STATYBOS DARBŲ TECHNOLOGINĖ KORTELĖ

Mūro darbai

Susipažinau:VARDAS, PAVARDĖ PAREIGOS DATA PARAŠA

S

1. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1.1. Paskirtis

Ši technologinė kortelė parengta mūrinių konstrukcijų įrengimui naudojant įvairiausių tipų

išorinių sienų mūro blokelius ir plytas. Čia nėra aprašomos pačių mūrinių konstrukcijų

specifikacijos konkrečiam objektui (mūro tipai, mūrijimo skiedinio markė, armavimas specifiniais

atvejais, mūro konstrukcijų matmenys), siekiant išvengti nesuderinamumo su konstrukcinės dalies

objektų konstrukciniai projektais.

Technologinėje kortelėje aprašomi darbai, kurie vykdomi esant 5°C vidutinei paros

temperatūrai, vykdant darbus žiema būtina remtis 2002 m. vasario mėn. 25 d. išleista technologine

rekomendacija „TR0038 Silikatinių blokelių SILKA mūrijimas žiemos metu“.

2. MŪRŲ TIPAI IR NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS

2.1. Mūrų tipai

Plytų mūrijimo procesas sunkiai mechanizuojamas, todėl, tobulinant konstrukcijų mūrijimo

kompleksinius procesus, labai svarbu mechanizuoti paruošiamuosius, transportavimo ir

pagalbinius darbus, taip pat tobulinti mūrijimo būdus, įrankius, priemones, darbo ir darbo vietos

organizavimą. Mūrinių konstrukcijų gamybą galima industrializuoti: gamyklose mūryti iš plytų

stambias plokštes bei stambius blokus ir statybvietėse juos montuoti kranais.

Atsižvelgiant j naudojamas medžiagas, mūriniai skirstomi į šias rūšis:

1. Laukakmenio mūras. Jis mūrijamas iš netaisyklingos formos lauko akmenų. Toks

mūras naudojamas pamatams, rūsio sienoms, kartais ir statinių sienoms mūryti.

2. Laukakmenio betono mūras. Jis susideda iš lauko akmenų ir betono. Naudojamas

analogiškais atvejais, kaip ir laukakmenio mūras.

3. Tašytų akmenų mūras. Jis mūrijamas iš apdorotų akmenų. Naudojamas,

apdailinant monumentalius pastatus bei statinius.

4. Plytų mūras. Jam naudojamos molio ir silikatinės plytos. Iš jų mūrijamos vientisinės

ir palengvintos sienos, stulpai, arkos, skliautai ir kt. Ugniai atsparus mūras mūrijamas iš specialių

ugniai atsparių plytų.

5. Smulkių blokų mūras. Jam naudojami betoniniai ir keraminiai blokeliai. Jų masė

palyginti nedidelė, todėl galima juos kilnoti rankomis, mūrijant sienas, pertvaras ir stulpus.

2.2. Mūrijimo skiediniai

Skiediniu išlyginami plytų bei akmenų paviršių nelygumai ir užpildomos siūlės tarp jų.

Skiedinys tolygiau paskirsto apkrovų jėgas tarp akmenų ir saugo mūrinį nuo prapūtimo ir vandens

prasiskverbimo. Skiedinio rūšis ir sudėtis parenkama, atsižvelgiant į mūrinio paskirtį ir darbo

sąlygas.

Priklausomai nuo naudojamų rišamųjų medžiagų skiediniai skirstomi į paprastuosius –

cemento, kalkių ir molio ir sudėtinius – cemento-kalkių, cemento-molio.

Cemento skiediniai, palyginti su kitais, yra stipresni. Jie naudojami, mūrijant labai apkrautas

konstrukcijas, taip pat konstrukcijas vandeninguose gruntuose.

Kalkių skiediniai, kaip nelabai stiprūs, naudojami silpnai apkrautoms konstrukcijoms mūryti

nedrėgnoje aplinkoje.

Molio skiediniai naudojami, mūrijant sausai vienaaukščių pastatų sienas, krosnis ir

dūmtraukius.

Cemento-kalkių ir cemento-molio skiediniai naudojami normaliai apkrautiems mūriniams

mūryti sausose bei drėgnose vietose. Jie mūro darbuose yra labiausiai paplitę.

Mūrijimo darbams labai svarbią reikšmę turi skiedinio slankumas. Jis priklauso nuo vandens

ir rišamųjų medžiagų santykio ir nustatomas standartinio kūgio įgrimzdimo į .skiedinį dydžiu.

Laukakmenio mūro skiedinys turi turėti 4-15 cm, o plytų, betoninių, silikatinių blokelių ir taisyklingos

formos akmenų mūro – 9-13 cm slankumą.

Plastiškumui ir vandens sulaikymo savybėms gerinti j skiedinius dedama plastifikuojančių

priedų (molio, kalkių, sulfitimų - spiritinių žlaugtų ir kt.).

Skiediniai ruošiami mechanizuotai kilnojamuosiuose ir stacionariniuose priverstinio maišymo

maišytuvuose.

2.3. Mūrijimo taisyklės ir mūrinio elementai

Plytas arba akmenis mūrinyje reikia išdėstyti taip, kad, surišti skiediniu, jie sudarytų monolitą

ir atlaikytų veikiančias jėgas. Todėl mūrijant reikia laikytis trijų taisyklių.

Pirmoji taisyklė. Mūrinys turi būti mūrijamas eilėmis, statmenomis jėgos veikimo krypčiai,

arba eilėmis, į kurias statmuo su jėgos veikimo kryptimi sudarytų kampą, ne didesnį kaip 15-17°.

Veikiant jėgai didesniu kampu, susidaro horizontali jėga, kuri yra didesnė už trinties jėgą ir

pastūmėja akmenį.

Antroji taisyklė. Mūrinio plytų arba akmenų plokštumos (siūlės) turi būti dviejų rūšių:

statmenos arba lygiagrečios plytų arba akmenų paklotui (1 pav.).

1 pav. Mūrijimo elementai:1 - trumpainių eilė, 2 - ilgainių eilė, 3 - užpildymas, 4 - siūlės,

5 - vedamosios eilės (išorinė ir vidinė)

Nesilaikant šios taisyklės, apkrovų veikiami, atskiri akmenys mūrinyje veikia kaip pleištai ,

stumiantys gretimus akmenis iš mūrinio, taigi jie ardo mūrą.

Trečioji taisyklė. Kiekviena plytų arba akmenų eilė turi perdengti vertikalias siūles žemiau

esančios plytų arba akmenų eilės.

Laikantis šios taisyklės, slėgis mūrinyje pasiskirsto vienodai vis didėjančiame plote pagal

plytų eilių skaičių. Nesilaikant siūlių perrišimo taisyklės, perkrautame mūrinyje gali lengvai

atsiverti plyšių.

Mūrinio elementai. Plytų arba akmenų eilė, klojama išilgai sienos išoriniame paviršiuje,

vadinama išorine vedamąja eile, o vidiniame – vidine vedamąja eile. Tarp šių dviejų eilių

esantys akmenys arba plytos vadinami užpildymais. Plytos arba akmenys, klojami išilgai sienos,

vadinami ilgainiais, o skersai – trumpainiais.

2.4. Reikalavimai mūrui

Šie reikalavimai taikomi mūro darbams iš keraminių ir silikatinių plytų, keraminių, betoninių ir

gamtinių akmenų ir blokų. Mūrijimui naudojamas cemento - kalkių ar cemento skiedinys.

Sluoksniuotose sienose mūro surišimui naudojami standūs ir lankstūs ryšiai. Statybai turi būti

naudojamos naujos, anksčiau nenaudotos, švarios, neįmirkę, be prišalusio sniego ar ledo plytos ir

blokai. Į statybos aikštelę medžiagos turi būti atvežamos su pasais, kuriuose turi būti pagrindiniai

duomenys apie gamintoją ir gaminį.

Mūrinių konstrukcijų darbai turi būti vykdomi pagal projektą. Mūro skiedinys, pagal statybos

vadovo užsakymą, parenkamas statybinėje laboratorijoje.

Pastatų cokoliai mūrijami iš pilnavidurių keraminių plytų. Šiems tikslams naudoti silikatines

plytas neleidžiama.

Neleistini mūro konstrukcijų susilpninimai angomis, grioveliais, nišomis, nenumatytais

projekte. Vamzdžių perėjimo per sienas vietose įdėti gilzes. Komunikacijų perėjimo per sienas

vietose turi būti išmūrijamos angos kaip nurodyta projekte.

Karkasų užpylimas mūru turi būti vykdomas pagal reikalavimus, keliamus nešančioms

konstrukcijoms.

Nominalus mūro siūlių dydis turi būti: horizontalių - 12 mm, vertikalių - 10 mm.

Nutrauktą mūrinį galima prijungti vertikaliu arba nuožulniu nuobėgiu. Jei mūrinys

nutraukiamas vertikaliu nuobėgiu, tai į jo siūles kas 1.5 m pagal aukštį, taip pat kiekvienos

perdangos lygyje turi būti įdėtas tinklelis (armatūra) iš išilginių strypų ne didesnio kaip 6 mm

diametro ir iš skersinių strypų ne didesnio kaip 3 mm diametro.

Išilginių armatūros strypų skaičius priimamas sekančiai: vienas strypas kiekvienam 12 cm

sienos storio, bet ne mažiau dviejų sienos storiui esant 12 cm.

Mūrinio aukščių skirtumas atskiruose darbų baruose bei išorinių ir vidinių sienų

susikirtimuose neturi viršyti vieno aukšto aukščio. Mūrijant pamatus aukščių skirtumai atskiruose

darbų baruose neturi viršyti l.2 m.

Mūro ir gelžbetoninių konstrukcijų susijungimo vietoje tvirtinimo įrengimą atlikti pagal projekto

reikalavimus.

Sekančio aukšto mūrijimą galima pradėti tik baigus įrengti aukšto laikančių perdangos

konstrukcijų sumontavimą, sienų ankeravimą ir siūlių tarp perdangos plokščių monolitinimą.

Esant būtinumui mūryti didelio aukščio laisvai stovinčias sienas, reikia įrengti papildomus

tvirtinimus.

3. DARBŲ EILIŠKUMAS

3.1. Bendras darbų eiliškumas

Kortelėje aprašyti mūrijimo darbų eiliškumai, naudojamos medžiagos ir įrankiai pagal darbo

projekte pateiktus konstrukcinius brėžinius ir kiekius. Mūrijant atliekamos šios operacijos:

ištiesiama ir perstatoma tiesyklė, išdėliojamos ant sienos plytos ir paskleidžiamas skiedinys, su-

dedamos ant paskleisto skiedinio plytos, užpildomos ir rievėjamos siūlės, patikrinama mūrinio

kokybė.

Vedamųjų plytų eilei mūryti 2-3 mm storio viela – tiesyklė, ištempiama horizontaliai palei

vedamosios plytų eilės viršutinį kraštą ir pritvirtinama prie sienos ant eilėžymių arba sankabų (2

pav.). Eilėžymė - tai metalinis kampuotis arba medinis tašelis su įrėžtais brūkšneliais, žyminčiais

plytų eiles. Eilėžymės tvirtinamos mūrinio kampuose ir sienų sandūrose ne rečiau kaip 12 m

atstumu viena nuo kitos. Vidinėms sienoms eilės gali būti žymimos ant kitų įrengtų konstrukcijų.

2 pav. Mūrijimas naudojant eilėžymę ir tiesyklę:1 - eilėžymės, 2 – mūro eilės tiesyklė.

Skiediniui ant sienos užpilti ir paskleisti naudojamas platus skiedinio kastuvas. Juo skiedinys

paskleidžiamas taip, kad susidarytų horizontaliai siūlei 6-7 plytų ilgio sluoksnis.

Plytoms atskelti ir tašyti naudojamas plaktukas-kirstukas,

Ant paskleisto skiedinio plytos klojamos vienu iš šių būdų: Sudurtinai; sudurtinai, nugramdant

skiedinį; prispaustinai ir pusiau sudurtinai.

Mūrijant sienas su visiškai užpildytomis siūlėmis, jos nevejamos rievikliais, kuriais braukiant

gaunama iškilaus arba įgaubto profilio siūle. Rievėjamą, paklojus 3-4 plytų eiles. Iš pradžių

rievėjamos vertikalios siūlės, po to – horizontalios.

Mūrinio kokybei kontroliuoti, be tiesyklės ir eilėžymės, naudojamas gulsčiukas - mūrinio

horizontalumui, svambalas - mūrinio vertikalumui nustatyti ir sulankstomas metras.

3.2. Mūrininkų darbo organizavimas

Mūrininkų darbo vieta skirstoma į tris zonas: darbo, medžiagų ir transporto (3 pav.).

Darbo zonoje mūrininkai juda, klodami plytas, sudaro 0,6-0,65 m pločio juosta išilgai sienos.

Medžiagų zonos .plotis 0,6-l,0m. Joje išdėstomi plytų paketai 2-4 darbo valandoms ir skiedinio

dėžes. Atstumas tarp plytų paketų ir skiedinio dėžių 0,3-0,4 m. Jei sienoje yra angos, plytų

paketai dedami prieš tarpangį, o skiedinio dėžes - prieš angas.

3 pav. Mūrininkų darbo vieta: a – darbo vietos organizavimas mūrijant sienas su angomis, b – mūrijimo darbai su apdaila;

1 - dėžė su skiediniu, 2 - plytos, 3 - apdailinęs plytos.

Darbo ir medžiagų zonos turi būti krano veikimo zonoje, o 0,8 m pločio transporto zona

skiriama darbininkams vaikščioti ir medžiagoms gabenti. Tokiu atveju bendras darbo vietos plotis

2,0-2,5 m.

Mūrininkų darbo našumas labai priklauso nuo to, kokiame aukštyje nuo stovėjimo vietos

mūrininkas kloja plytas. Našiausias darbas kai klojamos plytos 0,5-0,6 m aukštyje. Kadangi

didėjant aukščiui, darbo našumas mažėja, išmūrijus sieną iki l - 2 m aukščio, toliau mūrijama,

pastačius pastolius arba klotinius. Mūrinio aukštis, kurį mūrininkas išmūrija iki pastatant pastolius

ar klotinius vadinamas klodu. Mūrijant sienas iki 2,5 plytos storio, klodo aukštis būna iki 1,2 m, kai

sienos storis didesnis, klodo aukštis 0,9 m.

3.3. Plytų ir blokelių transportavimas

Transportavimo procesus sudaro plytų bei kitų sieninių medžiagų pakrovimas, atvežimas į

statybvietę, iškrovimas ir padavimas į darbo vietą.

Plytos ir blokeliai pervežami paketais ant padėklų. Sunkvežimiai pakraunami ir iškraunami

mechanizuotai. Ant medinių-metalinių padėklų sukraunama po ~200 plytų. Plytos ant padėklų

kraunamos kryžmiškai arba eglute (4 pav.).

Pervežant kryžmiškai sukrautas plytas, naudojami grandinėmis suveržiami skydai, kurie

suspaudžia padėklus su plytomis ir neleidžia joms kraipytis. Eglute plytos ar blokeliai sukraunami

nuožulniai 45° kampu į paketo centrą. Pervežant eglute pakrautas plytas, jokių papildomų

sutvirtinimų nereikia, naudojami tie patys padėklai, kaip ir kryžmiškai, sukrautoms plytoms pervežti,

tik prie padėklų galų prikalami trikampiai tašai. Sunkvežimyje paketai sudedami išilgai kėbulo.

Sukrauti plytų paketus ant padėklų su tašais ir nukelti nuo jų patogu pusiau automatiniais

švytuokliniais griebtuvais arba metaliniais dėklais (4 pav.). Dėkluose plytų paketai kranais

paduodami į mūrininkų darbo vietą arba iškraunami statybvietės sandėlyje, esančiame krano

veikimo zonoje.

4 pav. Plytų transportavimas:a – kryžminis krovimas, b – krovimas „eglute",

c – šakinis pusiau automatinis švytuoklinis griebtuvas

Netaisyklingos formos akmenys į statybvietę atvežami savivarčiais, iškraunami prie darbo

vietos ir paduodami į mūrijimo vietą latakais arba kranu, prieš tai juos pakrovus į specialią dėžę.

Statant iki dviejų aukštų pastatus, naudojami savaeigiai strėliniai kranai, o statant

aukštesnius pastatus - bokštiniai kranai.

3.4. Pastolių ir klotinių įrengimas

Išmūrijus pirmą klodą, sekantiems klodams mūryti statomi specialūs įrenginiai - klotiniai arba

pastoliai.

Klotiniai naudojami, statant pastatus su tarpaukštinėmis perdangomis. Jie statomi pastato

viduje ant perdangos, perkeliant juos iš aukšto į aukštą. Naudojant klotinius, mūrijami iki 5 m

aukščio stulpai bei sienos, nekeičiant jų padėties horizontalia kryptimi. Kai patalpa aukštesnė kaip

5 m, sienoms mūryti naudojami pastoliai. Pastoliai įrengiami pastato išorėje.

Naudojami klotiniai ir pastoliai turi būti inventoriniai, atitinkantys reikalavimus:

1. Tvirti ir išlaikyti pastovias bei laikinas apkrovas ir dinaminius smūgius.

2. Patogūs ir saugūs mūrininkams dirbti.

3. Lengvi ir patogūs perkelti.

Statyboje naudojami įvairių tipų ištisiniai bei juostiniai klotiniai. Juostiniai klotiniai įrengiami

darbo bare apie 2,5 m pločio juosta išilgai sienos su šoniniais turėklais. Jeigu patalpa nėra trigubai

platesnė už klotinių pakloto plotį, tikslinga naudoti ištisinius klotinius, kuriems nereikia turėklų,

patogiau dirbti ir išdėstyti medžiagas. Klotiniai būna statramstiniai, blokiniai, šarnyriniai - blokiniai ir

pernešami klotiniai - aikštelės (5 ir 6 pav.).

Statramstinius klotinius sudaro teleskopiniai statramsčiai, mediniai ilginiai ir pakloto skydai (5

pav., a). Statramsčiai statomi kas 1,5 - 2 m ir būtinai sutvirtinami ryšiais.

Blokinius klotinius (5 pav., b) sudaro iš metalinių kampuočių suvirinti rėmai, kurių aukštis

atitinka mūrijamąjį klodą. Prie bloko apačios šarnyrais pritvirtinamos atlenkiamos atramos,

reikalingos klotinių darbo paklotui paaukštinti, mūrijant trečiąjį klodą.

Šarnyriniai - blokiniai klotiniai (5 pav., c) susideda iš darbo pakloto ir atlenkiamų trikampių

atramų.

5 pav. Klotiniai:a - statramstiniai, b - inventoriniai blokiniai, c - šarnyriniai blokiniai (brūkšneliais parodyta antroji

klotinių padėtis mūrijant trečią sienos klodą)

6 pav. Pernešami klotiniai ir aikštelės: a – pernešami klotiniai-aikštelės, b – perėjimo aikštelės.

Išorinėms laiptinės sienoms mūryti naudojamos specialios konstrukcijos darbo aikštelės su

aptvaru, statomos ant skersinių laiptinės sienų.

Pastoliai sienoms mūryti būna su statramsčiais arba kabantieji.

Pastoliai su statramsčiais daromi iš dviejų statramsčių eilių, juos jungiančių ilginių, skydo

pakloto ir aptvaro. Statramsčiai statomi išilgai sienos dviem lygiagrečiomis eilėmis 2 m atstumu

vienas nuo kito. Prie statramsčių kas metras į aukštį privirinami atvamzdžiai ir prie jų tvirtinami

ilginiai. Ant ilginių statmenai sienai klojamas skydinis lentų paklotas. Prie sienos pastoliai tvirtinami

įmūrijamais inkarais. Išmūrijus eilinį klodą, pastoliai paaukštinami, priduriant naujus pastolių

elementus. Nuo pastolių su statramsčiais galima mūryti iki 40 m aukščio sienas.

Klotiniai ir pastoliai statomi taip, kad tarp jų pakloto ir sienos liktų 50 mm tarpas - mūrijamų

konstrukcijų kokybei kontroliuoti.

3.5. Mūro darbų kokybės kontolė

Mūro darbų kokybę kontroliuoti reikia mūrijimo metu, lyginant mūrinio faktines nuokrypas su

leistinomis. Tikrinamos mūrinio storio, aukštų atžymų, angų ir tarpangių pločių, konstrukcijų ašių

nuokrypos nuo projektinių matmenų. Matuojamos sienų paviršių ir kampų vertikalumo nuokrypos

vieno aukšto ribose ir visame pastato aukštyje, mūrinio eilių horizontalumo nuokrypos, mūrinio

vertikalaus paviršiaus nelygumai, siūlių storis. Nustatytos nuokrypos mūrijimo eigoje turi būti

ištaisytos.

Priimant darbus, ypatingą dėmesį reikia kreipti į dengiamuosius darbus, nes šie mūriniai

uždengiami vėliau mūrijamais elementais ir kitomis konstrukcijomis. Dengiamiesiems darbams

priklauso: pagrindų ir pamatų įrengimas, mūrinio hidroizoliavimas, armavimas, įdėtinių detalių

įrengimas ir jų apsauga nuo korozijos, karnizų ir balkonų įtvirtinimas, santvarų, ilginių, sijų, plokščių

atrėmimas ir užtaisymas mūrinyje. Dengiamieji darbai kontroliuojami ir priimami betarpiškai juos

vykdant. Kiekvienai tokių darbų rūšiai surašomas aktas, kuriame įvertinama jų kokybė, nurodoma,

kiek jie atitinka projektą ir reikalavimus. Dengiamų darbų aktą surašo statybinė organizacija ir

užsakovų atstovai.

Leistinos nuokrypos atskiroms mūrinėms konstrukcijoms pateikiamos 3.5.1. lentelėje.

3.5.1 lentelė

Tikrinamos konstrukcijos (detalės)

Maksimalūs nukrypimai, mmKontrolė

(metodas,registracijos rūšis)

sienų stulpų pamatų sienų stulpųiš plytų ir

taisyklingos formos akmenų,

blokų

iš laukakmenių irakmenbetonio

Konstrukcijų storis ± 15

± 10

± 30 ± 20

± 20

Matavimo, darbų žurnalas

Atraminių paviršių altitudės -10 -10 -25 - 15 - 15 Matavimo, darbų žurnalasTarpuangių plotis - 15 - - - 20 - Matavimo, darbų žurnalasAngų plotis + 15 - - + 20 - Matavimo, darbų žurnalasLangų angų vertikalių ašių persislinkimas nuo vertikalės

20 - - 20 - Matavimo, darbų žurnalas

Konstrukcijų ašių persislinkimas nuo nužymėjimo ašių

10 10 20 15 10 Matavimo, geodezinė išpildomoji schema

Mūro paviršių ir kampų nukrypimai nuo vertikalės vienam aukštui

Pastatui, aukštesniam kaip du aukštai

10

30

10

30

-

30

20

30

15

30

Matavimo, geodezinė išpildomoji schema

Mūro siūlių storis: vertikaliųhorizontalių

- 2, + 2 - 2, + 3

- 2, + 2- 2, + 3

--

--

--

Matavimo, darbų žurnalas

Mūro eilių nukrypimai nuo horizontalės 10 m sienos ilgio

15 - 30 20 - Techninė apžiūra, geodezinė išpildomoji schema

Nelygumai ant vertikalaus mūro paviršiaus nustatyti pridėjus 2m liniuotę

10 5 15 15 Techninė apžiūra, darbų žurnalas

Ventiliacijos kanalų pjūvio išmatavimai

± 5 - - - - Matavimo, darbų žurnalas

4. DARBŲ SAUGA IR DOKUMENTACIJA

4.1. Darbų sauga vykdant mūro darbus

1) Vykdant mūro darbus, dažniausios traumų priežastys būna saugos ir sveikatos taisyklių

nesilaikymas transportuojant medžiagas į darbo vietą, naudojant neinventorinius pastolius ir

klotinius, neįrengiant apsauginių zonų ir stogelių, dirbant neteisingais būdais, kai susidaro sąlygos

medžiagoms bei įrankiams kristi nuo aukštai esančios darbo vietos.

2) Statybines medžiagas į rūsio duobių iškasas ar tranšėjas reikia paduoti mechanizuotai ir

mediniais latakais. Darbininkams nusileisti į rūsio iškasą turi būti lipynės su turėklais, o į tranšėją -

pristatomos lipynės. Aplink iškasos kraštus reikia palikti ne siauresnę kaip 0,5 m laisvą juostą.

Rūsio sienas užpilti leidžiama tuomet, kai skiedinys jose visiškai sutvirtėja. Plytas ir smulkius

blokus į darbo vietą reikia paduoti paketais ant dugnų ir su aptvarais, kad keliamas krovinys

nebyrėtų.

3) Pastoliai ir klotiniai turi būti tvirti ir stabilūs. Vamzdinių pastolių statramsčius reikia remti į

medinius padėklus, paklotus ant išlygintos žemės paviršiuje juostos. Pastoliai prie sienos

tvirtinami, užkabinant kablius už įmūrytų inkarų, o kad jie neiškryptų, sutvirtinami standžiais

įstrižais ryšiais. Vamzdiniai pastoliai privalo turėti žaibosaugos ir įžeminimo elementus.

4) Mūrijant sienas nuo vidinių klotinių, būtina įrengti pagal pastato perimetrą išorinius 1,5 m

pločio, 20° nuolydžio vientiso pakloto apsauginius stogelius, klojamus ant gembių. Pirmoji stogelių

eilė daroma 6-7 m aukštyje ir paliekama, kol mūro darbai pastate bus baigti, o antroji eilė

įrengiama ir mūrijimo metu keliama kas 6-7 m. Apsauginiai stogeliai turi atlaikyti tolygiai

paskirstytą sniego apkrovą ir 160 kg koncentruotą jėgą tarpatramio viduryje. Virš įėjimų į laiptines

būtina įrengti 2x2m stogines (7 pav. a ir b).

Kiekvieną sienos klodą reikia mūryti tokio aukščio, kad, pastačius klotinius (arba įrengus

pastolių paklotą), virš mūrininkų darbo vietos mūrinys būtų pakilęs 2-3 plytų eilėmis, dirbantys arti

krašto mūrininkai turi būti prisirišę (8 pav. a ir b).

Pastolių darbinis paklotas turi būti aptvertas inventoriniais groteliniais skydais, o klotiniai -

1,1 m aukščio turėklais, susidedančiais iš porankio, tarpinės ir ne žemesnės kaip 150 mm bortinės

lentos. Nuo pastolių ir klotinių darbo paklotų turi būti reguliariai valomos šiukšlės, o žiemą -

sniegas, ledas, pabarstant smėliu.

7 pav. Pernešami klotiniai ir aikštelės: a – konsolinė sienos mūrijimo vieta, b – stogelis virš įėjimo į pastatą.

a b

8 pav. Darbo saugos būdai vykdant mūro darbus: a – apsauginė tvorelė-sienutė, b – prisirišęs mūrininkas;

1 – medinės lentos-intarpai, 3 – aukštalipio apsauginis diržas,4 – prie pastato laikančio karkaso (g/b kolona, į perdangą įrengtas ankeris)

pritvirtintas lynas (virvė) su kilpomis.

Prieš pradedant mūryti sekantį aukštą, turi būti sumontuotos laiptinių aikštelės, laiptatakiai ir

balkonai su privirintais prie jų aptvarais (9 pav., a). Visas pavojingas sienų angas, esančias

darbinio pakloto lygyje arba iki 0,6 m nuo jo paviršiaus, reikia užtverti inventoriniais aptvarais (9

pav., b). Į ant pastolių esančias darbo vietas, darbuotojai patenka lipdami inventorinėmis

kopėčiomis su turėklais arba lipynėmis (9 pav., c).

a b

c

9 pav. Apsauginiai inventoriniai turėklai ir lipynės: a – apsauginiai turėklai laiptams, b – apsauginiai turėklai angoms; c – inventorinės lipynės klotiniams

ir pastoliams; 1 – inventorinės lipynės, 2 – klotiniai-pastoliai.

4.2. Bendri darbų saugos reikalavimai

1) Statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba

gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai.

Pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti

aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias

zonas.

Pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti

aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip

aiškiai pažymėtos.

2) Darbų vadovas privalo nedelsiant nutraukti darbus, jei gamtinės sąlygos (pūga, vėjas,

uraganas, perkūnija, sniegas ir kt.) kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai.

3) Nuolatinės ar laikinos darbuotojų buvimo vietos (gamybinės buities patalpos, poilsio vietos,

žmonių praėjimai) turi būti už pavojingų zonų ribų.

4) Statybos darbuose naudojamos darbo priemonės, įrenginiai ir technologinė įranga turi

atitikti saugos ir sveikatos reikalavimus.

5) Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus.

6) Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu

viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus -

su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones.

7) Statybines atliekas iš statomų statinių reikia nuleisti žemyn uždarais latakais, vamzdžiais,

dėžėse - konteineriuose ar panašiais nepavojingais būdais. Mesti statybines atliekas be latakų ar

kitų priemonių leidžiama iš ne didesnio kaip 3 m aukščio. Vieta, į kurią metamos šiukšlės, turi būti

aptverta.

8) Transporto ir pėsčiųjų judėjimo keliai, priėjimai prie darbo vietų ir darbo vietos turi būti

reikiamai prižiūrimi, valomi nuo šiukšlių ir sniego, neužkraunami sandėliuojamomis medžiagomis,

konstrukcijomis.

9) Naudojamus pastolius ir kopėčias darbų vadovas turi apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per 10

dienų.

Pristatomas kopėčias be darbo aikštelių leidžiama naudoti užlipimui tarp atskirų statomo

statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas.

Pristatomos kopėčios turi būti su įtaisais, neleidžiančiais joms pasislinkti ar virsti darbo metu.

Dirbant ant konstrukcijų naudojamos pakabinamos kopėčios ir aikštelės turi būti su

griebtuvais - kabliais.

Pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant

pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne

ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3

m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios

patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos.

Ant pristatomų kopėčių draudžiama:

- dirbti šalia ar virš neapsaugotų veikiančių mašinų besisukančių dalių ir transporterių;

- naudoti rankines elektros mašinas ar parakinį įrankį;

- virinti dujomis ar elektra;

- tempti laidus ar prilaikyti aukštyje sunkias detales.

Šiuos darbus leidžiama atlikti naudojant pastolius, aikšteles ir kitas priemones.

Prieš naudojimą ir naudojimo metu kopėčios bandomos gamintojo dokumentuose nurodyta

tvarka.

10) Priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be

didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m - privalo turėti aptvarus, apsaugančius

darbuotojus ir daiktus nuo kritimo.

11) Įrengiant arba ardant kolektyvines saugos priemones turi būti naudojami saugos diržai,

patikimai pritvirtinti prie specialių tvirtinimo įtaisų ar statinio konstrukcijų.

12) Jei darbai atliekami didesniame kaip 5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, perdengimo

arba darbo pakloto, kai pagrindinė priemonė, apsaugojanti nuo kritimo, yra saugos diržas,

darbuotojai privalo turėti aukštalipio kvalifikaciją.

13) Monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų klojiniai turi būti įrengiami, naudojami bei išardomi

statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nurodyta tvarka.

14) Montuotojams draudžiama pereiti nuo vienos konstrukcijos ant kitos be tam skirtų

kopėčių, perėjimo tiltelių ar lipynių su aptvarais.

Draudžiama montuotojams vaikščioti konstrukcijomis ir jų elementais (santvaromis, rygeliais

ir kt.), ant kurių nėra galimybės įrengti reikiamo pločio perėjimo su aptvarais, be specialių

apsauginių įtaisų.

15) Draudžiama vykdyti darbus aukštyje atvirose vietose, kai vėjo greitis yra 15 m/s ir

didesnis bei plikšalos, lijundros, perkūnijos, rūko ar blogo matomumo darbo vietose metu.

16) Krovinius aprišinėti ir prikabinėti tik pagal krovinių stropavimo – aprišimo schemas.

Neturint stropavimo schemos, krovinys keliamas vadovaujant kranų darbo vadovui.Naudotis

galima tik patikrintais ir paženklintais nuimamaisiais kabinimo įtaisais ir tara, neviršijančia

eksploatuojamo kėlimo įrenginio keliamosios galios. Darbų vykdymo vietose neleidžiama laikyti

brokuotų ir nepaženklintų ar nepatikimų kėlimo reikmenų. Pertraukų darbe metu palikti pakeltus

kabančius ant krano kablio krovinius draudžiama.

Pastačius (sumontavus) į projektinę padėtį konstrukcijas ar jų elementus, jas būtina patikimai

įtvirtinti.  Atkabinti kėlimo priemonėmis pakeltas konstrukcijas ir įrenginius leidžiama tik juos

patikimai įtvirtinus.

17) Statinio kito aukšto konstrukcijas leidžiama montuoti ar mūryti sienas tik patikimai

sutvirtinus visus žemiau esančio aukšto elementus ir įrengus laiptus bei laiptų aikšteles.

18) Statybos aikštelėje (darbo vietoje) turi būti vaistinėlės.