VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIOLOGIJOS KATEDRA

Eglė Rudokaitė

SUBJEKTYVI SVEIKATA KŪRYBINIO DARBO SĄLYGŲ KONTEKSTE:

LIETUVOS MOKSLININKŲ BENDRUOMENĖS ATVEJO ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Taikomosios sociologijos studijų programa, valstybinis kodas 621L30005

Sociologijos studijų kryptis

Vadovas (-ė) dr. Giedrė Baltrušaitytė_ ________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta SMF dekanas prof. dr. Jonas Ruškus _____________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2013

2

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 3

SUMMARY ........................................................................................................................................ 4

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5

1. DARBO SAMPRATA IR KINTANTIS DARBO PASAULIS ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS

KONTEKSTE .................................................................................................................................... 10

1.1. Darbo sampratos apibrėžtis .................................................................................................... 10

1.2. Žinių ar kūrybinė visuomenė? ................................................................................................ 11

1.3. Kūrybinės klasės iškilimas ..................................................................................................... 14

2. ANALITINĖ SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS SAMPRATOS APŽVALGA TEORINIAME

DISKURSE ........................................................................................................................................ 18

2.1. Kintantis sveikatos ir ligos supratimas biopsichosocialinio modelio kontekste .................... 18

2.2. Subjektyvios sveikatos samprata ............................................................................................ 21

2.3. Subjektyvios sveikatos ir darbo aplinkos ryšys ...................................................................... 22

3. EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA .................................................................................. 24

3.1. Tyrimo organizavimas ir metodai .......................................................................................... 24

3.2. Anketos struktūra ir turinys .................................................................................................... 27

3.3. Tyrimo silpnosios ir stipriosios pusės .................................................................................... 29

4. DUOMENŲ ANALIZĖ ................................................................................................................ 29

4.1. Tyrimo dalyvių socialinis portretas ........................................................................................ 30

4.2. Mokslininkų bendruomenės kūrybinio darbo specifika bei sąlygos ...................................... 32

4.2.1 Darbo dinamika: nuo laisvės iki biurokratinio suvaržymo ............................................... 34

4.2.2 Vertybinis pagrindas kūrybinio darbo procese ................................................................. 37

4.2.3 Darbo aplinka: nuo namo – centrizmo iki globalios aplinkos .......................................... 39

4.2.4 Darbiniai santykiai ............................................................................................................ 42

4.2.5 Lankstus darbo laiko rėžimas ........................................................................................... 46

4.2.6 Asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyra ...................................................................... 48

4.3. Subjektyvi sveikata: tyrimo dalyvių požiūriai ........................................................................ 51

4.3.1 Kūrybinio darbo sąlygų sąsajos su subjektyvia mokslininkų sveikata ............................. 55

4.3.2. Poilsis ir sveikatos gerinimo strategijos .......................................................................... 60

4.4. Apibendrinimas ...................................................................................................................... 62

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 66

REKOMENDACIJOS ....................................................................................................................... 69

NAUDOTA LITERATŪRA ............................................................................................................. 71

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 76

3

SANTRAUKA

Eglė Rudokaitė. Subjektyvi sveikata kūrybinio darbo sąlygų kontekste: Lietuvos

mokslininkų bendruomenės atvejo analizė: Taikomosios sociologijos magistro darbas. Mokslinis

vadovas dr. Giedrė Baltrušaitytė. Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas.

Sociologijos katedra. – Kaunas, 2013. – 96 p. [Rankraštis] Saugomas VDU bibliotekoje.

Tyrimo tikslas - identifikuoti mokslininkų bendruomenei būdingas kūrybinio darbo

sąlygas bei atskleisti jų sąsajas su subjektyvia mokslininkų sveikata.

Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą buvo remiamasi trianguliacijos principu ir renkami

empiriniai duomenys tiek kiekybinio, tiek kokybinio tyrimo būdu. Pilotinio tyrimo metu buvo

atlikti 6 interviu su skirtingose studijų kryptyse dirbančiais mokslininkais, kurių pagrindu buvo

identifikuoti su kūrybiniu darbu susiję darbo sąlygų komponentai ir sukonstruotas kiekybinio

tyrimo instrumentas. Tuo tarpu kiekybinis platesnės apimties tyrimas sudarė sąlygas atskleisti 272

Lietuvoje dirbančių mokslininkų nuomones apie jų mokslinio darbo sąlygas bei subjektyvią

sveikatą.

Empiriniai duomenys parodė, kad mokslininkų darbui būdingos specifinės kūrybinio

darbo sąlygos, kurios leidžia kalbėti ir apie šios darbo srities sąlygojamą poveikį mokslininkų

sveikatai. Tyrimo dalyvių nuomone, mokslinė veikla - tai nuolatinio kūrybinio proceso (95,6%),

intensyvaus mąstymo (95,6%) ir dėmesio koncentravimo ties skirtingomis darbinėmis užduotimis

(78,7%) reikalaujantis darbas. Mokslininkų darbo specifika susijusi su lanksčiomis, aiškiai

neapibrėžtomis darbinėmis užduotimis, mobilia darbo aplinka, bendradarbiavimu paremtais

santykiais mikro lygmenyje, konkurencingais santykiais už bendradarbių kolektyvo ribų, lanksčiu

darbo laiko rėžimu bei asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo charakteristikomis. Atsižvelgus į

išskirtus darbo sąlygų indikatorius statistinių metodų pagalba buvo matuojamos jų sąsajos su

subjektyvia mokslininkų sveikata. Kaip tyrimo rezultatai parodė, mokslininkai atsižvelgami į

apibendrintas kūrybinio darbo sąlygas savo sveikatą vertino teigiamai (58,1%). Tačiau vertinant

atskirų veiksnių poveikį, buvo išsiaiškinta, kad vieni jų daugiau, kiti mažiau veikia mokslininkų

subjektyvią sveikatą. Todėl apibendrinant darbą, galima prieiti išvados, jog sveikatos vertinimas

labai priklauso nuo sociokultūrinės darbo aplinkos, nuo prasmių ir reikšmių, kurias mokslininkas

suteikia savo darbo procesui.

Raktiniai žodžiai: kūrybinė ekonomika, kūrybinis branduolys, darbo sąlygos, subjektyvi

sveikata, mokslininkas.

4

SUMMARY

Eglė Rudokaitė. Subjective health in the context of creative work conditions: the case

study of Lithuanian scientist community: Applied Sociology Master's thesis. Scientific supervisor dr.

Giedrė Baltrušaitytė. Vytautas Magnus University. Faculty of Social Sciences. Department of

Sociology. - Kaunas, 2013 - 96 p. [Manuscript] Kept in VDU library.

The aim of research – to identify the creative work conditions in community of

Lithuanian scientist and reveal their relationship with subjective scientists health.

In order to implement the objective of this study was used the triangulation principle and

the empirical data were collected both by quantitative and qualitative research methods. In pilot

study were carried out six interviews with informants from different study areas of science, which

led to identify the creative work-related working conditions. Based on revealed components were

designed quantitative research instrument. Meanwhile, the broader quantitative study made possible

to reveal opinions of 272 Lithuanian scientist’s about their scientific work conditions and subjective

health.

Empirical data shows that researchers work in specific creative work conditions, which

enable to talk about features of scientist’s subjective health in the context of creative work. On the

basis of the survey participants opinion, the scientific activities are defined as work, which require

constant creative process (95,6%), intensive thinking (95,6%) and the concentration of attention on

different working tasks (78,7%). The specifics of scientists creative work associated with flexible,

clearly uncertain working tasks, mobile work environment, collaborative relationships at micro

level, competitive relationships outside close scientists group, flexible working time schedule and

the characteristics of personal - professional life harmonization. Later, based on statistical methods

were measured relation of working conditions of creative work indicators with subjective health of

scientists. As the results shows, the researchers considering generalized creative work conditions,

evaluate their health positively (58,1%). However, the assessment of the impact of different

working condition factors, it was discovered that some of them more, some less influence scientists

subjective health. In summary, it can be concluded that health is highly dependent on socio-cultural

working environment, the meanings and values, which are given from scientists to their work

process.

Keywords: creative economy, creative core, working conditions, subjective health,

scientist.

5

ĮVADAS

Temos aktualumas. Šiandieninėje post-industrinėje, vartotojiškoje visuomenėje darbas

yra laikomas vertybe. Jis tampa savirealizacijos, savigarbos, pajamų, statuso šaltiniu, tačiau neretai

darbas susijęs ir su iššūkiais bei neigiamomis pasekmėmis individui. Veikiama globalizacijos,

technologijų bei visuomenės kaitos transformuojasi ir pati darbo sritis, darbo sąlygos, jo

organizavimas, vieta bei pobūdis, kas turi poveikį ne tik dirbančiojo gyvenimui, bet ir jo sveikatai.

Todėl neretai mokslininkai kelia klausimus: kaip ir kodėl pasikeitusios darbo sąlygos veikia

sveikatą? Kaip darbuotojai adaptuojasi prie naujų darbo sąlygų ir darbinės situacijos?

Darbo ir sveikatos ryšį šiuo metu plačiai aptarinėja įvairios darbuotojų saugos, darbo

sąlygų gerinimo organizacijos, politikos ir sveikatos institucijos. Egzistuoja nemažai darbuotojų

sveikatos gerinimo priemonių, kuriomis siekiama kurti kokybiškas darbo vietas bei optimizuoti

esančias darbo sąlygas, leisiančias išvengti susižalojimų ir neigiamo sveikatai poveikio darbe.

Tačiau neretai tai nepagerina dirbančiųjų sveikatos, nes nėra įvertinamas socialinis darbo sąlygų ir

subjektyvios sveikatos pamatas. Pastarąsias įžvalgas patvirtina 2007 metais Statistikos

departamento pirmą kartą atlikto nelaimingų atsitikimų darbe ir su darbu susijusių sveikatos

problemų tyrimo duomenys, kurie parodė, jog per metus vienas iš šimto dirbančiųjų patiria

nelaimingą atsitikimą darbe, o su darbu susijusių sveikatos problemų turi kas keturioliktas. Tai yra,

per 12 mėn. nelaimingus atsitikimus darbe buvo patyrę 6,3 tūkst., arba 1 procentas dirbančiųjų. Tuo

tarpu su darbu susijusių sveikatos problemų turėjo 111,8 tūkst., arba 6,8 procento, dirbančiųjų.1 Šis

tyrimas pateikė statistinius duomenis atskleidžiančius objektyvių sveikatos sutrikimų tiesiogines

sąsajas su darbo sąlygomis, tuo tarpu tai nieko nepasako apie socialinį darbo ir dirbančiųjų

subjektyvios sveikatos ryšį, kuris ne visada pasireiškia tiesiogiai. Objektyvus darbo sąlygų ir

sveikatos ryšys, ne visiškai paaiškina darbo sąlygojamus teigiamus ar neigiamus padarinius

sveikatai. Juk nepasitenkinimas darbu turi ne tik tiesiogines sąsajas su nelaimingais atsitikimais

darbo vietoje, bet yra pripažįstama, kad subjektyvią dirbančiojo sveikatą gali lemti neapčiuopiami

veiksniai, tokie kaip santykiai su kitais žmonėmis, hierarchinės struktūros, socialinis kapitalas,

dirbančiojo pasitenkinimas darbo procesu ir pan. Ilgainiui šie socialiniai aplinkos aspektai gali

iššaukti objektyvius sveikatos sutrikimus.

Vienas iš tokių, darbo sąlygų ir subjektyvios sveikatos ryšį matuojančių, tyrimų užsienio

mokslinėje literatūroje yra B. Schreurs, H. van Emmerik, G. Notelaers ir H. De Witte (2010), kuriuo

buvo siekiama atskleisti dviejų tipų kontrolės, kurią turi darbuotojai – tai darbo kontrolės ir

savarankiškumo, santykį su darbo sauga ir darbuotojų sveikata. Gauti rezultatai parodė, jog kuo

daugiau darbuotojas turi savo darbo kontrolės galimybių tuo didesnį neigiamą poveikį savo

1 Statistikos departamentas. Šaltinis internete: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6510 (žiūrėta 2012. 01. 16)

6

sveikatai jis patiria. Kitas panašaus pobūdžio tyrimas, analizuojantis darbo laiko organizavimą ir

sveikatą buvo atliktas autorių S. Kleiner ir E. K. Pavalko (2010). Jie atskleidė, kad nepilnos darbo

dienos darbuotojai patiria didesnius psichologinius ir emocinius sveikatos sutrikimus negu

dirbantys pilną darbo dieną.

Lietuvoje darbo sąlygų ir sveikatos santykio tematiką nagrinėjo G. Šurkienė, R. Stukas, Š.

Kučingis ir O. Strujeva (2004) savo darbe, siekusiame atskleisti gyventojų, gyvenančių ir dirbančių

rizikos aplinkoje, požiūrį į savo sveikatą bei kai kurių socialinių santykių įtaką savo sveikatos

vertinimui. Gauti apklausos rezultatai parodė, jog apie 45,2 proc. respondentų gyvenančių ir

dirbančių rizikos aplinkoje savo sveikatą vertino kaip gerą, tuo tarpu apie 12,1 proc. ją vertino

blogai, o likusieji respondentai savo sveikatą įvertino nei kaip gerą, nei kaip blogą. Vis dėlto, toks

tyrimas nenagrinėjo darbo sąlygų, kaip atskiro socialinio veiksnio, poveikio subjektyviai sveikatai.

Šalia aptartų tyrimų paminėtinas ir kitas panašaus pobūdžio tiriamasis darbas atliktas R.

Ustinavičienės, V. Obelenio, D. Eremino (2004) tema „Dirbančiųjų sveikata ir šiuolaikinės darbo

sąlygos“. Šio darbo metu buvo siekiama atskleisti aplinkos poveikį dirbančiųjų sveikatai. Gauti

duomenys parodė, jog kintančios darbo aplinkos sąlygos turi įtakos dirbančiųjų sveikatai, kurios

sutrikimai yra specifiniai – tai priklauso nuo darbo pobūdžio, darbo stažo bei dirbančiųjų amžiaus.

Visa tai kas pasakyta apie darbo ir sveikatos ryšį, tampa dar aktualesniu reiškiniu

socialinių pokyčių kontekste. Juk dvidešimto amžiaus pabaigoje darbo pasaulis pasikeitė ir

šiandieninė ekonomika jau matoma ne kaip industrinė, kuri paremta mechaninio, rankinio darbo

pagrindu, bet kaip pereinanti į kūrybinę ir žiniomis grindžiamą ekonomiką. Čia kūryba kaip

reiškinys įgyja ekonominę vertę, nes kūrybiškumo procese kuriami produktai ar paslaugos. To

pasekoje, ekonominis augimas itin priklauso nuo talentingų, intelektinį kapitalą turinčių ir idėjas

generuojančių žmonių, kurių darbo sąlygos bei organizavimas keičiasi iš esmės. Kūrybinį kapitalą

naudojanti darbuotojų grupė išgyvena darbo erdvės kaitą, darbo laiko ir socialinių santykių

pokyčius, kas, kaip jau minėta, lemia ir kintantį pasitenkinimą darbo sąlygomis bei subjektyvią

dirbančiojo sveikatą. Ir nors, tyrimų šioje tematikoje nėra labai daug, galima paminėti Alice W.

Flaherty (2011) studiją kaip atskirą kūrybinį darbą dirbančių darbuotojų sveikatos atvejį. Savo

darbu autorė siekė atskleisti objektyvų kūrybiškumo ir psichinių ligų ryšį bei atrado, kad nuolatinis

kūrybinis darbas gali iššaukti ir tokias psichikos ligas kaip šizofrenija, depresija, psichozė ir pan.

Vis dėlto, pristatyti darbo sąlygų ir subjektyvios sveikatos tematiką nagrinėjantys tyrimai

nepakankamai atsako į klausimus „kaip?“ ir „kodėl?“ dabartinės darbo sąlygos bei pobūdis veikia

subjektyvią darbuotojų sveikatą. Kodėl kūrybinį darbą dirbančių asmenų subjektyvi sveikata turi

susilaukti didesnio dėmesio besiformuojančios kūrybinės ekonomikos kontekste?

Tad, čia kyla ir pagrindinė darbo problema, susijusi su subjektyvia sveikata kintančio

darbo sąlygų organizavimo kontekste. Juk dabar vis dažniau pripažįstama, kad subjektyvi sveikata

7

priklauso ne tik nuo fizinių, bet ir socialinių bei psichologinių veiksnių. Kintanti ekonomika tuo

pačiu keičia ir darbo aplinką, kuri daro poveikį dirbančiųjų subjektyviai sveikatai. Visa tai

neigiamai atsiliepia ir ekonomikos augimui. Taigi šis uždaro rato paradoksas apima tiek

struktūrinius, tiek individualius pokyčius, kurie turi būti įvertinti norint darnaus visuomenės ir

atskirų jos sričių vystymosi. Tokiame kontekste subjektyvi sveikata kūrybinio darbo sąlygų

kontekte yra problematizuojama, nes dėl tyrimų stokos ir nepakankamo dėmesio subjektyvios

sveikatos tyrimams, aktualu ją vertinti norint visapusiškos individo ir visuomenės gerovės.

Temos naujumas. Pasirinktą temą nagrinėti skatina ir tai, jog kūrybinio darbo ir

subjektyvios sveikatos santykio tematika nėra plačiai tyrinėta bei aprašyta moksliniame diskurse.

Randami tyrimai dažniausiai atspindi ekonomistų, psichologų ir medicinos atstovų surinktus bei

interpretuotus objektyvios sveikatos: sužalojimų, diagnozuotų susirgimų ir sveikatos sutrikimų,

duomenis, kurie nepakankamai atskleidžia subjektyvų šio reiškinio pagrindą, o tuo labiau

mokslininkų kaip kūrybinės klasės atvejį. Todėl šiuo darbu bus siekiama prisidėti prie dar

pakankamai negausių mokslinių diskusijų šioje srityje.

Darbo objektas. Mokslininkų darbo sąlygų ir subjektyvios sveikatos santykis.

Darbo tikslas: identifikuoti mokslininkų bendruomenei būdingas kūrybinio darbo sąlygas

bei atskleisti jų sąsajas su subjektyvia mokslininkų sveikata. Šiam tikslui pasiekti darbe iškelti šie

uždaviniai:

Atskleisti egzistuojančios darbo sampratos socialinę pusę;

Aptarti kūrybinės visuomenės kontekste kintantį darbo organizavimą bei

besiformuojančią kūrybinę klasę.

Pateikti subjektyvios sveikatos definiciją naudojamą moksliniame diskurse.

Taikant trianguliacijos metodą, atskleisti mokslininkų bendruomenei būdingas

kūrybinio darbo sąlygas bei jų sąsajas su subjektyvia mokslininkų sveikata.

Metodai:

Mokslinės literatūros ir antrinių šaltinių analizė.

Pusiau struktūruoto interviu metodas.

Kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa.

Darbe išsikeltos konceptualios hipotezės, kurios tyrimo empirinėje dalyje dar buvo

skaidomos į darbines hipotezes, leidžiančias atskleisti išsikeltą tyrimo tikslą (visas analitinis

hipotezių modelis pateikiamas prieduose nr. 4):

H1: Mokslininkų darbui būdingos kūrybinės ekonomikos darbo sąlygos.

H2: Mokslininkų subjektyvi sveikata priklauso nuo sociodemografinių charakteristikų.

8

H3: Mokslininkų subjektyviam sveikatos vertinimui įtakos turi kūrybinio darbo sąlygos.

H4: Subjektyvi mokslininkų sveikata priklauso nuo kūrybiniam darbui suteikiamų reikšmių.

Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš įvado, keturių skyrių ir jų poskyrių bei išvadų.

Įvade pristatomas darbo temos aktualumas, naujumas, darbo problema, objektas, tikslas ir

uždaviniai. Pirmoje darbo dalyje aptariama darbo samprata ir pristatomas kintantis darbo pasaulis

šiandieninės visuomenės kontekste, atskleidžiant kūrybinės ekonomikos įtaką kūrybinės klasės

iškilimui. Antrame darbo skyriuje analizuojamas subjektyvi sveikata moksliniame diskurse: nuo

analitinės subjektyvios sampratos apžvalgos teoriniame diskurse iki subjektyvios sveikatos ir darbo

aplinkos ryšio paieškų. Empirinio tyrimo metodologijos skyriuje pristatomas kokybinio bei

kiekybinio tyrimų modeliavimas apibūdinant metodologiją, metodus ir tyrimo eigą. Aptariama

informantų atranka, bei problemos, su kuriomis buvo susidurta tyrimo metu. Duomenų analizės

dalyje yra analizuojami pusiau struktūruotų interviu su mokslininkais bei kiekybinio tyrimo metu

surinkti duomenys. Apibendrinant darbą pateikiamos išvados ir rekomendacijos tolimesnių tyrimų

organizavimui bei mokslininkų darbo sąlygų gerinimui. Be šių dalių darbe yra literatūros sąrašas,

darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.

9

Sąvokų apibrėžimai

Biomedicininis modelis – tai moderniu mokslu grįsta medicininių praktikų sistema, kurioje

liga ir sveikata apibrėžiama per objektyvius medicininius kriterijus. Čia yra teigiama, kad

liga yra žmogaus kūne ir turi savo sukėlėją (Baltrušaitytė, 2004).

Biopsichosocialinis modelis – tai holistinis medicinos modelis, kur daroma prielaida, jog

sveikata ir individo gerovė yra sąlygojama sudėtingų biologinių, psichologinių ir socialinių

veiksnių tarpusavio sąveikos (Borrell-Carrió, Suchman, Epstein, 2004).

Darbas - G. Friedman (1962: 64) darbą apibrėžia kaip visus veiksmus, kuriuos žmogus

atlieka savo smegenų, rankų, įrankių ar mašinų pagalba, bei kuria produktus ar kitus

veiksmus (cit. Aceleanu, 2011: 84). Tad, darbas yra sąmoninga žmogaus veikla, nukreipta į

tam tikrą tikslą - savo veiksmais reguliuoti, kontroliuoti ir keisti supančią aplinką, tam kad

būtų patenkinti individo poreikiai, kurie yra skirtingi ir priklauso nuo istorinio laikotarpio.

Darbo sąlygos – tai terminas apimantis darbo aplinkos, darbuotojo įdarbinimo terminų ir

sąlygų aspektus. Ši sąvoka įtraukia: darbo ir darbo veiklos organizavimą; mokymus,

įgudžius ir galimybes įsidarbinti; sveikatą, saugą ir gerovę; darbo laiką ir darbo - gyvenimo

pusiausvyrą. Darbo užmokestis - dar vienas iš svarbių aspektų, kalbant apie darbo sąlygas.2

Kūrybinė klasė – tai socioekonominę klasę sudarantys asmenys, susijungiantys darbui,

kurio funkcija „sukurti reikšmingas naujas formas“, naudojant intelektines, kūrybines galias

(Florida, 2003: 8).

Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį.3

Mokslo laipsnis – „asmens mokslinę kvalifikaciją liudijantis laipsnis, suteiktas teisės aktų

nustatyta tvarka.“4

Subjektyvi sveikata – tai subjektyvus savo sveikatos vertinimas, atspindintis ne tik

biomedicininius, bet ir socialinius bei psichologinius sveikatos aspektus (Šurkienė, Stukas,

Kučingis, Strujeva, 2004: 6). Neretai, subjektyvi sveikata turi keletą, arba visai neturi

objektyvių sveikatos problemas sukeliančių priežasčių.

2 Europos Sąjungos organas - Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound). Šaltinis internete:

http://www.eurofound.europa.eu/areas/industrialrelations/dictionary/definitions/WORKINGCONDITIONS.htm

(žiūrėta: 2012. 02. 07) 3 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 2009 m. balandžio 30d. Nr. XI – 242 Vilnius. Šaltinis internete:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=343430&p_query=&p_tr2= (Žiūrėta: 2013. 01. 12) 4 Mokslo darbuotojai ir jų veikla. Research activities 2009. Statistikos Departamentas. Vilnius, 2010. Šaltinis internete:

web.stat.gov.lt/lt/catalog (Žiūrėta: 2013. 03. 26)

10

1. DARBO SAMPRATA IR KINTANTIS DARBO PASAULIS

ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS KONTEKSTE

1.1. Darbo sampratos apibrėžtis

Darbo sferos studijos ir analizė ilgą laiką buvo centrinė ašis sociologijos mokslininkų

darbuose. Apie darbą rašė sociologas Emile Durkheimas savo veikale apie istorinį darbo

pasidalijimą, Karlas Marxas kalbėjęs apie darbo procesus ir susvetimėjimą bei Maxas Weberis,

kuris pateikė biurokratijos ir socialinio uždarumo apibrėžimus (Kalleberg, 2012). Nors pastarųjų

klasikinių sociologijos mąstytojų samprotavimai apie darbą kilo kaip atsakas į rinkos ekonomikos

atsiradimą XIX a., vis dėlto būtina suprasti, kad analizuoti darbą skatina keli veiksniai. Visų pirma

darbas yra fundamentalus reiškinys, laikomas viena iš svarbių žmogaus gyvenimo vertybių bei

veiklos sričių. Darbas yra atlyginimo, socialinių santykių, savirealizacijos bei tapatybės pagrindas,

darantis įtaką ne tik atskiram individui, bet ir didesnėms socialinėms bendruomenėms. Reikia

pažymėti ir tai, kad darbas, darbo reikšmė bei poveikis nėra nekintantis, stabilus reiškinys. Darbo

sritis ir sąlygos yra kaičios istorijos tėkmėje, nes priklauso nuo pokyčių visuomenėje. Pastaruoju

požiūriu ir bus vadovaujamasi, siekiant analizuoti darbo koncepciją sociologijos mokslo diskurse.

Darbas bendrąją prasme apibrėžiamas kaip veikla, į kurią žmonės vienaip ar kitaip yra

įtraukti. Darbas tai reiškinys aptinkamas visame pasaulyje ir visuose istorijos laikmečiuose,

nepaisant pakitusios savo formos. G. Friedman (1962: 64) darbą apibrėžia kaip visus veiksmus,

kuriuos žmogus atlieka savo smegenų, rankų, įrankių ar mašinų pagalba, bei kuria produktus ar

kitus veiksmus (Aceleanu, 2011). Tad, darbas yra sąmoninga žmogaus veikla, nukreipta į tam tikrą

tikslą - savo veiksmais reguliuoti, kontroliuoti ir keisti supančią aplinką, tam kad būtų patenkinti

individo poreikiai, kurie yra skirtingi ir priklauso nuo istorinio laikotarpio. Pasak teoretiko Watson

(2008: 1), individai gali dirbti savo mažuose laukuose, auginti maistą tam, kad išgyventų. Taip pat

jie gali dirbti ofise ar gamyklose už nustatytą darbdavio atlyginimą. Net ir tie, kurie nedirba

tiesioginio fizinio darbo, bet jam vadovauja, ar investuoja ir kuria idėjas yra darbuotojai. Tokia

darbo formų įvairovė susijusi ir su socialine visuomenės raida bei ekonomine struktūra.

Žvelgiant į darbą iš istorinės perspektyvos pastebima, kad darbas ir valdymas šeimoje

buvo pirmasis ekonomikos vystymosi etapas. Vėliau, 18 a. pab. – 19 a. pr., vysktant visuomenės

raidos ir rinkos formavimosi procesams, šeima tam tikras funkcijas perleido profesionalams, kur

šeimyninį vadovavimą ir verslus pakeitė profesionalūs vadovai bei formalios organizacijos. Taigi,

technologijų pažanga bei vykusi industrializacija modernizavo ir pakeitė darbo pobūdį. Tokia darbo

mechanizacija paskatino ir kaitą darbo sferoje. Juk „keičiantis darbo priemonių techniniam lygiui,

jas mechanizuojant ir automatizuojant, keičiasi darbinė žmogaus veikla ir visų darbo procesų

11

elementų sąveika. Technikos pažanga visiškai arba iš dalies išvaduoja žmones iš sunkių, gaišlių,

monotoniškų funkcijų, fizinio darbo dalį paverčiant protiniu. Todėl, diegiant naujas darbo

priemones (naują techniką), būtina keisti darbo organizaciją.“ (Vanagas, 2009: 35). Vis dėlto,

dirbančiųjų pramoninėse gamyklose darbas buvo labai specializuotas, jie turėjo naudoti ne savo

atrastus darbo metodus, o jų darbo tempą nustatė mašina arba konvejeris. Darbas buvo

pasikartojantis, kruopščiai tikrinamas darbo kontrolierių ir vadovų. Visa tai trukdė pasireikšti

asmeninei iniciatyvai ir darbuotojo veiksmų laisvei. Su konvejeriu ar kitomis technologijomis

dirbantys asmenys negalėjo palikti savo darbo vietos, nebent juos pakeisdavo kiti darbininkai.

Taigi, tuo metu vyravusi darbo automatizacija padėjo labiau kontroliuoti įmonės darbuotojus.

Visa tai, kas pasakyta apie darbo sampratos kaitą ir raidą nuo tradicinių iki modernių

laikų, rodo, kad darbo konceptas nėra stabilus, o kinta priklausomai nuo socialinės, kultūrinės,

politinės, ekonominės raidos, todėl atsižvelgiant į šiuos darbo ir darbo sąlygų raidą skatinančius

veiksnius, verta paminėti, kad šiandieninės visuomenės kontekstas formuoja žinių, informacinių

technologijų poreikį, o tuo pačiu ir kūrybę klasę, atspindinčią besikeičiančias darbo sąlygas bei

darbinę erdvę.

1.2. Žinių ar kūrybinė visuomenė?

Sparčių pokyčių kontekste yra veikiamas ir mus supantis socialinis gyvenimas bei atskiri

jo aspektai – darbas yra vienas iš jų. Todėl pradedant sociologinę darbo sąlygų ir subjektyvios

sveikatos santykio analizę pravartu apibrėžti teorinį šiandieninių darbo sąlygų kaitą sąlygojusių

veiksnių modelį. Kaip jau minėta, darbas ir darbo sąlygos visada priklauso nuo platesnės

ekonomikos sistemos, ekonominio gyvenimo ir pokyčių visuomenėje. O visuomenės kaita skatina

naujų ekonominės gamybos būdų, socialinės sąveikos bei naujoviškų darbo procesų atsiradimą.

Tad, vienas iš tokių darbo kaitą paskatinusių šiuolaikinės visuomenės veiksnių yra technologijų

raida bei žinių visuomenės iškilimas. Juk priešingai nuo industrinės visuomenės, kurioje pagrindinis

dėmesys buvo skiriamas materialiųjų vertybių gamybai bei pelno didinimui, poindustrinė

visuomenė yra ta, kurioje ima vyrauti su informacija susijusios profesijos. „Mažėjantis užimtumas

pramonėje ir augantis užimtumas paslaugų sektoriuje interpretuojami kaip fizinio darbo nykimas ir

jį pakeičiantis nefizinis darbas. Kadangi nefizinį darbą dirbantys žmonės naudoja informaciją (o ne

fizinę jėgą ir rankų miklumą bei įrengimus, kaip dirbant fizinį darbą), galima sakyti, kad žymus

informacinio darbo daugėjimas reiškia, jog susiformavo informacinė visuomenė (Webster, 2006:

20).

Pati žinių ar informacijos visuomenė, kaip ypatingomis sąlygomis besiformuojanti

sociokultūrinė sistema, pradėta analizuoti tik paskutiniaisias XX amžiaus dešimtmečiais. Ji

apibrėžiama kaip visuomenė, intensyviai kurianti naujas žinias, sugebanti sutelkti informaciją apie

12

įvairių sričių mokslo, kultūros ir technologijų naujoves, nuolat besimokanti ir žiniomis remianti

savo veiklą bei visas gyvenimo sritis (Bakanauskas ir kiti, 2008: 10). Šiandieninėje visuomenėje

pasirinktose mokslo kryptyse ir srityse intensyviai vykdomi moksliniai tyrimai, kurių rezultatai

efektyviai ir rezultatyviai panaudojami gerinant žmonių gyvenimą bei sprendžiant visuomenėje

kylančias problemas. Žinios, inovatyvios, antrepreniškos įžvalgos pritaikomos ir kuriant naujas

verslo nišas, organizacines formas ar sprendžiant institucines problemas. Tad, „pasaulio

mokslininkai, politikai, visuomenės veikėjai vieningai pripažįsta, kad ekonominio augimo tempai,

žmonių socialinė gerovė, subalansuota ūkio plėtra pastaruoju metu vis labiau priklauso, o ateityje

dar labiau priklausys nuo naujų žinių kūrimo bei jų praktinio panaudojimo procesų intensyvumo ir

visų piliečių galimybės pasinaudoti tomis žiniomis tobulinant savo gyvenimą.“ (Bakanauskas ir kiti,

2008: 9). Šiandien išsivysčiusiose šalyse bet kokius klausimus stengiamasi spręsti remiantis mokslu

ir žiniomis, kūrybiškai panaudojant intelektines darbuotojų galias, taip pripažįstant, kad mokslas ir

žinios yra žmonijos ateitį lemianti jėga.

Šiandieninė žinių visuomenė ir kintanti vertybių sistema formuoja profesijų, užimtumo

struktūrą bei jos raidą. Dabartinė darbo sfera labiau orientuojasi į žiniomis ir informacija paremtas

profesijas, kas nebuvo taip aktualu iki – moderniose ar ankstyvosiose moderniose visuomenėse. Čia

vis svarbesnis tampa greitas mąstymas, išradingumas ir galimybė kurti naujas žinias, paslaugas ar

produktus, o individai turintys šias savybes yra vertinami ir užima aukštas pozicijas šiuolaikinėje

visuomenėje. Kitais žodžiais tariant, žmonės, kurie generuoja idėjas tapo galingesni, nei tie

individai, kurie dirba su mašinomis. Taigi, daugeliu atveju kūrybiški žmonės yra daug pranašesni

net ir už tuos, kurie turi technologijų ar kitų gamybinių mašinų nuosavybę (Howkins, 2011).

Nepaisant to, „nagrinėjant mokslinę literatūrą istorinės raidos požiūriu (Ramonaitė, 2007;

Иноземцев, 1998), skiriami šeši visuomenės tipai: tradicinė visuomenė (iki 1800 m.), pramoninė

visuomenė (1800– 1950 m.), popramoninė visuomenė (1950–1980 m.), žinių visuomenė (1980–

2000 m.) – taip buvo sutarta vadinti informacinę visuomenę (Naujos ekonomikos institutas, 2010)

pasaulio politikų UNESCO susitikime 2004 m., kūrybinė visuomenė (nuo 2000 m.), svajonių

visuomenė (būsimas tipas, apibrėžtas danų futurologo R. Jenseno 2004 m.). Dabartinė visuomenė

šiuo požiūriu gali būti apibūdinta kaip kūrybinė visuomenė.” (Venckūnas, 2011: 84) Prie panašių

įžvalgų prisidėjo ir D. Kirvelio (2007) teorinės prielaidos, kurios teigia, kad šiandieninė XXI a.

visuomenė tai ne žinių, o kūrybinė, kuri suvokiama kaip nematerialiųjų vertybių gamybos

visuomenė, kurios ištekliai yra žinios, o rezultatas – informacija – naujų technologijų projektai ir jų

gamyba. Taigi nors ir čia akcentuojamos žinios, vis dėlto svarbesnis yra pats kūrybos procesas, nes

informacija be gebėjimo ja naudotis ir transformuoti negali sukurti inovatyvaus produkto. Panašias

įžvalgas pateikia ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas R. Remeika bei

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto biuro vyresnysis patarėjas R. Čėpaitis. Jų teigimu,

13

technologijos ir žinios jau nėra esminis visuomenės raidos bei kaitos variklis, nes „palaipsniui iš

visuomenės tipų evoliucijos kaitos determinanto technologinė pažanga virto instrumentu, kuris

naudojamas tiražuoti ir kopijuoti, bet ne atrasti ir kurti. Tai – akivaizdus informacinės / žinių

visuomenės formacijos “išsisėmimo” požymis.“ Čia reikšmingesnę vietą įgyja kūrybiškumas, kaip

esminė žmogaus savybė. Na, o remiantis pastaraisiais samprotavimais, žmogiškojo kapitalo teorija

teigia, kad kūrybiški žmonės tampa varomąja regioninės ekonomikos augimo jėga (Florida, 2003:

7).

Apie kūrybinės ekonomikos raišką kalbėjo ir naujojo reiškinio aiškinimą pateikė Johnas

Howkinsas, Richardas Florida, Richardas Cavesa, Charlesas Landry, Johnas Hartley ir kt. J.

Howkinso „aiškinimas grindžiamas teorija, kad kūrybos ekonomiką sudaro penkiolika (paties

autoriaus suklasifikuotų) kūrybinių industrijų. Kalbama apie santykį tarp kūrybingumo ir

ekonomikos: ir nors šie abu reiškiniai nėra nauji, tačiau nauja yra jų tarpusavio santykio prigimtis ir

mastas.“ (Levickaitė, Reimeris, 2011: 83). Tuo tarpu, R. Cavesa kūrybines industrijas apibrėžia per

septynias ekonomines charakteristikas ir teigia, kad šios ekonomikos savybės nėra unikalios, tačiau

naujai besireiškiantys kūrybiniai sektoriai sukuria naujus požiūrius į ekonominius, socialinius,

kultūrinius ar kitus procesus. Charlesas Landry išplėtojo kūrybinio miesto koncepciją. Jo teigimu,

miesto žmonės savo kūrybingumu pakeičia kitus išteklius ir tampa ekonomikos augimo varikliu bei

socialinio funkcionavimo esminiu elementu. Pasak, Johno Hartley, kūrybinės ekonomikos šerdį

sudaro kūrybinių identitetų raiška. Čia kūrybinių industrijų augimą lemia tiek technologijos, tiek

pati ekonomika ir jos sąlygojama aplinkos kaita (Levickaitė, Reimeris, 2011: 90). Šalia šių ryškių

naujos kūrybos ekonomikos reiškinį analizuojančių teoretikų, ne mažą indėlį davė ir R. Floridos

teorinės įžvalgos.

R. Floridos (2005: 6) kūrybinės visuomenės koncepcija remiasi „3T“ teorija. „3T“ – tai

tolerancija, talentas ir technologijos, kas jo teigimu yra būtina, siekiant ekonominės pažangos. Vis

dėlto, remiantis Florida, technologijos jau nebėra pats svarbiausias ir reikšmingiausias faktorius

ekonominiame augime. Kitos „T“ yra lygiai taip pat, jeigu ne daugiau, svarbios. Talentas yra

daugeliu atveju panašus į žmogiškojo kapitalo sąvoką. Lygiai taip pat, kaip žmogiškasis kapitalas

yra apibrėžiamas, remiantis išsilavinimo lygiu, Florida apibrėžia talentą indeksu, kuris matuoja

gyventojų dalį, turinčią bakalauro ar aukštesnį išsilavinimą. Šiuo požiūriu žmogiškasis arba kitaip

dar vadinamas intelektinis kapitalas yra individo nematerialus turtas, naudojamas asmeninės,

socialinės ir ekonominės gerovės kūrimui. Vis dėlto, technologijos ir talentas yra pakankamai

„seni“ veiksniai, siekiantys paaiškinti ekonominį vystymąsi. Tuo tarpu, tolerancija yra nauja

koncepcija. Tolerancija yra svarbi, nes atvira ir skirtingumus pripažįstanti visuomenė yra ta vieta,

kurioje koncentruojasi kūrybinė klasė (Bille, 2010: 467 – 468). Tolerancijos aukštas laipsnis

visuomenėje yra labai svarbus, norint generuoti naujas, skirtingas ir iššūkius keliančias idėjas.

14

Tokios besiformuojančios kūrybinės industrijos apima žiniomis ir kūrybiniu jų

panaudojimu bei perdarimu paremtas darbines sritis. Būtent tokia slinktis link kūrybiškumo, skatina

kalbėti apie kūrybinės ekonomikos egzistavimą (Howkins, 2001). Žinoma, pats kūrybiškumas ir

ekonomika kaip reiškiniai nėra nauji, bet nauja yra santykis tarp jų. Nauja yra tai, kaip tie reiškiniai

sąveikauja tarpusavyje, siekiant sukurti ypatingą vertę ir gerovę. Tokiame santykyje, gimsta ir

tikėjimas, kad šiandieninė 21 a. ekonomika vis labiau priklauso nuo kūrybiškų ir inovatyvių žinių

kūrimo. Intelektas ir jo veikla matoma kaip esminis naujų ekonominių formų kūrimo šaltinis. Tad,

kūrybinėje ekonomikoje pastebimas ir kūrybinių centrų formavimasis, kuriuose dirba aukštos

kvalifikacijos specialistai bei siūlo savo paslaugas kitiems visuomenės gyventojams ar

institucijoms. Tai architektų centrai, teisininkų ar advokatų kontoros, kompetencijų centrai ir

panašiai, kuriuose dirba žmonės savo kūrybines jėgas iškeisdmi į piniginį užmokestį. Kūrybinis

darbas tampa preke, kurią galima parduoti kitiems, nors dažnai jis nebūtinai turi materialinę

išraišką. Visa tai vaizduoja pasikeitųsį darbo pobūdį bei organizaciją. Taip „žmogaus darbas įgauna

naują pobūdį ir naują rolę. „Darbo humanizavimo era" žmogui skiria tik kompleksines mąstymo ir

sprendimų priėmimo (valdymo) operacijas, integruojančias savyje skirtingoms veiklos sritims

būdingas funkcijas.“5 Tad, kalbant apie šiandieninę ekonomiką, o tiksliau - kūrybinę ekonomiką

reikia suvokti, kad tokios visuomenės kontekste išryškėja ir tam tikrų darbuotojų grupių reikšmė.

Taip kūrybinė klasė tampa kertine kūrybinės ekonomikos ašimi.

1.3. Kūrybinės klasės iškilimas

„XXI amžiuje vis garsiau kalbama apie tai, kokį lemiamą vaidmenį visuomenės raidai ir

išlikimui turi socialinis sluoksnis - kūrybinė klasė bei kūrybinė visuomenė, pagrįsta mokslo -

technologine kūryba.“6 Pats kūrybinės klasės konceptas plačiai ir įvairiai vartojamas šiandienos

moksliniame diskurse bei diskusijose, tačiau svarbu suvokti, kad į mokslo terminiją šią sąvoką

įtraukė kūrybinės visuomenės guru R. Florida. Žinoma, jo pasiūlytas kūrybinės klasės kaip analizės

vieneto apibrėžimas ir supratimas yra kritikuojamas bei kvestionuojamas, atskleidžiant

dviprasmiškus pasiūlytos kūrybinės visuomenės teorijos argumentus. Nepaisant to, jo padaryti

pastebėjimai ir įžvalgos yra reikšmingos, norint suprasti šiandieninėje visuomenėje ir jos

ekonominėje sistemoje vykstančius procesus. Juk klasės formavimasis yra kompleksiškas ir

sudėtingas reiškinys, kuris laikui bėgant kinta, ypač dėl profesinių struktūrų ir įvairių socialinių-

ekonominių pokyčių. Taigi, R. Florida kalba apie viduriniąją klasę, kuri yra kaip priešprieša

ankstesnėms analizuotoms socialinėms klasėms, susijusioms su galia (McGuigan, 2009: 292 - 293).

5 Darbo rinkos raida ir jos vertinimas profesijų ir profesinių mokėjimų lygio kontekste. Šaltinis internete:

www.asu.lt/nm/lt/23972 (Žiūrėta: 2013. 03. 16) 6 Kas yra kūrybinė visuomenė? Šaltinis internete: http://mokslofestivalis.eu/festivalio-naujienos/kas-yra-kurybine-

visuomene (Žiūrėta: 2012. 11. 03)

15

Galia paremta klasė buvo centrinė analizės ašis sociologų K. Marxo, M. Weberio darbuose. Ir nors

jie buvo teisųs teigdami, kad visuomenės pasiskirtymas į klases yra susijęs su ekonomine

visuomenės gyvenimo sfera bei turima nuosavybe. Vis dėlto, šių sociologų darbuose klasė buvo

matoma kaip socialinės stratifikacijos pagrindas paremtas turtine, o ne intelektualine nuosavybe.

Nelygybe ir galia paremtos žmonių grupės buvo skaidomos į dominuojančią ir dominuojamąją

klasę. Tuo tarpu vidurinioji klasė nebuvo minima ir „atrasta“. Taigi, R Floridos pasiūlytam klasės

konceptui labiau būdinga ne galia, o individo savybės, t.y. kurti ir generuoti inovatoriškas idėjas. Jo

teigimu, šiandieninėje visuomenėje iškyla kūrybinė klasė, kuri išsiskiria kūrybiniu etosu. Ji yra

vertinama dėl kūrybiškumo, individualumo, išskirtinumo ir talento, o ne dėl materialinės

nuosavybės. Taigi, šiandieninei klasei apibrėžti naudojami darbo pobūdžio, profesijos kultūriniai ir

socialiniai kriterijai.

R. Florida didelį dėmesį skyrė ir ekonomikos augimui bei jos analizei, todėl

analizuodamas profesines struktūras, atskleidė kūrybinės klasės kaip kūrybiškumu ir žiniomis

grįstomis darbuotojų grupės atsiradimą. Jo teigimu, ekonominiame augime svarbus ne tik kaštų

sumažinimas versle, bet ir išsilavinusių bei produktyvių žmonių poreikis. Tad, kūrybinėje

visuomenėje pastebima ir talentingų individų, kurie turi galią kurti inovacijas ir skatinti ekonominį

augimą, koncentracija (Boschma, Fritsch, 2009: 392). Tokia koncentracija apibūdinama kūrybinės

klasės koncepcija. Bendrąja prasme kūrybinė klasė – tai socioekonominę klasę sudarantys individai,

susijungiantys darbui, kurio funkcija „sukurti reikšmingas naujas formas“, naudojant intelektines,

kūrybines galias (Florida, 2003: 8). „Kūrybingumas – tai ne protiniai gabumai. Kūrybingumas

siejamas su gebėjimu sintetinti. Tai duomenų suvokimo ir medžiagos peržiūra bei atranka norint

sukurti ką nors naujo ir naudingo (Florida, 2002)“ (cit. Levickaitė, Reimeris, 2011: 87). Kitais

žodžiais tariant, kūrybinė klasė tai žmonės atstovaujantys profesijas, kuriose sukuriama daugiausiai

inovacijų. Tad, remiantis kūrybinės klasės teoretiko teiginiais, šios klasės kūrybinės energijos, yra

matomos kaip pagrindinė varomoji jėga, kuriant gerovę visame pasaulyje. Šie žmonės daugiausiai

sukuria inovacijų, yra antrepreneriški ir formuoja kūrybiško verslo idėjas, kas yra šiuolaikinės

visuomenės pažangos variklis. Todėl šioje teorijoje akcentuojamas ne pats aukštasis išsilavinimas

(kas svarbu žinių visuomenėje), bet kūrybiškumas, kaip žmogiška savybė, dažnai suvokiant, kad

aukštasis išsilavinimas kaip tik skatina atkartoti, bet ne kurti ir generalizuoti naujas idėjas. Vis

dėlto, nors R. Florida atskyrė aukštąjį išsilavinimą ir kūrybiškumą, yra pripažįstama, kad kūrybinė

klasė apjungia abu šiuos žmogiškus kapitalus, nes neretai jie turi tiek aukštąjį išsilavinimą, tiek

kūrybinių savybių (Boschma, Fritsch, 2009: 394).

Kalbant apie kūrybinę klasę, reikia pabrėžti, kad R. Florida (2003: 8) skiria du kūrybinės

klasės tipus:

16

1. Super kūrybinis branduolys (Super - Creative core), kuriam priskiriami mokslininkai,

inžinieriai, aktoriai, dizaineriai, architektai bei rašytojai, redaktoriai, kultūros figūros, analitikai ir

kiti nuomonės kūrėjai. Šie super kurybiški individai kuria formas, produktus, kurie yra naudojami

plačiame kontekste. Pavyzdžiui, produkto kūrimas, kuris vėliau pagaminamas ir pardavinėjamas

visame pasaulyje. Žinoma, nepaisant šitos centrinės kūrybinės grupės dar egzistuoja „kūrybiški

profesionalai“.

2. Kūrybiški profesionalai (Creative Professionals) tai tie, kurie dirba žiniomis paremtose

srityse, pavyzdžiui: aukštųjų technologijų, finansinių ar teisinių paslaugų sektoriuje, o taip pat tai

yra vadovai, verslininkai bei sveikatos priežiūros profesionalai. Tokie žmonės užsiima kurybišku

problemų sprendimu. Dažnai tam atlikti jie turi turėti aukštą išsilavinimą ir aukštą žmogiškojo

kapitalo lygį. Pažymėtina ir tai, kad dažniausiai viską atlikti jie turi patys vieni.

Pastarasis kūrybinės klasės atskyrimas profesinėje sistemoje, kurį pateikė R. Florida, taip

pat susilaukia nemažai kritikos. Teigiama, kad sunku atskirti kūrybiškas, nuo ne kūrybiškų

profesijų. Juk jis kūrybinę klasę matė kaip kūrybiškus žmones, kurie dalyvauja nustatant ir

sprendžiant problemas bei pasiūlant naujus ir inovatyvius sprendimų būdus, su kuo neretai susiduria

įvairių profesijų žmonės (Boschma, Fritsch, 2009: 395). Vis dėlto, kūrybiškumą Florida suvokė

kaip savybę, naudojamą kasdieninėje darbo veikloje, o ne momentinėse darbinėse situacijose.

Kūrybiškumas kūrybinės ekonomikos rėmuose tampa veikla iš kurios yra užsidirbama. Remiantis

tuo, galima teigti, kad kūrybinės profesijos yra tos, kurios kūrybinį kapitalą neišvengiamai naudoja

kiekvieną dieną.

Apibendrinant tai, kas paskyta apie kūrybinę klasę ir kūrybinę visuomenę, reikia pabrėžti

ir tai, kad apie kūrybinę visuomenę galima kalbėti tik tada, kada kūrybinė klasė sudaro 25 – 30

procentų profesinės struktūros (žiūrėti paveikslą nr. 1).

1 pav. Modernios kūrybinės visuomenės struktūra pagal R. Floridą (Kirvelis, 2007)

Aptarnavimo

klasė

~60%

Kūrybinė klasė

~25 – 30 % Darbininkų klasė

~10 – 20 %

17

Remiantis pastaruoju principu, buvo atlikta ir 2011 metų Lietuvos profesinės struktūros

statistinių duomenų7 analizė. Gauti duomenys parodė, kad preliminariai Lietuvos užimtumo

struktūrą galima būtų skirstyti taip: 34 proc. sudaro kūrybinės veiklos, na bent jau tos, kurios

reikalauja kūrybiškų sprendimų, o 66 proc. apima visas kitas likusias profesijas. Žinoma, toks

skirstymas yra sąlyginis, tačiau jis yra būtinas, norint pamatyti Lietuvos visuomenę kaip turinčią

kūrybinės ekonomikos bruožų, kurioje taip pat nemažą profesinės struktūros dalį sudaro kūrybinė

klasė.

Akivaizdu, jog dabartinė Lietuvos visuomenė, jeigu dar nepriklauso kūrybinės

ekonomikos tipui, tai bent jau turi kūrybinei visuomenei būdingų bruožų. Todėl kyla kitas

klausimas: koks santykis tarp žiniomis grįsto, kūrybinio kapitalizmo ir naujo tipo darbo sužalojimų?

Teoretikai vis dažniau kalba apie kūrybiškumo ir psichikos sutrikimų ryšį. Pavyzdžiui, Toronto ir

Harvardo universitetų psichologai identifikavo vieną iš biologinių kūrybiškumo pagrindų. Jų

teigimu, kūrybiškų žmonių smegenys yra labiau atviros patenkantiems stimulams iš supančios

aplinkos, negu kitų asmenų. Tai reiškia, kad kūrybiški asmenys yra nuolat atviri naujoms

galimybėms ir informacijai, kai tuo tarpu kiti asmenys greitai tą informaciją pamiršta. Visa

informacijos gausa bei nuolatinė protinė veikla skatina ir tokių sveikatos sutrikimų, kaip šizofrenija,

psichozė, depresija bei kita, atsiradimą (Flaherty, 2011: 132). Tad, R. Florida (2003: 17) pateikia

rekomendacijas tolimesniems tyrimams, teigdamas, kad kūrybiniame amžiuje, kai protas tampa

produkcijos kūrimo šaltiniu, atsiranda naujo pobūdžio darbo sąlygotų ligų, vadinamų psichikos

sužalojimu (mental injury). Ir nors čia akcentuojamas kūrybinio darbo sąlygotas objektyvus

sveikatos sutrikdymas, reikia nepamiršti, kad kūrybinio darbo sąlygų poveikis gali nebūtinai

sąlygoti ligas, bet ir švelnesnės formos sveikatos pakitimus. Pavyzdžiui, tokią sveikatos negatyvią

pusę gali pakeisti ir teigiamas arba neigiamas savo sveikatos vertinimas egzistuojančiose darbo

sąlygose, kuris nebūtinai yra konkrečios ligos išraiška. Todėl sveikata čia įtrauks ir tokius aspektus

kaip gerą savijautą, fizinį ir protinį aktyvumą bei gebėjimą prisitaikyti prie greitai kintančios

socialinės aplinkos taip įveikiant tiek asmeninius, tiek profesinius iššūkius. Remiantis tuo, vis

aktualesni tampa subjektyvios sveikatos rodikliai, kurie ilgainiui gali lemti ir objektyvius sveikatos

pakitimus. Tad, norint prieiti prie kūrybinio darbo ir subjektyvios sveikatos tyrimo reikia ne tik

suvokti pasikeitusį darbo sąlygų pobūdį, bet ir išsiaiškinti, kas yra subjektyvi sveikata, kuri įtraukia

socialinius, psichologinius ir biologinius veiksnius bei geriausiai apibūdina tai, kaip individas vienu

ar kitu momentu jaučiasi.

7 Profesinės užimtumo struktūros duomenys paimti iš Lietuvos statistikos departamento. Šaltinis internete:

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectTable/Omrade0.asp?SubjectCode=S3&ShowNews=OFF&PLanguage=0 (Žiūrėta:

2012. 12. 03)

18

2. ANALITINĖ SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS SAMPRATOS

APŽVALGA TEORINIAME DISKURSE

2.1. Kintantis sveikatos ir ligos supratimas biopsichosocialinio modelio

kontekste

Nors dažnai yra teigiama, kad vėlyvosios modernybės laikams labiau būdingas

biopsichosocialinis medicinos modelis (Leonavičius, Plieskis, Petrauskienė, 2003: 93), vis dėlto

galima aptikti ir biomedicininio modelio bruožų. Nepaisant šio fakto, pagrindinį dėmesį reikia skirti

procesui, kuris įkūnija visuomenės perėjimą nuo vieno modelio prie kito.

Kadangi iki 20 a. medicinoje dominavo biomedicininis modelis, todėl šiuo laikotarpiu

nebuvo sudarytos galimybės kalbėti apie subjektyvią sveikatą bei nemokslinį ligos suvokimą. Šiuo

laikotarpiu dėl Renesanso ir Švietimo epochose propaguojamų naujų pasaulio suvokimo vertybių,

didelis dėmesys buvo nukreiptas į mokslą ir objektyvias, empiriškai patikrinamas tiesas. Čia buvo

remiamasi „racionalizmo, empiricizmo, sekuliarizmo bei progreso vertybėmis. Mokslinis pasaulio

suvokimas, pasitelkiant logiką, racionalumą, stebėjimo ir eksperimentavimo metodus tapo pagrindu,

kuriuo rėmėsi ir medicina.“ (Baltrušaitytė, 2004: 273) Biomedicininio modelio atsiradimas

glaudžiai susijęs ir su mokslo bei proto pergale prieš tradicinius ar religija pagrįstus pasaulio

aiškinimus. Juk švietimo epochoje intensyviai buvo vykdomi medicininiai eksperimentavimai ir

intervencijos į žmogaus kūną, todėl buvo remiamasi nuostata, jog ligos priežasčių reikia ieškoti

žmogaus kūne, o ne antgamtiniuose aiškinimuose. Visa tai sudarė prielaidas manyti, kad liga turi

objektyvų sukėlėją žmogaus kūne, o ne jį supančioje aplinkoje.

Biomedicininio modelio įtvirtinimui įtakos turėjo ir technologiniai pokyčiai, kurie sudarė

sąlygas medikų autoriteto įtvirtinimui ir visuomenės požiūrio transformavimui. Tiek medikai, tiek

visuomenės nariai ėmė tikėti, jog moderni medicina gali išspręsti žmogų kankinančias sveikatos

problemas ar kitas ligas (Naujokaitė, 2010: 141). Vis dėlto, sąlygojama šių vertybių ir atradimų

medicina buvo labiau orientuota į ligą, bet ne į pacientą. Šiuo požiūriu svarbiausias efektyvios

sveikatos priežiūros ypatumas – teisingos diagnozės nustatymas ir tinkamo gydymo parinkimas

(Leonavičius, Plieskis, Petrauskienė, 2003: 95). Čia sveikatos sutrikimus patiriantis žmogus yra

matomas kaip objektas, o į jo išgyvenimus ir subjektyvias patirtis nėra atsižvelgiama. Todėl, pasak

T. Parsonso, individas be jokių išlygų turi paklusti gydytojo nurodymams ir jų laikytis, nes buvo

manoma kad tik gydytojas turi „eksperto žinių“ ir siūlo vienintelį patikimą bei veiksmingą ligos

gydymą (Giddens, 2005: 159). Gydytojai, kaip medicinos srities atstovai, turintys ekspertinių,

mokslu pagrįstų žinių, save laikė vieninteliais galinčiais pateikti teisingus individo negalavimų

19

aiškinimus, o visa kita, kas nebuvo paaiškinama mediciniškai, buvo ignoruojama. Taigi, gydytojai

buvo matomi kaip nešališki ir objektyvūs ekspertai.

Biomedicininis modelis ilgą laiką vyravo modernios visuomenės sveikatos sistemoje,

tačiau vykstantys pokyčiai visuomenėje ir įvairios sveikatos sistemos reformos sudarė sąlygas

atsirasti biopsichosocialiniam medicinos modeliui. Čia dėmesys imamas kreipti į socialinį kontekstą

bei jo veikiamus sveikatos pokyčius. To pasekoje, keičiasi ir pats požiūris į individą, nes aptartas

biomedicininis modelis mato žmogų be sielos, tuo tarpu, anot Richard Nelson – Jones (2004: 3),

žmogus turi būti matomas kaip dvasinė būtybė. Jis naudoja sąvoka „fully human“, kuri pabrėžia ne

žmogaus kaip biologinės būtybės sampratą, bet individo kaip socialinės ir dvasinės būtybės

aspektus. Mes esame žmonės ne dėl to, kad kvėpuojame, ar ne todėl, kad mąstome, bet mus kaip

žmogiškas būtybes apibrėžia santykiai su kitais žmonėmis. Neišimtis ir dvasinė būklė, kuri

suvokiama per socialines sąveikas ir socialinę aplinką. Tad, galima daryti prielaidą, kad pastarasis

požiūris į žmogų, kaip į proto ir kūno vienovę, yra vis plačiau naudojamas šiandieninėje

visuomenėje.

Ilgą laiką vyraujantis proto ir kūno dualizmas, biopsichosocialinio medicinos modelio

rėmuose skatino požiūrio į sveikatos ir ligos priežastis pokyčius. Čia imta suvokti, kad ligą sukelia

ne tik biologinio pobūdžio bakterija, virusas, sužalojimas ar kitokia priežastis, bet vis labiau

įtraukiami įvairesni vidiniai ir išoriniai faktoriai. Suvokta, kad tiek liga, tiek žmogaus sveikata

priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl imta gydyti asmenį, o ne atskirą ligos priežastį. Pavyzdžiui,

„pagrindinė naujų sveikatos koncepcijų idėja teigia, kad vieną ligą gali sukelti kelios priežastys, o

kartais viena priežastis, kaip rūkimas, gali sukelti kelias ligas.“ (Kalėdienė, Petrauskienė, Rimpela,

1999: 15). Taip pat reikšminga ir tai, kad šiandieninėje visuomenėje atsirado lėtinių, mediciniškai

nepaaiškinamų bei naujo pobūdžio ligų, kurių negali atskleisti ir pagydyti net šiuolaikinė medicina,

naudodama modernias diagnostines priemones bei technologijas. V. Leonavičiaus, G. Baltrušaitytės

ir I. Naujokaitės (2007: 58) teigimu, tai „susirgimai, tiesiogiai susiję ne su epidemijomis, o su

individų gyvensenos ir fizinės bei socialinės aplinkos ypatumais.“ Vis dažniau suvokiama, kad ligos

pobūdis ir atsiradimo priežastys susijusios su kultūrine, socialine aplinka bei istoriniu kontekstu.

Pastarieji pokyčiai visuomenės gyvenime ir medicinos sektoriuje lėmė modernios medicinos kaitą

bei biopsichosocialinio modelio, kuris apima tiek klinikinės priežiūros filosofiją, tiek praktinę jos

pusę, populiarėjimą.

Medicininės priežiūros filosofinė pusė susijusi su jau aptartu ligos, negalavimų ir

sveikatos įvairialypiu supratimu, kuris prasideda nuo socialinių veiksnių ir baigiasi

mikrobiologiniais. Tuo tarpu praktiniame lygmenyje pripažįstamas paciento subjektyvus savo ligos

supratimas ir patirtis, kaip esminis diagnozės ir gydymo metodų pagrindas (Borrell-Carrió,

Suchman, Epstein, 2004: 576). Biopsichosocialiniame modelyje pacientas tampa centrine sveikatos

20

priežiūros ašimi, kurio nuomonė ir asmeninės patirtys yra labai svarbios. „Vis plačiau suvokiama,

jog ne vien medicinos ekspertai išmano ir supranta apie sveikatą bei ligas. Visi pajėgiame

išsiaiškinti, ko mūsų kūnai nori, ir galime kurti gerą savijautą, kasdieniame gyvenime rinkdamiesi

tinkamą mitybą, mankštą, vartojimo modelius bei apskritai gyvenseną“ (Giddens, 2005: 158).

Žvelgiant į biopsichosocialinio modelio formavimąsi galima pastebėti, kad pirmasis šį

medicinos modelį pasiūlė George Engel, kuris teigė, kad gydytojai ir kiti medicinos praktikai turi

atsižvelgti į kelis svarbius aspektus, kalbėdami apie ligą ir negalavimus – tai: biologinius,

socialinius ir psichologinius aspektus (Borrell-Carrió, Suchman, Epstein, 2004: 576 - 581). Visa tai

sutampa su šiuolaikine sveikatos koncepcija, kurią 1946 metais pasiūlė Pasaulinė Sveikatos

Organizacija (PSO). Čia pažymima, kad sveikata – tai visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o

ne vien tik ligos ar negalios nebuvimas.8 Tad, George Engel pasiūlytas biopsichosocialinis

sveikatos modelis, leido į ligą ir sveikatą žiūrėti holistiškai, kas buvo suvokiama kaip alternatyva

dominuojančiam biomedicininiam modeliui. Tačiau svarbu pabrėžti tai, kad pats G. Engel kritikavo

ne biomedicininio modelio moksliškumą, bet šio modelio požiūrį į žmogų kaip į objektą.

Biopsichosocialinis modelis šiuo atveju pasiūlo alternatyvą, žiūrėti į žmogų kaip į subjektą, turintį

savas ligos patirtis ir supratimus, kurie yra ne mažiau reikšmingi, diagnozuojant ir gydant ligą.

Taigi biopsichosocialinis modelis buvo kaip kritika nukreipta į biomedicininio modelio paciento

dehumanizavimo praktikas (Borrell-Carrió, Suchman, Epstein, 2004).

Atrodo, pakankamai aišku, jog vėlesniais 20 amžiaus laikotarpiais yra reikalaujama, kad

medicinos praktikai atsižvelgtų ir būtų jautresni pacientų požiūriui ir savo ligos žinioms. Visa tai,

tuo pačiu signalizavo ir apie Friedsono (1970) aprašytą medicinos profesionalų dominavimo eros

pabaigą (Lindsay, 2003: 43). Pacientas nebėra matomas kaip pasyvus dalyvis gydymo ir ligos

suvokimo bei sveikatos interpretavimo procese. Pastebimas kiekvieno individo įsitraukimas į savo

sveikatos būsenos suvokimo ir ligos identifikavimo procesus. Žinoma, šioje teorinėje dalyje labiau

akcentuojamas ligos kaip daugialypio reiškinio supratimas, kuris taip pat nėra atsitiktinis. Ilgą laiką

sociologai nagrinėjo ligos, blogos savijautos aspektus, ir tik pakankamai nesenai jie savo dėmesį

ėmė skirti sveikatos sociologijos studijoms. Tai paskatino požiūris, kad sveikata yra daug

mįslingesnė nei liga, todėl ir jos analizei turi būti skiriama daugiau dėmesio (Nettleton, 2006: 33).

Juk „šių dienų visuomenė deda kone didžausias pastangas istorijoje pažinti kūną, išsaugoti sveikatą

ir gydyti ligas. Tačiau, nepaisant visų medicinos pasiekimų, individai nesijaučia sveiki. Atvirkščiai,

susirūpinimas sveikata didina įtampą ir neigiamai veikia subjektyvų sveikatos vertinimą.“

(Naujokaitė, 2010: 142). Todėl dėmesys turi būti kreipiamas ne į ligos gydimą, o visų pirma į

sveikatos išlaikymą ir puoselėjimą.

8 Pasaulinė sveikatos organizacija. Šaltinis internete: http://www.vsmb.lt/pso.php3 (žiūrėta 2012. 11. 16)

21

2.2. Subjektyvios sveikatos samprata

Sveikatos terminas vartojamas labai senai ne tik moksliniame bet ir kasdieniniame

gyvenime. Sveikata – tai viena iš vertybių, kuri leidžia darniai funkcionuoti ne tik žmogaus

organizmui bet ir visuomenei. Todėl, sveikatos tyrimai pastaruoju metu vis dažniau susilaukia

įvairių visuomenės sričių dėmesio. Vis dėlto, prieš pradedant analizuoti sveikatą plačiame socialinių

aplinkybių kontekste, neužtenka žinoti bendrinį sveikatos apibrėžimą, nes sveikata gali būti ne tik

objektyvi, bet ir subjektyvi. Juk, kaip jau minėta, galima tiek būti (being), tiek jaustis (feeling)

sveiku ar sergančiu. „Būti sergančiu pirmiausia reiškia hipotetiškai objektyvią, mediciniškai

apibrėžtą sveikatos koncepciją, kuri operacionalizuojama per ekspertizės diagnozę. Vis dėlto šis

objektyvumas yra sąlyginis, nes ekspertų interpretavimas esančių simptomų ar net laboratoriniai

tyrimai įtraukia ir tam tikrą subjektyvumo lygį.“ (Lazar, Sandell, Grant, 2007: 298) Fiziniai

simptomai atspindi ne tik fizinę ligą ar ligą aplamai, bet ir psichologines būsenas bei kitus

stresorius. Jaustis sergančiu nurodo individualų simptomų identifikavimą bei jų interpretavimą. Tai

apima pažintinį ir emocinį procesus, nes esantys organų ar kiti negalavimai susiejami su

ankstesnėmis patirtimis ir žiniomis taip suvokiant, jog esantys simptomai signalizuoja apie prastą

savijautą ir sveikatą (not feeling well). Taigi, visa tai leidžia teigti, kad individualios sveikatos

priežastys dažniausiai nėra susiję su konkrečia liga ar ligos priežastimi, bet yra sąlygojami

subjektyvių sveikatingumo ar baimės jausmų (Thygesen, Lindstrom, Saevareid ir Engedal, 2009:

690).

Nors subjektyvios sveikatos kaip kūno, vidinės būsenos ir socialinės aplinkos holistinio

reiškinio supratimas šiandieninėje visuomenėje yra akivaizdus, ilgą laiką moksliniame diskurse

dominavo biomedicininis modelis, todėl subjektyvi sveikata buvo netyrinėta. Dėl racionalizmo

propaguojamų vertybių, emocijos, jausmai, subjektyvios patirtys buvo matomi kaip iracionalūs,

moksliškai nepagrindžiami aiškinimai. To pasekoje, kūnas ir protas buvo suvokiami kaip atskiros

dimensijos, kur kūnas tapo medicinos, o protas ir jausmai – kultūros bei humanitarinių studijų

objektu (Williams, Bendelow, 1996: 25 – 26). Vis dėlto, sociologija stengėsi atrasti ryšį tarp kūno,

emocijų ir socialinės aplinkos, todėl net tokie klasikai kaip Marx, Durkheim, Weber ir kiti įtraukė

emocinę dimensiją savo darbuose. Jie suvokė, kad jausminiai dalykai nėra išoriški visuomenės

atžvilgiu, bet yra konstruojami ir reprodukuojami socialinės aplinkos. Todėl emocijos, subjektyvios

patirtys negali būti redukuotos iki biologinio aiškinimo, nes jos apima interakcinį ryšį tarp mikro ir

makro lygmenų, t.y. tarp kūno, socialinės aplinkos ir proto. Tam tikri socialiniai įvykiai gali lemti

neigiamas ar teigiamas emocijas, kurios gali išaukti ir fiziologijos pokyčius. Taigi remiantis

pastaraisiais triadiniais ryšiais, sveikata yra vis dažniau siejama su gera savijauta, su harmonija tarp

kūno, sielos, proto ir pasitenkinimo santykiais su kitais žmonėmis bei visuomene apskritai

(Williams, Bendelow, 1996: 43).

22

Taigi, ilgą laiką žmonių savo ligos/sveikatos patirtys nebuvo atskleistos, todėl tik supratus

holistinę šių reiškinių prigimtį imta atsižvelgti į individų subjektyvią nuomonę, kokia jų sveikata,

kaip jie jaučiasi, kokius negalavimus patiria. Visa tai moksliniame diskurse apibūdinama kaip

„neprofesionalus požiūris į savo sveikatą“ (lay health beliefs) arba „neprofesionalus žinojimas“ (lay

knowledge), kuris labai priklauso nuo žmogų supančios aplinkos ir kitų socialinių charakteristikų

telpančių po gyvenimo būdo terminu (Netlleton, 2006: 33 - 34). Subjektyvi sveikata kinta su

amžiumi, priklauso nuo lyties, klasės, socialinės padėties. Subjektyviai savijautai įtakos turi

gyvenimo būdas, mityba, žalingi įpročiai ir vis mažiau individo biologija. Pripažįstama, jog

augančios realiosios pajamos ir aukštesnis išsilavinimas yra priežastis subjektyvios sveikatos

gerėjimui (Caplan, 2005). Taigi, subjektyvi sveikata, taip pat kaip ir objektyvi, labai priklauso nuo

socialinės aplinkos, kurioje žmogus gyvena, dirba ir veikia.

Kalbant apie neprofesionalų savo sveikatos vertinimą, svarbu suvokti, kad savo sveikatos

vertinimas labai priklauso nuo sociokultūrinės aplinkos, nuo prasmių ir reikšmių, kurias individas

savo savijautai suteikia. Kitais žodžiais tariant, žmogus interpretuoja savo sveikatą, remiantis

asmenine ligos patirtimi, kitų žmonių suteikiamomis reikšmėmis bei vyraujančiu medicininiu

diskursu. Indivio bendras žinojimas įsirašo į jo savo būsenos vertinimą, kuris įtraukia ne tik

medicininius, bet ir socialinius, kultūrinius aspektus (Williams, Bendelow, 1996: 25). Visa tai,

leidžia vėl grįžti prie teiginio, kad darbo sąlygos yra reikšmingas faktorius darantis įtaką individų

sveikatai bei savo sveikatos vertinimui. Juk šiandieninis žmogus didžiąją savo laiko dalį skiria

darbui, darbinei veiklai, todėl priklausomai nuo to kokiomis darbo sąlygomis jis dirba, priklauso ir

jo bendra fizinė, psichinė bei socialinė būklė. Vienas iš tokių darbo sąlygų ir sveikatos ryšio

pavyzdžių bus atkleistas sekančiame darbo poskyryje.

2.3. Subjektyvios sveikatos ir darbo aplinkos ryšys

Siekiant atskleisti ir iliustruoti sveikatos bei aplinkos ryšį sociologai nagrinėjo socialinės

erdvės ir judėjimo organizacijos kaitą, kaip vieną iš sveikatą lemiančių veiksnių. Juk mokslininkų

pripažįstama, kad mūsų psichinė gerovė, sveikata ir fizinis komfortas iš dalies priklauso nuo fizinės

erdvės, kurioje gyvename, kokybės, ir mūsų galimybių joje veikti. Šios galimybės labai priklauso

nuo socialinės erdvės organizavimo ir galimybių arba apribojimų mūsų judėjimo toje erdvėje

(Freund, McGuire, Podhurst, 2002: 54). Svarbu ir tai, kad tokia erdvės socialinė organizacija bei

dirbančiojo veikla yra labai veikiama galios pozicijų, valdžios ir socialinio statuso bet kokioje

visuomenėje. Žmonės, kurie turi daugiau galios ir užima aukštesnes pozicijas, turi daugiau įtakos,

formuojant savo fizinę aplinką, bei daugiau judėjimo laisvės, nei kiti. Dideli privatūs ofisai su

langais yra skirti vadovams (Freund, McGuire, Podhurst, 2002: 54). Tuo tarpu kitos, žemesnių

pozicijų pareigos, kurios nereikalauja aukšto išsilavinimo darbo sektoriuje, yra laikomos žemo

23

statuso. Tokie darbuotojai turi mažai galios kontroliuoti savo darbinę aplinką, kuri yra suformuota

taip, kad maksimizuotų efektyvumą ir darbuotojų kontrolę. Žemas pozicijas užimantys žmonės

negali net atsinešti augalo ar pasikabinti paveikslo savo darbo vietoje. Taip pat žemesnio statuso

darbuotojai nuolatos yra kitų stebimi ir prižiūrimi bei negali išvengti to kontakto.

„Sveikatos sutrikimus ar žalingus efektus žmogaus kūnui, protui darbe sąlygoja ir tai, kaip

aplinka yra organizuota, įrankių ir įrangos dizainas, darbo tempas bei faktas, kad tam tikra

pasikartojanti darbo praktika gali sukelti neproporcingą kūno nusidėvėjimą.“ (Freund, McGuire,

Podhurst, 2002: 55). Pavyzdžiui, skeleto ir raumenų problemos dažniausiai sąlygojamos prasto

atitikimo tarp socialinės erdvės, laiko, veiksmų organizacijos ir žmogaus kūno. Vis dėlto, pasak

Freund ir kitų (2002: 55), 20 amžiaus pradžioje tam tikri raumenų ir kaulų sužalojimai buvo siejami

ne su darbo vietų sąlygomis, bet su tam tikrų grupių „jautrumu“, ypatingai moterų ir žydų.

Sveikatos sutrikimai buvo siejami ne su darbo vieta ar aplinka, bet su priklausomybe tam tikros

lyties ar rasės grupėms. Taigi, toks dėmesio nukreipimas nuo darbo sąlygų poveikio subjektyviai

sveikatai leidža daryti prielaidą, kad taip buvo vykdomas darbo kontekste kylančių sveikatos

problemų depolitizavimas, kurio metu sutrikimų priežastys buvo priskiriamos asmeniui ir jo

atsakomybei, o ne visuomeninėms institucijoms.

Žinoma, aptarta socialinės erdvės sąlygojama žala gali būti ne vien objektyvi, bet ir

psichologinė ar subjektyvi. Tai išreiškiama per socialinės pozicijos ir galios mechanizmus. Juk

visose darbo organizacijose yra tų kurie planuoja ir organizuoja darbą bei tų, kurie jį vykdo. Taip

individo socialinė pozicija ir statusas nulemia resursus, kuriuos jis turi ir gali panaudoti

apibrėždamas ir gindamas savojo „Aš“ ribas bei pasipriešindamas subordinacijai galios santykiuose.

Tad, kuo žemesnė yra individo pozicija socialinėje hierarchijoje, tuo mažiau resursų (galios) jis turi

valdant nemalonias emocines situacijas (Schreurs, Emmerik, Notelaers, Witte, 2010: 56 - 60). Čia

pastebima, kad galios stoka didina emociškai nemalonių situacijų tikimybę ir ilgainiui gali sąlygoti

tiek fizines ligas, tiek psichikos sutrikimus. Taigi žmogaus fiziologija reaguoja į socialinę aplinką

bei siekia prie jos prisitaikyti. Taip darbo vieta apima ne tik erdvės organizaciją, judėjimo

reguliavimą ir psichofizinę darbuotojų gerovę, bet ir socialinę sveikatos dimensiją.

Visi anksčiau aptarti teiginiai ir teorinės prielaidos apie darbą ir darbo sąlygas kūrybinėje

ekonomikoje bei subjektyvios sveikatos sampratą ir svarbos didėjimą šiandieninėje visuomenėje,

atskleidė socialinį kontekstą bei leido paaiškinti atskirus, iš pirmo žvilgsnio bendrų sąlyčio taškų

neturinčius socialinius aspektus. Vis dėlto, būtina suvokti, jog subjektyvios sveikatos nusiskundimai

yra įprasti visose visuomenėse, o ją lemia ne tik vidiniai, bet ir išoriniai individą supantys veiksniai.

Kalbant bendrai apie sveikatą, galima būtų paminėti, jog Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO)

duomenimis sveikatą ir gyvenimo trukmę sąlygoja tik 10%, aplinkos ir darbo sąlygos - 20%,

paveldimumo faktoriai - 20%, o likusius 50 % lemia gyvenimo būdas. Juk aplinka gali būti ne tik

24

skatinanti kūrybiškumą, bet darbo sąlygos, supanti erdvė gali ir slopinti jį bei sąlygoti su kūrybine

aplinka susijusias svekatos problemas. Dabartinė darbo erdvės kaita, dirbantyjį supanti aplinka,

santykiai su aplinkiniais, galios mechanizmai, laiko kaita ir panašiai, susijusi su pokyčiais ir

subjektyviame inivido lygmenyje. Neatsitiktinai ir „R. Florida ypač daug dėmesio skiria kūrybos

klasės atstovo gyvenimo būdui, kuris žymi darbo ir laisvalaikio, individualios veiklos ir

komunikacijos bendrijoje susiliejimą.“ (Kačerauskas, 2011: 297). Tad, koks poveikis yra jaučiamas

ir kaip sveikata yra suvokiama bus stengiamasi atskleisti remiantis mokslininkų - kūrybinės klasės

atveju, kuris nors ir egzistavo visais laikais, tačiau daugiausia mokslinių diskusijų ir dėmesio

susilaukia šiandieninės kūrybinės ekonomikos sąlygose. Juk šiandien pripažįstama, kad darniai

valstybės raidai ir ekonomikos augimui, reikalinga darni kūrybiška žinių aplinka. Tai socialinis

kapitalas, kuriuo siekima sudaryti visas reikiamas prielaidas kurti naujas žinias bei kūrybingai

naudotis jomis visose gyvenimo srityse, kurtis žiniomis grįstai ekonomikai, sudaryti prielaidas kelti

technologinį produktų ir paslaugų lygį, panaudoti naujoves, ugdyti kūrybiškumą visuose švietimo ir

ugdymo lygiuose, užtikrinti aukšto tarptautinio lygio universitetines bei profesines studijas ir

mokslinius tyrimus, komercializuojamus ir taikomus darniai visuomenei, konkurencingam ūkiui bei

sveikai aplinkai užtikrinti (Makselis, 2009).

3. EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA

3.1. Tyrimo organizavimas ir metodai

Yra daugybė būdų, leidžiančių studijuoti ir kalbėti apie socialinį pasaulį, todėl siekiant

atskleisti mokslininkų bendruomenės subjektyvią sveikatą kūrybinės ekonomikos darbo sąlygų

kontekste, buvo remiamasi metodologiniu pliuralizmu, kuris leidžia integruoti informaciją iš

skirtingų šaltinių ir derinti kokybinius bei kiekybinius tyrimus tam, kad būtų įgyjamas aiškesnis

reiškinio supratimas. Kitais žodžiais tariant, toks viena kitą papildančių metodologijų naudojimas,

moksliniame diskurse suvokiamas kaip trianguliacijos principas. Pasak P. Martinez (2008: 25),

trianguliacija apibūdina techniką, kai kombinuojami skirtingi informacijos šaltiniai, technikos,

metodologijos, disciplinos, teoriniai rėmai vieno, to pačio tyrimo metu. Juk bet koks vieno metodo

taikymas socialiniuose tyrimuose yra suvokiamas kaip vienpusis ir ne viską atskleidžiantis, todėl

skirtingų metodų naudojimas leidžia pasiekti tiriamojo reiškinio gilesnius lygmenis.

Tyrimo dalyviai, šio darbo rėmuose yra mokslininkų bendruomenės nariai. Pasak,

teoretiko R. Floridos (2003: 8) tai super kūrybinis branduolys (Super - Creative core). Mokslininkai

plačiąją prasme tai žmonių grupė, kurie sistemingai užsiima žinių kaupimo, apdorojimo ir kūrimo

veikla. Tokie individai gali būti susiję su viena moksline sfera, tačiau vienu metu gali dalyvauti ir

keliuose moksliniuose projektuose, arba domėtis skirtingomis interesų sritimis bei sistemingai jose

25

atlikti mokslinius tyrimus. Toks tyrimo dalyvių apibūdinimas ir pagrindimas yra labai svarbus,

norint suprasti mokslininkų kaip tiriamosios grupės pasirinkimą.

Pirmas tyrimo etapas. Siekiant identifikuoti ir išskirti esminius mokslininkų darbo sąlygų

aspektus bei veiksnius, buvo atliktas nedidelės apimties pilotinis (žvalgomasis)9, kokybinis tyrimas.

„Pasak sociologų, kokybinis tyrimo metodas yra multimetodas, apimantis interpretacinį,

natūralistinį požiūrį į tiriamąjį subjektą. Tai reiškia, kad kokybiniais tyrimo metodais siekiama

interpretuoti tiriamąjį reiškinį tais terminais, kuriais jį suvokia žmonės.“ (Tidikis, 2003: 358).

Pasirinkus kokybinio tyrimo metodologiją buvo apsispręsta ir dėl pusiau struktūruoto interviu

technikos, kuri įgalina komunikacijos būdu surinkti informaciją iš informantų perspektyvos. Pusiau

struktūruotas interviu yra naudingas tuo, kad pokalbis su informantais yra struktūruojamas tik iš

dalies, todėl interviu metu vyrauja laisvesnė atmosfera ir informantas gali laisviau išreikšti savo

subjektyvų požiūrį tyrėją dominančiais klausimais (žiūrėti priedą nr. 1). Pagrindinės klausimų

gairės, kurios buvo aptariamos interviu metu buvo:

Kūrybinio darbo sritis ir specifika

Įprastinė kūrybinio darbo diena ir darbo sąlygos (Darbo aplinka, užduotys, darbo

trukmė, grafikas, darbo santykiai, galimybė veikti darbo vietoje, darbo – asmeninio

gyvenimo pusiausvyra)

Laisvalaikis, atsipalaidavimas po kūrybinio darbo

Sveikata, subjektyvus savo būsenos vertinimas

Subjektyvi sveikata ir kūrybinio darbo sąlygos

Sveikatos gerinimo strategijos

Sociodemografiniai klausimai

Žinoma, atliekant interviu buvo užduodami ir papildomi klausimai, kurių pagalba siekta

atskleisti visapusišką informantų požiūrį tyrėją dominančiais klausimais.

Pilotinio tyrimo metu buvo atlikti 6 pusiau struktūruoti interviu, t.y. buvo imami interviu

tol, kol buvo pasiekta prisotinimo būsena ir informacija ėmė kartotis. Informantai parinkti pagal

patogumą parankiosios atrankos būdu. Svarbu paminėti ir tai, kad visi informantai turėjo reikiamų

žinių šia tema, todėl interviu nebuvo sudėtinga atlikti. Interviu buvo paimti 2013 metų vasario 15 -

kovo 19 dienomis, formaliose mokslininkų darbo aplinkose, kas leido surinkti ne tik žodinę, bet ir

vizualinę informaciją. Interviu trukmė varijavo, priklausomai nuo informantų užimtumo ir turimo

laisvo laiko. Trumpiausias interviu truko apie 16 min., o ilgiausias 1 val. 21 min. Vidutiniškai

9 Pasak, I. Luobikienės (2006: 19) pilotinis tyrimas – tai „paprastesnis konkrečios sociologinės analizės tipas. Jis

taikomas pradiniame didesnių tyrimų etape, ypač, kai tyrimo dalykas ištirtas nepakankamai, norint gauti apie jį

papildomos informacijos.

26

pusiau struktūruoti interviu truko 42 minutes. Visi interviu buvo transkribuoti, o geriausiai

artikuliuoti, informatyviausi ir analizuojamą reiškinį geriausiai atskleidžiantys informantų žodžiai

pateikiami šio darbo analizės dalyje.

Prieš pradedant pokalbį buvo aptarta interviu atlikimo technika, paprašytas informantų

sutikimas naudoti diktafoną bei aptarti tyrimo tikslai, paaiškinta kaip ir kam bus naudojami tyrimo

rezultatai. Tad, tyrimas atliktas laikantis etinių aspektų: laisvo sutikimo, pagarbos principo,

konfidencialumo. Informantai galėjo bet kada atsisakyti dalyvauti tyrime ir neatsakinėti į jiems

nepriimtinus klausimus.

Pilotinis tyrimas buvo naudingas ir suteikė papildomos informacijos, nes dėl mokslininkų

darbo sąlygų specifiškumo bei tyrimų šia tema stokos, buvo sunku išskirti esminius mokslininkų

darbo sąlygų aspektus. Todėl, kokybiniai pusiau struktūruoti interviu leido juos identifikuoti iš

pačių mokslininkų lūpų. Kūrybinio darbo veiklos organizavimas, vidinė mokslininkų darbo kultūra,

kūrybinio darbo motyvavimo sistema, kūrybinio darbo aplinka, mokslinio darbo kontrolė – tai

esminiai blokai, talpinantys smulkesnius kūrybinio darbo sąlygų komponentus. Apibendrintos

kintamųjų grupės pateikiamos konceptualiniame modelyje prieduose nr. 3. Pastaroji interviu metu

surinkta ir susiteminta informacija buvo panaudota standartizuotos anketos konstravimui bei tyrimo

darbinių hipotezių išsikėlimui (Išsamesnis konceptualinių ir darbinių hipotezių modelis pateikiamas

prieduose nr. 4).

Antras tyrimo etapas. Dar vienas empirinio tyrimo metu taikytas metodas buvo kiekybinė

anketinė apklausa. Kiekybiniai tyrimai apima dideles tiriamųjų grupes, pateikia skaitinius

duomenis, kurių tikslas reprezentuoti populiaciją. Todėl, kiekybiniai tyrimai – tai struktūruoti, iš

mokslinės problemos kylančia hipoteze besiremiantys tyrimai. Svarbu tai, kad čia naudojami

matematinės analizės metodai tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti

(Žukauskienė, 2008).

Vykdytos internetinės anoniminės apklausos metu, anketos nuoroda talpinama

internetiniame puslapyje www.apklausa.lt, buvo siunčiama mokslininkams, dirbantiems aukštosiose

mokyklose, mokslinių tyrimų institucijose, integruotose mokslo, studijų ir verslo centruose bei

mokslininkų sąjungose.10

Elektroniniu būdu į asmeninius skirtingų mokslinių sričių mokslininkų

elektroninius paštus iš viso buvo išsiųsta apie 1738, o iš jų grįžo tik 272 anketos. Taigi atsakymų

lygis yra 0,16.11

Remiantis interviu metu surinktais duomenimis, galima interpretuoti šį reiškinį ir

10

Tokios institucijos pasirinktos neatsitiktinai, o remiantis Lietuvos Respublikos Mokslo ir Studijų 2009 m. įstatymu,

kuriame teigiama, kad mokslininkai gali dirbti dviejų tipų institucijose. Viena iš jų yra aukštoji mokykla, kuri apima

universitetus ir kolegijas. Kita apibrėžiama kaip mokslinių tyrimų institutas, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai

tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. Šalia to, pasirinktos ir mokslininkų sąjungos, į kurias jie vienijasi

dėl mokslinių interesų. 11

Socialiniuose moksluose nustatant klausimo „neatsakymo laipsnį“, naudojamasi vadinamuoju atsakymo lygiu, kuris

paskaičiuojamas remiantis formule: atsakymo lygis=atsakiusiųjų respondentų skaičius/visų pasirinktų respondentų

skaičiaus (Čekanavičius, Murauskas, 2000: 15).

27

daryti prielaidą, kad mažas atsakomumas susijęs su pavasario laikotarpiu, kuris mokslininkų

įvardijamas kaip sunkiausias darbinis periodas. Taip pat, mažam atsakomumo lygiui įtaką galėjo

daryti mano kaip studentės statusas, todėl ateities tyrimų metu pirmiausia reikėtų kreiptis į

aukštosios mokyklos ar kitos mokslo institucijos vadovybę, siekiant didesnio tyrimo proceso

koordinavimo bei anketų grįžtamumo.

Šio tyrimo rėmuose surinkti rezultatai nėra reprezentatyvūs, nes remiantis naujausiais

statistiniais duomenimis 2011 metais Lietuvoje mokslininkų populiaciją sudarė 22391 mokslininkų

ir tyrėjų12

, tad norint pasiekti populiaciją atspindinčius rezultatus imties tūris su 0,03 paklaida turėtų

būti ne mažesnis nei 1059 mokslininkai.13

Nepaisant to, tyrimo instrumentas pasiekė Vilniuje,

Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje dirbančius mokslininkus, kas rodo, jog iš vienos pusės buvo

apklausti mokslininkai dirbantys didžiausią kūrybinių žmonių koncentraciją turinčiuose miestuose,

o iš kitos pusės – buvo surinkta įvairialypiškesnė tyrimo medžiaga, kuri leidžia daryti prielaidas

apie Lietuvos mokslininkų bendruomenės atvejį.

Kiekybinė anketinė e-apklausa buvo vykdoma 2013 m. kovo 23 – balandžio 7 dienomis.

14 dienų buvo siunčiamos anketos ir stebimas jų grįžtamumas, stengiantis pasiekti kuo daugiau

mokslinį darbą dirbančių asmenų. Nustojus grįžti anketoms į bendrą duomenų bazę, anketinė

apklausa buvo sustabdyta. To pasekoje, surinktas anketų skaičius neleidžia kalbėti apie tikimybinę

atranką, o tuo pačiu ir reprezentatyvius duomenis, todėl šio darbo metu buvo daromos dviejų

metodų pagalba grindžiamos prielaidos.

3.2. Anketos struktūra ir turinys

Remiantis lietuvių ir užsienio autorių literatūra bei pilotinio tyrimo duomenimis,

respondentų apklausai sudaryta anoniminė anketa, skirta Lietuvos mokslininkų bendruomenei. Visi

klausimai buvo sudaryti remiantis konceptualiniu modeliu bei sąvokų operacionalizacija, kuri

pateikiama prieduose nr 3.

Standartizuotą anketą sudaro trys dalys: įvadinė dalis, pagrindinė dalis ir socio-

demografinė. Anketos įvade nurodomas tyrėjo, kuris atlieka tyrimą, vardas ir pavardė, anketos

tikslas, trumpa anketos pildymo instrukcija, anonimiškumo ir konfidencialumo užtikrinimas.

Pagrindinėje anketos dalyje pateikiami klausimai, kurie padėtų ištirti darbo sąlygų modelį būdingą

Lietuvos mokslininkų bendruomenei bei šių sąlygų sąsajas su jų subjektyviai vertinama sveikata.

12

Lietuvos mokslas skaičiais 2012. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Mokslo ir studijų stebėsenos ir

analizės centras. Šaltinis internete:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Lietuvos%20mokslas%20skaiciais%202012.pdf (Žiūrėta: 2013.03.27) 13

Imties tūrio skaičiavimai atlikti remiantis formule:

N

n1

1

2

čia ε – paklaida lygi 0,03.

28

Paskutinėje baigiamojoje anketos dalyje pateiktas socio-demografinių klausimų dalis. Pilnas

anketos variantas pateikiamas prieduose nr. 5.

Tyrimo instrumentą – standartizuotą klausimyną iš viso sudaro 37 klausimai, skirti

sukaupti socialinius duomenis apie respondentų socialines charakteristikas (29;30;31;32 ir kt.),

nuomones (2; 5; 6; 10 ir kt.) bei elgesio modelius (14; 15; 24 ir kt.). Pagal atsakymų tipą klausimus

galima suskirstyti į tris rūšis:

1. Uždari klausimai, kuriuose yra suformuluoti atsakymų variantai, ir respondentas turi

pasirinkti vieną iš jų. Tokių klausimų anketoje yra 24 (pvz.: 3, 5, 6; 7; 8 ir kt.).

2. Pusiau uždari klausimai, kuriuose yra išvardyti įvairūs atsakymų variantai ir vienas

variantas, kuris leidžia respondentui parašyti savąjį, anketoje nenurodytą atsakymą. Šioje anketoje

jų yra 9 (pvz.: 1; 2; 19; 31; 32 ir kt.).

3. Atviri klausimai, kur paliekama laisvė patiems respondentams atsakyti į klausimus.

Tokių klausimų yra 4 (pvz.: 4; 15; 22; 30).

Remiantis prieduose nr. 3 pateiktu konceptualiniu modeliu buvo sukurtos klausimų

grupės, kurios pavaizduotos lentelėje nr. 1.

1 lentelė. Anketos klausimų sugrupavimas

Nr. Klausimų grupės Klausimo numeris

1. Kūrybinio darbo specifika ir pagrindiniai bruožai 5

2. Kūrybinio darbo veiklos organizavimas 13;14;15; 17

3. Kūrybinio darbo aplinka 7; 8; 9; 11

4. Darbinės veiklos motyvavimo sistema 18; 19; 20

5. Vidinė darbo kultūra 12

6. Subjektyvi sveikata kūrybinio darbo sąlygų kontekste 6; 10; 16; 21; 22; 25; 26;

27.

7. Atsipalaidavimas po darbo bei sveikatos gerinimo strategijos 28

8. Socio-demografinės charakteristikos (lytis, amžius, mokslinė

institucija, kvalifikacinis laipsnis ir kita.)

29;30;31;32;33;34;35;36;

37.

Anketoje buvo įdėti ir bendriniai klausimai apie darbo reikšmę bei vertinimą (pvz.: 2; 3; 4

klausimas) ir požiūrį į savo sveikatą (pvz.: 23; 24 klausimai), kurių dėka buvo siekiama gauti

reikiamos informacijos apie mokslininkų subjektyvią sveikatą kūrybinio darbo sąlygų kontekste.

Apklausus respondentus, anketiniai duomenys buvo sumuojami ir verčiami procentine

išraiška, fiksuojami paveiksluose ir dažnių lentelėse leidžiančiuose vaizdžiau suvokti darbe

pateikiamus argumentus. Tikrinant tyrimo metu išsikeltas hipotezes buvo remiamasi ir inferencinės

statistikos kriterijais: Kruskalo-Voliso, Mann-Whitney-U, Spirmeno ir kitais. Surinktų tyrimo

duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės programą SPSS/PC

(angl. Statistical Package of the Social Sciences) programos 16 versija ir Microsoft Office Excel

29

(2010) programiniu paketu. Kadangi buvo atliktas ir žvalgomasis kokybinis tyrimas – tai gauti

rezultatai buvo siejami bei analizuojami paraleliai su kiekybiniais duomenimis.

3.3. Tyrimo silpnosios ir stipriosios pusės

Šio tyrimo metu buvo susidurta ir su sunkumais, kurie susiję su temos specifika. Kadangi

analizuojama tema apima subjektyvią sveikatą egzistuojančiose darbo sąlygose, tai dauguma

informantų atvirai kalbėjo apie neigiamas kūrybinio darbo puses tik garantavus jų anonimiškumą.

Šalia to, mano kaip studentės vaidmuo galėjo lemti, jog dalis informacijos buvo mistifikuojama ir

neatskleidžiama. Vis dėlto, kokybiniame tyrime sutikę dalyvauti mokslininkai buvo atviri ir noriai

kalbėjo analizuojama tema.

Didžiausias trūkumas buvo susijęs su tyrimo dalyvių skaičiumi. Tiek kokybinio, tiek

kiekybinio tyrimo metu, nepaisant didelių norų pasiekti kuo didesnį skaičių mokslininkų, buvo

susidurta ir su jų nenoru/negalėjimu dalyvauti tyrime. Pavyzdžiui, dėl interviu buvo tariamasi net du

mėnesius, kol buvo gautas sutikimas dalyvauti tyrime ir paimti interviu. Nepaisant to, patekimas į

tyrimo lauką nebuvo sudėtingas, nes esu studentė ir su pačias mokslininkais bendrauti bei matyti jų

fizines darbo sąlygas jau yra tekę, tačiau pažvelgti giliau į mokslinio darbo specifiką, aplinkos

organizavimą, vidinius santykius darbo aplinkoje ir kitus mokslinio gyvenimo apsektus, iš

mokslinės, tiriamosios perspektyvos pusės dar nebuvo tekę. Taip pat, tyrime sutikę dalyvauti

mokslininkai buvo labai geranoriški, konsultavo ne tik tyrimo tematika, bet ir prisidėjo prie

baigiamojo darbo problematiškų aspektų išskyrimo, kas leido kritiškiau pasižiūrėti į silpnąsias

darbo puses bei jas koreguoti.

4. DUOMENŲ ANALIZĖ

Duomenų analizės ir interpretacijos dalyje bus stengiamasi įgyvendinti užsibrėžtą tyrimo

tikslą ir atskleisti kūrybinio darbo sąlygų komponentus bei jų sąsajas su subjektyvia mokslininkų

sveikata. Gauti duomenys bus analizuojami aptariant tyrimo dalyvių individualias charakteristikas,

darbo pobūdžio ir sąlygų aspektus, sveikatos vertinimo tendencijas bei jų sąsajas su kūrybinio darbo

sąlygų atskirais aspektais. Nors analizės dalyje mokslinio darbo sąlygų veiksniai bus pateikiami

kaip atskiros analitinės dalys, vis dėl to išskirti kūrybinio darbo bruožai yra persipynę ir vienaip ar

kitaip veikia subjektyvią mokslininko savijautą. Taigi supratus tokių aplinkos veiksnių

daugialypiškumą ir jų tarpusavio sąsajas, bus galima įvertinti jų įtaką subjektyviai mokslininkų

sveikatai.

30

Paminėtina, kad darbo rezultatai surinkti vienas kitą papildančių tyrimo metodų būdu bus

analizuojami paraleliai, t.y. kiekybinio tyrimo metodo pagalba surinktus duomenis ir pastebėjimus

iliustruojant labiausiai atspindinčiomis daugumą ir reprezentatyviausiomis citatomis.

4.1. Tyrimo dalyvių socialinis portretas

Norint geriau suprasti tyrimo metu surinktus duomenis, reikalinga pateikti tyrimo dalyvių

socialinį portretą. Jis sudarys bendrą vaizdą apie asmenis, sutikusius duoti interviu bei

atsakinėjusius į anketoje pateiktus klausimus. Todėl šioje darbo dalyje bus pristatytas mokslininkų

kontingento demografinis vaizdas, kuris atspindės tyrimo dalyvių pasiskirstymą pagal lytį, amžių,

darbinę veiklą ir gyvenamąją vietą.

Atlikto žvalgomojo kokybinio tyrimo metu dalyvavo 5 mokslininkės ir 1 mokslininkas

vyras. Visi pilotinio tyrimo dalyviai buvo kauniečiai. Bendras informantų amžiaus vidurkis 41,2

metai. Visų informantų mokslinių interesų sritys yra skirtingos – nuo humanitarinių iki biochemijos

mokslų. Toks platus mokslinių sričių diapozonas leido surinkti įvairesnę informaciją tyrėją

dominančiais klausimais. Svarbu paminėti ir tai, kad kokybinio tyrimo dalyvių vardai yra pakeisti,

siekiant išsaugoti jų anonimiškumą.14

Tuo tarpu kiekybinio tyrimo dalyvių skaičius yra 272

respondentai, kurių svarbiausios charakteristikos pateikiamos lentelėje nr. 2

2 lentelė. Imties svarbiausios charakteristikos15

Tyrimų sritis Biomedi-

cinos

mokslai

Fiziniai

mokslai

Humanita-

riniai

mokslai

Socialiniai

mokslai

Techno-

logijų

mokslai

Iš

viso

Iš viso (proc.) 8,1 10,7 11,8 58,1 10,3 98,9

Lytis

(proc.)

Moteris 72,7 65,5 81,2 72,2 25 66,9

Vyras 27,3 34,5 18,8 27,8 75 33,1

Iš viso 100 100 100 100 100

Amžius

(vidurki

s)

Moteris 41,9 39,2 39,2 37,6 44,6 38,7

Vyras 37,2 49,9 41,7 45,1 41,7 43,8

Iš viso 40,6 42,9 39,7 39,7 42,4 40,4

Mokslin

is

laipsnis

(proc.)

Doktorantas 18,2 20,7 9,4 29,1 7,1 22,8

Mokslų daktaras 68,2 58,6 59,4 50,6 75,0 56,2

Habilituotas daktaras - - - 1,3 3,6 1,1

Profesorius 9,1 20,7 25,0 13,3 14,3 15,4

Kitas variantas (lektorius,

magistras, asistentas) 4,5 - 6,2 5,7 - 4,4

Iš viso 100 100 100 100 100

14

Pilotinio tyrimo metu dalyvavusių informantų detalesnės charakteristikos pateikiamos prieduose Nr. 2. 15

Lentelės formatas dėl savo patogumo paimtas iš tyrimo „Mokslininkų ir tyrėjų mobilumo kokybinis tyrimas“ atlikto

2009 metais. Šaltinis internete: http://www.euraxess.lt/content/ekspertiniai-tyrimai.php (Žiūrėta: 2013.04.20)

31

2 lentelės tęsinys. Imties svarbiausios charakteristikos16

Tyrimų sritis Biomedi-

cinos

mokslai

Fiziniai

mokslai

Humanita-

riniai

mokslai

Socialiniai

mokslai

Techno-

logijų

mokslai

Iš

viso

Darbovi

etė

(proc.)

Aukštoji mokykla 66,7 82,4 86,1 94,0 84,4 87,9

Mokslinių tyrimų

institutas 33,3 14,7 11,1 5,4 15,6 10,7

Kitas variantas - 2,9 2,8 0,6 - 1,3

Iš viso 100 100 100 100 100

Darbinė

veikla

(proc.)

Dirba tik mokslinį tiramąjį

darbą 14,3 2,9 6,9 7,2 12,2 7,8

Be mokslinio tiriamojo

darbo dirba ir

pedagoginį/dėstomąjį

darbą

57,2 70,6 67,4 57,7 58,5 59,6

Be mokslinio tiriamojo

darbo dirba ir

administracinį darbą

21,4 20,6 23,3 25,7 19,5 23,99

Kitas variantas 7,1 5,9 2,3 9,4 9,8 8,6

Iš viso 100 100 100 100 100

Miestas

(proc.)

Kaunas 40,9 51,7 78,1 51,9 57,1 54,4

Vilnius 27,3 27,6 18,8 25,9 42,9 27,6

Klaipėda 31,8 6,9 3,1 10,8 - 9,9

Šiauliai - 13,8 - 5,1 - 4,4

Kitas variantas - - - 6,3 - 3,7

Iš viso 100 100 100 100 100

Atsižvelgiant į tokį respondentų demografinį pasiskirstymą galima daryti prielaidą, kad

daugiausia tyrimo metu dalyvavusių mokslininkų sudaro moterys (66,9 proc.), o žvelgiant

kvalifikacinio laipsnio aspektu – mokslų daktaro laipsnį (56,2 proc.) turintys mokslininkai. Taip

pat, didžioji dalis tyrimo dalyvių buvo iš socialinių mokslų krypties (58,1 proc.), o mažiausiai

biomedicinos mokslų (8,1 proc.). Respondentų amžiaus vidurkis - apie 40,4 metus. Atsižvelgiant į

instituciją, kurioje dirba mokslininkai svarbu paminėti, kad didžioji jų dalis dirba aukštosiose

mokyklose (97,9 proc.). Šalia aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų, kaip papildomą

darbovietę, mokslininkai nurodė valstybines įstaigas, privačias bendroves, individualų verslą. Visa

tai kelia klausimą, kodėl mokslininkai šalia kūrybinio darbo užsiima kita veikla? Į šį klausimą iš

dalies bus stengiamasi atsakyti sekančiuose analizės poskyriuose.

Kalbant apie respondentų charakteristikas, paminėtinas ir mokslininkų darbinės veiklos

pobūdis. Kaip gauti duomenys parodė, net 59,6 proc. mokslininkų be mokslinio tiriamojo darbo

dirba ir pedagoginį/dėstomąjį darbą, 23,99 proc. - be mokslinio tiriamojo darbo dirba ir

administracinį darbą, ir tik 7,8 proc. visų tyrimo dalyvių dirba tik mokslinį tiramąjį darbą. Visa tai

rodo tam tikrą mokslininkų kūrybinio darbo specifiką, kuri taip pat bus aptarta sekančiuose darbo

skyriuose.

16

Lentelės formatas dėl savo patogumo paimtas iš tyrimo „Mokslininkų ir tyrėjų mobilumo kokybinis tyrimas“ atlikto

2009 metais. Šaltinis internete: http://www.euraxess.lt/content/ekspertiniai-tyrimai.php (Žiūrėta: 2013.04.20)

32

4.2. Mokslininkų bendruomenės kūrybinio darbo specifika bei sąlygos

Apie mokslininkų darbo pobūdį ir sąlygas leidžia kalbėti dviejų tyrimo metodų pagalba

surinkti duomenys. Taigi kokie esminiai darbo sąlygų aspektai būdingi mokslininkų darbui? Į šį

klausimą atsakyti nėra paprasta, nes kiekvienas mokslininkas akcentuoja atskirus savo darbinės

veiklos indikatorius, tačiau nepaisant skirtybių, galima identifikuoti ir tam tikrus bendrumus. Patys

mokslininkai save apibrėžia kaip įvairių sričių tyrėjus, gebančius transformuoti idėjas, žinias ir kitą

surinktą medžiagą į kūrybinius produktus ar paslaugas visuomenei. Pasak informanto Gedimino,

yra „pageidautina, kad mokslininkas būtų protingas, kad jis suprastų daugiau negu kiti supranta, kad

jis stebėdamas kažką tai tokio matytų daugiau negu kiti mato.“ Na, o toks kūrybinės mokslinės

veiklos rezultatas pačių tyrėjų įvardijamas kaip mokslinė produkcija, kas, kaip jau minėta teorinėje

dalyje, vertinama kūrybinėje ekonomikoje. Pripažįstama, kad čia pridėtinė vertė priklauso ne nuo

fizinio kapitalo ir pagamintų daiktų ar produktų, bet nuo kūrybinio kapitalo ir intelekto, kurio dėka

formuojamos ir grindžiamos paslaugos. Žemiau pateiktas grafikas vaizduoja esminius teiginius,

kurie kiekybinio tyrimo metu padėjo įvertinti kūrybiškos veiklos būdingumą mokslininkų darbinei

veiklai.

59,9

44,5

19,5

48,9

49,3

47,4

30,9

30,9

8,8

35,7

51,5

54,8

46,7

46,3

47,8

41,9

47,8

34,9

2,2

1,8

18

2,6

3,3

2,9

23,2

19,1

32,4

5,9

2,9

14,7 9,2

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Mano m oks linis darbas reika lauja , kad būtų nuolat m okom as i naujų

dalykų

Mano darbo pobūdis reikalauja daug aukšto lygio įgūdžių

Dirbdamas mokslinį darbą turiu galimybę dalyvauti seminaruose,

apmokymuose ir kituose kvalifikacijos kėlimo kursuose

Mano moksliniam darbui būdingas intensyvus mąstymo procesas

Mano mokslinio darbo pobūdis reikalauja kūrybiškų sprendimų

Mano mokslinis darbas reikalauja daug tiriamosios veiklos

Mano darbe tenka dirbti prie skirtingų mokslinių projektų vienu metu

Mano mokslinis darbas reikalauja nuolat koncentruoti dėmesį ties

skirtingomis darbinėmis užduotimis

Mano moksliniame darbe reikia nuolat generuoti naujas idėjas,

įžvalgas

Vis iš ka i s utinku S utinku Nes utinku Vis iš ka i nes utinku Nežinau

2 pav. Respondentų klausimų pasiskirstymas procentais, vertinant kūrybiniam darbui

būdingus bruožus

Interpretuojant diagramoje pateikiamus rezultatus, galima daryti prielaidą, kad

mokslininkai, kaip kūrybinės klasės atstovai, turi nuolat generuoti naujas idėjas, mokėti

koncentruoti dėmesį ties skirtingomis darbinėmis užduotimis bei intensyviai mąstyti. Savo

33

kūrybinius ir kitus protinius gebėjimus tobulinti seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose ir pan.

Taigi čia vėl randamos sąsajos su teorinėje dalyje išsakytais teiginiais, kad kūrybinis darbas naudoja

intelektą, mokslininko sukauptą žinių kapitalą, kuris paverčiamas kūrybiniu produktu.

Pastaruoju metu vis labiau pripažįstama, kad nuolatinis kūrybinis mąstymo procesas turi

naudos ne tik ekonomikai, bet ir visuomenei, nes socialinių problemų sprendimas ar visuomenės

supratimas, remiantis mokslininkų tyrimų rezultatais ir moksliniais darbais bei rekomendacijomis,

skatina teigiamą socialinę, kultūrinę ir net ekonominę raidą. Tai patvirtina ne tik kiekybinio, bet ir

kokybinio tyrimo metu surinkti duomenys. Šiuo atveju statistinė analizė parodė, jog su teiginiu

„Mano mokslinio darbo rezultatai yra pritaikomi gerinant visuomenės gyvenimo sąlygas“ visiškai

sutiko arba sutiko 56,7 procentai respondentų, kai su teiginiu visiškai nesutiko arba nesutiko apie

29,4 procentai tyrimo dalyvių (žiūrėti lentelę 3 prieduose nr. 6). Tačiau kaip mokslinė veikla gerina

visuomenės gyvenimo sąlygas ir kaip ji prisideda prie socialinio gyvenimo kaitos, atskleidžia

informantės Agnės žodžiai:

<...> aš įsivaizduoju, kad, na, mano kažkokie tyrimai, straipsniai, knygos, galbūt.. na, jos

padeda, gelbėja visuomenei susidėlioti, susidaryti tam tikrus atrankos, vertinimo kriterijus. Aš

bent taip įsivaizduoju, kad aš tam tikrą tą misiją, tą šviečiamąją misiją atlieku.<..> aš tikiu,

kad tie mūsų darbai: ir mano, ir mano kolegių, ir kolegų, kuriuos rašome, vienaip ar kitaip

prisideda prie mokomojo proceso. Tais leidiniais, tomis knygomis gali naudotis ir mokytojai,

ir tai gali būti kaip tam tikri skaitiniai ir vidurinių mokyklų moksleiviam, ar kitų universitetų

studentam.<...> [Agnė, humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 18 d.]

Žinoma, tas poveikis visuomenei gali būti tiek momentinis, tiek ilgalaikis. Tai įvertinę

mokslininkai stengiasi, kad jų veiklos rezultatas turėtų ne tik trumpalaikį poveikį, bet ir, iš esmės,

išspręstų tam tikras visuomenės problemas. To pasekoje, mokslininkai mobilizuojasi, buriasi į

mokslininkų bendruomenes ar kitas organizacijas, kad tas poveikis visuomenei būtų stipresnis:

„Na, iš tikrųjų, kaip aš žiūriu, iš čia [aut. žodž. mokslininkų bendruomenės] pumpuruojasi

tam tikros netgi visuomeninės organizacijos.<...> Šiaip tai bręsta mintys apie kažkokias

Respublikines draugijas, organizacijas tam, kad kažkas vyktų toje visuomenėje.“ [Lina,

humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 15 d.]

Šalia nevyriausybinių organizacijų, kaip kiekybinio tyrimo rezultatai parodė, ne vienas

mokslininkas dirba valstybinėse įstaigose, verslo sektoriuose ir net turi individualius verslus. Taip

kūrybinės klasės pastangomis, mokslinė tiriamoji veikla tampa neatsiejama ekonominio, socialinio

ir kultūrinio gyvenimo dalimi. Visa tai atliepia R. Levickaitės ir R. Reimerio (2011: 83) naudotą

34

kūrybos ekonomikos sąvoką, kuri teigia, kad „kūrybos ekonomika – tai XXI a. ekonomikos

reiškinys, grindžiamas ne paprastu, utilitarinius poreikius tenkinančiu vartojimu, o sudėtingu,

simboliniu vartojimu ir aukštesnių socialinių poreikių tenkinimu.“ Čia nuo funkcinių poreikių

tenkinimo pereinama prie intelektualinių poreikių, kas ypatingai atsiskleidžia mokslininkų darbinėje

veikloje. Mokslininkai prisitaikydami prie kintančios ekonomikos ir rinkos poreikių, atlieka

mokslinius tyrimus specifinėse socialines problemas generuojančiose srityse, domisi naujovėmis ir

nuolat kuria iš visuomenės procesų kylančias teorines įžvalgas. Tai nepertraukiamas kūrybinis

procesas, kuris reikalauja kritiško proto, nuolatinių įžvalgų, įstabumo ir domėjimosi visuomenės

reiškiniais.

Nepaisant tokio mokslininkų siekio ir troškimo daryti teigiamą, ilgalaikį poveikį

visuomenei, vis dėlto pastebima, kad ne vienas jų jaučiasi, kaip balsas tyruose. Neretai jie nebūna

išgirsti, o mokslinės veiklos rezultatai įvertinami bei nagrinėjami tik siaurame akademinės

bendruomenės rate, bet ne platesnėje visuomenėje. Todėl šalia mokslinės tiriamosios veiklos

lygiagrečiai eina dėstomoji/pedagoginė veikla, kurios metu su tyrimo rezultatais, visuomenės

problemomis ir kitais visuomenės reiškiniais supažindinami studentai. Visa tai tarsi rodo, kad

kūrybinis darbas nebūtinai turi materialinę išraišką.

4.2.1 Darbo dinamika: nuo laisvės iki biurokratinio suvaržymo

Pirmiausia, kalbant apie mokslininkų kasdienines darbines užduotis, reikia pažymėti, kad

jas galima būtų apibūdinti kaip svarstykles laviruojančias tarp dviejų skirtingų pusių. Kaip jau

minėta, mokslininkų darbas yra labai dinamiškas ir apima tiek mokslinį-tiriamąjį, tiek pedagoginį-

dėstomąjį darbą. Jie turi paskaitas, atlieka žinių perdavimo funkciją studentams, bet tuo pačiu jie

kuria naujas žinias, generuodami ir perdirbdami jau esamą informaciją. Visa tai rodo, kad

mokslininkų darbas yra nepertraukiamas mąstymo, informacijos sisteminimo ir kūrimo procesas.

Žinoma, šalia šių darbinių veikų egzistuoja konferencijos, stažuotės, pranešimai ir kiti darbai, į

kurių srautą yra įtrauktas kone kiekvienas mokslininkas. Vis dėlto, paminėtina tai, kad mokslinį

darbą dirbantys individai, pasak informantės Austėjos, neturi jokių pareigybinių instrukcijų, t.y.

nėra raštiško nurodymo, ką kiekvienas mokslininkas turi atlikti ir kokia jo turi būti darbinė diena.

Kitais žodžiais tariant, mokslininko darbinis gyvenimas bei darbiniai vaidmenys organizacijoje yra

neapibrėžti, neaiškūs. Tokį teiginį patvirtina ir kiekybinio tyrimo duomenys (žiūrėti skritulinę

diagramą sekančiame darbo puslapyje):

35

3 pav. Darbinių užduočių apibrėžtumo vertinimas (procentais)

Kaip rodo skritulinė diagrama net 64,7 proc. mokslininkų teigė, jog jų kūrybinio darbo

užduotys nėra aiškiai apibrėžtos. Taip kūrybinės klasės atstovai užuot vykdę tas pačias užduotis,

užsiima dinamiška veikla. Visa tai prisideda prie kūrybinės laisvės plėtojimo, nes taip kiekvienas

mokslininkas dirba prie to, kas labiausiai atitinka jo interesų lauką. Tačiau šalia vaidmenų

neapibrėžtumo egzistuoja ir nestabilumo, neapibrėžtumo patirtys, kurios neigiamai veikia

subjektyvią mokslininkų sveikatą.

Žinoma, šalia aptartos laisvės mokslininkų darbe, egzistuoja ir nemažai suvaržymų, kurių

pagrindinis šaltinis yra biurokratija.

„<...> ir daug biurokratijos yra, su kuria mes susiduriame ir dėl kurios dažniausiai

burbuliuojam, kad jinai mums nervus gadina, ir visokios lentelės, ir panašiai... ir

konferencijos, ir pranešimai, ir išvažiavimai, tam tikros stažuotės, kelionės.<...> [Lina,

humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 15 d.]

„Nu mokslinio darbo padėti, nieks nepadeda dirbt, atvirai pasakius, bet gali trukdyt. Ir ta

biurokratija būtent yra tas trukdymas. <...> Tai ta biurokratija pjauna, ir siaubingai

pjauna.<...> [Gediminas, biocheminiai mokslai, 2013 m. kovo 4 d.]

Tokia biurokratija, mokslininkų teigimu, gali labai užgniaužti inovacijas ir kūrybiškumą.

Pastarasis teiginys apie biurokratinius suvaržymus buvo matuotas ir kiekybinio tyrimo metu, tačiau

gauti rezultatai parodė, jog didžioji dalis mokslininkų (72,8 proc.) nesutinka su teiginiu, kad

mokslinius sprendimus riboja institucijos vadovybė. Taip pat, net 61 proc. tyrimo dalyvių nesutinka

su teiginiu, kad jų mokslinis darbas yra prižiūrimas, kontroliuojamas vadovybės (žiūrėti 4 ir 5

lenteles prieduose nr. 6). Visa tai, iš pirmo žvilgsnio tarsi prieštarauja pilotinio tyrimo metu

surinktiems duomenims, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Kai kurių respondentų atviro tipo klausimuose

išreikšta nuomone, savarankiškumas moksliniame darbe yra baustinas, naujovės netoleruotinos ir

36

vertinamas tik lojalumas viršininkams. Vis dėlto, pati biurokratija, kurią įvardino mokslininkai yra

daugialypis konceptas ir apima ne tik hierarchines struktūras, galios mechanizmus, bet ir kitus

aspektus.

Svarbiausias šiuolaikinės biurokratijos, kitaip dar vadinamos „idealios biurokratijos“,

teorijos autorius yra vokiečių ekonomistas ir sociologas M. Weber (1864 – 1920). Jo idealios

biurokratijos teorija grindžiama keliomis pagrindinėmis nuostatomis, kurios teigia, kad

biurokratinio aparato tarnautojai išlaiko asmeninę nepriklausomybę ir yra pavaldūs vadovybei tik

dėl savo nuasmenintų oficialių pareigų; biurokratijos tarnautojams būdinga aiškiai apibrėžta

pareigybių hierarchija, kur kiekviena pareigybė susideda iš aiškiai apibrėžtos kompetencijų srities,

užduočių ir funkcijų.17

Žinoma, mokslininkų darbas sunkiai telpa į idealios biurokratijos apibrėžimo

rėmus, tačiau aukštosios mokyklos, ar kitos institucijos, kuriose mokslininkai dirba turi biurokratijai

būdingų bruožų, nes turi aiškią valdymo ir administravimo sistemą. Visa tai rodo, kad mokslininkai

yra veikiami biurokratinių sprendimų ir šalia mokslinio bei pedagoginio darbo dar turi atlikti

administracines užduotis, kurių reikalauja vadovybė. Kaip minėta anksčiau, be mokslinio darbo

23,99 proc, respondentų dar dirba ir administracinį darbą. Dėl tokių biurokratinių reikalavimų

mokslininkai susiduria su dideliu užduočių kiekiu (93 proc. respondentų) ir krūviu (61,7 proc.

respondentų) savo darbe, ko pasekoje mokslinis darbas nustumiamas į šalį (žiūrėti 6 ir 7 lentelę

prieduose nr. 6).

Nors aptartos daugialypės užduotys apsunkina mokslininkų darbinę veiklą, vis dėlto tai

leidžia kalbėti ir apie mokslininkų multikvalifikaciją. Šiuo atveju mokslininkai yra individai darbo

metu sugebantys greitai perimti idėjas, panaudoti skirtingus įgūdžius ir kūrybingai pritaikyti savo

žinias skirtingose situacijose. Juk, kaip jau minėta, šalia dėstomojo ir mokslinio darbo ne vienas

mokslininkas dirbantis aukštojoje mokykloje turi įvykdyti ir tam tikras administracines užduotis.

Paminėtina ir tai, kad ne vienas iš mokslininkų dirba prie skirtingų mokslinių projektų ir tiriamųjų

veiklų, kas dar kartą patvirtina jų kompetencijų lankstumą bei nuolatinio kūrybinio mąstymo

proceso būtinumą.

Interviu metu pastebėta ir tai, kad biurokratinės taisyklės neretai pasireiškia ir pačiame

kūrybiniame procese. Juk iš vienos pusės mokslininkai gali laisvai pasirinkti savo mokslinių tyrimų

interesų kryptį, ar mokslinį lauką, tačiau pats mokslinis straipsnis turi savo akademinius

reikalavimus ne tik struktūrai, bet ir metodologijai. Tad, tokie nurodymai iš dalies riboja

mokslininkų kūrybinį potencialą. Vis dėlto, nepaisant egzistuojančios biurokratijos, pasak

informantės Linos, „ta akademinė laisvė ir kūrybiškumas priklauso nuo to, kiek tu esi linkęs

17

Krupavičius, A. Kas yra biurokratija? Šaltinis internete: http://www.vtd.lt/index.php?-631862319 (Žiūrėta:

2013.04.06)

37

prisitaikyti, kiek tu esi linkęs būti laisvas.“ Todėl kaip yra sakoma, kur egzistuoja taisyklės ir

suvaržymai, visada atsiranda galimybė jai pasipriešinti.

Kalbant apie mokslininkų kūrybinio darbo laisvę ir nepriklausomumą, kiekybinio tyrimo

metu buvo prašoma įvertinti teiginius, matuojančius kiek mokslininkai yra laisvi savarankiškai

priimti su moksliniu darbu susijusius sprendimus:

4 pav. Savarankiškumo ir laisvės kūrybiniame darbe vertinimas (procentais)

Kaip rodo diagrama, savarankiškai sprendimus gali priimti net 76,5 proc. respondentų, tuo

tarpu, galimybę susidėlioti darbines užduotis kaip mokslininkam yra patogu turi net 82 proc. tyrimo

dalyvių. Taigi, nors mokslininkai turi nemažai aiškiomis rašytinėmis taisyklėmis neapibrėžtų

darbinių užduočių, vis dėlto jie turi galimybę jas daugiau mažiau susidėlioti kaip yra patogu.

4.2.2 Vertybinis pagrindas kūrybinio darbo procese

Prisiminus R. Floridos teiginius, aptartus teorinėje dalyje, reikia pripažinti, kad

kūrybiniam darbui plėtotis reikalingas ne tik kompetencijų lankstumas, multikvalifikacija bei laisvė,

bet ir tam tikra, palanki kūrybiškumui darbo aplinkos atmosfera bei kultūra. Šią atmosferą sukuria

ne vien darbo vieta, darbo santykiai, darbo laiko organizavimas, bet ir vertybinis pagrindas, kuris

dabar bus pristatytas plačiau. Taigi, kokios vertybės būdingos moklininkų darbui?

Individualizmo stiprėjimas darbo sąlygų kaitos kontekste yra viena iš jų. Pasak, sociologo

A. Giddenso (2005) vis dažniau žmonėms patiems tenka kurti save ir formuoti savo pasirinkimus,

identitetus, išsikelti tikslus. „Tai reiškia, jog nuolatos atsiliepiame į kintančią aplinką ir su ja

susideriname; vadinasi, mūsų individualybės ryškėja platesniame mūsų gyvenimo kontekste ir

vystosi drauge su juo. Netgi kasdien pasirenkamos gyvenimo smulkmenos – aprangos stiliai, būdai

leisti laisvalaikį, rūpintis sveikata ar prižiūrėti savo kūną – yra tęstinis savimonės identitetų kūrimo

ir atkūrimo procesas.“ (Giddens, 2005: 72). Taip pat ir mokslininkas, kaip jau minėta, turi

individualiai reguliuoti savo darbotvarkę, savo darbines veiklas ir pan. Taigi, darbas daugiau nebėra

organizuojamas remiantis tradicinėmis hierarchijomis, o jam būdinga didesnė individualumo raiška.

38

Nepaisant to, šalia individualizmo egzistuoja ir bendradarbiavimas, kaip neatsiejama mokslinio

darbo dalis.

<...> na mokslas, šiaip kuo jis nuo kitų sričių galbūt skiriasi, tai mokslui reikia būtinai

bendravimo. <...> šiais laikais, 21 amžiaus mokslas, o ypač gamtos moksluose – tai yra

komandinis darbas. Ir dažniausiai <...> tu turi savo komandą turėt, savo laboratoriją, savo

grupę ten kur tu dirbi, o kitas dalykas, kad tu su savo ta komanda dar bendradarbiauji su

kitom laboratorijom tiek Lietuvoj, tiek užsienyje. Turi savo kokrečias užduotis ir vykdai

bendrus tyrimus. [Gediminas, biochemijos mokslai, 2013 m. kovo 4 d.]

Kiekybinio tyrimo metu taip pat atsiskleidė, kad net 65,8 proc. tyrimo dalyvių dažnai dirba

komandose (žiūrėti 8 lentelę prieduose nr. 6). Toks bendradarbiavimas, mokslininkų nuomone, yra

aktualus, kai siekiama dalintis kompetencijomis su kitais mokslininkais. Taip pat, informantės

Austėjos teigimu, diskusijose su kitais mokslininkais ar kitų sričių atstovais gimsta idėjos, lengviau

generuojamos mintys ir sprendžiamos mokslinio darbo silpnosios pusės. Visa tai atskleidžia tamprų

ryšį tarp individualaus ir grupinio darbo. Mokslininkas turi gebėti dirbti tiek savarankiškai, tiek

reikalui esant bendradarbiauti. Taip individuali kūryba tampa paremta ir idėjų srautais kūrybininkų

bendrijoje (Kačerauskas, 2011: 298).

Kalbant apie vertybes kūrybiniame darbe labai svarbus ir sąžiningumo klausimas. Nors šią

vertybę paminėjo visi mokslininkai, tačiau geriausiai tai iliustruoja informantės Giedrės žodžiai. Jos

teigimu, dirbant mokslinį darbą svarbus „<...> sąžiningumas sau ir prieš kitus. Tai manau, kad

antiplagijatines visas iniciatyvas tikrai palaikau. <...>“ Mokslininkų nuomone, privalu pateikti tai,

kas iš tikrųjų buvo atrasta, o bet koks kito mokslininko minčių pasisavinimas yra nepripažįstamas ir

smerkiamas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kūrybinė klasė privalo vadovautis savo, o ne kitų

kūrybiniu potencialu, o intelektinė nuosavybė tampa socialiniu mokslininko kapitalu, kurio pagalba

yra kuriama mokslinė produkcija.

Na, ir paskutinė, bet ne mažiau svarbi vertybė kūrybinės klasės veikloje, kurią pabrėžė ir

R. Florida, yra tolerancija. Pasak informantų, svarbus artes liberales principas, tas būtent asmens

laisvės, liberalių idėjų principas. Tolerancija kitaip mąstančiam ir galvojančiam žmogui. Pastaroji

vertybė yra būdinga Lietuvos mokslininkų bendruomenei, nes kiekybinio tyrimo dalyvių teigimu,

darbo kolektyvas yra atviras ir tolerantiškas. Tai vaizdžiai atskleidžia skritulinė diagrama (žiūrėti 5

paveikslą kitame darbo lape):

39

5 pav. Respondentų požiūrio į kolektyvo tolerantiškumą naujoms idėjoms pasiskirstymas

(procentais)

Tolerantiškumu, sąžiningumu, individualumu ir bendruomeniškumu paremtas kūrybinės

klasės darbas yra labai svarbus norint generuoti novatoriškas, kūrybiškas idėjas. Juk atvirumas ne

tik kitiems, bet ir aplinkai leidžia išskirti objektyvias, nešališkas mokslines tiesas.

4.2.3 Darbo aplinka: nuo namo – centrizmo iki globalios aplinkos

Darbo aplinka yra viena iš vietų, kurioje žmogus praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Todėl,

kalbėti apie darbo aplinką yra labai aktualu, nes nuo to kaip žmogus ją vertina ir kaip suvokia

atskirus aplinkos aspektus priklauso ir jo subjektyvi sveikata. Taigi, kalbant apie kūrybinę klasę

kaip šiandieninės visuomenės reiškinį reikia ypatingai pabrėžti šios darbuotojų grupės darbinės

aplinkos specifiką. Kaip tyrimo rezultatai parodė, mokslininkų darbo aplinka nėra visą laiką

apribota konkrečiose institucinėse patalpose. Dėl mokslinio darbo daugialypiškumo, mokslininkai

dirba tiek auditorijose, tiek katedros patalpose, tiek bibliotekose, tiek archyvuose, tiek

laboratorijose, tiek namuose.

22,8

44,1

18,4

27,9

94,1

40,8

77,2

55,9

81,6

72,1

5,9

59,2

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100

%

Aš tam tikrus darbus atlieku laboratorijos e

Tenka dirbti archyvuos e ir bibliotekos e

Man nuolat tenka ieš kotis darbo vietos darbinėms už duotims

atlikti

Man tenka dirbti užsienio universitetuose

Tenka dirbti tiek namuose, tiek universitete

Aš dirbdamas mokslinį darbą didžiąją laiko dalį praleidžiu

mokslo institucijoje

Taip Ne

6 pav. Mokslininkų darbo vietos pasiskirstymas (procentais)

40

Žinoma, darbo erdvės pasirinkimas labai priklauso nuo mokslininkų darbinės srities.

Pavyzdžiui, tyrėjai, kurie dirba biomedicininių ar fizinių mokslų srityje ir kurie atlieka

ekspermentinius tyrimus laboratorijose dažniausiai tiriamąjį darbą atlieka specifinėse vietose,

aplinkose. Tačiau vėlesnis kūrybinis procesas ir gautų rezultatų susiejimas su bendru moksliniu

kontekstu gali būti atliekamas nebūtinai mokslo institucijoje. Taigi dažniausiai mokslininkų

pasirenkama kūrybinio darbo aplinka yra namai:

<...> iš tikrųjų, mes čia [aut. žodž. mokslo institucijoje] neprivalom visi būti, nes tai yra

toks kaip ir kūrybinis darbas. Ir jeigu tau geriau rašyti tekstą ar straipsnį namie,

bibliotekose ar dar kažkur, tai tau neprivalu čia būti.<..> [Lina, humanitariniai mokslai,

2013 m. vasario 15 d.]

Žinoma, tokia galimybe dirbti ne mokslo institucijoje pasinaudoja ne vienas mokslininkas,

nes yra teigiama, kad susikaupti ir kokybiškai dirbti yra geriau namuose, kai to kūrybinio darbo

netrukdo kitos užduotys ar aplinkiniai.

„Šiaip aš pati asmeniškai, jeigu yra kažkoksai labai sudėtingas darbas, kur nėra

auditorinis darbas – tai aš stengiuosi čia nebūti ir nesėdėti. Ta prasme, nes viską darai

namie, nes visiškai kitos galimybės susikaupt ir darbo rezultatas žymiai kokybiškesnis ir

jisai žymiai greičiau pasiekiamas. Nes mes čia sėdim penki žmonės. Nu aišku, ne visi

vienu metu. Bet, pavyzdžiui, mūsų konsultavimo valandos sutampa daugeliu atveju. Nu ir

pas mane ateina keli studentai, ir tuo pat metu ateina pas kolegę, dar kita sėdi prie

kompiuterio ir kažką rašo, tai kaip susikaupt, kai čia viena tema šneka, už tos pertvaros

kita tema šnekasi. Sudėtingai. Arba net, pavyzdžiui, mes vat kompiuteriu šitu (rodo į už

atitvaros esantį kompiuterį) vienu dalinamės dviese. <...> Žodžiu, mes 5, o kompiuterių

3. <..> Turim vieną printerį, kas yra labai nepatogu. Nes jeigu reikia, jisai prijungtas prie

vieno kompiuterio. Tai jeigu reikia kažką greitai atsispausdinti, kažkokį dokumentą,

reikia pas kolegą prašyt.“ [Miglė, socialiniai mokslai, 2013 m. kovo 12d.]

Kokybinio tyrimo metu surinktą informaciją papildo ir anketinės apklausos rezultatai,

kurie parodė, kad net 57,3 proc. (žiūrėti 9 lentelę prieduose nr. 6) mokslininkų sunku dirbti mokslinį

darbą egzistuojančioje darbo vietoje. Kūrybinis darbas institucijoje tampa neproduktyviu, nes

dažnai nutinka taip, kad viena darbo vieta tenka dalintis su kitais mokslininkais (73,9 proc.), todėl

reikia organizuoti darbus taip, kad darbo vietos užtektų visiems (žiūrėti 10 lentelę prieduose nr. 6).

Šalia to, jei darbo vieta užimta, mokslininkai yra priversti ieškotis kitų patalpų. Net 59,5 proc.

tyrimo dalyvių teigė, kad darbo vietoje jiems sunku susikaupti (žiūrėti 11 lentelę prieduose nr. 6).

Žinoma, kaip interviu metu paaiškėjo, dalintis tenka ne tik darbo vieta, bet ir technologijomis, kurių

41

stygius yra jaučiamas net 51,5 proc. tyrime dalyvavusių mokslininkų darbo aplinkoje. Pavyzdžiui,

net 43 proc. mokslininkų darbo kompiuteriu turi dalintis su kitais mokslininkais. Toks technologijų

stygius gali sukelti nepasitenkinimą darbo procesu, nes yra pripažįstama, kad jos palengvina

darbines užduotis. Taigi, 53,7 proc. tyrime dalyvavusių mokslininkų mano, kad egzistuojančios

moksliniam darbui skirtos technologijos nėra pritaikytos efektyviam moksliniam darbui (žiūrėti 12,

13 ir 14 lenteles prieduose nr. 6). Vis dėlto, nepaisant neigiamų darbo aplinkos vertinimų, didžioji

dalis mokslininkų savo darbo aplinką apibūdino kaip erdvią (50,7 proc.) ir jaukią (64 proc.) (žiūrėti

lenteles 15 ir 16 prieduose nr. 6). Tai priklauso nuo mokslininkų galimybės darbo aplinką keisti ir

organizuoti jiems priimtinu būdu, kas leidžia susikurti malonią darbui aplinką. Pavyzdžiui, didžioji

dalis mokslininkų į darbo vietą gali atsinešti augalą, pasikabinti paveikslą ir pan. Visa tai siejasi su

jau teorinėje dalyje išsakytais teiginiais, kad kuo individai turi daugiau galimybių nevaržomai veikti

darbo aplinkoje, tuo jų pasitenkinimas darbo procesu yra didesnis. Pripažįstama, kad veiksmų laisvė

darbo procese didina ir emociškai malonių situacijų tikimybę.

Vis dėlto, dėl aptarto nepasitenkinimo egzistuojančia darbo aplinka institucijoje,

mokslininkai daugiau dirba namuose. Tai šiandieninėje visuomenėje yra laikoma naujo tipo

reiškiniu – namo-centrizmu. Ir nors šis terminas dažniau sutinkamas slaugos medicinoje, šiame

darbe jis bus pritaikytas, kalbant apie naujo pobūdžio mokslininkų darbo erdvę. Visa tai tarsi vėl

skatina kalbėti apie tradicinėse visuomenėse vyravusią darbo aplinką, kur pagrindinės darbinės

veiklos buvo atliekamos namuose. Tačiau skirtumas tas, kad šiais laikais ta darbinė aplinka tapo

mobilesnė ir nėra apribota vienos erdvės rėmuose. Tai patvirtina ir globalūs mokslininkų darbo

aspektai.

Vis daugiau mokslininkų atlikdami tyrimus bendradarbiauja su kolegomis iš užsienio,

važiuoja į įvairias konferencijas ar stažuotes, o kai kurie iš jų tyrimų lauką praplečia net už Lietuvos

ribų. To pasekoje, ne vienas mokslininkas (kiekybinio tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad 40,4

proc.) važiuoja dirbti į užsienį trumpesniams ar ilgesniam laikotarpiui:

„Na, turbūt mūsų, kurie dirba šitoj srityje, beveik visų <...> mokslinis tas kelias būtinai

nuveda už Lietuvos ribų: ir už Atlanto, ir šiapus Atlanto, ir Europoje...<...>“ [Lina,

humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 15 d.]

„<...> Aš kokį 8 metų užsienyje esu pragyvenęs. Vien dėl to, kad tekdavo ilgesniam, ar

trumpesniam laikui į stažuotes važiuot ir tose laboratorijose dirbti.<...> [Gediminas,

biochemijos mokslai, 2013 m. kovo 4d.]

Minėtą tarptautiškumą palaiko ir taip vadinamoji elektroninė erdvė, kuri leidžia susisiekti

ir bendrauti nepaisant laiko ar vietos skirtumų. Viena iš tokių komunikavimo priemonių leidžiančių

peržengti geografinę erdvę, informantų teigimu, yra programa Skype, kuri palengvina skirtingose

42

šalyse gyvenančių mokslininkų bendradarbiavimą. Kitais žodžiais tariant, internetas, palengvino

mokslininkų darbą, taip leisdamas taupyti tiek materialius, tiek žmogiškus resursus. Paraleliai

pastarojo teiginio, hipotetiškai galima kalbėti ir apie mokslinę globalizaciją, kai tarptautiškumo

dimensija moksliniame darbe tampa norma.

Technologijos, kurios ne tik palengvina darbines užduotis ir bendradarbiavimą, tuo pačiu

yra labai svarbios skleidžiant informaciją ir mokslinės veiklos rezultatą visuomenei.

<...> mes, iš tikrųjų, daug ir straipsnių spausdinam delfi‘je apie tai, kokie yra tyrimų

rezultatai, nes dažnai visa visuomenės dalis nepaskaito greičiausiai mokslinių straipsnių.

Tai, tarkime, viešinimas per populiarias medijas, kaip delfi, ar ten kitas, manau, netgi yra

veiksmingesnis būdas pasiekiant visuomenę, negu moksliniai straipsniai vien tiktai.

[Giedrė, socialiniai mokslai, 2013 m. kovo 6 d.]

Interviu ištrauka tik pagrindžia idėją, kad technologijos ne tik palengvina kūrybinį

mokslininkų darbą, bet tuo pačiu ir pats kūrybinis kapitalas yra plėtojamas technologijų pagrindu.

Nepaisant to, kaip jau minėta, technologijų stygius apriboja kūrybinio kapitalo plėtojimo galimybes.

4.2.4 Darbiniai santykiai

Moklininkų pripažįstama, kad socialiniai ryšiai yra geresnės sveikatos raktas (Giddens,

2005: 152). Darbo vietoje tai tampa itin svarbu, nes moklininkų bendruomenėje darbas nėra

apribotas nuo kitų žmonių: tiek kolegų, tiek studentų. Todėl, kalbant apie darbo santykius interviu

metu, išryškėjo, kad šalia darbinių, labai konkrečių santykių mokslo metu yra šioks toks

neformalaus bendravimo aspektas. Būtent draugiški, šilti, bendradarbiavimu ir tarpusavio supratimu

paremti santykiai skatina teigiamai vertinti savo darbą ir darbines užduotis. Nepaisant to,

analizuojant surinktus tyrimo metu duomenis aiškiai išsiskyrė ne tik tampriais ryšiais paremtas

santykių mikro lygmuo, bet ir kiti socialiniuose moksluose naudojami analitiniai sąveikos lygmenys

– mezo ir makro. Visus plačiau dabar ir bus stengiamasi aptarti.

Mikro lygmuo

Mažiausias sąveikos analitinis lygmuo yra mikro lygmuo, kuris apibrėžiamas per sąveikas

tarp individų mažoje, artimoje jų grupėje. Taip mokslininkų tarpusavio santykiai su kitais katedroje

dirbančiais mokslininkais ir asmenimis šiame darbe buvo apibrėžiami ir laikomi pirminiu santykių

analizės vienetu. Tad, kas būdinga mokslininkų artimiausioje erdvėje vyraujantiems darbiniams

santykiams ir kokie jų ypatumai? Į šį klausimą buvo siekiama atsakyti tiek kiekybinio, tiek

kokybinio tyrimo metu surinktų duomenų pagalba.

43

Kaip gauti anketinės apklausos rezultatai parodė, mokslininkų kolektyvo santykiams

būdingi tam tikri bruožai, kurie aiškiai atsispindi žemiau pateiktoje diagramoje.

7 pav. Tarpasmenių santykių darbo kolektyve vertinimas (procentais)

Rezultatai rodo, kad mokslinio darbo kolektyvą respondentai vertina, kaip draugišką,

paslaugų, atvirą naujoms idėjoms ir nuomonei, nekonfliktišką, nesutarimus sprendžiantį

konstruktyviai ir pan. Tokius kiekybinio tyrimo metu surinktus duomenis informatyviai papildo ir

interviu ištrauka. Pasak informatės Linos, kolektyvas mokslininkų kolegų rate yra labai draugiškas

ir paslaugus:

<...> šiaip aš savo kolektyvą galėčiau apibūdinti labai gerai ir mes esam kaip šeima, nes

daugelis žinom tokių dalykų asmeninių, o ne tik kad darbinių. Tarkime, jeigu kokios

problemos šeimoj, ar kažkokie kitokie dalykai – tai mes ir pasirūpinam, ir pasiklausiam, ir

va šitas dalykas... nu, kaip čia pasakius... aš daugeliui kolegų sakau: „Atlyginimai, kuriuos

mes gauname yra ganėtinai nedideli, bet tai yra kompensacija tas kolektyvas.“. Tarkime,

jeigu darai kažką, yra labai nepatogu nepadaryti, ne dėl to, kad tau reikia, bet dėl to, kad tu

pavesi savo kolegą. Ir va toks tas ryšys yra ir manau, kad tai yra didelis mūsų kolektyvo

privalumas. [Lina, humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 15 d.]

Atlyginimo tematika, kuri išryškėjo pokalbio metu yra aktuali kalbant apie mokslinį darbą,

tačiau šiame darbe, kaip ir kiti finansavimo mechanizmai nebus plačiau nagrinėta. Visų pirma

kalbant apie atlyginimą reikėtų paminėti, kad net 63,6 proc. mokslininkų sutiko su teiginiu, jog

„atlyginimas yra per mažas“ (žiūrėti 17 lentelę prieduose nr. 6), taip pat 12,5 proc. apklaustųjų

išsakė savo nuomonę apie atlyginimo vertinimą ir galėjo įrašyti kitą atsakymo variantą. Daugiausia

44

jų yra apie tai, kaip atlyginimas yra per mažas, kad didžioji jo dalis mokama už pedagoginį, o ne už

mokslinį darbą bei tai, kad atlyginimas už mokslinį darbą yra žeminantis mokslininko orumą. Todėl

šalia oficialaus, formalaus mokslinio darbo skatinimo egzistuoja pačių mokslininkų susikurti

motyvavimo būdai. Pavyzdžiui, tokią skatinimo sistemą sudaro nematerialios priemonės, kaip savęs

apdovanojimas maistu, geru pirkiniu ir pan. Šalia to, kaip ir informantė minėjo draugiški,

bendradarbiavimu paremti santykiai yra dominuojantis reiškinys mokslininkų tarpe, kuris kaip

vienas iš faktorių skatinančių teigiamai vertinti mokslinį darbą, nepaisant blogai vertinamo

atlyginimo. Vis dėlto, kaip ir visur, neįmanoma išvengti mini konfliktų, kurie, informantų teigimu

yra sprendžiami konstruktyvių diskusijų metu.

Mezo lygmuo

Šis lygmuo yra kaip tarpininkas tarp mikro ir makro lygmenų. Juk šalia nedidelės vienoje

aplinkoje dirbančios mokslininkų bendruomenės santykių egzistuoja santykiai su kitomis

katedromis, kitų sričių mokslininkų bendruomenėmis toje pačioje institucijoje, kurie ne visada būna

tokie draugiški. Interviu metu pastebėta, kad jie net būna konkurencingi ir konfliktiški. Dažnai

konkuruojama dėl finasavimo, dėl pripažinimo bei geros vietos mokslinėje erdvėje. Žinoma,

finansavimo tema šiame darbe nebus plačiai nagrinėjama, o gilesnės studijos apie finansavimo

galimybes, šaltinius ir kitas finansinės sistemos struktūras bus paliktos ateities tyrimams. Nepaisant

to, pažymėtina, kad finasavimo klausimas yra labai aktualus, norint užsiimti laisva kūrybine

moksline veikla. Visa tai, mokslininkų teigimu, yra apribojama dėl finansavimo trūkumo, ko

pasekoje negalima įsigyti reikiamų moksliniam darbui priemonių. Tai patvirtina ir informanto

Gedimino žodžiai:

<...> Ekspermentiniams tyrimams finansavimas yra labai prastas. Ir tas finansavimas yra toks,

kad daugmaž reikia dekano kaip išmaldos prašyt, kad jis leistų nusipirkt, duotų pinigų

reagentams kažkokiems.. tai vat apie mokslą nėr kalbos...<...> [Gediminas, biochemijos

mokslai, 2013 m. kovo 4 d.]

Toks finansavimo trūkumas prilyginamas Tarybų Sąjungos laikams, kada vyravo

prekių stygiaus, deficito laikai. Todėl tokio stygiaus sąlygomis, remiantis Inglehart‘o teorija,

žmonėms buvo būdingos materialistinės, o ne post - materialistinės vertybės (Leonavičius, 2003:

37 - 38). Tokia situacija kai kurių sričių mokslininkus šiandieninėje visuomenėje padaro

verslininkais, kurie pirmiausia turi įsigyti reikalingų priemonių ir technologijų – tai yra susikurti

materialinę bazę tam, kad galėtų užsiimti kūrybiniu darbu. Todėl kai nėra lėšų ir adekvačios

materialinės bazės mokslinis darbas tampa ribotas. Vis dėlto įdomu tai, kad biochemijos srities

45

mokslininkas Gediminas pateikė ir finansavimo trūkumo teigiamas puses, skatinant

kūrybiškumą:

<...> tai pagrindinis tas kūrybiškumo faktorius, tokioj Lietuvos mokslo sistemoj daugeliu atveju

yra netgi žymiai didesnis negu, kad Vakarų Europos moksle. Kadangi Vakarų Europos mokslas

yra galingas technine baze <...> pagrindinius metodus visada jie ten geriausiai naudoja, jie ten

yra gerai finansuojami, turi geriausius prietaisus ir tas pagrindiniu keliu – „mainstream“ su jais

konkuruot neišeina. Jie yra per daug stiprūs. Bet jeigu yra alternatyvūs kažkokie priėjimai,

kažkoks kitoks požiūris į problemos sprendimą – tai yra tai, ką mes galim. Tiesiog, siūlydami

kažkokius savo alternatyvius problemų sprendimo metodus ir spręsdami tas problemas,

siūlydami ir rezultatus rodydami, sudomindami va tokiais metodais.<...> [Gediminas,

biochemijos mokslai, 2013 m. kovo 4 d.]

Tokia ribota materialinė bazė atsiperka mokslininkų turima intelektualine nuosavybe.

Jų kūrybiškumas stokos sąlygomis tik patvirtina informanto pasakytą patarlę, kad „skurdieji,

nuogieji yra išmone turtingesni.“. Nes tokiu atveju mokslininkai negaudami finansavimo

prietaisams ar kitoms darbinėms priemonėms įsigydi, jas pasigamina „namų sąlygomis“. Taigi

kūryba prasideda pirmiausia nuo kūrybiško problemos sprendimo. Visa tai pagrindžia ir teorinėje

dalyje išsakytą idėją, kad konkurencija ir tamprių ryšių nebuvimas skatina mokslininkų

kūrybiškumą. Vis dėlto, nepaisant tokio kūrybiškumo palaikymo konkurencijos sąlygomis, reikia

įvertinti ir tai, kad mokslininkai labiau palaiko tarpusavio bendradarbiavimu paremtus,

draugiškus santykius, nes jų nuomone bendradarbiaujant gimsta idėjos ir taip yra palengvinamas

mokslinis darbas. Tad, pastarasis santykių pobūdis yra palankesnis ne tik kūrybinės veiklos

skatinime, bet ir mokslininkų subjektyvios sveikatos palaikyme.

Makro lygmuo

Makro lygmens santykiai apima santykius tarp skirtingų institucijų, kurie kaip ir santykiai

mezo lygmenyje gali būti tiek draugiški, tiek konfliktiški. Neretai tarp skirtingose institucijose

dirbančių mokslininkų bendruomenių vyrauja konkurencingi, paremti galios pozicijomis santykiai.

Pilotinio tyrimo metu, informantė Lina teigė, kad egzistuoja centro ir periferijos skirtis. Jos teigimu,

tam tikrų projektų, ar ekspertinių išvadų atveju, objektyviai žiūrint jų tyrimų centras yra daug labiau

kompetetingas, bet dėl to, kad ten yra Vilniuje ir ten yra pažintys, daug dalykų yra atliekama ten.

Taigi:

<...> galių centrai, galių struktūros, su kuriomis tu žmogus susiduri. Ir ta sistema yra tokia

gremėzdiška, mašinali... [Lina, humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 15 d.]

46

Kaip rodo informantės žodžiai, egzistuojančios galios struktūros mokslinėje erdvėje tuo

pačiu kuria ir mokslinę nelygybę tarp mokslininkų bendruomenių ir centrų platesnėje geografinėje

erdvėje. Tokia neligybe paremti makro lygmens santykiai neigiamai veikia ir mokslininkų

kūrybingumą bei mokslinės veiklos vertinimą. Taigi, visi aptarti konkurencingų santykių aspektai

leidžia kalbėti ne tik apie kūrybiškumo skatinimą, bet ir nemalonios kūrybinio darbo aplinkos

vyravimą. Todėl ne vienas mokslininkas išsakė požiūrį, kad reikėtų kurti darnesnę mokslininkų

bendruomenės kultūrą, paremtą bendradarbiavimu ir abipusiu supratimu.

4.2.5 Lankstus darbo laiko rėžimas

Kaip rodo šios analizės dalies pavadinimas, galima spręsti ir kokia kūrybinio darbo laiko

struktūra būdinga mokslininkams. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad kūrybinė klasė

dirba lanksčiu laiko rėžimu, kas iš dalies leidžia darbuotojams pasirinkti kokiomis valandomis ir

kokį laiko tarpą dirbti nustatytose laiko ribose. Žinoma, yra tam tikros darbinės užduotys, kaip

paskaitos, ar administraciniai darbai, kurie vyksta nustatytomis dienomis ar valandomis, tačiau

kūrybinis darbas, mokslininkų teigimu, nėra įspraustas į jokius laiko rėmus:

<...> kada nori tada dirbi. Dieną tu gali dirbt, gali nedirbt, ir gali vakare padirbt. <..> čia nėra

nei šeštadienių, nei sekmadienių. Yra kažkokie „deadlainai“, yra nuolatinis kažkoks tai laiko

išsidėliojimas ir tu tame reikale sukiesi. Tau čia yra rezultatų dalykas. Ne darbas nuo 8 iki 17

val., bet bet rezultato kažkokio tai siekimas. [Austėja, socialiniai mokslai, 2013 m. kovo 19d.]

<...> dėstytojo, mokslininko darbas nėra nuo 8 iki 17 val. Labai dažnai tenka dirbti ir

naktimis, man asmeniškai kažkaip pereina ir į nakties ritmą. Nes dieną tai yra paskaitos, tam

tikri administraciniai reikalai, o straipsnių rašymas, projektai, dažniausiai ta kūrybinė veikla,

jinai nusislenka į tą naktinę pamainą. [Giedrė, socialiniai mokslai, 2013 m. kovo 6 d.]

Darbas naktį neigiamai veikia sveikatą, ir tai siejasi su H. Steinmetz ir P. Schmidt (2010:

173) atlikto tyrimo apie subjektyvios sveikatos ir darbo laiko variacijų ryšį rezultatais. Tyrimo metu

buvo atrasta, kad tie kurie dirba naktį, patiria daugiau sveikatos negalavimų, nei tie, kurie dirba

dienos metu. Tai susiję su tuo, kad pažeidžiama nusistovėjusi miego ir darbo dienos tvarka. Juk

miego paskirtis yra pailsėti, atgauti jėgas, atsipalaiduoti. Miegas yra reikšmingas, nes jis susijęs su

visuomenės funkcionavimu ir individų galimybe veikti. Taigi, pripažįstama, kad miego stoka veikia

psichiką, imuninę sistemą ir t. t. Mokslininkai taip pat yra platesnės visuomenės dalyviai, kurie

veikia pagal paros ritmus, todėl dirbantys naktį prisiima kitokius vaidmenis negu platesnės

visuomenės nariai. Visa tai iššaukia nemažai problemų socialiniame gyvenime, siekiant atlikti iš

vienos pusės visuomenės, o iš kitos pusės darbo sferos primetamus vaidmenis ir reikalavimus.

47

Mokslininkų darbo laiko grafiko neapibrėžtumas pastebimas ne tik interviu metu, bet ir

analizuojat kiekybinius duomenis. Įdomu ir tai, kad kūrybinio darbo slinktis nuo tradiciškai

nusistovėjusių darbo savaitės ir savaitgalio rėmų, žymi mokslininkų darbui būdingą nestabilumą.

Pavyzdžiui, kaip vaizduoja paveikslas nr. 8, mokslininkai kūrybinį darbą dirba nenustatytomis

valandomis ir dienomis:

8 pav. Darbo laiko ypatumai mokslininkų darbe (procentais)

Kiekybinio tyrimo metu buvo siekiama įvertinti ir mokslininkų skaičių, kurie dirba

viršvalandžius. Kaip parodė duomenų analizės rezultatai 71,7 proc. mokslininkų labai dažnai arba

dažnai dirba viršvalandžius (žiūrėti 18 lentelę prieduose nr. 6). Pagrindinėmis to priežastimis,

informantai laikė moksliniam darbui skiriamo laiko stygių darbo metu. Dėl biurokratinių

reikalavimų, papildomų užduočių, kūrybinis darbas yra nukeliamas į trečią planą bei atidedamas

vakarui, nakčiai arba laisvalaikio metui.

<...> Lietuvos universitetuose dirbančiųjų yra ta problema, kad mokslas labai dažnai

nustumiamas į trečią planą. Nes svarbiausia tai yra paskaitos, reiškia popierių tvarkymas

įvairių, nu ir tada jau kiek laiko lieka, tada jau mokslui skiriama.<...> [Gediminas,

biochemijos mokslai, 2013 m. kovo 4 d.]

Taigi, Weberio naudotas biurokratijos, kaip idealaus darbą palengvinančio mechanizmo,

principas, nėra tinkantis kūrybiniame darbe. Biurokratija šiuo atveju tik apriboja kūrybiškumą. Tuo

pačiu, aptartas darbo laiko variacijas lemia kūrybinio darbo specifika bei darbo aplinkos kaita, ko

pasekoje kūrybinis darbas persikelia į namų erdvę:

<...> Na aišku, kai tu būni namie, ta darbo diena tampa nenormuota. Ir aišku nesėdi prie

kompiuterio 8 val. ryto. Jinai šiek tiek nusikelia į vėlesnį laiką. Ten kokią 9 – 10 val., su

48

galbūt ilgesne pietų pertrauka, bet jinai irgi nesibaigia 17 val. Jeigu reikia, tai sėdi ir iki 23

val., ir iki 24 val. Labai įvairiai. [Miglė, socialiniai mokslai, 2013 m. kovo 12 d.]

Tą patį kūrybinio darbo bruožą pabrėžia ir J. Howkinsas (2007): idėjos atsiranda ir

nedarbo laiku, o pats darbas mėgsta neformalią aplinką, kuri tyrimo metu dalyvavusių mokslininkų

atveju, yra namai. Toks darbo valandų įsibrovimas į poilsio laiką žymi visuomenės struktūrinius

poslinkius. Darbas yra individualizuojamas, tačiau tuo pačiu metu išlaiko discipliną ir pareigą

(Kačerauskas, 2011: 298). Ne vienas mokslininkas pabrėžė, jog esant labai neapibrėžtam darbo

laikui, jų darbinę veiklą struktūruoja ir disciplinuoja internalizuotos vidinės vertybės kaip

pareigingumas bei tikslo siekimas. Tad, čia išryškėja ir dar vienas mokslininkų darbui būdingas

bruožas, kai pareigybių ir darbo laiko neapibrėžtume mokslininkas pats turi susistruktūruoti,

organizuoti savo kūrybinį darbą. Pastarieji kūrybinio darbo bruožai leidžia kalbėti ir apie M.

Foucault (1998) pasiūlytą disciplinos konceptą. Jis kalbėjo apie discipliną, kaip pagrindinį galios

įrankį. Dažniausiai disciplinuojanti kūnus galia yra formuojama ir objektyvizuojama įvairių

institucijų kuriamų diskursų pagalba, taip stengiantis paveikti ir formuoti individų mąstymą,

pasaulėjautą bei kūną. Foucault pasiūlė ir naują perspektyvą, kurioje galia parodoma kaip

išsiskaidžiusi, neapibrėžiama, neturinti subjekto, bet veikianti per įvairias disciplinuojančias

praktikas, vyraujančias normas ir technologijas. Žinoma, Foucault nesistengė įtvirtinti represyvios

galios įvaizdžio, bet kaip tik formavo požiūrį, kad galia yra produktyvi. Mokslininkai

internalizuodami jiems keliamus lūkesčius, priskiriamas vertybes ir vaidmenis, ima aktyviai save

vertinti ir adekvačiai elgtis, kad atitiktų įvairių diskursų formuojamus mokslininkų elgesio

modelius.

4.2.6 Asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyra

Šiais laikais, kai darbas užima didžiąją dalį žmogaus kasdienybės ir net viso gyvenimo,

tampa aktualu kalbėti ir apie darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Taigi, kaip ši pusiausvyra

pasiekiama mokslininkų tarpe, nėra lengva atsakyti, kadangi kiekvienas mokslininkas šioje srityje

randa tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų. Vienų mokslininkų teigimu (17,3 proc.), dirbant

mokslinį darbą, asmeninis ir darbinis gyvenimai yra labai gerai suderinami (žiūrėti 19 lentelę

prieduose nr. 6), nes jų teigimu, šio darbo specifika yra tokia, kad nereikia savęs spausti į nustatytus

laiko rėmus ir dirbti nuo 8.00 iki 17.00 val., kaip kitų sričių darbuotojams. Taip pat, mokslinį darbą

galima derinti taip, kad atsirastų laiko ir tam tikriems asmeniniams dalykams atlikti. Visa tai yra

susiformavę kaip neformalus dalykas, kuris sukuria daugiau laisvės derinti šias dvi svarbias

gyvenimo sritis. Vis dėlto, egzistuoja ir kita medalio pusė, kita mokslininkų grupė (33,4 proc.),

49

kurie teigia, kad mokslinį darbą ir asmeninį gyvenimą suderinti yra pakankamai sudėtinga.

Pagrindinės to priežastys yra laikas.

„<...> deja nelengvai tai yra suderinama sritis, nes iš tiesų dar dalį savo laisvalaikio ir

atostogų tu turi paskirti darbui. Tiem nepadarytiem darbams, kurių, deja, nespėji atlikti.<...>

Tenka dirbti ir savaitgalį, ir per atostogas. Visaip čia tenka. [Agnė, humanitariniai mokslai,

2013 m. vasario 18 d.]

Dirbti laisvalaikiu ir atostogų metu priverčia ne tik laiko stoka, bet ir darbas su kolegomis

iš užsienio. Juk kaip jau minėta, kūrybiniam darbui svarbus ne tik individualizmas, bet ir

komandinis mokslinis darbas, todėl mokslininkas tampa atsakingas ne tik už save, bet ir už savo

kolegas.

<...> Bet yra kitas dalykas, kai įsiveli į tuos mokslinius projektus.. mokslas yra komandinis

darbas ir praktiškai, kai ta komanda yra tokia, kai nėra vien tavo laboratorijoj, bet yra

bendradarbiai kažkur Švedijoj, bendradarbiai Prancūzijoj, ten bendradarbiai Anglijoj ir tu

kiekvienam nerašysi: aš atsiprašau šią savaitę negaliu, nes pas mane atvažiavo uošvienė.<...>

[Gediminas, biochemijos mokslai, 2013 m. kovo 4 d.]

Mokslinio darbo specifika lemia tai, jog darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas

pareikalauja nemažai pastangų, nes darbo laiko įsibrovimas į laisvalaikio zoną žymi ir tam tikrus

konfliktus derinant darbines užduotis su šeimyniniais įsipareigojimais. Todėl, informantės

Austėjos teigimu, „visuomenėje egzistuoja nuostata, kad jeigu šeimoje yra vienas mokslininkas,

kitas turi aukotis ir gyvent dėl šeimos.“ Nepaisant to, toks dviejų sričių derinimas labai priklauso

ir nuo to, ar šeima palaiko, ar nepalaiko ir kaip reaguoja į mokslininko darbinę veiklą.

* * *

Apibendrinant visas išskirtas kūrybinio darbo sąlygų dimensijas, kurios išryškina

mokslininkų darbo specifiką, galima pastebėti, kad tai yra labai varijuojantys, kintantys, tačiau ir

bendrų sąlyčio taškų turintys darbo sąlygų organizavimo bruožai. Taigi, iškristalizavus

principinius darbo sąlygų komponentus ir juos aptarus dabar bus siekiama įvertinti jų ryšį su

subjektyvia mokslininkų sveikata. Vis dėlto pereinant prie tyrimo hipotezių tikrinimo, reikia

pateikti statistinius duomenis apie bendrą respondentų požiūrį į jų moksliniam darbui būdingas

darbo sąlygas. Tokį respondentų įvertinimą atspindi sekančiame lape pateikiama skritulinė

diagrama:

50

9 pav. Mokslininkų požiūris į egzistuojančias darbo sąlygas (procentais)

Dažniausiai pasikartojanti reikšmė - moda imtyje yra lygi 6 (žiūrėti 20 lentelę prieduose

nr. 5). Tai yra aukščiau už neutralų-vidutinį įvertinimą, kas leidžia daryti prielaidą, jog

mokslininkai palankiai vertina mokslinio darbo sąlygas. Nepaisant to, tyrimo analizės metu

reikia įvertinti ir nesudarančias statistinės daugumos nuomones. Tad, žemą vertinimą mokslinio

darbo aplinkai davusiems mokslininkams ir daliai teigiamai mokslinio darbo sąlygas vertinančių

mokslininkų (viso komentarus nurodė 123 respondentai) pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų

tobulinti gerinant mokslinio darbo sąlygas yra:

Biurokratinių dalykų sumažinimas, nes daug kas yra centralizuota ir neišnaudojamos

mokslo teikiamos galimybės.

Turi būti adekvati mokslinio darbo motyvavimo sistema (pvz.: finansavimas

komandiruotėms, konferencijoms; priedai prie atlyginimo už mokslinio darbo rezultatus;

adekvatus mokslinio darbo apmokėjimas, kad nereikėtų ieškoti papildomų pajamų šaltinių).

Reikėtų mažinti akademinio, pedagoginio ir administracinio darbo krūvį. Aukštosiose

mokyklose taikyti vien tik mokslinio darbo etato praktiką.

Patogių, individualių darbo vietų kūrimas ir jų aprūpinimas reikiamomis mokslinio

darbo priemonėmis, technologijomis, įranga.

Komandinio, bendradarbiavimu tarp institucijų paremto mokslinio darbo skatinimas.

Taigi tai tarsi ir rodo neigiamus mokslinio darbo aplinkos aspektus, tačiau, kurie iš jų

turi didžiausią įtaką mokslininkų subjektyviai sveikatai, bus aptarta po bendros tyrimo dalyvių

subjektyvios sveikatos apžvalgos.

51

4.3. Subjektyvi sveikata: tyrimo dalyvių požiūriai

Šioje analizės dalyje bus siekiama išsiaiškinti kaip subjektyvus mokslininkų savo

sveikatos patyrimas priklauso nuo konkrečių ir specifinių kūrybinio darbo aplinkos charakteristikų.

Juk mokslininkai kaip kūrybinį kapitalą naudojanti darbuotojų grupė, išgyvena darbo erdvės kaitą,

darbo laiko pokyčius, socialinių santykių restruktūrizaciją, kas, kaip jau minėta, lemia kintantį

pasitenkinimą darbo sąlygomis, o tuo pačiu ir subjektyvią sveikatą. Subjektyvi sveikata, kaip jau

aptarta anksčiau, apima daugelį gyvenimo aspektų ir suvokiama kaip darni socialinės aplinkos ir

geros savijautos sąveika. Paminėtina ir tai, kad nors pamatinė šio darbo sveikatos koncepcija

remiasi Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) pasiūlyta sveikatos samprata, vis dėlto tyrimo

metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip patys tyrimo dalyviai suvokia sveikatą ir gerą savijautą. Visa

tai palengvina subjektyvios sveikatos analizę šio tyrimo rėmuose. Taigi informantų teigimu sveikata

- tai:

Jeigu gerai jautiesi, nejauti, kad ten turi širdį, ar kažką – tai turbūt esi sveikas. [Lina,

humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 15 d.]

Sveikata... Na, sakyčiau, žmogaus gera fizinė ir psichologinė būklė, dvasinis tam tikras

komfortas. Ne tik fizinė negalia, bet ir tam tikra <...> gera dvasinė būsena. [Agnė,

humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 18 d.]

Sveikata – kai tu gali gerai jaustis, neturėt jokių nusiskundimų, kai, tiesiog, gali kokybiškai

gyvent, kai nieko neskauda, nėra kažkokių ligų. [Miglė, socialiniai mokslai, 2013 m. kovo 12

d.]

<...> Sveikata tai kai esi produktyvus <...> Jeigu žiūrint iš savo profesinės perspektyvos, tai

kad tu gali rašyt ir ruoštis paskaitom <..> esi sveikas. [Austėja, socialiniai mokslai, 2013 m.

kovo 19d.]

Informantų interviu citatos tik dar kartą patvirtina, jog sveikata tai ne vien tik gera fizinė

savijauta, bet apima ir teigiamą dvasinę būseną, t.y. kai jaučiamasi sveiku, kai nereikia galvoti apie

sveikatą. Įdomu ir tai, kad sveikata siejama su funkciniu gebėjimu atlikti darbines užduotis, kas

žymi mokslininko produktyvumą. Visa tai rodo, jog informantų požiūriui apie sveikatą nemažą

įtaką daro vyraujančio biopsichosocialinio diskurso nuostatos, kur sveikata suvokiama kaip

įvairialypė gyvenimo dimensija, o ne vien ligos buvimas ar nebuvimas. Nepaisant to, informantai

akcentavo tik fizinius ir psichloginius aspektus, tačiau ne socialinės aplinkos povekį, kuris turi

nemažą įtaką subjektyviam savo sveikatos vertinimui. Juk moksliniame diskurse yra pripažįstama,

kad kultūra, socialiniai, fiziniai faktoriai, aplinka formuoja bei įtakoja mūsų kūnus, o per juos ir

emocines patirtis. Aplinka lemia tai, kaip žmogus suvokia savo kūną, savo vidinę būseną. Taigi,

visa tai tik pagrindžia teiginį, kad sveikata ir sveikatos negalavimai „nėra vien tik biologinės

sąvokos – tai ir socialinės veiklos produktai. Atskiros ligos nėra savaime suprantamos realybės – tai

52

socialinio samprotavimo ir socialinės praktikos produktas.“ (Baltrušaitytė, 2004: 275) Akivaizdu,

kad žmonių suvokimas apie savo sveikatą gali kisti tiek laike, tiek skirtingose visuomenėse ar net

profesinėse klasėse.

Kalbant apie subjektyvią sveikatą ir jos detalesnę analizę pirmiausia reikėtų pateikti ir

keletą statistinių duomenų apie tai kokia yra bendra tyrimo dalyvių sveikata bei kaip dažnai jie ja

rūpinasi. Taigi, 45,5 proc. mokslininkų savo sveikatą apibūdino kaip labai gerą arba gerą, 47,8

proc. - nei kaip gerą, nei kaip blogą, o likusieji 6,6 proc. – kaip blogą arba labai blogą (žiūrėti 21

lentelę prieduose nr. 6). Kalbant apie rūpinimąsi savo sveikata, taip pat didžioji dauguma

respondentų (39,7 proc.) teigė, jog jie nei rūpinasi, nei nesirūpina savo sveikata, tuo tarpu 38,9 proc.

visada arba dažnai rūpinasi savo sveikata, o visi likusieji mažai skiria dėmesio savo sveikatai

(žiūrėti 22 lentelę prieduose nr. 6). Taigi atrodytų, kad tyrime dalyvavę mokslininkai jaučiasi gerai

ir jų nekankina jokie subjektyvios sveikatos sutrikimai. Vis dėlto, vėliau likerto skalės pagalba buvo

matuota, kaip dažnai išvardintus mokslinio darbo sukeltus negalavimus patiria mokslininkai (žiūrėti

paveikslą nr. 10).

10 pav. Mokslinio darbo sukeltų negalavimų vertinimas (procentais)

Interpretuojant pateiktus statistinius duomenis apie mokslininkų patiriamus mokslinio

darbo sąlygotus sveikatos sutrikimus, galima daryti prielaidą, kad jie daugiau jaučia fiziškai

neapčiuopiamus, neobjektyvius negalavimus, kitais žodžiais tariant, subjektyvius sveikatos

sutrikimus. Pavyzdžiui, fizinis nuovargis, emocinis/psichologinis išsekimas, energijos stoka - tai su

kūrybiniu darbu susiję subjektyvūs sveikatos sutrikimai, dažnai neturintys organinio, objektyvaus,

fiziologinio pagrindo žmogaus organizme. Pastarosios įžvalgos siejasi su teorinėje dalyje aptarta

kūrybine ekonomika bei jai būdingais darbinio gyvenimo bruožais. Mokslininkų darbo

53

nestabilumas, lankstumas bei technologinė kaita turi poveikį ir dirbančiojo sveikatai bei savijautai.

Pasak M. Ertel, E. Pech, P. Ullsperger ir kitų (2005: 294), didėjanti darbo decentralizacija ir

lankstumas, kurį išprovokuoja technologijų pažanga, skatina darbuotojų nestabilumą, stresinių

situacijų dažnumą. Kiekybinių duomenų rezultatai taip pat parodė, kad stresą ir nervinę įtampą

patiria 50,4 proc. mokslininkų. Tai, informantų teigimu, sąlygoja didelis darbų krūvis ir užduočių

kompleksiškumas:

„Čia jau gal ne mokslininkui, bet greičiau man kaip administratoriui nutinka tas: ir nervinė

įtampa, ir neigiamos emocijos visokios, ir iš tiesų tų konfliktinių situacijų būna žymiai

daugiau negu kad norėtųsi. Mokslininkui su tuo galbūt mažiau reikia susidurt. Nors irgi, aš

jau minėjau, kad mokslas yra bjaurus tuo, kad kartais gali ilgą laiką negali būt jokių tokių

rezultatų, kuo būtų galima pasidžiaugt. Ir tai gali tikrai varyt depresiją, nervų ligą kokią nors.

Aš tuo per daug nesistebėčiau, kai žmogus dirba, stengiasi ir nieko nesigauna, ir dar ten

valdžia keikia, kad nėra mokslinių straipsnių pas tave. Nors jis ten galbūt dirba po 16 valandų

per parą. <...> Taigi, moksliniame darbe gali būti taip, kad metus laiko gali dirbti ir nematyti

rezultato. Ir čia tikrai, ne kiekvieno nervai gali atlaikyti. [Gediminas, biochemijos mokslai,

2013 m. kovo 4 d.]

„Balto popierio“ baimė kaip naujas mokslininkų darbui būdingas sindromas išryškėjęs

tyrimo metu, yra susijęs su pasitaikančiu negebėjimu kurti, generuoti idėjų ir jų perkelti į mokslinį

straipsnį. To pasekoje, neturėdamas mokslinės produkcijos, ar jos greitai nepasiekdamas

mokslininkas patiria subjektyvius sveikatos sutrikimus: emocijų kaitą, stresą, kas vėliau gali tapti

rimtų sveikatos problemų priežastimi.

Pilotinio tyrimo metu buvo pastebėta ir tai, kad subjektyviai mokslininkų savijautai

būdingas sezoniškumas. Pavasaris matomas kaip laikotarpis, kurio metu pasijaučiama blogai,

sunegaluoja sveikata ir kiti savijautos komponentai.

<...> Pervargstam mes visada. Aš matau tai ir iš savęs, ir iš savo kolegių per, sakykim, darbų

gynimus. Kada 3 dienas mes tiesiog po 12 valandų sėdim ir ne tik sėdim, bet ir dirbam. <...>

Būna, semestro pabaigoje visada tam tikrų darbų, kurie tave labai išvargina ir dirbi daug

daugiau negu įmanoma, negu numatyta. Na tai tada stengies po to kažkaip pailsėti, išsimiegot

ir... bet tos įtampos, emocinės įtampos, nuovargio.. turbūt, yra tiesa, kad tas fizinis nuovargis

yra ne toks didelis, koks yra tas emocinis, tas protinis nuovargis, kai tu turi kažką veikti. Nes

fiziškai padirbėję mes paprastai labai gerai užmiegam, o protiškai išsekę mes turbūt ir sunkiai

užmiegam, ir ilgiau trunka kol mes atstatom savo tas gyvybines jėgas ir funkcijas. [Agnė,

humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 18 d.]

54

Kūnuose stresas neretai pasireiškia įvairiais simptomais (nemiga, nuovargiu, lėtiniu

skausmu ir t.t.), kurie neturi aiškaus organinio pagrindo. Kuo labiau jaučiamas bejėgiškumas

(pojūtis, kad stresinė situacija yra nekontroliuojama), tuo destruktyvesnis streso poveikis kūnui.

Visa tai rodo, kad kūrybinio darbo sąlygų komponentai daro įtaką mūsų kūnams bei emocinėms

patirtims, o tuo pačiu ir subjektyviai sveikatai, kas vėliau bumerango efektu atsisuka prieš

mokslininko intelektinius sugebėjimus:

Pervargęs žmogus, jis nebūna kūrybingas, deja, bet tai faktas. Tas darbo laiko ir poilsio

balansas, iš tiesų, turėtų būt tinkamas, jeigu tikrai yra kūrybinis darbas. Ir kai pervargsti tai

nėra gerai.<...> [Gediminas, biochemijos mokslai, 2013 m. kovo 4 d.]

Vis dėlto pastebėta ir kita subjektyvios sveikatos pusė. Interviu metu išryškėjo, kad

subjektyvi vidinė būsena labai priklauso nuo to, kaip žmogus interpretuoja atskirus darbinės veiklos

aspektus ir kokią reikšmę jiems suteikia. Pavyzdžiui, informantės Linos žodžiais tariant:

Tai labai priklauso nuo asmeninio požiūrio, kas tau yra darbas, kaip tu priimi užduotį, kaip tu

su ja dorojiesi, ar tai sistemiškai, ar pripuolamai, tai nuo to didžiausias stresas ir būna. [Lina,

humanitariniai mokslai, 2013 m. vasario 15 d.]

Atlikus anketinės apklausos metu surinktų duomenų analizę buvo pastebėta, kad

mokslininkams jų darbas yra tik viena iš darbinės veiklos sričių (73,9 proc.), savirealizacijos

pagrindas (59,2 proc.) ir pajamų šaltinis (38,6 proc.). Detalesnis rezultatų variantas pateikiamas

žemiau esančioje diagramoje (žiūrėti paveikslą nr. 11).

6436 54

3 10

137

69

107

173313

0

50

100

150

200

250

V iena iš darbinės

veiklos sričių

Pajamų šaltinis Savirealizacijos

pagrindas

Priverstinė veikla Mano gyvenime

tai yra

svarbiausias

dalykas

Kita

Vyrai Moterys

11 pav. Moterų ir vyrų mokslininkų požiūrio į darbą pasiskirstymas (vienetais)

55

Taip pat, tyrimo metu buvo siekiama atskleisti ir tyrimo dalyvių pasitenkinimą moksliniu

darbu. Rezultatai parodė, kad 78 proc. tyrimo dalyvių yra patenkinti savo moksliniu darbo ir tik 22

proc. – nepatenkinti (žiūrėti skritulinę diagramą sekančiame darbo lape).

Ar J ūs patenkintas /-a s avo dabartiniu darbu?

78%

22%Taip

Ne

Pav. 12 Pasitenkinimas kūrybiniu darbu mokslininkų tarpe (procentais)

Visa tai, leidžia kelti dar vieną prielaidą, kad subjektyvi mokslininkų sveikata priklauso ir

nuo darbo vertinimo. Pastaroji hipotezė bus patikrinta sekančiame darbo poskyryje.

4.3.1 Kūrybinio darbo sąlygų sąsajos su subjektyvia mokslininkų sveikata

Pristačius esminius analizuojamos temos komponentus ir išsiaiškinus atskirus mokslininkų

darbo organizavimo aspektus, šioje darbo dalyje bus siekiama įgyvendinti dar vieną užsibrėžtą

tyrimo tikslą ir atkleisti kūrybinio darbo sąlygų sąsajas su mokslininkų subjektyvia sveikata. Ir nors

subjektyvios sveikatos aptarimo dalyje buvo šiek tiek užsiminta apie mokslininkų subjektyvią

sveikatą lemiančius veiksnius, vis dėlto detalesnis statistinių ryšių suvokimas gali būti atskleistas tik

naudojant inferencinės statistikos kriterijus. Tad, svarbu pabrėžti, kad šioje darbo dalyje bus

atskleisti statistiniai tikimybiniai ryšiai, kurie išreiškia tik daugiau ar mažiau tikėtiną statistinę

tikimybę, bet ne tokius griežtus priežasties – pasekmės ar funkcinius ryšius (Vaitkevičius,

Saudargienė, 2006: 145). Kitais žodžiais tariant yra tikimybė, kad egzistuojant tam tikroms

kūrybinio darbo sąlygoms bus veikiama subjektyvi mokslininkų sveikata, tačiau nebūtinai tai

pasireikš visais atvejais ir visiems mokslininkams.

Atsižvelgus į bendrą mokslininkų subjektyvios sveikatos vertinimą egzistuojančiose darbo

sąlygose buvo pastebėta, kad 10 balų subjektyvios sveikatos vertinimo skalėje didžioji dalis tyrimo

dalyvių egzistuojančias darbo sąlygas vertino kaip darančias teigiamą poveikį jų sveikatai (žiūrėti

skritulinę diagramą nr. 13 sekančiame darbo lape):

56

13 pav. Mokslinio darbo sąlygų poveikio subjektyviai mokslininkų sveikatai vertinimas

(procentais)

Subjektyvios sveikatos vertinimo dažniausiai pasikartojantis balas, atsižvelgiant į

egzistuojančias darbo sąlygas, lygus 6 (žiūrėti 23 lentelę prieduose nr. 6). Tai yra daugiau už

neutralų-vidutinį subjektyvios sveikatos vertinimą.

Kalbant apie subjektyvią respondentų sveikatą egzistuojančiose kūrybinio darbo sąlygose

smalsu patikrinti ir pirmąją hipotezę, kuri siekia atskleisti mokslininkų subjektyvios sveikatos

priklausomybę nuo individualių charakteristikų. Taigi, pirmiausia buvo tikrinta H1a: mokslininkų

požiūris į kūrybinio darbo sąlygų poveikį jų subjektyviai sveikatai priklauso nuo studijų krypties.

Šiai darbinei hipotezei patikrinti buvo naudojamas neparametrinis Kruskalo - Voliso kriterijus, kuris

yra tinkamas, tikrinti penkias nepriklausomas imtis. Šiuo atveju priklausomas kintamasis yra

mokslininkų požiūris į kūrybinio darbo sąlygų poveikį jų subjektyviai sveikatai (26 klausimas), o

nepriklausomas kintamasis – studijų kryptis (32 kl.). Gauti rezultatai parodė, kad statistiškai

reikšmingo skirtumo tarp skirtingose studjų kryptyse dirbančių mokslininkų požiūrio į savo

subjektyvią sveikatą nėra. Kaip rodo 24 lentelė, pateikta prieduose nr. 6, gautas Asymp. Sig. lygus

0,513, o tai yra daugiau už nustatytą reikšmingumo lygmenį, kuris lygus 0,05. Visa tai, leidžia

atmesti išsikeltą hipotezę ir pripažinti, jog mokslininkų požiūris į kūrybinio darbo sąlygų poveikį jų

subjektyviai sveikatai nepriklauso nuo studijų krypties

Kita darbinė hipotezė, kuria buvo siekiama patikrinti mokslininkų subjektyvios sveikatos

priklausomybę nuo sociodemografinių charakteristikų teigia, kad mokslininko lytis turi įtakos

subjektyvios sveikatos vertinimui egzistuojančiose kūrybinio darbo sąlygose. Čia priklausomas

kintamasis yra mokslininkų subjektyvios sveikatos vertinimas, o nepriklausomas - lytis. Hipotezei

tikrinti buvo naudojamas neparametrinis Mann - Whitney – U kriterijus, kuris lygina dvi

nepriklausomas imtis, o juk šuo konkrečiu atveju buvo lyginamas vyriškosios ir moteriškosios lyties

57

mokslininkų požiūris į kūrybinio darbo poveikį subjektyviai sveikatai. Taigi buvo išsikeltos tokios

statistinės hipotezės:

H0: Mokslininkų subjektyvi sveikata kūrybinio darbo sąlygose nesiskiria vyrų ir moterų tarpe tarpe;

H1: Mokslininkų subjektyvi sveikata kūrybinio darbo sąlygose skiriasi vyrų ir moterų tarpe tarpe.

Kaip rodo 25 lentelė prieduose nr. 6, nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp moterų ir

vyrų mokslininkų grupių. Čia gauta p = 0,926, o tai yra daugiau už nustatytą reikšmingumo lygmenį

(α = 0,05). Taigi, atmetame alternatyvią hipotezę ir priimame nulinę, kuri teigia, kad mokslininko

lytis neturi įtakos subjektyvios sveikatos vertinimui egzistuojančiose kūrybinio darbo sąlygose.

Šalia pastarųjų hipotezių, buvo tikrintas dar vienas hipotetinis teiginys, kad mokslininkų

subjektyvi sveikata priklauso nuo jų turimo kvalifikacinio laipsnio. Šiai darbinei hipotezei patikrinti

buvo naudojamas neparametrinis Kruskalo - Voliso kriterijus, kurio rezultatai parodė, kad

statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingą kvalifikacinį laipsnį turinčių mokslininkų požiūrio į

subjektyvią sveikatą nėra, nes gautas Asymp. Sig. = 0,375 (žiūrėti lentelę 26 prieduose nr. 6). Taigi

apibendrinant pirmąsias hipotezes, galima daryti prielaidą, kad mokslininkų subjektyvi sveikata

nepriklauso nuo individą apibūdinančių charakteristikų. Tad, tikrinant pastarasias hipotezes kyla ir

kitas klausimas: kas lemia, kad bendras sveikatos vertinimas nepasiekia 10 balų ribos? Kodėl

mokslininkai kūrybinio darbo kontekste savo sveikatos neįvertina aukščiausiu balu? Tai buvo

siekiama išsiaiškinti, tikrinant dar vieną hipotezę H2a: Mokslininkų subjektyvi sveikata priklauso

nuo neigiamai vertinamų bendrų kūrybinio darbo sąlygų. Šiai hipoteziai tikrinti buvo pasirinktas

Kendalo tau-b statistinis kriterijus, kuris tinka kintamiesiems, turintiems vienodą galimų reikšmių

skaičių. Taigi, buvo parinkti du kintamieji 26 ir 21 klausimai. Vienas vertina bendras kūrybinio

darbo sąlygas, o kitas subjektyvią mokslininkų sveikatą kūrybinio darbo sąlygų kontekste. Gauti

rezultatai parodė (žiūrėti 27 lentelę prieduose nr. 6), kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp

analizuojamų kintamųjų, nes gauta p reikšmė lygi 0,000, o tai yra mažiau už nustatytą

reikšmingumo lygmenį (α = 0,05). Tie patys rezultatai buvo gauti panaudojus dar vieną statistinį

ryšį matuojantį statistinį kriterijų – tai Spirmeno (Spearman) ranginės koreliacijos koeficientą.

Taigi, galima daryti prielaidą, kad subjektyvi mokslininkų sveikata priklauso nuo bendro kūrybinio

darbo sąlygų vertinimo ir kuo neigiamiau yra vertinamos bendros mokslinio darbo sąlygos, tuo

prasčiau vertinama ir subjektyvi mokslininkų sveikata.

Vertinant atskirų kūrybinio darbo sąlygas apibūdinančių veiksnių ir subjektyvios sveikatos

sąsajas, galima išskirti, kurie iš jų daro poveikį mokslininkų subjektyviai sveikatai. Pasak,

respondentų, didžiausią poveikį sveikatai kūrybinio darbo metu daro šie apibendrinti mokslinio

darbo sąlygų komponentai (žiūrėti 14 paveikslą kitame darbo lape):

58

14 pav. Kūrybinio darbo sąlygų veiksniai darantys įtaką subjektyviai mokslininkų sveikatai

darbo aplinkoje (procentais)

Pateikta deskriptyvinė lentelė, rodanti respondentų požiūrio pasiskirtymą, tuo pačiu

patvirtina ir hipotetinius teiginius, kad subjektyvi mokslininkų sveikata priklauso nuo mokslinio

darbo rezultato pripažinimo visuomenėje (80,2 proc.), kūrybiniam darbui skirtos darbo vietos (71,4

proc.), egzistuojančių santykių su kolegomis (80,1 proc.), darbo laiko organizavimo (80,8 proc.),

kūrybinio darbo motyvavimo (76,1 proc.), moksliniam darbui skirtų priemonių pakankamumo (74,6

proc.) bei moksliniam darbui būdingo intensyvaus mąstymo proceso (80,2 proc.). Šalia pastarųjų

teiginių buvo matuoti ir kiti darbo sąlygų aspektai, kurie galimai daro įtaką mokslininkų

subjektyviai sveikatai. Taigi dar viena hipotezė matuojanti pastarąjį ryšį yra: darbą ir asmeninį

gyvenimą sunkiai suderinantys mokslininkai pasižymi bloga subjektyvia sveikata, kuri buvo

matuota remiantis Spirmeno kriterijumi. Gauti rezultatai, kurie pateikiami 28 lentelėje prieduose nr.

6, rodo, kad yra statistiškai reikšmingas subjektyvios sveikatos ryšys su gebėjimu derinti asmeninį

gyvenimą ir darbą. Čia gauta p = 0,000, o tai yra mažiau už nustatytą reikšmingumo lygmenį (α =

0,05). Taigi, priimame hipotezę, kad darbą ir asmeninį gyvenimą sunkiai suderinantys mokslininkai

pasižymi bloga subjektyvia sveikata. Tokia išvada padaryta remiantis ne tik gautu Sig., bet ir

neigiamu koreliacijos koeficientu (-0,324), kuris rodo neigiamą arba atvirkštinę priklausomybę tarp

kintamųjų. Tai reiškia, kad kuo mokslininkai lengviau suderina darbą ir asmeninį gyvenimą tuo jų

subjektyvi sveikata geresnė, bet kuo jiems tai padaryti sekasi sunkiau, tuo subjektyvi sveikata

vertinama prasčiau.

59

Žinoma, kaip jau minėta, mokslininkų subjektyvią sveikatą gali lemti ne tik aptarti

veiksniai, bet ir jų gebėjimas nevaržomai veikti darbo aplinkoje. Tačiau biurokratinis mechanizmas

dažnai tokias galimybes apriboja. Remiantis pastaruoju teiginiu buvo vertinta subjektyvi

mokslininkų sveikata sąsajose su patiriama kūrybinio darbo kontrole. Taigi, hipotezei, kad

mokslininkai patiriantys didesnę mokslinio darbo kontrolę savo sveikatą vertina prasčiau tikrinti

buvo naudojamas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Čia gauta Sig. reikšmė lygi 0,012 (žiūrėti 29

lentelę prieduose nr. 6). Remiantis tuo galima daryti išvadą, kad kuo mokslininkai labiau jaučia, jog

jų mokslinis darbas yra kontroliuojamas ir prižiūrimas vadovybės, tuo jų subjektyvi sveikata yra

prastesnė. Tą patį teiginį galima patikrinti ir naudojant atvirkštinį būdą. Pavyzdžiui, kuo

mokslininkai turi daugiau savarankiškumo mokslinio darbo procese, tuo jų subjektyvi sveikata

geresnė. Šis hipotetinis teiginys taip pat buvo matuotas Spirmeno koreliacijos metodu (žiūrėti 30

lentelę prieduose nr. 6). Kaip rodo gauta Sig reikšmė (p=0,015), tai yra pakankamai reikšminga

priklausomybė. Taip pat, vertinant pastaruosius duomenis reikia atsižvelgti į koreliacijos koeficientą

-,147, kuris rodo atvirkštinę priklausomybę. Tai reiškia, kad kuo mokslininkas turi daugiau

galimybių kūrybinio darbo metu priimti sprendimus savarankiškai, tuo jo subjektyvios sveikatos

vertinimas yra geresnis.

Atsižvelgiant į kūrybinės ekonomikos teoretiko R. Floridos teiginius, buvo išsikelta ir dar

viena hipotezė, leidžianti atskleisti, ar tų mokslininkų, kurie dirba tolerantiškame, kitokiai

nuomonei atvirame kolektyve subjektyvi sveikata yra geresnė, nei tų kurie tokiame kolektyve

nedirba. Išsikeltas hipotetinis teiginys buvo matuotas Man – Whitney – U kriterijumi, kurio

rezultatai parodė, jog egzistuoja pakankamai reikšmingas skirtumas tarp skirtinguose kolektyvuose

dirbančių mokslininkų sveikatos.

31 lentelė. Man – Whitney – U kriterijaus rezultatai

Vidurkių rangai N Mann-Whitney U Z- balai

Kolektyvas moksliniame darbe yra

atviras naujoms idėjoms, kitokiai

nuomonei

144,78 198

5686,500*

-2,911 Kolektyvas moksliniame darbe nėra

atviras naujoms idėjoms, kitokiai

nuomonei

114,34 74

*p<0,05

Skalė kinta nuo 0 (subjektyvią sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (subjektyvią sveikatą

veikia teigiamai).

60

Čia gauta Asymp. Sig. reikšmė lygi 0,004, o tai yra mažiau už reikšmingumo lygmenį α =

0,05, kas rodo statistiškai patikimą skirtumą tarp kintamųjų. Paminėtina ir tai, kad didėjant vidurkių

rangams didėja subjektyvios sveikatos teigiamas vertinimas. Remiantis tokiais duomenimis galima

daryti išvadą, kad mokslininkų, kurie dirba naujoms idėjoms ir kitokiai nuomonei atvirame

kolektyve, subjektyvi sveikata yra geresnė.

Duomenų analizės metu buvo tikrinama ir dar viena ankstesnės analizės metu kilusi

hipotezė. Juk kaip jau minėta, kai kurių informantų teigimu darbo sąlygų poveikis subjektyviai

sveikatai priklauso nuo pačių individų požiūrio į darbą ir nuo to, kokią reikšmę jam suteikia.

Remiantis tuo buvo tikrinama hipotezė, kad pasitenkinimas darbu siejasi su teigiamai vertinama

subjektyvia mokslininkų sveikata. Šiai hipotezei tikrinti buvo pasirinktas Spirmeno koreliacijos

statistinis kriterijus, kuris tinka dviejų kintamųjų priklausomybės vertinimui. Taigi, buvo parinkti

du kintamieji: priklausomas 26 ir nepriklausomas 3 klausimai. Vienas vertina subjektyvią

mokslininkų sveikatą kūrybinio darbo sąlygų kontekste (26 kl.), o kitas matuoja, ar mokslininkas

yra patenkintas, ar nepatenkintas savo darbu. Gauti rezultatai parodė (žiūrėti 32 lentelę prieduose nr.

6), kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp analizuojamų kintamųjų, nes gauta p reikšmė lygi

0,000, o tai yra mažiau už nustatytą reikšmingumo lygmenį (α = 0,05). Taigi patvirtinama hipotezė,

jog mokslininkų pasitenkinimas darbu siejasi su teigiamai vertinama mokslininkų subjektyvia

sveikata.

Atskirų jau analizuotų kūrybinio darbo sąlygų veiksnių poveikio reikšmingumą ir mąstą,

t.y. kuris iš veiksnių daro didžiausią poveikį subjektyviai sveikatai, galima įvertinti naudojant

tiesinės regresijos metodą. Paminėtina, kad stepwise metodu buvo matuojami atskiri darbo laiko

organizavimo, kūrybinio darbo aplinkos ir kitų darbo sąlygų sudedamųjų dalių atskiri veiksniai. Vis

dėlto, neradus patikimų kūrybinio darbo veiksnių regresijos modelių, kurie galėtų paaiškinti

didžiąją dalį subjektyvios sveikatos vertinimo sklaidos, šiame darbe jie nėra pateikiami.

4.3.2. Poilsis ir sveikatos gerinimo strategijos

Šioje duomenų analizės dalyje bus trumpai apžvelgti labiausiai išryškėję mokslininkų

naudojami atsipalaidavimo po kūrybinio darbo ir tuo pačiu sveikatos gerinimo būdai. Juk jau

teorinėje dalyje buvo teigiama, kad subjektyvi sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvenimo

būdo, kuris gali padėti arba trukdyti žmogui išlikti sveikam. Tad, ne vienas iš mūsų naudoja įvairius

būdus, kurie padeda gerai jaustis ir būti produktyviais kasdieniame gyvenime. Tačiau kokius

atsipalaidavimo būdus naudoja mokslininkai labai priklauso nuo jų darbinės veiklos specifikos.

Tarkime, dėl nuolatinės kūrybinės, protinės veiklos bei dėmesio koncentravimo ties skirtingomis

darbinėmis užduotimis mokslininkai renkasi protiškai ir emociškai neutralesnes veikas:

61

<...> Smagu yra nueiti į kokį nors netgi spektaklį, kiną, dar kažką, bet irgi, kaip pasakyt,

kartais net pati save pagaunu, kad vengiu eiti į spektaklius, kurie yra sunkūs iš savęs, kurie

priverčia dar labiau mąstyti. Tai va toks kažkoks vos ne savisaugos instinktas, nes galvoji

kad ai ne, gal vėliau nueisiu, nes ir taip esu pavargus. Tai va tas toksai atsipalaidavimas:

norisi nieko negalvot, norisi grynai pabūti sau, nieko perdaug nesvarstant ir atsipalaiduojant

nuo visų darbų.<..> [Giedrė, socialiniai mokslai, 2013 m. kovo 6 d.]

Įdomu ir tai, kad vyriškosios lyties mokslinkų atstovas įvardino dalyvavimą koncertuose ir

spektakliuose, kaip vieną iš būdų išlieti kūrybinio darbo metu susikaupusias emocijas bei nervinę

įtampą. Toks būdas leidžia nekaupti neigiamų minčių ir emocijų, kurios gali trukdyti dirbti ar net

kenkti sveikatai. Nepaisant tokių naudojamų protą atpalaiduojančių būdų, interviu metu pastebėta,

kad stresą galima išmokti valdyti jį interpretuojant. Tai yra stresas gali kenkti sveikatai arba galima

jo išvengti priklausomai nuo suteikiamų įvykiui reikšmių. Pastarasis teiginys jau buvo nagrinėtas ir

anksčiau, kai buvo teigiama, kad poveikis sveikatai priklauso nuo darbui ar darbo procesui

suteikiamų prasmių. Juk, jeigu mokslininkas tam tikriem kūrybinio darbo sunkumams neskirs

didelės reikšmės, tai poveikis jo sveikatai bus mažiau žalojantis. Tačiau nenukrypstant į

psichologinius dalykus reikėtų paminėti ir tai, kad mokslininkų apsisprendimas naudotis ar

nesinaudoti sveikatos gerinimo strategijomis labai priklauso nuo ankstesnės jų patirties. Pavyzdžiui,

viena mokslininkė, kuri turėjo darbo pasekoje stiprius sveikatos negalavimus, įgijo savisaugos

efektą ir nuolatos stiprina imunitetą, geria papildus, vitaminus. Nuo ankstesnės patirties ir supančios

darbinės aplinkos, darbo pobūdžio priklauso ir tai, kaip žmogus vertins savo sveikatą ir ar galės

sirgti, ar ne. Mokslininkai, informantų teigimu, matomi kaip niekada nesergantys, todėl ir sveikata

čia suvokiama funkcine prasme, kai nėra laiko sirgti, nes reikia įvykdyti darbines užduotis

(Nettleton, 2006: 35). Visa tai rodo, kad mokslininkų sveikata labai susijusi su jų darbine veikla bei

kūrybinio darbo pobūdžiu. Kitais žodžiais tariant mokslinio darbo kultūriniai faktoriai formuoja

mokslininkų požiūrį į savo sveikatą bei reakciją į sveikatos sutrikimus.

Šalia aptartų atsipalaidavimo būdų, pastarasis mokslininkų darbo aspektas buvo

matuojamas ir kiekybinio tyrimo metu. Kaip gauti duomenys parodė 41,6 proc. mokslininkų

užsiima aktyvia veikla (važinėja dviračiu, plaukioja, bėgioja ir pan.). Judėjimo stoka skatina tam

tikras raumenų ir skeleto problemas, todėl mokslininkai užsiima aktyvesne veikla laisvalaikiu. 79,8

proc. respondentų savo laisvalaikį leidžia ramiai (skaito knygą, žiūri televizorių ir pan.). 58,5 proc.

mokslininkų stengiasi daugiau būti gryname ore. Taip pat, 39,3 proc. kūrybine veikla užsiimančių

tyrimo dalyvių laisvalaikiu užsiima kultūrine veikla, plečia akiratį ir semiasi idėjų. Pastaruosius

teiginius vaizdžiai iliustruoja žemiau pateikiama diagrama (žiūrėti 15 paveikslą sekančiame darbo

lape):

62

9,2

1,1

6,2

2,9

2,9

12,5

2,6

0,7

4,4

22,4

18,4

12,5

5,5

33,1

16,9

9,6

46

12,1

9,6

16,2

57,4

23,2

33,5

10,3

29,8

18,4

19,9

25

17,3

26,1

29,8

13,6

25,4

23,5

29

19,5

30,9

37,1

12,9

38,6

28,3

31,2

5,1

20,6

21,3

54

11,4

30,9

30,5

3,7

29,4

35,3

18,4

1,5

12,5

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Nenaudoju jokių ats ipalaidavimo būdų, nes tam nelieka laiko

Vartoju nervus raminančius vaistinius preparatus

Užsiimu kultūrine veikla

Naudojuosi SPA atpalaiduojančiomis procedūromis

Reguliariai sportuoju sporto klube

Stengiuosi daugiau būti gryname ore

Užsiimu joga ar kitomis stresą valdančiomis praktikomis

Vartoju alkoholį nervinei įtampai sumažinti

Stengiuosi išlieti susikaupusias emocijas koncertuose,

rungtynėse ir pan.

Užsiimu ramia veikla (skaitau knygą, žiūriu televizorių)

Užsiimu aktyvia veikla (važinėju dviračiu, plaukioju, bėgioju ir

pan.)

V is iš kai s utinku S utinku Nei s utinku, nei nes utinku Nes utinku V is iš kai nes utinku

15 pav. Mokslininkų atsipalaidavimo po kūrybinio darbo būdai (procentais)

Kalbant apie atsipalaidavimo būdus ir kūrybiškumo skatinimo mechanizmus mokslininkų

bendruomenėje išryškėjo ir keletas įdomių faktų. Tyrimo metu bendraujant su mokslininkais buvo

išsiaiškinta, kad ne vienas mokslininkas užsiima ir neracionaliais atsipalaidavimo būdais, tokiais

kaip būrimai, raganystės. Taip pat, ne vienas jų domisi likimu, bioritmais. Tai mechanizmai, kurie

nėra pagrindžiami racionaliai, mokslo siūlomais būdais. Tačiau galima daryti prielaidą, kad kai

mokslininkai neranda savo darbinės veiklos trukdžių racionalaus paaiškinimo ima naudoti

neracionalias, antgamtines aiškinimo, o tuo pačiu ir atsipalaidavimo schemas. Taigi, nepaisant

tokios atsipalaidavimo būdų ir sveikatos skatinimo įvairovės, pažymėtina, kad tai susiję su

galimybių būti sveikam kūrimu, kas tuo pačiu leidžia išvengti ligų ar kitų rimtesnių sveikatos

sutrikimų galimybės.

4.4. Apibendrinimas

Kalbant apie mokslininkų kūrybinio darbo sąlygų ir jų subjektyvios sveikatos priežastinį

ryšį, galima daryti prielaidą, kad daugiafunkcinis, kintantis ir apibrėžtumo neturintis mokslininkų

darbas veikia mokslininkų požiūrį į savo sveikatą, savijautą ir gerovę. Kaip tyrimo rezultatai

parodė, mokslininkai prisitaikydami prie kintančios ekonomikos ir rinkos poreikių, atlieka

mokslinius tyrimus specifinėse socialines problemas generuojančiose srityse, domisi naujovėmis ir

nuolat kuria iš visuomenės procesų kylančias teorines įžvalgas. Tai nepertraukiamas kūrybinis

procesas, kuris reikalauja kritiško proto, nuolatinių įžvalgų, įstabumo ir domėjimosi visuomenės

63

reiškiniais. Taigi posakis, kad kūrybiškumas prisideda prie visapusiško socialinio, ekonominio,

kultūrinio ir kitokio visuomenės bei individo vystymosi nėra tik iliuzija. Pasak R. Levickaitės

(2010: 206), kūrybiškumą veikia asmenybės kintamieji (drąsa rizikuoti, atvirumas, lankstumas),

motyvacijos kintamieji (susidomėjimas darbu, nepriklausomybė nuo išorinių suvaržymų) ir

kultūrinė aplinka, kuri skatina kūrybiškumą, palaiko naujas idėjas bei sudaro sąlygas bendrauti su

kitomis kūrybiškomis asmenybėmis. Tad, sukūrus palankias, kūrybiškumą skatinančias, o tuo pačiu

ir teigiamą kūrybiškų žmonių subjektyvią sveikatą palaikančias sąlygas, įmanomas darnus

kūrybiškumo potecialo skatinimas ir naudojimas. Tyrimo dalyviai taip pat sutinka su šiuo teiginiu ir

mano, kad reikia įvairiomis priemonėmis skatinti, o ne stabdyti kūrybinius jų gebėjimus.

Atsižvelgiant į tokias kūrybiniam darbui būdingas savybes, tyrimo metu buvo išgryninti ir

kūrybinio darbo indikatoriai, darantys įtaką subjektyviai mokslininkų sveikatai. Pagrindiniai iš jų

yra: mokslinio darbo pobūdis, darbo laiko organizavimas, kūrybinio darbo vertybinis kontekstas,

santykiai darbo aplinkoje, kūrybiniam darbui skirtų technologijų pakankamumas, darbo

motyvavimas bei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas. Pastarųjų veiksnių poveikis subjektyviai

mokslininkų sveikatai tik patvirtino teorinius teiginius, kad kūnas ir liga nėra vien tik biologinės

sąvokos – tai ir socialinės veiklos produktai. Šalia to pagrindžiama ir ta idėja, jog kalbant apie darbo

sąlygų poveikį subjektyviai dirbančiojo sveikatai, neužtenka remtis vien objektyvių sužalojimų

darbo sferoje tyrimais, nes dažnai apie darbo erdvėje dirbančių sveikatos būklę galima spręsti

įvertinus subjektyvią jų sveikatą.

Remiantis tyrimo rezultatais buvo atskleistas abipusis ryšis tarp neigiamai vertinamų

atskirų kūrybinio darbo sąlygų ir neigiamo poveikio subjektyviai mokslininkų sveikatai.

Pavyzdžiui, interpretuojant pateiktus statistinius duomenis apie mokslininkų patiriamus mokslinio

darbo sąlygotus sveikatos sutrikimus, galima daryti prielaidą, kad jie daugiau jaučia fiziškai

neapčiuopiamus, neobjektyvius negalavimus, kitais žodžiais tariant, subjektyvius sveikatos

sutrikimus. Fizinis nuovargis, emocinis/psichologinis išsekimas, energijos stoka - tai su kūrybiniu

darbu susiję subjektyvūs sveikatos sutrikimai, dažnai neturintys organinio, objektyvaus, fiziologinio

pagrindo žmogaus organizme. Pastarosios įžvalgos siejasi su teorinėje dalyje aptarta kūrybine

ekonomika bei jai būdingais darbinio gyvenimo bruožais. „Balto popierio“ baimė kaip naujas

mokslininkų darbui būdingas sindromas išryškėjęs tyrimo metu, yra susijęs su pasitaikančiu

negebėjimu kurti, generuoti idėjų ir jų perkelti į mokslinę produkciją. To pasekoje, neturėdamas

mokslinio rezultato ar jo greitai nepasiekdamas, mokslininkas patiria subjektyvius sveikatos

sutrikimus: emocijų kaitą, stresą, kas vėliau gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Taigi,

šis tiriamasis darbas nesistengė ignoruoti ir atmesti objektyvių sveikatos sutrikimų reikšmės, tačiau

siekė atskleisti dinamiškesnį sveikatos aiškinimo modelį.

64

Reziumuojant tyrimo rezultatus reikėtų trumpai peržvelgti ir kai kurias tyrimo metu

matuotas hipotezes. Nors dauguma jų daugiau ar mažiau jau buvo aptartos analizės dalyje, vis dėlto

svarbu rasti jų sąsajas su teorinėje dalyje aptartais, panašią tematiką nagrinėjusių autorių teiginiais.

Taigi, kontrastingų įžvalgų susilaukė hipotezė teigianti, kad mokslininkai patiriantys didesnę

mokslinio darbo kontrolę savo sveikatą vertina prasčiau, pasitvirtino. Visa tai tarsi prieštarauja B.

Schreurs, H. Van Emmerik, G. Notelaers ir H. De Witte (2010) tyrimui, kurio metu rezultatai

parodė, jog kuo daugiau darbuotojas turi savo darbo kontrolės galimybių tuo didesnis neigiamas

poveikis jo sveikatai. Vis dėlto, šio tyrimo duomenys negali visiškai paneigti aptariamų autorių

tyrimo rezultatų, kadangi šiame darbe nagrinėjamos mokslininkų darbo sąlygos, kurios nebūtinai

yra palyginamos kitų profesinių grupių darbo oganizavimo bruožams.

Prisiminus R. Floridos „3T“ teoriją, paminėtina technologijų, talento ir tolerancijos svarba

mokslininkų kūrybiniame darbe. Autorius yra teisus, teigdamas, kad kūrybiškumo raiškai tai yra

būtinos sąlygos. Juk empiriniai duomenys atskleidė, kad technologijų stygius sukelia trukdžius

mokslinio darbo metu, o tuo pačiu tai lemia ir nepasitenkinimą darbo procesu bei daro neigiamą

poveikį mokslininko sveikatai. Vis dėlto, pastebėta ir tai, kad esant technologijų stygiui yra daug

labiau panaudojamas mokslininko žmogiškasis kapitalas – talentas. Trūkstamas technologijas reikia

pakeisti, todėl tokiais atvejais mokslininkai ieško alternatyvių sprendimo būdų, kas taip pat

reikalauja kūrybiškumo. Tik šiuo atveju kūrybiškumas susijęs ne su inovatyvios mokslinės

produkcijos kūrimu, bet bazinių darbo sąlygų užsitikrinimu. Na, ir paskutinė „T“ yra tolerancija.

Šio darbo rėmuose tolerancijos svarba mokslininkų darbui buvo matuota Man – Whitney – U

kriterijumi, kuris parodė, kad mokslininkai dirbantys tolerantiškame, naujovėmis atvirame

kolektyve savo sveikatą vertina geriau, nei tie kurie tokiame kolektyve nedirba. Kalbant apie

kolektyvą, paminėtina ir tai, kad mokslininkam svarbu ne tik tolerancija bet ir bendradarbiavimas

bei glaudūs ryšiai. Visa tai tarsi prieštarautų R. Floridos (2004) silpnų ryšių teoriniam teiginiui. Jo

požiūriu silpni ryšiai ir konkurencija tik skatina kūrybiškumą. Tačiau nors autorius ir buvo šiuo

požiūriu teisus, visgi egzistuoja ir kita medalio pusė. Tyrimo dalyviai labiau palaiko

bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą, nei konkurenciją, siekiant skatinti sveikatai palankų

kūrybišką darbą. Tyrimo dalyvių teigimu, konkurencija tik iššaukia nesutarimus, nervinę įtampą ir

pyktį, kas neigiamai atsiliepia jų subjektyviai sveikatai. Visa tai neigiamai veikia ir žmogiškajį

kūrybinį kapitalą. S. Bąkowskos ir I. Rudawskos (2011: 466 - 467) teigimu, šalia išsilavinimo,

sveikata yra taip pat svarbus ingredientas formuojant intelekinį kapitalą. Sveikai ir gerai

besijaučiantys mokslininkai yra produktyvesni, lengviau generuoja idėjas, pasižymi geresne

atmintimi ir pastabumu.

Taigi, atskleidus subjektyvias, individualias tyrimo dalyvių savo sveikatos patirtis ir

vertinimus, buvo atskleistas ir jų ryšys su platesniu socialiniu kontekstu. Pastebėta, kad mokslininkų

65

savo sveikatos žinojimas ir vertinimas labai priklauso ne tik nuo darbo aplinkos veiksnių, bet ir nuo

jų požiūrio bei idėjų apie patį darbą. Čia pastebėta, kad pačiam sveikatos vertinimui poveikį daro ir

mokslininkų internalizuotos nuostatos, kas yra sveikata bei jų teikiamos reikšmės juos supančiam

darbiniam pasauliui. Tai siejasi ir su C. Geertzo teigimu, jog „žmogaus mintis yra visiškai

visuomeninė – visuomeninės jos šaknys, funkcijos, formos ir taikymas.“ (Clifford, 2005: 259).

Vyraujantis biopsichosocialinis modelis, visuomenės lūkesčiai ir normos formuoja mokslininko

požiūrį į sveikatą, kuri visiems tyrimo dalyviams yra svarbus kokybiško gyvenimo dėmuo.

66

IŠVADOS

1. Darbas yra fundamentalus, visais laikais ir visose visuomenėse aptinkamas reiškinys, kuris

apibūdina sąmoningą žmogaus veiklą savo veiksmais reguliuoti, kontroliuoti ir keisti

supančią aplinką, tam kad būtų patenkinti individo poreikiai, kurie yra skirtingi ir priklauso

nuo istorinio laikotarpio. Sąlygojama socialinių, kultūrinių, ekonominių pokyčių

visuomenėje, šiandieninė darbo sritis įgauna ne fizinio darbo, bet žiniomis ir protu

grindžiamos ekonomikos bruožų. Visa tai, skatina kalbėti apie besiformuojančią kūrybinę

visuomenę, kuri naudoja kūrybines darbuotojų galias perkuriant ir transformuojant žinias į

materialinį arba nematerialinį produktą. Visa tai, sudaro sąlygas atsirasti kūrybiškų žmonių

poreikiui, kas koreguoja profesinės sistemos struktūrą, darbo aplinką bei sąlygas tokiam

darbui realizuoti.

2. Subjektyvios sveikatos koncepto atsiradimui įtakos turėjo medicinos kaita. Perėjimas nuo

biomedicininio prie biopsichosocialinio modelio, leido plačiau pažvelgti į sveikatą ir į ją

įtakojančius veiksnius. Juk sveikata yra socialinis konstruktas, todėl didesnis dėmesys imtas

skirti ir žmogų supančiai socialinei aplinkai bei asmeninėms ligos ar sveikatos patirtims.

Pavyzdžiui, vykstanti darbo organizavimo kaita koreguoja ir sveikatą, kuri vis dažniau

pasireiškia ne objektyviais sužeidimais, bet subjektyviais potyriais, kurie ilgainiui gali tapti

ir rimtesnių sveikatos sutrikimų priežastimi.

3. Subjektyvi sveikata kūrybinio darbo kontekste buvo analizuota remiantis Lietuvos

mokslininkų atveju, kurie yra laikomi super kūrybiniu branduoliu šiandieninėje kūrybos

ekonomikoje. Taigi, dviejų tyrimo metodų pagalba surinkti duomenys leido identifikuoti ir

mokslinio darbo sąlygoms būdingas charakteristikas:

Mokslinė veikla – tai nuolatinio kūrybinio proceso, intensyvaus mąstymo ir dėmesio

koncentravimo ties skirtingais dalykais reikalaujantis darbas.

Mokslininkų darbo specifika susijusi su lanksčiomis, aiškiai neapibrėžtomis

darbinėmis užduotimis, ko pasekoje mokslininkas atsiduria tarp dviejų skirtingų polių

– laisvės ir biurokratinio suvaržymo. Administracinės užduotys ir pedagoginė veikla,

nuleidžiama biurokratinių reikalavimų yra neigiamai vertinama mokslininkų tarpe, nes

to pasekoje, mokslinis darbas nustumiamas į trečią planą.

Mokslininkų darbui būdingas ir tam tikras vertybinis pagrindas, kuris sudaro palankią

kūrybiškumui atmosferą darbo aplinkoje. Tyrimo metu atsiskleidė, kad tokios vertybės

yra individualizmas, bendradarbiavimas, tolerancija, požiūrio ir minčių laisvė,

sąžiningumas bei antiplagijatinės vertybės.

67

Darbo aplinka tai dar viena svarbi kūrybinio darbo sąlygų komponentė. Tyrimo metu

pastebėta, kad mokslininkams būdinga mobili darbo aplinka, kai laviruojama nuo

namo – centrizmo iki globalios mokslinės aplinkos.

Darbiniai santykiai mokslininkų darbe apima tris lygmenis: mikro, mezo, makro.

Mikro lygmenyje santykiai yra draugiškiausi, paremti bendradarbiavimu, tuo tarpu

tolstant nuo tampriais ryšiais susijungusių mokslininkų bedruomenės didėja

konfliktiškų bei konkurencingų santykių tikimybė.

Paminėtina, kad mokslininkų kūrybiniam darbui būdingas lankstus darbo laiko

rėžimas. Daugelis tyrimo dalyvių dirba ne nustatytomis darbo valandomis, bet laikas

varijuoja nuo neapibrėžtumo dienos ritme iki darbo savaitgalio ir atostogų metu. Ne

vienas iš jų dirba ir naktį, kas rodo kūrybinio darbo slinktį į „naktinę pamainą“.

Asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyra paskutinė, bet ne mažiau svarbi

mokslininkų darbo sąlygų charakteristika. Tyrimo metu pastebėta, kad čia mokslininkų

nuomonės išsiskyrė: vieniems lansktus darbo grafikas sukuria palankias sąlygas derinti

darbą ir asmeninį gyvenimą, tuo tarpu kitiems tai yra sunkiai suderinamos sritys.

4. Analizuojant duomenis buvo vertintas ir išskirtų kūrybinio darbo sąlygų elementų poveikis

subjektyviai mokslininkų sveikatai. Kaip gauti duomenys atskleidė, mokslininkų

subjektyvios sveikatos vertinimui kūrybinio darbo sąlygų kontekste pasirinkti individualūs

veiksniai kaip lytis, studijų kryptis ir kvalifikacinis laipsnis statistiškai reikšmingos įtakos

neturi. Remiantis pastaraisiais duomenimis, didelis dėmesys imtas skirti kūrybinio darbo

sąlygų indikatoriams. Analizės metu išsiaiškinta, jog subjektyvi mokslininkų sveikata

priklauso nuo mokslinio darbo rezultato pripažinimo visuomenėje, kūrybiniam darbui

skirtos darbo vietos, egzistuojančių santykių su kolegomis, darbo laiko organizavimo,

kūrybinio darbo motyvavimo, moksliniam darbui skirtų priemonių pakankamumo bei

moksliniam darbui būdingo intensyvaus mąstymo proceso. Šalia pastarųjų teiginių buvo

matuoti ir kiti darbo sąlygų aspektai, kurie galimai daro įtaką mokslininkų subjektyviai

sveikatai. Taigi, buvo atskleista, kad darbą ir asmeninį gyvenimą sunkiai suderinantys

mokslininkai pasižymi bloga subjektyvia sveikata, na o tie tyrimo dalyviai kurie turi daug

savo darbo kontrolės ir laisvės priimant sprendimus, pasižymi geresne subjektyvia sveikata.

Vis dėlto, nepaisant visų kūrybinio darbo sąlygų sąsajų su subjektyvia mokslininkų sveikata,

reikia pripažinti, kad atskirų kūrybinio darbo veiksnių įtaka sveikatai priklauso nuo

pasitenkinimo darbo procesu. Tai yra nuo reikšmių ir prasmių, kurias mokslininkai savo

darbui suteikia.

5. Paminėtini ir subjektyvios sveikatos sutrikimai, kuriuos mokslininkai patiria dėl

egzistuojančių kūrybinio darbo sąlygų. Tai stresas, nerimas, „balto popieriaus“ baimė,

68

fizinis ir emocinis nuovargis, energijos stoka, kas yra apibūdinama fiziniais simptomais,

tačiau neturi aiškaus organinio pagrindo. Tai yra subjektyvios savo sveikatos patirtys

formuojamos kūrybinio darbo aplinkos, organizavimo ir kitų darbo sąlygų komponentų.

6. Tyrimo metu buvo atskleisti ir mokslininkų naudojami atsipalaidavimo po darbo ir sveikatos

gerinimo būdai. Didžioji jų dalis susijusi su veiksmais leidžiančiais pailsinti protą, emocijas

ir atstatyti ne tiek fizines, kiek psichines jėgas. Tačiau pastebėta ir tai, kad mokslininkų

apsisprendimas naudotis ar nesinaudoti sveikatos gerinimo strategijomis labai priklauso nuo

ankstesnės jų patirties, supančios darbinės aplinkos ir darbo pobūdžio. Pavyzdžiui,

mokslininkai visuomenės akimis matomi kaip niekada nesergantys, todėl ir sveikata čia

suvokiama funkcine prasme, kai nėra laiko sirgti, nes reikia įvykdyti darbines užduotis. Visa

tai rodo, kad socialiniai faktoriai lemia, kaip sveikata yra patiriama ir kaip mokslininkai

reaguoja į iškylančius sveikatos sutrikimus.

69

REKOMENDACIJOS

Mokslinės rekomendacijos:

Dėl surinktų duomenų masyvo šio darbo rėmuose nebuvo išanalizuoti atskiri

mokslininkų subjektyvios sveikatos ir kūrybinio darbo sąlygų giluminiai aspektai. Todėl

sekančiuose tyrimuose surinkta medžiaga gali būti panaudojama kaip antrinis šaltinis ir

išanalizuota įvairiais pjūviais, tam kad būtų atrasti tyrime dalyvavusios imties reikšmingi

skirtingumai bei dėsningumai. Pavyzdžiui, subjektyvi mokslininkų sveikata gali būti

vertinama tiek tarp skirtingose studijų kriptyse dirbančių, tiek ne vienodą kvalifikacinį laipsnį

turinčių mokslininkų ir pan.

Paminėtina ir tai, kad šis tyrimas nebuvo reprezentatyvus dėl prieinamumo prie tyrimo

dalyvių bei kitų mokslinių resursų stokos. Tad, ateityje siūlyčiau atlikti reprezentatyvų tyrimą

bei palyginti gautus rezultatus. Tikimybinis tyrimas leistų po kurio laiko atlikti ir longitudinį

tyrimą bei įvertinti, ar egzistuoja subjektyvios sveikatos vertinimo kitimas priklausomai nuo

išdirbto mokslinio darbo laiko.

Kalbant apie mokslines rekomendacijas panašaus pobūdžio tyrimams, reikėtų

konstruojant tyrimo instrumentą įtraukti keletą papildomų kintamųjų. Tai yra, kalbant apie

darbo aplinką reikėtų pateikti vien namų aplinkos kaip mokslininkų darbinės erdvės vertinimą.

Šalia to, atsižvelgiant į mokslininkų išsakytas idėjas, reikėtų įvertinti ir diskriminacijos dėl

intelektinių gebėjimų darbo kolektyve tikimybę.

Praktinės rekomendacijos:

„Taikomoji sociologija reiškiasi kaip probleminių tyrimų visuma, kurių metu

sprendžiamos konkrečios socialinės problemos, atsirandančios tam tikrose socialinėse posistemėse,

konkrečiose socialinėse bendrijose ir organizacijose.“ (Luobikienė, 2000: 15) Tad, atsižvelgiant į

taikomosios sociologijos programos tikslą, dabar bus pateiktos praktinio pobūdžio rekomendcijos ir

pasiūlymai, kaip gerinti mokslininkų darbo sąlygas. Sveikatos gerinimo instrumentai šiuo atveju

kyla iš pačių tiriamųjų, o nėra nuleidžiami visuomenės sveikatos institucijų.

Į pastarąsias rekomendacijas svarbu atsižvelgti siekiant gerinti ne tik subjektyvią

mokslininkų sveikatą bet ir norint skatinti kūrybiškos veiklos plėtrą, nes šiuo metu, pasak vieno

respondento: „Deklaruojamas rūpestis darbo kokybe ir tėra deklaracija. Realiai nedaromi dalykai

dėl studijų kokybės. Mokslinei veiklai sąlygos apgailėtinos.“ Todėl šiais laikais nebeužtenka

skatinti darbo saugos įgūdžių. Svarbu laiko, erdvės, veiklos, socialinių santykių ir kita organizacija.

70

Taip rizika sveikatai gali būti sumažinta modifikuojant darbinę aplinką. Pagrindiniai iš tokių būdų

gerinant mokslininkų subjektyvią sveikatą kūrybinio darbo kontekste būtų:

Reikėtų mažinti akademinio, pedagoginio ir administracinio darbo krūvį.

Aukštosiose mokyklose taikyti vien tik mokslinio darbo etato praktiką.

Biurokratinių dalykų sumažinimas, nes daug kas yra centralizuota ir

neišnaudojamos mokslo teikiamos galimybės.

Turi būti adekvati mokslinio darbo motyvavimo sistema (pvz.: finansavimas

komandiruotėms, konferencijoms; priedai prie atlyginimo už moklsinio darbo

rezultatus; adekvatus mokslinio darbo apmokėjimas, kad nereikėtų ieškoti

papildomų pajamų šaltinių).

Patogių, individualių darbo vietų kūrimas ir jų aprūpinimas reikiamomis

mokslinio darbo priemonėmis, technologijomis, įranga.

Komandinio, bendradarbiavimu tarp institucijų paremto mokslinio darbo

skatinimas.

Visų išskirtų kūrybinio darbo sąlygų veiksnių gerinimas ir mokslininkui draugiškos darbo

aplinkos kūrimas gali lemti teigiamus pokyčius ne tik inovacijų, kūrybinių produktų plėtojimo

srityje, bet ir platesniame socialiniame kontekste.

71

NAUDOTA LITERATŪRA

Mokslinė literatūra:

1. Bakanauskas, S., Kvedaravičius, J., Lydeka, Z., Pačėsa, N., Zakarevičius, P., Žukauskas, P.

(2008) Žinių visuomenės formavimas: patirtys, problemos, perspektyvos. Kaunas: VDU.

2. Bąkowska, S., Rudawska, I. (2011) Creative class and it‘s input in regional economic

development. UK : International Journal of Management cases. P. 466 - 475

3. Baltrušaitytė, G. (2004) Sveikatos sociologija /Leonavičius V. Sociologija. Kaunas: VDU.

P. 272 – 283.

4. Bille, T. (2010) Cool, funky and creative? The creative class and preferences for leisure and

culture. International Journal of Cultural Policy Vol. 16, No. 4. New York: Rotledge. P. 466

- 496

5. Boschma, R. A., Fritsch, M. (2009) Creative Class and Regional Growth: Empirical

Evidence from Seven European Countries. Economic geography 85 (4). JAV: Clark

university. P. 391 - 423

6. Clifford G. (2005) Kultūrų interpretavimas. Vilnius: Baltos lankos.

7. Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2000) Statistika ir jos taikymai: vadovėlis aukštųjų

mokyklų studentams. Vilnius: TEV.

8. Eriksen, H. R., Ihlebæk, C., Mikkelsen, A., Grønningsæter, H., Sandal, G. M., Ursin, H.

(2002) Improving subjective health at the worksite: a randomized controlled trial of stress

management training, physical exercise and an integrated health programme. Occup Med

(Lond) 52 (7). Great Britan: Society of Occupational Medicine. P. 383-391. 9. Ertel, M., Pech, E., Ullsperger, P., Knesebeck, O. V. D., Siegrist., J. (2005) Adverse

psychosocial working conditions and subjective health in freelance media workers.

Germany: Taylor and Francis. P. 293 - 299 10. Flaherty, A. W. (2011) Brain illness and Creativity: Mechanisms and Treatment Risks. La

Revue canadienne de psychiatrie, vol. 56, no. 3. Canada: Canadian Psychiatric Association.

P. 132 – 143

11. Florida, R. (2005) Cities and the Creative Class. New York: Routledge.

12. Florida, R. (2003) Cities and the Creative Class. City & Comunity 2:1. Washington:

American Sociological Association. P. 3 – 19

13. Freund, P. E. S., McGuire, M. B., Podhurst, L. S. (2002) Health, Illness, and the Social

body: a critical sociology (4th edition). New York: Prentice Hall.

14. Foucault ,M. (1998) Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos.

15. Foucault, M. (1998) Diskurso tvarka. Vilnius: Baltos lankos.

72

16. Giddens, A. (2005) Sociologija. Kaunas: Poligrafika ir informatika.

17. Howkins, J. (2001) The Creative Economy: How People Make Money From Ideas. London:

Penguin.

18. Kačerauskas, T. (2011) Kūrybos ekonomikos antikinės ištakos. Filosofija. Sociologija. T.22.

Nr. 3. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. P. 296 – 304

19. Kalėdienė, R., Petrauskienė, J., Rimpela, A. (1999) Šiuolaikinio visuomenės sveikatos

mokslo teorija ir praktika. Kaunas: „Šviesa“.

20. Kleiner, S., Pavalko, E. K. (2010) Clocking In: The Organization of Work Time and Health

in the United States. North Carolina: The University of North Carolina Press.

21. Lazar, A., Sandell, R., Grant, J. (2007) Subjective health and ill health-related behaviour.

Psychology and Psychotherapy: Theory, Research and Practice (80). Sweden: Stockholm

County Council Institute of Psychotherapy. P. 297 – 309

22. Leonavičius, V., Baltrušaitytė, G., Naujokaitė, I. (2007) Sociologija ir sveikatos priežiūros

paslaugų vartotojas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

23. Leonavičius, V. (2003) Sociologijos recepcija Lietuvoje: sveikatos sociologijos atvejis./

Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla. P. 35 – 40.

24. Leonavičius, V., Plieskis, M., Petrauskienė, J. (2003) Pacientų pasitenkinimo bendrosios

praktikos gydytojo paslaugomis analizė sveikatos modelio atžvilgiu. Sociologija mintis ir

veiksmas. Klaipėda: Klaipėdos universitetas.

25. Levickaitė, R., Reimeris, R. (2011) Kūrybinės ekonomikos penkiakampis. Santalka:

Filosofija, Komunikacija. T. 19, nr. 1. Vilnius: VGTU. P. 83 - 91

26. Lindsay, P. (2003) Belief, knowledge and expertise: the emergence of the lay expert in

medical sociology. Cardiff University. Sociology of Health and Illeness Vol. 25 Silver

Anniversary Issue.

27. Luobikienė I. (2006) Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: KTU.

28. Luobikienė, I. (2000) Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika : mokomoji knyga.

Kaunas: Technologija.

29. Martinez, P. (2008) Qualitology. Unlocking the secrets of qualitative research. Millward

Brown. ESIC. Madrid: Business&Marketing School.

30. McGuigan, J. (2009) Doing a Florida thing: the creative class thesis and cultural policy.

International Journal of cultural policy vol 15, no. 3. UK: Taylor and Francis.

31. Naujokaitė, I. (2010) Mediciniškai nepaaiškinami simptomai sveikatos priežiūros sistemose.

Kultūra ir visuomenė Nr. 1 (2). Kaunas: VDU. P. 131 – 146

32. Nelson – Jones, R. (2004) Cognitive Humanistic Therapy. Buddhism, Christianity and being

fully human. London: Sage Publications.

73

33. Nettleton S. (2006) The Sociology of Health and Illness. Cambridge: Polity press.

34. Schreurs, B., Emmerik, H., Notelaers, G., Witte, H. (2010) Job insecurity and employee

health: The buffering potential of job control and job self-efficacy. New York: Routledge.

35. Steinmetz, H., Schmidt, P. (2010) Subjective health and its relationship with working time

variables and job stressors: Sequence or general factor model. Work and stress vol 24, no.

2. New York: Routledge. P. 159 – 178

36. Šurkienė, G., Stukas, R., Kučingis, Š., Strujeva, O. (2004) Gyventojų, gyvenančių ir

dirbančių rizikos aplinkoje, požiūris į savo sveikatą bei kai kurių socialinių santykių įtaka

savo sveikatos vertinimui. Sveikatos mokslai nr. 3 (34). Vilnius: UAB „Pozicija“.

37. Thygesen, E., Lindstrom, C. T., Saevareid, H. I., Engedal, K. (2009) The Subjective Health

Complaints Inventory: A useful instrument to identify various aspects of health and ability to

cope in older people? Norway: the Nordic Societies of Public Health. P. 690 - 696

38. Tidikis, R. (2003) Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės

universiteto leidybos centras.

39. Ustinavičienė, R., Obelenis, V., Ereminas, D. (2004) Dirbančiųjų sveikata ir šiuolaikinės

darbo sąlygos. Kaunas: Medicina.

40. Vaitkevičius, R., Saudargienė, A. (2006) Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose:

statistika socialiniuose moksluose. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.

41. Watson, T. J. (2008) Sociology, Work and Industry. Fifth edition. New York: Routledge.

42. Webster, F. (2006) Informacinės visuomenės teorijos. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

43. Williams, S. J., Bendelow, G. (1996) Emotions, health and illness: the „missing link“ in

medical sociology? UK: Blackwell Publishers. P. 25 – 47

Internetinės prieigos:

44. Aceleanu, M. I. (2011) Work: Social Status and the Role of Work along History – Since

Ancient Times to Modern Times. Šaltinis internete: http://store.ectap.ro/articole/627.pdf

(Žiūrėta: 2012. 03. 04)

45. Borrell-Carrió, Francesc; Suchman, Anthony L.; Epstein, Ronald M. (2004) The

Biopsychosocial Model 25 Years Later: Principles, Practice, and Scientific Inquiry. Šaltinis

internete: http://www.annfammed.org/content/2/6/576.full (Žiūrėta: 2012. 11. 04)

46. Darbo rinkos raida ir jos vertinimas profesijų ir profesinių mokėjimų lygio kontekste.

Šaltinis internete: www.asu.lt/nm/lt/23972 (Žiūrėta: 2013.03.16)

47. Europos Sąjungos organas - Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas

(Eurofound). Šaltinis internete:

74

http://www.eurofound.europa.eu/areas/industrialrelations/dictionary/definitions/WORKING

CONDITIONS.htm (Žiūrėta: 2012. 02. 07)

48. Kalleberg, A. L. (2012) Rethinking the sociology of work, workers and the workplace.

Šaltinis internete: http://findarticles.com/p/articles/mi_hb3024/is_3_19/ai_n32406909/

(Žiūrėta: 2012. 02. 25)

49. Krupavičius, A. Kas yra biurokratija? Šaltinis internete: http://www.vtd.lt/index.php?-

631862319 (Žiūrėta: 2013.04.06)

50. Kas yra kūrybinė visuomenė? Šaltinis internete: http://mokslofestivalis.eu/festivalio-

naujienos/kas-yra-kurybine-visuomene (Žiūrėta: 2012. 11. 03)

51. Kirvelis, D. (2007) Kūrybinės klasės ir kūrybinės visuomenės koncepcija. Šaltinis internete:

www3.lrs.lt/docs2/MEWZEXML.PDF (žiūrėta: 2012. 10. 27)

52. Leonavičius, V., Mažeikienė, D. (2009) Mokslininkų ir tyrėjų mobilumo kokybinis tyrimas

Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras. Šaltinis internete:

http://www.euraxess.lt/content/ekspertiniai-tyrimai.php (Žiūrėta: 2013.04.20)

53. Levickaitė, R. (2010) Kūrybingumo fenomenas kaip kompleksinio reiškinio evoliucija.

Šaltinis internete: http://litlogos.eu/L63/Logos_63_201_212_Levickaite.pdf (žiūrėta:

2013.04.26)

54. Lietuvos mokslas skaičiais 2012. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Šaltinis internete:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Lietuvos%20mokslas%20skaiciais%202012.pdf

(Žiūrėta: 2013.03.27)

55. Lietuvos statistikos departamentas. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Šaltinis

internete:

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectTable/Omrade0.asp?SubjectCode=S3&ShowNews=OFF

&PLanguage=0 (žiūrėta: 2012. 12. 03)

56. Makselis, R. (2009) Valstybės raida ir kūrybiškumo strategijos Lietuvoje. Šaltinis internete:

http://www3.lrs.lt/docs2/MGGUKUAF.PDF (žiūrėta: 2012. 11. 24)

57. Mokslo darbuotojai ir jų veikla. Research activities 2009. Statistikos Departamentas.

Vilnius, 2010. Šaltinis internete: web.stat.gov.lt/lt/catalog (Žiūrėta: 2013.03.26)

58. Pasaulio Sveikatos Organizacija. Šaltinis internete: http://www.vsmb.lt/pso.php3 (žiūrėta:

2012. 11. 16).

59. Remeika, R., Čepaitis, R. Kūrybinės visuomenės kūrimo strategijos problemos Lietuvoje.

Šaltinis internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5640&p_k=1 (Žiūrėta:

2013.03.25)

75

60. Statistikos departamentas. Šaltinis internete: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6510

(žiūrėta 2012. 01. 16)

61. Vanagas, P. (2009) Darbo organizavimas, normavimas ir atlyginimas už darbą. Kaunas:

Technologija.

62. Venckūnas, A. (2011) Kūrybinės visuomenės formavimas: prielaidų tyrimas. Šaltinis

internete: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2011~ISSN_1648-

8776.N_1_30.PG_84-87/DS.002.0.01.ARTIC (žiūrėta: 2012. 11. 30)

63. Žukauskienė, R. (2008) Kokybiniai ir kiekybiniai metodai. Šaltinis internete:

rzukausk.home.mruni.eu (žiūrėta: 2012. 12. 22)

Įstatyminė bazė:

64. Darbuotojų Saugos ir Sveikatos įstatymas 2003 m. liepos 1d. Nr. IX -1672 Vilnius. Šaltinis

internete: http://www.istatymas.lt/istatymai/darbuotoju_saugos_ir_sveikatos_istatymas.htm

(Žiūrėta: 2013.02.06)

65. Lietuvos Respublikos Mokslo ir Studijų įstatymas 2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242

Vilnius. Šaltinis internete:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=343430&p_query=&p_tr2=

(Žiūrėta: 2013.01.12)

76

PRIEDAI

Priedas Nr. 1 „Pusiau struktūruoto interviu gairės“

1. Ką galėtumėte papasakoti apie savo darbinę veiklą? Kokius pagrindinius aspektus ar

darbines užduotis galėtumėte išskirti savo darbe?

2. Kokiomis mokslinių interesų sritimis tenka domėtis?

3. Kokius kūrybinius metodus naudojate moksliniame darbe?

4. Kaip manote, kokiomis vertybėmis yra svarbu vadovautis Jūsų darbe?

5. Kokį poveikį mokslinė veikla daro visuomenei ir jos raidos procesams?

6. Kaip apibūdintumėte savo darbo aplinką? Kokios darbo sąlygos?

7. Kaip apibūdintumėte savo darbo trukmę? Koks darbo grafikas būdingas?

8. Kokie darbo santykiai vyrauja Jūsų darbo aplinkoje?

9. Kaip vertinate savo galimybes veiki darbo aplinkoje?

10. Kaip stengiatės atsipalaiduoti po darbo dienos ar po darbo savaitės? Koks Jūsų laisvalaikis?

11. Kas Jūsų nuomone yra sveikata?

12. Kaip Jūs vertinate savo sveikatą, atsižvelgiant į darbo sąlygas kuriose dirbate?

13. Kokios darbo sąlygos Jus verčia jaustis gerai? Kokios skatina jaustis blogai?

14. Gal esatę turėjęs/-usi kokių sveikatos sutrikimų, kuriuos būtų sąlygojęs darbas? Kokie tai

sutrikimai?

15. Kokiomis strategijomis jūs gerinate savo subjektyvią sveikatą?

Socio – demografiniai klausimai:

1. Lytis

2. Profesija/užimamos pareigos.

3. Kiek laiko dirbate šį darbą?

4. Miestas

77

Priedas Nr. 2 „Informantų charakteristikų lentelė“

Nr. Vardas Mokslinis

laipsnis

Kiek laiko

dirba

mokslinį

darbą

Šeimyninis

statusas Studijų kryptis Miestas

1. Lina daktarė 6 metai ištekėjusi Humanitariniai

mokslai Kaunas

2. Agnė daktarė 20 metų ištekėjusi Humanitariniai

mokslai Kaunas

3. Gediminas profesorius 34 metus vedęs Biochemijos

mokslai Kaunas

4. Giedrė Doc.dr 10 metų ištekėjusi Socialiniai mokslai Kaunas

5. Miglė Doc.dr 8 metai ištekėjusi Socialiniai mokslai Kaunas

6. Austėja doktorantė 4 metai ištekėjusi Socialiniai mokslai Kaunas

Pastabos:

Informantų vardai pakeisti siekiant užtikrinti jų anonimiškumą.

Informantų amžius nepateikiamas, nes tai taip pat sudarytų galimybę identifikuoti tyrimo

dalyvius. To pasekoje, darbe pateikiamas tik informantų amžiaus vidurkis.

Vadovaujantis anonimiškumo užtikrinimo principais, nėra pažeidžiama socialinių tyrimų

etika.

78

Priedas Nr. 3 „Kūrybinio darbo sąlygų ir subjektyvios sveikatos santykio

konceptualinis modelis“

Remiantis teorinėje dalyje aptartų autorių teoriniais teiginiais ir įžvalgomis bei pilotinio

tyrimo metu surinktais duomenimis, sudarytas konceptualinis modelis, kuris yra kaip pagrindas

leidžiantis formuoti tyrimo hipotezes bei daryti preliminarius spėjimus apie tyrimo rezultatus.

SUBJEKTYVI SVEIKATA

KŪRYBINIO DARBO SĄLYGOSE

Darbinės veiklos motyvavimo sistema

1. Bazinio atlyginimo kėlimas

2. Priedai prie atlyginimo

3. Darbuotojo apdovanojimai

4. Mokymai, kvalifikacijos kėlimo

kursai

1. Santykiai tarp darbuotojų

(formalūs, neformalūs)

2. Biurokratija

3. Vertybės darbe

Vidinė darbo kultūra

Kūrybinio darbo veiklos organizavimas

1. Kūrybinio darbo specifika ir bruožai

2. Darbo tempas/krūvis

3. Judėjimo/veikimo laisvė

4. Vaidmenys moksliniame darbe

5. Darbinės veiklos monotoringas

6. Darbo laikas (lankstus darbo

grafikas/fiksuotas darbo dienos rėžimas)

7. Darbo užduotys (rutiniškos dinamiškos)

8. Asmeninio gyvenimo ir darbo

pusiausvyra

Kūrybinio darbo aplinka/erdvė

1. Materialinė bazė

2. Darbo erdvės organizavimas/

modifikavimas

3. Patalpų komfortabilumas/ jaukumas

4. Darbas ofise/namuose/ skirtingose

šalyse

Subjektyvi būsena

1. Emocinis išsekimas

2. Galvos skausmas

3. Skeleto/raumenų skausmai

4. Nuovargis

5. Stresas

6. Miego sutrikimai (nemiga)

7. Nedarbingumas

Sveikatos gerinimo strategijos

1. Fizinis aktyvumas

2. Rami veikla

3. Raminančių preparatų ar vaistų

naudojimas

4. Kita

Socio-demografinės

charakteristikos

1. Lytis

2. Amžius

3. Išsilavinimas

4. Atlyginimas

5. Gyvenamoji vieta

6. Mokslinių tyrimų sritis

79

Priedas Nr. 4 „Analitinis hipotezių sudarymo modelis“

KONCEPTUALIOS HIPOTEZĖS DARBINĖS HIPOTEZĖS

H1: Mokslininkų subjektyvi sveikata

priklauso nuo sociodemografinių

charakteristikų

H1a: Mokslininkų požiūris į kūrybinio darbo

sąlygų poveikį jų subjektyviai sveikatai priklauso

nuo studijų krypties.

H1b: Mokslininko lytis turi įtakos subjektyvios

sveikatos vertinimui egzistuojančiose kūrybinio

darbo sąlygose.

H1c: Kuo aukštesnis mokslininkų kvalifikacinis

laipsnis tuo geresnė jų sveikata.

H2: Mokslininkų subjektyviam

sveikatos vertinimui įtakos turi

kūrybinio darbo sąlygos

H2a: Mokslininkų subjektyvi sveikata priklauso

nuo neigiamai vertinamų bendrų kūrybinio darbo

sąlygų.

H2b: Mokslininkų subjektyviai sveikatai poveikį

daro moksliniam darbui būdingas intensyvus

mąstymo procesas.

H2c: Moksliniam darbui įgyvendinti skirtų

priemonių pakankamumas veikia subjektyvią

mokslininkų sveikatą.

H2d: Subjektyvią sveikatą lemia ir mokslinio

darbo motyvavimas, skatinimas.

H2e: Mokslininkų subjektyvi sveikata siejasi su

nuolatiniu dėmesio koncentravimu ties

skirtingomis darbinėmis užduotimis.

H2f: Darbo laiko organizavimas turi įtakos

subjektyviai mokslininkų sveikatai.

H2g: Subjektyvi respondentų sveikata siejasi su

egzistuojančiais tarpasmeniais santykiais darbe.

H2h: Moksliniam darbui atlikti skirta darbo vieta

lemia mokslininkų savo sveikatos vertinimą.

H2i: Subjektyvi mokslininkų sveikata priklauso

nuo mokslinio darbo rezultato pripažinimo

visuomenėje.

H2j: Darbą ir asmeninį gyvenimą sunkiai

suderinantys mokslininkai pasižymi bloga

subjektyvia sveikata.

H2k: Mokslininkai patiriantys didesnę mokslinio

darbo kontrolę savo sveikatą vertina prasčiau.

H2l: Mokslininkai, kurie dirba naujoms idėjoms

ir kitokiai nuomonei atvirame kolektyve, savo

sveikatą vertina geriau.

H3: Subjektyvi mokslininkų sveikata

priklauso nuo kūrybiniam darbui

suteikiamų reikšmių

H3a: Pasitenkinimas darbu siejasi su teigiamai

vertinama subjektyvia mokslininkų sveikata.

80

Priedas Nr. 5 „Tyrimo instrumentas“

ANKETA „KŪRYBINIO DARBO SĄLYGŲ POVEIKIO SUBJEKTYVIAI MOKSLININKŲ SVEIKATAI

TYRIMAS“

Gerbiamieji ir Gerbiamosios, kviečiu Jus dalyvauti apklausoje, kurią atlieka Vytauto Didžiojo universiteto studentė Eglė

Rudokaitė.

Tyrimo tikslas - atskleisti kūrybinio darbo sąlygų ir subjektyvios sveikatos sąsajas.

Anketa anoniminė! Todėl vardo ir pavardės nurodyti nereikia. Visi anketos duomenys bus panaudoti tik

statistiniam apibendrinimui bei išvadoms. Kiekvieno iš Jūsų nuomonė yra labai svarbi, todėl maloniai prašau atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.

Atsakydami į kiekvieną klausimą, pažymėkite Jums tinkamą atsakymo variantą arba įrašykite reikiamą

informaciją.

1. Kokį darbą Jūs dirbate? (Pasirinkite VISUS labiausiai Jums tinkančius atsakymus)

Aš dirbu tik mokslinį tiriamąjį darbą

Be mokslinio tiriamojo darbo aš dirbu ir pedagoginį/dėstomąjį darbą

Be mokslinio tiriamojo darbo aš dirbu ir administracinį darbą

Kita (įrašykite patys) ..........................................................................................................................................................

2. Kas Jums yra Jūsų mokslinis darbas? (Užbaikite teiginį, pasirinkdami VISUS labiausiai Jums tinkančius

atsakymus)

Viena iš darbinės veiklos sričių

Pajamų šaltinis

Savirealizacijos pagrindas

Priverstinė veikla

Mano gyvenime tai yra svarbiausias dalykas

Kita (įrašykite patys) ...........................................................................................................................................................

3. Ar Jūs patenkintas/-a savo dabartiniu darbu? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkantį atsakymą)

Taip (pereikite prie 5 klausimo)

Ne

4. Dėl kokių priežasčių esate nepatenkintas/-a savo dabartiniu darbu? (Įrašykite patys)

..................................................................................................................................................................................................

..................................................................................................................................................................................................

5. Kas būdinga Jūsų mokslinei veiklai? Išsakykite savo nuomonę apie žemiau pateiktus teiginius. (Pažymėkite

KIEKVIENO varianto VIENĄ atsakymą)

Visiškai

sutinku Sutinku Nesutinku

Visiškai

nesutinku Nežinau

5.1 Mano mokslinis darbas apima daugiau nei vieną

darbinę užduotį

5.2

Mano kaip mokslininko pareigybės ir darbinės

užduotys yra aiškiai apibrėžtos rašytinėmis

taisyklėmis

5.3

Mokslinio darbo metu turiu daug laisvės, todėl savo

darbines užduotis galiu susidėlioti taip kaip man yra

patogu

5.4 Mokslinio darbo metu man dažnai tenka dirbti

komandoje

5.5 Mano mokslinis darbas reikalauja, kad būtų nuolat

mokomasi naujų dalykų

81

5.6 Mano mokslinis darbas reikalauja, kad būtų dirbama

greitai

5.7 Mano darbo pobūdis reikalauja daug aukšto lygio

įgūdžių

5.8 Mokslinio darbo metu aš visada turiu galimybę

priimti sprendimus savarankiškai

5.9 Mokslinio darbo tikslais man dažnai tenka važiuoti į

užsienį

5.10

Dirbdamas mokslinį darbą turiu galimybę dalyvauti

seminaruose, apmokymuose ir kituose kvalifikacijos

kėlimo kursuose

5.11 Mano mokslinio darbo rezultatai yra pritaikomi

gerinant visuomenės gyvenimo sąlygas

5.12 Mano moksliniam darbui būdingas intensyvus

mąstymo procesas

5.13 Mano mokslinio darbo pobūdis reikalauja kūrybiškų

sprendimų

5.14 Mano mokslinis darbas reikalauja daug tiriamosios

veiklos

5.15 Mano mokslinio darbo iniciatyvas riboja institucijos

vadovybė

5.16 Mano darbe tenka dirbti prie skirtingų mokslinių

projektų vienu metu

5.17

Mano mokslinis darbas reikalauja nuolat

koncentruoti dėmesį ties skirtingomis darbinėmis

užduotimis

5.18 Mano moksliniame darbe nereikia nuolat generuoti

naujų idėjų, įžvalgų

5.19 Mano moksliniam darbui būdingas per didelis darbo

krūvis

5.20 Mokslinio darbo, kurį dirbu, rezultatui pasiekti

prireikia daug laiko

5.21 Mano mokslinis darbas yra vertinamas,

pripažįstamas visuomenėje

5.22 Mano mokslinio darbo procesas yra nuolat

prižiūrimas, kontroliuojamas vadovybės

6. Atsižvelgiant į mokslinio darbo aspektus, kaip vertinate jų poveikį savo sveikatai skalėje nuo 0 (neigiamo

poveikio) iki 10 (teigiamo įvertinimo). (Pažymėkite VIENĄ pasirinktą langelį)

7. Įvertinkite žemiau esančius teiginius. (Pažymėkite KIEKVIENO varianto VIENĄ atsakymą)

Darbo aplinka TAIP NE

7.1 Aš dirbdamas mokslinį darbą didžiąją laiko dalį praleidžiu mokslo institucijoje

7.2 Tenka dirbti tiek namuose, tiek universitete

7.3 Man tenka dirbti užsienio universitetuose

7.4 Man nuolat tenka ieškotis darbo vietos darbinėms užduotims atlikti

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Darbo erdvė/aplinka

Manau, mano sveikatą

veikia teigiamai Manau mano sveikatą

veikia neigiamai

82

7.5 Tenka dirbti archyvuose ir bibliotekose

7.6 Aš tam tikrus darbus atlieku laboratorijose

8. Kas būdinga Jūsų įprastinei darbo vietai mokslo institucijoje? (Pažymėkite kelis labiausiai Jums tinkančius

atsakymus)

Visiškai

sutinku Sutinku Nesutinku

Visiškai

nesutinku Nežinau

8.1 Darbo vieta erdvi

8.2 Darbo vieta dalinuosi su kitais darbuotojais

8.3 Darbo vieta jauki, maloni

8.4 Darbo vietoje vyrauja triukšminga

atmosfera

8.5 Darbo vietoje sunku dirbti mokslinį darbą

8.6 Darbo vietoje sunku susikaupti

9. Kaip laisvai galite veikti šiuos darbo aplinkos aspektus Jūsų darbo vietoje mokslo institucijoje? (Pažymėkite

KIEKVIENO varianto VIENĄ atsakymą)

Darbo erdvės organizavimas TAIP NE

9.1 Į darbo vietą galiu atsinešti savo mėgstamą augalą

9.2 Darbe galiu pasikabinti paveikslą

9.3 Darbe galiu perstumdyti darbo inventorių taip kaip man yra patogiau

9.4 Darbe visiškai negaliu keisti darbinės aplinkos

10. Kaip vertinate mokslinio darbo aplinkos poveikį Jūsų sveikatai skalėje nuo 0 (neigiamo poveikio) iki 10

(teigiamo įvertinimo). (Pažymėkite VIENĄ pasirinktą langelį)

11. Kaip vertinate egzistuojančią materialinę bazę, reikalingą moksliniam darbui įgyvendinti Jūsų darbo

aplinkoje? Išsakykite savo nuomonę apie žemiau pateiktus teiginius. (Pažymėkite KIEKVIENO varianto VIENĄ

atsakymą)

Visiškai

sutinku Sutinku Nesutinku

Visiškai

nesutinku Nežinau

11.1 Mokslinio darbo aplinka aprūpinta visomis

reikiamomis darbo priemonėmis

11.2

Moksliniam darbui skirtos technologijos ir kita

įranga yra pritaikytos efektyviam moksliniam

darbui

11.3 Prireikus visada galiu naudotis moksliniui darbui

reikalingomis priemonėmis

11.4 Darbo kompiuteriu turiu dalintis su kitais

darbuotojais

11.5 Mokslinio darbo metu tenka dirbti naudojant

pavojingas darbo priemones

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Manau mano sveikatą

veikia teigiamai

Manau mano sveikatą

veikia neigiamai

83

12. Kas būdinga Jūsų moksliniame darbe egzistuojantiems santykiams tarp darbuotojų? (Pažymėkite

KIEKVIENO varianto VIENĄ atsakymą)

Santykiai darbo aplinkoje TAIP NE

12.1 Mokslininkų kolektyve dažniausiai bendraujame formaliai

12.2 Mano bendradarbių kolektyvas yra draugiškas ir paslaugus, todėl visada padeda kai reikia

pagalbos dirbant mokslinį darbą

12.3 Mokslinio darbo metu bendraujant su kolegomis nuolat iškyla konfliktiškų situacijų

12.4 Dirbant mokslinį darbą nuolat jaučiu konkurenciją kolektyvo viduje

12.5 Kolektyvas moksliniame darbe yra atviras naujoms idėjoms, kitokiai nuomonei

12.6 Mokslinio darbo metu su kolegomis nuolat diskutuojame, nesutarimus sprendžiame

konstruktyviai

12.7 Moksliniame darbe man tenka patirti kolegų diskriminaciją dėl savo lyties

12.8 Moksliniame darbe man tenka patirti kolegų diskriminaciją dėl savo amžiaus

13. Koks darbo laiko grafikas būdingas Jūsų moksliniam darbui? (Pažymėkite KIEKVIENO varianto VIENĄ

atsakymą)

Darbo laikas TAIP NE

13.1 Mokslinį darbą dirbu nustatytomis darbo valandomis dienos metu

13.2 Mokslinį darbą tenka dirbti ne tik dienos, bet ir nakties metu

13.3 Moksliniam darbui skiriu ir dalį savaitgalio

13.4 Mokslinį darbą tenka dirbti ir atostogų metu

13.5 Dažniausiai mokslinį darbą dirbu tomis pačiomis dienomis per savaitę

13.6 Dėl kitų man tenkančių darbų (pvz. dėstymo, administracinio darbo) mokslinį tiriamąjį darbą

galiu dirbti tik vakarais

13.7 Mano mokslinį darbą nuolat įrėmina aiškūs terminai

14. Kaip dažnai Jums tenka dirbti viršvalandžius? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkantį atsakymą)

Labai dažnai

Dažnai

Nei dažnai, nei retai

Retai

Labai retai

Niekada nedirbu viršvalandžių (pereikite prie 16 klausimo)

15. Kiek vidutiniškai valandų per savaitę Jūs skiriate viršvalandžiams? (Įrašykite patys)

................................................................................................................

Vidinė darbo kultūra

Darbo veiklos organizavimas

84

16. Kaip vertinate savo sveikatą, atsižvelgiant į darbo laiką skalėje nuo 0 (neigiamo įvertinimo) iki 10

(teigiamo įvertinimo). (Pažymėkite VIENĄ pasirinktą langelį)

17. Kaip sekasi derinti mokslinį darbą ir asmeninį gyvenimą? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkantį

atsakymą)

Tai labai lengvai suderinamos sritys

Tai lengvai suderinamos sritys

Tai nei lengvai, nei sunkiai suderinamos sritys

Tai sunkiai suderinamos sritys

Tai labai sunkiai suderinamos sritys

18. Kaip yra skatinamas Jūsų mokslinis darbas? (Pažymėkite KIEKVIENO varianto VIENĄ atsakymą)

Darbinės veiklos motyvavimo sistema TAIP NE

18.1 Priedais prie atlyginimo

18.2 Fiksuoto atlyginimo pakėlimu

18.3 Mokslinis tiriamasis darbas nėra skatinamas

19. Kaip apibūdintumėte savo atlyginimą gaunamą už mokslinį darbą? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkantį

atsakymą)

Atlyginimas yra adekvatus darbo krūviui

Atlyginimas yra per mažas

Kita (Įrašykite patys)………………………………………………………………………………………………………

20. Kaip vertinate egzistuojančią motyvavimo sistemą Jūsų darbo vietoje? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums

tinkantį atsakymą)

Motyvavimo sistema skatina mokslinį darbą

Motyvavimo sistema nei skatina, nei neskatina mokslinio darbo

Motyvavimo sistema neskatina mokslinio darbo

Mano darbe nėra motyvuojamas mokslinis darbas

Nežinau

21. Apačioje pateikiama 10 balų darbo sąlygų vertinimo skalė nuo 0 (žemiausio įvertinimo) iki 10 (aukščiausio

įvertinimo). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte egzistuojančias darbo sąlygas Jūsų darbo

vietoje? (Pažymėkite VIENĄ pasirinktą langelį)

22. Ką ir kaip Jūsų manymų reikėtų tobulinti siekiant geresnių mokslinio darbo sąlygų? (Įrašykite patys)

..................................................................................................................................................................................................

..................................................................................................................................................................................................

..................................................................................................................................................................................................

..................................................................................................................................................................................................

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Darbinės veiklos motyvavimo sistema

Bendras egzistuojančių darbo sąlygų vertinimas

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Manau mano sveikatą

veikia neigiamai

Manau mano sveikatą

veikia teigiamai

Žemiausias

įvertinimas

Aukščiausias

įvertinimas

85

23. Kaip Jūs vertinate savo sveikatą? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkantį atsakymą)

Mano sveikata labai gera

Mano sveikata gera

Mano sveikata nei gera, nei bloga

Mano sveikata bloga

Mano sveikata labai bloga

24. Kaip dažnai Jūs rūpinatės savo sveikata? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkantį atsakymą)

Visada

Dažnai

Nei dažnai, nei retai

Retai

Aš visai nesirūpinu savo sveikata

25. Kaip dažnai žemiau išvardintą mokslinio darbo poveikį Jūs jaučiate savo sveikatai? (Pažymėkite KIEKVIENO

varianto VIENĄ atsakymą)

Poveikis sveikatai Niekada Retai

Nei dažnai,

nei retai Dažnai Visada

25.1 Fizinį nuovargį

25.2 Psichinį/emocinį išsekimą

25.3 Energijos stoką

25.4 Nedarbingumą

25.5 Nervinę įtampą/stresą

25.6 Nemigą

25.7 Apetito sutrikimus

25.8 Skeleto/raumenų skausmus

25.9 Širdies ritmo sutrikimus

25.10 Regėjimo problemas

25.11 Depresiją

25.12 Nejaučiu jokio poveikio savo savijautai

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (neigiamo įvertinimo)

iki 10 (teigiamo įvertinimo). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą

sąsajoje su Jūsų darbo aplinka? (Pažymėkite VIENĄ pasirinktą langelį)

27. Kokie mokslinio darbo apibendrinti veiksniai, Jūsų nuomone, labiausiai daro poveikį Jūsų sveikatai darbo

metu? (Pažymėkite KIEKVIENO varianto VIENĄ atsakymą)

Visiškai

sutinku Sutinku Nesutinku

Visiškai

nesutinku Nežinau

27.1 Mokslinio darbo rezultato vertinimas,

pripažinimas visuomenėje

Subjektyvi sveikata ir jos gerinimo strategijos

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Manau darbo aplinka

mano sveikatą veikia

neigiamai

Manau darbo aplinka

mano sveikatą veikia

teigiamai

86

27.2 Moksliniam darbui atlikti skirta darbo vieta

27.3 Egzistuojantys mokslinio darbo santykiai su

kolegomis

27.4 Mokslinio darbo laiko organizavimas

27.5

Moksliniam darbui būdingas dėmesio

koncentravimas ties skirtingomis darbinėmis

užduotimis

27.6 Mokslinio darbo motyvavimas, skatinimas

27.7 Mokslinio ir asmeninio gyvenimo derinimas

27.8 Moksliniam darbui įgyvendinti skirtų priemonių

pakankamumas

27.9 Moksliniam darbui būdingas intensyvus mąstymo

procesas

28. Kokiais būdais Jūs atsipalaiduojate po darbo? (Pažymėkite KIEKVIENO varianto VIENĄ atsakymą)

Atsipalaidavimo būdai

Visiškai

sutinku Sutinku

Nei sutinku,

nei nesutinku Nesutinku

Visiškai

nesutinku

28.1 Užsiimu aktyvia veikla (važinėju dviračiu,

plaukioju, bėgioju ir pan.)

28.2 Užsiimu ramia veikla (skaitau knygą, žiūriu

televizorių)

28.3 Stengiuosi išlieti susikaupusias emocijas

koncertuose, rungtynėse ir pan.

28.4 Vartoju alkoholį nervinei įtampai sumažinti

28.5 Užsiimu joga ar kitomis stresą valdančiomis

praktikomis

28.6 Stengiuosi daugiau būti gryname ore

28.7 Reguliariai sportuoju sporto klube

28.8 Naudojuosi SPA atpalaiduojančiomis

procedūromis

28.9 Užsiimu kultūrine veikla

28.10 Vartoju nervus raminančius vaistinius

preparatus

28.11 Nenaudoju jokių atsipalaidavimo būdų, nes

tam nelieka laiko

29. Kokia Jūsų lytis? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkantį atsakymą)

vyras

moteris

30. Kiek Jums metų? (įrašykite metus)

........................................................

31. Jūs esate ........ (Užbaikite teiginį, pasirinkdami VIENĄ labiausiai Jums tinkantį atsakymą)

Doktorantas/-ė

Mokslų daktaras/-ė

Habilituotas daktaras/ė

Profesorius/-ė

Socio-demografiniai duomenys

87

Kita (įrašykite patys) ...............................................................................

32. Kokios studijų krypties mokslininkas/-ė esate? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkatį atsakymą)

Humanitarinių mokslų

Socialinių mokslų

Fizinių mokslų

Žemės ūkio mokslų

Biomedicinos mokslų

Technologijos mokslų

Kita (įrašykite patys) ........................................................................................

33. Remiantis Lietuvos Respublikos Mokslo ir Studijų 2009 m. įstatymu, mokslininkai gali dirbti dviejų tipų

institucijose. Viena iš jų yra aukštoji mokykla, kuri apima universitetus ir kolegijas. Kita apibrėžiama kaip

mokslinių tyrimų institutas, kurio pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė,

kultūrinė) plėtra. Taigi remiantis šia klasifikacija, kokioje institucijoje dirbate Jūs? (Pažymėkite VISUS labiausiai

Jums tinkančius atsakymus)

Aukštojoje mokykloje

Mokslinių tyrimų institute

Kita (įrašykite patys) ........................................................................................

34. Kiek laiko dirbate mokslinį darbą? (Įrašykite patys)

metus/-ų mėnesių

35. Kokia Jūsų dabartinė šeimyninė padėtis? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkatį atsakymą)

Vedęs/ Ištekėjusi

Nevedęs/ Netekėjusi

Išsiskyręs/ Išsiskyrusi

Našlys/ Našlė

Neįregistruota partnerystė

Kita (įrašykite patys) ........................................................................................

36. Jūs gyvenate su: (Pažymėkite VISUS Jums tinkančius atsakymus)

Gyvenu su sutuoktiniu/partneriu

Gyvenu su vaiku/vaikais

Gyvenu su buvusiu sutuoktiniu

Gyvenu vienas/viena

Gyvenu su tėvais

Kita (įrašykite patys) .........................................................................................

37. Jūsų gyvenamoji vieta? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkatį atsakymą)

Kaunas

Vilnius

Klaipėda

Šiauliai

Kita (įrašykite patys).......................................................................................

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS!

88

Priedas Nr. 6 „Statistinės analizės lentelės“

3 lentelė. Mokslininkų požiūris į jų kūrybinio darbo rezultatų pritaikomumą visuomenėje

5.11. Mano mokslinio darbo rezultatai yra pritaikomi gerinant visuomenės

gyvenimo sąlygas Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 20 7,4

Sutinku 134 49,3

Nesutinku 67 24,6

Visiškai nesutinku 13 4,8

Nežinau 38 14,0

Iš viso 272 100,0

4 lentelė. Respondentų požiūris į mokslinio darbo iniciatyvų apribojimą

5.15. Mano mokslinio darbo iniciatyvas riboja institucijos vadovybė

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 12 4,4

Sutinku 49 18,0

Nesutinku 131 48,2

Visiškai nesutinku 67 24,6

Nežinau 13 4,8

Iš viso 272 100,0

5 lentelė. Respondentų požiūris į mokslinio darbo proceso priežiūrą, kontrolę

5.22. Mano mokslinio darbo procesas yra nuolat prižiūrimas, kontroliuojamas vadovybės

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 11 4,0

Sutinku 76 27,9

Nesutinku 117 43,0

Visiškai nesutinku 49 18,0

Nežinau 19 7,0

Iš viso 272 100,0

6 lentelė. Mokslinio darbo užduočių kiekio vertinimas

5.1. Mano mokslinis darbas apima daugiau nei vieną darbinę užduotį

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 161 59,2

Sutinku 92 33,8

Nesutinku 9 3,3

Visiškai nesutinku 1 ,4

Nežinau 9 3,3

Iš viso 272 100,0

7 lentelė. Moksliniam darbui būdingo krūvio vertinimas

5.19. Mano moksliniam darbui budingas per didelis darbo krūvis

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 58 21,3

Sutinku 110 40,4

Nesutinku 76 27,9

Visiškai nesutinku 8 2,9

Nežinau 20 7,4

Iš viso 272 100,0

89

8 lentelė. Respondentų nuomonės pasisikirtymas pagal jų darbo komandoje būdingumą

5.4. Mokslinio darbo metu man dažnai tenka dirbti komandoje

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 44 16,2

Sutinku 135 49,6

Nesutinku 69 25,4

Visiškai nesutinku 19 7,0

Nežinau 5 1,8

Iš viso 272 100,0

9 lentelė. Mokslininiam darbui skirtos vietos vertinimas

8.5. Darbo vietoje sunku dirbti mokslinį darbą

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 73 26,8

Sutinku 83 30,5

Nesutinku 77 28,3

Visiškai nesutinku 34 12,5

Nežinau 5 1,8

Iš viso 272 100,0

10 lentelė. Mokslininiam darbui skirta vieta tenka dalintis su kitais mokslininkais

8.2. Darbo vieta dalinuosi su kitais darbuotojais

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 98 36,0

Sutinku 103 37,9

Nesutinku 41 15,1

Visiškai nesutinku 26 9,6

Nežinau 4 1,5

Iš viso 272 100,0

11 lentelė. Mokslininkų požiūris į gebėjimą susikaupti darbo vietoje

8.6. Darbo vietoje sunku susikaupti

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 67 24,6

Sutinku 95 34,9

Nesutinku 79 29,0

Visiškai nesutinku 27 9,9

Nežinau 4 1,5

Iš viso 272 100,0

12 lentelė. Mokslininkų požiūris į darbo priemonių pakankamumą

11.1. Mokslinio darbo aplinka aprūpinta visomis reikiamomis darbo priemonėmis

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 26 9,6

Sutinku 102 37,5

Nesutinku 108 39,7

Visiškai nesutinku 32 11,8

Nežinau 4 1,5

Iš viso 272 100,0

90

13 lentelė. Mokslininkų požiūris į darbo priemonių pakankamumą

11.4. Darbo kompiuteriu turiu dalintis su kitais darbuotojais

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 48 17,6

Sutinku 69 25,4

Nesutinku 71 26,1

Visiškai nesutinku 81 29,8

Nežinau 3 1,1

Iš viso 272 100,0

14 lentelė. Mokslininkų požiūris į darbo priemonių pakankamumą

11.2. Moksliniam darbui skirtos technologijos ir kita įranga yra pritaikytos

efektyviam moksliniam darbui

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 18 6,6

Sutinku 104 38,2

Nesutinku 109 40,1

Visiškai nesutinku 37 13,6

Nežinau 4 1,5

Iš viso 272 100,0

15 lentelė. Mokslininkų požiūrio pasiskirstymas vertinant darbo vietos erdvumą

8.1. Darbo vieta erdvi

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 49 18,0

Sutinku 89 32,7

Nesutinku 86 31,6

Visiškai nesutinku 40 14,7

Nežinau 8 2,9

Iš viso 272 100,0

16 lentelė. Mokslininkų požiūrio pasiskirstymas vertinant darbo vietos jaukumą

8.3. Darbo vieta jauki, maloni

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visiškai sutinku 40 14,7

Sutinku 134 49,3

Nesutinku 73 26,8

Visiškai nesutinku 18 6,6

Nežinau 7 2,6

Iš viso 272 100,0

17 lentelė. Respondentų požiūris į jų gaunamą atlyginimą

19. Kaip apibūdintumėte savo atlyginimą gaunamą už mokslinį darbą?

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Atlyginimas yra adekvatus darbo krūviui

65 23,9

Atlyginimas yra per mažas 173 63,6

Kitas variantas 34 12,5

Iš viso 272 100,0

91

18 lentelė. Mokslininkų dirbančių viršvalandžius pasiskirstymas imtyje

14. Kaip dažnai Jums tenka dirbti viršvalandžius?

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Labai dažnai 124 45,6

Dažnai 71 26,1

Nei dažnai, nei retai 49 18,0

Retai 12 4,4

Labai retai 5 1,8

Niekada nedirbu viršvalandžių 11 4,0

Iš viso 272 100,0

19 lentelė. Mokslininkų požiūrio į kūrybinio darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą pasiskirstymas

17. Kaip sekasi derinti mokslinį darbą ir asmeninį gyvenimą?

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Tai labai lengvai suderinamos sritys 9 3,3

Tai lengvai suderinamos sritys 38 14,0

Tai nei lengvai, nei sunkiai suderinamos sritys

134 49,3

Tai sunkiai suderinamos sritys 73 26,8

Tai labai sunkiai suderinamos sritys 18 6,6

Iš viso 272 100,0

20 lentelė. Mokslinio darbo sąlygų vertinimas

Mediana 7,00

Moda 6

21. Apačioje pateikiama 10 balų darbo sąlygų vertinimo skalė nuo 0 (žemiausio įvertinimo) iki 10 (aukščiausio ivertinimo). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte

egzistuojančias darbo sąlygas Jūsų darbo vietoje?

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės 0 4 1,5

1 8 2,9

2 7 2,6

3 18 6,6

4 18 6,6

5 59 21,7

6 34 12,5

7 48 17,6

8 54 19,9

9 17 6,2

10 5 1,8

Iš viso 272 100,0

21 lentelė. Mokslininkų savo sveikatos vertinimas

Mediana 3,00

Moda 3

23. Kaip Jūs vertinate savo sveikatą?

Dažniai Procentiniai dažniai Reikšmės Mano sveikata labai gera 8 2,9

Mano sveikata gera 116 42,6

Mano sveikata nei gera, nei bloga 130 47,8

Mano sveikata bloga 17 6,2

Mano sveikata labai bloga 1 ,4

Iš viso 272 100,0

92

22 lentelė. Mokslininkų požiūris į savo sveikatos rūpinimąsi

24. Kaip dažnai Jūs rūpinatės savo sveikata?

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės Visada 27 9,9

Dažnai 79 29,0

Nei dažnai, nei retai 108 39,7

Retai 55 20,2

As visai nesirūpinu savo sveikata 3 1,1

Iš viso 272 100,0

23 lentelė. Subjektyvios sveikatos vertinimas egzistuojančiose kūrybinio darbo sąlygose

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą

veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo subjektyvią sveikatą kūrybinio darbo aplinkoje?

Dažniai Procentiniai dažniai

Reikšmės 0 2 ,7

1 4 1,5

2 4 1,5

3 12 4,4

4 22 8,1

5 90 33,1

6 33 12,1

7 43 15,8

8 49 18,0

9 10 3,7

10 3 1,1

Iš viso 272 100,0

24 lentelė. Subjektyvios sveikatos priklausomybė nuo mokslininko studijų krypties

Rangai

32. Kokios studijų krypties mokslininkas/-ė esate?

N Vidutiniai rangai

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

Humanitarinių mokslų 32 135,91

Socialinių mokslų 158 128,69

Fizinių mokslų 29 150,95

Biomedicinos mokslų 22 143,77

Technologijos mokslų 28 146,14

Iš viso 269

Test Statisticsa,b

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs,

remiantis bendra vertinimo skale, ivertintumėte savo sveikatą?

Chi-kvadratas 3,277

df 4

Asymp. Sig. ,513

a. Kruskal Wallis Test b. Grouping Variable: 32. Kokios studijų krypties mokslininkas/-ė esate?

Mediana 7,00

Moda 6

93

25 lentelė. Subjektyvios sveikatos priklausomybė nuo mokslininko lyties

Rangai

29. Kokia Jūsų lytis? (Pažymėkite VIENĄ labiausiai Jums tinkantį atsakymą)

N Vidutiniai

rangai Rangų suma

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

vyras 90 137,11 12340,00

moteris 182 136,20 24788,00

Iš viso 272

Test Statistics

a

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs,

remiantis bendra vertinimo skale, ivertintumėte savo sveikatą?

Mann-Whitney U 8135,000

Wilcoxon W 24788,000

Z -,092

Asymp. Sig. (2-tailed) ,926

a. Grouping Variable: 29. Kokia Jūsų lytis?

26 lentelė. Subjektyvios sveikatos priklausomybė nuo mokslininko kvalifikacinio laipsnio

Rangai

31. Jūs esate ........ (Užbaikite teiginį, pasirinkdami VIENĄ labiausiai Jums tinkantį atsakymą)

N Vidutiniai rangai

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

Doktorantas 62 137,06

Mokslų daktaras 153 130,83

Habilituotas daktaras 3 189,00

Profesorius 42 144,86

Kitas variantas 12 163,58

Iš viso 272

Test Statistics

a,b

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs,

remiantis bendra vertinimo skale, ivertintumėte savo sveikatą?

Chi-kvadratas 4,237

df 4

Asymp. Sig. ,375

a. Kruskal Wallis Test b. Grouping Variable: 31. Jūs esate ..... (Užbaikite teiginį, pasirinkdami VIENĄ labiausiai Jums tinkantį atsakymą)

94

27 lentelė. Subjektyvios sveikatos sąsajos su bendrų kūrybinio darbo sąlygų vertinimu

Correlations

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

21. Apačioje pateikiama 10 balų darbo sąlygų vertinimo skalė nuo 0 (žemiausio ivertinimo) iki 10 (aukščiausio įvertinimo). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte egzistuojancias darbo salygas Jūsų darbo vietoje?

Kendall's tau_b

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

Correlation Coefficient

1,000 ,470**

Sig. (2-tailed)

. ,000

N

272 272

21. Apačioje pateikiama 10 balų darbo sąlygų vertinimo skalė nuo 0 (žemiausio įvertinimo) iki 10 (aukščiausio įvertinimo). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte egzistuojančias darbo sąlygas Jūsų darbo vietoje?

Correlation Coefficient

,470** 1,000

Sig. (2-tailed)

,000 .

N

272 272

**. Correlation is significant at the 0.01 level (2-tailed).

28 lentelė. Subjektyvios sveikatos ryšys su šeimyninio gyvenimo ir darbo suderinamumu

Correlations

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

17. Kaip sekasi derinti mokslinį darbą ir asmeninį gyvenimą?

Spearman's rho

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

Correlation Coefficient

1,000 -,324**

Sig. (2-tailed)

. ,000

N 272 272

17. Kaip sekasi derinti mokslinį darbą ir asmeninį gyvenimą?

Correlation Coefficient

-,324** 1,000

Sig. (2-tailed)

,000 .

N 272 272

**. Correlation is significant at the 0.01 level (2-tailed).

95

29 lentelė. Subjektyvios sveikatos ryšys su turima darbo kontrole

Correlations

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

5.15. Mano mokslinio darbo iniciatyvas riboja institucijos vadovybė

Spearman's rho

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

Correlation Coefficient

1,000 ,151*

Sig. (2-tailed)

. ,012

N 272 272

5.15. Mano mokslinio darbo iniciatyvas riboja institucijos vadovybė

Correlation Coefficient

,151* 1,000

Sig. (2-tailed)

,012 .

N 272 272

*. Correlation is significant at the 0.05 level (2-tailed).

30 lentelė. Subjektyvios sveikatos ryšys su galimybe priimti sprendimus savarankiškai

Correlations

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

5.8. Mokslinio darbo metu aš visada turiu galimybę priimti sprendimus savarankiškai

Spearman's rho

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

Correlation Coefficient

1,000 -,147*

Sig. (2-tailed)

. ,015

N 272 272

5.8. Mokslinio darbo metu aš visada turiu galimybę priimti sprendimus savarankiškai

Correlation Coefficient

-,147* 1,000

Sig. (2-tailed)

,015 .

N 272 272

*. Correlation is significant at the 0.05 level (2-tailed).

96

32 lentelė. Subjektyvios sveikatos sąsajos su pasitenkinimu moksliniu darbu

Correlations

3. Ar Jūs patenkintas/-a savo dabartiniu darbu?

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

Spearman's rho

3. Ar Jūs patenkintas/-a savo dabartiniu darbu?

Correlation Coefficient

1,000 -,303**

Sig. (2-tailed)

. ,000

N 272 272

26. Apačioje pateikiama 10 balų Jūsų subjektyvios sveikatos vertinimo skalė nuo 0 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia neigiamai) iki 10 (manau darbo aplinka mano sveikatą veikia teigiamai). Kaip Jūs, remiantis bendra vertinimo skale, įvertintumėte savo sveikatą?

Correlation Coefficient -,303

** 1,000

Sig. (2-tailed) ,000 .

N

272 272

**. Correlation is significant at the 0.01 level (2-tailed).