Tautinių mažumų teisės

Europos Sąjungoje: teorija ir

praktika

Doc. dr.Katažyna Mikša

kbogdzevic@mruni.eu

Planas

1. Įžanga. Sutarčių nuostatai 2. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija 3. ES antrinės teisės nuostatai 4. Pasirinktos ES lygmens politikos iniciatyvos 5. Europos Parlamento Peticijų komitetas (PETI)

Įvadinės pastabos

• Mažumų teisių apsauga – ES valstybių kompetencija

• ES - trūksta teisinės kompetencijos kurti vieningą ir visapusišką „mažumų apsaugos“ politiką

• ES kovos su diskriminacija, regioninės plėtros, imigracijos ir

integracijos politika taip pat svarbi ir tautinėms mažumoms

Diskriminacijos draudimas

• Kova su diskriminacija ES dėl etninės kilmės yra ne tik ES piliečiams!

Tautinės mažumos ES

• Mažumų statuso pripažinimas – tik ES valstybių kompetencija • ES nediskriminavimo principo taikymas nepriklauso nuo mažumų

statuso pripažinimo • Kai kuriais atvejais ES aiškiai numato tautinėms mažumoms

priklausančių asmenų poreikius. • Pvz. taip vadinamas Samių protokolas iš 1994 m.

Mažumų apsauga ES plėtros kontekste

• 1993 – Kopenhagos kriterijai: • politiniai kriterijai: institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę

valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumas

• Kriterijų įgyvendinimas prieš įstojimą

Prieš Lisabonos sutartį

Nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo 1999 m. gegužės mėn. ES turėjo plačią teisėkūros kompetenciją „kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos“.

13 straipsnis

ESTT: „(tautinių) mažumų apsauga buvo teisėtas valstybės narės tikslas ir jų politika“ (ESTT sprendimas C-274/96 Bickel ir Franz 1998 m. Lapkričio 24 d.)

ESTT C-379/87, Groener, 1989 m. lapkričio 28 d. sprendimas

Lisabonos sutartyje pristatytos naujovės

• Įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 1 d. • „mažumos“ – pirminė teisė

Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnis:

• Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. • Taisyklė, kylanti iš Sutarties dėl Europos Konstitucijos (I-2 straipsniai).

3 straipsnis

• Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas.

Pagrindinių teisių chartija

• ES pagrindinių teisių agentūra buvo įsteigta 2007 m. vasario mėn. Jos tikslas – ES institucijoms ir valstybėms narėms teikti pagalbą ir atlikti tyrimus pagrindinių teisių srityje.

• 2010 m. Europos Komisija priėmė strategiją, skirtą stebėti ir užtikrinti veiksmingą chartijoje įtvirtintų teisių ir laisvių įgyvendinimą. Strategija turi 3 pagrindinius tikslus:

• užtikrinti, kad chartijos teisės ir principai būtų teisingai įvertinami kiekviename teisėkūros proceso etape

• pagerinti ES piliečių supratimą apie pagrindinių teisių apsaugą ES • stebėti chartijos taikymo pažangą per metines ataskaitas.

Chartijos taikymas

• Chartija pirmiausia taikoma Sąjungos institucijoms ir organams (Chartijos 51 straipsnio 1 dalis). Todėl ji visų pirma susijusi su Komisijos, Parlamento ir Tarybos teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesu, kurio teisės aktai turi visiškai atitikti Chartiją.

• Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad Chartija

valstybėms narėms taikoma tik tada, kai jos įgyvendina ES teisę. Tai netaikoma tais atvejais, kai nėra sąsajos su ES teise.

Taikymo apribojimai

• Pagrindinių teisių kontrolinis sąrašas:

1. Kokios pagrindinės teisės yra paveiktos? 2. Ar nagrinėjamos teisės yra absoliučios teisės (kurioms netaikomi apribojimai, pvz., žmogaus orumas ir kankinimo draudimas)? 3. Koks yra įvairių pagrindinių teisių svarstomų politikos variantų poveikis? Ar poveikis yra naudingas (pagrindinių teisių propagavimas) arba neigiamas (pagrindinių teisių apribojimas)? 4. Ar galimybės turi tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį, priklausomai nuo pagrindinių teisių (pavyzdžiui, neigiamo poveikio žodžio laisvę ir naudingą intelektinę nuosavybę)? 5. Ar bet koks pagrindinių teisių apribojimas turėtų būti aiškiai ir nuspėjamai apibrėžtas? 6. Ar bet koks pagrindinių teisių apribojimas: - būtinas bendrojo intereso tikslui pasiekti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kurioms) apsaugoti? - būti proporcinga norimam tikslui? - išsaugoti atitinkamų pagrindinių teisių esmę?

Pagrindinių teisių chartija

• Teisiškai privaloma sutartis • 21 Straipsnis • Diskriminacijos uždraudimas • 1. Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos

spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos..

• 2. Sutarčių taikymo srityje ir nepažeidžiant konkrečių jų nuostatų draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens pilietybės

• 22 Straipsnis • Kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė • Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę.

Teisių šaltiniai iš 21 straipsnio

• EŽTK –14 Straipsnis • JT sutartys - Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.) - 2

straipsnis • Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (1966 m.) - 2

straipsnis ir t.t. • Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (1995 m.) - 4

straipsnis

Susijusi teismų praktika

• ESTT - C-122/15, 2012 06 02 (nediskriminavimas dėl amžiaus) • Kalbant apie Chartijos nuostatas, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs

teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti, pakanka priminti, kad pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį jos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tada, kai jos įgyvendina ES teisę.

• Visgi įstatymas nr. 1992/1535 neįgyvendina nė vienos Europos Sąjungos teisės nuostatos, o

pagrindinėje byloje nagrinėjamoje situacijoje nėra taikoma apmokestinimo direktyva. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 27 punkto, pagrindinė byla nepatenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį. Todėl šio ginčo kontekste negali būti sėkmingai remiamasi Chartijos nuostatomis, kurių aiškinimą prašo šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą.

• Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, susiję su papildomas pensijų pajamų mokestis nepatenka į šios direktyvos esminę taikymo sritį ir todėl jai netaikoma Chartijos 21 straipsnio 1 dalis.

ESTT - C391/09/ Sprendimas Malgožata Runevič-Vardyn, Łukasz Paweł Wardyn v Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius

• SESV 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip: • neuždrausti valstybės narės kompetentingoms institucijoms atsisakyti dėl šalies taisyklių, kuriose numatyta, kad

asmens vardai ir pavardės gali būti įrašyti į tos valstybės pilietinį pažymėjimą tik tokiu būdu, kuris atitinka taisykles, reglamentuojančias rašybą oficialiąja valstybine kalba, iš dalies keisti vieno iš jos piliečių gimimo liudijimą ir santuokos liudijimą, to asmens pavardę ir vardą pagal kitos valstybės narės rašybos taisykles;

• netrukdant valstybės narės kompetentingoms institucijoms tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos

pagrindinėje byloje ir pagal tas pačias taisykles, atsisakyti pakeisti bendrosios sutuoktinių poros, kuri yra Sąjungos piliečiai, pavardės, kaip yra dėl pilietybės statuso pažymėjimų, išduotų vienos iš tų piliečių kilmės valstybės narės, tokia forma, kuri atitinka tos valstybės rašybos taisykles, su sąlyga, kad dėl tokio atsisakymo Sąjungos piliečiai nepatirs rimtų administracinių, profesinių ir privačių nepatogumų, tai yra klausimas, kurį turi spręsti nacionalinis teismas. Jei taip atsitinka, taip pat tas teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti yra būtinas siekiant apsaugoti interesus, kurių siekiama laikytis nacionalinės teisės normų, ir yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui;

• nedraudžia valstybės narės kompetentingoms institucijoms tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos

pagrindinėje byloje, ir pagal tas pačias taisykles atsisakyti pakeisti Sąjungos piliečio santuokos liudijimą, kuris yra kitos valstybės narės pilietis tokiu būdu, kad šio piliečio vardai ir pavardės būtų įrašyti į šį pažymėjimą su diakritiniais ženklais, kaip jie buvo įrašyti į jo kilmės valstybės narės išduotus pilietybės statuso pažymėjimus ir tokiu būdu, kuris atitinkų valstybinės kalbos rašybą.

Antrinė teisė

• Lygių galimybių direktyvos • Pamatinis sprendimas dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir

ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis

Direktyvos

• 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės ar etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva)

• 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Vienodo požiūrio direktyva)

• 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360 / EEB, 72/194 / EEB, 73/148 / EEB, 75/34 / EEB, 75/35 / EEB, 90/364 / EEB, 90/365 (EEB) ir 93/96 / EEB (Tekstas svarbus EEE) (Piliečių teisių direktyva)

• 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109 / EB dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (Ilgalaikių gyventojų direktyva)

Rasinės lygybės direktyva

• Tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos dėl rasės ar priklausomybės etninei grupei, uždraudimas

• Direktyvos 8 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės

diskriminacijos atvejais padėtų priskirti įrodinėjimo naštą, išskyrus valstybes nares, kuriose teismas ar kompetentinga institucija privalo ištirti faktus.

Vienodo požiūrio direktyva

• Plati ESTT praktika, susijusi su amžiumi ir negalia • Pvz., C-303/06 Coleman v. Attridge Law • C-157/15 Achibita, 2017 m. kovo 14 d.

Piliečių teisių direktyva

• (31 preambulė) Ši direktyva gerbia pagrindines teises bei laisves ir laikosi visų pirma Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos pripažintų principų. Laikydamosi Chartijoje esančio diskriminacijos draudimo principo, valstybės narės turėtų įgyvendinti šią direktyvą, neskirdamos naudos gavėjų pagal šią direktyvą pagal lytį, rasę, odos spalvą, etninę ir socialinę kilmę, genetines savybes, kalbą, religiją ar įsitikinimus, politinį ar kitokį požiūrį, priklausymą etninėms mažumoms, turtą, gimimą, neįgalumą, amžių ar seksualinę orientaciją.

Ilgalaikių gyventojų direktyva

• (5 preambulė) Valstybės narės turi įgyvendinti šios direktyvos nuostatas be diskriminacijos lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių savybių, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių ar kitokių nuomonių, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, prigimties, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos pagrindu

Pamatinis sprendimas dėl kovos su tam tikromis

rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis

baudžiamosios teisės priemonėmis

Šio pamatinio sprendimo tikslas - užtikrinti, kad už sunkias rasizmo ir ksenofobijos apraiškas būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis kriminalinėmis sankcijomis visoje Europos Sąjungoje (ES). Juo taip pat siekiama pagerinti ir paskatinti teisminį bendradarbiavimą šioje srityje. • taikoma visoms nusikalstamoms veikoms:

- Europos Sąjungos (ES) teritorijoje, įskaitant naudojant informacinę sistemą;

- ES šalies piliečio arba juridinio asmens, įsteigto toje ES šalyje, naudai. Šiuo tikslu pamatiniu sprendimu numatomi kriterijai, kaip nustatyti juridinių asmenų atsakomybę.

Peticijos Europos Parlamentui

• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnis

Visi Europos Sąjungos piliečiai arba vienos iš valstybių narių gyventojai gali individualiai arba kartu su kitais gyventojais pateikti peticiją Europos Parlamentui

• Peticijų komisija ir peticijų nagrinėjimas • Peticijų procesas iš esmės yra atviras ir skaidrus. Peticijų teikėjai yra

informuojami apie kiekvieną peticijų proceso etapą ir gauna pirmininko laišką, informuojantį apie rezultatus.

• Sprendimą dėl peticijos priimtinumo priima Peticijų komisija (PETI),

kuri, vadovaudamasi Darbo tvarkos taisyklėmis (216 straipsnis), nusprendžia, kokio pobūdžio veiksmai turėtų būti vykdomi.

Kiti dokumentai, politika, iniciatyvos

• 2005 m. birželio 1 d. Komisijos pranešimas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui - Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems - pagrindų strategija [COM(2005)224 - oficialusis leidinys C236, 2005 9 24].

• Iniciatyva „Minority Safepack“ • ES tautų integracijos strategijų pagrindas

• https://petiport.secure.europarl.europa.eu/petitions/en/petition/con tent/0193%252F2017/html/Petition-No-0193%252F2017-by-Rafa%25C5%2582-Kampa-%2528Polish%2529-on-the-alleged-violation-of-the-principle-of-cultural%252C-religious-and-language-diversity-due-to-the-introduction-of-a-new-administrative-division-of-Poland

• https://www.youtube.com/watch?v=v7mSDtcz3i4 • http://fra.europa.eu/en/charterpedia/article/21-non-discrimination# • http://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?refere

nce=IPOL_STU%282017%29596802 (Dėl visapusiškos ES mažumų apsaugos sistemos)

Dėkoju už Jūsų dėmesį!