Stanislovo Moravskio lietuvił kalba: 1850Œ1852 · 2005. 8. 14. · 155 Stanislovo Moravskio lietuvił kalba: 1850Œ1852 0 0 0 0 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN

155 S t a n i s l o v o M o r a v s k i o l i e t u v i øk a l b a : 1 8 5 0 1 8 5 2 0 0 0 0

A r c h i v u m L i t h u a n i c u m 7, 2 0 0 5

I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X , I S B N 3 - 4 4 7 - 0 9 4 4 0 - 0

Giedrius SubaèiusUniversity of Illinois at Chicago

Lietuviø kalbos institutas, Vilnius

Stanislovo Moravskiolietuviø kalba: 18501852

Vilniuje saugomus Stanislovo Moravskio (18021853), bajoro, gydytojo, garsiøVilniaus memuarø1 autoriaus, rankraðèius apraðë Reda Griðkaitë2. Tarp kitø jinurodë vienà rankraðtá, kuriame daug dainø pavadinimø uþraðyta lietuviðkai(Dainos3, Griðkaitë 2002, 101104). Griðkaitë publikavo daugumà tø pavadini-mø ir taip apibûdino patá Moravskio rankraðtá: Folkloristinæ savo apylinkiø me-dþiagà S. Moravskis rinko gana seniai, taèiau tik 1850 m. vasarà ëmë galvoti apiejos tvarkymà ir sisteminimà. Tø paèiø metø gruodþio pradþioje duomenys jaubuvo apdoroti. Tai rodo data. Tai patvirtina ir 1852 m. gruodþio 29 (sausio 10) d.korespondencija Elenai Malevskienei, kurioje, be kita ko, S. Moravskis raðë:Tamstos laiðkà gavau prieð dvi savaites, kai ilsëjausi kà tik paraðæs èionykðèiøvalstieèiø Vestuves ir dainas (Griðkaitë 2002, 103). Dainø tëra iðlikæs tikjuodraðtis.

Griðkaitë ir paskatino mane iðnagrinëti Moravskio uþraðytus lietuviðkus þo-dþius, pamëginti nustatyti, ar Moravskis nors ðiek tiek mokëjo lietuviðkai. 2004metø liepos 22 dienà apie Moravskio lietuviø kalbà skaièiau paskaità kasmetiniuo-se Stanislovo Moravskio skaitymuose, Birðtono savivaldybëje, Jundeliðkiø kaimosalëje (t. y. Moravskio dvare, jo laikais vadintame Ustrone)4. Ðis straipsnis parengtaspagal tà paskaità.

1 Stanislovas Moravskis, Keleri mano jaunystësmetai Vilniuje. Atsiskyrëlio atsiminimai(18181825), ið lenkø kalbos vertë RedaGriðkaitë, Vilnius: Mintis, 1994.

2 Reda Griðkaitë, Stanislovo Moravskiorankraðtinis palikimas Vilniaus biblioteko-se, Lietuvos istorijos metraðtis 2001, Vil-nius: LII leidykla, 2002, 87114.

3 [Stanislovas Moravskis,] Pieúni, ca. 18501852; LMAB RS: f. 165 404.

4 Plaèiau apie Stanislovo Moravskio skaity-mus þr. Ramutë Ðimukauskaitë, NuoMoravskio... iki Moravskio, Birðtono ver-smës, 2004 07 31, 34; Inga Juronytë, Sta-nislovas Moravskis ir lietuvybë, NaujasisGëlupis, 2004 07 31.

156 Archivum Lithuanicum 7

Mëginti nustatyti, koks buvo Moravskio lietuviø kalbos mokëjimo lygis tai tarsispræsti lygtá su keliais neþinomaisiais5. Jis uþraðë dainø pavadinimus lietuviðkai,vadinasi, galëtø atrodyti, kad juos suprato. Be to, pateikë ir iðtisø dainø vertimø álenkø kalbà.

Antra vertus, kas nors mokantis ir lietuviðkai, ir lenkiðkai galëjo Moravskiuipadëti dainas versti. Visø pirma patys dainininkai galëjo jam padëti aiðkintis dainøtekstus ar net juos versti. Moravskio asmeninis (t. y. jo asmens, svarbiausiasis)tarnas buvo þemaitis Jamontas (Jak Ýmujdzin, chytry do niepodobieñststwa, dosamogo nielzja, jak mówià Rosjanie6). Moravskis já atleido tik 1853 metø vasarà uþnesusitvardymà nelaimingos meilës istorijoje su tarnaite vaistininke taigi tada,kai rengë lietuviðkø dainø rankraðèius, þemaitis Jamontas dar galëjo bûti ðeiminin-kui po ranka. Pastabos prie dainø Pieúni wùoúcian nadniemeñskich Panemunës vals-tieèiø dainos greièiausiai rodo Ustronës apylinkes, kaip kad ir paèios dainosMoravskio vadintos èionykðèiø valstieèiø dainomis, taèiau pastaba Pieún Ýmudz-ka þemaitiðka daina gali rodyti tikëtinà kad ir Jamonto átakà.

Moravskio tekste suskaièiavau 269 lietuviðkø þodþiø uþraðymo atvejus, o paèiøþodþiø, kurie kartojasi 151. Tad yra iðlikæ apie pusantro ðimto Moravskio rankauþraðytø lietuviðkø þodþiø. Tai tarsi nedaug, taèiau tam tikrà nuomonæ galimasusidaryti ir ið tiek.

1. M O R A V S K I O P A S T A B U M A S , T I K S L U M A S. Skeptikas sakytø netikás,kad Moravskis galëjo mokëti lietuviðkai, greièiausiai jis tik turëjæs koká nors þmogø(kad ir tarnà Jamontà), kuris bus dainas uþraðinëjæs lietuviðkai, o Moravskis jas tiknusiraðæs (juk tam nebûtina gerai mokëti kalbà). Taip pat galëjæs ne pats versti.

Ieðkojau argumentø prieð toká skepticizmà. Pavyzdþiui, skeptiko nuomonei bentið dalies prieðtarautø iðlikæ kad ir labai trumpi Moravskio kalbinio pobûdþio ko-mentarai apie kelis lietuviðkus þodþius.

1.1. Þ O D I S ratielu. Ðtai Moravskis bando iðsiaiðkinti (kai kur nepavyko áskai-tyti jo juodraðtinës raðysenos) þodþio Ratielu reikðmæ ar net kilmæ: Zoo [..] tac¸ [?]nikt nie wie, co wrz [?] Ratielu znac¸? Dr // [.....] siæ ýe to pochodzi od koùa. Ratasi od onego // objeýdzania pola. (11r). Tiksliai negalima iðversti dël tø neáskaitytøvietø, bet mintis maþdaug tokia: [...] niekas neþino, kà þ[odis] Ratielu reiðkia? K[itimano], kad tai kilæ ið þodþio Ratas koùo, ir ið to, kad juo apvaþiuojamas laukas.

5 Panaðià uþduotá nustatyti, kiek mokëjolietuviðkai Adomas Mickevièius buvo ið-sikëlæ Zigmas Zinkevièius ir Aleksas Gir-denis. Jie rëmësi Mickevièiaus autografu irsavo fonetinio eksperimento rezultatais.Plg. Zigmas Zinkevièius, LietuviðkasAdomo Mickevièiaus autografas, Blt19(1), 1983, 7490.

6 Stanisùaw Morawski, Z wiejskiej samotni: Lis-ty do Heleny i Franciszka Malewskich, opra-cowaù Zbigniew Sudolski, Warszawa:Pañstwowy Instytut Wydawniczy, 1981,262. Nuoðirdþiai aèiû dr. Redai Griðkaiteiir dr. Zitai Mediðauskienei, nurodþiu-sioms Moravská turëjus tarnà þemaitá.


Ratielu pavartotas ir l. 19r (3x, plg. 1 pav.), o su kirèio þenklu (graviu) virð Ratiela minëtame l. 11r uþraðytas dar keturis, l. 3r du, l. 26r dar du kartus. Iðviso 11 kartø. Ðiuo atveju svarbiausia pastebëti, kad Moravskiui labai rûpëjo su-prasti lietuviðkà þodá.

Rezultatas þodis Ratielu liko neiðverstas, plg. lenk. atitikmenis:

Ratiela! Ratiela! Ratiela! Ratiela!Kas kieùalu waýiawu Kto drogà jechaù? [26r]

1 pav. [Stanislovas Moravskis,] Pieúni, ca. 18501852, 19r: fragmentas su þodþiais Ratielu

(3x), Mars¸oùkas, Palidnikas (3x; vienà kartà taisytas ið Palignikas), Anksti, Karwialis, ¡wirblis

(iðbrauktas), ùauku (iðbrauktas); LMAB RS: f. 165 404


Ir ið komentaro, ir ið gravio þenklo matyti, kad Moravskis 1) stengësi kuo tiksliauatpaþinti ir suprasti lietuviðkos dainos þodþius; 2) teiravosi þmoniø, tikëjosi, kadkas nors padës iðversti (niekas neþino, kiti mano).

1.2. Þ O D I S palidnikas. Kitoje vietoje Moravskiui parûpo, kaip lietuviðkai ið-versti lenkiðkà þodá Mar¸aùek. Moravskis raðtu savæs klausë: Iak Mar¸aùek poLitewsku? (19r). Vëliau lenkiðko þodþio virðuje uþraðë: (Mars¸oùkas po Litewµk).Gal kas jam taip patarë? Taèiau vëliau prie to uþraðo pridûrë Palidnikas. Vadinasi,ko nors iðklåusë ar pats nugirdo kità þodá. Ir vël, to paties puslapio pabaigoje,paraðë: Morszaùka Palidnikas [tais. ið Palignikas]. Palidnikas (plg. 1 pav.). Vadi-nasi, tame paèiame puslapyje Moravskis kaip svarbø atradimà tris kartus ásiraðëþodá Palidnikas.

Palydninkas (-nykas) LKÞ IX 258 fiksuotas ið trijø vietø: Kabeliø (Varënos raj.,pavyzdys ið liaudies dainos), Varënos ir Nydermano þodyno (NdÞ); jo reikðmënurodyta palydovas. Marszaùek lenkiðkai tada nereiðkë palydovo. Artimiausia iðlenkiðko þodþio reikðmiø galbût bûtø Marszaùek weselny (jei èia kalbama apie ves-tuves): gospodarz wesela, starszy druýba, niosàcy rózgæ weselnà (Sùownik War-szawski7 2, 887). Ðiaip ar taip, Palidnikas yra þodis tø vietø, kur buvo MoravskioUstronës dvaras, ir tai liaudies dainos þodis. Apskritai ðitas Moravskio uþraðytasþodis nusipelno patekti ir á naujesnius LKÞ leidimus ar papildymus. Neþinoma,kad palydnykas bûtø kieno nors anksèiau uþ Moravská uþfiksuotas raðtu.

Tai, kad vienà ið trijø kartø Moravskis buvo paraðæs su klaida Palignikas, darkartà gali patvirtinti, jog jam tas þodis buvo naujas, kà tik suþinotas.

1.3. Þ O D Þ I A I dobiùas, dobieùelis. Màstë Moravskis ir apie þodá dobilas. Ðtai jopastaba:

NB. Gdzie siæ mówi o chùopcu jak o kwiatku, wµzædzie tam uýywajà naêwiska

kwiatu dziæsietiny, czyli koninyny, Dobiùas. I ten wyraz u najro¸maitszych

pies¸c¸otliwych zakoñc¸eniach zmieniajà. Na przykùad w pierwµzym wierµzu

pieúni nastæpujàcej: [24r]

Atjoje biernalis, baùtas dobieùelis

Przyjeýdýa chùopiec, mój biaùy [taisyta ið miùy] kwiateczek. [24v]

Moravskio paaiðkinimas tikslus Kur kalbama apie vaikinà kaip apie gëlelæ,ten visur vartojamas dobilo pavadinimas Dobiùas. Ir ðis þodis kaitomas ávairiausio-mis maloninëmis galûnëmis. Pavyzdyje þodis ir pateikiamas su malonine priesa-ga dobieùelis (kad ir ne visai tiksliai uþraðytas).

7 Jan Karùowicz, Adam Kryñski, WùadysùawNiedêwiedzki, Sùownik jæzyka polskiego 18, Warszawa, 19001927. Lenkø kalbinin-

kai ðá þodynà tradiciðkai vadina SùownikWarszawski.


1.4. Prie Moravskio lingvistiniø svarstymø galima skirti ir tokius uþraðus (plg.1 pav.):

Anksti? czy takDokoñc¸ i Karwialis.Marµ¸aùek? [19r]

Visos trys eilutës paraðytos viena po kita tame paèiame puslapyje. Matyt, Mo-ravskis abejojo þodþio Anksti raðymu klausë ar taip? (nors ir gimtakalbis lietu-vis tiksliau nebûtø galëjæs uþraðyti). Neaiðku, kà jis norëjo pasiþymëti prie þodþioKarwialis (Pabaik ir Karwialis), galbût tiesiog sau priminë, kad reikia baigti (nu-raðyti?, versti?) dainà Karwialis. O apie þodþio Marµ¸aùek vertimà þr. 1.2.

1.5. Apskritai ið tokiø Moravskio minèiø matyti, kad jis ypaè domëjosi lietuviøkalbos þodþiø vartojimu ir jø semantika (tai akivaizdþiausia ið Ratiela, Palidnikas,Dobiùas, dobieùelis, Anksti), nors tai ir nebuvo pagrindinis jo rankraðèio raðymo tiks-las. Moravskis teiravosi þmoniø nuomonës ar tai ne tam tìkros lietuviø kalbosstudijos?

1.6. S U K I E T Ë J U S I O Þ Y M Ë J I M A S P R I E Ð e T I P O V O K A L I Z M À.Skeptikui, kuris netikëtø Moravská mokëjus lietuviðkai, taip pat galima bûtø pateiktifonetikos argumentø. Pavyzdþiui, Moravskis gerai iðlaikë kietàjá prieð e tipovokalizmà, bûdingà ir Ustronës apylinkiø ðnektai (tradiciðkai vadinama vidurioaukðtaièiø tarme). Pagrindinës ðios ðnektos ypatybës (kaip ir dabartinëje bk) iðlaikyti nepakitæ dvigarsiai an, am, en, em ir ið nosiniø à, æ kilæ ilgieji balsiai, taèiaukietinamas priebalsis [l] prieð e tipo vokalizmà. Moravskis gana tiksliai fiksavo tà[l] kietinimo ypatybæ, pvz.: Alenieùa Elenëlë 13r, Arieùkieùa arielkële 25v, Atùakjaatlëkë 7r, broùalej brolelei 9v(2x), 15r, dobieùelis dobilëlis 24v, kieùalu keleliu 11r,26r, kùajtiaùaj klëtelëj 11r, 26r, Ùeki lëkë 9r, Ùeleju lelijø 12r, miergiaùa mergelæ16r, 24r, Miergiaùas mergelës 9r, mierguýiùa voc. sg. merguþële 5r, 19v, Pokieùejepakelëje 4v, 13r, Pokieùejo pakelëje 13v, rutiaùa rûtelæ 11v, 26r, sauùalej saulelei19r, suneùelis sûnelëlis 15r, s¸aùaùa ðalelæ 12v. Tai rodytø já suvokus tà Ustronësapylinkiø ðnektos ypatybæ.

Tiesa, pasitaikë ir iðimèiø su minkðtuoju [l], bet jø labai maþai nas¸lale nað-lele 19r, Rutiale rûtele 18r (plg. 2 pav.). Kadangi tokiø minkðtojo [l] atvejø dau-giau nematyti, tikëtiniausia, kad Moravskis èia, juodraðtiniame tekste, tiesiog nebu-vo visada pakankamai atidus, nors ir buvo apsisprendæs tà prieð e tipo voka-lizmà þymëti. Dar plg. Szala [tais. ið Szaùa] dwaru S¸altinielis ðalia dvaro ðaltinëlis(25r). Taisymas Szaùa ´ Szala rodo, kad Moravskis sàmoningai suprato ir kreipëdëmesá á tà ypatybæ.

1.7. Þ O D I S kab. Skeptikui nurodytinas ir Moravskio tiksliai uþraðytas (turbûtir iðgirstas) siauros geografijos tarminis þodis Kab kaip: Kab warisi paùszus jauczas


24v, lenk. vertimas Iak popædzis¸ pùowe woùy (plg. Druskininkø tarmës þodynà8, 129;LKÞ V 3; Zietelos ðnektos þodynà9, 252). Akivaizdu, kad nors tai ne visø lietuviøðnektø þodis, bet turbût buvæs þinomas ir Moravskio Ustronës apylinkëse.

1.8. Ið tokiø Moravskio áþvalgiai suprastn, tiksliai pateiktø ir paaiðkintø kalbosbruoþø norint galima bûtø susidaryti áspûdá, kad jis buvo visai neblogas lietuviøkalbos mokovas, gal net ðioks toks specialistas...

2. M O R A V S K I O N E T I K S L U M A I. Taèiau ið pradþiø nudaþius ðviesiomisspalvomis, reikëtø atskleisti ir tamsesniàsias ant kitos svarstykliø lëkðtës dëti tai,kas rodytø Moravská gerai nesupratus lietuviø kalbos formø, abejojus, klydus. T. y.paèiam tapti skeptiku.

2.1. R A Ð Y B A, F O N E T I K A. Tik apytiksliai paþinta atrodo Moravskio lietuviøkalbos raðyba ir su ja susijæs fonetiniø ypatybiø pastebëjimas.

2.1.1. D I G R A F A S . Pagal lenkø (ir DL lietuviø) raðybos tradicijà Morav-skis raðydavo prieð (e tipo vokalizmà) po priebalsiø , : Arieùkieùa

2 pav. [Stanislovas Moravskis,] Pieúni, ca. 18501852, 18r:

fragmentas su dviem lietuviðkais posmais;

LMAB RS: f. 165 404

8 Gertrûda Naktinienë, Aldona Paulauskienë,Vytautas Vitkauskas, Druskininkø tarmësþodynas, Vilnius: Mokslas, 1988.

9 Aloyzas Vidugiris, Zietelos ðnektos þodynas,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybosinstitutas, 1998. 0 0 0


arielkële 25v, gieri gërë 20r, kieùalu keleliu 11r, 26r, kieùelu keleliu 9v, kieleuskëliaus 8r, Pokieùeje pakelëje 13r, Pokieùejo pakelëje 4v, 13v. Tuo metu tai buvolabai áprastas ir lietuviø raðybos bruoþas.

Taip pat digrafà Moravskis paþymëdavo ten, kur Ustronës lietuviai (kaipir didþiuma aukðtaièiø) tarë [ie]: mieùas mielas 18r (plg. 2 pav.), powierzejo pavie-ðëje 4v, Powier¸ejo pavieðëje 13v, powieszoje pavieðëje 13r, prieý prieð 18v, sie-rotele sierotële 19r, sziena ðienà 15r, wienu vienu 9v.

Taèiau Moravskis labai daþnai þymëjo ir kitas, ne taip paprastai lenkø irlietuviø tradicija pagrindþiamas pozicijas, pavyzdþiui, garsà [e] po kitø priebalsiø(ne po , ): Bie be 2r, biernali 9v, biernalis 24v, manies manæs 2r(2x), mier-giaùa mergelæ 16r, 24r, Miergiaùas mergelës 9r, mierguýiùa merguþële 5r, 19v,Niedela nedëlià 18v, niebagielis nabagëlis 18r (plg. 2 pav.), niematau nematau 2r,Niemonajcziu 6r, 24r, Pienki penki 15r, pier per 9r, Ratielu rateliu 11r, 19r(2x),Ratiela rateliu 3r(2x), 11r(6x), 26r(2x) (bet ir suneùelis sûnelëlis 15r). Kai kuriø ðiøþodþiø interpretacijà dël lenkø kalbos átakos þr. toliau, 2.3.1.tt.

Be áprastiniø pozicijø po , þymëjo [ë] ir po kitokiø priebalsiø:Alenieùa Alenëlë 13r, apienielis apynëlis 3r, babutie bobutë 11v, 26r, diekuj dëkui19r, lewandielis levandëlis(?) 12r, pasisiesiu pasisësiu 11v, 26r, pastiewa pas tëvà15r, rowie rovë 13r, S¸altinielis ðaltinëlis 25r, wandenielis vandenëlis 25r.

Digrafu paþenklino netgi garsà [i]: apienielis apynëlis 3r, Apienis apynys3r, dobieùelis dobilëlis 24v, kùonie klony 20r, szaùawiejus ðalavijais 18r (plg. 2pav.; LKÞ XIV 431432 nurodo ávairius variantus tik su , ne su : ðalavija,ðalavijas, ðalavijus).

Atrodo, kad taip galëjo girdëti tik prie lietuviø kalbos nepratusi ausis, bent jauneiðlavinta aplinkoje, kur lietuviø tarmë skamba kaip gimtoji. Pavyzdþiui, neskirtiaukðtaièiø dvibalsio [ie] nuo [ë] daþna besimokanèiø lietuviø kaip negimtàjàkalbà problema.

2.1.2. , -o. Kaip rodo LKA II 3738 þemëlapiai, galûnë -o (turima dabartinëjebk) vartojama ir Moravskio Ustronës dvaro plote tarp Prienø bei Jiezno. Ten taip pattariama [o.] ar plaèiau [.] (pvz., gen. sg. tëvo arba praet. 3 ðoko). Moravskis kai kadajà uþraðë tiksliai An smejgo ant smeigo 3r; Augo augo 20v.

Taèiau daug daþniau galûnës -o garso [o.] ar [.] Moravskis turbût negirdëjotiksliai ir uþraðydavo jà raide : an dwaru ant dvaro 20v, An ýergialu antþirgelio 18r (plg. 2 pav.), Augu augo 15r, ùauku lauko 18r (plg. 2 pav.), 19r, manumano 9r(2x), 18r (plg. 2 pav.), Pamigu pamigo 19r, pamigu 26r(2x), Szala dwaruðalia dvaro 25r, Usz jezioraucziu uþ eþeraièio 6r, Us¸ jezioraucziu t. p. 24r, uszNiemonajcziu uþ Nemunaièio 6r, us¸ Niemonajcziu t. p. 24r, waýiawu vaþiavo 26r,waýjawu t. p. 11r.

Tokie paraðymai, regis, atsirado dël nenugirstø galûniø. Nekirèiuotà galûnës [o](bet ilgà!) Moravskis galëjo girdëti kaip [u], jei raðë . Yra iðlikusios Moravskiosvarstymo nuotrupos su klaustukais, tarsi jis aiðkintøsi savo raðomos galûnës -ureikðmæ:


Czy nie saniami Ratielu odµ[...] µiæPamigu?Ratielu? [19r]

Vis dëlto tai, kad greta dominuojanèio raidës kartais paþymëta ir , rodo,jog Moravskis gal nebuvo labai tvirtai apsisprendæs, kaip galûnës garsà uþraðyti.Antra vertus, -u (ne -o) daþnumas taip pat liudija, jog Moravskio ðaltinis buvogarsai, bet ne lietuviðki raðtai.

2.1.3. [uo]. Vietoj vakarø aukðtaièiø dvibalsio [uo] Moravskis kartais pa-raðydavo tik raidæ : Atwaýios atvaþiuos 11v, 26r, szùota ðluota 12r. Lenkøkalba neturi dvibalsio [uo], tad tà kalbà gerai mokëjusiam Moravskiui garsas [o] irdvibalsis [uo] galëjo atrodyti labai panaðûs ar visai nesiskiriantys. Kai kuriø lietu-viø tarmiø atstovams (pavyzdþiui, þemaièiams) ir ðiandien ðiuos niuansus sunkuskirti; taip pat sunku tiems, kurie mokosi lietuviø kalbos kaip negimtosios.

2.1.4. [au], [an?], [ai]. Nekirèiuotoje pozicijoje dvibalsio (ar ir dvi-garsio?) pirmàjá dëmená [a] Moravskis kartais paraðydavo raide : Adomoy Ado-mai (lenk. Adamie) 2r, Minskou ið Minsko (lenk. z Miñska) 11v, 26r, nouja nauja4v, noujo t. p. 13v. Turbût netiksli yra forma Minskou (gal *Minskan?; plg. toliau2.2.1.). Nors daþniausiai dvibalsá [au] Moravskis ir nekirèiuotà paraðydavo tiksliai,plg. iµ¸ùawiau iððlaviau (lenk. zamiataùam) 12r, sauùalej saulelei 19r.

2.1.5. [ir]. Pasitaikë tik vienas atvejis, kur Moravskis vietoj tarmës dvigar-sio [ir] paraðë An ýergialu ant þirgelio 18r (plg. 2 pav.).

2.1.6. Tokie tad raðte atsispindintys fonetikos netikslumai, kaip nekirèiuotødvibalsiø [ie], [uo], [ai], [au], dvigarsiø [an?], [ir], galûnës -o neatpaþinimas, bûtinaiturëtø suteikti dþiaugsmo skeptikui.

2.2. V E R T I M A S, Þ O D Þ I Ø F O R M O S, T A I S Y M A I. Moravskis taip pat kaikà netiksliai iðvertë.

2.2.1. Du kartus Moravskis paraðë dainos eilutæ Atwaýios babutie Minskou 11v,26r (abu kartus uþraðyta identiðkai) ir iðvertë jà Przyjechaùa baba z Miñska, t. y.atvaþiavo boba ið Minsko. Netiksliai iðverstas laikas (bûsimasis bûtuoju), netiks-liai iðversta forma Minskou ið Minsko. Galbût galima bûtø tà formà rekonstruotiá *Minskan, t. y. Minskan, á Minskà, nes raidë rankraðtyje gali bûti labai panaðiá , bet vis tiek vertimas bûtø netikslus. Ðiaip ar taip, bent jau aiðku, kad taip,kaip uþraðyta, Moravskio galûnë nëra identifikuojama kaip aukðtaitiðka.

2.2.2. Tris kartus Moravskis pasiþymëjo dabar sunkokai atpaþástamà þodþiøjunginá Pokieùejo, powierzejo 4v (variantas Pokieùejo, Powier¸ejo 13v, ir labiau nutolæs


variantas Pokieùeje, powieszoje 13r). Matyt, tai reiðkë pakelëje, pavieðëje. Þodis pa-kelë ir dabar vartojamas bk. O pavieðë LKÞ IX 693 aiðkinamas kaip jo sinonimas kaip pakelë, pavieðkelë, ir yra uþraðytas ið liaudies dainø (pvz., Pakelëj, pavieðëjlinai derëjo, tæ jauna mergelë linelius rovë; plg. Moravskio Pokieùeje, powieszoje Alenieùalinus rowie). Aiðku, kad Moravskis neatpaþino ne tik antrojo þodþio, bet ir pirmojo.

Neatpaþinæs ir vertë ne visai tiksliai Po tej drodze, po droýynie 4v, 13v, Przydroýce, przy droýynie 13r. Lietuviðkai bûtø maþdaug prie kelelio, keluþëlio. Matyt,Moravskiui nebuvo lengva ðiuos þodþius suprasti.

Èia svarbu pridurti, kad þodis pavieðë bûdingas tik Pietø Lietuvai, LKÞ uþraðytastik ið Punsko, Seinø, Marcinkoniø ir Kabeliø (Varënos raj.), Lazdijø, Seirijø (Lazdijøraj.). Tad nereikëtø abejoti, kad toji dainos formulë pakelëje, pavieðëje uþraðyta kurnors netoli nuo Moravskio Ustronës.

2.2.3. Nesuprastas ánagininko (vienaskaitos?) linksnis: Ùeleju szùota dwarialiiµ¸ùawiau // O lewandielis graýej iýbarszcziau 12r. Lenkiðkai iðversta Z Liliow miotùàdwor zamiataùam // A lewandà piæknie wysypaùam. Tad galûnë -is (lewandielis) turëtøbûti arba vienaskaitos, arba daugiskaitos ánagininkas (tikëtinesnë gal bûtø daugis-kaita *lewandieliais ar pan.), bet ánagininko galûnës -is tarmëse nëra. Jeigu Morav-skis vietoj [eis] iðgirdo ir uþraðë , jis galbût nemokëjo gerai atpaþinti ánagininkolinksnio formos bent jau ðios §Q kamieno paradigmos.

2.2.4. Netiksliai uþraðytas lietuviðkas þodis at(s)igráþti Asz atigrizti in tas¸aùaùa 12v. Turëtø bûti bent atsigriztu. Nors þodþio reikðmë, regis, suprasta tiksliai(plg. lenk. vertimà Ia odwracam siæ w tæ stronæ). Galbût tai tik Moravskio riktas.

2.2.5. Netiksliai iðversta forma (vienaskaita suprasta kaip daugiskaita): Ùekipauksztis pier Soda 9r, lenkiðkai Leciaùy ptas¸ki przez ogrod (t. y. lëkë paukðèiai persodà). Nebent paukðtis bûtø priskirtas i kamieno paradigmai (*paukðtys nom. pl.).

2.2.6. Netiksliai uþraðyta praes. 3 forma, plg. frazæ Tris antialis pùaukau 18r(plg. 2 pav.), lenkiðkai Trzy kaczec¸ki pùynà (t. y. trys antelës plauko). Matyt,Moravskis èia supainiojo asmenø galûnes ir vietoj treèiojo asmens paraðë pirmàjásu galûne -au.

2.2.7. Frazë anam gale (lauko) Moravskio raðyta skirtingai tris kartus, ir visustris kartus pirmasis þodis anam liko neatpaþintas: An, am gala ùauku 18r (plg. 2pav.); Anam gale 19r, An am gala ùauku 19r. Anam suskaidytas per pusæ, net kablelisar apostrofas þodþio viduryje paraðytas. Á lenkø kalbà versta Tam na koñcu pola (t. y.ten, lauko gale), tad taip pat ne visai tiksliai.

2.2.8. Frazë Atjoje biernalis, baùtas dobieùelis 24v Moravskio iðversta gana tiks-liai Przyjeýdýa chùopiec, mój biaùy kwiateczek (t. y. atjoja bernelis, mano baltasþiedelis), bet tik po pasitaisymo. Þodis baùtas ið pradþiø buvo verstas lenkiðku miùy


mielas, bet ðis nubrauktas ir pataisytas á biaùy baltas. Galbût ið karto nesumotabaùtas reikðmë.

2.2.9. Viena Moravskio uþraðyta lietuviðka frazë taisyta net du kartus (tadbandyti net trys lenkiðko vertimo variantai). T. y. Anksti ritialu kieleus 8r ið pradþiøbuvo versta Bardzo ranno wstaùam, tada pirmieji du þodþiai pataisyti á Rannymrankiem, ir pagaliau pasirinkta Z rannà zorzà. Èia Moravskis turbût tiesiog ieðkojotikslesnio atitikmens mintá turëjo bûti supratæs ið karto.

2.3. L E N K Ø K A L B O S Á T A K A K A I K U R I E M S Þ O D Þ I A M S. Kai kurieMoravskio lietuviðki þodþiai turbût buvo paveikti lenkø kalbos garsyno ir ortogra-fijos. Neápratusi prie lietuviðkos tarties Moravskio ausis kartais panaðiuose á len-kiðkus þodþiuose galëjo iðgirsti tai, kà buvo ápratusi girdëti lenkiðkai, o ranka taipir uþraðyti. Taigi Moravskis turëjo atspëjinëti, tie þodþiai nebuvo jam savaimeskaidrûs.

2.3.1. Moravskis du kartus paraðë þodþiø junginá Usz jezioraucziu, usz Niemo-najcziu 6r (kitas variantas Us¸ jezioraucziu, us¸ Niemonajcziu 24r); á lenkø kalbàiðvertë atitinkamai Tam Za jeziorem, za Niemnem ir Za jeziorem i za Niemnem. Matyti,kad lietuviðkø þodþiø jezioraucziu eþeraièio ir Niemonajcziu Nemunaièio pra-dþios jezior- ir Niem- visiðkai sutampa su lenkiðkø atitikmenø pradþiomis: jezior-,Niem-, bet ne su atitinkamø lietuviðkø þodþiø eþeraitis, Nemunaitis pradþiomis. Aið-ku, kad Moravskis buvo paveiktas lenkiðkø þodþiø; jei bûtø mokëjæs gerai lietuvið-kuosius, tikëtina, kad bûtø tiksliai juos ir uþraðæs.

2.3.2. Visai analogiðkas lenkø kalbos paveiktas yra dainos pavadinimo pra-dþios þodis Podobajau sau miergiaùa 16r (iðverstas Podobaùem Pokochaùem dziewczy-neczkæ). Kità kartà raðydamas ðios dainos pradþià Moravskis jau nesuklupo, paraðëtaip, kaip sakoma tarmëse (LKÞ III 206 rodomas plaèiai paplitæs skolinys padaboti,bet niekur nefiksuota *podoboti): Padabojau sau miergiaùa 24r (lenk. Pokochaùem dziew-czyneczkæ).

2.3.3. Dar vienas panaðus lenkø kalbos sugestijos atvejis Sobotas prieý Nie-dela 18v, iðversta W Sobotæ przed Niedzielà. Vietoj tarmëms áprasto subata ðeðtadie-nis (LKÞ XIV 2021 fiksuotas ið ávairiø raðtø ir tarmiø) paraðë Sobotas (LKÞ *sobotasnefiksuotas)!? T. y. ið naujo skolinosi þodá ið lenkø kalbos ir suteikë jam o kamienolinksniavimo paradigmà.

2.3.4. To paties sakinio þodis Niedela sekmadiená 18v turbût irgi buvo paveik-tas lenkiðko prototipo Niedzielà. Tarmëse ðis skolinys paprastai pradedamas tartine-, o ne nie- (LKÞ VIII 610 fiksuotas tik nedëlia, bet ne *niedëlia). Analogiðkai ir þodisniebagielis vargðelis, nabagëlis 18r (plg. 2 pav.), verstas á lenkø kalbà nieborankæ,


nors lietuviø tarmëse daþnai sakoma nabagëlis (LKÞ VIII 493494 þodis nabagasfiksuotas ið ávairiø tarmiø, LKÞ VIII 602 kelis kartus fiksuotas ir nebagas, bet niekurnenurodomas *niebagas).

Lenkø kalbos raðybos átaka turbût matyti ir þodþio Pienki penki 15r ortografijoje(lenk. Piæciu); taip pat niematau nematau 2r (lenk. niewidzæ); galbût netgi miergiaùamergelæ 16r, 24r, Miergiaùas mergelës 9r, mierguýiùa merguþële 5r, 19v (lenk.dziewczyneczkæ, Dziewczæta, dziewczyneczko, dziewczynko).

2.3.5. Akivaizdu, kad ne taip maþai þodþiø buvo paveikta lenkø ortografijos:jezioraucziu, Niemonajcziu, Podobajau, Sobotas, Niedela, niebagielis, Pienki, niematau,miergiaùa. Skeptikas turëtø jaustis tvirtas.

3. P A B A I G A. Taigi Stanislovas Moravskis gilinosi á þodþiø Ratiela, Palidni-kas reikðmæ, á þodþio Anksti formà, á pamatinio þodþio Dobiùas ir iðvestinio do-bieùelis santyká, buvo neblogai ásisàmoninæs kietojo [ù] vartojimà prieð e tipo voka-lizmà (Ùeki lëkë, miergiaùa mergelæ), atpaþino tarminá þodá Kab kaip. Atrodytø,kad kai kuriuos lietuviø kalbos bruoþus Moravskis vertino ar suprato kaip ne-naujokas.

Bet kartu Moravskis nepajëgë tiksliai atpaþinti (nugirsti) þodþiø Nemunas, eþe-raitis, subata, anam, nedëlia, nabagëlis, penki, nematau, mergelë, gerai neatpaþino galû-nës -o (gen. sg. ar 3 praes.), dvibalsio [ie] neskyrë nuo [ë], [e], dvibalsio [uo] (raðë) nuo [o], nenugirsdavo nekirèiuoto dvibalsio [au] (paraðydavo ), darëvertimo á lenkø kalbà klaidø. Tokia Moravskio tekstø specifika leistø manyti prie-ðingai, kad iki gero lietuviø kalbos mokëjimo jam dar buvo tolimas kelias.

Dedant ant svarstykliø Moravskio gerai suprastus ir neatpaþintus lietuviø tar-miø bruoþus galima sakyti, jog tiesø yra dvi: 1) Moravskis lietuviðkai mokëjo; 2) tasmokëjimas tebuvo pavirðutiniðkas. Vertindami lietuviðkus Moravskio uþraðymusturime turëti galvoje, kad kai kur galëjo padëti lietuviai (asmeninis tarnas þemaitisJamontas?), tad tikrasis jo mokëjimas galëjo bûti ir kiek prastesnis, nei atrodo ið jotekstø. Moravskiui nerûpëjo tø dainø parengti originalo (t. y. lietuviø) kalba, jislabiausiai rûpinosi lenkiðkais vertimais. Tedþiûgauja (saikingai) skeptikas pa-virsti optimistu jam pavojaus nëra.

Galima ásivaizduoti, kad girdëdamas ðnekanèius lietuvius valstieèius, Morav-skis galëjo ið garsø srauto skirti daug þodþiø; dalá jø, taip pat kai kurias frazes,teksto gabalëlius galëjo ir suprasti. Taèiau taip pat tikëtina, kad sekti iðtisiniolietuviðko pasakojimo Moravskis bûtø nesugebëjæs.

Tuo metu buvo kuriami ávairûs lietuviø bendrinës raðomosios kalbos modeliai,taèiau visai nematyti, kad Moravskis bûtø paþinæs kokià nors tokiø raðtø tradicijà.Jo tekstai akivaizdþiai paremti ðnekamàja, o ne raðomàja to meto kalba. Moravskisrëmësi tik tarmiø garsais ir lenkø (ne lietuviø) ortografija. Matyt, skaityti lietuviðkaiMoravskis neskaitydavo, o ir raðyti galbût teraðë tiek, kiek jam reikëjo pasiþymëtilietuviðkas dainas. Nepratusio lietuviðkai raðyti Moravskio ortografija labai nenu-spëjama.


Literatûra ir ðaltiniai:

G R I Ð K A I T Ë , R E D A , 2002: Stanislovo Moravskio rankraðtinis palikimas Vilniaus bibliote-kose, Lietuvos istorijos metraðtis 2001, Vilnius: LII leidykla, 87114.

J U R O N Y T Ë , I N G A , 2004 07 31: Stanislovas Moravskis ir lietuvybë, Naujasis Gëlupis.K A R Ù O W I C Z , J A N ; A D A M K R Y Ñ S K I , W Ù A D Y S Ù A W N I E D Ê W I E D Z K I , 19001927: Sùow-

nik jæzyka polskiego 18, Warszawa (t. y. Sùownik Warszawski).M O R A V S K I S , S T A N I S L O V A S , 1994: Keleri mano jaunystës metai Vilniuje. Atsiskyrëlio atsimi-

nimai (18181825), ið lenkø kalbos vertë Reda Griðkaitë, Vilnius: Mintis.[M O R A V S K I S , S T A N I S L O V A S , ] Pieúni, ca. 18501852; LMAB RS: f. 165 404.M O R A W S K I , S T A N I S Ù A W , 1981: Z wiejskiej samotni: Listy do Heleny i Franciszka Malewskich,

opracowaù Zbigniew Sudolski, Warszawa: Pañstwowy Instytut Wydawniczy, 262.N A K T I N I E N Ë , G E R T R Û D A ; A L D O N A P A U L A U S K I E N Ë , V Y T A U T A S V I T K A U S K A S , 1988:

Druskininkø tarmës þodynas, Vilnius: Mokslas.Ð I M U K A U S K A I T Ë , R A M U T Ë , 2004 07 31: Nuo Moravskio... iki Moravskio, Birðtono

versmës, 34.V I D U G I R I S , A L O Y Z A S , 1998: Zietelos ðnektos þodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø

leidybos institutas.Z I N K E V I È I U S , Z I G M A S , 1983: Lietuviðkas Adomo Mickevièiaus autografas, Blt 19(1),

7490.

Giedrius SubaèiusT H E L I T H U A N I A N O F S T A N I S L O V A S M O R A V S K I S : 1 8 5 0 1 8 5 2

S u m m a r y

Stanislovas Moravskis (Stanisùaw Morawski, 18021853) was the well-known author ofVilnius memoirs (Several Years from My Young Days in Vilnius, 18181825). He wrotepredominantly in Polish, but in the rough draft of his Pieúni (Songs), ca. 18501852(preserved in the Library of the Lithuanian Academy of Sciences in Vilnius: f. 165 404)Moravskis wrote some Lithuanian texts, phrases, and words (151 Lith. words with a totalof 269 occurrences).

Moravskis was curious about the meaning and the form of the Lith. words Anksti,Dobiùas and its derivative dobieùelis, Palidnikas, Ratiela. He knew well how to use the velar(nonpalatal) consonant [l] before the e type vocalism (Ùeki lëkë; flew), etc. It might seemthat Moravskis had mastered certain characteristics of the Lithuanian language better thana novice.

On the other hand, Moravskis was unable to hear the exact phonetics of the wordsanam, eþeraitis, mergelë, nabagëlis, nedëlia, nematau, Nemunas, penki, subata; he could not

identify exactly the ending -o (gen. sg. and praes. 3); he did not clearly differentiate

between the diphthong [ie] and the vowels [ë], [e], or between the diphthong [uo] and


the vowel [o] (he wrote ); he did not perceive precisely the unstressed diphthong [au]

(sometimes he wrote it as ) and there are some inaccuracies in his translations from

Lithuanian into Polish. These characteristics of Moravskiss texts could suggest the opposite

viewthat Moravskis was far from being a specialist in Lithuanian.

Trying to determine how well Moravskis understood Lithuanian, one can come up with

a two-fold conclusion: (1) Moravskis knew Lithuanian; but (2) his knowledge of Lithuanian

was very superficial. More than that, some of his Lithuanian phrases might have been

written with help of Lithuanians (e.g. his personal servant Lowland Lithuanian Jamont),

which makes it possible that Moravskiss knowledge of Lithuanian was even worse than

one might judge from his texts. Besides, Moravskis did not care about the original

language (Lithuanian) of the songs; his main focus was the Polish translations.

One may assume that Moravskis was able to identify many Lithuanian words in the

speech of Lithuanian farmers. Probably he could understand certain words and phrases

in their speech. But it is also plausible that any longer spoken coherent Lithuanian dis-

course would have remained beyond the comprehension of Moravskis.

In the middle of the nineteenth century there were many different models proposed

for the development of Standard Lithuanian. Moravskis, however, does not seem to have

known any Lithuanian writing tradition. Moravskiss orthography is very unconventional.

His texts were obviously based on the spoken varieties of Lithuanian, rather than on any

written patterns. His basic sources for writing Lithuanian were certainly Lithuanian dia-

lects, and Polish (not Lithuanian) orthography. Moravskis was not used to reading

Lithuanian books, and most probably he wrote Lithuanian merely to make notes of some

folk song lyrics.

G I E D R I U S S U B A È I U S Gauta 2005 m. kovo 1 d.

University of Illinois at Chicago

Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures

UH 1608, MC/306

601 S. Morgan St.

Chicago IL 60607, U.S.A.

el. p.: [email protected]

Lietuviø kalbos institutas

P. Vileiðio g. 5

LT-10308 Vilnius, Lietuva

el. p.: [email protected]


1 P R I E D A S . M O R A V S K I O D A I N Ø L I E T U V I Ð K Ø Þ O D Þ I Ø I N -D E K S A S . 151 þodis (269 pavartojimo atvejai). Tarp skliaustø pateiktas pavarto-jimø skaièius. Foliacija nurodoma pagal rankraðèio originalà.

Adomas (1) s. m. propr. Adomoy voc. sg.2r

Alenëlë (1) s. f. propr. Alenieùa nom. sg.13r

anas, -a (4) pron. demonstr., pron. pers. ans nom. sg. m. 18r, An, am ines. sg. m.18r, Anam ines. sg. m. 19r, An am ines.sg. m. 19r

anksti (3) adv. Anksti 8r, 19r(2x)ant (3) praep. An 3r, 18r, an 20vantelë (1) s. f. antialis nom. pl. 18rapynëlis (1) s. m. apienielis nom. sg. 3rapynys (1) s. m. Apienis nom. sg. 3rapþelti (1) intr. abýyùy praet. 3 18rarielkëlë (1) s. f. Arieùkieùa nom. sg. 25vað (5) pron. pers. Asz nom. sg. 11v, 12v,

26r, manies gen. sg. 2r(2x)atajoti (2) intr. Atajoi [tais. ið Atjajo] praet.

3 17r(2x)atjoti (2) intr. atioje praes. 3 18r, Atjoje

praes. 3 24vatlëkti (1) Atùakja praet. 3 7ratsigráþti (1) intr. refl. atigrizti praes. 1 sg.

12vatskambinti (1) intr. atskambina 3 praet. 7ratvaþiuoti (2) intr. Atwaýios fut. 3 11v, 26raugti (2) intr. Augu praet. 3 15r, Augo

praet. 3 20vbaltas, -a (1) adj. baùtas nom. sg. m. 24vbe (1) praep. Bie 2rbernelis (2) s. m. biernalis nom. sg. 24v,

biernali voc. sg. 9vbybis (1) s. m. bibis nom. sg. 18rbobutë (2) s. f. babutie nom. sg. 11v, 26rbrolelis (3) s. m. broùalej nom. pl. 15r,

broùalej voc. pl. 9v(2x)bûti (4) intr. ira praes. 3 2r, 18r, buwaj

praet. 2 sg. 25r, budamas part. cont. sg.m. 3r

èësas (1) s. m. czesas nom. pl. 2rèystas, -a (1) adj. Czystas nom. sg. m. 25r

da (2) refr. Da 11r, 26rdëkui (1) interj. diekuj 19rdobilas (1) s. m. Dobiùas nom. sg. 24rdobilëlis (1) s. m. dobieùelis nom. sg. 24vdu (2) num. card. Du nom. sg. m. 17r, 20rdvaras (2) s. m. dwaru gen. sg. 20v, 25rdvarelis (1) s. m. dwariali acc. sg. 12reþeraitis (2) s. m. jezioraucziu gen. sg. 6r,

24rgalas (3) s. m. gala ines. sg. 18r, 19r, gale

ines. sg. 19rgerti (1) tr. gieri praet. 3 20rgraþiai (1) adv. graýej 12rievaras (3) s. m. Jeworas nom. sg. 20v,

Ieworas nom. sg. 20v(2x)igaraivo (2) refr. Igarajwo 17r(2x)ilgas, -a (1) adj. iùgas nom. sg. m. 2rimti (2) tr. ima praes. 3 2r(2x)in (1) praep. in 12vir (1) conj. Ir 18riðbarstyti (1) tr. iýbarszcziau praet. 1 sg.

12riððluoti (1) tr. iµ¸ùawiau praet. 1 sg. 12rjaunas, -a (1) jaunosjos voc. pl. f. em. 9rjautis (1) s. m. jauczas acc. pl. 24vjenerolas (1) s. m. Ieneroùas nom. sg. 13rjoistelë (2) refr. joistieùy 17r(2x)joti (2) intr. Iokim imp. 1 pl. 9v, jokit imp.

2 pl. 9vkab (1) conj. Kab 24vkad (1) conj. Kat 2rkalbëti (1) intr. kaùba praes. 3 3rkarèema (2) s. f. Karczema nom. sg. 13v,

karczema nom. sg. 4vkarvelis (4) s. m. Karwialis nom. sg.

19r(2x), 20r, karwialej nom. pl. 20rkas (7) pron. inter., pron. rel. Kas nom.

11r(2x), 26r(2x), Ko gen. sg. 9v, ko gen.sg. 9v, Ka acc. 3r

kelelis (3) s. m. kieùalu instr. sg. 11r, 26r,kieùelu instr. sg. 9v


keltis (1) intr. refl. kielecs praet. 1 sg. 8rklëtelë (?) (2) s. f. kùajtiaùaj ines. sg. 11r, 26rklonis (1) s. m. kùonie ines. sg. 20rkrapas (1) s. m. Krapajs instr. pl. 18rkrekva (1) s. f. kriakwa instr. sg. 4rkriugu (1) refr. Kriugu 9vkukû (2) interj. kuku 4r(2x)kunigas (1) s. m. Kunigaj nom. pl. 17rkunigëlis (1) s. m. Kunigele nom. pl. 17rkur (2) adv. Kur 4r, 25rlabai (1) adv. ùabij 15rlabas, -a (2) adj. Ùabas nom. sg. m. 5r, 19vladom (4) refr. ùadom 11r(2x), 26r(2x)laukas (2) s. m. ùauku gen. sg. 18r, 19rlaukas, -a (1) adj. ùauku gen. sg. 18rLauras (1) s. m. propr. Ùauraj voc. sg. 25rlëkti (1) intr. Ùeki praet. 3 9rlelija (1) s. f. Ùeleju gen. pl. 12rlevandëlis (?) (1) s. m. lewandielis instr. pl.

12rlinas (1) s. m. linus acc. pl. 13rliûdëti (2) ludi praes. 2 sg. 9v(2x)mano (3) pron. poss. indecl. manu 9r(2x),

18rmarðolkas (1) s. m. Mars¸oùkas nom. sg.

19rmergelë (3) s. f. miergiaùa acc. sg. 16r, 24r,

Miergiaùas voc. pl. 9rmerguþëlë (2) s. f. mierguýiùa voc. sg. 5r,

19vmielas, -a (1) adj. mieùas nom. sg. m. 18rMinskas (2) s. m. propr. Minskou ill. sg. (?)

11v, 26rnaðlelë (1) s. f. nas¸lale voc. sg. 19rnaujas, -a (2) adj. nouja nom. sg. f. 4v,

noujo nom. sg. f. 13vnebagëlis (1) s. m. niebagielis nom. sg. 18rnedëlia (1) s. f. Niedela acc. sg. 18vnematyti (1) tr. niematau praes. 1 sg. 2rNemunaitis (2) s. m. propr. Niemonajcziu

gen. sg. 6r, 24ro (2) conj. O 12r, 18roi (5) interj. Oj 15r, 17r(2x), 19r(2x)padaboti (2) tr. Podobajau praet. 1 sg. 16r,

Padabojau praet. 1 sg. 24r

pakelë (3) s. f. Pokieùejo ines. sg. 4v, 13v,Pokieùeje ines. sg. 13r

palydnykas (3) s. m. Palidnikas nom. sg.19r(3x)

palðas, -a (1) adj. paùszus acc. pl. m. 24vpamigti (4) intr. Pamigu praet. 3 19r, pami-

gu praet. 3 11r, 26r(2x), pomigu praet. 311r

pas (2) praep. pas 15rpasisëti (2) tr. refl. pasisiesiu fut. 1 sg. 11v,

26rpaukðtis (1) s. m. pauksztis nom. sg. 9rpautas (1) s. m. Pautaj nom. pl. 18rpavieðë (3) s. f. powier¸ejo ines. sg. 4v,

Powier¸ejo ines. sg. 13v, powieszoje ines.sg. 13r

penki (1) num. card. Pienki nom. m. 15rper (1) praep. pier 9rpilkas, -a (1) adj. piùkoje voc. sg. f. em. 25vpjauti (1) tr. pjowi praet. 3 15rplaukyti (1) intr. pùaukau praet. 3 18rpo (1) praep. po 4rprieð (1) praep. prieý 18vratas (1) s. m. Ratas nom. sg. 11rratelis (11) s. m. Ratiela 3r(2x), 11r(4x),

26r(2x), Ratielu 11r, 19r(2x)rauti (1) tr. rowie praet. 3 13rrytas (2) s. m. ritas nom. sg. 5r, 19vrytelis (2) s. m. ritialu instr. sg. 8r, 19rrugu (1) refr. rugu 9vrûta (2) s. f. Ruta nom. sg. 20v, Rute nom.

sg. 19rrûtelë (3) s. f. rutiaùa acc. sg. 11v, 26r,

Rutiale instr. sg. 18rsakalas (1) s. m. Sakaùas nom. sg. 7rsaulelë (1) s. f. sauùalej dat. sg. 19rsavæs (2) pron. refl. sau dat. sg. 16r, 24rsierotëlë (1) s. f. sierotele voc. sg. 19rsmeigas (1) s. m. smejgo gen. sg. 3rsmûtkas (2) s. m. Smutkas 2r, smutkas 2rsobotas (1) s. m. Sobotas nom. sg. 18vsodas (1) s. m. Soda acc. sg. 9rsûnelëlis (2) s. m. suneùelis nom. sg.

15r (2x)


ðalavijas (1) s. m. szaùawiejus instr. pl. 18rðalelë (1) s. f. s¸aùaùa acc. sg. 12vðalia (1) adv. Szala 25rðaltinëlis (1) s. m. S¸altinielis nom. sg. 25rðienas (1) s. m. sziena acc. sg. 15rðikna (1) s. f. szykna nom. sg. 18rðluota (1) s. f. szùota instr. sg. 12rtas, -a (1) ta acc. sg. f. 12vtæ (1) adv. ti 4v, Ti 13vtei (1) prt. Tej 19rtëvas (1) s. m. tiewa acc. sg. 15rtoli (5) adv. toli 15r(3x), 19r(2x)trys (1) num. card. Tris nom. 18rtu (5) pron. pers. tu nom. sg. 4r, 25r, 25v,

tawjes gen. sg. 2r(2x)tupëti (1) intr. tupi praes. 2 sg. 4r

uþ (4) praep. Usz 6r, usz 6r, Us¸ 24r, us¸24r

vandenëlis (1) s. m. wandenielis nom. sg.25r

varyti (1) tr. warisi fut. 2 sg. 24vvaþiuoti (2) intr. waýiawu praet. 3 26r,

waýjawu 3 praet. 11rvienas, -a (1) num. card. wienu instr. sg.

m. 9vvyras (1) s. m. wirej nom. pl. 18rvisas, -a (1) pron. def. Wisu gen. pl. f. 18rþalias, -ia (3) adj. ýeloje instr. sg. f. em. 18r,

19r, 20vþirgelis (1) s. m. ýergialu gen. sg. 18rþvirblis (5) s. m. Ýwirblis nom. sg. 4r, 19r,

¡wirblis nom. sg. 19r, Ýwirbli voc. sg.4r(2x)

2 P R I E D A S . M O R A V S K I O D A I N Ø L I E T U V I Ð K I T E K S T A I I RÞ O D Þ I A I. Iðtraukos pateikiamos ið eilës (kaip originale, ne pagal abëcëlæ), suminimaliu kontekstu. Greta nurodomi lenkiðki vertimai, jei tokiø esama. Pusjuodþiuðriftu iðryðkinti Moravskio pabraukimai.

Psl. Liet. tekstas ir lenk. komentarai Lenk. vertimas (ten, kur pateiktas)

2r Bie tawjes Adomoy, czesas iùgas ira Bez ciebie Adamie, czas dùugim siæ stajeKat tawjes niematau, smutkas manies Kiedy ciebie niewidzæ, smutek mnieima ogarniaSmutkas manies ima! Smutek mnie ogarnia.

3r Apienis. Chmiel.Ka kaùba, apienielis, A co mówi mùody chmielek,An smejgo budamas? Póki jest na tyczce?

3r Ratiela,Ratiela,

4r Ýwirblis. WróbelÝwirbli, Ýwirbli kuku, kuku, Wróblu, wróblu, kuku, kukuKur tu tupi, po kriakwa?10 Gdziæ ty siedzisz pod krokwià?

4v Pokieùejo, powier¸ejo, ti nouja Po tej drodze, po droýynie, nowa stoikarczema. karc¸ma11

10 Taisyta ið po kriukwa? 11 Taisyta ið on tam gdzies jest karc¸ma.



5r Ùabas ritas, mierguýiùa Dzieñ dobry ci, dziewczyneczko!

6r Usz jezioraucziu, usz Niemonajcziu[]. Tam Za jeziorem, za Niemnem

7r Atùakja Sakaùas atskambina Przyleciaù sokoù dzwoniàc skrzydùami.

8r Anksti ritialu kielecs Z rannà zorzà wstaùam [pirmiausia taisytaið Bardzo ranno, po to ið Rannym rankiem]

9r Ùeki pauksztis pier Soda Leciaùy ptas¸ki przez ogrod

9r Miergiaùas manu, jaunosjos manu! Dziewczæta moje, mùodziutkie moje!

9v Ko ludi biernali, ko ludi? Czego siæ smucis¸, chlopcze, czego

smucis¸?

9v Kriugu, rugu, broùalej jokit W kóùko, sùupkiem, bracia jedêcie

9v Iokim broùalej wienu kieùelu. Pojedziem bracia jednà droýkà

11r Kas kùajtiaùaj pamigu?.. Kto to tak zasnàù w ùoýeçku?

Da ùadom ùadom, pomigu! Klaçne klaçne12, ýe zasnæùa?

11r Ratiela!Ratiela!Kas kieùalu waýjawu? Kto tà drogà jechaù?

Ratiela! Ratiela!Ratiela! Ratiela!

11r Zoo [..] taç [?] nikt nie wie, co wrz [?]

Ratielu znaç? Dr[.....] siæ ýe to

pochodzi od koùa. Ratas i od onego

objeýdzania pola.

11v Asz pasisiesiu rutiaùa Ia posiejæ rutenkæ

11v Atwaýios babutie Minskou Przyjechaùa baba z Miñska

12r Ùeleju szùota dwariali iµ¸ùawiau Z Liliow miotùà dwor zamiataùam

O lewandielis graýej iýbarszcziau A lewandà piæknie wysypaùam

12v Asz atigrizti in ta s¸aùaùa Ia odwracam siæ w tæ stronæ

13r Ieneroùas

Pokieùeje, powieszoje Tam Przy droýce, przy droýynie

Alenieùa linus rowie Helenka len rwaùa.

13v Pokieùejo, Powier¸ejo Po tej drodze. po droýynie

Ti noujo Karczema Oúc [?] tam gdzieú jest karçma.13

12 Taisyta ið w dùonie (?) 13 Moravskis neiðvertë þodþio noujo.



15r Augu pastiewa suneùelis14. Syn rosù i wyrosù u Ojca

15r Oj toli, toli ùabij; Daleko, daleko, bardzo daleko,toli Pienki broùalej sziena pjowi Piæciu bracis¸kow siano kosiùo:

16r Podobajau sau miergiaùa Podobaùem Pokochaùem dziewczyneczkæ

17r Atajoi15 joistieùy Przyjeýdýa bardzo wieluAtajoi joistieùy16

Oj, Igarajwo! Oi, Igarajwo!Du Kunigaj, Kunigele Dwoj Ksiàýæta, ksiàýàtkaOj, Igarajwo! Oj, Igarajwo!

18r An, am gala ùauku, Tam na koñcu polaTris antialis pùaukau; Trzy kaczec¸ki pùynà;Ir atioje manu mieùas Tutaj jedzie mój kochanek,An ýergialu ùauku. Na ùysym koniku.

Krapajs szykna abýyùy, Koprem ma zad porosùyPautaj szaùawiejus, A jàdra Szalwijà;O ans bibis niebagielis A kusieczkæ nieborankæRutiale ýeloje. Ruteczkà zielonà.

18r Wisu wirej ira Wszystkich mæýczyzni sà,

18v Sobotas prieý Niedela W Sobotæ przed Niedzielà

19r 1. Oj, nas¸lale, sierotele17

2. Anksti ritialu

19r 4. Oj toli toli. 5ciu braciszkow

19r 13. ¡wirblis Wrobel

19r 1. Karwialis2. Rute ýeloje3. Tej diekuj sauùalej1. Anam gale

19r Iak Marµaùek [...]la po Litewsku?Palidnikas (Mars¸oùkas po Litewµk)18

19r Co úpiewajà maùe dziewczætapastuµki?O krokwiach? ¡wirblis.An am gala ùauku?

14 Iðbrauktas, po to vël paraðytas þodis.15 Ið pradþiø paraðyta Atjajo, bet po to pa-

taisyta.16 Èia vël ryðkiau pakartota Atajoi joistieùy.

17 Þodis taisytas.18 Palidnikas uþraðytas kiek vëliau, o anks-

èiau, virð lenk. þodþio, uþraðyta(Mars¸oùkas po Litewµk).



19r Morszaùka Palidnikas19. Palidnikas

19r Anksti? czy takDokoñç i Karwialis.Marµ¸aùek?

19r Czy nie saniami Ratielu odµ[...] µiæPamigu?Ratielu?

19v Ùabas ritas mierguýiùa Dzieñ dobry dziewczynko.

20r /Karwialis/ GoùàbDu karwialej kùonie gieri Dwaj goùæbie w doùku piùy,

20v /Ruta ýeloja/ Ruta zielona

20v Pieúñ Jeworas Iawor//:Ieworas/ Rosù jawor na dworze,Augo Ieworas an dwaru

24r Padabojau sau miergiaùa Pokochaùem dziewczyneczkæ20

24r Us¸ jezioraucziu, us¸ Niemonajcziu Za jeziorem i za Niemnem

24r NB. Gdzie siæ mówi o chùopcu jako kwiatku, wµzædzie tam uýywajànaêwiska kwiatu dziæsietiny, czylikoninyny, Dobiùas. I ten wyraz u naj-ro¸maitszych pies¸çotliwych zakoñ-çeniach zmieniajà. Na przykùad wpierwµzym wierµzu pieúni nastæpujàcej:

24v Atjoje biernalis, baùtas dobieùelis Przyjeýdýa chùopiec, mój biaùy21

kwiateczek,

24v Kab warisi paùszus jauczas. Iak popædzis¸ pùowe woùy

25r Kur tu buwaj Ùauraj? Gdzie byùeú, mój Wawrusiu

25r Szala22 dwaru S¸altinielis, Koùo dworu jest krynicaCzystas wandenielis. I jest czysta woda.

25v Arieùkieùa tu piùkoje[] O, wódko, ty siwy trunku,

26r Ratiela! Ratiela! Ratiela! Ratiela!Kas kieùalu waýiawu Kto drogà jechaù?

19 Taisyta ið Palignikas.20 Taisyta ið dziewczynkæ.

21 Taisyta ið miùy.22 Taisyta ið Szaùa.



26r Kas kùajtiaùaj pamigu? Kto w przædie23 zasnàù?Da ùadom ùadom pamigu

26r Atwaýios babutie Minskou Przyjechaùa baba z Miñµka

26r Asz pasisiesiu rutiaùa Ia poµiejæ rutæ

23 Buvo paraðyta w ùoýec¸ku, tada tais. á klatce,bet abu nubraukti ir pataisyta á w przædie.

Documents

Stanislovo Moravskio lietuvił kalba: 1850Œ1852 · 2005. 8. 14. · 155 Stanislovo Moravskio lietuvił kalba: 1850Œ1852 0 0 0 0 Archivum Lithuanicum 7, 2005 ISSN 1392-737X, ISBN