1

SUDERINTA

Vilniaus Viršuliškių vidurinės mokyklos

Tarybos 2013 m. vasario 15 d.

nutarimu Nr. 2

PATVIRTINTA

Vilniaus Viršuliškių vidurinės mokyklos

2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-90

PRITARTA

Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus 2013 m. liepos

17 d. įsakymu Nr. A30-1801

PATVIRTINTA

Vilniaus Viršuliškių mokyklos

direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V- 69

VILNIAUS VIRŠULIŠKIŲ MOKYKLA

STRATEGINIS PLANAS (Nauja redakcija)

2013 - 2017 m.

Vilnius

2013 m.

2

I. ĮVADAS

.

Vilniaus Viršuliškių mokyklos 2013-2017 m. strateginis veiklos planas parengtas

vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-

1804), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. birželio 6d. nutarimu Nr.827 patvirtinta

Strateginio planavimo metodika, kitais teisės aktais. Rengiant strateginį planą atsižvelgta į

Valstybės švietimo 2013-2022 m. Srategijos gairių projektą, Vilniaus miesto 2010-2012 metų

strateginio veiklos plano programos „Žinių visuomenės plėtros ir nevyriausybinių organizacijų

rėmimo programa” nuostatas, mokyklos veiklos įsivertinimo rezultatus, mokinių, jų tėvų,

mokyklos darbuotojų siūlymus.

Mokyklos strateginį planą, direktoriaus įsakymu rengė darbo grupė, į kurios sudėtį buvo

įtraukti ne tik mokyklos administracija ir mokytojai, bet ir kiti bendruomenės nariai – mokiniai ir

jų tėvai, socialiniai partneriai.

Rengiant mokyklos strateginį planą buvo laikomasi viešumo, atvirumo, bendradarbiavimo

ir partnerystės principų. Jo projektą mokyklos bendruomenė svarstė. tris mėnesius.

Vilniaus Viršuliškių vidurinės mokyklos strateginis planas numatytas penkerių (2013 –

2017) metų laikotarpiui.

II. MOKYKLOS VEIKLOS RAIDOS PRISTATYMAS

Teisiniai aktai, liudijantys mokyklos įsteigimą, buvo pasirašyti 1977m. balandžio 8 d.

(Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1977-04-08 Sprendimas Nr.167). Sprendimą pasirašė

Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas K.Kačionas ir sekretorius V.

Rinkevičius. Sprendimo 5-me punkte teigiama, kad mokyklą Viršuliškių mikrorajone nutarta

pavadinti 45-ją vidurine mokykla. 1977m. rugsėjo 1-ąją mokykla priėmė pirmuosius mokinius -

760 mokinių ir 42 pedagogus. 1980 m. pavasarį išleista pirmoji 29 abiturientų laida.1994 m.

birželio 21d. Vilniaus miesto tarybos pirmininko potvarkiu Nr.62, Vilniaus 45-oji vidurinė

mokykla buvo pavadinta Viršuliškių vidurine mokykla. 2013m. birželio 5d. Vilniaus miesto

savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1-1274 mokyklos struktūra pertvarkoma į Vilniaus

Viršuliškių mokyklą. Mokykla teikia priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo

programas ir vykdo neformąlųjį švietimą.

Mokyklos pirmasis direktorius buvo istorijos mokytojas Steponas Petkevičius, vadovavęs

mokyklai iki 1986 m. Nuo 1986 m. iki 1988 m. mokyklą valdė psichologas Aleksandras

Česnavičius. Laikotarpiu 1988 m. -1994 m. – istorijos mokytojas Dalius Žižys. Nuo 1994 m.

mokyklai vadovavo anglų k. mokytoja, socialinių mokslų daktarė Ramutė Mečkauskienė.

Profilinis mokymas Lietuvos mokyklose pradėtas įgyvendinti nuo 2000 m. rudens, tačiau

profiliavimas Lietuvos švietimo dokumentuose buvo sumanytas nuo pat reformos pradžios. Jo

užuomazgomis galima būtų laikyti sustiprintų dalykų mokymą bei mokymąsi lygiais. Tačiau

Viršuliškių vidurinėje mokykloje profilinio mokymo pradžia buvo ankstesnė nei visoje

Lietuvoje, nors Lietuvos švietimo politikai apie tai nenori prisiminti, tačiau teisiniai dokumentai

liūdija faktus, nes dar 1988m. Viršuliškių mokyklos administracija kreipėsi į LR Švietimo,

kultūros ir mokslo ministeriją, prašydama leisti pradėti vykdyti diferencijuoto mokymo

eksperimentą. 1988-09-16 LR Švietimo, kultūros ir mokslo ministro pavaduotojas J. Stanys

įsakymu Nr.134 P pavedė tuometiniam Lietuvos Pedagogikos mokslinio tyrimo institutui

užtikrinti mokslinį vadovavimą ir konsultavimą diferencijuoto mokymo eksperimentui Vilniaus

Viršuliškių (45-oji vidurinė) ir Vilniaus Karoliniškių (41-oji vidurinė) vidurinių mokyklų

3

vyresnėse klasėse. Vilniaus miesto Finansų planavimo skyriui ir Bendrojo lavinimo metodikos

kabinetui buvo pavesta išspręsti honorarų išmokėjimo eksperimentinių mokymo programų

autoriams klausimus. Remiantis šiuo įsakymu mokykloje buvo sudarytos darbo grupės mokymo

programų rengimui. Į jų sudėtį įtraukiami Lietuvos mokslininkai, rašytojai, poetai ir mokytojai.

Lietuvių kalbos ir literatūros programai parengti buvo pakviesti: VVPI dėstytojas profesorius

Vincas Auryla, fakulteto dekanas docentas Antanas Rasimavičius, rašytojai – Jonas

Mačiukevičius, Jonas Mikelinskas ir mūsų mokyklos mokytoja Ramutė Normantienė. Rusų

kalbos programą rengė VVPI dėstytojas, profesorius habilituotas daktaras K. Musteikis, VVPI

dėstytojas docentas L.Vyšniauskas ir mūsų mokyklos mokytoja Nadežda Daugirdienė. Anglų

kalbos dalyko programą rengė pedagogikos mokslų kandidatė, docentė A. Stasiulevičiūtė, VVPI

docentė L.Kubilienė ir mokyklos direktoriaus pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja Ramutė

Mečkauskienė. Vokiečių kalbos - VVU dėstytojas S.Lapinskas, RMTI pedagogikos mokslų

kandidatas V.Januškevičius ir mokyklos vokiečių k. mokytoja Danutė Važgelienė. Istorijos

dalyko programą rengė profesorė, daktarė V. Kašauskienė, profesorius R.Šarmaitis ir mokyklos

direktoriaus pavaduotojas, istorijos mokytojas Dalius Žižys. Matematikos dalyko programos

rengime dalyvavo VVU rektorius, profesorius, akademikas J.Kubilius, VVPI docentas

I.Grigelionis, VVPI prorektorius, fizikos mokslų kandidatas, daktaras Jonas Vosylius,

profesorius, akademikas S.Statulevičius ir mokyklos matematikos mokytojas Stasys Pikelis.

Fizikos - astronomijos dalyko programos rengime dalyvavo VVPI pedagogikos mokslų

kandidatas, profesorius V.Valentinavičius, VVU prorektorius, profesorius J.Vaitkus ir mokyklos

direktoriaus pavaduotoja, fizikos mokytoja Rita Eleonora Graželienė.

Tais pačiais metais Lietuvos Respublikos švietimo, kultūros ir mokslo ministro

pavaduotojas J. Stanys patvirtino ir pirmuosius eksperimentinius Mokymo planus humanitarinio

ir gamtos mokslų profilių klasėms. Mokymo planų struktūra buvo labai paprasta. Ją sudarė:

profiliniai dalykai, privalomi dalykai ir pasirenkamieji dalykai. Pirmą kartą dviems Lietuvos

bendrojo lavinimo mokykloms buvo leista dirbti penkias dienas per savaitę. Vilniaus miesto

švietimo skyriaus vedėjas Jonas Saladžius 1988 m., vykdydamas LR Švietimo ministerijos

nurodymus, įsakyme Nr.90 rašė: ,,Leidžiama vykdyti atskirų disciplinų eksperimentinį mokymą

pagal profilius vidurinėse mokyklose Nr. 41 ir Nr. 45“.

1990-03-30 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras H.Zabulis įsakymu Nr.43

patvirtino Vilniaus Viršuliškių ir Vilniaus Karoliniškių eksperimentinių vidurinių mokyklų

nuostatus ir pavedė Pedagogikos mokslinio tyrimo institutui užtikrinti vadovavimą pertvarkant

ugdymo turinį. Pagal nuostatus mokyklos paskutinioji pakopa buvo laikomos X –XII klasės.

1990 metų kovo 29 d. Vilniaus miesto švietimo skyriaus vedėjas J.Saladžius kreipėsi į LR

Aukščiausiosios tarybos pirmininką profesorių Vytautą Landsbergį, kad Viršuliškių vidurinei

mokyklai, kurioje gimė novatoriškos pedagoginės idėjos bei nauja originali kūrybinė veikla, būtų

perduotas pastatas priklausantis SDAALR, tačiau prašymas nebuvo patenkintas..

1991m. gegužės mėn. LR Kultūros ir Mokslo ministro pavaduotojas Arvydas Juozaitis

patvirtino Vilniaus eksperimentinės Viršuliškių vidurinės mokyklos stojamųjų egzaminų į

dešimtąsias klases tvarką. Šiam įsakymui pritarė Vilniaus miesto švietimo skyriaus vedėja Marija

Barkauskaitė (1991-04-25, įsak. Nr.199). 1992m. Lietuvos Kultūros ir mokslo ministerija leido

mokyklai nustatyti vienkanalius abitūros ir stojamuosius egzaminus į Vilniaus universitetą, todėl

mokykla paprašė į universiteto stojamųjų egzaminų komisijas įjungti ir mokyklos mokytojus.

Tęsiant pokyčių liniją buvo nutarta pradinę mokyklą atskirti nuo būsimosios Viršuliškių

gimnazijos. Gimnazijoje turėjo likti tik progimnazijos 5-8 klasės. 1993-05-09 potvarkiu Nr.987-

V Vilniaus m. valdyba Vilniaus Viršuliškių vidurinei mokyklai perdavė vaikų lopšelį/darželį

4

Nr.114, kad į jį būtų galima perkelti pradinės mokyklos klases, o vidurinės mokyklos pastate

palikti progimnazijos ir gimnazijos klasės. Tačiau tų pačių metų rudenį, darželio darbuotojams

pasipriešinus, potvarkis buvo atšauktas kitu Vilniaus miesto valdybos potvarkiu 1993-09-09 Nr.

1672-V. Natūrali mokyklos vystymosi eiga buvo sustabdyta. Lietuvos švietimo ir mokslo

ministerija atsisakė suteikti mokyklai gimnazijos status, tačiau tai nesustabdė mokyklos

novatoriškai nusiteikusių pedagogų nusiteikimui dirbti naujoviškai. Mokyklos idėjos nenuėjo

veltui, jos patirtį perėmė Vilniaus 57-osios vidurinės mokyklos pedagogai, vėliau ši mokykla

tapo Mykolo Biržiškos gimnazija. 1996 m.m. – 1997 m. m. mokykla realiniame profilyje įsiveda

ekonominę pakraipą. Mūsų mokyklos mokiniai garsina Lietuvą pasaulinėse fizikų

olimpiadose.(Vincas Tomašiūnas, Aidas Alaburda). 1998-07-31 LR Švietimo ir mokslo ministras

Kornelijus Platelis įsakymu Nr.1130 jau 36-šioms respublikos mokykloms leido vykdyti

profilinio mokymo eksperimentą. Deja, Vilniaus Viršuliškių mokyklos patirtis nebuvo

pripažinta.

Viršuliškių mokykla 2000m. vėl bandė gauti gimnazijos statusą, teikdama LR Švietimo

ministerijai dokumentus ir planus, tačiau jos siekiams nebuvo lemta realizuotis. Švietimo ir

mokslo ministerijos specialistai jau pradeda patysrengė profilinio mokymo modelį ir stengėsi

Viršuliškių mokyklos patirtį “palaidoti” užmarštyje. Į naujai kuriamą profilinio ugdymo

koncepciją mokyklos pedagogai nebuvo įsileidžiami, nors Viršuliškių mokykla ir toliau dalyvavo

profilinio ugdymo eksperimente. Kas buvo išbandyta – tapo nauja, tačiau tai jau fiksuojama

švietimo strateginiuose dokumentuose, nors 2000-09-15 LR Švietimo ir mokslo ministras

Kornelijus Platelis įsakymu Nr. 621, leido Viršuliškių vidurinei mokyklai tęsti profilinį mokymą.

2000m. kovo 10d. Vilniaus miesto Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu Nr.70 patvirtinti

pirmieji mokyklos nuostatai, kuriuose nustatoma, kad mokyklos tipas – vidurinė mokykla.

Vėliau mokyklos nuostatai buvo keičiami atsižvelgiant į švietimo kaitos reikalavimus.

2009m. mokykla pertvarko valdymo struktūrą ir yra tarp 14 šalies mokyklų, pakeitusi

mokyklos valdymo struktūrą ir įsivedusių ugdymo skyrius. Mokykla nebijo iššūkių ir įsijungia į

mokytojų etatinio apmokėjimo eksperimentą. Deja, atsižvelgdama į Viršuliškių mokyklos

bendruomenės poreikius (buvo atlikta visuotinė apklausa), nuo 2012m. rugsėjo 1d.

nebeomplektuoja 11-ųjų klasių, kad pradinių klasių mokiniai galėtų lankyti mokyklą savo

gyvenamoje aplinkoje. Paskutinioji 34 –oji abiturientų laida išleidžiama 2013m. pavasarį. Nuo

2013m. rugsėjo pirmosios dienos mokykla tampa pagrindine mokykla. Nuo 2013m. rugsėjo 1-

osios dienos mokykloje atidaromos darželio grupės, o nuo 2013m. ir priešmokyklinio ugdymo

grupės. 2012m. mokykla įgyvendiną mokyklos pastato rekonstravimo projektą už Europos

Sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšas. Įrengiamas naujas, modernus sporto aikštynas.

Mokiniams sukuriama gera mokymosi aplinka.

Mokykla turi savo vėliavą, herbą, himną, muziejų, rašo metraštį, kuriame fiksuojami

svarbiausi ugdymo įstaigos veiklos momentai, įvykiai, mokyklos gyvenimo akimirkos

fiksuojamos ir internetiniame puslapyje. Mokyklos mokiniai dėvi uniformą, kurią puošia

mokyklos emblema.

Ugdymo procesas vyksta vienoje pamainoje. Po pamokų mokiniams siūloma įvairi

sportinių, meninių ir technologinių būrelių veikla. Mokykloje veikia skautų organizacija.

Mokykla nuolat puoselėja tautines ir patriotines tradicijas, atsiliepia į dabarties aktualijas, telkia

mokyklos bendruomenę spręsti šiandieninei mokyklai keliamus uždavinius ir nuolatos siekia

įgyvendinti pokyčius.

5

III. SITUACIJOS ANALIZĖ

3.1. IŠORĖS VEIKSNIAI

3.1.1. Politiniai veiksniai.

Viršuliškių mokykla - biudžetinė švietimo paslaugas teikianti įstaiga priklausoma nuo

Lietuvos Respublikos formuojamos švietimo politikos ir nuo Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos priimamų sprendimų. Svarbiausiais švietimo politiką formuojantys dokumentais rengiant

strateginį planą laikytini: Švietimo įstatymas (2011), Valstybinė švietimo strategijos 2013-2022

m. gairės, Vilniaus miesto 2010 - 2020-tųjų metų strateginis veiklos planas, Vilniaus miesto

savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas.

2012 m. birželio 6d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-610,

patvirtinantis Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio veiklos plano uždavinį „Kokybiška

švietimo sistema, sklandus jaunimo politikos įgyvendinimas, užtikrintas vaikų ir jaunimo

užimtumas“. Šiuo pagrindu, 2012-02-08 Vilniaus miesto Taryba sprendimu Nr.1-446 patvirtina

Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų planą, pagal kurį

Viršuliškių vidurinė mokykla nuo 2012 m. rugsėjo 1d. jau nekomplektuoja 11 –ųjų klasių, o nuo

2013 m. rugsėjo 1d. tampa mokykla, kurioje gali būti organizuojamas priešmokyklinis, pradinis

ir pagrindinis ugdymas bei neformalus švietimas.

3.1.2. Ekonominiai veiksniai.

Viršuliškių mokyklos ekonominė veikla yra susijusi su šalies ekonomika. Dalį išlaidų

(mokinio krepšelis) finansuoja valstybė, o kitą dalį (aplinkos išlaidos) skiria steigėjas - Vilniaus

miesto savivaldybė.

Mokinio krepšelio lėšos nuo 2008m. iki 2014 m. dėl lėšų mažinimo sutartiniam mokiniui ir

dėl mokinių skaičiaus mažėjimo nuolat mažėjo. Mokykloje dirbančių mokytojų aukščiausia

kvalifikacinė kategorija – ekspertas ir metodininkas. Aptarnaujančio personalo darbo

užmokesčio koeficientai yra žemi. Mokykla gauna ir kitų lėšų: gyventojų pajamų mokesčio (2

proc.) lėšų, rėmėjų ir projektų rengimo lėšų. Šios lėšos panaudojamos tikslingai: mokyklos

patalpų atnaujinimui, kanceliarinėms prekėms, kompiuterių bazės atnaujinimui, mokinių

skatinimui ir kita.

Nuo 2010 m. iki 2012m. aplinkai finansuoti lėšos sumažėjo 42 proc. Dėl šios priežasties,

buvo imtasi priemonių išlaidoms mažinti (taupomas vanduo, elektros energija, atsisakyta kai

kurių būtinų paslaugų, techniniai darbuotojai ėjo nemokamų atostogų ir kt), tačiau kreditoriniai

įsiskolinimai nuo 2010 m. iki 2012 m. išaugo 115 proc. ir 2013 m. pradžioje sudarė apie

1035136,78 Lt. Didžiausi kreditoriniai įsiskolinimai buvo City Service už šildymą – 456 495,48

Lt.

Valstybinėje švietimo strategijos gairėse 2013 m m. – 2022 m. numatytas strateginis tikslas

maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams

palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir realizuoti specialiuosius poreikius.

Mokykla įgyvendina šias strategijos nuostatas siekė sudaryti sąlygas vaikams ugdytis

priešmokykliniam ugdymo grupės, todėl mokyklos steigėjas leido atidaryti priešmokyklinio

ugdymo grupes nuo 2014 m.

3.1.3. Socialiniai veiksniai.

Viena iš aktualiausių problemų, su kuriomis pastaruoju metu susiduria mokykla – mokinių

skaičiaus mažėjimas. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

duomenimis Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2007 m. iki 2009 m. gimstamumas sumažėjo

apie 3,4 proc., nuo 504 iki 486 gimusiųjų per metus. Viršuliškių seniūnijoje, iš kurios mokiniai

6

atvyksta į Viršuliškių mokyklą, gimusių vaikų skaičius dažniausiai mažėjo, todėl nuo 2010m. iki

2012 metų į pirmąją klasę kasmet atvyko vidutiniškai apie 50 mokinių. Atsižvelgiant į tai,

mokinių skaičiaus mažėjimas (iki 30 procentų) buvo prognozuojamas ir pagrindinio ugdymo

klasėse. Klasių komplektų skaičius mokykloje kiekvienais metais mažėja. 2011 m. m. - 2012

m.m. mokykloje buvo 31 klasių komplektų, o 2012 m. m. - 2013 m.m. – 28 komplektai. 2014 –

2015 m.m. - 21 komplektas. 2015-2016 m.m. planuojamos 22 klasės, tačiau manoma, kad 2016-

2017 m.m. m. mokykla gali tikėtis mokinių pagausėjimo, kadangi aplinkiniuose darželiuose

grupės yra pilnai sukomplektuotos.

Mokykloje vykdomų tyrimų pagrindu buvo nustatyta, kad mokinių mokymosi galimybes

įtakoja ir negatyvūs socialiniai reiškiniai šeimose. Viršuliškių mokyklą 2012 - 2013 m.m. lankė

117 mokinių (19,43 proc. visų mokinių) iš socialiai remtinų šeimų. 145 mokiniai (24.08 proc.)

augo nepilnose šeimose, 16 mokinių augo socialinės ruzikos šeimose (2.65 proc.). Nemokamą

maitinimą gavo 117 mokinių (19,43 proc.). Kamet didėja specialiųjų poreikių turinčių mokinių

skaičius. 2012 m.m.-2013 m.m. metais mokyklą lankė 77 specialiųjų poreikių mokiniai (12,79

proc. visų mokinių), 62 mokiniams buvo reikalinga logopedo pagalba (10,29 proc. visų mokinių)

12 mokinių buvo pavežami į mokyklą iš Vilniaus rajone esančių gyvenviečių, daugiausia

įsikūrusių kolektyvinių sodų teritorijose. Šiai paslaugai kasmet buvo išleidžiama apie 11 616,05

Lt./metus. 2014 - 2015 m.m. 89 mokiniams reikėjo specialiosios pagalbos. Jš jų 35 mokiniams

buvo taikyta individuali mokymosi forma. 59 mokiniai gavo pilną nemokamą maitinimą. Iš jų:

24 pradinių klasių mokiniai ir 35 pagrindinio skyriaus mokiniai

Mokinių socialinė aplinga sąlygojo ir prastesnį pamokų lankymo lygį. Vien tik dėl

nepateisintų priežasčių 2011 – 2012 m.m. praleistos 27 246 pamokos, o tai reiškia, kad vienam

mokiniui teko po 36,7 pamokos. 2012 - 2013 m.m. pirmąjį pusmetį be pateisinamos priežasties

buvo praleistos 14 870 pamokos (24,7 pamokos vienam mokiniui). Šios problemos mokykla

buvo nepajėgi išspręsti be tėvų pagalbosi, tačiau daugelis nelankančių mokinių tėvų teigė, kad jie

neturi priemonių priversti savo vaikus lankyti mokyklą.

3.1.4.Technologiniai veiksniai

Informacinių technologijų panaudojimas kelia naujus iššūkius visai švietimo sistemai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. rugsėjo 15d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinta Visuotinio

kompiuterinio raštingumo programa įpareigojo iki 2012 metų sudaryti sąlygas visiems Lietuvos

Respublikos gyventojams įgyti reikiamą kompiuterinį raštingumą. Internetas leidžia išplėsti

mokymo prieinamumą, užtikrinti geresnę mokymosi medžiagos sklaidą, informacijos paieškos

galimybes. Bendrosiose programose 1-10 klasėms kompiuterinio raštingumo kompetencija yra

viena svarbiausių. Informacinės technologijos leidžia diegti naujus mokymosi metodus, pvz.

nuotolinį mokymą, skatina tarpdalykinę ir teminę integraciją. Naujos technologijos skatina

organizuoti ugdymo procesą virtualiose ir netradicinėse edukacinėse erdvėse. Mokykloje

technologijų prieinamumas yra išvystytas pakankamai gerai– kiekvienoje klasėje yra įrengta

kompiuterinė darbo vieta su interneto prieiga mokytojui, 27 kabinetuose yra vaizdo projektoriai,

4 – interaktyvios lentos, 60 kompiuterizuotų darbo vietų mokytojams, PIT‘e turime 3 darbo

vietas, informacinių technologijų kabinetuose įrengtos 30 darbo vietos, skaitykloje 8

kompiuteizuotos darbo vietos. Iš viso mokykloje yra 167 kompiuteriai, visi jie prijungti prie

plačiajuosčio interneto. Šiuolaikiškų priemonių panaudojimo ugdymo procese galimybės buvo

analizuotos 2012 m. pabaigoje. Šio proceso metu buvo atlikta visų ugdymo priemonių ugdymo

procese analizė. Priemonių skaičius buvo vertinamas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos

2001m. išleistus „Mokyklų aprūpinimo standartus“. Analizės rezultatai parodė, kad 67 proc.

kabinetų yra aprūpinti reikiama vaizdine ir technine įranga.

7

3.1.5.Edukaciniai veiksniai.

ŠMM nustato pagrindinius reikalavimus ugdymo turinio formavimui ir reglamentuoja

ugdymo proceso organizavimo bendrąją tvarką bendruosiuose ugdymo planuose, mokyklos

darbuotojai iš dalies prisiima atsakomybę už galutinius mokinių ugdymosi rezultatus. Mokyklos

administracija skatina mokytojus vyraujančius tradicinius ugdymo metodus peržiūrėti ir naudoti

aktyviuosius, bendradarbiavimą skatinančius metodus, atitinkančius mokinių amžių ir gebėjimus.

Mokytojai siekia, kad vis daugiau mokinių dalyvautų miesto, šalies olimpiadose, varžybose ir

užimtų prizines vietas. Laimėjimų skaičius mokinių tarpe nėra didelis, tačiau per metus bent du

mokiniai tampa miesto renginių nugalėtojais. Dauguma mokinių, baigusių 8-ąją klasę, renkasi

mokymąsi gimnazijose. Daržniausiai mokiniai renkasi Karoliniškių arba Žemynos gimnazijas.

Kiti mokosi Žvėryno, Gabijos arba Ozo gimnazijose. Geriausieji mokiniai mokslus tęsia

Biržiškos, Žirmūnų gimnazijose. Kiekvienais metais bent vienas mokinys įstoja į Vilniaus

Licėjų. Mokykloje pasiliepa apie 10 proc. baigusiųjų aštuntas klases, siekiančių užbaigti

pagrindinio ugdymo programą. 85 proc. baigusių dešimtąją klasę taip pat tęsė mokymąsi miesto

gimnazijose. Likusieji renkasi profesinį lavinimą.

3.2. VIDINIAI VEIKSNIAI

3.2.1. Mokyklos struktūra.

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2008 m. liepos

23d. įsakymu Nr.30-1537 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų,

dalyvaujančių mokyklos struktūros tobulinimo 2006 - 2009 m. programoje, vidaus struktūros ir

valdymo modelių patvirtinimo“ mokyklai buvo patvirtinta nauja vidaus ir valdymo struktūra.

Administraciją sudaro: direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, pradinio ugdymo

skyriaus vedėjas, pagrindinio ugdymo skyriaus vedėjas, neformalaus švietimo ir pagalbos

skyriaus vedėjas, ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjas, buhalteris. Mokyklos struktūroje yra

numatytas veiklos ir stebėsenos poskyriui, tačiau dėl finansinių galimybių šio poskyrio funkcijos

yra priskirtos skyriaus vedėjams. Neformalaus švietimo ir pagalbos skyriuje dirba: socialinis

pedagogas, psichologas, logopedas, mokytojo padėjėjas. Šiam skyriui yra priskirta ir biblioteka-

informacinis centras. Jam dirbo bibliotekos vedėja ir bibliotekininkė. Ugdymo aprūpinimo

skyriuje 2012m. dirbo raštinės vedėja ir sekretorė, 10 valytojų, 1 inžinierius, 1 IT

administratorius, 1 elektrikas, 3 kiemsargiai, du apsaugos darbuotojai, du pagalbiniai darbininkai

ir 3 naktiniai sargai. 2014m. dėl sumažinto finansavimo.

3.2.2. Aplinkos būklė (finansiniai, materialiniai, technologiniai, žmogiškieji ištekliai).

Mokyklos pastatas statytas 1977 metais. 2012 mtų vasarą atlikta mokyklos pastato

rekonstrukcija Europos Sąjungos struktūrinio fondo lėšomis 2,9 mln. Lt. ir Vilniaus miesto

savivaldybės -1,8 mil. Lt. lėšomis. Rekonstrukcijos metu buvo atnaujinta šilumos tiekimo,

apšvietimo, kanalizacijos, vėdinimo, priešgaisrinės apsaugos sistemos, pakeiti langai, apšildytos

sienos ir stogas, pakeistos lauko durys, suremontuota valgyklos patalpos ir sanitariniai mazgai.

Įrengtas liftas negalią turintiems asmenims, atnaujinta aktų sale ir dalis kabinetų. Švietimo ir

mokslo padedama mokykla atnaujino ir aptvėrė sporto aikštyną. Vilniaus miesto savivaldybės

lėšomis buvo įrenta žaidimų akštelė priešmokyklinio ugdymo grupėms.

Mokyklai 2012 m. pavyko rekonstruoti sporto aikštyną už 1,4 mil. Lt. Vieną milijoną skyrė

Švietimo ministerija, o 400 000 Lt. prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė.

8

Visuose mokomuose kabinetuose yra įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos mokytojams

(su plačiajuosčio interneto prieiga), bibliotekoje galima ne tik naudotis kompiuteriais bet ir

kopijavimo aparatu, akredituotas ir įrengtas PIT‘as (su trimis kompiuterizuotomis darbo

vietomis), 8 kompiuterizuotos darbo vietos mokytojų kambaryje. Mokinių ir mokytojų

pageidavimu įrengta konferencijų salytė, atliktas didžiosios ir mažosios sporto salių remontas. Iš

viso atnaujinti 52 mokomieji kabinetai. Mokykloje sudarytos palankios sąlygos ugdymo procese

naudoti šiuolaikines mokymo priemones: 4 interaktyvios lentos, 27 vaizdo projektoriai, 167

kompiuteriai. Mokykla turi internetinę svetainę http://virsuliskiu.vilnius.lm.lt. Mokykla yra

savarankiškas asignavimų valdytojas. Turi savo buhalterį ir sąskaitas bankuose. Mokykloje visi

mokytojai turi reikiamą darbui išsilavinimą, kvalifikacinę kategoriją ir visi yra dėstomojo dalyko

specialistai. 2014m. mokykloje dirbo: 2 mokytojai ekspertai, 6 mokytojai metodininkai, 41 vyr.

mokytojai, 5 mokytojai. Administracijoje dirbo: 3 magistrai, 1 socialinių mokslų daktaras.

Mokyklos direktorius ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjas turi I vadybinę kategoriją,

neformalaus švietimo skyriaus vedėjas - II vadybinę kategoriją, pagrindinio ugdymo skyriaus

vedėjas dar nebuvo atestuota.

3.2.3. Mokinių skaičiaus kaita mokykloje

2006

m

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m

2013

m.

2014

m.

2015

m.

Mokinių skaičius

mokykloje

rugsėjo 1 dienai

979

937

896

918

820

725

602

463

474

490

3.2.4. Mokyklos savivalda.

Mokykloje veikiančios savivaldos institucijos (Mokyklos taryba, Mokytojų taryba,

Mokinių taryba, Metodinė taryba, Metodinės grupės, Tėvų komitetas, Darbo taryba) dalyvauja

sprendžiant ir tobulinant ugdymo proceso, socialinius, finansinius ir kt. mokyklos veiklos

klausimus. Mokytojų tarybą sudaro visi nmokykloje dirbantys pedagoginiai darbuotojai.

Mokyklos tarybą sudaro 12 narių (3 mokytojai, 3 mokiniai, 3 mokinių tėvai ir 3 Viršuliškių

bendruomenės nariai). Metodinės tarybos narius deleguoja metodinės grupės. Jos sudėtis

tvirtinama Mokytojų tarybos posėdyje. Metodines grupes sudaro dalykų mokytojai. Tėvų

komitetas sudaromas iš klasių tėvų komitetų pirmininkų. Darbo tarybą renka visi mokyklos

darbuotojai. Darbo taryba dalyvauja sprendžiant visus klausimus, susijusius su darbuotojų darbo

sauga, veiklomis, apmokėjimu.

Dalykų ugdymo turinio, programų rengimo, mokinių pasiekimų vertinimo sistemos

tobulinimo klausimai svarstomi Metodinėje taryboje arba dalykų metodinėse grupėse,

vienijančiose visą mokytojų bendruomenę. Metodinės grupės dalyvauja sprendžiant ugdymo

problemas, aptaria naujoves, atliekant mokyklos vidaus auditą, vertinant savivaldos institucijų,

mokyklos vadovų veiklą.

Mokykla, siekdama racionalaus ir produktyvaus bendravimo su mokinių tėvais,

organizuoja Tėvų dienas, Mokslo „turgus“, vykdo apklausas, rengia susirinkimus, organizuoja

susitikimus, paskaitas ir kt.

Mokykloje veikia pagalbos mokiniui grupė: socialinis pedagogas, specialusis pedagogas,

logopedas, psichologas, sveikatos priežiūros specialistas ir mokytojo padėjėjas. Šios grupės

9

pagrindinis uždavinys – laiku sutekti reikiamą pedagoginę ar socialinę pagalbą mokiniui.

Mokykla aktyviai dalyvauja sveikos gyvensenos projektuose, nuolatos įgyvendina vaikų ir

paauglių nusikalstamumo prevencijos programas, dalyvauja vaikų vasaros poilsio ir

socializacijos programose, pilietinio ugdymo ir kitouose konkursuose. Projektų ir konkursų lėšos

suteikia galimybę organizuoti įvairius popamokinius renginius, edukacines pažintines keliones,

apdovanoti mokinius už puikius pasiekimus tiek formaliajame ugdyme, tiek ir neformaliajame

švietime.

3.2.5. Socialiniai partneriai.

.

Mokykla bendradarbiauja su aplinkinėmis mokyklomis. Prasmingas bendradarbiavimas

vyksta su “Genio” pradine mokykla, Šeškinės mokykla, Ozo ir Karoliniškių gimnazijomis,

„Atgajos“ specialiąja mokykla, Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla, Statybininkų rengimo

centru ir kitomis švietimo įstaigomis. Mokykla yra pasirašiusi ilgalaikio bendradarbiavimo

sutartis Viršuliškių seniūnijoje veikiančiais darželiais „Žilvitis“, „Puriena“ ir „Jurginėlis“.

Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su Pal. Jurgio Matulaičio socialiniu centru SOS Vaikų

kaimu. Mokykloje dažni svečiai 5-ojo policijos komisariato ir Viršuliškių policijos nuovados

darbuotojai.

Mokykla palaiko gerus partnerystės ryšius su Vilniaus Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Nepilnamečių reikalų inspekcija, Vilniaus miesto pedagogine psichologine tarnyba, Vilniaus

darbo birža, KASP.

Mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose su Švedija,

Vokietija, Japonija, JAV, Turkija ir yra aktyvi Švietimo mainų paramos fondo projektų dalyvė.

IV. 2012 – 2013 M. M. MOKYKLOS VEIKLOS SRIČIŲ SSGG ANALIZĖ

Veiklos

sritis

Stipriosios pusės Silpnosios pusės Galimybės Grėsmės

Mokyklos

kultūra

Mokyklos

mikroklimatas.

Mokinių įvaizdžio

formavimas

Mokyklos viešųjų

ryšių stiprinimas.

Mokinių

elgesio

problemos.

Ugdymas ir

mokymasis

Mokymo

individualizavimas.

Tarpdalykinė

integracija.

Ilgalaikių planų

rengimas bendrose

dalykinėse grupėse

Mokinių

mokymosi

motyvacijos

silpnėjimas

Pasiekimai Daugumos mokinių

mokymosi pasiekimai

atitinka išsilavinimo

standartuose

numatytą lygį.

Mokinių

asmeninių tikslų

neturėjimas

Stiprinti profesinio

informavimo sistemą

Mažėjanti

atsakomybė

savo pareigų

atlikimui

Pagalba

mokiniui

Socialinės -

pedagoginės pagalbos

mokiniui

organizavimas.

Mažas mokinių

tėvų aktyvumas

mokyklos veikloje

Klasių tėvų komitetų

veiklos aktyvinimas.

Mažėjanti

mokinių

mokymosi

motyvacija

Mokyklos

strateginis

valdymas

Mokyklos metinės

veiklos planavimas

Silpna finansinė

tėvų parama

mokyklai

Įvairių fondų

finansinių programų

pritraukimas

Senstantis

pedagogų

kolektyvas.

10

V. MOKYKLOS VEIKLOS STRATEGIJA

5.1. MISIJA. Teikti kokybišką priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ugdymą bei neformalųjį

švietimą ir bendradarbiaujant su mokinio šeima, padėti kiekvienam mokiniui išsiugdyti

individualiai maksimalius gebėjimus, savarankiškam gyvenimui reikalingas bendražmogiškas

vertybes ir socialinius įgūdžius svarbius dabarties ir ateities veiklose.

5.2. VIZIJA. Mokykla - bičių avilys, kuriame darbščiai dirba kūrybiška ir atsakinga

mokyklos bendruomenė, padedanti mokyklai tapti modernia, atvira visuomenei,

puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą mokykla.

5.3. FILOSOFIJA. „Pažink save – pažinsi tikrovę, išmok tobulinti save – mokėsi tobulinti

pasaulį. (Ž. Ž. Ruso)

5.4. VERTYBĖS. Įgyvendindama viziją, mokyklos bendruomenė vadovaujasi nuolatinės

pažangos siekimo vertybėmis:

Atvirumas kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui,

naujovėms.

Kūrybingumas generuojant vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip naujas

galimybes savo sėkmei kurti.

Atsakomybė už savo veiksmus, moralumas, aktyvus rūpinimasis ne tik savimi, bet ir savo

mokykla, mokyklos bendruomene, savo miestu, savo valstybe.

5.5 STRATEGINIS TIKSLAS

Tobulinti ugdymo proceso organizavimą siekiant mokinių mokymosi aukštesnės kokybės.

5.6. MOKYKLOS VEIKLOS UŽDAVINIAI:

1. Gerinti pamokos kokybę.

2. Sukurti modernesnę ugdymosi aplinką.

3. Stiprinti patriotinį auklėjimą.

4. Tobulinti pedagogines kompetencijas.

UŽDAVINYS . 1. GERINTI PAMOKOS KOKYBĘ

1.1. Efektyvinti mokytojų profesinį tobulėjimą

Priemonės Pasiekimo rodiklis Pasiekimo

laikas

Atsakingas Lėšų poreikis

(eurais)

1. Pedagogų

dalyvavimas

inovatyviuose

kvalifikacijos

tobulinimo renginiuose.

Pedagogų

dalyvavimas

trumpalaikėse ir

ilgalaikėse stažuotėse

Kasmet 1

pedagogas

Direktorius Projektų lėšos

11

2. Planinga Metodinės

tarybos veikla.

Metodinės tarybos

renginiai planuojami

pagal mokyklos

metinius tikslus

Kiekvienais

metais iki 08-

31d.

Metodinės

tarybos

pirmininkas

Lėšų nereikia

3. Sisteminga ir

reguliari ugdymo

proceso priežiūra.

Kiekvienas

administracijos narys

stebi ir aptaria po 2

mokytojo pamokas

Kiekvienų

metų eigoje.

Mokyklos

direktorius

Lėšų nereikia

4. Įvaldyti nauji

mokymo metodai ir

IKT taikymas

pamokose.

Kiekvienas mokytojas

per metus praveda po

1 atvirą pamoką

Kiekvienų

metų eigoje

Ugdymo skyrių

vedėjai

Lėšų nereikia

5. Bendradarbiavimu

grįsti mokytojų

tarpusavio santykiai.

Pravestos bent 2

integruotos pamokos

kiekvienais metais

Kiekvienų

metų eigoje

Ugdymo skyrių

vedėjai

Lėšų nereikia

1. 2. Gerinti mokinių pažangą ir pasiekimų vertinimą.

1. Metodinėse grupėse

analizuojami vertinimo

kriterijai

Kiekvienas

mokytojas parengia

savo dalyko

vertinimo normas ir

su jomis

supažindina

mokinius bei jų

tėvus. Normas

pakabina

kabinetuose

matomoje vietoje

Kiekvienais

metais iki 08-31

Metodinės

tarybos

pirmininkas

Lėšų nereikia

2. Derinami mokinių

atsiskaitymo už dalyko

dalį grafikai.

Parengti

kontrolinių darbų

grafikai

Kiekvieną

mokslo metų

mėnesį

Ugdymo skyrių

vedėjai

Lėšų nereikia

3. Vykdomas

bendradarbiavimas su

tėvais, aiškinant

vertinimo normas.

Mokinių tėvų

apklausos rezultatai

apie vertinimą

pasiekia 3 lygį

Kiekvienų metų

eigoje

Dalykų

mokytojai

Lėšų nereikia

4. Vykdomi

diagnostiniai testai

Laiku išaiškintos

mokinio mokymosi

problemos

Kartą per

trimestrą

Ugdymo skyrių

vedėjai

Lėšų nereikia

5. Analizuojami

mokinių mokymosi

rezultatai adaptaciniais

laikotarpiais (1 ir 5 kl.).

Diagnozuojamos

vertinimo

problemos

Kiekvienų metų

lapkričio mėn.

Ugdymo skyrių

vedėjai

Lėšų nereikia

6. Tobulinamas žinių

įsivertinimas.

Kiekvienas

mokinys pildo

“pažangometrus”

Metų eigoje Klasių auklėtojai Lėšų nereikia

12

UŽDAVINYS 2. SUKURTI MODERNESNĘ MOKYMOSI APLINKĄ

2.1. Gerinti mokomųjų kabinetų estetinį apipavidalinimą

1. Atnaujinti mokymosi

kabinetus.

Kiekvienais metais

atliktas remontas

bent 3-uose

kabinetuose

Metų eigoje. Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus vedėjas.

300 Eur

(Nuomos

lėšos)

2. Įsigyti mokykliniai

baldai kabinetams

Kiekvienais metais

bent vienam

kabinetui

Metų eigoje Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus vedėjas.

300 Eur

(Nuomos

lėšos)

3. Įrengtos žaliuzės

languose.

Kiekvienais metais

bent viename

kabinete

Metų eigoje Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus vedėjas.

1000 Eur

(2 proc. lėšos)

2.2. Sukurti sąlygas neįgaliesiems integruotis į mokyklos organizuojamą ugdymo procesą.

1. Įrengti liftą

neįgaliesiems.

Liftas 2013 m. Mokyklos

direktorius

30 000 Eur

(Projekto

lėšos)

2. Įrengti san. mazgus,

specialiai pritaikytus

neįgaliesiems.

Tualetas pirmame

aukšte

2013 m. Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus vedėjas.

2 940 Eur

(Projekto

lėšos)

3. Įrengti parkavimosi

vietą prie mokyklos

Parkavimosi vieta 2013 m. Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus vedėjas.

100 Eur

(Projekto

lėšos)

2.3. Atnaujinti IT bazę.

1. Modernizuoti

mokyklos skaityklą.

Nupirktas vienas

naujas kompiuteris

2015 m. Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus vedėjas.

300 Eur

(Nuomos

lėšos)

2. Atnaujinti IT bazę

informatikos

kabinetuose

Įsigyti 15 naujų

kompiuterių

Iki 2016 metų Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus vedėjas.

600 Eur

kasmet (2

proc. Lėšos)

3. Įsigyti naujus

kopijavimo aparatus

Bent 2 vnt. 2014 m.

2015 m.

Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus vedėjas.

300 Eur

(2 proc. lėšos)

4. Nupirkti naują

projektorių.

Bent 2 vnt. 2015 m. Ugdymo

aprūpinimo

skyriaus vedėjas.

300 Eur

(Nuomos

lėšos)

3.3. Stiprinti mokinių saugumą.

1. Aptverti dalį

mokyklos teritorijos.

Aptverta tvora prie

technologijų kab.

Iki 2015 m. Mokyklos

direktorius

2 940 Eur (Nuomos lėšos)

2. Įrengti filmavimo

kameras mokyklos 1-o

aukšto koridoriuose.

Įrengtos 2 kameros 2017 m. Mokyklos

direktorius

1 500 Eur

(Nuomos

lėšos)

13

3. Įrengti papildomas

kameras ant išorinių

pastato sienų

Po vieną kamerą

kasmet.

2014 m.

2015 m.

Mokyklos

direktorius

1 500 Eur

(Nuomos

lėšos)

4. Vykdyti prevencinę

OLWEUS patyčių

programą.

Sumažės patyčių

mokykloje 10 proc.

2015-2016 m. Socialinis

pedagogas

Nereikia

UŽDAVINYS 3. STIPRINTI PATRIOTINĮ AUKLĖJIMĄ

3.1. Įvairinti popamokinės veiklos formas

1. Organizuoti

patriotinės dainos

konkursus

Mokiniai išmoks

bent po vieną

patriotinę dainą

Kasmet prieš

Valstybines

šventes.

Neformalaus

švietimo ir

pagalbos sk. ved.

Lėšų nereikia

2. Organizuoti

netradicinius

kalendorinių švenčių

paminėjimus.

Mokiniai

susipažins su

naujomis

tradicijomis

Kasmet pagal

atskirą grafiką

Neformalaus

švietimo ir

pagalbos

skyriaus vedėjas

Lėšų nereikia

3. Organizuoti

susitikimus su LR

krašto pajėgų daliniais.

Mokiniai

susipažins su

šalies gynybos

principais

Kasmet pagal

atskirą grafiką

Neformalaus

švietimo ir

pagalbos

skyriaus vedėjas

Lėšų nereikia

4. Atnaujinti

Tolerancijos centro

kabinetą

Naujai įrengtas

stendas

2014 m. Tolerancijos

centro vadovas

300 Eur

(MKL)

5. Organizuoti

susitikimus su

buvusiais mokiniais.

Viešinti sėkmės

istorijas.

Mokiniai

didžiuojasi savo

mokykla.

Kasmet pagal

atskirą grafiką

Neformalaus

švietimo ir

pagalbos

skyriaus vedėjas

Lėšų nereikia

6. Konkursų ir kt.

veiklų organizavimas,

skirtų Konstitucijos ir

kariuomenės dienų

minėjimui

Mokiniai geriau

pažins šalies

Konstituciją.

Kasmet pagal

atskirą grafiką

Neformalaus

švietimo ir

pagalbos

skyriaus vedėjas

30 Eur (2

proc. lėšos)

7. Organizuoti išvykas į

LR Seimą, kitas

valdžios institucijas.

Mokiniai geriau

supras šalies

politinį kontekstą

Kasmet pagal

atskirą grafiką

Klasės auklėtojai Lėšų nereikia

8. Stiprinti mokyklos

skautų veiklą

Mokiniai įgis

lyderystės

gebėjimų

Metų eigoje Neformalaus

švietimo skyriaus

vedėjas

Lėšų nereikia

3.2. Gerinti santykius su mokinių tėvais

1. Organizuoti tėvų

klubus pagal tėvų

pageidavimus

Didės 5 proc. tėvų

aktyvumas

mokyklos veikloje.

Kasmet pagal

atskirą grafiką

Ugdymo skyrių

vedėjai

Lėšų nereikia

14

2. Organizuoti

pedagoginį tėvų

švietimą

psichologiniais

klausimais.

Tėvai įgis daugiau

žinių ugdymo

klausimais, turės

galimybę

konsultuotis su

specialistais

Kasmet pagal

atskirą grafiką

Ugdymo skyrių

vedėjai

Lėšų nereikia

3. Organizuoti

netradicines tėvų

dienas (pamokas

vedamas tėvų, išvykas į

tėvų darbovietes).

Tėvai turės

geresnes sąlygas

sužinoti apie savo

vaikų pasiekimus

Kasmet pagal

atskirą grafiką

Ugdymo skyrių

vedėjai

Lėšų nereikia

4. Organizuoti šeimų

šventes.

Tėvai aktyviau

dalyvaus mokyklos

gyvenime

Kasmet pagal

atskirą grafiką

Ugdymo skyrių

vedėjai

Klasės auklėtojai

Lėšų nereikia

UŽDAVINYS 4. TOBULINTI PEDAGOGINES KOMPETENCIJAS

4.1. Kryptingai organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą.

1. Mokytojų

kvalifikacijos

tobulinimą vykdyti

atsižvelgiant į metinius

veiklos planus.

Mokytojas per

metus dalyvaus

bent viename

kvalifikacijos

kėlimo renginyje

Kiekvienais

metais

Ugdymo skyrių

vedėjai

MKL

2. Vykdyti mokytojų

savianalizę.

Mokytojai įžvelgs

savo darbo stiprias

ir silpnas vietas

Kiekvieną

pavasarį

Metodinės

tarybos

pirmininkas

Nereikia

3. Vykdyti mokytojų

atestaciją.

Aukšta mokytojų

kvalifikacija

Kiekvienais

metais

Direktorius MKL

4. Vykdyti

nacionalinius ir

tarptautinius projektus.

Projektų skaičius.

(bent 2 projektai

per 4 metus)

2013-2017 m. Ugdymo skyrių

vedėjai

Projekto lėšos

4.2.Tobulinti administracijos vadybines kompetencijas.

1. Vadovų

kvalifikacijos

tobulinimas orientuotas

į lyderystės gebėjimų

lavinimą.

Bent po 1 seminarą

kiekvienais metais

2013-2017 m. Direktorius MKL

2. Vykdyti

administracijos narių

atestaciją.

Administracijos

nariai pasitvirtina

kategorijų atitiktį.

2016 m. Direktorius MKL

3. Vadovai aktyviai

dalyvauja šalies ir

miesto švietimo

politikos formavime.

Darbo grupių

skaičius

2013-2016 Direktorius Nereikia

15

4.3. Sukurti veiksmingą mokyklos veiklos įsivertinimo stebėsenos sistemą.

1. Nuolatos organizuoti

mokyklos veiklos

įsivertinimą.

Veiklos

įsivertinimas

pasiekia 3 lygmenį

Kasmet pagal

išvadose

užfiksuotus

rodiklius

Direktorius Lėšų nereikia

2. Vykdyti mokytojų

pedagoginio darbo

priežiūrą.

Aplankytų bent po

2 kiekvieno

mokytojo pamokas.

Pagal planą Ugdymo skyrių

vedėjai

Lėšų nereikia

3. Vykdyti mokyklos

veiklos kokybės

gerinimo planavimą.

Kasmet parengiami

planai atsižvelgiant

į įsivertinimo

rezultatus

Kasmet

rugpjūčio mėn.

Direktorius Lėšų nereikia

4. Vykdyti mokyklos

veiklos gerinimo

kontrolę.

Kasmet atnaujinti

mokyklos veiklos

planai

Kiekvieną

mėnesį

Direktorius Lėšų nereikia

5. Vykdomi mokyklos

veiklos tyrimai.

Kasmet atlikti bent

2 veiklos tyrimus

Pagal pasirinktus

metinių

programų tikslus

Direktorius Lėšų nereikia

VI. STEBĖSENOS STRUKTŪRA

1 Strateginio planavimo grupę sudaro:

Grupės pirmininkas – Mokyklos direktorius.

Nariai: Skyrių vedėjai, Metodinės tarybos pirmininkas, Mokyklos

tarybos atstovas.

2. Strateginio plano stebėsenos grupę sudaro:

Pirmininkas – Mokyklos ugdymo skyriaus vedėjas

Nariai: Mokyklos tarybos, Mokytojų tarybos atstovai, Skyrių deleguoti

asmenys.

3. Grupės skiriamos mokyklos direktoriaus įsakymu.

VII. PLANO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS PROCESAS

1. Strateginio plano įgyvendinimo stebėsena vykdoma viso jo įgyvendinimo metu. Strateginio

planavimo grupė aptaria strateginio plano įgyvendinimą Mokyklos tarybos posėdyje. Bent kartą

per metus apie plano įgyvendinimą informuojama mokyklos bendruomenė:: Mokytojų tarybos

pasitarimuose, tėvų susirinkimų metu.

2. Mokyklos bendruomenė nuolatos gali vertinti strateginių tikslų įgyvendinimą, teikti siūlymus

bei pageidavimus.

3. Strateginio plano stebėsenos grupė kartu su direktoriumi ir ugdymo skyrių vedėjais stebi ir

vertina, ar įgyvendinami strateginiai tikslai ir uždaviniai, ar numatytos priemonės yra efektyvios.

16

VIII. VERTINIMO KRITERIJŲ APSKAITA IR ANALIZĖ

1. Strateginio plano stebėsenos grupė posėdžiauja bent kartą per metus.

2. Veiklos ataskaitos analizė pateikiama mokyklos bendruomenei: Mokyklos tarybai, Mokytojų

tarybai, tėvų bendruomenei.

3. Analizės duomenys fiksuojami strateginio plano stebėsenos grupės sudarytoje lentelėje:

Eil.

Nr.

Uždavinys Buvusi

situacija

Dabartinė

situacija

Dabartinė

situacija

Pastabos

1. Efektyvinti mokytojų profesinį

tobulėjimą.

2. Gerinti mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimą.

3. Gerinti mokomųjų kabinetų

estetinį apipavidalinimą.

4. Sukurti sąlygas neįgaliesiems

integruotis į mokyklos

organizuojamą ugdymo

procesą.

5. Atnaujinti IT bazę.

6. Stiprinti mokinių saugumą.

7. Įvairinti popamokinės veiklos

formas.

8. Gerinti santykius su mokinių

tėvais.

9. Kryptingai organizuoti

pedagogų kvalifikacijos

tobulinimą.

10. Tobulinti administracijos

vadybines kompetencijas.

11. Sukurti veiksmingą mokyklos

veiklos įsivertinimo stebėsenos

sistemą.

IX. PLANO KOREGAVIMAS IR PRATĘSIMAS

1. Strateginio planavimo grupė kiekvienų metų rugsėjo mėnesį koreguoja strateginį planą ir

teikia stebėsenos grupei. Stebėsenos grupė planą analizuoja, koreguoja, teikia projektą

tvirtinimui.

____________________________________________