Suzanne Collins

PAVOJINGA MEIL

I angl kalbos vert S I M O N A KAZIUKONYT

A l m a littera V I L N I U S / 2 0 1 0

UDK 820(73)-93 Versta i: Suzanne Collins Co-81 CATCHING FIRE

(The Second Book of the Hunger Games)

ISBN 9978-9955-38-876-0

Copyright 2009 b y Suzanne Collins Virelis: Hanna Horl/Designbiiro, Munich using a foto by Shutterstock, Patricia Malina Vertimas lietuvi kalb, Simona Kaziukonyt, 2010 Leidykla Alma littera", 2010

Skiriu savo tvams Jane ir Michaeliui Collinsams

ir savo uoviams Dixie ir Charlesui Pryorams

KIBIRKTIS

Spaudiu gertuv delnais, visai nekreipdama dmesio, kad arbata jau seniai atvso ir virto lediniu skysiu. Nuo sting-danio alio mano raumenys siaubingai tempti. Jeigu staiga ia atlkt laukini un gauja, vargiai gebiau sikabaroti med. Turiu atsistoti, ijudinti rankas ir kojas. Bet, uuot krutinusis, sdiu nejudri tarsi uola po manimi, kol mik ap-vieia apyaurio spinduliai. Negaliu kovoti su saule. stengiu tik bejgikai irti, kaip ateina diena, kurios a baiminausi daugyb mnesi.

Iki vidurdienio jie visi susirinks mano namus ant Laimtoj kalvos. urnalistai, operatoriai, netgi Ef Trinket, mano senoji globja, atvyks 12- apygard i Sostins. domu, ar ji vis dar neioja t kvail roin peruk, ar bus pasirinkusi koki nors kit klaiki spalv specialiai Nugaltoj turui. Mans lauks ir kiti. Patarnautojai, turintys tenkinti kiekvien mano nor per ilg kelion traukiniu. Stilisto padjjai, puoiantys mane prie kiek-vien pasirodym. Mano stilistas ir draugas Sinas - jis sukr t nuostab apdar, nuo pat Mirties aidyni pradios kreipus mane vis irov vilgsnius.

9

Jeigu bt mano valia, Mirties aidynes pasistengiau u-mirti. Niekada apie jas nekalbiau. Apsimesiau, kad visa tai tra slogus sapnas. Bet ito neleidia Nugaltoj turas. Jis ren-giamas kasmet, kai nuo paskutini Mirties aidyni pabaigos praeina tiek pat laiko, kiek lieka iki nauj. Tai dar vienas Sosti-ns bdas varyti mums baim. Mes, mons i apygard, turime ne tik prisiminti gelein Sostins kumt, bet ir lovinti j. iais metais a esu viena i turo vaigdi. Tursiu keliauti i apy-gardos apygard, stovti ant pakylos prieais mini ir sveikinti tuos, kurie slapta mans neapkenia. velgti veidus moni, kuri vaikus a nuudiau.

Saul kopia dang, ir a atsistoju. Skauda visus snarius, o kairs kojos nejudinau tiek ilgai, kad turiu kelias minutes j pa-manktinti, kol atgaus jautrum. Ibuvau mike apie tris valan-das. Laimikio neturiu - net nemginau medioti. iaip ar taip, grobis daugiau nebesvarbus, kad imaitiniau mam ir sesut Prim. Dabar jos gali pirkti ms pas miestelio msinink, nors n vienai ms ji neatrodo tokia skani kaip k tik sumediota vriena. Bet mano draugas Geilas Hotornas ir jo eima yra al-kani, todl negaliu j nuvilti. Per pusvaland apiriu paspstas kilpas. Kol abu su Geilu mokms mokykloje, utekdavo laiko patikrinti kilpas, medioti, rinkti augalus, sugrti miest ir parduoti dal laimikio. Bet dabar, kai Geilas dirba angli kasyk-lose, o a kiauras dienas neturiu k veikti, medioju viena.

Geilas kasdien plkiasi angli kasyklose, leidiasi jas leik-tul kelianiais keltuvais ir kerta anglis. inau, koks tai darbas. Ms mokykla kasmet rengia mokomj kelion kasyklas. Kai buvau maa, jos man atrod tiesiog nemalonios. Klaustrofobi-j keliantys tuneliai, trokus oras, i vis pusi gaubianti dusni

10

tamsa. Kai mano tvas ir dar keli achtininkai uvo per spro-gim, vos prisiversdavau lipti keltuv. Kasmet kelion kl man didiul baim. Du kartus tyia apsirgau taip smarkiai, kad mama leido neiti mokykl, nes man, jog usikriau gripu.

Mano draugas Geilas atsigauna tik mike - kvps gryno oro, matydamas vieiant saul ir iurlenant skaidrius upok-nius. Nesivaizduoju, kaip jis itveria. Na, gerai... sivaizduoju. Itveria todl, kad tik taip gali imaitinti motin, du jaunesnius broliukus ir sesut. O a dabar aptekusi pinigais, turiu j kur kas daugiau, nei reikia imaitinti mudviej abiej eimoms, bet jis nepaims n skatiko. Jis net nenori, kad medioiau, nors pats tikrai nebt paliks mano mamos ir sesuts alkti, jeigu b-iau uvusi Mirties aidynse. Sakau Geilui, kad jis daro man paslaug, nes sddama namie ir nieko neveikdama tikrai kvo-teliau. Kad ir kaip ten bt, niekad neatneu laimikio jam bnant namie. Nesunkiai itaikau kit laik, nes Geilas dirba dvylika valand per par.

Sekmadienis - vienintel diena, kai mudu galime nuoir-diai pabendrauti. Susitinkame mike ir mediojame. Tai vis dar geriausia savaits diena, tik ne tokia kaip anksiau, kai kalb-davoms apie visa, kas auna galv. aidyns atm i mans net ir tai. Puoselju vilt, kad praeis kiek laiko ir ms santykiai vl taps nuoirds, nors nuojauta kuda, kad klystu. Praeities nesugrinsi.

Kilpose aptinku neblog laimik: atuonis triuius, dvi vo-veres ir bebr, sipainiojus Geilo meistrikai susukt viel. Jis gudriai spendia spstus: statydamas kilpas nulenkia akas, kad kliuv vreliai pakibt ore ir j nepasiekt plrnai, i liaun akeli pina tankius buius uvims gaudyti. Siningai patikri-

11

nu visas kilpas ir suprantu, kad niekada nesugebsiu i akies -taip kaip Geilas sumesti, kurioje vietoje prabgs vrelis. Tai ne vien patirtis, bet ir prigimties dovana. Tokia pati kaip mano gebjimas pataikyti pirmu strls viu kone aklinoje tamsoje.

Kai ateinu prie 12- apygard juosianios tvoros, saul jau kybo auktai danguje. Atidiai siklausau, ar negirdti iant elektros srovs. Nors ji turt bti tiekiama vis par, tai nutin-ka retai. Pralendu pro tvoros apai ir atsiduriu Pievoje, mano namai ia pat. Mano senieji namai. Pagal statym is bstas pri-klauso mamai ir sesutei. Jei kartais krisiau negyva, joms tekt ia grti. Bet kol kas jos laimingai gyvena naujame name ant Laimtoj kalvos. A vienintel usuku i vargan lnel, nes laikau j tikraisiais namais.

Traukiu ten persirengti. Nusimetu sen odin tvo striuk ir apsivelku brang vilnon palt, nors jis man anktas per peius. Nusispiriu minktus, odinius medioklinius batus ir spraudiu kojas brangius pirktinius batelius. Jie, mamos manymu, geriau tinka mano dabartinei padiai. Lank ir strlin jau i anks-to paslpiau seno medio drevje. Nors laikas skubina, trumpai pasdiu virtuvje. idinys ugess, stalas be staltiess. ia a apverkiu savo senj gyvenim. Gyvendamos lnelje buvom visikos vargs, bet a inojau, kas esu, kodl gyvenu, supratau, kad toks mano likimas. Gaila, praeities nebesugrinsi, nes ie prisiminimai tokie viess, palyginti su dabartimi, kai esu tokia turtinga, tokia garsi ir taip nekeniama Sostins valdios.

Igirstu gailiai miaukiant prie upakalini dur. Atidariusi pamatau Vdryn, sen susivlus Primos katin. Naujieji namai jam nepatinka beveik taip pat kaip ir man. Jis pabga, vos tik sesut ieina mokykl. Mudu niekada pernelyg vienas kito ne-

12

myljome, bet dabar atsirado kakoks ryys. A leidiu katin vidun, atpjaunu gabal bebrienos ir netgi pakasau paausius.

- Bjauriai atrodai, katine. Turbt ir pats inai? - klausiu. Vdrynas trinasi man rank praydamas dar pakasyti, bet

man metas skubti. - Eik ia. - iumpu katin viena, krep su grobiu kita

ranka ir ieinu gatv. Katinas itrksta ir dingsta u krm. ingsniuoju pajuodusia nuo angli dulki gatve ir jauiu,

kaip batai spaudia pirtus. Einu kiemais, kad nukirsiau dal kelio, ir per kelias minutes pasiekiu Geilo namus. Jo mama Hei-zel pamato mane pro lang, ji palinkusi trisia vir kriaukls. Moteris nusiluosto prijuost rankas ir pasitinka mane ant slenksio.

Man patinka Heizel. Gerbiu j. Sprogimas, prauds mano tv, nusine ir jos vyro gyvyb. Ji liko nal - su trim ber-nikiais ir dar negimusia dukrele. Neprajus n savaitei po gimdymo, m iekotis darbo. Kas priims kasyklas moter su naujagimiu, juk juo nuolat reikia rpintis. Vis dlto jai pavyko parsisamdyti skalbja pas kai kuriuos krautuvininkus. Keturioli-kmetis Geilas, vyriausias i berniuk, tapo eimos galva. Daugy-b kart m korteles, kad eima gaut skurd grd ir aliejaus davin. U tai jo vardas bdavo papildomai raomas Paauko-tj Mirties aidynms sra. Beje, jau ir tada jis buvo puikus mediotojas. Taiau vienas niekaip nebt sugebjs imaitinti penki moni eimos, jeigu ne motina. Skalbdama ji iki kraujo nusitrindavo rankas grumd. iem jos bdavo tokios raudo-nos ir suskeldjusios, kad imdavo kraujuoti vos prisilietus. Ne-inia, kas bt buv, jeigu ne mano mamos sutaisytas balzamas.

13

Geilas su motina buvo tvirtai nusprend, kad kiti vaikai - dvy-likametis Roris, devynmetis Vikas ir keturmet Poz - niekada neims maisto korteli.

Pamaiusi laimik Heizel nusiypso. Pakelia bebr u uode-gos ir i akies mgina nustatyti svor.

- Ieis puikus trokinys. Kitaip negu Geilas, ji mielai priima laimik. - Ir kailis graus, sakau. Mgstu vieti pas juos ir nekuiuotis su Heizele. Aptarin-

ti, ko vertas laimikis. Ji pila man oleli arbatos, ir a dkinga apkabinu puodel sustirusiais nuo alio pirtais.

- Kai griu i turo, galiau retkariais pasiimti drauge Ror. Po pamok. Pamokyiau audyti i lanko.

Heizel pritardama linkteli. - Bt aunu. Geilas irgi nort j mokyti, bet jis laisvas tik

sekmadieniais ir nori juos praleisti su tavim. Prie savo vali iraustu kaip aguona. Vargu ar kas nors pa-

sta mane geriau negu Heizel. Supranta, kas sieja mudu su Geilu. Neabejoju, daugelis aplinkini tikjosi, kad anksiau ar vliau mudu susituoksime, nors a niekad nedaviau dingsties taip manyti. Bet taip buvo iki aidyni. Iki tol, kol mano ne-laims draugas (irgi taps paaukotuoju) Pitas Melarkas visai a-liai pareik, kad yra iki aus mane simyljs. Si meils istorija padjo mums igyventi arenoje, tik Pitui tai nebuvo vien graus pramanas. Iki iol nesuprantu, k tai reik man. Bet dabar tik-rai inau, kad Geilui buvo be galo skaudu. Suspaudia ird vien pagalvojus, kad bsimame ture mudu su Pitu vl tursime vaiz-duoti simyljlius.

Dideliais gurkniais igeriu kart arbat ir pakylu nuo stalo.

14

- Man metas. Turiu pasiruoti, kad gerai atrodyiau prie kameras.

Heizel mane apkabina. - Prisikirsk skanst. - Btinai, - paadu. Paskui stabteliu Hobe, anksiau jame parduodavau didij

grobio dal. Prie daugel met ia buvo angli sandlis. Paskui anglis m krauti tiesiai traukinius, ir nebenaudojamas san-dlis virto vieta, kur neteistai prekiaudavo keletas moni, o paskui tiesiog juoduoju turgumi. Jeigu i vieta traukia nusikalt-lius, turbt esu viena i j. Mediokl u 12-os apygardos rib -sunkus, vos ne tuzin statym paeidiantis nusikaltimas. U j baudiama mirtimi.

Nors Hobo prekiautojai man nieko neusimena, jauiuo-si jiems skolinga. Geilas pasakojo, kad Taukuotoji Sju, senyva moteris, kasdien verdanti katilus sriubos, per aidynes pirmoji pradjo rinkti aukas mudviem su Pitu. I pradi pinigus rin-ko tik Hobo mons, bet, pasklidus gandui, atsirado ir daugiau norinij mus paremti. Neinau, kiek buvo t geradari, bet kiekviena dovana arenoje prilygo auksui. Nuo j priklaus mu-dviej su Pitu likimas.

Vis dar keista atverti Hobo duris su tuiu mediokls krep-iu ant peties ir nieko nepardavinti, tik jausti, kaip kien plia pinigai. Stengiuosi apeiti kuo daugiau prekystali ir apsipirkti. Perku kavos, bandeli, kiauini, verpal ir aliejaus. Daug ne-galvodama nuperku tris butelius bespalvio alkoholinio grimo i vienaranks moters, vardu Riper. Ji neteko rankos per ne-laiming atsitikim kasyklose, bet turjo utektinai sumanumo ilikti gyva.

15

Alkohol perku ne savo eimai. Jis Heimiui, globojusiam mudu su Pitu per aidynes. Heimias yra storievis, iaurus ir daniausiai girtas. Bet jis puikiai adiko savo darb, tikrai labai pa-sisteng, nes pirm kart per vis aidyni istorij buvo leista lai-mti dviem paaukotiesiems. Kad ir koks bjaurus bt Heimias, jam irgi esu skolinga. Ir visada bsiu. Nupirkau Heimiui alkoho-lio, nes prie kelet savaii jo atsargos iseko, o nusipirkti nebuvo kur, ir j itiko baisus priepuolis - visas drebjo ir klyk i siaubo, isigands klaikybi, kurias regjo tik jis vienas. Jis labai igsdino Prim, ties sakant, man irgi buvo nesmagu j tok matyti. Nuo to laiko kaupiu atsargas, jei kartais Heimias vl pristigt grimo.

Pamats mane su buteliais rankose, Tvarkdari virininkas Krjus susiraukia. Jis jau pagyvens, rykiai raudon veid rmi-na tvarkingai suukuot il plauk sruogos.

- Mergaite, is grimas tau per stiprus. Krjus turbt ino, k sako. Jei neskaiiuosime Heimio, ge-

ria daugiausia i vis mano kada nors sutikt moni. - Mano mama naudoja j vaistams gaminti, - abejingai at-

sakau. - K gi, jis tikrai sunaikins bet kok ukrat, - atsako Krjus

ir tekia ant prekystalio monet, nordamas sigyti butel. Prieinu prie Taukuotosios Sju, atsisdu alimais ant preky-

stalio ir usisakau sriubos - rodos, ji ivirta i molig ir pupe-li. Man valgant ateina Tvarkdarys Darijus. Jis irgi nusiperka dubenl sriubos. Darijus - vienas mano mgstamiausi tvarkos saugotoj. Jis nesakinja ir nesipuikuoja savo padtimi, turi ger humoro jausm. Tikriausiai jam jau per dvideimt, nors neatrodo vyresnis u mane. ypsena ir rudi visas puses styran-tys plaukai daro j berniokik.

16

- Argi neturtum jau bti traukinyje? - klausia jis mans. - Jie atvaiuos mans vidurdien, atsakau. - Ar tau nedert bti labiau pasipuousiai? - panibdomis,

bet gantinai garsiai stebisi Darijus. Nors nuotaika prasta, nesu-silaikiusi nusiypsau i jo pokto. - Galbt reikt siriti kaspi-n plaukus? - Jis trukteli mano kas, o a nustumiu j alin.

- Nesijaudink. Kai stilistai mane igrains, negalsi atpain-ti, - pareikiu.

- Puiku. Parodykime aliai, kad ir maa apygarda turi kuo didiuotis, panele Everdin. Hmm... - irdamas Taukuot-j Sju Darijus nepatenkintas papurto galv ir ingsniuoja pas draugus.

- Grink dubenl! - surinka Taukuotoji Sju juokdamasi, to-dl odiai skamba nepiktai. - Ar Geilas tave ilyds? - klausia ji.

- Ne, jis nepateko sra, - atsakau. - Bet maiausi su juo sekmadien.

- Keista, kad jo nra srae. Juk jis tavo pusbrolis, - nusi-aipo Sju.

Tai dar viena Sostins igalvot melagysi. Mudviem su Pitu patekus aidyni finalinink atuonet, Organizatoriai nusiun-t apygardas urnalistus, kad sukurpt ms gyvenimo istorijas. urnalistai iekojo mano draug, ir visi tvirtino, kad a draugau-ju su Geilu. Taiau Geilas netiko bti mano geriausiu draugu, tai nederjo su romantikais jausmais, mano reikiamais arenoje. Geilas buvo per daug graus, per daug vyrikas, be to, visikai nesisteng ypsotis ir tikti kameroms. Vis dlto mudu esame panas, gantinai panas. Tikri Klodo gyventojai. Tiess juodi plaukai, gelsva oda, pilkos akys. Todl kakokiam gudruiui ov galv pavadinti Geil mano pusbroliu. Suinojau tai tik grusi

17

namo, kai geleinkelio stotyje mama pasak: Tavo giminaiiai taip trokta tave pasveikinti!" Atsigrusi pamaiau laukianius Heizel, Geil, jo broliukus ir sesut. Kas man beliko daryti?

Taukuotoji Sju ino, kad mudu su Geilu ne gimins. Zino ir kiti daugyb met mus pastantys mons, tik, rodos, umiro.

Laukiu nesulaukiu, kol viskas baigsis, sukudu. - Suprantu, - atsako Taukuotoji Sju. - Bet turi iksti visk

iki galo. Veriau nepasivlink. Man einant Laimtoj kalv, ima snyguriuoti. Nuo miesto

centro iki jos vos kilometras, bet atrodo, kad patenki visai kit pasaul. Laimtoj kalva - atskiras rajonas, supamas alumos ir puoiamas ydini krm. ia pastatyta dvylika nam, kiekvie-nas j bent deimt kart didesnis u t, kuriame uaugau. Devyni namai tebestovi tuti. Kiti trys priklauso Heimiui, Pitui ir man.

Bstai, kuriuose gyvena mano eima ir Pitas, spinduliuoja gyvybe. Langai vyti, i kamin kyla dmai, prie dur pritvir-tinti rykiai nudayt jav ryeliai - jie rodo netrukus vyksiant derliaus vent. O Heimio namas, nors rajono tvarkytojas ir stengiasi, atrodo apleistas ir nepriirtas. Sustojusi prie jo dur sukaupiu drs - inau rasianti landyn - ir engiu vidun.

Nos rieia lyktus dvokas. Heimias nesileidia vidun tvarkytoj ir pats neapsikuopia. Nuo met metais besikaupian-ios alkoholio ir vmal, virt kopst ir pridegusios msos, purvin drabui ir peli spir smarvs man ima grauti akis. Skinuosi keli per imtytus ant grind maielius, sudauytus butelius ir kaulus, kol galiausiai randu Heimi ten, kur ir tik-jausi. Jis sudribs knarkia prie virtuvs stalo, rankos atmestos alis, veidas mirksta alkoholio klane.

Papurtau j u peties.

18

- Kelkis! - surinku, nes neinau jokio kito bdo jam pri-adinti.

Heimias trumpam liaujasi knarks, paskui uparpia dar garsiau. Papurtau stipriau.

- Heimiai, kelkis! iandien prasideda Nugaltoj turas! -Atveriu lang ir giliai kvepiu tyro oro. Ropiuosi per iukli krvas ir atkasu skardin kavinuk, pripilu i iaupo vandens. Ugnis krosnyje dar ne visai ugesusi, ir man pavyksta psti ke-lias erpljanias anglis. beriu kavinuk ger sauj kavos, kad ieit stiprus grimas, ir pastatau ant virykls.

Heimias vis dar nepabunda. Nebesumodama, k daryti, pri-sipilu duben ledinio vandens ir likteliu jam ant galvos, pati atsitraukiu. Heimias sustgsta kaip vris. Paoka, nuspiria kd kokius tris metrus ir usimoja peiliu. Buvau pamirusi, kad jis visada miega sugniaus peil rankoje. Turjau itraukti peil, kol miegojo, bet buvau usigalvojusi. Keikdamasis paskutiniais o-diais Heimias kur laik vaistosi peiliu, kol pagaliau atsitokja. Tada nusiluosto veid markini rankove ir atsigria lang. A dl viso pikto usiropiau ant palangs, jeigu tekt neti kail.

- K ia darai? - burba jis. - Liepei tave paadinti, likus valandai iki atvykstant urna-

listams, - atsakau. - K? - nesupranta jis. - Pats praei, - tvirtinu. Atrodo, jis ima prisiminti. - Kodl a visas lapias? - Todl, kad puriau tave i paskutinij, bet nepabudi-

nau, - ataunu. - Jei norjai meilaus elgesio, reikjo papra-yti Pito.

19

- Ko mans paprayti? Vien igirdus bals nuo kalts, i lidesio ir baims man

sugniauia pairdius. Ir i ilgesio. Turiu pripainti, esama ir tokio jausmo. Bet ilgesys n i tolo negali varytis su kalte, lidesiu ir baime.

iriu, kaip Pitas eina prie stalo, viesiuose plaukuose ma-tau pirmsias snaiges - jos blizga nuviestos sauls spinduli, sklindani pro lang. Jis atrodo stiprus ir sveikas. Visikai ne-panaus sergant ir ibadjus vaikin, su kuriuo kartu kovojau arenoje. Beveik nelubuoja. Pitas padeda ant stalo kepal k tik ikeptos duonos ir paduoda Heimiui rank.

- Kad priadintum mane, o ne susargdintum plaui ude-gimu, - atsako Heimias paduodamas jam peil. Heimias nu-sivelka nevarius markinius, lieka su ne k varesniais apatiniais ir apsiluosto sausu markini skvernu.

Pitas nusiypso ir pamirko peil stovint ant grind butel. Nuluosto amenis savo variais markiniais ir suraiko duon. Pi-tas mus visus aprpina vieiais kepiniais. As medioju. Jis kepa. Heimias geria. Kiekvienas turime savo usimim, padedant negalvoti apie Mirties aidynes, tramdant mintis apie jas. Tik padavs riek Heimiui, Pitas pagaliau pavelgia man akis.

- Imsi riekel? - Ne, a pavalgiau Hobe. Bet vis tiek ai. - Mano balsas

tarsi nesavas, toks oficialus. Taip kalbu su Pitu nuo tada, kai urnalistai nufilmavo ms laiming sugrim ir mudviem ne-bereikjo apsimetinti.

- Nra u k, - atkerta jis. Heimias numeta markinius ant grind. - Brr. Turite gerokai apilti, kad velniai elgtumts vienas

su kitu, kai prasids turas.

20

inoma, jis teisus. irovai tikisi ivysti porel neiskiriam simyljli, laimjusi Mirties aidynes, o ne du mones, ven-gianius pavelgti vienas kitam akis. Bet a pasakau tik tiek:

- Isimaudyk, Heimiai. - Ioku pro lang ir per pievel traukiu namo.

Pievel apsnigta, ir olje matyti mano pdsakai. Prijusi duris stabteliu ir patrepsiu, kad nupurtyiau nuo bat snieg. Paskui einu vidun. Mama veit namus dien nakt, kad tvis-kt, operatoriams atvykus. Taigi stengiuosi nepripduoti jos iblizgint grind. Vos perengiu slenkst, mama iumpa mane u rankos tarsi nordama sulaikyti.

- Nesijaudink, nusiausiu ia, - pasakau ir statau batus prie dur.

Mama keistai, kimiai nusijuokia ir nukabina man nuo peties mediokls krep, pritutint Hobe pirkt grybi.

- ia tik sniegelis. Ar gerai pasivaikiojai? - Pasivaikiojau? Juk mama puikiai ino, kad pus nakties pralindjau mi-

ke. Tada pamatau virtuvs tarpduryje stovint vyrik. Vien umetusi vilgsn jo sit pagal usakym kostium ir groio chirurgo itobulint veid suprantu, kad jis i Sostins. Kakas ia ne taip.

- Greiiau ne vaikiojau, o iuoinjau. Lauke labai slidu. - Kai kas nori su tavim pasikalbti, - sako mama. Ji labai i-

balusi, balsas dreba, ir a suprantu, kad stengiasi nuslpti baim. - Maniau, jie nepasirodys iki vidurdienio. - Apsimetu ne-

matanti, kaip nerimauja mama. - Ar Sinas atvaiavo anksiau padti man pasiruoti?

- Ne, Ketne, tai... - nori paaikinti mama.

21

- Praom ateiti ia, panele Everdin, - kvieia vyrikis ir mos-teli ranka priekambar.

Man keista bti lydimai savo paios namuose, bet nuspren-diu patylti. Eidama grteliu ir raminamai nusiypsau mamai.

- Tikriausiai nauji nurodymai dl turo. - Organizatoriai buvo atsiunt man vis marrut duomenis ir nurodymus, ko-kio protokolo reiks laikytis kiekvienoje apygardoje.

Jis veda mane darbo kambar, kurio durys iaip jau atla-pos, bet iandien udarytos, ir mintys mano galvoje ima suktis palusiu greiiu. K ten rasiu? Ko jie nori? Kodl mama tokia ibalusi?

- Eikite vidun, - liepia vyrikis i Sostins. Pasuku poliruot varin ranken ir engiu kambar. Uuo-

diu keist roi ir kraujo kvapo miin. Skaitantis knyg nedi-dukas ilaplaukis vyras atrodo kakur matytas. Jis pakelia pirt lyg nordamas spti: Praom luktelti." Paskui atsigria, ir man vos nesustoja irdis.

Ivystu gyvatikas prezidento Snou akis.

Manau, prezident Snou dera irti, kai jis stovi prieais mar-murines kolonas, ant kuri plevsuoja didiuls vliavos. Todl labai keista matyti j sdint mano kambaryje tarp paprasiausi daikt. Lyg pakeltum puodo dangt ir vietoj trokinio ivystum isiiojusi, pasirengusi kirsti gyvat.

K jis ia veikia? Mginu prisiminti kit Nugaltoj tur ati-darym. Atmintyje ikyla Mirties aidyni nugaltojai, j vado-vai ir stilistai. Kartais nugaltoj apygard atvaiuodavo netgi aukti Sostins pareignai. Bet niekada nesu maiusi prezidento Snou. Jis pasirodo tik per ikilmes Sostinje. Retkariais.

Jeigu prezidentas sukor tok keli i Sostins, tai gali reikti tik viena: turiu dideli bd. Vadinasi, ir mano eima. Nukrato iurpas pagalvojus, kad mama ir sesut yra taip arti mogaus, kuris mans neapkenia. Ir neapks iki dien galo. Todl, kad a pergudravau j per sadistines Mirties aidynes, apkvailinau Sosti-n moni akyse ir priveriau juos suabejoti prezidento valdia.

A tik stengiausi, kad mudu su Pitu iliktume gyvi. Tai, k valdia palaik maitingumu, tebuvo atsitiktinumas. Bet, jei Sostin oficialiai pareikia, kad likti gyvas gali tik vienas paauko-

23

tasis, o mums pakanka lumo mesti jai ik, tai, ko gero, ir yra maitas. Galjau ilikti tik apsimesdama beprotikai mylinti Pit. Tai leido igyventi mums abiem. Bti pripaintiems nuga-ltojais. Leido grti namo, vsti, atsisveikinant mojuoti opera-toriams ir bti paliktiems ramybje. Iki pat ios akimirkos.

Gal dl to, kad dar nesu apsipratusi naujame name, ar dl begalins nuostabos, kad matau prezident, arba dl to, kad su-prantu j galint nuudyti mane kada panorjus, jauiuosi kaip sibrovl. Tarsi ia bt jo namai, o a - nekviesta vienia. To-dl nepasveikinu jo ir nepasilau sstis. Apskritai nieko nesa-kau. Tiesiog apirinju prezident kaip tikr labai nuoding gyvat. Stoviu nejuddama, smeigusi j akis ir iekau kelio atsitraukti. '

- Turbt viskas bus kur kas paprasiau, jeigu sutarsim vienas kitam nemeluoti, - sako jis. - K manai?

Manau, kad, lieuviui prilipus prie gomurio, nepajgsiu i-spausti n odio, bet, savo nuostabai, tvirtai atsakau:

- Taip, sutaupysime laiko. Prezidentas Snou nusiypso, ir a pirmkart dmiai apiriu

jo lpas. sivaizdavau, kad jos plonos kaip gyvats, beveik nema-tomos. Bet jo lpos itin putlios, oda labai tempta. Klausiu sa-vs, ar jos patobulintos, kad prezidentas atrodyt patrauklesnis. Jeigu taip, tai tuias laiko ir pinig vaistymas, nes tas mogus tikrai nekelia susiavjimo.

- Patarjai spjo, kad su tavim bus nelengva susitarti. Bet tu neketini spyriotis, tiesa? - klausia jis.

- Ne, - patikinu. - A jiems taip ir sakiau - mergiot, djusi tiek pastang,

kad igyvent, nepaleis visko vjais. Be to, ji turi eim, apie

24

kuri irgi reikia pagalvoti. Apie mam, seser ir visus tuos... pus-brolius.

I to, kaip itar od pusbrolius", suprantu, kad preziden-tas ino, jog mudu su Geilu visai ne gimins.

Dabar visos kortos atverstos. Turbt taip ir geriau. Nemgs-tu dviprasmik grasinim. Veriau inoti visk i anksto.

- Gal atsisskim. - Prezidentas Snou sdasi prie didelio po-liruoto medio stalo. ia Prima ruoia nam darbus, o mama skaiiuoja pinigus. ia ne jo namai ir jis neturi teiss sdti prie io stalo. Nors, ties sakant, turi. sitaisau prieais j ant vienos i kdi staia raiytine atkalte. Kd padaryta auktesniam negu a mogui, todl vos siekiu pirt galais grindis.

- Turiu problem, panele Everdin, - pareikia prezidentas Snou. - T problem pati suklei, kai arenoje isitraukei nuo-dingas uogas.

Jis kalba apie t akimirk, kai priveriau Organizatorius rinktis - ar leisti mudviem su Pitu nusiudyti, ir aidyns liks be laimtojo, ar leisti igyventi abiem - tikdamasi, kad jie pa-sirinks antr variant.

- Jeigu Vyriausiasis aidyni organizatorius Seneka Kreinas bt turjs nors lael proto, dar arenoje bt sutryns tave miltus. Bet j upldo nelemti romantiki jausmai. Kaip ir visus kitus. Turbt nutuoki, kas jam nutiko? - klausia Snou.

Linkteliu. I prezidento balso puikiai suprantu, kad Kreinui vykdyta mirties bausm. Mane nuo prezidento skiria tik stalas, todl uuodiu dar stipresn roi ir kraujo kvap. Prisegta prie jo varko atlapo ro kvepia taip, kad tariu j esant genetikai modifikuot. Tikros ros taip nedvokia. O jei kalbsim apie krauj... Neinau.

25

- auktai buvo po piet, ir mes leidom jums ubaigti nedi-del spektakliuk. Tu gana tikimai atlikai beprotikai simylju-sios mokinuks vaidmen. Sostins mons patikjo jumis imtu procent. Gaila, bet ne visi apygard gyventojai ukibo ant to kabliuko, - postringauja Snou.

Tikriausiai mano veide msteli sumiimas, ir jis t pastebi. - ito tu, aiku, neinojai. I kur tau inoti, kas dedasi kitose

apygardose. Kai kurie irovai js gudryb su uogomis palai-k ne meils rodymu, o nepaklusnumo iraika. Jeigu paprasta mergiot i 12-os apygardos sugeba mesti ik Sostinei ir likti nenubausta, kodl taip negali daryti kiti? - toliau kalba prezi-dentas. - Kaip kitaip ukirsiau keli, tarkim, sukilimui?

Apsvarstyti jo odiams man prireikia madaug minuts. Tik tada suprantu, koki komarik padt patekau, kokia baisi atsakomyb mane prislgusi.

- Ar buvo sukilim? klausiu stingdama i siaubo ir drauge avdamasi tokia galimybe.

- Kol kas ne. Bet bus, jeigu neukirsime kelio. Kaip inai, sukilimai perauga revoliucij. - Prezidentas Snou pasitrina kakt vir kairio antakio, kaip tik ia danai jauiu galvos skaus-mus. - Ar bent nutuoki, k tai reikia? Kiek moni us? Kas laukia t, kurie liks gyvi? Patikk manim, su Sostine veriau nesipykti. A neperdedu: jei Sostin nors trumpam atleist va-dias, kilt baisi sumaitis.

Suglumau, kad jis kalba taip tiesiai ir netgi nuoirdiai. Tarsi labiau u visk pasaulyje jam rpt Panemo moni gerov, nors tai anaiptol ne tiesa. Neinau, i kur turiu drsos pasakyti:

- Vadinasi, js valdia labai netvirta, jei j gali sugriauti saujel uog.

26

Stoja tyla. Prezidentas dmiai mane apirinja. Paskui tarsi niekur nieko sako:

- Netvirta, bet ne dl to, k tu manai. Pasigirsta beldimas duris, ir Sostins pareignas dirsteli

vidun. - Jos motina pra paklausti, ar nortumt arbatos. - Su malonumu. Mielai igeriau arbatos, - taria prezidentas. Durys prasiveria, neina padklu eina mama. Ji patiekia ar-

bat porcelianiniame servize, kur po vestuvi atsive Klod. - Praau pastatyti ia, - jis stumeli knyg stalo kamp ir

pabaksnoja vidur. Mama padeda padkl. Ant jo - arbatinukas su uplikyta

arbata, puodeliai, grietinl, cukrus ir lktut sausaini. Ant sausaini glajumi ipietos nuostabios velni spalv gls. ia tikrai pasidarbavo Pitas.

- Koks svetingumas. inote, mons danai pamirta, kad prezidentai irgi valgo, itin maloniai pasako Snou.

Puiku, nes nuo jo odi mama, regis, kiek apsiramina. - Gal pageidautumt dar ko nors? Jeigu esat alkanas, gal-

iau paruoti stipresns ukandos, - pasilo mama. - Ne, visko utenka. Ai, - dkoja jis, aikiai nordamas ja

atsikratyti. Mama linkteli, meta mane vilgsn ir ieina. Prezidentas

Snou pila mums abiem arbatos, sau siberia cukraus ir usibali-na grietinle, paskui ilgai maio. Suprantu, kad jis pareik savo nuomon ir dabar laukia mano atsakymo.

- Nenorjau kelti joki sukilim, - sakau. - Tikiu. Bet tai neturi reikms. Tavo stilistas pasirod ess

tikras pranaas, nes sukr tok kostium. Ketn Everdin, lieps-

27

nojanti mergait. Tu iebei kibirkt - jei jos neugesinsim, si-plieks ugnis, ir visas Panemas virs pragaru, - aikina jis.

- Kodl nenuudot mans dabar? - ipykinu. - Vieai? - klausia prezidentas. - Taip tik piltume alyvos

i ugn. - Tai suorganizuokit nelaiming atsitikim, - pasilau. - Ir kas tuo patiks? - nusiaipo Snou. - Tik jau ne tu, jei

pati stebtum i alies. - Tad tiesiog klokit, ko i mans norite, ir a padarysiu, -

pareikiu. - Ak, jei viskas bt taip paprasta. Jis paima vien ipiet

sausain ir ima apirinti glyt. - Grau. Kep tavo mama? - Pi tas. - Ir pirmkart pajuntu negalinti ilaikyti skvarbaus

Snou vilgsnio. Prisitraukiu arbat, bet tuoj pastatau atgal, nes igirstu puodel savo rankose tarkant lktut. Kad nuslpiau baim, iumpu sausain.

- Pitas. Kaip laikosi tavo gyvenimo meil? - klausia prezi-dentas.

- Gerai, - atsakau. - Jeigu jau pranekom apie j, man smalsu, ar jis supra-

to, kad esi jam visikai abejinga? - klausia Snou, mirkydamas sausain.

- A jam neabejinga, - atsakau. - Bet su tuo jaunuoliu tave sieja tikrai ne tokie jausmai, kaip

mano visa alis, - teigia jis. - Kas gi tokie taip mano? - klausiu. - A, - prisipasta prezidentas. - Ir ne tik a, antraip neb-

iau ia atvaiavs. Kaip gyvena tavo grausis pusbrolis?

28

- A neinau... A... - lyktu aptarinti su prezidentu Snou savo jausmus dviem monms, kurie pasaulyje man rpi labiausiai.

- Pasakokit, panele Everdin. J a be niekur nieko galiu nu-dti, jeigu mudu nesusitarsim. Js darote jam mekos paslaug, nes kiekvien sekmadien bastots kartu mikuose.

Jeigu jis ino apie tai... K dar ino? I kur ino? Ne vienas mogus galjo jam papasakoti, kad mudu su Geilu sekmadie-niais mediojame. Juk visi mato, kaip ne vienerius metus grta-me i miko su laimikiu. Svarbiausia, k prezidentas taria mus veikiant ten, u 12-os apygardos rib? Aiku, Tvarkdariai nega-ljo ms ten sekti. O gal galjo? Negi mums i paskos vilkosi elis? Tai atrodo nemanoma. Negaliu patikti, kad tai bt mogus. Kameros? Tokia mintis iki iol man niekad nebuvo o-vusi galv. Mike jautms saugs ir nepasiekiami Sostinei, ia galjome laisvai isipasakoti, kas guli ant irdies, ir neapsi-metinti. Bent jau iki aidyni. Jeigu mus pradjo sekti po j, k galjo pamatyti? Du mediojanius mones, nekenianius Sostins. Galbt. Bet tikrai ne du simyljlius, kokiais mus, atrodo, laiko prezidentas Snou. ituo atvilgiu mes saugs. Ne-bent... Nebent...

Nebent vien kart. Tai nutiko greitai ir labai netiktai, bet vis dlto nutiko.

Grusi i aidyni tik po dviej savaii itaikiau pasikal-bti su Geilu akis ak. I pradi turjau dalyvauti oficialiose ventse. Nugaltojams skirtoje puotoje, kuri buvo pakviesti tik patys aukiausi pareignai. Paskui vyko linksmybs apygar-doje - mons galjo nemokamai prisivalgyti ir pasiirti i

29

Sostins atvykusi artist. Dalyvavau ir Siuntini dienoje - pir-moje i dvylikos per metus, per jas kiekvienas apygardos gyven-tojas gauna paket su maistu. Ji man patiko labiausiai. Buvo smagu irti nuolat alkanus Klodo vaikus jie lakst aplink, mosuodami skardinmis su obuoli tyre, msos konservais ir net ledinukais, ir pra suaugusij partempti namo sunkius krepius su grdais ir aliejumi, - ir inoti, kad j laukia dar vienuolika toki dien. Tai viena i nedaugelio akimirk, kai a tikrai diaugiausi laimjusi aidynes.

Per visas tas ceremonijas ir ikilmes operatoriai fiksavo kiek-vien mano judes, o a turjau nertis i kailio ir kuo daniau buiuoti Pit, kad tikiniau irovus. Taigi laiko asmeniniam gyvenimui nebeliko. Po keli savaii viskas aprimo, operato-riai ir urnalistai susirinko daiktus ir ivaiavo namo. Nuo tada mudviej su Pi tu santykiai atvso. Mano eima persikl nam ant Laimtoj kalvos. 12-os apygardos gyvenimas vl tekjo sena vaga darbininkai gro kasyklas, vaikai mokykl. Lau-kiau, kol nebeliks paalini, ir vien sekmadien, niekam nieko nesakiusi, atsikliau prie autant ir patraukiau mik.

Nepasimiau varko, nes oras buvo dar gana iltas. Susikro-viau krep, sidjau skanst: kept viiuk, srio, namins duonos ir apelsin. Senajame ms name apsiaviau mediokli-nius batus. Kaip paprastai, elektros srov nebuvo paleista, ir a visai nesunkiai pralindau pro tvor mik. Ten susiradau lank ir strles. Nujau ms viet, mudviej su Geilu, ten mes dali-joms pusryiais Auk dien, prie isiuniant mane aidynes.

Laukiau kokias dvi valandas. Jau miau bgtauti, kad per tas kelias savaites Geilas manim nusivyl, ir dabar a jam nebe-rpiu. Gal jis netgi neapkenia mans? Mintis, kad praradau j

30

aminai, - geriausi draug, vienintel mog, kuriam patik-davau savo paslaptis, taip skaudino, kad nebegaljau tverti. Tik ne po viso to, k teko igyventi. Aaros m grauti akis, suspaud gerkl - pasijutau be galo nulidusi.

Paklusi akis pamaiau j stovint u keli metr nuo mans. Geilas mane stebjo. N nesusimsiusi paokau, puoliau jam glb juokdamasi, dusdama ir verkdama tuo pat metu. Jis apgl-b mane taip stipriai, kad negaljau matyti jo veido. Prajo ne-maai laiko, kol Geilas paleido mane i glbio. Jam nebebuvo kas daryti, nes miau baisiai agsti ir turjau gurktelti vandens.

T dien praleidome kaip prastai. Pirmiausia papusryiavo-me, paskui mediojome, vejojome ir rinkome augalus. Kalb-joms apie Klodo mones. Tik ne apie mudu: ne apie jo naujj gyvenim, darb kasyklose, ne apie dienas, kurias a praleidau arenoje. Tiesiog apie kitus dalykus. Kai prijome artimiausi skyl tvoroje, tikrai tikjau, kad viskas bus po senovei. Kad bendrausime kaip ir anksiau. Atidaviau Geilui savo grob, nes mano namuose buvo pilna maisto. Pasakiau jam Hob nei-sianti, nors labai norjosi. Nei mamos, nei sesuts nespjau, kad einu medioti, ir jos sukt galv, kur dingau. Pasisiliau kasdien apirti kilpas, o Geilas staiga sum delnais mano vei-d ir pabuiavo.

I netiktumo apstulbau. Galtum pamanyti, kad praleidusi su Geilu tiek daug laiko - maiau j kalbant, besijuokiant ir su-siraukus - turiau puikiai inoti, kokios jo lpos. Vis dlto, kol jis mans nepabuiavo, nenutuokiau, kokios jos iltos, kaip ir nenumaniau, kad tos rankos, spendianios sudtingiausias kil-pas, gali taip pat lengvai sugauti ir mane. Rodos, priblokta tik suunzgiau i galugerklio; kaip pro migl prisimenu save krum-

31

pliais besiremiani jam krtin. Galiausiai Geilas mane palei-do ir tar: Turjau tai padaryti. Nors vien kart." Ir nujo.

Nekreipdama dmesio, kad saul leidiasi, ir mano eima jaudinsis, atsisdau ant ivartos netoli tvoros. Mginau susigau-dyti, k jauiu, ar buinys man patiko, ar eid, bet prisiminiau tik Geilo lpas, besispaudianias prie manj, ir nuo jo odos sklindant apelsin kvap. Beprasmika lyginti buin su tais, kuriuos dovanojau Pitui. Taip ir nesupratau, ar nors vienas j buvo tikras. Gal gale patraukiau namo.

T savait a tikrinau kilpas ir nunedavau ms Heizelei. Bet paties Geilo nuo ano sekmadienio nebemaiau. Sukriau itis kalb, kaip nenoriu turti vaikino ir neketinu itekti, tik man jos neprireik. Geilas elgsi taip, tarsi jokio buinio ir nebt buv. Galbt tikjosi, kad a k nors pasakysiu. Arba pati j pa-buiuosiu. Uuot taip padariusi, a irgi apsimeiau, kad nieko nevyko. Nors i ties vyko. Geilas pralau nematom sien tarp ms ir drauge sugriov visas mano viltis, kad galsime draugauti kaip anksiau. Kad ir kaip apsimetinjau, negaljau pamirti jo buinio ir jo lp.

Prezidento Snou grasinimai atgaivina prisiminim srau-t. Jie kaip aibas blyksteli mano galvoje, kol jis gria mane akimis. Kokia a kvail - grusi namo tikjausi, kad Sostin pamir mane. Tegu ir negirdjau apie rengiamus sukilimus, bet inojau, jog Sostins pareignai ant mans siut. Uuot elgusis ypa atsargiai, visai nesisaugojau. Prezidento nuomone, visi-kai ignoravau Pit ir teikiau pirmenyb Geilo draugijai visos apygardos akivaizdoje. Taip elgdamasi as, galima sakyti, erzinau Sostin. Savo lengvabdikumu utraukiau pavoj Geilui ir jo eimai, savo eimai ir Pitui.

32

- Labai praau neliesti Geilo, - sukudu. - Mudu viso labo draugai. Mes draugaujame jau daug met. Tik tiek. Be to, dabar visi j laiko mano pusbroliu.

- Mane tik domina, kaip i draugyst veikia tavo santykius su Pitu ir kiek ji gali lemti moni nuotaikas kitose apygardo-se, - sako prezidentas.

- Per tur viskas bus kitaip. Bsiu simyljusi Pit lygiai taip pat kaip ir anksiau.

- Taip pat, kaip esi simyljusi j dabar, - pataiso mane pre-zidentas Snou.

- Kaip dabar, - sutinku. - Tik tau reiks labiau pasistengti, kad nesiliepsnot suki-

limai, - sako jis. - is turas - vienintel tavo galimyb k nors pakeisti.

- A suprantu, a pasistengsiu. tikinsiu visas apygardas, kad nemeiau ikio Sostinei ir kad esu iki aus simyljusi, pa-adu.

Prezidentas Snou atsistoja ir nusiluosto putnias lpas ser-vetle.

- To negana. Taikyk aukiau. - K turite galvoje? Kaip a galiu taikyti aukiau? - klausiu. - tikink mane> - taria Snou, numeta servetl ir paima

knyg. Neiriu j, einant prie dur, todl krpteliu igirdusi nabdant aus: - Beje, a inau apie buin.

Paskui igirstu trinktelint duris.

Kraujo kvapas... Buvo justi jo kvpavime. K jis daro, - klausiu savs, -geria j? sivaizduoju, kaip Snou

siurbioja krauj i arbatos puodelio. Pamirko sausain, itraukia ir iri kapsinius nuo jo kraujo laus.

U lango tyliai ir velniai suburzgia automobilis, is garsas primena katino murkim. Girdiu, kaip automobilis tolsta. Dingsta taip pat, kaip ir atsirado, - nepastebimai.

Kambarys ltai sukasi, vaizdas isikreipia, ir a klausiu savs, ar kartais nenualpsiu. Tada pasilenkiu ir viena ranka sitveriu stal. Antroje tebelaikau gra Pito sausain. Atrodo, jis buvo ipietas tigrine lelija, o dabar virto trupiniais mano kumtyje. Net nepastebjau, kada sutraikiau. Juk turjau ko nors sitverti, pasauliui slystant i po koj.

Prezidento Snou vizitas. Apygardose brsta sukilimai. Mir-tinas pavojus, ikils Geilui ir kitiems mano artimiesiems. Visi tie, kuriuos a myliu, pasmerkti. Kas ino, kam dar teks sumo-kti u mano poelgius? Jeigu nepavyks visko pakeisti per tur. Uglaistyti neramumus ir tikinti prezident. Tik kaip? Privalau rodyti Panemui, kad esu netekusi galvos dl Pito Melarko.

34

Nieko man neieis, - galvoju sau, - nesu tokia gabi. O Pitas -aunuolis, toks patrauklus. Jis sugeba tikinti mones kuo tik panorjs. Anksiau utekdavo laikyti lieuv u dant ir kuo ilgiau leisti kalbti Pitui. Bet dabar ne Pitas turi rodinti savo itikimyb Sostinei, o a.

Koridoriuje igirstu greitus ir lengvus mamos ingsnius. Nie-ko jai nesakysiu. Net neusiminsiu. Ikeliu rankas vir padklo ir greitai nubraukiu sausainio trupinlius nuo deln. Nenoromis gurkteliu arbatos.

- Ar viskas gerai, Ketne? - klausia mama. - Viskas. Per televizori to nerodo, bet prezidentas visada

aplanko nugaltojus prie prasidedant turui ir palinki skms, -valiai atsakau.

Mamos veidas praviesja. - Ak, o a maniau, kad turi nemalonum. - Ne, joki, patikinu. Rpesi tursiu, kai stilisto pa-

djjai pamatys, kaip apl mano antakiai. Mama nusijuokia, ir man dingteli, kad nuo tada, kai vie-

nuolikmet tapau eimos maitintoja, niekas nepasikeit. Visada tursiu j ginti.

- Ar paruoti tau voni? - klausia mama. - inoma, - nudiuginu j savo atsakymu. Grusi namo po aidyni vislaik stengiausi graiai ben-

drauti su mama. Anksiau ant jos labai pykdavau ir tyia atsi-sakydavau pagalbos, o dabar leidiu daryti tokius darbus, koki anksiau nebiau patikjusi. Atidaviau jai tvarkyti pinigus, gautus po laimt aidyni. Dabar pati mielai apkabinu mam, nors anksiau vos paksdavau jos prisilietim. Arenoje supratau: utenka bausti j u tai, kad nesirpino mumis po tvo mirties,

35

mat patyr sunki depresij. Taip kartais nutinka, ir mogus be-jgis tam pasiprieinti.

A dabar taip pat negaliu pasiprieinti. Beje, kai grau apygard, mama padar man didiul pa-

slaug. Geleinkelio stotyje mudu su Pitu pasitiko ir pasveikino artimieji bei draugai, ir urnalistams buvo leista io to paklausi-nti. Kakas pasiteiravo mamos apie naujj mano draug. Ji atsa-k, kad Pitas - aunus vaikinas, bet a dar per jauna rimtai drau-gystei. Ir pairjo Pi t reikmingu vilgsniu. Kilo juoko banga, urnalistai kavo: Jaunuoli, tursi bd!" Pitas paleido mano rank ir pasitrauk. Tai truko neilgai - buvome per daug spau-diami elgtis kitaip, bet mamos odiai dav dingst bendrauti santriau negu Sostinje. Galbt tuo ir galiu paaikinti, kodl taip retai bdavau su Pitu, iniasklaidos atstovams ivaiavus.

Ulipu vir, ia laukia karta vonia. Mama br vanden diovint iedlapi, todl ore tvyro malonus kvapas. N viena i ms nesame pratusios prie tokios prabangos - netaupant leisti i iaupo kart vanden ir justi, kaip jis kutena pirt galiukus. Namelyje Klode turjom tik alto. Jei nordavome i-simaudyti, tekdavo prisikaitinti puod. Nusirengiu, panyru minkt vanden - mama pyl trupuiuk aliejaus - ir sten-giuosi surikiuoti mintis.

Svarbiausias klausimas - kam pasipasakoti, jei apskritai verta tai daryti. Be joki abejoni, tik ne mamai ir Primai, jas u-graut nerimas. Ir ne Geilui. Net jeigu itaikyiau prog su juo pasikalbti. K jis gali padaryti? Jei neturt artimj, pam-giniau tikinti j bgti. Mike jis tikrai neprapult. Bet Geilas niekada nepaliks savo eimos. Kaip ir a. Grusi namo tursiu jam paaikinti, kodl nebesusitikinsime sekmadieniais, bet da-

36

bar negaliu apie tai net pagalvoti. Turiu nusprsti, k daryti. Negana to, Geilas ir taip jau grieia dant ant Sostins. Yra toks pyks, jog man kartais atrodo, kad pats rengia sukilim. Jam tereikia menkuts paskatos. Ne, niekam i 12-os apygardos ne-galiu atsiverti.

Yra tik trys mons, kuriais galiau pasitikti. Pirmiausia Sinas, mano stilistas. Spju, kad jis ir taip tarinjamas valdios, nes yra artimai susijs su manimi, ir a nenoriu utraukti jam dar didesni nemalonum. Tada Pitas - mudu abu pstume migl Sostinei ir monms, bet nuo ko pradti nek? Ei, Pitai, prisimeni, kaip pasakiau tik vaidinanti tave simyljusi,? Nuosta-bu. Noriu, kad visa tai pamirtum ir elgtumeisi taip, lyg btum pamets dl mans galv, antraip prezidentas nuudys Geil. Ne-galiu taip sakyti. Be to, Pitas ir iaip puikiai atliks savo vaidme-n, - ar inos, ar neinos, kad sprendiamas gyvybs ir mirties klausimas. Lieka Heimias. Tmingas, viskuo nepatenkintas girtuoklis, iandien mano apipiltas lediniu vandeniu. aidynse jo pareiga buvo padti man igyventi. Tikiuosi, Heimiui pri-klauso ir toliau mane globoti.

Panyru vanden, kad nieko negirdiau. Noriau, kad vonia bt didesn ir a galiau paplaukioti. Kadaise kartais sekmadieniais maudydavausi su tiu mike. Tai buvo puikios dienos. Mudu isiruodavome anksiau, kad nueitume miko gilum, prie mao eeriuko, ttis buvo j rads mediodamas. Net neprisimenu, kaip jis imok mane plaukti, nes buvau labai maa. Tik prisimenu, kaip nardiau, variausi klio ir takiausi. Kaip pirt galais siekiau dumblin eeriuko dugn. Prisimenu gli ir ols kvap. Plduriuodavau ant nugaros, kaip dabar, irdama dang, o vandens telikavimas nustelbdavo miko

37

oim. Ttis mediodavo antis, susisukusias ant kranto lizdus, o a olje iekodavau kiauini. Paskui prisikasdavom seklumoje augani katoli gumb. Ttis man buvo davs ios ols vard. Kai vakare grdavom namo, mama apsimesdavo mans nepas-tanti - tokia bdavau vari. Tada ji paruodavo puiki vakarie-n - ikepdavo ant su katoli gumbais ir upildavo padau.

Niekada nebuvau nusivedusi Geilo prie eeriuko. Nors ga-ljau. Iki jo reikia sukarti ilg keli, bet medioti antis labai lengva, todl atsigriebi u sugait laik. Vis dlto ios vietos nenorjau dalytis su niekuo, ji priklaus tik man ir tiui. Pa-sibaigus aidynms, turjau daug laisvo laiko ir keliskart bu-vau ten nujusi. Iki soties prisiplaukiojau, bet apskritai bdama ten jauiausi prislgta. Per prajusius penkerius metus eeriukas menkai tepasikeit, o mane sunku atpainti.

Net panirusi po vandeniu girdiu bruzdes: automobili pypsjim, garsius sveikinimus ir darinjam dur bildes. At-vaiavo Sinas su padjjais. Vos man spjus iokti i vandens, apsiluostyti ir usimesti chalat, stilisto padjjai sugriva vo-ni. Jokio privatumo. Jei kalbsime apie mano kn, tai mes nesidrovime - tie trys mons ir a.

- Ketne, tavo antakiai! - tuoj pat surinka Venija, o a prunk-teliu, nors man vir galvos susitvenk juodi debesys. Jros spal-vos Venijos plaukai sulipinti ir stirkso visas puses kaip dygliai. Kartu su antakiais auktai pakilusios auksins tatuiruots rodo, kad a j tiesiog priblokiau.

Prisiartinusi Oktavija raminamai papleknoja draugei per nugar. Salia lieknuts Venijos ji atrodo dar apknesn.

- Nesijaudink, akimirksniu susitvarkysi. Bet k man daryti su tais nagais? - Oktavija viesiai aliais delnais paima ir su-

38

spaudia man rank. Ne, dabar jos oda nebe irneli, greiiau visalio augalo spalvos. Be abejons, mgina neatsilikti nuo be-sikaitaliojanios Sostins mados. - Teisingai, Ketne, juk ir man turjai palikti darbo! - aimanuoja Oktavija.

Jos tiesa. Per prajusius mnesius nugrauiau nagus iki gy-vuonies. Norjau iguiti bjaur prot, bet neradau svarios prieasties.

- Atsipraau, - pralemenu. Tikrai nemaniau, kad mano i-vaizda taip paiurpins stilisto padjjus.

Flavijus suima kelias susivlusi, drgn mano plauk sruo-gas. Nepatenkintas purto galv, ir jo oranins stamantrios gar-banos kresioja visas puses.

- Ar kas nors tave kirpo nuo tada, kai matms paskutin kart? - grietai klausia jis. - Prisimeni, praiau neliesti plauk.

- Taip! - atsakau digaudama, kad nepamirau j nuro-dym. - Ne, turiu galvoje, niekas nekirpo. Nepamirau js praymo.

Ties sakant, buvau j pamirusi. Tiesiog nebuvo reikalo kirptis. Grusi i aidyni susipindavau plaukus kas.

Rodos, pasisek juos nuraminti. Jie mane ibuiuoja, paskui pasodina ant kds miegamajame ir kaip visada ima malti lie-uviais nekreipdami dmesio, ar kas klausosi. Kol Venija peioja man antakius, Oktavija klijuoja dirbtinius nagus, o Flavijus tri-na plaukus kakoki lipni ko, igirstu, kas dedasi Sostin-je. Kok didiul atgars sukl aidyns, kaip nuobodu buvo joms pasibaigus ir kaip visi nekantrauja, kada atvyksime mudu su Pitu. Tada liks nebedaug laiko iki pasirengimo Amiaus ke-tvirio aidynms.

- Negi tau tai nedaro spdio?

39

- Ar nesvaigsti i laims? - Prajus vos metams po pergals tapsi paaukotj vadove

Amiaus ketvirio aidynse! Jie neka be galo sijaut. - Be abejo, diaugiuosi, - abejingai atsakau. K belieka da-

ryti? Net prastiniais metais bti paaukotj vadovu man at-rodo siaubinga. Kiekvien kart eidama pro mokykl svarstau, kur vaik tursiu treniruoti aidynms. iais metais vyks septy-niasdeimt penktosios Mirties aidyns, dar vadinamos Amiaus ketvirio aidynmis jos dar baisesns. Tokios su didiulmis ikilmmis rengiamos kas dvideimt penkerius metus apygard pavergimui paminti. Amiaus aidyni taisykls kiek kitokios. Per savo gyvenim dar nesu maiusi n vien toki aidyni, bet mokykloje girdjau pasakojant, kad per antrsias Amiaus ketvirio aidynes Sostins reikalavimu paaukotj buvo irink-ta dvigubai daugiau. Keista, kad mokytojai nesileido smul-kmenas, nes kaip tik tas aidynes laimjo 12-a apygarda, ir Heimias Abernatis tapo nugaltoju.

- Heimias tikrai sulauks didelio dmesio! - cypteli Oktavija. Heimias niekada man nepasakojo, k jam teko patirti are-

noje. Bet a ir neklausiau. Jeigu kada nors ir maiau t aidyni ra, buvau per maa ir nebeprisimenu. Taiau iais metais Sos-tin neleis Heimiui pamirti praeities. Tam tikru atvilgiu netgi gerai, kad mudu su Pitu dirbsime vadovais Amiaus ketvirio aidynse, nes guldau galv, kad Heimiu neverta pasikliauti.

Ikloj man visk apie bsimas aidynes, stilisto padjjai ima postringauti apie savo beprasmik, tui gyvenim. Prisi-mena, kas kam k pasak, mini mones, kuri vard gyvenime nesu girdjusi, aptaria neseniai nusipirktus batus. Oktavija ilgai

40

pasakoja, koki klaid padar praydama svei ateiti su plunks-n kostiumais savo gimtadienio vakarl.

Netrukus mano antakiai dilgioja ipeioti, plaukai pasida-ro velns ir ilkiniai, o netikrus nagus galima lakuoti. Matyt, jiems liepta itobulinti tik mano rankas, veid ir plaukus, nes visa kita altu oru dengs drabuiai. Fabijus trokta padayti mane savo ypatingaisiais violetiniais lpdaiais, bet turi pasiten-kinti roiniais, mat tokia spalva jau parausvinti mano skruostai ir nulakuoti nagai. I spalv palets suprantu, kad Sinas nutar sukurti mielos mergaits, o ne seksualios vilioks vaizd. Pui-ku. Jei atrodysiu per daug provokuojamai, netikinsiu moni. Rengdamas mane pokalbiui per aidynes, Heimias labai tiks-liai iaikino, kaip tikti irovams.

Truput susidrovjusi eina mama ir sako, kad Sinas pra-o parodyti padjjams, kaip ji buvo suukavusi man plaukus Auk dien. Padjjai trykta, entuziazmu. Paskui dmiai ste-bi besidarbuojani mama - kaip vikriai, gudusi ji pina kas. Veidrodyje matau juos gaudant kiekvien mamos judes ir ne-kantraujant pabandyti. Ties sakant, visi trys taip pagarbiai ir maloniai elgiasi su mama, kad net suglumstu taip juos nieki-nusi. Kas ino, kokia biau ir apie k plepiau, jei biau uaugusi Sostinje? Gal didiausios mano gyvenimo bdos bt tokios kaip nevyk gimtadienio kostiumai su plunksnomis?

Suukuota nusileidiu svetain ir randu Sin. Vien pavel-gus j, blyksteli viltis. Jis atrodo kaip visada: paprasti drabuiai, trumpi rudi plaukai, akys velniai parykintos auksiniu kont-ru. Mudu apsikabiname, ir vos susilaikau neiklojusi apie po-kalb su prezidentu Snou. Ne, juk a nusprendiau pradti nuo Heimio. Jis geriau inos, kas galt padti. Vis dlto su Sinu

41

labai lengva kalbtis. Pastaruoju metu mes danai bendravome telefonu, vestu mano namuose. Tai iek tiek juokinga, nes dau-gelis ms pastam telefono neturi. Pitas turi, bet jam a, i-noma, neskambinu. Savj Heimias nupl nuo sienos prie daugel met. Turi mano draug Mad, mero dukra, bet, jei mudvi norim pasikalbti, kalbams akis ak. Taigi i pradi iuo daikiuku niekas nesinaudojo. Paskui m skambinti Sinas, siekiantis ugdyti mano talent.

Juo turi bti apdovanotas kiekvienas nugaltojas. Talentas -tai tokia veikla, kuri tu gerai imanai ir kuria vliau usiimsi, nes tau nebereiks mokytis ar dirbti apygardos kyje. Tinka vis-kas, k gali papasakoti urnalistams. Pitas i ties turi talent. Moka pieti. Daug met puo pyragus ir tortus tvo kepykloje. Dabar praturtjs gali sau leisti nusipirkti tikr da ir drobs. A jokiais talentais neblizgu, jei neskaitysime mediokls. Ji u-drausta, todl netinka. Ir galbt dainavimo, bet a n u k ne-dainuoiau Sostinje. Mama stengsi sudominti mane kuo nors i Efs Trinket atsisto srao - valgi gaminimu, floristika ar grojimu fleita. Imginau visk, bet nieko neijo, o Prima pasi-rod turinti visus tris talentus. Gal gale sikio Sinas ir pasil man modeliuoti drabuius. talent tikrai reikjo ugdyti, nes a jo neturjau. Bet sutikau, nes supratau galsianti pabendrauti su Sinu, o jis prisim vis nat.

Dabar jis dlioja daiktus svetainje: drabuius, audinius, es-kiz albumus. Atsiveriu vien album ir imu apirinti suk-nel, vis manymu, mano sukurt.

- Zinai, a teikiu daug vili, - pareikiu. - Apsivilk, tu didioji modeliuotoja, atauna jis ir meta

man paket su drabuiais.

42

Drabui modeliavimas mans visikai nedomina, bet su malonumu dviu daiktus, kuriuos Sinas man sukuria. Tokius kaip itie. Dukslios juodos kelns, pasitos i storo, ilto audi-nio. Nevaranti judesi balta palaidin. I ali, mlyn ir pilk sil numegztas velnus kaip kaiuko kailis megztinis. Patogs suvarstomi odiniai batai, nespaudiantys pirt.

- Ar pati sukriau t aprang? - klausiu. - Ne, tu trokti kurti sau drabuius ir prilygti man, savo my-

limiausiam dizaineriui pasaulyje, - juokauja Sinas. Jis paduoda man kelis lapelius. - Perskaityk, kol operatoriai filmuos drabu-ius. Ir pasistenk kalbti tikinamai.

Kaip tik tuo metu griva Ef Trinket su oraniniu kaip mo-ligas peruku ir visiems primena:

- Dirbam pagal tvarkarat! Modama operatoriams ji buiuoja mane abu skruostus ir lie-

pia stotis viet. Tik Efs pastangomis Sostinje mes visur susp-davome, todl stengiuosi jos klausyti. Vaiktau po kambar kaip prisukama ll, kilnoju drabuius ir kartoju nieko nereikianias frazes, tarkim: Argi ne nuostabu?" Garso operatoriai rainja linksmu mano balsu skaitom tekst, surayt kortelse; vliau jis bus pridtas prie vaizdo. Paskui iprao i kambario, kad galt ramiai nufilmuoti mano, tai yra Sino, sukurtus apdarus.

Tokia proga Prima anksiau pargrta i mokyklos. Sesut stovi virtuvje ir atsakinja urnalist klausimus. Prima atro-do labai graiai - vilki dangaus ydrumo suknel, irykinani akis, o viesius jos plaukus pintas tokios pat spalvos kaspinas. Sesut palinksta priek ir pasistiebia ant pirt gal, jos kojos apautos blizganiais lakiniais bateliais. Atrodo, lyg ji rengtsi skristi, lyg...

43

Bum! Tarsi kas bt smogs man krtin. I tikro niekas netrenk, bet skausmas toks stiprus, kad ingteliu atgal. Stipriai usimerkiu ir matau nebe Prim... Matau Ru, dvylikamet mer-gait i 11-os apygardos, savo sjunginink arenoje. sitverdama ploniausias akeles ji perskrisdavo i medio med tarsi pauk-telis. Ru a nesugebjau igelbti. Leidau nuudyti. Prisimenu j gulini ant ems su pilve styrania ietimi...

Ko dar man nepavyks igelbti nuo Sostins kerto? K dar praudysiu, jei nesugebsiu tikinti prezidento Snou?

Suvokiu, kad Sinas nori apvilkti palt, ir pakeliu rankas. Nuo galvos iki koj mane apgaubia kailio velnumas. Gyvno tokiu kailiu niekada nesu maiusi.

- ermuonlis, - paaikina Sinas irdamas, kaip glostau bal-t rankov. Odins pirtins. Rykiai raudonas alikas. Mano ausis udengia velnus kailiukas. - Tu grinsi mad iltas ausines.

Nekeniu ausini, pamanau. Pro jas nieko negirdti. Ypa nekeniu j nuo tada, kai per sprogim arenoje buvau apkurtusi viena ausim. Man laimjus aidynes, Sostins daktarai j igy-d, bet kartais vis dar pasitikrinu, ar gerai girdiu.

Prie mans atskuba mama, kak gniaudama saujoje. - Kad atnet skm, - sako ji. Tai ta pati seg, kuri man padovanojo Mad prie ivykda-

ma aidynes. Strazdas giesmininkas, rmintas auksiniame iede. Norjau padovanoti seg Ru, bet ji nem. Pasak, kad dl io en-klo nusprend manimi pasitikti. Sinas sega papuoal alik.

alia stovinti Ef Trinket suploja delnais. - Dmesio! Filmuosime pirm scen lauke: nugaltojai svei-

kina vienas kit prie nuostabi kelion. Taigi, Ketne, plaiai ypsokis, nes tu labai jaudiniesi, tiesa?

44

Neperdsiu sakydama, kad ji beveik istumia mane pro duris. Akis ulipdo snaigs, nes dabar jau sninga kaip reikiant. Pas-

kui iriu Pit, ieinant i savo nam. Galvoje skamba prezi-dento Snou sakymas - tikink mane. inau, kad turiu tai pa-daryti.

Isiiepiu iki aus ir ingsniuoju prie Pito. Paskui, tarsi ne-begaldama tverti, pasileidiu bgti. Jis iumpa mane glb ir suka ratu, o tada paslysta, - vis dar negali apsiprasti su dirbtine koja, mes grivame snieg, ir a atsiduriu ant viraus. Pir-masis ms buinys po keli mnesi. Jo skonis primena kail, snaiges ir lp daus, bet a jauiu tik begalin Pito tvirtum, io jis niekad nestokoja. Ir suprantu, kad nesu palikta likimo va-liai. Jis neteis mans u nenuoirdu buin. Pitas velgia mane kaip ir anksiau. Taip pat kaip ir arenoje. iaip ar taip, nuo to-kios minties man norisi verkti. Vis dlto susivaldau, padedu jam atsikelti, imu u paranks ir veduosi.

Kita dienos dalis praeina kasantis iki stoties. Reikia su visais atsisveikinti ir pagaliau lipti traukin. Senoji komanda: mudu su Pi tu, Ef ir Heimias, Sinas ir Pito stilist Portija, per pietus mgaujams pramatniais valgiais, kuri skon jau buvau pa-mirusi. Pagaliau, apsivilkusi piam ir sisupusi laisv chalat, sdiu prabangioje kup ir laukiu, kol kiti umigs. inau, kad Heimias neskubs gultis. Jis nemgsta miegoti tamsoje.

Visiems usndus, sispiriu lepetes ir slinu prie jo dur. Turiu net kelis kartus pabelsti, kol jis atidaro ir raukydamasis iri mane, lyg nujaust, kad atneu prast ini.

- Ko reikia? - I jo burnos sklindantis vyno tvaikas vos ne-parblokia mans.

- Turiu su tavim pasikalbti, - sunibdu.

45

- Dabar? - klausia jis. As linkteliu. - Tikiuosi, bent pranei k nors gero. - Jis laukia, o a esu

tikra, kad iame traukinyje Sostins nurodymu rainjamas kie-kvienas ms odis. - Nagi? - paragina.

Traukinys sumaina greit, ir man dingteli, kad preziden-tui Snou nepatinka mano pasitikjimas Heimiu, todl jis nu-sprend pribaigti mane dabar. Taiau traukinys sustoja tik pa-sipildyti degal.

- Traukinyje labai tvanku, - pasakau. Nekaliausi odiai, bet matau, kaip Heimias prisimerkia

ir suklsta. - Suprantu, ko tau reikia. - Jis praeina pro mane ir korido-

riumi patraukia prie vagono dur. Kai pagaliau atplia duris, vjas blokia mums veidus snieg. Heimias ne nulipa, o ivirs-ta ant perono.

Traukinio palydov pribga nordama padti, bet Heimias gerairdikai mosteli, kad ji dingt, ir svirduliuodamas atsistoja.

- Norjau tik pakvpuoti tyru oru. Ilgai neutruksim. - Atleiskit, jis girtas, - atsiprainju. - A juo pasirpinsiu. Ioku i vagono ir pdinu paskui Heimi, mano lepets

tuoj pat permirksta nuo sniego. Jis sustoja prie paskutinio va-gono. Ten, kur ms niekas negals klausytis. Paskui atsigria mane.

-Kas? Ikloju jam visk. Apie prezidento vizit, apie Geil, apie tai,

kaip mes visi sim, jeigu susimausiu. Matau, kaip nuviestas raudono ibinto jo veidas blaivja ir sensta.

- Vadinasi, tu negali susimauti.

46

- Je i padtum man itverti it kelion... - imuosi aikinti. - Ne, tai ne tik i kelion, nutraukia jis. - K turi galvoje? - klausiu. - Tarkim, dabar tau pasiseks. Bet po keli mnesi jie gr,

kad palydt mus aidynes. Judu su Pitu kiekvienais metais bsite 12-os apygardos paaukotj vadovai. Kasmet jie po kau-lel narstys js roman, ki nos js asmenin gyvenim, ir tu nieko nepakeisi, tursi gyventi su tuo vaikinu ilgai ir laimingai.

Heimio odiai mane pritrenkia. Net nordama niekada negalsiu bti kartu su Geilu. Man nebus leista gyventi vienai. A pasmerkta aminai mylti Pit. To reikalaus Sostin. Gal dar dvejus metelius pagyvensiu su motina ir Prima, nes man viso labo eiolika. O paskui... Paskui...

- Ar supratai, k noriu pasakyti? - prisispyrs klausia Hei-mias.

Linkteliu. Yra tik viena galimyb ilikti gyvai ir nepraudyti t, kuriuos myliu. Turiu itekti u Pito.

traukin mudu grtame tyldami. Koridoriuje, prieais mano kup, Heimias papleknoja man per pet ir taria:

Pati supranti, galjai prisidirbti ir daugiau. - Ir patraukia savo kup gaubiamas vyno tvaiko.

jusi kup nusispiriu permirkusias lepetes, nusivelku drgn chalat ir piam. Spinta prikrauta drabui, bet a tie-siog lendu patal vienais apatiniais. velgiu tams ir galvoju apie pokalb su Heimiu. Jis sako ties - ir apie Sostins lkes-ius, ir apie mano ateit su Pitu. Sutinku ir su jo paskutine pas-taba. Galjau visikai sugadinti santykius su Pitu. Bet juk uo pakastas ne ia, tiesa? Viena i nedaugelio laisvi, likusi 12-os apygardos gyventojams - tai pasirinkti, u ko tekti ar k vesti. I mans atimta net ita galimyb. domu, ar prezidentas Snou prisispyrs reikalaus, kad mudu su Pitu susilauktume vaik? Jei susilauktume, jie bt irgi pasmerkti dalyvauti paaukotj Mir-ties aidynms rinkimuose. Kaip bt smagu irovams ivysti ne vieno, o abiej nugaltoj atalas arenoje! Nugaltoj vaikai ir anksiau patekdavo aidynes. J irinkimas sukeldavo daug jaudulio ir kalb. Bet jiems daniausiai nesisekdavo. Be to, nu-

48

galtoj vaik vardai bdavo burtais itraukiami per danai, kad tai bt atsitiktinumas. Geilas mano, kad Sostin klastoja bur-tus, siekdama suteikti aidynms daugiau dramatizmo. Po to, ko esu ikrtusi, galiu bti visikai tikra, kad kiekvienam mano vaikui vieta aidynse garantuota.

Galvoju apie Heimi - vieni, neturint eimos, atsiri-bojant nuo pasaulio svaigalais. Jis bt galjs vesti bet kuri apygardos moter. Bet pasirinko vienatv. Ne, ne vienatv, tai skamba per daug graiai - veikiau savanorik kalinim. Ar to-dl, kad bdamas arenoje Heimias suprato negals rizikuoti ir turti eimos? A tai patyriau Auk dien, kai buvo paskelbtas Primos vardas. Pamaiau, kaip ji eina prie scenos lyg eafot - mirt. Kaip sesuo galjau uimti jos viet. O motina tokios teiss neturi.

Mintyse kartligikai stengiuosi rasti ieit. Neleisiu prezi-dentui Snou pasmerkti mans tokiam likimui. Net jeigu reikt nusiudyti. Bet i pradi, kad ir kaip ten bt, pasistengsiu pa-bgti. K jie daryt, jei tiesiog inykiau? Praapiau mikuose ir nebepasirodyiau? Ar sugebiau pasiimti drauge visus mylimus mones ir pradti nauj gyvenim mik gldumoje? Velnikai sunku, bet manoma.

Linguoju galv nordama praskaidrinti mintis. Ne itin geras laikas laus pabgimo planui kurti. Pirmiausia turiu tikina-mai pasirodyti Nugaltoj ture. Nuo to, kaip man pasiseks, pri-klauso daugelio moni gyvyb.

Sulaukiu auros nesudjusi bluosto, ir duris jau beldiasi Ef Trinket. Usimetusi pirm pasitaikius drabu, sugraibyt virutiniame staliuje, kblinu valgomj. Nesuprantu, kodl reikia taip anksti keltis, jei dar vis dien keliauti. Tada suinau,

49

kad vakaryktis grainimasis buvo skirtas tik atvaiuoti iki trau-kinio. O iandien stilisto padjjai imsis mans kaip reikiant.

- Kodl? Lauke toks altis, negi eisiu pusplik, - bambu. - Tik ne 11-oje apygardoje, - atauna Ef. 11-a apygarda. Pirmoji ms stotel. Labai noriau pradti

nuo kurios kitos apygardos, o ne nuo Ru nam. Bet Nugalto-j turas suplanuotas kitaip. Jis pradedamas 12-oje apygardoje, dalyviai i eils aplanko visas apygardas ir galiausiai atvaiuoja Sostin. Nugaltojo apygarda lieka paskutin. 12-oje apygardoje paprastai veniama kukliai, apsiribojama vakariene nugalto-jams ir pasirodymu aiktje. Niekas ia per daug nedigauja ir stengiasi kuo greiiau inykti. Ir gerai, kad viskas baigiasi taip greitai. iais metais, pirmkart nuo tada, kai laimjo Heimias, paskutin stotel bus 12-a apygarda, ir Sostin joje surengs di-diules ikilmes.

Patarta Heizels, bandau gardiuotis maistu. Virjai i vis jg stengiasi man tikti. Greta kit skanst patiektas mano mgstamas rienos trokinys su diovintomis slyvomis. Prie ma-ns padta apelsin suli ir puodelis garuojanio karto okola-do. Taigi prisikertu valias, bet beveik nejusdama skonio. Be to, susierzinu, kad prie stalo sdime tik mudvi su Efe.

- Kur visi kiti? klausiu. - Neturiu supratimo, kur Heimias, - atsako Ef. Heimio ia pamatyti n nesitikjau, jis turbt tik neseniai

umigo. - Sinas iki vlumos tvark tavo drabuius. Jis tau prikr

imtus apdar. Tavo vakarins suknels labai dailios. O Pito pa-djjai, ko gero, dar miega.

- Argi jam nereikia ruotis? - neatstoju.

50

- Ne tiek kiek tau, - atsako Ef. K gi tai reikia? Ogi t, kad man vis ryt depiliuos vairias

kno vietas, o Pitas ramiausiai parps. Nors per daug nesigilinau it reikal, pastebjau, kad arenoje kai kuri vaikin knai bna apl, to nepasakysi apie dalyves merginas. Dabar pri-simenu, kaip maudiau Pit upelyje. Man nuplovus krauj ir purv, saulje sublizgo viess plaukeliai. Bet jo veidas nebuvo apls. N vienam vaikinui neaugo barzda, nors daugelis j pa-irti subrend. domu, k stilistai jiems padar.

Jauiuosi visikai ivargusi, k jau kalbti apie stilisto pad-jjus - jie atrodo dar prasiau, maukia kav ir dalijasi rykio-mis spalvotomis piliulmis. Kiek atsimenu, jie neprat keltis iki vidurdienio, jeigu tik alyje nepaskelbiama nepaprastoji pa-dtis, tarkim, mano aplusi koj depiliacija. Taip diaugiausi ataugusiais gyvaplaukiais. Lyg jie bt rodymas, kad gyvenimas grta senas ves. Paskutin kart perbraukiu pirtais minktus koj plaukelius ir atsiduodu padjj valiai. Jie nemala lieuviais kaip paprastai, todl girdiu, kaip traka su vaku raunami gyva-plaukiai. Kol mirkstu vonioje, pripildytoje smirdanio skysio, Sino paddjai imasi mano veido ir plauk, tepa juos vairiausiu kremu. Paskui dar du kartus imaudo ne tokiame dvokianiame vandenyje. Padjjai mane peioja, gramdo, masauoja ir tepa kremu, odai dar nespjus iditi.

Flavijus kilsteli man smakr ir atsidsta. - Klaiku, Sinas neleido nieko keisti. - Taip, mes galjome padaryti tave tikrai spding, - atsi-

liepia Oktavija. - Kai ji senstels, Sinui teks leisti, - niriai pranaauja

Venija.

5!

Keisti - k? Pripsti lpas kaip prezidentui Snou? Itatuiruo-ti krtin? Nudayti od rausvai violetine spalva ir implantuoti brangakmenius? Iraiyti ornamentus man ant veido? Priauginti riestus nagus ar kats sus? Sostinje maiau taip pakeist mo-ni. Negi jie nenutuokia, kad kiti alies gyventojai juos iri kaip tikrus ikryplius?

Nerimas, kad tursiu pataikauti mados kaprizams ir paklusti Sino padjjams, prisideda prie kit sunki mane apmusi min-i: tyiojimasis i mano kno, miego stygius, priverstin san-tuoka ir baim, kad nevykdysiu prezidento Snou reikalavim. Atjusi piet, kuriuos Ef, Sinas, Portija, Heimias ir Pitas jau doroja be mans, jauiuosi tokia isekusi, kad nenoriu n kalbti. Jie svaiioja apie maist ir apie tai, kaip gerai miegasi traukinyje. Visi persim diugia turo dvasia. inoma, tik ne Heimias. Ka-muojamas pagiri jis kramsnoja keksiuk. A nealkana, nes ryt prisikirtau u du, be to, esu labai nusiminusi. Pamaiau sultin ir pasemiu por aukt. Negaliu net pairti Pit - man skirt bsimj vyr, nors inau, kad jis nekaltas dl to, kas nutiko.

Pamat mane toki surukusi sdintieji prie stalo mgina traukti pokalb, bet a tik numoju ranka. Traukinys sustoja. Palydovas pranea, kad sustojome ne pasipildyti degal, o dl ge-dimo. Jam paalinti reiks maiausiai valandos. Ef akimirksniu virsta itin veiklia moterimi. Isitraukia tvarkarat ir ima skai-iuoti, kiek is sustojimas lems tolesn kiekvieno ms gyveni-m. Galiausiai nebeikeniu, nebestengiu daugiau jos klausytis.

- Kam tai rpi, Efe! - drebiu. Visi sdintieji prie stalo, net Heimias, suira mane. Bent jau jis turt mane palaikyti, nes Ef i galv ir jam. Todl i karto bandau apsiginti. -Niekam nerpi! - pareikiu, atsistoju ir ieinu i valgomojo.

52

Dstu nuo tvankos, supyksta irdis. Atpliu duris ir sune-rimusi nuoku ant ems. Tikiuosi pajusti snieg po kojomis. Bet od glosto iltas, kvapnus oras. Mediai dar ali. Kiek kilo-metr pietus nuvaiavome per dien? Droiu takeliu prisimer-kusi nuo sauls ir jau gailiuosi Efei taip pasakiusi. Kuo ji dta, kad sivliau toki velniav? Reikia grti ir atsiprayti. Stor-ievikas mano elgesys turbt labai papiktino Ef - Sostinje ji mane mok grai manier. Bet kojos paios nea tolyn, praei-nu paskutin vagon ir nesustoju. Turiu utektinai laiko. Galiu pajti dar dvideimt minui ir grti. Taiau nuingsniavusi por imt metr susmunku ant ems ir smeigiu akis tol. Ar galiau pasprukti, jei turiau lank ir strli?

Netrukus u nugaros pasigirsta ingsniai. Tikriausiai Heimi-as ateina duoti pylos. Esu nusipelniusi, bet neturiu jokio noro klausytis.

- Neskaityk man pamoksl, - spju bato nosimi kapstyda-ma piktoles.

- Kalbsiu trumpai. - Pitas sdasi greta. - Maniau, ia Heimias, - sakau. - Ne, jis vis dar kankina keksiuk. - Stebiu, kaip Pitas ne-

rangiai itiesia dirbtin koj. - Bloga diena? - Nieko baisaus, - atsakau. Jis sunkiai atsidsta. - Ketne, noriu pasikalbti apie savo elges traukinyje. Tame,

kuris parve mus namo. inojau, kad judu su Geilu kakas sie-ja. Pavyduliavau jam dar tada, kai mudu nebuvome pastami. Versdamas tave apsimetinti per aidynes, elgiausi nesiningai. Praau atleisti.

Jo atsipraymas mane apstulbina. Pitas ignoravo mane nuo tada, kai prisipainau, kad arenoje mano meil jam buvo tik

53

aidimas. Bet a jo nekaltinu. Arenoje vaidinau iki aus simy-ljusi, nes norjau igyventi. Tarpais pati nebesusigaudiau, k jam jauiu. Ir iki pat dabar nesusigaudau.

- Ir a atsipraau, - tariu. Nors nelabai inau u k. Tikriau-siai dl to, kad per mane jis pakliuvo Sostins nemalon.

- Tau nra ko atsiprainti. Juk tik stengeisi, kad mes iliktu-me. Pakaks apsimetinti tikrovje mudu vengiame vienas kito, o pasirodius kameroms puolame vienas kitam glb. Pama-niau, jeigu nustoiau vaizdavs sieidus, galsime tapti tiesiog draugais, ipykina Pitas.

Visiems mano draugams artimiausiu metu turbt gresia mirtis, bet, atmesdama pasilym, Pito neigelbiau.

- Gerai, - sutinku. Nuo jo odi tikrai pasijuntu geriau. Bent jau ne tokia veidmain. O, kad Pitas bt pasisils tapti mano draugu anksiau, kol dar nebuvau suinojusi prezidento Snou plan! Dabar draugyst mudviej nebeigelbs. iaip ar taip, diaugiuosi, kad mudu vl kalbams.

- Tai kas nutiko? - klausia Pitas. Negaliu jam paaikinti ir toliau kapstau piktoles. - Gal pradkim nuo paprasiausi dalyk? Ar nekeista, kad

tu rizikavai dl mans gyvybe, o a neinau, kokia tavo mgsta-miausia spalva, - sako jis.

Nenoromis ypteliu. - alia. O tavo? - Oranin. - Oranin? Tokia kaip Efs plaukai? - stebiuosi. - Ramesn, - paaikina Pitas. - Greiiau... kaip saullydis. Saullydis. Prieais akis ikyla besileidianios sauls pakra-

tlis ir velniais oraniniais ruoeliais ivagotas dangus. Nuo-

54

stabu. Prisimenu sausain su tigrine lelija; tenka i paskutinij tvardytis, kad neikloiau Pitui apie prezident Snou. Bet inau, kad Heimias nepagirt. Veriau plepsiu kaip niekur nieko.

- Visi taip avisi tavo paveikslais. Nesmagu, kad j dar ne-maiau.

- Nieko baisaus. J prikrautas pilnas vagonas. - Pitas atsi-stoja ir paduoda man rank. - Eime.

Kaip gera jausti, kad ms pirtai susipina ne dl ou, o tarsi tikr draug. Susikib rankomis grtame prie traukinio. Prie lipdama prisimenu:

- Pirmiausia turiu atsiprayti Efs. - Pasistenk, sviestu kos nepagadinsi, - pritaria Pitas. Mums jus restoran, visi dar valgo. Atsipraau Efs kaip

manydama graiau ir turbt perlenkiu lazd, bet ji atrodo labai patenkinta ir maloniai, man atleidia. Sako suprantanti, koki tamp jauiu. Todl jos svarstymai, kaip svarbu, kad visi lai-kytsi tvarkaraio, trunka tik penkias minutes. Tikrai lengvai isisukau.

Iklaus Efs mudu su Pitu per kelis vagonus einame ap-irti jo paveiksl. Neinau, ko tiktis. Gal gli, panai tas, kuriomis buvo ipieti sausainiai, tik kur kas didesni. Bet ivystu visai k kita. Pitas nupie aidynes.

Kai kurie paveikslai nesuprantami tiems, kas nebuvo su juo arenoje. Vanduo, pro plyius laantis ms ol. Idivs upe-lis. Pito rankos, kasanios aknis. Kiti paveikslai aiks visiems. Auksinis ragas, vadinamas Kornukopija. Klov, kianti peilius vidines striuks kienes. Viena i mutani viesiu kailiu, a-liomis akimis - be abejons, Glimer - urgzdama stengiasi mus nutverti. Ir a. Visur. sikorusi med. Skalbianti markinius

55

upelyje. Be smons gulinti kraujo klane. Vieno pieinio neper-prantu - galbt taip Pitas sivaizdavo mane klejodamas: gaubia-m sidabrins miglos, tokios pat pilkos kaip mano akys.

- Patinka? - klausia Pitas. - Jie iurps, - atriu ir, galima sakyti, uuodiu krauj,

purv ir mutanto nasr dvok. - I vis jg stengiuosi pamir-ti, k patyriau arenoje, o tu visa tai priklei. I kur taip gerai prisimeni?

- Sapnuoju kiekvien nakt, - atsako jis. Suprantu, k Pitas turi galvoje. Komarus, aplankydavusius

mane ir prie aidynes, o dabar kankinanius, vos umerkiu akis. Bet sprogim kasyklose ir baisi tvo mirt sapnuoju retai. Vis prisimenu vykius arenoje. Bergdias pastangas igelbti Ru. Mirtant, plstant krauju Pit. Ipampus Glimer kn, yrant nuo mano prisilietimo. Siaubing Keito mirt mutant naguose. itai sapnuoju daniausiai.

- A irgi. Ar palengvja, kai nupiei? - Neinau. Tada ne taip baisu umigti ar bent jau pasistengti

save tikinti, jog nebaisu, - atsako Pitas. - Kad ir kaip ten bt, negaliu j atsikratyti.

- Gal ir nepavyks. Heimias tai neatsikrat. - Nors Heimi-as niekada man to neprisipaino, manau, naktimis jam umigti neleidia komarai.

- Galbt, bet man maloniau pabusti su teptuku, o ne su peiliu rankoje, - sako Pitas. - Tai paveikslai ities tau lykts?

- Taip. Bet jie ypatingi. Tikrai, - patikinu. Tokie jie ir yra. Bet nenoriu daugiau juos irti. - Ar nori pamatyti mano talentus? Sinas plujo isijuoss.

Pitas nusijuokia.

56

- Gal vliau. Traukinys trkteli ir pajuda i vietos. - Mes jau beveik atvaiavome 11- apygard. Eime pa-

spoksoti pro lang. Pereiname paskutin traukinio vagon. Ten pristatyta

kdi ir sof. Bet nuostabiausia, kad langus galima pakelti iki pat lub, sdti gryname ore ir grtis pro akis lekianiu gamtovaizdiu. Ivystame plaius laukus, juose ganosi pienin-g karvi bandos. Visikai nepanau mik supam 12- apygard. Traukinys ltina greit, pamanau, kad vl sustosime, bet tuo metu pamatome apygard juosiani tvor. Ji ma-daug deimties metr aukio, apraizgyta spygliuotos vielos kilpomis, apaioje sutvirtinta milinikomis metalo plokt-mis. Ms tvora 12-oje apygardoje dabar atrodo kaip vaiki-kas aisliukas... ia tikrai neprasikasi ir neieisi pamedioti. Vienodu atstumu stoviniuose boktuose budi ginkluoti sar-gybiniai. Boktai atrodo kaip svetimkniai laukinmis glmis nustuose laukuose.

- ia kitaip negu pas mus, - sako Pitas. Ru man pasakojo, kad taisykls 11-oje apygardoje daug

grietesns. Bet tokio kaljimo tikrai nesivaizdavau. Kiek tik akis umato, driekiasi jav laukai. Vyrai, moterys ir

vaikai su plaiakratmis iaudinmis skryblmis, sauganiomis nuo sauls spinduli, atsitiesia, nulydi akimis traukin ir pailsi-n nugar vl kimba darb. Tolumoje matau sodus ir splioju, ar tokiuose dirbo Ru, - skindavo vaisius nuo ploniausi akeli medi virnje. Pro akis msteli skurds lnynai. Palyginti su jais, ms namai Klode atrodo labai erdvs. Lnelse nema-tyti n gyvos dvasios. Visi, kas kruta, suvaryti rinkti derliaus.

57

Pasli laukai atrodo begaliniai. Negaliu patikti, kad 11-a apygarda tokia didel.

- Kaip manai, kiek moni ia gyvena? - klausiu Pito. Pa-linguoju galv. Mokytojas sak, kad i apygarda didel, ir vis-kas. Joki konkrei skaii. Per televizori Auk dien rodo-mi tikrai ne visi vaikai, gyvenantys apygardoje. Tikriausiai jie bna jau atrinkti. Kaip Organizatoriai tai padaro? Liepia jiems i anksto traukti burtus? Irenka ir atvea paaukotuosius? Matyt, Ru irgi buvo irinkta pirma laiko, todl niekas ir nesisil jos pakeisti, tik vjas stgavo ant scenos.

Mane ima varginti 11-os apygardos platybs ir toliai. Nu-diungu, kai ateina Ef ir liepia persirengti. Einu kup ir atsi-duodu stilisto padjj rankas. Jie mane ukuoja ir dao. Sinas atnea nuostabi oranin suknel su rudenini lap ratais. Dingteli, kad is drabuis labai patiks Pitui.

Ef pasikvieia mudu su Pitu ir paskutin syk pakartoja ios dienos program. Kai kuriose apygardose nugaltojai vaiuoja per vis miest sveikinami gyventoj. Bet 11-oje apygardoje turbt nra dideli miest, o mons laukuose ima derli, ir valdia nenori gaiti brangaus laiko ikilms vyks tik aik-tje prieais milinikus marmurinius Teismo rmus. Kadaise is statinys buvo graus, bet laikas j stipriai apgadino. Net per televizori matyti, kad suskilinjus rm fasad apsivijusios gebens, o stogas links. Aikt supa nutriuusios krautuvls, daugelis j udarytos. Sios apygardos pasiturintieji gyvena tik-rai ne ia. . Ms sutiktuvs bus surengtos lauke, t viet Ef vadina ve-

randa. I ties tai prieangis tarp pagrindinio jimo ir laipt, jo stog remia kolonos. Mudu su Pitu bsime pristatyti miniai,

58

11-os apygardos meras perskaitys sveikinimo kalb, mes pa-dkosime Sostins i anksto suraytais odiais. Jei laimtojas buvo sudars sjung su paaukotuoju i itos apygardos, jam leidiama pridti kelis odius nuo savs. Tursiu pasakyti k nors apie Ru ir Tre. Namie ne kart mginau rasti tinkam odi ir usirayti, bet tik spoksodavau tui popieriaus lap. Man sunku ramiai apie juos kalbti. Laim, Pitas t sugal-vojo - kiek pagraintos jo mintys tiks mums abiem. Galiausiai bsime apdovanoti garbs enklais ir nuvesti Teismo rmus ikilming piet.

Artjame prie stoties. Sinas dar tobulina mano apdar - pa-keiia oranin plauk kaspin auksiniu ir prisega prie suknels auksin seg su strazdu giesmininku. Valdios atstovai stotyje ms nepasitinka. Tik atuoni Tvarkdariai palydi ir laipina arvuoto sunkveimio kbul. Igirdusi uaunamo sklsio gar-s Ef purkteli.

- Gali pamanyti, kad mes visi nusikaltliai, - sako ji. Ne visi, Efe, pamanau. Tik a. Sunkveimis sustoja prie galini Teismo rm dur. Tvark-

dariai mus kone suvaro vidun. Nos kutena skanaus maisto kva-pas, bet jis neugoia pelsi ir puvimo tvaiko. Tvarkdariai ne-leidia net apsivalgyti. Galvotrkiais lekiame prie pagrindinio jimo, ir a igirstu aiktje skambant himn. Kakas prisega man mikrofon. Pitas paima u kairs rankos. Meras pristato mus miniai, ir didiuls durys girgddamos atsiveria.

- Plaiai ypsoms! - ragina Ef kumteldama alkne. Kaip ne savo kojomis engiame pirmyn. tai. tai ta akimirka, kai turiu visus tikinti, kaip kartai

myliu Pit, pamanau. Ceremonija ikilminga ir grietai supla-

59

nuota, tad neinau, nuo ko pradti. Negi pulsiu buiuoti Pit? Nors vien kart gal ir idrsiu.

Pasigirsta garss plojimai, bet jie n i tolo neprilygsta ne-tramdomam digavimui, sveikinimams ir vilpimui Sostinje. Mes einame tamsiu prieangiu, kol atsiduriame sauls nutvieks-toje marmurini laipt aiktelje. Akims apsipratus, pamatau, kad pastatai aplink aikt apkabinti plakatais, slepianiais nu-iurusias sienas. Aikt pilna moni, bet ia susirink toli grau ne visi miesto gyventojai.

Kaip prasta, prie scenos pastatyta neaukta pakyla uvusi paaukotj eimoms. I vienos - Treo - puss stovi sukumpu-si senut ir aukta, stipri mergina. Turbt jo sesuo. O i Ru... Man sunku pavelgti jos artimiesiems akis. Tv veidai ikreip-ti sielvarto. Penki jaunesni broliukai ir sesuts labai panas j. Smulkuiai, vytiniomis rudomis akimis. Jie atrodo kaip tam-si pauktuk brys.

Plojimams nutilus, meras ria sveikinimo kalb. Dvi ma-os mergaits atnea didiules puoktes gli. Pitas perskaito parayt tekst, paskui savo dal ipykinu a. Laim, motina su Prima tiek ilgai kankino mane, kad prisiminiau odius net pabudinta i miego.

Savo mintis Pitas buvo usiras ant lapelio, bet jo neisi-traukia. Tiesiog paprastai ir nuoirdiai pasakoja, kaip Treas su Ru pateko finalin atuonet, kaip padjo igyventi man, taigi ir jam, todl mes jiems aminai skolingi. Paskui kiek padvejojs priduria tai, ko nebuvo pasiras. Tikriausiai paman, kad Ef bt liepusi tuos odius ibraukti.

- inoma, ne ms valioje numaldyti js skausm, bet no-rdami atsidkoti, kol bsim gyvi, kasmet skirsime vien dvylik-tj savo pajam dal uvusij eimoms.

60

Per mini nuvilnija atodsiai ir murmesys. Nieko pana-aus iki iol nra buv. Net neinau, ar tai leidiama. Pitas irgi tikriausiai neino, nes nepapra leidimo. Treo ir Ru eimos pribloktos spokso mus. J gyvenim skaudiai pakeit paau-kotj tis. Ms dovana irgi pakeis, tik gera. U mnesines laimtojo pajamas eima gali puikiai pramisti visus metus. Kol mudu su Pitu gyvi, jiems negrs badas.

Pitas man lidnai nusiypso. Mintyse igirstu Heimio o-dius: Galjai prisidirbti ir daugiau." Man dingteli, kad tikrai nebiau sugalvojusi geriau negu Pitas. Dovana j eimoms... nuostabu. Tad pasistiebiu ant pirt gal ir i visos irdies, o ne apsimesdama pabuiuoju Pit.

Meras mus apdovanoja atminimo enklais. Jie tokie didiu-liai, kad, nordama ilaikyti savj, turiu padti gli puokt. Ceremonijai baigiantis, pamatau vien i Ru sesui nenulei-diant nuo mans aki. Mergaitei kokie devyneri, ji kone kaip du vandens laai panai Ru, net stovi taip pat isktusi rankas. Ji nesidiaugia gera naujiena ir priekaitingai iri mane. Ar dl to, kad nestengiau igelbti jos sesers?

Ne, topteli man, todl, kad a dar nepadkojau Ru. I gdos ukaista skruostai. Mergait teisi. Ko ia stoviu kaip

miet prarijusi, o u mane visk daro Pitas? Jeigu Ru bt laim-jusi aidynes, tikrai nebt mans pamirusi. Prisimenu, kaip are-noje apkaiiau glmis jos kn. Taip norjau prasminti Ru mirt. Taiau tas poelgis bus bereikmis, jai dabar neitarsiu n odio.

Palaukit! Netvirtai ingteliu priek, glausdama prie kr-tins atminimo enkl. Man skirtas laikas baigsi, bet privalau k nors pasakyti. Mano skola Ru neimatuojama... Net jei ati-duoiau jos eimai vis savo laimjim, neipirkiau gdos, kad neradau odi paminti Ru. - Praau palaukti! - Neimanau,

61

nuo ko pradti, bet, vos prasiiojus, odiai patys liejasi i lp, tarsi seniausiai biau nesmoningai brandinusi juos galvoje. -Noriu padkoti 11-os apygardos paaukotiesiems. - velgiu dvi moteris, sdinias ant Treo artimj suolelio. - Nors su Treu teko kalbtis tik kart gyvenime, tsyk jis igelbjo man gyvyb. Nepainojau jo, bet gerbiau. U tvirtum, u tai, kad arenoje nesutiko paklusti kit valiai ir kliovsi savo galva. Profesionalai i pat pradi kviet Tre prisidti, bet jis atsisak ir taip peln mano pagarb.

Susikprinusi senut - tikriausiai jo moiut - pirmkart pakelia galv ir jos lpose msteli ypsena.

Minia tokia tyli, kad imu stebtis. Negi tie mons stovi ugniau kvpavim? Atsigriu Ru artimuosius.

- Manau, kad gerai painojau Ru, niekad jos nepamiriu. Tarsi ji nuolat bt greta. Ji buvo tokia graut. Prisimenu j braidydama po gelton gli piev prie nam, klausydamasi strazd giesminink ulbjimo, bet daniausiai - irdama savo sesut Prim. - Balsas idavikikai dreba; gerai, kad tuoj baigsiu. - Ai jums u js vaikus. - Kilsteljusi smakr krei-piuosi mini: - Ai jums u duon.

mane susminga tkstaniai aki - pasijuntu tokia sugniu-dyta ir maa. mons tyli. Paskui minioje kakas ima vilpau-ti Ru melodij - strazdo giesmininko dainel, ji kas vakar ja pranedavo, kad darbas soduose baigtas, ja nuramindavo mane, kad arenoje saugu. Pagaliau susirandu akimis vilpautoj - su-divus senuk iblukusiais raudonais markiniais ir kombine-zonu. Mudviej vilgsniai susitinka.

Tai, kas vliau vyksta, negali bti atsitiktinumas. Per daug greita ir visuotina, kad palaikytum atsitiktinumu. Visi susirin-

62

kusieji priglaudia prie lp tris vidurinius kairs rankos pirtus, o paskui itiesia rankas mano pusn. Tai ms 12-os apygardos enklas, itaip arenoje paskutinkart atsisveikinau su Ru.

Jeigu nebiau kalbjusis su prezidentu Snou, tikriausiai ivydusi enkl biau apsipylusi aaromis. Bet ausyse dar skamba grietas jo sakymas nuraminti apygardas, ir mane ap-ima baim. Kaip jam patiks, kad minia sveikina mergiot, me-tusi ik Sostinei?

Staiga suprantu, k padariau. Padariau netyia. Tik norda-ma padkoti. Ukliudiau skaudul ir pakursiau 11-os apygar-dos gyventoj nepritarim valdiai. Kaip tik tam prezidentas liep ukirsti keli!

Beviltikai mgindama rasti odi miniai nuraminti ir ap-simesti, kad nieko nenutiko, igirstu, kaip ijungiamas spragteli mano mikrofonas. Meras ima vadias savo rankas. Mudu su Pitu palydi griausmingi atsisveikinimo plojimai. Jis vedasi mane prie dur net nenutuokdamas, kad viskas turjo baigtis ne taip.

Jauiuosi tokia sukrsta, kad trumpam stabteliu. Akis erzina besiskverbiantys pro prieangio stog sauls spindulliai.

- Ar tau viskas gerai? - klausia Pitas. - Susvaigo galva. Saul per kaitri, - atsakau irdama jo

puokt. - Pamirau gles, - pralemenu. - A atneiu, - pasilo jis. - Atsineiu pati, - atsakau. Jeigu nebiau stabteljusi ir prisiminusi savo puokts, b-

tume ramiai nuj Teismo rmus. Dabar nuo prieangio pama-tome, kas dedasi aiktje.

Du Tvarkdariai atitempia laiptais senuk, vilpavus Ru gies-mel, parklupdo prieais mini ir paleidia kulk galv.

Sukniubus kn nuo ms aki ustoja baltomis uniformo-mis vilkintys Tvarkdariai. Automatais ginkluoti kareiviai stumia mus prie dur.

- Nueisim patys! - pareikia Pitas atstumdamas mane niu-kinant Tvarkdar. - Juk nueisim, k, Ketne? - Apglbs Pitas vedasi mane rmus. Tvarkdariai nesitraukia nuo ms n per ingsn. Vos atsiduriame viduje, girdiu usitrenkiant duris -Tvarkdari ingsniai tolsta minios link.

Heimias, Ef, Portija ir Sinas susirpinusiais veidais laukia ms prie didiulio ekrano, kabanio ant sienos.

- Kas atsitiko? - puola klausinti Ef. - Vaizdas dingo, vos tik Ketn pasak t graij kalb. Heimias tikina girdjs v, bet tai juokinga. Nors... kas ino, pusproi visur pasitaiko!

^ - Nieko nenutiko, Efe, - nuramina j Pitas. - Pokteljo sunkveimio imetamosios dujos.

Pasigirsta dar du viai. Kam jie buvo skirti? Treo moiutei? Kuriai nors i Ru sesui?

- Abu paskui mane, - paliepia Heimias, ir mudu su Pitu nusekame kandin. stm Teismo rmus Tvarkdariai mu-

64

mis nebesidomi. Ukop neapsakomai didingais marmuriniais laiptais patenkame ilg koridori, iklot nutriuusiu kilimu. Atdaros dvivrs durys veda kambar. Lubos rmuose koki ei metr auktumo. Jos ipuotos lipdytomis vaisi ir gli girliandomis, i viraus mus iri gipsiniai papstandiai k-dikliai su sparniukais. Vazose primerkta gli, nuo aitraus j kvapo man ima aaroti akys. Ms vakariniai apdarai sukabinti ant kabykl. is kambarys parengtas mums. ia neusibname, tik nusimetame atminimo enklus. Heimias nuplia mums nuo krtins mikrofonus, pakia po pagalvmis ant sofos ir moja eiti i paskos.

Kiek inau, kart jis ia lanksi, prie kok dvideimt met vaindamas po apygardas kaip nugaltojas. Sis mogus, ko gero, turi puiki atmint arba neklystani nuojaut, nes ne-dvejodamas veda mus laipt ir vis siauresni koridori labirin-tais. Kartkartmis jam tenka stabtelti ir plte atplti seniai nevarstomas duris. Ausis gria surdijusi vyri girgdesys. Pa-galiau ukopiame laiptais iki liuko. Heimias j atstumia, ir mes sulendame Teismo rm palp. Didiul patalpa prigrsta sulusi bald, sen knyg, buhalterini ataskait ir surdi-jusi ginkl. Senienas dengia toks storas dulki sluoksnis, kad nelieka abejoni, jog daugyb met niekas ia nebuvo kls ko-jos. viesa vangiai mgina prasiskverbti pro keturis apmsijusius stoglangius. Heimias spyriu uvoia liuk ir atsigria mudu.

- Taigi, kas atsitiko? - klausia. Pitas papasakoja, kas djosi aiktje. vilpimas, sveikinimai,

susistumdymas prieangyje ir vis senuk. - Kas ia vyksta, Heimiai? - klausia jis. - Veriau iklok jam visk, paragina mane Heimias.

65

A nesutinku. Jei Pitas suinos ties i mans, bus blogai. Vis dlto papasakoju kiek galdama ramiau. Apie prezident Snou, apie bruzdjimus apygardose. Nenutyliu ir apie Geilo buin. Apie tai, kad mums visiems ikilo grsm, kad savo apgaule su uogomis utraukiau pavoj visai aliai.

- Sostin laukia, kad visk uglaistysiu per tur. Sugebsiu tikinti abejojanius, kad taip pasielgiau, nes labai kartai tave myliu. Nepatenkintieji nurims. Bet, ko gero, telaimjau tiek, kad iandien praudiau tris mones ir utraukiau bausmes vi-siems susirinkusiems aiktje. - Suima toks leiktulys, kad kles-teliu ant kuets - purvinos, isipeusiu kamalu.

- O a tik pakursiau ugn duodamas jiems pinig, - nirta Pitas. Staiga iumpa i pintins lemp ir sviedia per vis palp. Atsitrenkusi grindis ji sudta ukes. - Reikia padaryti tam gal! Tuojau pat! itam... itam judviej aidimui! Atskleidiat vienas kitam paslaptis, o mane laikot neinioje, tarsi biau tuia vieta... ar paskutinis kvailys ir itilis, kuris nieko nesupranta!

- Pitai, tu klysti... - mginu siterpti. - Kaip tik neklystu! - rkia jis. - A irgi turiu artimj,

Ketne! Seim ir draug 12-oje apygardoje. Jie pasmerkti kaip ir tavikiai, jei mums nepavyks! Arenoje kovms petys pet. Nejaugi dar nenusipelniau tavo pasitikjimo?

- Pitai, tu visad elgiesi labai apgalvotai, - teisinasi Heimi-as. - Puikiai laikaisi prieais kameras. Nenorjau tavs imuti i vi.

- Vadinasi, pervertinai, nes iandien a visk sugadinau. Kas, anot js, dabar laukia Treo ir Ru artimj? Manote, jie gaus ms laimjimo dal? Manote, a jiems padovanojau viesi atei-t? Abejoju, ar t moni i viso laukia kokia nors ateitis. Nebent

66

iandien jiems bt pavyk ivengti mirties. - Pitas veiia tolyn po ranka pasipainiojusi statull. Tokio jo dar nesu maiusi.

- Jis teisus, Heimiai, - pasakau. - Mudu be reikalo slpme ties. Kaip ir tada Sostinje.

- Net ir arenoje judu buvote susimok, juk taip? - klausia Pitas jau gerokai ramesniu balsu. - Tik a apie tai nieko nenu-tuokiau.

- Ne... Ne tam tyia. A tiesiog supratau, ko nori Heimias, kaip turiu elgtis, jam k nors atsiuntus... arba neatsiuntus, -teisinuosi.

- Kaipgi kitaip, a tokio pasirinkimo apskritai neturjau, nes Heimias man nieko nesiunt, kol pasirodei tu, - pareikia Pitas.

Kodl man anksiau netopteljo? K turjo manyti Pitas, kai a arenoje gavau vaist nudegimams gydyti ir duonos, o jis va-davosi mirtimi, nesulaukdamas jokios pagalbos? Heimias mane globojo, o j paliko likimo valiai.

- Klausyk, vaikine... - iojasi Heimias. - Nesivargink. Suprantu, kad turjai rinktis vien i mu-

dviej. A ir pats norjau, kad pasirinktum j. O ia visai kas kita. iandien buvo nuudyti mons. Viskas nueis uniui ant uodegos, jei nepradsim elgtis protingai. Niekam ne paslaptis, kad a laikausi prieais kameras geriau negu Ketn. Mans ne-reikia mokyti, k kalbti. Bet turiu inoti, kas mans laukia, -ikloja Pitas.