (Torres et al., 2006; Ouzounis et al., 2015).
Augalams sureagavus į nedidelį stresą (eustresą), padidėja ir H2O2
koncentracija augalo ląstelėje, ir gebėjimas prisitaikyti prie pakitusių
aplinkos sąlygų (Lattanzio et al., 2006; Xu et al., 2017). Nustatyta, kad tam
tikros apšvietimo sąlygos, įvardijamos, kaip stresas augalams, taip pat gali
lemti antioksidantų ir fermentų padidėjimą (Torres et al., 2006; Ouzounis
et al., 2015). Toks šviesos poveikis galėtų sužadinti kryžminės adaptacijos
mechanizmą, kai augalo prisitaikymas prie vieno stresoriaus gali
sustiprinti jo atsparumą kitam, po kurio laiko pasireiškiančiam streso
veiksniui (Godbold, 1998).
Maisto pramonėje svarbu, kad vaisiai ir daržovės būtų geros kokybės ir
turėtų prekinę išvaizdą. Žemės ūkio sektoriui, atsakingam už maistinių
augalų produkciją, kyla nemenkas iššūkis, kaip užauginti sveikas daržoves
be mikotoksinų ir kiek įmanoma sumažinti cheminių preparatų nuo ligų
sukėlėjų naudojimą. Fungicidų ir mineralinių trąšų naudojimas žemės
ūkyje šiuo metu yra ribojamas ir griežtai reglamentuotas (HN 54:2008, HN
60:2015), tiek siekiant sumažinti daržovių, kaip maisto produktų, taršą
cheminių medžiagų likučiais, tiek atsižvelgiant į sukėlėjo atsparumo
problemą. Pastebėta ir fungicidų likučių ilgalaikė nepalanki įtaka
derlingumui, dirvožemiui ir žmogaus sveikatai (Wightwick et al., 2010).
B. cinerea atsparumas fungicidams išryškėjo XX amžiuje. 1954 m.
buvo nustatyta, kad B. cinerea tapo rezistentiškas chlorintiems
nitrobenzeno fungicidams (Bollen, Scholten, 1971), vėliau kilo diskusijų
dėl grybo atsparumo dikarboksimidams (Katan, 1982). Todėl alternatyvūs
sukėlėjų kontrolės būdai yra itin svarbūs šiuolaikinėje daržininkystėje. Tai
ypač aktualu auginant trumpesnės technologinės brandos lapines daržoves,
71
labiausiai linkusias kaupti augimo ir vystymosi metu nepanaudotus
junginius.
Auginant daržoves uždarose patalpose bei šiltnamiuose šiauriniuose
regionuose, reikalingi papildomi šviesos šaltiniai (Davis, Burns, 2016).
Papildomam apšvietimui dažniausiai naudojamos aukšto slėgio natrio
(HPS), fluorescencinės, halogeninės lempos, kurių fotonų efektyvumas
yra mažas (Rehman et al., 2017). Šviesą emituojančių diodų (LED)
technologija ne tik leidžia sumažinti elektros energijos sąnaudas, bet ir turi
daugiau pranašumų: galimybę pasirinkti šviesos bangos ilgius, keisti
kiekvieno jų intensyvumą (Kook et al., 2013; Kim et al., 2013). Taip
galima sukurti optimalias apšvietimo sąlygas skirtingoms augalų rūšims,
teigiamai veikiant augalų morfogenezę ir anatomiją (Rehman et al., 2017)
ar sukeliant nedidelį fotostresą, sužadinant augalo antioksidacinės
sistemos reakciją ir taip paveikiant augalo imuniteto formavimą. Todėl
šiame darbe siekiama apžvelgti šviesos parametrų įtaką pilkojo puvinio
sukėlėjo (Botrytis cinerea Pers.) vystymuisi ir augalo antioksidacinės
sistemos atsakui.
Pilkojo puvinio (Botrytis cinerea Pers.) biologija. Dėl Botrytis
cinerea konidijų panašumo į vynuogių kekes grybas vadinamas kekeriniu,
arba pilkuoju puviniu. Pilkajam puviniui būdingos pilkos arba pilkšvai
rusvos, kartais žalsvo atspalvio kolonijos. B. cinerea sukelta infekcija
pasireiškia išryškėjant nekrotiniams plotams, kuriuose grybas sparčiai
auga, suteikdamas pilkojo puvinio išvaizdą (Govrin, Levine, 2000).
Pilkasis, arba kekerinis puvinys gali pažeisti daugiau kaip 1 000 augalų
rūšių, įskaitant svarbiausias daržoves ir javus (Govrin, Levine, 2000;
Williamson et al., 2007; Veloso et al., 2018). B. cinerea užkrečia
aukštesniuosius augalus prieš jiems subrandinant derlių ir derliaus
sandėliavimo metu. Pilkasis puvinys gali pūdyti vaisius, uogas ir daržoves
net esant 0 oC temperatūrai (Elad, 2007).
Susilpnėjus augalo imuninei sistemai, B. cinerea iš latentinio infekcijos
etapo pereina į agresyvųjį. Pasibaigus augalo egzistencijai, pilkasis
puvinys išlieka gyvybingas, pradeda sporuliuoti arba gaminti skleročius,
padėsiančius grybui išlikti ant negyvų augalo audinių (Holz et al., 2007).
Kad galėtų kuo ilgiau išgyventi, aukšliagrybių šeimos atstovai (Botrytis
spp.) suformavo lytinio ir nelytinio dauginimosi mechanizmus. Tyrimų
metu paaiškėjo, jog iš trijų skirtingų tipų – sklerotinio, micelio ir
sporuliuojančio – dažniausiai pasitaiko sklerotinis B. cinerea tipas, kuomet
grybo kolonijos suformuoja didelius, netaisyklingai išsidėsčiusius
skleročius (Tanović et al., 2014). Išsivysčiusiems skleročiams būdinga
juoda spalva, ji įžvelgiama po 10 inkubacijos dienų (Tanović et al., 2014).
72
Vėlesnėje grybo brandos stadijoje skleročiai „patręšiami“
mikrokonidijomis priešais vykstant lytiniam poravimuisi. Taip apoteciai
pripildomi lytinių sporų (Canessa et al., 2013). Lytinio dauginimosi metu
sklerotis atlieka moteriškąjį vaidmenį, mikrokonidija – vyriškąjį
(Schumacher et al., 2012). Apresorijoms susiformavus, konidijos
prasiskverbia tiesiai ir taip užkrečia gyvuosius audinius. Pilkojo puvinio
konidijos suformuoja naujas, iš skystos medžiagos sudarytas kolonijas,
kurios, patogenui pasiekus brandą, išdžiūsta. Konidijos geba iš santykinės
oro drėgmės pasisavinti vandenį, reikalingą joms sudygti (Carre, Coyier,
1984).
Be maistingo augalinio paviršiaus, grybo sporoms sudygti būtina
drėgmė. Tai vienas svarbiausių grybo augimą ir vystymąsi sąlygojančių
veiksnių (Carre, Coyier, 1984). B. cinerea skleročiai, gamindami micelį ir
konidijas, iš pradžių atlieka nelytinio dauginimosi funkciją.
Sporuliuojančiame micelyje gausu sporų, gebančių plisti originaliausiais
būdais: su vėju, lietumi (lauko sąlygomis), rasa (patalpos viduje).
Vabzdžiai prisideda prie pilkojo puvinio fragmentų sklaidos. B. cinerea
konidijos prilimpa prie vaisinės muselės (Drosophila melanogaster),
tripsų (Thrips obscuratus), Viduržemio jūros vaisinės muselės (Ceratis
capitata) dekoratyvinių segmentų, odos, plaukelių ir nelygaus paviršiaus
(Fermaud, Gaunt, 1995; Louis et al., 1996; Engelbrecht, 2002). Atsitiktiniu
būdu pasklidusios pilkojo puvinio sporos patenka ant maistingų paviršių,
tuomet, gavusios drėgmės, sėkmingai sudygta. B. cinerea gali gyventi bet
kur, bet pirmenybę teikia natūraliems substratams, pavyzdžiui, augalų
liekanoms.
Šviesos spektro poveikis pilkajam (kekeriniam) puviniui. Šviesos
energija reikalinga gyvųjų organizmų metabolizmo procesams vykdyti
(Rehman et al., 2003; Wang et al., 2010; Yu, Lee et al., 2013). Šviesos
spektras bet kurioje ekosistemoje atlieka tiek energijos šaltinio funkciją,
tiek stresoriaus vaidmenį (Schumacher, 2017). Tam, kad pilkasis puvinys
augtų ir vystytųsi, šviesos nereikia, tačiau ji gali paveikti grybo vystymąsi
(Menezes et al., 2014). Grybai ypač jautrūs UV (ultravioletinei)
spinduliuotei. Ši spinduliuotė yra pakankamas grybo vystymąsi ribojantis
veiksnys (Heuvelink, 2006; Schumacher, 2017). Šviesos spektras stipriai
veikia kelių grybų rūšių lytinio ir nelytinio dauginimosi struktūras
(Schumacher et al., 2012).
73
1 lentelė. Šviesos spektro poveikis B. cinerea tiriant nuskintų augalų
audinius Table 1. Lighting spectrum effects to B. cinerea on plant
Bangos ilgis
Wave lenght
Šviesos šaltinis,
apšvietimo sąlygos
Lighting source
conditions
Augalas
Plant Efektas / Effect
Autoriai
References
Tolimoji
raudona
(>720 nm)
Far-red
(>720 nm)
Filtruota saulės šviesa
Filtred solar light
Agurkų vaisiai
(Cucumis
sativa L.)
Fruits of
cucumbers
(Cucumis
sativa L.)
Sporuliacijos
padidėjimas1
Increasing of
sporulation1
Elad, 1997
Tolimoji
raudona (685–
780 nm, pikas
755 nm) Far-
red (685–
780 nm, peak
at 755 nm)
Šviesą emituojantys
diodai (LED), PPFD –
200 μmol m-2s-1,
fotoperiodas – 18 val.
Light emitting diodes
(LED), PPFD
(photosynthetic photon
flux density) –
200 μmol m-2s-1,
photoperiod – 18 hours
Rožių lapai
(Rosa × hybrida
cv. ‘Mistral’)
Detached leaves
of roses (Rosa ×
hybrida cv.
‘Mistral’)
Konidijų
pagausėjimas2 (2,3
karto daugiau)
Increasing of
conidium2 (2,3 times
more)
Suthaparan
et al., 2010
Raudona
(650–660 nm)
Red (650–
660 nm)
Šviesą emituojantys
diodai (LED), PPFD –
150 ± 20 μmol m-2s-1,
fotoperiodas – 12 val.,
kontroliuojamo klimato
kamera / Light emitting
diodes (LED), PPFD
(photosynthetic photon
flux density) –
150±20 μmol m-2s-1,
photoperiod – 12 hours,
controlled environment
chamber
Pomidorų lapai
(Solanum
lycopersicum)
Detached leaves
of tomatoes
(Solanum
lycopersicum)
Neesminis micelio
augimo greičio
sumažėjimas1
Not significant
decreasing of
mycelium1
Puvinio skersmens
sumažėjimas1
32,08 %
Decreasing of rot
diameter‘s1 32,08 %.
Xu et al.,
2017
74
1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.
Bangos ilgis
Wave lenght
Šviesos šaltinis,
apšvietimo sąlygos
Lighting source
conditions
Augalas
Plant Efektas / Effect
Autoriai
References
Raudona
(600–700 nm)
Red (600–
700 nm)
Fluorescencinis
apšvietimas, PPFD –
15 μmol m-2s-1
Fluorescent lighting,
PPFD – 15 μmol m-2s-1
Žaliosios
vynuogės (Vitis
vinifera) / Green
grapes (Vitis
vinifera)
Micelio augimo
greičio padidėjimas
in vitro1 / Increasing
of mycelium growth
rate in vitro1
Zhu et al.,
2013
Pomidorų vaisiai
(Lycopersicon
esculentum)
Fruits of
tomatoes
(Lycopersicon
esculentum)
Paviršinio puvinio
progresavimo
sumažėjimas1
Decreasing of
surface rot progress1
Balta (400–
680 nm)
White (400–
680 nm)
Fluorescencinis
apšvietimas, PPFD –
15 μmol m-2s-1
Fluorescent lighting,
PPFD – 15 μmol m-2s-1
-
Sporuliacijos
pagausėjimas in
vitro1 / Increasing of
sporulation in vitro1
Žaliosios
vynuogės (Vitis
vinifera) / Green
grapes (Vitis
vinifera)
Puvinio
progresavimo
sumažėjimas1
Decreasing of rot‘s
progress1
Pomidorų vaisiai
(Lycopersicon
esculentum)
Fruits of
tomatoes
(Lycopersicon
esculentum)
75
1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.
Bangos ilgis
Wave lenght
Šviesos šaltinis,
apšvietimo sąlygos
Lighting source
conditions
Augalas
Plant Efektas / Effect
Autoriai
References
Žalia (500–
575 nm)
Green (500 –
575 nm)
Fluorescencinis
apšvietimas, PPFD –
15 μmol m-2s-1
Fluorescent lighting,
PPFD – 15 μmol m-2s-1
-
Konidijų augimo ir
sporų daigumo
sumažėjimas in
vitro1 / Growth of
conidium and
germination in vitro1
B. cinerea
morfologiniai
pakitimai1
Morphological
variation of
B. cinerea1
Radialinio micelio
augimo greičio
sumažėjimas1
Decreasing of radial
mycelium growth
rate1
Zhu et al.,
2013
Žaliosios
vynuogės (Vitis
vinifera) / Green
grapes (Vitis
vinifera)
Puvinio
progresavimo
sumažėjimas1
Decreasing of rot‘s
progress1
Nuskinti
pomidorų vaisiai
(Lycopersicon
esculentum)
Detached fruits
of tomatoes
(Lycopersicon
esculentum)
Puvinio
progresavimo
sumažėjimas1
Decreasing of rot‘s
progress1
76
1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.
Bangos ilgis
Wave lenght
Šviesos šaltinis,
apšvietimo sąlygos
Lighting source
conditions
Augalas
Plant Efektas / Effect
Autoriai
References
Mėlyna (450–
460 nm)
Blue (450–
460 nm)
Šviesą emituojantys
diodai (LED), PPFD –
150 ± 20 μmol m-2s-1,
fotoperiodas –12 val.,
kontroliuojamo klimato
kamera / Light emittings
diodes (LED), PPFD –
150±20 μmol m-2s-1,
photoperiod 12 hours,
controlled
environmental chamber
Pomidorų lapai
(Solanum
lycopersicum)
Detached leaves
of tomatoes
(Solanum
lycopersicum)
Micelio augimo
greičio
sumažėjimas1
15,16 %
Decreasing of
mycelium growth
rate1 15,16 %
Xu et al.,
2017
Violetinė
(400–410 nm)
Purple (400–
410 nm)
Šviesą emituojantys
diodai (LED), PPFD –
150 ± 20 μmol m-2s-1,
fotoperiodas –12 val.,
kontroliuojamo klimato
kamera / Light emitting
diodes (LED), PPFD-
150±20 μmol m-2s-1,
photoperiod 12 hours,
controlled
environmental chamber
Pomidorų lapai
(Solanum
lycopersicum)
Detached leaves
of tomatoes
(Solanum
lycopersicum)
Micelio augimo
greičio
sumažėjimas1
22,3 %
Decreasing of
mycelium growth
rate1 22,3 %
Puvinio
progresavimo
sumažėjimas1
36,74 %
Decreasing of rot‘s
progress1 36,74 %
Xu et al.,
2017
Tokuno et
al., 2012
Balta (400–
720 nm,
5000–6500 K)
White (400–
720 nm,
5000–6500 K)
Fluorescencinis
apšvietimas, PPFD –
100 μmol m-2s-1, fotoperiodas – 24 ir
12 val. / Fluorescent
lighting, PPFD –
100 μmol m-2s-1,
photoperiod 24 and
12 hours
-
Micelio augimo
greičio sumažėjimas
in vitro1 / Decreasing
of mycelium growth
rate in vitro1
Canessa et
al., 2013
77
1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.
Bangos ilgis
Wave lenght
Šviesos šaltinis,
apšvietimo sąlygos
Lighting source
conditions
Augalas
Plant Efektas / Effect
Autoriai
References
Balta (380–
740 nm)
White (380–
740 nm)
Fluorescencinis
apšvietimas, PPFD –
15 μmol m-2s-1
Fluorescent lighting,
PPFD – 15 μmol m-2s-1
-
Kolonijų augimo
greičio padidėjimas
in vitro1 / Increasing
of conidium growth
rate in vitro1
Zhu et al.,
2013
Žaliosios
vynuogės (Vitis
vinifera) / Green
grapes (Vitis
vinifera)
Puvinio
progresavimo
sumažėjimas1
Decreasing of rot‘s
progress1
Pomidorų vaisiai
(Lycopersicon
esculentum)
Fruits of
tomatoes
(Lycopersicon
esculentum)
Neesminis puvinio
progresavimo
sumažėjimas1
Not significant
deacresing of rot‘s
progress1
Geltona (580–
590 nm)
Yellow (580–
590 nm)
Šviesą emituojantys
diodai (LED), PPFD –
150 ± 20 μmol m-2s-1,
fotoperiodas – 12 val.,
kontroliuojamo klimato
kamera / Light emitting
diodes (LED), PPFD –
150±20 μmol m-2s-1,
photoperiod 12 hours,
controlled
environmental chamber
Pomidorų lapai
(Solanum
lycopersicum)
Detached leaves
of tomatoes
(Solanum
lycopersicum)
Nepastebėta esminių
pokyčių1 / Any
significant
variations1
Xu et al.,
2017
78
1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.
Bangos ilgis
Wave lenght
Šviesos šaltinis,
apšvietimo sąlygos
Lighting source
conditions
Augalas
Plant Efektas / Effect
Autoriai
References
UV-A
(ultravioletinė
spinduliuotė
300–400 nm)
UV-A (near
ultraviolet
300–400 nm)
Saulės šviesa, šiltnamio
sąlygos / Solar light,
greenhouse conditions
Agurkų vaisiai
(Cucumis sativus
L. cv. ‘Kasem’
292) Fruits of
cucumbers
(Cucumis sativus
L. cv. ‘Kasem’
292)
Nuskinti
pomidorai
(Lycopersicon
esculentum Mill.
cv. F121)
Detached fruits
of tomatoes
(Lycopersicon
esculentum Mill.
cv. F121)
Sporuliacijos
padidėjimas1
Increasing of
sporulation1
Epton,
Richmond,
1980
Elad, 1997
Pastabos / Notes: 1lyginant su tamsos sąlygomis / compared with dark; 2lyginant su gyvsidabrio baltos (400–700 nm) šviesos poveikiu (Power star HQI-BT
400W/D day light; OSRAM GmbH, Augsburg, Germany) / compared with Mercury
lamp (400–700 nm) light effect (Power star HQI-BT 400W/D day light; OSRAM
GmbH, Augsburg, Germany).
A. F. S. Mello (2004) nustatė, kad dėl fluorescencinio apšvietimo
Colletotrichum gloeosporioides sporuliacija per pirmąsias septynias
dienas nepakito. Dvyliktą tyrimo dieną konidijų kiekis padidėjo
C. gloeosporioides izoliatuose, kurie buvo veikiami reguliarios
fluorescensinės šviesos. UV-A spinduliuotė (300–400 nm) ir tolimoji
raudona (>720 nm) šviesa didino patogeninio grybo sporuliaciją, o mėlyna
šviesa (380–530 nm) ją stabdė (Elad, 1997) (1 lentelė). Fluorescencinis
apšvietimas (PPFD – 100 μmol m-2s-1) neigiamai veikė Botrytis cinerea
micelio augimo greitį 61 %, esant 24 val. fotoperiodui, ir 82 %, esant
12 val. fotoperiodui, palyginti su tamsoje augintu grybu (Canessa et al.,
2013) (žr. 1 lentelę).
79
Daugiausia atlikta šviesą emituojančių diodų (LED) skleidžiamos
raudonos (620–720 nm) ir mėlynos (380–530 nm) šviesų poveikio
B. cinerea ir augalams mokslinių tyrimų. Raudonosios ir plataus spektro
baltosios (420–680 nm) komponenčių derinys, veikiant ant pomidoro
inokuliuotą B. cinerea, sumažino paviršinio puvinio plotą, palyginti su
pažeidimų plotu ant pomidorų lapų, kurie buvo laikomi tamsoje (Zhu
et al., 2013). Eksperimentų rezultatai parodė, kad mėlyna (420–520 nm)
šviesa esmingai mažino patogeninio grybo konidijų formavimosi procesus
(51,75 %), palyginti su 24 val. per parą tamsoje augintu B. cinerea (Tan,
1976; Elad, 1997; Suthaparan et al., 2010). H. Xu (2017) nustatė, kad
B. cinerea konidijos teigiamai reaguoja į mėlyną šviesą (450–460 nm),
jeigu prieš tai buvo veikiamos UV-A spinduliuote. Didžiausias konidijų
jautrumas pastebėtas praėjus 24–28 val. ir 32–36 val. nuo švitinimo
UV-A spinduliuote pradžios. Rezultatai parodė, kad violetinė šviesa (400–
410 nm) labiau stabdė B. cinerea micelio augimą negu mėlyna (450–
460 nm) (Xu et al., 2017).
Veikiant žalia (500–575 nm) šviesa mažėjo Botrytis cinerea konidijų
daigumas ir radialinis micelio augimo greitis, tačiau tai nebuvo būdinga
Alternaria alternaria, Fusarium oxysporum ir Magnasporthe grisea
kolonijoms. Žalia (500–575 nm) fluorescencinė šviesa ribojo pilkojo
puvinio vystymąsi ant nuskintų vynuogių, kurios buvo užkrėstos
B. cinerea, palyginti su raudona (600–700 nm) ir mėlyna (400–500 nm)
fluorescencinėmis šviesomis ir visiška tamsa (Zhu et al., 2013). Panašus
efektas buvo pastebėtas tiriant nuskintus pomidorus: B. cinerea pažeistas
plotas buvo mažiausias veikiant žalia (500–575 nm) šviesa, palyginti su
raudonos (600–700 nm), mėlynos (400–500 nm), baltos (380–740 nm)
šviesos poveikiu ir tamsos sąlygomis (Zhu et al., 2013).
Geltona (580–590 nm) šviesa neturėjo esminės įtakos B. cinerea
augimo ir vystymosi procesams (Schumacher, 2017). Biocheminių
analizių rezultatai rodo, kad ridikėliai, obelys, pomidorai, aitriosios
paprikos, paveiktos geltona (590 nm) LED šviesa, sukaupė daugiau
bioaktyviųjų medžiagų ir tokiu būdu išvystė didesnį atsparumą
patogeniniams mikroorganizmams (Samuoliene ir kt., 2011; Kokalj et al.,
2016; Hasan et al., 2017). Autoriai teigia, kad padidėjęs augalų atsparumas
pilkajam puviniui, esant geltonos šviesos poveikiui (580–590 nm),
netiesiogiai stabdo patogeno vystymąsi. Tačiau H. Xu ir kt. (2017) nustatė,
kad praėjus keturioms dienoms po pilkojo puvinio inokuliacijos pažeidimų
plotas ir skersmuo išliko tokie patys, kaip ir B. cinerea izoliatų, kurie buvo
laikomi visiškoje tamsoje.
80
Raudona (620–720 nm) šviesa slopino B. cinerea sporuliacijos procesą,
prieš tai grybą paveikus tolimąja raudona (>720 nm) šviesa, bet neturėjo
įtakos B. cinerea kolonijoms, kurios prieš eksperimentą buvo paveiktos
UV-A spinduliuote (Epton, Richmond, 1980; Ylad, 1997). Inokuliavus
B. cinerea ant pomidorų lapų ir veikiant violetinės (400–410 nm) ir
raudonos (650–660 nm) spalvos komponentėmis buvo užfiksuotas puvinio
skersmens sumažėjimas, palyginti su tamsos sąlygomis (Xu et al., 2017).
Pastebėta, kad raudona (620–720 nm) šviesa sustabdė B. cinerea
sporuliaciją, o tolimoji raudona (>720 nm) – ją paspartino. Raudona (620–
720 nm) šviesa neigiamai veikė pilkojo puvinio augimą ir vystymąsi,
slopindama konidijų formavimosi procesą, prieš tai paveikus grybą
mėlyna ir tolimąja raudona (>720 nm) šviesomis (Schumacher, 2017).
Tolimoji raudona (>720 nm) šviesa, priešingai nei raudona (620–
720 nm), teigiamai stimuliavo B. cinerea formavimąsi. Ant rožės (Rosa ×
hybrida cv. ‘Mistral’) lapų, ant kurių buvo inokuliuotos 3×104 ml-1
koncentracijos konidijos, esant 18 val. fotoperiodui, buvo rasta apytiksliai
2,3 karto daugiau konidijų veikiant tolimąja raudona (685–780 nm) šviesa,
nei veikiant raudonos (575–675 nm) ir mėlynos (420–520 nm) šviesos
komponentėmis (Suthaparan, Torre, 2010).
Šviesos spektro nulemtas augalų atsparumas Botrytis cinerea. Per
vegetaciją augalai kasdien sintetina antioksidacinius fermentus, kurie įeina
į gynybinio mechanizmo sudėtį. Kuo didesnis bendrasis fenolinių
junginių, antioksidacnių fermentų ir ADJ kiekis, tuo stipresnė augalo
gynybinė sistema. Antriniai augalų metabolitai (pvz., fenoliniai junginiai)
yra toksiški patogeniniams mikroorganizmams, žolėdžiams gyvūnams ir
svarbūs pigmentacijos, augimo, reprodukcijos, rezistentiškumo procesams
vykti (Lattanzio et al., 2006). ADJ veikla stabdo infekcijos progresavimą
augalo audiniuose. Kuomet į augalo lapus buvo infiltruotas ADJ mišinys,
praėjus 24–36 val. po B. cinerea inokuliacijos, ant augalo nebuvo aptikta
jokių pažeidimų (Govrin, Levine, 2000). Padidintas ADJ kiekis neigiamai
veikė patogeninio grybo S. sclerotiorum sukeltos infekcijos židinius
(Govrin, Levine, 2000). Fenoliniai junginiai ir antioksidaciniai fermentai
reikalingi pigmentacijos, augimo, reprodukcijos, atsparumo procesams
vykti (Lattanzio et al., 2006). Šviesos komponenčių derinys vertinamas ne
tik kaip augalo augimo ir vystymosi iniciatorius, bet ir kaip stresą
sukeliantis veiksnys. Augalas, patyręs šviesos spektro sukeltą eustresą,
sparčiau sintetina aktyvius deguonies junginius, antrinius metabolitus,
antioksidacinius fermentus (Urban et al., 2018). Šviesos spektras – ypač
svarbus augalo ir patogeno sąveikų reguliatorius. Didesnis šviesos spektro
ir UV spinduliuotės srautas teigiamai stimuliuoja augalų gynybinį
mechanizmą (Urban et al., 2018). Naudojant papildomus šviesos šaltinius,
81
teigiamai inicijuojamos augalo savybės, turinčios įtakos infekcijos
progresavimui. Skirtingas spektro komponenčių derinys individualiai
veikia augalų augimą ir vystymąsi (Rehman et al., 2017). Ne visi šviesos
komponenčių kompleksai efektyviai veikia augalo gynybinę sistemą, nors
grybo augimui ir vystymuisi daro neigiamą poveikį. Ketvirtąją dieną po
inokuliacijos fermento peroksidazės (POD) veikla sumažėjo 40 %, nors
peroksidazės ir katalizės (SOD) veikla, veikiant raudona šviesa, buvo iš
esmės didesnė, palyginti su geltonos (580–590 nm), mėlynos (450–
460 nm), violetinės (400–410 nm) šviesos ir tamsos poveikiu (Xu et al.,
2017).
Literatūros šaltiniuose dažniau minima raudonos ir mėlynos
komponenčių derinio nauda augalo antioksidaciniam potencialui.
Pastebėta, kad augaluose, paveiktuose mėlynos ir raudonos LED spektro
komponenčių deriniu, padidėjo karotenoidų ir bendrasis fenolinių junginių
kiekis (Rehman et al., 2017).
Mėlyna (420–530 nm) šviesa atitinka fotosintezės pigmento chorofilo a
sugerties spektrą, todėl teigiamai veikia viso augalo gyvybines funkcijas.
DPPH laisvųjų radikalų veikla salotose išliko panaši veikiat mėlyna
(460 nm) ir plačios aprėpties balta (420–680 nm) šviesa, bet iš esmės
didesnė, palyginti su raudona (635 nm) LED šviesa. Veikiant mėlyna
(450–460 nm) šviesa buvo pastebėtas pilkojo puvinio progresavimo
sumažėjimas – 3,6 % mažesnis negu geltonos (580–590 nm) šviesos ir
tamsos paveiktuose pomidorų lapuose (Xu et al., 2017). Augalas,
veikiamas atitinkamo šviesos spektro, intensyviau sintetina
antioksidacinius fermentus. Fermento superoksido dismutazės veikla
(SOD), veikiant mėlyna šviesa, padidėjo iki 29 %, o po raudonos ir žalios
šviesų apšvitos SOD aktyvumas sumažėjo atitinkamai 16 ir 35 %, palyginti
su plataus spektro baltos šviesos komponente (Kook et al., 2013). Salotose,
augintose veikiant mėlyna (460 nm) LED šviesa, buvo užfiksuoti didžiausi
antioksidacinių fermentų – glutationo reduktazės (GR) ir askorbo
peroksidazės (APX) – rodikliai (Kook et al., 2013). Sėjamosiose salotose,
paveiktose mėlynos (460 nm) šviesos, antioksidacinių fermentų veikla
buvo 4–10 kartų didesnė nei salotose, augintose veikiant raudonai
(635 nm) LED ir baltai (420–680 nm) šviesoms (Kook et al., 2013).
Didesnis antioksidacinių fermentų kiekis skatina energetiškai palankias
reakcijas augale. Mėlyna (460 nm) LED šviesa efektyviausiai malšino
B. cinerea sukeliamą infekciją salotose (Kook et al., 2013). Rezultatai
parodė, kad mėlyna (460 nm) LED šviesa padidino bendrąjį fenolinių
junginių kiekį pomidorų lapuose ir stiebuose, palyginti su kontroline balta
BSWL (Bernadotte Single Wall Light) šviesa (Kim et al., 2013).
82
Nustatyta, kad žalia LED (520 nm) šviesa iš esmės sumažino fenolinių
junginių kiekį pomidoruose nuo 49 iki 37 %, palyginti su plataus spektro
baltąja LED (BSWL, 420–680 nm) šviesa (Kim et al., 2013). Didesni
fenolinių junginių kiekiai pomidoruose susikaupė tuomet, kai fotoperiodo
metu buvo panaudotas žalios (520 nm) ir raudonos (635 nm) spektro
komponenčių derinys, palyginti su plačios aprėpties baltos (BSWL, 420–
680 nm) LED šviesos poveikiu (Kim et al., 2013). Tyrimų rezultatai
parodė, kad raudonos ir mėlynos (LED) šviesos spektro komponenčių
poveikis energetiškai efektyvesnis negu žalios (LED) (Chang et al., 2014).
Nustatyta, kad raudonos (623–673 nm), mėlynos (427–478 nm) ir žalios
(494–564 nm) LED šviesos spektro komponenčių derinys (PPFD =
300 ± 12 μmol m−2 s−1, esant 18 val. fotoperiodui) labiau skatino sėjamųjų
salotų augimą ir gerino kokybės rodiklius, nei didino atsparumą
patogeniniams mikroorganizmams (Chang et al., 2014).
Raudona (620–720 nm) šviesa teigiamai veikė vynuogių (Vitis
flicifolia) šaknų sistemą: jos vystymasis netiesiogiai padidino bendrąjį
fenolinių junginių kiekį vynuogėse (Wu, 2006; Davis, Burns, 2016).
Augalo atsparumas patogeniniams mikroorganizmams tiesiogiai
proporcingas augalo šaknų masės didėjimui veikiant raudona šviesa.
Nustatyta, kad fermento peroksidazės veikla pomidorų lapuose iš esmės
padidėjo per pirmąsias tris dienas po inokuliacijos B. cinerea (Xu et al.,
2017). Ketvirtąją inokuliacijos dieną peroksidazės veikla ėmė mažėti ir
pasiekė 40 % veiklos ribą. Fermento peroksidazės (APX) aktyvumas išliko
didžiausias, palyginti su violetinės, geltonos ir mėlynos šviesos spektro
komponenčių poveikiu (Xu et al., 2017). K. Kim ir kt. (2013) atliktų
tyrimų duomenimis, raudonos (635 nm) LED šviesos efektas iš esmės
padidino fermento katalizės (CAT) aktyvumą. Raudona šviesa 6 %
padidino bendrąjį fenolinių junginių kiekį augale, taip padidindama
sėjamųjų salotų kokybinę vertę (Li, Kubota, 2009). Nustatyta, kad
raudonos ir mėlynos LED šviesų kompleksas padidino bendrąjį fenolių
kiekį grikių daigų lapuose (Lee et al., 2014), o tolimosios raudonos šviesos
(>720 nm) efektas salotose pasireiškė antocianinų, karotenoidų ir
chlorofilų kiekio sumažėjimu (Rehman et al., 2017).
Apibendrinimas. Sėjamosiose salotose, paveiktose mėlyna (460 nm)
šviesa, padidėjo fermentų – superoksido dismutazės (SOD), glutationo
reduktazės (GR) ir askorbo peroksidazės (APX) – rodikliai, o paveiktose
raudona (635 nm) šviesa – suaktyvėjo fermento katalizės (CAT) veikla.
Pomidorų lapuose, kurie buvo veikiami mėlyna (460 nm) LED šviesa ir
žalios (520 nm) bei raudonos (635 nm) šviesos spektro komponenčių
deriniu, padidėjo bendrasis fenolinių junginių kiekis. Tačiau žalia
83
(520 nm) šviesa mažino fenolinių junginių – antioksidantų – kiekį
pomidoruose.
Gauta 2018-10-16
Parengta 2018-11-26
Literatūra
1. Bollen G. J., Scholten G. 1971. Acquired resistance to benomyl and
some other systemic fungicides in a strain of Botrytis cinerea in
Cyclamen. Netherlands Journal of Plant Pathology, 77: 83–90.
2. Canessa P., Schumacher J., Hevia M. A., Tudzynski P.,
Larrondo L. F. 2013. Assesing the effects of light on differentiation
and virulence of the plant pathogen Botrytis cinerea:
Characterization of the White Collar Complex, 8(12), 1–17.
3. Carre D. D., Coyier D. L. 1984. Influence of atmospheric humidity
and free water on germ tube growth of Botrytis cinerea (Abstr.).
Phytopathology, 74: 1136.
4. Chang C. L., Chang K. P. 2014. The growth response of leaf lettuce
at different stages to multiple wavelength – band light – emitting
diode lighting. Scientia Horticulturae, 179: 78–84.
5. Davis A., Burns P. A. C. 2016. Photobiology in protected
horticulture. Food and Energy Security, 5(4): 223–238.
6. Elad Y. 1997. Effect of filtration of solar light on the production of
conidia by field isolates of Botrytis cinerea and on several diseases
of greenhouse – grown vegetables. Crop Protection, 16(7): 635–642.
7. Elad Y., Williamson B., Tudzynski P., Delen N. 2007. Botrytis spp.
and diseases they cause in agricultural systems – an introduction. In:
Y. Elad et al. (eds.), Botrytis: Biology, Pathology and Control, 1–8.
8. Elmer P. A. G., Michailides T. J. 2007. Botrytis: Biology, Pathology
and Control.
9. Engelbrecht R. 2002 The role of the Mediterranean fruit fly,
Ceratitis capitata, in Botrytis bunch rot on grape. MScAgric thesis.
University of Stellenbosch, Stellenbosch, South Africa.
10. Epton H. A. S., Richmond D. V. 1980. Formation, structure and
germination of conidia. In: J. R. Coley-Smit, K. Verhoeff and
W. R. Jarvis (eds.), The Biology of Botrytis. Academic Press,
London, 41–43.
11. Fermaud M., Gaunt R. E. 1995. Thrips obscuratus as a potential
vector of Botrytis cinerea in kiwifruit. Mycological Research, 99:
267–273.
84
12. Fernandez E., Segarra G., Trillas M. I. 2014. Physiological effects
of the induction of resistance by compost or Trichoderma
asperellum strain T34 against Botrytis cinerea in tomato. Biological
control, 78: 77–85.
13. Godbold D. L., Jentschke G., Winter S., Marschner P. 1998.
Ectomycorrhizas and amelioration of metal stress in forest trees.
Chemosphere, 36: 757–762.
14. Govrin E. M., Levine A. 2000. The hypersensitive response
facilitates plant infection by the necrotropic pathogen Botrytis
cinerea. Current Biology, 10: 751–757.
15. Hasan M. M., Bashir T., Ghosh R., Lee S. K., Bae H. 2017. An
overview of LED‘s effects on the production of bioactive
compounds and crop quality. Molecules, 22: 1–12.
16. Heuvelink E. 2006. Reducing Botrytis in greenhouse crops periodic
UV-light treatment in tomato plants. Horticultural Production
Chains, 1–3.
17. Holz G., Coertze S., Williamson B. 2007. The ecology of Botrytis
on plant surfaces. In: Y. Elad et al. (eds.), Botrytis: Biology,
Pathology and Control. Springer, 9–27.
18. Yu S. M., Ramkumar G., Lee Y. H. 2013. Light quality influence the
virulence and physiological responses of Colletotrichum acutatum
causing anthracnose in pepper plants. Journal of Applied
Microbiology, 509–516.
19. Katan T. 1982. Resistance to 3,5-dichlorophenyl-N-cyclic imide
(‘dicarboximide’) fungicides in the grey mould pathogen Botrytis
cinerea on protected crops. Plant Pathology, 31: 133–141.
20. Kim K., Kook H. S., Jang Y. J., Lee W. H., Kamala-Kannan S.,
Chae J. C., Lee K. J. 2013. The effect of blue-light-emitting diodes
on antioxidant properties and resistance to Botrytis cinerea in
Tomato. Plant Pathol. Microb., 4(9).
21. Kokalj D., Hribar J., Ciglic B., Zlatic E., Demsar L., Sinkovic L.,
Siercelj H., Bizjak G., Vidrih R. 2016. Influence of yellow light-
emitting diodes at 590 nm on storage of apple, tomato and bell
pepper fruit. Food Technol. Biotechnol., 54: 228–235.
22. Kook H. S., Park S. H., Jang Y. J., Lee G. W., Kim J. S., Kim H. M.,
Oh B. T., Chae J. C., Lee K. J. 2013. Blue LED (light-emitting
diodes) – mediated growth promotion and control of Botrytis disease
in lettuce. Acta Agriculturae Scandinavica: Section B – Soil and
Plant Science, 63(3): 271–277.
23. Kozai T. 2013. Resource use efficiency of closed plant production
system with artificial light: Concept, estimation and application to
85
plant factory. Proceedings of the Japan Academy: Series B –
Physical and biological sciences, 89(10): 447–461.
24. Lattanzio V., Lattanzio V. M. T., Cardinali A. 2006. Role of
phenolics in the resistance mechanisms of plants against fungal
pathogens and insects. Phytochemistry: Advances in Research, 24–
67.
25. Lee S. W., Seo J. M., Lee M. K., Chun J. H., Antonisamy P.,
Arasu M. V., Suzuki T., AL-Dhabi N. A., Kim S. J. 2014. Influence
of different LED lamps on the production of phenolic compounds in
common and Tartary buck-wheat sprouts. Ind. Crop Prod., 54: 320–
326.
26. Li Q., Kubota C. 2009. Effects of supplemental light quality on
growth and phytochemicals of baby leaf lettuce. Exp. Bot., 67: 59–
64.
27. Lietuvos higienos norma HN 54:2008 „Maisto produktai.
Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“.
28. Lietuvos higienos norma HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių
medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“.
29. Louis C., Girard M., Kuhl G., Lopez-Ferber M. 1996. Persistence of
Botrytis cinerea in its vector Drosophila melanogaster.
Phytopathology, 86: 934–939.
30. Martinelli F., Scalenghe R., Davino S., Panno S., Scuderi G.,
Ruisi P., Villa P., Stroppiana D., Boschetti M., Goulart L. R. 2015.
Advanced methods of plant disease detection: A review. Agronomy
for Sustainable Development, 35: 1–25.
31. Mccree K. J. 1971. The action spectrum, absorptance and quantum
yield of photosyntesis in crop plants. Agricultural and Forest
Meteorology, 9: 191–216.
32. Mello A. F. S., Machado A. C. Z., Bedendo I. P. 2004. Development
of Colletotrichum gloeosporioides isolated from green pepper in
different culture media, temperatures, and light regimes. Sci. Agric.
(Piracicaba, Braz.), 61 (5): 542–544.
33. Menezes H. D. et al. 2014. Growth under visible light increases
conidia and mucilage production and tolerance to UV-B radiation in
the plant pathogenic fungus Colletotrichum acutatum.
Photochemistry and Photobiology, 1–6.
34. Ouzounis T. 2015. Spectral effects of artificial light on plant
physiology and secondary metabolism: A review. Journal of the
American Society for Horticultural Science, 141: 169–176.
86
35. Rehman M. Z., Honda Y., Arase S. 2003. Red-Light induced
resistancein broad bean (Vicia faba L.) to leaf spot disease caused by
Alternaria tenuissima. Journal of Phytopathology, 151: 86–91.
36. Rehman M., Ullah S., Boa Y., Wang B., Peng D., Liu L. 2017. Light-
emitting diodes: whether an efficient source of light for indoor
plants? Environmental Science and Pollution Research, 24: 24 743–
24 752.
37. Samuoliene G., Brazaityte A., Urabanaviciute A., Sabajeviene G.,
Duchovskis P. 2010. The effect of red and blue light component on
the growth and development of frigo strawberries. Zemdirbyste-
Agriculture, 97: 99–104.
38. Samuoliene G., Urbanaviciute A., Brazaityte A., Sabajeviene G.,
Sakalauskaite J., Duchovskis P. 2011. The impact of LED
illumination on antioxidant properties of sprouted seeds. Central
European Journal of Biology, 6: 68–74.
39. Schumacher J. 2017. How light affects the life of Botrytis. Fungal
Genetics and Biology, 106: 26–41.
40. Schumacher J., Pradier J. M., Simon A., Traeger S., Moraga J.,
Collado I. G., Viaud M., Tudzynski B. 2012. Natural variation in the
VELVET gene bcvel1 affects virulence and light – dependent
differentation in Botrytis cinerea, 7(10).
41. Shin K. S., Murthy H. N., Heo J. W., Hahn E. J., Pack K. Y. 2008.
The effect of light quality on the growth and development of in vitro
cultured Doritaenopsis plants. Acta Physiologiae Plantarum, 30:
339–343 .
42. Shinomura T., Nagatani A., Hanzazawa H., Kubota M.,
Watanabe M., Furry M. 1996. Action spectra for phytochrome A-
and B-specific photoinduction of seed germination in Arabidopsis
thaliana. PNAS, 93: 8129–8133.
43. Suthaparan A., Torre S., Stensvand A. Herrero M. L., Pettersen R. I.,
Gadoury D. M., Gislerød I. H. R. 2010. Specific light-emitting
diodes can suppress sporulation of Podosphaera pannosa on
greenhouse roses. Plant Disease, 94: 1105–1110.
44. Tanović B., Hrustći J., Mihajlović M., Grahovac M., Delibašić G.
2014. Botrytis cinerea in raspberry in Serbia I: Morphological and
molecular characterization. Pestic. Phytomed., 29(4): 237– 247.
45. Tokuno A., Ibaraki Y., Ito S., Araki H., Yoshimura K., Osaki K.
2012. Disease suppersion in greenhouse tomato by supplementary
lighting with 405 nm LED. Environment Control in Biology, 50: 19–
29.
87
46. Torres M. A., Jones J. D. G., Dangl J. L. 2006. Reactive oxygen
species signaling in response to pathogens. Plant physiology, 141:
373–376.
47. Urban L., Chabane S. D., Orsal B., Lopes M., Miranda R., Aarrouf J.
2018. UV-C light and pulsed light as alternatives to chemical and
biological elicitors for stimulating plant natural defences against
fungal diseases. Scientia Horticulturae, 235: 452–459.
48. Veloso J., Kan J. A. L. 2018. Many shades of grey in Botrytis – host
plant interactions: A review. Trends in Plant Science, 23(7): 613–
622.
49. Wang H., Jiang Y. P., Yu H. J., Xia X. J., Shi K., Zhou Y. H.,
Yu J. Q. 2010. Light quality affects incidence of powdery mildew,
expression of defence – related genes and associated metabolism in
cucumber plants. European Journal of Plant Pathology, 127: 125–
135.
50. Wightwick I. A., Walter R., Allison G., Reichman S., Menzies N.
2010. Environmental risks of fungicides used in horticultural
production systems. Clarivate analytics, 1–35.
51. Williamson B., Tudzynski B., Tudzynski I., Kan J. A. L. van. 2007.
Botrytis cinerea: the cause of grey mould disease. Molecular Plant
Pathology, 8: 561–580.
52. Wu H. C. 2006. Improving in vitro propagation of Protea cynaroides
L. (King Protea) and the roles of strach and phenolic compounds in
the rooting of cuttings. PhD thesis. University of Pretoria, Pretoria.
53. Xu H., Li Y. I., Wang R. 2017. Effects of different LED light
wavelengths on the resistance of tomato against Botrytis cinerea and
the corresponding physiological mechanisms. Journal of Integrative
Agriculture, 16(1): 106–114.
54. Zhu P., Zhang C., Xiao H., Wang Y., Toyoda H., Xu L. 2013.
Exploitable regulatory effects of light on growth and development
of Botrytis cinerea. Journal of Plant Pathology, 95(3): 509–517.
88
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3–4)
Lighting spectrum effects on resistance of plants for Botrytis cinerea (Review)
A. Bylaitė
Summary
Botrytis cinerea (Grey Mold) is known as one of the most important pathogenic
fungus of controlled environment olericulture system because of its ability to infect
growing, post-harvest and storage of vegetables. The resistance of Grey Mold to
fungicides influences researches to harmless plant protection alternatives. One of them –
B. cinerea reacts to lighting quality and intensity and responce varies according to its
growth and development level. Knowledge that light directly influences the growth,
development and secondary metabolism of plant treating nutrient quality allows to use it
as an implement to control interaction of plant and pathogen. Variations of light flux,
spectrum, photoperiod parameters could purposeful controlled these vital processes. Also
are induced antioxidation system’s reaction of plant, are increased resistance of plant to
negative conditions. The aim of study is to review effects of lighting parameters to
development of Grey Mold (Botrytis cinerea Pers.) and response of plant antioxidation
system. To sum up researches, blue (380–530 nm), red (620–720 nm), green (~505 nm)
lights effectively inhibited B. cinerea growth and development. Mycelium of pathogenic
fungus influenced by blue spectrum component was able to flourish without production
of sclerotium. Red (620–720 nm) light influenced production of antioxidation enzymes
and the total phenolic content characterized anti-fungal effect. Whereas far-red (>720 nm)
light affected contrarily – induced pathogenic fungus B. cinerea development and
disturbed plant resistance to infection, used to decrease amount of antioxidation
compounds. The complex of red and blue lights had bigger effect to antioxidation
potential of plant compared with blue and red monochromatic lighting.
Keywords: lighting spectrum, photon flux density, photoperiod, Botrytis cinerea,
resistance of plants.
89
ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMS Į MOKSLO DARBUS
„SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“
Straipsnio rankraščio pateikimo–priėmimo procedūra
Straipsnius redakcijai gali pateikti bet kurie Lietuvos ar užsienio šalies
mokslo darbuotojai bei asmenys, dirbantys mokslinį darbą. Ne mokslo
darbuotojo straipsnis turi būti parašytas kartu su mokslo darbuotoju.
Rankraštis redakcijai siunčiamas elektroniniu paštu
[email protected] vienu egzemplioriumi, laikantis toliau tekste
nurodytų reikalavimų. Pateiktas straipsnio rankraštis užregistruojamas ir
perduodamas redaktorių kolegijos nariui, kuruojančiam šią sritį. Jis
įvertina, ar rankraščio turinys ir forma atitinka svarbiausius periodiniams
straipsniams keliamus reikalavimus. Rankraščiai, kurie buvo atmesti
pirmojo vertinimo metu, su aiškinamuoju raštu grąžinami autoriui. Jeigu
straipsnio tinkamumas nekelia abejonių, redaktorių kolegijos narys skiria
du recenzentus.
Pataisytą rankraštį autorius turi atsiųsti el. paštu redakcijai per dešimt
dienų.
Rankraščio reikalavimai
Struktūra ir apimtis
Rankraščio forma turi atitikti periodiniams moksliniams straipsniams
keliamus reikalavimus. Teksto ir jo sudedamųjų dalių seka tokia:
- Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 žodžių)
Pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Augalų
adaptacijos prie šalčio molekulinio mechanizmo aspektai).
- Autoriaus vardas, pavardė
Vardas, pavardė – mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Viktor
Sharma). Jeigu yra keli autoriai, rašoma mažėjančia jų autorystės indėlio
tvarka.
- Institucija, adresas, elektroninis paštas
Rašomi mažosiomis raidėmis kursyvu (Italic) (Lietuvos agrarinių ir miškų
mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas).
Pagrindinis tekstas
- Santrauka (iki 1 400 rašybos ženklų, arba 250 žodžių)
Labai glaustai pateikiami tikslai, sąlygos, svarbiausi rezultatai, pagrindinė
išvada.
- Reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 10 žodžių)
90
- Įvadas
Trumpai išdėstoma nagrinėjama problema, ankstesni kitų panašių
tyrimų rezultatai, darbo reikalingumas, originalumas. Nurodomas darbo
tikslas.
- Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos
- Rezultatai
Trumpai išdėstomi tyrimų metu surinkti duomenys, dokumentai
(lentelės, grafikai).
- Aptarimas
Aptariami, bet ne kartojami „Rezultatų“ skyrelyje pateikti duomenys,
palyginami su kitų autorių duomenimis, aiškinamos tirtų reiškinių
priežastys, keliamos naujos idėjos, hipotezės.
- Rezultatai ir aptarimas gali būti pateikiami kartu.
- Išvados
- Padėka (neprivaloma)
- Literatūra
Rekomenduojama į sąrašą įtraukti ne mažiau kaip 10 naujausių
literatūros šaltinių rašoma tema.
- Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (600–1 400 sp. ženklų)
Straipsnių, kurie parašyti remiantis netradiciniais bandymų
duomenimis ir jų rezultatais, struktūrinės teksto dalys gali būti ir kitokios.
Straipsnis turi būti ne daugiau kaip 10 puslapių apimties kompiuteriu
rinkto teksto, įskaitant lenteles ir paveikslus (didesnės apimties straipsniai
derinami su redaktorių kolegijos pirmininku).
Teksto parengimas
Straipsnis rašomas lietuvių ir anglų kalbomis ir spausdinamas
Microsoft WORD teksto redaktoriumi Windows®operacinėse sistemose.
Tekstas rašomas TIMES NEW ROMAN 12 dydžio šriftu, B5 formato
(180×245 mm) lape, atstumas tarp rankraščio eilučių – 1 (single),
išlyginamas iš abiejų pusių. Paraščių plotis: viršuje – 2 cm, apačioje –
2 cm, dešinėje –1,5 cm, kairėje – 3 cm. Straipsnis pateikiamas elektronine
laikmena.
Paryškintai (Bold) rašoma: straipsnio pavadinimas visomis kalbomis,
antraštės bei svarbiausi struktūros elementai (įvadas, tyrimo objektas,
metodai ir sąlygos, rezultatai, aptarimas, išvados, padėka, literatūra,
santrauka). Kursyvu (Italic) rašomi lotyniškieji augalų rūšių, genčių, ligų,
kenkėjų, mikroorganizmų ir kitų biologinių objektų pavadinimai. Augalų
veislių pavadinimai rašomi viengubose kabutėse (pvz., ‘Auksis’).
Cituojamas šaltinis tekste nurodomas lenktiniuose skliaustuose
(autoriaus pavardė, metai).
91
Lentelės
Lentelėse neturi būti kartojama paveiksluose ar kitose iliustracijose
pateikta informacija.
Lentelių tekstas rašomas lietuvių ir anglų kalbomis TIMES NEW
ROMAN 12 dydžio šriftu, jeigu parašyti tekstai talpinami vienoje eilutėje,
tarp jų dedamas ženklas /. Lentelės teksto dalys vertikaliomis ir
horizontaliomis linijomis neatskiriamos. Horizontaliomis linijomis
atskiriamos tik lentelės metrikos dalys ir lentelės pabaiga. Lentelės padėtis
puslapyje tik vertikali (Portrait).
Bandymų veiksnių gradacijos lentelėse neturi būti žymimos skaičiais,
sudėtingomis santrumpomis, o pateikiamos visa arba suprantamai
sutrumpinta aprašo forma. Pateikiama santrumpa turi būti paaiškinama
pirmosios lentelės (paveikslo) apraše.
Statistiniai duomenys, skaičiai ir skaitmenys
Pageidautina detaliai aprašyti taikytus tyrimų metodus ir nurodyti jų
originalius šaltinius. Labai svarbi informacija apie lauko, vegetacinių ir kt.
bandymų išdėstymo schemą ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelėse ir
paveiksluose pateikiami duomenys privalo būti statistiškai įvertinti.
Rodiklių žymėjimo santrumpos turi būti paaiškintos, jeigu jos neatitinka
tarptautinių ISO standartų.
Paveikslai
Visa iliustracinė medžiaga – brėžiniai, grafikai, diagramos,
fotografijos, piešiniai ir kt. – vadinami bendru paveikslų vardu. Tekstas
juose rašomas lietuvių ir anglų kalbomis.
Paveikslai turi būti nespalvoti, padaryti Microsoft Office paketų
elektroninėje lentelėje EXCEL su suderintomis programomis ir
pradine informacija. Redakcija pasilieka teisę keisti jų formatą pagal
straipsnio ar viso leidinio dizainą.
Įrašai ir simboliai paveiksluose turi būti parašyti ne mažesniu kaip 10
dydžio TIMES NEW ROMAN šriftu. Paveikslų blokų dalys turi būti
sužymėtos raidėmis a, b, c ir t. t.
Literatūra
Į literatūros sąrašą turi būti įtraukiamos tik mokslinės publikacijos.
92
Citavimo pavyzdžiai:
Vieno autoriaus knyga:
1. Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,
Kaunas.
2. Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.
Kelių autorių knyga:
1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.
Wydawnictwo UWM, Olsztyn.
2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė
(sudaryt.). Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija,
Kėdainių r.160
Straipsnis knygoje:
1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the
‘Bodensee’ area. In: A. de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.),
Determination and Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and
Pears. COST 94. European Commission. Luxembourg, 15–20.
2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool
and its exploitation for growing under warm winter conditions. In: A.
Erez (ed.), Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer
Academic Publishers, Netherlands, 157–230.
3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:
L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and
Forestry. Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.
Straipsnis konferencijos medžiagoje:
1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic
resources for sustainable production. Proceedings of the International
Workshop on Protection of Genetic Resources of Pomological Plants
and Selection of Genitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit
Production. 22–25 August, Skierniewice, Poland, 147–158.
Vieno autoriaus žurnalo straipsnis:
1. Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. Hort. Science,
21(1): 41–48.
93
Žurnalo straipsnis (du ir daugiau autorių):
1. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation
of new scab resistance apple in the first-fifth years in orchard.
Sodininkystė ir daržininkystė, 21(3): 29–37.
2. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C.
2006. Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in
Romania. Acta Horticulturae, 701: 207–214.
Straipsnis e. žurnale:
1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of
phytohormones and stratification on morphogenesis of Paeonia
lactiflora Pall. isolated embryos. Biologija, 18(1).
http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdf
Duomenų bazė:
FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/
Disertacijos santrauka:
1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš
sėklų technologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.
94
GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND SUBMISSION OF
ARTICLES TO THE VOLUMES OF SCIENTIFIC WORKS
„SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“
Rules for Submission – Acceptance of Papers
Papers can be contributed by any Lithuanian and foreign scientific
workers and persons carrying out scientific research. The latter’s paper
will be accepted only when the co-author is researcher.
Manuscripts should be sent by e-mail to [email protected] in one
copy according to following instructions. The manuscript will be
registered and submitted to the member of the Editorial Board in charge.
He (she) will evaluate if the contents and the form corresponds to the main
requirements for periodical articles. Manuscripts rejected during the first
evaluation will be returned to the author with explanatory remarks. If the
article is approved the member of the Editorial Board appoints two
reviewers.
The author must return the corrected manuscript to the Editorial Board
in ten days by e-mail.
Requirements to the manuscript
Structure and length
The form of a manuscript has to correspond to the requirements for
periodical scientific articles. The paper should be organized in the
following order:
- Title (should not exceed 10 words)
Title should be written in small letters in bold (Aspects of plant color
acclimation molecular mechanism).
- Author(s)’ name, surname
The name and surname should be written in small letters in bold
(Viktor Sharma). If there is more than one author they are listed
according to their input to the paper.
- Institution(s), address, email address
Should be written in small letters in Italic (Institute of Horticulture
Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry).
The main text
- Abstract (should not exceed 1 400 characters or 250 words)
Should contain the statement of the aims, methods and main results in
short.
95
- Key words (should not exceed 10 words)
- Introduction
Should present the investigated subject, results of earlier related
research, reasons of the study, innovation. Should indicate the aim of the
investigation.
- Object, methods and conditions
- Results
Should present concisely the collected data during investigation,
documentation (tables, figures).
- Discussion
Should not repeat results presented in “Results” but should interpret
them with reference to the results obtained by other authors, explain the
reasons of the investigated phenomena and raise new ideas, hypotheses.
- Results and discussion may be described in one section.
- Conclusions
- Acknowledgements (optional)
- References
Should be kept to a minimum of 10 latest references on this theme.
- Summary in Lithuanian and English (600–1 400 characters)
Articles written based on non-traditional trial data and the obtained
results may have other than traditional structural parts of a paper.
The article should not exceed 10 pages of computer text, tables and
figures included (longer articles are agreed with the chairman of the
Editorial Board).
Text preparation
The manuscripts should be submitted in Lithuanian and English, typed
on a PC, used Microsoft WORD for Windows®word-processor format.
The font to be typed – TIMES NEW ROMAN size 12, on B5 paper
(180×245 mm), single spaced, justified. Margins: top – 2 cm, bottom –
2 cm, right – 1.5 cm, left – 3 cm. Article should be submitted in electronic
carrier.
In bold there are written the title of the paper in all languages, headings
and all main structural elements (introduction, object, methods and
conditions, results, discussion, conclusions, acknowledgements,
references, abstract). In Italic there are written Latin names of species,
genera, diseases, pests micro-organisms and other biological objects.
Names of plant cultivars should be placed within single quotation marks
(for example, ‘Auksis’).
The quoted reference in the text is indicated in round brackets (author’s
surname, year).
96
Tables
Information given in figures or other illustrations, should not be
repeated in tables.
Text in tables is written in Lithuanian and English languages. If
Lithuanian and English texts are in one line they are separated by /. Do not
use vertical and horizontal lines to separate parts of the text. A horizontal
line separates only headings of columns and the end of the table.
Orientation in a page only vertical (Portrait).
Trial variants in tables should not be numbered or submitted in
complicated abbreviations. Tables should be self explanatory, and if there
are abbreviations, they should be understandable. The used abbreviation
should be explained in the description of first table (figure).
Statistical data, figures, numerals
It is desirable to describe in detail the applied research methods and
indicate their original references. The information on the scheme (design)
of field, vegetative and other trials and motivation of their choice is very
important. Data presented in tables and figures must be statistically
processed. Abbreviations of parameters should be explained if they do not
correspond to the international standard abbreviations (ISO).
Figures
All illustrations – drawings, graphs, diagrams, photographs, pictures,
etc. are considered as figures. The text in them is written in Lithuanian and
English.
Figures must be drafted in black colour in Microsoft Office package,
EXCEL electronic table with conformed programs and initial information.
Editorial Board has the right to change their format according to the design
of the article or the whole publication.
Letters and symbols in figures should be not smaller than size 10
TIMES NEW ROMAN. Block parts of figures should be numbered
consecutively by letters a, b, c, etc.
References
Into references it may be included scientific publications.
Titles of foreign journals, volumes of conference articles, etc., are not
abbreviated. The reference list should be arranged in alphabetical order.
97
Examples of quotation:
Book of one author:
1. Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,
Kaunas.
2. Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.
Books of several authors:
1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.
Wydawnictwo UWM, Olsztyn.
2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė
(sudaryt.). Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija,
Kėdainių r.164
Article in book:
1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the
‘Bodensee’ area. In: A.de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.),
Determination and Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and
Pears. COST 94. European Commission. Luxembourg, 15–20.
2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool
and its exploitation for growing under warm winter conditions. In: A.
Erez (ed.), Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer
Academic Publishers, Netherlands, 157–230.
3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:
L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and
Forestry. Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.
Article in conference material:
1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic
resources for sustainable production. Proceedings of the International
Workshop on Protection of Genetic Resources of Pomological Plants
and Selection of Genitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit
Production. 22–25 August, Skierniewice, Poland, 147–158.
Article in scientific journal:
1. Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. HortScience,
21(1): 41–48.
2. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation
of new scab resistance apple in the first-fifth years in orchard.
Sodininkystė ir daržininkystė, 21(3): 29–37.
98
2. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C.
2006. Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in
Romania. Acta Horticulturae, 701: 207–214.
Article in e. journal:
1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of
phytohormones and stratification on morphogenesis of Paeonia
lactiflora Pall. isolated embryos. Biologija, 18(1).
http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdf
Database:
FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/
Thesis abstract:
1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš
sėklų technologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.
99
Turinys – Contents
P. Viškelis, T. Liubertas, D. Urbonavičienė, Č. Bobinas, J. Viškelis
Nitratai vaisiuose ir daržovėse: ar tai rizikos veiksnys.......................................................3
Nitrates in fruits and vegetables: is it a risk.......................................................................17
N. Uselis, J. Lanauskas, P. Viškelis, A. Valiuškaitė, N. Rasiukevičiūtė, L. Buskienė,
D. Kviklys
Įvairiu laiku nokstančių veislių braškių produktyvumas ir uogų kokybė..........................18
Productivity and berry quality of different time ripening strawberry cultivars………….30
J. Pekarskas
Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi normų ir purškimų dažnio įtaka
ekologiškai auginamoms bulvėms...................................................................................31
The impact of liquid organic herbal fertilisers Fitokondi rates and spray frequency on
ecologically grown potatoes.............................................................................................47
R. Starkutė, O. Bundinienė, V. Zalatorius
Tręšimo įtaka piktžolių paplitimui ir įvairovei pupų pasėlyje..........................................48
Influence of fertilization on weed distribution and diversity in bean crop........................59
R. Karklelienė, A. Radzevičius, N. Maročkienė, E. Dambrauskas, D. Juškevičienė
Valgomosios morkos (Daucus sativus Röhl.) hibridinės veislės ‘Jola’ kiekybės ir kokybės
parametrų įvertinimas......................................................................................................60
Estimation of quantitative and qualitative parameters of carrots (Daucus sativus Röhl.)
hybrid ‘Jola’…………………………………………………………………………….68
A. Bylaitė
Šviesos spektro poveikis augalų atsparumui pilkajam puviniui (Botrytis cinerea Pers.)
(Apžvalga).......................................................................................................................69
Lighting spectrum effects on resistance of plants for Botrytis cinerea (Review)...........88
Atmintinė autoriams, rašantiems į mokslo darbus „Sodininkystė ir daržininkystė“.......89
Guidelines for preparation and submission of articles to the volumes of scientific works
„Sodininkystė ir daržininkystė“.......................................................................................94
100
e-ISSN 2424-5771
Mokslinis leidinys
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo
Sodininkystės ir daržininkystės instituto ir
Aleksandro Stulginskio universiteto mokslo darbai
„Sodininkystė ir daržininkystė“. T. 37(3–4). 1–100.
Redagavo ir skaitė korektūrą Saulius Zagorskis
Maketavo Aurelija Kriūkaitė
SL 1070. 2018 12 14 4,95 sp. l.
Išleido Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas
Sodininkystės ir daržininkystės institutas,
LT-54333 Babtai, Kauno r.
Leidinio adresas internete http://bit.ly/Sodininkyste-darzininkyste