SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO … · reorganizuoto instituto Patomorfo-logijos skyrių. Kartu dirbau ir gydy-tojos reumatologės darbą Raudonojo Kryžiaus ligoninėje

www.sveikatosabc.lt 5.95 Lt

SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS

ISS

N 1

648-

1658

2008 m. gegužė

Nacionalinio osteoporozės centro direktorėdr. Marija Tamulaitienė

Nr.5

SVEIKATA – tai darna su savimiir pasauliu

VANDENĖLISprausia, vandenėlis gydo

Atsargiai! Per daug saulės – PAVOJINGA

Mažosios„GYDYTOJOS“

Kaip atsiradoKOSMETIKA

Pakalbėkimeapie ALIEJUS

VAIKAS pasgydytoją

Pavasarinio žydėjimoRŪPESČIAI

ATMINTIESpaslaptys

PAVASARIS,egzaminų jaudulysir stresas

„BLAIVYBĖ – kaip loterijos bilietas“Anoniminio alkoholiko išpažintis

SVEIKATOS ABC 2008 m. gegužė 3Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT

Jauskitės puikiai36 Vandenėlis prausia, vandenėlis gydo

Grožis ir sveikata38 Atsargiai! Per daug saulės – pavojinga40 Kaip atsirado kosmetika

Sveiki namai42 Jo didenybė – šaldytuvas

Sveika mityba48 Pakalbėkim apie aliejus

Gamtos vaistinė50 Vaistažolės jūsų kieme

TURINYS

Mėnesio interviu6 Sveikata – tai darna su savimi ir pasauliu

Pagal LNK TV laidą13 Kai organizmui trūksta kalcio16 Pavasaris, egzaminų jaudulys ir stresas...22 Atminties paslaptys24 Organizmui reikia kalio 34 Maža, bet įnoringa liauka44 Kepenys – „nebylus“ organas

Jūsų vaikas18 Vaikas pas gydytoją19 Auklėkime be bausmių

Kas yra kas20 Pavasarinio žydėjimo... rūpesčiai

Netradicinė medicina26 Mažosios „gydytojos“

Skaitytojų pageidavimu28 Fibromialgijos sindromas. Kas tai?

Verta žinoti30 „Blaivybė – kaip loterijos bilietas“

Tai įdomu32 Kas esi: pelėda, vyturys ar balandis?

Viršelyje – dr. Marija Tamulaitienė. Rimvydo Varnausko nuotrauka

4 SVEIKATOS ABC 2008 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT SVEIKATOS ABC 2008 m. gegužė 5Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT

Jau tas pavasario šėlsmas, tas baltas žydėjimo metas... Kiekvienas medis ir krūmas, net ir menkiausia žolytė skuba sukrauti žiedą. Juk tai galimybė pratęsti save, savo gyvastį. Ir skubėti reikia – žydėjimo metas gana trum-pas, jei pavėluosi, nespės subręsti už-megztas vaisius. Taigi ir žydi, bitėmis dūzgia lankos ir pamiškių pievos, nuo žiedų gausos svyra senutėlės obels ša-kos... Pavasario žiedai visus kviečia į gamtos prieglobstį ir, kaip rašo mūsų skaitytoja Janina, taip norisi „apka-binti beržą, prie ošiančios pušies pri-siglausti“, posmais išlieti visą širdyje susikaupusią meilę žydinčiai tėviškei. Taigi, jei turite bent menkutę įkvėpi-mo kibirkštėlę, sėskite prie balto popie-riaus lapo – laukiame jūsų eilėraščių ir kviečiame dalyvauti konkurse „Mano tėviškė pati gražiausia“.

Leidžia UAB „Sveikatos ABC”ISSN 1648-1658

Redakcijos adresas:p.d. 852, 44034 Kaunas

Telefonas: 32 80 08Faksas: 33 84 87

El. paštas: [email protected], profilaktikos ir

gyvenimo būdo žurnalas

2008 m. GEGUŽĖ NR.5

Vyriausioji redaktorė Rima Balanaškienė

Redaktorė Laima Junevičienė

BendradarbiaiVaida Leškevičiūtė

Gražina VasiliauskienėMantas Jakimavičius

Eligijus BielinskasIngrida ŽirlienėSilvija Vereikė

Daiva BertulienėNerija KaulakienėIeva Paulauskienė

DizainerisAndrius Vereikis

IliustracijosJupiterimages, SXC

Telefonas reklamai:8 612 85418

Kaina 5,95 Lt

Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami

www.sveikatosabc.lt

Spausdino UAB „Iksprintas“ J. Basanavičiaus g. 44,

LT-56134 Kaišiadorys

Kokybės telefonas8 346 54290

REDAKTORĖS ŽODIS IŠ REDAKCIJOS PAŠTO

Tačiau jei esate alergiški ore sklan-dančioms žiedadulkėms, pasivaikš-čiojimų po žydinčias pievas teks at-sisakyti, antraip dar labiau vargins kosulys, dusulys ir kiti nemalonūs alerginės slogos simptomai. O tada teks praverti ir gydytojo duris. Ir neduok Dieve, jei šie simptomai už-klups jūsų vaiką. Mažieji taip bijo gydytojų. Tik nebarkite mažojo už jo riksmą ir ožiavimąsi, geriau paaiš-kinkite, kodėl reikia eiti pas gydytoją ir pažadėkite, kad paskui kartu eisite mokytis plaukti. Iš pradžių baseine, o paskui – juk ir vasaros atostogos jau čia pat! – ir ežere, upėje ar jūroje. Vaikai, kaip ir mes, suaugusieji labai laukia atostogų ir turi savo svajo-nių. O kas jų neturi? Tiesa, kaip sako mūsų mėnesio interviu pašnekovė dr. Marija Tamulaitienė, svajonės keičiasi, su amžiumi virsta papras-tesniais norais. Vienam tai gali būti noras apkeliauti pasaulį, o kitam – be stresų ir didelių rūpesčių išlaikyti pa-vasario egzaminų sesiją. Na, o gavus šansą – nesvarbu, ar puikių atostogų, ar galimybės gyventi blaiviai, – juo būtinai reikia pasinaudoti. Juk kito „laimingo bilieto“ galbūt daugiau neturėsime. Apie visa tai skaityki-te naujame žurnalo numeryje. Jame rasite ir daug puikių patarimų apie sveiką mitybą, namų jaukumą, kūno sveikatą ir saulės vonių naudą orga-nizmui. Skaitykite, džiaukitės pa-vasario žiedais ir planuokite vasaros keliones. Bet svarbiausia – būkite sveiki! Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė

Mielieji skaitytojai!

Šįkart buvome maloniai nustebinti tarp daugybės laiškų radę ir Jūsų kūrybos. Sma-gu, kad esate kūrybingi ir neabejingi savo krašto gamtai ir grožiui. Mūsų gimtoji žemė graži ne tik pavasarį. Įvairiomis spalvomis ir žiedais ji žydi visą vasarą. Taigi skelbiame eilėraščių konkursą „MANO TĖVIŠKĖ PATI GRAŽIAUSIA“. Aprašykite savo krašto gamtą, jo žmones, išliekite eilėraščiuose savo mintis ir jausmus. Jūsų kūrybos lauksime visą vasarą iki pat rugpjūčio 31–osios. Gražiausius atsiųstus posmus spausdinsime kiekviename žurnalo numeryje, o jų autorius apdovanosime vertingais prizais. Taigi laukiame Jūsų sukurtų eilėraščių!

Šį kartą prizai atiteks mūsų skaitytojoms Nijolei Julijai Pilipauskienei ir Janinai Dambrauskienei, kurios ir davė mintį paskelbti eilėraščių konkursą. Ačiū joms!

Laba diena!Gera buvo mintis surengti konkursą „Už sveiką senatvę“. Buvo smagu. Net finalinis dešimtukas „Sveikatos ABC laikraštyje“ buvo paskelbtas, bet prasi-dėjo balsavimas ir pasidarė aišku, kad dalyvaujančiųjų pajėgos nelygios. Tiek to, einu į gamtą, apkabinsiu beržą, prie ošiančios pušies prisiglausiu, o čia:

Pilnas miškas mėlynų akučių,Giesmėm vyturėlių skamba laukas –Gluosnio šakose – gelsvi kačiukai,Šiltas vėjas ūžauja palaukėj.

Prie upelio baltus berželius šukuoja,Žalio šilko plaukus į kasytes pina,O saulutė juokias ir švelniai bučiuoja:Budina iš miego snaudžiantį eglyną.

Pamiškėj sustoju ir užėmus kvapąAš matau, kad pieva juda kaip gyva.Štai saulutė kelia pakalnutės lapą – Deimantais pažyra krintanti rasa.

Į viršūnę smilgos ropščiasi boružė,Sparnelius išskleidžia: lietus ar giedra?Va, stora kamanė pro šalį praūžia, Skuba skruzdėlytė su sunkia našta.

O prie balos linksmas varlių choras Traukia savo darnią sutartinę –Ir mane svaigina karštas norasApkabint, priglausti prie krūtinės

Žaliaskarį mišką, melsvą tolį,Išbučiuot žibuoklių akeles,Lenktyniaut su vėjeliu aš noriu,Nuo dangaus surinkti žvaigždeles –

Tai graži ta žemė! Šitiek turto!Ir čia viskas mano! Kaip šaunu!Stoviu aš, pavasario užburta,Ir dėkoju jam, kad gyvenu.

Janina Dambrauskienė, Šepeta, Kupiškio r.

Gerb. „Sveikatos ABC“ žurnalo redakcijos darbuotojai ir šio žurnalo skaitytojai! Esu nuolatinė žurnalo skaitytoja ir kry-žiažodžių sprendėja. Sveikinu jus visus su pavasariu, linkiu geros sveikatos, gamtos ir širdžių šilumos. Siunčiu savo eilėraštį. Kadangi gyvenu prie Mituvos, tai apie šią upę ir rašau.

PAVASARIS PRIE MITUVOS

Nulis šiltas lietutis, žemelę atgaivins,Žibutės mėlynakės mus džiugins ir ramins.Parskridęs vyturėlis padangėje čirens,Geltonosios purienos saulutei nusilenks.

Pakrančių baltos ievos žiedais pasidabins,Berželis svyruonėlis liepužę apkabins.Namo parskridęs gandras smagiai sukleketuos,Pabaigęs krauti lizdą, žmonos sau paieškos.

Pražydusios alyvos kvapniais žiedais mojuosGegutė beržynėly nutūpus užkukuos.Papūs švelnus vėjelis, arimai greit pradžius,Artojas berdams grūdą bus ateitim ramus.

Greit tėviškėlėj sodai pražys baltais žiedais,Lakštutė giesmininkė čiulbės mums vakarais.Ir gera bus, ir miela prie Mituvos senos,Tik gaila – negirdėti čia skambančios dainos.

Sueikim, uždainuokim, pabūkime savi,Pavasaris atėjo, taip gera juk širdy.Dainuokim, palinkėkim vieni kitiems darnos,Lietuvis juk nuo seno ir dirbdams uždainuos.

Nijolė Julija Pilipauskienė, Stakiai, Jurbarko r.

MIELIEJI SKAITYTOJAI!Mūsų žurnalas visada lankys Jūsų namus, jeigu jį užsiprenumeruosite. Prenumeratos kaina:

1 MĖN. – 4,50 Lt 3 MĖN. – 13,50 Lt6 MĖN. – 27 Lt12 MĖN. – 54 LtTaigi prenumeruoti pigiau nei pirkti!

D ĖM E S I O !Kiekvieną sekmadienį vieną valandą

po LNK TV laidos „Sveikatos ABC“ žiūrovai gali skambinti laidos

rengėjams telefonais 8 680 60183 ir 8 680 60186

LAUKIAME JŪSŲ SKAMBUČIŲ!


Kodėl pasirinkote medicinos studijas?Kitokių minčių niekada ir nekilo. Mano šviesaus atminimo tėvelis Henrikas Guobys buvo medikas. Iš kaimo į Vil-nių atvykusį studijuoti tėvelį globojo tetos Joanos vyras gydytojas pediatras docentas Petras Baublys, humanistas, puikus specialistas, labai išsilavinęs žmogus. Džiaugiuosi, kad teko jį pa-žinti. Tad medikų mano giminėje buvo daug, jie turėjo man didelę įtaką, todėl ir nereikėjo rinktis, kuo būsiu. Aš pasi-rinkau tėvelio – gydytojo reumatologo, reabilitacijos Lietuvoje pradininko ir mokslininko – pramintą kelią: tapau reumatologe, vykdau mokslo tiriamuo-sius darbus, šiek tiek dėstau Vilniaus universitete. Mama taip pat gerai su-pranta tokio darbo specifiką, nes irgidirbo mokslinį darbą Biochemijos ins-titute (dabar mama jau pensininkė). Brolis Andrius irgi pasirinko mediciną, tik mūsų abiejų vaikai atitolo nuo šios specialybės.

Kokias profesijas pasirinko Jūsų dukros?Vyresnioji Audronė pasirinko biologiją. Jaunesnioji Inga – Vilniaus universi-teto visuomenės sveikatos specialybės magistrantė.

Ar lengvai įstojote, juk tais laikais į me-diciną būdavo milžiniški konkursai?Mokykloje visuomet gerai mokiausi, buvau pirmūnė. Mokytis nebuvo sunku, patiko ir matematika, ir fizika, ir biologi-ja. Labai smarkiai ruoštis stojamiesiems egzaminams neteko, tik vasarą lankiau specialius fizikos kursus. Matematikaman visada gerai sekėsi, klasėje pirmoji visus uždavinius išspręsdavau, ir mokyto-ja gera pasitaikė.

Daktarė Marija Tamulaitienė nenori vardyti savo pareigų. Ji nuolat pabrėžia, jog svarbiausia tai, kad ją supa puikūs bendradarbiai. Tai galima pasakyti ir apie Nacionalinį osteoporozės centrą, kur daktarė Marija užima direktorės pareigas, ir apie Lietuvos osteoporozės fondą, kur medikė visuomeniniais pa-grindais dirba atsakingąja sekretore. Dar pridėkime docentės pareigas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete bei mokslinį ir gydytojos reabilitologės darbą Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Geronto-logijos ir reabilitacijos centre. Bet pati Marija Tamulaitienė mano, kad titulai nėra svarbūs. Juk darbo sėkmė itin priklauso nuo kolegų ir bendraminčių, arba, kaip sako reabilitologai, nuo komandos darbo. Sėkmingo bendro darbo rezultatai – tai, kad šiandien Lietuvoje beveik kiekvienas jau yra girdėjęs apie osteoporozę. Apie visus tuos visuomenei nematomus darbus ir kalbėjomės su daktare Marija Tamulaitiene.

SVEIKATA – tai darna su savimi ir pasauliu

Kodėl pasirinkote būtent reumatologiją?Daug lėmė tėvo autoritetas – jis buvo labai mylimas ir pacientų, ir draugų bei kolegų. Be to, internatūrą atlikau Vil-niaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, kurioje tuo metu buvo Eksperimenti-nės ir klinikinės medicinos instituto bazė. Teko dirbti daugelyje skyrių, juk dar nežinojau, kur mane paskirs. Padirbėjau ir Reumatologijos skyriu-je – man patiko. Kai Eksperimenti-nės ir klinikinės medicinos institute atsirado jaunesniojo mokslinio ben-dradarbio vieta, nelaukiau universi-tetinio paskyrimo ir pradėjau dirbti. Iš pradžių dirbau Žmogaus genetikos moksliniame skyriuje, mano moksli-nio darbo tema buvo susijusi su an-kilozinio spondilartrito (Bechterevo ligos) genetinių žymenų tyrinėji-

mais. Po motinystės atostogų (paau-ginusi jaunesniąją dukrą) sugrįžau į reorganizuoto instituto Patomorfo-logijos skyrių. Kartu dirbau ir gydy-tojos reumatologės darbą Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. 1993 metais ap-sigyniau daktaro disertaciją, kurios tema buvo reumatoidinio artrito ne-sąnariniai, t. y. kraujagyslių pokyčiai. Tai buvo ir morfologo, ir gydytojo praktiko darbo rezultatas. Prijungus prie instituto Gerontologijos ir rea-bilitacijos centrą, naujai įsteigtame Reabilitacijos stacionariniame sky-riuje pradėjau dirbti reumatologe, vėliau įgijau ir gydytojo reabilitologo specialybę, ėmiau dirbti pedagoginį darbą. Tam, kokia esu dabar, tiesio-ginės ir netiesioginės įtakos turėjo daugelis žmonių – tėvai ir artimieji, mokytojai ir dėstytojai, internatūros ir doktorantūros vadovai, kolegos ir draugai.

O kaip susidomėjote osteoporoze, apie kurią iki Nacionalinio osteopo-rozės centro įkūrimo niekas nekalbė-jo ir nieko nežinojo?Man pasisekė, kad likimas suvedė su daktaru Vidmantu Alekna, su kuriuo, beje, studijavome gydomąją mediciną tame pačiame kurse. Jis jau anksčiau domėjosi osteoporoze, apsigynė di-sertaciją šia tema. Pradėjome gilintis į osteoporozės sritį, semtis žinių mok-slinėje literatūroje ir konferencijose. Susibūrė grupė žmonių, kurie domėjo-si osteoporoze, suprato, kad tai rimta šiuolaikinės senstančios visuomenės problema ir ją būtina spręsti. 1987 m. buvo įsteigta labdaros ir paramos organizacija – Lietuvos osteoporozės fondas. Nuo tada kas treji metai visos

MĖNESIO INTERVIU

Marijai – treji metai Su tėvais Tian Šanio kalnuose

Su mama Palangoje


MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU

Lietuvos gydytojams rengiame kon-ferencijas, kuriose paskaitas skaito žy-mūs, tarptautinio masto osteoporozės specialistai. 1998 m. pradėjo veikti vie-šoji įstaiga Nacionalinis osteoporozės centras. Centras įsigijo kaulų mineralų tankio matavimo aparatą – tuo metu tik antrą tokį aparatą visoje Lietuvoje. Ne-buvo lengva, nors matėme, kad yra per-spektyvų dirbti. Nacionalinis osteoporozės centras – ambulatorinė įstaiga, kurioje bet kuris Lietuvos gyventojas gali išsitirti kaulų mineralų tankį ir gauti atsakymą. Cen-tro gydytojai taip pat konsultuoja pa-cientus dėl diagnozės ir gydymo. Taip pat mūsų centras turi darbo padalinius Alytuje, Marijampolėje ir Klaipėdoje. Lietuvos osteoporozės fonde dirbame kartu su daktaru Vidmantu Alekna – Fondo valdybos pirmininku. Ši visuo-meninė organizacija užsiima gydytojų bei visuomenės švietimu. Mūsų veiklos pradžioje žmonės net nemokėjo ištarti žodžio „osteoporozė“, o dabar jau dau-gelis žino, ką reiškia ši sąvoka. Viena iš Lietuvos osteoporozės fondo veikos sri-čių – konferencijų organizavimas ir me-dikams, ir ligoniams, ir politikams. Fon-das surengė keturias konferencijas visos Lietuvos gydytojams. Šiose konferenci-jose paskaitas skaitė garsūs lektoriai iš Šveicarijos, Italijos, Jungtinės Karalys-tės, Belgijos. Jau dvejus metus iš eilės, spalio 20-ąją, organizavome Pasaulinės osteoporozės dienos renginius Lietuvos Respublikos Seime. Vienas iš svarbes-nių renginių – apvalaus stalo diskusija Vilniuje apie osteoporozės problemą ir pirmojo lūžio perspėjimo svarbą. Šiame renginyje, be kitų žinomų Lietuvos mo-terų, dalyvavo Lietuvos osteoporozės

čiančių ir nuo reumatinių ligų, ir nuo osteoporozės. Neskubu išrašyti recep-to, bet pirmiausia klausinėju apie buitį, stengiuosi patarti, kaip ją susitvarkyti. Klausiu, ar daug slenksčių namuose, kuriame aukšte miegamasis, kur ir koks tualetas, kokiomis šlepetėmis pacientas avi, ar nėra slidžių kilimėlių, patariu įsirengti rozetę su šviesele, kad tam-soje neatsitiktų nelaimė. Labai dažnai pacientai pasakoja: „Oi, daktare, kaip kvailai atsitiko – iš lovos tik kėliausi, galva apsisuko, susipynė kojos, griuvau ir... lūžo koja“. Tai tipinis osteoporozės lūžis dėl menkiausios traumos – griu-vimo. Tačiau po to griuvimo žmogaus gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, jis ilgam tampa prikaustytas prie lovos, juo turi rūpintis artimieji.

Kurių kaulų tankis tiriamas įtariant osteoporozę? Pagal tarptautines rekomendacijas, osteoporozės diagnozei tinkamiausi yra centriniai tyrimai – stuburo kaulų ir šlaunikaulio tyrimas DXA metodu. Periferinių kaulų – dilbio ar kulno kau-lų – tankio tyrimas arba ultragarsinis tyrimas tinka norint nustatyti padidė-jusią lūžių riziką, tačiau negali padėti vertinant osteoporozės gydymo povei-kį. Radę tam tikrus pokyčius, žinome, kurį pacientą reikia siųsti atlikti toles-nius, pagrindinius, tyrimus.

Ką daryti, kad tokių lūžių dėl osteo-porozės mažėtų?Būtų nuostabu, jeigu kiekvienai mo-teriai po menopauzės galėtume atlikti kaulų būklės tyrimą, kad ji žinotų, ką daryti: jau vartoti vaistus, tyrimą karto-ti po kelerių metų, o gal tik imtis pre-vencijos priemonių. Šis tyrimas Lietu-voje (įvairiuose medicinos centruose) kainuoja nuo 40 iki 90 Lt. Daugelyje

išsivysčiusių šalių yra numatyti atvejai (indikacijos), kai šis tyrimas atliekamas nemokamai ar iš dalies padengiamos jo išlaidos. Lietuvoje to nėra. Tarptautinis osteoporozės fondas ir jo narys Lie-tuvos osteoporozės fondas siekia, kad ir mūsų šalyje osteoporozės problema būtų pripažinta prioritetine, nes šia liga serga apie 10–12 proc. visų šalies gyventojų. Padidėjusios lūžių rizikos grupei priklausantiems žmonėms rei-kėtų suteikti lengvatas tyrimui atlikti. Osteoporozės gydymas yra brangus, jis kompensuojamas valstybės, tačiau tik iš dalies ir tik ribotą laiką. Tyrimas kai-nuoja kur kas mažiau nei gydymas. Ypač klastingi yra stuburo slankstelių lūžiai, kurie dažnai neturi jokių simp-tomų. Taigi tik trečdalis slankstelių lūžių diagnozuojami laiku. Įsivaizduo-kite, vyresnio amžiaus žmogus, kuris jau kurį laiką serga osteochondroze ar yra ne kartą gydęsis radikulitą, suskau-dus nugarai visas bėdas suverčia šioms ankstesnėms ligoms. Paskiriama vaistų – ir skausmas tiek dėl lūžio, tiek dėl radikulito praeina per 4–6 savaites. O slankstelis – lūžęs (beje, kiti slankste-liai jau paveikti osteoporozės), bet apie tai niekas nesužinos, jeigu nebus atlik-ta stuburo radiograma ir kaulų minera-lų tankio tyrimas. Jei to nepadaroma ir nepradedamas tinkamas gydymas, dėl stuburo deformacijos ilgainiui praside-da lėtinis skausmas, negalia.

Ar lengva pasidaryti tokį tyrimą?Lietuvoje šiuo metu yra apie 12 apa-ratų, kuriais tiriamas centrinių kaulų (stuburo ir šlaunikaulio) mineralų tan-kis. Tad nuvažiuoti jau yra kur. Taip pat pasiteisina tos akcijos, kurių metu kau-lų lūžių rizika nustatoma pagal kulno ir dilbio kaulų tyrimus. Žmonės, kuriems nustatomi ryškūs pokyčiai, kreipiasi į gydytojus, ir tai tarsi tampa atranka, kam reikia rimtesnių tyrimų. Tik žmo-nės dažnai neteisingai informuojami: tiriant kulną ultragarsu, nėra matuoja-mas kaulų mineralų tankis, bet tiesiog vertinama kaulinio audinio būklė ir pagal ją – osteoporozinių lūžių rizika.

Bet kaulai išretėja ne iš karto? Yra tam tikras tarpas tarp normalaus kaulų tankio ir jau esančios ligos. Ri-ziką susirgti osteoporoze ir patirti lūžį dar lemia kiti klinikiniai veiksniai: anksčiau patirti lūžiai pargriuvus, arti-mųjų patirti lūžiai, mažas kūno masės indeksas, gretutinės ligos ir su jomis susijusių vaistų vartojimas, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Tokių rizikos veiksnių turintiems žmonėms

fondo globėja Alma Adamkienė ir Eu-ropos Parlamento narė Imelda Read.

Ar daugėja medikų, kurie domisi ir turi pakankamai žinių apie osteoporozę?Taip, tikrai daugėja. Mes, dirbantieji Nacionaliniame osteoporozės centre, suprantame, kad šią ligą pirmiausia turėtų diagnozuoti ne antrinio ar tre-tinio lygio specialistai, o šeimos gydy-tojai. Jie įvertina osteoporozės ir lūžių rizikos veiksnius, pasiūlo diagnostikos, prevencijos ir gydymo priemones. Ir patys žmonės turi žinoti osteoporo-zės rizikos veiksnius, suprasti, kad ši liga klastinga – ji gali atsėlinti tyliai ir nepastebimai. Dar daug reikia šnekė-ti apie paprastus kasdienius dalykus ir tuos rizikos veiksnius, kurie lemia vy-resnio amžiaus žmonių netrauminius kaulų lūžius. Aš, kaip gydytoja reuma-tologė ir reabilitologė, bendrauju su daugeliu pagyvenusių pacientų, ken-

Mokykliniai metai

Su grupės draugais. Marija – antra iš kairės

Kelionėje po JAV. Su dukromis Audrone (dešinėje) ir Inga prie Didžiojo kanjono

Dukros Audronės šeima

Anūkas Justas – nauja patirtis ir daug džiaugsmo


MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU

gydymas turėtų būti skiriamas anks-čiau nei kitiems.

Prakalbus apie osteoporozę, neišvengia-mai minima ir kalcio svarba kaulams.Ši liga gydoma vaistais ir nemedika-mentinėmis priemonėmis. Tai fizinisaktyvumas, pakankamas kalcio bei vita-mino D vartojimas. Mūsų organizmui reikia ir kitų mikroelementų, bet kalcį aš mėgstu lyginti su plytomis, t. y. sta-tybine medžiaga, o vaistai tarsi atstoja mūrininką. Vienas be kito jie negali sumūryti tvirtos sienos, t. y. sutvirtinti mūsų kaulų. Jeigu osteoporozė vystosi vien tik dėl kalcio ar vitamino D trū-kumo, tai vartojami atitinkami papildai pristabdo osteoporozę ar net šiek tiek padidina kaulo mineralų tankį. Tačiau kai liga jau pažengusi, vien kalcio pre-

paratų nepakanka, prireikia ir vaistų. Kiekvieną dieną kalcio iš organizmo pasišalina toks kiekis, kokį gauname suvartoję 1000 mg kalcio. Tiek kalcio iš maisto kasdien tikrai negauname, tad jo atsargos organizme mažėja. Jaunas organizmas pasisavina daugiau kalcio iš pieno produktų, o vyresnio žmogaus organizmas to padaryti jau nesugeba. Todėl labai svarbu, kad mūsų kaulai kuo daugiau kalcio sukauptų vaikystėje ir jaunystėje, kad jie būtų apkrauti fizineveikla tuomet, kai formuojasi ir auga. Jei paauglystėje mergaitė pakankamai vartojo pieno produktų, buvo fiziškaiaktyvi, jos kauluose esantis kalcio kiekis išliks mažai pakitęs dar apie 10 metų po menopauzės. O kaulų mineralų tankis su amžiumi natūraliai mažėja visiems žmonėms, bet šio proceso greitis pri-klausys nuo aplinkos veiksnių, ligų, gyvenimo būdo, lyties ir, žinoma, pavel-dimumo. Kaulų trapumą 70–80 proc. lemia mineralinių medžiagų kiekis, bet svarbu ir kaulų mikroarchitektūra (smulkiųjų kaulinių sijų storis ir išsi-dėstymas, kaulo kokybė), o tai paveldi-ma per genus. Reikia nepamiršti ir kitų ligų, vartojamų vaistų poveikio. Jei žmo-gus guli lovoje, nesikelia, jo kaulai ilgai-niui tampa vis trapesni. Taip pat didelę įtaką kaulų tvirtumui turi endokrininės (ypač skydliaukės) ligos. Vyrams kaulai gali tapti trapesni dėl alkoholizmo arba vyriškų lytinių hormonų trūkumo. Vyrų osteoporozė išryškėja sulaukus vyresnio amžiaus, o moteris ši liga užklumpa po menopauzės. Liga pirmiausia pasireiš-kia dilbio kaulo (ties riešu) bei slanks-telių lūžiais, o šlaunikaulis apie 75–80 gyvenimo metus vienodai dažnai lūžta ir vyrams, ir moterims.

Visa tai, apie ką kalbėjome, susiję su Jūsų veikla Nacionaliniame osteopo-rozės centre, bet Gerontologijos ir rea-bilitacijos centre taip pat susiduriate su žmonėmis, kuriems lūžta kaulai?Gerontologijos ir reabilitacijos cen-tre dirbu ir mokslinį darbą, ir gydyto-ja reabilitologe. Į Reabilitacijos skyrių žmonės atvyksta jau po patirtų lūžių, ir jiems reikia padėti prisitaikyti prie pa-sikeitusių gyvenimo sąlygų. Atliekame tyrimus apie pagyvenusių žmonių gy-venimo kokybę po patirtų kaulų lūžių, aiškinamės, kokį poveikį kaulų lūžiams turi metų laikas, koks yra funkcinis ak-tyvumas žmonių, patyrusių šlaunikaulio lūžį prieš vienerius metus, ar taisyklingai vartojami vaistai, skaičiuojame vidutinį įprastai suvartojamo su maistu kalcio kiekį. Nustatėme, kad net 23 procentai pacientų per pirmuosius metus po tokio lūžio miršta dėl komplikacijų. Pusė kitų šlaunikaulio lūžį patyrusių pacientų jau niekada nebebūna tokios fizinės ir funk-cinės būklės, kurios buvo iki lūžio, o di-delei daliai pacientų reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba ar priežiūra. Rea-bilitacijos centre su pacientais dirba dar-ni reabilitacijos specialistų komanda: gy-dytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, slaugytojai ir jų padėjėjai, socialinis dar-buotojas bei psichologas. Labai svarbu, kad jie vieni kitus suprastų ir palaikytų. Ypatingai vertinu kolegišką ir šiltą ben-dravimą darbe. Tai svarbiausia. Ir tokia tikrai nemaža komanda padeda žmogui susitaikyti su neišvengiamais pokyčiais ir prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.

Osteoporoze sergantį žmogų sunku prižiūrėti ir artimiesiems?Artimiesiems irgi būna nelengva tiek psichologiškai, tiek fiziškai susitaiky-

ti su nauja močiutės ar senelio būkle. Jauniems darbingiems žmonėms tenka keisti savo gyvenimo būdą, nes šeimoje atsiranda neįgalus asmuo, kurį tenka pri-žiūrėti. Dalis šeimų samdo slaugytoją, tačiau visų šeimos nario pareigų perkel-ti jam neįmanoma. Jei slankstelių lūžiai kartojasi, didėja stuburo deformacijų, ima varginti lėtiniai skausmai, tuomet atsiranda depresija, nenoras bendrauti su aplinkiniais, nukenčia socialinis gyveni-mas. Taip žmogus įsisuka į užburtą ratą, nes depresija tik stiprina fizinį skausmą.O dar nepamirškime, kad dėl sumažė-jusio judrumo sutrinka virškinimas ir tuštinimasis. Labai „ūkiški“ reikalai, ta-čiau man dažniausiai tenka klausti, ne ką skauda, o kokia kasdienė veikla sutrikusi, ko reikėtų išmokyti, kaip padėti vėl būti savarankiškam bent namuose. Mūsų rea-bilitacijos komanda nesiekia sugrąžinti ligoniams jaunystės, o stengiasi išmokyti gyventi naujomis sąlygomis ir pagal am-žiaus galimybes. Ko prireiks: vaikštynės ar lazdelės, gal reikės namuose įrengti tualeto paaukštinimą, žemiau pakabinti spintelę ar veidrodį, pakeisti lovą, prie vo-nios ant sienų pritaisyti laikiklius. Kine-ziterapeutas išmoko atlikti fizinius pra-timus namuose, ergoterapeutas pataria, kaip įvaldyti sąnarių ir energijos tausoji-mo principus, kaip teisingai, neskaudžiai atlikti kasdienius veiksmus. Reabilitacija trunka nuo 20 iki 48 dienų – tai priklau-so nuo ligos. Mūsų reabilitacijos tikslas būtų kuo ilgiau vyresnį žmogų išlaikyti jo įprastoje aplinkoje, jo namuose, kad jis kuo ilgiau būtų savarankiškas. Tačiau kai ligų daug, apsitarnauti negali, o prižiū-rėti nėra kam, geriausia išeitis – senelių namai. Nors pas mus dar gaji nuomonė, kad gyventi senelių namuose – gėda. Dirbti su pagyvenusiais žmonėmis turbūt žymiai sudėtingiau, prireikia daugiau kantrybės nei dirbant kitur?Taip, lėtinės sisteminės ligos nepraeina per savaitę ar mėnesį, jos pacientus lydi visą gyvenimą. Gal kitų specialybių gydytojai savo pacientus pamato 1–2 kartus ir išgydę atsisveikina, o artro-zė ar reumatoidinis artritas nepalieka paciento, negalia tik dar labiau didėja, vaistai tik laikinai palengvina skausmą. O kur dar kitos šalutinės ligos, vaistų netoleravimas. Bet pirmiausia pacien-tai nori pasikalbėti, būti išklausyti. Mūsų reabilitacijos komanda moka išgirsti iš tokių pasakojimų esminius dalykus, kokie niuansai gali paskatinti ligonį dirbti su savimi arba kokie jam trukdo tai daryti. Ieškome būdų, kaip prieiti prie pacientų, kaip bendrauti. Vienam pakanka griežtesnio žodžio, kitam reikia, kad gydytojas išklausytų

jo jaunystės prisiminimus, santykių su artimaisiais problemas, požiūrį į gyve-nimą. Svarbiausia – mėginti suprasti, kas padės.

Visą laiką kalbėjomės apie darbą. Ar taip intensyviai dirbant užtenka laiko šeimai?Iš tiesų, šeimai šiuo metu lieka ne-daug mano laiko. Tačiau stengiuosi su

„Apvalaus stalo“ renginyje – su Lietuvos osteoporozės fondo globėja Alma Adamkiene, Europos Parlamento nare Imelda Read ir kolega Vidmantu Alekna

Ketvirtojoje Lietuvos osteoporozės konferenci-joje su PSO Osteoporozės grupės lyderiu prof.

John A. Kaniu ir doc. Vidmantu Alekna

„Apvaliojo stalo“ renginyje Paskaita gydytojams

Kongrese Vienoje, 2006 m.

Kelionėje po Tailandą

Sužavėjo Tailando architektūra


šeima praleisti savaitgalius, sekmadie-niais kartu ruošiame pietus. Aš labai vertinu draugišką šeimą ir namų jau-kumą, todėl esu dėkinga savo mamai, vyrui, dukroms ir kitiems artimiesiems už supratimą ir palaikymą. Dukros jau suaugo ir tapo mano draugėmis. Dabar daug džiaugsmo patiriu bendraudama su anūku Justu, vis pagalvoju, kaip klos-tysis jo gyvenimas, kuo jis taps užaugęs.

Kiekvienas mūsų kartą per metus turi atostogų. Kur leidžiate savo atosto-gas? Gal turite ypatingų ar ekstre-malių pomėgių? Kokios bus Jūsų atostogos šiemet?Per atostogas mėgstu tiesiog ramiai pabūti namuose. Ypatingų pomėgių neturiu, tačiau stengiuosi kiekvienais metais nuvažiuoti į pajūrį, prie mūsų Baltijos. Dalį atostogų praleidžiu ke-liaudama. Kai pasitaiko galimybė, po mokslinės konferencijos užsienyje dar kelias dienas pakeliauju po tą šalį su kolegomis ar artimaisiais.Šiemet per atostogas tikiuosi nuvykti į Niujorką aplankyti brolio ir jo šei-mos. Kai niekur neišvykstu, renkuosi gerą knygą ir ramų poilsį.

Kaip gydotės sunegalavusi pati, kaip gydote savo šeimos narius?Esu tradicinės medicinos šalinin-kė, nors pati neskubu vartoti vaistų, kol „neprispiria reikalas“. Tikiu savo nusiteikimo pasveikti ir aplinkinių rūpestingumo galia, padeda ir „na-minės“ priemonės. Juk sukarščiavus niekas negali pakeisti arbatos su savo rinktų aviečių uogiene. Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu paplito iš gam-

tos produktų ar pagal jų sudėtį paga-minti maisto papildai ir preparatai.

Jūsų sveikatos receptas?Manyčiau, kad fizinis aktyvumas irsaiko jausmas visur ir visada padeda išsaugoti sveikatą. Tačiau sveikata – tai ne vien geros kūno funkcijos, būtinas ir optimizmas. Juk būna, kad fiziškai sveikas žmogus nuolat skun-džiasi, o turintysis didelę fizinę ne-galią gyvenime pasiekia daugiau už kitus. Sveikata – tai darna su savimi ir pasauliu.

Kas, Jūsų nuomone, gyvenime svar-biausia?Negaliu vėlgi nepaminėti sveikatos, vilties ir gerų santykių su aplinki-niais. Todėl labai svarbi gyvenime yra meilė plačiąja šio žodžio prasme.

Ar turite didelių svajonių?Teko susimąstyti prieš atsakant į šį klausimą. Svajonės juk keičiasi, su amžiumi virsta paprastesniais norais. Vaikystėje svajojau nuskristi į Mėnu-lį, dabar to nebenoriu. Svajojau apke-liauti pasaulį, ir tai iš dalies išsipildė – prieš trejus metus taip susiklostė aplinkybės, kad suderinusi kelias ke-liones apskridau aplink Žemę. Šiuo metu turiu gal kiek įžūlią, bet slaptą svajonę.

Ko palinkėtumėte mūsų žurnalo skaitytojams? Visiems – sveikatos, kiekvienam – as-meninės laimės.

Dėkojame už pokalbį ir linkime, kad išsipildytų Jūsų slaptoji svajonė.

MĖNESIO INTERVIU

Kai organizmui TRŪKSTA KALCIO„Prieš metus mane pradėjo varginti stiprūs kaulų ir raumenų skausmai. Ilgai tyrę, gydytojai nustatė, kad mano organizmui trūksta kalcio. Vartojau įvairių preparatų, bet tyrimai vis tiek rodė kalcio trūkumą. Šeimos gydytoja pasiūlė vartoti kalcio preparatų. Po trijų mėnesių kalcio kiekis jau buvo normalus. Labai norėčiau sužinoti, kiek laiko galima vartoti kalcio pre-paratų, ar jie nepakenks sveikatai?“ ma gauti iš lapinių žaliųjų daržovių, pavyzdžiui, iš brokolių, petražolių. Jo yra ir sardinėse, lašišoje, riešu-tuose. Kadangi kalcio per parą rei-kia gauti nemažai, dažniausiai ne-pakanka to kiekio, kurį gauname iš maisto. Tai labai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims. Ką gi daryti? Atsakymas tėra vienas – papildomai vartoti kalcio prepa-ratų. Vienas jų – medicininės pa-skirties produktas „Ostimax“. Šia-me preparate yra kalcio karbonato – kalcio druskos, ištirpintos menkių kepenų aliejuje. Tokio pavidalo kal-cis geriau pasisavinamas, aliejinės kapsulės nedirgina virškinamojo trakto. Menkių kepenų aliejus maži-na aterosklerozės ir širdies bei krau-jagyslių ligų riziką. Menkių kepenų aliejuje gausu vitamino D, gerinan-čio kalcio pasisavinimą plonajame žarnyne ir saugančio nuo kaulų išre-tėjimo. Didėjant mineraliniam kaulų tankiui, mažėja osteoporozės rizika.

Kada rekomenduojama vartoti kalcio preparatų? Taigi tokio kalcio ir vitamino D deri-nio patartina vartoti visiems, kas nori turėti stiprius kaulus, dantis, taip pat organizmui pritrūkus kalcio, dėl kalcio trūkumo atsirandančių ligų, pavyz-džiui, osteoporozės, profilaktikai. Ypačdaug kalcio preparatų turėtų vartoti vyresnio amžiaus moterys, norinčios išvengti kaulų trapumo ir retėjimo bei lūžių. Labai svarbu kalcio preparatų vartoti menopauzės laikotarpiu, kai pradeda trikti lytinių hormonų veikla

Kiek laiko reikia vartoti kalcio preparatų?Medicininės paskirties preparato „Os-timax“ reikėtų vartoti 3–4 mėn., po to pasitikrinti kalcio kiekį. Jeigu jis di-dėja, galima padaryti pertrauką. Jeigu tyrimai rodo, kad kalcio organizme yra dar per mažai, šio preparato reikia pa-vartoti ilgiau. Kalcio kiekis ne visiems žmonėms atsikuria vienodai greitai.

Žmogaus organizmui kalcio reikia vi-sais gyvenimo etapais. Tačiau daugiau nei įprastai kalcio reikia jaunam au-gančiam organizmui, daug sportuojan-tiems vaikams, moterims – nėštumo laikotarpiu, taip pat sulaukus preme-nopauzės ir menopauzės. Būtent vy-resnio amžiaus moterys turėtų vartoti daugiau šio mineralo, nes pradeda re-tėti kaulai, vystosi osteoporozė.

Kalcį organizmas kaupia paauglystėje. Ką daryti, jei tuo amžiaus tarpsniu ne-sukaupėme pakankamai kalcio? Tyrimais nustatyta, kad visos orga-nizmui reikalingos kalcio atsargos su-kaupiamos daugiausia paauglystėje, kai formuojasi kaulų sistema – tuomet kaulai iki senatvės išlieka stiprūs, re-čiau lūžta.Naujausi tyrimai parodė, kad kasdien vartojant kalcio su vitaminu D, net 50 proc. sumažėja atsitiktinių kaulų lūžių.Beje, mokslininkai nustatė, kad tie žmonės, kuriems stinga kalcio, daug anksčiau pražilsta. O esant pa-kankamam kalcio kiekiui organiz-me, moteris kur kas rečiau kamuoja priešmenstruacinio sindromo (PMS) negalavimai. Tik, gaila, dažnai pa-mirštame, kad kalcis – vienas svar-biausių organizmo mineralų.

Kalcio kiekį organizme atkurti nėra lengva Kalcio gali trūkti maitinantis nevisa-verčiu maistu, atsiradus virškinimo su-trikimų arba sutrikus kalcio pasisavini-mui. Kalcio pasisavinimą žarnyne gali sumažinti ir kai kurie maisto produk-tai, pavyzdžiui, šokoladas, nesaikingas arbatos, kavos, gyvulinės kilmės riebalų bei druskos vartojimas.Jeigu kalcio trūksta mažiems vaikams, gali vėliau dygti dantys (arba jie ap-skritai nedygsta), vaikas gali susirg-ti rachitu. Vidutinio amžiaus žmo-nės, kuriems stinga kalcio, gali turėti neurologinių problemų, nes kalcis da-lyvauja perduodant nervinius impul-sus. Žmogus tiesiog nesupranta, kas vyksta – jis tampa jautrus, jį vargina įvairūs nesuprantami skausmai. Besi-laikantieji dietų (dažniausiai jų laikosi vėlgi moterys) taip pat mažiau gauna kalcio. Kartais dėl kalcio trūkumo gali būti kraujospūdžio svyravimų, kraujo krešėjimo sutrikimų, pavyzdžiui, staiga nei iš šio, nei iš to atsiranda mėlynė, nors, atrodo, niekur neužsigavome.

Jei organizmui trūksta kalcio Pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir jo produktai. Nemažai kalcio gali-

PAGAL LNK TV LAIDĄ

OstimaxMinkštos kapsulėsMedicininės paskirties produktasVienoje kapsulėje yra 750 mg kalcio karbonato, 327 mg menkių kepenų aliejaus.Skirtas vartoti esant kalcio trūkumui organizme.Vartoti po 1-2 kapsules vieną kartą per dieną, valgio metu.

Verta žinoti • Osteoporozės riziką didina sėdimas darbas ir sėslus gyvenimo būdas. Jei-gu dirbate darbą, kurį atliekant tenka daug vaikščioti, stumdyti, traukyti, va-dinasi, turite daugiau šansų, kad jūsų kaulai ilgai išliks stipresni (ir išvengsite lūžių)nei tų moterų, kurios dirba prie rašomojo stalo. Tačiau neverta nusi-minti ir biuruose dirbančioms mote-rims – mankštinkitės, kiekviena proga eikite kuo ilgesnį atstumą, bėgiokite, kilnokite vidutinio svorio sunkumus. Visa tai padeda palaikyti (ir atkurti) kaulų masę. Beje, kuo jaunesnė to im-sitės, tuo ilgau išvengsite kaulų lūžių sulaukusi vyresnio amžiaus.

• Jeigu jauna moteris laikosi sekinan-čių dietų, intensyviai sportuoja, jeigu atsirado valgymo sutrikimų, gali išnykti mėnesinės ir sumažėti kaulus saugan-čių hormonų estrogenų. Kai moters kūno svoris tampa per mažas, palyginti su ūgiu bei amžiumi, smegenys nebes-iunčia signalų į kiaušides, kurios gamina šiuos hormonus. Tačiau pradėjus tinka-mai maitintis ir iš maisto gaunant pa-kankamai kalcio, dozuojant fizinį akty-vumą, vėl atsiranda mėnesinės ir kaulai atsikuria savaime, sumažėja lūžių rizika.

Darniai dirbanti, draugiška reabilitacijos specialistų komanda


ŽUVIS NAUDINGA SMEGENIMS

Anksčiau buvo manoma, kad žuvis naudinga smegenims dėl joje esančio fosforo. Vėliau mokslininkai tai pa-neigė. Dabar vėl kalbama apie žuvies naudą protui ir intelekto koeficientui.

Valgydami žuvies, mes gauname visa-verčių baltymų. Bet labiausiai žuvis ver-tinama dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių (pirmiausia omega-3), kurios reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, valo krau-jagysles. Tai reiškia, kad geriau funkcio-nuoja ir visi kiti organai, ypač širdis ir smegenys. Taigi žuvis išties naudinga ir smegenims, ir nervų ląstelėms, nes skati-na jas atsinaujinti. Todėl keletą kartų per savaitę patartina valgyti produktų, ku-riuose yra omega-3 riebalų rūgščių. Šių riebalų rūgščių gausu silkėje, tune, skum-brėje, sardinėje, lašišoje.

FENILKETONURIJA – RETA LIGA

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo šiol mūsų šalyje specialios paskir-ties maisto produktai, kuriuose nėra baltymų, bus kompensuojami ne tik vaikams, sergantiems šia reta liga, bet ir vyresniems nei 18 metų ligoniams.

Fenilketonurija – genetiškai paveldima medžiagų apykaitos liga, dėl kurios žmo-nės negali valgyti įprasto maisto: mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, saldu-mynų, normalios duonos, riešutų, ankš-tinių daržovių, kai kurių vaisių. Tai, ką sergantysis gali valgyti, taip pat turi būti kruopščiai dozuojama.

SPAUSDINTUVO ŽALA SVEIKATAI

Australijos mokslininkai teigia, kad biure stovintis spausdintuvas gali sukelti plaučių ligas ir yra ne mažiau pavojingas nei rūkymas.

Tirdami (testuodami) įvairių gamintojų lazerinius spausdintuvus, mokslininkai nustatė, kad kas trečias spausdintuvas „išmeta“ į aplinką kenksmingas dažo-mųjų miltelių daleles. Specialistai tei-gia, kad šių miltelių dalelytės yra tokios mažos, jog gali prasiskverbti į plaučius ir sukelti lėtines kvėpavimo takų ligas. Pasirodo, dažnai naudojant lazerinį

šį hormoną gali gaminti ir pilvo rieba-linio sluoksnio riebalų ląstelės. Taigi su-sidaro užburtas ratas: smegenyse gami-namas hormonas lemia, kad žmogaus valgo vis daugiau ir, aišku, storėja, o ant pilvo susidariusio riebalų sluoksnio ląs-telės gamina dar daugiau šio hormono – valgyti norisi dar labiau. Beje, pilvinis nutukimas laikomas labai pavojingu. Jis turi įtakos daugeliui ligų (arterinei hipertenzijai, širdies ir kraujagyslių li-goms, diabetui) atsirasti.Šiuo metu mokslininkai tiria, ar riebalų ląstelių gaminamas hormonas neuro-peptidas Y patenka į kraujotaką. Jeigu tai pasitvirtins, vadinasi, šis hormonas smegenyse stimuliuoja alkio jausmą. Pasak mokslininkų, ateityje turėtų būti sukurti testai šio hormono kiekiui nu-statyti ir preparatai, galintys blokuoti jo poveikį.

KOKS PILVAS, TOKS IR APETITAS

Vakarų Ontarijo (Kanada) moksli-ninkai teigia, kad ant pilvo susi-kaupę riebalai turi įtakos hormo-no, atsakingo už apetitą, gamybai. Per didelis riebalų kiekis ant pilvo verčia žmogų valgyti dar daugiau, o svoris nepaliaujamai auga.

Kanados mokslininkai tiria (tyrimai atliekami su žiurkėmis) hormoną neuropeptidą Y, kuris laikomas apetito stimuliatoriumi. Veikdamas alkio ir so-tumo centrus smegenyse šis hormonas skatina žmogų vis daugiau valgyti. Anksčiau buvo manoma, kad apetitą didinantis hormonas gaminamas gal-vos smegenyse. Tačiau tyrimą atliekan-tys Kanados mokslininkai nustatė, kad

Lietuvoje fenilketonurija nustatoma vie-nam iš 9 tūkst. naujagimių, taigi per me-tus gimsta 3–4 vaikai, sergantys šia liga. Ji progresuoja iš lėto, todėl sustabdo vaiko nervų sistemos raidą. Negydomi vaikai sunkiai kalba, būna agresyvūs, sutrinka jų raida. Gydomi ir tinkamai maitinami

spausdintuvą uždaroje patalpoje – ypač jei spausdinama daug, ir ne vien tekstai, bet ir brėžiniai – kenksmingų dalelių padaugėja net 5 kartus. Taigi reikėtų, kad spausdintuvas stovėtų atskirame kambaryje arba bent jau dažnai vėdina-mose patalpose.

vaikai gali normaliai mokytis, jų psichikos ir fizinė raida nesutrinka. Daugelis šeimų,auginančių tokį vaiką, anksčiau su baime galvodavo, kas bus, kai jų vaikui sukaks aštuoniolika ir valstybė specialių maisto produktų nebekompensuos. Šios ligos gydymas yra labai brangus.

SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

TAI ĮDOMU

• Sveikas žmogus užmiega per 10 minučių.• Moteris turi miegoti ne mažiau kaip 7 valandas. Sveikam vyrui reikia ne ma-žiau kaip 8 valandų miego.• Nuo 1981 m. iki 2007 m. planetos gy-ventojų miego trukmė sutrumpėjo 30 minučių.• Neišsimiegoję vaikai greičiau susižei-džia. Italijos gydytojai apskaičiavo, kiek susižeidę vaikai miegojo prieš traumą. Paaiškėjo, kad 3–5 metų amžiaus vaikai, ypač berniukai, miegoję mažiau kaip 10 valandų, susižeidžia dvigubai dažniau, o be pietų miego likę mažyliai – net 4 kartus dažniau.• Paaugliai turi miegoti tiek, kiek ir vai-kai, bet ne mažiau kaip 8,5 valandos. Ta-čiau pakankamai išsimiega tik 15 proc. aukštesniųjų klasių mokinių, o kiti ten-kinasi 7 valandomis miego.• 17–19 valandų nemiegojęs vairuotojas kelia tokią pat grėsmę kaip ir apsvaigęs nuo alkoholio žmogus. Vokietijoje dėl šios priežasties kasmet įvyksta daugiau kaip 3000 eismo nelaimių. Vairuotojas iš nuovargio tiesiog užmiega prie vai-ro. Prancūzijoje dėl to įvyksta kas trečia avarija. Tokia pat statistika ir Meksikoje. JAV dėl užmigusių vairuotojų kaltės per metus žūsta 1500 žmonių. Kiek eismo nelaimių dėl neišsimiegojusių vairuo-tojų įvyksta Lietuvoje, turbūt dar niekas neskaičiavo.• Miegas atitolina senatvę. Visą naktį nemiegojusi jauna mergina gali atrody-ti kaip keturiasdešimtmetė. Tačiau mie-gas negali visiškai apsaugoti nuo senat-vės. Negana to, ir pats miegas „sensta“ drauge su mumis. Kuo senesnis žmo-gus, tuo dažniau jis skundžiasi nemiga. Gydytojai išrašo pagyvenusiems žmo-nėms migdomųjų, bet be būtino reika-lo jų vartoti nereikėtų, nes gali atsirasti priklausomybė.

JUOKTIS SVEIKA

Mokslininkai jau seniai tyrinėja juoko poveikį žmogaus organizmui. Matyt, ne veltui yra sakoma, kad 15 sekun-džių juoko pailgina žmogaus gyve-nimą 5 minutėmis. Žinoma, niekas taip tiksliai nėra suskaičiavęs, tačiau mokslininkai vis dėlto pateikia keletą įdomių faktų apie juoką.

Oro, kuris juokiantis išsiveržia iš plaučių, greitis siekia net 100 km/val., tad iš bron-chų pašalinamos susikaupusios gleivės, tampa lengviau kvėpuoti. Tai ypač pa-lengvina būklę sergant kvėpavimo si-stemos uždegimu (pavyzdžiui, bronchi-tu). Harvardo universiteto mokslininkai teigia, jog linksmas gyvenimo būdas net iki 50 proc. sumažina tikimybę susirgti įvairiomis ligomis. Japonijoje rengiami juoko terapijos seansai tuberkulioze ser-gantiems žmonėms.Juokas naudingas ir sveikiesiems. Jis skatina kūrybines galimybes bei gebėji-mą spręsti įvairias užduotis. Taigi:

• Juokas veikia kraujospūdį. Žmonės, kurie dažnai juokiasi, turi žemesnį kraujo spaudimą nei rimtuoliai. Pradėjus juoktis, kraujo spaudimas pakyla, tačiau vėliau sumažėja iki normalaus ar net žemesnio. Kvėpavimas tampa gilesnis, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi.

• Keičiasi organizmo biocheminė su-dėtis. Juokiantis mažėja streso hormo-

nų ir daugiau gaminama su uždegimu kovojančių antikūnų. Tai didina žmo-gaus dėmesingumą, reguliuoja širdies darbą ir pulsą.

• Juokas saugo širdį. Humoro jaus-mas gali padėti išvengti širdies smūgio, teigiama Merilendo (JAV) medicinos centro atliktoje studijoje. Anot šio tyri-mo rezultatų, apie 40 proc. visų širdies smūgį patyrusių žmonių neturi humoro jausmo arba retai juokiasi iš paprastai kitiems juokingų situacijų.

• Juokas – puiki treniruotė. Vien šyp-santis „dirba“ 17 veido raumenų. Juokas gali tapti puikia treniruote jūsų pilvui, diafragmai, kvėpavimo sistemai, veido, kojų, nugaros raumenims. Juokiantis masažuojami pilvo organai, gerinamos žarnyno funkcijos, stiprinami pilvo srities raumenys. Manoma, kad juok-damasis žmogus sunaudoja daugiau energijos, vadinasi, sudegina daugiau kalorijų.

• Puikus smegenų pagalbininkas. Juokas stimuliuoja abi smegenų puses, gerina mokymosi gebėjimus. Jis suma-žina raumenų bei psichologinę įtampą, o tai padeda įsiminti didesnį informa-cijos kiekį. Malaizijos studentams prieš egzaminų sesiją buvo surengti bando-mieji kursai, kuriuose studentai mokėsi kvėpavimo pratimų, imituojančių juoką. Patirtis parodė, kad visi eksperimento dalyviai sėkmingai, lengvai ir nesiner-vindami išlaikė egzaminus.

SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS


PAGAL LNK TV LAIDĄPAGAL LNK TV LAIDĄ

Stresas pavojingas sveikatai Dėl streso silpnėja imunitetas, nuken-čia visos organizmo sistemos, jis tiesiog degina organizmą iš vidaus. Stresas su-naikina daugelį organizmui reikalingų vitaminų, pažeidžia medžiagų apykai-tos sistemą, ir dėl to dažniausiai pra-deda didėti svoris. JAV dermatologijos specialistai nurodė 10 dažniausiai pa-sitaikančių odos ligų, kurias paaštrina stresas. Tai rožinė, žvynelinė, plaukų slinkimas, egzema, pernelyg gausus prakaitavimas, dilgėlinė, pleiskanos, spuogai ir paraudimai, pūslelinė, nie-žėjimas. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Po konfliktų žmogų dažnai kamuoja gal-vos skausmai, gali padidėti kraujospū-dis, atsirasti širdies, skrandžio, nervų

sistemos, psichikos sutrikimų. Stre-sas žaloja ne tik žmogaus kūną, bet ir psichiką. Žmogų apima nerimas, pra-sideda depresija, neurozės, jis tampa emociškai nestabilus, prastos nuotai-kos, arba atvirkščiai, jaudrus, agresyvus, piktas, sutrinka jo atmintis, kankina nemiga, lėtinis nuovargis, netgi depre-sija ir pan.

Kas kenčia nuo streso?Stresas prasideda dėl įvairiausių prie-žasčių. Labiausiai stresas gresia did-miesčių gyventojams. Stresą sukelia netgi tokie svarbūs gyvenimo įvykiai kaip pavasarinė egzaminų sesija ar dar-bas, ne visada geri santykiai su mylimu žmogumi, išsiskyrimas su juo arba tai, kad tokio žmogaus apskritai nėra.

liulitas tiesiog „klesti“. Mat stresas pažeidžia viso organizmo normalią veiklą: limfinę sistemą, mažojo krau-jo apytakos rato ir veninės kraujo-takos veiklą, išbalansuoja ir visiškai sutrikdo medžiagų apykaitą. O juk būtent medžiagų apykaitos proce-sai, normali kraujotaka ir normaliai veikianti limfinė sistema riebaliniusaudinius palaiko sveikus ir padeda iš-vengti celiulito. Su stresu reikia kovoti!• Raskite laiko įvairioms vandens pro-cedūroms: gaivinamosioms ir atpa-laiduojamosioms vonioms su putomis ir kvapiaisiais aliejais, baseinui, kon-trastiniam dušui, apsitrinkite šaltame vandenyje suvilgytu rankšluosčiu arba 5–10 minučių tiesiog pastovėkite po šiltu, maloniu, kūną gaivinančiu dušo „lietučiu“. Tai bus lengvas vandens masažas. Vanduo puikiai nuplauna stresą. • Stenkitės kasdien gerai išsimiegoti. Tai labai svarbu!• Labai naudingi fiziniai pratimai. Vi-sai nebūtina eiti į sporto salę. Tiesiog pajudėkite namuose. Tinka pritūpimai, atsispaudimai, šokiai, – viskas, kas tik šauna į galvą! Bet koks judesys – aukso vertės!• Pasilepinkite atpalaiduojamuoju masažu. Mums beprotiškai trūksta prisilietimų. Prisiminkime, kaip mes nuraminame vaiką? Apkabiname, pri-glaudžiame prie savęs ir meiliai glos-tome. Tiesiog intuityviai jaučiame, kad prisilietimai daro stebuklus. Jie suteikia ne tik ramybės, bet ir saugumo jausmą. Vaikai dažnai ir patys prašo juos pa-glostyti. Žinoma, galite užsisakyti profesiona-lų atpalaiduojamąjį masažą, bet galite juo pasimėgauti ir namuose. Tokį ma-sažą jums gali padaryti vyras, draugas ar draugė. Tik reikia, kad jie, glosty-dami ir lengvai trindami jūsų kūną, patys būtų ramūs ir gerai nusiteikę, nes per masažuojančiojo rankas per-siduoda visos jo nuotaikos.

Maistas… nuo streso Mitybos specialistai teigia, kad kai ku-rie maisto produktai padeda sėkmingai įveikti stresą, išvengti nemalonių jo pa-darinių ir netgi tam tikram laikui įgyti imunitetą.Nuo streso puikiai „gelbsti“ javainiai, špinatai, gūžiniai kopūstai, bananai, sojos produktai, ryžiai ir jūrų žuvys. Paslaptis visai paprasta: šiuose pro-duktuose yra daug magnio, padedančio įveikti stresą. Streso kamuojamo žmo-

Pavasaris,egzaminų jaudulys ir

Ko gero, manote, kad per pavasarinį žydėjimą visai turėtu-me gyventi be streso. Deja... Pavasarį užklumpa daugybė darbų – auga žaliuoja žolė, visi pakampiai prašyte prašosi rankų prisilietimo. Ne ką lengviau ir jauniems žmonėms – prasideda egzaminų sesija... Taigi ne vienam labai ak-tualus klausimas – kaip nugalėti užklupusį stresą? Stresas dažniausiai patiriamas kilus konfliktui su aplinka. Jei konflik-to išspręsti nepajėgiame, atsiduriame stresinėje situacijoje, kuri gali turėti neigiamų padarinių.

Ką pataria specialistai

Pasak holistinės medicinos gydy-tojos homeopa-tės Danguolės Bortkevičienės, patiriant stre-są pirmiausia reikėtų rinktis homeopatinius preparatus. Jų mikrodozės su-

žadina mūsų vidines galias, gyvybi-nes jėgas, gerina organizmo funkci-jas, suteikia galimybę pačiam spręsti savo problemas. Vienas tokių homeo-patinių preparatų yra „Acosedum“.

Jo sudėtyje yra ignamedžio, turinčio stiprių antidepresinių savybių, taip pat kitų augalų, nuo seno vartojamų ir liaudies medicinoje, ir homeopatijoje. Pavyzdžiui, valerijonas liaudies medi-cinoje vartojamas kaip priemonė, kuri padeda įveikti neigiamas emocijas. Kitos sudedamosios preparato dalys vartojamos tik homeopatijoje, pa-vyzdžiui, jau minėtasis ignamedis, kaktusas, kraujotaką pagerinanti aukso druska. Visos preparato sude-damosios dalys padeda įveikti stresą, mažina nuovargį, išsekimą, nervin-gumą ir dirglumą, gerina nuotaiką ir miegą.„Acosedum“ rekomenduojama var-toti esant baimei, stresui, nervinei įtampai, varginant dažnai nuotaikų kaitai, nuovargiui, esant padidėju-siam jautrumui, dirglumui, atsira-dus miego sutrikimų dėl įtampos. D. Bortkevičienė sako, kad šio ho-meopatinio preparato patartina var-toti tada, kai žmogų apėmęs nerimas užtrunka 10–12 dienų, po įvairių su-krėtimų, ilgai užsitęsusių švenčių, nervinantis dėl laukiančio egzami-

no, pasikeitus darbui. „Acosedum“ gali pagelbėti tiems, kuriems nesiseka sporto varžybose, paliko ar išdavė my-limas žmogus, tiems, kurie turi šeimy-ninių rūpesčių. „Acosedum“ labai tinka tiems žmo-nėms, kurie nėra pripratę prie stiprių cheminių raminamųjų vaistų. Šis pre-paratas ypač tinka pagyvenusiems žmonėms, kai sutrinka motyvacija, po-žiūris į teigiamus gyvenimo pokyčius. Pavartojus šio vaisto, pasikeičia tokių žmonių nuotaika ir net akių žvilgsnis. Svarbu ir tai, kad šis vaistas nesukelia mieguistumo. „Acosedum“ gali vartoti ir nėščios bei maitinančios moterys.„Acosedum“ pripažinimą tarp specia-listų ir pacientų liudija tai, kad 2002 metais šis preparatas pelnė „Metų ga-minio“ apdovanojimą.

Merginos dažniausiai būna nepaten-kintos savo išvaizda. Jos lygina save su manekenėmis ar tiesiog su kitomis merginomis ir dėl įsivaizduojamo ne-patrauklumo dažnai puola į neviltį. Nuo tokios graužaties iki ilgalaikio streso – vienas žingsnis. Svarbiausia vyrų streso priežastis – darbas, kur kažkam kažką reikia įro-dinėti. Na, panašią būseną dar gali su-kelti dievinamos krepšinio komandos pralaimėjimas...

Tačiau stresas dažniausiai smarkiai „smogia“ moterims. Kodėl?Moterys darbe paprastai irgi turi rū-pesčių, bet joms dar neretai tenka įro-dinėti, kad yra lygiai tokios pat puikios darbuotojos kaip ir jų kolegos vyrai....Be to, moterys dar turi rūpintis namų gerove, vaikais, vyru, jo problemomis, na, ir, savaime suprantama, savo gro-žiu. O jeigu mylimas vyras geria, ne-skiria savo moteriai dėmesio ar netgi yra neištikimas – tai depresija tiesiog neišvengiama. Beje, moterys depresija serga dvigubai dažniau negu vyrai.

Organizmo reakcija vienodaTačiau kad ir kokia būtų streso prie-žastis, organizmo reakcija į jį paprastai būna vienoda. Patyrus stresą, antinks-čiai pradeda sparčiai gaminti adrena-liną ir kitus streso hormonus. Dėl to pradeda smarkiau plakti širdis, pa-didėja kraujospūdis, padažnėja kvė-pavimas, pakinta vandens ir druskų pusiausvyra, padidėja cukraus kiekis kraujyje ir pan.Stresas, kaip ir virškinimo organų sutrikimai, neišvengiamai atsispin-di odoje. Streso hormonai neleidžia augti ir dalytis odos ląstelėms, todėl oda suplonėja, tampa lengvai pažei-džiama, blogai gyja žaizdos. Kaulai daug sunkiau pasisavina kalcį.Moters organizmui stresas tiesiog pražūtingas: ją dažnai ar netgi nuo-latos kankina galvos skausmai, apima panika, sutrinka lytinis gyvenimas, oda papilkėja ir pradeda sparčiai senti, prasideda gastritas, skrandžio skausmai, grėsmingai didėja svoris, kūną subjauroja celiulitas. Tai streso padariniai.Dažniausiai streso apimtas žmogus pradeda daug valgyti, o riebalai ima kauptis ant klubų ir šlaunų. Negi ga-lima galvoti apie sveiką mitybą, jei akyse kaupiasi ašaros? Tada bent jau skanėstais norisi save pradžiuginti... Dėl užsitęsusio streso gali prasidėti tiek anoreksija, tiek bulimija. O ce-

STRESAS…

gaus organizmas nuolat gamina adre-naliną ir noradrenaliną – hormonus, kurie skverbiasi į mūsų ląsteles. Mag-nis, jei tik jo yra pakankamai, sustabdo šį organizmui kenksmingą procesą. Be to, magnis stiprina širdį ir reguliuoja kraujotaką. Gaila, kad tik nedaugelis žino, jog ir vitaminai C, E ir B12 taip pat greitai padeda atsikratyti streso. Vitamino C gausu saldžiosiose paprikose, citru-siniuose vaisiuose, petražolėse, su lu-penomis virtose bulvėse, brokoliuose. Daug vitamino E yra gaminiuose iš rupiai maltų miltų, pieno produktuo-se, o ypač daug – kviečių gemaluose

ir kviečių gemalų aliejuje. Vitamino B12 atsargas papildysime ir valgydami kiaušinių bei skumbrių.Stresas mūsų tyko visur, tad visada po ranka reikėtų turėti maisto produktų, kurie yra veiksminga „pirmoji pagalba“ nuo fizinės, nervinės, protinės ir dva-sinės įtampos. Kramtykite saulėgrąžas, graikinius ir lazdynų riešutus, migdo-lus. Valgykite džiovintų vaisių – da-tulių, figų, slyvų. Gerkite kuo daugiaušaltalankių, greipfrutų sulčių ar erškėt-rožių vaisių arbatos. Ir netgi gabalėlis šokolado – geriausia juodojo – bus la-bai naudingas ir tvirta užkarda sėlinan-čiam stresui.

AcosedumHomeopatinis vaistas (geriamieji lašai, tirpalas)Tirpalą gerti 0,5 - 1 val. prieš valgį, lašinant į arbatinį šaukštelį vandens arba ant cukraus. Laikyti kuo ilgiau burnoje. Prieš vartojimą per-skaityti informacinį lapelį.

Ekspertų pripažintam geriausiu homeopatiniam preparatui „Acosedum“ visose „Baltijos vaistinių grupės“ vaistinėse gegužės mėnesį taikoma nuolaida!


JŪSŲ VAIKASJŪSŲ VAIKAS

KūdikisJūsų vaikui dar nėra nė metų? Einant pas gydytoją, jums bus reikalingas pagalbininkas – tėvelis, močiutė ar draugė. Jie padės jums kur kas grei-čiau apsisukti poliklinikoje ir mažy-liui bus mažiau priežasčių verkti. Ma-žiau pavargs ir pati mamytė. Dėl viso pikto, jei vizitas užsitęstų, pasiimkite buteliuką su pieno mišiniu (aišku,

jeigu nemaitinate krūtimi) ar vande-niu, atsarginių sauskelnių, higieninių servetėlių, čiulptuką, barškutį, polie-tileninį maišelį, į kurį sudėsite visus panaudotus daiktus.

Nuo dvejų iki penkeriųTokio amžiaus vaikai jau daugiau ben-drauja, formuojasi ir jų požiūris į gy-dytojus. Todėl mažylį reikia iš anksto

nuteikti būsimai kelionei į poliklini-ką. Pasistenkite, kad vizitas pas gy-dytoją taptų ypatingu įvykiu. Duk-rytė mėgsta puoštis? Aptarkite, kuo ji rengsis. Sūnui patinka pasireikšti? Tegul jis išmoksta neilgą eilėraštuką. Bet neverskite nedrąsaus vaiko „gar-siai pasisveikinti“, pačiam atsakyti į gydytojo klausimus – atseit, jau ne-mažas – taip jūs sukursite neigiamą vizito pas gydytoją foną. Jau geriau atvirai pasakykite, dėl ko einate pas gydytoją ir ką jis vaikui darys. Melas gali išgelbėti vieną du kartus, o vaiko pasitikėjimo neteksite ilgam. Neži-nojimas – baimės sąjungininkas.Pagalvokite, kaip sutrumpinti lau-kimo laiką prie gydytojo kabineto: 20–30 minučių jums – vieni niekai, o vaikui – tai ištisa amžinybė. Pasi-imkite piešimo sąsiuvinį, pieštukų, mėgstamą vaiko knygelę, kad jis tu-rėtų kuo užsiimti.

Nuo penkerių ir vyresniVaikas jau ūgtelėjęs, ir jį jau galima įkalbėti atlikti vieną ar kitą procedū-rą, prašyti šiek tiek pakentėti. Apie būsimą vizitą pas gydytoją jūs galite pakalbėti su vaiku jau visai raciona-liai. Labai svarbu, kad vaikas supra-stų, jog gydytojas ar medicinos sesuo nori jam padėti. Todėl visada išaiš-kinkite, ką jie vaikui darys. Tai gal ir nepadės mažajam pacientui visiškai atsikratyti baimės, bet bent jau šiek tiek nuramins mažylį. Jūs taip pat turite būti sąjungininkė – tiek gydy-tojo, tiek vaiko. Svarbu, kad kalbant apie gydytoją jūsų balse vaikas nepa-justų įtartinų gaidelių, nekritikuokite poliklinikos tvarkos vaikui girdint. Visais įmanomais būdais rodykite pasitikėjimą gydytojais. Vaikas turi tikėti, kad mama žino, ką daro. Jeigu jūs nervinsitės, tai persiduos ir jūsų sūneliui ar dukrelei.

PaauglystėPaprastai paaugliai jau patys nueina pas gydytoją, bet pasitaiko ir išimčių. Būti-nai eikite drauge, jei jaučiate, kad vai-kui tai svarbu. Procedūrų svarbą su vai-ku galite aptarti gana nuodugniai. Net ir mažiausią nutylėjimą tokio amžiaus vaikai priima kaip melą. Dar kartą pri-minkite vaikui, kodėl einant pas gydy-toją svarbu nusiprausti po dušu, pasi-keisti apatinius baltinius; kai gydytojas klauso širdį ir plaučius, nekvėpuoti jam į veidą; einant pas odontologą dėl viso pikto pasiimti vienkartinių nosinaičių, paaiškinkite, kaip elgtis registratūroje, kaip kalbėti su gydytoju.

Jei vaikas bijo• Paaiškinkite mažyliui, kad skausmas, kurį jam tenka kęsti, greitai praeis, pa-laikykite jį. • Nenagrinėkite procedūros detalių, jei jos vaiką gali išgąsdinti. Pavyzdžiui, vaikui reikės atlikti gastroskopiją. Jei tai ne paauglys, visiškai užteks pasaky-ti, kad jam duos praryti „lemputę“ – ji švies jo viduje, viską parodys, o paskui gydytojas ją išims. Išsamesni aiškini-mai gali sukelti neigiamų emocijų.Procedūros metu nukreipkite vaiko dėmesį. Vaikus, kaip ir suaugusiuosius, dažnai baugina pati mintis, kad bus kišamasi į jų organizmą. Mat gamta pasistengė, kad mes saugotume save, vengtume traumų. Gana pažįstamas vaizdas: žmogus leidžia pradurti veną, medicinos sesuo ima kraujo į mėgintu-vėlį. Pacientas staiga pakreipia galvą ir pamato tą mėgintuvėlį, pilną jo kraujo. Ir nors jo organizme liko dar penketas litrų, suaugęs dėdulė apalpsta. Tai ką jau kalbėti apie mažus vaikus?• Neperduokite vaikui savo baimės. Ma-mytės ir tėveliai taip pat bijo eiti pas gydytojus: o jeigu ims ir ras rimtą ma-žylio ligą? O jei bus kokių nors kom-plikacijų? Vaikai puikiai jaučia suaugu-siųjų nuotaikas. Kaip tik todėl reikia įtikinti mažylį, kad nuėjus pas gydytoją nebus jokių nemalonių netikėtumų.• Negąsdinkite vaiko gydytojais. Ir se-selėmis. Negali būti nieko kvailesnio! Vaiko galvoje įsitvirtina mintis: me-dicinos procedūros, pasirodo, skirtos ne jiems padėti – tai bausmė už blogą elgesį ar neklusnumą! Beje, medici-nos darbuotojai tiesiog įtūžta išgirdę: „Jei blogai elgsiesi, gydytojas įdurs tau švirkštu!“• Kontaktas su vaiku. Žinoma, jam skauda ir baisu. O gal tik baisu. Kaip tuo metu reikalinga mamos paguoda ir pagalba! Laikykite savo brangiausią turtą už rankutės, kalbėkite švelnius žodžius. Jei vaikutis įsiverkė, nebarkite jo, o paguoskite. Nepamirškite, mažylis pas gydytoją, jis turi teisę ir pravirkti, ir išsigąsti. Barti už tai negalima. Jokių auklėjamųjų kalbų! Nepamirškite ir to, kad jūsų vaikas neturi pavyzdingai elg-tis pas gydytoją, didvyriškai nugalėda-mas skausmą ir baimę. Jei jis verkia ir bijo, barti ir gėdinti jį tiesiog žiauru.• Apdovanokite. Iškentėti nemalonias akimirkas pas gydytoją ir nė „necypte-lėti“(na, ar beveik „necyptelėti“) – tikras vaiko žygdarbis. Duokite jam suprasti, kad juo didžiuojatės. Pagirkite vaikutį, papasakokite apie jo puikų elgesį drau-gams ir giminaičiams, nupirkite kokį žaisliuką ar bent jau ledų.

Visi mes bijome gydytojų, tačiau stengiamės neišsiduoti. Na, o mažieji nemoka nuslėpti savo baimės. Todėl graudūs verksmai prie pediatro kabineto – įprastas reiškinys. Tėvų širdys tuomet tiesiog plyšta iš skausmo: kaip padėti mažy-liui, kaip jį paguosti ir nuraminti? Vis dėlto mes galime pa-daryti taip, kad vizitas pas gydytoją netraumuotų nei vaiko, nei mūsų. Todėl dar išvakarėse viską reikėtų apgalvoti iki smulkmenų. Suprantama, būtina atsižvelgti ir į vaiko amžių.

VAIKAS pas gydytoją

Vaikas į šį pasaulį ateina su tūks-tančiais savų norų, todėl jam labai nelengva tenkinti dar ir tėvų reika-lavimus. Vaiko asmenybę formuoja tėvų auklėjimas. Šilta namų atmos-fera, tėvų nuoširdumas ir gebėjimas parodyti savo jausmus padeda vai-kui lengviau prisitaikyti prie įvairių draudimų ir reikalavimų. Tačiau kar-tais net ir tokiomis sąlygomis vaiko elgesys nukrypsta nuo visuotinai priimtų normų. Ką gi daryti – bausti ar apsimesti, kad viskas tvarkoje?

Svarbu nustatyti ribasŠtai tada tėvai ir būna priversti grieb-tis bausmių. Psichologai vienu balsu tvirtina, kad neleistina, o ir nėra jokios prasmės bausti mažylį, kuris dar ne-daug ką supranta. Tai, žinoma, nereiškia, kad jam viską galima leisti, tačiau reikia žinoti, kad nuolatiniai draudimai riboja vaiko laisvę ir stabdo jo raidą. Mažiems vaikams visiškai pakanka mamos nepa-tenkintos veido išraiškos, jos griežto pa-sipriešinimo vaiko veiksmams bei gebė-jimo nukreipti vaiko dėmesį kita linkme.Vaikui augant ateina akimirka, kai žodi-nių draudimų jau nebepakanka. Pasi-taiko, kad vaikas į draudimus nekreipia jokio dėmesio. Vaikas puikiai žino, jog leidžia sau per daug, ir jeigu tėvai į tokį vaiko elgesį žiūrės pro pirštus, mažasis elgsis vis blogiau. Tad labai svarbu nu-statyti ribas – kas galima, o kas drau-džiama. Tačiau šias ribas nustatę tėvai turi nuosekliai jų laikytis.Dažnai suaugusieji mano, kad bausda-mi vaiką skriaudžia, o vaikui bausmė yra tarsi ženklas, kad jis yra nemylimas. Ta-čiau tai, kad tėvai nuoseklūs ir atkaklūs, anaiptol nereiškia, kad jie beširdžiai. Jie tiesiog supranta, kad lepinamas vaikas vargu ar išmoks gerai elgtis.

Bausti beprasmiška„Kiekvieną šeštadienį su visa šeima einame pas tėvus pietų, – pasakoja penkerių metų Justo mama. – Kaskart išeinant iš namų primenu sūneliui, kad jis būtų mandagus ir negadintų kitiems nuotaikos. Iš pradžių sūnus su šia už-duotim šiaip taip susidoroja, o paskui įsisiautėja, pradeda lakstyti, šokinėti ant sofos ir darosi tiesiog nepakenčia-mas. Pastangos nuraminti dažniausia būna be rezultatų“.Vaikai, ypač judrūs, taip elgtis dažniau-siai pradeda iš nuobodulio. Tad iš anks-to verta pagalvoti, ar ištvers vaikas prie

pietų stalo keletą valandų? Tokia situacija jam tiesiog neįprasta. Geriausia būtų, jei po pietų vienas iš tėvų tiesiog užsiimtų mažuoju. Jam būtų galima sugalvoti kokį žaidimą kitame kambaryje arba visai šei-mai tiesiog anksčiau išeiti namo. Vaiko pyktisKartais vaikas nesugeba susidoroti ne su kokia nors situacija, o pats su savimi. „Jaunesniajam sūneliui gimtadienio proga padovanojome jo trokštamą automobilio modeliuką, – pasakoja trejų metukų Simo mama. Kai vyresnysis brolis paprašė Simo duoti pažaisti su ką tik gauta dovana, šis jam neleido, nes pats norėjo žaisti. Vyres-nėlis čiupo žaislą iš mažojo rankų ir svie-dė į sieną. Tačiau svarbiausia, kad jis savo poelgiu buvo netgi patenkintas – sėdėjo ir juokėsi...“Vaikas taip pasielgė ne iš žiaurumo, bet dėl tam tikro elgesio sutrikimo. Tokiu at-veju tėvai turi jam paaiškinti, kad už tokį poelgį reikia atsakyti. Pasak psichologų, neišpirkta kaltė gali paskatinti vaiką panašiai elgtis ir ateityje. Tačiau niekada: • nebauskite vaiko iš susierzinimo ar nevilties;• neskaudinkite ir nežeminkite vaiko;• nebauskite vaiko prie jo draugų ar draugių;• neatidėliokite bausmės, vaiką bauskite jam nusikaltus;• nesigriebkite fizinių bausmių, kurios moko,kad stipresnis visada yra pranašesnis; • negrasinkite vaikui;• nesibaiminkite, kad vaikas nustos jus mylėjęs – jis tiesiog instinktyviai jaučia, kad jūsų ketinimai geri.

Auklėkime BE BAUSMIŲ


KAS YRA KASKAS YRA KAS

Jau pats šienligės pavadinimas nurodo, kas sukelia šią ligą. Tačiau ar ligos simp-tomai užklumpa tik vaikščiojant žydin-čiomis pievomis, ar tik žolių žiedadul-kių alergenai sukelia šienligę? Kas dar turi įtakos šiai ligai atsirasti?Šienligę (polinozę), arba alerginį rinitą (alerginę slogą), sukelia ore sklandan-tys alergenai. Vieni aktyviausių alerge-nų yra medžių (beržų, lazdynų, ąžuolų, alksnių) ir žolių (dažniausiai varpinių bei piktžolių) žiedadulkės. Lietuvoje kovo–gegužės mėnesiais žydi beržai, alksniai, lazdynai, nuo gegužės vidu-rio pradeda žydėti motiejukai, miglės, šunažolės, smilgos, vėliau ore sklando piktžolių (balandų, pelynų, kiečių, varpučių) žiedadulkės. Žiedadul-kes išnešioja vėjas, platina vabzdžiai, paukščiai, todėl jų gausu ne tik pievo-se ar miškuose, bet ir mieste. Alerginį rinitą sukelia vėjo nešiojamos žieda-dulkės, kurios nukeliauja tūkstančius kilometrų, net iš vienos šalies į kitą. Kai atveriame langus, žiedadulkės pa-tenka ir į mūsų būstus. Ligos požymių atsiranda, kai pradeda žydėti augalas, kuriam žmogus yra jautrus. Anksčiau šienligė buvo vadinama sezoniniu aler-giniu rinitu. Remiantis dabartine aler-ginio rinito klasifikacija, ši liga skirsto-ma į epizodinį alerginį rinitą, kai ligos simptomų yra mažiau negu 4 dienos per savaitę ir trumpiau negu 4 savaitės, ir nuolatinį, jei ligos požymiai užtrunka ilgiau. Taigi žiedadulkių sukeltas aler-ginis rinitas pagal trukmę gali būti ir epizodinis, ir nuolatinis, priklausomai nuo to, kokiems ir keliems augalams žmogus yra jautrus.Alerginį rinitą gali sukelti ir dulkės, kylančios valant butą ar klojant lovą, patalynėje besiveisiančios dulkių er-kės, gyvūnų, dažniausiai kačių ar šunų, pleiskanos, taip pat grybelių sporos, kurių ypač gausu drėgnuose butuose su apipelijusiomis sienomis, taip pat atmosferoje, dirvos paviršiuje ir kitur.

Kokie yra šienligės (alerginio rinito) požymiai? Kaip liga paveikia žmogaus gyvenimą? Alerginiam rinitui būdingos gausios išskyros iš nosies, dažniausiai ir nosies bei akių niežėjimas, paraudimas, nosies paburkimas, čiaudulys. Akys ašaroja, bijo šviesos, kartais pakyla kūno tem-peratūra, skauda galvą, žmogus greitai nuvargsta. Ligos simptomai sustiprėja išvykus iš namų į gamtą. Alerginis rinitas labai vargina žmogų, pablogina jo gyvenimą: sutrikdo kvėpa-vimą, miegą, nepalankiai veikia poilsį, protinę veiklą, darbingumą. Vaikams ši liga trukdo lankyti mokyklą, mokytis.

Kaip gydomas alerginis rinitas?Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, diag-nozuojant ir gydant alerginį rinitą vado-vaujamasi ARIA (Allergic rhinitis and its impact on asthma) rekomendacijomis.Alerginis rinitas gydomas kompleksiš-kai. Pirmiausia reikia nutraukti kontak-tą su alergenu, ir jeigu įmanoma, kon-troliuoti aplinką, kitaip tariant, pašalinti iš jos bet kokius alergenus. Daugeliui sergančiųjų alerginiu rinitu skiriama

vaistų, kurie kiekvienam pacientui pa-renkami individualiai, atsižvelgiant į ligos simptomus, jų derinį. Alergines reakcijas veiksmingai slopina kelių far-makologinių grupių vaistai: histamino H1 receptorių antagonistai, gliukokor-tikosteroidai, leukotrienų receptorių antogonistai ir kt.Paskyrus gydymą, po 2–4 savaičių reko-menduojama vėl apsilankyti pas gydyto-ją, kad jis apžiūrėtų ir įvertintų gydymo

veiksmingumą. Jei būklė pagerėja, vaistų galima sumažinti, o būklei nepasikeitus – skirti papildomą gydymą. Jeigu žinomas ligą sukėlęs alergenas, tuomet veiksmingai padeda specifinėimunoterapija to alergeno vakcina, ku-rią prieš žydėjimo sezoną specializuo-tuose alergologijos kabinetuose atlieka gydytojai alergologai.

Šienligė – sezoninė liga. Dažniausiai ji savaime praeina nužydėjus alergiją su-keliantiems augalams. Kodėl taip svar-bu šią ligą diagnozuoti ir gydyti? Šienligė (alerginis rinitas) padidina astmos riziką, todėl nuo pat pradžių ją būtina rūpestingai gydyti. Klinikiniai tyrimai rodo, kad laiku gydant alerginį rinitą labai sumažėja bronchų astmos rizika.Alerginis rinitas ir astma – dažnai kartu pasireiškiančios ligos. Pasaulio sveika-tos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 80 proc. sergančiųjų bronchų ast-ma turi ir alerginio rinito simptomų. Tai, galima sakyti, yra dvi vienos ligos išraiškos. Alerginis rinitas, kaip ir kitos atopinės ligos (atopinis dermatitas, alerginė ast-ma), pasireiškia nuo imunoglobulino (Ig)E priklausomu „alerginės kaska-

Pavasarį atgyjanti gamta atneša ne tik daug džiaugsmo, bet kartais ir nemažai rūpesčių. Pražydus sodams, sužaliavus pievoms, besiskleidžiant gėlių kilimams, neretą vaiką ar suau-gusįjį pradeda kamuoti kosulys, dusulys, ima „varvėti“ nosis, peršėti akis. Tai akivaizdūs alerginio rinito, arba šienligės, požymiai. Ši liga yra paplitusi visame pasaulyje, ir ja kasmet suserga vis daugiau žmonių. 2006 m. alerginiu rinitu sirgo 25 proc. planetos gyventojų. Apie šią ligą plačiau papasakoti pa-prašėme KMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydyto-jos alergologės dr. Jūratės Staikūnienės.

Pavasarinio žydėjimo... RŪPESČIAI

dos“ mechanizmu ir yra vadinamojo „alerginio maršo“ dalis. Prasidėjus aler-ginei reakcijai, išbalansuojama imuninė sistema: viena alergijos forma gali virsti kita arba gali išprovokuoti kitą alerginę ligą. Taigi pacientai vienu metu gali sirgti keliomis alerginėmis ligomis. Kaip minėjau, alerginis rinitas skati-na riziką susirgti astma. Be to, sergant sunkiu alerginiu rinitu, gali paūmėti ir astmos eiga.

Gydant bet kurią ligą, svarbus ir pa-ciento vaidmuo. Kuo alerginiu rinitu sergantis žmogus galėtų sau padėti? Visų pirma žmogus gali sau padėti kon-troliuodamas aplinką, t. y. vengdamas ne tik specifinių alergenų (žiedadulkių,pelėsių), bet ir siekdamas pašalinti ne-specifinius alergenus (cigarečių dūmus,stiprius kvapus, kvepalus, garus ir t. t.). Sumažinus alergenų koncentraciją ap-linkoje, pagerėja ligonio savijauta. Kaip minėjau, vieni didžiausių alergi-nio rinito „kaltininkų“ yra žiedadulkių alergenai. Žiedadulkių koncentracija ore būna itin didelė sausomis, saulėto-mis ir vėjuotomis dienomis. Jei serga-te alerginiu rinitu, tokiomis dienomis reikėtų kuo mažiau būti lauke. Be to, augalų žydėjimo metu langus reikėtų laikyti uždarus arba įsigyti ir pritvir-tinti prie langų specialius tinklelius,

pro kuriuos žiedadulkės nepatenka į kambarį arba jų patenka labai ma-žai. Parėjus į namus, rekomenduoja-ma persirengti drabužius, išsimaudyti duše, ištrinkti plaukus, ant kurių gali būti žiedadulkių. Nepamirškite, kad alerginį rinitą gali sukelti ir patalpų alergenai. Norint išvengti namų dulkių erkių alergenų, čiužinius ir pagalves rekomenduojama uždengti orui nepralaidžiu audeklu, lovos paklodes ir užvalkalus skalbti karštame (per 60 laipsnių) vandeny-je, kruopščiai valyti antklodes, pledus. Namuose reikėtų atsisakyti kilimų, ki-liminės dangos, geriau būtų medinės grindys, parketas, kamštinė ar vinilinė danga. Vietoje baldų, aptrauktų go-belenu, geriau tiktų mediniai ir odi-niai baldai. Užuolaidas geriau pakeisti žaliuzėmis, kurias galima nuvalyti drėgnu skuduru. Dažnai valant dulkes drėgnu skuduru, sumažėja žiedadul-kių kiekis. Jeigu įtariate, kad esate jautrūs na-minių gyvūnų alergenams, patartina namuose jų nelaikyti. Kai neįmanoma apsisaugoti nuo ore esančių alergenų, pavyzdžiui, darbo aplinkoje, reko-menduojama naudotis kaukėmis arba respiratoriais.

Dėkojame už pokalbį.


TV laidos eksperto profesoriaus Romualdo Basevičiaus komentarasNorėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad sulaukęs 65 metų dažnas žmogus pajunta, jog greičiau pavargsta, sumažėjo dėmesys, pablogėjo atmintis. Dar vėliau praktiškai kas trečias žmogus skundžiasi šiais negalavimais. Beje, reikia nepamiršti, kad pa-blogėjusia atmintimi gali skųstis ir jaunos moterys, vartojan-čios hormoninių kontraceptikų (jie pablogina folio rūgšties ir B grupės vitaminų pasisavinimą). Taigi medicininės paskirties preparatas „Memoril forte“ gali padėti sumažinti kontraceptinių

preparatų šalutinį poveikį. Jo rekomenduojama vartoti ir pajutus nelauktą, greitesnį galūnių šalimą (tai rodo periferinės kraujotakos sutrikimus), pablogėjus atminčiai, su-mažėjus dėmesiui, pajutus greitesnio protinio nuovargio reiškinius. Jis tinka vartoti ir jaunam, ir senam.

Mokslininkai iki šiol nenustatė, kurio-se smegenų dalyse kaupiama atmintis, tačiau aišku, kurios smegenų dalys yra susijusios su atminties procesais. Pa-sirodo, atminties mechanizmai pri-klauso nuo nervinių ląstelių būklės, nuo įvairių bioelektrinių ir cheminių procesų, vykstančių daugelyje smege-nų centrų vienu metu. Taigi atmintis yra savotiškas nuolatinis judėjimas. Jam sulėtėjus ir dėl to susilpnėjus neurocheminių medžiagų, dalyvau-jančių atminties procesuose, įsimini-mas pablogėja. Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis Pagal trukmę ir tipą atmintis gali būti kelių rūšių. Trumpalaikė atmintis trun-ka kelias minutes ir vadinama „dar-bine“. Ji padeda mums orientuotis aplinkoje, palaikyti pokalbį, suvokti sakomus žodžius ir juos vartoti. To-kiu būdu įsiminta informacija ilgam neišlieka.Ilgalaikė atmintis tęsiasi nuo kelių minučių iki dešimtmečių ir net visą gyvenimą (daugelis vyresnio amžiaus žmonių puikiai atsimena jaunystės įvykius!). Svarbiausius gyvenimo įvy-kius, faktus žmogus įsimena arba kar-todamas, arba emocionaliai (vaizdais, žodžiais) sustiprindamas jų svarbą.

Kada atmintis gali pablogėti?Aktyvi protinė veikla gali atnaujinti nervinius ryšius ir palaikyti gerą at-mintį. Atminties funkcijas stiprina ir sveikas miegas. Ir tai suprantama, juk pagrindiniai atminties procesai vyksta naktį, mums miegant. Sutri-kęs miegas, ilgalaikė nemiga pablo-gina įsiminimą. Norint išlaikyti gerą atmintį, svarbu tinkamai maitintis.Tačiau reikėtų suklusti, jei pasidarė sunku prisiminti vakarykštės dienos įvykį. Tai ženklas, kad sutriko įsimi-nimo procesai. Dažniausiai taip nu-tinka sergant Alzheimerio liga. Kar-tais manoma, kad blogėjanti atmintis yra neišvengiamas senatvės požymis. Iš tiesų tai susiję ne su amžiumi, o su mažėjančiu nervinių ląstelių aktyvu-mu ir trinkančia kraujotaka.Jaunam žmogui atmintis gali sušlu-buoti dėl nervinės įtampos, depresijos bei mitybos sutrikimų, pavyzdžiui, intensyviai mokantis, ilgai laikantis dietos.

Kraujotakos sutrikimai ir atmintisNepakankama smegenų kraujotaka silpnina smegenų žievės nervinių ląste-lių veiklą ir kartu blogina atmintį. Gy-

dytoja Jurgita Jankauskienė aiškina, kad normalią galvos smegenų veiklą trikdo užsikimšusios smulkiosios krauja-gyslės, patirtos traumos, toksiniai veiksniai, pavyzdžiui, riebus ir gausus maistas, alkoholis, rūkymas. Be šių veiksnių, svarbios įtakos turi žmo-gaus amžius. Senstant neišvengiamai prasideda arterijų sienelių sklerozė. Mažėjant kraujagyslių elastingumui ir spindžiui, mažėja ir jų laidumas, kraujas „užsistovi“ kraujagyslėse, gali ištikti trombozė ar embolija. Visi šie kraujotakos sutrikimai blogina organų, taigi ir galvos smegenų, ap-rūpinimą krauju ir maisto medžia-gomis bei sukelia daugybę negalavi-mų. Sutrikus kraujotakai, dažniausiai žmonės skundžiasi galvos svaigimu, nestabiliu kraujospūdžiu, pykinimu, vėmimu, pusiausvyros sutrikimu, at-minties pablogėjimu, mirgėjimu aky-se bei regėjimo pablogėjimu, ūžimu ausyse ir pan. Viena iš grėsmingiausių centrinės kraujotakos sutrikimo komplikacijų yra insultas.Insultas – tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pažeidžian-tis tam tikras smegenų funkcijas, sukeliantis mąstymo, kalbos sutri-kimų bei galūnių paralyžių. Mikro-insultu (nedidelės apimties insultu) apibūdinami grįžtamojo pobūdžio smegenų veiklos sutrikimai. Tranzi-tinė išeminė ataka, arba praeinantis galvos smegenų kraujotakos sutri-kimas, – tai trumpalaikis, iki 24 val. trunkantis galvos smegenų funkcijos sutrikimas. Dar viena iš komplikaci-jų yra demencija – protinės veiklos susilpnėjimas, galintis atsirasti dėl lėtinio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo.Tačiau negalima užmiršti, kad labai svarbūs ir periferinės kraujotakos sutrikimai. Jeigu į juos nekreipiama dėmesio, gali atsirasti sunkių pažei-dimų – opos, nekrozė, ūmus arterijų užakimas. Pirmieji periferinių arteri-jų sklerozės simptomai – mėšlungio pobūdžio skausmas einant. Jau tada verta susimąstyti ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Reikia ir treniruotės, ir poilsioKaip jau minėjome, svarbu atmintį treniruoti. Ne veltui sakoma, kad „nau-dojamas daiktas negenda“. Žinoma, žmogui senstant smegenų veikla ima trikti: lėtėja reakcija, atmintis tampa jau ne tokia kaip jaunystėje. Tačiau galvos smegenų veiklai daug įtakos turi ir žmogaus intelektas: domėjima-

Atmintis – viena iš svarbiausių pažintinių funkcijų, kurios apibūdina galvos smegenų gebėjimą gauti, perdirbti, išlaikyti ir atga-minti informaciją. Be atminties negalėtume pažinti pasaulio, išmokti naujų įgūdžių, priimti sprendimų remdamiesi ankstesne

informacija ir patirtimi. Bet kaip išlaikyti gerą atmintį visą gyvenimą, kad senatvėje netaptume našta savo vaikams? Šiaulių J. Jankauskienės šeimos gydytojų centro gydytojos Jurgitos Jankauskienės ir klausiame, kodėl atmintis gali pa-blogėti, kaip ją tausoti ir pagerinti?

Atminties PASLAPTYS

Memoril forteKietos kapsulėsMedicininės paskirties produktasSkirtas kraujotakai gerinti ir smegenų veiklai aktyvinti.Vartojamas po 1 kapsulę 1-2 kartus per dieną.

Medicininės paskirties produktas „Memoril forte“ visose „Eurovaistinėse“ iki birželio 2 dienos parduodamas su 20 proc. nuolaida!

sis įvairiais dalykais, noras kuo daugiau sužinoti, išgirsti ir pamatyti. Tai pa-laiko žmogaus gyvybingumą, skatina aktyvią protinę veiklą. Galvos smegenų veiklai labai svarbus tinkamas poilsis – kiekvienam žmo-gui gana individualus. Jis turėtų ati-tikti žmogaus gyvenimo ritmą. Labai svarbu kasdien mankštintis arba bent pasivaikščioti. Pasivaikščiojus pagerė-ja ne tik galvos smegenų kraujotaka, bet ir miegas, darbingumas, atmintis. Be visų čia išvardytų kraujotaką ge-rinančių priemonių, reikėtų vartoti ir centrinę bei periferinę kraujotaką ge-rinančių preparatų. Labai populiarūs ir veiksmingi preparatai su ginkme-džio ekstraktu. Vienas jų – „Memoril forte“.

Ginkmedžio galia žinoma nuo senoMedicininės paskirties preparato „Me-moril forte“ sudėtyje yra ginkmedžio ekstrakto, vitaminų C, E, seleno, B grupės vitaminų, magnio. Nuo seno žinoma, kad dviskiautis ginkmedis turi antioksidacinių medžiagų, slopinančių trombų susidarymą, taigi padedančių išvengti kraujotakos sutrikimų visa-me organizme, gerinančių smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą, sau-gančių nervines ląsteles nuo žalingo įvairių faktorių poveikio, reguliuojan-čių kraujagyslių tonusą ir elastingumą. Ginkmedžio ekstraktas taip pat geri-na atmintį, dėmesį, budrumą, mažina depresinę nuotaiką, gerina galūnių kraujotaką.Vitaminai C, E, selenas yra antioksi-dantai, stiprinantys ginkmedžio eks-trakto poveikį, skatinantys geresnę smegenų veiklą, stabdantys Alzhaime-rio ligos progresavimą vidutinio ir vy-resnio amžiaus žmonėms. B grupės vitaminai dalyvauja medžia-gų apykaitoje, gerina nervų sistemos veiklą. Magnis dalyvauja nervų ir raumenų veikloje, aktyvina organizmo ląstelių

fermentines sistemas, normalizuoja kraujo spaudimą, širdies ritmą, gerina medžiagų apykaitą. Medicininės paskirties produkto „Memoril forte“ tinka vartoti įvairaus amžiaus žmonėms, norint išvengti periferinės ir centrinės nervų sistemos funkcionavimo bei kraujotakos su-trikimų, tai pat susilpnėjus atminčiai, dėmesiui bei protinei veiklai.




Žmogus – labai sudėtinga biocheminė sistema, kurioje yra beveik visų gamto-je žinomų cheminių elementų. Kalis ir magnis turbūt yra patys svarbiausi, nes dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose. Apie 98 proc. kalio kaupia-si ląstelėse ir audiniuose ir tik 0,4 proc. kalio yra kraujo serume. Dėl kai kurių priežasčių kalio kiekis ląstelėse ir krau-jyje gali sumažėti – vystosi hipokalemija (kalio trūkumas).

Kiek mums reikia kalio?Kiekvienam mūsų kalio per dieną reikia skirtingai – tai priklauso nuo amžiaus, kūno masės, ligų. Pavyzdžiui, vienerių metų vaikai kasdien turėtų gauti 1000 mg kalio; 2–5 metų vaikai – 1400 mg; 6–9 metų vaikai – 1600 mg; vyresni nei 10 metų vaikai – 2000 mg kalio. Suaugę žmonės (taip pat nėščiosios ar maitinančios krūtimi moterys) kasdien su maistu turėtų gauti 1600–2000 mg kalio, nors optimali kalio paros dozė yra 3 000–4 000 mg. Sergantiesiems širdies ligomis (arterine hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu) reikėtų dar daugiau kalio – 6 000 mg per dieną.

Kalio gauname iš maistoDaugiausiai kalio yra džiovintose figo-se ir jūros dumbliuose. Nemažai kalio yra ir džiovintuose vaisiuose (datulėse, slyvose), riešutuose, avokaduose, grūdų sėlenose, kviečių daiguose, pupelėse. Nemažai kalio turi daržovės (špinatai, pomidorai, brokoliai, morkos, bulvės, moliūgai, žiediniai kopūstai, burokėliai) ir kai kurie vaisiai (bananai, melionai, kiviai, apelsinai, mangai). Kalio aptin-kama ir mėsoje, piene, sūryje.

Kodėl pritrūkstame kalio?Tačiau dažniausiai iš maisto gaunamo kalio nepakanka. Kalio organizmas dažnai pritrūksta karštomis dienomis. Gali atsitikti ir taip, kad žmogaus (ypač sergančio viena ar kita liga) organizmas tiesiog nepajėgia iš maisto pasisavinti kalio tiek, kiek jo reikia. O net ir nedi-deli kalio pakitimai organizme gali su-kelti akivaizdžių negalavimų.Šio mineralo ypač trūksta vyresniojo amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis – arterine hiper-tenzija, širdies ritmo sutrikimais ir pan. Tačiau kalio gali pritrūkti net ir jauni žmonės, nesergantys jokia lėtine ar kita liga. Dažniausiai tai nutinka, kai laiko-masi griežtos mažo kaloringumo dietos, valgoma mažai produktų, turinčių kalio, taip pat jeigu sutriko virškinimas, žmo-gus viduriavo, gausiai prakaitavo, daug

ir sunkiai dirbo. Karštomis dienomis kalio netenkama daugiau, nes gausiai prakaituojama, dėl to sumažėja magnio kiekis (magnis reikalingas normaliai ka-lio apykaitai), be to, vis dažniau pramo-gaujama gamtoje (taigi daugiau vartoja-ma alkoholio), intensyviai sportuojama.

Kokie yra kalio trūkumo požymiai?Pasak gydytojos Aušros Merkienės, bet koks kalio disbalansas atsiliepia sveika-tai. Jeigu esame sveiki ir kalio pakitimai nedideli, kalio trūkumo nepajusime. Ta-čiau turintieji sveikatos problemų, t.y. jei buvo širdies ritmo sutrikimų, širdies ne-pakankamumo požymių, kalio trūkumo simptomai būna akivaizdesni. Suma-žėjus kalio kiekiui organizme, vargina bendras silpnumas, raumenų skausmas ir silpnumas, atsiranda širdies ritmo su-trikimų, depresinė nuotaika, juntamas dažnas širdies plakimas, permušimai. Ilgainiui gali padidėti kraujospūdis, at-sirasti odos bėrimų, sutrikti virškinimas. Kalio trūkumas gali sukelti ir skausmin-gą kojų mėšlungį.„Kardiologijos skyriuje tokiems pacien-tams dažniausiai nustatomas sumažėjęs

Kalis – gyvybiškai svarbus mineralas. Jis sudaro apie 5 proc. visų organizme esančių mineralų. Kalis būtinas nervų ir raumenų veiklai, dalyvauja reguliuojant organizmo skysčių osmosinį slėgį, rūgščių ir šarmų ba-lansą, ląstelių sienelių pralaidumą. Jis rei-

kalingas angliavandenių ir baltymų apykaitai. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina arterijų trombozės tikimybę, apsaugo nuo insulto bei inkstų pažeidimo, taip pat sumažina gyvybei pavojingų širdies ritmo sutrikimų riziką. Kalis yra būtinas ir skeleto, vidaus organų lygiųjų raumenų normaliems susitraukimams, perduodant nervinį impulsą. Apie kalio svar-bą organizmui kalbamės su Kaišiadorių poliklinikos gydytoja Aušra Merkiene.

Organizmui REIKIA KALIO

kalio kiekis organizme – hipokalemija. Tai pavojinga turintiesiems širdies rit-mo sutrikimų, širdies nepakankamumo simptomų. Kalio jonai kartu lemia ir kitų elektrolitų balansą. Jeigu trūksta kalio, dažniausiai trūksta ir magnio, todėl at-sargiai reikėtų vartoti šlapimą varančių preparatų ir valgyti daugiau produktų, turinčių kalio“, – sakė gydytoja Auš-ra Merkienė. Esant ryškesniems kalio trūkumo simptomams ir išsityrus kalio kiekį kraujyje, paprastai gydytojas skiria kalio preparatų, kuriuose kalio dozės yra didesnės. O pajutus pirmuosius su-mažėjusio kalio kiekio simptomus, bet dar neišsityrus kalio kiekio kraujyje, galima vartoti preparato „Kalicord 850 forte“. Vienoje šio preparato kapsulėje yra daugiau kaip 300 mg kalio, be to, kalis yra kalio citrato pavidalo. Moksli-ninkai teigia, kad kalio citratas nesuke-lia staigių kalio koncentracijos pakitimų kraujyje, t.y. vartojant preparatų su kalio citratu, kalio koncentracija kraujo plaz-moje didėja palaipsniui ir palaipsniui mažėja. Taigi nėra pavojaus, kad kalio koncentracija staiga gali viršyti maksi-malią leistiną ribą. Ją viršijus, gali atsi-rasti labai sunkių sveikatos sutrikimų. Be to, kalio citratas mažiau nei kitos ka-lio druskos dirgina skrandį, šarmina šla-pimą ir užkerta kelią inkstų akmenims formuotis.„Taigi šis preparatas tinka vartoti žmo-nėms, kuriems trūksta kalio, – sako gy-dytoja A. Merkienė. – Jo gali vartoti tie, kurie vėmė, viduriavo ir dėl to neteko kalio, taip pat tie, kurie nevisavertiškai maitinasi, badauja, gausiai prakaituoja, padaugina alkoholio, sportininkai. Šio preparato taip pat reikėtų gerti vartojant kai kuriuos šlapimą varančius vaistus, širdį veikiančius glikozidus“.

„Kalicord 850 forte“ visose „Gintarinės grupės“ vaistinėse gegužės mėnesį taikoma nuolaida!

Širdies arbatos

I. 20 g gudobelės žiedų, 10 g gudobe-lės lapų, 15 g amalo žolės 15 g dirvi-nio asiūklio žolės, 10 g kraujažolės.Vieną arbatinį šaukštelį šio mišinio už-plikyti stikline verdančio vandens ir tris minutes pavirti ant mažos ugnies. Nu-kelti ir uždengus palikti 15 min., kad pri-sitrauktų. Gerti 2–3 kartus per dieną po vieną stiklinę. Gydomojo kurso trukmė – 30 dienų. Po keleto savaičių kursą ga-lima pakartoti.Tinka senyvo amžiaus žmonėms, ser-gantiems ateroskleroze.

II. 25 g amalo žolės, 25 g gudobelės žiedų, 20 g darželio rūtų žolės, 20 g dirvinio asiūklio ir 10 g trikertės žva-ginės žolės.Vieną arbatinį šaukštelį šio mišinio už-plikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 10–15 min., kad prisi-trauktų. Gerti tris kartus per dieną po vieną stiklinę arbatos. Gydomojo kurso trukmė – 30 dienų.Ši arbata tinka sergant ateroskleroze ir jos profilaktikai.

III. Po lygiai gudobelės žiedų, darže-lio rūtos žolės bei šalavijo lapų.Du arbatinius šaukštelius mišinio už-plikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 10–15 min., kad prisi-trauktų. Gerti po dvi stiklines per dieną. Gydomojo kurso trukmė – mėnuo. Po dviejų savaičių pertraukos kursą galima pakartoti. Ši arbata ramina ir stiprina širdį.

IV. Gudobelės vaisių užpilasVieną valgomąjį šaukštą smulkintų gu-dobelės vaisių užpilti stikline verdan-čio vandens, indą uždengti ir pastatyti į verdančio vandens vonelę. 15 min. pa-kaitinti ir ir palikti 45 min., kad užpilas atvėstų. Perkošti ir gerti po pusę stikli-nės prieš valgį 2–3 kartus per dieną.


NETRADICINĖ MEDICINA NETRADICINĖ MEDICINA

Dėlių terapija, arba hirudoterapija, – vienas iš seniausių žmonijai žinomų gydymosi būdų. Dėlėmis gydėsi egip-tiečiai, gydymą dėlėmis savo veika-luose aprašė Avicena. Savo praktikoje šiuos mažučius gyvius plačiai naudojo Hipokratas ir Galenas. Vienas gar-siausių Europos monarchų Henrikas VIII, karalienės Elžbietos tėvas, per riterių turnyrą nukritęs nuo arklio ir susižalojęs koją, taip pat buvo gydo-mas... dėlėmis. Ir šiuolaikinė medicina pripažįsta hirudoterapiją kaip veiks-mingą metodą, palengvinantį daugelį lėtinių ligų.

Hirudoterapija LietuvojeGydytoja hirudoterapeutė Vilija Zur-bienė gydymu dėlėmis susidomėjo

prieš devynerius metus. „Grįžusi iš Iz-raelio, viena kolegė pasakojo, kad toje šalyje labai populiarus ir brangus gy-dymas dėlėmis. Tokias procedūras sau gali leisti tik turtingi žmonės. Lietuvo-je tuo metu nė viena klinika oficialiaineteikė tokio gydymo. Pirmoji drąsiai ir suprantamai apie dėles pradėjo pa-sakoti gydytoja Filomena Taunytė, at-likusi didelį šviečiamąjį darbą“, – pa-sakoja gydytoja Vilija. Dabar ir mūsų šalyje įkurta hirudologijos draugija. Jos nariai nuolat rengia paskaitas ir moky-mus gydytojams, norintiems pacientus gydyti dėlėmis, suteikia tarptautinius sertifikatus. „Tai yra savotiškas mok-slas, – tikina pašnekovė, – jungiantis tradicinės ir netradicinės medicinos žinias“.

Turi gydyti specialistasGydymo dėlėmis gali prireikti ir jau-nam, ir senam. „Jauni žmonės kreipiasi į mus, kai ilgai negyja eismo įvykių ar traumų metu lūžę kaulai, o lūžio vieta pradeda tinti. Tačiau pagal vi-sas pasaulines rekomendacijas, ne-patariama dėti dėlių jaunesniems nei 14 metų vaikams, nes dar nėra galutinai susiformavusi jų kraujota-kos sistema. Gydymas dėlėmis labai populiarus tarp vyresnio amžiaus žmonių, būna, kad pas mus apsilan-ko net 90-mečiai“, – pasakoja gydy-toja Vilija. Bet svarbiausia, anot mūsų pašne-kovės, savo sveikatą patikėti specia-listams, gerai žinantiems šios srities ypatybes. „Gydant dėlėmis nepa-kanka vien tik tradicinės medicinos žinių apie organų išsidėstymą, krau-jagyslių sistemą ir veiklą. Mokslui progresuojant, į gydymą dėlėmis pradedama žiūrėti kaip į refleksote-rapiją. Todėl hirudoterapijos specia-listas privalo išmanyti ir akupunk-tūrą, žinoti, ant kurios kūno srities reikia uždėti dėlę, kad ši pagydytų ar palengvintų vieną ar kitą negala-vimą“, – teigia gydytoja. Pavyzdžiui, ligonis skundžiasi širdimi, o dėlę hi-

rudoterapijos specialistas deda ke-penų srityje. „Pagal Rytų mediciną, širdis ir kepenys sujungtos tam tik-rais ryšiais. Ne specialistas, tik mė-gėjas, gali ir nežinoti tokių svarbių aspektų. Dar vienas pavyzdys: mote-rys dažnai dėlėmis gydo išsiplėtusias kojų venas. Beveik visos pacientės įsivaizduoja, kad gydant šį kraujota-kos sistemos sutrikimą, dėles būtinai reikia dėti ant kojų. Tenka jas įtikinė-ti, kad dėlė turi būti dedama ir kitose vietose – ten, kur yra didžiausios ve-ninio kraujo sankaupos, pavyzdžiui, kepenų srityje“, – sako specialistė.

Apie dėles – krauju mintančius mažus pada-rėlius – tikriausiai esate girdėję iš savo močiu-čių. Dabar dėlių terapija vėl populiari, bet apie ją net dauguma gydytojų neturi pakankamai tikslios informacijos. Pasak Kauno natūralaus gydymo centro gydytojos Vilijos Zurbienės,

dėlės be reikalo buvo pamirštos ir išstumtos iš gydytojų darbo „įrankių“ sąrašo, nes jos išties geros pagalbininkės.

Mažosios „GYDYTOJOS“

Dėlei svarbi žmogaus nuotaikaJeigu nusprendėte gydytis dėlėmis, tu-rėtumėte tam nusiteikti. Į procedūrą turite ateiti ramūs, švarūs, neprisirūkę, nepasikvėpinę, pageidautina – kuo ma-žiau vartoję vaistų. „Jeigu į procedūrą atlėksite bėgdami, griūdami, dėlė iškart pajus jūsų nuotaiką, ir galbūt sugaišite kur kas daugiau laiko, kol ji prisisiurbs. O jei ateisite prisirūkę ar pasikvėpinę aštriais kvepalais, mažoji darbininkė išvis gali nenorėti jūsų „ragauti“, – tei-gia hirudoterapeutė.

Dėlė valo kraująGydymui naudojamos tik tos dėlės, kurios auginamos laboratorijose. Čia jos vieną kartą maitinamos veršelių krauju. Paskui tęsiasi šešių mėnesių karantinas, t. y. dėlės nebemaitinamos. Per šį badavimo laikotarpį dėlių skran-dyje kraujas visiškai suvirškinamas. Viena gydymo dėlėmis procedūra gali užtrukti nuo valandos iki kelių. Gydy-toja ant tam tikrų kūno vietų uždeda dėles, šios įsisiurbia. Belieka turėti kan-trybės ir laukti, kol šie maži padarėliai atliks savo darbą. Įkandimo vietoje dėlė su seilėmis suleidžia daugiau kaip 150 biologiškai veiklių medžiagų.

Kaip „dirba“ dėlė?Dėlės, siurbdamos kraują, į žmogaus organizmą suleidžia jų seilėse esančių veikliųjų medžiagų, kurios paspartina kraujo mikrocirkuliaciją, pagerina au-dinių aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis, padeda ištirpinti kraujo rombus ir neleidžia susidaryti nau-jiems, stiprina imunitetą, mažina už-degimų riziką, iš kraujo išvalo toksines medžiagas. Medicininė dėlė tikrai neužkrės krau-jo, nes šio padarėlio seilėse yra stiprių baktericidinių medžiagų. O kraujavi-mas po procedūros tik į naudą – tegu atsiveria visi latakai, visi kapiliarai, ir organizmas išsivalo.

Gydymas parenkamas individualiaiPašnekovė pasakoja, kad nemažai jos pacientų jau daugelį metų gydosi dė-lėmis. „Turiu vieną pacientę, kuri septy-nerius metus atvažiuoja gydytis dėlėmis. Pirmą kartą atėjusi moteris parodė kojo-je atsivėrusią žaizdą, buvo viskuo nusivy-lusi ir išbandžiusi visus tradicinius gydy-mo metodus bei medikamentus. Dabar moteris jaučiasi sveika ir laiminga, tačiau profilaktiškai kas pusę metų pasinaudo-ja hirudoterapija“, – pasakoja gydytoja Vilija. Gydymas ir procedūrų skaičius parenkamas, atsižvelgiant į paciento ne-

galavimą, ligos trukmę, žmogaus amžių, kraujospūdį ir dar daugelį kitų dalykų. „Vieniems gali pakakti kelių procedūrų, kitiems – ir dešimties per mažai. Dėlių skaičius irgi parenkamas labai individua-liai: iš pradžių rekomenduojama uždėti dvi tris dėles. Antro vizito metu pacientui jau galima nustatyti individualią gydymo programą: žmogus gali papasakoti, kiek kraujavo po pirmojo karto, kaip jautėsi“, – dėsto gydymo subtilybes gydytoja. Pri-klausomai nuo ligonio būklės, procedūrų skaičius svyruoja nuo 10 iki 20.

Ką gydo dėlės?Gydymas dėlėmis vis plačiau taikomas daugelyje klinikinės medicinos sričių: kardiologijoje, dermatologijoje, odon-tologijoje, oftalmologijoje, mikrochirur-gijoje, ginekologijoje, otorinolaringolo-gijoje. Gydymas dėlėmis draudžiamas, jei nekreša kraujas. Nėščiosioms hiru-doterapiją galima taikyti tik ypatingais atvejais. Vaikai dėlėmis gydomi taip pat tik labai išskirtiniais atvejais. Dėl on-kologinių ligų gydymo dėlėmis medi-kai kol kas nesutaria: pasigirsta įvairių sensacingų nuomonių, tačiau klinikinių tyrimų nėra atlikta. Bet kokiu atveju ne-pasitikėkite gandais ir neužsiimkite sa-vigyda: būtinai pasitarkite su gydytoju, ar hirudoterapija jums tinka.

• Pasaulyje gyvena apie 500 rūšių dėlių. Medicinoje naudojama tik apie 10 rūšių. • Lietuvos vandenyse gyvena apie 20 rūšių dėlių. • Medicininės dėlės dažnai painiojamos su pilkos spalvos kumeldėlėmis, kurios minta moliuskais, žuvų lervutėmis. Me-dicininės dėlės minta tik krauju. • Dėlės turi tris žandikaulius, kuriuose išsidėstę net 180 dantukų.• Viena dėlė gali išsiurbti nuo 5 iki 15 mililitrų kraujo.• Dėlė dedama vieną kartą, ji veikia kaip vienkartinis švirkštas.


Fibromialgija – nežinomos kilmės klinikinis sindromas, apibūdinamas lėtiniu išplitusiu raumenų skausmu, nuolatiniu nuovargiu, rytiniu kūno sustingimu bei silpnumu. Gali būti ir kitų simptomų: nuovargis, dirgli šlapi-mo pūslė, atminties sutrikimai, sąnarių, dubens skausmai, neramių kojų sin-dromas, jautrumas triukšmui ir tempe-ratūrai, nerimas bei depresija. Fibromialgija kamuoja apie 2–4 proc. pasaulio gyventojų, dažniau ja ser-ga moterys (jos sudaro 80–90 proc. visų sergančiųjų). Tačiau gali sirgti ir vyrai bei vaikai. Fibromialgija daž-niau išsivysto žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu ar kitomis au-toimuninėmis ligomis. Fibromialgija dažniausiai diagnozuojama jauno arba vidutinio amžiaus žmonėms, tačiau gali susirgti ir vaikai bei vyresnio am-žiaus žmonės.

Fibromialgijos priežastysKas sukelia fibromialgiją, nežinoma,tačiau ją gali paskatinti įvairūs fiziniai,emociniai bei aplinkos veiksniai.Genetikai nurodo, kad gali būti pa-veldėtas (šeimos) polinkis sirgti fib-romialgija. Šio sindromo atsiradimą bandoma aiškinti „centrinės sensitiza-cijos“ teorija. Pasak jos, fibromialgijasergantys žmonės turi žemesnį skaus-mo slenkstį dėl padidėjusio smegenų jautrumo skausmo signalams (tariant paprasčiau, yra jautresni skausmui). Manoma, jog pakartotina nervų sti-muliacija gali lemti, kad padaugėja neuromediatorių, dalyvaujančių skaus-mo signalo plitime. Tačiau nežinoma, kas lemia viso to pradžią.Sergant fibromialgija atsiradę nuo-taikos pokyčiai leidžia manyti, jog to priežastimi galėtų būti neuroendokri-ninės sistemos sutrikimai bei neadek-vati (sutrikusi) reakcija į stresą. Fibromialgija atsiranda spontaniškai arba jos pradžia gali būti susijusi su: • stresinėms situacijomis, emociniais išgyvenimais; apie 50 proc. žmonių nu-rodo, kad lėtinis skausmas pradėjo var-ginti būtent po juos sukrėtusio įvykio;• miego trūkumu;• traumomis, ypač jeigu jų metu buvo pažeista nugaros smegenų viršutinė dalis (pvz., patekus į eismo įvykį);• virusine arba bakterine infekcijomis (HCV, ŽIV, Laimo liga);• autonominės (simpatinės) nervų si-stemos sutrikimais, kurie lemia nuo-vargį, sustingimą bei galvos svaigimą; • hormoniniais pokyčiais; • autoimuninėmis ligomis (sistemine raudonąja vilklige, ankilozuojančiuoju spondiloartritu);

• polinkiu sirgti šiuo sindromu. Fibro-mialgija dažniau linkusios sirgti mote-rys, kurių giminėje yra sergančiųjų šiuo sindromu. Vadinasi, fibromialgijai atsirasti yrasvarbūs tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai, tačiau ji gali pasireikšti ir ne-tikėtai, be jokių veiksnių.

Kokie yra fibromialgijos sindromosimptomai?Fibromialgijos simptomai gali keistis priklausomai nuo oro, patiriamo stre-so, fizinio aktyvumo, netgi rytą jie galibūti vienokie, o vakare – jau kitokie. Būdingiausi fibromialgijos simptomai:• išplitęs skeleto raumenų skausmas (bei susikaustymas), tai pat skausmas, atsi-

randantis spaudžiant tam tikrus kūno taškus;• nuovargis, miego sutrikimai (žmogus pabunda pavargęs), su fibromialgija galibūti susiję naktiniai kojų raumenų spaz-mai arba „neramių kojų sindromas“;• dirgliosios žarnos sindromas (sergant fibromialgija dažnai vargina visurių už-kietėjimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir pilvo pūtimas); • galvos bei veido skausmai (net kar-tu su kaklo bei pečių srities skausmais bei sukaustymu). Dažnai sutrinka ir žandikaulio sąnario funkcija, todėl pa-žeidžiamas šis sąnarys bei aplinkiniai raumenys; • padidėjęs jautrumas kvapams, triukš-mui, ryškiai šviesai ir prisilietimui.

Gali būti ir kitų sutrikimų: depresija, nemalonūs jutimai, sunku sutelkti dė-mesį, nuotaikų kaita, akių, odos, burnos gleivinės sausumas, skausmingos mėne-sinės, galvos svaigimas, baimė bei neri-mas ir kt. Fibromialgijos simptomus mažina šil-tas, sausas oras, pakankamas miegas, reguliarūs vidutinio intensyvumo fizi-niai pratimai, o blogina šaltas ir drėgnas oras, protinis ir fizinis nuovargis, per di-delis aktyvumas ar nuovargis, nerimas.

Kaip ir kada diagnozuojamasfibromialgijos sindromas?Fibromialgijos simptomai ne visada būna aiškūs. Dažniausiai tenka daugelį metų eiti pas gydytojus, atlikti daugy-bę tyrimų. Gydytojai įtaria, jog tai gali būti artritas, depresija, išsėtinė sklerozė, kol pagaliau diagnozuoja fibromialgiją.Todėl gydytojas, išklausęs paciento nu-siskundimus, kad vargina po visą kūną išplitęs skausmas, būtinai įvertina, ar nėra kitų galimų fibromialgijos simp-tomų, ieško jautrių spaudimui taškų.Fibromialgijos diagnozė negali būti patvirtinta jokiais paprastais labo-ratoriniais tyrimais ar rentgenu, nes nėra specialių tyrimų jai diagnozuoti. Gydytojas gali remtis tik paciento pa-tiriamais simptomais bei apžiūros duo-menimis. Įvairūs laboratoriniai tyrimai

naudojami tik kitoms ligoms paneigti (tai yra būtina). Fibromialgija diagnozuojama esant iš-plitusiam, maudžiančiam skausmui, kuris tęsiasi ne mažiau kaip tris mė-nesius, ir esant jautriems specifiniamskūno taškams (juos skauda paspau-dus). Šiuos taškus žino tik gydytojas. Gali būti ir kitų simptomų.

Kaip gydomas fibromialgijossindromas? Nėra standartizuoto fibromialgijosgydymo, kartais jis būna neefektyvus bei nemažai kainuoja, tačiau tinkamai gydant galima sumažinti simptomus bei pagerinti paciento funkcines gali-mybes. Gydant dalyvauja gydytojų ko-manda (šeimos gydytojas, terapeutas ir kiti). Pacientai gydomi skausmo arba reumatologijos klinikose. Gydymo tikslas – sumažinti ligos simptomus ir pagerinti bendrą pacien-to būklę. Kad ir koks būtų gydymas, svarbiausia yra kontroliuoti skausmą, pagerinti miego kokybę, padidinti gebėjimą nevaržomai judėti atliekant kasdienius darbus. Sergančiajam fibromialgija skiriamamedikamentų – juos parenka ir skiria gydytojas. Tačiau vaistai nėra vieninte-lis gydymo būdas. Fibromialgijos simp-tomus gali padėti efektyviau mažinti ir sveikos gyvensenos įgūdžiai (greta ski-riamų vaistų). Rekomenduojama:• rasti laiko atsipalaiduoti; • vengti stresų arba sugebėti juos įveikti;• daryti gilaus kvėpavimo pratimus, medituoti – tai gali sumažinti stresą ir kartu fibromialgijos simptomus;• reguliariai eiti miegoti bei keltis, pa-kankamai išsimiegoti;• vengti kofeino;• sveikai maitintis;• reguliariai užsimti fizine veikla (jisumažina skausmo sindromą bei nuo-vargį, tačiau reikia pradėti palengva ir nepersistengti). Sportą po truputį rei-kia įtraukti į savo dienotvarkę. Aktyvi veikla turi būti nuolatinė, vienodo in-tensyvumo, nes antraip būklė gali dar labiau pablogėti. Rekomenduojama eiti pasivaikščioti, plaukioti, užsiimti aerobika. Padeda raumenis stiprinan-tys ir atpalaiduojantys bei gerą laikyse-ną formuojantys pratimai.

Alternatyvioji terapija Alternatyvieji gydymo metodai, ma-žinantys fibromialgijos sukeliamusskausmus, nėra plačiai ištirti, jų atsi-sakoma dėl nepakankamai ištirto po-veikio (seleno papildai, lazerio terapija, chiropraktikų manipuliacijos, muzikos

terapija, magnio preparatai). Tačiau įrodyta, kad gydant fibromialgiją efek-tyviai padeda:• fizinė veikla (gali sumažinti skaus-mą, depresiją, gerina judėjimą bei gebėjimą atlikti kasdienius darbus; tai būna efektyviausia tiems, kurie labiausiai tuo tiki, to nori ir tai daro kasdien);• akupunktūra (kai kuriems žmo-nėms sumažina skausmą ir kitus simptomus, tačiau kiti pacientai ne-sulaukia jokio pagerėjimo);• S-adenosilmetioninai (tik kai ku-riems pacientams sumažina skausmą ir kitus simptomus; tačiau jie yra pa-kankamai brangūs bei gali reaguoti su kitais vartojamais vaistais); • SPA terapija, masažai, meditacija padeda jaustis geriau, tačiau toks gy-dymas nėra dažnai skiriamas.

Pacientų mokymasJo tikslas – sumažinti nerimą, privers-ti žmogų lengviau sutikti su gydymu, priversti atitraukti dėmesį nuo pati-riamų simptomų, pagerinti gyvenimo kokybę. Tai reikalinga, nes daugelis žmonių mano, jog negali nugalėti skausmo, negalios, kitų dėl fibromial-gijos atsiradusių nemalonių simpto-mų, o visa tai dar labiau didina stresą, skausmą bei miego sutrikimus. Pa-cientams mokyti rengiamos grupinės pamokėlės, diskusijos (reikia mažiau-siai 6–17), kurių efektyvumas pajun-tamas po 3–12 mėn.

PrognozėsFibromialgija yra lėtinė liga, kuria ser-gama dažniausiai visą likusį gyvenimą, tačiau tai nėra progresuojanti liga, ji nesukelia sąnarių, raumenų ar vidaus organų pažeidimų. Dauge-liui žmonių būklė gydan-tis net pagerėja.

Būna, kad žmogus skundžiasi skausmais daugelyje kūno sričių ir daugelį metų mina gydytojų kabinetų slenksčius, atlieka dau-gybę tyrimų. Būna, kad įtariamas artritas, depresija, išsėtinė sklerozė, kol pagaliau medikai ištaria keistą pavadinimą „fibromial-

gijos sindromas“. Apie tai mūsų žurnalo skaitytojams sutiko papasakoti KMU medicinos internė Inga Guogienė.

Fibromialgijos sindromas.KAS TAI?

SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU


VERTA ŽINOTI VERTA ŽINOTI

Tokiais žodžiais savo istoriją pradeda mūsų pašnekovas, artimųjų ir draugų vadinamas „docentu“. Nuo pat pokalbio pradžios sutariame visus dalykus vadinti tikraisiais vardais, todėl tiesiai šviesiai sa-kome, kad šįkart kalbamės su anonimi-niu alkoholiku. Jis nebuvo atsidūręs „prie konteinerio“, neprarado šeimos ir namų, tačiau suvokė, kad nebeturi pasirinkimo – gerti ar ne. Prieš 13 metų „docentas“ atėjo į anoniminių alkoholikų grupės susirinkimą. „Dėl drąsos išgėriau bokalą alaus ir nuėjau pasiklausyti, ką kalba tie, kuriems alkoholis tapo ne pramoga, o našta“, – prisimena vyriškis.

„Visada buvau ne toks kaip kiti“ „Docentas“ užaugo mieste, inžinierių in-teligentų šeimoje. „Tame rajone gyveno daug darbininkų. Pats kartais juokauju, kad buvau geras vaikas blogoje aplinko-je. Teko muštis su visais kiemo vaikais. Buvau kitoks, buvau inžinieriaus vaikas, mano tėvas „nelupo“ mamos, todėl mūsų šeima buvo „nestandartinė“. Norėdamas įsitvirtinti turėjau muštis“, – prisimena pašnekovas. Jis buvo griežtai auklėja-mas, gerai mokėsi, tačiau jau vidurinėje mokykloje kartu su draugais išgerdavo alkoholio. „Buvau akademinio irklavi-mo vicečempionas, mokslo olimpiadų nugalėtojas, baigiau vidurinę mokyklą, kurioje buvo sustiprintas matematikos mokymas. Nebuvau pats sau nuobodus. Tačiau pasaulio su jo taisyklėmis aš ne-supratau; iki šiol nesuprantu. Tačiau iš-mokau gyventi nežeidžiamas pasaulio sukurtų taisyklių. Alkoholis tarsi pa-lengvindavo būtį. Man patikdavo gerti, atsipalaiduoti – pradėdavau nuo vyno, baigdavau degtine. Tėvai neigiamai žiū-rėdavo į svaigalus. Jaunystėje man atrodė, kad geriu dėl linksmumo“, – prisimena vyriškis. Studijų metais alkoholis būda-vo dažnas sesijų palydovas. Po mokslų gabus studentas liko dirbti toje pačioje aukštojoje mokykloje. Įvairios koman-diruotės, konferencijos, ir vėl alkoholis. „Niekaip nesupratau, kodėl mano gėri-mas kažkam trukdo ar nepatinka. Kad ir žmonai. Kai nustojau gerti, daugelis sakė: „Koks tu alkoholikas? Jei su kompanija išgeri, tai esi linksmas, savas žmogus, o ne alkoholikas“. Šitas žodis visada turė-jo labai neigiamą ir vienpusę prasmę, esą alkoholikas turi būti visiškai nusigėręs ir visa, kas vertinga gyvenime, seniai prara-dęs“, – mitus sklaido pašnekovas.

„Į AA draugiją patekau atsitiktinai...“Vyriškis prisipažįsta, kad alkoholis buvo jo gyvenimo dalis, bet netapo veiksniu, griaunančiu likimus. „Per tuos trylika

blaivybės metų sutikau daug žmonių, kurie iš tiesų likimo apdovanoti: turintys lyderio savybių, muzikai, filosofai,moksložmonės. Tikrai ne vidutinybės. O į AA susirinkimą patekau atsitiktinai. Kartą, vienos darbo komandiruotės užsienyje metu, išgėriau pačiu netinkamiausiu lai-ku (taip elgiasi visi alkoholikai), ir mano kolega pasakė: „Žinai, tu – alkoholikas. Nueik į anoniminių alkoholikų (AA) su-sirinkimą“. Nuėjau ne dėl to, kad norė-jau mesti gerti. Tikėjausi sužinoti būdą, kaip gerti, kad kiti nesikankintų, jog aš geriu. Nebuvau agresyvus ar piktas, ta-čiau žmona priekaištaudavo, kad pareinu išgėręs. Ir darbo nepraradau per gėrimą. Kai pirmą kartą atėjau į grupę, buvo labai sunku pripažinti sau ir kitiems, kad sergu alkoholizmu. Todėl prisistačiau taip: „Aš esu alkoholikas, bet esu docentas“. Taip visam laikui mano mokslo laipsnis ir pri-lipo kaip pravardė“, – prisimena vyriškis.

„Nustojau klausinėti, kodėl negaliu gerti kaip kiti“„Docentas“ labai stengėsi būti toks kaip visi, tačiau jam nepavyko. Visą gyvenimą lydėjęs noras „neišsišokti“ liko neįgy-vendintas. „Net ir vartodamas alkoholį buvau ne toks kaip visi. Darbovietėje per vakarėlius visi išgeria, o man maža. Iš ryto turiu „taisyti“ sveikatą, kai kiti darbingi ir žvalūs. Vos ne vos ištraukiu iki dienos pabaigos ir skubu išgerti. Nesu pasiekęs populiariai vadinamo „dugno“, tačiau patekęs į AA draugiją supratau, kad tą „dugną“ dirbtinai iki manęs „pakėlė“. Suvokiau, kad galima negerti“, – pasakoja pašnekovas.Šiuolaikinė medicina alkoholizmą lai-ko liga: psichine, fiziologine, emocine;įgimta ir įgyta. „Mano nuomone, al-koholizmas pirmiausia yra medžiagų apykaitos sutrikimo išdava. Moksli-ninkai nustatė, kad normalaus žmo-gaus organizme alkoholis suskaidomas iki CO2 ir vandens, o alkoholiko or-ganizme – iki formalino, ir cheminės reakcijos šitoje stadijoje sustoja. Tuo-met kepenys pradeda gaminti prieš-nuodį, kad nukenksmintų formaliną. Tad žmogaus organizmas nebelaukia, kol gaus alkoholio, o iškart gamina priešnuodį, kuris savaime tampa nuo-du. Patenki į uždarą ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti. Kaip sakoma: „Nebuvau toks girtas, koks prabudau“. Tai nero-do, kad alkoholio padaugėjo, o tiesiog per naktį prisigamino daug priešnuo-džio. Todėl mokslininkai šią ligą siūlo vadinti alergija alkoholiui“, – apie sau priimtiną teoriją pasakoja pašnekovas. Jis prisipažįsta, kad ši teorija padėjo at-sakyti į klausimą, kodėl jis negalįs gerti

kaip visi: kaltas ne silpnavališkumas, o fiziologija, organizmo procesai, kuriuosbūtina išmokti valdyti. Tėra vienintelė sąlyga – reikia pačiam to norėti.

„Norėjosi padėti visiems“Vienas iš Dvylikos žingsnių, kuriais va-dovaujasi anoniminiai alkoholikai, prie-sakų skatina: „Skleisk žinią kitiems“. Kad ir kaip šie žodžiai skambėtų, jie slepia potekstę: „Padėk tiems, kurie kenčia nuo alkoholio“. Kai mūsų pašnekovas aktyviai įsitraukė į Anoniminių alkoholikų drau-gijos veiklą, jam irgi norėjosi pagelbėti kenčiantiesiems. „Tačiau netrukus su-vokiau, kad kai kuriems mano pagalbos visai nereikia. Daugelis alkoholikų gerai jaučiasi gerdami ir nesidomi gyvenimu be svaigalų. Tuomet ir pagalvojau: arklys atsigeria tik tada, kai nori gerti, o ne tada, kai atvedi jį prie upės. Ilgainiui tas bega-linis entuziazmas gelbėti kitus, jiems to nenorint, praėjo. Dabar gyvenu ramiai“, – pasakoja „docentas“.

„Žmogus – kaip mažas kosmosas“ Pradėjęs gyventi blaiviai, vyriškis atrado dalykus, kurių daugelį metų nepastebėjo. „Pradėjau pažinti save. Buvo įdomu, apie ką aš galvosiu ir koks būsiu, kai nerūpės alkoholis. Kai buvau vaikas, atrodė, tu-rėjau visą pasaulį, o paskui ilgą laiką te-rūpėjo, kaip išgerti. Gal ir keistai atrodo, tačiau eidamas per parką stebiu medžius: žiūriu į ąžuolo šakas ir galvoju, kad joks kitas medis neturi tokios formos šakų. Be to, dirbu mokslinį darbą, kuris man teikia malonumo, bendrauju su žmonė-mis, daug skaitau. Lankau AA grupės susirinkimus, dalinuosi sielos energija“, – pasakoja vyriškis. Jis – filosofas iš pri-gimties: visus dalykus, vykstančius jo gy-venime, stengiasi paaiškinti ieškodamas prasmės, ne tik turinio. „Didžiausias užtvaras į dvasinę kelionę sukuria žmo-gaus tuštybė. Ji neleidžia pažinti. Pa-saulis egzistuoja pagal žmonių sukurtas taisykles: stengiamės turėti kuo daugiau ir vartojame viską – daiktus, žmones, gamtą. Žiūri į žvaigždes ir galvoji: juk turi būti kažkas daugiau, dėl ko mes čia esame. Juk žmogus iš tikrųjų yra labai sudėtinga ir įdomi būtybė. Tai, ką mes žinome, tėra mažytė ir labai subjekty-vi žinių dalis. Žinios apie alkoholizmą taip pat labai menkos. Kosmosas, kuris yra virš mūsų galvų, slepiasi ir mumyse, toks pat nepažinus ir kupinas paslapčių. Nebesistengiu visko suvokti. Džiau-giuosi tuo, kaip viskas yra“, – filosofuoja„docentas“, tikėdamas, kad svarbiausia žmogui patirti meilę – besąlygišką ir su-krečiančią iki pat sielos gelmių.

„Jei gavau šansą, turiu juo pasinaudoti. Galbūt kito laimin-go bilieto daugiau neturėsiu. Todėl stengiuosi laikyti jį kaip didžiulę likimo dovaną. Daugelį metų jaučiausi vienišas ke-leivis, klajojantis po dykumą, kur kiekvienas miražas atrodė kaip tikras, kaip išsigelbėjimas iš vienatvės. Alkoholis man teikė sparnus, leido pajusti euforiją, sielos skrydį, laimės bū-seną. Tačiau 13 blaivybės metų parodė, kad klydau tikėda-mas alkoholio apžavais. Nustojęs vartoti alkoholį, atsisakiau tikėti miražais. Nustojau būti kaltas. Kad būčiau laimingas, pradėjau jausti. Dabar su likimo broliais dalinuosi sielos ener-gija, atsisveikinau su tuštybe. Ir mano gyvenimas pasikeitė“.

„BLAIVYBĖ – kaip loterijos bilietas“

APIE ANONIMINIŲ ALKOHOLIKŲ DRAUGIJĄ

• Pasaulyje Anoniminių alkoholikų drau-gija veikia nuo 1935 metų. Tais metais į Akrono miestą (Ohajo valstija, JAV) savo reikalais atvyko Bilas, verslininkas iš Niu-jorko. Daugelį metų kovojęs su alkoholiz-mu, jis metė gerti ir nutarė padėti kitiems. Akrone jis susitiko su vietiniu gydytoju Bobu, sergančiu lėtiniu alkoholizmu. Susi-tikę ir kartu pradėję teikti pagalbą kitiems alkoholikams, verslininkas ir gydytojas įsitikino, kad kuo daugiau jie padeda ki-tiems, tuo mažiau patys nori gerti. Būtent šio mažo miestelio gydytojas pirmasis įvardijo alkoholizmą kaip alergiją, nenor-malią žmogaus organizmo reakciją į che-minę medžiagą. Pradėję taikyti grupinę terapiją, Bilas ir Bobas tapo neformaliais AA draugijos steigėjais.1939 metais išleista knyga „Anoniminiai al-koholikai“ – šios knygos vardu vėliau buvo pavadinta visa draugija. Europoje ši drau-gija susikūrė po Antrojo pasaulinio karo. Neseniai Pietų Afrikos Respublikoje buvo paminėtas 60-ies metų AA jubiliejus. Šiuo metu 180-yje pasaulio šalių yra daugiau nei 114 000 AA grupių (tarp jų ir grupės, veikiančios ligoninėse, kalėjimuose ir ki-tokiose įstaigose), kurias lanko daugiau kaip du milijonai narių. Apie viso pasaulio AA veiklą galima daugiau sužinoti inter-nete www.aa.org.• Lietuvoje Anoniminių alkoholikų drau-gija veikia nuo 1988 metų. Mūsų šalyje veikia 125 anoniminių alkoholikų grupės, dar 9 lietuvių grupės – užsienyje (Didžio-joje Britanijoje, Airijoje, JAV). Lietuvos AA draugijos kontaktai:http://anonalko.puslapiai.lt/Lietuvos AA tarnybos biuras:Krokuvos g. 2/30-37, Vilnius LT-09315tel. (5) 216 00 178-685 [email protected]• Jeigu susidomėjote Lietuvos AA drau-gijos veikla ir norite sužinoti daugiau, apsilankykite viešame draugijos rengi-nyje. Birželio 7-ąją Kauno halėje vyks suvažiavimas, skirtas Lietuvos AA drau-gijos 20 metų sukakčiai paminėti.

Taisyklės, kurių laikosi anoniminiai alkoholikai • Nebūk alkanas. • Nebūk ištroškęs. • Nebūk piktas. • Nebūk pavargęs.


TAI ĮDOMUTAI ĮDOMU

KAS ESI: pelėda, vyturys ar balandis?

Kurių daugiau?Specialistų paskaičiavimais, apie 20 proc. žmonių yra „pelėdos“, kurie būna mieguisti visą pirmąją dienos dalį. Jeigu ir priverstume juos ateiti į darbą septin-tą valandą ryto, vargu ar iki vidurdienio sulauktume iš jų efektyvios veiklos. Yra žinoma, kad nemažai garsenybių buvo naktinio darbo mėgėjai, pvz., O. de Bal-zakas, D. Mendelejevas, V. A. Mocar-tas, kuris savo garsiąją uvertiūrą operai „Don Žuanas“ parašė per vieną naktį.Apie 30 proc. žmonių yra „vyturiai“ – visiška priešingybė „pelėdoms“. Jiems pirmoji dienos pusė yra produktyviau-sia. Tačiau užsitęsusiuose vakarėliuose arba šventėse jie nesiliauja žiovavę ir svajoja kuo greičiau atsidurti lovoje. Ry-tais mėgdavo dirbti L. Tolstojus. Karve-džiai Napoleonas ir A. Suvorovas visada keldavosi auštant.Kiti 50 proc. žmonių yra „balandžiai“. Jie gali lengvai prisitaikyti prie bet ko-kio režimo.

Kas geriau?Šiuolaikinės medicinos technologijos labiau orientuotos į individualius orga-nizmo ypatumus, būtent į organizmo biologinį laikrodį. Štai dabar kuriama visiškai nauja vaistų vartojimo sistema. Pavyzdžiui, gerti tabletes rekomenduo-jama ne „tris kartus per dieną po val-gio“, o atsižvelgiant į savo bioritmus.Tačiau ne viską galima vertinti tik atsi-žvelgiant į anksti ir vėlai besikeliančių žmonių sveikatą. Juk geros nuotaikos hormonas – melatoninas – intensyviai gaminasi veikiant ryto saulės spindu-liams. Vadinasi, galima būtų teigti, kad „vyturiai“ yra ne tik pakilesnės nuotai-kos, bet ir lėčiau sensta, rečiau suserga onkologinėmis ligomis. Be to, „vytu-riai“ pusantro karto rečiau patiria in-farktą, jiems būdinga ir mažesnė arit-mijos išsivystymo rizika.

Kita vertus, „vyturiai“ – kur kas labiau pažeidžiami. Jiems būdinga hiperten-zija, antsvoris bei išeminė širdies liga. Be to, jie labiau pasiduoda panikai ir yra mažiau atsparūs stresams.Žinoma, labiausiai pasisekė „balan-džiams“. Jiems lengviau pritapti prie reikiamos dienotvarkės, netgi tada, kai reikia dirbti visą parą, ir ligų rizika ma-žesnė.

Patarimai „pelėdoms“Savo likimu ir pasaulio, kuriame viskas skirta „vyturiams“, neteisingumu bene labiausiai skundžiasi pelėdos. Bankai, sveikatos priežiūros ir kitos valstybinės įstaigos uždaromos 18–19 val. vakaro. Į darbą reikia skubėti iš pat ryto. Beje,

pavyzdžiui,Vienoje visi pradeda dirbti 6 valandą ryto…Tačiau nepriekaištaukite likimui, jeigu esate „pelėda“. „Pelėdos“ taip pat turi nemažai privalumų. Vakarais yra pa-lankiausi telefoninių pokalbių tarifai, pigesnis mokestis už internetą, paga-liau galima pasidžiaugti ramybe. Jeigu labai sunku atsikelti anksti iš ryto, yra darbų pagal laisvą grafiką arba vakarovalandomis. O jeigu vis dėlto tenka susitaikyti su mintimi, kad keltis teks suskambėjus žadintuvui, o gultis „su vištomis“, pateiksime jums keletą re-komendacijų. Žinoma, visiškai pripra-sti gal ir nepavyks, bet šiek tiek pasukti savo biologinio laikrodžio rodykles jos tikrai padės.

Kaip išmokti gyventi „vyturių“ režimu• Kavą gerkite tik iki 15 val. Vėliau – tik mėtų, melisų arba iš anksto par-uoštą raminamųjų žolelių arbatą. Tada vakarais nekamuos rūpesčiai, kurie ne-davė ramybės visą dieną, ir galėsite at-sipalaiduoti.• Grįžę namo persirenkite „naminiais“ drabužiais. Taip jūs simboliškai nusi-mesite nuo savęs visus darbo rūpesčius ir „persijungsite“ į namų režimą.• Jūsų vakarienė turi būti lengva, bet šilta arba karšta, šildanti sielą ir kūną. Nesigulkite alkani. Prieš miegą išgerkite stiklinę šilto pieno, arbatos su medumi arba suvalgykite indelį jogurto.• Nežiūrėkite televizoriaus po 21 va-landos.• Prieš miegą pasimėgaukite aroma-tine vonia. Įjunkite telefono atsakiklį ir likite su mėgstama knyga (geriau tokia, kuri nesukeltų audringų emoci-jų) arba mylimu sutuoktiniu. Never-ta įjungti muzikos – besiklausydami galite nejučia išsiblaškyti ir pradėti spėlioti, kokia bus kita daina.• Jeigu vis dėlto nepavyksta užmig-ti, nesiblaškykite ir toliau gulkitės tuo pačiu metu – anksčiau ar vėliau jūsų organizmas pripras prie naujo režimo.

„Ankstyvas paukštis snapą krapšto, o vėlyvas – akis“. Šis posakis dažniausiai primenamas tiems, kam rytais po ža-dintuvo skambučio sunku pramerkti akis ir išlipti iš lovos. Bet yra žmonių, kurie rytais keliasi su pirmaisiais gaidžiais ir jaučiasi žvalūs, pailsėję. Tad pakalbėkime apie „pelėdas“ ir „vyturius“. Ir ne tik apie juos, nes yra dar vienas „paukštis“, apie kurį paprastai pamirštama. Tai – „balandis“.

O KAS JŪS ESATE?Norėdami kuo tiksliau nustatyti, ko-kiai grupei priklausote, pasinaudo-kite tokiu metodu: rytą, vos nubudę, suskaičiuokite, kiek kartų įkvepiate ir koks yra širdies susitraukimų daž-nis per minutę. Jeigu širdies susitrau-kimų dažnio ir įkvėpimų skaičiaus santykis yra 4:1, jūs esate „balandis“, jeigu 5:1 arba 6:1 – „vyturys“, o jeigu 3:1 – „pelėda“.

Tiems, kam nepavyksta tiksliai suskai-čiuoti, siūlome psichologinį testą. Atsa-kykite į testo klausimus ir suskaičiuoki-te, kiek surinkote taškų.

Testas: pelėda, vyturys ar balandis?1. Kokiu laiku nubusite, jeigu atsigul-site 4 valandomis vėliau negu įpra-sta? Miego trukmė neribojama.a) kaip visuomet – 1,b) valanda vėliau – 2,c) 2 val. vėliau – 3,d) 3 val. vėliau – 4,e) 4 val. vėliau – 5 taškai.

2. Kiek laiko prireiks užmigti atsigu-lus 23 val., jeigu anksčiau visą savai-tę gulėtės ir kėlėtės, kada norėjote?a) ne daugiau kaip 10 min. – 1,b) 15 min. – 2,c) 20–30 min. – 3,d) 55–60 min. – 4,e) daugiau negu 1 val. – 5 taškai.

3. Ilgą laiką jūs gulatės 23 val., o ke-liatės 7 val. Kokiu metu pasieksite aukščiausią fizinį aktyvumą ir dar-bingumą?a) rytą – 1,b) iš ryto ir dieną – 2,c) iš ryto ir vakare – 3,d) dieną – 4,e) antroje dienos pusėje ir vakare – 5 taškai.

4. Kokiu laiku užsisakytumėte saulė-tekį negyvenamoje saloje, jeigu tai priklausytų nuo jūsų?a) iki 5 val. – 1,b) 6 val. – 2,c) 7 val. – 3,d) 8 val. – 4,e) 9 val. – 5 taškai.

5. Visą savaitę jūs gulėtės ir kėlėtės, kada panorėję. Dabar turite nubusti be žadintuvo 7 val. ryto. Kokiu laiku jūs iš tiesų nubusite?a) iki 6.30 val. – 1,b) 6.30–6.50 val. – 2,c) 6.50–7.00 val. – 3,

d) 7.00–7.10 val. – 4,e) po 7.10 val. – 5 taškai.

6. Darbotvarkėje jums reikia rasti laiko labai atsakingam projektui. Kokį laiką jūs pasirinksite?a) 8–10 val. – 1,b) 9–12 val. – 2,c) 10–13 val. – 3,d) 11–14 val. – 4,e) 12–15 val. – 5 taškai.

7. Jeigu įprastu metu esate žvalus, kada pasijuntate išsekęs (aptingęs, mieguistas)?a) tik prieš miegą – 1,b) po miego ir po pietų – 2,c) tik popiečio valandomis – 3,d) popiet ir prieš miegą – 4,e) po miego – 5 taškai.

8. Jeigu žinote, kad galite miegoti, kiek tik norite, kuriuo laiku paprastai nubundate?a) 7 val. ryto ar anksčiau – 1,b) 8 val. – 2,c) 9 val. – 3,d) 10 val. – 4,e) 11 val. ir vėliau – 5 taškai.

ATSAKYMAIMažiau negu 16 taškų – tipiškas anks-tyvasis „vyturys“. Svarbiausius reikalus atlikite pirmoje dienos pusėje, o vakare ilsėkitės. Atsisakykite viršvalandinio dar-bo ir nesutikite dirbti naktinėje pamai-noje, nes tai gali atsiliepti jūsų sveikatai – išsivystyti vidaus organų ligos.

16-20 taškų – vidutinis „vyturys“ (rytmečio–dienos tipas). Maksimalus darbingumo laikotarpis ir prisitaikymo galimybės platesnės negu ankstyvųjų „paukščiukų“. Vis dėlto nepervertinkite savo organizmo galimybių. Perėjimas į naktinį gyvenimo būdą gali išmušti jus iš vėžių ir neigiamai atsiliepti sveikatai.

21-27 taškai – „balandis“ (dienos ti-pas). Jūs galite gyventi pagal bet kokią darbotvarkę, tačiau staigus režimo keiti-mas nepageidautinas. Pamažu priprasti prie naujo tvarkaraščio jums reikės ne mažiau kaip mėnesio.

28-32 taškai – vidutinė „pelėda“ (die-nos–vakaro tipas). Puikios idėjos šau-na į galvą darbo pabaigoje. Nežalokite savęs, susiraskite darbą pagal savo tvar-karaštį.

Daugiau negu 32 taškai – tipiška „pe-lėda“ (vakaro tipas). Jūs galite būti idealus gydytojas, astronomas, žurnalis-tas arba naktinių skrydžių dispečeris.



Prostata – kaštono dydžio vyrų prie-šinė lytinė liauka. Viršutiniu pavir-šiumi ji remiasi į šlapimo pūslę, o užpakaliniu – siekia tiesiąją žarną. Prostatos viduriu iš šlapimo pūslės į varpą eina šlaplė, o iš šono prisijun-gia sėklidžių latakas. Abipus sėklinio gauburėlio į į šlaplę atsiveria 12–20 latakėlių. Prostatoje gaminamas šarminės reakcijos skystis, kuris at-skiedžia koncentruotą spermą ir pa-lengvina spermatozoidų judėjimą. Prostatos ląstelėse vyksta vyriškojo hormono testoterono gamyba.

Atgena nemalonūs simptomaiGydytojas V. Kamarauskas sako, kad dažniausiai į jo kabinetą pacientus atgena juos varginantys nemalonūs simptomai. Skirtingo amžiaus vyrus vargina skirtingi prostatos funkcijos sutrikimai. Iki 30-ties vyrus dažniau-siai kamuoja prostatitai. Jie būna ūmūs ir lėtiniai. Lėtiniai pavojingesni, nes negydant gali atsirasti komplikacijų, gresia rimtos ligos. Nuo 50-ties beveik kas antram vyrui ima vystytis gerybi-nis prostatos išvešėjimas (hiperplazija). Na, o sulaukus 80-ties prostata išvešėja visiems vyrams,kai kuriuos užklumpa ir prostatos vėžys. Tačiau gydytojas sako, kad rūpindamasis savo sveikata vyras gali iki žilos senatvės išlikti svei-kas, gyvybingas ir lytiškai pajėgus.

Pirmieji požymiai Kodėl ima vešėti prostatos audinys, mokslininkai dar gerai nežino. Kadan-gi išvešėję prostatos audiniai, kitaip nei sveika liauka, turi net dvigubai daugiau fermentų, dalyvaujančių testoterono gamyboje, matyt, dėl to kalta sutrikusi hormonų pusiausvyra.Prostatos išvešėjimas – tai gerybinis prostatos epitelio auglys. Jis spaudžia šlaplę ir sutrikdo jos funkciją. Šlapimo srovė tampa plona, silpna, vyrą vargi-na staiga atsirandantis noras šlapin-tis, ypač naktį, šlapimo lašėjimas prieš šlapinimąsi ir po jo. Jei nesigydoma, į tualetą tenka bėgioti vis dažniau, šla-pimas bėga vis silpnesne srovele, šlapi-mo pūslėje lieka vis daugiau šlapimo. Jo gali patekti net į kraują arba at-virkščiai, – kraujo į šlapimą. Užsilaikęs šlapimas sudaro puikias sąlygas veistis bakterijoms. Infekcija iš šlapimo pūslės gali patekti į inkstus ir sukelti inkstų uždegimus, paskatinti inkstų akmenų formavimąsi.Jeigu vyras laiku pastebi pirmuosius prostatos vešėjimo požymius ir krei-piasi į gydytoją, įmanoma pristabdyti prostatos vešėjimą, sumažinti nemalo-

nius jo simptomus. Deja, niekas nesu-geba visiškai jo sustabdyti.

Geriau nedelsti...Pirmiausia vyras turėtų kreiptis į šei-mos gydytoją. Jeigu šeimos gydytojas yra kvalifikuotas, užteks ir jo patarimų,nes privačioje klinikoje ne kiekvienas gali apsilankyti (toks vizitas nemažai kainuoja). Jeigu šeimos gydytojas ma-tys, kad vyrą kamuoja rimtesnės pro-blemos, pasiųs konsultuotis pas specia-listus. Jeigu vyras sveikas ir neturi kitų svei-katos problemų, profilaktiškai prosta-tą reikėtų tikrintis sulaukus 40 metų. Tačiau jeigu vyras yra turėjęs nugaros traumų, ilgai sirgęs tokiomis ligomis, kurias teko gydyti antibiotikais, jeigu sportavo ir galbūt vartojo, pavyzdžiui, anabolikų, hormonų, tada rekomen-duojama pasitikrinti anksčiau. Na, o nuo 45 metų reikia pasitikrinti ir dėl prostatos vėžio, tai yra atlikti kraujo tyrimą (specifinį prostatos antigeną).Ypač reikėtų nedelsti ir nemanyti, kad viskas pagerės, jei suprastėjo potenci-ja, atsirado kitų lytinio gyvenimo ne-sklandumų. Kartais tai būna vienas iš pirmųjų rimtos ligos požymių. Beje, dabar dažnai vyksta įvairios akcijos, kurių metu profilaktinis tyrimas atlie-kamas nemokamai. Prostatos specifi-nio antigeno tyrimą rekomenduojama atlikti nuo 40–45 metų amžiaus kartą per metus. Jeigu kyla įtarimų – reko-menduojama šį tyrimą atlikti kartą per pusę metų. O perkopus 50 metų, prostatos specifinio antigeno tyrimąbūtina atlikti kartą per pusę metų. Šis tyrimas nėra skausmingas – paimama kraujo iš venos.

Kas galėtų padėti vyrams? Vyrams, norintiems pristabdyti pro-statos vešėjimą, išvengti seksualinio gyvenimo sutrikimų, gydytojas urolo-gas V. Kamarauskas pataria profilak-tiškai vartoti medicininės paskirties preparato „Prostosan“. Šio augalinio preparato sudėtyje yra sabalpalmių ekstrakto, afrikinių slyvų, moliūgų sėklų miltelių ir vitamino E. Preparato veikliosios medžiagos teigiamai veikia testosterono apykaitą, mažina prieši-nės liaukos vešėjimą, gerina šlapini-mąsi, slopina šlapinimosi sutrikimus, puikiai tinka esant priešinės liaukos uždegimui, taip pat gerina lytinę po-tenciją. Preparate esantys vitaminas E bei cinkas stabdo androgeninį pli-kimą, ypač jei preparato pradedama vartoti kuo anksčiau, kai atsiranda pirmųjų plikimo požymių.

Prie urologo kabineto nedrąsiai trypčiojo pa-gyvenęs vyriškis. Gal ir nebūtų ryžęsis praverti kabineto durų, jei pats gydytojas nebūtų pa-kvietęs. „Pas jus mane atginė keisti ir, saky-čiau, nemalonūs simptomai, – muistydamasis ir braukdamas prakaitą ėmė skųstis aukštas

pečiuitas vyras. – Net nepatogu pasakoti… Dieną dažnai užsi-noriu šlapintis, nuolat tenka dairytis tualeto… Naktį vėlgi tenka keltis dėl tos pačios priežasties. Keisčiausia, kad pasišlapinus at-rodo, jog šlapimo pūslėje dar lieka šlapimo. O rytą pasišlapinu, bet atsukus vandenį praustis tekantis vanduo vėl sukelia norą šlapintis. Pasidariau tikras „šlapukas“… Kas tai – liga ar senat-vė?“ Gydytojas tik šyptelėjo ir tarė: „Tai prostata, vyruti!“ Apie šią keistą pasislėpusią liauką, galinčią pridaryti vyrui daug bėdų, kalbamės su gydytoju urologu Vytautu Kamarausku.

„Teko skaityti, kad moliūgų aliejuje yra medžiagų, kurios ypač padeda vyrams, turintiems rūpesčių dėl prostatos. Ar tai tiesa?“

Moliūgo tėvynė – Šiaurės Amerikos pie-tinė dalis (Meksika). Šioje šalyje moliū-gas buvo vartojamas 3000 metų pr. Kr. Europoje moliūgas sulaukė pripažinimo tik XIX a. Lietuvoje auginami trijų rūšių moliūgai. Labiausiai vertinami moliūgo vaisiai ir sėklos. Moliūgo vaisiuose yra daug karotino, vitaminų C, E, PP, B

1, B

2,

įvairių mineralinių medžiagų. Moliūgo sėklose yra fitosterolių, kukurbitino, mi-neralinių medžiagų, karotino, tokofero-lių, seleno, 35–50 proc. riebalinio alie-jaus, 25–30 proc. baltymų. Iš moliūgų sėklų išspaustas aliejus yra vienas bran-giausių pasaulyje, bet labai vertingas dėl jame esančių polinesočiųjų rūgščių, mikroelementų, mineralinių junginių. Moliūgų aliejus pradėtas gaminti Aus-trijoje. Jis yra specifinio skonio, tamsiaižalios spalvos. Moliūgų vaisiai ir sėklos labai vertinami medicinoje. Moliūgų vaisiuose esantis beta karotinas stiprina imuninę sistemą ir mažina riziką sirg-ti stemplės, skrandžio, žarnų, gimdos kaklelio vėžiu, o mineralinės medžia-gos skatina fermentų, kovojančių su vė-žinėmis ląstelėmis, išsiskyrimą. Pektinas padeda reguliuoti žarnyno veiklą, tinka esant vidurių užkietėjimams. Moliūgų sėklų veikliosios medžiagos teigiamai veikia šlapimo pūslės raumeninio audi-nio medžiagų apykaitą, mažina gerybi-nės prostatos hiperplazijos, prostatito, inkstų ligų, šlapimo takų infekcijų su-

Maža, bet ĮNORINGA LIAUKA

Anot statistikos, prostatos ligų sparčiai daugėja. Beje, gydytojai specialistai, diagnozavę ūmų ar paūmėjusį uždegi-mą, suranda jo sukėlėją, paskiria anti-biotikų ir išgydo ligą. Tačiau vis dar ne-įprasta uždegimo pakenktos prostatos reabilitacijai skirti specialių preparatų. Būtent tokiais atvejais irgi gali padėti „Prostosan“.

Tenka vartoti ilgiauMedicininės paskirties preparato „Pro-stosan“ rekomenduojama vartoti ilges-nį laiką, nes kuo ilgiau bus vartojama, tuo bus geresnis efektas. Paprastai pa-tariama vartoti ne trumpiau kaip 2–3 mėnesius. Apskritai visus augalinius preparatus tenka vartoti ilgiau, nereikia tikėtis, kad viskas susitvarkys išgėrus porą kapsulių. Pirmas pagerėjimo po-žymis yra pagausėjęs spermos kiekis. Vartojantys šio preparato vyrai sako, kad po kiek laiko jau nebereikia daž-nai keltis naktį ir lakstyti į tualetą nu-

sišlapinti, sustiprėja šlapimo srovė, taip pat dingsta nemalonus diskomforto jausmas dubenyje. Beje, esant androge-niniam plikimui, jeigu yra likę plaukų svogūnėlių, galima tikėtis, kad varto-jant šio preparato sustiprės plaukai.

Medicininės paskirties produktui „Prostosan“ visose „Gintarinės grupės“ vaistinėse gegužės mėnesį taikoma ypatinga nuolaida!

ProstosanKietos kapsulėsMedicininės paskirties produktasSkirtas esant prostatos funkcijos sutrikimams.Vartojamas po 1-3 kapsules per dieną valgio metu.

keltus šlapinimosi sutrikimus. Mokslinin-kai pastebėjo, kad Balkanų šalyse vyrai rečiau serga gerybine prostatos hiper-plazija, nes tradiciškai valgo daug mo-liūgų sėklų. Gaminant prostatos funkciją gerinančius preparatus, be kitų veikliųjų medžiagų, dažniausiai naudojamos mo-liūgų sėklos ir aliejus (pavyzdžiui, prepa-rate „Prostosan“). Preparatai su moliūgų sėklomis dažnai veiksmingi esant pradi-nėms gerybinės prostatos hiperplazijos stadijoms ir prostatitui, kai vargina šlapi-nimosi sutrikimai.


Suaugusieji mankštą vandenyje renka-si dėl kelių priežasčių: moterys baseine nori sulieknėti; apkūnesi žmonės hidro-terapiją mėgsta dėl jos poveikio sveika-tai – sportuojant sausumoje, sąnariams tenka didelis krūvis, o vandenyje jis su-mažėja keliolika kartų. Vandens terapija nėščiosioms – maloni procedūra, pade-danti pasiruošti gimdymui, o vaikeliui – palengvinanti gimimą. „Dar yra žmo-nių, kurie mankštas vandenyje renkasi kaip gyvenimo būdą. Jiems patinka iš-tisas valandas plūduriuoti vandenyje ant nugaros ir šitaip atsipalaiduoti. Nema-žai žmonių suvokia, kad vanduo padeda stiprinti imuninę sistemą, palaiko rau-menų tonusą, nuveja šalin stresą. Plau-kimas, mankšta vandenyje ar nardymas padeda išvengti peršalimo ligų, depresi-jos, sąnarių, stuburo negalavimų“, – tvir-tina G. Kuliešius.

Vanduo gydoVanduo palengvina ne tik sąnarių darbą, bet ir padeda dirbti daugeliui žmogaus organizmo sistemų. „Nėščios moterys, besimankštindamos vandenyje, išmoks-ta taisyklingai kvėpuoti, todėl gimdymo metu joms daug lengviau. Plaukimas visiems žmonėms palengvina plaučių darbą, padidina jų tūrį, o taisyklingai kvėpuoti, pasirodo, reikia mokytis“, – ti-kina pašnekovas. Kadangi plaukdamas žmogus visada būna horizontalioje pa-dėtyje, gerėja kraujotaka. „Dėl tokios kūno padėties palengvėja širdies darbas, sureguliuojamas kraujospūdis. Svar-biausia – mokėti plaukti taisyklingai kvėpuojant. Neišmanydami to, galime sau gerokai pakenkti. Kvėpuoti reikia ritmingai, neskubant“, – moko plauki-mo treneris.

Kaip plaukti?Specialistai sako, kad yra keturi pagrin-diniai plaukimo stiliai: plaukimas nuga-ra, plaukimas laisvuoju stiliumi (kraulis), plaukimas krūtine (brasas) ir plaukimas peteliške (delfinas). Pasak plaukimotrenerio Gintaro, tris pirmuosius stilius gali įvaldyti beveik kiekvienas, aišku, jeigu plaukti moko plaukimo instruk-torius. Norint išmokti plaukti peteliške (delfinu), reikia didesnių įgūdžių.

Vaikams – didelis džiaugsmasPlaukimo treneris sako, kad pastarai-siais metais padaugėjo vaikų, kuriems gydytojai rekomenduoja mankštas van-denyje. „Ateina nemažai vaikučių su iškrypusiu stuburu, netaisyklingos for-mos kojomis, todėl jiems siūlome kore-guojamąsias mankštas. Vanduo puikiai „pataiso“ šiuos fizinius negalavimus. Su

kai kuriais vaikais tenka dirbti metus ar net kelerius, kol iškrypęs stuburas išsi-tiesina. Pamenu, viena mergaitė lankė mankštas porą metų, du tris kartus per savaitę, kol jos laikysena tapo taisyklin-ga“, – pasakoja Gintaras. Be visų sveikatai naudingų dalykų, van-duo teikia vaikams daug džiaugsmo: mažieji visada mielai pūkšteli į vande-nį, gali žaisti jame valandų valandas. „Vanduo vaikus grūdina, jiems nereikia taikyti kokių nors ypatingų procedūrų. Vaikai retai bijo vandens, jie priima šią stichiją kaip natūralią ir įprastą“, – tiki-na plaukimo treneris. Pavyzdžiui, Kau-no P. Mažylio gimdymo namuose kūdi-kiai jau seniai mokomi nardyti. „Tačiau dažniausiai jų nė nereikia mokyti, nau-jagimiai patys moka nardyti. Po kurio laiko šis refleksas dingsta, tačiau nardy-ti kūdikiams – didžiulis džiaugsmas“, – šypsosi pašnekovas. Neonatologai pa-brėžia, kad ką tik gimusio kūdikio nar-dymo refleksai labai stiprūs: jei staigaant naujagimio veido užtykšta vandens, jo širdis ima lėčiau plakti. Jei mažylis panyra į vandenį, jis nustoja kvėpuoti ir gali plaukti po vandeniu.

Vanduo puikiai grūdinaNusprendę pradėti grūdintis vandeniu, jokiu būdu nesielkite drastiškai ir prisi-žiūrėję ruonių maudynių nelįskite į šaltą

eketę: pirma, organizmas patirs didžiulį stresą, antra, galite peršalti ir „pasigau-ti“ plaučių uždegimą, trečia, grūdintis galima daug paprasčiau ir be šalutinio poveikio sveikatai. „Aš visada siūlau pa-mažu pratintis prie vandens procedūrų: pavyzdžiui, pradėti nuo dušo. Pirmiausia prauskitės po šiltu vandeniu, paskui pa-leiskite šiek tiek vėsesnę srovę. Tačiau jūs neturite tirtėti nuo šalčio. Grūdinimosi vandeniu esmė – organizmas turi įgyti gebėjimą greičiau prisitaikyti prie tem-peratūrų kaitos. Tuomet ir ligos nebus baisios“, – moko Gintaras Kuliešius.

Baimė natūraliDaugelis įsivaizduoja, kad žmogus gali išmokti plaukti tiesiog įmestas į vande-nį. Turbūt yra tekę girdėti pasakojimų, kai tėvas įmetė vaiką į vandenį, maža-jam „įsijungė“ savisaugos instinktas, ir jis pradėjo plaukti. Tačiau toks moky-mo metodas ne tik kenksmingas, bet ir kvailas. „Vaikas gali taip smarkiai išsigąsti, kad paskui visą gyvenimą ne-galės kojos į vandenį įkelti. Todėl vi-sada primygtinai prašau: jeigu norite savo vaiką išmokyti plaukti ir neturite kantrybės, geriau atveskite savo atža-lą pas plaukimo trenerį. Šis paaiškins vaikui, kaip kvėpuoti, kaip taisyklingai plaukti ir nardyti, kaip elgtis vandeny-je, kai mėšlungis sutraukia raumenis“, – moko Gintaras. Mūsų pašnekovui teko mokyti plaukti žmones, kurie buvo skendę ir vėliau labai bijojo van-dens. „Svarbu paaiškinti žmogui, kad vanduo jo kūną tikrai išlaikys, kad ši stichija, jeigu protingai elgiamasi, yra nepavojinga ir gali būti netgi maloni, – tikina plaukimo treneris. – Labiau-siai baimė užplūsta tuomet, kai van-dens purslai aptaško veidą. Tada žmogų dažnai apima panika. Todėl per treni-ruotes kartais pats lendu į vandenį ir padedu žmogui apsiprasti“.

Keliautojai – nardytojaiPrasidėjus turizmo sezonui, lietuviai plūste plūsta į šalis, kur karšta, saulė žeme ritinėjasi, o gausybė vietinių gy-ventojų siūlo įvairių pramogų. Jeigu ne-sate patyręs keliautojas, svarbu žinoti kelias taisykles, kurios padės kelionėje. Jeigu jų nesilaikysite, vienas iš populia-riausių Egipto kurortų Šarm el Šeichas, vadinamas „nardytojų rojumi“, gali tapti nardymo pragaru. Jokiu būdu nepulki-te nerti stačia galva į 20-ies metrų gylį Raudonojoje jūroje, ypač jeigu nardote pirmą kartą gyvenime. Penkias minutes trunkantis vietinio nardymo instrukto-riaus pamokymas neatstos viso mokslo apie nardymo subtilybes. „Kai išgirsti is-

Vandenėlis prausia, VANDENĖLIS GYDO

Visi atkeliaujame į šį pasaulį iš vandens – paslaptingos, žmogui nepavaldžios stichi-jos. Suaugusio žmogaus organizmą sudaro 70 proc., ką tik gimusio kūdikio kūnelį – 90 proc. vandens. Vanduo ramina, suteikia jėgų, gydo ligas ir lengvina negalavimus.

Turbūt nė nereikia priminti, kad be vandens mes ilgai ne-išgyventume. Plaukimo ir nardymo treneris Gintaras Ku-liešius, jau nuo šešerių metų pamėgęs vandens stichiją, juokauja, kad per savo gyvenimą daugiau laiko praleidžiąs vandenyje negu sausumoje. Jis tikina, kad plaukti gali kiekvienas: svarbiausia – „prisijaukinti“ vandenį, tačiau natūralios vandens baimės prarasti negalima. Kauno sporto ir sveikatingumo klube „Linija“ plaukimo treneriu dirbantis Gintaras sutiko mūsų žurnalo skaitytojams papasakoti apie vandens terapiją, dar kitaip vadinamą hidroterapija, jos įtaką žmogaus sveikatai ir nuotaikai, plaukimo stilius bei pavojus, slypinčius vandenyje.

torijų apie egzotiškose šalyse nardančius lietuvaičius, net šiurpas per nugarą nu-bėga, – pasakoja Gintaras. – Geriau jau rinktis paviršinį nardymą. Manau, kad visą povandeninio pasaulio grožį galima išvysti nardant visai negiliai. Neriant į 15–20 metrų gylį reikia prisiminti vie-ną svarbią taisyklę: reikia pasitikrinti nardymo įrangą – ji turi būti tvarkinga, o jūs privalote žinoti, kaip ji veikia. Ir dar: panėrus labai giliai, iškilti reikėtų pamažu, vadinamaisiais „laiptais“. Be to, dideliame gylyje pakinta slėgis, o jūs negalite žinoti, kaip jūsų organizmas reaguos į tokius pokyčius“.

Svarbu neperlenkti lazdosKasmet šiltuoju metų laiku atviruose vandens telkiniuose nuskęsta vis dau-giau žmonių. „Patirtis rodo, kad dau-giausia klaidų pridaroma padauginus alkoholio. Mūsų žmonės vis dar ne-moka pramogauti be alkoholio, todėl nelaimingų atsitikimų daugėja. Jeigu padauginę alkoholio pasiryžtate per-plaukti ežerą, geruoju tai nesibaigs“, – būsimuosius pramogautojus įspėja plaukimo treneris.

JAUSKITĖS PUIKIAIJAUSKITĖS PUIKIAI

Patarimai nutrūktgalviams• Jeigu esate įsitikinęs, kad mokate pui-kiai nardyti ir joks gylis jums nebaisus, prieš nerdami būtinai apžiūrėkite van-dens telkinio dugną (galbūt per pava-sarinį potvynį priplukdyta kokių nors šakų, nuolaužų, kurios gali jus sužaloti). • Nerdami būtinai saugokite savo gal-vą (šokdami stačia galva į vandenį, pir-miausia ištieskite rankas į priekį). Nesi-saugodami galite trenktis galva į dugną ir susižaloti arba dar blogiau – gali įskilti stuburo slankstelis. Dažnai panašūs šo-kinėjimai į vandenį baigiasi tragiškai arba žmogus tampa neįgalus.• Iškylaudami su vaikais, niekada – nė minutę – nepalikite jų vienų. „Per tre-niruotes vaikams visada primygtinai kalu į galvą: net jeigu plaukti mokotės ir kelerius metus, atvirame vandens tel-kinyje nevaidinkite drąsuolių ir visada turėkite bent nedidelę vandens baimę“, – pasakoja Gintaras.• Jeigu koją pradeda traukti mėšlungis, negailėkite savęs ir sutrauktą vietą kuo stipriau gnybkite arba kąskite. • Sveiką baimę vandeniui išlaikyti būti-na. „Jeigu jau esate labai drąsus, būtinai praneškite kam nors, kad ketinate per-plaukti ežerą, tuomet bus lengviau pri-sišaukti pagalbos“, – tikina Gintaras.• Jeigu galite rinktis, vykdami iškylau-ti į paežerę neimkite jokių alkoholinių gėrimų.


GROŽIS IR SVEIKATAGROŽIS IR SVEIKATA

Dažnas mūsų piktnaudžiauja saulės voniomis nuo pat ankstyvo pavasario. O po 5 ar 10 metų stebimės, kad veide atsirado raukšlių, ant kūno odos – pig-mentinių dėmių... Pastaraisiais metais padaugėjo ir sergančiųjų odos navikais, alerginiu dermatitu ar net melanoma – sunkiausia odos vėžio forma.

Saulės spindulių spektras Saulės spindulių spektro ultravioleti-niai spinduliai skirstomi į UVA, UVB ir UVC.• UVA spinduliai gražiai nurudina odą, bet kartu naikina ir kalogeną ga-minančias odos ląsteles – oda greičiau raukšlėjasi. • Dėl UVB spindulių poveikio oda greičiau sensta, gali atsirasti gerybinių darinių, pavyzdžiui, pigmentinių dė-mių. • UVC spinduliai – patys pavojingiau-si. Jie gali sukelti odos vėžį, akių ligas. Derėtų nepamiršti, jog pati pavojin-giausia saulė būna pavasarį, nes mūsų oda yra atpratusi nuo jos spindulių. Todėl iš karto puolus degintis oda pa-rausta, niežti, peršti, kartais odą gali-ma net nudegti. Mūsų odos tipas ne-sikeičia pasikeitus metų laikui, tačiau dėl netinkamos priežiūros ji gali tapti riebesnė arba išsausėti (trūksta drėg-mės). Drėgmės gali netekti ir sausa, ir normali, ir riebi oda. Ji ima pleiska-noti, praranda elastingumą, darosi la-biau pažeidžiama, ją tempia, atsiranda smulkių raukšlelių, kurios ypač išryš-kėja suėmus pirštais kaktos ar skruostų odą (taip galite pasitikrinti, ar jūsų oda neišsausėjo).

Vasaros kosmetikaKarštuoju sezonu odai reikia daugiau švaros bei drėgmės. Taigi maitina-muosius kremus, kuriais tepėme odą šaltuoju metų laiku, turėtume pakeisti į kur kas lengvesnius, tai yra drėkina-muosius kremus. Juos reikėtų rinktis atsižvelgiant į savo odos tipą. Natūra-lų drėgnumą odai padeda sugrąžinti ir kitos drėkinamosios kosmetikos prie-monės: specialūs purškiamieji odos drėkikliai, emulsijos, želė, drėkina-mieji tonikai ir pieneliai. Jų sudėtyje yra biologiškai veiklių drėkinamų-jų medžiagų – keramidų, hialurono rūgšties, kolageno ir kt. Jos atkuria apsauginį odos drėgmę sulaikantį barjerą ir grąžina odai prarastą natū-ralų gebėjimą palaikyti drėgmę. Oda vėl tampa lygi ir minkšta. Kosmetiniu pieneliu paprastai mo-terys nusivalo makiažą. Tačiau jeigu ir nenaudojate dekoratyvinės kos-

ATSARGIAI! Per daug saulės – pavojinga

Be saulės užgestų gyvybė Žemėje. Saulė aprūpina visus gy-vus organizmus šiluma, skatina žmogaus organizme vitamino D sintezę ir atlieka dar daug funkcijų. Nuo saulės spindulių organizmas ginasi gamindamas pigmentą melaniną, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir nepraleidžia jų į gilesnius odos sluoksnius. Gindamasi nuo saulės, oda keičiasi: storėja jos negyvasis raginis sluoksnis, todėl oda išsausėja, tampa šiurkštesnė. Kaip prižiūrėti odą, kad ji ilgiau išliktų lygi, skais-ti ir jauna?

metikos, patartina vakare odą būtinai nuvalyti pieneliu – juk oda yra gyvas organizmas, ji „kvėpuoja“, nuolatos atsinaujina (ant jos susikaupia negyvų odos ląstelių sluoksnis). Nuvaliusios veidą pieneliu, neužmirškite ir toniko (gaiviklio). Jis pašalina nešvarumus, suteikia odai drėgmės, tonizuoja. Beje, nėra svarbu, kokiam odos tipui skirtas tonikas, nes dabar tonikai gaminami be alkoholio, tai yra žolelių pagrindu. Švariai nuvaliusios odą, prieš eidamos miegoti patepkite ją naktiniu drėkina-muoju kremu.Kremus vasarą reikėtų rinktis atsi-žvelgiant į odos tipą ir odą kamuojan-čias problemas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų oda riebi, vasarą ji išskirs dar daugiau riebalų. Tokiai odai patartina rinktis emulsijos pavidalo kremus arba se-rumus. Tokie kremai paprastai būna lengvos konsistencijos, jų sudėtyje yra apsauginių filtrų.Tiktų ir raminamiejivalomieji serumai, skirti mišriai, riebiai odai, taip pat brandesnei odai skirtas serumas nuo raukšlių. Jeigu odoje yra išryškėjusių pigmentinių dėmių, dieną galima pasitepti balinamuoju kremu, kurio sudėtyje yra medžiagų, tolygiai paskirstančių melaniną odoje, todėl dėmės nėra tokios ryškios. Beje, labai dažnai pigmentinių dėmių atsiranda ilsintis šiltuose kraštuose. Mūsų oda nėra pripratusi prie tokių karštų sau-lės spindulių, kurie tiesiog „sujaukia“ natūralią odos pigmentaciją. Tad va-žiuojant ilsėtis būtinai reikia pasiimti kremo su apsauginiais filtrais.

Apsauginiai kremai nuo saulėsKad mėgavimasis saule nesukeltų rū-pesčių, vasaros sezoną rekomenduoja-ma pradėti naudojant apsaugines prie-mones nuo saulės, naudoti kosmetiką su kuo didesniu apsauginiu filtru. Kos-metologai pataria, kad šviesiaplaukiai, labai šviesios ar blyškios odos žmonės turėtų rinktis kremą, kurio apsauginis indeksas ne mažesnis nei 15. Rusvap-laukiai ir brunetai, turintys šviesiai rudą ar tamsią odą, gali rinktis mažes-nį apsauginį indeksą turinčius kremus. Tačiau jeigu saulė intensyvesnė arba vykstate atostogauti į pietus, reikėtų nusipirkti didesnį apsaugos indeksą turintį kremą. Apsauginiai kremai saugo odą nuo skirtingų saulės spindulių (paprastai būna pažymėta ant kremo pakuotės. Šie kremai būna atsparūs ir neatsparūs vandeniui. Jeigu pasitepate neatspariu vandeniui kremu, išlipę iš vandens tu-rėtumėte vėl pasitepti. Beje, šiek tiek (apie 20 proc.) nusiplauna ir vandeniui

atsparus kremas, taigi, po kelių valandų reikėtų vėl juo pasitepti. Apsauginiu kremu reikėtų pasitepti ne atėjus į paplūdimį, o maždaug 20 min. prieš deginantis saulėje. Per tiek laiko kremas susigeria ir lygiai pasiskirsto. Apsauginis kremas ne tik apsaugo nuo žalojančio saulės spindulių poveikio, bet ir maitina bei drėkina odą. Jeigu oda riebi, patartina rinktis švelnesnį kremą, o jeigu sausa – kremas gali būti riebesnis, tirštesnis.Beje, apsauginiai kremai veidui ir kū-nui skiriasi. Juos derėtų naudoti pagal paskirtį.Apsauga svarbi ne tik prieš deginimąsi saulėje, bet ir po saulės vonių. Beje, odą neigiamai veikia jūros vanduo, nes jis yra sūrus ir dar labiau sausina odą. Tad išsimaudžius jūroje rekomenduojama nedelsiant nusiprausti po dušu bei pa-sitepti apsauginiu kremu.

Oda prašo gertiJeigu oda neteko drėgmės, nepadės nei agurkų griežinėliai, nei purškimas vandeniu. Pirmiausia odą reikia „pa-girdyti“ iš vidaus, kitaip tariant, papil-dyti ištuštėjusius vandens rezervuarus. Ar tai sunku? Visai ne. Jums tereikia kasdien išgerti po 2–3 litrus skysčių. Tinka negazuotas mineralinis arba paprastas vanduo. Vanduo iš čiaupo tinka tik filtruotas. Dar geriau – ištir-pusio ledo vanduo. Jo galite užsišaldyti šaldiklyje, po to atitirpinti kambario temperatūroje (tik ne ant ugnies). Du trečdalius šio kiekio patartina išgerti pirmoje dienos pusėje. Eidamos mie-goti išgerkite ne daugiau kaip stiklinę ar tik pusę stiklinės (nes atsikelsite pa-tinusiais paakiais), užtat rytą pradėkite nuo stiklinės vandens. Gerkite lėtai, mažais gurkšneliais. Negerkite valgy-damos arba iš karto po valgio, nes taip atskiesite skrandžio sultis ir dar labiau sutrikdysite vandens pusiausvyrą or-ganizme. Neužmirškite ir žaliosios ar-batos, tik gerkite ją nesaldintą. Žalioji arbata neutralizuoja laisvuosius radika-lus, drėkina odą, saugo ją nuo žalingo aplinkos poveikio.

Odai reikia hialurono rūgštiesHialurono rūgštį atradę japonai teigia, kad vartojant geriamosios hialurono rūgšties, galima ilgiau džiaugtis gražia, elastinga, drėgnesne oda. Tai patvirtino ir klinikiniai tyrimai – moterys, varto-jusios hialurono rūgšties, pastebėjo, kad oda akivaizdžiai tapo gražesnė.Iš tiesų, įrodyta, kad su amžiumi hia-lurono rūgšties organizme sumažėja 15–50 procentų. Sumažėjus hialurono

rūgšties, oda praranda elastingumą, sausėja, atsiranda pirmųjų raukšlelių. Vartojant hialurono rūgšties, gerėja odos funkcija, rečiau vargina spuogai, kiti odos negalavimai. Oda pasidaro lygesnė, tvirtesnė ir elastingesnė. Beje, hialurono rūgštis turi savybę „surišti“, t. y. sulaikyti gerokai daugiau drėgmės, nei pati sveria. Taigi net keli miligra-mai hialurono rūgšties per parą nelei-džia odai prarasti drėgmės, oda tampa putlesnė, skaistesnė, tarsi pajaunėja.Moterų oda iš prigimties yra plones-nė, nes joje mažiau kolageno ir elastino skaidulų. Ji jautresnė UV spinduliams, aplinkai, tabako dūmams, todėl ir senti pradeda anksti, maždaug nuo 30 metų. Taigi reikėtų nedelsti ir atsiradus pir-mųjų raukšlelių pasidomėti preparatais su hialurono rūgštimi. Vienas tokių preparatų yra „SUPRA dermal for-te“. Jame esanti hialurono rūgštis pa-dės odą ilgiau išlaikyti jauną, gražią ir elastingą. Be hialurono rūgšties, preparate yra beta karotino, liuteino, beta gliuka-nų, vitaminų C, E, cinko ir seleno. Likopenas ir liuteinas saugo odą nuo laisvųjų radikalų poveikio ir ultravio-letinių spindulių. Beta gliukanai didi-na epidermio ląstelių gyvybingumą, saugo odą nuo žalingo ultravioletinių spindulių, užterštos aplinkos, mikro-organizmų, rūkymo poveikio. Beta ka-rotinas, vitaminai C ir E saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, padeda išlaikyti sveiką odą, lėtina senė-jimą. Cinkas stiprina imuninę sistemą, apsaugo odą nuo infekcijų.

„SUPRA dermal forte“ visose „Šeimos“ vais-tinėse gegužės mėnesį taikoma nuolaida!


GROŽIS IR SVEIKATAGROŽIS IR SVEIKATA

Apie makiažąBūtent Egipte užsimezgė kosmetikos pradmenys ir atsirado makiažas, kuris tiesiog neatsiejamas nuo sąvokos „gra-ži moteris“. Pats žodis „kosmetika“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „kosmos“ ir reiškia „grožis“, „harmonija“. Žmo-nės senovėje buvo kur kas arčiau gam-

tos ir kosmoso nei mes ir jau tūkstan-čius metų savo kūnus bei veidus puošė ryškiomis spalvomis.Tačiau tuomet makiažo paskirtis buvo ne vien tik puošti ir gražinti. Pirmykš-čiams žmonėms makiažo prireikdavo įvairių ritualų ir mistinių apeigų metu. Pavyzdžiui, jie išsidažydavo veidą ir

kūną prieš mūšį (kad savo ryškia bau-ginama išvaizda išgąsdintų priešus), per vestuves, taip pat norėdami išgy-ti, užkerėti, atkerėti ir pan. Ypatingas makiažas buvo daromas genties vadui ir žyniui.

Makiažo paslaptysŽinoma, ir šiandien makiažas turi įvai-riausių magiškų savybių, bet mažai kas apie tai žino ir susimąsto. Tik neseniai netradicinėje medicinoje atsirado to-kia sąvoka kaip gydomasis makiažas, kur pasitelkiamos žinios apie šviesos harmonijos poveikį žmogaus organiz-mui. Tačiau žinios apie gydomąsias savybes neatskleidžia makiažo esmės.Senovės Egipte ir Indijoje, tose pa-slapčių kupinose, mįslingose šalyse, veido ir kūno puošyba pasiekė di-džiausių aukštumų. Daugiausia in-formacijos apie 3 ir 2 tūkstantmečio pr. Kr. kosmetiką buvo gauta būtent iš Senovės Egipto. Piešiniai ant kriptų sienų ir papiruso ritinėliuose, reljefi-niai vaizdai ant sarkofagų bei laidoji-mo vietų viduje liudija, kad egiptiečiai ne tik rūpinosi savo veidu ir kūnu, bet ir jį puošė.

Kūriniai hipnotizuojaEgiptiečių meilė kosmetikai buvo to-kia didelė, kad jie net meno kūriniuose vaizduojamų šventųjų gyvūnų akis api-brėždavo dažais su fosforu. Statulų akių obuolius jie darydavo iš skaidraus kvar-cito, o vietoj vyzdžių įdėdavo žėrinčius krištolo gabalėlius, tad akys veikdavo hipnotizuojamai. Ne veltui Senovės Egipto kūriniai prikausto žmonių dė-mesį, tačiau kartu neįleidžia svetimų žvilgsnių į savo slėpiningą pasaulį.

Kosmetikos galiaVisos kosmetikos savybės ir daugelis paslapčių buvo žinomos tik žyniams ir uoliai jų saugomos. O saugoti tikrai buvo ką. Pavyzdžiui, specialus piešinys ant padų ar pažastų turėjo pratęsti jau-nystę, ypatingas akių makiažas – grą-žinti žmogui gyvenimo džiaugsmą ir energiją, garantuoti sėkmę meilės rei-kaluose, kai kurie spalvų ar piešinių de-riniai, kvapai ir tepalai gydė ligas, pa-dėdavo laimėti dievų palankumą, taigi ir sėkmę.

Senos tradicijosĮdomiausia, kad tais laikais dažėsi tiek moterys, tiek vyrai, o pastarieji tai darė ne tiek dėl grožio, kiek siekdami kokio nors tikslo. Egiptietėms rūpinimasis savo išvaizda buvo bene svarbiausias dalykas. Jos dažėsi plaukus, blakstie-

nas, antakius, nagus, lūpas, pudravosi ir rausvino skruostus skaistalais, gražiai ir ryškiai rengėsi, darėsi šukuosenas ir t. t. (prisiminkite filmą „Kleopatra“).Dar daugiau, moteriai nesipuošti ir na-muose vaikščioti be makiažo, susivėlu-siai, bet kaip apsirengusiai buvo tiesiog gėda. Šiuolaikinėms moterims tikrai reikėtų pasimokyti tokio požiū-rio į save, nes jis pirmiausia atskleidžia savigarbą ir aukštą savęs vertinimą, be kurių palaikyti tokią

išvaizdą būtų tie-siog neįma-

noma.

Makiažas gydoDaugiausia dėme-sio egiptietės sky-rė akims – „sielos veidrodžiui“. Jas dažė tirštais juo-dais dažais, vadi-namais „mastim“. Ant vokų juos už-tepdavo teptuku ar plonu pagaliuku. Išdažytos akys tapdavo iškalbin-gos ir išraiškin-gos. Ir šiandien mes drąsiai galime vadovautis tų lai-kų patirtimi. Net ir mūsų laikais daugelis moterų makiažo pagrin-du laiko juodu tušu dažytas blakstienas.Menas dažytis akis išpopuliarėjo prieš šešis tūkstan-čius metų! Tų laikų kapavietėse buvo aptikta kosmetikos akims ir teptukų joms da-žyti. Makiažas turėjo ne tik ritualinės-mistinės ir estetinės, bet ir gydomosios reikšmės. Pavyzdžiui, vokų dažai saugojo nuo akinančios saulės ir sauso vėjo, gydė odą, savo kvapu atbaidydavo vabzdžius. Mala-chito žaluma, naudojama kaip vokų šešėliai, gydė įvairias akių ligas, ypač trachomą.

Tada ir dabar... Būtų puiku, jei ir šiuolaikinė kosmeti-ka būtų tokios kokybės. Tačiau palengva jau einama ta kryptimi. Dar prieš keletą metų beveik visi kosmetikos preparatai buvo sintetiniai, o dabar dauguma garsių kosmetikos gamintojų, įvertinę neįkai-nojamas savybes, vis dažniau gamyboje naudoja natūralius produktus.Senaisiais laikais įvairūs makiažo įran-

kiai taip pat buvo aukšto lygio. Ar-cheologai kasinėdami rado tualeti-nių reikmenų: stovelių perukams, plaukų dažų, kvapiųjų esencijų, aliejų plaukams, šukų, puikiai nupo-

liruotų įrėmintų plokščių (veidrodžių), pudrinių su ryžių miltų pudra ir pū-keliu, teptukų ir lazdelių

blakstienoms, antakiams ir lūpoms dažyti, žnyp-

lių plaukeliams pešioti, pemzų nagams

poliruoti ir dažų jiems dažyti. Buvo atkastas visas kosmetikos kabinetas, buvęs vienos iš galingiausių Senovės Egipto princesių šventykloje. Patalpoje buvo visko, ko rei-kia, kad veidas ir kūnas būtų patrauklus.

Grožis nemarus.Senovės Egipto kapavietė-se buvo rasta daugybė indų kvepalams ir dažams, taip pat piestų ir grūstuvėlių jiems iš-gauti. Kaip žinia, egiptiečiai tikėjo, kad gyvenimas po mir-ties tęsiasi: jis toks, kaip ir iki mirties, tiktai kitame pasauly-je. Todėl į kriptą buvo dedama visko, kas būtiniausia. Savaime suprantama, dėdavo ir kosme-tikos, ypač moterims. Prie mi-rusiosios dėjo ne mažiau kaip septynias rūšis aliejų, balzamų

ir bent vieną indelį dekoratyvio-sios kosmetikos, kad ji galėtų gra-žintis ir pomirtiniame gyvenime.

Tuo metu labai populiarios buvo vei-dą balinančios priemonės. Pavyzdžiui, Kleopatra kūno odos švelnumui ir bal-tumui išlaikyti naudojo tepalą, kurio pagrindinė sudedamoji dalis buvo kro-kodilo išmatos, sumaišytos su baltalais. Kleopatra buvo viena iš gražiausių mo-terų žmonijos istorijoje. Ji žinojo daug jaunystės ir grožio paslapčių. Ir jei ji nebūtų taip anksti palikusi šio pasaulio,

kuris nebuvo vertas jos dieviško grožio, tai, ko gero, būtų išgyvenusi 100 metų ir likusi tokia pat jauna ir graži...

Kleopatros vyliai Norėdama būti dar patrauklesnė ir ilgai išlikti jauna, Kleopatra nešiojo išskirti-nio grožio brangakmenius, kurie turėjo ne tik paryškinti jos išorinį grožį, bet ir atskleisti jos vidinį tobulumą bei svei-katą. Kleopatra puikiai išmanė astrolo-giją ir akmenų savybes. Pagal astrologų pranašavimus, kiekvienai dienai ji rin-kosi atitinkamus brangakmenius, dra-bužių ir kitų daiktų spalvą.Senovės egiptiečiai ne tik puikiai per-prato akmenų energetinę galią. Jie gerai žinojo, ir kokių gydomųjų ar kosmeti-nių savybių turi aliejai bei kvepalai, kurie buvo labai vertinami ir tokie brangūs, kad buvo prilyginami bran-genybėms ir saugomi specialiose san-dalmedžio skryniose drauge su auksu ir sidabru.

Kaip atsirado KOSMETIKAMenas būti tikra moterimi gimė Senovės Egipte. Jei norime būti tokios, kokios buvo Kleopatra, Nefertitė ir kitos legendi-nės moterys, kurių grožiui ir išminčiai šlovinti skirta daugybė meno kūrinių, turime uoliai mokytis! O nuo ko pradėti? Žino-ma, nuo Egipto...

Liaudiškos priemonės nuo prakaitavimo

Ąžuolo žievė. Žievę sumalkite iki mil-telių ir kiekvieną dieną berkite jų į ko-jines ar batus. Taip daryti reikėtų, kol sumažės prakaitavimas.Išbandykite ąžuolo žievės voneles (50–100 g litrui vandens). Žievę reikia virinti pusę valandos. Galima dar įdėti avižų šiaudų ar įpilti citrinos sulčių.

Šalavijai. Gausiai prakaituojantiems žmonėms rekomenduojama kiekvieną dieną išgerti puodelį šalavijų arbatos (be cukraus).

Vanduo. Rekomenduojama kiekvieną dieną kojas plauti šaltu vandeniu. Ga-lima išbandyti ir 10 minučių trukmės kalio permanganato voneles (vanduo turėtų būti šviesiai rožinės spalvos). Vakare kojas geriau plauti sūriu vande-niu. Po vonelių siūloma pirštus apipinti (kaip pinami krepšiai) kviečių, avižų, ru-gių šiaudais ar varpučio žole.

Soda. Stiklinei vandens reikia 1 arbati-nio šaukštelio sodos. Nuplaukite kojas šiuo mišiniu, gerai nusausinkite ir į tar-pupirščius įdėkite sodos tirpale mirky-tus vatos tamponėlius. Ryte procedūrą pakartokite ir kojas gerai nusausinkite.

Beržo lapai – du kartus per dieną reko-menduojama į tarpupirščius dėti švie-žių beržo lapų.


SVEIKI NAMAISVEIKI NAMAI

Pirmą kartą šaldytuvas, kaip didžiulė sensacija, buvo pristatytas 1887 metais Paryžiaus parodoje. Tai buvo gremėz-diška dėžė su nedideliu šaldymo skyriu-mi, kuriame maistas išlikdavo šviežias 2–3 dienas.

Pasirinkimo galimybėsŠaldytuvo dydis pasirenkamas atsižvel-giant į virtuvės dydį, į tai, kiek joje yra

laisvos vietos. Standartinis šaldytuvo gylis – 60 cm, tačiau jeigu virtuvė dide-lė, galima įsigyti ir tokį šaldytuvą, kurio gylis siekia 80 cm. Šaldytuvo tūris turė-tų būti šiek tiek didesnis nei paprastai namuose saugomo maisto kiekis.• Mažas šaldytuvas. Jo dydis siekia nuo 50 iki 125 cm. Paprastai tai vieną ka-merą turinti (kai kada – ir be jos) bui-tinė technika. Tokio šaldytuvo turėtų

pakakti vienam žmogui. Jie populiarūs viešbučiuose, svečių namuose. • Vidutinio dydžio šaldytuvai yra maž-daug 130–150 cm dydžio. Jie papra-stai turi dvejas dureles. Tokios buitinės technikos tūris siekia nuo 200 iki 260 litrų. Šio šaldytuvo turėtų pakakti 2–3 žmonių šeimai.• Didesni šaldytuvai yra pakankamai aukšti (nuo 151 iki 185 cm). Tai dvi-ejų dalių šaldytuvai, kurių gylis yra 60 cm, o tūris – apie 260–350 litrų. Toks šaldytuvas turėtų visiškai patenkinti 3–4 asmenų šeimos poreikius. • Didieji šaldytuvai yra bene aukščiausi (iki 210 cm). Gylis standartinis, siekia 60 cm, o tūris – nuo 350 iki 800 litrų. Neaukštiems žmonėms tokie šaldytu-vai nerekomenduojami, nes norint pa-siekti viršutines lentynas, jiems prireiks kopėtėlių. • Dviduriai šaldytuvai – didelio tūrio buitinė technika. Tai dvejas, greta esan-čias duris turintys šaldytuvai. Jų tūris siekia 650 litrų (gali būti ir mažiau). Paprastai tokių šaldytuvų gylis būna ne-standartinis (iki 85 cm), o aukštis – kaip didesnių mums įprastų šaldytuvų. Tai modernūs šaldytuvai, atliekantys daug funkcijų, turintys klimato zonas, kurių temperatūrą galima reguliuoti atskirai.

Statinė ar dinaminė?Kalbame apie šaldytuvų šaldymo sistemą. Moderniuose šaldytuvuose yra įrengta dinaminė šaldymo sistema (ang. „No frost“ – „be šerkšno“), kuri šaltį dėl įrengto ventiliatoriaus tolygiai paskirsto po visą šaldytuvą. Drėgmė nesirenka ant sienelių – ji išskiriama iš oro ir surenka-ma specialioje vonelėje po šaldytuvu. Tokių šaldytuvų paprastai nereikia atitirpinti. Tačiau jie turi ir trūkumų. Kadangi iš cirkuliuojančio oro visiš-kai pašalinama drėgmė, ji išgaruoja ir iš produktų, todėl jie greičiau džiūsta ir vysta. Maistą tokiuose šaldytuvuo-se reikėtų laikyti sudėtus į specialius indelius arba plastikinius maišelius. Dingus elektrai, tokie šaldytuvai trumpiau išlaiko šaltį.Statinė šaldymo sistema veikia na-tūralios oro konvekcijos būdu, t. y. šaltas oras tiekiamas per ventiliacinę angą galinėje sienelėje. Šaltis tokia-me šaldytuve paskirstomas netolygiai: prie sienelės paprastai temperatūra būna žemesnė, o prie šaldytuvo durų – aukštesnė. Būtent dėl šios sistemos ant galinės šaldytuvo sienelės susidaro vandens lašai, kartais virstantys ledo gabaliukais. Tačiau šaldytuve išlieka drėgmė, tad maisto produktai (ypač daržovės, dešra ir kt.) ilgiau išlieka nesudžiūvę.

Pastaraisiais metais imta gaminti šal-dytuvus su kombinuotomis šaldymo si-stemomis, kai į šaldytuvo kamerą mon-tuojama statinė, o į šaldiklį – dinaminė šaldymo sistema.

„Nulinė kamera“ ir greitas užšaldymasOptimaliausia temperatūra, kurioje produktai ilgiau išlieka švieži, yra +4–+10°C. Tačiau esant tokiai temperatūrai švieži produktai daug greičiau suvysta, apdžiūva. Todėl šaldytuvų gamintojai ir sugalvojo nulinę kamerą (zoną). Tai nedidelis stalčius ar dėžutė, kurioje pa-laikoma 0°C temperatūra bei optimali drėgmė. Švieži produktai (žuvis, mėsa, vaisiai, daržovės) šioje zonoje negenda tris kartus ilgiau nei laikomi paprastoje šaldytuvo lentynoje. Greitai užšaldyti produktus galima šaldiklyje, kuriame temperatūra siekia –38°C. Maistas užšąla greičiau ir ko-kybiškiau. Įprastose šaldymo kamerose maistas sušąla iš lėto – kitaip tariant, pa-virsta dideliu ledo gabalu ir suardo pro-dukto ląstelių struktūrą. Taip produktas praranda ne tik išvaizdą, iš dalies ir sko-nį, bet ir vertingąsias medžiagas. Grei-tai užšaldytuose maisto produktuose drėgmė virsta nedideliais ledo kristalais, kurie nesuardo maisto struktūros. Taip užšaldytą maistą vėliau galima laikyti ir įprastose šaldytuvo kamerose.

Šaldytuvo „širdis“Tai – kompresorius, kuris šaldytuvo vamzdeliais priverčia tekėti šaldomąjį skystį (aušalą). Jo darbas priklauso nuo to, kaip dažnai pačiame šaldytuve kis

temperatūra, t. y. kaip dažnai mes varsty-sime šaldytuvo dureles. Dauguma šiuo-laikinių šaldytuvų turi du kompresorius, kitaip tariant, šaldytuvas ir šaldiklis yra šaldomi atskirai. Tai labai patogu: didesnės šaldymo pajėgos ir galimybė „atjungti“ nenaudojamą šaldytuvo dalį, pavyzdžiui, išvažiuojant atostogauti iš-jungti šaldytuvą ir palikti įjungtą tik šal-diklį. Tačiau tokie šaldytuvai sunaudoja daugiau elektros energijos nei turintieji vieną kompresorių. Kur kas ekonomiš-kesni (bet labai patogūs) yra šaldytuvai, turintys vieno kompresoriaus sistemą su elektromagnetiniu vožtuvu.

Apie antibakterinę dangą ir filtrusNaujieji šaldytuvai yra padengti anti-bakterine danga, kuri sudaryta iš sidab-ro jonų. Tai puiki apsauga nuo bakterijų, kvapų, pelėsių. Tokiuose šaldytuvuose maisto produktai genda lėčiau, o pačios sienelės ilgesnį laiką išlieka baltos.Siūloma ir higieninių filtrų, kurie valošaldytuve cirkuliuojantį orą nuo bakte-rijų, grybelių, kvapų.

Papildoma informacija• Elektros energijos sąnaudos – žymimos didžiosiomis raidėmis. Iš viso yra net šešios tokios šaldytuvų klasės (A, B, C, D, F ir G). Pastaruoju metu yra naudo-jamos dvi: A ir B. Tai mažiau elektros energijos naudojantys šaldytuvai. „Tau-piausi“ šiuo atžvilgiu yra A klasės šal-dytuvai: pagal standartą, per metus jie sunaudoja mažiau nei 365 kW elektros energijos. • Klimato klasė – naudojama tam, kad žinotume, kokiai temperatūrai esant šaldytuvas veiks geriausiai. Klimato klasės taip pat žymimos didžiosiomis raidėmis: SN (platus temperatūros dia-pazonas), N (vidutinės temperatūros klimatas; nuo +16°C iki + 32°C), ST (subtropikai; nuo +18°C iki + 38°C), T (tropikai; nuo +18°C iki +43°C). Teigia-ma, jog geriausi šaldytuvai yra SN ir T klasių.• Šaldiklio temperatūra – žymima žvaigždutėmis ir nusako galimą tem-peratūrą šaldiklyje. Jei nurodyta viena žvaigždutė (*), šaldoma iki –6°C, jei dvi (**) – iki –12°C, jei trys (***) – iki –18°C ir žemiau (skirta jau užšaldytiems produktams laikyti), jei keturios (****) – iki –18°C ir žemiau (skirta šviežiems produktams užšaldyti).

Jei šaldytuvas veikia netinkamai...Iš aplinkos ant maisto produktų paten-ka įvairių mikroorganizmų. Jei šaldytu-

Sakykite, ar dar turite aliuminio puodų? Ar gaminate maistą nudaužytuose emaliuotuose induose? Kokia danga padeng-tos jūsų virtuvės sienos? Panašių klausimų galima užduoti ne vieną. Nuo tokių, atrodo, smulkmenų dažnai priklauso jūsų ir namiškių savijauta ar net sveikata. Juk būtent čia, šioje ap-linkoje, šiuose induose gaminate maistą. O bene svarbiausias virtuvės atributas – šaldytuvas. Kiekviena bent šiek tiek gami-nanti šeimininkė pasakys, kad be šaldytuvo – lyg be rankų.

Jo didenybė – ŠALDYTUVAS

AR SVARBUS ŠALDYTUVO DYDIS?Žinoma, geriau, jei šaldytuvas yra di-delis ir talpus. Maisto produktai jame turėtų būti sudėti laisvai, o ne „sukiš-ti“, nes dėl netinkamos oro cirkuliaci-jos jie greičiau suges. Nerekomenduojama statyti šaldytuvo šalia šilumos šaltinių: viryklės, radiato-riaus ar tokioje vietoje, kur krenta tie-sioginiai saulės spinduliai. Atminkite, jog pro galinę šaldytuvo sienelę oras turi tekėti laisvai, todėl jo nereikėtų prispausti prie sienos ar įsprausti į ne-didelį likusį tarpą.

MAISTO LAIKYMAS ŠALDYTUVENerekomenduojama į šaldytuvą dėti neatvėsusį maistą, atidarytus konser-vus (jei nesuvalgėte viso konservuoto maisto, perdėkite jį į stiklinį ar plast-masinį indą ir, žinoma, uždenkite). Bū-tina uždengti pieno produktus, nes jie labai greitai sugeria visus kvapus.

ve nėra tinkamos temperatūros (dėl su-trikusio darbo, durelių nesandarumo ar pan.), sudaromos puikios sąlygos mik-roorganizmams daugintis. Maistas ima gesti, o suvalgius tokio maisto, galima apsinuodyti.

DAR ŠIS TAS APIE VIRTUVĘ• Virtuvės įrengimas. Dažniausiai, taupydami pinigus, lubas ir sienas „puošiame“ plastiko lentelėmis. Ži-noma, jos atrodo efektingai, tačiau... Veikiamas karštų garų plastikas išski-ria tam tikras medžiagas. Jei virtuvės grindys išklotos linoleumu, sienos – plaunamaisiais tapetais ar plastiko lentelėmis, nederėtų stebėtis, kad jūsų vaikas yra alergiškas. Išeitis – paprastas medis, sienų ar grin-dų plytelės, popieriniai tapetai, spe-cialūs dažai. Be to, plyteles daug leng-viau prižiūrėti nei plastiko lenteles ar plaunamuosius tapetus.

• Indai. Netinkami naudoti yra įskilę, sutrūkę, subraižyti indai, nes jų neįma-noma gerai išplauti, plyšeliuose lieka maisto produktų. Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie aliuminius indus. Nerekomenduojama juose ga-minti maisto mažiems vaikams. Mat aukšta temperatūra veikia ir aliuminį – išsiskiria tam tikros cheminės me-džiagos, kurios gali nesunkiai patekti į maistą.

• Kuo plauti indus ir valyti sienas? Įvairių priemonių gausa tikriausiai nieko nestebina. Kiekvienas gali išsi-rinkti sau tinkamą priemonę. Svarbu atminti – būtina labai gerai išskalauti indus po tekančio vandens srove. Taip apsaugosite save ir savo namiškius, kad cheminių medžiagų nepatektų į organizmą. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurių šeimoje yra alergiškų žmo-nių. Tokiu atveju siūloma pasinaudoti mūsų močiučių išbandytomis priemo-nėmis: soda bei actu.

• Atsargiai – vaikai! Vaikui virtuvė – stebuklingas neatpažintų daiktų pasaulis. Tačiau virtuvė yra viena pa-vojingiausių vietų namuose: slidžios plytelės, karštos orkaitės durelės, viryklė, viliojančios spintelės ir dar daugelis kitų dalykų. Žinoma, šiuolai-kinėje virtuvėje naudojama šimtai ap-saugos detalių, tačiau vis tiek reikėtų būti budriems ir nepamiršti, kad jūsų vaikui yra įdomus ir karštas puodas.


Kepenų ligos minimos jau senovės is-toriniuose raštuose. Ilgai buvo ieškoma priežasčių, sukeliančių kepenų ligas, ir tik XX a. pradžioje mokslininkai nu-statė, kad jas sukelia virusai. Tais lai-kais buvo manoma, jog hepatitą sukelia du skirtingi – hepatito A ir hepatito B virusai. Pastaraisiais metais jau kal-bama apie hepatitus A, B, C, D, E... Sutrikus kepenų funkcijai, iš pradžių žmogaus nevargina jokie simptomai. Dauguma sergančiųjų kepenų ligomis jaučiasi tarsi būtų visai sveiki, niekuo nesiskundžia arba junta tokius menkus negalavimus (silpnumą, apetito stoką, diskomfortą dešiniajame šone, menką pykinimą), kad į gydytojus nesikreipia. Ligos simptomai išryškėja vėlesnėse stadijose. Nors kepenys sugeba atsi-gauti, tačiau nesigydant jas galima pa-žeisti negrįžtamai – prasideda kepenų cirozė.

Klastingieji virusaiKepenis pažeidžia nesaikingai varto-jamas alkoholis, akmenligė, įvairūs pa-ties organizmo pakitimai, onkologinės, autoimuninės ligos, vaistų vartojimas, sunkus ir riebus maistas, bet dažniau-siai – virusai. Virusiniais hepatitais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus arba nesergančio vi-rusų nešiotojo. Virusai su krauju ar ki-tais kūno skysčiais pateka į organizmą per pažeistą odą ar gleivinę. Hepatitų virusų yra beveik visuose organizmo skysčiuose: kraujyje, seilėse, spermoje, makšties išskyrose, todėl hepatitais už-sikrečiama ir lytinių santykių metu (jei nenaudojamos apsaugos priemonės), vartojant intraveninius narkotikus, at-liekant medicinos procedūras, per pa-žeistą odą ir gleivines (atliekant tatui-ruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio žmogaus dantų šepetėliu, skutimosi priemonėmis ir pan.).

Hepatitas AJuo užsikrečiama per neplautas rankas, nes hepatito A virusas išsiskiria su ser-gančio žmogaus išmatomis. Užsikre-čiama ir buitinio kontakto metu, per neplautus maisto produktus, vandenį (kartais taip atsitinka pasisvečiavus menkos higienos šalyse), homoseksua-lių santykių metu.

SimptomaiSlaptuoju šios ligos periodu žmogus niekuo nesiskundžia (apie 3–6 savai-tes), vėliau liga gali pasireikšti kaip peršalimas: atsiranda sąnarių, raumenų skausmai, kartais pakyla temperatūra, pykina, vargina silpnumas. Po kiek lai-

ko padidėja kepenys, patamsėja šlapi-mas. Jeigu ligos pradžioje pakyla tem-peratūra, dažniausiai po kelių dienų žmogus pagelsta, jam niežti oda, pasi-daro baltos išmatos. Šis hepatitas gali būti ir be geltos.

GydymasSpecifinio gydymo nėra. Ligonis gy-domas dieta, skysčiais. Sergantiesiems hepatitu A draudžiama vartoti alkoho-linius gėrimus, medikamentus. Nesilai-kant šių taisyklių, liga gali pasikartoti, tapti lėtine. Vaikai hepatitu A perserga lengvai, su-augusieji – kur kas sunkiau. Kadangi ligos pradžioje užsikrėtusieji net gali

nežinoti, kad turi šį virusą, todėl gali užkrėsti kitus.Liga gali trukti net 6 mėnesius – kol kepenų funkcija vėl tampa normali.

ProfilaktikaNorint išvengti hepatito A, reikia skie-pytis. Pirmiausia tai turėtų padaryti žmonės, vykstantys į menkos sanita-rinės kultūros šalis, homoseksualūs as-menys.

Hepatitas BHepatito B infekcijos šaltinis – žmo-gus, užsikrėtęs arba jau sergantis ūmia ar lėtine liga. Hepatitas B – pavojinga liga, nes žmogus gali užkrėsti kitus ge-

rokai anksčiau, negu suserga pats (at-siranda pirmųjų ligos požymių). Mat šios ligos inkubacinis periodas tęsiasi nuo 6 savaičių iki 6–9 mėnesių, o viru-są nešiojantis žmogus kitus gali užkrėsti jau 2–6 savaitę nuo užsikrėtimo momen-to. Hepatitui B būdingos slapta (besimp-tomė) ir lėtinė formos. Nustatyta, jog kuo anksčiau žmogus užsikrečia hepatito B virusu, tuo didesnė tikimybė, kad liga bus besimptomė ir taps lėtine. Kai žmogus nežino, kad serga, jis nesikreipia į gydy-tojus, liga nediagnozuojama ir negydoma, o virusas tuo metu žaloja kepenų ląsteles. Toks ligonis, nežinodamas, kad serga, iš-skiria virusą į aplinką ir užkrečia kitus žmones. Tačiau praėjus keleriems metams (kartais – dešimčiai), liga išryškėja kepenų nepakankamumu, ciroze, vėžiu.

SimptomaiAnkstyvųjų hepatito B stadijų kliniki-niai požymiai dažnai neryškūs ir ne-specifiniai: silpnumas, apetito stoka,raumenų ir sąnarių skausmai, nedidelė gelta. Liga gali būti ir visai besimp-tomė. Nusilpus organizmui po įvairių peršalimo ligų, gripo, stresų, pervargus susilpnėja imunitetas, todėl lėtinis ar besimptomis hepatitas B gali paūmė-ti. Tada išryškėja gelta, atsiranda di-

ATSAKYMAI Į SKAITYTOJŲ LAIŠKUS

Lengviau yra išvengti kepenų ligų, negu jas gydyti. Todėl reikėtų rūpintis savo svei-kata, saugoti kepenis nuo įvairių žalingų veiksnių, pamąstyti apie skiepus nuo he-patitų, pasitarti dėl jų su savo šeimos gydytoju.O kad kepenys irgi pavargsta, liudija skaitytojų laiškai. Pabandysime į juos atsakyti.

„Sergu padidėjusio kraujospūdžio liga, taip pat vargina osteoartritas. Nuolatos tenka gerti daug cheminių vaistų. Prieš keletą mėnesių pradėjau jausti maudimą po dešiniuoju šonkaulių lanku, sumažėjo apetitas, jaučiu kažkokį negerumą pavalgius, ėmė trikti virškinimas. Pasku-tinio vizito pas gydytoją metu man buvo atlikti kraujo tyrimai. Jie parodė, jog yra padaugėję kepenų fermentų. Labai išsigandau. Nežinau, ką daryti. Kaip galiu padėti kepenims?“

Šie negalavimai gali būti susiję su vaistų vartojimu. Gan dažnai žmonės skundžiasi, jog negali gerti kai kurių vaistų, nes skauda skrandį. Tačiau jie visai užmiršta kepenis. Juk che-miniai medikamentai ne tik padeda, pavyzdžiui, sumažinti padidėjusį kraujospūdį, slo-pinti uždegimą, bet turi ir neigiamą šalutinį poveikį. Dažniausiai jie paveikia kepenis. Juk kepenys – organizmo laboratorija, kurioje „perdirbamos“ visos į mūsų organizmą pateku-sios medžiagos. Ką daryti, jeigu tenka vartoti daug vaistų? Nereikėtų laukti, kol pajusime jų šalutinį poveikį. Norėdami apsaugoti kepenis nuo įvairių žalingų veiksnių, turėtume vartoti preparatų, turinčių savybę atnaujinti kepenų ląsteles. Vienas tokių preparatų yra medicininės paskirties preparatas „Livosan“. Jo sudėtyje yra silimarino, gaunamo iš mar-galapio margainio. Silimarinas slopina cirkuliuojančių hepatotoksinių medžiagų veikimą, saugo kepenis nuo virusų, toksinų, alkoholio ir vaistų šalutinio poveikio, stimuliuoja DNR, baltymų sintezę bei skatina pažeistas kepenų ląsteles atsikurti, didina pagrindinio kepenų antioksidanto gliutationo kiekį kepenyse, skrandyje ir žarnose. Gliutationas gerina kepenų funkciją. Margalapio margainio preparatų patartina vartoti tada, kai jau yra kepenų sutriki-mų, tačiau dar geriau būtų vartoti profilaktiškai. Preparatas „Livosan“ yra nepamainomas „sargas“, galintis kepenų audinį apsaugoti nuo cheminių preparatų poveikio.

„Prieš penkerius metus man buvo pašalinta tulžies pūslė. Pastaruoju metu pradėjau netoleruo-ti daugelio maisto produktų, ėmė trikti virškinimas, dažnai atsirūgstu rūgštimi. Vaistinėje man patarė pavartoti preparato „Livosan“. Norėčiau sužinoti, ar galima vartoti šio preparato, jeigu yra pašalinta tulžies pūslė?“ Be abejo, medicininės paskirties preparatas „Livosan“ šiuo atveju ypač tinka. Tulžis gami-nama kepenyse, tad pašalinus tulžies pūslę atsiranda įvairių negalavimų. Preparate esantys ciberžolių ir artišokų ekstraktai skatina tulžies gamybą ir išsiskyrimą – tulžies pagaminama daugiau, pagerėja jos nutekėjimas į virškinamąjį traktą, todėl gerėja virškinimas. Prepa-rato „Livosan“ patartina vartoti ir suvalgius daugiau riebesnio maisto. Juk ne visada pa-isome dietos, kurios būtina laikytis pašalinus tulžies pūslę. Svarbiausia, kad vartojant šio žolinio preparato nebūna kontraindikacijų ir šalutinio poveikio. Todėl jo gali vartoti ir su-augusieji, ir vaikai.

Taigi, norėdami apsaugoti kepenis nuo įvairių žalingų veiksnių, galime vartoti preparatų, tu-rinčių savybę atnaujinti kepenų ląsteles. Vie-nas tokių preparatų ir yra „Livosan“. Jo sudė-tyje, kaip minėjome, yra silimarino, gaunamo iš margalapio margainio. Silimarinas ne tik apsaugo kepenis, bet ir padeda atsigauti pa-žeistoms jų ląstelėms. Jis stabilizuoja kepenų ląstelės membraną, gerina ląstelinių struktū-rų funkcijas, turi gydomąjį ir apsauginį povei-kį. Silimarino poveikį sustiprina kiti kompo-nentai: dažinės ciberžolės ekstraktas, taip pat artišokas, karčiojo šventadagio milteliai. Be abejo, „Livosan“ galima vartoti tada, kai jau yra kepenų sutrikimų, tačiau dar geriau būtų vartoti profilaktiškai.

KEPENYS – „nebylus“ organasKepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas. Kartu jos yra organizmo laboratorija, be kurios negalėtų vykti bal-tymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų apykaita. Kepenys nukenksmina į organizmą pakliūvančias ir pačiame organizme susidarančias kenksmingas medžiagas. Taigi ke-penys yra vienas svarbiausių organizmo apsauginių barjerų.Tačiau jį irgi gali pažeisti ligos. Viena jų – virusiniai hepatitai.


Medicininės paskirties produktui „Livosan“ visose „Šeimos“ vaistinėse gegužės mėnesį tai-koma nuolaida!

LivosanPlėvele dengtos tabletėsMedicininės paskirties produktasSkirtas vartoti sutrikus virškinimui. Vartoti po 1-2 tabletes 3 kartus per dieną po valgio


delis silpnumas, pykinimas ir vėmi-mas, skauda viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.

Kaip galima užsikrėsti?• Per kraują medicinos įstaigose atlie-kant injekcijas, perpilant kraują, atlie-kant organų transplantacijas, gydantis dantis (tiesa, dabar medicinos įstaigo-se tokie atvejai itin reti), kosmetikos kabinetuose darantis manikiūrą, ve-riantis auskarus, darantis tatuiruotes, kirpyklose ir kt.• Europos šalyse hepatitu B dažniau-siai užsikrečiama per lytinius santy-kius. Todėl labai svarbu kuo anksčiau mokyklinio amžiaus vaikus paskiepyti nuo šios ligos. • Kontaktinis arba buitinis hepatito B plitimo kelias labai aktualus viso-kio amžiaus žmonėms, nes hepatito B virusas randama visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose.

ProfilaktikaNuo šios ligos saugo skiepai.

Hepatitas CHepatito C virusas buvo atrastas 1989 m. Nustatyta, kad persirgus ūmiu hepatitu C, išsivysto lėtinis he-patitas, kuris vėliau pereina į kepenų cirozę ar vėžį. Todėl šis hepatitas ypač pavojingas.

Kaip užsikrečiama?Užsikrėtimo būdai tokie kaip ir kitų hepatitų, tačiau ypač dažnai serga as-menys, vartojantys narkotikus. Galima užsikrėsti ir darantis tatuiruotes, veriantis auskarus, jei šios procedūros atliekamos nesteriliomis adatomis ir įranga. Alko-holis dar labiau pažeidžia virusų pažeis-tas kepenis ir pablogina ligos eigą. Daž-nai serga ir medicinos darbuotojai. Visi infekuotieji šiuo virusu gali užkrėsti kitus žmones. Šio viruso nešiotojai taip pat il-gai gali nežinoti jį turintys, todėl gali už-krėsti kitus. Inkubacinis periodas tęsiasi nuo dviejų savaičių iki šešių mėnesių.

SimptomaiDaugumai infekuotųjų nebūna jokių simptomų. Ligai paūmėjus, gali atsiras-ti nuovargis, pykinimas, karščiavimas, kepenų skausmai, sutrikti apetitas. Už-sikrėtus hepatitu C, geltos dažniausiai nebūna.

ProfilaktikaNuo hepatito C skiepų nėra. Medici-nos darbuotojai turi laikytis universalių apsaugos taisyklių. Žmonės, infekuoti hepatitu C, negali būti kraujo, organų, audinių ar sėklos donorais. Narkomanai, vartojantys leidžiamųjų narkotikų, ne-gali būti kraujo donorais. Labai svarbu, kad seksas būtų saugus. Patartina nie-kada nesinaudoti kito asmens skustuvu, dantų šepetėliu. Jei infekuotas asmuo susižalojo, atviros žaizdos visą laiką turi būti pridengtos. Valgant tą patį maistą bei naudojantis tais pačiais indais su in-fekuotuoju, pavojaus užsikrėsti hepatito C virusu nėra.Didesnės rizikos grupei priklausantys asmenys (medikai) turi būti nuolat tik-rinami, ar neserga hepatitu C. Nuolat turi būti tikrinamas ir donorų kraujas. Švirkštų bei adatų keitimo narkoma-nams programos iš dalies sumažina šios infekcijos grėsmę.

Jeigu hepatitu C užsikrėtė nėščioji?Moteris, infekuota hepatitu C, gali išne-šioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Mano-ma, kad per motinos pieną hepatitas C neplinta. Būtina laikytis dietosŪmūs virusiniai hepatitai gydomi infek-cinėse ligoninėse. Ligoniams taikomas tausojamasis režimas, dieta, tam tikrus ligos simptomus mažinantis gydymas, kiti šiuolaikiniai hepatitų gydymo būdai. Sergantieji hepatitu turi maitintis visa-verčiu maistu, kad jame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Būtina sumažinti riebalų kiekį, nevartoti prieskonių.

PAGAL LNK TV LAIDĄ SVEIKA MITYBA

ŠPINATAI

Tai labai vertinga vienmetė lapinė daržovė, kurioje gausu vitaminų ir mineralų. Į Europą špinatus XII a. atvežė ara-bai. Beje, arabai iki šiol labai vertina špinatus ir vadina „daržovių karaliais“.

ĮSIKLAUSYKITE Į SAVO ORGANIZMĄ

Pastebėta, kad nervingus žmones kažkodėl labai traukia pieno produktai. O kaip paaiškinti ūmai apėmusį potraukį suvalgyti bananą ar užkrimsti riešutų?

Tokie netikėti norai ypač daž-nai apima nėštumo metu. Ir jei nenumaldomą troškimą užvalgyti saldumynų ar ko nors sūraus paprastai lemia hormo-nai, tai didžiulį norą pasičiupti tam tikrą vaisių ar suvalgyti pie-no produktų paprastai lemia konkrečių vitaminų ir mikroele-mentų stygius.Mokslininkai tvirtina, kad be

priežasties neapima ypatingas noras suvalgyti vienokių ar kito-kių produktų. Žmogui norisi tai riešutų, tai melionų, tai bananų todėl, kad jo organizme ūmai pristinga vienokių ar kitokių mikroelementų ar vitaminų.Pavyzdžiui, kai trūksta kalio, dažnai apima noras suvalgyti bananą, nes jame šio mikro-elemento išties daug. Kalio

taip pat yra ir aluje – taigi gali apimti ir padidėjęs noras gurkštelėti šio gėrimo.Kai ypač norisi sūrio – galima įtarti, jog organizme trūksta fosforo ir kalcio. Beje, šių mi-neralų taip pat gausu broko-liuose.Alpstate, kaip norite obuolių? Vadinasi, organizmas išeikvo-jo kalcį, magnį, jodą, fosforą ir kalį. Beprotiškai geidžiate riešutų? Tai signalas, kad jums trūksta baltymų, B grupės vitaminų ir riebalų. Beje, nustatyta, kad apimti streso žmonės yra lin-

Špinatai puikiausiai auga ir Lietuvoje. Jų lapai užauga per mėnesį, tad per vasa-rą galima nuimti kelis derlius. Auginami kaip salotos. Mėgsta trąšią ir drėgną dirvą, atsparūs šalčiams. Špinatuose yra daug natūralių, lengvai virškinamų baltymų (daugiau turi tik žirniai ir pu-pelės), taip pat daug mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, fosforo, gele-žies, vario, mangano, nikelio. Šiose daržovėse randama ir jodo, todėl špinatai labai tin-ka skydliaukės ligų profilakti-kai. Špinatuose yra vitaminų C,B

1,B

2,B

6,PP,K,E,D, karotino,

folio ir kt. rūgščių, angliavan-denių (fruktozės, gliukozės, sacharozės) bei flavonoidų.Žaliuose špinatų lapuose gausu chlorofilo, savo chemi-ne sudėtimi labai panašaus į hemoglobiną, todėl ši daržo-vė tinka sergantiesiems ma-žakraujyste ir tuberkulioze. Vartojant špinatų, gerėja šir-dies ir kraujagyslių sistemos veikla. Juose yra medžiagų, gerai veikiančių skrandžio darbą. Špinatai tinka tiems, kurie skundžiasi dujų kaupi-musi virškinamajame trakte,

vidurių užkietėjimu, taip pat sergant diabetu, hi-pertonija. Kadangi špinatų lapuose gausu baltymų ir įvairių vitaminų, jie reko-menduojami dietinei mity-bai, avitaminozių profilak-tikai.Nors špinatai maistingi, ta-čiau Lietuvoje jie dar nėra įprasta daržovė, ir ne visi sugeba ją deramai paruoš-ti. Iš špinatų lapų galima gaminti salotas, virti sriu-bas, ruošti tyres, apkepus, garnyrus ir daugybę kitų patiekalų. Špinatai puikiai dera su pieno produktais: sūriu, varške, grietinėle, taip pat su muskato riešu-tu, kedro riešutais, pomido-rais. Jie labai tinka dietinei mitybai, nes 100 g špinatų yra tik 30 kcal.

OBUOLIŲ NAUDA ORGANIZMUIObuoliuose yra nemažai vi-taminų (ypač vitamino C) ir mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio ir geležies). Obuolių žievelėje yra ver-tingo mikroelemento silicio, todėl obuolius geriausia valgyti neluptus. Obuoliuo-se nemažai ląstelienos, kuri gerina virškinimą, padeda iš organizmo greičiau pašalin-ti kenksmingas medžiagas, be to, lėtina angliavande-nių pasisavinimą – cukraus kiekis kraujyje ilgiau išlieka pastovus, ne taip greitai iš-alkstama. Dabar dar tikrai yra šviežių, mūsų krašte už-augusių obuolių, tad vietoj saldaus deserto sukrimskite obuolį. Obuoliuose taip pat yra nemažai pektinų, kurie mažina cholesterolio (ypač „blogojo“) kiekį kraujyje, veiksmingai valo organizmą. Beje, pektinai nežūsta kaiti-nami, todėl teigiamą jų po-veikį pajusite ir valgydami

karštus obuolių patiekalus.Obuoliai naikina bakterijas, skatina prakaitavimą ir tul-žies bei šlapimo išsiskyrimą, stimuliuoja kraujodarą, pa-lengvina atsikosėjimą, pagrei-tina žaizdų gijimą, reguliuoja medžiagų apykaitą ir rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, gerina kraujagyslių pralaidumą, stip-rina organizmą, saugo nuo skydliaukės ligų (sveika valgy-ti sėklytes, jose yra jodo), ak-menligės. Anglų mokslininkai teigia, kad obuoliai ypač nau-dingi rūkaliams, nes šiuose vaisiuose gausu antioksidan-tų, bent iš dalies apsaugančių plaučius nuo tabako dūmų. Jei nuo obuolių sutrinka virš-kinimas, pučia vidurius ar graužia rėmuo, valgysite juos ne kaip desertą, o kaip atskirą patiekalą. Beje, visus vaisius reikėtų valgyti, kol skrandis tuščias. Mat vaisiai virškinami trumpiausiai – 20–30 min. Su-valgius obuolių tuomet, kai skrandis pilnas, sutrinka ir vai-sių, ir kito maisto virškinimas.

kę valgyti daugiau riešutų, nei įprastai – taip nutinka todėl, kad riešutuose yra nuo streso saugančių medžiagų.Melionai – irgi ypač naudingas vaisius, kurio kartais labai už-sinorima. Jame gausu kalio ir vitamino A. Ketvirtyje vidutinio meliono yra apie 3400 TV vita-mino A. Taip pat jame gausu vitamino C, kalcio, magnio, fos-foro, biotino.Taigi tereikia įsiklausyti į savo organizmą – ir jis parodys, kaip maitintis sveikai bei pasirinkti kaip tik tai, ko jums labiausiai reikia.

KEPENYS IR MITYBASutrikus kepenų funkcijai ar sergant lėti-niu hepatitu rekomenduojama atidžiau rinktis maisto produktus ir patiekalus.

Tinka:• liesas pienas (jei žmogus toleruoja pieną) ir jo produktai – varškė ir jos gaminiai (varškėčiai, virtinukai tinginiai, pudingai, apkepai), rūgpie-nis, grietinė (patiekaluose). Šių produktų reikia, kad padidėtų baltymų kiekis;• liesa mėsa ir žuvis (virta, apkepta, kepta – 1–2 kartus per savaitę), virta neriebi dešra, neriebus kumpis, išmirkyta silkė. Jei mėsoje yra daug jun-giamojo audinio, ją reikia sumalti;• 2–3 kartus per savaitę minkštai virtas kiaušinis ar garuose virtas omletas; • kruopų ir makaronų patiekalai – tinka virtos vandenyje su pienu ar be jo avižų, manų, ryžių, grikių košės, pudingai, sriubos, garnyrai. Kuo mažiau vartoti produktų, kuriuose yra skaiduli-nių medžiagų, nes jos gali skatinti viduriavimą;• nešviežia duona;• žalios ir virtos daržovės (salotos, sriubos, ant-rieji daržovių patiekalai, garnyrai). Jei viduriuo-jama, daržoves galima vartoti tik virtas. Galima įpilti aliejaus ar įdėti margarino, kad būtų geriau pasisavinami vitaminai ir mineralinės medžia-gos. Jei išsiplėtusios stemplės venos, daržoves galima vartoti tik sutrintas; • vaisiai, jų sultys. Jeigu viduriuojama, vaisius vartoti tik virtus, esant stemplės venų išsiplėti-mui – sutrintus. Tinka kompotai, kisieliai, želė, pudingai; • cukrus, medus, uogienė. Esant hiperglikemijai, vengti cukraus ar kitų cukraus pakaitalų, maisto produktų, kuriuose daug cukraus;• nesūdytas sviestas ir margarinas. Jų dedama į patiekalus;• tinka daržovių, pieniškos ir vaisių sriubos, ga-minti su vandeniu, neaštrūs, neriebūs padažai;• nestipri arbata, arbata su pienu, vaisių ir dar-žovių sultys, erškėtuogių nuoviras.Patartina vengti:• maisto produktų, kurie dirgina skrandžio, dvy-likapirštės ir plonosios žarnos viršutinės dalies gleivinę – keptų, rūkytų, marinuotų, sūdytų su aštriais prieskoniais, taip pat stiprios kavos, ar-batos, visiškai draudžiami alkoholiniai gėrimai;• maisto produktų, nuol kurių gali atsirasti tul-žies pūslės takų spazmai – ledų, šaltų sulčių, mi-neralinio vandens;• vienu kartu suvalgyti daug maisto, valgyti naktį;• riebios mėsos (žąsienos, antienos, avienos, kiaulienos) ir žuvies; smegenų, lašinių, lajaus, kurie sunkiai virškinami ir turi daug choleste-rolio;• daržovių, kuriose yra daug rūgšties ir eterinio aliejaus – špinatų, česnakų, svogūnų, ridikėlių, rūgštynių ir kt., nes jie dirgina kepenis.Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad sergant kepenų ligomis geriausia kreiptis į gydytoją dietologą, kuris parinks individualią dietą, nes yra įvairių kepenų ligų. Kiekvienam li-goniui sudaromas konkrečiai jam tinkantis maisto produktų valgiaraštis.


SVEIKA MITYBASVEIKA MITYBA

Pagal racionalios mitybos principus, iš suvartojamų riebalų žmogus turi gau-ti apie 28–30 procentų viso energijos kiekio. Riebalai ne tik teikia energi-jos, bet ir būtini normaliai organizmo veiklai. Augalinės kilmės riebaluose yra daug žmogaus organizmui būtinų polinesočiųjų riebalų rūgščių, pavyz-džiui, linolio ir linoleno. Nustatyta, kad linolio rūgštis labai svarbi at-erosklerozės profilaktikai, trūkstantlinoleno rūgšties pradeda pleiskano-ti oda. Ypač daug šios rūgšties reikia kūdikiams, nes dėl to gali sutrikti jų augimas. Taip pat aliejuose yra mo-nonesočiųjų riebalų rūgščių ir sočių-jų riebalų rūgščių. Mononesočiosios riebalų rūgštys yra lengvai organizmo pasisavinamos ir beveik neturi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje. Daug jų yra šaltai spaustame alyvuogių alieju-je, taip pat riešutų ir rapsų aliejuje.

Cheminė sudėtis ir gavimo būdasAugalinio aliejaus kokybę lemia jo cheminė sudėtis, gavimo būdas, ra-finavimo technologija ir jos metu iš-saugotos natūralios fiziologiškai veik-liosios medžiagos. Ekstrakcijos metu gaunamas „žalias“ aliejus, kuriame yra daug nealiejinių spalvotų medžiagų, turinčių tam tikrą prieskonį. Todėl „žalias“ aliejus rafinuojamas, t. y. išva-lomas, išgryninamas ir jau tinka var-toti maistui.Aliejus gali būti gaunamas spaudimo – šalto arba karšto – ir ekstrakcijos būdu. Šaltai spausti aliejai paprastai nerafinuojami, t. y. nevalomi. Tokiealiejai paprastai gaminami tik iš pui-kios kokybės žaliavos, kad išliktų visos natūralios biologiškai veikliosios me-džiagos (juk toks aliejus vartojamas

maistui nevalytas). Tokio aliejaus kai-na gerokai didesnė nei kitais būdais išgautų aliejų. Šalto spaudimo būdu gaminami alyvų, saulėgrąžų, riešutų ir kiti aliejai. Ne iš visų aliejinių augalų galima gaminti aliejų šaltuoju spaudi-mo būdu. Pavyzdžiui, rapsų, sojos ar medvilnės aliejai dėl intensyvios spal-vos, specifinio skonio ir kai kurių ne-pageidautinų juose esančių medžiagų turi būti rafinuojami.Nors spaustas aliejus yra sveikesnis, tačiau dauguma įmonių aliejų gamina ekstrakcijos būdu. Tai pats ekonomiš-kiausias aliejaus gavybos būdas, tačiau tokios gamyklos labai teršia aplinką.

Aliejų įvairovėAliejaus sudėtis priklauso nuo augalo, iš kurio jis išgaunamas. Yra labai daug aliejinių augalų, tad ir parduotuvių lentynose galima rasti įvairiausių alie-jų. Apžvelgsime tik tuos, kurie daž-niausiai vartojami maisto pramonėje ir mūsų virtuvėje.

Saulėgrąžų aliejusSaulėgrąža – Pietų Amerikos augalas. 1569 metais ji buvo atvežta į Ispaniją ir auginama kaip dekoratyvinis augalas, o ir iš čia paplito po visą Europą. Petras Didysis atsivežė ją į Rusiją ir 1830 me-tais Rusijoje pradėjo plėtotis saulėgrąžų aliejaus perdirbimo pramonė. Neapdorotas saulėgrąžų aliejus yra šviesiai geltonos – gintaro – spalvos, o rafinuotas – blyškiai geltonos spalvos.Saulėgrąžų aliejuje, palyginti su medvil-nės ar kukurūzų, yra mažiau fosfolipidų ir gleivinių medžiagų. Saulėgrąžų alie-jus tinka kepimui, salotoms, padažams, majonezui ir margarinui gaminti. Sojų aliejusSojų tėvynė – Rytų Azija. Ameriko-je jos pradėtos auginti tik nuo 1908 metų. Augant pramonei, sojos buvo naudojamos ne tik aliejui gaminti, bet ir kaip baltymų šaltinis. Sojų aliejuje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių. Iš pradžių šis aliejus buvo naudojamas muilo, dažų ir lako gamyboje. Maistui jis netiko dėl jame esančios linoleno rūgšties, kuri skleidė nemalonų kva-pą. Išmokus pašalinti šį trūkumą, sojų aliejus tapo vienu populiariausių alie-jų pasaulyje. Sojų aliejuje gausu natū-ralių riebalų rūgščių. Jis puikiai tinka salotoms pagardinti.

Medvilnės aliejusMedvilnių sėklų aliejus buvo pradėtas naudoti XIX amžiuje, kai europiečiai, ieškodami pigaus aliejaus, pradėjo jį

gaminti iš įvairių sėklų ir riešutų. Ža-liajame medvilnių sėklų aliejuje yra daug negliceridinių medžiagų, kurios aliejui suteikia raudonai rudą spal-vą ir nemalonų kvapą. Beveik visi šie komponentai yra pašalinami aliejų rafinuojant. Specifinė riebalų rūgščiųsudėtis medvilnės aliejuje priklauso nuo medvilnės auginimo sąlygų, t.y. nuo temperatūros ir kritulių.

Žemės riešutų aliejusManoma, kad žemės riešutus į Afriką atvežė Afrikos tyrinėtojai ar misio-nieriai iš Peru ar Brazilijos. Iš Afrikos į Šiaurės Ameriką juos, kaip maistą, atvežė vergų prekeiviai. Šiuo metu beveik iš 2/3 pasaulyje auginamų že-mės riešutų yra spaudžiamas aliejus. Žemės riešutuose yra nuo 47 iki 50 procentų riebalų. Aliejus yra šviesiai geltonos spalvos ir turi žemės riešu-tams būdingą kvapą ir skonį. Palyginti su kitais aliejais (ypač su medvilnės), šiame aliejuje beveik nėra fosfolipidų ir negliceridinių (šalutinių) kompo-nentų. Žemės riešutų aliejus dėl labai mažo linoleno rūgšties kiekio puikiai tinka kepti ir virti.

Dygminų aliejusVienas iš seniausių aliejinių augalų – dygminai. Į Ameriką jie buvo atga-benti imigrantų iš Ispanijos ir Portu-galijos. Iki 1950 metų dygminai buvo auginami dėl juose esančių dažomųjų medžiagų ir retai naudojami aliejaus gamyboje. Dygminų aliejus turi daug linolo ir labai mažai linoleno rūgš-ties. Šis aliejus gaunamas presavimo ir ekstrakcijos būdu, jame gausu po-linesočiųjų riebalų rūgščių, daugiausia linolo rūgšties. Dygminų aliejus nau-dojamas gaminant majonezą, skystą ir minkštą margariną, tinka ir salotoms pagardinti. Tačiau reikėtų žinoti, kad hidrintas šis aliejus nėra toks stabilus kaip tomis pačiomis sąlygomis apdo-rotas sojų ar kukurūzų aliejus.

Rapsų aliejusLietuvoje taip pat gaminamas rapsų aliejus iš Lietuvos ūkininkų užaugintų elitinių rapsų veislių. Mitybos specia-listai teigia, kad rapsų aliejuje riebalų rūgštys yra gerai subalansuotos, tad šis aliejus išsiskiria iš kitų savo kokybe. Jo sudėtyje yra gana daug nepakei-čiamųjų polinesočiųjų rūgščių (ypač α-linoleno rūgšties – 8–12 procentų), kurios nėra gaminamos žmogaus or-ganizme. Rapsų aliejuje taip pat yra 6 proc. mažiausiai ribojamų sočiųjų riebalų rūgščių ir net 61 proc. mono-

nesočiųjų riebalų rūgščių. Būtent dėl pastarųjų yra labai vertinamas garsu-sis alyvų aliejus. Tyrimais nustatyta, kad saikingai vartojamas rapsų aliejus mažina tiek nedidelio tankio („blogą-jį“), tiek bendrojo cholesterolio kiekį. Manoma, kad rapsų aliejus padeda iš-vengti trombų susidarymo ir širdies aritmijos, todėl gali būti vertingas mitybos komponentas. Seniau mais-tui šis aliejus nebuvo vartojamas dėl jame esančios eruko rūgšties. Tyrimais buvo nustatyta, kad aliejus su dideliu eruko rūgšties kiekiu pažeidžia širdies raumenų veiklą ir sukelia kitas širdies ligas. Tačiau gamintojams išmokus pašalinti šią rūgštį, rapsų aliejus tapo vienu vertingiausių augalinių aliejų. Palmių aliejusLabai plačiai naudojamas maisto pra-monėje palmių aliejus gaunamas iš aliejinės palmės vaisių. Jos panašios į datulių palmes su dideliais plunksnų pavidalo lapais, augančiais iš tvirto ka-mieno. Vaisiai auga kekėmis, kuriose yra iki 400–2000 pavienių vaisių. Pats vaisius susideda iš minkštimo (iš jo ir spaudžiamas aliejus), vidinio lukšto (naudojamo kaip kuras) ir dviejų ar trijų branduolių, iš kurių gaunamas palmių branduolių aliejus. Nors ir gau-nami iš vieno augalo, palmių ir palmių branduolių aliejai labai skiriasi. Palmių branduolių aliejus panašus į kokoso palmių aliejų – šviesios spalvos, greitai lydosi, turi daug lauro ir miristo riebalų rūgščių, taip pat yra atsparus oksidaci-jai dėl jame esančio mažo nesočiųjų riebalų rūgščių kiekio. Panaši jų ir rie-balų rūgščių sudėtis, pagrindinės rūgš-ties – lauro – kiekis yra beveik toks pat. Palmių aliejus yra vienas iš labiausiai atsparių aukštai temperatūrai aliejų. Iš šio aliejaus gaminami specialūs tiek skystų, tiek ir kietų riebalų mišiniai, kurie rekomenduojami maistui gamin-ti (kepti). Palyginti su kokoso aliejumi, palmių aliejaus lydymosi temperatūra yra aukštesnė. Kambario temperatūro-je palmių riebalai (aliejus) yra kieti, bet greitai ir visiškai išsilydo kūno tem-peratūroje ir suteikia ryškų vėsinantį efektą burnoje. Dėl šių savybių palmių aliejus naudojamas konditerijos pra-monėje, taip pat pyragaičių įdarams gaminti, riešutams apkepinti, jo deda-ma į kavos grietinėlę.

Alyvuogių aliejusAlyvuogių aliejus dėl malonaus skonio ir stabilumo puikiai tinka kepimui ir salotoms pagardinti. Tik 10–18 pro-centų alyvuogių aliejaus rūgščių su-

daro sočiosios riebalų rūgštys, o tarp nesočiųjų vyrauja mononesočiosios (oleino). Dėl didelio oleino ir mažo linolo rūgščių kiekio alyvuogių aliejus yra gana stabilus.

Organizmui reikia įvairių riebalųApžvelgiant visus riebalus, reikėtų pasakyti, kad žmogaus fiziologiniamsporeikiams patenkinti reikėtų vartoti ir augalinių, ir gyvulinių riebalų. Šaltai spaustas aliejus mitybos požiūriu yra vertingesnis nes jame išlieka mūsų or-ganizmui labai naudingi fosfolipidai ir steroliai. Fosfolipidų yra rapsų, saulėg-rąžų, kukurūzų gemalų, sojų aliejuje ir sviesto riebaluose. Vertingų gamtinių antioksidantų tokoferolių gausu kvie-čių gemalų, sėmenų, kukurūzų gemalų aliejuje. Sterolių daugiausiai yra kviečių gemalų ir kukurūzų gemalų aliejuje, taip pat medvilnių sėklų, sėmenų bei rapsų aliejuje. Gyvūniniuose riebaluose gausu sočiųjų, o augaliniuose – nesočiųjų rie-balų rūgščių. Bet svarbiausia – riebalų rūgščių santykis, nuo kurio priklauso jų pasisavinimas žmogaus organizme. Idealus riebalų rūgščių santykis yra 30 procentų sočiųjų, 60 procentų mono-nesočiųjų ir 10 procentų polinesočiųjų riebalų rūgščių. Svarbus ir polinesočiųjų riebalų (omega-3 ir omega-6) santy-kis – turėtų būti 1:2. Rapsų aliejuje šis santykis yra idealiausias. (Iš gyvūninių riebalų galima būtų išskirti žąsienos ir vištienos riebalus.)Ruošiant maistą labai svarbu, priklau-somai nuo pasirinkto maisto paruošimo būdo (šalto ar karšto), tinkamai pasi-rinkti aliejų ar aliejų mišinį. Paprastai aliejus parduodamas supilstytas į indus, ant kurių nurodyta, kam aliejus tinka-miausias vartoti. Daugiausiai yra aliejaus su nuoroda „salotoms, kepti ir virti“. Toks aliejus tinka salotoms pagardinti, maistui kepti ir virti. Tačiau tokio aliejaus nede-rėtų kaitinti antrą (ar trečią) kartą, nes daug kartų kaitinant susidaro toksinių, mutageninių ar net kancerogeninių me-džiagų, kurios nuodija organizmą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi. Kaip laikyti aliejų?Dėl šviesos ir oro poveikio aliejus greitai genda: tampa nemalonaus sko-nio, skylant karotinams ir chlorofiluipakeičia spalvą (išblunka). Tyrimais nustatyta, kad stikliniame inde aliejus išlieka ilgiau šviežias nei plastikiniame butelyje. Atlikus aliejaus stabilumo ty-rimus nustatyta, kad hermetiškai už-darytas stikliniuose buteliuose ir lai-komas tamsoje aliejus nepraranda savo savybių daugiau kaip dvejus metus.

Pakalbėkim apie ALIEJUS

Mūsų senoliai turėjo daug fiziškai dirbti, kad išgyventų, todėl valgydavo sotų ir riebų mais-tą. Į patiekalus dėdavo sviesto, o bulvių valgius ar košes užpildavo spirgučiais. Pataruoju metu mitybos specialistai siūlo vartoti daugiau au-galinių riebalų – aliejaus. Žinoma, ir aliejaus

reikėtų vartoti saikingai. Kad ir kaip girtume aliejų, tai – riebalai, turintys gana daug kalorijų, kurios nusėda „gelbėjimosi ratais“ ant juosmens. Bet gardžių blynų be riebalų neiškepsi. Taigi šįkart apie aliejus pasakoja Lietuvos veterinarijos akademijos Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedros lektorė dr. Elena Bartkienė.


GAMTOS VAISTINĖGAMTOS VAISTINĖ

KIEMO RASKILAPaprastoji rasakila (Alchemilla vulgaris) – daugiametis 30–50 cm aukščio žo-linis augalas. Lapai apskriti, šiek tiek klostėti. Žydi nuo gegužės iki spalio mažais gelsvai žaliais žiedais, susitel-kusiais į skėtiškas šluoteles. Lietuvoje auga apie 20 rasakilų rūšių. Visų rūšių rasakilos tinka vaistams ruošti, nes jų veikliųjų medžiagų sudėtis panaši.

Kuo vertinga?Vaistams renkama žydinti rasakilų žolė. Ji paskleidžiama plonu sluoksniu pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45–50°C temperatūroje. Gerai išdžiovintos rasakilos yra šviesiai žalios spalvos. Rasakilų žolėje yra rau-ginių medžiagų, flavonoidų, organiniųrūgščių, šiek tiek saponinų, vitamino C, mineralinių medžiagų.

Ką gydo?Rasakilų veikliosios medžiagos veikia sutraukiamai, todėl stabdo kraujavimą, taip pat pasižymi antiseptiniu, šlapimo išsiskyrimą ir medžiagų apykaitą ska-tinančiu poveikiu. Rasakilų preparatais išoriškai gydomos žaizdos, o arbatų ir užpilų geriama esant žarnyno opai, už-degimui, lengvai viduriuojant.Liaudies medicina rasakila gydo vidu-riavimą, mažakraujystę, įvairias mote-riškas ligas, cukraligę, reumatą, bron-chitą. Šviežiai išspaustos sultys tinka odos ligoms, pavyzdžiui, įvairios kil-mės spuogams, gydyti.

Dėmesio! Nevartoti sergant kepenų ligo-mis, neskirti vaikams. Jei viduriuojama ilgiau nei dvi paras ar pasirodė kraujo, pakilo temperatūra, būtina kreiptis į gydytoją.

UŽPILAS2–3 arbatinius šaukštelius smulkintos rasakilų žolės užpilti puse stiklinės ver-dančio vandens, palaikyti 10–15 min., kad prisitrauktų. Nukošti ir gerti po pusę stiklinės 3–5 kartus per dieną.

GYVASIS TVARSTISPlačialapis gyslotis (Plantago major) – Lietuvoje paplitęs ir visų puikiai žino-mas augalas. Jis turi siūliškas, kuokšti-nes šaknis ir trumpą, storą šakniastiebį. Lapai išsidėstę skrotele prie pat žemės, ilgakočiai, lygiakraščiai, platūs, su 3–7 gyslomis. Gyslotis žydi nuo gegužės iki rugsėjo gelsvai žaliais neryškiais žie-dais, susitelkusiais į varputės pavidalo žiedyną.

Kuo vertingas?Vaistinei žaliavai renkami gysločio la-pai augalui žydint. Surinkti gysločiai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamo-je patalpoje ar džiovykloje. Išdžiovinti lapai būna susisukę į spiralę, skynimo vietoje matyti siūlų formos gyslelės, žalios spalvos, silpno kvapo, kartoko skonio. Iš šviežių, nedžiovintų lapų gali būti spaudžiamos sultys. Vaistams ren-kamos ir gysločio (smiltyninio ir blusi-nio) sėklos.Lapuose yra rauginių medžiagų, glei-vių, glikozidų, saponinų, vitaminų C ir K, flavonoidų, fitoncidų, mikroelemen-tų. Sėklose yra riebalų, gleivių, saponi-nų, sacharidų.

Ką gydo?Gysločių lapai pasižymi uždegimo slo-pinamuoju, dezinfekuojamuoju, bak-tericidiniu poveikiu, o sėklos – vidurių laisvinamuoju poveikiu. Gyslotis nuo senų senovės naudojamas medicinoje. Ant sumuštų vietų ir žaizdų žmonės dėdavo švarius, šviežius gysločio lapus. Gysločio preparatai (arbatos, nuovirai) vartojami kosuliui gydyti sergant bron-chitu, tracheitu, laringitu. Gysločio sultimis gydomas gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kai su-mažėjęs arba normalus rūgštingumas. Sulčių kompresai dedami ant sumuši-mų, sunkiai gyjančių žaizdų.

VAISTAŽOLĖS jūsų kiemeIšties gegužę vaistažolių toli ieškoti nereikia. Jos auga tiesiog po kojomis, jūsų kieme. Atidžiau pasižvalgę kiemo pakraštyje ar prie pat tako rasite ir liaudies dainose apdainuotąją raski-lėlę, ir nuo vaikystės gerai pažįstamą gyslotį, kuriuo gydyda-vome skaudžiai nudaužtą kojos pirštą ar kelį. Savo gydomųjų savybių gyslotis neprarado iki šiol. Taigi apsidairykime...

ŪMIAM IR LĖTINIAM GASTRITUI BEI SKRANDŽIO OPAI GYDYTI Šviežius plačialapio gysločio lapus su-pjaustyti, sumaigyti, išspausti. Gau-tas sultis sumaišyti lygiomis dalimis su medumi, pavirinti 20 min. Laikyti gerai uždarytame inde. Vartoti po 2–3 valgomuosius šaukštus ryte ir vakare prieš valgį.

Dėmesio! Sulčių negalima vartoti esant skrandžio uždegimui, skrandžio ir dvy-likapirštės žarnos opaligei, kai padidėjęs rūgštingumas.

UŽPILAS1 valgomąjį šaukštą smulkintų gyslo-čio lapų užpilti stikline karšto vandens, indą uždengti ir po 1 val. užpilą nu-košti. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

PAPRASTOJI TAKAŽOLĖ Paprastoji takažolė (Poligonum avicu-lare) – vienmetė besidriekianti pažeme žolė, augantis laukuose, kiemuose, pa-kelės ar takų pakraščiuose. Jos lapeliai maži, smulkūs, beveik bekočiai. Žydi nuo birželio iki spalio labai smulkiais baltai žaliais žiedeliais.

Kuo vertinga?Vaistinei žaliavai renkama paprasto-sios takažolės žolė. Žydėjimo metu ji pjaunama palei šaknis ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje. Kai takažolės stiebeliai nebelinksta, o lūžta – ji jau sudžiūvu-si. Sudžiovintą žaliavą geriausia laiky-ti medžiaginiuose arba popieriniuo-se maišeliuose ne ilgiau negu trejus metus.Gerai išdžiovinta takažolė yra silpno kvapo, sutraukiančio skonio. Takažolė turi daug veikliųjų medžiagų: flavonoidų, kumarinų, vitaminų C, K,karotinoidų, rauginių medžiagų, silicio druskų, dervų, gleivių.

Ką gydo?Liaudies medicina rekomenduoja taka-žole gydyti didelį kraujospūdį, sumuši-mus. Jos antpilas tinka sergant inkstų ligomis, akmenlige (skatina šlapimo iš-siskyrimą, mažina mineralinių druskų kristalizaciją), viduriuojant, peršalus. Takažolių nuoviras sustiprina dante-nas, dezinfekuoja žaizdas, gydo he-morojų. Jeigu skauda galvą, rekomen-duojama prie jos priglausti šviežių, smulkiai supjaustytų takažolių. Jos naudingos sergant radikulitu, podag-ra. Ilgai vaikščiojus, pavargusias kojas

naudinga pamirkyti takažolių nuovire. Šviežios takažolių sultys malšina skaus-mą ir skatina žaizdų gijimą. Takažolės vonios gydo stuburo osteochondrozę ir poliartritą, be to, veiksmingai malšina uždegimą. 300 g takažolės užpilti 5 l verdančio vandens ir uždengus dvi va-landas leisti prisitraukti. Perkoštą skys-tį supilti į paruoštą vonią.

TAKAŽOLĖS NUOVIRAS50 g džiovintos takažolės užpilti 0,5 l verdančio vandens ir 15 min. kaitinti verdančio vandens vonelėje. Paskui, palaukus 45 min., perkošti ir vartoti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną, 20 mi-nučių prieš valgant. Tokiu nuoviru galima skalauti burnos ertmę ir gerklę esant gleivinių uždegi-mui. Jis tinka ir odos ligoms – votims, spuogams, egzemai, dermatitui – gy-dyti. Takažolės nuoviru galima skalau-ti plaukus – skatina augimą, naikina pleiskanas.

NUO INKSTŲ AKMENLIGĖSSumaišyti 50 g takažolės žolės, 30 g jonažolės žolės, 20 g paprastosios rykš-tenės žolės, 50 g petražolės lapų su šaknimis. Valgomąjį šaukštą mišinio užplikyti 400 ml verdančio vandens, palaikyti šiltoje vietoje 45–60 min., perkošti. Gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną.

Dėmesio! Takažole negalima gydytis nėš-čioms moterims, sergantiesiems lėtinėmis inkstų ligomis. Apskritai prieš gydantis takažole, derėtų pasitarti su gydytoju.


LAISVALAIKIS JŪSŲ BENDRAMINČIAI

Žavėjo Dotnuvos žmonių nuoširdumasĮ Dotnuvą mus pakvietė Dotnuvos slaugos namų direktorius Vytautas Gogaitis. Dėkui jam už tai. Nors direktorius abe-jojo, ar susirinks daug žmonių, nes pasak jo, atšilus orams, žmonės lekia į daržus, tačiau prisirinko pilna Dotnuvos seniūnijos salė. Tiesa, dauguma susirinkusiųjų dar nebu-vo klubo nariais, tačiau po susitikimo pareiškė norą jais tapti. Šį kartą pradėjome ne nuo paskaitų, o nuo linksmo-sios dalies. Susirinkusiesiems koncertavo Dotnuvos vidu-rinės mokyklos mokinukai. Kartu su klubo organizatoriais į šį miestelį atvažiavo profesorius Romualdas Basevičius ir gydytoja Gražina Vasiliauskienė. Profesorius sakė, kad jam labai miela skaityti paskaitą Dotnuvoje, nes Kėdainių kraštas – jo namai. R. Basevičius pasakojo susirinkusie-siems apie natūralius medicininės paskirties produktus ir kodėl verta rinktis būtent lietuviškus preparatus. Susiti-kimu su profesoriumi, buvusiu savo mokytoju, džiaugėsi ir Dotnuvos gydytoja Ona Drejerienė. Pasak gydytojos, ji visada mielai klausosi profesoriaus paskaitų ir stengiasi jų nepraleisti, nes tai gera proga pasisemti patirties. Po pa-skaitos prof. R. Basevičius ir gydytoja G. Vasiliauskienė sulaukė nemažai klausimų apie įvairiausius negalavimus ir preparatų vartojimą.

Galbūt kaltas geras oras...Kėdainiuose į susitikimą atėjo nedidelis būrelis klubo na-rių, bet dėl to tikriausiai reikėtų kaltinti gerą orą. Turbūt po darbų žmonės skubėjo į sodus, o ne į klubo susitikimą. Susirinkusiesiems apie degeneracines sąnarių ligas pa-skaitą skaitė Kėdainių PSPC bendrosios praktikos gydy-toja R. Petrilevičienė, naudingų patarimų apie preparatų vartojimą negailėjo ir profesorius R. Basevičius.Janina Dzikienė apie „Aconitum“ klubą jau buvo gir-dėjusi seniai, tačiau klubo nare nutarė tapti tik tada, kai

išgirdo apie Kėdainiuose vyksiantį klubo susitikimą. Ponia Janina pa-ragino ir savo drauges tapti klubo narėmis. Moteris jau seniai prenu-meruoja „Sveikatos ABC laikraštį“, perka ir „Sveikatos ABC“ žurnalą. Ji labai patenkinta abiem leidiniais, nes kai nespėja pažiūrėti TV laidos, visa-da išgelbsti laikraštis, kuriame randa tai, apie ką buvo kalbama laidoje, taip

pat daug vertingų straipsnių apie sveikatą ir patarimų. Pati Janina – labai energinga ir veikli moteris. 27 metus ji dirbo pardavėja, paskui, skilus stuburo slanksteliui, pusę metų „išgulėjo ant patalo“ ir jau 15 metų kaip yra neįgali. Nors ir skundžiasi stuburo, širdies, sąnarių ligomis, tačiau prisipažįsta, kad augina ir karvę, ir paršelių, turi daržą, kurį pati prižiūri, taip pat mezga. Moteris džiaugiasi, kad turi puikius kaimynus, kurie visada ateina į pagalbą, kai reikia pas gydytoją išvažiuoti ar blogai jaučiasi. Poniai Ja-ninai visada padeda ir jos vaikai. Pasak moters, „paskaita apie sąnarių ligas yra labai aktuali visiems pagyvenusiems žmonėms“. Janina sako vartojanti daug vaistų, bet nepa-mirštanti ir maisto papildų bei medicininės paskirties produktų.

Aldona Ribačiauskienė į „Aconitum“ klubo susitikimą atėjo pirmą kartą, kartu su savo drauge. Draugė jai ir papasakojo apie „Aconitum“ klubą, patarė užpildyti anketą ir tapti klu-bo nare. Aldonos sveikata prastoka: vargina sąnarių, širdies ir kraujagys-lių ligos. Taigi gydytojos R.Petrile-vičienės paskaita apie degeneracines sąnarių ligas jai buvo labai aktuali. Moteris taip pat džiaugėsi, kad lo-

terijoje jai pavyko laimėti „Aconitum“ prizų. Kitų susi-tikimų metu ji norėtų išgirsti apie širdies ir kraujagyslių ligas. Ponia Aldona sakė labai laukianti „Sveikatos ABC laikraščio“, kurio trijų mėnesių prenumeratą „Aconi-tum“ klubas dovanoja visiems naujiems klubo nariams.

„Aconitum“ klubo nariai susitiko DOTNUVOJE IR KĖDAINIUOSEBalandis šiemet nepagailėjo saulėtų dienų. Gražaus oro išvilioti, ir mes, „Aconitum“ klubo koordinatoriai, leidomės į kelionę po mūsų šalies miestus ir miestelius. Labai džiaugėmės, kad klubo nariai, atidėję į šalį visus darbus (pavasarį jų tikrai netrūksta), gausiai rinkosi į susitikimus, klausėsi gydytojų paskaitų, do-mėjosi aktualiomis sveikatos problemomis ir uždavė daugybę klausimų. Tikimės, kad į visus juos, mielieji klubo nariai, sugebėjome at-sakyti. Taigi šį kartą rašome apie „Aconitum“ klubo susitikimus Dotnuvoje ir Kėdainiuose.

Susirinkimo Dotnuvoje akimirkos

Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažo-džiu, iškirpkite ir atsiųskite adresu:

Kryžiažodis„Sveikatos ABC“ Nr. 5. p. d. 852, 44034 Kaunas

Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu.

Sveikiname Vladą Balčiūną iš Joniškio rajono, Juodeikių kaimo. Burtai lėmė, kad jis iš visų teisingai išsprendusiųjų kry-žiažodį „Sveikatos ABC“ 2008 m. Nr. 4 gaus prizą – sveikatos pro-filaktikos priemonę. Prizą laimėtojui išsiųsime paštu.

Kryžiažodžio „Sveikatos ABC“ Nr. 4 atsakymaiHorizontaliai: Takai. Laiba. Amas. Tralas. Aralo. Anos. Asas. Kasa. Pas. Ar. Šapai. Ava. Arani. Tik. Anat. Opa. Kakta. KPI. Sala. Irmos. Pasak. Daka. Susi. Lia. Vaisa. Vasa. Kibir. Pasuk. Meta. Bananai. Ralis. Sausgyslė. Vertikaliai: Įklija. IL. Atrama. Kiras. Balana. Žalos. Pasaka. Balos. NASA. Sara. Šios. Piala. It. Vatos. Ranka. Katia. Rapsai. Iki. Padavi-mas. Kars. KMU. Asimptotė. Akas. Klaikas. Arama. Skubi. Arena. Arais. Tau.Kryžiažodžio raktas: Tauralaukis.

Kryžiažodį sudarė Mantas Jakimavičius

54 SVEIKATOS ABC 2008 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėje: WWW.SVEIKATOSABC.LT

KITAME NUMERYJE SKAITYKITE:

Sveiki ir gražūs dantysNuo mažens savo vaikams kalame į gal-vas, kad dantis valyti būtina. Dantys, ir tik jie, būtini maistui smulkinti ir gerai virški-namojo trakto veiklai. Be dantų žmogus negalėtų kalbėti. Be šių svarbių funkcijų, yra dar viena – estetinė. Sveiki ir gražūs dantys – ne vieno žmogaus svajonė.

Vaikų vasaros atostogosVaikų atostogos tėvams sukelia nemažai rūpesčių. Vaikai džiaugiasi galėdami iš-tisas dienas lakstyti, žaisti, linksmintis ir daryti, ką nori. O tėvai suka galvas, kaip užimti savo atžalas, kad jiems kuo ma-žiau įtakos darytų kiemas, kad nepasuktų klystkeliais... Bet ką daryti, jei nebeturime galimybės atostogauti kartu su vaikais?

Kelionių žavesys ir pavojaiSmagu keliauti, aplankyti dar neregėtas šalis, žavėtis jų architektūra, panirti į šil-tos jūros vandenis ir išvysti turtingą po-vandeninį pasaulį! Grįžę namo kurį laiką vis dar gyvename kelionių įspūdžiais, kurie tarsi pakylėja virš nuobodžios kas-dienybės ir lyg gaivus vėjo gūsis nupučia dulkes nuo kasdienių rūpesčių. Tačiau ne visada kelionės baigiasi maloniai. Iš jų galime parsivežti užkrečiamųjų ligų. Nuo menkų virškinamojo trakto ir žarnyno su-trikimų iki maliarijos, stabligės, geltonojo drugio… Šį sąrašą kasmet papildo naujos ir negirdėtos ligos.

Duok penkisAtkreipkite dėmesį į tai, kaip sveikinda-masis žmogus jums paduoda ranką. Psi-chologų teigimu, netgi iš delno krypties galima atspėti, kokiems santykiams nu-siteikęs jūsų pašnekovas. Jeigu išmano-te gestų kalbą, rankos paspaudimas gali daug pasakyti apie žmogaus charakterį, jo temperamentą.

CHLORELLA CE (45 kietos kaps.)Medicininės paskirties produktas

Preparato sudėtyje yra chlorelių mil-telių bei vitaminų antioksidantų C ir E. Chlorelės – gėlųjų vandenų mik-roskopiniai dumbliai, pasižymintys organizmą valančiu poveikiu.Rekomenduojama vartoti: • norint pašalinti iš organizmo tok-sinus ir sunkiuosius metalus, nuo-dijančius organizmą;• stiprinant imuninę sistemą, geri-nant virškinimą;• tinka sveikstantiems po įvairių ligų, operacijų, traumų; • gerinant kepenų ir tulžies pūslės veiklą;• padeda palaikyti normalų kraujos-pūdį.Vartojamas po 1–2 kapsules 2–3 kartus per dieną.Pagamintas Lietuvoje iš aukščiau-sios kokybės ES reikalavimus atitin-kančių žaliavų pagal Geros gamy-bos praktikos (GGP) standartus.

CHLORELLA CE N 45 IR SUPRA DERMAL FORTE N 40

YPATINGA NUOLAIDAAKCIJA GALIOJA 2008 05 01 – 2008 05 31

SUPRA DERMAL FORTE (40 kietų kaps.)Maisto papildas

Elastinga, skaisti oda ir žvilgantys plaukai yra sveikatos požymis. Japonų mokslininkai atrado ma-žos molekulinės masės hialurono rūgštį, kuri atkuria odos elastingu-mą, drėgmę, stangrumą. Preparate „SUPRA dermal forte“ yra net 15 mg mažos molekulinės masės hia-lurono rūgšties, taip pat liuteino, likopeno, beta gliukanų, vitaminų antioksidantų. Preparatas paga-mintas pagal aukščiausią kokybę garantuojančius Geros Gamybos praktikos standartus.Preparato sudedamosios medžia-gos padeda:• padidinti odos stangrumą ir elas-tingumą;• mažinti odos raukšles;• išsaugoti lygią odą.Pagamintas Lietuvoje iš aukščiau-sios kokybės ES reikalavimus ati-tinkančių žaliavų pagal Geros ga-mybos praktikos (GGP) standartus.

Documents

SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO … · reorganizuoto instituto Patomorfo-logijos skyrių. Kartu dirbau ir gydy-tojos reumatologės darbą Raudonojo Kryžiaus ligoninėje