Teisės normos sąvoka. Teisės normų rūšys. Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)  

Aprašymas:

teisės norma – tam tikra kategorija, priskiriama socialinių normų grupei. Socialinės normos – elgesio taisyklės, kurios reguliuoja tarpusavio santykius. Jos pagrįstos morale – vidiniu žmogaus verinimu. teisės normos formalizuotos griežčiau. 

Darbas:

Vilniaus universitetasteisės fakultetasValstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra

I kurso 3/1 grupėsNeakivaizdinio skyriaus Studentė

teisės normos sąvoka. teisės normų rūšys.

Kursinis darbas

Vadove doc.dr. 

Vilnius, 2004TURINYS

Įvadas____________________________________________________________3I. teisės normos sąvoka______________________________________________41. teisės normos sampratos problema romanų-germanų teisės šeimoje_______62. teisės normų ir moralės santykis___________________________________63. Norma ir normos kūrimas_________________________________________7II. teisės normų rūšys________________________________________________81. teisės normų santykis su teisiniu reguliavimu_________________________122. teisės normų santykis su teisės šakomis_____________________________13

3. Kitos teisės normos______________________________________________13Išvados___________________________________________________________15 Literatūra_________________________________________________________16

ĮVADAS

teisės norma – tam tikra kategorija, priskiriama socialinių normų grupei. Socialinės normos – elgesio taisyklės, kurios reguliuoja tarpusavio santykius. Jos pagrįstos morale – vidiniu žmogaus verinimu. teisės normos formalizuotos griežčiau.Visuomenė kuria įvairias elgesio taisykles priklausomai nuo to, kokius santykius ir kokiomis priemonėmis nori reguliuoti. Vienos normos reguliuoja santykius su gamta ( techninės ), kitos – žmonių santykius su Dievu ( religinės ), dar kitos – žmonių tarpusavio santykius ( moralės ).Elgesio norma – tai yra žmonių tarpusavio schema, leidžiamo elgesio ribos, kuri apima leidimą ir draudimą.Šiame darbe aš nagrinėsiu teisės normos sampratos problemą romanų-germanų teisėsšeimoje, teisės normos sąvoką. Taip pat, pabandysiu kaip galima aiškiau ir smulkiau išanalizuoti teisės normų rūšis, skirtumus tarp jų, santykį su teisės šakomis ir su teisiniu režimu.Pradžioje, manau, reikia išnagrinėti teisės normos sąvokos reikšmę – kas tai yra, kaip ji suprantama, kas ją sudaro. Vėliau nagrinėsiu teisės normos sampratos problemą romanų – germanų teisės šeimoje – kaip ji suprantama, kas sąlygoja jos atsiradimą. Po to aptarsiuteisės ir moralės santykį, jų skirtumus ir panašumus, taip pat teisėsnormos kūrimą. Antroje šio darbo dalyje apžvelgsiu teisės normų rūšis, kaip jos klasifikuojamos, pagal kokius kriterijus, įsigilinsiu į jų charakterį. Vėliau pabandysiu išnagrinetiteisės normų santyki su teisiniu reguliavimu ir teisės šakomis.Šio darbo Pagrindą sudaro A. Vaišvilos „ teisės teorija“ ir S. Vancevičiaus „Valstybės ir teisėsteorija“ vadovėliai. Taip pat rėmiausi J.Prapiesčio „Namų advokatu“ ir „ Lietuvos konstitucine teise“. Taip pat naudojau šiuos papildomos literarūros šaltinius : Hart H.L.A. „teisėssamprata“, Kelsen Hans „Grynoji teisės teorija“, Lietuvos respublikos konstitucija, Civiliniu ir Baudžiamuoju kodeksais, paskaitų medžiaga. 

I. teisės normos sąvoka

teisės norma – bendroji elgesio taisyklė, yra nustatyta arba sankcionuota valstybės ir saugoma nuo pažeidimų valstybės prievartos priemonėmis. Norma –taisyklė orientuota į ateitį ir adresuota ne pavieniam asmeniui, o visai asmenų grupei.teisės norma yra bendrojo pobūdžio, todėl ji nustato visuomeninių santykių ir jų dalyvių, kurių elgesį ji reguluoja, rūšinius požymius.teisės norma yra adresuota asmenų grupei, kuriai būdingi rūšiniai požymiai (pvz.: piliečiai, tėvai, studentai ). Nuo kitų socialinių normų teisės normos skiriasi nenutraukiamu ryšiu su valstybe, kuri nustato arba sankcionuoja teisės normas ir saugo jas nuo pažeidumų. teisėsnorma, kaip ir pati teisė, esant tam tikriems santykiams reguliuoja žmonių elgesį. Šių santykių dalyvių ryšiai yra

tarpusavio teisės ir pareigos. teisės – valstybė užtikrina tam tikrą elgesį, o pareigos – turi būti tam tikras elgesys, jo nesilaikymas yra pažeidimas, tuomet yra taikomos prievartos priemonės. teisės normai valstybė suteikia privalomąjį pobūdį. teisesnorma išreiškia glaudų teisės ir valstybės ryšį, kuriuo yra apibrežtas teisės normos turinys. Pozytiviosios teisės norma – tai teisėkūros subjektų ( dažniausiai valstybės ) suformuluota ir sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisyklė, nustatanti santykio dalyviams teises ir pareigas ir garantuojama to santykio dalyviu abipuse nauda ir valstybės preivarta. Norma nustato, kaip viena šalis turi elgtis, o kita šalis kokius veiksmus gali atlikti arba susilaikyti nuo jų Pavyzdžiui, darbuotojas gali reikalauti atostogų, o darbdavys privalo suteikti jam atostogas.teisės norma nurodo kaip privalo elgtis visuomeninių santykių dalyviai, kad būtų užtikrinta jų teisių apsauga. teisės normų galią reguliuoti žmonių santykius nusako šie jos požymiai: norminamasis pobūdis, formalusis apibrėžtumas, visuotinis privalomumas, valstybės prievartos garantas, sisteminigumas.Norminamasis pobūdis – jis reiškia, jos teisės norma nustato konkrečių visuomeninių santykių dalyviams teises ir pareigas.“ Leisdama asmeniui naudotis kuria nors vertybe,teisės norma suteikia jam laisvę šia vertybę netrukdomai įsigyti, ja naudotis ir disponuoti, o įpareigodama atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti, apriboja veiksmų laisvę“.1Formalusis apibrėžtumas – jis gali būti vidinis irišorinis. Vidinis – norma turi būti suformuluota tiksliai ir nedviprasmiškai. Išoronis – norma turi būti išreikšta tam tikru valstybėje priimtu pavidalu ir specialia tvarka paskelbta adresatams, kad jie aiškiai suvoktų, kokio bendro elgesio įstatymų leidėjas iš jų reikalauja.Visuotinis privalomumas – norma yra privaloma visiems, kurie patenka į jos reguliavimo sritį.teisės imperatyvams privalo paklūsti visi – ir pritariantys ir nepritariantys.Valstybės pirevartos garantas – Įstatymų leidėjas už imperatyvių normų

nesilaikymą nustato neigiamas, adresantui nepageidaujamas, poveikio priemones, kurios privalo prirtaikyti specialios valstybinės institucijos. Visuotinio teisės privalomumo garantas yra abipusė nauda.“ Be valstybės prievartos teisės normos virsta paprastomis elgesio deklaracijomis, moraliniais pageidavimais“.2 Nuo piliečių teisinės kultūros ir teisės normų turinio priklauso prievartos intensyvumas įgyvendinant teisę. Mažiausiai prievartos reikia užtikrinant teisės normų vykdyma, kuomet ikūnijamas priešingų interesų užtikrinimas, nesteisės imperatyvams bus paklūstama dėl abipusės naudos. 

1 Vaišvila A. „teisės teorija“ V.,2000m. p.196 2 Vaišvila A. „teisės teorija“ V.,2000m. p.198Nuolatinės ir intencyvios valstybės prievartos reiks tuomet, kai bus įgyvendintas tik vienos socialinės grupes interesas. Esant demokratiniam režimui pozytivioji teisė kuriama siekiant įgyvendinti visuotinius interesus, o esant totalitariniam režimui pozytivioji teisė yra kuriama siekiant įgyvendinti politinės valdžios interesus. Visuotinis teisės normų privalomumas reiškia tai, kad visi teisiniai imperatyvai privalo būti įvykdyti iki galo. Prie kiekvieno teisės pažeidimo privalo būti atitinkama sankcija. Teisinio privalomumo prigimtis yra tokia:“ iš pradžių teisinių pareigų vykdymas garantuojamas abipuse santykio dalyvių nauda, savanorišku pareigų vykdymu, o kai šių priemonių nepakanka – asmens turtu, o kai ir turto nėra

– teisės pažeidėjo asmens laisve ar kita jo teise.“3 Valstybės prievarta užtikrina santykio dalyvių elgesio nuspėjamumą, jų tarpusavio pasitikejimą, sutarčių stabilumą, kad pareigos, kylančios iš sutarties, bus būtinai įvykdytos.Sistemingumas – jis vidinis – norma veikia kaip tam tikrų vidinių jos elementų organizacija. Išorinis – norma glaudžiai saveikauja su kitomis normomis. Modernioje teisėje konkrečią situaciją reguliuoja ne viena norma, o daugybė teisės normų.Institucinis – šis požymis reiškia, kad norma tampa teisine tada, kai ja užraso valstybė arba kažkaip kitaip išreiškia savo poziciją.Bendrumas – teisės normomis laikomos bendro pobūdžio ir abstrakčios elgesio taisyklės, kurias galima daug kartų taikyti ir kurios neturi asmeninio adresato. Lietuvoje Vaišvila išmete šį požymį iš privalomų ir parašė, kad bendrumas nėra būtina teisės normai savybė, nes ir individualus teisinis nurodymas formuluoja privalomą elgesio taisyklę t.y. teisės normą. Iš tikrųjų šiuo klausimu teisės teorijoje yra daug susitarimu.Šie teisės požymiai yra formalūs. Visos teisės normos demokratinėje visuomenėje egzistuoja kaip laisvės, lygybės

ir teisingumo tikslų ir jų įgyvendinimo formų ( norminio pobūdžio, formalaus apibrežtumo, visuotinio privalomumo ir kt. ) sintezė. Kiekviena teisės norma yra sudėtinga, jos esmės nusakyti negali nė vienas apibržzimas.teises normos yra nustatomos arba sankcionuojamos valstybės institucijų. Normoje yra išreiskiama valstybės valia. Visuomeninių santykių dalyviai privalo elgtis taip, kaip nustatyta normoje. Specifinis teisės normų bruožas – valstybės apsauga. Jeigu nevykdydoma tam tikra pareiga ar pažeidžiamas draudimas, tuomet valstybė taiko preivartą. Valstybės prievartos priemonės gali būti įvairios, priklausomai nuo teisės normų pažeidimo. Šiomis priemonėmis siekiama arba atkurti pažeistą teisę, arba atlikti neatliktą pareigą ir nubausti pažeideją.„teisės norma – tai tautos arba kompetetingų valstybės institucijų sukurta ir sankcionuota, formaliai apibrežta visuotinai privalomo elgesio taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyviu abipuse nauda ir valstybės prievarta.“4

3 Vaišvila A. „teisės teorija“ V.,2000m. p.2004 Vaišvila A. „teisės teorija“ V.,2000m. p.202-203

II. teisės normų rūšys

teisės normų klasifikacija yra svarbi todėl, kad ji padeda mums geriau pažinti normą, nustatyti jos vietą teisės sistemoje, aiškiai

suvokti teisės normų funkcijas ir jų vaidmenį teisinio reguliavimo mechanizme, taip pat, tobulinti valstybės institucijų teisėkūrą ir teisės taikymą.teisės normos yra klasifikuojamos įvairiais pagrindais, atsižvelgiant į teisės normų poveikio žmonių elgesiui specifiką.1.Pagal teisinio reguliavimo objektą ( pagal šakas ) teisės normos yra skirstomos į konstitucines, baudžiamąsias, civilines, darbo, santuokos ir seimos, financų, administracines, procesines ir tarptautines, zemes. Taip pat, šakinės teisės normos yra skirstomos į materialiąsias ir proceso, viešąsias ir privačiąsias.• Konstitucinės teisės normos – jos yra vienos iš konstitucinės teisės struktūros elementų. Konstitucinės teisės normos reguliuoja specifinius santykius. Tai valstybės organizacija, viešosios valdžios organizavimas, bei jos igyvendinimo pagrindai, taip pat, svarbiausi asmens ir valstybės tarpusavio santykiai. Šios normos yra įtvirtintos konstitucijoje. Konstitucinėsteisės normos – visą teisės sistemą vienijančios normos. Joms būdinga specifiniai įtvirtinimo šaltiniai, šios normos yra aukščiausios teisinės galios, pasižyminčios imperatyvumu. Konstitucinių teisės normų reguliuojamų teisinių santykių subjektai ypatingi ( valstybė, tauta, valdžios institucijos, piliečių susivienijimai, individai ). Šios normos išsiskiria savo satbilumu.• Baudžiamosios teisės normos – tokios normos, kuriomis tam tikros veikos veikimas arba neveikimas yra pripažįstamas nusikaltimu ir už jį numatomos prievartinės poveikio priemonės. Todėl jas taiko tik teismai. Baudžaimosiomis normomis yra nusakomos tos veikos, kurios yra pavojingiausios pagal savo pasekmes, pagal padarymo pobūdį ir pagal kitus bruožus ( mąstą, padarytos žalos dydį ir pasikartojimą ).• Civilinės teisės normos – Jų išskirtinumą lemia tai, kad jos apibrėžiamos ne tik teisėsaktuose, bet ir gali būti numatomos šalių susitarimu, nes civilinius teisės santykius reguliuoja dispozityvus metodas, kad šalims paliekama teisė laisvai nustatyti teises ir pareigas.• Darbo teisės normos – jos reglamentuoja visuomeninius santykius darbo srityje, o jų sankcijos gali būti ir turtinio ir drausminio pobūdžio.• Administracinės teisės normos – jomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, atsirandantys višojo valdymo srityje. Jomis, kaip ir baudžiamosiomis teisės normomis, įtvirtinami tam tikri elgesio variantai, kuriuos pažeidus taikomos administracinio poveikio priemonės. Administracinėmis normomis apibrėžiami ne nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, o administraciniai nusižengimai.• Procesinės teisės normos – jų pagrindinė paskirtis

užtikrinti materialinių arba nustatančių teisės normų, nustatančias teisės normas ir pareigas, igyvendinimą.• Tarptautinės teisės normos – jos tampa privalomos kai jos yra patvirtinamos ratifikavimo procese nustatyta tvarka. Neratifikuotos tarptautinės sutartys savo teisine galiayra prilyginamos poįstatyminiams aktams.• Financų teises normos – ju reguliavimo objektas yra zmoniu santykiai, kurie atsiranda sudarant ir naudojant valstybe sbiudzeta, nustatnt mokesciu mokejimo pagrindus ir tvarka, teikiant kreditus, leidziant valstybinius popierius ir t.t. Siu santykiu dalyviai – valstybe, fiziniai ir juridiniai asmenys. Jie yra susije su valstybe,

nes turi pareiga – moketi mokescius. Mokedami mokescius jie formuoja biudzeta ir is to gauna tam tikras paslaugas – svietimo, medicinos ir kitoses srityse. Financu teises normoms budingas imperatyvumas. Jos glaudziai susijusios su konstitucinemis ir administracinemis teises normomis.• Santuokos ir šeimos teisės normos – jos normos glaudžiai susijusios su civiline teise. Jos reguliuoja santuokos sudarymo ir nutraukimo tvarką, santykus tarp sutuoktinių, jų vaikuų, globos, įvaikinimo, rupybos. Šiuo metu vyksta diskusija dėl tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo, tačiau tokių asmenų santuokos negalima vadinti šeima, nes „šeima yra biosocialinė, o santuoka gali būti ir ne tik socialinė kategorija“13 Pagrindinis reguliavimo metodas – savanoriška sutartis ir pareigų privalomas vykdymas, kuris kyla iš savanoriškos sutarties.• Žemės teisės normos – reguliuoja žemės naudojimo ir tvarkymo santykius ir nustato skirtingų žemes rušių teisinį statusą.• Materiąliosios teisės normos – jos reguliuoja socialinius, politinius ir turtinius santykius, nustato asmens teises ir pareigas, reguliuoja asmens turtinius kitais asmenimis, įvairiais junginiais ir valstybinėmis institucijomis, nusako jų struktūrą ir kompetenciją. Materiąliosios teisės normos sudaro visuomenės ir valstybės pagrindą.• Proceso teisės normos – jos įtvirtina materialiosiose teisės normose nustatytų teisių įforminimo ir gynybos tvarką, valstybės institucijų, pareigūnų veikimo, taikant teisės normas, tvarką. Proceso normos neleidžia pažeisti materialiųjų teisės normų. Jas pažeidus, taiko teisių atkūrimo būdus, užtikrina jų gynybos ir apsaugos būdus, taip pat, visuomenėje užtikrina teisėtumo režimą.• Viešosios teisės normos – reguliuoja valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą. Tarp viešosios teisės normų yra subordinacijos santykiai. Viešosios teisės normos yra: konstitucinės, administracinės, financų, baudžiamosios.• Privatinės teisės normos – jos gina asmenų ir

jų junginių interesus. Privatinės teisės normos yra: civilinės, šeimos ir darbo.Viešųjų ir privatinių normų skirtumai lemia normų kūrimą ir jų savybes:1) valstybės institucijos ir pareigybės yra kuriamos tik teisės pagrindu, jos veikdamos negali peržengti teisės ribų.2) pilietis gali daryti viską – kas nedraudžiama, o pareigūnas gali daryti tik tai, kas numatyta jo kompetencijoje.3) piliečių laisvė atlikti tam tikrus veiksmus ribojama draudimo atlikti tik neteisėtus veiksmus, o pareigūnui priimant sprendimus yra apribota įstatymo kriterijais.13 Vaišvila A.„teisės teorija“. Vilnius, 2000m. p. 268

2.Pagal reguliavimo pobūdį teisės normos skirstomos į imperatyvias, dispozityvias, skatinamąsias ir rekomendacines• Imperatyvios teisės normos – jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai. Jų išraiškosformą sudaro kategoriški paliepimai ( terminai ), kokybiškumas ( veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga ), nurodytų veismų draudimas, teisėsnormų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Nuo imperatyvių teisės normų paliepimų teisinio santykio dalyviai nukrypti negali ( pvz.: žalą atlygina kaltas asmuo ).“ Nustatyta elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali“.14• Dispozityvios teisės normos – teisinių santykių dalyviams paliekama teisė elgtis savarankiškai, tačiau tam tikrame intervale. Ir tais atvejais, kai šie dalyviai nepasinaudoja galimybe pasirinkti yra taikomos teisės normos elgesys ( pvz.:

nuomininkas privalo atlyginti nuomos metu padarytą žalą, jeigu kitaip nenumatyta susitarime. ). „Jos suteikia subjektams teisę reguliuoti tarpusavio santykius savo pačių nuožiūra.“15 Subjektai gali susitarimu nusistatyti abipuses teises ir pareigas. Šia savybe dažniausiai pasižymi civilinės teisės normos. teisės normų dispozityvumas pasireiškia galimybe elgtis kitaip, norint pasiekti tikslą, net nustatytą normoje. • Skatinamosios teisės normos – tai yra nurodymai, kurie skatina teisinių santykių dalyvius elgtis naudingai tiek sau, tiek visuomenei (pvz.: premija, garbės raštas ).• Rekomendacinės teisės normos – numato pageidaujamo elgesio formą ir pateikia kaip rekomendaciją, kaip pagal savo kompetenciją elgtis atsižvelgiant į sąlygas ir galimybes.3.Pagal atliekamas funkcijas teisės normos yra skirstomos į reguliacines ir sankcijas nustatančias.• Reguliacinės teisės normos – jos nustato teisinių santykių dalyviams teises ir pareigas. Tokios yra konstitucinės, administracinės, civilinės, ekonominės, šeimos ir kitos. Jų pareigų vykdymas yra privalomas, tai garantuoja sankcijas nustatančios teisės normos. Taip pat,“ jos nustato teisėto elgesio taisykles ir įgyvendina teisės

reguliavimo funkciją. „16Šiose normose subjektinės teisės ir pareigos yra skirtingo pobūdžio, todėl reguliacinės gali būti skirstomos į įpareigojamąsias, draudžiamąsias ir įgalinamąsias.• Sankcijas nustatančios teisės normos – šios normos kai kur teisinėje literatūroje yra vadinamos apsauginėmis. Jos nustato sankcijas asmenims, pažeidusiems reguliacines teisėsnormas, kai yra nustatytas privalomo elgesio variantas. Prie jų priskiriamos baudžiamojo kodekso ir administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiųjų dalių normos. Jos skirtos neteisėtiems poelgiams ir turi sankciją ( numato valstybės poveikį ir pažeidimus ). „ teisėsliteratūroje dar yra skiriamos specializuotos teisės normos, kurios yra išvestinės. Jas sudaro reguliacinės ir sankcijas nustatančios teisės normos. „ Specializuotos teisės normos yra tvirtinamos, normos-apibrėžimai, kolizinės, operatyvios“.17 Pavyzdžiui, „Svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule – baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkių iki dvylikos metų“.(BK 274 str.)14 Prapiestis J. „Namų advokatas“. Vilnius, 2001m. p. 86415 Vaisvila A.„teisės teorija“. Vilnius, 2000m. p. 22816 Prapiestis J. „Namų advokatas“. Vilnius, 2001m. p. 864 17 Prapiestis J„Namų advokatas“. Vilnius, 2001m. p. 8644.Pagal teisinę galią teisės normos gali būti įtvirtintos įstatymuose ir poįstatyminiuose teisėsaktuose. teisės normos įtvirtintos įstatymuose turi aukščiausią juridinę galią, o poįstatyminiuose teisės aktuose – žemesnę juridinę galią, nes jos sukurtos remiantis įstatymais.

5.Paga galiojimo apimtį teisės normos skirstomos į bendrąsias, ir indvidualias.• Bendrosios teisės normos – jos galioja neįvardintam asmenų kiekiui. „Formuluoja bendrąją elgesio taisyklę <...> ir nustato specialiųjų teisės normų reguliavimo kryptį ir metodą“18• Specialiosios teisės normos – jos skirtos detalizuoti tam tikrą subjektų ratą ( pvz.: pareigūnas, karys ). Jos priimamos remiantis bendraja norma. Specialiosios teisės normos paskirtis konkretinti ir plėtoti bendrosios normos

imperatyvus. Specialiosios normos yra visųteisės šakų normos konstitucinių normų atžvilgiu ir visų kodekso specialiosios dalies normos.• Individualios teisės normos – kai kur teisės literatūroje jos dar vadinamos ypatingosiomisteises normomis. Jos reguliuoja visuomenės santykius ypatingomis sąlygomis, taip pat, formuluoja vienkartinį paliepimą.

6.Pagal teisės normų vaidmenį reguliuojant žmonių tarpusavio santykius

teisės normos gali būti įpareigojamosios, įgalinamosios, draudžiančios, įtvirtinančios, definicinės, deklaratyvios.• Įpareigojamosios teisės normos – jos nurodo teisinio santykio dalyviui elgtis atitinkamu būdu ( pozityviai ). Jos nustato pareigą atlikti pozityvius veiksmus. Kartais įpareigojamosios teisės normos gali būti kartu ir draudžiamosios, kuomet jos įpareigoja susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kurie yra priešingi teisei. Jos įpareigoja susilaikyti teisinio santykio dalyvius nuo tam tikrų veiksmų. Vartojami terminai – draudžiama, neturi teisės, negali reikalauti. Pavyzdžiui, „Gavęs iš skolininko įvykdymą, kreditorius privalo kitiems kreditoriams atlyginti jiems priklausančias dalis, jeigu ko kita nelemia jų tarpusavio santykiai“. (CK 6.18 str. 4d.) arba „Žmogaus būstas neliečiamas“ ( Konstitusijos 24 str.)• Įgalinamosios teisės normos – jos suteikia teisę atlikti veiksmus, kuriais yra įgyvendinamosteisės ir pareigos. Jos suteikia subjektams teisę atlikti pozityvius veiksmus, kuriais teisinio santykio subjektai įgyvendina savo interesus. Pavyzdžiui, „Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis <...> (CK 4.78 str.) arba „Bet kuris juridinio asmens dalyvis turi teisę susipažinti su <...> (CK 2.96 str. 2d.)• Įtvirtinamosios teisės normos – „ jos fiksuoja tam tikrą visuomeninių santykių būklę“.19 Pavyzdžiui, „Lietuvos valstybę kuria tauta“ (Konstitucijos 2 str.) arba „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“ (Konstitucijos 5 str.)

18 A. Vaišvila „teisės teorija“. Vilnius, 2000m. p. 22919 A. Vaišvila „teisės teorija“. Vilnius, 2000m. p. 231• Definicinės teisės normos – (apibrėžiančios), jos reguliuoja tm tam tikras teisines sąvokas. Pavyzdžiui, „ Bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme“ (BK 18 str.)• Deklaratyvios teisės normos – jos skelbia valstybės institucijų veiklos tikslus ir principus. Šiomis normomis dažniausiai prasideda įstatymai. Jose dažniausiai būna tokie terminai – uždavinys, tikslas, paskirtis, reguliuoja. Deklaratyvios teisės normos yra panašios į įtvirtinamąsias, todėl yra sunku atskirti. „ Tarp jų gali būti istorinis skirtumas“.20

7.Pagal galiojimą teritorijos atžvilgiu teisės normos gali būti galiojančios visoje teritorijoje ir galiojančios tam tikroje tos teritorijos dalyje.

8.Pagal galiojimo laiką teisės normos gali būti paprastos ir laikinosios.• Paprastos teisės normos – jos galioja tol, kol yra oficialiai panaikinamos.• Laikinosios teisės normos – jų galiojimą apibrėžia konkretus terminas.

Kolizinės teisės

normos – tai tiks atvejis, kai kelios viena kitai prieštaraujančios normos reguliuoja tą patį visuomeninį santykį. Kolizinėje normoje turi būti suformuluota taisyklė kaip elgtis kai keliosteisės normos prieštarauja viena kitai.

Operatyvinės teisės normos – jos yra pagalbinės teisės normos. Šios normos naudojamos norint nustatyti ar pratęsti teisės normų galiojimo laiką.

3. Kitos teisės normos

Kitomis teisės normomis laikomi teisės papročiai, precedentai ir teisinė sutartis.21 Vancevičius S.„Valstybės ir teisės teorija“. Vilnius, 2000m. p. 14622 Vancevičius S.„Valstybės ir teisės teorija“. Vilnius, 2000m. p. 146Teisinis paprotys – tai valstybės sankcionuota elgesio taisyklė, atsiradusi visuomenėje kaip daugkartinio ir ilgo taikymo padarinys. Tai seniausia teisės forma. Papročiais elgesys pradėtas reguliuoti maždaug prieš 40 tūkst. metų. Tai buvo primityvios taisyklės, kurių buvo laikomasi iš kartos į kartą. Teisiniais papročiais tapo jau sąmoninga ir organizuota žmonių veikla, kai stiprios grupuotės vienas ar kitas paplitusias normas paversdavo visuotinai privalomas. Joks įstatymas nenustato teisinio papročio požymio, tik teisės doktrina suformuoja požymius, kurie turi būti būdingi visuomeninei praktikai, kad galetume ją laikyti teisiniu papročiu. Teisiniui papročiui yra nebūtina rašytine forma. „Daugelis autorių tvirtina, jog tam, kad tinkamai veiktų visuomeniniai santykiai, teisinis paprotys turi

atitikti maždaug tokius reikalavimus: a) turėti esminiu įsitikinimu pagrįstas normas ir būti dažnai taikomas b) neprieštarauti išminčiai c) nepakeisti gerų įpročių (dorovės) d) jo pagrindas neturi būti klaidingas“23Precedentas – tai sprendimas konkrečioje byloje tapęs privalomu kitam teisėjui sprendžiant analogišką bylą. Precedentui yra svarbūs teisės šaltiniai Austrijoje, Anglijoje, Kanadoje, JAV. Teisėjai privalo laikytis precedentų, nes jie užtikrinti valstybės prievarta.Teisinės sutartys – sutartyje yra visiems privalomos bendros normos. Jos sudaromos valstybės ir federacijų narių, taip pat valstybių – konfederacijos narių tarpusavio sutartys. Svarbiausia teisinių sutarčių rūšis – tarptautinės sutartys. Jos nutraukia arba pakeičia tarpusavio teises ir pareigas.

23 Vancevičius S.„Valstybės ir teisės teorija“. Vilnius, 2000m. p. 122

IŠVADOS

teisės norma – tam tikra kategorija, kuri priskiriama socialinei normų grupei. Socialinė norma reikalinga žmonėms reguliuoti tarpusavio santykius. teisės normos nustato visuotinio elgesio taisykles, jos yra visuotinai privalomos. teisėsnorma yra tam tikra formalizuota išraiskos forma. Jos charakteris atskleidžia ne tik vidinę strukturą, bet ir vidinių dalių suderinamumą.Manau, galima teigti, jog teigiami teisiniai santykiai daugiausiai turetų būti kai kuriuos žmones reikia paveikti atitinkamomis valstybės prievartos priemonėmis tam, kad jie netrukdytų ar nekeltų grėsmės kitų žmonių teisėms.

LITERATŪRA

1.Vaisvila A.„teisės teorija“ Vilniu, 2000m.2.Vanceviciu S.„Valstybės ir teisės teorija“ Vilnius, 2000m.3.“Lietuvos konstitucinė teisė“. Autorių kolektyvas. Vilnius, 2001m.4.“Namu advokatas“. Sudarytojas J. Prapiestis. Vilnius, 2001m.5.Kelsen Hans „Grynoji teisės teorija“6.Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992m.7.Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Vilnius, 2002m.8.Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Vilnius, 2002m.9.M.A.Glendom „Vakarų teisės tradicijos“. 1993m.5ex