STUDIJŲ MODULIŲ APRAŠŲ TURINYS Tiksliųjų mokslų pagrindai · Testas 1 10 - kontaktinio darbo metu 3. Egzaminas 1 20 2 Praktinė uţduotis kompiuteriu vertinama uţ teisingai

1 priedas

STUDIJŲ MODULIŲ APRAŠŲ TURINYS

Tiksliųjų mokslų pagrindai .................................................................................................................. 2

Saviugda ir komunikacija .................................................................................................................... 9

Mityba ir maisto chemija ................................................................................................................... 16

Chemija I ........................................................................................................................................... 24

Chemija II .......................................................................................................................................... 32

Aplinkosauga ir darbo teisė ............................................................................................................... 42

Maisto produktų technologija I.......................................................................................................... 53

Maisto produktų technologija II ........................................................................................................ 60

Maisto sauga ir kokybė ...................................................................................................................... 67

Verslumo pagrindai ........................................................................................................................... 76

Duonos kepimo technologijos ir įrengimai ....................................................................................... 82

Duonos kepinių saugos ir kokybės valdymas ir uţtikrinimas ........................................................... 87

Skerdimo ir mėsos produktų gamybos technologija bei technologiniai įrengimai ........................... 92

Mėsos produktų saugos ir kokybės valdymas ir uţtikrinimas ........................................................... 98

Vaisių, uogų ir darţovių laikymo ir perdirbimo technologija ir įrengimai ..................................... 104

Vaisių, uogų ir darţovių saugos ir kokybės reikalavimai, valdymas ir uţtikrinimas ...................... 111

Maitinimo įmonių gamybos technologija ir įrengimai .................................................................... 117

Maitinimo įmonių gamybos saugos ir kokybės valdymas ir uţtikrinimas ...................................... 123

Bendroji technologinė ir maisto kokybės profesinės veiklos praktika ............................................ 129

Specialiųjų technologijų profesinės veiklos praktika ...................................................................... 136

Baigiamoji profesinės veiklos praktika ........................................................................................... 158

Gyvūnų gerovė ................................................................................................................................ 164

Rinkodara ir tyrimai ........................................................................................................................ 170

Baigiamasis darbas ..........................................................................................................................175

VILNIAUS KOLEGIJOS AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS 2

Institucija: Vilniaus kolegija

Fakultetas: Agrotechnologijų

Studijų programos pavadinimas, kodas: Maisto produktų technologija, 653E42002

TIKSLIŲJŲ MOKSLŲ PAGRINDŲ MODULIO APRAŠAS

Modulio pavadinimas Tiksliųjų mokslų pagrindai

Studijų pakopa Pirmoji, profesinio bakalauro

Modulio grupė Bendrųjų koleginių studijų

Modulio tipas Privalomas

Modulio įgyvendinimo forma

(auditorinė, e. mokymasis)

Auditorinė

Studijų semestras 1

Kreditų skaičius 10

Modulio apimtis val.:

o kontaktinės val. o savarankiško darbo val.

270

162

108

Koordinuojantis dėstytojas Kristina Ţilionytė

Modulio tikslas Suteikti ţinių ir gebėjimų apie matematinius modelius ir metodus, jų taikymą, kompiuterinio projektavimo principus,

pagrindinius mechanikos dėsnius ir jų taikymą techninės problemos sprendime, bei lavinti informacijos apdorojimo,

valdymo, organizavimo gebėjimus, siekiant ugdyti technologinių procesų planavimo, analizavimo, problemų sprendimų

kompetencijas.

Modulio anotacija

Supaţindinama su matematinių modelių ir metodų taikymu praktinėje veikloje, projektavimo AutoCad programa

principais, taip pat su sudėtinių dokumentų rengimo, valdymo priemonėmis ir galimybėmis. Mokoma racionaliai atlikti

skaičiavimus, apdoroti rezultatus, juos analizuoti ir vizualizuoti pasinaudojant kompiuterinėmis programomis.

Supaţindinama su medţiagų atsparumo pagrindais, analizuojama mašinų mechanizmų konstrukcijos, veikimo principai

ir naudojimo galimybės.

Būtinas pasirengimas modulio studijoms ir gretutiniai reikalavimai (jei yra)

Vidurinio mokslo matematikos, informacinių technologijų, fizikos ţinios

1. Programos studijų rezultatų sąsajos su modulio studijų rezultatais, studijų ir studentų pasiekimų vertinimo

metodai

Programos studijų

rezultatai

Modulio studijų

rezultatai Temų pavadinimai Studijų metodai

Studentų

pasiekimų

vertinimo

metodai

Gebės planuoti,

organizuoti, vykdyti

ir kontroliuoti maisto

technologinius

procesus ir perteikti

idėjas, sprendimus

įmonės personalui.

Gebės parengti ir valdyti

sudėtinius dokumentus

naudojant autamatizuotas

dokumentų rengimo

priemones

Sudėtingo, didelės apimties

dokumento formatavimas.

Informacijos paieška ir gautų

rezultatų apdorojimas.

Integruota praktinė

uţduotis

Grupinio mokymosi

Ledlauţis

Aplankas su

integruotomis

uţduotimis

įgyti ţinias ir

gebėjimus

Kontrolinis

darbas Gebės racionaliai atlikti

profesinėje veikloje

taikomus skaičiavimus,

grafiškai vaizduoti ir

analizuoti gautus

rezultatus naudojant

elektroninę skaičiuoklę.

Formulių ir funkcijų

naudojimas elektroninėje

skaičiuoklėje.

Grafinis duomenų

vaizdavimas.

Duomenų sąrašo analizės

priemonės elektroninėje

skaičiuoklėje.

Uţduotis orientuota į

problemos sprendimą

Vizualizacijos

Gebės projektuoti

duomenų bazę naudojant

duomenų bazių valdymo

sistemas ir ją taikyti

technologinio proceso

organizavime.

Duomenų bazės ir jų valdymo

sistemos. Duomenų bazės

realizavimas.

Įtraukianti paskaita

Pratimai

Techninis

modeliavimas


Programos studijų

rezultatai

Modulio studijų


Studentų

pasiekimų

vertinimo

metodai

Gebės taikyti

informacijos pristatymo

technines ir programines

priemones perteikiant

idėjas ir sprendimus.

Informacijos pristatymo,

sklaidos techninės ir

programinės priemonės

Pateikčių rengimas ir

pristatymas

Individuali integruota

uţduotis

Gebės pritaikyti

matematinius

skaičiavimus ir modelius

profesinėje veikloje.

Tiesinės algebros pradmenys

Matematiniai ekonominiai

skaičiavimai

Pratimai

Paskaita kritinio

mąstymo ugdymui

Gebės apibendrinti

teorinės veiklos bei

eksperimento rezultatus,

pagrįsti juos

skaičiavimais.

Matematinės analizės

pradmenys

Tikimybių teorijos elementai

ir statistika.

Uţduotis skatinanti

kritinį mąstymą

Testas

Kontrolinis

darbas

Gebės parinkti ir

išdėstyti technologinę

įrangą pagal maisto

technologinių

operacijų srautą ir

argumentuotai

pagrįsti savo

sprendimus.

Gebės skaityti ir atlikti

brėţinius pagal standartų

reikalavimus, taikyti

šiuos gebėjimus

praktinėje veikloje.

Brėţinių apipavidalinimas,

geometrinė ir projekcinė

braiţyba.

Techninė ir statybinė braiţyba.

Įtraukianti paskaita Aplankas su

integruotomis

uţduotimis

įgyti ţinias ir

gebėjimus

Gebės naudotis

kompiuterinėmis

taikomosiomis

projektavimo

programomis.

AutoCAD pagrindai, grafiniai

primityvai jų braiţymas ir

redagavimas.

Sudėtingi grafiniai objektai ir

jų brėţiniai.



Į projektinį darbą

orientuota uţduotis

Gebės vertinti

mechanizmuose

vykstančius procesus ir

technologinės įrangos

naudojimo galimybes.

Bendros ţinios apie materialius

kūnus veikiančias jėgas, ryšius

ir jų reakcijas.

Paskaita kritinio

mąstymo ugdymui

Gebės rasti optimalų

techninės problemos

sprendimą, parenkant

technologinę įrangą.

Medţiagų atsparumo

pagrindinės sąvokos ir

uţdaviniai.



Gebės pateikti

mechanizmų struktūrinę,

kinematinę ir dinaminę

analizę ir pagrįsti

techninius sprendimus.

Mašinų mechanizmų struktūra

ir klasifikacija.

Techninis

modeliavimas

Modulio turinys

Temų pavadinimai

Kontaktinio darbo

valandų skaičius

Savarankiško

darbo

valandų

skaičius

Pas

kai

tos

Pra

kti

ku

mai

/

lab

ora

tori

nia

i d

.

Ko

nsu

ltac

ijo

s

Vis

as

ko

nta

kti

nis

da

rba

s

Sudėtingo, didelės apimties dokumento formatavimas. Informacijos

paieška ir gautų rezultatų apdorojimas.

- 8 2 10 8

Formulių ir funkcijų naudojimas elektroninėje skaičiuoklėje.

Grafinis duomenų vaizdavimas.

- 10 2 12 5

Duomenų sąrašo analizės priemonės elektroninėje skaičiuoklėje. 2 8 2 12 10

Duomenų bazės ir jų valdymo sistemos. Duomenų bazės realizavimas. 4 9 2 15 10

Informacijos pristatymo, sklaidos techninės ir programinės priemonės. - 10 1 11 10

Tiesinės algebros pradmenys. Matematiniai ekonominiai skaičiavimai. 2 6 2 10 10

Matematinės analizės pradmenys. 2 6 2 10 7


Temų pavadinimai

Kontaktinio darbo

valandų skaičius

Savarankiško

darbo

valandų

skaičius

Pas

kai

tos

Pra

kti

ku

mai

/

lab

ora

tori

nia

i d

.

Ko

nsu

ltac

ijo

s

Vis

as

ko

nta

kti

nis

da

rba

s

Tikimybių teorijos elementai ir statistika 2 6 1 9 7

Brėţinių apipavidalinimas, geometrinė ir projekcinė braiţyba. 4 6 2 12 5

Techninė ir statybinė braiţyba. 2 2 2 6 6

AutoCAD pagrindai, grafiniai primityvai jų braiţymas ir redagavimas 2 5 1 8 5

Sudėtingi grafiniai objektai ir jų brėţiniai. - 5 - 5 5

Bendros ţinios apie materialius kūnus veikiančias jėgas, ryšius ir jų

reakcijas.

4 4 1 9 6

Medţiagų atsparumo pagrindinės sąvokos ir uţdaviniai. 4 4 2 10 6

Mašinų mechanizmų struktūra ir klasifikacija 6 5 2 13 8

Vertinimas (įrašyti prie kontaktinio darbo - - - 10 -

Iš viso 34 94 24 162 108

Praktinės uţduotys, praktikumai ir jų temos: 1. Didelės apimties dokumento formatavimas: stilių pritaikymas, automatinio turinio, objektų sąrašo sudarymas. 2. Duomenų įvedimas, redagavimas ir formatavimas skaičiuoklėje. Formulės ir funkcijos. 3. Datos ir laiko, tekstinių funkcijų taikymai elektroninėje skaičiuoklėje. 4. Loginių, paieškos funkcijų taikymas. 5. Skaičiavimo rezultatų analizė ir grafinis vaizdavimas skaičiuoklėje. 6. Specifinių skaičiuoklės funkcijų naudojimas duomenų analizei ir vizualizacijai. 7. Duomenų bazės projektavimas pagal pateiktą pavyzdį. 8. Matricos ir determinantai. Tiesinių lygčių sistemos sprendimo metodai. Matricų algebros taikymas 9. Leontjevo modelis. Tiesinis optimizavimas. 10. Procentų skaičiavimo uţdaviniai. Pajamų ir išlaidų skaičiavimo uţdaviniai. 13. Funkcijų išvestinės bei diferencialo skaičiavimai bai taikymai. 13. Tikimybių teorijos ir statistikos uţdavinių sprendimas; 14. Statistikos elementų taikymas. 15. Linijos ir šriftas. 16. Sklandūs sujungimai. 17. Geometriniai kūnai. 18. Modelių projekcijos. 19. Koordinačių sistemos, linijos, matai, sluoksniai. Figūrų braiţymas. 20. Redagavimo komandos. Konstravimo komandos. 21. Dvimačio objekto braiţymas. 22. Technologinės įrangos išdėstymas. 23. Dviatramių sijų atraminių reakcijų nustatymas. 24. Plokščios figūros sunkio centro nustatymas. 25. Medţiagų mechaninių savybių tyrimas. 26. Atskirų deformacijų stipruminis nustatymas. 27. Mechanizmų struktūrinė analizė. 28. Tiesiakrumplių krumpliaračių pagrindinių parametrų nustatymas. 29. Daugialaipsnio reduktoriaus nagrinėjimas. 30. Pavarų geometrinis, kinematinis nagrinėjimas.

4. Studentų konsultavimas vykdomas: el. paštu, Moodle sistemoje, telefonu, pagal Vilniaus kolegijoje skelbiamą

konsultavimo tvarkaraštį.

Modulio studijų rezultatų pasiekimų vertinimas:

Taikomas kriterinis ir kaupiamasis vertinimas. Remiantis Projekto veiklomis bus taikomas aplanko metodas. Pilnas

modulio aplanko aprašas pateikiamas modulio išplėstinėje programoje.


Vertinimo sudėtinės

dalys

Svoris

proc.

Kolia-

gialus

vertini-

mas

Pastabos

1. Aplankas su

integruotomis

uţduotimis įgyti

ţinias ir gebėjimus

40 Taip Aplankas susideda iš tiksliųjų mokslų (matematikos, informacinių

technologijų, techninės mechanikos ir inţinerinės grafikos) gebėjimus

ugdančių uţduočių. Aplanke yra šių tipų uţduotys: integruotos praktinės

uţduotys, problemų sprendimo, pranešimai, uţdavinių sprendimo, praktinių

darbų gynimo. Uţduočių vertinimo forma: raštu, aplanko gynimas ţodţiu,

elektroninis vertinimas.

2. Kita 10 Ne Kontroliniai darbai, testas

3. Egzaminas 50 Taip Egzaminas organizuojamas taikant testą ir atliekant informacinių

technologijų praktinę uţduotį.

Baigiamasis

įvertinimas

100 Taip

Studentų savarankiškas darbas ir vertinimas

Savarankiško darbo,

studentų pasiekimų

vertinimo formos ir

metodai

Numatoma

taikyti, vnt.

Studento

savarankiško

darbo

valandų

skaičius

Vertinimo

valandų

skaičius

Uţduoties

komentaras

Apibendrinti uţduoties

vertinimo kriterijai*

1. Aplankas su

integruotomis

uţduotimis įgyti ţinias

ir gebėjimus:

22 66 6

Pranešimas (IT) 2 10 - Atliekama

savarankiško

darbo metu

Vertinama šios dalys:

Turinys: atitikimas

metodinėms nuostatoms

(pavadinimas, tikslo

formuluotė ir pan.);

pristatymas:

pranešimo pristatymo

efektyvumas (sudominimas,

įtilpimas į laiko rėmus ir

pan.); pranešimo skaidrių

kokybė arba vaizdinės

medţiagos kokybė (šriftas,

dydis, spalvos, akcentai ir

pan.); laikysena:

ryšys su auditorija

atsakymų į klausimus kokybė

gebėjimas diskutuoti.

situacijų analizė/atvejo

analizė

2 4 - Atliekama

kontaktinio ir

savarankiško

darbo metu

analizės proceso nuoseklumas

analizės proceso logiškumas

analizės kokybė

sprendimo priėmimo procesas

ţinių pritaikymas

praktinių gebėjimų

pritaikymas

į projektinį darbą


1 10 - Atliekama

kontaktinio ir

savarankiško

darbo metu

aktualumas

teorijos ir praktikos ryšys

realumas ir praktinis

pritaikomumas

kūrybiškumas

inovatyvumas

nuoseklumas;

viešas pristatymas (jei

pristatoma)

projekto tikslų pasiekimas

projekto įgyvendinimas (gali

būti ţymiai išplėsta)




vertinimo formos ir

metodai

Numatoma

taikyti, vnt.

Studento

savarankiško

darbo

valandų

skaičius

Vertinimo

valandų

skaičius

Uţduoties

komentaras



projekto autorių įgyvendinimo

vertinimo kritiškumas

Įvairesni variantai vertinimo

paruoštuke

į problemų sprendimą


13 28 - Atliekama

kontaktinio

darbo metu

keliamo tikslo pasiekimas;

problemos išsprendimo

kokybė (teorinių ţinių

pritaikymas, praktinių

gebėjimų pritaikymas);

nuoseklumas;

logiškumas;

argumentavimas.

Uţdavinių sprendimas 4 14 - Atliekama

kontaktinio ir

savarankiško

darbo metu

Teisingo sprendimo būdo

pasirinkimas, teisingas

uţduoties sprendimas,

racionalumas, rezultato

gavimas.

2. Kita 3 22 2

kontrolinis darbas 2 12 - Atliekama

kontaktinio

darbo metu

Kiekviena uţduoties dalis

vertinama atitinkamu balų

skaičiumi, apskaičiuojamas

galutinis balų vidurkis.

Testas 1 10 - kontaktinio

darbo metu

3. Egzaminas 1 20 2 Praktinė uţduotis kompiuteriu

vertinama uţ teisingai atliktą

kiekvieną uţduoties dalį.

Surinktų balų skaičius

dalinamas iš visų galimų ir

dauginamas iš 10.

Testą sudarys atviro ir uţdaro

tipo klausimai, uţduotys,

skirtingo sudėtingumo, nes

remtasi taksonomijos

metodika juos sudarant.

Studentams pateikiamas

klausimo atsakymo

maksimalus įvertis ir

vertinimo skalė.

Pvz. Jei maksimalus balų 50

skaičius, tai vertinimo skalėje

bus:

10- Puiku, kai 50 balų.

9- Labai gerai, kai 45-49

balai...

5 - Silpnai, tenkina

minimalius reikalavimus, kai

21-25 balai.

Neuţskaityta. Netenkina

minimalių reikalavimų, kai 0-

24 balai.

* studijų procese bus siejami su uţduoties tikslu, turiniu, metodu.


Modulio studijoms rekomenduojamos literatūros sąrašas

Autorius Pavadinimas Leidimo vieta ir leidykla

ar internetinė nuoroda

Leidimo

metai ISBN/ ISSN

Vnt. skaičius

kolegijos

bibliotekoje

Privaloma literatūra

LEONAVIČIENĖ,

Birutė

Microsoft Office 2007 Kaunas: „Smaltijos“

leidykla,

2007 978-9955-

707-30

6

MCFEDRIES, Paul Microsoft Office

PowerPoint 2007

vaizdţiai: 100

svarbiausių temų:

patarimai ir gudrybės

Kaunas: „Smaltijos“

leidykla,

2008 978-9955-

707-35-6

1

LIEPONIENĖ,

Jurgita;

RAGALYTĖ,

Birutė;

PAUKŠTIENĖ,

Alma

Duomenų bazių

projektavimas:

mokomoji knyga

Panevėţys: Ciklonas 2006 9955-695-16-

1

2

SALDAUSKIENĖ,

Jovita

Taikomoji

matematika. Tiesinė

algebra

Vilnius: Vilniaus kolegija 2006 9955-519-62-

2

60

SALDAUSKIENĖ,

Jovita

Taikomoji

matematika.

Matematinė analizė.

Vilnius: Vilniaus kolegija 2005 9955-519-48-

7

64

JANUŠAUSKAITĖ,

Stasė,

KARPICKAITĖ

Valerija ir kt.

Diferencialinės lygtys

ir tikimybių teorija.

Uţdavinių sprendimai

Kaunas: „Technologija“ 2009 9986-13-890-

6

-

BARZDAITIS,

Vytautas; POCIUS,

Algimantas

Mašinų elementai ir

mechanizmai.

Kaunas: Technologija 2007 9986-13-619-

9

89

Papildoma literatūra

ČIŢAS, Algirdas Medţiagų atsparumas Vilnius: Technika 1993 - 408

Studijų programos atnaujinimas diegiant inovatyvius studijų metodus*

Studijų modulio programa atnaujinama, į studijų procesą diegiant šiuos inovatyvius studijų metodus:

*Nurodomi vykdomame Projekte įvardinti pagrindiniai ir papildomi studijų metodai. Šis skirstymas nesusijęs su

modulio turiniu, didaktinėmis nuostatomis, o tik su projekto dokumentuose pateikiama klasifikacija).

Pagrindiniai: vizualizacijos, grupinio mokymosi

Papildomai numatomi diegti: Techninio modeliavimo, ledlauţis

Vizualizacijos metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Vizualizacijos metodas pasirinktas, nes padeda

besimokantiesiems susisteminti informaciją, efektyviau ją įsisavinti, kartu moko studentus kaip naudoti įvairius

duomenis ir juos pateikti, taip pat lavina vaizdumą ir skatina kūrybiškai analizuoti.

Vizualizacijos studijų metodo taikymas. Vizualizacija taikoma nagrinėjant temą „Duomenų sąrašo analizės

priemonės elektroninėje skaičiuoklėje“. Studentams paskaitos metu pateikiama PowerPoint pateiktis, kurioje pristatoma

MS Excel programos priemonės skirtos duomenų analizei, ataskaitoms sukurti. Atlikęs pristatymą dėstytojas Excel

programos ir multimedia projektoriaus pagalba pademonstruoja konkretų pavyzdį – uţduotį, taikydamas jau išdėstytą

informaciją, kartu apibendrindamas ir akcentuodamas svarbiausius duomenų sąrašo analizės taikymo praktinius

aspektus. Studentai stebėdami demonstruojamą uţduotį gali pateikti klausimus ar pastabas.

Grupinio mokymosi metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Šis metodas pasirinktas, nes suteikia galimybes

studentams rodyti iniciatyvą, skatina išnagrinėti ir įsidėmėti informaciją, taip pat ugdo bendradarbiavimą ir praktinę

veiklą.

Grupinio mokymosi metodo taikymas. Šis metodas taikomas nagrinėjant temą „Sudėtingo, didelės apimties

dokumento formatavimas. Informacijos paieška ir gautų rezultatų apdorojimas.“ Studentai suskirstomi į grupeles po 4,

jiems pateikiamos uţduotys: surasti panaudojant atitinkamas paieškos sistemas ir raktinius terminus internete

informaciją, iš jos suformuoti bendrą dokumentą naudojant grupinio redagavimo, keitimų ir komentarų suliejimo

http://www.knygininkas.lt/main.php?ID=79&LeidyklaID=1


galimybes. Dėstytojas trumpai konsultuoja kiekvieną grupelę. Uţsiėmimo pabaigoje grupės pateikia atliktą uţduotį

trumpai pristatydamos, aptardamos iškilusius sunkumus ir problemų sprendimo būdus.

Techninio modeliavimo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Techninio modeliavimo metodas pasirinktas, nes jis

tinka informacijos suteikimui, aiškinimui, ţinių įtvirtinimui, praktinių gebėjimų įgijimui, nes remiasi kompiuterinių

programų naudojimu.

Techninio modeliavimo metodo taikymas. Taikomas dėstant temą „Duomenų bazės realizavimas“. Studentams

duodama uţduotis suprojektuoti duomenų bazę MS Access programos priemonėmis. Uţduotyje nurodoma duomenų

bazės taikymo situacija, t. y kokie duomenys turėtų būti vedami į lenteles, kokie tarp jų ryšiai turi būti numatyti, ir

kokią informaciją turime iš tos duomenų bazės gauti. Studentai modeliuodami taiko jau turimus pavyzdţius.

Ledlauţio pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Kadangi studentai daug sėdi susikaupę prie kompiuterio, kaip poilsio

priemonė siekiant efektyvesnio darbo taikomi „ledlauţiai“.

Ledlauţio metodo taikymas. Ledlauţiai” – įvairios trumpos uţduotys, kurių metu dalyviai aktyviai veikia pagal

pateiktas instrukcijas.

Modulio aprašą parengė: Kristina Ţilionytė

Audronė Mačiulytė

Audronė Plauškienė





SAVIUGDA IR KOMUNIKACIJA MODULIO APRAŠAS

Modulio pavadinimas Saviugda ir komunikacija


Modulio grupė Bendrųjų koleginių studijų




Auditorinė





270

162

108

Koordinuojantis dėstytojas Stasė Trinkauskienė

Modulio tikslas Suteikti valstybinės ir uţsienio profesinės kalbos ţinių, tobulinti komunikacijos įgūdţius, formuoti kultūros vertybių

paţinimo nuostatas ir ugdyti savarankišką poţiūrį į socialinėje bei profesinėje aplinkoje vykstančius procesus.

Modulio anotacija

Studijuojant modulį supaţindinama su taisyklingos valstybinės ir uţsienio kalbos vartojimu socialinėje ir profesinėje

veikloje, komunikuojant su įmonės personalu ir verslo partneriais. Analizuojami ir apibūdinami būdingiausi kultūros

istorijos laikotarpiai ir jos bruoţai. Atskleidţiama kultūros problematika ir dabartiniai jos nagrinėjimo būdai, suteikiant

studentui galimybę kritiškai apmąstyti savąjį istorinį ir kultūrinį kontekstą, tradicijas ir vertybes.


Vidurinio mokslo lietuvių kalbos ir uţsienio kalbos, istorijos ţinios


metodai

Programos studijų

rezultatai

Modulio studijų


Studentų

pasiekimų

vertinimo

metodai

Gebės planuoti,

organizuoti, vykdyti

ir kontroliuoti maisto

technologinius

procesus ir perteikti

idėjas, sprendimus

įmonės personalui.

Gebės taisyklinga

valstybine ir uţsienio

kalba raštu ir ţodţiu

reikšti profesinius

sprendimus.

Mokslinio specialybės teksto

kūrimo principai. Sudėtingesni

rašybos ir skyrybos atvejai

rengiant dokumentus.

Specialybiniai pokalbiai apie

maisto produktus ir jų sudėtį.

Specialybiniai pokalbiai apie

maitinimo verslą.

Meniu – svarbi maitinimo

įmonės dalis.

Dialogas maisto gamybos

įmonėje.

Probleminis pokalbis

Pranešimas

Analitinis skaitymas,

diskusija, ţodţių /

sąvokų ţemėlapis,

abipusis

mokymas(is),

dalykiniai ţaidimai

vaidmenimis, rašto

darbas: argumentas,

minčių lietus,

situacijos analizė,

informacijos šaltinių

paieška, pranešimo

rengimas.

Aplankas su

integruotomis

uţduotimis.

Pranešimas.

Gebės apibūdinti maisto

technologijos proceso

daţniausias kalbos

klaidas, taisyti jas

remdamasis reikiamais

šaltiniais.

Daţniausi specialybės kalbos

leksikos, ţodţių darybos,

morfologijos, sintaksės normų

paţeidimai.


Diskusija

Demonstravimas

Gebės analizuoti ir

apibūdinti kultūrinės

įvairovės poţiūrius, kurie

Kultūros prigimtis, jos

sampratų įvairovė, elementai,

kultūros kaitos procesai ir jų

Dėstymas periodais

Probleminis pokalbis

Mokslinė

Apklausa raštu.

Aplankas su

integruotomis


Programos studijų

rezultatai

Modulio studijų


Studentų

pasiekimų

vertinimo

metodai

padės pasirinkti

tinkamiausius idėjų ir

sprendimų perteikimo

būdus profesinėje

aplinkoje.

tyrimo principai.

Vakarų kultūros istorinė raida:

pagrindinės epochos ir bruoţai.

Šiuolaikinio pasaulio

kultūriniai procesai ir

aktualijos.

chronologinė analizė,

euristinis pokalbis

uţduotimis.

Gebės taikyti

verslumo,

ekonomikos

pagrindų,

komunikacijos ţinias

maisto įmonės

veikloje.

Gebės taikyti suformuotą

profesinį ţodyną bei

įgytas komunikacijos

ţinias bendraujant su

įmonės personalu.

Terminija – specialiosios

komunikacijos pagrindas.

Pagrindinių tarties ir

kirčiavimo nuostatų taikymas

vartojant profesinę leksiką.

Darbas ir karjera.

Bendravimas ir

bendradarbiavimas veiklos

aplinkoje.

Kultūrų komunikacija.

Tarpasmeninės ir

tarpkultūrinės komunikacijos

samprata.

Kultūriniai ir individualūs

skirtumai.


Atvejo analizė

Skaitymo, supratimo,

kalbėjimo ir rašymo

kompetencijų

vertinimo/

įsivertinimo pratimai,

minčių lietus,

ţodţių/sąvokų

ţemėlapis, rašymo

pratimai, dalykiniai

ţaidimai

vaidmenimis, darbas

porose: derybos,

laiško / situacijos

analizė

Probleminis dėstymas

Diskusija

Kryţminė diskusija

Apklausa raštu.

Aplankas su

integruotomis

uţduotimis.

Modulio turinys

Temų pavadinimai

Kontaktinio darbo valandų

skaičius

Savarankiško

darbo valandų

skaičius

Pas

kai

tos

Pra

kti

ku

mai

/

lab

ora

tori

nia

i d

.

Ko

nsu

ltac

ijo

s

Vis

as

ko

nta

kti

nis

da

rba

s

Terminija – specialiosios komunikacijos pagrindas. Pagrindinių tarties ir

kirčiavimo nuostatų taikymas vartojant profesinę leksiką

10 6 2 18 10

Mokslinio specialybės teksto kūrimo principai. Sudėtingesni rašybos ir

skyrybos atvejai rengiant dokumentus.

4 4 2 10 12

Daţniausi specialybės kalbos leksikos, ţodţių darybos, morfologijos,

sintaksės normų paţeidimai.

9 4 3 16 10

Darbas ir karjera. - 10 2 12 6

Specialybiniai pokalbiai apie maisto produktus ir jų sudėtį. - 10 2 12 8

Specialybiniai pokalbiai apie maitinimo verslą. - 8 2 10 6

Meniu – svarbi maitinimo įmonės dalis. - 10 2 12 8

Bendravimas ir bendradarbiavimas veiklos aplinkoje. - 8 2 10 6

Dialogas maisto gamybos įmonėje. - 12 2 14 20

Kultūros prigimtis, jos sampratų įvairovė, elementai, kultūros kaitos

procesai ir jų tyrimo principai.

6 - 1 7 4

Vakarų kultūros istorinė raida: pagrindinės epochos ir bruoţai.

Šiuolaikinio pasaulio kultūriniai procesai ir aktualijos.

10 4 2 16 10

Kultūrų komunikacija. Tarpasmeninės ir tarpkultūrinės komunikacijos

samprata. Kultūriniai ir individualūs skirtumai.

4 2 2 8 8

Vertinimas - - - 17 -

Iš viso 43 78 24 162 108


Praktinės uţduotys, praktikumai ir jų temos: 1. Tarties ir kirčiavimo normos. 2. Būtinos rašto darbų dalys. 3. Sudėtingesni rašybos ir skyrybos atvejai. 4. Pagrindiniai terminų darybos būdai. 5. Leksika ir ţodţių sandara. 6. Specialybės terminų daryba. 7. Morfologijos normos. 8. Sintaksės normos ir paţeidimai. 9. Prisistatymas. Darbo motyvacija. Darbo paieškos procesas. Būsimas darbas ir karjera. 10. Specialybiniai pokalbiai apie maisto produktus ir jų sudėtį. 11. Maitinimo verslo ypatumai; restoranas, kavinė, valgykla. 12. Profesinio ţodyno taikymas meniu pristatyme. 13. Dalykiniai pokalbiai telefonu. Verslo korespondencija. Derybos. 14. Profesinio ţodyno taikymas maisto produktų gamybos technologinio proceso aprašyme 15. Kultūra ir civilizacija. 16. Globalizacija ir tautinis identitetas. 17. Tarpkultūrinės komunikacijos ypatybės.

Studentų konsultavimas vykdomas: el. paštu, Moodle sistemoje, taikant kitas IT technologijas, pagal Vilniaus

kolegijoje skelbiamą konsultavimo tvarkaraštį.





dalys

Svoris

proc.

Kolia-

gialus

verti-

nimas

Pastabos

1. Aplankas su

integruotomis

uţduotimis įgyti ţinias ir

gebėjimus

20 Taip Aplanko turinį su integruotomis uţduotimis sudaro: rašto uţduotys-

prisistatymas, situacijų analizės, argumentai; rašto darbas; vertinimas

darbo seminarų metu.

2. Kita. 30 Taip Vertinamas atliktas uţsienio k. pranešimas; specialybės k. ir kultūros

istorijos auditoriniai darbai(apklausa raštu).

3. Egzaminas 50 Ne Egzaminą sudaro specialybės kalbos uţduotys raštu ir uţsienio kalbos

uţduotys raštu ir ţodţiu.

Baigiamasis

įvertinimas

100 Taip




vertinimo formos ir

metodai

Numatoma

taikyti, vnt.

Studento

savarankiško

darbo

valandų

skaičius

Vertinimo

valandų

skaičius

Uţduoties

komentaras



1. Aplankas su

integruotomis


ir gebėjimus:

8 48 11

prisistatymas 1 4 1 kontaktinio

darbo metu

atsakymų į klausimus kokybė,

gebėjimas diskutuoti, viešas

pristatymas, ryšys su auditorija.

situacijų analizė 2 10 4 kontaktinio

darbo metu

analizės proceso nuoseklumas,

logiškumas, ţinių pritaikymas,

praktinių gebėjimų pritaikymas.

argumentų rašymas 2 10 4 kontaktinio

darbo metu

logiškumas, ţinių pritaikymas,

praktinių gebėjimų pritaikymas.

rašto darbas 1 14 1 savarankiško

ir kontaktinio

turinys, temos aktualumas ir

pristatymas: ryšys su auditorija,




vertinimo formos ir

metodai

Numatoma

taikyti, vnt.

Studento

savarankiško

darbo

valandų

skaičius

Vertinimo

valandų

skaičius

Uţduoties

komentaras



darbo metu gebėjimas diskutuoti, kalbos

taisyklingumas.

darbas auditorijoje

seminarų metu

2 10 1 savarankiško

ir kontaktinio

darbo metu

aktyvumas seminaro metu

gebėjimas pagrįsti savo nuomonę,

problemų formulavimas, logiškas

minčių dėstymas.

2. Kita: 3 34 3

apklausa raštu 2 18 2 kontaktinio

darbo metu

teorinių ţinių taikymas,

taisyklingas sąvokų vartojimas,

gebėjimas nuosekliai reikšti

mintis raštu.

pranešimas 1 16 1 kontaktinio

darbo metu

pristatymas pranešimo, gebėjimas

akcentuoti ir argumentuoti,

diskutuoti, pranešimo vaizdinės

medţiagos kokybė, ryšys su

auditorija.

3. Egzaminas 1 28 3 kontaktinio

darbo metu

gebėjimas pastebėti specialybės

kalbos klaidas, jas ištaisyti,

teoriškai pakomentuoti ir

suredaguoti tekstą.

* - studijų procese bus siejami su uţduoties tikslu, turiniu, metodu.


Autorius Pavadinimas

Leidimo vieta ir

leidykla

ar internetinė

nuoroda

Leidimo

metai ISBN/ ISSN

Vnt.

skaičius

kolegijos

bibliotekoje


KAZLAUSKIENĖ,

Asta; RIMKUTĖ,

Erika ir kt.

Bendroji ir specialybės kalbos

kultūra

Kaunas: Pasaulio

lietuvių centras

2010 9789 9864

18665

14

MIKULĖNIENĖ,

Danguolė, MILIŪTĖ,

Rita

Kalbos patarimai: 1 Gramatinės

formos ir jų vartojimas (G ), 2

Sintaksė (S1, S2, S3)Kalbos

patarimai. 4 Leksika: skolinių

vartojimas.

Vilnius: Mokslo ir

enciklopedijų leidybos

institutas

2005 5-420-01582-X 185

DAVIS B.,

LOCKWOOD A.,

STONE S.

Food and Beverages

Management

Oxford; Elsevier

Batterworth-

Heinemann

2003 0-7506-3286-0 -

BELITZ H-D. Food Chemistry Berlin: New York,

Springer

2004 3540408185 -

BRAUNSTEIN,

Jean-François;

PHAN, Bernard.

Visuotinės kultūros istorija Vilnius: Kronta 2004 9986-879-53-1 11


KNIŪKŠTA, Pranas

ir kt.

Kanceliarinės kalbos patarimai Vilnius: Mokslo ir

enciklopedijų leidybos

institutas

2000 5-420-01238-3 19

PAULAUSKIENĖ,

Aldona

Lietuvių kalbos kultūra Kaunas: Technologija 2004 9986-13-764-0 67

TRUNCIENĖ,

Romualda;

GIRDENIENĖ,

Laima ir kt.

Specialybės kalbos pratimai Vilniaus kolegija/

www.skaityk.lt

2009 978-9955-519-

91-1

STOTT,T., REVELL,

R.

Highly Recommemded English

for Hotel and Catering Industry

Oxford: Oxford

University Press

2004 0194574036



Leidimo vieta ir

leidykla

ar internetinė

nuoroda

Leidimo

metai ISBN/ ISSN

Vnt.

skaičius

kolegijos

bibliotekoje

ZUKAUSKAS, R. Lithuanian Food Baltos lankos:

publisher

2005 9955-584-99-8

SCHWANITZ,

Dietrich

Ką turi ţinoti kiekvienas

išsilavinęs ţmogus

Vilnius: Tyto alba 2001 9986-16-186-X 1

BARANOVA, Jūratė Istorijos filosofija Vilnius: Alma littera 2000 9986-02-884-1 1


Studijų modulio programa atnaujinama, į studijų procesą diegiant šiuos inovatyvius studijų metodus.



Pagrindiniai: mokslinė chronologinė analizė, situacijų analizės, sąvokų ţemėlapis.

Papildomai numatomi diegti: probleminis dėstymas/ probleminis pokalbis; literatūros šaltinių paieška; diskusija;

abipusis mokymas(is); “minčių lietus”, atvejo analizė, euristinis pokalbis, kryţminė diskusija.

Situacijų analizė metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Situacijų analizė pasirinkta, nes taikant šį metodą

ugdomi studento analitiniai gebėjimai. Studentas įvertina situaciją, generuoja idėjas, bando rasti problemos sprendimą

ir jį priimti. Studentas turi galimybę pamatyti sąsajas tarp studijuojamos medţiagos ir būsimo darbo. Ugdomi ţodinės

komunikacijos arba komunikacijos raštu gebėjimai.

Situacijų analizė metodo taikymas. Situacijų analizė taikoma siekiant ugdyti studentų gebėjimus tinkamai formuluoti

ir argumentuotai pagrįsti savo profesinius sprendimus uţsienio kalba vykdant savo veiklą. Studentai nagrinėja situaciją,

nustato prieţastis, dėl kurių kilo problemos ir siekia patys išspręsti jas, pateikia savo rekomendacijas. Šis metodas

taikomas šiom situacijom spręsti: valgymo įpročių ir tradicijų nustatymui, tinkamų patiekalų parinkimui, sprendţiant

bendravimo ir bendradarbiavimo klausimą.

Sąvokų ţemėlapio metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Sąvokų ţemėlapis pasirinktas, nes padeda

studentams integruoti naujus ţodţius ir sąvokas į jau turimą uţsienio kalbos ţodyną. Studentas siedamas sąvokas

sistemina ţinias apie būsimą darbą ir verslą, prekės ţenklo svarbą sėkmingam verslui, geba pristatyti įsivaizduojamą

prekę ar paslaugą, kaimo turizmą, kalbėti apie ekologiško ţemės ūkio svarbą. Sąvokų ţemėlapis padeda jam pamatyti

prasmingus ryšius tarp visų tų ţodţių ir sąvokų.

Sąvokų ţemėlapio studijų metodo taikymas. Sąvokų ţemėlapis taikomas studentams dirbant porose analizuojant šias

temas: Darbas ir karjera; Maisto produktai ir jų sudėtis. Maitinimo verslas; Meniu sudarymo principai; Maisto

produktų gamybos technologinis procesas. Jiems nurodomas parinktas esminis ţodis arba sąvoka. Studentai atlikdami

uţduotį turi paţymėti centrą, kur bus sąvokos pavadinimas, nubrėţti atsišakojusias dalis – esminius sąvokos poţymius ir

susieti esminius poţymius su sąvoka. Brėţinyje jie pavaizduoja jungtis dalių, kurie parodo įvairių poţymių ryšius.

Sudarius sąvokų ţemėlapį, poros jungiasi į grupes, aptaria. Grupės atstovas turi pristatyti rezultatus, o dėstytojas

apibendrindamas atkreipia dėmesį į klaidas, komentuoja.

Diskusija metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas Diskusija pasirinkta, nes studentai gali pasidalinti savo

idėjomis ir nuomonėmis, išryškėja jų nuomonių įvairovė. Šis metodas moko argumentuoti pateiktą nuomonę ar faktus ir

lavina kalbą. Diskusija maţose grupėse paskatina visus įsitraukti į ją, moko atidţiai išklausyti kito ţmogaus nuomonę ir

prieiti prie tam tikrų sprendimų ar išvadų.

Diskusijos metodo taikymas. Diskusija taikoma pradedant šias naujas temas: Genetiškai modifikuoti produktai

(Maisto produktai ir jų sudėtis); Sveika mityba prieš greitą maistą (Maitinimo verslas); Kitų šalių virtuvių ypatumai

(Meniu sudarymo principai) siekiant sudominti studentus. Taip pat gali būti taikoma grupių diskusija, po kurios jos

pristato bent vieną savo idėją. Idėjos yra palyginamos ir analizuojamos, tokiu būdu išdėstoma nauja medţiaga.

Abipusis mokymasis metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Šis metodas pasirinktas, nes mokant kitus,

studentas lengviau išmoksta pats. Jis privalo išanalizuoti informaciją, išaiškinti ją kitiems, pagrįsti, atsakyti į klausimus.

Abipusis mokymasis ugdo studento atsakomybę, kadangi grupės nariai turi suprasti ir išmokti pateiktą informaciją.

Abipusis mokymasis metodo taikymas. Abipusis mokymasis taikomas analizuojant temas: Maisto produktai ir jų

sudėtis, Maisto produktų gamybos technologinis procesas, kadangi studentai turės atlikti daug analitinio skaitymo. Šis

metodas paįvairins darbą ir jis taikomas siekiant paskatinti studentus įsigilinti į pateiktą medţiagą ir lavinti kalbą bei

bendravimo įgūdţius.

„Minčių lietus“ metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. „Minčių lietus“ metodas yra spontaniškumo

sisteminimo priemonė, taigi tai yra tinkamas metodas jauniems ţmonėms atgaivinti ţinias, prisiminti savo patirtį,


nesibaiminti pateikti originalių idėjų. kadangi minčių kokybė nevertinama. Tačiau vėliau apibendrinant ir analizuojant

idėjas, studentas turi galimybę pamatyti jų realizavimo galimybes ir kritiškai paţvelgti į išsakytas mintis. Šis metodas

plėtoja spontaniškas ir asociatyvines idėjas, o taip pat stimuliuoja kūrybinį mąstymą, taip reikalinga šiuolaikiniam

pasaulyje.

„Minčių lietus“ metodo taikymas. Šis metodas taikomas pradedant naują temą apie darbo motyvaciją (Darbas ir

karjera ) ir norint suţinoti, ką studentai mano apie sveiką gyvenseną (Maitinimo verslas), siekiant sudominti studentus

išsakyti visas įmanomas idėjas ir nuomonę. Vyksta intensyvus proto šturmas ir studentas yra priverstas prisiminti kuo

daugiau ţodţių, kad išreikštų savo mintis, dėl to lavinami kalbos įgūdţiai, plečiamas ţodynas.

Literatūros šaltinių paieška metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Literatūros šaltinių paieška metodas

pasirinktas, kadangi rengiant įvairius darbus studijų proceso metu, studentams būtina yra išmokti atlikti ir taikyti

literatūros ir informacijos šaltinių paiešką. Siekiama, kad studentai gebėtų atlikti informacijos išteklių paiešką

bibliotekoje, internete, Lietuvos duomenų bazėse.

Literatūros šaltinių paieška metodo taikymas. Šis metodas padės studentams pasirengti diskusijai apie nacionalinės

ir kitų šalių virtuvių ypatumus ir paruošti pranešimą apie maisto produkto gamybos technologinį procesą. Rengiant

pranešimą studentas turės remtis naujausiais informacijos šaltiniais, papildyti savo darbą nepasenusiais faktais,

pavyzdţiais.

Mokslinė chronologinė analizė metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Mokslinė chronologinė analizė metodas

padeda įgyti sisteminių ţinių, chronologiškai išanalizuoti tiriamus faktus (laikotarpius, datas). Ugdo gebėjimą dirbti su

literatūros šaltiniais, nuosekliai ir kritiškai analizuoti bei sieti ir apibendrinti kultūros istorijos medţiagą.

Mokslinė chronologinė analizė studijų metodo taikymas. Mokslinė chronologinė analizė metodas taikomas, kai

studentai analizuoja kultūros istorinės raidos pagrindines epochas ir jų bruoţus. Skiriama uţduotis, kurioje nurodoma

surasti ir įrašyti tikslias istorines datas ar faktus, kurie nulėmė svarbiausius istorijos ar ţmonijos pasaulėţiūros pokyčius.

Studentas dirba savarankiškai su literatūros šaltiniais ir kitais informacijos šaltiniais, kryptingai domisi ir įgyja

sisteminių dalyko ţinių.

Probleminis dėstymas/ pokalbis metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Probleminis dėstymas/ pokalbis

metodas suteikia galimybę studentams aktyviai dalyvauti mokymo metu. Uţtikrinama aktyvi sąveika tarp dėstytojo ir

studentų. Sudaromos sąlygos įgyti socialinių įgūdţių: įsiklausyti į kito nuomonę, tobulinti bendravimo įgūdţius. Ţinios

įsisavinamos svarstant, analizuojant teorines /praktines problemas, ieškant jų sprendimo būdų. Studentas skatinamas

kritiškai mąstyti ir argumentuotai reikšti savo mintis.

Probleminis dėstymas/ pokalbis studijų metodo taikymas. Probleminis dėstymas/ pokalbis metodas taikomas,

nagrinėjant su kultūrų įvairove, procesais bei tarpkultūrine komunikacija susijusias temas (problemas). Dėstytojas

formuluoja teminį (probleminį) klausimą pvz.: apie kultūros sampratų įvairovę, kultūros tyrimo modelius, tarpkultūrinės

komunikacijos problemas ir pan. Pateikia kelis skirtingus (prieštaraujančius) poţiūrius ar autoritetingas specialistų

nuomones, pagrįstas svarbiais tyrimais. Studentai paskaito tekstus (ištraukas), kurie atspindi šiuos poţiūrius ar

nuomones. Perskaitę tekstą, jie sprendţia, kuris poţiūris yra priimtinas ir kritiškai argumentuodami pagrindţia savo

nuomonę. Dėstymo metu akcentuojamas problemos istorinis suvokimas, idėjų analizė ir galimi jų aiškinimo bei

sprendimo būdai.

Diskusija metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Diskusijos metu studentai mokosi aiškiai ir tiksliai reikšti savo

mintis, pateikti savo idėją, kritikuoti ir pamaţu artėti prie teisingiausio sprendimo. Nuomonių susidūrimas skatina

ieškoti naujos informacijos, kartais net keisti savo mąstyseną.

Diskusija studijų metodo taikymas. Diskusija metodas taikomas, analizuojant kultūrinius skirtumus, apibūdinant

savos ir kitų kultūrų (pvz.: papročių, tradicijų, normų) supratimą. Numatyta tema studentai iš anksto perskaito tam tikrą

literatūrą ar tekstą, stebi filmą. Studentai surenka reikalingą medţiagą diskusijai. Diskusijos metu jie bendrauja

tarpusavyje. Dėstytojas stebi ir netiesiogiai jai vadovauja, reziumuoja, sprendţia ginčus. Diskusija ugdo sugebėjimą

kritiškai mąstyti, skatina pagrįsti savo nuomonę, susitelkti prie svarbios problemos, tobulina tolerancijos įgūdţius.

Atvejo analizės metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Atvejo analizės pasirinkimas grindţiamas tuo, kad

studentai analizuodami situaciją, objektyviai įvertintų problemą ir pasiūlytų galimus sprendimo būdus, išskirtų esmines

detales.

Atvejo analizė metodo taikymas. Kalbant apie dabartinę lietuvių kalbos būklę, pateikiami klausimai: Koks pavojus

šiandien kyla kalbai? Iš kur kyla grėsmė? Kokių priemonių turime imtis, kad išspręstume šią situaciją? Koks mano

indėlis į lietuvių kalbos puoselėjimą? Studentai pateikia motyvuotus atsakymus. Analizuojant konkrečius atvejus

pasikeičiama patirtimi.

Euristinis pokalbis metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Pasirinkta, nes euristinis pokalbis – artimas

probleminiam, tačiau pasiţymi ryškiu euristinio metodo kūrybiniu pobūdţiu. Euristinis mokymas skatina nepasitenkinti

ţinomais dalykais, o atkleisti naujas, neţinomas tiesas, idėjas. Euristinis mąstymas grindţiamas įţvalga, prognoze

sprendimų ir jų patikrinimu.


Euristinis pokalbis metodo taikymas. Taikoma temose Darbas ir karjera. Euristiniam mokymui svarbu loginis

įrodymas, tam gali būti taikoma indukcija, dedukcija, indukcija-dedukcija, analogija. Indukcija – samprotavimo būdas,

kai ištyrus objektus ir nustačius, kad jie turi tam tikrą savybę, daroma išvada, kad tą savybę turi visi tos klasės objektai.

Dedukcija – nuo bendro dėsnio, taisyklės einame prie dalies, atskirų reiškinių, faktų. Indukcinis-dedukcinis, kai tai

pačiai temai taikomas ir indukcinis ir dedukcinis pagal situaciją ar vienu metu. Analogija – kai dviejų daiktų panašumo

poţymiais daromas samprotavimas, kad objektai panašūs ir kitais poţymiais.

Kryţminė diskusija metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Metodo esmė – pokalbis su pačiu savimi, leidţiantis

įţvelgti du reiškinio aspektus ir išvengti vienpusiškumo. Pasirinktas šis metodas, nes ugdo bendruosius gebėjimus;

moko parinkti faktus ir jais argumentuoti, moko kaip formuoti išvadas;

Kryţminė diskusija metodo taikymas. Dirbdamas šiuo metodu, asmuo turi: suformuluoti klausimus, pasiruošti lentelę

uţrašams, sudaryti argumentų sąrašą. Studentus galima skatinti naudoti rašant esė, rengiantis debatams, diskusijai.

Dirbdamas šiuo metodu, asmuo turi: suformuluoti klausimus, pasiruošti lentelę uţrašams, sudaryti argumentų sąrašą.

Studentus galima skatinti naudoti rašant esė, rengiantis debatams, diskusijai.

Modulio aprašą parengė: Halina Klupšienė

Stasė Trinkauskienė

Vilma Gudţiūnaitė





MITYBOS IR MAISTO CHEMIJOS MODULIO APRAŠAS

Modulio pavadinimas Mityba ir maisto chemija


Modulio grupė Studijų krypties




Auditorinė





540

324

216

Koordinuojantis dėstytojas Romualda Marčenkovienė

Modulio tikslas Suteikti ţinių apie pagrindinę maisto sudėtį, skirtingos kilmės maisto produktų sudėties specifiką, maisto junginių

struktūrą, savybes, fizikinius cheminius pokyčius, įtaką vartotojo sveikatai, mitybos svarbą ţmogui, specifinių patiekalų

gamybos technologijos ypatumus, siekiant ugdyti maisto chemijos, mitybos, patiekalų gamybos technologijų

kompetencijas.

Modulio anotacija

Apţvelgiama maisto produktų sudėtis pagal jų cheminę prigimtį ir kilmę. Laboratoriniais tyrimais nustatoma maisto

produktų cheminė sudėtis, svarbiausi fizikiniai cheminiai pokyčiai, taikant cheminius kokybinės ir kiekybinės analizės

metodus. Analizuojama maisto priedai, skoninės medţiagos ir jų vartojimo nauda bei rizika. Analizuojama mitybos

fiziologijos pagrindai, medţiagų apykaitos ir energijos organizme principai, mitybos skirtumai atskirais amţiaus

tarpsniais. Apţvelgiama dietinių, pasaulio šalių, specifinių patiekalų gamybos technologiniai ypatumai.


Tiksliųjų mokslų pagrindai, Chemija, Maisto produktų technologija, Saviugda ir komunikacija, Aplinkosauga ir darbo

teisė


metodai

Programos studijų

rezultatai

Modulio studijų


Studentų

pasiekimų

vertinimo

metodai

Gebės taikyti ţaliavų,

medţiagų, visų

maisto produktų

grupių gamybos ir jų

saugos ir kokybės

ţinias maisto

technologiniuose

procesuose.

Gebės klasifikuoti maisto

pramonės ţaliavas,

maisto produktų sudėties

medţiagas pagal jų

cheminę prigimtį ir kilmę

pagrindţiant cheminėmis

formulėmis.

Maisto ţaliavos ir produktai.

Maisto produktų cheminė

sudėtis.

vizualizacijos ,

grupinis darbas,

analitinis pokalbis,

aiškinamasis

pasakojimas

Aplankalas su

integruotomis

uţduotimis

Kontrolinis

darbas

Testas

Gebės parinkti maisto

priedus ir skonines

medţiagas pagal jų

funkcines savybes maisto

produktams, įvertinti jų

technologines savybes bei

įtaką produkcijai.

Maisto priedai vizualizacijos,

įtraukiančioji

paskaita, literatūros

šaltinių paieška


Programos studijų

rezultatai

Modulio studijų


Studentų

pasiekimų

vertinimo

metodai

Gebės paaiškinti ţmogaus

virškinimo organų

fiziologiją, maisto

medţiagų ir jų pakitimų

įtaką ţmogaus

gyvybinėms funkcijoms

bei analizuoti atskirų

organų funkcijų įtaką

medţiagų apykaitai ir

virškinimui.

Mitybos fiziologija

Maisto medţiagų virškinimo

procesai

Maistinių medţiagų ir

energijos normos bei energijos

apykaita

grupinis darbas,

problemų sprendimų

vizualizacija

rezultatų

apipavidalinimas,


aiškinamasis

pasakojimas,

modeliavimas

Gebės vertinti

naudojamų ţaliavų,

medţiagų, gaminių

saugą ir kokybę

maisto

technologijoms.

Gebės analizuoti


maisto produktų sudėtį,

kokybės rodiklius, ydas,

maistinių medţiagų

fizikinius cheminius

pokyčius

Maisto produktų cheminė

analizė.

Maisto produktų fizikiniai

cheminiai kokybės rodikliai

vizualizacijos,

įtraukiančioji

paskaita, literatūros

šaltinių paieška;

grupinis darbas

Gebės įvardinti ir

analizuoti dietinės,

vegetarų, skirtingo

amţiaus ţmonių grupių,

pasaulio šalių mitybos

ypatumus ir taikyti

profesinėje veikloje

Dietos. Dietų charakteristikos

ir modifikacijos. Dietinio

maisto gamybos ir patiekimo

savitumai.

Vegetarų tipai ir jų mityba

Įvairaus amţiaus ir ţmonių

grupių mityba

Europos tautų mityba.

Pasaulio šalių ţmonių mityba

grupinis darbas,

atvejo analizė

diskusija

,,minčių lietus“

literatūros šaltinių

paieška

Gebės apskaičiuoti ir

sudaryti paros maistinių

medţiagų ir energijos

normas

Racionalios ir sveikos mitybos

principai ir teorijos


paieška, analitinis

pokalbis,

aiškinamasis

pasakojimas

Gebės sudaryti valgiaraštį

pagal pateiktą uţduotį

Tipiniai valgiaraščiai. Jų

sudarymo ypatumai.


aiškinamasis

pasakojimas,

rezultatų

apipavidalinimas

Modulio turinys

Temų pavadinimai

Kontaktinio darbo

valandų skaičius

Savarankiško

darbo valandų

skaičius

Pas

kai

tos

Pra

kti

ku

mai

/

lab

ora

tori

nia

i d

.

Ko

nsu

ltac

ijo

s

Vis

as

ko

nta

kti

nis

da

rba

s

Maisto ţaliavos ir produktai. 4 6 2 12 14

Maisto produktų cheminė sudėtis. 10 22 4 36 18

Maisto produktų cheminė analizė. 4 20 2 26 18

Maisto priedai. 10 8 4 22 18

Maisto produktų fizikiniai cheminiai kokybės rodikliai. 4 20 2 26 16

Mitybos fiziologija. 10 18 2 30 14

Maisto medţiagų virškinimo procesai. 8 12 4 24 16

Maistinių medţiagų ir energijos normos bei energijos apykaita. 2 6 4 12 14

Dietos. Dietų charakteristikos ir modifikacijos. Dietinio maisto gamybos

ir patiekimo savitumai.

8 16 4 28 16

Vegetarų tipai ir jų mityba. 2 6 4 12 12


Temų pavadinimai

Kontaktinio darbo

valandų skaičius

Savarankiško

darbo valandų

skaičius

Pas

kai

tos

Pra

kti

ku

mai

/

lab

ora

tori

nia

i d

.

Ko

nsu

ltac

ijo

s

Vis

as

ko

nta

kti

nis

da

rba

s

Įvairaus amţiaus ţmonių grupių mityba. 8 12 4 24 12

Europos tautų mityba.

Pasaulio šalių ţmonių mityba.

6 24 4

34

16

Racionalios ir sveikos mitybos principai ir teorijos. 4 4 4 12 12

Tipiniai valgiaraščiai. Jų sudarymo ypatumai. 4 12 4 20 16

Vertinimas - - - 6 -

Iš viso 84 186 48 324 216

Praktinės uţduotys, praktikumai ir jų temos: 1. Bandinių ir mėginių paruošimas cheminei analizei. 2. Vandens savybių ir kokybės tyrimai. 3. Drėgmės kiekio nustatymas maisto produktuose. 4. Sausų medţiagų kiekio nustatymas maisto produktuose. 5. Baltymų savybių tyrimas. 6. Baltymų pokyčiai. 7. Riebalų savybių tyrimas. 8. Riebalų pokyčiai. 9. Lipidų kiekio nustatymas maisto produktuose. 10. Angliavandenių savybių tyrimas. 11. Angliavandenių pokyčiai. 12. Bendro mineralinių medţiagų (pelenų) kiekio nustatymas maisto produktuose. 13. Vitaminų kiekio nustatymas maisto produktuose. 14. Kokybinis vitaminų nustatymas maisto produktuose. 15. Maistinių rūgščių savybių tyrimas. 16. Rūgštingumo nustatymas maisto produktuose. 17. Maisto priedų savybių tyrimas. 18. Ekstraktyvinių medţiagų nustatymas maisto produktuose. 19. Pektininių medţiagų nustatymas vaisiuose. 20. Tanidinių medţiagų kiekio nustatymas. 21. Fizikinių cheminių kokybės rodiklių nustatymas maisto produktuose. 22. Sudaryti trikartinio maitinimosi reţimo valgiaraštį savaitei. 23. Vienos savaitės valgiaraštis darţelinukams. 24. Savaitinis valgiaraštis moksleiviui. 25. Valgiaraštis sergantiems cukriniu diabetu. 26. Vienos savaitės valgiaraštis sportininkui. 27. Valgiarašti savaitei vegetarams. 28. Sudaryti valgiaraštį pagyvenusiems ţmonėms. 29. Valgiaraštis gimtadienio vaišėms. 30. Savaitinio valgiaraščio sudarymas Agrotechnologijų fakulteto valgyklai. 31. Paskaičiuoti patiekiamų patiekalų maistines ir energines vertes (nurodomas vienas patiekalas).

32. Paskaičiuoti paruoštų dietinių šaltų ir karštų uţkandţių (pagal sudarytą sąrašą) mitybinę vertę.

33. Pagamintų dietinių sriubų ir pagrindinių padaţų energinės vertės skaičiavimas.

34. Kruopų, miltų, makaronų, varškės bei kiaušinių patiekalų maistinės ir energines vertės skaičiavimai.

35. Ţuvų ir neţuvinių jūros produktų patiekalai ir jų kaloringumo nustatymas.

36. Nustatyti pagamintuose dietiniuose patiekaluose iš mėsos ir mėsos produktų lipidų kiekius.

37. Įvairių amţiaus grupių ţmonių mitybai skirtų patiekalų maistinės ir energinės vertės paskaičiavimai

38. Išmokti pagaminti kitų šalių patiekalus pagal nacionalines tradicijas. 39. Įvertinti jusliniu metodu pagamintus patiekalus ir apskaičiuoti jų maistinę ir energinę vertę. Studentų konsultavimas vykdomas: el. paštu, Moodle sistemoje, telefonu, pagal Vilniaus kolegijoje skelbiamą

konsultavimo tvarkaraštį.






dalys

Svoris

proc.

Kolia-

gialus

verti-

nimas

Pastabos

1. Aplankas su

integruotomis

uţduotimis įgyti

ţinias ir gebėjimus

30 Taip aplankalo turinys su integruotomis uţduotimis vertinamas ţodţiu, pokalbio

metu

2. Kontrolinis darbas,

testas

20 Taip vertinamos raštu pateiktos kontrolinio darbo uţduotys, vertinamas pateiktas

testas

3. Egzaminas,

projekto gynimas arba

aplanko pristatymas

būtinai

50 Taip egzaminas organizuojamas taikant testavimą.

Baigiamasis

įvertinimas

100 Taip




vertinimo formos ir

metodai

Numatoma

taikyti, vnt.

Studento

savarankiško

darbo

valandų

skaičius

Vertinimo

valandų

skaičius

Uţduoties

komentaras



1. Aplankas su

integruotomis


ir gebėjimus:

47 152 2 Atliekama

savarankiško ir

kontaktinio

darbo metu

Į problemų sprendimą


6 30 - Atliekama

savarankiško ir

kontaktinio

darbo metu

keliamo tikslo pasiekimas;

problemos išsprendimo

kokybė (teorinių ţinių

pritaikymas, praktinių

gebėjimų pritaikymas);

nuoseklumas;

logiškumas;

argumentavimas.

Praktikumų /

laboratorinių darbų

analizė

39 82 - Atliekama

savarankiško ir

kontaktinio

darbo metu

Atlikimas ir gynimas po

kiekvieno darbo

Rašto darbas su

pristatymu

2 40 - Atliekama

savarankiško

darbo metu

Raštvedybos reikalavimų

laikymasis, tikslų ir uţdavinių

formulavimas,

apibendrinimas, darbas

rengiamas vadovaujantis

literatūros šaltinių apţvalga

3. Kita: 6 40 2 Atliekama

kontaktinio

darbo metu

vertinama pagal parengtus

vertinimo kriterijus arba

taikoma vertinimo skalė.

Studentai prieš uţduotis

supaţindinami su vertinimo

metodika.

Kontrolinis darbas 2 20 - Atliekama

kontaktinio

darbo metu






metodika.




vertinimo formos ir

metodai

Numatoma

taikyti, vnt.

Studento

savarankiško

darbo

valandų

skaičius

Vertinimo

valandų

skaičius

Uţduoties

komentaras



Testas 4 20 - Atliekama

kontaktinio

darbo metu






metodika.

4. Egzaminas 1 24 2 Atliekama

kontaktinio

darbo metu

Testą sudarys atviro ir uţdaro

tipo klausimai, uţduotys,

skirtingo sudėtingumo, nes

remtasi taksonomijos

metodika juos sudarant.

Studentams pateikiamas

klausimo atsakymo

maksimalus įvertis ir

vertinimo skalė.

Pvz. Jei maksimalus balų 50

skaičius, tai vertinimo skalėje

bus:

10- Puiku, kai 50 balų.

Neuţskaityta. Netenkina

minimalių reikalavimų, kai 0-

24 balai.



Leidimo vieta ir

leidykla


Leidimo

metai

ISBN/

ISSN

Vnt. skaičius

kolegijos

bibliotekoje


BELITZ, Hans-

Dieter; GROSCH,

Werner;

SCHIEBERLE,

Peter

Food Chemistry4 th

Revised edition

Berlin: Springer 2009 978-3-540-

69935

20

SHERMAN, Henry

Clapp

Chemistry of Food

and Nutrition

Memphis: General Books 2010 978-0217-

338134

30

ŠOSTAKIENĖ,

Ilona; BLAZGIENĖ

Jūratė

Maisto chemija I

dalis: mokomoji

knyga

Kaunas: Kauno kolegijos

leidybos centras

2005 9955-586-

68-0

35

GRUZDIENĖ,

Dainora

Maisto priedai Kaunas: Technologija 2005 9955-09-

772-8

54

MIELKUVIENĖ,

Birutė

Mitybos pagrindai Vilnius: Folium 1998 9986-624-

20-7

30


TAMURA,

Hirotoshi; EBELER,

Susan; KUBOTA,

Kikue

Food Flavor:

Chemistry, Sensory

Evaluation, and

Biological Activity

USA Danvers:

Rosewood Drive

2008 978-0-8412-

7411-2

10

WEIDEBORER,

Martin

Mycotoxins in

Foodstuff

New York: Springer 2008 978-0-387-

73688-4

20

EITELMILLER,

Ronald; LEE Junsoo

Vitamin E: Food

Chemistry,

Composition, and

Analysis

New York:Marcel

Dekkerlne

2004 0-8247-

0688-9

2

MORELLO,

Michael; SHANIDI,

Fereidon

Free Radicals in

Foods: Chemistry,

Nutrition and

Health

Washington:American

Chemical Society

2002 0-8412-

3741-7

3



Leidimo vieta ir

leidykla


Leidimo

metai

ISBN/

ISSN

Vnt. skaičius

kolegijos

bibliotekoje

PETRAITIS,

Julijonas

Maisto produktų

analizė

Vilnius: VU leidykla 1998 - 1

BELITZ, Hans-

Dieter; GROSCH,

Werner;

SCHIEBERLE,

Peter

Food Chemistry Berlin: Springer 2004 978-3-540-

40818-5

1

SUČILIENĖ, Sigita;

ABARAVIČIUS,

Algis;

KADZIAUSKIENĖ,

Kamelija

Maisto produktų

sudėtis

Vilnius: Respublikinis

mitybos centras

2002 9955-9476-

0-8

1

PILIČIAUSKIENĖ,

Ona

Maisto ruošimo

technologija.

Vilnius: Homo liber 2007 978-9955-

716-24-2

37

MIKALAUSKAITĖ,

D.

Mityba mokomoji

priemonė

Vilnius 1996 9986-19-

204-8

2

JAKŠTIENĖ,

Danutė

Dietinių patiekalų

gamybos

technologija.

Vilnius: Aldarija 2001 9986-820-

17-0

68

IMBRASIENĖ,

Birutė

Lietuvių kulinarijos

paveldas

Vilnius: Baltos lankos 2008. 978-9955-

23-140-0

11

OLIVER, Jamie Gaminame su

Oliveriu

Vilnius: Alma litera 2008 9789- 9955-

249 -36- 8

1

WOLFGANG,

Reichert

Kinų valgiai Vilnius: UAB ,,Gauda“, 2001 9955-447-

09-5

1

JONIKIENĖ Marija,

ZAKAREVIČIUS

Romualdas

Vaišės Vilnius: Homo liber 2005 9955-449-

89-6

42

PETKEVIČIENĖ,

Laisvūnė,

MERKIENĖ,

Violeta

Dietologija Vilnius: A.Remeikos

leidykla

1999 9986-895-

06-5

2

STUKAS, Rimantas Mityba ir maisto

sauga: praktikos

darbai

Vilniaus universiteto

leidykla

2005 9986-19-

708-2

15

RUZGIENĖ, Rima;

MACKEVIČIUS,

Algirdas

Maţasis darţovių ir

prieskonių ţinynas

Vilnius: Eugrimas 2010 978-9955-

790-88-4

30

SLAVINSKIENĖ,

Virginija

Nauja patiekalų ir

kulinarijos gaminių

receptūrų bei

technologijos

aprašymų knyga

Vilnius: Ad Infinitum 2003 9955-9535-

1-9

20

PETRAUSKAITĖ,

Dalia

Maisto produktų

pagal kraujo

grupes lentelė

Vilnius 2009 7752221 30

COULTATE, Tom Food. The

Chemistry of its

Components – 5th

ed.

Cambridge: Royal

Society Chemistry

2009 978-0-

85404-111-

4

1

KOEFFER, Ernst Progress in Food

Chemistry

Nova Science Publishers 2008 978-

1604563030

10

MURKOVIC,

Michael;

PFANNHAUSER,

Werner

Who‘s Who in Food

Chemistry: Europe

Berlin: Springer 2001 3-5404-

14487

5

WEAVER, Connie;

DANIEL, James

Food Chemistry

laboratory

Boca Raton: CRS Press 2003 0-

84931293-0

15

FRIEDMAN, Chemistry and Springer 2005 0-387- 10



Leidimo vieta ir

leidykla


Leidimo

metai

ISBN/

ISSN

Vnt. skaičius

kolegijos

bibliotekoje

Mendel;

MOTTRAM,

Donald

Safety of

Acrylamide in Food

Science+Business Media 23920-0


Studijų modulio programa atnaujinama, į studijų procesą diegiant šiuos inovatyvius studijų metodus.



Pagrindiniai: problemų sprendimo, grupinio mokymosi, vizualizacijos.

Papildomai numatomi diegti: rezultatų apipavidalinimas; literatūros šaltinių paieška; diskusija; grupinis darbas;

minčių lietus”; atvejo analizė, modeliavimas.

Problemų sprendimo metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas pasirinktas bendrųjų ţinių demonstravimui, naujų

ţinių ir veiklos būdų įsisavinimui, problemai išspręsti . Tai sudaro sąlygas įsiklausyti į kitų nuomonę, tobulinti

bendravimo įgūdţius.

Problemų sprendimo metodas taikomas pateikiant praktines uţduotis. Praktinių uţduočių tinkamo sprendimo esmė

susijusi su įgytų ţinių taikymu praktikoje, gebėjimų jas pritaikyti pateiktoje situacijoje ir rasti sprendimus. Uţduotys

pateikiamos vienam studentui arba studentų grupelei (2-3 studentams). Studentai nagrinėja pateiktą medţiagą, ieško

atsakymų ir problemos sprendimo būdų, diskutuoja. Išnagrinėję pateiktą medţiagą, raštu ar ţodţiu pateikia atsakymus

kokia yra ir kokie gali būti problemos sprendimo būdai.

Grupinio mokymosi metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Grupinio mokymosi metodas pasirinktas, nes

grupinio mokymosi efektyvumas ir rezultatai yra geresni nei mokantis individualiai. Grupinis mokymasis skatina

iniciatyvą, konkurenciją, kaip geriau ir tinkamiau pateikti ţinias, bendradarbiavimą, siekiant rezultato.

Grupinio mokymosi studijų metodo taikymas. Grupinio mokymosi metodą numatoma taikyti praktinių uţsiėmimų

metu, kai studentų grupelėms pateikiama uţduotis (atitinkama informacija), kurios sprendimo būdai aptariami grupelėse

ir pateikiami diskusijai.

Literatūros šaltinių paieškos metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Literatūros šaltinių paieškos metodas

pasirinktas siekiant tikslo, kad studentai įgytų informacijos paieškos įgūdţių internete, Lietuvos ir kitose duomenų

bazėse.

Literatūros šaltinių paieškos studijų metodo taikymas. Literatūros šaltinių paieškos metodas taikomas studentų

savarankiškų darbų atlikimui, ruošiant atsakymus į savarankiškų darbų ir uţduočių klausimus.

Diskusijos metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Diskusijos metodas pasirinktas tikslu ţadinti studentus

kūrybiškai mąstyti, taikyti ţinias ir analizuoti pateiktos problemos, klausimų galimus sprendimo būdus, laisvai reikšti

mintis ir ieškoti atsakymų, girdėti kolegų nuomones ir ja analizuoti.

Diskusijos studijų metodo taikymas. Diskusijos metodas taikomas paskaitų metu, kai studentams pateikiamas

probleminis klausimas ir studentai pareiškia savo nuomones ir pateikia vienus ar kitus savo nuomones pagrindimus.

Vizualizacijos metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Vizualizacijos metodas pasirinktas siekiant studentams

efektyviai pateikti informaciją, sudominti juos nuotraukomis, schemomis, paveikslėliais t.y. vaizdine informacija, kuri

sudaro sąlygas greičiau ir tiksliau įsisavinti ţinias, mokymo proceso metu įsijungiant regos, garso, erdvės suvokimo

pojūčiams.

Vizualizacijos studijų metodo taikymas. Vizualizacijos metodas taikomas pateikiant metodinę medţiagą (metodinės

medţiagos santrauką) studentams Microsoft PowerPoint ir Microsoft World programose. Paskaitos metu išdėstomi

nagrinėjamos medţiagos klausimai, problemos, esminės nuostatos ir pan.

Atvejo analizė metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Šis metodas pasirinktas įvykių ,aplinkybių nagrinėjimui,

kai studentai diagnozuoja prieţastis ir patys siekia išspręsti problemas, tai padeda studentui įgyti patirties būsimam darbui, lavina profesinius gebėjimus. Su panašiu atveju susidūrus ateityje, tikėtina, kad įgyta informacija bus

atgaminama daug greičiau. Atvejo analizės metodo taikymas. Atvejo analizė taikoma siekiant pozityvių rezultatų, kai studentai analizuoja

sėkmingai ir nesėkmingai pagamintus patiekalus.


,,Minčių lietus“ metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Šis metodas pasirinktas profesinių ţinių gilinimui,

analizavimui, gebėjimų ugdymui.

,,Minčių lietus“ metodo taikymas. Metodas taikomas naujovių, idėjų plėtotei, temos pateikimui ar klausimui.

Studentai stengiasi kalbėti apie tai, kas aktualu, dalyvių minčių fiksavimas, komentarų pateikimas, idėjų įvertinimas.

Rezultatų apipavidalinimo metodo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Pasirinktas bendrųjų gebėjimų ugdymui, besimokantieji skatinami pateikti rezultatus aprašomuoju, grafiniu ar skaitiniu būdu. nes padeda besimokantiesiems integruoti naują informaciją į jau egzistuojančią ţinių struktūrą. Studentas siedamas

sąvokas sistemina X ţinias, gali pademonstruoti prasmingus ryšius tarp X sąvokų..

Rezultatų apipavidalinimo studijų metodo taikymas. Studentų praktinių ar savarankiškų darbų rezultatai pateikiami ne tik ţodine forma, bet papildant juos lentelėmis su skaitinėmis išraiškomis , iliustruojami grafiškai, nubraiţytomis

diagramomis, piešinukais.

Modeliavimo pasirinkimo, diegimo pagrindimas. Techninio modeliavimo metodas pasirinktas, nes jis tinka

informacijos suteikimui, aiškinimui, ţinių įtvirtinimui, praktinių gebėjimų įgijimui, nes remiasi kompiuterinių programų

naudojimu. Modeliavimo metodo taikymas. Taikomas aiškinamojo pokalbio metu, taikant loginį įrodymą, kad studentai geriau

įsimintų naują informaciją.

Modulio aprašą parengė: Romualda Marčenkovienė

Laimutė Milašienė





CHEMIJA I MODULIO APRAŠAS

Modulio pavadinimas Chemija I


Modulio grupė Studijų krypties




Auditorinė





260

156

104

Koordinuojantis dėstytojas Irena Čerčikienė

Modulio tikslas Suteikti ţinių apie bendruosius chemijos dėsningumus, sukurti neorganinės chemijos nagrinėjimo sistemą ir vystyti

gebėjimus, ugdančius tyrėjo įgūdţius, skatinančius rinkti informaciją ir interpretuoti cheminės analizės duomenis,

formuojant maisto produktų technologo kompetencijas.

Modulio anotacija

Apţvelgiami pagrindiniai chemijos dėsniai, sąvokos, atomo sandara, nagrinėjamos cheminės jungtys. Pateikiami

cheminių reakcijų grupavimo būdai, išsamiai nagrinėjamos neorganinių junginių klasės. Išdėstomi cheminės

termodinamikos pagrindai, be kurių neįmanoma nagrinėti medţiagų sandaros, tirpalų savybių, oksidacijos – redukcijos

procesų. Analizuojamas s, p ir d elementų paplitimas gamtoje, jų pagrindiniai mineralai, elementų gavimo būdai,

fizikinės ir cheminės savybės, nagrinėjamos pagrindinių junginių savybės, aptariamos panaudojimo sritys ir biologinė

reikšmė. Demonstruojama, kaip nustatyti iš kokių elementų, elementų grupių ar jonų sudaryta tiriamoji medţiaga, kaip

atlikti medţiagos sudėties kokybinę ir kiekybinę analizę. Aiškinami instrumentiniai analizės metodai.


Vidurinio mokslo chemijos ţinios


metodai

Programos studijų

rezultatai

Modulio studijų


Studentų

pasiekimų

vertinimo

metodai

Gebės taikyti ţaliavų,

medţiagų, visų

maisto produktų

grupių gamybos ir jų

saugos ir kokybės

ţinias maisto

technologiniuose

procesuose.

Gebės apibūdinti

chemijos objektą,

sąvokas bei uţdavinius,

paaiškinti bendruosius

chemijos dėsnius bei

atpaţinti jungtis

cheminiuose junginiuose

Chemijos objektas, sąvokos ir

dėsniai. Atominė-molekulinė

teorija.

Atomo sandara. Periodinis

dėsnis. Cheminės jungtys

Įtraukiančioji

paskaita, kontekstinės

pratybos, iliustraciniai

laboratoriniai darbai,

eksperimentiniai


bandymų

demonstravimas

Kontrolinis

darbas

Gebės identifikuoti

neorganinius junginius,

parinkti sąlygas reakcijos

vyksmui, paaiškinti

reakcijų šiluminius

efektus bei nagrinėti

pusiausvyrines sistemas

Neorganinių junginių klasės

Termochemija.

Reakcijos greitis ir pusiausvyra

Probleminė paskaita,


vizualizacija,

iliustraciniai


eksperimentiniai


bandymų

demonstravimas

Kontrolinis

darbas

Laboratorinių

darbų

ataskaita

Gebės pagaminti

reikiamos koncentracijos

tirpalus bei palyginti

Tirpalai. Elektrolitinė

disociacija. Jonų reakcijos

tirpaluose

Paskaita kritinio

mąstymo ugdymui,

laboratoriniai darbai

Kontrolinis

darbas

Laboratorinių


Programos studijų

rezultatai

Modulio studijų


Studentų

pasiekimų

vertinimo

metodai

disociacijos ir hidrolizės

mechanizmus.

darbų

ataskaita

Gebės identifikuoti

svarbiausius oksidatorius

ir reduktorius, taikyti

elektrolizės dėsnius,

apibūdinti metalų

korozijos rūšis ir

apsaugos būdus.

Oksidacijos – redukcijos

reakcijos.

Elektrochemija.

Metalų korozija.

Paskaita kritinio

mąstymo ugdymui,

iliustraciniai


eksperimentiniai


bandymų

demonstravimas

Kontrolinis

darbas

Laboratorinių

darbų

ataskaita

Gebės nagrinėti cheminių

elementų, vieninių ir

sudėtinių medţiagų,

dvinarių junginių

klasifikavimo būdus,

cheminių elementų ir jų

junginių paplitimą

gamtoje, fizikines ir

chemines savybes,

gavimo būdus bei

panaudojimo galimybes.

s, p elementų chemija.

Vandens chemija.

Paskaita kritinio

mąstymo ugdymui,



paieška, iliustraciniai


eksperimentiniai


bandymų

demonstravimas

Ţinių

testavimas

Laboratorinių

darbų

ataskaita

Gebės išdėstyti vandens

savybes, klasifikavimo

bei minkštinimo būdus,

paaiškinti aplinkos

uţterštumo prieţastis ir

apţvelgti aplinkos

apsaugos būdus

d elementų chemija. Aplinkos

uţterštumas ir apsauga.

Įtraukiančioji

paskaita,

laboratoriniai darbai.


paieška, iliustraciniai


eksperimentiniai


bandymų

demonstravimas

Ţinių

testavimas

Laboratorinių

darbų

ataskaita

Gebės vertinti


medţiagų, gaminių

saugą ir kokybę

maisto

technologijoms.

Gebės išskirti

pagrindinius cheminės

analizės metodus,

paaiškinti jų esmę ir

pritaikymo sritis,

klasifikuoti katijonus

rūgščių-šarmų metodu bei

atlikti jonų bei neţinomos

medţiagos atpaţinimo

reakcijas

Kokybinė analizė. Analizinės

chemijos mokslo reikšmė ir

uţdaviniai. Analizės metodai.

Katijonų – anijonų

klasifikacija. 1 – 6 katijonų

grupės. 1 – 2 anijonų grupės.

Tirpios vandenyje druskos

analizė.

Paskaita kritinio

mąstymo ugdymui,

laboratoriniai darbai

vizualizacija,

iliustraciniai


eksperimentiniai


bandymų

demonstravimas

Ţinių

testavimas

Laboratorinių

darbų

ataskaita

Gebės nustatyti metodo

parinkimo ir taikymo

kriterijus, valdyti

bandymų metu

vykstančius procesus,

atlikti cheminę analizę ir

pateikti rezultatus,

apskaičiuoti ir įvertinti

analizės paklaidas.

Kiekybinė analizė ir jos

metodai. Paklaidos, rezultatų

patikimumo skaičiavimai.

Gravimetrinė analizė.

Titrimetrinės analizės esmė ir

metodai. Neutralizacijos

metodas.

Paskaita kritinio

mąstymo ugdymui,


iliustraciniai


eksperimentiniai


bandymų

demonstravimas

Ţinių

testavimas

Laboratorinių

darbų

ataskaita

Oksidimetrijos metodas

Nusodinimo metodas

Kompleksonometrijos

metodas.

Paskaita kritinio

mąstymo ugdymui,

laborator

Documents

STUDIJŲ MODULIŲ APRAŠŲ TURINYS Tiksliųjų mokslų pagrindai · Testas 1 10 - kontaktinio darbo metu 3. Egzaminas 1 20 2 Praktinė uţduotis kompiuteriu vertinama uţ teisingai