ŠVENČIONIŲ PROGIMNAZIJOS 2019 MOKSLO METŲ … · 2 Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams

1

PATVIRTINTA

Švenčionių progimnazijos

direktoriaus

2018 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V-148

ŠVENČIONIŲ PROGIMNAZIJOS 2018 – 2019 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS

UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švenčionių progimnazijos 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja

pagrindinio ugdymo programų (toliau – Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.

Ugdymo planas sudarytas vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais

(toliau – Bendrieji ugdymo planai) ir kitais švietimą reglamentuojančiais teisės aktais.

2. Ugdymo plano tikslai:

2.1. apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus;

2.2. formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir

įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti;

3.2. numatyti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio, mokymo ir mokymosi aplinkų), kuriamą per mokslo

metus ugdymo(si) proceso, pažangos ir pasiekimų planavimu siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas,

kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Progimnazijos ugdymo planas – progimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis bendraisiais

ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

2

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti,

išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi

sunkumus ir sutrikimus.

Kitos Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Bendruosiuose ugdymo planuose, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą

reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

PIRMASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:

5.1. 2018–2019 mokslo metai:

6. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą skirstomas pusmečiais.

7. Progimnazija dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas progimnazijoje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min.

8. Pamokos prasideda 8.00 val. Pamokų laikas:

1 pamoka 8.00–8.45 – pertrauka 10 min.


Klasės 5 klasės 6 klasės 7 klasės 8 klasės

Ugdymo proceso pradžia

(mokslo metų pradžia) 2018 m. rugsėjo 3 d.

Ugdymo proceso pabaiga 2019 m. birželio 21 d.

Pusmečių trukmė I pusm. 2018 m. rugsėjo 1 d.– 2019 m. sausio 25 d.

II pusm. 2019 m. sausio 28 d. – 2019 m. birželio 21 d.

Rudens atostogos 2018 m. spalio 29 d. – lapkričio 2 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos 2018 m. gruodžio 27 d. – 2019 m. sausio 2 d.

Žiemos atostogos 2019 m. vasario 18 d. – vasario 22 d.

Pavasario (Velykų) atostogos 2019 m. balandžio 23 d. – balandžio 26 d.

Vasaros atostogos 2019 m. birželio 25 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Ugdymo proceso trukmė

ugdymo dienos

185

savaitės 37

3






8 pamoka 15.00–15.45

9. Progimnazijos direktorius iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus

dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus progimnazijos direktorius informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą

asmenį.

10. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į progimnaziją gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei

temperatūrai – 6–8 klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į progimnaziją mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į progimnaziją,

mokymuisi reikalinga informacija skelbiama elektoniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

PROGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. PROGIMNAZIJOS UGDYMO TURINYS

11. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal progimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

12. Progimnazijoje ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo

patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“

(toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m.

gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo

programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau –

Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

13. Formuojant progimnazijos ugdymo turinį remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese

duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos

veiklos įsivertinimo duomenimis.

14. P rogimnazijos vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas ugdymo planas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų

nuostatomis. Progimnazijos ugdymo plano rengimas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant

mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus).

15. Progimnazijos ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams. Ugdymo plane priimti ugdymo organizavimo sprendimai atitinka

4

Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir mokyklos iškeltus ugdymo tikslus. Progimnazijos ugdymo plane ir jo prieduose pateikiami susitarimai mokinių

pasiekimams ir pažangai vertinti.

16. Progimnazijos ugdymo planui parengti direktoriaus įsakymu sudaryta progimnazijos bendruomenės narių grupėms atstovaujanti darbo

grupė. Grupės darbui vadovauja progimnazijos direktorius.

17. Rengiant progimnazijos ugdymo planą, ugdymo programai įgyvendinti, priimti progimnazijai aktualūs sprendimai:

17.1. nustatyti ugdymo turinio planavimo principai ir laikotarpiai (progimnazijos mokytojų tarybos 2017-05-29 nutarimas, protokolo Nr. BD-

24):

17.1.1. ugdymo turinį planuoti metams pagal progimnazijos metodinės tarybos parengtas planavimo formas;

17.1.2. rengti ilgalaikius planus mokslo metams pagal kiekvienos metodinės grupės nustatytą formą;

17.1.3. aprobuoti ilgalaikius planus metodinėse grupėse iki rugpjūčio 28 d. ir derinti su progimnazijos direktoriaus pavaduotoju ugdymui iki

rugpjūčio 31 d.;

17.2. bendruosius kalbos ugdymo reikalavimus progimnazijoje vykdyti pagal direktoriaus 2015-08-31 įsakymą Nr. V-137 „Dėl bendrųjų kalbos

ugdymo reikalavimus progimnazijoje patvirtinimo“;

17.3. skaitymo, rašymo, skaičiavimo ir skaitmeninius gebėjimus ugdyti per visų dalykų pamokas;

17.4. mokinių pažangą ir pasiekimus vertinti pagal progimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, patvirtintą progimnazijos

direktoriaus 2017-08-31 įsakymu Nr. M-84 „Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos patvirtinimo“;

17.5. numatant priemones mokinių pasiekimams gerinti ir mokymosi pagalbai teikti vadovautis Mokinių asmeninės pažangos stebėjimo,

fiksavimo, pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu progimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl mokinių

asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo, pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

17.6. mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimo principus ir būdus sieti su mokinių, progimnazijos ir vietos bendruomenės poreikiais ir

vykdyti pagal progimnazijos Mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą progimnazijos direktoriaus 2017-09-01

įsakymu Nr. M-87 „Dėl mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

17.7. dalykų mokymuisi skiriamas maksimalus pamokų skaičius konkrečioje klasėje, gavus tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą, užtikrinant

Bendrosiose programose numatytus mokinių mokymosi pasiekimus;

17.8. planuojant, vertinant ir reflektuojant ugdymo procesą, ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėseną vykdyti pagal progimnazijos

Ugdomosios veiklos stebėsenos aprašo, patvirtinto progimnazijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V –125 „Dėl ugdomosios veiklos stebėsenos

aprašo patvirtinimo“, reikalavimus;

17.9. integruoti bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencines bei kitas programas į visų dalykų ugdymo turinį pamokinėje

veikloje, neformaliojo švietimo užsiėmimuose, projektinėje veikloje, integruojamų programų ir dalykų turinį numatyti ilgalaikiuose planuose;

17.10. progimnazijos bendruomenė pasirinko nuoseklią ir ilgalaikę socialines emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą –

„OLWEUS“.

17.11. mokiniams siūlomi pasirenkamieji dalykai ir dalykų moduliai, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas:

http://www.progimnazija.svencionys.lm.lt/wp-content/uploads/2016/08/Asmeninė-pažanga.pdf


5

17.12. pažintinės, kultūrinės, projektinės, meninės, kūrybinės, sportinės ir praktinės veiklos organizavimas dera su bendrosiomis programomis,

siejamas su progimnazijos tikslais ir mokinių mokymosi poreikiais. Šioms veikloms organizuoti per mokslo metus skiriama 15 mokymosi dienų. Pažintinė

veikla vykdoma nustatytu laiku:

17.12.1. Mokslo ir žinių diena, rugsėjo 1 d.;

17.12.2. Progimnazijos bendruomenės diena, spalio mėn.;

17.12.3. „Patyčioms – ne!” OLWEUS patyčių prevencijos programa, lapkričio mėn.;

17.12.4. Karjeros diena, kovo mėn.;

17.12.5. renginys, skirtas Pasaulinei sveikatos dienai, balandžio mėn.;

17.12.6. Padėkos diena, gegužės mėn.;

17.12.7. Gamtosauginio ugdymo diena birželio mėn.;

17.12.8.Projektinė - tiriamoji veikla, 3 dienos birželio mėn.;

17.12.9. Sporto-turizmo diena, birželio mėn.;

17.12.10. Mokslo metų baigimo šventė, birželio mėn.;

17.12.11. ekskursijų, edukacinių išvykų – pamokų dienos, pagal atskirą planą (3 d.);

17.13. Progimnazija skatina mokytojus sudaryti sąlygas ugdymo turinį įgyvendinti ne tik progimnazijoje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose,

parkuose, lauko klasėje ir kt., koreguojant ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį. Mokytojas, ketinantis pamoką vesti už progimnazijos ribų, apie tai

progimnazijos direktoriui prieš savaitę praneša raštu, gauna leidimą. Tuomet koreguojamas tvarkaraštis;

17.14. mokiniams teikiama švietimo pagalba visose pamokose;

17.15. mokinio individualus ugdymo planas sudaromas pagal Individualaus ugdymo plano sudarymo tvarkos aprašą, patvirtintą progimnazijos

direktoriaus 2017-08-31 įsakymu Nr. M-87 „Dėl individualaus ugdymo plano sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

17.16. pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, kurios įskaitomos į mokinio mokymosi krūvį ir vedamos

pagal tvarkaraštį, naudojamos:

17.16.1. dalykų konsultacijoms;

17.16.2. pasirenkamiesiems dalykams mokyti;

17.16.3. dalyko moduliams mokyti.

17.17. neformaliojo vaikų švietimo veikla organizuojama pagal Neformaliojo švietimo organizavimo tvarką, patvirtintą progimnazijos

direktoriaus 2018-08-30 įsakymu Nr. V – 149 „Dėl Švenčionių progimnazijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“;

17.18. numatyti klasių dalijimo į grupes ir mobiliųjų grupių sudarymo principai, atsižvelgiant į mokymui skirtas lėšas. Mobilios (laikinosios)

grupės sudaromos iš tos pačios ar gretimų klasių mokinių;

17.19. intensyvinamas dalykų mokymas 5–8 kl.;

6

17.20. mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir progimnazijos bendradarbiavimas organizuojamas pagal Progimnazijos mokinių tėvų (globėjų/

rūpintojų) informavimo ir švietimo tvarkos aprašą, patvirtintą progimnazijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V- 129 „Dėl progimnazijos mokinių

tėvų (globėjų/ rūpintojų) informavimo ir švietimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

18. Progimnazija, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais,

patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo

programų reikalavimų patvirtinimo“. Progimnazija siūlo mokiniams rinktis šiuos pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius:

18.1. Pasirenkamieji dalykai:

Ugdymas karjerai (programa patvirtinta švietimo ir mokslo ministro) 8 klasėse, L.Semaško;

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos ir žmogaus saugos integruotas kursas (patvirtinta švietimo ir mokslo ministro)

7-8 klasėse, L.Rutkovskaja;

Gimtojo krašto istorija (mokytojo parengta ir progimnazijos direktoriaus patvirtinta programa) 6 klasėse, R.Petronienė;

Robotika (mokytojo parengta ir progimnazijos direktoriaus patvirtinta programa) 7 klasė, P.Jemeljanov;

18.2. Dalykų moduliai (mokytojų parengtos ir progimnazijos direktoriaus patvirtintos programos):

Praktinių uždavinių matematinis sprendimas, 8b klasė, J.Bunevič;

Uždavinių sprendimo strategijų mokymas, 5b klasė, R.Tomaševič;

Skaičių pasaulis 5a kl., L.Gumovskaja;

Geometrija mano gyvenime 7c kl. I.Čebruk;

Ekologijos pagrindai 8 kl., L.Rutkovskaja;

Jaunasis atradėjas. Eksperimentai 5-6 kl., O.Gončarova;

Kompiuteris mano draugas 5 kl., P.Jemeljanov;

Rašinio rašymo metodikos, 6a kl., O.Rimašienė

Angla kalba 5 kl., R.Nekraševičienė

Tekstas ir aš 8a kl., V.Petkevičienė

Kalbos vartojimo praktika 7a kl., A.Kurpienė

Kūrybinis rašymas anglų kalba 8c kl., S.Pavlovič

19. Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytais atvejais Progimnazija ugdymo proceso metu koreguoja Progimnazijos ugdymo planą arba

mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas, Progimnazijos tarybos ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens

pritarimą, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

20. Progimnazijos ugdymo plane numatoma bendradarbiauti su kitais švietimo teikėjais, siekiant užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų

tęstinumą, nuoseklumą, nustatytą ir perimamumą Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas

tvarkos aprašą patvirtinimo“.

7

21. Progimnazijos ugdymo plano projektas derinamas su Progimnazijos taryba ir su rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo,

jaunimo ir sporto skyriumi.

22. Progimnazijos ugdymo planą tvirtina direktorius iki ugdymo proceso pradžios.

TREČIAS SKIRSNIS

SVEIKATOS UGDYMAS IR MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS PROGIMNAZIJOJE

23. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programas, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų

progimnazijos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama

sustabdo patyčių ir smurto apraiškas. Mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia

progimnazijos Vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo

organizavimo tvarkos aprašu.

24. Progimnazija, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10d.

įsakymu Nr. V-773 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-284 redakcija) „Dėl Lietuvos higienos normos

HN 21:2017“„Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma);

25. Į Progimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos

patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa), ir numatyti įgyvendinimo būdai :

25.1. integracija į biologijos, gamtos ir žmogaus, kūno kultūros, chemijos, fizikos, kūno kultūros, technologijų, lietuvių kalbos, užsienio kalbų ir

kitų dalykų ugdymo turinį;

25.2. neformaliojo švietimo ir projektinėje veikloje;

25.3. 5 ir 6 klasių mokiniams organizuojamos klasės valandėlės Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai tema pagal atskirą

progimnazijos direktoriaus patvirtintą planą;

25.4. 7 ir 8 klasių mokiniams skiriamos Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai pamokos iš pamokų, skirtų mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti. Į pamokų ugdymo turinį integruojamas Žmogaus saugos dalyko turinys.

26. Progimnazija, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas:

pasirinko nuoseklią ir ilgalaikę socialines emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą OLWEUS, apmokančią visą progimnazijos personalą

atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti.

27. Kiekvienam mokiniui sudaromos sąlygos dalyvauti OLWEUS patyčių prevencinėje programoje. Programa vykdoma vadovaujantis

OLWEUS patyčių prevencijos programos metodine medžiaga ir reikalavimais.

28. Progimnazija prevencinei programai OLWEUS įgyvendinti skiria klasės valandėles kiekvieną savaitę, programa integruojama į biologijos,

gamtos ir žmogaus ir kt. dalykų ugdymo turinį, taip pat vykdoma per neformaliojo švietimo veiklas.

8

29. Progimnazija teikia psichologinę, socialinę pedagoginę pagalbą, jei mokykloje įvyksta nelaimė ar ištinka krizė, informuoja, kur gauti pagalbą

už mokyklos ribų, kai reikia spręsti fizinės, psichikos ar socialinės sveikatos problemas.

KETVIRTAS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

30. Progimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo

pamokas (istorija, geografija) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

30.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir

renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turės kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines

nuostatas;

30.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti progimnazijos ir vietos

bendruomenės veiklose. Šios veiklos padės mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su

įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

30.3. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinio raštingumo kompetencijas;

30.4. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokias vertybines

nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.

31. 5–8 klasių mokiniams, pažintinė, kultūrinė veikla yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Progimnazija šiai veiklai skiria 10

dienų per mokslo metus, atsižvelgdama į Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytus pasiekimus, mokinių amžių. Veikla siejama

su progimnazijos ugdymo tikslais ir mokinių mokymosi poreikiais.

32. Pažintinė ir kultūrinė veikla organizuojama progimnazijoje ir kitose aplinkose: muziejuose, socialinių partnerių teritorijuose, pvz. Švenčionių

užkardoje, Sirvėtos nacionaliniame parke, Švenčionėlių ūrėdijoje ir kt., virtualiosiose mokymosi aplinkose.

33. Pažintinės ir kultūrinės veiklos nuosekliai organizuojamos per mokslo metus.

34. 5–8 klasių mokiniams, privalomai socialinei-pilietinei veiklai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-

pilietinė veikla vykdoma pagal direktoriaus patvirtintą Socilinės-pilietinės veiklos tvarkos aprašą. Mokiniai, vadovaujami mokytojo, atlieka šias veiklas

savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaudami su progimnazijos savivaldos institucijomis ar rajone veikiančiomis vaikų ir jaunimo

organizacijomis. Socialinę-pilietinę veiklę klasės vadovas fiksuoja elektroniniame dienyne.

9

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

35. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, optimizuojami mokymosi krūviai progimnazijoje. Atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena

pagal Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarkos aprašą, patvirtintą progimnazijos direktoriaus 2017-09-01 įsakymu Nr. M-83 „Dėl mokinių

mokymosi krūvių reguliavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

36. Mokiniams organizuojamos ne daugiau kaip 7 formaliojo ugdymo pamokos per dieną.

37. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

38. Optimizuojant mokymosi krūvius, vykdoma mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėsena:

38.1. užtikrinama, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius dakyko

mokytojas informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

38.2. užtikrinama, kad namų darbai:

38.2.1. atitiktų mokinio galias;

38.2.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

38.2.3. nebūtų užduodami atostogoms;

38.2.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

39. Progimnazijoje esant mokinių, kurie negali tinkamai atlikti namų darbų dėl netinkamų socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose,

būtina sudaryti sąlygas juos atlikti progimnazijoje arba jie turi būti nukreipiami į dienos centrą.

40. 5–8 klasių mokiniams skiriamas didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų

moduliams mokytis, suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

41. Maksimalus pamokų skaičius per savaitę 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą bendrųjų ugdymo

planų 124 punkte.

42. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių ar ilgalaikių konsultacijų. Trumpos trukmės konsultacijos, teikiant pagalbą, neįskaitomos į mokinio

mokymosi krūvį, o ilgalaikės, jeigu jų trukmė prilyginama pamokos trukmei, įskaitomos į mokymosi krūvį (viršijantį minimalų krūvį). Mokinių tėvai

(globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą.

ŠEŠTAS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

43. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra progimnazijos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant

mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą: Ugdymo programų aprašu,

Pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta progimnazijos direktoriaus 2017 m rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. M-84 „Dėl mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo tvarkos patvirtinimo“.

10

44. Progimnazija priėmė sprendimus dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ir įsivertinimo būdų ir priemonių:

44. 1. mokamųjų dalykų mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti naudojami pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai ir

kaupiamieji taškai-kreditai;

44.2. pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių pasiekimai įvertinami pažymiu (10 balų vertinimo sistema). Įvertinimai įskaitomi į atitinkamo

dalyko pasiekimų įvertinimą;

44.3. 5 klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pirmą mėnesį pažymiais nevertinami, o spalio mėnesį pirmojo pusmečio metu mokiniai nevertinami

neigiamais pažymiais.

44.4. mokytojai, dirbantys su toje pačioje klasėje ugdomais mokiniais, suderina tarpusavyje mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo formas;

44.5. mokytojai, per pirmąsias dalyko pamokas supažindina mokinius su vertinimo sistema mokinio pasiekimams įvertinti ir su bendrosiose

programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais

44.6. Mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir klasių vadovai panaudoja TAMO dienyno individualios pažangos įrankį, kuris suteikia

galimybę matuoti ir sekti mokinių pažangą naudojant įsivertinimo anketas. Naudojantis TAMO individualios pažangos įrankiu mokytojų sukurtos mokinių

kompetencijų įsivertinimo anketos paskiriamos mokiniui įsivertinti. Mokytojai susipažinę su mokinio atsakymais rašo savo komentarą. Tėvai mato vaiko

užpildytą įsivertinimo anketą, mokytojo įvestą komentarą ir gali palikti savo atsiliepimą. Mokinys iš savo paskyros mato visus įvestus tėvų ir mokytojų

komentarus, analizuoja surinktus rezultatus ir aptaria juos su tėvais, klasės auklėtojais.

45. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, planuodami 5 klasių mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo

organizavimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

46. Progimnazijos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas. Planuojant pamoką ar neformaliojo

švietimo užsiėmimą didelis dėmesys turi būti skiriamas pamokos / užsiėmimo refleksijai, mokinių į(si)vertinimui.

47. Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku,

siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

48. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi

pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas progimnazijoje atliekamas reguliariai, organizuojant kontrolinius darbus, testus

ir kt. atsiskaitymus. Diagnostinio vertinimo metu mokinio pasiekimai įvertinami pažymiais. Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą

ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

49. Progimnazijoje įdiegta individualios mokinio pažangos stebėjimo sistema – naudojami nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų 6 ir 8

klasėse duomenys, sukurtas Mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo, pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas:

49.1. individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinka jam keliamus tikslus ir jo

individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių

nuostatų; ieškoti būdų, kaip skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą;


11

49.2. individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir pagalbos mokiniui

specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

50. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui (pusmečiui, mokslo metams) apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose

pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais arba įrašu „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu

mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir progimnazijos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių

pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

51. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pusmečio, mokslo metų) mokinio ugdymo pasiekimus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas arba

kitas teisės aktais nustatytas asmuo, atsižvelgiant į atitinkame ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekti pasiekimais

bendrosiose programose. Pusmečio ir metinis rezultatas išvedamas iš mokinio pažangos įvertinimų rezultatą apvalinant pagal aritmetinį vidurkį.

52. Jeigu mokinys:

52.1. neatliko progimnazijos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), progimnazija numato 2 savaičių laikotarpį, per kurį jis turi

atsiskaityti, ir suteikia reikiamą mokymosi pagalbą, iki mokinys atsiskaitys. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per progimnazijos numatytą laiką

neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų

sistemos įvertinimui „labai blogai“;

52.2. neatliko progimnazijos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, progimnazijos direktoriaus pateisintų

priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą,

suteikiama reikiama mokymosi pagalba.

53. Progimnazija gali dalyvauti Švenčionių savivaldybės ar progimnazijos direktoriaus sprendimu Nacionaliniame mokinių pasiekimų

patikrinime. Mokinio pasiekimų rezultatai, mokytojo nuožiūra, įskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio, metinį) įvertinimą.

54. Progimnazija apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus). Vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Progimnazijos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo ir švietimo tvarkos aprašu,

patvirtintu progimnazijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V- 129 „Dėl Švenčionių progimnazijos mokinių tėvų (globėjų / rūpintojų) informavimo ir

švietimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

SEPTINTAS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMĄ

55. Progimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

12

56. Progimnazijos direktoriaus įsakymu paskirtas direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už mokymosi pasiekimų stebėsenos

koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

57. Progimnazija, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

57.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą

požiūrį į mokymąsi;

57.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo progimnazija, mokymusi jausmus;

57.3. ugdo atkaklumą mokantis;

57.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus progimnazijos bendruomenėje;

57.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose netinkama socialinė,

ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji;

57.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo

priežastis;

57.7. tobulina progimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam

vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos,

mokytojų ir visos progimnazijos indėlio į mokinių pažangą;

57.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą,

organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms. Prireikus mokytojai gali pasitelkti pagalbos mokiniui

specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

57.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.

58. Progimnazija užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus

probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant

tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

59. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas progimnazijoje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti

tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami progimnazijos pagalbos mokiniui specialistai,

mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais stengiamasi spręsti žemų mokymosi pasiekimų problemas. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems

mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba rekomenduojant neformaliojo švietimo veikla progimnazijoje.

60. Progimnazija mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga, vadovaudamasi Asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo,

pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu progimnazijos direktoriaus. Ypač svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų

priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko

įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro

pažangos; kai per nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens

pasiekimus, kitais progimnazijos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

61. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

62. Progimnazija derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

13

62.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir

kt.;

62.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato progimnazija pagal mokymosi pagalbos

poreikį;

62.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams pamokų metu;

62.4. trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas);

62.5. sudaromos sąlygos progimnazijoje atlikti namų darbų užduotis (dirbant skaitykloje su mokytojo padėjėju);

62.6. organizuojamos Tėvų dienos progimnazijoje.

63. Teikiant mokymosi pagalbą, sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės gali būti sudaromos ir iš

gretimų klasių mokinių. Mokymosi pagalbai teikti, skiriant konsultacijas ar didesnį pamokų skaičių dalykui mokytis, panaudojamos pamokos, skirtos

mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią

mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

AŠTUNTAS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

64. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK – 2695 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos patvirtinimo“.

65. Progimnazijoje sudarytos galimybės kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam netinkamas socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas, pasirinkti

jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

66. Progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su progimnazijos mokinių taryba, įvertina ateinančių mokslo metų

mokinių neformaliojo švietimo (toliau – NVŠ) poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo

programas.

67. NVŠ programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus

švietimo ir mokslo ministro ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti NVŠ tikslus. Valandos kiekvienai NVŠ

programai įgyvendinti skiriamos visiems mokslo metams, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę.

68. Mokykla siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas, atitinkančias jų saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir

talentams, kurios ugdo savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Esant poreikiui ir galimybėms, NVŠ veiklas galima derinti su

formaliojo švietimo veiklomis, siekiant padėti vaikui siekti asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo rezultatų. NVŠ programose dalyvaujantys mokiniai

registruojami Mokinių registre.

14

69. Mokytojų parengtos neformaliojo švietimo programos atrenkamos konkurso būdu pagal Neformaliojo švietimo programų konkurso

organizavimo mokykloje tvarkos aprašą, patvirtintą progimnazijos direktoriaus 2015 m. balandžio 8 d.

70. Siūlomos programos: Ekologinis klubas ,,Žuvėdra“, Žaliuoju taku“, Meno kolektyvas ,,Šaltinėlis“ (šokių grupė ir vokalinė grupė), Jaunieji

muziejininkai, Dailės studija ,,Vaivorykštė“, Dailieji amatai, Bendras fizinis pasiruošimas, Krepšinis (berniukai ir mergaitės), Lenkų kalba kitaip, Pažink

savo kraštą, Robotika (5–8 kl.), Jaunieji meistreliai.

71. Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 12 mokinių.

72. Programos finansuojamos iš mokymo lėšų, skirtų neformaliajam vaikų švietimui.

DEVINTAS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

73. Progimnazija siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį integruoja kelių dalykų turinį, dalykų turinio temas ar

problemų sprendimą.

74.Atsižvelgent į mokyklos tikslus ir kontekstą, mokinių poreikius, išanalizavus numatomų integruoti programų tikslus, turinį ir ryšį su bendrųjų

programų tikslais ir turiniu, vadovaudamasi bendruomenės susitarimais progimnazija priėmė sprendimus dėl programų įgyvendinimo formų:

74.1. integruojant į dalyko ar dalykų ugdymo turinį;

74.2. kaip neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis;

74.3. skiriant klasių valandėlių valandas.

75. Integruojamų dalykų (atskirų pamokų ar temų) turinys numatomas rengiamuose ilgalaikiuose dalykų, klasės vadovo, neformalaus ugdymo,

projektinės veiklos planuose. Integracija (tarpdalykinė, vidinė, integruojamųjų programų, projektinė) iki rugpjūčio 28 d. aptariama metodinėse grupėse.

76. Mokytojai, planuojantys vesti integruotą pamoką (tarpdalykinė integracija), kai pamoką veda du ir daugiau mokytojų, prieš savaitę raštu

kreipiasi į progimnazijos direktorių dėl integruotos pamokos vedimo.

77. Į progimnazijos ugdymo turinį integruojamos atskiros programos:

77.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos

patvirtinimo“;

77.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016

m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“;

77.3. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl

Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“;

77.4. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-

1159 „Dėl žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo”;

15

77.5. Etninės kultūros bendroji programa, parengta vadovaujantis Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir

vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo”.

78. Programos integruojamos į dalykų pamokas, klasės valandėles, organizuojamus renginius ir projektines veiklas. Integruojamų 5 – 8 klasėse

valandų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 6 val. per mokslo metus.

79. Integruotų pamokų turinio apskaita vedama elektroniniame dienyne ir nurodoma integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje

ar skiltyje, jei integruojamoji programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų

dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtose elektroninio dienyno skiltyse ar puslapiuose.

80. Progimnazija sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose kalbos, gamtos mokslų, matematikos, technologijų, IKT, robotikos,

meninio ugdymo dalykų projektuose ar kitose veiklose, plėtoja neformaliojo ir formaliojo ugdymo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis

veiklomis prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

81. Progimnazijos vadovai ir metodinė taryba analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio

integravimas ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo. Taip pat stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti

dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

DEŠIMTAS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

82. Progimnazija numato, kuriems Bendrujų ugdymo planų dalykams nustatytą pamokų skaičių skirti per trumpesnį laikotarpį, kad mokiniai,

intensyviau mokydamiesi, pasiektų dalyko bendrojoje programoje numatytus reikalavimus.

83. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo mokiniams priima Progimnazija, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius:

83.1. intensyvinant dalyko mokymą sudaromos sąlygos organizuoti projektinius darbus, eksperimentus gamtos mokslų pamokose, pamokas

netradicinėse aplinkose (muziejuose, vietos savivaldos institucijose, įmonėse ir kt.). Mokytojui pateikus prašymą, progimnazijos direktorius šiai veiklai gali

skirti ne vieną, o dvi viena po kitos organizuojamas pamokas pagal Higienos normą neviršijant maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę;

83.2. progimnazija, organizuodama ugdymo procesą, intensyvina dalykų mokymą skirdama per pusmetį intensyvesnį laikotarpį mokytis

informacinių technologijų 7 klasėse.

VIENUOLIKTAS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

84. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos.

16

85. Atsižvelgiant į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius jo ugdymas

diferencijuojamas t. y. pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi

aplinka ir gali būti skiriamas nevienodai mokymosi laiko. Diferencijuotu ugdymų taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai,

atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėms pagal mokinių amžių sistemoje.

86. Diferencijavimas taikomas:

86.1. mokiniui individualiai;

86.2. mokinių grupei :

86.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi strategijas;

86.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, namų darbai), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų

mokinių grupes.

87. Mažesnių grupių sudarymas klasėje pagal bendruosius mokinių gabumus gali būti trumpo laikotarpio – tik tam tikroms užduotims atlikti arba

tam tikro dalyko pamokose. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio

savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms, mokinių santykiams klasėje ir mokykloje.

88. Progimnazija analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir

pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio

pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

DVYLIKTAS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

89. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas,

padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamus gebėjimus, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų

siekti. Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo tvarkos aprašas patvirtinta progimnazijos direktoriaus 2017-08-31 įsakymu Nr. M-86 „Dėl Mokinio

individualaus ugdymo plano sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

90. Individualus ugdymo planas sudaromas:

90.1. mokiniui, kurio pasiekimai žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač galinčių pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams

plėtoti ir gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos). Individualiame ugdymo plane apibrėžiami individualios sėkmės kriterijai, numatomas

mokinio ir mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) indėlis į mokinio mokymąsi;

90.2. mokiniui, kuris mokomas namie pagal pagrindinio ugdymo programą. Plane numatomi mokymosi tikslai, planuojami mokytis dalykai,

jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai. Pamokos mokiniui vyksta pagal progimnazijos direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš

mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) suderintą pamokų tvarkaraštį;

90.3. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio.

91. Siekiama, kad individualus ugdymo planas būtu aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams). Mokinio individualus

ugdymo planas progimnazijoje periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

17

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

92. Progimnazija:

92.1. organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, vadovaudamasi Mokinių tėvų (globėjų/rūpintojų) informavimo ir

švietimo tvarkos aprašu, patvirtintu progimnazijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V- 129 „Dėl Mokinių tėvų (globėjų/rūpintojų) informavimo ir

švietimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, siekiant individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą;

92.2. organizuoja ne mažiau kaip 3 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimus progimnazijos pasirinkta forma (bendrus ir klasės tėvų susirinkimai, tėvų

konferencijos, paskaitos, bendruomenės diena ir kt.) su mokytojais per mokslo metus;

92.3. užtikrina, kad tėvai ir progimnazija keistųsi abipusiškai reikalinga informacija bendraujant ir bendradarbiaujant su klasės mokinių tėvais

organonizuojant ,,Tėvų dienas progimnazijoje“;

92.4. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti progimnazijos gyvenime, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi,

pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

92.5. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai), dalyvaudami progimnazijos veikloje, galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus veiklai tobulinti, būtų

išgirsti ir įtraukti į šią veiklą.

93. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, skatina (ir konsultuoja) mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

93.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose;

93.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;

93.3. padėti vaikams mokytis namuose;

93.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti, domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų;

93.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už jos ribų.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS

DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

94. Progimnazija apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio,

pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo,

jaunimo ir sporto skyrių.

95. Progimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus (pagal

pateiktus dokumentus, jeigu nėra dokumentų, pagal pokalbio metu su tėvais, pačiu mokiniu surinktus duomenis).

http://www.progimnazija.svencionys.lm.lt/wp-content/uploads/2015/10/tevu_svetimas.pdf




18

96. Mokymosi pasiekimų atitikčiai nustatyti progimnazijos direktoriaus įsakymu sudaroma komisija, kurioje būtų lietuvių kalbos, užsienio kalbos

ir matematikos mokytojų.

97. Progimnazija parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į

progimnazijos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina sėkmingai mokinio adaptacijai, ir parengia mokinio individualų ugdymo planą:

97.1. numato adaptacinio laikotarpio trukmę;

97.2. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais);

97.3. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams likviduoti;

97.4. vykdo mokinio individualios pažangos stebėjimą;

97.5. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis.

98. Progimnazija nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių

kalbos, užtikrina reikiamą mokymosi pagalbą ir organizuoja jo mokymą kartu su bendraamžiais arba individualiai.

99. Per adaptacinį laikotarpį mokinio pasiekimai pažymiais nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga.

PENKIOLIKTAS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

100. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, nustato laikinosios (mobiliosios) grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas.

Minimalus mokinių skaičius laikinojoje (mobiliojoje) grupėje – 5.

101. Ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti:

101.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės (ar gretimų klasių) mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;

101.2. užsienio (anglų) kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti jei klasėje mokosi ne

mažiau kaip 22 mokiniai.

ŠEŠIOLIKTAS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

102. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėjė asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose

organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

19

103. Mokiniui, mokomam namie, progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės

komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

104. Namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos

leidimu mokinys gali lankyti progimnazijoje. Mokiniams, besimokantiems namie, skiriama 30 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nustatyto

pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę. Pamokos mokiniui vyksta pagal progimnazijos direktoriaus patvirtintą ir su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais)

suderintą pamokų tvarkaraštį.

105. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), progimnazijos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų

ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų.

106. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Progimnazijos sprendimu mokiniui

galima skirti iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šios pamokos panaudojamos mokinio pasiekimams gerinti.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMAS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

107. Progimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų

ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

108. Mokiniui sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių

didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-

715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių

pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

109. Progimnazija pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams skiria adaptacinį

1 mėn. laikotarpį. Į šią veiklą įtraukiamas klasei vadovaujantis mokytojas, mokiniai savanoriai, progimnazijos pagalbos mokiniui specialistai ir kt. Mokinių

pasiekimai ir pažanga adaptaciniu laikotarpi vertinama vadovaujantis Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu progimnazijos

direktoriaus. Siekiant padėti sėkmingai adaptuotis 5 kl. mokiniams, vykdomas projektas „Penktokų adaptacija“.

110. Progimnazija, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį ugdymo proceso dalį, gavus direktoriaus leidimą organizuoti ne

pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose ne progimnazijos aplinkoje.

111. Konkrečios dienos, kai ugdymas vyksta ne pamokų forma, nurodytos Ugdymo plano 17.12 punkte.

112. Vieną savaitę nuo 2019-06-11 iki 2019-06-15 vykdoma projektinė-tiriamoji veikla.

20

113. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia

panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykams ar dalykų moduliams

mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

114. Progimnazijoje užtikrinamas kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymas per visų dalykų pamokas:

114.1. aptarti ir patvirtinti bendri kalbos ugdymo reikalavimai progimnazijoje:

114.1.1. laikytis vienodų sąsiuvinio užrašymo reikalavimų;

114.1.2. vertinant rašto darbus atsižvelgti į lietuvių kalbos taisyklingumą;

114.1.3. esant galimybei skirti atsiskaitymus ne testo, o rišlaus teksto forma, dalyko užduotims naudoti tekstus, uždarojo tipo testus papildyti

atvirojo tipo klausimais, į kuriuos atsakant reikia argumentuoti, dalykinio rašymo užduotimis;

114.1.4. ugdyti mokinių rašto kultūrą per visų dalykų pamokas;

114.1.5. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus

dalykus;

114.1.6. viešinimui skirtus darbus (straipsnius, žinutes, referatus, pristatymus, laiškus ir kt.) pateikti taisyklinga lietuvių kalba;

114.2. mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti; atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą,

teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

114.3. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas.

114.4. rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji būtų teikiama, ir stebi jų daromą pažangą;

114.5. sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų ir aukštesnius skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus.

115. Pagrindinio ugdymo pirmos dalies programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra,

užsienio anglų, rusų ir vokiečių kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika, ekologijos pagrindai), socialinis ugdymas

(istorija, geografija, socialinė-pilietinė veikla), menai (dailė, muzika, šokis), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų

kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

116. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios

programos patvirtinimo“, integruojamos į lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, geografijos ir meninio ugdymo dalykų pamokas bei įgyvendinama per

neformalųji švietimą, Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72

„Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“, įgyvendinama per pasirenkamojo dalyko 8 klasėse pamokas, integruojama į ugdymo dalykus, įtraukiama

į klasės ugdymo planus ir igyvendinama per klasės valandėles ir kitas klasės veiklas.

21

117. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

118. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (katalikų tikybos ar etikos) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo

14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

119. Kalbos.

119.1. Lietuvių kalba ir literatūra. Progimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį:

119.1.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio,

sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skiria konsultacijas, organizuoja mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.);

119.1.2. į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą integruojamas pilietiškumo pagrindų mokymas, laisvės kovų istorijai skiriant ne

mažiau kaip 18 pamokų;

119.1.3. mokiniui, kuris mokėsi pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokytis lietuvių kalbos ir literatūros sudaromas individualus

ugdymo planas: skirta papildomų pamokų, konsultacijų, sudarytos galimybės savarankiškai mokytis; pasiekimai vertinami pagal individualius mokymosi

pasiekimus progimnazijos nustatytu laikotarpiu; siūloma rinktis progimnazijos parengtas ir pritaikytas mokyklos kontekstui pasirenkamųjų dalykų, dalykų

modulių programas.

119.2. Užsienio kalbos.

119.2.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos

pabaigos;

119.2.2. antrosios užsienio kalbos mokyti pradedama nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka antrąją

užsienio kalbą – rusų arba vokiečių;

119.2.3. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 6 klasėse orientuota į A1, o 7– A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų

metmenis;

119.3. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą nebaigus

pagrindinio ugdymo programos galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos

kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu progimnazija dėl objektyvių priežasčių

negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos

pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

119.3.1. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

119.3.2. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o

mokykla neturi tos kalbos mokytojo, mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos,

22

suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriumi.

Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu.

120. Matematika.

120.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio

raštingumo užduotimis;

120.2. stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pvz., standartizuotų testų rezultatais), numatyti pagalbą mokiniams

(užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi;

120.3. ugdant gabius matematikai vaikus naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir

kitais šaltiniais;

120.4. naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis. Rekomenduojama naudotis

atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

121. Informacinės technologijos. Intensyvinant dalyko mokymąsi, 7–8 klasėse skiriamos po 0,5 savaitinės dalyko valandas, kurios vedamos

per vieną pusmetį kiekvienoje klasėje.

122. Gamtamokslinis ugdymas.

122.1. Siekiant gerinti gamtamokslinį raštingumą pirmiausia reikėtų tobulinti mokinių pasiekimus Žemės ir visatos bei gyvųjų sistemų ugdymo

turinio srityse;

122.2. organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą vadovaujamasi nacionalinių NMPP ir tarptautinių tyrimų TIMSS mokinių pasiekimų

rezultatais bei rekomendacijomis;

122.3. Progimnazija užtikrina, kad:

122.3.1. per gamtos mokslų dalykus grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais;

122.3.2. gamtos mokslų dalykų turinys apimtų mokinių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo

procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;

122.3.3. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas turi būti labiau individualizuojamas, diferencijuojamas. Ugdymo procese turėtų būti

taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias,

įgūdžius ir ugdymosi poreikius;

122.4. mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant,

savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

122.5. eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per

mokslo metus;

122.6. progimnazijoje organizuojant gamtos mokslų mokymą, sudarytos sąlygos naudoti informacines komunikacines technologijas, modernią

kabineto ir edukacinės laboratorijos organizacinę įrangą, interaktyvias lentas, laboratoriniams darbams skirtas priemones;

23

122.7. atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi ne tik kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, šiuolaikiškomis edukacinėmis

erdvėmis, mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijomis, nacionaliniais parkais ir kt.), bet ir turimomis

mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis;

122.8. progimnazija skatina mokinius įsitraukti į gamtos mokslų klubų, būrelių, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių (ekologijos, robotikos,

modeliavimo, aplinkosaugos, 3D spausdinimo ir kt.) veiklas, dalyvauti įvairiuose gamtamokslinio raštingumo konkursuose, organizuoja veiklą po

pamokų, įtraukiančią mokinius į tyrinėjimus.

123. Technologijos. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi

proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

124. Socialinis ugdymas.

124.1. Mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant,

savarankiškai atliekamu darbu, panaudojant informacines komunikacines technologijas;

124.2. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų

rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų

lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis;

124.3. progimnazijos formuojamas socialinių mokslų ugdymo turinys teikia galimybių:

124.3.1. mokiniams rinktis pasirenkamąjį dalyką – gimtojo krašto istoriją;

124.3.2. sprendimą dėl istorijos 5–6 klasės turinio išdėstymo eiliškumo priima dėstantis mokytojas.

125. Kūno kultūra.

125.1. Kūno kultūrai skiriamos 3 valandos per savaitę 5 klasėje, 2 valandos per savaitę – 6–8 klasėse, tačiau sudaromos sąlygos visiems

mokiniams pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas iš neformaliojo švietimo veiklos progimnazijoje. Mokytojai fiksuoja mokinių

dalyvavimą neformaliojo vaikų švietimo dienynuose. Visą apskaitą tvarko progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui;

125.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami

pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į mokinio savijautą;

125.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę.

Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą;

125.4. mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, kūno kultūros mokytojas organizuoja kitą ugdomąją

veiklą.

126. Meninis ugdymas. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir šokio dalykai.

127. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo”.

24

128. Ugdymas karjerai. Progimnazija, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. V-1090/A1-314 „Dėl profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

128.1. ugdymas karjerai organizuojamas keliomis kryptimis:

128.1.1. mokiniai gali rinktis ugdymo karjerai pasirenkamąjį dalyką 8 klasėse;

128.1.2. skiriama viena Karjeros planavimo diena iš kultūrinei, meninei, pažintinei ir pan. veiklai skirtų dienų, kurių metu mokiniai dalyvauja

aukštųjų ir kitų mokyklų Atvirų durų dienose, atlieka profesinio tinkamumo ir kt. testus, atlieka veiklą naudodami realų darbo kontekstą ir aplinką, domisi

profesijomis ir t.t.;

128.1.3. karjeros planavimas, informavimas ir vertinimas karjerai integruojamas į dalykų ugdymo turinį, neformalųjį švietimą ir klasės vadovo

veiklą, aiškiai nurodant tokios integracijos vietą ilgalaikiuose, neformalaus švietimo ir klasės veiklos planuose;

128.2. informavimo karjerai tikslas – rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės

veiklos sritį ar darbą (informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo

rinką, profesinės karjeros galimybes ir kt.). Šioje veikloje naudojamos įvairios specializuotos interneto svetainės, spausdinti leidiniai, žinynai,

organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas, organizacijas;

128.3. profesinio veiklinimo tikslas – organizuoti mokinių veiklą naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių

žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus;

128.4. vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti

atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus. Šioje veikloje gali būti naudojami įvairūs klausimynai, užduotys,

testai, skirti padėti pažinti individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu;

128.5. konsultavimo karjerai tikslas – teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą,

sprendžiant karjeros trikdžių problemas: pažinti ir įvertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo rinkoje ir kt.;

128.6. ugdymo karjerai veiklas organizuoja progimnazijos direktoriaus įsakymu paskirtas mokytojas, klasių vadovai, progimnazijos psichologas,

socialinis pedagogas, įvairių dalykų mokytojai bei bibliotekos ir skaityklos vedėjai.

129. Pagrindinio ugdymo programai (lietuvių mokomąja kalba) grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu

įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius 2018–2019 m. m.:

Klasė 5a 5b 5c 6a 6b 6c 7a 7b 7c 8a 8b 8c Iš viso

Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 12

Etika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 12

Tikyba 1 1 1 1 4

Kalbos

25


Lietuvių kalba ir literatūra 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 60

Lietuvių k. ir literatūra (valandos

dalijant į grupes)

5 5 5 5 5 25

Užsienio kalba (1-oji), anglų k. 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 36

Užsienio kalba (1-oji), anglų k.

(valandos dalijant į grupes)

3 3 3 3 3 15

Užsienio kalba (2-oji), rusų k. 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18

Užsienio kalba (2-oji), vokiečių k. 2 2 2 6

Matematika ir informacinės technologijos

Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 48

Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 1 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 9

Informacinės technologijos (valandos

dalijant į grupes)

1 1 0,5 0,5 0,5 3,5

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus 2 2 2 2 2 2 12

Biologija 2 2 2 1 1 1 9

Chemija 2 2 2 6

Fizika 1 1 1 2 2 2 9

Socialinis ugdymas

Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24

Socialinė-pilietinė veikla (pamokų

skaičius mokiniui per metus)

12 14 16 20 62

Geografija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18

Meninis ugdymas

Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 12

Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 12

Technologijos, kūno kultūra,šokis, žmogaus sauga

Technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 21

Technologijos (valandos dalijant į

grupes)

2 2 1 1 1 7

Kūno kultūra 3 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 27

Žmogaus sauga 0,5 0,5 0,5 1,5

26


Pasirenkamieji dalykai ir dalykų moduliai (pagal ugdymo planą)

Ugdymas karjerai 0,5 0,5 0,5 1,5

Gimtojo krašto istorija 1 1 1 3

Robotika (programavimo pradmenys) 1 1 1 3 Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo

šeimai programos ir žmogaus saugos

integruotas kursas

1 1 1 1 1 1 3+3

Lietuvių ir anglų kalbos moduliai

Rašinio rašymo metodikos 1 1

Angla kalba 1 1

Tekstas ir aš 1 1

Kalbos vartojimo praktika 1 1

Kūrybinis rašymas anglų kalba 1 1

Matematikos moduliai

Praktinių uždavinių matematinis

sprendimas

1 1

Uždavinių sprendimo strategijų

mokymas

1 1

Skaičių pasaulis 1 1

Geometrija mano gyvenime 1 1

Gamtamokslinių dalykų moduliai

Ekologijos pagrindai 0,5 0,5 0,5 1,5

Jaunasis atradėjas. Eksperimentai 1 1

Konsultacijos 12

Lietuvių kalba 4

Matematika 3

Gamta ir žmogus/biologija 1

Geografija 1

Ugdymas karjerai 3

Iš viso panaudota: 33

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti, mokymosi 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 36

27


pagalbai teikti, skaičius per savaitę

(pasir.+mod.+ konsultacijos)

Minimalus pamokų skaičius

mokiniui per savaitę

26 26 26 28 28 28 29 29 29 30 30 30 339

Panaudota iš viso mokiniui per

savaitę

2018–2019 m. m. (maksimalus pamokų skaičius)

27,5 27,5 26,5 30 29 30 31,5 30,5 31,5 32,5 32,5 32,5 361,5

Panaudota iš viso koncentrams

2018–2019 m. m. 81,5 89 93,5 97,5 361,5

Pažintinė ir kultūrinė veikla Integruojama į ugdymo turinį 15

Neformalusis

švietimas

pagal ugdymo

planą

2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 24

panauduota 5 6 6 5 22

Panaudota iš viso ugdymo planui įgyvendinti (su dalijimu į grupes) 2018-2019 m.m. 454

III SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ),

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMAS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

130. Progimnazija sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną

švietimo pagalbą.

131. Progimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi

poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795

„ Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šio skyriaus nuostatomis (jei šis skyrius

28

nereglamentuoja, progimnazija vadovaujasi kitomis bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis švietimo programų įgyvendinimą) ir

atsižvelgia į:

131.1. formaliojo švietimo programą;

131.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

131.3. specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, švietimo pagalbos specialistų, progimnazijos Vaiko gerovės komisijos, pedagoginės

psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

131.4 progimnazijos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

132. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų

progimnazijos Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

133. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui individualizuotas ir pritaikytas programas mokytojai rengia pusmečiams:

133.1. parengtas individualizuotas ir pritaikytas programas I pusmečiui iki rugsėjo 10 d., II pusmečiui iki vasario 3 d. pateikia progimnazijos

specialiajam pedagogui ir suderina su progimnazijos direktoriaus pavaduotoju ugdymui;

133.2. individualizuotos ir pritaikytos programos aprobuojamos progimnazijos Vaiko gerovės komisijoje ir tvirtinamos progimnazijos

direktoriaus I pusmečiui iki rugsėjo 15 d., II pusmečiui iki vasario 6 d.

134. Progimnazijoje mokiniams švietimo pagalba teikiama vadovaujantis Mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo, pagalbos mokiniui

teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu progimnazijos direktoriaus 2017-08-31 įsakymu Nr. V- 124 „Dėl Mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo,

pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

ANTRAS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIAMAS

135. Individualus ugdymo planas rengiamas:

135.1. mokiniui, kurio specialiųjų ugdymosi poreikių negali tenkinti bendrasis progimnazijos ar klasės veiklos planas;

135.2. atsižvelgiant į ugdymo programą, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo formą ir mokymo

organizavimo būdą, progimnazijos galimybes;

135.3. mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokančiam bendrosios paskirties klasėje;

135.4. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir progimnazijos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas

tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios pedagoginės ir švietimo pagalbos;

135.5. bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), švietimo pagalbos specialistams ir kitoms

institucijoms, kurias prireikus kaip konsultantus kviečiasi progimnazija.

29

136. Tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu mokinys, dėl klausos sutrikimo, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir

(ar) rašymo sutrikimų, intelekto sutrikimų, gali nesimokyti ar mokytis tik vienos užsienio kalbos, likusį laiką skiriant socialinių įgūdžių ugdymui.

137. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo ar pritaikytą bendrojo ugdymo programą ir turi specialiųjų ugdymosi poreikių, progimnazijos

ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų

skaičiumi.

138. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, individualus ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į

mokinio intelekto sutrikimą (nežymus, vidutinis, žymus ar labai žymus), į mokinio galias ir gebėjimus ir pedagoginės psichologinės tarnybos

rekomendacijas.

139. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, individualus ugdymo planas

rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nustatytu dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris,

atsižvelgus į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, koreguojamas iki 25 procentų:

139.1. planuojama papildoma mokytojo pagalba;

139.2. planuojamos specialiosios pamokos;

139.3. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgus į

mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

TREČIAS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

140. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal Bendrosiose

programose numatytus pasiekimus, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44 – 55 punktų nuostatomis ir Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka,

patvirtintą progimnazijos direktoriaus 2017-09-01 d. įsakymu NrM-84 „Dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos patvirtinimo.

141. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami

pagal šioje programoje numatytus pasiekimus: mokinio mokymosi pasiekimai vertinami atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą ir palyginus su

Bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

142. Mokinio, besimokančio pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, žinios vertinamos remiantis ta pačia vertinimo sistema, kaip

ir visų klasės mokinių, tik individualizuotos programos lygiu, o jo asmeninė daroma pažanga nevertinama nepatenkinamais pažymiais.

30

143. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokančių pagal pritaikytas ir individualizuotas programas, ugdymo rezultatai aptariami

progimnazijos Vaiko Gerovės komisijos posėdžiuose. Jei mokinio pasiekimai ryškiai pagerėjo ar pasiekimuose jaučiamas nuosmukis, programa

koreguojama.

144. Elektroniniame dienyne prie mokinio, kuris atitinkamo dalyko mokosi pagal individualizuotą ar pritaikytą ugdymosi programą, pavardės

metinių pažymių parašoma „individualizuota“, „pritaikyta“.

145. Pusmečių pabaigoje mokytojai fiksuoja specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymosi ir pažangos pasiekimus individualių ir pritaikytų

programų lapuose.

KETVIRTAS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

146. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

147. Progimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės

psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir progimnazijos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

148. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

148.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

148.2. ugdymo proceso metu;

148.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai

didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir specialiųjų pamokų forma.

149. Specialioji pagalba:

149.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias

mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;

149.2. teikiama mokytojo padėjėjo;

149.3. teikiama ugdymo proceso metu.

PENKTAS SKIRSNIS

31

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

150. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie progimnazija organizuoja pagal Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės

psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

151. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo pritaikytą ar individualizuotą programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis

Bendraisiais ugdymo planais, viena ar dvi pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

152. Specialusis pedagogas, atsižvelgdamas į individualius gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinio ugdymo planą.

153. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų

ugdymo planų 107–110 punktais.

_____________________________

PRITARTA

Švenčionių progimnazijos tarybos

2018 m. birželio 12 d.

nutarimu Nr. BD- 70

Documents

ŠVENČIONIŲ PROGIMNAZIJOS 2019 MOKSLO METŲ … · 2 Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams