T A B A K A S J O A U G I N I M A S I R P A R E N G I M A S

Reikal ing iaus ios žinios, ka ip pačiam namie už­siauginti i r pas igamint i malonaus skonio t a b a k o

ir pasidirbt i cigarų

S e k d a m a s inž. S . Sovinskiu, J . Šneideriu, H . G a -gernu ir kit. parašė ir iš leido

A . M I T K U S

T U R I N Y S

Tabakas 1. Pratartis 3 2. T a b a k o istorija 5 3. T a b a k o rūšys 9 4 . Ž e m ė s parengimas . . . 11 5. D a i g ų auginimas 13 6. T a b a k o auginimas 17 7. Sėk lų nokinimas 19 8. T a b a k o kenkėjai 21 9. T a b a k o derl iaus nuėmimas ir džiovinim. 22

10. T a b a k o fermentavimas 28 11. Beicavimas 33

Cigarai 12. Priemonės 35 13. C i g a r o sudėt i s i r t a b a k o pareng imas . . 39 14. D e n g i a m o j o lapelio gyslel ių paša l inimas 40 15. C i g a r o indėlio parengimas 41 16. Presuojamasis popierius 42 17. C i g a r o kuodel io s u d a r y m a s 42 18. C i g a r o parengimas 48 19. C i g a r ų presavimas 55

Įstatymai 20. Vietinio lapinio t a b a k o parūpinimas ta­

b a k o fabrikams 59 2 1 . T a b a k o auginimas savo reikalams . . . . 6 2 22. T a b a k u i auginti ta i syklės 63 23. Baudžiamie j i nuostatai 68

PRATARTIS

T a b a k o auginimas yra rimta ir pelninga ūkio š a k a , ka ip ir v i sos kitos, nes v i d a u s rinkoje ge­resnės rūšies tabako reikalavimas yra g a n a di­de l i s : kiekvienais metais už įsivežamąjį iš už­sienio t a b a k ą s u m o k a m e apie 15 mil. litų. T i e ­sa, m ū s ų kl imato są lygose ga l i r nebūtų ga l ima išs iauginti aukšč iaus ios rūšies tabako, bet vidu­tinės rūšies, parinkę geresnes ir gal inčias m ū s ų kl imato są lygose augt i t a b a k o veisles, ta ikyda­mi geresnes vietos są lygas ir turėdami apie taba­ko aug in imą bei jo apdi rb imą š iek tiek žinių ir prakt ikos, galėtume išs iauginti p a k a n k a m a i ; to-k i s t a b a k a s nors ir dalimi galėtų v is i škai pakeis­t i užsieninį. T u o m e t t a b a k o augintojai turėtų nemaža pelno, ir būtų su taupyta savo kraš te ke­letas mili jonų litų pinigų.

T a b a k o ūkis kiek skiriasi nuo kitų ūkio šakų, nes t a b a k a s turi d a u g i a u reikalavimų, ypa­tingai geresnės rūšies t a b a k o veislės, būtent : j a m reikia atat inkamo (ka lk in io) dirvožemio, gero žemės išdirbimo ir t inkamo jos įtrešimo, a u g a n t ypat ingai geros priežiūros ir, pagal iau, žinojimo bei mokėj imo, ka ip t a b a k ą fabrikams, o taip pa t ir savo reikalams t inkamai parengti . Be to, di­desnei tabako plantacijai dar būtinai reikal inga

3

i r a t i t inkama a p l i n k u m a : k a d t a b a k a s gautų k u o d a u g i a u s i a saulės i r būtų a p s a u g o t a s nuo rytų, š iaurės ir v a k a r ų šal tų ir stiprių vėjų. Be šitų są­l y g ų platesnis t a b a k o ūk i s neįmanomas. T a č i a u tokių vietų Lietuvoje y ra p a k a n k a m a i , i r tok ių rajonų gyventojai galėtų verstis tabako ūk iu ir, ka ip sakyta, i š jo turėti neblogą pelną. A u g i n a n ­tiems t a b a k ą tik savo reikalams, ne parduot i , mi­nėtosios są lygos nėra būt inos, nes m a ž a m t a b a k o kiekiui pasodint i savo ūkyje t inkamą vietą vi­suomet ga l ima surast i .

Ats ižvelg iant j vietos bei dirvožemio sąly­g a s , šioje knygelėje r e k o m e n d u o j a m ų ne vietinio t a b a k o veisl ių i š karto d a u g sodinti nepatartina. Pirmiausia reikia išmėginti mažesniais kiekiais auginant, ir jei pas i rodytų, k a d dirvožemis ir vi­sos kitos są lygos tinka, mėginamas i s t a b a k a s ge­rai u ž a u g a ir lengvai d u o d a s i a p d i r b a m a s , tuo­met jau ga l ima apsodint i i r d idesnį žemės plotą — Įkurti plantaciją. L a i k a n t t a b a k o plantaciją, patar iama auginti vieną kurią nors t a b a k o rūšį, o ne kelias iš karto. T u o m e t ir t a b a k a s išeis ge­resnis, ir b u s lengviau jį apdirbti .

T i k i u , k a d šis, nors i r t rumpas, vadovėl i s tabako auginto jams nemažai p a d ė s , nes čia jie ras v isas tas žinias, kur ios būtinai reikal ingos taip t a b a k ą auginant, tiek ir j į parengiant rū­kymui.

R a š a n t š į vadovėlį, ypač reikiant naudot i s kitų ka lbų literatūra, d a u g padė jo mokyto jas p, P. Blynovas, kur iam už rūpest ingą p a g a l b ą tariu š i rdingą ačiū.

Leidėjas

A

TABAKO ISTORIJA

T a b a k a s yra A m e r i k o s a u g a l a s , kurį K r i s ­t u p o K o l u m b o kelionės bendrininkas, vienuolis Petras Pane, 1496 m. atvežė į E u r o p ą . J i s pasa­koja, k a d S a n D o m i n g o ( H a i t f saloje, ties vidu­rine A m e r i k a ) gyventojai čiabuviai s u s u k d a v o k a ž k o k i u s auga lus į kukurūzo lapus ir juos už­d e g ę rūkydavo, d ū m a i g indavo j u o s nuo mos­kitų. T o k i a m pat t ikslui tas a u g a l a s b u v o at­gabentas ir į Ispani ją.

Iš pradž ių parvežtas į E u r o p ą t a b a k a s daž­niausiai buvo s o d i n a m a s ka ip dekoratyvinis au­ga las . 1560 m. prancūzų pas iunt inys Ispanijai J e a n N i c o t ' a s tą a u g a l ą labai rūpestingai augino ir tyrinėjo jo g y d o m ą s i a s savybes . Vė l iau j is nu­siuntė tabako sėklų karalienei K o t r y n a i de M e ­diči, Henr iko II žmonai, a p r a š y d a m a s jo augi­nimą ir priežiūrą. T o d ė l jo garbei š is a u g a l a s bo­tanikoje dabar ir v a d i n a m a s Nicot iana .

I š pradžių t a b a k ą var todavo g y d y m o reika­lams, bet d r a u g e dėl įvairių priežasčių žmonės po truputį įprato j į ir rūkyti. L a b ia us i a i tabako r ū k y m a s išplito Europoje per tr isdešimties metų k a r ą (1618-1648). T a d a tabako rūkymui karo vadai per d a u g nesipriešindavo, t ikėdamiesi tuo sumažins ią tarp kareivių nesanta iką bei peštynes .

Vė l iau anglų jūrininkai i š m o k ė rūkyti Tur­kijos gyventojus ir ki tas pajūrio tautas .

5

A p s k r i t a i žmonės į naujus d a l y k u s žiūri skept iškai , abejingai, t a d j a u nėra reikalo kalbė­ti, ka ip tais la ikais žiūrės į rūkymą. D v a s i š k o j i vyr iausybė u ž d r a u d ė rūkyti, įž iūrėdama rūky­me raganavimą. V a l s t y b i ų vyr iausybės taip pa t smarkiai b a u s d a v o rūkyto jus : nupiaudavo lie­žuvius, k a r d a v o ir t. t.

Bet nepaisant tokių smarkių bausmių, N i -cotiana ilgainiui tiek v i same pasauly je įs igalėjo, taip giliai įleido šaknis , j o g net v i same žemės ru­tuly gavo privilegijuotai garb ingą pilietybę, lyg dabart iniu laiku nuo jo v is i škai ats ikratyti nė nebūtų gal ima.

Lietuvoje pradėta rūkyti m a ž d a u g , nuo 1650 metų.

Iš pradžių pradėjo rūkyti tiktai d idikai , bet vėliau po truputį, d i d i k u s p a m ė g d ž i o d a m a , pa­sekė ir l iaudis .

N o r s Lietuvoje r ū k y m a s taip pat buvo per­sekio jamas, bet, nepaisant nei persekioj imų, nei v i s a p u s i š k o s jo žalos, iki š ių dienų jau tiek j i s išplito, j o g ne tik visi vyrai, be mažų išimčių, rū­ko, bet ir moterų tarpe, k a d ir nežymiai, j is pra­d e d a įsigalėti.

K i e k p a s mus, Lietuvoje, per metus surūko­ma tabako, t iksl ių s tat is t ikos davinių nėra, nes kaime s a v o reikalams aug inamo tabako j o k i o s registracijos nebuvo.

I š žemiau d u o d a m ų stat ist ikos davinių ma­tyti, k iek vietos fabrikuose, tik iš užsieninio ta­b a k o , buvo padirbta t a b a k o gaminių i r s u m o k ė ­ta vals tybės iždui akcizo per 10 metų.

6 7

T a i g i , vietos fabr ikuose per metus, bendrai imant, suvarto jama t a b a k o g a m y b a i apie 902 to­nas užsieninio tabako, už kurį s u m o k a m a vals­tybės iždui akcizo mokesč io apie 11,5 mili jonų litų. F a b r i k ų amortizacijai, darbininkams bei administraci jai atlyginti ir, v isų svarbiausia, fa­brikų sav ininkams bei s indikatui, kurie menku pelnu nepasitenkina ir menkos tabako rūšies ga­miniams stengiasi palaikyti kuo a u k š č i a u s i a s kainas, v is iems tiems t iks lams iš rūkytojų išren­kama, reikia spėti mažiaus ia apie 10 mil. litų. Be to, neoficialiomis, bet pat ik imomis žiniomis, kas­met už įvežamąjį iš užsienio t a b a k ą s u m o k a m a apie 13 mil. litų, nors v isas įvežtasis t a b a k a s per metus ir nėra perdi rbamas . V a d i n a s i , vietos fa­br ikuose perdirbto t a b a k o gaminių kiekvienais metais rūkytojai suvartoja m a ž d a u g už 34,5 mil. litų.

T a s 902 tonas tabako, m a ž d a u g už 34,5 mil. litų, d a u g i a u s i a suvartoja miestiečiai, kurių, imant su geru kaupu, ga l ima skaityti iki 2 0 % visų Lietuvos gyventojų. Kit i 8 0 % rūko, be ma­žų išimčių, tiktai naminį tabaką, kurio per metus, imant proporcingai, suvarto jama apie 3608 tonos . Skai tnt bent po 3 litus k i logramą, išeitų už jį apie 11 mil. litų. T a i g i , ga l ima drąsiai tvirtinti, k a d iš v iso Lietuvoje kiekvienais metais surūko­ma apie 4610 tonų t a b a k o už 45,5 mil. litų.

8

TABAKO R Ū Š Y S

T a b a k a s ( N i c o t i a n a ) yra n u o d i n g a s auga­las . J i s pr ik lauso prie bulviečių še imynos. T a ­b a k o šeimynai pr ik lauso apie 60 tabako rūšių, kur ios beveik v i sos yra varto jamos rūkyti. T i k kel ios tabako rūšys yra a u g i n a m o s ka ip p a p u o ­šiamieji a u g a l a i : tabako gėlė, petunė. J ie visi y ra vienamečiai augala i , kurių tėvynė — A m e r i k a . K e l i o s tabako rūšys r a n d a m o s Austral i jo je i r pietų Azi joje.

T a b a k a s u ž a u g a nuo 50 cm iki 2 m 50 cm a u k š č i o ; turi didel ius apskr i tus lapus . S ė k l o s yra r u d o s spa lvos . Vienoje galvutėje esti iki ke­lių tūkstančių sėklų. T a b a k a s labai greit ir len­gvai kryžiuojasi ( i š s i g i m s t a ) , todėl labai d a u g yra jo rūšių ir atmainų.

Svarbesnės t a b a k o rūšys yra š i o s : didžiala-pis papirosinis t a b a k a s ( N i c o t i a n a macrophyl la) , papras tas i s , a rba v irginiškasis , cigarinis t a b a k a s ( N i c o t i a n a t a b a k u m ) , ūkininkiškas i s , arba žibu­tės, pypkini s t a b a k a s ( N i c o t i a n a rus t ica) .

Papiros iniam tabakui pr ik lauso š ios t a b a k o r ū š y s : M a k e d o n i š k a s i s , S a m s o n o , Besarab i ška-s is , Salonikų, Pers i škas i s , T u r k i š k a s i s , T r a p e -zundi škas i s .

M a k e d o n i š k a s i s t a b a k a s u ž a u g a 1,50 — 2,00 m aukšč io . Y r a vidutinio s t iprumo. Der l ius v idut inis : 400 kg . iš hektaro.

S a m s o n o t a b a k a s u ž a u g a net iki 3 m. aukš­čio. V i e n a s s t iebas d u o d a 4 0 — 7 0 lapų der l iaus. Y r a labai st iprus.

9

Pers i škas i s i r B e s a r a b i š k a s i s t a b a k a s y ra s i lpnas. Der l ius nedidel is . U ž a u g a tik i š Azi jo­je i šaugintų sėk lų; iš kitų j i s i š s ig imsta, ir sė­k los m ū s ų kl imate negali gerai subręst i .

T u r k i š k a s i s , T r a p e z u n d i š k a s i s i r S a l o n i k ų t a b a k a s pas ižymi geru derliumi, yra vidutinio s t iprumo ir lengvai d u o d a s i fermentuojamas.

Cigar in i s t a b a k a s turi pa i lgus lapus . L a p o koteliai yra iki pa t st iebo a p a u g ę , g y s l o s s toros i r i š s i š o k u s i o s . Ž y d i vėlai. Žiedai yra raudoni, rausvi . M ė g s t a įvairią žemę ir l ietingas v a s a r a s . R ū š i m i s j is sk i r s tomas atsižvelgiant į l apų for­m ą : pa i lga lapius , p lačia lapius i r t rumpalapius . J ų yra keletas atmainų.

Pypkin i s t a b a k a s y ra geltonais žiedais, pū­kuotu stiebu, banguota i s lapais . Y r a keletas at­mainų. Ž y d i ankst i . Ž i e d a i yra ant t rumpų kote­lių. U ž a u g a 60 cm — 1 m aukšč io . J i s , turbūt, yra kilęs iš Azi jos , i r todėl yra v a d i n a m a s d a r Siri jos tabaku. D u o d a žemos rūšies t a b a k ą . Fermentuojant ga l ima tik dal imi j į pagerinti .

D a ž n i a u s i a i p a s m u s dabar a u g i n a m a s taba­k a s geltonais žiedais ir tamsiais lapais , vadina­moji machorka, o aukštesniu st iebu ir švieses­niais lapais — multanas . N o r s š ios dvi t a b a k o rūšys yra menkos , bet p a s m u s a u g a gerai i r d u o d a neblogą derlių. T i k dėl žemos rūšies ir „ i š s i g i m i m o " j is fermentuotis nes iduoda, ir iš jo pagamint i kvapnų ir malonaus aromato taba­ką v is i škai neįmanoma. T o d ė l jis vietos fabri­k u o s e geresnės t a b a k o rūšies g a m y b a i netinka, ir j į parduot i , nors ir žema kaina, labai sunku.

P a s m u s galėtų gerai augti š ios t a b a k o r ū š y s :

iO

Suchumo, Salonikų, B e s a r a b i š k a s i s , Trapezundiš­kas i s , B a k ū n a s J o u d a s i s , arba A r b a z a n t a s . Y p a č rekomenduot inos paskut inės dvi rūšys , t . y. T r a p e z u n d i š k a s i s i r B a k ū n a s J u o d a s i s . Š ios abi rūšys d u o d a neblogą derlių. T r a p e z u n d i š k a s i s yra kvapnesnis ir l a ikomas I-os rūšies, o B a k ū ­nas J o u d a s i s — II-os . V i e n a s ir antras gerai fermentuojasi i r išeina neblogas t a b a k a s . G a l i m a mėginti auginti ir ki tas t a b a k o rūšis, jų tarpe ir cigarinį, v a d i n a m ą H a v a n a , tik, žinoma, reikia geros priežiūros.

Ž E M Ė S PARENGIMAS

S a k o m a , kur a u g a vynuogės , ten gerai a u g a ir tabakas . A t r o d y t ų , k a d p a s m u s negal ima sodinti tabako, nes v y n u o g ė s m ū s ų krašte menkai teau­g a . Prakt ika g i parodė, k a d p a s m u s ne tik pa­prastą, bet ir geresnių rūš ių t a b a k ą gal ima išau­ginti. Ž i n o m a , tik reikia turėti šiek tiek patyri­mo ir nesigailėti priežiūros.

T a b a k u i auginti reikia parinkti šiltą vietą toliau nuo kelio, užvėjoje ( k a d būtų a p s a u g o t a nuo įvairių dulk ių ir stiprių šaltų vė jų) ir įsauly-je. St iprūs ir šalti vėjai ne tik dažnai nuša ldo ta­baką, bet ir nulaužo jo lapus .

T a b a k a s m ė g s t a gerai i šdirbtą žemę, turin­čią gaus ia i puvenų ir ka lkių. L a b a i n e m ė g s t a sunkios , ša l tos, drėgnos molio žemės, ta ip p a t nemėgsta p e r d a u g š lapio juodžemio ir durpinės dirvos. Ger iaus ia i j am tinka lengvos smėlio dir­v o s s u juodžemiu. D r ė g n o s e vietose a u g d a m a s ,

11

nors ir a t rodo tarpus ir d u o d a storus lapus , bet t inkamai nesubręsta, ir tokį išdirbant negal ima gauti re ikiamos t a b a k o rūšies nei norimo skonio . G e r e s n ė s tabako rūšys d a u g i a u m ė g s t a juo­džemį.

T a b a k a s geriausiai a u g a po šakniavais ių i r varpinių augalų, nes jie suger ia tabakui kenks­mingas chlorines d r u s k a s ; po dobi lų ir l iucernos tabako sodinti nepatariama. T a b a k a s gali būti s o d i n a m a s dvejus trejus metus iš eilės toje pa­čioje vietoje. Pirmasis tabako derlius i š t rauks v isas tabakui k e n k s m i n g a s d r u s k a s , o antrasis trečiasis derlius jau b u s d a u g geresnis .

N o r i n t išauginti gerą tabaką, reikia ne tik gerai išdirbti žemę, bet ir gerai įtręšti. T r ę š i m o atžvilgiu jis d a u g reikalauja. T i k nuo gero trą­šų par inkimo ir įtrešimo pareis geras t a b a k o der­lius i r jo k o k y b ė . Be papras to galvijų mėšlo, j i s dar reikalauja azoto, kal io ir ka lk ių trąšų. T a ­čiau kiekvienas t a b a k o augintojas turi žinoti, k a d tabakui žemę tręšti arklių, avių, ožkų ir kral ikų mėšlu negalima, nes nuo tokio mėš lo t a b a k a s g a u n a m a s labai b logo skonio, dvokiąs .

K a d žemė tabakui būtų t inkamai parengta, jai išdirbti ir įtręšti reikia laikytis š ių normų, pav., 100 kv. m (4 ly sėms po 25 m i l g i o ) : rude­nį reikia užvežti 12 centnerių supuvus io galvijų mėšlo ir j į tuojau plonai aparti . K a i mėš las api­pus, prieš šalčius reikia antrą kartą giliai suart i . Pavasar į , kai žemė jau yra išdžiūvusi , vėl suarti ir taip palikti k o k i a s dvi savaites, k a d sus igulėtų ir apdž iūtų; po to — suakėti . Vėl iau jau reikia berti azotinių t rąšų : 4 kg tomamilčių, 4 kg sie-

12

r o s rūkšties amoniako, 4 kg sieros rūkšt ies kali ( 4 8 % ) i r 10—15 kg kalkių. Vietoj kali d r u s k o s gal ima berti 8 kg papras tų medžio pelenų. B a r s ­tant azotines trąšas, reikia pirmiau berti tas, ku­rios ne taip greit tirpsta, o greičiau t irpstančias trąšas — barstyti vėliau, prieš d a i g u s sodinant. Po kiekvieno bars tymo žemę reikia apakėti . Prieš sodinant da igus , dar syk į reikia išakėti, daryti lyses, suvoluoti ir tuomet sodinti .

DAIGŲ AUGINIMAS

T a b a k o augintojai skirs tomi į dvi g r u p e s : mėgėjus ir plantatorius. Mėgė ja i sodina savo rei­kalams, plantatoriai — parduot i . Ir vieniems, ir kitiems svarbu gauti gerą derlių, ypač mėgė jams, nes j iems į s tatymas leidžia t a b a k u apsodint i tik tam tikrą žemės plotą.

Nor int užsiauginti gerą tabaką, reikia turė­ti šiltą inspektą, nes tabako sėklas reikia sėti la­bai anksti, k o v o mėnesio pradžio j . Aug into jas mėgėjas gali apsieiti ir be inspekto, p a s i n a u d o ­d a m a s kokia nors dėže. D ė ž ė turi būti žema ir pridėta jau parengtos lengvos žemės ar k o m p o s ­to. Ž e m ę reikia suslėgti ir ant sus lėgtos žemės išbarstyti sėklas ir j a s į žemę įspaust i . A n t įs­paus tų sėklų patar iama lengvai užberti žemių.

Sėk las ga l ima sėti ir suda ig intas . Sudaig in­t i ga l ima t a i p : d r u n g n a m v a n d e n y sudrėkintas sėklas suberti į drėgną vilnonį s k u d u r ą ir laikyti apie 1 5 ° C ši lumoje, kol sėklos ims rodyti dygi­mo žymes. K a i sėklos pradės dygti , ga l ima sėti.

13

Prieš sėjant, žemę reikia palaistyti drungnu van­deniu. Pasė jus — v isą dėželę uždengti stiklu, k a d žemę a p s a u g o t ų nuo per greito i šdžiūvimo. K a i i š s u d y g u s i ų sėklų p r a d e d a rodyt i s lapeliai, s t iklą nuo dėžės reikia nuimti ir dėžę padėt i į šviesią, apie 1 2 ° C ši l tumo vietą, nes tuomet die­gai s u a u g a žemi ir s t iprūs. Kar ta i s iš per tan­kiai susėtų sėklų diegai per d a u g i š tys ta j ilgį, būva labai silpni ir pūva . T o k i a i s ats i t ikimais d iegus reikia retinti.

K e t u r i o m s po 25 m ilgio ly sėms p a k a n k a 400 diegų. Apska ič iuota , k a d viename grame yra apie 10.000 sėklų. Sėk lų d a i g u m a s — apie 4 0 % ; tad i š vieno g r a m o g a u s i m e apie 3-4000 diegų, kuriais ga l ima apsodint i 10 arų (1000 kv. m) žemės ploto. V i e n a m gramui sėklų pasėti reikės užimti inspekto 3 kv. metrus.

K a i inspektas bus parengtas ir žemė įšils iki 1 2 ° C , gal ima sėklas sėti. Sėti reikia taip, ka ip ir į d ė ž ę : prieš sėjant žemę drungnu vandeniu pa­laistyti, užsėjus plonai apiberti žemėmis ir leng­vai suvoluoti ( s u s p a u s t i ) . Ger iaus ia i sėti eilu­tėmis, padarant mažus griovelius. K o l sėklos s u d y g s t a , reikia dažnai laistyti. K a d laistant v a n d u o per d a u g nesuplaktų žemės ir nepasi­darytų pluta, kuri vėliau t rukdytų sėk loms dyg­ti, reikia laistyti pro sietelį. Pas i rodžius lape­liams, la i s tymą reikia sumažinti .

D a ž n a i laistomi da iga i s u d y g s t a per 8-14 d i e n ų . ' s u a u S a 6-8 lapelių per 4-5 savaites. M a ž a i laistomi daigai s u d y g s t a per 4-6 savaites, o s u a u g a iki 6-8 lapelių per 8-10 savaičių po su-d y g i m o . T o d ė l ypač reikia kreipti dėmesį į dai-

14

g ų la is tymą ir )ų priežiūrą, nes nuo to pareis daigų gerumas i r b u s i m o derl iaus d i d u m a s .

Inspektą, k u r i a m e auginami daigai , reikia dažnai vėdinti . V ė d i n a m a , kai esti š i l tos, gra­žios dienos, pakel iant vieną lango p u s ę ; o kai esti labai ši lta d iena, ga l ima net ir visai nukelti inspekto langą. T u o b ū d u daigai d a u g i a u užsi­grūdina ir, persodint i į parengtą lauką, esti d a u g atsparesni ša lč iams ir k i toms oro a tmainoms.

D a i g a m s š iek tiek s u a u g u s , reikia persodin­ti. Persodint i g a l i m a į a tskiras dėžes ar inspek­tą. Persodinant diegai sodinami k a s 5 cm. K a i da igų lapeliai s ieks i s , reikės dar kartą perso­dinti, tik j a u k a s 10 cm d a i g a s nuo da igo (1 p a v . ) .

Tur int l a iko, d a i g u s gal ima persodinti į po­pierinius maiše l ius ar puodel ius . K a i daigai j a u yra suaugę ir nakt ies ša lnų nėra, ga l ima su viso­mis žemėmis, k u r i o s buvo puodelyje, galutinai persodinti į p a r e n g t ą tabakui auginti dirvą. T a i p persodinti d a i g a i labai greitai prigyja ir gali to­liau netrukdomi augt i .

K a i p j a u s a k y t a , da iga i sodinami į l auką, kai jau nėra nakt ies šalnų. 2 e m ė jau iki to lai­ko turi būti ga lut inai parengta : gerai išakėta, su-skirtyta į l y ses ir suvoluota. Sodint i reikia eilė­mis d a i g ą nuo d a i g o per 40-70 cm, pareinamai nuo t a b a k o rūš ies , o tarp eilių turi būti 50 cm tarpas.

Sodinant d a i g u s , p irmiausia reikia pareng­toje dirvoje sužymėt i vietas, o tik p a s k i a u sužy­mėtose vietose daryt i at i t inkamo d i d u m o duo­beles ir sodint i .

15

Imant d a i g u s iš inspekto ar da igyno, pir­miaus ia reikia j u o s aplaistyt i vandeniu, k a d prie r a u n a m ų d a i g ų š a k n ų liktų k u o d a u g i a u s i a žemės.

Sodinant reikia žiūrėti, k a d daigai būtų pa­sodint i ne gi l iau ka ip k a d buvo inspekte ar dai­gyne. A p l i n k kiekvieną d iegą reikia žemę šiek t iek prispaust i , k a d tarp š a k n ų neliktų tuščių

1 pav. Daigų persodinimas. 2 pav. Taisykl ingas viršū­nės nupjovimas.

vietų i r k a d apl ink d a i g ą p a s i d a r y t ų duobelė, kuri b u s reikal inga laistymui. P a s o d i n u s dai­g u s reikia tuoj palaistyt i . K a d da iga i per d a u g nenuvystų, jei esti karš tas oras, ga l ima a p d a n g s ­tyti šakomis , o sumažinti d rėgmės garavimui, reikia apl ink kiekvieną d a i g ą apdėt i drėgnomis s a m a n o m i s . Po 8 dienų reikia d a i g u s peržiūrėti.

K a d tabako derlius būtų vienodesnis, tai nepri­gi jusių d a i g ų vietoje reikia pasodint i k i tus .

K a i da iga i esti jau prigiję, reikia purentuvu, kauptuku ar kitu kuo žemę supurenti, t ik reikia saugoti , k a d nebūtų sužeisti daigai bei jų lapai, po kokių trijų savaičių laiko vėl reikia purenti žemę ir padaryt i apl ink d a i g ą pylimėlį.

J e i g u diegai yra silpni, ga l ima j u o s palais­tyti tam tikru skiediniu, kuris p a d a r o m a ta ip : pilami į statinę 8 kibirai vandens ir į d e d a m a 1 / 1 0

kibiro vištų ar galvijų mėšlo, v i s k a s s u m a i š o m a ir taip dvi dienas pa la ikoma,—iki parūgs ta . T u o skiediniu silpnieji da iga i ir laistomi. D a u g i a u kaip tris kar tus laistyti negal ima, nes da iga i gali per d a u g prisitraukti azoto, nuo ko t a b a k a s blo­gai dega, neturi gražios spa lvos ir kvapnaus skonio.

T a b a k o kaupt i ka ip k a d kaupiami šaknia­vaisiai, nereikia. J i s ger iausiai auga, ka i žemė aplink j į puri .

Pačioje pradžioje j is a u g a lėtai, bet viduva­sarį, k a d a oras esti t roškus ir dažnai palyja šil­tas lietus, jo a u g i m a s ypač suspartė ja .

TABAKO AUGINIMAS

N o r i n t gauti gero skonio ir gražios spalvos tabaką, reikia j į ne tik laistyti, purenti žemę, bet reikia žinoti, ka ip ir k a d a jo ž iedus nuskabyt i .

Ž i e d u s reikia skabyt i vidudienį, v i s i škai su­žydė jus . T u o m e t fermentuotas t a b a k a s b u s auk­sinės gel tonos spa lvos ir gero skonio. Nevis i š-

16 17

kai sužydė jus ius ar tik žiedų p u m p u r u s nuska­bius, fermentuotas t a b a k a s g a u n a gelsvai rusvą ar v i s i škai r u d ą spalvą . Ž i e d u s skabyt i dar i r dėl to labai reikia, k a d žiedus n u s k y n u s , lapai, g a u d a m i d a u g i a u mais to medžiagos , u ž a u g a d a u g didesni i r storesnį. Ž i e d u s nuskabius , t a b a k a s p r a d e d a leisti beveik kiekvienoje lapo pažastėlė-je (viršutinėje pusė je) atžalas su žiedais, kur ios a u g d a m o s reikalauja d a u g mais to m e d ž i a g ų i r stelbia tabaką . T o d ė l , kai t ik tokios atžalos pas teb imos, nieko nelaukiant, reikia j a s atsargiai ties pat i š a u g i m o vieta nuskinti, nesužeidžiant t a b a k o lapų ir st iebo.

K a i tabakas t inkamai s u a u g a ( 1 — 1 , 5 m ) tuomet, jo viršūnę reikia nupiauti (2 p a v . ) . Vi r šūnė turi būti nupiauta tokiu aukštu­m u , kiek norima palikti, ant st iebo augt i lapų. K o k i lapų skaičių reikia palikti, nu­statyti negalima, nes vienai tabako rūšiai pa­l iekama iki 70 lapų, kitai tik iki 30 ir mažiau. Be to, je igu vasara esti šilta ir drėgna, užtenka tik viršūnę nupiauti, o l apus palikti v i sus . Bet je igu vasara pas i ta iko šalta, tai lapų skaičių reikia ma­žinti, nes jie visi nesuspė ja t inkamai prinokti ir išeina b l o g o s rūšies t a b a k a s . T o d ė l tas reguliavi­m a s pa l iekamas paties augintojo nuožiūrai. Vir­šūnę reikia nupiauti ne tik tam, k a d sustotų naujų lapų a u g i m a s ; tuo užkertamas kelias i r kenks­m i n g o m s m e d ž i a g o m s traukti. T i n k a m a i nu-piovus viršūnę, tabako derlių gal ima padidint i iki 2 5 % .

18

N e n u s k a b i u s t inkamai žiedų, nenurinkus blogų, sužeistų lapų ir nenupiovus viršūnės, gau­namas mažas derlius, ploni, nesultingi lapai, blo­go skionio ir b loga i d e g ą s t a b a k a s , o tokio ta­b a k o j o k s augintojas nenori turėti.

S E K L Ų NOKINIMAS

Norint nusinokinti sėklų, reikia jau iš ank­sto numatyti ir palikti kelis ger iausius d a i g u s . J ie , gerai prižiūrimi, a u g a su visais žiedais . K a i žiedai peržydi ir a t s i randa galvutės, reikia didelę dalį mažesnių galvučių išpiauti, praretinti (žiūr. 3 ir 4 p a v . ) , o palikti t ik d idesnes ir geriau at­rodančias . T u o m e t pal iktose galvutėse sėklos geriau s u a u g a , b ū v a didesnės, brandesnės, o iš taip i šaugintų sėklų, ne tik d a i g u m a s esti di-

3 pav. Nepraretintos sėklų 4 pav. Praretintos sėkliĮ galvutės galvutės.

19

dėsnis, bet, k a s svarbiausia, ir daigai būva stip­resni bei patvaresni.

K a i sėklų galvutės sunoks ta ir pas idaro ru­dos spalvos, reikia j a s su visa viršūne nupiauti ir sur i šus padėt i j šiltą ir saulėtą vietą ir taip kuri la iką palikti. K a i jau galutinai sėklos su­noksta, galvutės sudžiūsta, tuomet, pas idė jus sauso je vietoje ant kok io nors audeklo, k a d sėk­los ant žemės nebyrėtų, reikia galvutes r a n k o m i s atsargiai sutrinti. I švalytas nuo pelų sėk las su­pilti j popierinius maišel ius ir padėt i j šiltą, sau­są, nuo pelių saug ią vietą. A n t maišel ių reikia užrašyti sėklų nuėmimo datą ir rūšį. T a b a k o sėklų d a i g u m a s la ikosi iki 10 metų.

S ė k l a s patartina nokinti vienos kurios nors tabako rūšies. K a d a n g i , ka ip j a u žinoma, taba­kas labai greit kryžiuojasi, tai nokinant kelių t a b a k o rūšių sėklas, jų žiedai tarp savęs apsi-dulkina ir įvyksta sus ikryžiavimas. O iš tokių sėklų gero tabako nebus gal ima išauginti, nes jau b u s p a g a d i n t a ( i š s i g i m u s i ) tabako rūšis .

K a d a n g i pas m u s ne visų t a b a k o rūšių sėk­los pribręsta, tai šiltesnių kraštų, geresnio taba­ko sėklas tenka įsigabenti i š užsienio. Iš dal ies i r pas m u s būtų gal ima išnokinti ši ltesnių kraš tų tabako sėklas, bet iš tų sėklų i š a u g a jau menkes­nės vertės t a b a k a s , negu k a d iš sėklų, i šaugintų ši l tuose kraš tuose . M a t , m ū s ų krašto kl imate lepesnio tabako sėklos nesuspėja t inkamai pri­bręsti, išnokti . M ū s ų kl imate suspėja prinokti geltonžiedžio ir kitų jau pris i taikiusių menkes­nių t a b a k o rūšių sėklos .

TABAKO K E N K Ė J A I

Norint gauti gerą t a b a k o derlių, reikia ne tik žemę parengti, augant į t a b a k ą gerai prižiū­rėti, bet ir kovot i su kenkėjais, kurių t a b a k a s turi d a u g y b ę .

J a u n u s t a b a k o augl ius dažnai užpuola įvai­rus a m a r a s : lapų utėlės, žemės blusos, sraigės, miltligė, rūdys ir kt. Vieni jų žaloja t a b a k o la­pus ir jų g y s l a s , kiti kambl ius ir šaknis .

L a p ų utėlės ir žemės b lusos i šgraužia la­puose skylutes i r tuo s u g a d i n a tabaką. J o m s iš­naikinti reikia surinkti s a u s ų t a b a k o kambl ių ar kitų jo l iekanų, sudėti j u o s į kokį nors i n d ą ir verdančiu vandeniu užplikyti . K a i užpliky­tos tabako l iekanos permirks ir v a n d u o paru­duos, reikia jį nusunkti į a t sk i rą indą ir duot i atvėsti. P a s k i a u sakytų parazitų užpultus ta­bako lapus kok iu nors prietaisu ar p u r k š t u v u apipurkšt i . J e i g u vieną kartą apipurkšt is t ie parazitai nepranyksta, reikia tai pakartot i .

Sra iges , v ikšrus ir petel iškes taip pat reikia visu s t ropumu naikinti. K a d a n g i vikšrai ir kiti tokie, d a u g i a u s i a būva žemės paviršiuje, tai d a u g jų gali išnaikinti naminiai paukščia i . T o d ė l tiems p a u k š č i a m s rudenį ar pavasar į po dirvas, o ypatingai po daržus, k a d a tik gal ima, vaikš­čioti nereikia pavydėt i . J e i g u tų parazitų vie­nokiu ar k i tokiu b ū d u negal ima būtų išnaikinti ir jų vis dėlto rastųsi, tai reikia apie užpultuo­sius t a b a k o d a i g u s , nuo stiebo per 15—20 cm, apibarstyti negesintomis ka lkėmis, kur ios jų di­delę dalį taip pat išnaikina. K a d nuo parazi tų

20 2\

būtų geriau t a b a k ą apsaugot i , reikia paskir tą tabakui auginti žemės sk lypą, vežant rudenį mėšlą, truputį apibarstyt i negesintomis ka lkėmis ir s y k i u su mėš lu aparti .

T a b a k o s m a u g i k a s ( O r o b a n c h e r a m o s a ) i r š i lkažolė (cuscuta europaea) yra parazitiniai au­galai , kurie, i šaugę tarp t a b a k o kamieno š a k n ų ir vyniodamies i t a b a k o kamienu, i š t raukia v isas mais t ingąs ias m e d ž i a g a s ir tuo stelbia, t rukdo normalų t a b a k o aug imą. Pastebėjus tokius para­zitinius auga lus , reikia j u o s tuojau atsargiai , jei gal ima, tai ir su v i somis šaknimis išrauti ir su­deginti . Apskr i ta i , k a d t a b a k a s nebūtų stelbia­m a s , tarp jo nereikia leisti augt i jokiai žolei.

Rūdžių, miltligės, šaknų puvimo ir ki tų ta­b a k ą naikinančių l igų užpultus t a b a k o d a i g u s reikia tuojau išrauti ir sudegint i . Jų la iku ne­prašal inus, gali tomis l igomis apsikrėst i sveikieji da iga i i r tokiu b ū d u sunaikinti v i są t a b a k o der­lių. T o m i s l igomis sergančio t a b a k o i šgydyt i negal ima.

Be to, a n k s t y v o s šalnos, vėjas, sausra, šal­tas oras, ledai ir du lkės taip pat yra dideli taba­ko kenkėjai, nuo kurių ga l imomis priemonėmis reikia j į saugot i .

TABAKO D E R L I A U S NUĖMIMAS IR DŽIOVINIMAS

T a b a k o dėsl ių reikia pradėti imti, kai tik lapai p r a d e d a gelsti . Pr inokę lapai g a u n a ma­žas geltonas dėmeles, p a s i d a r o l ipnūs ir prie stie­b o k a b o sudribę.

T a b a k o lapai skirstomi į tris r ū š i s : viršuti­nius, vidurinius ir apat inius (žiūr. 5 p a v . ) .

Pirmiausia pr inoksta apatiniai lapai ( 4 , 3 ) , todėl j u o s pirmiausia i r reikia laužti. L a p ą laužti reikia ne iš v i ršaus žemyn, bet šonu, s ta iga p a ­lenkiant artyn st iebo. Vė l iau, pareina nuo to,

5 pav. T a b a k o lapų p a s k i r s t y m a s : I—viršutiniai, 2—viduri­niai, 3 ir 4 - apatiniai.

k o k s oras ir k a i p greit gali vykti pal iktų prie stiebo lapų nokimas , per 8—14 dienų nuskinami viduriniai lapai ( 2 ) . Po ki tų 8—14 dienų ski­nama j a u i r viršutiniai ( 1 ) . T a b a k o der l iaus nuėmimas t runka dažniausiai nuo rugpiūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d. Y p a č reikia būti labai at-

22 23

sarg iems, kai p r a s i d e d a šalnos, nes šalnų pakąst i lapai yra be vertės. T a b a k ą skinant, reikia žiūrėti, k a d lapai nebūtų p e r d a u g sausi , bet k a d nebūtų ir drėgni. L a p u s geriausia skinti rytą, kai tik rasa yra nukritusi . T u o j po lietaus taip pat negal ima skinti, nes t a d a lapai a t s igauna ir p r a d e d a žaliuoti. T u o m e t reikia kelias dienas palaukt i .

6 pav. Taisykl ingas lapų varstymas.

N u l a u ž t u s l apus čia pat vietoje reikia su­dėt i j m a ž a s krūveles. D e d a n t reikia žiūrėti, k a d viršutinė lapo p u s ė būtų atkreipta į apačią . N u l a u ž t i lapai krūvelėse pal iekami gulėti iki pus iaudienio, nes t a d a truputį s u v y s t a ir nuo to g a u n a geresnę spalvą . K a i kur iose ša lyse nu­laužti ir į krūvutes sukraut i lapai pal iekami lau­ke gulėti keletą dienų, žinoma, jei tik y ra g ražus i r s a u s a s oras . T a b a k a s nuo to gerėja.

24

P a s k u m lapai sunešami į vės ią vietą. N e ­šant reikia saugot i , k a d lapai nesuplyš tų ir ne-susiterštų. Suneš tų lapų ilgai d idesnėse krūve­lėse laikyti negalima, nes nuo to jie perkais tų ir gautų b logą spa lvą ; j u o s reikia perdėti dar į ma­žesnes krūveles ir kitą dieną suvarstyt i . V a r s ­tymui reikia turėti didelę a d a t ą su i lgu ir stip­riu s iūlu; geriau tiktų p lonas ir s t iprus š p a g a ­tas. V a r s t a n t reikia paimti už lapo kotelio g a l o ir adata smeigti skersai vidurinės i š s i š o k u s i o s lapo gys los (žiūr. 6 p a v . ) . V a r s t a n t lapus, ne-

7 pav. Taisykl ingai suvarstyti lapai

galima jų sugrūst i vieno šalia kito, bet s tengt is , k a d lapų kraštai vos tik s iektųsi (žiūr. 7 p a v . ) . T a i p pat ga l ima tabako lapus suvarstyt i ant žil­vičių ar plonų lazdučių. T a m reikia peiliu pa­daryti lapo d idž ios ios g y s l o s gale p lyš į žilvičiui ar plonai lazdeliai perkišti . V a r s t a n t lapus, rei­kia labai saugot i , k a d jie nesuplyš tų ir nesusi-trintų. Per tankiai suvarstyt i ir sukabint i lapai greičiau supelija ir pūva, ypač kai esti drėgnas oras. Pastebė jus nors ant vieno lapo pelėsių, tuojau reikia tą l apą pašal inti ir sunaikinti, o

2 5

tą v i są virtinę atskirt i nuo kitų t a b a k o virtinių ir džiovinti skyr ium, nes kitaip gali būti užkrės­tas ir ki tas t a b a k a s .

S u v a r s t y t u s l apus reikia pakabint i išvėdin­toje pata lpo je ; ger iausia t a b a k ą džiovinti ant gyv. namo a u k š t o ar kitoj tokioj vietoj, jei nėra specialiai tabakui padirbtos dž iovyk los . K a i oras s a u s a s , a u k š t o langai turi būti atidaryti, k a d gautųs i skersvėj i s ; bet jei lauke esti drėgnas oras, langai turi būti uždaryt i .

Džiovint i t a b a k ą lauke, jsaulyje ar virtu­vėje nepatar iama. Prieš saulę dž iovinamas ta­b a k a s g a u n a šviesiai ge l toną spa lvą i r pakeičia skonį , ir tuomet tet inka tik pypkei , bet ne ciga­rams ar cigaretėms.

Suvars tant lapus , reikia j u o s atrinkti rūši­mis p a g a l dydį , spalvą, i šva izdą ir t. t . ir taip kiekvieną rūšį suverti į a t sk i rą virtinę, nes vė­liau, tabakui i šdž iūvus, b u s lengvesnis paskuti­nis perrūš iavimas ir tuo lengvesnis jo fermen­tavimas. K a d a n g i kiekviena t a b a k o lapų rūšis s k i n a m a atskirai, tai t o k s rūš iavimas didel io sun­k u m o nesudaro .

L a p a i b u s galutinai pr inokę, i šdžiūvę tada, k a d a vidurinė lapo g y s l a neteks savo žalios spal­vos , sus i raukš lės ir b u s s a u s a . L a p a i neturi iš­džiūti taip, k a d jie trupėtų, bet k a d ir drėgni ne­būtų.

T u r i n t pa lankias džiovinimui są lygas , ta­b a k a s iki p a b a i g o s rugsėjo ar pradžios spal ių mėn. i šdžiūsta . T a d a reikia lapų virtines atski­rai rūšimis nukabinti, dar syk į aukšč iau sakyta tvarka perrūšiuoti ir, gražiai sudė jus ryšulėliais,

26

surišti (žiūr. 8 p a v . ) . Surišt i ryšulėliai turi būti taip sudėti, k a d jie vienas su kitu nesusis iektų.

Kit i pataria i šdžiūvusio t a b a k o nuo virtinių nenuimti, bet taip pakabintą laikyti apie 8 mėne­sius. T a d a j is truputį persifermentuojąs.

Rusi joje nulaužtų tabako lapų ant siūlo tuo­jau nevarsto, bet kloja ant š i a u d ų vieną šal ia kito gys lotomis pusėmis į apačią, p a s k i a u a n t

8 pav. Taisyklingai surištas tabako ryšulėlis.

taip sukloto t a b a k o kloja eilę š iaudų, ant kur ių vėl kloja eilę t a b a k o ir t . t . T a i p suk lotą t a b a k ą kokiu nors svor iu pris legia. S u s l ė g t a s t a b a k a s pala ikomas 6 va landas . Po to j is surenkamas ir suvars tomas a u k š č i a u minėtu b ū d u džiovinti.

S a k o , k a d buvęs tarp š i a u d ų pris lėgtas ta­bakas g a u n a gražesnę spa lvą i r geresnį skonį . Bet ar tikrai taip yra, s u n k u pasakyt i , nes tai labai d a u g pareina nuo tabako rūšies, vietos dir­vožemio, kl imato ir kitų veiksnių. T o d ė l , pa­reinamai nuo to, i r džiovinimo b ū d a s gali t a b a k o spalvą ir skonį vienaip ar ki taip pakeist i .

27

TABAKO FERMENTAVIMAS

K a i t a b a k a s j a u nunokęs i r i šdžiovintas, rū­kyti j i s vis dar net inkamas, nes dar p e r d a u g st iprus ir turi žolės kvapą . T o k į t a b a k ą dar rei­k i a sufermentuoti; fermentavimas įvyksta taba­kui pač iam perkaistant. Fermentavimo metu įvyksta d a u g cheminių pasikeit imų, nuo kurių t a b a k a s nustoja dal ies nikotino ir rūkant duo­da jau maloniai kvepiantį skonį .

Sudžiovintą, surūš iuotą ir sur iš tą ryšulėliais t a b a k ą saus io — k o v o mėn. ( k a d a p a t o g i a u ) rei­kia gražiai sukraut i į ke turkampes ar apval ias k rūvas taip, k a d lapai būtų atkreipti į v idų, o jų koteliai į l auko p u s ę . T a i p s u k r a u t ą t a b a k ą reikia palikti .

S u k r a u t o s tabako krūvelės įšyla per 8—14 dienų, pareinamai nuo kambar io drėgnumo ir š i l t u m o : jei k a m b a r y s drėgnas ir ši ltas — įšyla greičiau, jei s a u s a s ir ša l tas — vėliau. Ger iau­sia, k a d fermentuojamo tabako k a m b a r y s būtų šiek tiek (ne p e r d a u g ) drėgnas ir ne p e r d a u g ši l tas, nes nuo p e r d a u g šilto oro viršutinis krū­velių t a b a k a s per d a u g sudžiūtų ir ki lnojamas, perkrau jamas trupėtų. K a d fermentuojamas ta­b a k a s greičiau ir labiau įkaistų, reikia j į suslėgti . G e r i a u s i a tam tiktų iš lentų p a d a r y t a s dangt is , kurį reikia ant t a b a k o krūvos uždėti ir ant jo užkrauti k o k i ų nors sunkių daiktų. T u o b ū d u t a b a k o sus lėg imas būtų v ienodesnis ir t ikresnis.

Fermentavimas pasireiškia, ka ip sakyta, po 8—14 dienų tabakui stipriai įšylant ir „prakai­tuojant" . T a b a k a s v idury krūvos labiausiai

28

įkaista. T o d ė l , k a d j is neperkaistų, reikia daž­nai matuoti v idury t a b a k o krūvos temperatūrą. Fermentuojant t a b a k ą c igarams ar cigaretėms, reikia leisti įkaisti iki 4 0 — 5 0 ° C, o pypke i iki 3 5 _ - 4 0 ° C . K a i fermentuojamas t a b a k a s minė­tąją temperatūrą pas iekia, reikia v i są t a b a k o krūvą išgriauti ir leisti j a m atvėsti. Vė l iau dar tris ar keturis kartus, ka ip p i rmą kartą, perkai-tinti, perfermentuoti. K i e k kartų tabaką reikia taip perkaitinėti fermentuoti, t iksliai pasakyt i ne­galima, nes tai pareina nuo t a b a k o rūšies, jo drėgnumo, k o k i o s spa lvos ir s t iprumo norima tabaką gauti . Dažniaus ia i p a k a n k a tris keturis kartus perkaitinti ( labai retai d a u g i a u ) . Reik ia saugoti, k a d bes i fermentuodamas t a b a k a s ne­perkaistų. Perkaitęs t a b a k a s esti t rapus, s i lpnas ir negražios spa lvos .

T a m s i u s t a b a k o lapus reikia fermentuoti 2 —8 dienas, tik tabakas turi būti sukrautas į di­desnes krūvas . Je i norima gauti šviesius sufer-mentuoto t a b a k o lapus, reikia saugot i , k a d per d a u g ir per ilgai neįšiltų. T u o m e t krūvelės turi būti mažesnės ir dažnai, kai įkaista, perkrauna­mos.

T a b a k o krūvelės turi būti perkraunamos taip, k a d buvęs krūvelės paviršiuje t a b a k a s pa­tektų į vidurį, o buvęs v idury — į pavirš ių. T u o b u d u vienodžiau susifermentuoja. T a i p reikia jį kaitinti, vėliau atša ldyt i ir vėl įkaitinti, ligi su­krautas tabakas d a u g i a u nebekais, nebesifer-mentuos. T u o m e t j is bus j a u susifermentavęs.

Po galutinio susifermentavimo reikia taba­ko krūveles išardyti, atšaldyt i ir sukraut i į sau-

29

są šal tą vietą. B e t i r tuomet reikia saugot i , k a d j is po oro atmainų nepradėtų vėl kartais kaist i , fermentuotis.

K a r t a i s fermentuodamasis t a b a k a s p r a d e d a pelyti. Pelės iams pas i rodžius , reikia v i są krūvą pagreitintai krosnyje išdžiovinti ; krosnis turi būti tik šilta. Nor int sufermentuotą t a b a k ą ap­saugot i nuo pelijimo, ga l ima j į pamirkyt i 5% boro rūkšt ies skiediny ( p o to j is turi būti iš­dž iov intas) . T a s sk iedinys u ž m u š a pelėsių gry­belius ir tuo a p s a u g o j a t a b a k ą nuo tolimesnio pelijimo pavojaus . Be to, dar ga l ima t a b a k ą api­barstyti smulk iu magnezio s u p e r o k s i d u (jo gau­nama apt ieko je) . T i e milteliai irgi u ž m u š a pe­lėsių grybelius, nepakenkdami tabako kokybei . Š ios dvi priemonės gali būti pavartotos tik po sufermentavimo. Pirmiau pavartojus, t a b a k a s gali nesifermentuoti.

M a ž ų t a b a k o kiekių ( k a s ne prekybos rei­ka lams, bet tik s a u a u g i n a ) krūvelėse fermen­tuoti negal ima, nes jo yra permaža, todėl fer­mentuojama ki tokiu b ū d u . T u r i m ą t a b a k o kie­kį reikia gražiai sukrauti į k o k i ą nors dėžę, sta­tinę arba emaliuotą kibirą ir, uždėjus d u g n ą , su­slėgti. Č i a fermentavimas vyks ta taip pat, ka ip ir krūvose, tik labai lėtai įšyla. Fermentavimui pagreitinti reikia v i są su sukrautu fermentuoti tabaku dėžę padėt i į šiltą, drėgną vietą, būtent : įkasti į pūvančius degančius lapus, įnešti j šil­tadaržį ar šiltą inspektą ir ten kuriam laikui, kol p radės fermentuotis, palikti .

D r ė g n a m e ir ši l tame ore t a b a k a s labai grei-

30

tai fermentuojasi, bet reikia labai saugot i , k a d nepradėtų pelyti .

G a l i m a fermentuoti dar ir papras tesnių bū­du, būtent : į drėgną lininį s k u d u r ą t a b a k ą kietai susukt i ir padėt i šiltoje vietoje, kur po kurio laiko ( 8 — 1 4 d.) j i s i r susi fermentuos. T a č i a u reikia žinoti, k a d fermentuojamas t a b a k a s neturi būti v i s i škai s a u s a s .

K a d t a b a k a s neperkaistų, reikia tikrinti fer­mentuojamo t a b a k o temperatūrą. K a d tatai būtų p a t o g i a u atlikti, fermentuojamoje t a b a k o dėžutėje ar k i tok iam inde turi būti pal ikta ati­t inkamoje vietoje t a m t ikra skylutė termometrui įkišti.

S t a m b ū s , stori, s toragys l ia i t a b a k o lapai papras ta i fermentuojami sunkiai t e p a s i d u o d a . Nor int tokio t a b a k o fermentavimą pagreitinti, reikia į 10 litrų vandens įdėti 20 gr šviežių pre­suotų mielių, kur ioms išt irpus, vandenį gerai iš maišyti ir, į tą skiedinį s u m e r k u s t a b a k o lapus , šiek tiek palaikyt i . P a s k u m i šėmus padžiovinti , pus iau s a u s u s suvynioti i r at it inkamai, ka ip aukš­čiau p a s a k y t a , sus lėgt i .

T a i p pat ga l ima fermentuoti su vyšnių bei didžiųjų r iešutų lapais . Bet š i tokį fermentavi­mą gal ima atlikti tik gegužės , birželio mėnesiais, k a d a ga l ima gauti tų medžių jaunų lapų. Pir­miausia šviežiai nuskintiems l a p a m s leidžiama suvysti, o p a s k i a u t a b a k a s su parengtais lapais gražiai eilėmis s u d e d a m a s į dėžę, kuri, a u k š č i a u minėtu b ū d u užs leg iama ir p a d e d a m a į t inkamą vietą fermentuotis. T a č i a u tų lapų gal ima pas iga­minti ir žiemai, būtent: j aunus vyšnių ar d idž .

31

r iešutų lapus nuskinti, pavėsyje lengvai, k a d ne-trupėtų, išdžiovinti, p a s k i a u sur ikus į ką nors su­rišti ir padėt i tokioj vietoj, k a d jie per d a u g , iki b u s reikalingi, neperdžiūtų ir nesudrėgtų. T u o ­met ga l ima jais naudot is fermentavimui, k a d a esti patogiau.

V i e n a s Vokiet i jos sod in inkas p a s i s a k o var­tojęs tokj tabako fermentavimo b ū d ą . Kie ta i s u s p a u s t ą dėžutėje t a b a k ą j is u ž k a s ė š i l tame de­gančiame arklių mėšle, kur t a b a k a s taip puikiai susifermentavo, j o g išėjo malonaus skonio .

Sufermentuotas, a t ša ldytas ir i šdžiovintas t a b a k a s rūkyti j a u parengtas ; j i s j a u nustojęs žolės kvapo, netekęs didel io kiekio nikotino bei k i tų žal ingų medžiagų, o vietoj jų gavęs g r y n ą i r kvapnų t a b a k o skonį . T o k į t a b a k ą j a u g a l i m a rūkyti . T a č i a u taip parengtas t a b a k a s ka i k a m gali būti p e r d a u g st iprus, ir j į ne visi gal i rūkyti . N o r i n t t a b a k ą padaryt i si lpnesnį, lengvesnį, dar malonesnio aromato ir ger iau degantį , reikia d a r j į t a m t ikram skiedinyj pamirkyt i . T o k i a m skie­diniui padirbt i reikia paimti anglies rūgšt ies kali, acto rūgšt ies ir sal ietros rūgšt ies kal i 5 — 1 0 gr vienam litrui l ietaus a n d e n s . Į tą skiedinį ta­b a k ą įmerkti i r kurį la iką palaikyti . P a s k i a u t a b a k ą reikia išimti, lengvai nuspaust i ir i šdž io­vinti. K a d t a b a k ą tas sk ied inys st ipriau pa­veiktų, reikia m i r k y m ą pakartoti , t ik tuo atveju t a b a k ą reikia j a u stipriau nuspaust i . A n t r a s bū­d a s skiediniui padirbti yra t o k s : į vieną litrą l ietaus vandens reikia įdėti va lytos d r u s k o s rūgšt ies i r tiek pa t angl ies rūgšt ies kali ( 5 — 1 0 gr 1 litr.) ir v i s k ą gerai i šmaišyt i . Į š i tą skie-

32

dinį reikia sumerkti t abaką ir 15 minučių palai­kyti . P a s k u m jį i šėmus lengvai nuspaust i ir lengvai džiovinti. I šdžiovinus jau gal ima piaus-tyti rūkymui. T o k s pat mirkymo b ū d a s gali būti pavartotas ir cigariniam tabakui .

S k y s t i m a s , kuriame t a b a k a s buvo mirkytas, labai t inka t a b a k o kenkėjams naikinti, todėl jį, supy lus į k o k į nors indą, reikia padėt i vasarai .

BEICAVIMAS

N o r i n t tabakui suteikti dar malonesnį sko­nį ir ypat ingai kvepiantį aromatą, reikia jį bei­cuoti. Beicavimo b ū d ų bei pavyzdž ių yra d a u g . T a b a k o fabrikai juos labai s lepia, ir jie yra bran­gūs . Iš jų paminėsime tik keletą, kurie yra pi­gesni ir lengvai atl iekami.

1. 5 kg virginiško tabako beicuoti, reikia paimti : 1,2 litr. vyno ( S ū d w e i n ) , 3 gr smulk ios arbatos, 26 gr salietros, 50 gr cukraus, 7,5 gr va­nilės ir 13 gr smulkiai sumalto cinamono. T i e visi prieskoniai s u d e d a m i į v y n ą ir taip kel ias dienas palaikomi, arba lėtai kaitinant visa tai trumpai užvirinama. Virinant reikia vis po tru­putį pilti l ietaus vandens, k a d s k y s t i m a s nebūtų pertirštas. N u o ugnies nukėlus, reikia bent p u s ę paros, dažnai pamaišant, palaikyti , k a d tas mi­šinys a tauštų ir visi prieskoniai gerai ištirptų. K a i jau miš inys bus gerai ištirpęs ir nusistojęs, tuomet reikia jį i šsunkti į a t sk i rą indą, į tą skys­t imą sudėt i beicavimui parengtą t a b a k ą ir keletą dienų jame palaikyti . P a s k u m , lėtai i šdžiovinus, ga l ima jau j į piaustyt i .

33

2. K i t a s beicavimo b ū d a s yra paprastesnis , būtent: imama vienas litras drungno lietaus van­dens, 30 gr cukraus arba 60 gr m e d a u s ir 2 gr sal ietros. V i s k ą reikia gerai i šmaišyt i ir, kai v i sas miš inys j a u b u s ištirpęs, sudėti t a b a k ą (ta­b a k a s turi būti fermentuotas ir j a u ^ minėtuose ša iminiuose skysč iuose m i r k y t a s ) . Š iame miši­ny t a b a k ą reikia laikyti taip pa t kelias dienas, k a d j is v i sas suspėtų p a k a n k a m a i permirkti. P a s k u m išimti, leisti nuvarvėti, lėtai išdžiovinti ir supiaustyt i .

T a b a k a s p iaus tomas papras tu aštriu peiliu arba tam tikra mašinėle. T a b a k a s turi būti piau­s tomas tuomet, kai j is dar ne visai s a u s a s . T u o ­met j is lengviau, geriau piaustos i ir netrupa. O labai s a u s a s , perdžiūvęs tabakas piaustyt i y ra labai kietas, t rupa ir dėl to labai d a u g jo nueina niekais, nes didelė dal is sutrupa į dulkes . S u -piaus ty tą ne visai s a u s ą t a b a k ą reikia šiek tiek šiltoje (nekarš to je) vietoje, dažnai maišant, leng­vai ir lėtai išdžiovinti ir, sudė jus j sandar ias dė­žutes, padėt i sauso je vietoje. T a b a k a s turi būti i šdžiovintas taip, k a d j is netrupėtų ir toks turi likti v isą laiką, kol b u s ba ig tas rūkyti.

P e r d a u g s a u s ą , trupantį i r v i s i ška i smulkia i sus i t rynusį t a b a k ą rūkyti nepatariama, nes tai yra labai žal inga sveikatai .

Cigarų dirbimas

P R I E M O N E S

I lgametė žmonių prakt ika parodė, k a d ci­garus, nieku nesiskiriančius nuo pirktinių, ga­lima pas idaryt i namie. T i k reikia turėti š iek tiek sugebėj imo ir kantrybės. I š la idų tam irgi reikia labai mažai, nes reikia pirkti tik kli jus, vad inamus ttagantus, kurie g a u n a m i vaist inėse. Iš karto d a u g klijų pirkti nereikia; p a k a n k a 15 gr, kurių užteks beveik tūkstančiui cigarų. Pir­mą kartą patar iama klijų nusipirkti tik 5 gr (300 cigarų) ir j u o s supilti į porcelinį 5 cm aukšč io indelį. Indel is turi turėti dangtelį , kuris sanda­riai užsidarytų. G a m i n a n t kli jus, p irmiausia reikia pripilti pusę indelio šalto vandens, o pas­kiau įberti kli jus. Po kelių v a l a n d ų j a u ga l ima juos vartoti. K a d a n g i tie klijai po kurio la iko pradeda tirštėti, t ad kartkartėmis reikia į j u o s įpilti po keletą l a šų šalto vandens . Be to, pa­gaminti klijai d u o d a gerą dirvą pelėsių grybe­liams veistis, todėl reikia tik tiek jų pas igaminti , kiek ga l ima per 14 dienų sunaudot i . Kli jus rei­kia tepti tam tikslui pas igamintu pagalėl iu. G a -

35

Įima tepti ir pirštu, bet t a d a b u s ne toks švarus darbas .

C i g a r a m s dirbti būtinai reikia turėti aštrų, r iestomis ašmenimis peilį (žiūr. 1 pieš .) ir lygią, gražiai nuobl iuotą lentą, kuri b u s reikal inga ta­b a k o l a p a m s išpiaustyt i i r c igarams klijuoti.

1 pieš. 2 pieš.

N o r i n t pas igamint i v ienodos ir gražesnės formos cigarų, reikia turėti tam tikras cigarų for­m a s , tačiau tai nėra būtina. F o r m o s s u s i d e d a i š apatinės lentos su cigaro negatyvais ( l i zda i s ) i r viršutinės l e n t o s — d u g n o (žiūr. 2 p i e š . ) . Y r a c igarams ir k i tokių rūš ių formų, tačiau j o s y ra brangios ir nėra reikalo jų pirkti. F o r m a s gal i padaryt i prityręs ir gerai darbą suprantąs s ta l ius . Nepr i ty ręs stal ius gali tik s u g a d i n t i : per v idurį

36

per d a u g ar per mažai i špūst i , ga luose per d a u g s u s p a u s t i ir t.t. T o k i o s e formose supresuot i ci­gara i , jei tik per vidurį nebuvo p a k a n k a m a i su­spaust i , labai greit ir kreivai d e g a arba, jei per d a u g suspaust i , visai nedega. T o k i e cigarai y r a nebepata isomi. J e i g u tik cigarų galai esti per d a u g suspaust i , tokius cigarus dar ga l ima patai­syti. T a č i a u cigaro forma ir jo k o k y b ė pareina ne tik nuo cigarų formų, kiek nuo paties dir­b ė j o : jei cigaras b u s b logai padirbtas , tai forma nepata i sys .

3 pieš.

Dirbant cigarus su formomis, reikia turėti ir varžtus (žiūr. 3 p ieš . ) , kurių kiekis pareina nuo formų skaič iaus (vienai formai reikia dviejų v a r ž t ų ) .

F o r m o s nėra būtinai reikal ingos, nes cigarų d a r y m a s yra rankų darbas . Iš neprityrusio ci­garų dirbėjo negal ima reikalauti, k a d d a r b a s būtų atl iktas švariai ir cigarai išeitų k u o geriausi . G a l pirmas š imtas cigarų neturės tokios gražios formos : cigarų galai nebus taip gražiai nusmai-

37

3 S

CIGARO S U D Ė T I S IR TABAKO PARENGIMAS

C i g a r a s s u s i d e d a iš trijų d a l i ų : i š vadina­mojo indėlio, dengiamojo lapelio ir viršutinio lapelio. Indėl į su dengiamuoju lapeliu vadinsi­me kuodeliu.

T a b a k a s , i š kurio b u s d a r o m a s cigaro in­dėlis, turi būti be s tambių gyslel ių. K a d šali­nant gys le les t a b a k a s netrupėtų, reikia j į sudrė­kinti. D r ė k i n i m a s at l iekamas visai p a p r a s t u bū­d u : t a b a k ą reikia vandeniu apš lakstyt i , į d rėgną s k u d u r ą suvynioti ir, p a d ė j u s į vės ią vietą, ko­kia nors dėže ar p u o d u apvožt i . Po 24 v a l a n d ų tabakas b u s p a k a n k a m a i at idrėkęs, i r gys le lės visai lengvai d u o s i s paša l inamos. G y s l e l e s šali­nant, reikia kair ios ios rankos smilio ir nykščio pirštais paimti už tabako lapo ga lo taip, k a d tarp jų būtų la ikoma gys le lė; deš inios ios rankos nykščiu ir smil ium prie pa t kair ios ios rankos tų pat pirštų p a i m a m a s t a b a k o lapo ga las , pal iekant gyslelę kair ios ios rankos pirš tuose, čia pergny­bama ir drąsiai, vienu traukimu, žemyn plėšia­ma. T a č i a u reikia pabrėžti, k a d reikia šalinti tiktai tokio s torumo gysleles, kur ios t rukdytų cigaro dirbimą.

Iš ta ip parengto t a b a k o tuojau cigarų dirbti negalima, nes j i s yra per d r ė g n a s ; j į reikia džio­vinti. Džiovint i reikia tiek, k a d sauja s u s p a u s ­tas beveik trupėtų. Š i tokis cigarų d a r y m o bū­d a s v a d i n a m a s sausuo ju metodu. Y r a k i tas da­rymo b ū d a s , v a d i n a m a s drėgnuoju metodu. D r ė g n u o j u m e t o d u cigarus ga l ima pradėti dirbti

30

linti, š iek tiek kreivi, per v idurį nelygiai i špūst i ir t.t. B e t antrojo š imto cigarai jau b u s gražes­nės arba ir visai gražios formos, a t r o d y s ka ip fabriko g a m i n y s . T a d a b u s ga l ima pas idaryt i tokios formos cigarą, k o k i o s norima.

Prieš pradedant dirbti cigarus, patar iama nusipirkti fabriko gamintą cigarą, j į a tsargia i iš­ardyt i i r gerai įsižiūrėti jo sudėt į . T u o k a r t dar­b a s bus d a u g lengvesnis. Prieš ardant pirmiau­sia cigarą reikia lengvai atidrėkinti, k a d a r d a n t netrupėtų i r būtų ga l ima geriau įsižiūrėti. K a i cigaras p a k a n k a m a i s u d r ė k s ir klijai atsi leis, tuomet reikia pradėti ardyt i nuo cigaro k a n d i k ­lio. Pirmiausia atsargia i reikia nuvynioti vir­šutinį cigaro lapelį, j į gražiai ant lentos ištiesti i r gerai įsižiūrėti: kok ia jo forma, ka ip j is b u v o apvyniotas, kuria lapo p u s e į v iršų ar į a p a č i ą ir nuo kurio lapo kraš to buvo vynio jama ir t.t. P a s k i a u nuvynio jamas dengiamas i s lapelis i r ga lų gale i š a r d o m a s pat s cigaro b r a n d u o l y s — indėlis. Je i tas v isas a r d y m o darbas bus atlik­tas labai atsargiai i r su didel iu ats idė j imu ir v i s a cigaro sudėt i s b u s gerai išstudi juota, tai ir skai­tant cigarų dirbimo aprašymą, ir dirbant ciga­rus, v i s k a s b u s gerai suprantama, i r darbas sek­sis kuo puikiaus ia i .

tuoj gys le les paša l inus . N o r s drėgnuoju meto­du dirbami cigarai išeina ir gražesnės formos, I bet turi keletą b l o g ų ypatybių, būtent: ga luose ar per vidurį per d u g s u s i s p a u d ž i a ir rūkant ne­ga l ima ištraukti oro; ne v isuomet p a v y k s t a drėg­nuoju m e t o d u padirbtus cigarus gerai išdžio­vinti; rūkant jie nedega, ir iš v i so sveikatos at­žvilgiu drėgnuoju m e t o d u cigarų dirbti nepata­r iama. J

DENGIAMOJO L A P E L I O G Y S L E L I Ų I PAŠALINIMAS

T a b a k o lapai, i š kurių b u s dirbami cigarų dengiamiej i lapeliai, turi būti sveiki, neskylėti, I š iek tiek drėgni, švelnūs, k a d duotųsi lengvai lankstomi, netrūkinėtų. C i a j a u gysle les plė­šyt i reikia kiek atsargiau, k a d lapelis nesuplyš­t ų ; geriausia, norint apsaugot i lapelį nuo suply-š imo, s tambesnes gys le les pašalinti aštriu peiliu. Dengiamąj į lapelį reikia išs ipiauti tik tuomet, ka i jau yra parengtas cigaro indėlis. K i t a i p sa­kant, pirmiausia reikia sudėti cigaro indėlį, pas­k iau išs ipiauti dengiamąjį lapelį ir parengtą ci­garo indėlį į j į gražiai susukt i . Gys le l ių n u o tokių dengiamųjų lapelių, kurių gysle lės nesto­ros, minkštos , švelnios, jei tik jos net rukdys c igaro formai ir leis lygiai, tiesiai degti, šalinti nereikia.

Iš vieno t a b a k o lapo gal ima padaryt i iki 5 ar net ir d a u g i a u dengiamųjų lapelių, pareina­m a i nuo t a b a k o lapo d i d u m o ir jo i š a u g u s i o s formos (žiūr. 4, 5, 6, 7 p ieš . ) . K a d būtų ekono-

40

m i š k i a u ir tabako lapas nesigadintų, p i rmiaus ia reikia j į p a ė m u s apmatuoti , kiek iš jo galėtų iš­eiti dengiamųjų lapelių, o tik p a s k u m į paski r s­tytas dalis supiaustyt i (žiūr. 4—7 p ieš . ) . Iš s iau-to t abako lapo, perpiovus jį trimis piuviais, ga­lima padaryt i tik du lapus (žiūr. 4 p ieš . ) , bet platų lapą dar reikia piauti ir iši lgai, ž inoma, išmetant tarp 3 ir 4 dengiamojo lapelio vidurinę storąją g y s l ą ; tuomet g a u s i s keturi dengiamieji lapeliai (žiūr. 5 p ieš . ) . N u p i a u s t y t a s t a b a k o lapo viršūnes ir koto ga lus ga l ima s u n a u d o t i cigaro indėliui arba dengiamojo lapelio l o p a m s , jei jie būtų skylėti .

D e n g i a m a s i s cigaro lapas neturi būti per di­delis. J i s turi būti tokio d i d u m o , k a d v o s t ik aptektų įvynioti cigaro indėliui. T o k s c igaras, kurio indėlis įvyniotas į p e r d a u g didelį dengia­mąjį lapelį, labai greit s u d e g a .

N u o t inkamo dengiamojo lapelio parengi­mo ir ta isykl ingo cigaro indėlio įvyniojimo į jį, pareis būs imojo cigaro forma ir jo deg imas .

CIGARO INDĖLIO PARENGIMAS

J e i g u turima kelių rūšių t a b a k o ir norima iš jo pas igamint i geresnės rūšies bei skanesnio aromato cigarų, tai pirmiausia reikia nuo jo j a u minėtu b ū d u pašalinti gysleles ir kiekvieną ta­b a k o rūšį atskirai, jų nesumaišant, išdžiovinti . Dirbant cigarų indėlius, j iems išdžiovintas taba­kas turi būti p a d ė t a s kiekviena rūšimi atskirai . T u o m e t reikia paimti i š kiekvienos rūšies po pluoštelį tabako, padaryt i atit inkamo d i d u m o

41

indėlį ir suvynioti į parengtą dengiamąjį lapelį. K a d nebūtų per d a u g suga i š ta laiko, ko l

džiūsta cigaro indėliui t a b a k a s , tuo tarpu gali­ma pas igamint i dengiamųjų lapelių. Jų reikia tik tiek pasigaminti , k a d per t rumpą la iką juos būtų gal ima sunaudot i . Bet je igu jų vienu dir­bimu sunaudot i nesuspėjama, tai l ikusius reikia padėt i į tok ią vietą, k a d jie nesudžiūtų ir per d a u g neatidrėktų.

V i e n o s tabako rūšies cigarai dirbami taip pat, tik sk i r tumas toks, k a d vietoj kelių rūšių indėlis s u d e d a m a s iš vienos tabako rūšies.

P R E S U O J A M A S I S P O P I E R I U S

Presuojamas i s popierius turi būti p a k a n k a ­mai tvirtas. T a m tikslui b u s t inkamiausias vy­niojamasis ar rašomas i s popierius ( laikrašt inis yra per m i n k š t a s ) , kurį reikia sukarpyt i į juos­teles po 25 cm ilgio ir 6 cm pločio. Į tas juos­teles reikės įvynioti cigaro kuodel į (ap ie tai b u s ka lbama vėl iau), k a d geriau s u s i s p a u s t ų bei su­sigulėtų. T o k i a s juosteles gal ima kelis kartus panaudot i c igarams presuoti . Juoste lės atstoja formas.

CIGARO K U O D E L I O SUDARYMAS

D a b a r j a u žinome, kas tai yra cigaro indė­lis ir dengiamas i s lapelis. D a b a r iš jų reikia pa­daryti, susukt i kuodel į .

Pirmiausia reikia prieš save pasidėt i den­giamąjį lepelį taip, kad lapo viršūnė būtų atsukta į kairę. Je i v iršūnės nėra (ji, dirbant dcngia-

42

4 pieš. 3 pieš.

kaip9 pieš. p a r o d y t a ; o 1 ir 3 (5 pieš .) dengiam. lapelius — kairiąja lapo p u s e į v iršų taip, ka ip parodyta 10 pieš.

K a d būtų lengviau atskirti, k a d a turi būti kairioji, o k a d a dešinioji lapo p u s ė a t sukta į viršų, reikia štai k a s įs idėmėti : šoninės gyslelės turi rodyti viršuje į kairę, ir vidurinė lapo gysla arba jos vieta, jei ji yra išpiauta, turi būti atsuk-

I m ą j i lapelį, n u p l a u n a m a ) , ga l ima ją pažinti ir iš lapo gyslelių. A b u d u lapeliai (žiūr. 4 pieš .) turi gulėti taip, ka ip 8 pieš. parodyta . T a i p pat turi gulėti lapelis 1 (6 p ieš . ) , tik dešiniąja lapo puse į viršų.

D e n g i a m u o s i u s lapelius 2 ir 4 (žiur. 5 pieš .) reikia padėti dešiniąja lapo puse į viršų taip,

ta į dirbantįjį mėgėją. Įs ižiūrėkime dar kartą j 6 piešinį ir tuoj supras ime, k a d 3 dengiamas i s lapelis turi būti ketvirtadaliu rato p a s u k t a s į kai­rę. O 2 dengiamąjį lapelį (6 pieš .) reikia per jo išilginę aš į apversti ir p a s u k t i ketvirtadaliu į de­šinę, k a d vidurinė lapo g y s l a arba jos vieta būtų a t s u k t a į mėgėją. T a d 3 dengiamas i s lapelis gu-

6 P ' e š - 7 pieš.

Ii viršutine lapo p u s e į viršų, o 2 deng. l a p e l i s — apat ine p u s e į viršų.

K a i deng iamas i s lapelis y ra teis ingai p a d ė ­tas , reikia dešiniąja ranka paimti indėlinio taba­ko ir kairioje rankoje sudaryt i pluoštel į—indėl į . K o k i o d i d u m o pluoštel į indėlį reikia daryti, p a -

44

reina nuo dirbančiojo mėgėjo noro, ką būtent no­rima pas idaryt i : cigarą ar cigaretę. J o k i o s me­dinės formos mėgėją nevaržo. I lgis taip pa t nesvarbu, — geriausia, k a d būtų dengiamojo la­pelio i lgumo.

D a r a n t cigarus tokios formos, ka ip 11 pav. nubraižyta, reikia indėlį truputį ki taip sudėti , negu k a d darant 12 cigaro pavyzdžiu . K o k į čia indėlį reikia daryti,* ir be a iškinimo suprantama.

8 pieš. 9 pieš. 10 pieš. 11 pieš. 12 pieš

K a i j a u indėlis parengtas, reikia j į paimti, i š i lgai įdėti į dengiamąjį lapelį ir į jį gražiai įvy­nioti, susukt i .

J e i g u dengiamas i s lapelis būtų skylėtas ar t rapus, reikia po juo pakiš t i dengiamojo lapelio at la ikų ir d r a u g e suvynioti, tuomet dengiamojo lapelio a t sparumas žymiai p a d i d ė s . Vyniojant indėlį į dengiamąjį lapelį, reikia suspaus t i . Suli-p imo (nuo kurio i š cigaro d ū m a s neištraukia­m a s ) nebus, jei t ik indėlio t a b a k a s b u s pakan­k a m a i s a u s a s .

45

K a i p stipriai reikia suspaus t i indėlį, pareina nuo tabako drėgnumo. K u o t a b a k a s sausesnis , tuo jį reikia stipriau susukti , o k u o drėgnesnis, — tuo silpniau. D r ė g n a s tabakas , jei jis yra stipriai susuktas, sul impa, ir, tokį cigarą užsirū­kius, nebegalima ištraukti d ū m ų . D i r b a n t ciga­rus, indėlio tabakas gal i braškėt i ir trupėti, — tai cigaro kokybei nekenkia. T i k tokiu atveju reikia ji dar stipriau įsukti, nes toks cigaras vi-

13 pieš 14 p i e š .

s a d a gerai degs i r b u s lengvai i š t raukiamas dū­mas . Įvyniotas į dengiamąjį lapelį cigaro indė­lis vadinamas cigaro kuodel iu .

T a i p parengtą kuodel į dabar reikia supre­suoti. T a m tikslui reikia paimti j a u anksč iau parengtą presuojamąją popier iaus juostelę ir ją pasidėti taip, k a d žemutinis j o s g a l a s būtų at­suktas žemyn į kairę, o k i tas juostelės g a l a s — aukštyn į dešinę. D a b a r reikia paimti parengtą

46

kuocręlį ir j į ant presuo jamos ios juostelės, per kokius- 3—4 cm, nuo jos galo, padėt i taip, k a i p yra p a r o d y t a 13 piešiny. P a s k u m tą 3—4 cm pres . juostelės galelį reikia per kuodel į perlenkti (14 p ieš . ) , truputį pasukt i atgal, k a d būtų gali­ma juostelės g a l ą st ipriau pr i spaus t i ; ta ip v i s ą kuodel į s u k d a m i , tvirtai gražiai s u s u k a m e ( 1 5 p ieš . ) .

15 pieš 16 pieš. 17 pieš

K a d presuojamoji popier iaus juostelė neat-sivyniotų, reikia ją, suvyniojus kuodel į , susukt i . B a i g u s vynioti, tuoj prie pat kuodel io galo juos­telės susukt i negal ima, nes j i t a d a sudary tų ne­gražias raukš les , nuo kurių i r kuodel io g a l a s pa-s a d a r y t ų ne lygus . K a d t o neatsit iktų, reikia juostelę susukt i nuo kuodel io ga lo per k o k i u s 1—2 cm. T a d a ga l ima ir k i tokiais b ū d a i s juos­telę sutvirtinti, k a d j i neats i suktų. T a i p susuk­tą kuodel į reikia palaikyti mažiaus ia k o k i a s dvi d ienas (16 p i e š . ) . Po dviejų dienų, kuodel į išvy­nioję, p a m a t y s i m e , k a d norėtos formos cigaras

47

nevisiškai i šė jo—per d a u g susmailėjęs cigaro j u o ­delio ga la s . T a d a reikia tą smaigal į nupiauti (17 p ieš . ) . Per didel io kuodel io ga lo susmailė-j imo priežastis y ra ta, k a d sukant kuodelį , pra­džioje presuo jamas i s popier ius buvo per d a u g s u s p a u s t a s . Iš čia a i šku, j o g darant cigaro in­dėlį, reikia prie indėlio ga lo pridėti keletą lape­lių tabako, k a d cigaro g a l a s nepas idarytų per d a u g smai las .

CIGARO PARENGIMAS

D i e n ą prieš cigarų rengimą reikia skirtą vir­šutiniams lapel iams t a b a k ą apš laks tyt i vandeniu ir į drėgną s k u d u r ą suvyniojus padėt i , k a d ati-drėktų. P i rmą kartą pradedant iems cigarus dirbti nereikia i š karto d a u g l a p ų sudrėkinti, nes neprityrusiam darbas eis g a n a lėtai. Y r a patirta, k a d i š vieno lapo, je igu j is nėra platus, išeina du viršutiniai lapeliai. T a d a sudrėk inama apie 1 3 — 1 5 lapų (25 c i g a r a m s ) , kurių p r a d e d a n č i a m dirbti v is i škai p a k a k s , nes ir tai, kol jie b u s baig­ti dirbti, užtruks kelias v a l a n d a s .

A n t stalo ar kito tokio daikto, kur b u s dir­b a m a cigarai, turi būti šie d a l y k a i : peilis, ga ląs­tuvas, klijai, lenta ir norimas skaič ius parengtų kuodel ių, kurių galai j a u turi būti peiliu gražiai aplyginti .

D a b a r reikia paimti i š ryšul io vieną iš pa­rengtų viršutiniams lapel iams dirbti t a b a k o lapą ir taip ant lentos pasidėt i , k a d viršutinė lapo pu­sė būtų a t sukta į viršų, o s m a i g a l y s į kairę. T a -

48

da dešiniąją ranka i m a m a s astrus peilis ir, kai­riąja įlanka l a p ą prilaikant, iš i lgai abiejų p u s i ų d i d ž i o s i o s g y s l o s perpiaunama. T o k i u b ū d u p a š a l i n a m a didžioj i l a p o gys la .

I š viršutinės l a p o p u s ė s g a u t ą viršutinį lape­

lį pavadins ime 1 nr. Jį ta ip ir pa l iks ime gulėti

( 1 8 1 p i e š . ) .

c

18 ir 19 pieš.

D a b a r apverč iama antroji l a p o p u s ė ta ip, k a d vidurinės lapo gys le lės vieta b ū t ų a t s u k t a į m ė g ė j ą (18-b p i e š . ) . I š š i tos p u s ė s taip pat b u s v iršut inis lepelis i šp iautas , k a i p ir iš viršutinės l a p o p u s ė s . B e t k a d a n g i j i s yra apverstas per s a v o iši lginę a š į ir guli apat ine lapo p u s e į viršų, ta i dabar reikia j į apversti per t a š k ą c, k a d gu­lėtų viršutine lapo p u s e į viršų ir gys le lėmis že­m y n į kairę ( 1 9 2 p ie š . ) .

J e i g u t a b a k o l a p a s yra p a k a n k a m a i p latus, i a i i š kiekvienos tokio lapo p u s ė s ga l ima po ke-

49

l is viršutinius lapel ius i špiaut i ( 2 0 p i e š . ) . , Vir­šutiniai lapeliai yra brangi medžiaga, todėl rei-k a stengtis k u o mažiaus ia t a b a k o l a p ų sunau­doti i r k u o d a u g i a u s i a padary t i viršutinių den­giamųjų lapelių. S k y l ė t ą viršutinį lapelį ga l ima užlopyti, užkli juojant ant v i r šaus gražiu ketur-

20 ir 21 pieš

k a m p i u viršutinio lapelio at laiku. G a l i m a net du viršutinius lapelius sukli juoti, je igu vienas b ū t ų p e r d a u g t rumpas .

Pas i ta iko, k a d viršutiniams lapel iams skir­tas t a b a k o lapas esti b a n g u o t a s , raukš lėtas i r s u n k u i š jo išpiauti graž ius viršutinius lapel ius.

50

T a d a V e i k i a darbo lentą sudrėkinti i r ant jo s gra­žiai užtįesus b a n g u o t ą t a b a k o lapą, k u o nors pri­spaus t i .

K a i jau viršutinis lapelis yra parengtas (p ieš . 18, nr. 1 ) , reikia paimti kuodel į ir padėt i ant viršutinio lapelio beveik lygiagrečiai su šoni­nėmis gyslelėmis, per k o k i u s 3—4 cm nuo ga lo (21 pieš . t a š k e a ) . P a t o g u m u i reikia viršutinį la­pelį taip pasukt i , k a d apatinis g a l a s rodytų že­m y n į kairę, o viršutinis — viršuje į deš inę ( 2 2 p i e š . ) . T a d a reikia perlenkti viršutinio lapelio 3—4 cm g a l ą per kuodel į , o kair ios ios rankos

22 pieš 23 pieš. 24 pieš

nykščiu, smil ium ir d idžiuoju pirštu sukti kuo­delį atgal, pataisant, k a d viršutinio lapelio g a l a s b ū t ų gerai pr i taikytas (nesu lenktas) i r lygiai į suktas .

D a b a r , k a d a viršutinio lapelio g a l a s yra įsuk­tas , tais pirštais vynio jamas v i sas kuodel i s (22 ir 23 p i e š . ) . O dešinios ios rankos pirštai, lygin­d a m i ir s p a u s d a m i kuodel į , rengia ir ta iko vy­nio jamam viršutiniam lapeliui vietą.

K l a i d o s , kurių pas i ta iko a p s u k a n t kuodel į viršutiniu lapeliu tarp t a š k ų a ir b, yra persisu­k i m a s ir viršutinio lapelio nelygus u ž s i s u k i m a s .

51

52

J e i g u nenorima tuo i šp iovimu savęs vargin­ti, ga l ima p a s i d a r i u s i ą raukš lę palikti ir, nepai­sant jos , cigarą padaryt i , susukt i . K a i c igaras viršutiniu lapeliu j a u b u s apvyniotas (c igaras p a d a r y t a s ) , tuomet aštr iu peil iu viršutinį lapelį, toje vietoje, kur yra raukš lė, reikia įpiauti ir įpiovimo skvernus, kli jais p a t e p u s ir v ieną ant ki to gražiai sukei tus, sul ipdyti .

K a i c igaras y r a į suktas viršutiniame lape­lyje iki t a š k o b, deš inios ios r a n k o s smil ium vir­šutinį lapelį ša l ia t a š k o b reikia prilaikyti ( 2 3

25 pi< š. 26 pieš. 27 pieš.

pieš . ) , o kair ios ios rankos pirštais vynioti, iki viršutinis lapelis gale cigaro p r a d e d a gaubt i s ir nesiduoti į priekį. Po pirš tu viršutinis lapel is s u s i s u k s ; tą s u s i s u k i m ą smil ius turi j aus t i ir, ta ip stipriai nespaudžiant , lyginti, taikyti .

K a d dešiniąja ranka būtų gal ima tol iau dirbti, reikia toje vietoje, kur stovi deš in ios ios r a n k o s smil ius, paimti kair ios ios rankos smil ium, o dešiniąja r a n k a p a ė m u s peilį, tarp piršto ir ci­g a r o (27 p ieš . tarp t a š k ų a i r b) perpiauti . N o ­rint gauti iš viršutinio lapelio apie 2—2,5 cm il­g io vėliavėlę, reikia dar du piūvius daryt i tarp t a š k ų c — d ir e—f. T a i p apipiaustę viršutinį la-

53

Pers i suk imas pas i ta iko tada, kai viršutinis' lape­lis neuždengia viso cigaro — matyti kur-ne-kur dengiamas i s lapelis, kuodel i s . T a d a reikia at­sukt i viršutini lapeli atgal ir, vėl susukant cigarą, laikyti j į t ruputį kitaip pasuktą , tai yra je igu p i rmą kar tą s u s u k a n t j is b u v o la ikomas t a š k e a, tai antrą kar tą s u s u k a n t reikia laikyti t a š k e b (24 p ieš . ) . Ž o d ž i u , reikia taip taikyti, k a d tok ių ar p a n a š i ų net iks lumų būtų ga l ima išvengti. T a i jau pareina nuo paties dirbėjo iniciatyvos ir jo g a b u m ų . Viršut inis lapelis p i rmame p a s u k i m e nelygiai į s i suka tada, kai cigaro kuodel i s y r a per d a u g susmai l intas , ar viršutinis lapelis netei­s ingai i šp iautas . Ta klaida, s u k a n t į viršutinį lapelį, ta i soma, kaitaliojant cigaro kuodel io pa­dėt į : j į reikia p a s u k t i į pr ieš ingą pusę , negu p a ­r o d y t a 24 piešiny. T a i s y k l ė reikalauja, k a d kuo­delis gulėtų beveik lygiagrečiai su šoninėmis viršutinio lapelio gys le lėmis. T a i s a n t , kai su­k a m a s viršutinis lapelis kuodel į per d a u g užden­gia, reikia k a m p ą , kurį s u d a r o kuodel i s su vir­šutiniu lapeliu, smailinti, mažinti. T u o k a r t j į reikės iš t a š k o a p a s u k t i į t a š k ą b ( 2 5 p i e š . ) . O ka i viršutinis lapelis kuodel io visai neuždengia, reikia k a m p ą didinti (24 p ieš . ) .

Je i nė šita priemonė negelbsti, tuomet reikia paimti peilį, išpiauti viršutiniame lapelyje tokią, kok ia 25 pieš. taške c yra parodyta, i šp iovą ir tuokart cigarą susukt i . K u o cigaras yra smai­lesnis, tuo i šp iovą reikia išpiauti d idesnę. T o ­k i a m smai lam cigarui, k o k s yra p a r o d y t a s 26 piešiny, t inka toks ir viršutinis lapelis (26 p i e š . ) .

54

nis viršutinis lapelis . Š i tuo viršutiniu lapel iu nereikia v iso cigaro įsukti — p a k a n k a , k a d jo tik vienas trečdalis cigaro į s u k a m a s . Ž i n o m a , pradedant sukt i nauju viršutiniu lapeliu, r d k i a j į prie kuodel io, k a d tvirtai laikytųsi, prikli juoti. B a i g u s kuodel į vynioti į viršutinį lapelį, c igaro g a l a s u ž s u k a m a s ( u ž b a i g i a m a s ) aukšč iau aprašy­tu b ū d u .

Padirbtą cigarą dar reikia aštriu peiliu ap­dail inti : gražiai apipiaustyt i ga lus , kur reikia ap­lyginti ir apskr i ta i sutvarkyti , k a d švariai ir gra­žiai a t rodytų. Peilis, kur iuo b u s cigarai lygi­nami, turi būti p a k a n k a m a i aš trus, ir piauti rei­kia greit, s ta iga, k a d lygiai i r gražiai a p s i p i a u t ų .

D a b a r cigarai j a u yra galutinai parengti, t ik

reikės j u o s d a r supresuot i .

CIGARŲ PRESAVIMAS T a i p pagamint i cigarai y ra apva lūs , neturi

j o k i ų k a m p ų i r graž ios formos atspindžių. Je i ­gu norima to pasiekti , reikia j u o s presuoti .

N a t ū r a l i a u s i a s cigarų presas y ra cigarų dėžė, kur ią reikia pilną gražiai eilėmis pridėti ci­garų ir, ant jų uždėjus l y g i ą lentelę, sunkiai pri­slėgti. K a d a n g i ne v isuomet gal ima tiek d a u g cigarų pridirbti, k a d būtų pilna dėžė, tai t o k s presavimo b ū d a s netinka.

K i t a s , prakt i škesnis cigarų presavimo b ū d a s yra toks . Reik ia paimti s torą popierių, suvynioti į jį cigarus, stipriai plačia juostele surišti ir ta ip palikti 5—8 dienas gulėti. K a d tokiu b ū d u su­presuotuose cigaruose nebūtų žymu juoste lės

55

pel į , g a u s i m e ta i sykl ingą vėliavėlę, kuri b u s pa­togi baigt i cigaro įvyniojimui. K a d baigiant ci­g a r ą vynioti rankos l iktų laisvesnės ir būtų pa­tog iau gražiai ir švariai užbaigt i cigaro įvynio­j imą, vėliavėlę reikia dabar klijais patepti ir jos k rašč iuką prie cigaro priklijuoti.

T o l i a u reikia paimti viršutinio lapelio vėlia­vėlę kair ios ios rankos nykšč iu iš v i ršaus ir smi­l ium iš apačios , o deš inios ios rankos pirštais už cigaro ga lo, ir taip deš inios ios rankos pirštais sukt i cigarą iš dešinės į kairę, iki vėliavėlė b u s susukta . K a d vėliavėlė užs i suktų lygiai i r gra­žiai, kartais ją reikia sumažinti ir sukant stengtis kair ios ios r a n k o s pirštais kur reikia patempti, įlenkti, patraukt i žemyn ar a u k š t y n ir t. t. Ž o ­džiu, visur turi būti gražiai pritaikyta, ir c igaras švariai užbaig tas . Kli jų čia nereikia gailėtis.

Vynio jant 2 viršutiniu lapeliu (19 p i e š . ) , t inka tos pačios ta i syklės ; t ik ką anksč iau darė kairioji ranka, dabar daro dešinioji, ir v i sa kita atvirkščiai.

Ši ta ip padirbtų cigarų viršutinių lapelių apa­tinės p u s ė s yra a t suktos į viršų. Bet pas i ta iko, k a d viršutinė viršutinių lapelių p u s ė turi gražes­nę spa lvą ; tada, žinoma, reikia taip cigarą įsukti, k a d viršutinė lapelio p u s ė būtų a t sukta į viršų. T o d ė l 1 viršutinį lapelį (18 pieš .) reikia padėt i ka ip 2 viršutinį lapelį ( 1 9 p ieš . ) , o 2-ąjį padėt i k a i p 1 lapelį. T o l i a u darbas toks pats .

Pas i ta iko, nors ir retai, k a d , į sukant cigarą į viršutinį lapelį, nutrūksta viršutinio lapelio vė­liavėlė. T a d a l ikęs viršutinis lapelis prie kuo­delio prikl i juojamas ir i šp iaunamas kitas, mažės-

j verž imo, j ie turi būti suvynioti j g a n a s torą po­pierių ir ypat ingai plačia juostele surišti. Ši to­kiu b ū d u presuojant, cigarų skaičius nesvarbu.

•Norint dar geriau ir gražiau cigarus supre­suoti, reikia turėti t a m t ikrą presuojamąjį apa­ratėlį. T o k į aparatėl į gali kiekvienas ir nespe-cialistas pas idaryt i . R e i k i a paimti gražiai, lygiai nuobl iuotas 3 ar 4 lentas po 30 cm ilgio, 12 cm

pločio ir 1 cm storio. A n t tų lentų iš vienos pu­sės prikalti, vieną nuo kitos v ienodu ats tumu, po tris 11 mm storumo juosteles ir per jas , skersai v i są lentą, išgręžti skyles, kurios b u s reikal ingos s ra ig tams perkišt i (28 a p i e š . ) . T a i p padi rbtas lentas sudė jus , g a u s i s at i t inkamo d i d u m o a n g o s (28 b pieš. nuo a iki f ) . K a i cigarai presuoti p a ­rengti, reikia juos į tas a n g a s gražiai vieną šal ia kito s u s p a u d ž i a n t sudėt i i r perkištais per p a d a ­rytas lentose sky les sra igtais suveržti . N o r i n t

56

gaut i kantuotus cigarus, į preso a n g a s reikia dėti po dvi eiles cigarų. C i g a r a i sus ipresuoja per 24 va landas . T a č i a u po pirmo presavimo cigarai nebus keturkampiai , bet d a u g i a u paplokš t i . T a d j u o s reikia, ketvirtadalį rato p a s u k u s , taip su­dėti, k a d jie gulėtų ant br iaunos ir pas idar ius ia savo p lokš tuma prie vienas ki to gražiai prisi­g l a u d ę , ir presą suveržus palaikyt i dar 24 va­l a n d a s . Po antro presavimo cigarai j a u b u s ga­lutinai sus ipresavę ir turės keturkampę ir gra­žiai spindinčią i šva izdą. B e t je igu presas ne­reikal ingas, ga l ima jame cigarus ir i lgiau laikyti .

Presuojant cigarus, iš jų ga lų v isuomet iš­lenda dalis indėlio lapelių, todėl, b a i g u s pre­suoti, tuos lapelius reikia aštr iu peiliu nupiauti,. nulyginti .

Dirbant cigarus su formomis, reikia steng­tis taip sudėt i indėlį, k a d jo būtų pilna forma.

K a i cigaras j a u v i s i škai ba ig tas , reikia pa­žiūrėti, ar j is gerai padary tas , ga l j į kartais reikia taisyti . C i g a r a s bus tik t a d a gerai p a d a r y t a s , k a d a jo d e g a m a s i s ga las b u s minkš tas i r a t r o d y s l y g korėtas . B e t atsit inka, k a d a indėlyje yra per d a u g pridėta tabako ir je igu t a b a k a s buvo drėg­nas, k a d cigaro ga las būva kietas i r neatrodo k o ­rėtas, — t a b a k a s b u s sul ipęs . Iš tokio c igaro nebus ga l ima ištraukti d ū m ų , i r j is nedegs . T o ­kį cigarą reikia pataisyt i — pašalinti dalį indėli-nio t a b a k o . T a b a k ą pašalinti ga l ima peilio ga­lu, kurį reikia į cigaro g a l ą apie 1 cm g i lumo įsmeigti ir ta ip paversti, k a d a š m e n y s dal į indė-linio tabako išpeštų, i šs tumtų. T o k i u s pataisy­tus cigarus gal ima pažinti iš pelenų.

57 '

P a s k i a u dar reikia ir antrą cigaro g a l ą pa­spaudyt i , i r je igu tas g a l a s s p a u d ž i a m a s nepa­s i d u o d a , — j į a u k š č i a u minėtu b ū d u reikia pa­taisyti . J e i g u cigarą pa t raukus oras pro j į eina, tad cigaras geras .

Pas idar ius ios ant cigarų ga lų kietos raukš­lės ir kiti nelygumai pašal inami peiliu.

D i r b a n t cigarus, reikia nepamiršti, k a d ci­gara i nebus geri, je igu mokės ime tik techniškąjį darbą . Reik ia dar t inkamai sumaišyt i įvairias t a b a k o rūšis, ir tik tuokart cigarai b u s geros rū­šies ir turės gerą aromatą.

Tur int kelių rūšių tabako, ga l ima jį, pavyz­džiui, maišyt i , tokiu b ū d u : pav. : 1. Iš J a v o s ir Brazil i jos tabako daryti indėlį, J a v o s tabako den­giamąjį lapelį ir S u m a t r o s t a b a k o — viršutinį la­pelį. 2. Iš J a v o s ir H a v a n o s tabako — indėlį. J a v o s t a b a k o — dengiamąjį lapelį ir S u m a t r o s tabako — viršutinį lapelį ir t. t.

Č i a d u o t a s tik p a v y z d y s , tačiau panaš ia i ga­lima derinti ir ki tas tur imas tabako rūšis, nes iš maišy to t a b a k o esti geresnis cigarų aromatas . O mokėj imas j į gerai suderinti yra menas . Kiek­vieno rūkančiojo svajonė pačiam pas igamint i s k a n a u s t a b a k o bei jo gaminių.

58

Į S T A T Y M A I apie t a b a k o augin imą ir jo sudoro j imą

Akcizų ir finansinių monopolių įstatymas ( V y r . 2 i n . N r . 436, eil. 3042. 1934 m.)

X . T a b a k o d i r b i n i ų a k c i z a s

1. Vietinio lapinio tabako parūpinimas tabako fabrikams

348 Augint i t a b a k a s ga l ima F i n a n s ų Minister io

nustatytuose ra jonuose. T a b a k o plantaci jos s k l y p a s negali būti ma­

žesnis ka ip 500 kv. metrų.

Augint i t a b a k a s d r a u g e su kitais auga la i s

d r a u d ž i a m a . 349

T a b a k o augintojas turi kasmet, ne vėliau ka ip birželio 30 dieną, pareikšt i raštu apskrit ies akcizo revizoriui, k o k s jo plantaci jos p lotas y ra apsodintas tabaku, ir gauti iš apskri t ies akcizo revizoriaus tos plantacijos įregistravimo liudij imą.

350

T a b a k o augintojas turi turėti plantacijos sandėl į tabakui laikyti.

59

351

60

ir t a b a k a s iš jų pervežtas į t a b a k o fabriką ar į ta­b a k o didmeninį sandėl į .

L a i k i n ų lapinio tabako kraunamųjų punktų su tvarkymą nustato ta isykles F i n a n s ų Minis ter i s .

356 Lapinis t a b a k a s la ikomas la ikinuose tabako

k r a u n a m u o s i u o s e punktuose, tabako didmeni­niuose sandėl iuose, tabako fabrikuose ir t a b a k o ekstrakto g a m y k l o s e ne mžesniais ka ip 20 k lg . svor io p u n d a i s .

357 Lapin i s t a b a k a s gali būti g a b e n a m a s ne ma­

žesniais ka ip 20 klg. svorio p u n d a i s ir su akcizo važtaraščiais .

A n t kiekvieno gabenamo t a b a k o p u n d o turi būt i pažymėta t a b a k o svoris, jo skynimo metai, jo augintojo ar t a b a k o didmeninio sandėl io, i š kur j is g a b e n a m a s , laikytojo v a r d a s ir pavardė .

358 L a p i n i a m tabakui gabenti į la ikinus t a b a k o

k r a u n a m u o s i u s punktus , tabako didmeninius san­dėl ius, tabako fabrikus ir t a b a k o ekstrakto ga­m y k l a s akcizo važtaraščius d u o d a : ka i t a b a k a s g a b e n a m a s iš t a b a k o plantaci jos sandėl io — ak­cizo priežiūros valdininkas, viršait is ar burmis­tras , o ka i t a b a k a s g a b e n a m a s iš kitur — akcizo priežiūros va ldininkas .

V e ž a m a m į užsienį lapiniam tabakui akcizo važtaraščius d u o d a akcizo priežiūros valdi­ninkas .

61

Ž a l i ą tabaką, tiek savo užaugintą, tiek pirk­tą iš kitų t a b a k o augintojų, tabako augintojas te­gal i gabenti j savo plantaci jos sandėlį ligi spal ių 15 dienos tų metų, kuriais ta s t a b a k a s užaugintas

352 N e n u i m t ą nuo lauko žalią t a b a k ą tabako au-

gintojs turi panaikinti . T a b a k a s naikinamas akcizo priežiūros val­

dininko priežiūroje. T a b a k o panaik inimas p a ž y m i m a s t a b a k o

plantaci jos įregistravimo liudijime. 353

T a b a k o derlių surinkęs ir j į i šdžiovinęs, ta­b a k o augintojas turi pranešti apskrit ies akcizo revizoriui išdžiovintojo t a b a k o svorį.

Džiov intą t a b a k ą t a b a k o augintojas la iko savo t a b a k o plantaci jos sandėlyje.

354 Ž a l i ą t a b a k ą tabako augintojas gali parduo­

ti t ik k i tam t a b a k o augintojui. Džiov intą t a b a k ą t a b a k o augintojas gali par­

duot i t a b a k o fabrikams, t a b a k o ekstrakto gamy­k l o m s ir tabako didmeniniams sandėl iams arba išvežti į užsieni.

355 T a b a k o fabrikų ir tabako didmeninių san­

dėl ių laikytojai t a b a k o pirkimo sezono metu, nuo lapkričio 1 dienos ligi l iepos 31 dienos, gali steigti M o k e s č i ų Departamentui le idus, laikinus lapinio t a b a k o k r a u n a m u s punktus .

T a b a k o pirkimo sezonui pas iba igus , šitie t a b a k o kraunamiej i punktai turi būti l ikviduoti

Akcizų ir finansinių monopolių įstatymo pakeitimas

( V y r . 2in. N r . 534, eil. 3708) P a p i l d o m a :

l 1 . T a b a k o a u g i n i m a s s a v o r e i k a l a m s

3 5 8 1

Vartotoja i auginti t abaką savo reikalams ga­li ka imų ūkiuose ir vietovėse, kur yra ne d a u g i a u ka ip 500 gyventojų.

K i t ų vietovių žemės ūkiuose tabako savo reikalams le idžiama auginti, kai šių ūkių valdo­ma d i rbama žemė ir trobesiai s u d a r o žemės ūkinį vienetą ir kai jų savininkams teikia vienintelį pra­gyvenimo šaltinį.

Š ių paminėtų vietovių s a v o reikalams augin­s imo tabako vartotojai kiekvienais metais taba­kui auginti turi gaut i iš vietos sav iva ldybės lei­dimą.

A u g i n a m o savo reikalams t a b a k o s k l y p a s negali būti d idesnis ka ip 40 m 2 .

358 2

S a v o reikalams tabaku užsodinti sk lypai ne­registruojami.

358 3

S a v o reikalams a u g i n a m a s tabakas i r i š jo pas igamintas rūkomas i s t a b a k a s pardavinėti ar i š savo ūkio išgabenti draudžiama.

3584 S v o reikalams a u g i n a m a s t a b a k a s i r i š jo

pas igamintas rūkomas i s t a b a k a s akcizu neapde­d a m a s . Ki toki dirbiniai iš tokio tabako gaminti draudžiama.

62

Tabakui auginti taisyklės ( V y r . 2in. N r . 452, eil. 3156)

Pasirėmęs A k c i z ų ir f inansinių monopol ių į s tatymo 348 ir 631 str., skelbiu š ias T a b a k u i auginti t a i s y k l e s :

1. Tabakui auginti vietos

1 T a b a k a s auginti le idžiama visoje Lietuvoje.

2 Augint i t a b a k a s plantaci jose arba s a v o rei­

k a l a m s leidžiama tik kaime, bet 1934 m. leidžia­ma laikyti tabako plantacijas ir Kalvar i jos mieste.

Ž e m ė s ūkio akademi jos ir kitų m o k s l o ir m o k y m o įstaigų, selekcijos stočių, bandomųjų ir parodomųjų laukų t a b a k o plantcijos ga l ima laikyti mies tuose ir miestel iuose.

3 Augint i tabakas savo reikalams le idžiama

t ik s a v o nuolatinėje gyvenamoje vietoje, s a v o v e d a m a m e ūkyje.

A u g i n a m o savo reikalams tabako turi būti ne d a u g i a u ka ip 50 augmenų, kurie s u s o d i n a m i viename sklype, nesumaišyt i su kitais auga la i s .

( P A S T A B A : a u g m e n ų leidžiama pasodint i iki 4 0 m 2 žemės ploto. V . Z . N r . 534, eilės 3708. A. M.).

2. Registracijos liudijimai 4

T a b a k o augintojai turi k a s metai ligi bir­želio 30 d. paduot i apskrit ies akcizo revizoriui pareiškimą, k a d nori gaut i registraci jos l iudij imą.

63

1934 metams pareiškimai p a d u o d a m i ligi š ių metų rugsėjo 1 dienos.

5 T a b a k o augintojas pareiškime n u r o d o : 1) vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą, 2) plantaci jos vietą ir plotą, 3) pasodinto tabako r ūš j ( s ė k l ą ) , 4) praeitų metų t a b a k o likučio svor į i r rūš į

( s ė k l ą ) . 6

T a b a k o s a v o reikalams augintojas pareiški­me, dvie juose egzemplioriuose, n u r o d o :

1) vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą, 2) pasodinto t a b a k o vietą i r t a b a k o aug­

m e n ų skaičių, 3) pasodinto tabako rūšį ( s ė k l ą ) .

7 T a b a k o augintojai, kurie nebelaiko planta­

cijų, bet turi praeitų metų t a b a k o likutį, pareiš­k ime dvie juose egzemplioriuose n u r o d o :

1) vardą, p a v a r d ę ir gyvenamąją vietą, 2) t a b a k o likučio svorį i r rūšį ( s ė k l ą ) .

8 Apskr i t ie s akcizo revizorius, gavęs t a b a k o

augintojo pareiškimą, i š d u o d a registracijos liu­di j imą.

Regis traci jos l iudi j imas yra trijų da l ių : liu­di j imas, jo dubl ikatas ir šaknelė.

Į l iudij imą, jo dubl ikatą ir šaknelę į rašomos pareiškime nurodytos plantaci jos ploto ir taba­ko likučio žinios, pažymint j a s skaitmenimis i r žodžia i s .

64

9

65

Apskri t ies akcizo revizorius savo reikalams tabaką auginančių pare i šk imams ir jų žinioms veda atskirą sąrašą . V i e n a s pareiškimo egzemp­liorius pa l iekamas p a s revizorių, o antras pažy­mėjus registracijos la iką ir revizoriui pas i raš ius jame, grąžinamas augintojui. T o k s pareiškimas la ikomas registracijos l iudij imu.

10 T a b a k o augintojo, kuris nebelaiko plantaci­

jos , bet praneša tabako likutį, pare iškimas dvie­juose egzemplioriuose revizoriaus pažymimas atskirame sąraše, į registruojamas, p a s i r a š o m a s ir vienas egzempliorius grąžinamas jo padavėjui . T o k s pareiškimas la ikomas tabako likučio re­gistracijos l iudij imu.

11 T a b a k o auginto jams plantaci jose ir t iems,

kurie turi t a b a k o likučių, auginti t abakas savo reikalams draudžiama.

12 A k c i z o valdininkui reikalaujant, registraci­

jos l iudij imas turi būti j a m tuojau p a r o d o m a s .

13 T a b a k o augintojų pareiškimai, auginto jams

i š d u o d a m i plantacijų ar auginimo savo reikalams t a b a k o registracijos liudijimai ir kiti augintojų tabako derliaus ar tabako likučių reikalais pa­reiškimai žyminiu mokesčiu neapmokami (2ym. m o k . įst. 62 s tr ,) .

3. Auginimo priežiūra

14 A k c i z o priežiūros valdininkai l iepos ir rug-

piūčio mėnesiais t ikr ina: 1) t a b a k o plantacijas, ar atat inka nurody­

toms žinioms, kur ios į rašytos registracijos liu­dijime ir jo dubl ikate, ir

2) ar nėra neįregistruotos plantacijos. J e i g u p a s o d i n t a s tabakas neužauga ar su­

nyksta, apie tai akcizo priežiūros valdininkas pažymi registracijos l iudijime ir jo dubl ikate.

15 A k c i z o va ldininkams patikrinus plantaci­

jas , apskrit ies akcizo revizorius s u d a r o apskri­ties plantacijų s ą r a š ą dviejuose egzemplioriuose — vieną jų su registracijos l iudi j imų dubl ikata is pristato M o k e s č i ų Departamentui , antras palie­k a m a s apskrit ies akcizo revizoriui.

4. Tabako perleidimas 16

T a b a k o augintojas žal ią t a b a k ą gal i par­duoti tik kitiems t a b a k o auginto jams. T o k į par­davimą ir p irkimą viršaitis ar seniūnas turi pažy­mėti pardavė jo ir pirkėjo tabako plantacijų re­gistracijų l iudi j imuose, o pardavėjas privalo tuo­j a u pranešti raštu apskrit ies akcizo revizoriui.

17 T a b a k o augintojas džiovintą tabaką gali

parduot i t a b a k o fabrikams, tabako didmeni­niams sandėl iams, tabako ekstrakto g a m y k l o m s arba išvežti į užsienį.

Kit iems, nenurodytiems š iame straipsnyje asmenims džiovintas t a b a k a s pardavinėti, per­leisti ar pačiam pagaminti iš to t a b a k o dirbinius pardavinėjimui ar perleidimui draudžiama.

18 A u g i n a m a s savo reikalams t a b a k a s ir iš jo

pagamintas rūkomas i s t a b a k a s parduot i ar per­leisti draudžiama.

5. Tabako sudorojimas 19

Sur inkus ir i šdžiovinus plantaci jos tabako derlių, augintojas turi pranešti raš tu apskri t ies a k c i z o revizoriui i šdžiovinto t a b a k o svorį .

20 A k c i z o valdininkai i šdžiovinto t a b a k o svo­

rio pare i šk imą patikrina vietoje ir rastąjį t abako svorį pažymi registracijos l iudij ime ir plantacijų sąraše.

21 Iš tabako plantaci jos sandėl io džiovintas ta­

b a k a s g a b e n a m a s akcizo valdininko, ar viršai­čio, ar burmistro i šduota i s akcizo važtaraščiais .

A k c i z o važtaraščio dubl ikatas l ieka prie re­

gistracijos l iudi j imo. 22

J e i g u žalias t a b a k a s nebūtų nuimamas nuo dirvos, tai j į turi t a b a k o augintojas sunaikinti akcizo valdininko ir dviejų kviestinių priežiū­roje.

23 T a b a k o s a v o reikalams augintojų neliečia

t a b a k o sudoroj imo ir suvartoj imo atskai tomybė.

67

Tabakui auginti taisyklių pakeitimas ( V y r . Žin. N r . 452, eil. 3156, N r . 480, eil. 3365) .

T a b a k u i auginti ta i syklės pakeič iamos t a i p — 2

Augint i t abakas plantacijose leidžiama kai­me ir Mar i jampolės aps . Kalvar i jos mieste. Sa­vo reikalams auginti t abakas leidžiama tik kai­me.

Ž e m ė s ūkio akademi jos ir kitų m o k s l o ir m o k y m o įstaigų, selekcijos stočių, bandomųjų ir parodomųjų laukų t a b a k o plantacijos gal ima laikyti mies tuose ir miestel iuose.

XV. Baudžiamieji nuostatai (Vyr . Žin. N r . 436, eil. 3042)

Tabako dirbinių akcizo nuostatų peržengimo baudimas

603 T a b a k o augintojas, kuris nus ika l to : 1) auginęs tabaką, nepadavęs nustatytojo

pareiškimo,

2) p a d u o t a m e tabakui auginti pareiškime nurodęs t a b a k o plantacijos plotą mažesnį, negu iš tikrųjų yra, tas yra b a u d ž i a m a s

b a u d a ligi 250 litų. 604

T a b a k o augintojas, kuris nusikalto perleidęs lapinio tabako tam, k a m įs tatymu jis neturėjo tei­sės perleisti, y ra b a u d ž i a m a s

b a u d a lig 250 litų.

Be to kalt ininkas s u m o k a s k r i a u d o s dvigu­bą to t a b a k o akcizo s u m ą , nustatytą rūkomojo t a b a k o „ a " rūšies akcizo tarifu.

605 T a b a k o didmeninio sandėl io laikytojas, ku­

ris nusikalto perleidęs lapinio tabako tam, k a m įs tatymu jis neturėjo teisės perleisti, yra bau­dž iamas

b a u d a ligi 1000 litų. Be to, kalt ininkas s u m o k a s k r i a u d o s dešim­

teriopą to lapinio tabako akcizą, nustatytą rū­komojo „ a " rūšies akcizo tarifu.

606 K a s nus ika l to :

1) iš leidęs i š t a b a k o fabriko lapinio tabako be nustatytojo leidimo,

2) neįrašęs į pa jamas priimtą į tabako fab­riką lapinį tabaką,

tas yra b a u d ž i a m a s b a u d a ligi 2500 litų.

Be to, kalt ininkas s u m o k a s k r i a u d o s : 1) už išleistą ar neįrašytą užsieninį lapinį

t a b a k ą — dešimteriopą to t a b a k o akcizą, nusta­tytą rūkomojo t a b a k o aukšč iaus ios „ a " rūšies akcizo tarifu,

2) už išleistą ar neįrašytą vietinį t abaką — dešimteriopą to tabako akcizą, nustatytą rūko­mojo tabako „ a " rūšies akcizo tarifu.

607 K a s nusikalto s laptai gaminęs pardavinėti

tabako dirbinius iš neapmokėto akcizu arba mui-

69 68

tu lapinio ar rūkomojo tabako, tas yra baudžia­

m a s b a u d a ligi 2500 litų.

B e to, kalt ininkas s u m o k a s k r i a u d o s : 1) jei dirbiniai buvo gaminami iš užsieninio

tabako — dešimteriopą tų dirbinių akcizą, nu­statytą aukšč iaus iomis tų dirbinių akcizo nor­momis,

2) jei dirbiniai buvo gaminami iš vietinio tabako — dešimteriopą tų dirbinių akcizą, nu­statytą rūkomojo tabako „ a " rūšies akcizo tarifu.

T a b a k o dirbiniai laikomi s laptai pagaminti , jeigu jie b u v o gaminami be nustatytojo leidimo.

608 K a s nusikalto gaminęs savo reikalams ta­

b a k o dirbinius iš neapmokėto akcizu arba muitu lapinio ar rūkomojo tabako, tas yra b a u d ž i a m a s

b a u d a ligi 250 litų.

Be to, kalt ininkas s u m o k a s k r i a u d o s : 1) jei dirbiniai b u v o gaminami iš užsieni­

nio tabako — dešimteriopą tų dirbinių akcizą, nustatytą rūkomojo tabako aukšč iaus ios ios „ A " rūšies akcizo tarifu,

2) jei dirbiniai b u v o gaminami iš vietinio tabako — dešimteriopą tų dirbinių akcizą, nu­statytą rūkomojo t a b a k o „ a " rūšies akcizo tarifu.

609 K a s nusikal to slaptai gaminęs pardavinėti

tabako dirbinius i š apmokėto akcizu rūkomojo tabako, tas yra b a u d ž i a m a s

b a u d a ligi 500 litų.

70

T a b a k o dirbiniai laikomi slaptai pagaminti , jeigu jie buvo gaminami be nustatytojo leidimo.

610 K a s nusikalto išleidęs iš leisto tabako fab­

riko neapmokėtus akcizu tabako dirbinius, tas yra b a u d ž i a m a s

paprastuoju kalėjim nuo dvejų mė­nesių ligi vienų metų.

Be to, kalt ininkas s u m o k a skr iaudos dešim­teriopą tų dirbinių akcizą, nustatytą aukščiau­siomis tų dirbinių akcizo normomis .

611 Vietinio lapinio tabako fabriko laikytojas,

kuris nusikalto laikęs, neturėdamas teisės, taba­ko fabrike užsieninį lapinį tabaką, yra baudžia­m a s

b a u d a nuo 100 ligi 1000 litų. Be to, kalt ininkas s u m o k a s k r i a u d o s dešim­

teriopą to t a b a k o akcizą, nustatytą rūkomojo ta­b a k o aukšč iaus ios ios „ A " rūšies akcizo tarifu.

612 K a s nusikalto pardavinėjęs neapmokėtus

akcizu tabako dirbinius, arba laikęs tokius dir­binius parduotuvėje, tas yra b a u d ž i a m a s

b a u d a ligi 2500 litų.

Be to, kalt ininkas s u m o k a skr iaudos dešim­teriopą tų dirbinių akcizą, nustatytą aukščiaus io­mis tų dirbinių akcizo normomis.

71

613 K a s nusikalto pardavinėjęs tabako dirbi­

nius brangiau negu akcizo tarifų įstatyme nu­statyta, tas yra b a u d ž i a m a s

b a u d a ligi 500 litų. Be to, kalt ininkas s u m o k a s k r i a u d o s trigu­

bą parduotų tabako dirbinių akcizą, skaitant j į tokia norma, kuri atat inka g a u t ą už parduotus tabako dirbinius kainą.

R a s t i p a s kalt ininką tos pat rūšies ir mar­kės ka ip parduotieji, t abako dirbiniai, konfis­kuojami.

614 K a s nusikalto peržengęs kurį kitą tabako

dirbinių akcizo nustatytą, tas yra b a u d ž i a m a s b a u d a ligi 500 litų.