Teisės teorijos pradmenys

7/18/2019 Teisės teorijos pradmenys

http://slidepdf.com/reader/full/teises-teorijos-pradmenys 1/56

1 TEMA.. BENDROJI TEISĖS TEORIJOS CHARAKTERISTIKATeisės teorijos objektas ir metoas. Objektas atsako į klausimą, ką tiria mokslas, o metodas – kaip ir kokiu būdu tasobjektas tiriamas. Objekto atžvilgiu teisės teorija – tai mokslas, tiriantis: 1) visuomenės soialin! struktūrą" #)soialini$ jėg$ sant%kį" &) kitus soialinius'kultūrinius veiksnius (ormuojanius, keiianius visuomenėje v%raujanią teisės sampratą kaip visiems teisės mokslams bendrą metodologinį pagrindą. *eisės objektas pleiasi, nes nuolat kintavisuomenės sant%kiai ir interesai. + teisės objektą įeina: 1) visuomenės soialinė struktūra" #) teisės teorija nagrinėja,koks %ra visuomenėje soialini$ jėg$ sant%kis politinė jėga, ekonominė jėga. -emokratinėje visuomenėje ekonominė

jėga, tai vald%mas vis$ žmoni$ egistavimo priemoni$). &) klasini$ jėg$ sant%kis visuomenėje" /) pai$ piliei$ akt%vumas ginant savo interesus tai irgi duoda soialin! jėgą). Objektas – teisė %ra soialinis interesas ir tie

soialiniai veiksniai, kurie (ormuoja v%raujanią teisės sampratą, kaip vis$ teisės moksl$ bendrąją metodologiją.0nteresą reikia pavieinti, paskui organiuoti streikai, piketai) – t. %. įg%ti jėga, kad jo interesas būt$ įg%vendintas.Toė! be"ria#si# $o%i&ri# 'a!ima sak(ti) ka teisės teorija tiria teis* ir +a!st(b* i, $ra%i- kai$ %mo"i-+ie,$ata+imo) o +ė!ia# kai$ tar$#sa+io be"raarbia+imo ir '(+e"imo sa"tar+ėje $riemo"es.

Teisės teorijos metoai/ *eisės mokslo pažanga labai priklauso nuo metod$, kuriais tas mokslas naudojasi. 2etodasskirtas kaip ir kokiu būdu pažinti objektą. *eisės teorijoje metod$ %ra ž%miai mažiau negu pažinimo objekt$. Teisėsteorijos metoas – tai sistema būd$ ir priemoni$, kuriais teisės teorija tiria soialini$ interes$ trans(ormavimosi į teisin! tvarką veiksnius ir sąl%gas.Metoai:10 i!oso2i"is metoas. *ai pasaulio ir žmogaus vietos tame pasaul%je suvokimas. 3iloso(ija – tai sisteminis požiūris į teis!. 3iloso(ija, suteikdama mąst%mui sistemos (ormą, suteikia galim%b! t%rinėti ne atskirus (aktu, o proesus –

atkleisti iuos proesus lemianias vidines ir iorines priežastis. 3iloso(inis metodas pasako, kas apskritai %ra teisė, betdaugiau nieko neanaliuoja.3iloso(inis metodas gali būti konkretinamas iomis idėjomis:a0 3 E+o!i#4ijos arba raios iėja – į kiekvieną tiriamą reikinį reikia žiūrėti kaip į kintantį. *ada nagrinėjama neteisė apskritai, o nagrinėjama konkretaus laikotarpio ar konkreios valst%bės teisė. 4ios idėjos taik%mas teisės moksluireikia, kad siekiant visapusiko teisės pažinimo, į teis! reikia žiūrėti kaip į istorinį reikinį, t. %. kaip į atsirandantį,

besikeiiantį reikinį . N#o!at kei5iasi so4ia!i"i- 'r#$i- i"teresai. 0 pradži$ teisė reikė vergvaldži$, vėliau – (eodal$, dar vėliau – stambiojo kapitalo turėtoj$ interesus, dabar jie siekia reikti įvairiausi$ soialini$ grupi$ interesus.b0 Tiesos ko"kret#mas – tai vienareikmikas apibrėžtumas.5pie tam tikrą (aktą, tam tikrą konkret$ režimą galima

pasak%ti arba jis teigiamas, ar jis neigiamas.*aik%dami į tiesos konkretumo reikalavimą teisės teorijai, turime sak%ti,kad tiriama ar studijuojame ne apskritai teis!, bet ko"kre5ios e$o46os) ko"kre5ios ,a!ies teis*.40 Moks!i"ės a"a!i7ės +isa$#si,k#mas – teis! reikia nagrinėti taip, kad būt$ atskleidžiami ne tik jos ioriniai teisės

pož%miai (ormalus apibrėžtumas, teisės normos privalomumas ir pan.), bet ir vidiniai teisės pož%miai laisvė, l%g%bė,teisingumas, interesai). *ai reikalavimas, kad teisė, jos raida būt$ tiriamos visapusikai, t. %. atsižvelgiant į sąveiką sukitais tos epo6os soialiniais reikiniais, poreikiais. 7et tada jau teis! reikia apibrėžti ne kaip elgesio tais%kl!, bet ir kaip tam tikros soialinės grupės interesą, tam tikru būdu paverstą elgesio tais%kle.0 A"a!i7ės teori,k#mas arba ko"4e$t#a!#mas.8iekiant visapusikai pažinti teis!, reikia remtis ne tik jutimine,stebėtojo patirtimi, bet ir abstrakiu teoriniu mąst%mu. 3aktas, kad teisė %ra žmoni$ interesas, paverstas visuotinai

privalomo elgesio tais%kle nėra prieinamas mūs$ jutiminiam stebėjimui" tai galima suvokti tik abstrakiai mąstant,analiuojant teisės ir žmoni$ interes$ sąveiką, vėliau ją apibendrinant.9isi minėti sisteminio istorinio metodo pož%miai sudaro sistemą. *iesos konkretumas %ra io metodo siekiamastikslas, o visi kiti jo pož%miai evoliuijos idėja, analiės konkretumas, analiės koneptualumas) – tai priemonės

siekti tiesos konkretumo.80 So4io!o'i"is metoas sprendžia klausimą, kokiais konkreiais pavidalais reikiasi teisė, kokiomis sąnaudomis tai pasiekiama. 5naliuoja instituij$ veiklą, kiek ta veikla padeda įg%vendinti teis!. 8oiologinis metodas nori patikrintiar g%va %ra teisė, kuri veikia. is reikalingas, kad parod%t$ su kokiomis problemomis susiduria teisėkūros proesas.;iūrima, kiek žmogus %ra soialiai saugus.8oiologinis metodas anketiniai t%rimai, interviu, statistiniai apibendrinimai, dal%vio stebėjimas) leidžia prisiliesti

prie g%vos galiojanios teisės, kad žinotume, kokios %ra kasdienės poliijos, prokuratūros, teism$, v%riaus%bės ir kt.instituij$ veiklos įg%vendinant teisės normas problemos. 8oiologinio metodo gaut$ duomen$ pagrindu (ormuojasinaujos teisinės idėjos, kurias teisėkūra paveria naujomis teisės normomis įstat%mais), o ios virsta teisiniaissant%kiais.90 Do'mati"is :arba ka!bi"is3!o'i"is0 metoas. -ogma – tai elgesio tais%klė. <ai ją norima įvertinti neužeinama už

jos rib$ nežinojimas – bet tikėjimas). 4is metodas reikia, kad teisė nagrinėjama neperžengiant jos rib$. 4io metodo

paskirtis padar%ti aikiau suprantamą įstat%mo struktūrą ir vartojamus terminus, atpažint$ kokias teises ir pareigasž%mi ie terminai. 4is metodas už teisės rib$ neieina, tik apibrėžia terminus.Ka!bi"is3!o'i"is metoas skirtas ne tiek naujai teisinei in(ormaijai gauti, kiek teisės normoms griežtai (ormuluoti,sisteminti, loginiams prietaravimams rasti ir alinti, padėti teisės adresatams aikiau suvokti teisės normos prasm!,tiksliau ją pritaik%ti konkreiam atvejui.

1



;0 Kritikos. <ritika tai ne neigiamas, o neigimas t$ (orm$, kurios atg%veno. <ritikuojama tai kas trukdo. 4is metodasv%rauja tuomet, kai keiiasi vert%bi$ sistema. <ai vert%bės nusistovi, kritikos metodas eina į antrą planą, o į pirmą vietą ik%la dogmatinis metodas.=aliojanti teisė, atsilikdama nuo ekonominio g%venimo poreiki$, nebepajėgdama patikimai garantuoti žmogaus teisi$ saugos, susilaukia nepasitenkinimo ir kritikos. =aliojanti teisė suvokiama netobula, atsilikusi nuo g%venimo. *odėlkuriama naujos pageidaujamos teisės viija, siūlomi nauji įstat%m$ projektai, naujos teisinės instituijos.<ritikos metodas susideda i & stadij$: 1) galiojanios teisės kritika ir neigimas" #) geidžiamos teisės viijos kūrimas"&) siūl%mas nauj$ priemoni$ ir būd$, kaip geidžiamos teisės viija paversti galiojania teise.<0Istori"is metoas. 0storinis metodas suprantamas kaip tikslesnio teisės norm$ prasmės suvokimo priemonė. is

naudojamas kaip teisės "ormai,ki"imo metoas. >v., kad suprasti įstat%mą vienareikmikai, turime isiaikinti,kokiu tikslu jie buvo priimti, kokią teisini$ sant%ki$ būkl! jais buvo norėta sureguliuoti. <iekvienas įstat%mas %raistorikai nulemtas praeities ir todėl gali būti teisingai suprastas tik istorijai tarpininkaujant.*eisės mokslas dar naudojasi !('i"am#oj# metodu, kuris gretina įvairi$ ali$ teisės sistemas, teisės institutus, padedaatsirasti naujoms idėjoms, požiūriams, i$ t%rim$ pagrindu (ormuojamos net naujos teisės mokslo disiplinos.=0 >si46o!o'i"is metoas. 4i$ metod$ panaudojimas teisės t%rinams nėra platus. ie dažniausiai naudojami taika"tteis*. >v. psi6ologinis metodas taikomas aikinant teisėj$ ir prisiekusi$j$ teisėj$ sprendim$ priėmimo

psi6ologinius pagrindus.*eiginiai aksiomos), kurie priimti be įrod%mo: 1) asme"s $irm#mo prie valst%b! arba kitus soialinius darinius

pripažinimas vieno asmens vert%bės: g%v%bė, laisvė nėra svarbesni už kitos asmens vert%bes)" #) atskiro asmenskultūrinis nepakankamumas. K#!t&ri"is "e$aka"kam#mas reikia, kad asmuo nesugeba sau susikirti visas kultūrinesvert%bes pasistat%ti namą, pasisiūti batus, drabužius ir pan.). &) ?orint įveikti kultūrinį nepakankamumą žmonės turi

bendrauti vienas su kitu. Be"ra+imo b&ti"(bė apsikeitimas paslaugomis – norint įveikti kultūrinį nepakankamumą). *ai keitimasis paslaugomis. /) *as bendravimas – keitimasis paslaugomis v%ksta ek+i+a!e"ti"i-mai"- l%giavertikumo) pagrindu.*eisė %ra leidimo ir paliepimo vienovė, kuri k%la i pai$ asmen$. *eisė k%la i intereso. O tas interesas k%la ikonkretaus žmogaus intereso.E'7iste"4i"is i"teresas/ a0 materia!i"is? b0 +asi"is.5smuo g%vendamas visuomenėje, jam ik%la visuotinio saugumo reikalas nuo kit$ asmen$. >agarbos reikalavimas – tai saugumo reikalavimas – tai būtin%bė sunorminti kit$ asmen$ elgesį.Kai$ i"teresas +irsta e!'esio tais(k!e/E'7iste"4i"is i"teresas/ a) dvasinis b) materialinis – pagarba tai norminis l%gmuo) – @eikalavimas pagarbos tai dar ne teisė, o asmens egoimas) – įsipareigojimas pagarbai – egoimasAaltruimas – teisė, leidimas A pareiga, paliepimasjos turi viena kitą papild%ti). 4iame l%gmen%je suvienijama asmeninė nauda u kito asmens nauda. Bia pasiekiama

prie%bi$ vien%bė.Teisė – tai reikalavimas pagarbos ir įsipareigojimas pareigai. *eisė (iloso(inė kategorija %ra egoimo ir altruimovienovė. *eisė – tai teisi$ arba leidimo ir paliepimo pareig$) vienovė. eigu mes teis! atskirsime nuo pareigos, tai busanar6ija. >areigos atskiros nuo teisi$, tampa prievolėmis. <ad ilaik%ti tesiės nustat%tą tvarką, teisinis požiūris turi

būti papild%tas gailestingumo požiūriu. >rieing$ interes$ turėtojai turi užmegti dialogą. ie turi pavieinti savointeresą žodžio ar spaudos laisvė). <ompromisas pasiekiamas per dialogą – pasiekus kompromisą – abi pusėssusitaria dėl teisi$ ir pareig$. <ompromisas %ra į(orminamas įstat%mu. *ai susitarimo reultatas. ?uolat kompromisaisartėjama prie vienovės.

Moks!i"io metoo sam$rata. Teisės teorijoje "a#ojami metoai) j- tar$#sa+io sa"t(kiai.*eisės mokslo pažanga labai priklauso nuo metod$, kuriais tas mokslas naudojasi. 2etodas skirtas kaip ir kokiu būdu

pažinti objektą. *eisės teorijoje metod$ %ra ž%miai mažiau negu pažinimo objekt$. Teisės teorijos metoas – taisistema būd$ ir priemoni$, kuriais teisės teorija tiria soialini$ interes$ trans(ormavimosi į teisin! tvarką veiksnius ir sąl%gas.4iuolaikinėje jurisprudenijoje v%rauja požiūris, kad teisės t(rimams t#ri b&ti "a#ojamas kom$!eksi"is metoas)kuris apima visus metodus, kurie tik konkreiu atveju galima būti panaudojami.*aiau nors teisės mokslas naudojasi visais minėtais metodais, bet konkreiu laiku konkreioje al%je ilgiau ar trumpiau v%rauja vienas kuri nors i j$, nel%gu kuri to meto mokslo t%rim$ kr%ptis %ra pagrindinė. eigu kurioje norsvalst%bėje i pagrind$ pajuda vert%bi$ sistema, kai reikia garantuoti žmogaus teisi$ apsaugą, tada neivengiamaiv%rauja kritikos metodas. @emiantis kritikos metodu kuriama nauja teisinė sistema, naujos vert%bės. *uometdogmatinis metodas dar laukia savo valandos, nes dar nėra aikūs vert%biniai pagrindai. 7et kai vert%bi$ sistemastabiliuojasi, tada teisės kodi(ikuojama, skaidrinama, tada kritikos metodą pakeiia dogmatinis loginis'kalbinis)metodas. *aip v%ksta periodika i$ metod$ tarpusavio konkurenija, kaitaliojimasis.

0storinis metodas ima v%rauti tuo metu, kai mažėja kurios nors visuomenės viltis pakeiti esamą teisin! tvarką pv.okupainė valdžia Cietuvoje iki 1DDE m.). <ai kova dėl naujos tvarkos teisės) baigėsi pralaimėjimu, beliko kreiptis į praeitį, guosti buvusia Cietuvos gal%be. 9iena paguoda: didžiuotis didinga Cietuvos praeitimi, Furopoje preedentoneturiniais 000 Cietuvos statutais. 0storinis metodas leidžia tautai pajusti, kad ji kadaise buvo laisva ir tai %ra laikinasreikin%s.

#



*eisė, būdama žmoni$ sant%ki$ reguliatorius, %ra daugial%pis reikin%s. *odėl ji tiriama įvairi$ teisės moksl$. 9ieniteisės mokslai tiria teis! be"r#oj# požiūriu, aikindamiesi, kas %ra teisės apskritai, koks jos sant%kis su žmoni$ interesais, kaip ir kodėl ji keiiasi. <iti teisės mokslai ją tiria kaip ko"kre5i- visuomenini$ sant%ki$ reguliavimote6niką. 5bu ios teisės t%rimo l%giai vadinami bendru vardu – teisės mokslas arba jurisprudenija.+vairūs autoriai skirtingai klasi(ikuoja teisės mokslus. *aiau kontinentinės Furopos universitetuose dėstomus teisėsmokslus galima skirst%ti į & tipus: 1)bendrieji teisės mokslai: teisės (iloso(ija teorija), teisės soiologija" #)speialiejiarba akiniai dogmatiniai) teisės mokslai" &)teisės istorijos mokslai.1)i!oso2i"iais arba teoriniais teisės mokslais domėtasi nuo antikos laik$ >latonas, 5ristotelis). 4is mokslas nagrinėjone kurias nors konkreios valst%bės valst%bines, teisines instituijas, bet valst%b! ir teis! kaip tam tikrą bendrą

politinės kultūros (aktą. 4io tipo teisės mokslai tiria: bendruosius teisės pož%mius: teisės sampratą, teisės sąvok$ aparatą, teisės veiksmingumą.#) @aki"iai arba speialieji teisės mokslai konstituinė t., ivilinė, G>*, 7>* ir kt.) 4ie mokslai remdamiesi bendr$j$ teisės moksl$ su(ormuluota teisės samprata, j$ sąvok$ aparatu, s$re"%ia te46"i"i#s ko"kre5ios teisi"iore'#!ia+imo srities k!a#sim#s.90 Istori"iai teisės moks!ai. $ raidai didel! reikm! turėjo istorinė teisės mok%kla. >rie i$ teisės moksl$ pirmiausia

priskiriama @omėn$ teisė. Bia %pa atkreipiamas dėmes%s į tai, kokį vaidmenį @omėn$ teisės atliko (ormuojantis9akar$ Furopos teisės tradiijai. >rie istorini$ teisės moksl$ priklauso ir Cietuvos valst%bės ir teisės istorija ir kt. 4iemokslai (ormavosi taikant (iloso(ijos, soiologijos, mediinos ir kt. metodus.

Teisės moks!o kai$ st#ij- is4i$!i"os sistema.Akaemi"ės teisės st#ijos pirmiausia prasideda :

I. staija. 7endraisiais teisės teoriniais mokslais – teisės teorija. *ai +ie"tiso $o%i&rio staija. 4ioje stadijoje bendrais bruožais siekiama aprėžti visą teisės mokslą, atskleisti jo spei(iką, jo taikomus pažinimo metodus, atriboti teisėsmokslą nuo kit$ gretutini$ moksl$ istorijos, (iloso(ijos, politologijos ir kt.).II staija. is#mos skai(mas a!is. 4ioje stadijoje teisės samprata konkretinama. i tampa konkreti, atsižvelgiantį reguliuojam$ soialini$ sant%ki$ spei(iką. Bia bendrasis teisės pažinimas sk%la į akinius teisės mokslus, kur

bendroji teisės samprata virsta iviline, administraine, baudžiąmaja ar kt. akine teisės samprata. 4ioje stadijojedomimasi ne kuo teisės mokslai sutampa, bet kuo jie skiriasi vienas nuo kito. 8tengiamasi suprasti, kuo konstituinėteisė skiriasi nuo administrainės, baudžiamosios ir pan.III staija. S#skai(tos +is#mos +ie"tis#mo atk&rimo staija . <ai bendroji teisės samprata papild%ta ir sukonkretinta akinėmis teisės sampratomis, būtina vėl grįžti prie teisės kaip visumos, bet dabar jau ne kaipabstrakios, o kaip prie konkreios visumos, kuri praturtinta teisės ak$ spei(ika. 4ioje stadijoje jau aikiaisuprantama, kuo akiniai teisės mokslai skiriasi vienas nuo kito, kuo jie sutampa.*aigi akademini$ teisės moksl$ studij$ organiavimas savotikai primena smėlio laikrodį: 7endrieji teisės mokslaiteisės samprata) – akiniai teisės mokslai bendrosios teisės sampratos speialiavimas) – 7endrosios ir akini$ teisėsmoksl$ konkreti visuma.

Teisės teorijos metoo!o'i"ė reik,mė s$e4ia!iems teisės moks!ams/ "#o o'mati"ės $rie msta"5ios j#ris$r#e"4ijos.S$e4ia!ieji :,aki"iai0 teisės moks!ai) kad ir kiek jie tarpusav%je skirt$si, vis tiek %ra teisės mokslai. >riklaus%mą tai

paiai teisei daro: teisės samprata, bendr$j$ teisės sąvok$ sistema. >v. akiniai teisės mokslai naudoja tas paias bendrąsias teisės sąvokas: teisės norma, teisės prinipas, teisinis sant%kis, teisinė atsakom%bė, veiksnumas, teisnumas,teisės subjektas ir kt. *aiau i$ sąvok$ turinio akiniai teisės mokslai nenustato, o nenustato todėl, kad bendrosiosteisės sąvokos vartojamos daugel%je teisės moksl$. 4ią misiją atlieka teisės teorija, apibendrindama speiali$j$

akini$) teisės moksl$ praktiką. 4itaip teisės teorija padeda įtvirtinti speialiuosiuose moksluose įsitvirtinusiasnetikslias sąvokas. >v. baudžiamojoje teisėje %ra įsitvirtinusi nuostata, kad baudžiam$j$ įstat%m$ paskirtis – ne tik bausti, bet ir drausti tam tikras veikas. *uo tarpu teisės teorija teigia, kad baudžiamieji įstat%mai ne draudžia, o tik baudžia, nes draudimus nustato konstituinės teisės normos.*aigi analiuodama bendrąsias teisės sąvokas, teisės teorija kuria leistinas teisinio mąst%mo priemones. 4ias sąvokastobulindama teisės teorija prisideda prie kiekvieno akinio teisės mokslo pažangos.*eisės teorija eina teisės moksl$ priek%je. 5pibendrinant galima sak%ti, kad teisės teorija – tai konentruotai ireiktasvisas teisės mokslas, jo santrauka. *ai metodologinė teisės moksl$ įvairovės vienovė. i domisi ne kuo akiniai teisėsmokslai skiriasi vienas "#o kito) o k#o s#tam$a. O s#tam$a ta $a5ia teisės sam$rata ir t#o $a5i# be"r-j- teisėss+ok- a$arat#.

@i#o!aiki"ės teisi"i"ko k+a!i2ika4ijos ($at#mai.

@i#o!aiki"ės teisės sam$rata remiasi aikiu teisės ir įstat%mo sk%rimu, iskirdama teis! esant (undamentalesnį dal%ką negu įstat%mas, kadangi įstat%mas gali būti savavalikas.eigu teisė tapatinama su įstat%mu, tai pirmumas teikiamas ne teisingumui, o teisėtumui. O teisėtumo požiūriuteisininko legisto) kvali(ikaija reikalauja gerai iman%ti įstat%mus, j$ taik%mo proedūras, tiksliai juos taik%ti.

&



*okios kvali(ikaijos teisininkas susiduria su problemomis, kai susiduria su soialinėmis situaijomis, kurios nėraapra%tos įstat%muose.*aiau jeigu įstat%mas taikomas prie teisės, tai %ra teisi"'#mo teisėtumas, kuris %ra privalomas ne tik įstat%m$ v%kd%tojams, bet ir įstat%m$ leidėjams. *okiai nuostatai palaik%ti bei garantuoti atsiranda konstituinė ir administrainės valst%binės valdžios veiklos teisėtumo kontrolė. 4i kontrolė įpareigoja teisininkus – konstituinio ir administrainio teism$ teisėjus ne tik iman%ti, aikinti, taik%ti įstat%mus, bet ir vertinti įstat%m$ atitikimą konstituijai. *ai reikia, kad iandien teisingumo neėjas jau %ra ne tik įstat%m$ leidėjas, bet ir konstituinio ir administrainio teism$ teisėjai, kurie sprendžia, ar valdžios įstat%mai ir kt. teisės aktai atitinka konstituijojesu(ormuluotą teisingumą teis!). 5pie teisingumą dabar sprendžiama ne tik v%kdant, bet ir kuriant įstat%mus. <ad

įstat%mas %ra prietaraujantis konstituijai teisininkas dažnai spr!sdamas b%las remiasi ir bendrąja teisės samprata,visuotinai pripažintais teisės prinipais. *eisininkai dal%vauja ir rengdami bei vertindami įvairi$ teisės akt$ projektusanaliuoja įvairius soialinius reikinius). *odėl jie privalo iman%ti ir tokius mokslus: (iloso(iją, soiologiją,ekonomiką, psi6ologiją, vad%bą ir kt. *eisininkui svarbu žinoti ne tik paią normą, bet ir joje sl%pintį interesą bei tassąl%gas, kurioms esant tas interesas virsta visuomenine tvarka, garantuojania soialin! rimtį.

Teisės sam$rata ir jos raia.Teisės sam$rata tai įstat%m$ įvairovės vienovė. eigu teisininko kvali(ikaija būt$ tik įstat%m$ ir j$ taik%mo

proedūr$ iman%mas, tai jos siekiantis asmuo galėt$ susirinkti visus kodeksus, įstat%mus ir juos studijuoti i eilės.*aiau is jo darbas būt$ bergždžias. 9isiems įstat%mams bendra esmė %ra teisės samprata, kuri reikdamasis įvairiaisįstat%mais, kartu visuose įstat%muose ilieka ta pati. *ai reikia, kad pažindami kas %ra teisė, kartu pažįstame kas %raesmingiausia kiekviename ir visuose įstat%muose. *uomet žinome, koki$ reikalavim$ turi laik%tis pat%s įstat%mai, kad

jie būt$ teisiniai įstat%mai, o ne įstat%m$ leidėjo savivalė, įgavusi įstat%mo pavidalą.

8 TEMA. TEISĖS SAM>RATA KAI> TEISĖS MOKS FAIROĖS IENOĖTeisės sam$ratos teori"ė ir $rakti"ė reik,mė.Teisės sam$rata tai įstat%m$ įvairovės vienovė. eigu teisininko kvali(ikaija būt$ tik įstat%m$ ir j$ taik%mo

proedūr$ iman%mas, tai jos siekiantis asmuo galėt$ susirinkti visus kodeksus, įstat%mus ir juos studijuoti i eilės.*aiau is jo darbas būt$ bergždžias. 9isiems įstat%mams bendra esmė %ra teisės samprata, kuri reikdamasis įvairiaisįstat%mais, kartu visuose įstat%muose ilieka ta pati. *ai reikia, kad pažindami kas %ra teisė, kartu pažįstame kas %raesmingiausia kiekviename ir visuose įstat%muose. *uomet žinome, koki$ reikalavim$ turi laik%tis pat%s įstat%mai, kad

jie būt$ teisiniai įstat%mai, o ne įstat%m$ leidėjo savivalė, įgavusi įstat%mo pavidalą.Teisė soialinės svarbos atžvilgiu pril%gsta tokioms svarbioms žmogikumą ireikianioms kategorijoms kaipvisuomenė, moralė, valst%bė, kultūra ir kt. 2at teisė padeda žmogui tapti žmogumi ne kaip biologinei rūiai, bet kaipsoialinei būt%bei, sugebaniai būti kartu su kitais. Teisė at!ieka misij $arei'oja kiek+ie" %mo'- e!'tis $a'a!s#bjekti"i- teisi- ir $arei'- +ie"o+*.>ats teisės terminas nėra vienareikmis: turime žmogaus teis!, prigimtin! teis!, objektin! teis! teisės norm$ sistemą),

poit%viąją teis! sukurtą valst%bės), subjektin! teis! pareig$ v%kd%mu konkretaus asmens susikurtą leistiną elgesį).*eisė – %ra soialinis interesas, paverstas visuotinai privalomo elgesio tais%kle, skirta žmoni$ elgesiui norminti,

prieingiems interesams derinti.*eisė – tai 6umanistinė idėja įsisamoninti žmoni$ interesai), paversta visuotinai privalomo elgesio tais%kle teisėsnorma) ir galiausiai – žmoni$ elgesio real%be teisiniais sant%kiais).

Teisės sam$ratos sa"t(kis s# $o!iti"io re%imo ti$#. ?e kiekvienoje visuomenėje vienodai jauiamas teisės sampratos poveikis.Tota!itari"iams režimams teisės samprata tarsi nereikalinga, nes teisės praktika ia remiasi tik įstat%mu, o įstat%mas – valdaniosios jėgos valia.*eisės sampratos poreikis ir%kėja tik emokrati"ėse valst%bėse. Bia daugeliu atvej$ reikia remtis ne tik įstat%mu,

bet ir teise. Bia pripažįstama ir preedento teisė, besiremianti bendraisiais teisės prinipais, didesnis paties teismosavarankikumas įg%vendinant teisingumą, v%kdoma konstituinė ir administrainė įstat%m$ ir kit$ teisės akt$ teisėtumo kontrolė. Bia visi įstat%mai turi paklusti <onstituijai ne tik todėl kad ji turi aukiausią galią, bet ir dėl to,kad ji įkūnija teis! – tautos valią, privalomą ne tik pilieiams, bet ir paiam įstat%m$ leidėjui.

Teisė kai$ $ro4esas/ tr(s teisi"ės b&ties !('me"(s.

1 !('m#o Teisi"ės iėjos. *as interesas, kuris pretenduoja tapti elgesio tais%kle, turi būti įsisąmonintas žmogaussąmonėje ir turi būti susikurta pageidaujamo elgesio viija. >latonas raė, kad idėjos %ra vis$ daikt$ pradžios. 4iuoatveju teisinės idėjos – tai pageidaujamos soialini$ sant%ki$ modelio pav%džiai. *eisė egistuoja žmoni$ sąmonėjekaip idėja, kaip būsimo elgesio galim%bė. 4ioje idėjoje jau sl%pi siekis virsti kūnu – teisės normomis. 0dėja – taivert%bės suvokimas. <ada iai idėjai pritaria visuomenės dauguma, o įstat%m$ leidėjas suteikia jai įstat%mo (ormą, i

/



idėja virsta visiems privalomo elgesio tais%kle teisės norma), garantuojama valst%bės prievarta. 5tsižvelgdami į ią tais%kl!, žmonės ima atitinkamai elgtis tarpusav%je – atsiranda nauji žmoni$ sant%kiai.>irmas būties l%gmuo užtikrina teisės sąmoningumą, antrasis – to sąmoningumo norminį pobūdį ir privalomumą,treias – jo realumą (unkionavimą).*eisės prinipai, tai irgi l%g ir teisės idėjos.8 !('m#o Teisės "orma. *ai idėjinis elgesio tais%klės modelis, kuris jau %ra o(iialiai paskelbtas, valst%bė jį gina,todėl jis tampa visuotinai privalomo elgesio tais%kle ir daro tiesioginį poveikį žmoni$ elgesi$.9 staija Teisi"iai sa"t(kiai. *ai teisės norm$ su(ormuluoti leidimai ir paliepimai, kurie virto praktiniu žmoni$ elgesiu teisiniais sant%kiais).

*aigi teisinės būties l%gmenis galima pavaiduoti taip: teisinė idėja – teisinė norma – teisiniai sant%kiai.*eisė – tai 6umanistinė idėja įsisamoninti žmoni$ interesai), paversta visuotinai privalomo elgesio tais%kle teisėsnorma) ir galiausiai – žmoni$ elgesio real%be teisiniais sant%kiais).Teisi"ė iėja) teisės "orma ir teisi"iai sa"t(kiai tai tr(s $irmi"ės 2#"ame"ti"ės teisės kate'orijos) !ei%ia"5ios"#sak(ti teisės sam$rat.

Teisės kai$ k#!t&ros rei,ki"(s.*aiau teisė %ra ne tik proesas, bet ir kultūros reikin%s. <ultūra – tai žmogaus kūr%ba, o kūr%ba – tai žmogausdvasios objekt%viaija, ireikimas regimu pavidalu, įsikūnijimas gamtinėje medžiagoje, žmoni$ praktiniameelges%je. 9adinasi teisė tik todėl %ra kultūros reikin%s, kad ji – žmogaus kūrin%s. O būdama žmogaus kūrin%s – jis

prasideda nuo žmogaus sąmonės – geidžiamo idėjinio) soialini$ sant%ki$ projekto.

Teisės ir +a!st(bės) teisės ir $o!itikos sa"t(kis. a!st(bė kai$ teisės kate'orija.0nstituinė teisės samprata i vidaus suvien%dama prigimtin! teisines idėjas) ir poit%viąją teis! prigimtinės teisėsinstituinė (orma) parodo, kokio pobūdžio j$ sant%kis. >oit%vioji teisė ivedama i prigimtinės, poit%vioji teisė

paveria prigimtinės teisės idėjas konkreia valst%bės ginama elgesio tais%kle.0nstituinė teisės sampratą toliau konkretina teisės ir valst%bės sant%kis: kuriam i io sant%kio dal%vi$ teikti"as$irm#mas teisei ar +a!st(bei. *ai priklauso nuo to, ar valst%bė saistoma teisės kaip i visuomenės k%laniostvarkos, ar atvirkiai – gali laisvai, savo nuožiūra, kurti ir kaitalioti tą tvarką.3 Etatisti"ėje teisės sampratoje, kur valst%bės valia – vienintelis teisės altinis, o teisės norma – vienintelė teisės būtis

– $irme"(bė teikiama +a!st(bei. *uomet valst%bė nėra saistoma jokios kitos teisės, kaip tik savo sukurtosios.' eigu vadovausimės $i!ieti"e teisės samprata, pagal kurią teisės altinį sudaro bendrosios žmogaus vert%bės g%v%bė,sveikata, laisvė, susikurtas turtas), egistuojanios anksiau už valst%b! ir nepriklasomai nuo jos, dėl kuri$ pat%sžmonės sudaro tarpusavio sutartis, normina jomis savo elgesį, tai turėsime pripažinti teisės $irm#m $rie, +a!st(b*.*as pirmumas reikia, kad teisės normas valst%bė nustato ne savavalikai, o atsižvelgdama į minėtas vert%bes.9alst%bė, nustat%dama teisės normas, riboja vieno asmens teis! tik tiek, kiek to reikia kito asmens teisei apsaugoti.<urdama teis!, valst%bė %ra saistoma alia jos egistuojani$ vert%bi$ – pagrindini$ žmogaus teisi$. 9isuomenė per valst%b! ir jos padedama kurią teis!.' So4io!o'i"ėje teisės sampratoje kuri teis! kildina i realiai susiklosiusi$ soialini$ sant%ki$), teisė ir +a!st(bė$asiro(s esa"5ios +ie"oo !('me"s, egistuos j$ vert%binė pusiausv%ra, nes pripažįstama, kad teis! (ormuoja tiek valst%bė kuri leidžia įstat%mus), tiek (aktiniai žmoni$ sant%kiai.<adangi ,i#o!aiki"ė emokrati"i- valst%bi$ teisinė sistema orientuojasi į $i!ieti"* teisės sampratą ir teisin! valst%b!,tai teisės ir valst%bės sant%kis sprendžiamas teisės naudai: ne valst%bė iranda teis!, o valst%bė auga i teisės, per teis! ir bendrai su teise.

9alst%bei teisė reikalinga ne mažiau kaip teisei valst%bė. *eisės įtaka valst%bei pasireikia dvejopai: 1) valst%bėsvidaus organiaijai" #) jos veiklai. 9alst%bės vidaus organiaija nustatoma remiantis teise ir valst%bės instituijos(unkionuoja neperžengdamos tos paios teisės nustat%t$ rib$. *eisė garantuoja valst%bės stabilumą, jos veiklosveiksmingumą, kontroliuoja valst%bės veiklos teisėtumą, jos atitikimą <onstituijai ir visuotinai pripažintomsvert%bėms.*aigi teisė ir valst%bė %ra dvi pradinės žmogaus iviliuotumo sąl%gos. os eina kartu ir %ra organikai susijusios.

9 TEMA. TEISĖS SAM>RAT FAIROĖTeisės sam$ratos) j- metoo!o'i"ės $rie!aios) $a'ri"i"iai tei'i"iai.9ieni teise laikė teisės norm$, su(ormuluot$ teisiniuose tekstuose, rinkinius kn%ginė teisė), kiti teisės ar pareigūn$

priimt$ sprendim$ rinkinius, kitiems teisė – tai tas pats, kas ir žmogaus psi6iniai ig%venimai, dar kitiems – tairinkin%s teisės norm$, kurios vienaip ar kitaip suprantamos žmogaus prigimties.

4ios sampratos sutampa tik vienu pož%miu – tai idėja, kad teisės %ra visuomeninio g%venimo tvarka. *oliau prasidedaskirtumai, ir tie skirtumai daugiausia ik%la atsakinėjant į klausimą, kas %ra teisės altinius, kokiu būdu teisė %rasusijusiu su žmoni$ interesais.I. Teisės sam$rat- skirst(mas >AGA TEISĖS @ATINF/

H



10Teo!o'i"ė arba ie+i,koji teisės ki!mės teorija. 4i pažiūra atsirado mėginant nežemikomis priežastimis paaikintižemikus dal%kus. 7uvo teigiama, kad teisė %ra ne žmogaus, o dievikojo intereso pavertimas elgesio tais%kle. 7uvoaikinama, kad teisės paskirtis – saugoti ne tik stipri$j$, bet vis$ žmoni$ gerov!. 7et ar gali teisė atsirasti i žmogaus,kuri i prigimties %ra egoistas, žinantis tik savo interesus. *aigi teisė negalėjo atsirasti i egoistiko žmogaus interes$,todėl jos altini$ reikėjo iekoti kitur, aukiau žmogaus. *odėl teisė – ne žmoni$ kūrin%s, o diev$ dovana, skirtažmoni$ egoimui velninti, sulaik%ti jį nuo nuodėmės, į kurią žmog$ kreipia jo egoimas. >v. @omėnai manė, kad j$ teisės kilusios i v%riausiojo dievo upiterio. ;%dams -ekalogą %ra dav!s -ievas. -ievo įkvėptas 2oė paraė>enkiakn%g!, apimanią paproi$, pilietin! poit%viąją) ir apreiktąją teis!. 4ią kn%gą ž%dai vadino tiesiog *6oratiesa).

*uo metu buvo manoma, kad teisės reikia laik%ti ne todėl, kad ji garantuota (iine jėga, o kad ji k%la i didžiausiosmoralinio 5utoriteto, esanio vir žmogaus. <as nusikalsta artimui, tas nusikalsta ir -ievui.80 >ri'imti"ės teisės teorija. *eisės altinis i -ievo valios buvo perkeltas į žmog$, į jo prigimtį, jo egisteniniusinteresus. >rigimtinei teisės pirmiausia rūpėjo ne kokia %ra teisė, o kokia ji turi būti.>a'ri"i"iai $ri'imti"ės teisės teorijos $ost#!atai:

' prigimtinės teisės ,a!ti"is %ra %mo'a#s g%v%bė, sveikata, laisvė) ar visuomenės $ri'imtis. 7e i$ prigimtini$ teisi$ žmogus nustot$ buv!s tas, kas %ra. *eisės nėra žmogaus kūrin%s, o egistuoja savarankikai ir nepriklauso nuo žmogaus valios ir sąmonės.

' >rigimtinė teisė – rinkin%s norm$ arba vertinim$, kurios reglamentuoja žmoni$ elgesį.' >rigimtinės teisės normos ireikia tam tikrą normin! tvarką, bet skirtingą nuo tos, kurią nustato poit%vioji

teisė valdžios aktai). >v. kiekviena tau turi teis! į laisv! ir nepriklausom%bė, nesvarbu, ar tokią teis! konkreiai tautai pripažįsta galiojanti poit%vioji valdžios) teisė.

8kiriami tr%s prigimtinės teisės altiniai: 1) -ievo apreikimas" #) žmogaus prigimtis" &) žmogaus protas.I9000 a. pab. prigimtinės teisės prinipai susilaukė konstituinio pripažinimo ir įtvirtinimo. ie buvo įtvirtinti 59

?epriklausom%bės deklaraijoje, vėliau >ranūijos žmogaus ir piliei$ teisi$ deklaraijoje. 1DD# m. Cietuvos<onstituija žmogaus teises taip pat pripažino prigimtinėmis.II Teisės sam$rat- skirst(mas $a'a! TEISĖS KIDINIM I@ JĖGOS >ERSARA GARANTOTOINTERESO/1) 4i teisės teorija teigė, kad teisės altinis %ra ne apskritai žmoni$, o tik (iikai, ekonomikai ir politikai stipri$j$ interesai.9iena i toki$ idėj$ – %ra G#m$!o+i5ia#s $rie+artos teorija. o teigimu, pati valst%bė atsiradusi kaip organiaija,kuri buvo reikalinga nugalėtiesiems vald%ti. 9alst%bė ir teisė – tai organiainės priemonės įg%vendinti stipri$j$ valią,

paversti j$ interesą visai visuomenei privalomo elgesio tais%kle. =rubi jėgos persvara – tai valst%bės ir teisės altinis.*okia teisės samprata palaipsniui velnėjo ir prarado akivaidaus tarnavimo vienai soialinei grupei pož%mius. 7uvoteigiama, kad teisė tai jėgos persvara besinaudojanios soialinės grupės interesas, paverstas visiems privalomoelgesio tais%kle.80 Marksisti"ė teisės teorija. 2arksas teigė, kad teise gali virsti ne bet kuris, o tik disponuojantis soialine jėgainteresas, o tos jėgos pagrindine (orma jis laikė ekonomin! jėga privaios nuosav%bės). is teigė, kad visi tie, kurieneturi privaios nuosav%bės nedal%vauja kuriant teis! visuomenin! tvarką).90 Rea!isti"ė teisės sam$rata arba Jėri"'o i"teres- j#ris$r#e"4ija . *eisė pagal ėringą susideda i dviej$ struktūrini$ element$: intereso ir jo apsaugos me6animo. *eisės tikslas – apsaugoti visuomenės ir asmens laisv!.*eigė, kad žmogus teises ne atsinea, o isikovoja.2inėtos teorijos teis! kildino tik i jėgos persvarą turinio soialinio intereso.III. TEORIJOS KIDINANIOS TEIS I@ >RIE@ING INTERES KOM>ROMISO/3ormavosi visuomeninės sutarties, solidarumo ir kt. teorijos, kurios intereso virsmą siejo ne su prievarta, o su

kompromisu. 4i$ idėj$ alininkai teigė, kad teisės altinis %ra žmoni$ interesas. -al%vauti nustatant visuotinai privalomo elgesio tais%kl! visuomenin! tvarką) gali bet kurios soialinės grupės interesas, derindamasis su kit$ soialini$ grupi$ interesais kompromiso pagrindu. >rie toki$ teorij$ priskiriamos: visuomeninės sutarties ir solidarumo teorijos.10 is#ome"i"ės s#tarties teorija. *eisė ir valst%bė atsiranda ne i brutalios prievartos, o i būtin%bės abipusėmisnuolaidomis derinti prieingus žmoni$ interesus. *eisė suprantama kaip prieing$ interes$ kompromisas, pavirt!s

bendro elgesio tais%kle.80 So!iar#mo teorija. 4i teorija aikino, kad solidarumas tai bendra visuomenės pareiga ir buvo raginama ia dvasiaauklėti visuomen!, nes soialinė problema darbo žmoni$ g%nimas) kartu esanti ir auklėjimo problema.8olidarumas tai nuolatinis asmenini$ ir visuomenini$ interes$ derinimas. 8olidarumas reikiasi dvejopai: interes$

panaumu ir darbo pasidalijimu. >irmuoju atveju žmonės solidarūs todėl, kad turi bendr$ interes$, o antruoju – solidarumo būtin%bė k%lanti i to, kad asmuo, negalėdamas pats pasigaminti vis$ jo egistenijai reikaling$ reikmen$,

priverstas bendrauti su kitais žmonėmis, keisdamasis su jais paslaugomis.

>o7it(+isti"ės ir "e$o7it(+isti"ės teisės sam$rat- isk#sija.0storijoje egistavusias teisės sampratas galima suskirst%ti į dvi pagrindines idėjine kr%ptis: poit%vistin! ir nepoit%vistin!.

J



Teisi"is $o7it(+i7mas. *ai I0I a. 00 pusės ir II a. pradžios teisinė ideologija, kuri i,a#k,ti"a +a!st(bės +aime"teisėje. 0liko dviej$ skirting$ versij$ teisinis poit%vimas: anglosaks$ Ostinas, Kartas) ir kontinentinis ėringas,elinekas).Teisi"iam $o7it(+i7m#i b&i"'i br#o%ai/

' subjekt%vistinė teisės samprata. *eisė – tai visuma valst%bės sukurt$ visuotinai privalomo elgesio tais%kli$,garantuot$ valst%bės prievarta. 9alst%bės valia ia nėra saistoma joki$ nuo valst%bės nepriklausomaiegistuojani$ vert%bi$.

' *eisė griežtai skiriama nuo moralės. 5tstovai manė, kad moralumas nėra būtinas teisės pož%mis. ?et amoraliteisė nenustoja būti įpareigojanti, kol ji nėra įstat%m$ leidėjo panaikinta.

' *eisės problema keiiama įstat%mo problema. 9iskas, ką valst%bė sukuria kaip visuotinai privalomo elgesiotais%kl! %ra teisė. Kiek+ie"as stat(mas (ra teisi"is) "es "ėra stat(mo) k#ris "et#rėt- teisės "orm-. Okoks t- teisės "orm- t#ri"(s) tai "e j#ris$r#e"4ijos reika!as) "es j#ris$r#e"4ija omisi "e e!'esiotais(k!ės t#ri"i#) o $a5ia e!'esio tais(k!e :teisės "orma).

' *eisės taik%mo pirmumas prie teisėkūrą. *eisės mokslas tiria teisės (ormą, apeidamas jos turinį.' 7ūties ir privalomumo pasauli$ atsk%rimas. 7ūties pasaulis, kaip empirinė tikrovė, %ra pažini, o privalomumo

pasaulis %ra tas, kuris vertinamas kai geras, teisingas, ' %ra neprieinamas pažinimui.*aigi teisiniam poit%vimui teisė – tai valst%bės nustat%t$ ir valst%bės valią ireikiani$ įpareigojam$j$ teisės norm$ rinkin%s.*radiinis poit%vimas teigia, kad normos reguliuojanios žmoni$ elgesį, gali kilti i žmogaus valios, o ne i jo proto.4i teė remiasi poit%vimo nuostata dėl teisės atsk%rimo nuo moralės, o jos pagrindu – ir nuo protingumo. <ildinantteisės normą tik i valios valia – tai įsisąmoninti žmoni$ interesai) joje gali ir nebūti teisingumo, nes teisingumas %ra

ne žmogaus valios interes$), o proto kategorija. *odėl suprantama, kodėl i valios, o ne i proto kildinama teises itinžavisi nedemokratiniai režimai, kurie priimdami įstat%mus, pirmiausia remiasi vien$ soialini$ grupi$ interesaisdaugiau ar mažiau ignoruodami kit$ soialini$ grupi$ interesus ir todėl priversti remtis jėga. >rotingumas ianelaikomas būtina teisės pož%miu tik todėl, kad būtinu teisės pož%miu nelaikomas teisingumas, kuris %ra vien protokategorija. >rotas %ra būtina priemonė ateiti į teis! teisingumui. *eisingumas ir protingumas – sukeiiamos sąvokos.*eisingumas tik todėl %ra protingumas, kad jis reikalauja i kiekvieno savo naudą derinti su kito asmens nauda ir itaipvengti savo interes$ ikėlimo, nes tai lemia kon(liktus, o kon(liktai – susinaikinimo grėsm!. *eisi$ ir pareig$ vienoveraionaliuotas interesas įg%ja artimą ne kaip savo prieą, o kaip bendradarbį, partnerį. *ai reikia, kad protinga ar teisinė teisinė tvarka kildinama ne i gr%nojo intereso, ne i gr%nosios valios, o i protu valdomos valios.Ne$o7it(+isti"ė teisės sam$rata. <ritikuojant teisinio poit%vimo vienpusikumą, (ormavosi nepoit%vistinė teisėssamprata, kuri siekė pažvelgi į teisės t#ri". 8varbiausia nepoit%vistinės teisės sampratos idėja – tirti teis* ir t#ri"io$o%i&ri#, sieti ją su istoriniais žmoni$ interesais.9isi nepoit%viosios teisės konepijos alininkai kritikuoja poit%vimo teiginį, jog teisė esė visikai ireikiamavalst%bės valdžios leidžiamais norminiais tekstais ir pripažįsta, kad %ra būtini teisei elementai – teisingumas ir

protingumas, nesvarbu %ra jie įra%ti į teisinius dokumentus ar ne. >rie toki$ prinip$ jie priskiria vis$ l%g%b! teisei,draudimą diskriminuoti žmones dėl rasės, politini$ ar religini$ įsitikinim$, gina žodžio laisv! ir kt. ?epoit%vistineikonepijai priskirta ir 9isuotinė žmogaus teisi$ deklaraija. *ais prinipais buvo remiamasi ir ?iurnbergo tribunole.9ienas i t$ prinip$ sako, kad žmogus kaltas dėl žmoni$ žud%mo, negali teisintis įstat%mo v%kd%mu.

?epoit%vistinės teisės sampratos alininkai skirtingai nei teisiniai poit%vistai aikina ir subjektin! teis!, ją laiko pirmesne už objektin!. 0ndividas turi tam tikras teises, nesvarbu ar valst%bė %ra pasiruousi jas pripažinti. ie mano,kad kai kurios žmogaus teisės iplaukia i paios žmogaus prigimties ir valst%bė negali j$ paneigti.

Teisės sam$rat- +airo+ės a$ibe"ri"imas.

9ertinant minėtas teisės sampratas galima teigti, kad kiekviena j$ turi savo istorinį pagrindą egistuoti, nes paaikinateis! konkrei$ istorini$ sąl%g$ atžvilgiu. <onkreti teisės teorija %ra teisinga tiek, kiek ji atitinka tam tikro meto tamtikros alies teisinio reguliavimo poreikius.>v. marksistinės teisės samprata kildino teis! i klasinės visuomenės struktūros, o (unkijas – i poreikio įtvirtintivaldaniosios klasės interesus. 2arksistinė teisės samprata teisingai aikino praeit%je v%kusius visuomeninius

proesus. 0r tai buvo teisinga iki 00 pasaulinio karo. >askui įv%ki$ raida pasidarė nebepaaikinamos marksimo požiūriu.4iandien į priekį aikinant teisės prigimtį ir paskirtį ieina visuomeninės sutarties ir solidarumo teorijos. 4ios teorijos

populiarumą lėmė dvi priežast%s: 1) te6ninės iviliaijos plėtra, kai al%s, disponuojanios galinga karine jėga,negali tikėtis vald%ti taut$ ir teritorij$ remdamosi kurios nors vienos soialinės grupės interesais, jėga slopinti kit$ grupi$ interes$. 8usinaikinimo grėsmės suvokimas veria teikti pirmumui ne kon(liktui, bet teisei, bendradarbiavimuiir kompromisui. #) padidėj!s vis$ soialini$ grupi$ akt%vumas ginant savo teises.

Lkinės veiklos globaliaija kelia žmonijai ir kit$ pavoj$: aplinkos tara, ekologinė kriė. 0r siekis ivengti vis$ i$ pavoj$ veria pasaulio tautas bendradarbiauti, derinti, riboti, vald%ti prieingus interesus, kad būt$ pasiekta bendragerovė kaip žmogaus saugumo ir sant%kinio stabilumo garantas. >agal ią nuostatą valst%bė ir teisė įsiprasmina nekaip prievartos, o kaip santarvės ir kompromiso palaik%mo priemonės.

M



Paskaitų metu: Nemaišyti teisinio pozityvizmo ir pozityviosios teisės sąvokų! POZITYVIOJI TEISĖ – taisyklių (normų) sistema, kurią išleidžia arba sankcionuoja valsrybė ir kurių laikymąs užtikrina valstybės prievarta POZITYVIZMAS " teorija, doktrina, kuri sako, kad yra tik pozityvioji teisė, kitokios teisės šakos nėra ir b#ti ne$ali

%eisė turi & ontolo$inius teisės ly$menis (e$zistenciija)' teisinės idėjos; teisės no!ma; teisiniai sant"kiai;• teisinės idėjos " tai pirmasis teisinės b#ties ly$muo, tai pa$eidajamo socoalinių santykių modelio vaizdiniai,

teisė ia dar e$zistuoja žmonių sąmonėje kaip idėja, kaip dvasinė b#simo el$esio $alimybė *ž šios sąmonėsribų dar nėra teisės kaip jė$os, $alinios daryti realų poveikų praktiniam žmonių el$esiui+

• teisės no!ma " antrasis ly$muo, tai teisės materializavimo žin$snis, kai teisės idėja jau virtusi privalomael$esio taisykle, i daro tiesio$in poveik žmonių el$esiui %ai padaroma teisėk#ros pa$alba

• teisiniai sant"kiai " treiasis ly$muo, paskutinė idėjos materializavimosi stadija, tai teisiniai santykiai jau sure$uliuoti normomis

Teisės #aski!tis "!a $mo%aus teisių a#sau%a& !e%u'iuojant ta!#usa(io sant"kius %eisė turi prasm- tik tada, kai jirealiai veikia žmonių santykius %eisė turi e$zistuoti ir teisinių santykių ly$meniu TEISĖS )*YVE+,I+IMAS " procesas, kai teisė pereina teisinius santykius.ai pradedam $yvendinti teisines normas, mes jas paveriam žmonių teisiniais santykiais

/ri$imtinės teisės samprata " teisė kyla iš jos pri$imties i e$zistuoja kaip idėja 0alstybė pa$al tąidėją turi kurti savo normas /ozityvizmui nesvarbu ar ji veikia ir kaip ji veikia 1varbiausias 2aktas, kad valstybė jąišleido ir tiek

134536375N81 %95181 1:;/<:%: " teisinių santykių ly$menio %as taisykles tvarko, kuriosnusistovi visuomeniniuose santykiuose .aip ji realiai veikia, o ne kas parašyta %eisė turi e$zistuoti visais &ly$menim Ne$alima išskirti vieno kaip svarbesnio Ne bet kokios idėjos $ali b#ti paverstos teise 5dėjos, neišreikštoskaip teisinės normos, nėra teisė %eisė turi veikti, kad b#tų teise

; TEMA. TEISINIS >ERSONAILAIMAS/ @IOAIKINĖS NE>OLITISTINĖS TEISĖS SAM>RATOSARIANTASTeisi"is $erso"a!i7mas tai teisės samprata, pagrįsta rinkos ekonomikos ir demokratinio visuomenės susitvark%mo

prinipais. is kildinama i / aksiom$.Teisės sam$ratos aksiomatika.*eiginiai aksiomos), kurie priimti be įrod%mo: 1) asme"s $irm#mo prie valst%b! arba kitus soialinius darinius

pripažinimas vieno asmens vert%bės: g%v%bė, laisvė nėra svarbesni už kitos asmens vert%bes)" #) atskiro asmenskultūrinis nepakankamumas. K#!t&ri"is "e$aka"kam#mas reikia, kad asmuo nesugeba sau susikirti visas kultūrines

vert%bes pasistat%ti namą, pasisiūti batus, drabužius ir pan.). &) ?orint įveikti kultūrinį nepakankamumą žmonės turi bendrauti vienas su kitu. Be"ra+imo b&ti"(bė apsikeitimas paslaugomis – norint įveikti kultūrinį nepakankamumą). *ai keitimasis paslaugomis. /) *as bendravimas – keitimasis paslaugomis v%ksta ek+i+a!e"ti"i-mai"- l%giavertikumo) pagrindu.*eisė %ra leidimo ir paliepimo vienovė, kuri k%la i pai$ asmen$. *eisė k%la i intereso. O tas interesas k%la ikonkretaus žmogaus intereso.4i$ aksiom$ logika veria teisės apibrėžimą pradėti nuo subjektinės teisės, o paią teis! apibrėžti kaip leidim$ ir

paliepim$ vienov!.4i vienovė pusiausv%ra: a) ireikia ne(ormaliuotą visuomenin! sutartį" kompromisu suderina vieno asmens naudą sukito asmens nauda asmeninius ir visuomeninius interesus)" lemia vis$ asmens subjektini$ teisi$ sant%kinumą" asmenslaisv! daro iviliuotą teisin!)" apibrėžia teis! ne kaip valdžios, o kaip žmogaus teis!" %ra pasiekiama sant%ki$ dal%vi$, parlamento (rakij$ interes$ derinimu, susitarimais" galioja tik demokratinės visuomenės teisei ireikti.

E'7iste"4i"is i"teresas/ a0 materia!i"is? b0 +asi"is.5smuo g%vendamas visuomenėje, jam ik%la visuotinio saugumo reikalas nuo kit$ asmen$. >agarbos reikalavimas – tai saugumo reikalavimas – tai būtin%bė sunorminti kit$ asmen$ elgesį.Kai$ i"teresas +irsta e!'esio tais(k!e/E'7iste"4i"is i"teresas/ a) dvasinis b) materialinis – pagarba tai norminis l%gmuo) – @eikalavimas pagarbos tai dar ne teisė, o asmens egoimas) – įsipareigojimas pagarbai – egoimasAaltruimas – teisė, leidimas A pareiga, paliepimasjos turi viena kitą papild%ti). 4iame l%gmen%je suvienijama asmeninė nauda su kito asmens nauda. Bia pasiekiama

prie%bi$ vien%bė.Teisė – tai reikalavimas pagarbos ir įsipareigojimas pareigai. *eisė (iloso(inė kategorija %ra egoimo ir altruimovienovė. *eisė – tai teisi$ arba leidimo ir paliepimo pareig$) vienovė. eigu mes teis! atskirsime nuo pareigos, tai busanar6ija. >areigos atskiros nuo teisi$, tampa prievolėmis. <ad ilaik%ti tesiės nustat%tą tvarką, teisinis požiūris turi

būti papild%tas gailestingumo požiūriu. >rieing$ interes$ turėtojai turi užmegti dialogą. ie turi pavieinti savo

interesą žodžio ar spaudos laisvė). <ompromisas pasiekiamas per dialogą – pasiekus kompromisą – abi pusėssusitaria dėl teisi$ ir pareig$. <ompromisas %ra į(orminamas įstat%mu. *ai susitarimo reultatas. ?uolat kompromisaisartėjama prie vienovės.

N



Teisi"is $erso"a!i7mas. >rakti"ė teisės sam$ratos reik,mė. *eisės sampratos svarbą lemia ir tokie poreikiai: 1)sukurti rinkos ekonomikos ir demokratijos vert%bi$ sistema pagrįsta teisin! doktriną – metodologinį, vert%bini$ teisinės sistemos problem$ suvokimo ir sprendimo orient%rą" #) užtikrinti vienodą konstituijos ir kt. *eisės akt$ aikinimą bei taik%mą" &) teisinio reguliavimo spragos atveju taik%ti teisės analogiją remtis bendraisiais teisės

prinipais).2ūs$ laiką atitinkanios teisės sampratos paiekos iandien v%ksta integruojant teisinio poit%vimo ir prigimtinėsteisės idėjas: i poit%vimo siekiama perimti jo nustat%tus (ormaliuosius teisės pož%mius, i prigimtinės teisės – turininguosius. 3ormalieji pož%miai esminiai pož%miai): elgesio tais%klė, visuotinai privaloma, garantuojama

prievarta" turiningieji pož%miai: teisingumas, laisvė, l%g%bė – tam tikros vert%bės.

K rei,kia a$ibrė%ti teis* tota!itari"io ir emokrati"io re%im- s!('omis;odis apibrėžti teis! turi skirtingas prasmes skirting$ politini$ režim$ sąl%gomis. ?edemokratiniai režimai įstat%m$kūrimu pirmiausia siekia apsaugoti, įg%vendinti interesus ne visos visuomenės, o tik jos dalies, turinios ekonominėsir politinės jėgos persvarą. *odėl ia norima apibrėžti teis! tik kaip klasin!.*odėl "eemokrati"io režimo sąl%gomis a$ibrė%ti teis* tai a$ibrė%ti +a!%ios teis*.9aldžios teis! apibrėžianios teorijos %ra teisinis poit%vimas ir atitinkamos jo atmainos. *eisė ia kildinama ivalst%bės ir valst%bės priemonėmis garantuojama.<itaip %ra emokrati"i- ali$ teisėje. Bia teisės turinį lemia įvairi$ soialini$ grupi$ interesai, kuri$ įg%vendinimasreikalauja tarpusavio bendradarbiavimo, kompromis$. *odėl emokrati"io režimo sąl%gomis a$ibrė%ti teis* taia$ibrė%ti %mo'a#s teis*. ;mogaus teis! apibrėžianios teorijos prigimtinės teisės teorija, solidarumo, visuomeninėssutarties ir kt.).

D# teisės sema"ti"iai !('me"(s.5smuo g%vendamas visuomenėje g%vena apsuptas kit$ individ$. =%venant visuomenėje jam k%la pavojus apsaugotisavo interesą nuo kit$ individ$. 4i grėsmė skatina individą vertinti savo interesą g%v%b!, sveikatą, laisv!, turtą ir kt.),kaip jo egistenijai reikmingą ir reikalauti, kad kiti individai susilaik%t$ nuo žalingo elgesio io intereso atžvilgiu.@is i"teresas ir $asta"'os j a$sa#'oti "#!emia $rai"* teisės str#kt&r # jos !('me"is arba e!eme"t#s/

1) ert(bi". 9ert%binis teisės l%gmuo – tai asmens i"teresai3+ert(bės) kurias jis nori apsaugoti, susikurti ar įg%ti normindamas savo ir kit$ asmen$ ar instituij$ elgesį. 5pibendrinant jas gali vadinti teisės objektuinteresas). *as objektas gali būti materialus, dvasinis.

#) a!i" :"ormi"is0 teisės elementas – tai subjekt%vus asmens reikalavimas pagarbos savo egisteninėmsvert%bėms teisės objektui). *as reikalavimas adresuojamas kitiems individams, kad jie susilaik%t$ nuo žalingoelgesio. >agarbos reikalavimas savo interesui dar nėra subjektinė teisė, o tik pretenija į tokią teis!. *ai tik pareikimasvisuomenei. <odėl gi kiti asmen%s turi v%kd%ti tokį pareikimą *odėl reikia, kad toks reikalavimas būt$ visuomenėjelegaliuotas, kad kitiems asmenims jį v%kd%ti būt$ ne tik privalu, bet ir naudinga. *odėl asmuo pasižada suderinti savonaudą su artimo nauda – sukuria būkl!, kurią vadiname visuomenini$ ir asmenini$ interes$ sutapimu.I, 5ia i,$!a#kia $rai"is teisės a$ibrė%imas teisė tai $a'arbos reika!a+imas ir si$arei'ojimas $a'arbai. 5rbateisiniais terminais – tai subjektini$ teisi$ ir pareig$ vienovė. *ai reikia, kad individas negali apsaugoti savo interesoteisės objekto'vert%bės) kitaip, kaip tik gerbdamas kito asmens tokią pat teis!, kad tokio įsipareigojimo būtin%bė k%lane i paprasto altruimo sav!s isižadėjimo), o i tos paios meilės savo paties interesui – i egoimo.*eisi$ ir pareig$ vienovė %ra tas bendras struktūrinis elementas pradas), kuris pasikartoja visuose trijuose teisinės

būties l%gmen%se. *eisini$ iėj- atveju – teisi$ ir pareig$ vienovė egistuoja kaip mąst%mas, suvokimas savo naudą derinti su artimo nauda" teises "orm- atveju – kaip visuotinai privaloma elgesio tais%klė" teisini$ sa"t(ki- atveju – kaip konkretaus teisinio sant%kio dal%vi$ konkrei$ teisi$ ir pareig$ vienovė.

*eisi$ ir pareig$ vienovės sąvoka suteikia pagrindą kurti vientisą jurisprudeniją.

Teisės str#kt&ros +ii"is $rie,tari"'#mas.E'oi7mas :s#bjekti"ė teisė0 ir a!tr#i7mas :$arei'a0 %ra didžiosios žmogaus ir teisės esm! ireikianios prie%bės,kurios susivienija žmogaus elges%je su artimu keiiantis paslaugomis remiantis l%giaveriais mainais ir susijungiavidiniu r%i$ – negalima tapti teisėtu egoistu teisės subjektu) kartu netampant ir altruistu pareig$ v%kd%toju). 7ūtentia prie%bi$ vienove ir atsiskleidžia teisės esmė.8ubjektinė teisė atskirta nuo pareigos, virst$ privilegija agresija prie artimą), o pareiga be teisės – prievoleinaudojimu, verg%ste kito asmens naudai).

Skirt#mas tar$ $ri+i!e'ijos ir teisės) tar$ $arei'os ir $rie+o!ės.8ubjektinė teisė atskirta nuo pareigos tik teisė nieko neįsipareigojant), virst$ privilegija agresija prie artimą), o

pareiga be teisės – prievole inaudojimu, verg%ste kito asmens naudai).Ga!ima tokia $ri+i!e'ijos ir $rie+o!ės 2orma!i7a4ija/>ri+i!e'ija teisės P $arei'os :teisi- a#'ia# "e'# $arei'-0?>rie+o!ė teisės Q $arei'os :teisi- ma%ia# "e'# $arei'-0.S#bjekti"ės teisės 2orm#!ė/

D



S#bjekti"ė teisė !eiimai $a!ie$imai :$o7it(+&s ir "e'at(+&s0 :e"k!as rei,kia !('ia+erti,k#m0.>ri'imti"ė teisė nežino $ri+i!e'ij-, nes negali būti pagarbos be reikalavimo jai įsipareigoti, neleidžia vienamindividui įg%vendinti savo teisės kito individo teis$ siaurinimo sąskaita.>ri+i!e'ija gali būti tik $o7it(+iosios teisės kategorija. ?es privilegiją gali suteikti tik savivaliaujanti jėga – valst%bė,kurdama neteisinius įstat%mus.>ri+i!e'ijos anksiau ar vėliau tampa pavojingos ne tik visuomenei, bet ir j$ turėtojams. 5gresija prie artimą galiausiai virsta agresija prie save patį.

S#bjekti"i- teisi- sa"t(ki"#mas ir jo $a'ri"ai. :ka "e'a!ima sak(ti tik s#bjekti"ės teisės) tai "eatskiriama

s+oka "#o s#bjekti"i- teisi- ir $arei'- +ie"o+ės0.>ožiūris į teis! kaip subjektini$ teisi$ ir pareig$ vienov! atskleidžia vis$ asmens teisi$ sant%kinumą. *as sant%kinumasne savavalikai nustatomas valst%bės, o iplaukia i paios teisi$ ir pareig$ pusiausv%ros, %ra būtinas jos sekmuo: nėrasubjektini$ teisi$ be pareig$ ir nėra pareig$, kurios nesukurt$ subjektini$ teisi$. *eisės, atskirtos nuo pareig$, virsta

privilegijomis, o pareigos, atskirtos nuo teisi$ virsta prievolėmis pavergimu).*ai reikia, kad bet koks mėginimas apibrėžti subjektin! teis! ne jos prie%be – pareiga, daro teis! savavaliką,nepažinią. Teisi- ir $arei'- +ie"o+ė apsaugo individą nuo vergavimo visuomenei, o visuomen! – nuo konkretausindivido agresijos. 4ia vidine pusiausv%ra teis! atnea į žmoni$ tarpusavio sant%kius santarv!, o privilegijos teisi$ ir

pareig$ nedarną, kon(liktus. *eisė jungia visuomen!, o privilegijos ir prievolės – ją ardo i vidaus.

Teisės ko"+e"4io"a!#mo $rie%ast(s.Teisi- ir $arei'- +ie"o+ė 3 +is#ome"i"ės s#tarties i,rai,ka. *eisi$ ir pareig$ vienovė – taip suprantama teisė %ra ne

kas kita, kaip visuomeninė sutartis konvenija). *ik dėl konvenionalumo teisė ir pajėgia sukurti ir palaik%ti individ$ gebėjimą g%venti santarvėje, pasiekti tam tikros interes$ įvairovės vienov!. ;monės gali taikiai kartu g%venti tik kai

paklūsta savo pai$ sudar%tai sutariai, nustataniai kiekvieno teisi$ ir pareig$ pusiausv%rą. a asmuo garantuoja savoteises, nesukeldamas grėsmės kito asmens teisėms. 9isuomeninė sutartis – tai kvaisutartis, nes ji neturi vis$ (ormali$ rekviit$, būding$ įprastoms sutartims. *ai ne (ormaliuota sutartis, o tik (aktiniai sant%kiai, besireikiant%s susitarim$ logika, kuri vėliau apibendrintu pavidalu ireikiama konstituijose.

Teisės ir $arei'- +ie"o+ės at$a%i"imas teisės e2i"i4ijose ir teisės "ormi"i#ose akt#ose/ R Ko"stit#4ijoje iris#oti"ėje %mo'a#s teisi- ek!ara4ijoje.9isuomeninė sutartis – tai kvaisutartis, nes ji neturi vis$ (ormali$ rekviit$, būding$ įprastoms sutartims. *ai ne(ormaliuota sutartis, o tik (aktiniai sant%kiai, besireikiant%s susitarim$ logika, kuri vėliau apibendrintu pavidaluireikiama konstituijose, kur į(orminamas piliei$ ir j$ irinktos valdžios susitarimas piliei$ ir valdžios abipusėsteisės ir pareigos) ir kartu pai$ piliei$ tarpusavio susiarimas. Cietuvos <onstituijos #N str. pasak%ta:įg%vendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo nevarž%ti kit$ žmoni$ teisi$ ir laisvi$.*eisi$ ir pareig$ vienov! – >latonas ir 5ristotelis vadino subalansuotu protu teisi$ ir pareig$ pusiausv%ra). Fpikūras – teisingumu, @uso – bendrąja valia teisi$ ir pareig$ vienove suderinti prieingi interesai). *omo 5kvinieio teisėsde(iniija: teisė %ra tais%klė ir saikas, reikia, kad saikas rodo, kad ta tais%klė turi būti ne bet kokia, bet saikinga. 4ivienovė ir saikas –tai tik kitokie to paties kompromiso teisės ir pareig$ vienovės) įvardinimai.9isuotinėje žmogaus teisi$ deklaraijoje 1D/N) i esmės skelbiamos tik žmogaus teisės, apie pareigas ia kalbama tik

paskutiniame – #D straipsn%je: kiekvienas žmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visikaiv%st%tis jo asmen%bė. +g%vendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas žmogus negali patirtikitoki$ apribojim$ kaip įstat%mo numat%ti vien tikt am, kad garantuot$ kit$ žmoni$ teisi$ ir laisvi$ deramą

pripažinimą ir gerbimą. 4į žmogaus teisi$ deklaraij$ vienpusikumą mėgina papild%ti priimant atskiras pareig$

deklaraijas. 4itaip atsirado 1DDM m. visuotinė žmogaus pareig$ deklaraija. -viej$ deklaraij$ buvimas rodo, kadiekant teisės esmės, ir vienu ir kitu atveju blakomasi tarp dviej$ kratutinum$ – teisi$ ir pareig$. Ciberalūs režimailink! absoliutinti asmens teises laisves), totalitariniai režimai – asmens pareigas. *odėl nei vieniems, nei kitiemsneprieinama tiesa. *ik demokratijai būdinga teisi$ laisvi$) ir pareig$ atsakom%bės) vienovė.

Kai$ 'a!i b&ti stat(m#ose $asiekiama teisi- ir $arei'- $#sia#s+(ra Objekti"ės ir s#bjekti"ės teisi- sa"t(kisteisi"io $erso"a!i7mo $o%i&ri#.5smuo g%vendamas visuomenėje g%vena apsuptas kit$ individ$. =%venant visuomenėje jam k%la pavojus apsaugotisavo interesą nuo kit$ individ$. 4i grėsmė skatina individą vertinti savo interesą g%v%b!, sveikatą, laisv!, turtą ir kt.),kaip jo egistenijai reikmingą ir reikalauti, kad kiti individai susilaik%t$ nuo žalingo elgesio io intereso atžvilgiu.@is i"teresas ir $asta"'os j a$sa#'oti "#!emia $rai"* teisės str#kt&r # jos !('me"is arba e!eme"t#s/

&) ert(bi". 9ert%binis teisės l%gmuo – tai asmens i"teresai3+ert(bės) kurias jis nori apsaugoti, susikurti ar

įg%ti normindamas savo ir kit$ asmen$ ar instituij$ elgesį. 5pibendrinant jas gali vadinti teisės objektuinteresas). *as objektas gali būti materialus, dvasinis./) a!i" :"ormi"is0 teisės elementas – tai subjekt%vus asmens reikalavimas pagarbos savo egisteninėms

vert%bėms teisės objektui). *as reikalavimas adresuojamas kitiems individams, kad jie susilaik%t$ nuožalingo elgesio. >agarbos reikalavimas savo interesui dar nėra subjektinė teisė, o tik pretenija į tokią teis!.

1E



*ai tik pareikimas visuomenei. <odėl gi kiti asmen%s turi v%kd%ti tokį pareikimą *odėl reikia, kad toksreikalavimas būt$ visuomenėje legaliuotas, kad kitiems asmenims jį v%kd%ti būt$ ne tik privalu, bet ir naudinga. *odėl asmuo pasižada suderinti savo naudą su artimo nauda – sukuria būkl!, kurią vadinamevisuomenini$ ir asmenini$ interes$ sutapimu.

I, 5ia i,$!a#kia $rai"is teisės a$ibrė%imas teisė tai $a'arbos reika!a+imas ir si$arei'ojimas $a'arbai. 5rbateisiniais terminais – tai subjektini$ teisi$ ir pareig$ vienovė. *ai reikia, kad individas negali apsaugoti savo interesoteisės objekto'vert%bės) kitaip, kaip tik gerbdamas kito asmens tokią pat teis!, kad tokio įsipareigojimo būtin%bė k%lane i paprasto altruimo sav!s isižadėjimo), o i tos paios meilės savo paties interesui – i egoimo.S#bjekti"i- teisi- ir $arei'- +ie"o+ė reikminga ir tuo, kad ji atskleidžia demokratin! teisės prigimtį, t.%. teigia vis$

teisin! l%g%b!, draudžia bet kokią diskriminaiją, įpareigoja derinti prieingus interesus ir siekti kompromiso.Teisi- ir $arei'- sa"t(kio $rob!ema teisės akt#ose .9isuotinėje žmogaus teisi$ deklaraijoje 1D/N) i esmės skelbiamos tik žmogaus teisės, apie pareigas ia kalbama tik

paskutiniame – #D straipsn%je: kiekvienas žmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visikaiv%st%tis jo asmen%bė. +g%vendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas žmogus negali patirtikitoki$ apribojim$ kaip įstat%mo numat%ti vien tikt am, kad garantuot$ kit$ žmoni$ teisi$ ir laisvi$ deramą

pripažinimą ir gerbimą. 4į žmogaus teisi$ deklaraij$ vienpusikumą mėgina papild%ti priimant atskiras pareig$ deklaraijas. 4itaip atsirado 1DDM m. visuotinė žmogaus pareig$ deklaraija. -viej$ deklaraij$ buvimas rodo, kadiekant teisės esmės, ir vienu ir kitu atveju blakomasi tarp dviej$ kratutinum$ – teisi$ ir pareig$. Ciberalūs režimailink! absoliutinti asmens teises laisves), totalitariniai režimai – asmens pareigas. *odėl nei vieniems, nei kitiemsneprieinama tiesa. *ik demokratijai būdinga teisi$ laisvi$) ir pareig$ atsakom%bės) vienovė.

Termi"o teisė etimo!o'ija.*eisė – subjektini$ teisi$ ir pareig$ pusiausv%ros žodinė santrumpa. 5tskleisti termino teisė prasm! padeda požiūris į teis! kaip į leidim$ ir paliepim$ pusiausv%rą. *erminas teisės lietuvikuose tekstuose pasirodė tik II a. pradžioje,atgavus lietuvi$ tautai teis! vieai vartoti lot%nikus ramenis: i pradži$ vartotas terminas tiesa, ivilika tiesa.=alutinai teisės terminas lietuvikoje teisės literatūroje įsitvirtino tik po 1D1D m. <albininkas <. 7ūga įrodė, kad teisėsterminas kaip ir tiesa, %ra kil!s i žodži$ tiesumas, tiesus. ;odžiai tiesumas ne tik lietuvi$ kalboje, bet ir kt. kalbosereikia teis!. >v. rus$ – prav%j, vokiei$ – re6t. *aigi tiesumas nėra atsitiktinumas. eigu teisė %ra subjektini$ teisi$ ir pareig$ vienovė, tai ji %ra ne kas kita kaip tiesi linija, kur nei teisės neik%la vir pareig$, nei pareigos neik%la virteisi$.8u teisi$ ir pareig$ vienove (aktikai %ra susij!s ir pradinis mėginimas vadinti teis! tiesa.8varst%klės tinka simboliuoti tik teisei, bet ne įstat%mui, nes įstat%mas gali būti ir kreiva linija gali nustat%ti elgesionormą, kuri pažeis teisi$ ir pareig$ pusiausv%rą). *aigi svarst%klės nėra pakankamas teisės simbolis, nes teisė – ne tik iaip l%g%bė, bet ir visuotinai privaloma l%g%bė.>agrindinės teisės praktikos kategorijos: teisė, tiesa, teisingumo v%kd%mas.*eisė objektinė) – tai visiems bendras reikalaujamo elgesio modelis, pagrįstas subjektini$ teisi$ ir pareig$

pusiausv%ra.Objekt%vioji tiesa – tai (aktas, kad konkretaus asmens ar instituijos elges%s neperžengia teisi$ ir pareig$ pusiausv%rosrib$ arba asmuo atsisakė v%kd%ti jo teises legaliuojanias pareigas ir itaip sugriovė ią pusiausv%rą.*eisingumo v%kd%mas – tai konkretaus asmens subjektini$ teisi$ susiaurinimas tokiu mastu, kokiu t$ teisi$ turėtojasatsisakė v%kd%ti pareigas, kuri$ v%kd%mą įstat%mai laiko būtinu siekiant legaliuoto to asmens teises visuomenėje.>ro4e&r- požiūriu teisės prasmė – kilusi i žodžio teisti. *ai reikt$, kad ne įstat%m$ leidėjas, o teisėjas – asmuo,kuriam suteikta teisė teisti. @eikalas teisti atsiranda dėl to, kad asmuo naudojasi leidimais teise) nev%kd%damasatitinkam$ pareig$ ir taip pažeidžia vis$ žmoni$ teisin! l%g%b!. *odėl teisėjas %ra tas asmuo, kuriam leista grąžinti

teisi$ pažeidėjo teisiniam statusui teisi$ ir pareig$ pusiausv%rą.

>ri'imti"ės ir $o7it(+iosios teisės sa"t(kis.Teisi- ir $arei'- +ie"o+ė e'7ist#oja kai$ $ri'imti"ės teisės kate'orija. ?es ji nėra nustat%ta kieno nors i aliesvaliniu aktu, o k%la i žmoni$ tarpusavio paslaug$ remiantis l%giaveriais mainais.7et kad reikt$ ne tik moralinį pageidavimą, bet ir visuotinai privalomo elgesio normą, i vienovė turi būti valst%bėssankionuota ir itaip vietoj prigimtinio būvio įg%ti poit%viosios visuotinai privalomos) teisės statusą, kur imperat%v$ privalomumas garantuojamas ne tik abipuse nauda. 9isuotinis privalomumas – tai sav%bė, kurią teisei ialies suteikia valst%bės valia. ?uo to momento prigimtinė teisė tam poit%viąja. 9isuotinis privalomumas valst%bės

prievarta) tampa tokia svarbi, kad privalomumas pasidaro reikmingesnis dal%kas negu pats elgesio tais%klės turin%s.9isi privalo v%kd%ti įstat%mą ne todėl, kad jis abipusiai naudingas, o tik todėl, kad jis įstat%mas. 4itaip teisė darositarsi abejinga asmens požiūriui į teisės turinį. 0r i ties$: jeigu privalo v%kd%ti bet kurį įstat%mą, tai kodėl turi rūpėti

įstat%m$ turin%s. *ada teisėje svarbiau pats paliepimas negu jo turin%s. +stat%m$ leidėją tada domina tik iorinisžmogaus elges%s, o ne tie mot%vai ir tikslai, dėl kuri$ asmuo paklūsta teisės reikalavimams.4itaip su poit%viąja teise teisėje pradeda v%rauja (ormalimo tendenijos – nesidomima jos turiniu. *oki$ pažiūr$

pagrindu (ormavosi represinės teisės turin%s etatistinė teisė).

11



Atsi'r*%imas stat(mo t#ri" akt#a!i"a $ri'imti"ės teisės $oreik. -idėjant visuomenės pasiprieinimuisavavaliaujaniai valst%bės valdžios valiai, imta gr!žtis ir į teisės t#ri" %mo'a#s teises. 9alst%bės valiosnebepakanka (ormaliam teisėtumui garantuoti, reikia ir asmens suinteresuotumo v%kd%ti konkreią normą abipusenauda).9alst%bė kurdama įstat%mus, negali pažeisti tam tikr$ asmeniui i prigimties būtin$ vert%bi$, kuri$ egistuoja anksiaunei valst%bės valia. >rigimtinės teisės neatitinkant%s žmoni$ įstat%mai – tai teisės ikreipimas. 9is$ gerokai prieingiįstat%mai esant%s ne teisė, o savivalė.

Paskaitų metu: /<575;%5N8 %9518 " teisės turinys /3=5%>0535 %9518" teisės 2orma /ri$imtinė teisė pati

savaime viena ne$ali veikti kaip teisė, ne ji ?) pernely$ abstrakti ir kad @) jos privalomumo niekas neužtikrina(pri$imtinė teisė $yvyb-, nuosavyb- ir tt) /ozityvioji teisė " valstybės sukurta taisyklių sistema i turi tai, ko neturi pri$imtinė teisė /ozityvioji teisė yra privaloma ir tai užtikrina valstybė savo prievole (areštai, antstoliai ir pan)%eisė yra teisė dėl to, kad ji išreiškia pri$imtin- teis- %eisė turi turėti pri$imtinės teisės turin ir b#ti išreikšta per pozityviąją teis-

I"stit#4i"ė teisės sam$rata.8ujung! prigimtin! teis! su valst%bės sankija, pereiname prie instituinės, arba poit%viosios valst%bės nustat%tos)teisės sampratos – nuo vert%binio prie instituinio teisės l%gmens. >oit%vioji teisė – tai valst%bės nustat%ta ar sankionuota teisė. 4iai sampratai būdinga tai, kad į teisės esm! kaip būtinas elementas įsitraukia valst%bė, nesįsitraukia visuotinio privalumumo reikalavimas ir jo garantavimo priemonės – abipusė individ$ nauda ir valst%bės

prievarta. 9alst%bė įeina į teisės esm! kaip teisėkūros subjektas, kuris prigimtin! teis! veria poit%viąja. >rigimtinės

teisės kompetenija apsiriboja teisinėmis idėjomis. i parodo, kokias vert%bes valst%bė turi paversti visuotinai privaloma elgesio tais%kle ir kiek jos gali būti ribojamos. >oit%vioji teisė ivedama i prigimtinės. >oit%vioji teisė paveria prigimtinės teisės idėjas konkreia valst%bės ginama elgesio tais%kle. >oit%vioji teisė – prigimtinės teisėsi"stit#4i"ė 2orma, o prigimtinė teisė %ra 6umanistinis poit%viosios teisės t#ri"(s. 9alst%bės leidžiami įstat%mai tik tada %ra teisiniai, kai neprietarauja prigimtinei teisei.

Teisės o"to!o'i7a+imas ir so4io!o'i7a+imas) j- $ri+a!#mai ir tr&k#mai.9artojant prigimtinės teisės terminą, k%la reikalas patikslinti jos sampratą. =alim susidar%ti regim%bė, kd individas jaugimsta turėdamas teis! į g%v%b!, sveikatą, laisv! ir kt. O jeigu taip, tai reikia pripažinti, kad tos teisės %ra ankstesnėsne tik už valst%b!, bet ir už visuomen!, kad tos prigimtinės teisės atsiranda ne i individ$ tarpusavio bendravimovisuomenės), o i gamtos, i biologinės žmogaus prigimties. >astanga kildinti teis! ne i visuomenės, o i gamtos,laik%ti ją ne soialine, kultūrine, o biologine kategorija (aktikai %ra metoo!o'i"ė k!aia, kuri vadinama teisėso"to!o'i7a+im#. Ontologiuoti teis! – tai sutapatinti teisės objektą g%v%b!, sveikatą, kitas biologines asmensvert%bes) su paia asmens teisė į jas ir itaip supainioti du semantinius teisės l%gmenis: vert%binį – su valiniunorminiu), gamtinį – su visuomeniniu, natūrą – su kultūra, daiktą – su veiksmais dėl to daikto.4itaip ontologiavus teis!, g%v%bė turi nebesiskirti nuo teis! į g%v%b!, turtas – nuo nuosav%bės teisės į jį, mokslas – nuo teisės į mokslą ir t. t. ;odžiu, vert%bės ir sant%kiai dėl t$ vert%bi$ pasidaro tos paios dimensijos pasauliai ir tampa tokie tik dėl to, kad pagrįst$ subjektinės teisės nepriklausom%b! nuo pareigos. 7et kokia o"to!o'i7#ota 3 "#o$arei'os atsisk(r#si teisė atsiduria anapus istorijos, kultūros ir visuomenės. ą galima vadinti privilegija, gamtosdėsniu, -ievo malone, bet jokiu būdu ne teise.>ri+a!#mai. *aiau teisės ontologimas istoriniu požiūriu turėjo ir poit%vios prasmės, nes aikino, kad teisės nėragr%nas, savavalikas susitarimas. *eisės ontologiavimas skatina jurisprudeniją įdėmiau gilintis į teisės struktūrą,%pa į teisės objekt$ asmens interesus) ir jo reikm! paios teisės pobūdžiui.

Teisės so4io!o'i7a+imas

Paskaitų metu: %eisinis personalizmas kaip teisės samprata %eisės supratimas kaip teisių ir parei$ų vienovė%eisėsne$ali b#ti $aunamos nevykdant parei$ų Ne$ali b#ti parei$os, kurios vykdymas nesukurtų jokių tiesių ei$u teisė $aunama nevykdant parei$ų " privile$ijų suteikimas (nukrypstama nuo ly$ybės principo) ei vykdo parei$as, bet ne$auna teisių " prievolė %eisės žmo$ui yra ne duodamos, o atimamos 0ykdant parei$as, teises $alima susikurti,nevykdant " prarasti :bsoliuių teisių, nevykdant parei$ų, ne$ali b#ti, taiau ši teorija susikerta su pozityviąja teise /ozityvioji teisė turi ?ą absoliuią teis- " teis- $yvyb- Ai teisė vienintelė nepriklausoma nuo parei$ų vykdymo%eisėatsiranda ne iš pri$imties, o dėl to, kad jis jas pats susik#rė, vykdydamas parei$as 5šly$os dėl kai kurių $rupių " mažameiai vaikai, pensijinio amžiaus žmonės

1#



< TEMA. TEISĖS >RINCI>AI.Teisės $ri"4i$o sam$rata.Teisės $ri"4i$ai %ra ne kas kita kaip teisės ir pareig$ sukonkretinimas atsižvelgiant į tam tikras situaijas.*eisės prinip$ sąvoka – tai pagrindiniai vadovaujant%s teiginiai, idėjos, kurie k%la arba iplaukia i teisės esmės ir kurie lemia teisės turinį bei pož%mius. *ai teiginiai, kurie nusako kaip turi būti sureguliuoti žmoni$ tarpusaviosant%kiai.*eisės samprata: teiginiai – teisės prinipai, kuriais remiasi valst%bės instituijos leidžianios teisės aktus. eigu tais

prinipais valdžia nesirems, tai valst%bė neiliks demokratine ir piktnaudžiaus savo įgaliojimais.*eisės samprata – teisės prinipai – teisės normos.

*eisės prinipai turi būti įg%vendinami, nuo j$ nenukr%pstant ir j$ nepažeidžiant. *ai svarbiausi. o reikia laik%tis. 0r tik antroje eilėje – tai kokie tie prinipai. ;mogaus teisi$ ir laisvi$ garantavimas ir g%nimas.7endrojo pobūdžio idėjos, sukonkretinanios teisės sampratą vadinamos teisės prinipais. *eisės prinipai parod,kokio pobūdžio turėt$ būti kuriamos teisės normos, sprendžiama konkreti teisinė b%la.

I. >a'a! 2orm#!a+imo $ob& teisės $ri"4i$ai skirstomi į / 10 $ri"4i$#s3iėjas ir 80$ri"4i$#s3"ormas.>ri"4i$ai3iėjos ' tai pagrindinės teisinės idėjos, kuros nėra įtvirtintos jokioje teisės normoje, o iplaukia i paiosteisės sampratos. >v.: niekas negali būti teisėjas savo paties b%loje.*uo tarpu $ri"4i$ai3"ormos – tai teisės prinipai, įtvirtinti vienoje ar keliose teisės normos. >v.: įg%vendinamassavo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laik%tis C@ <onstituijos ir įstat%m$, nevarž%ti kit$ žmoni$ teisi$ ir laisvi$. *ai prinipas'norma, kuri %ra su(ormuluota konkreiame <onstituijos straipsn%je. >rinipas'norma i pradži$ (ormuojasi kaip teisinė idėja, vėliau ji paveriama įstat%mo norma. 0 teisinės doktrinos ji perkeliama

į galiojanios poit%viosios valst%bės sukurtos) teisės normas, kad būt$ sustiprintas jos įsakmumas ir privalomumas.

II. >ri"4i$ai) ko"kreti"a"t(s be"r#osi#s teisi- ir $arei'- +ie"o+ės tiks!#s skirstomi/ :, teisi- ir $arei'-+ie"o+ės k(!a "e tik emokrati,k#mas ir 6#ma"i7mas0) bet ir kt. $ri"4i$ai/

10 Fstat(m#i +isi !('&s. 9isi asmen%s vienodai pavaldūs teisi$ ir pareig$ vienovei. 4is prinipas %ra iskirtinėssvarbos, nes i jo gali būti ivedama ir pati teisi$ ir pareig$ vienovė.

80 is- asme"- s#bjekti"i- teisi- sa"t(ki"#mas, ireikiantis neatskiriamą subjektini$ teisi$ priklausom%b! nuo pareig$ v%kd%mo.

90 >ri+i!e'ij- absoliui$ teisi$) "e!eisti"#mo prinipas";0 So4ia!i"io kom$romisoAsaiko prinipas, kuris derina prieingus interesus ir suteikia teisi$ ir pareig$ vienovės

pavidalą.<0 mo'#s "ėra $riemo"ė siekti tiks!o) o +isaa tik tiks!as. 9isi gimsta laisvi ir tuo požiūriu visi l%gūs.=0 Fstat(mas (ra tai) k ta#ta $er sa+o atsto+#s ar re2ere"#mo ke!i# "#stato ir sako.0 >i!ietis) $ak!&sta"tis stat(m#i) t#ri t#rėti 'a!im(b* $ri+ersti !aik(tis stat(m- ir $a5i +a!st(b* , bei

reikalauti, to paties ir i kit- $i!ie5i-.0 Teisėt#mo prinipas. 4io prinipo tikslas užtikrinti teisės paliepim$ v%kd%mą, įg%vendinimą. *ai reikalavimas

kad visi teisės subjektai valst%bės instituijos, visuomeninės organiaijos, pareigūnai, pilieiai) savoveikloje tiksliai ir besąl%gikai įg%vendinti teisės norm$ paliepimus. *eisėtumo prinipui būdingi pož%miai: a)teisėtumo be"r#mas. is reikia, kad įstat%mai turi būti +ie"oai s#$ra"tami ir +(komi +isoje ,a!iesteritorijoje. *as pats įstat%mas negali būti skirtingai taikomas skirtingose vietovėse. 7) 9isuotinis įstat%motaik(mo $ri+a!om#mas. *ai reikia, kad įstat%mas taikomas +isiems teisės s#bjektams ir aukiausiosvaldžios instituijoms, ir pareigūnams). G) Fstat(mo +ir,e"(bė prie kitus teisės aktus. 9isi teisės aktai turi

paklūsti įstat%mams, i kuri$ aukiausią galią turi <onstituija. *eisėtumas svarbus ir todėl, kad jis %ra

teisinės demokratijos pagrindas.U0 Fstat(mas at'a! "e'a!ioja.1V0 Niekas "e'a!i $asiteisi"ti stat(mo "e%i"ojim#. eigu įstat%mas %ra paskelbtas, tai pilieiai privalo su juo

susipažinti ir pgal jį elgtis.110 Niekas "e'a!i 'i"5(ti $aari"i- +eiksmo) k#r at!iko $ats sa+o "a#ai. *ai įpareigojimas v%kd%ti pareigas,

kuri$ būtin%b! sukūrė naudojimasis savo teisėmis.180 I, "eteisės atsira"a teisė. 4is prinipas gali būti (ormuluojamas ir taip: niekas negali peln%tis i neteisėt$

savo veiksm$. *ai reikia, kad ta teisė, kuria asmuo naudojasi nev%kd%damas pareig$, nėra teisės.190 Ne!eisti"#mas $ikt"a#%ia#ti teise. 1;0 Kas "ema"oma "e'a!i b&ti "#statoma kai$ $arei'a. *ai draudimas nustat%ti pareigas, kuri$ asmuo esamu

momentu nepajėgus įv%kd%ti.7endrieji teisės prinipai – %ra plaiausi ir abstrakiausi i vis$ prinip$. -auguma j$ ivard%ti valst%bi$

<onstituijose.9isi ia aptarti teisės prinipai %ra ivesti i teisi$ ir pareig$ vienovės.Be"r#osi#s teisės $ri"4i$#s s#ko"kreti"a ir $a$i!o tar$,aki"iai) ,aki"iai ir teisės i"stit#t- $ri"4i$ai .>a'a! teisi"ės $ri"4i$- $rik!a#som(b* +isai teisės sistemai ar tam tikrai j- a!iai/1)Be"rieji teisės prinipai. ie būdingi visai teisės sistemai"

1&



#)Tar$,aki"iai teisės prinipai. 7ūdingi kelioms teisės akoms arba tam tikrai teisės ak$ grupei.&)@aki"iai teisės prinipai. 7ūdingi vienai teisės akai./)5tskir$ teisės i"stit#t- prinipai. 7ūdingi tam tikros vienos teisės akos tam tikram institutui. *eisės institutassmulkesnė teisės akos dalis. >v. <onstituinės teisės akos institutas – @inkim$ arba piliet%bės institutas.

II. Teisės $ri"4i$ai) ko"kreti"a"t(s teisi- ir $arei'- +ie"o+* ke!i- teisės ,ak- !('me"i#/*ai prinipai būdingi kelioms teisės ,akoms. >v. teisės prinipas – teisingumą v%kdo tik teismas – galioja

baudžiamojo proeso, ivilinio proeso, administrainio proeso normoms. >v. prinipas – sutari$ reikia laik%tis – %ra bendras ivilinei ir tarptautinei teisei.

Tar$,aki"iams prinipams priklauso grupė prinip$, kuriais nustatoma tiesa teisminiuose ginuose ir garantuojamasteisminio nagrinėjimo objekt%vumas tiek ivilinėse, tiek administrainėse, tiek baudžiamosiose b%loje:1) ?iekas negali būti teisėjas savo paties b%loje"#) *ebūnie iklaus%ta ir antroji pusė.&) +rodinėjimo pareiga: įrodinėti privalo tas, kuris teigia, o ne kuris neigia./) +rodinėjimo isamumo prinipas" vienas liud%tojas ne liud%tojas.H) ?eigiami teiginiai neįrodo.J)5bejonės dėl kaltės aikinamos silpnesnės alies naudai.M)apgaulė sunaikina visus teisinius padarinius, nes paneigia teisi$ ir pareig$ vienov!.

III. Teisės $ri"4i$ai) ko"kreti"a"t(s teisi- ir $arei'- +ie"o+* teisės ,akos !('me"i#/*ai prinipai, kurie konkretina teisi$ ir pareig$ vienov! kurios nors vienos teisės akos baudžiamosios, ivilinės,

darbo, eimos ar kt.) sąvokomis. >v. ivilinės teisės prinipai %ra ie: a) padar%tą žalą būtina atl%ginti" b) patssuman%mas pavogti, nieko nedaro vagimi" ) individualios atsakom%bės prinipas niekas neturi kentėti už kitą,kiekvienas atsako už savo poelgio padarinius)" d) nėra nusikaltimo nenurod%to įstat%me" e) niekas negali būti

baudžiamas už tą paią nusiklalstamą veiką antrą kartą. 7audžiamosios teisės prinipas: nekaltumo preumpija.

I. Teisės $ri"4i$ai) ko"kreti"a"t(s teisi- ir $arei'- +ie"o+* teisės i"stit#t- !('me"i#/ie būdingi grupei teisės norm$, sudarani$ dalį kurios nors teisės akos institutui. >v. kiekvienas turi teis! rinktisavo valdžią ir pats būti valdžion renkamas konstituinės teisės rinkim$ instituto prinipas).

Teisės $ri"4i$- im$erat(+i"is $ob&is.Teisės $ri"4i$ai %ra ne kas kita kaip teisės ir pareig$ sukonkretinimas atsižvelgiant į tam tikras situaijas.*eisės prinip$ sąvoka – tai pagrindiniai vadovaujant%s teiginiai, idėjos, kurie k%la arba iplaukia i teisės esmės ir kurie lemia teisės turinį bei pož%mius. *ai teiginiai, kurie nusako kaip turi būti sureguliuoti žmoni$ tarpusaviosant%kiai.*eisės samprata: teiginiai – teisės prinipai, kuriais remiasi valst%bės instituijos leidžianios teisės aktus. eigu tais

prinipais valdžia nesirems, tai valst%bė neiliks demokratine ir piktnaudžiaus savo įgaliojimais.*eisės samprata – teisės prinipai – teisės normos.*eisės prinipai turi būti įg%vendinami, nuo j$ nenukr%pstant ir j$ nepažeidžiant. *ai svarbiausi. o reikia laik%tis. 0r tik antroje eilėje – tai kokie tie prinipai. ;mogaus teisi$ ir laisvi$ garantavimas ir g%nimas.7endrojo pobūdžio idėjos, sukonkretinanios teisės sampratą vadinamos teisės prinipais. *eisės prinipai parod,kokio pobūdžio turėt$ būti kuriamos teisės normos, sprendžiama konkreti teisinė b%la.

Teisės $ri"4i$- taik(mo tais(k!ės.

' Esa"t teisės $ri"4i$- $rie,tara+im#i koliijos) pirmumas %ra teikiamas be"riesiems $ri"4i$ams. >v. jei teisės prinipas laisvai rinkti ir skleisti in(ormaiją prietarauja asmens privataus g%venimo nelieiamumo prinipui, pirmumas teiktinas pastarajam kaip bendresniam ir pagal vert%bi$ 6ierarjiją viresniam prinipui, nes asmens teisėrinkti ir skleisti in(ormaiją %ra mažesnė vert%bė nei asmens teisė į orumą, privat$ g%venimą.3 Esa"t teisės $ri"4i$o ir teisės "ormos prietaravimui – taikomas teisės $ri"4i$as) nes galioja nuostata, kadkonkreti teisės norma negali prietarauti teisės prinipui. *eisės normos paskirtis – sukonkretinti teisės prinipą konkreiai reguliuojam$ sant%ki$ sriiai.3 Esa"t teisės $ri"4i$o ir im$erat(+ios teisės "ormos ko"k#re"4ijai – taikoma poit%viosios teisės norma. >v.teisės prinipas – kiekvienas pareigūnas atsakingas už savo priimto tteisės akto teisėtumą konkuruoja su <onstituijosnorma, kuri nustato kad preidento dekretai, kurie suteikia asmeniui C@ piliet%b!, pasiraomi 2inistro pirmininko ar atitinkamo ministro ir atsakom%b! už tokį dekretą tenka jį pasiraiusiam asmeniui. *uo tarpu <* pripažino, kad ikonstituijos norma prietarauja teisės prinipui ir %ra taikomas teisės prinipas. <ai >aksas priėmė dekretą dėl

7orisovo piliet%bės – <* teismas pripažino >aksą atsakingu už io dekreto priėmimą).Teisės $ri"4i$ais (ra remiamasi/1) kai nėra įstat%mo normos, reguliuojanios konkret$ sant%kį. #) kai neaikus konkreios teisės normos turin%s ir aikinant reikia jį atskleisti" &) kai konkuruoja kelios teisės normos" /) kai siekiama patikrinti, ar kuriami įstat%maineprietarauja teisei.

1/



= TEMA. TEISĖS IDĖJOS RAIDA.Teisės sam$rat- a$ie teisės ki!m* +airo+ė.

?egalima visiems laikams su(ormuluoti bendros teisės sampratos. ?ebent labai abstrakią – teisė – tai visuotinai privalomo elgesio tais%klė, garantuoja valst%bės prievarta. <onkretus teisės turin%s priklaso nuo epo6os, kurioje buvo(ormuluojama ta teisė. *odėl skiriamos dvi stadijos: 1) Ikika$ita!isti"ės arba neiplėtotos) teisės stadija ir #)ka$ita!isti"ės teisės epoja.

Ikika$ita!isti"ės teisės staija. Giviliaijos pradžioje nebuvo aikaus teisi$ ir pareig$ skirtumo. *eisi$ ir pareig$

vienovė ėmė (ormuotis prasidėjus darbo speialiaijai ir individualiems gamintoj$ mainams bei kilus būtin%bei tuosmainus grįsti darbo l%giavertikumu. 9ieasis visuomenės g%venimas buvo tvarkomas jėga, kuria visuomenini$ sant%ki$ dal%viams buvo nustat%tinėjamas teisi$ ir pareig$ sant%kis. Fkonomikai ir politikai stiprieji savo pareigasėmė perkelti pavergtiesiems. *odėl pirmieji liko be pareig$, o antrieji – be teisi$. ?uo tos akimirkos vieąjį visuomenės g%venimą ėmė tvark%ti ne teisė, o įstat%mas, kuris savivaliavo teisės atžvilgiu. 7et kurio stipriojosavival!, kuri buvo į(orminta įstat%me, imta vadinti teise. *uomet įv%ko teisės ir įstat%mo isisk%rimas – (ormavosietatistinė teisės samprata, kuri vieninteliu teisės altiniu skelbė valst%bės stipriojo) valią. *eisė, kaip subjektini$ teisi$ ir pareig$ vienovė buvo ilgam užmirta.i buvo susiaurinta iki teisės prinipo, taikomo tik ivilinėje privatinėje)teisėje. *odėl to laikotarpio visuomenėje kartu (unkionavo dvi teisės sampratos: 1) teisė kaip stipriojo valia, #)

prieing$ interes$ teisė derinama kompromisu. >irmajai teisei atstovavo vieoji teisė, antrajai – privatinė ivilinė)teisė. >rivatinė teisė rėmėsi ali$ l%giateisikumu, main$ l%giateisikumu, teisi$ ir pareig$ vienove, nes reguliavoturtinius laisv$ piliei$ sant%kius. *uo tarpu vieoji teisė reguliavo piliei$ ir valst%bės sant%kius, ji rėmėsi etatistine

teisės samprata, jėga ir sant%kio dal%vi$ nel%giateisikumu. 9isiems privalomo elgesio tais%kle galėjo virsti tik tossoialinės grupės intersas, kuri turėjo jėgos (iinės, ekonominės, karinės, politinės) persvarą. *aigi bet kuri elgesiotais%klė, įgijusi įstat%mo (ormą, buvo laikoma teise. *odėl vien$ teisės virto privilegijomis, o kit$ pareigos –

prievolėmis. *okia teisės įtvirtino vien$ viepatavimą, o kit$ pavergimą.Givilinė privatinė) teisė buvo likusi vienintele, i kurios prasidėjo iuolaikinės teisės prisikėlimas, 6umaniuojantteisi$ ir pareig$ vienov!.*otalitariniai režimai, kurie propaguoja jėgą, buvo ir tebėra suinteresuoti apibrėžti teis! ne kaip teisi$ irp areig$ vienov!, o kaip privalomo elgesio tais%kl!, kad nereikėt$ sukonkretinti tos tais%klės turinio – nereikėt$ parod%ti, koks

joje %ra nustatom$ teisi$ ir pareig$ tarpusavio sant%kis.

Ka$ita!isti"ės teisės e$o46a.@i#o!aiki"ės teisės sampratos itakos sl%pėjo vergvaldinės ir (eodalinės epo6$ ivilinės teisės vert%biniuose

pagrinduose – vis$ sant%kio dal%vi$ l%giateisikumo ir laisvos valios pripažinime. *uo tarpu vieoji teisė buvogarantuota tik valst%bės prievarta, o ivilinė privaioji) teisė – ir pai$ sant%ki$ dal%vi$ abipuse nauda. 9isuomenėdarėsi demokratika ivlinės teisės prinipus nuosekliai versdama visos teisės prinipais. *ai buvo demokratijos

pradžia.Pra autori$, pv. >. Conas, kurie laikosi kitokios teisės istorinės tipologijos ir skiria / poit%viosios teisės istorinėsraidos etapus: 1) stipriojo teisė" #) kumio teisė" &) valdžios teisė" /) pilietinės visuomenės teisės. 9isi tr%s pirmieji

priskiriami prie ikikapitalistinės teisės, o ketvirtasis teisės etapas būdingas teisinės valst%bės teisei.@i#o!aiki"ės teisės sam$rataTeisės sam$rata. *eisės samprata turi padėti nustat%ti teisėtas ar neteisėtas žmoni$ elges%s ir visi jo padariniai.8oialinė teisės paskirtis – būti nuolatiniu patikimu reguliavimo ir g%nimo me6animu, garantuojaniu visuomenini$ sant%ki$ dal%viams teisėto elgesio erdv! greta ekonomini$, bendr$ soialini$ ir psi6ologini$ reguliatori$ ir stimul$ ir

j$ kolekt%v$ visoje materialinėje ir dvasini$ interes$ sistemoje. 7ūtini du teisės sampratos elementai: 1) teisėsnorminis pobūdis, #)teisės buvimas ir paskirtis. 8varbiausias io sutvark%mo dal%kas %ra įtvirtinti autonominėsasmen%bės laisv!, teisikai leistino elgesio erdv!. >ož%miai: 1. teisė %ra visuotinai privalom$ norm$ sistema, pagrįstavisuomenės sluoksni$ interesais, j$ susitarimu ir kompromisais" #. normos i kuri$ susidaro teisė, idėst%tosįstat%muose ir kituose valst%bės pripažintuose altiniuose ir %ra žmoni$ laisvės ir elgesio matas. ?orm$ sudarani$ teis!, sistema %ra visuotinai privalomas visuomenini$ sant%ki$ dal%vi$ teisėto elgesio kriterijus. &) teisė sąl%gotavisuomenės g%venimikos veiklos materiali$ ir soialini$ kultūrini$ veiksni$, g%ventoj$ soialini$ grupi$, atskir$ individ$ bendrosios valios, %ra privai$ arba spei(ini$ interes$ suderinamumo reultatas, ireikta įstat%muose arbakitokiu valst%bės pripažintu būdu ir pasireikia kaip žmoni$ elgesio ir veiklos reguliatorius" /) teisė nėra tapatingaįstat%mams, nes įstat%mai %ra viena i teisės iraikos (orm$.*ik integralinis aikinimas leidžia apibūdini teisės normines sav%bes ir veiksmingą pobūdį. 9alst%bė nekuria teisės, tik užtikrina jos veikimą visomis stadijomis. *eisė savo esme ireikia reguliuojam$ sant%ki$ dal%vi$ suderintą valią,

asmen%bės prioritetus ir vert%bes ir dėlto %ra individ$ ir j$ kolekt%v$ laisvės ir atsakom%bės matas, įvairi$ interes$ ir poreiki$ iviliuoto patenkinimo priemonė. Teisė %ra susi(ormavusi$ tautoje, ireikt$ įstat%muose ir kituose valst%bės pripažintuose altiniuose visuotinai

privalom$ teisėto leistino ir draudžiamo elgesio norm$) sistema. Teisė – tai teisini$ norm$ sistema.

1H



*eisės $o%(miai: a) teisė %ra visuotinai privalom$ norm$ sistema, pagrįsta visuomenės sluoksni$ interesais" j$ susitarimu ir kompromisais" b) normos, i kuri$ susidaro teisė idėst%tos įstat%muose ir kt. valst%bės pripažintuosealtiniuose ir %ra žmoni$ laisvės ir elgesio matas. *eisė nustato leistinio elgsio normas" ) teisė sąl%gota visuomenėsg%venimikos veiklos ir soialini$ kultūrini$ veiksm$ ireikta įstat%muose ir pasireikia, kaip žmoni$ elgesio ir veiklos reguliatorius" d) teisė nėra tapatinama įstat%mams. +stat%mas neatitinkantis teisės idėj$ teise būti negali.

TEMA. TEISĖS SOCIAINĖ >ASKIRTIS IR NKCIJOSTeisės so4ia!i"ė $askirtis ir jos raia.*eisės samprata apima ne tik teisės altinius, struktūrą, prinipus, bet ir jos soialin! paskirtį. *eisės soialinė paskirtis

– tai tas tikslas, kuriam teisė kuriama ir dėl kurio ji egistuoja.0storijoje teisės paskirtis buvo nusakoma įvairiai: Kamurapio kodeksas teigė, kad teisės norm$ tikslas užtikrinti kadgalingasis neskriaust$ silpnesnio. 5ristotelis teigė: įstat%m$ tikslas %ra vis$ gerovė. C. 8apiega teigė, kad *eis%nas %rasudar%tas tam, kad galingasis ir turtingasis nesivavaliaut$. >. Ceonas teigė: teisės tikslas – saugoti asmens laisves ir suderinti prieingus interesus. *eisės soialinė paskirtis keitėsi priklausomai nuo besikeiianios visuomenėssoialinės struktūros ir soialini$ jėg$ sant%kio. Etatisti"ėje teisės sam$ratoje teisės soialinė paskirtis buvo įtvirtintiekonomikai ir politikai v%raujanios žmoni$ grupės klasės) valą. >i!ieti"ės teisės sam$ratoje teisės paskirtis – apsaugoti pagrindiens vis$ visuomenės nari$ teises ir laisves vienodai ir garantuoti visuomeninės tvarkos stabilumą.*eisės soialinė paskirtis istorikai perėjo dvi pagrindines raidos stadijas: klasin! ir demokratin!. >irmosios stadijosteisės buvo kuriama siekiant užtikrinti ne visos visuomenės, o tik politikai ir ekonomikai v%raujani$ soialini$ grupi$ interesus ia teisės sutapatinama su įstat%mu). 5ntrojoje stadijoje kuri (ormuojasi Furopoje po antrojo

pasaulinio karo) teisė turi saugot ne vienos, o vis$ soialini$ grupi$ teisės, derinti prieingus interesus ir taip palaik%ti

visuomenėje soialin! santarv!. Bia teisė remiasi ne įstat%mo, o teisės viren%be. 8iekiama žmoni$ sant%kius sietiapibuse nauda, l%giateisikumu, o ne jėga. Bia siekiama, kad kiekvienas galėt$ dal%vauti l%giaveriuose mainuose,tikėtis savo teisi$ saugos. 4i teisės soialinės paskirties raida – tai teisės pažangos raida. 4iuolaikinį pažangos l%gį teisė pasiekė su nepoit%vistine teisės samprata kai teisė ėmė reikti žmogaus teises ir jomis riboti valst%bėsinstituij$ elgesį).*aigi teisės samprata kinta priklausomai ir nuo teisės so4ia!i"ės $askirties) t. (. kam teisės tar"a#ja tam tikrai'r#$ei ar +isai +is#ome"ei. eigu teisė tarnauja vienai grupei, todėl nekalbama apie teisės turinį, o tik kaip apieelgesio tais%kl!, i kurios neaiku, kieno interesais ta tais%klė nustat%ta. *uomet užtenka teis! apibrėžti kaip abstrakią elgesio tai%kl!, garantuotą valst%bės prievarta. *ai būdinga etatistinei teisės sampratai. 7et jei teisė tarnauja vis$ visuomenės nari$ gerovei, tai ji turi būti turinio ir (ormos vienove.

mo'a#s teisės kai$ $o7it(+iosios teisės so4ia!i"ės $askirties objektas.Cabai svarbu atskleisti žmogaus teisi$ esm! ir su(ormuluoti j$ vert%binį prioritetą teisės doktrinoje ir konstituijose.>agrindini$ žmogaus teisi$ idėją naujaisiais amžiais iplėtojo I900 a. angl$ (iloso(as -ž. Cokas. is manė, kad

pagrindines teises į g%v%b!, laisv!, nuosav%b! žmonės %ra įgij! i gamtos paioje pradžioje, kol dar nebuvo valst%bės.9alst%bės paskirtis %ra ginti ias teises. ei valst%bės valdžia į ias teisės kėsint$si, pilieiams leidžiama prieintis. -ž.Coko idėjos praktikai pritaik%tos buvo rengiant 5merikos nepriklausom%bės deklaraiją 1MMJ). Bia sakoma, kad visižmonės i prigimties %ra l%gūs, laisvi, nepriklausomi ir turi tam tikras įgimtas teises, kurios negali būti atimamos

jokiais susitarimais. >rie t$ teisi$ priklauso teisė į g%v%b! ir laisv!, teisė į nuosav%b!. 4iandien žmogaus teisės %rakodi(ikuotos daugel%je dokument$: žmogaus ir pilieio teisi$ deklraijoje 1MND), * 6artijoje 1D/H), 9isuotinėježmogaus teisi$ deklraijoje 1D/N), Furopos žmogaus teisi$ ir pagrindini$ laisvi$ apsaugos konvenijoje 1DHE) ir kt.

mo'a#s teisės teis"#mo ir s#bjekti"ės teisės !('me"i#.

>agrindinė žmogaus teisi$ problema %ra t$ teisi$ rib$ klausimas, kokiu mastu gali būti žmogaus teisės varžomos,ribojamos ir ar jos apskritai gali būti varžomos.Fsminis žmogaus teisi$, egistuojani$ teisnumo ir subjektinės teisės l%gmeniu skirtumas tas, kad teis"#mo!('me"(je žmogaus teisės – tai visuomenės suteiktas asmeniui leidimas teisė) atitinkamai veikti, siekiant susikurtigėrį. *ai leidimas veikti, nepradėjus veikti. >v. teisė į nuosav%b! teisnumo l%gmuo) reikia, kad asmeniui leisti imtis

bet kuri$ teisėt$ veiksm$ pareig$) ir j$ v%kd%mu įsig%ti tam tikrą konkret$ turtą ir jį jau įg%ti subjektin! teis!. + tokį susikurtą turtą asmuo įg%ja subjektin! nuosav%bės teis!, t. %. leidimą naudotis tuo konkreiu turtu ir reikalauti, kadniekas kitas to turto nevald%t$. *eisnumo l%gmens teisės – tai žmogaus ilaisvinimas veiklai, tai leidimas būti savolikimo, savo gerovės kūrėju. 9alst%bė privalo netrukd%ti asmeniui naudotis iais leidimais teisėmis) ir gararntuoti, kadkiti asmen%s ito nedar%t$. 7et kai tik mėgina asmuo iais leidimais naudotis, juos versti subjektine teise į konkret$ gėrį, asmuo tuoj pat susaistomas būtin%be atlikti tam tikras pareigas, pirmiausia nevarž%ti kito asmens turimo leidimoveikti.

>areigos būtin%bė k%la todėl, kad teisnumu leidimu) asmuo naudojasi visuomenėje. *okiais leidimais besinaudojantisasmuo vienaip ar kitaip tampa pavojingas kitiems asmenims. >v. asmuo norintis turėti unį, nuo to momento tampa pavojingu kit$ asmen$ sveikatai, ram%bei, turtui. <ad į pavoj$ būt$ galima sumažinti, toks asmuo privalo tapti ne tik teisi$, bet ir atitinkam$ pareig$ subjektu.8kirtingai nuo teisnumo subjektinė teisė reikalauja i asmens kultūrinio akt%vumo, kuris reikiasi pareig$ v%kd%mu.

1J



>+7./ teis"#mo !('i# s#teikt teis* !ais+ai ke!ia#ti asm#o 'a!i $a+ersti sa+o s#bjekti"e teise tik a$mokėtaske!io"ės i,!aias. Jei tokios $arei'os jis "eat!ieka) tai teisė ke!ia#ti !ieka teis"#mo !('me"s ir asm#o "iek#r"ei,ke!ia#ja.*ai reikia, kad teis"#mo l%gmeniu žmogaus teisės %ra abso!i#5ios j$ įgijimas nesaistomas joki$ asmens pareig$), ožmogaus teisės, įgij! s#bjekti"ės teisės statusą, %ra sa"t(ki"ės, nes j$ turėtojas %ra įpareigojamas v%kd%ti i i$ teisi$ iplaukianias pareigas ir suderinti savo teises su būtin%be g%venti santarvėje su kitais asmenimis.I,+aa: tos paios žmogaus teisės teisnumo l%gmeniu %ra absoliuios, o subjektinės teisės l%gmeniu – sant%kinės.9aik$ ir negali$ asmen$ kai kurios teisės: teisė į g%v%b!, sveikatą ir kt. teismumo ir subjektinės teisės požiūriusutampa.

8ubjektinė teisė %ra leidim$ teisi$) ir įpareigojim$ pareig$) vienovė. *ai rodo, kad subjektinė teisė %ra ne asmenssav%bė, su kuria būt$ galima gimti, o trivietis sant%kis, kurį turi sudar%ti mažiausiai tr%s subjektai: 1) subjektinėsteisės turėtojas" #) kiti asmen%s, kuriems teisės turėtojas privalo v%kd%ti tam tikras pareigas ir jomis legaliuoti savoteises visuomenėje" &) valst%bė kaip būtinas io sant%kio garantas, kad teisės turėtojas naudosis subjektinėmis teisėmisnepažeisdamas kit$ asmen$ teisi$, o ie netrukd%s jam naudotis jomis. *ai abipusio įsipareigojimo sant%kis, kaižmonės, siekdami apsaugoti savo vert%bes, pasižada neliesti vienas kito vert%bi$ arba netrukd%ti įg%ti, plėtoti kokiosnors vert%bės, ja naudotis. *odėl s#bjekti"ė teisė – visada %ra "e asme"s sa+(bė) o abi$#sio %mo"i- si$arei'ojimoė! tam tikr- +ert(bi- a$sa#'os sant%kis, galiausiai garantuojamas valst%bės prievarta.

mo'a#s or#mas ir teisė or#m.9ienos i pamatini$ žmogaus teisi$ – tai teisė į orumą, teisė į g%venimo privatumą, padorumą, nes su iomis teisėsmis%ra susijusi pati žmogaus soialinė esmė. ;mogui orumas nėra suteiktas valst%bės, jis %ra atskiras nuo valst%bės.

+vairiose kalbose terminas žmogaus orumas reikia kiek kitokią sąvoką, taiau visur jis siejamas su %mo'a#s+erti"'#m#. *aiau reikia nusak%ti, kodėl žmogus laik%tinas vertingu ir kuo remiantis galima spr!sti apei jovertingumą ir vertingumo laipsnį. 8kverbiantis į orumo esm! reikia atkreipti dėmesį į lenkiką žodį godnie – kurisreikia ne tik tauriai, garbingai, bet ir tinkamai elgtis. >ažinti žmogaus orumą reikia ieiti i jo rib$, susieti jį sužmogaus tinkamumu: bet kam turi būti tinkamas asmuo, kad visuomenė jį laik%t$ vertingu, jį gerbt$ ir pats asmuoįg%t$ pagrindą jausti į savo vertingumą<adangi žmogus %ra soialinė būt%bė g%vena visuomenėje), tai jo tinkamumą pirmiausia reikėt$ sieti su jo gebėjimug%venti santarvėje su artimu. O tokiam g%venimui tinka tik tas, kas naudojasi teisėmis leidimais) v%kd%damasatitinkamas pareigas: susilaiko nuo artimui pavojing$ veiksm$. <itaip sakant, tinkamas g%venti visuomenėje %ra toksasmuo, kuris savo elgesiu suteikia teisi$ ir pareig$ vienovės pavidalą. *okį asmenį visuomenė kiti asmen%s) laikosoialiniai vertingu netrukdaniu ir padedaniu kitiems įg%vendinti savot eises), o pats asmuo į savo vertingumą suvokia kaipp savo tinkamumo g%venti visuomenėje pripažinimą . I, ti"kam#mo '(+e"ti +is#ome"ėje k(!a"tis%mo'a#s +erti"'#mas ir !aik(ti"is %mo'a#s or#m#) k#ri- e'7ista+imo tesii"ė 2orma teisi- ir $arei'- +ie"o+ė.*ai %ra įrod%mas, kad žmogaus orumas %ra ne biologinė, įgimta sav%bė, o teisės kategorija. Orumas k%la i žmoni$ l%giateisi$ sant%ki$ ir skirtas žmoni$ santarvei, bendradarbiavimui. ?e tik kad negimstama su iuo gebėjimu, bet iogebėjimo neįmanoma žmogui suteikti, nes tai %ra paties asmens darbo su savimi reultatas. Orumui neturi reikmės tik toks g%venimo būdas, kai r%tą asmuo gerai kavą ar arbatą, nes tuo savo veiksmu jis negali kitiems asmenims nei

padėti, nei pakenkti. uk g%venimo būdas ir %ra ne kas kita, kaip konkretus asmens b#+imo +is#ome"ėje būdas. @a!ia+is#ome"ės žmogus negali būti nei orus, nei neorus, nes tada in%ksta paios orumo asme"s +erti"'#mo) sąvokos

pagrindas.

Teisė or#m teis"#mo ir s#bjekti"ės teisės $o%i&ri#.3 Teisė or#m teis"#mo $o%i&ri#. Teism#"o l%gmens teisė į orumą – tai žmogui nuo gimimo suteiktas 2orma!#s

!eiimas b&ti +is#ome"ėje ir ugd%ti savo gebėjimą tinkamai joje būti. *okį leidimą visuomenė suteikia asmeniui nuogimimo nereikalaudama i jo joki$ iankstini$ pareig$ v%kd%mo, nes ia asmeniui neteikiamas joks konkretus gėris, otik įsipareigojama netrukd%ti jam susikurti tokį gėrį. Bia %ra suteiktas !eiimas :teisė0 or#m) nesant paties orumo,ia jis dar vis dar sutampa su asmens g%v%be, sveikata, laisva ir kitomis visuomenės saugomomis asmens vert%bėmis.*odėl leidimas teisė) tapti oriam negali būti nei atimamas, nei prarandamas. ?es taip būt$ užkirstas kelias asmeniuiugd%ti savo gebėjimą v%kd%ti pareigas ir j$ pagrindu tinkamai g%venti visuomenėje – kurti savo real$jį orumą.>rieingai visuomenė suintersuota suteikti asmeniui tokį leidimą, nes iuo leidimu besinaudojantis asmuo kuria savekaip soialiai vertingą asmen%b!, tinkamą g%venti visuomenėje. *inkamumas g%venti visuomenėje kelia asmeniuireikalavimus. Bia neužtenka žmogui pasiskelbti oriam vertingam), ai reikia įrod%ti kitiems žmonėms gebėjimą v%kd%ti pareigas ir būti l%giaveriu main$ dal%viu.*eisnumo l%gmens žmogaus teisė į orumą garantuojam minimal$ žmogaus vertingumą, kiek orumas sutampa suvalst%bės saugomimis asmens vert%bėmis g%v%be, sveikata). *ai būtinos pradinės sąl%gos ruotis asmeniui tinkamai

būti visuomenėje – kurti savo orumą kaip soialinį vertingumą. *okio l%gmens teis! į orumą suteikia ali$ konstituijos ir tarptautinės deklaraijos bei konvenijos.3 Teisė %mo'a#s or#m s#bjekti"ės teisės $o%i&ri#. <as kita %ra teisė į orumą subjektinės teisės požiūriu. ;mogausorumas kaip subjektinė teisė %ra asmens teisė į tą konkret$ savo asmens vertingumo laipsnį, kurį jis susikūrė tinkamunekon(liktiku) savo buvimu visuomenėje. >arei'- +(k(mas s#k#ria %mo'a#s so4ia!i" +erti"'#m or#m)

1M



kai$ s#bjekti"ės teisės objekt) į kurį konkretus asmuo ir įg%ją subjektin! teis!. 8ubjektinės teisės atvejunaudojimasis teisėmis nev%kdant pareig$ %ra asmens orumo vertingumo) praradinėjimas, mažėjimas. >areig$ v%kd%m$ asmuo susikuria orumą kaip savo soialinį vertingumą, į kurį ir įg%ja subjektin! teis!, t. %. teis! reikalauti ikit$ asmen$ daugiau pagarbos sau.Teisi"#mo !('me"s teisė or#m '(jama $arei'- "ereika!a#ja"t) o s#bjekti"ė teisė or#m ja# (ra e!'es(s)'(ja"tis teisi- ir $arei'- +ie"o+ės $a+ia!) k#ris ir (ra tikroji %mo'a#s ti"kam#mo '(+e"ti +is#ome"ėje2orma. *odėl teisnumo l%gmens žmogaus teisė į orumą ginama kitaip negu subjektinė teisė. *eisnumo l%gmens teisės į orumą atžvilgiu visi žmonės l%gūs, nes ją valst%bės suteikia kiekvienam pilieiui be jo asmenini$ pastang$. *odėl ir orumas vienodai ginamas. *uo tarpu subjektinė teisė pirmumą teikia kultūrikai akt%viai indvidual%bei, kuri savo

kultūriniu akt%vumu pareig$ v%kd%mu) susikuria individual$ orumo laipsnį soialinė vertingumą kaip savonaudingumą kit$ asmen$ teisėms įg%vendinti). Orumo mastas iuo atveju priklauso nuo kiekvieno asmens pareig$ v%kd%mo. *odėl subjektinės teisės į orumą atžvilgiu žmonės jau nėra l%gūs: vien$ i j$ kultūrikai pas%vi$) orumasvisą g%venimą ilieka teisnumo l%gmens, o kultūrikai akt%vieji kuriasi individual$ orumą – savo gebėjimą

pasitarnauti artimui ir itaip padidinti savo tinkamumą g%venti visuomenėje. tokie asmen%s %ra labiau vertinamivisuomenėje ir toki$ asmen$ orumas teismuose turi būti ginamas kur kas subtiliau, ia klausiama ar konkretus žmogusturėjo pagrindą įsižeisti.*aiau reikia pabrėžti, kad pats pareig$ v%kd%mas automatikai neturia žmogaus orumo. Bia svarbu ar pareig$ v%kd%mas sukuria pareig$ v%kd%tojui atitinkamas teises. >areig$ v%kd%mas, nesuteikiant teisi$, nelaikomas vert%be, otik paveria pareig$ v%kd%toją, mažina jo soialinį vertingumą. Orumas kuriamas tik tada, kai pareig$ v%kd%mas %rasavo teisi$ įg%vendinimo tikslas. Fsant l%giaveriams mainams vienas asmuo suteikia kitam paslaugas tik todėl, nesžino, jo tik itaip jis gali QpriverstiR kitą asmenį veikti grįžtamosiomis paslaugomis. >areigas v%kdo tik laisvas

žmogus, ir jis jas v%kdo tik tam, kad j$ pagrindu kurt$ savo individual$ soialinį vertingumą visuomenėje – plėst$ savo ir kit$ laisv!.5tskirai nei teisės, nei pareigos nekuria žmogaus orumo, kuria tik j$ vienovė. *aigi žmogaus orumas atisranda inaudojimosi teisėmis v%kdant atitinkamas pareigas" pareig$ v%kd%mu plėsdamas savo teises, jis didina savo orumą kaip savo subjektinės teisės objektą.

mo'a#s or#mas teisi"ės $raktikos $o%i&ri#.Teisi"i"k#i svarbu atpažinti orumą ir kaip savarankiką žmogaus vert%b!, nes k%la žmogaus teisės į orumą g%nimo

b%los. Orumas pažeidžiamas tuo atveju, kai tiesiogiai nėra pažeista kokia nors konkreti žmogaus teisės, bet buvokonkreiai žodžiu ar veiksmu paneigiamas konkretaus žmogaus vertingumas t. %. melagingai teigiami tam tikriasmens netinkamo buvimo visuomenėje (aktai – kaltinama nepadar%tu teisės pažeidimu arba teigiama sergant psi6ineliga ir pan.). ;mogaus orumas gali būti žeminamas ne tik kaip apie asmenį vieai paskelbiami tikrovės neatitinkant%s(aktai, bet ir kai reikiama nuomonė apie kito asmens darbus ir tai daroma, taip, kad t$ darb$ autorius vadinamasneimanėliu, kvailiu, pasileidėliu ir kt. ir siekiama suponuoti neigiamą visuomenės nuomon! apie asmens tariamą nesugebėjimą tinkamai g%venti visuomenėje. ;moni$ nuomonės laikomos teisėtomis, kol kalba apie žmoni$ darbus,veiklą logikos požiūriu. 2etodiką paversti nuomoni$ skirtumą asmens orumo žeminimu tai sovietinė patirtis. *odėlteismuo atsirado sunkiai sprendžiam$ žmogaus orumo g%nimo b%l$.mo'a#s or#mas ir teisės $a%eiimas.5smens laisvės ribojimas teismo nuosprendžiu %ra ir orumo apimties sumažėjimas. +kalinimas %ra pripažinimas, kadnuteistasis pasirodė tam tikru požiūriu neorus – netinkamas g%venti teisei lojali$ žmoni$ visuomenėjeir todėl

priverstinai tam tikram laikui perkeliamas į riboto orumo žmoni$ kalini$) bendruomen!.@eikalavimas baudžiamosiose b%lose b%los t%rimu nežeminti žmogaus orumo %ra nev%kdomas. >ats teisingumov%kd%mas %ra teisėtas teisiamojo orumo žeminimas, juk vieai, remiantis įstat%mu, pripažįstami tam tikri to asmens

netinkamo g%venimo visuomenėje (aktai nužud%mas, vag%stė). *odėl reikalavimą nežeminti teisiamojo orumo reikiasuprasti kaip teisingumo v%kd%mą ikiteisminis ir teisminis nagrinėjimas, teismo paskirta bausmė). 9adinasi, bet koksasmens teisi$ suvarž%mas, nepagarbos asmeniui reikimas, jeigu to nenumato bausmės atlikimo režimas, %raneteisėtas. >v. asmens nuteisto įkalinti orumas būt$ neteisėtai žeminamas, jeigu i jo būt$ t%iojamasi, jis būt$ muamas.G(+e"imo $ri+at#mo s+oka ir jo ribos. Oraus iviliuoto) žmogaus g%venimas %ra suskil!s į privat$ ir vieajį.>rivatus asmens g%venimas %ra ta (iinio asmens veiklos sritis, kuri nepažeidžia kit$ žmoni$ teisi$ ir teisėt$ interes$ ir negali turėti kokios nors reikmės kit$ žmoni$ teisėms įg%vendti. <* %ra taip apibrėž!s žmogaus privat$ g%venimą: taig%venimo būdas, eim%ninė padėtis, g%venamoji aplinka, sant%kiai su kt. žmonėmis, pažiūros, įsitikinimai, įproiai,sveikata, garbė, orumas ir kt. *odėl kad nepažeidžia kito asmens teisi$, privatus g%venimas negali būti kitiemsžmonėms žinomas be paties asmens sutikimo. *ai asmens autonomikumo, nelieiamumo sritis, saugoma tarpt.deklaraij$, konvenij$, naionalini$ įstat%m$.

5smens privataus g%venimo nelieiamumo apimtis gali būti siaurinama dviem aspektais: 1) kai privatumo srit%jedaromas nusikaltimas" #) kai kalbama apie vie$j$ asmen$, einani$ auktas valst%bines pareigas ar pretenduojani$ į tokias pareigas, privat$ g%venimą. tokie asmen%s, kurie turi teis! būti pav%džiu visuomenėje, turi būti tokie, kadžmonės galėt$ jais pasitikėti. >risiimdamas valdinius įgaliojimus, toks asmuo kartu sutinka susiaurinti savo privatausg%venimo sritį. >v. privataus asmens bendravimas su burtininkais, priklauso jo privaiam g%venimui ir %ra saugomas

1N



įstat%mo, taiau asmuo, kuris užima auktas pareigas bendraujantis su burtininkais – tai jau nėra privatus jog%venimas, nes tokio asmens vadovavimas turi įtakos valst%bės likimui.@ibos tarp asmens privataus ir vieojo g%venimo pripažinimas, jos gerbimas %ra vienas i esmini$ žmogaus padorumo

pož%mi$. <ėsinimasis į asmens privatumą ir į asmens orumą – tai kėsinimasis į žmogaus iskirtinumą.

J#rii"ė %mo'a#s teisi- sam$rata.*ai, kad orumas %ra asmens tinkamumas santarvei ir daro tesi! į orumą vis$ žmogaus teisi$ pagrindu. 9isos žmogausteisės turi pagrindą egistuoti tik dėl žmogaus tinkamumo g%venti santarvėje su artimu. *odėl žmogaus teisė į g%v%b!,sveikatą, laisv!, teisė įg%ti kvali(ikaiją ir kt. %ra tik žmogaus orumo tinkamumo g%venti visuomenėje) sąl%gos. eigu

pažeidžiama teisė į sveikatą, nuosav%b!, isilavinimą – tai kartu sumažinamos asmens galios naudotis teisėmisv%kdant tam tikras pareigas, vadinasi visavertikai g%venti visuomenėje. 5smuo ekonomikai nepajėgus susimokėti užkomunalines paslaugas, darosi iuo požiūriu mažiau orus, t. %. ios situaijos požiūriu mažiau tinkamas g%ventikonkreioje visuomenėje konkreiu metu.9ienas i pagrindini$ žmogaus teisi$ %ra žmoni$ l%giateisikumo pripažinimas. 9isi žmonės gimsta laisvi ir l%gūssavo orumu ir teisėmis. Bia galimi du atsak%mai: 1) teisi$ l%g%bė reikia turim$ materialini$ gėr%bi$ apimties l%g%b! ekonomin!)" #) teisi$ l%g%bė reikia juridin! l%g%b! – l%g%b! prie įstat%mus, proedūr$ l%g%b!. Fkonominė l%g%bėir teisinė l%g%bė – skirtingos sąvokos. *eisinė l%g%bė – skelbia, kad žmonės teisi$ požiūriu %ra l%gūs tik startuodami,

jiems leidžiama imtis bet kokios įstat%mais neuždraustos veiklos, naudotis g%b%bos me6animu ir kt. *olesnė j$ padėtis visuomenėje priklauso nuo gabum$, nor$, mokėjimo dirbti. *aiau žmonės i prigimties nėra l%gūs: skiriasil%tis, amžius, proto gebėjimai, talentai, sveikata ir pan. -ėl i$ skirtum$ atsiranda didelė ekonominė žmoni$ nel%g%bė,kurią būtina velninti, neigu visuomenė nori palaik%ti soialinį stabilumą. >v. -arbo kodekse nurod%tos kategorijos

darbuotoj$ nėi$ moter$, asmen%s, iki trij$ met$ auginant%s vaikus), kuriems %ra darbo laikos trukmės lengvata.5rba eimai mokamam soialinė paalpa.

mo'a#s teisi- sa#'os i2ere"4ia4ija ir iskrimi"a4ija.*aiau žmonės i prigimties nėra l%gūs: skiriasi l%tis, amžius, proto gebėjimai, talentai, sveikata ir pan. -ėl i$ skirtum$ atsiranda didelė ekonominė žmoni$ nel%g%bė, kurią būtina velninti, neigu visuomenė nori palaik%ti soialinį stabilumą. >v. -arbo kodekse nurod%tos kategorijos darbuotoj$ nėi$ moter$, asmen%s, iki trij$ met$ auginant%svaikus), kuriems %ra darbo laikos trukmės lengvata. 5rba eimai mokamam soialinė paalpa. 5r valst%bėnediskriminuoja t$ savo piliei$, kuri$ sąskaita ji didina neigalini$ piliei$ teisi$ saugą @eikia skirti žmogaus teisi$ di(ereniaiją nuo diskriminaijos. -iskriminaija – tai savavalikas asmens teisi$ atėmimas, ribojimas, odi(ereniaija – teisi$ pridėjimas arba lengvat$ suteikimas valst%bės priemonėmis, bet tik tiems asmenims, kurie pat%snepajėgia bent minimaliai garantuoti savo pagrinini$ žmogaus teisi$ nepilnameiai, seneliai, neįgalūs, bedarbiai).-i(erianijos tikslas – suvelninti turtin! nel%g%b!, kad ji galiausiai nevirst$ realia teisi$ nel%g%be. 9isais kitaisatvejais bet koks konkrei$ asmen$ ar j$ grupi$ teisi$ didinimas bus privilegij$ teikimas diskriminaija). >v. dalinis8eimo valg%klos dotavimas i valst%bės biudžeto, nedotuojant kit$ valst%bės tarnautoj$ maitinimo įstaig$, ' tai jauneteisėt$ privilegij$ teikimas tam tikriems pareigūnams.

?eaikum$ dėl teisi$ di(ereniaijos ir diskriminaijos gali kilti vertinant v%r$ ir moter$ teisin! padėtį. >v.<ompensaijos už %patingas darbo sąl%gas. <ompensaijos skiriamos moterims idirbusioms – M,H m., o v%rams – 1Em. 4į skirtumą sunku pavadinti teisi$ di(ereniaija.-i(erianija galima taik%ti moterims tik tokias lengvatas, kurios teikiamos ne moterims apskritai, o tik nėiomsmoterims. ?ėtumas %patinga moters savanorikai prisiimama pareiga visuomenei. 0r todėl moteris, v%kd%dama ią

pareigą, įg%ja atitinkam$ teisi$.>irm#mas t#ri b&ti teikiamas teisi"ei !('(bei) taiau nereikia pamirti, kad ilgai v%raujant teisinei l%g%bei, tam tikra

visuomenės dalis nepajėgia rinkos ekonomikos sąl%gomis bent minimaliu l%giu pasirūpinti savo teisi$ sauga ir tampasoialinės įtampos visuomenėje priežastimi. *eisinė l%g%bė skatina asmens kultūrinį akt%vumą ir naionalinio produkto didėjimą, o ekonominė l%g%bė mažina soialin! įtampą, atsirandanią teisinės l%g%bės v%ravimo sąl%gomis.*ai reikia, kad teisinės ir ekonominės l%g%bės negali griežtai prieinti. *ik veikdamos abipusio papild%ti prinipu, josgali garantuoti soialinį stabilumą.

mo'a#s teisi- 'ara"tijos.-emokratinės valst%bės užduotis – ne tik deklaruoti žmogaus tesisės, bet kurti sąl%gas ir garantijas joms įg%vendinti.;mogaus teisi$ garantijos – tai sąl%gos kurioms esant asmuo įg%ja savo teisėms įg%vendinti reikalingą gėrį, juonetrukdomai naudojasi ar apgina savo pažeistas teises.

>a'a! s#bjekt %mo'a#s teisi- 'ara"tijos 'a!i b&ti/10 s!('os k#rias s#sik#ria $ats %mo'#s. 9ienos teisės įg%vendinimas %ra kit$ savo teisi$ įg%vendinimo garandija.>v. asmuo naudodamasis teises dirbti ir v%kd%damas i jo k%lanias pareigas įsig%ja lė$ priemoni$) kito tipo

pareigai įv%kd%ti kelionės ilaidoms apmokėti) ir itaip teisnumo l%gmens teis! keliauti jis paveria subjektine teisekeliauti į konkreią alį.

1D



80 s!('os) k#rias asme"s teisėms '(+e"i"ti s#k#ria +a!st(bė . 9alst%bės kuriamos žmogaus teis$ garantijos gali būti trejopos: a) valst%bės materialioji parama asmeniui. *ai garantija, kai valst%bė perima neveiksnaus asmens pareigas. *ai valst%bės įsipareigojimas teikti materialiąją paramą ekonomikai neigaliems ar soialiai neveiksniems pilieiams"b0 +a!st(bės k#riamos teisi"ės i"stit#4ijos ir $ro4e&ros asme"s $a%eistai teisei a$'i"ti. >v. per teismą atgautiskolą.40 +a!st(bės $arei'a $erimti ba"kr#t#oja"5io arbdavio tam tikrą pareig$ dalį, kad būt$ užtikrinta darbuotoj$ teisėgauti pagal darbo sutartį priklausomą atl%ginimą.mo'a#s teisi- ribojimas/ 'a!imas +iem at+ejais/

10 kai reika!i"'a a$sa#'oti kito asme"s teises. <ai reikia užkirsti kelią teisės pažeidimams, nubausti asmenis, padariusius nusikaltimus, apsaugoti kit$ asmen$ teises ir laisves, garantuoti visuomenės saugumą, sveikatą, vieąją tvarką. @iboti asmens teises reikia todėl, kad žmogus %ra ne tik teisės subjektas, bet ir potenialus agresorius, galintiskėsintis į artimo teis!.80 kai reikia #%kirsti ke!i re!i'i"ės) ta#ti"ės "ea$(ka"tos k#rst(m#i) karo ir $rie+artos $ro$a'a"ai.*aigi soialinė iuolaikinės teisės paskirtis – saugoti vis$ visuomenės nari$ teises ir lemti j$ įg%vendimą.

Teisės 2#"k4ijos ir j- sa"t(kis s# teisės so4ia!i"e $askirtimi.Teisės 2#"k4ijos – tai teisės poveikio visuomeniniams sant%kiams pagrindinės kr%pt%s, lemiamos teisės esmės ir jossoialinės paskirties visuomenės g%venime. *eisės (unkijos parodo, kam reikalinga teisė. >agrindinė teisės soialinė

paskirtis – sureguliuoti visuomeninius sant%kius. *aiau priklausomai nuo valst%bės (ormos ir politinio režimo teisės(unkijos gali skirtis. >v. demokratinėje valst%bėje teisė – tai būdas apsaugoti ir įg%vendinti visuomenėje teisingumą,

o diktatūrinio tipo valst%bėje – teisės paskirtis užtikrinti paklusnumą egistuojaniai valdžiai.Teisės so4ia!i"ė $askirtis %ra įg%vendinama teisės 2#"k4ijomis. *eisės (unkijos – tai teisės poveikio žmoni$ elgesiuikr%pt%s ir būdai. <aip konkreiu laikotarpiu supranta teisės soialinė paskirtis, tokios %ra ir teisės (unkijos, j$ turin%s,teisinio reguliavimo pobūdis.8kiriamos tokios pagrindinės teisės (unkijos:10 Re'#!ia+imo 2#"k4ija. *ai pagrindinis teisės poveikis žmoni$ sant%kiams, kai asmens teisės vert%bės) saugomosnustatant vienam teisinio sant%kio dal%viui teis! į tam tikrą vert%b! g%v%b!, sveikatą, turtą), o kitiems nustat%ta

pareiga susilaik%ti nuo žalingo elgesio t$ vert%bi$ turėtojo atžvilgiu. 4ios (unkijos t#ri" sudaro imperat%vai: !eistiteisnumo suteikimas)" $arei'oti. *ai reikia kad reguliainė (unkija siekdama apsaugoti asmens teises, leidžiaasmeniui naudotis tam tikru gėriu, kartu įpareigodama tai dar%ti nevaržant kito asmens teisi$ ra#imas).4ia (unkija teisė orientuojasi į žmogaus protą ir valią. Caikoma, kad žmogus %ra protinga būt%bė, kuri supranta jaiadresuojamus teisės norm$ reikalavimus ir grėsmes jeigu tie reikalavimai nebus v%kdomi.<lasinės ir demokratinės valst%bės sąl%gomis reguliavimo (unkija dėl skirtingos soialinės paskirties %ra skirtingoturinio.>v.: jeigu teisės soialinė paskirtis – %ra saugoti tik vienos klasės valdaniosios) teises ir interesus, tai ioje stadijojeteisės atliekama reguliavimo (unkija reikiasi ne kaip teisi$ ir pareig$ vienovė, o privilegij$ ir prievoli$ sant%kisvaldžios ir pavaldumo). Fsant tokia reguliavimo (unkijai reikėjo prievartos siekiant užtikrinti neteisini$ paliepim$ v%kd%mo.*uo tarpu laisvoje visuomenėje žmoni$ sant%kiai reguliuojami taip, kad kiekvieno asmens teisinė padėtis būt$ grindžiama teisi$ ri pareig$ vienove.80 >rie,i"'- i"teres- eri"imo arba so4ia!i"io kom$romiso 2#"k4ija. *ai tik demokratinės teisės (unkija, kurinurodo re'#!ia+imo 2#"k4ijos $ob&. *. %. soialiniai sant%kia reguliuojami ne bet kaip, o eri"a"t $rie,i"'#steisės subjekt$ interesus, neleidžiant nė vienam i j$ per daug įsigalėti kit$ soialini$ grupi$ siaurinimo sąskaita.

*okiu reguliavimu pasiekiamas prieing$ interes$ kom$romisas.&) 9alst%bės prievartos sankijū) legaliavimo ir normavimo, arba re$resi"ė 2#"k4ija. 4i (unkija iplaukai i būtin%bės garantuoti teisės normomis nustatom$ pareig$ įsakmumą reguliavimo (unkijos veiksmingumą). 4i(unkija nustato valst%bės prievartos sankijos) už reguliaini$ teisės norm$ nustat%t$ įpareigojim$ nev%kd%mą. osesm! sudaro imperat%vas – ba#sti. -ar i (unkija vad. apsaugine, taiau is pavadinimas loginiu požiūriu netikslus.@epresinė (unkija ilieka ir demokratinės valst%bės teisėje, taiau jos kompetenija, pal%ginti su totalitarini$ režim$ teise, gerokai siauresnė, nes teisinis reguliavimas ia v%kdomas teisės normomis, kurios įkūnija prieing$ interes$ kompromisą ir mažina prievartos poveikį. *ada žmonės noriau paklūsta teisės paliepimams, nes tai labiau atitinka j$ interesus.;0 I"2orma+imo 2#"k4ija. *ai viena i pagrindini$ (unkij$, nes ji susijusi su privalomu A būtinu teisės norm$

pavieinimu. =alioja tik paskelbti įstat%mai. ?epaskelbtas įstat%mas neįpareigoja. 4i (unkija nurodo kokio elgesioreikalauja konkreti teisės norma ir kokios sankijos bus taikomos tiems, kurie naudosis tam tikromis teisėmis ir

nev%kd%s joms nustat%t$ pareig$.0n(ormaiją žmonės gauna i įvairi$ altini$: įstat%m$, nutarim$, teisės literatūros,žiniasklaidos ir kt.<0 a#k!ėtojamoji arba teisės $a%eiim- $re4e"7ijos 2#"k4ija. 4i (unkija skatina asmenį apmąst%ti žalą, kurią jis

patirs nepaklusdamas teisės imperat%vams, taip pat apie naudą kurią jam garrantuoja teisėtas elges%s. *ai skatinaasmenį elgtis teisėtai, ugdo jo gebėjimą g%venti santvarvėje su kitais asmenimis.

#E



*eisės (unkijos gali veikti tik tarpusav%je sąveikaudamos ir viena kitą papild%damos. Bia pagrindinė – %rareguliavimo (unkija, o kitos tik padeda reguliavimo (unkijai ir užtikrina jos veiksmingumą.Be"r-j- teisi"io mst(mo s+ok- sistema :a$aratas)+vairi$ ali$ teisės literatūra teisės (unkijas įvardija nevienodai. >v. vokiei$ teisininkai reguliavimo (unkiją vadinatvarkos (unkija, represin! – teisės saugumo. 5ustr$ teoretikas <oleris spei(inėmis teisės (unkijomis laiko tris(unkijas: taikos" (ormavimo" ir kon(likt$ suvelninimo. >irmąja (unkija siekama garantuoti visuomenės saugumo ir taikos" suvelninimo (unkija – teisingai spr!sti soialinius kon(liktus.5ptarus teisės sampratą ir istorines jos modi(ikaijas pasigaminus priemoni$ analiuoti konkreias teisės sąvokas),galima pereiti prie pažinimo antrosios teisės teorijos objekto dalies – bendr$j$ teisės sąvok$, ireikiani$,

konkretinani$ teisės sampratą.Be"r-j- teisės s+ok- sistem :a$arat0 s#aro +ejo$o $ob&%io teisės s+okos/1) pamatinės sąvokos, ireikianios jau minėtus tris teisinės būties l%gmenis stadijas): teisines idėjas, teisės normas"teisinius sant%kius#) (unkines arba jungiamąsias sąvokas tai antrinės sąvokos), ireikianias teisės perėjimus tarp i$ l%gmen$:teisėkūrą ž%mi perėjimą nuo teisini$ idėj$ prie teisės norm$" teisės aikinas, teisės įg%vendinimas, teisinė atsakom%bė

– perėjimą nuo teisės norm$ prie teisini$ sant%ki$ subjektinės teisės).

Paskaitų metu: %eisės socialinė paskirtis " žmo$aus teisių apsau$a Bmo$aus teisės " teisnumo ly$muo, subjektiių teisių ly$muo TEIS+-MAS " teisės normų nustatytas leidimas $yti kažkokias teises ir parei$as Bmo$aus teisėteisnumo ly$meniu reiškia $yti kažkokias teises (teisė nuosavyb-, kuri nelieiama, suteikiama konstitucijos, bet $yjama teisnumu) Bmo$aus teisės subjektinės teisės ly$meniu, ty žmo$aus $alimybė el$tis tam tikru b#du

(susilaikyti ar vienaip el$tris), kuri atsiranda vykdžius tam tikras parei$as %am, kad pasinaudotumėm leidimu (savoteisnumu), turim vykdyti parei$as VEI.S+-MAS " $ebėjimas pasinaudoti savo teisnumu Bmo$aus teisės $arantuojamos b#tent teisnumo ly$meniu (didžioji dalis)

1ubjektinės teisės nėra pri$imtinės (teisė lasiv-) %uri leidimą, bet turi vykdyti parei$as ei nevykdai " laisvės atėmimas (iki $yvos $alvos ir pan) Bmo$aus pri$imtis suteikia tik $alimyb-Cleidimus susikurti teises :ntikos laikais žmonės ne$alėjo susikurti teisių 0er$as buvo daiktas Dstatymai to neleido /as mus dabar yra ly$ybė " niekam ne$alu b#ti atimta teisė susikurti teises, jei jis vykdo parei$as

uridinė ly$ybė 9konominė ly$ybė J-/I,I+Ė 0Y*Y1Ė " teisių ir parei$ų ly$ybė E.O+OMI+Ė 0Y*Y1Ė " turimų materialių vertybių ly$ybė 0ienu metu abi $yvendinti nemanioma, nes žmonės skirtin$i, todėl sudarius vienodas sąly$as " veiklos rezultatai bus skirtin$i ei norim ekonominės ly$ybės, turim persverti veiklosrezultatus, iš vienų paimti, atiduoti kitiem, taip pažeidžian ly$ybės principą :r ekonominė ly$ybė turi ryš su juridine padėtimiE 9konominė ly$ybė turi takos 2aktiniam $alėjimui pasinaudoti savo teisėmis uridiškai turim teis- advokatą, bet ne visi turim lėšų 9konominė nely$ybė ik$ainiui $ali virsti 2aktine juridine nely$ybe

Bmo$aus teisių di2erenciacija ir diskriminacija ,IS./IMI+A2IJA " nely$iavertės asmenšų teisinės padėties nustatymas %eisių ir parei$ų apimtis žmonėms yra skirtin$a dėl tam tikrų priežasių Fiskriminacija kaipnukrypimas nuo ly$ybės principo laikomas nei$iamu, neteisėtu dalyku, ,I3E/E+2IA2IJA " iš esmės ta patidiskriminacija, tiksliau pozityvioji diskriminacija, ty nely$iavertės subjektų teisinės padėties nustatymas, taiau jostikslas užtikrinti teisin solidarumą, taip pat suteikti papildomas teisines $arantijas asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasių ne$ali susikurti jų patys /ozityvios diskriminacijos priemonėmis yra suteikiamos papildomos $alimybės,kurių pvz ekonominė ly$ybė yra blo$iausia (valstybės samdomas advokatas) 5šly$inam ekonominės ly$ybės skirtumus " didinam visuomenės solidarumą,

1varb#s klausimai' ?) kiek toli nukrypstam nuo ly$ybėsE @) dėl koE %ikslasE &) koks rezultatasE " /:/56F3;:5 /:15B5G<8%5

%eisės 2unkcijos, b#dai, kuriomis $yvendinama teisės paskirtis (0:5A056:)

TEMA. TEISINIS REGIAIMAS KAI> SOCIAINIO REGIAIMO RW@ISSo4ia!i"is re'#!ia+imas ir jo $rie%ast(s. Teisi"io re'#!ia+imo s+oka ir +ieta so4ia!i"io re'#!ia+imo sistemoje.*eisės soialinė paskirtis pirmiausia įg%vendinama teisi"i# re'#!ia+im#) t. (. ara"t $o+eik %mo"i- e!'esi#i teisės$riemo"ėmis. *eisinis reguliavimas – tai praktikai veikianti teisės samprata.Teisi"is re'#!ia+imas – tai tokia soialinio reguliavimo rūis, arba (orma, kai poveikis žmoni$ elgesiui %ra daromasteisės normomis ir teisės prinipais.@eguliuoti žmoni$ elgesį – tai jį apra%ti modeliuoti) subjektinėmis teisėmis leidimais) ir pareigomis paliepimais:draudimais arba įpareigojimais). *eisinio reguliavimo $rie%ast(s k!asi"ėje ir emokrati"ėje +a!st(bėse (raskirti"'os:<lasinėje valst%bėje teisinėmis priemonėmis imamasi reguliuoti žmoni$ elgesį siekiant legaliuoti vien$ soialini$

grupi$ agresiją kit$ grupi$ atžvilgiu, organiuotu būdu slopinti pavergt$j$ pasiprieinimą. Bia siekiama suteikti vienaigrupei privilegij$, o kitai soialinei grupei – primesti prievoles, t. %. tam tikrus įpareigojimus. *okiu reguliavimuįtvirtinama vien$ viepatavimas, kit$ pavergimas.-emokratinėje valst%bė – derinti prieing$ grupi$ interesus, įtvirtinti bei palaik%ti visuomenėje rimtį ir santarv!. Biareguliavimu siekiama užtikrinti vis$ visuomenės nari$ laisv!.

#1



*eisinis reguliavimas atskiriamas nuo kit$ soialinio reguliavimo (orm$ apibrėžiant jo objektą, t. %. isiaikinant koksžmoni$ elges%s reguliuojamas teisės normomis. 9isos visuomenės g%venimą apimantis teisinis reguliavimas plėtėsilaipsnikai. 0 pradži$ valst%bės kuriamais įstat%mais buvo reguliuojamos tik tos visuomeninio g%venimo srit%s, kur tiesiogiai susidurta su valst%bės valdžios interesais. >rivatūs turtiniai ir eimos sant%kiai buvo palikti reguliuoti

paproi$ ir teism$ praktikai.

Teisi"io re'#!ia+imo objektas :s2era0 ir jo $rik!a#som(bė "#o teisės sam$ratos.*eisinio reguliavimo objektas %ra tas soialinis žmoni$ elges%s, kurį reikia norminti teisės priemonėmis. 8oialiniselges%s – tai žmoni$ tarpusavio sant%kiai, kuri$ pagrindu žmonės siekia apsaugoti ir įg%vendinti savo teises ir

interesus. *eisė reguliuoja ne visus žmoni$ sant%kius, o tik reikmingiausius. *odėl teisė nereguliuoja draug%stės,religini$ įsitikinim$, sporto, žaidim$, įsk%rus aartinius ir kai kuri$ eimos vidaus sant%ki$, pv: moters ir v%ro teisi$ bei pareig$ pasiskirst%mo eimoje. *ai nėra kit$ žmoni$ teisėms reikmingi sant%kiai. 0leisti teisės normą,įpareigojanią miesto tranpsorte užleisti vietas moterims, vaikams ar seneliams, būt$ nereikalingas o(iialumaskiantis į žmoni$ sant%kius.*eisinio reguliavimo apimtis priklauso nuo teisės sampratos pobūdžio. Etatisti"ėje teisės sampratoje, kuri teis! tapatina su įstat%mu, teisinio reguliavimo sritis bus ribojama tik įstat%mo nurod%mais. @eguliuoti ia reik įsakmiainurodinėti visuomeninio sant%kio dal%viams visas įmanomas teises i pareigas. *eisinis reguliavimas ia skverbiasi į žmoni$ elgesį tiek, kiek įstat%m$ leidėjas laiko reikalinga. is net gali nustat%ti kokios spalvos drabužius dėvėti. >v.:<orane nurodoma, kad moterims būtina slėpti veidus. Bia nėra joki$ nuo įstat%mo leidėjo valios nepriklausom$ rib$.*ai reikia, kad ia nėra privataus g%venimo, visas žmogaus g%venimas atviras valst%bės valiai. *odėl objekto$o%i&ri# teisi"is re'#!ia+imas 'a!i a$imti +is %mo'a#s '(+e"im.

7et jeigu remsimės pilietine demokratine) teisės samprata, kuri pripažįsta prigimtines teises ir i j$ iplaukiantį žmogaus teisi$ autonomikumą, tai teisinis reguliavimas negalės būti visa apimantis. *ada turime pripažinti, kad %ražmogaus privatus g%venimas, kuris sudaro asmens nelieiamumo sritį.<onkretinti teisinio reguliavimo sritį – tai klausti, kokie soialiniai sant%kiai, kokiu mastu teisinėje valst%bėje patenkaį teisinio reguliavimo sritį.*eisės priemonėmis pirmiausia reguliuojami tie žmoni$ sant%kiai, kurie %ra svarbiausi žmogaus teisėms įg%vendinti ir

jas apsaugoti.>rie toki$ priskirti:10 T#rti"iai %mo"i- sa"t(kiai, nes turtas %ra žmogaus biologinės ir kultūrinės egistenijos priemonė, vis$ žmogausteisi$ ir laisvi$ garantas ir pagrindas.80 mo"i- sa"t(kiai) atsira"a"t(s +a!a"t +a!st(b*. *ai dažniausiai valdžios instituij$, pareigūn$, piliei$ ar j$ susivienijim$ tarpusavio sant%kiai. <adangi valdžios pareigūnai %ra gav!s i tautos apibrėžtus įgaliojimus veiktitautos vardu ir jos interesais, tai, v%kd%dami juos, jie įg%ja teis! leisti visiems privalomus paliepimus ir reikalauti, kad

jie būt$ besąl%gikai v%kdomi. *oki$ įgaliojim$ turėjimas sudaro galim%b! jais piktnaudžiauti. *odėl toki$ pareigūn$ teisės ir pareigos %ra griežtai reglamentuotos teisės normomis, kad pilieiai galėt$ kontroliuoti, kaip valst%bėsinstituijos naudojasi gautais įgaliojimais ir gintis nuo valdžios savivalės.90 Teisėsa#'os sa"t(kiai atsira"a"t(s #%kerta"t ke!i +is#ome"i"ės t+arkos $a%eiimams) $atra#kia"t teisės$a%eiėj#s teisi"ė" atsakom(bė" ir '(+e"i"a"t jiems $askirtas teisi"io $o+eikio $riemo"es . *ai sant%kiaiatsirandant%s poliijai, prokuratūrai, valst%bės saugumui v%kdant operat%vin! veiklą, teismams sprendžiant b%las,taikant administraines nuobaudas.*ai pagrindinės visuomenini$ sant%ki$ rū%s, kurios tiesiogiai patenka į teisinio reguliavimo sritį – %ra to reguliavimoobjektas.<iti visuomeniniai sant%kiai reguliuojami teisės normomis tik tada ir tiek, kiek jie įgauna minėt$ trij$ sant%ki$ pobūdį.

?e visi visuomeniniai sant%kiai %ra reguliuojami teisės: pv. teisės normomis nėra reguliuojami te6ninės kūr%bos

sant%kiai, eimos sant%kiai.8iekiant suvokti, kokie visuomeniniai sant%kiai patenka į teisinio reguliavimo srit, reikia vadovautis ne tik turiningaisiais vert%biniais), bet ir (ormaliaisiais t$ sant%ki$ pož%miais. *ai reikia, kad minėti soialiniai sant%kiai

patenka į teisnio reguliavimo sritį, jeigu %ra tokio pobūdžio, jog: a) juos galima iversti į teisės kalbą (ormuluoti)" b) juos galima kontroliuoti valst%bės priemonėmis" ) jie kartojasi arba %ra visuotiniai.

Teisi"io re'#!ia+imo metoai.*eisinio reguliavimo objektas rodo, kokius soialinius sant%kius reguliuoja konkreti teisė, o teisinio reguliavimometoas – kaip, kokiu būdu ji itai daro. 2etodo pobūdį lemia reguliuojamo objekto spei(ika, vienaip reikiareguliuoti turtinius sant%kius, kitaip – vald%mo, teisėsaugos sant%kius.*eisinio reguliavimo metodas – tai teisinio poveikio būdai ir priemonės žmoni$ elgesiui. ie atsako į klausimą kaip,kokiu būdu ir kiek reguliuojami visuomeniniai sant%kiai. +stat%m$ leidėjas "et#ri a#' teisi"io $o+eikio $riemo"i-.

8iekdamas sukurti naujus visuomeninius sant%kius ar pakreipti juios vert%bine linke, įstat%m$ leidėjas galiasu(ormuluoti visuomeninio sant%kio dal%viams vieną i trij$ $a!ie$im-: 1) elkis tik ,itai$ tai $arei'ojimas e!'tistik nurod%tu būdu – grąžinti skolą, laiku pateikti sutart%je nurod%tą prek! ir kt). #) @itai$ "esie!k tai įpareigojimassusilaik%ti nuo tam tikr$ veiksm$, kuriais gali būti pažeidžiamos kit$ asmen$ teisės, pv.: asmen%bė nelieiama

##



ra#%iamieji $a!ie$imai)" &) e!tis tai$) kai$ ma"ote esa"t reika!i"'a įgaliojimas). *ai !eiimas visuomeniniosant%kio dal%viams savo nuožiūra nustat%ti teises ir pareigas, pv. sudarant pirkimo'pardavimo sutartį.*ai pagrindiniai teisinio reguliavimo būdai, kuriuos dar gali papild%ti kai kurie teisėto elgesio stimulai: pag%rimas,rekomendaija, lengvata. 4i$ teisini$ būd$ tarpusavio derinimas kaip tik ir sudaro teisinio reguliavimo metodą.0skiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: 1)0mperat%vusis ir #) dispoit%vinis.10 Im$erat(+#sis teisi"io re'#!ia+imo metoas. o esm! sudaro ra#%iamieji ir $arei'oja"t(s $a!ie$imai: kasnurod%ta teisės normose, tą ir reikia dar%ti" kas daugiau, tas – už įstat%mo rib$ ir draudžiama. Bia galioja prinipas:viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstat%mo, draudžiama. 8ant%kio dal%viams neleidžiama jokia elgesio saviveikla ir nukr%pimai nuo teisini$ imperat%v$. 4itokiu metodu paprastai naudojasi administrainė ir baudžiamoji teisė

materialioji ir proeso).80 Dis$o7it(+i"is teisi"io re'#!ia+imo metoas. o turinį sudaro !ei%iamieji ir ra#%iamieji paliepimai. 4ismetodas siekia ne detaliai smulkmenikai reguliuoti visuomeninio sant%kio dal%vio elgesį, o tik pagrindines elgesioribas – toliau suteikiama laisvė patiems sant%kio dal%viams savo nuožiūra konkretinti savo teises ir pareigas ir taidar%ti nevaržant kit$ asmen$ teisi$. *ai konstituinis prinipas: naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalonevarž%ti kit$ žmoni$ teisi$ ir laisvi$. -ispoit%vusis metodas leidžia reguliuojamo sant%kio dal%viams parod%tiiniiat%vą, savarankikumą pasirenkant vieną ar kitą elgesio varaintą. Bia v%rauja prinipas: viskas kas neuždrausta

poit%viosios teisės norm$, leidžiama. 4is metodas v%rauja privatinėje teisėje, kur sant%ki$ dal%viai savanorikai prisiima elgesio ribojimus ir už(iksuoja tai sudaromose sutart%se.Im$erat(+iojo ir is$o7it(+iojo meto- sa"t(kis. @eguliuojant sant%kius teisės priemonėmis, neturi būtiabsoliutinama nei imperat%viojo nei dispoit%viojo metodo kompetenija, nes tai lems vienpusiką reguliavimą. 5bukratutinumai žalingi, nes įstat%mai leidžiami ne žmonėms bauginti, o reguliuoti j$ sant%kius. *odėl imperat%vusis ir

dispoit%vusis reguliavimo metodai gr%nu pavidalu praktikoje nesutinkami. ?et baudžiamojoje tesiės %radispoit%vumo element$: teisėjui suteikiama laisvė neperžengiant konkreios teisės norm$ rib$ savo nuožiūra parinktikonkreią bausmės rūį ir jos apimtį. *odėl imperat%vusis ir dispoit%vusis metodai paprastai visad tarpusav%jederinami, papildo vienas kitą. $ sąveiką ireikia prinipas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama įstat%mo ir nepažeidžia kito asmens teisi$ ar teisėt$ interes$. >v. turtiniuose sant%kiuose v%rauja dispoit%vusis metodas, o

baudžiamojoje ir administrainėje teisėje – imperat%vusis.*aiau nors teisinis reguliavimas reikalauja vieną metodą papild%ti kitu, vis dėlto galima kalbėti apie vieno ar kt.metodo v%ravimą konkreioje al%je pv. imperat%viojo metodo v%ravimas buvusioje *8@8, naistinėje 9okietijoje),konkreiu politinės raidos etapu.Ami"istra4i"ėje teisėje veikia subordinacijos ir sakymo metodas, leidžiantis operat%viai reguliuoti administrain! tvarkomąją), tarn%bin!, operat%vin! ir kt. valst%bės instituij$ ir pareigūn$ veiklą. /a$yrimas kaip teisinioreguliavimo metodas, būdingas arbo teisei, kur veikia įvairios premijavimo sistemos, kuriomis siekiama stimuliuotimoralinį ir materialinį darbuotoj$ suinteresuotumą didinti darbo naumą, tobulinti kvali(ikaiją ir kt. Aalių ly$iateisiškumo ir autonomijos metodas būdingas $ro4eso ak$ teisei, kur iekovo ir atsakovo teisinė padėtis vienaskito atžvilgiu %ra l%gi.

Teisi"io re'#!ia+imo metoo $rik!a#som(bė "#o +(ra#ja"5ios teisės sam$ratos ir $o!iti"io re%imo.*aiau nors teisinis reguliavimas reikalauja vieną metodą papild%ti kitu, vis dėlto galima kalbėti apie vieno ar kt.metodo v%ravimą konkreioje al%je pv. imperat%viojo metodo v%ravimas buvusioje *8@8, naistinėje 9okietijoje),konkreiu politinės raidos etapu. <uo akt%viau valst%bės kiasi į žmoni$ sant%kius, tuo didesnis teisinio reguliavimoimperat%vumas.Fsant tota!itari"iam režimui, kuris reikia didesnį valst%bės akt%vumą reguliuojant visuomenės g%venimą, naudojamiskirtingi valst%bės pareigūn$ ir piliei$ elgesio reglamentavimo metodai. 9alst%bės instituijoms, pareigūnams –

nustatomas dispoit%vusis režimas jiems leidžiama dar%ti viską, kas neuždrausta įstat%mo), o pilieiamsvaldomiesiems) nustatomas – imperat%vusis režimas: elkitės tik taip, nes viskas, kad nieka leista, %ra uždrausta.Demokrati"io režimo atveju galioja atvirktinis prinipas. 9aldžios instituij$ ir pareigūn$ įgaliojimai tada ribojamiimperat%viai: jie gali dar%ti tiktai, kas tiesiogiai leista įstat%m$, o kas tiesiogiai neleista, tas uždrausta. *ai grindžiamatuo, kad valst%bės instituij$ ir pareigūn$ statusas sukurti speialiai atlikti tik toms paslaugoms, kurios reikalingos

piliei$ teisėms apsaugoti ar įg%vendinti ir dėl to ivard%tos įstat%me. <as peržengia ios kompetenijos ribas, tailaikoma įgaliojim$ virijimu, savivale ir dėl to draudžiama. *uo tarpu pilieiams nustatoma dispoit%vi elgesio laisvė:viskas, kas nevaržo kit$ asmen$ teisi$ ir nepažeidžia įstat%m$, visuomenės moralės ir protingumo prinip$ %raleidžiama. *ai reikia, kad pilieio teisinis statusas skirtingai nei valdžios instiijos ar pareigūno) %ra poit%viuoju

požiūriu neapbirėžtas, jo statusas reikalauja tik nepažeisti kito asmens teisi$, visuomenės pripažinto parodumo norm$,kurios įpareigoja žmog$ įg%vendinant savo teises ir interesus, nepiktnaudžiauti subjektinėmis teisėsmis. <itokio

piliei$ teisi$ ribojimo nereikia, isk%rus bendras pareigas, kurios reikalingso bendro g%venimo organiaijai palaik%ti

pareiga mokėti mokesius, eiti karo tarn%bą ir pan.).-emokratiaija reikalauja imperat%viojo metodo pirmavimą keisti dispoit%viojo metodo pirmavimu. *ai reikia, kad būtina pereiti nuo įsakmaus, smulkmeniko žmoni$ visuomenini$ sant%ki$ reguliavimo prie dal%vi$ elgesio laisvėsiplėtimo. >aprastai siekiama suteikti daugiau laisvės gamintojui, verslininkui, darbininkui, mažiau – valst%bėsvald%mo instituijoms.

#&



<onkretaus teisinio reguliavimo metodas keiiasi nel%gu kaip konkreiu istoriniu laikotarpiu konkreioje al%jesuprantama pati teisė ir teisinio reguliavimo tikslai: poit%viosios ra%tinės) teisės priemonėmis siekiant legaliuotivienos soialinės grupės agresiją prie kitas soialines grupes, v%raus imperat%vusis reguliavimo metodas, o siekiantskirting$ soialini$ grupi$ kompromiso – santarvės – dispoit%vusis metodas.

Teisi"io re'#!ia+imo staijos.aiko $o%i&ri# galima iskirti dvi teisinio reguliavimo stadijas:10 Teisės s#bjekt- teisi"ės $aėties :teisi"io stat#so0 $irmi"is "#stat(mas be"rasis teisinis reguliavimas). 4iojestadijoje konstituija ir kt. įstat%mai nustato pradin! visiems pilieiams vienodą teisin! padėtį teises ir pareigas).

9alst%bės instituij$ teisinė padėtis – tai j$ kompetenija %ra apibrėžta įstat%m$ gauti įgaliojimai ir ribos).#) 5smens įsitraukimas į teisinius sant%kius siekiant paiam plėsti ar siaurinti savo teises i"i+i#a!#sis teisinisregulavimas). 5smuo, prisiimdamas nauj$ pareig$ artimui pleia savo teisin! padėtį, o atsisak%damas v%kd%ti tamtikras pareigas, siaurina savo teises. >v.: asmuo įg%damas bei tobulindamas savo kvali(ikaiją ir todėl teikdamasartimui sudėtingesnes paslaugas, įg%ja teis! į grįžtamąsias kit$ asmen$ paslaugas ir taip pleia savo teisin! padėtį. *uotarpu padar!s teisės pažeidimą – atsisak!s v%kd%ti tam tikras pareigas, asmuo suteikia pagrindą valst%bės instituijomsriboti jo teises – jis pratanda tam tikram laikui teis! į laisv!, nuosav%b! ar kt. teises.

Teisi"io re'#!ia+imo s#bjektai.-u teisinio reguliavimo metodai rodo, kad teisinis reguliavimas nėra vien valst%bės monopolis, o v%ksta sąveikaujantvalst%bės ir pai$ asmen$ valiai. Asm#o ir +a!st(bė – du teisinio reguliavimo subjektai. 9alst%bės dal%vavimasv%kdant teisinį reguliavimą reikia, kad valst%bė pirmiausia sukuria teisinio poveikio žmoni$ elgesiui priemones

teisės normas), kurios įkūnija tam tikrą žmoni$ elgesio reglamentavimo tipą, taip pat sukuria instituij$ sistemą tamreguliavimui v%kd%ti ir prižiūrėti. 9alst%binį reguliavimą papildo alies g%ventoj$ savivalda. >agrindinė žmoni$ savivaldos arba savireguliaijos, priemonė – sandoriai. o turin%s %ra pai$ sant%kio dal%vi$ valios reikalas.>oit%vioji ra%tinė) teisės juos tik legaliuoja nustat%dama jiems tam tikrą teisin! (ormą, pv.: nustat%ta, kokia (ormatie sandoriai turi būti sudaromi, kur registruojami ir pan.*eisinis reguliavimas prasideda nuo teisini$ idėj$ ir teisinės sąmonės.

Paskaitų metu: Ne visi santykiai teisiškai re$uliuojami Ne visi $ali b#ti re$uliuojami3bjektyv#s kriterijai' ?) $alimybė santykius išreikšti teisiškai+ @) $alimybė re$uliuojamus santykius

išoriškai kontroliuoti valstybės priemonėmis (žmo$aus mintys, emocijos, sitikinimai ne$ali b#ti kontroliuojamiišoriškai, nes išoriškai nepasireiškia) 7alim sure$uliuoti, skelbti savo sitikinimus .riterijai, priklausantys nuovisuomenės' ?) santtykių paplitimas, @) santykių svarba

%eisiškai re$uliuojami svarbiausi santykiai, nes turi sikišti visuomenėFažniausiai santykių svarna priklauso nuo paplitimo .ai kurie labai svarb#s santykiai $ali b#ti re$uliuojami neži#rint tai, kad nelabai paplit-1varbu koks valstyėj politinis rėžimas ir kaip ta valstybė supranta teis-

10:<H*' %eisinio re$uliavimo metodai' ?) 5mperatyvus+ @) Fispozytivusis ?ojo esm- tiksliausiai paaiškina principas " draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesio$iai leista%eisės normos nustato $riežtas, aiškiastaisykles, nuo kurių nukrypimas draudžiamas @asis " leidžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesio$iai uždrausta <eiškiateisės normas nustato tam tikros ribos, kurių pažeisti ne$alima ie abu naudojami, reikalin$i Femokratiniai rėžimainaudoja ir ?ąj metodą :bu turi privalumųCtr#kumų,

5mperatyvumo privalumas' leidžia tiksliaiCkonkreiai sure$uliuoti santykius .artais tai b#tina, pvz' sutartimi ne$alima atsisakyti eiti teismą %eisė teismą teisinta imperatyviai 5mperatyvumo tr#kumas' neina sure$uliuoti visko konkreiai, todėl iškyla problema re$uliuojant labai skirtin$us santykius, nes visko aprašyti

nemanoma Fispozytivizmo privalumas' $alina sure$uliuoti taip, kad dalyviai patys nusistatytų teises ir parei$as(nuomos mokesio mokėjimas) Fispozytivizmo tr#kumas' ne$alime pro$nozuotiCpasiekti konkretaus rezultato el$esio

%9515N53 <97*65:05;3 1%:F531 ?) %eisnumo nustatymas (teisinio statuso) %ai padaro valstybė@) %eisinių santykių subjektųCdalyvių sitraukimas vykdant teises ir parei$as ( teisin re$uliavimą)

U TEMA. >IRMASIS TEISĖS EGILSTAIMO GMO TEISINĖS IDĖJOS :TEISINĖ SMONĖ0Teisi"i- iėj- sam$rata.Teisė %mo'a#s k&ri"(s. *uomet jos tapsmas turi prasidėti nuo teisini$ idėj$ ir teisinės sąmonės. 2at žmoni$ interesai, norint%s trans(ormuot%s į visuomenin! tvarką, pirmiausia turi įgauti atitinkamą sąmoningumą ir iorikai

pasireikti teisinėmis idėjomis, kuriomis to intereso turėtojai %ra kvieiami organiuotai įg%vendinti bendrą savo siekį. ?eatsitiktinai teisi"ės iėjos (ra $irmi"is teisės e'7ista+imo !('m#o , juridinės tikrovės pradžia itakos). <okiomis

sav%bėmis turi pasiž%mėti tos idėjos, kad jas būt$ galima pavadinti teisinėmis ir atskirti nuo kit$ idėj$ os turi pasiž%mėti atitinkama struktūra ir soialiniu kr%ptintumu:1) ose turi būti ai,kiai i,reik,tas siekis virsti visuotinai privalomo elgesio tais%kle nustat%ti, pakeisti, patobulintisoialin! tvarką).

#/



#) 3ormos požiūriu jos turi būti tiek iplėtotos, sukonkretintos, (ormaliuotos, kad įg%t$ apibrėžt$ teisi$ ir pareig$ sant%kio pavidalą. *odėl teisi$ ir pareig$ vienovė %ra būtinas, bendras struktūrinis teisės elementas. >v.: idėja, kadsuverenitetas priklauso tautai, %ra ne teisinė, o demokratinė, nes (ormuluojama tik pati vert%bė ir ji nėra iplėtota ikikonkretaus elgesio modelio. <ad tapt$ teisine, ią idėją reikia per(ormuluoti į tam tikrą tautos ir valdžios abipusi$ teisi$ ir pareig$ sant%kį. 5smen%s, gav! per rinkimus valdinius įpareigojimus, įg%ja teis! atstovauti tautai, veikti josvardu ir kartu – pareigą veikti tautos interesais. 4itaip (ormos požiūriu iplėtota demokratinė idėja virsta teisine, jitampa konkreiu idėjiniu pageidaujamo soialinio elgesio modeliu visikai apibrėžtas elges%s, įg%vendinantisdemokratinės idėjos skelbiamas vert%bes). -emokratinė idėja tada virtsta teisinės idėjos turiniu, o teisinė idėja – demokratinės idėjos (orma. +stat%mo projektas, nors jame ir detaliausiai idėst%tos elgesio tais%klės, jeigu jo nustat%ta

tvarka nepasirao 8eimas ir >reidentas, taip ir lieka teisine idėja.>agal (ormaliavimo iplėtojimo) laipsnį teisin! idėją reikia skirti nuo teisinio siūl%mo. >v.: o(iialus preidentosiūl%mas 8eimui parengti antikorupinį įstat%mą bus teisinis siūl%mas, o juo remiantis parengtas tokio įstat%mo

projektas – teisinė idėja. Teisi"ė iėja – tai iplėtotas iki teisi$ ir pareig$ sant%kio teisinis siūl%mas. >er teisin! idėją į teis! ateina konkreios visuomenės ir konkreios epo6os v%raujani$ vert%bi$ sistema. 5pibendrinant teisinės idėjosvadinamos teisine sąmone.Teisi"ės iėjos tai $a'eia#jamo e!'esio iėji"is moe!is.

Teisi"ės smo"ės sam$rata.Smo"ė apskritai – tai speiali, tik žmogui būdinga reakija į iorin! aplinką siekiant ją pažinti, o pažinus – jojeorientuotis, vald%ti ją žmogaus egistenijos įtvirtinimo interesais. *ai dvasinis žmogaus įrankis, kuriuo žmogus siekia

pažinti savo g%venamąją aplinką, kad galėt$ prie jos prisitaik%ti. *eisinė sąmonė %ra susijusiu su vienu i pagrindini$

žmogaus sieki$ – t. %. paversti savo egisteninius interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis pritaik%ti tą soialin! aplinką kit$ žmoni$ elgesį) prie savo interes$.*eisinė sąmonė – tai sistema vaidini$, idėj$, teorij$, kurias tam tikrais interesais besivadovaujant%s žmonės susikuriaapie galiojanią ar pageidautiną teis!, apie galiojani$ įstat%m$ sutikimą ar nesutikimą su j$ interesais teisingumu),taip pat teigiamos ir neigiamos emoijos, kuri$ patiria skirting$ interes$ turėtojai, susidūr! su galiojania teise,vertindami ją savo ir visuomenės interes$ apsaugos požiūriu.8kirting$ interes$ turėtojai gali būti ir skirtingos teisinės sąmonės – skirtingai vertinti galiojanią ir skirtingaiįsivaiduoti pageidaujamą teis!. >v.: bankinink$ teisinei sąmonei būdinga pageidauti įstat%m$, kurie neleist$ valst%bei kontroliuoti j$ veiklos, kad indėlininkams padar%ta žala būt$ nuraoma. *uo tarpu kita visuomenės dalis,kuri neturi nuosav%bės, atvirkiai nori soialiai akt%vios valst%bės, nori, kad darbdaviai laik%t$si įstat%m$, kad

pažeidėjai būt$ realiai nubausti.*eisinė psi6ologija %ra tam tikras emoinis postūmis (ormuotis tam tikros vert%binės orientaijos teisinei ideologijaidoktrinai). *ai emoionaliai suvoktas asmens tautos, grupes) interes$ sant%kis su galiojania ar pageidaujama teises.*eisinė ideologija pagrindžia t$ interes$ siekį virsti tam tikra visuomeninio g%venimo tvarka. ?uo emoijos prielogikos, nuo logikos – prie elgesio tais%kli$ – toks kelias nuo teisinės psi6ologijos iki teisinės ideologijos, o nuo jos – iki soialini$ sant%ki$ tikrovės.

Teisi"ės smo"ės r&,(s.*eisinė sąmonė skirstoma į rūis:I. >a'a! s#bjekt/1) I"i+i#a!i" *ai pavieni$ asmen$ požiūris į galiojanią ar pageidaujamą teis!.#) Gr#$i"ė" *aitam tikro soialinio sluoksnio ar susivienijimo teisinė sąmonė. =ali būti darbdavi$, darbinink$, bedarbi$, tautini$ mažum$, student$, inteligent$ ir kt. asmen$ teisinė sąmonė. *okiu atveju poit%vioji teisė ra%tinė) vertinamakonkreios soialinės grupės interes$, jos teisi$ saugos požiūriu.&) is#ome"i"ė. *ai visuomenės daugumos požiūris į

galiojanią ir pageidaujamą teis!. *okios teisinės sąmonės turin%s Cietuvoje iandien %ra teisinės valst%bės konepija,kuriai pritaria dauguma visuomenės ir kuri orientuojasi į vis$ visuomenės nari$ teisi$ įg%vendinimą.II. >a'a! $riimam- s$re"im- :iėj-0 kom$ete"ti"'#m /1) $a$rastoji. i dar vadinama masine. Bia v%rauja teisinė psi6ologija, mat ios rūies teisinė sąmonė susi(ormuojasti6ikai, be didesni$ intelekto pastang$, apmąst%m$, studij$.#) $ro2esio"a!i teisinė sąmonė. *ai dažniausiai teisinink$ sąmonė, kuri (ormuojasi studijuojant teisės doktrinas,galiojanią teis!.&) moks!i"ė teisinė sąmonė. *ai teisinink$ mokslinink$ teisinė sąmonė.

Teisi"ės smo"ės str#kt&ra ir 2#"k4ijos. Teisi"ė $si46o!o'ija ir teisi"ė ieo!o'ija) j- sa"t(kis.Teisi"* smo"* s#aro # str#kt&r"iai e!eme"tai :a!(s0/10 Teisi"ė $si46o!o'ija. *eisinė psi6ologija – tai jausmai, ig%venimai, kuri$ žmonės patiria susidurdami su įv.

valst%bės instituij$ veikla ioms kuriant ir taikant teisės aktus. *odėl konkret$ teisinės psi6ologijos turinį sudarožmoni$ emoijos, ig%venimai, nuotaikos, pasitikėjimas ar nepasitikėjimas valst%bės instituijomis, teismais. *eisinė psi6ologija atlieka svarb$ vaidmenį garantuojant galiojanios teisės veiksmingumą. ?uo to, ar žmonės emoionaliai pritaria tam tikriems įstat%mams ar juos atmeta priklaus%s kaip uoliai jie juos v%kd%s. *eisinė psi6ologija dažnai

#H



tampa emoine paskata kurti vienokios ar kitokios vert%binės orientaijos teisin! ideologiją teisines idėjas), siūl%ti ir priimti tam tikrus įstat%mus.80 Teisi"ė ieo!o'ija :oktri"a0. *ai argumentuotas, daugiau ar mažiau sąmoningas žmoni$ požiūris į galiojanią ir

pageidaujamą teis!, i kurio isirutulioja teisės normos ir visa teisini$ sant%ki$ tikrovė. >al%ginti su teisine psi6ologija, kuri laikoma pirmine ir stip6ika teisinės idėjos substanija, teisinė ideologija %ra kr%ptingas mokslinisapmąst%mas, kuriame atsispindi įvairi$ soialini$ grupi$ interesai. *eisinė ideologija gerokai pranoksta teisin!

psi6ologiją. >astaroji dažniausiai (iksuoja iorinius, pavirinius teisini$ reikini$ pož%mius, o teisinė ideologija siekiaatskleisti teisės esm!, idėst%ti teisės pažinimą kaip tam tikr$ žini$ ar soialini$ veiksni$ sistemą. >ilieiai remiasi į įv.

politines organiaijas, remdamiesi kuria nors ideologija – konservativimu, liberalimu ir kt., kuri apima ir tam tikras

pažiūras į galiojanią ir pageidaujamą teis!. *odėl teisinė ideologija praveria įvairiems soialiniams judėjimams, politinėms partijoms, kaip tam tikra j$ veiklos soialinė programa, planas, kuri padeda įg%ti aikius veiklos orient%rus,siekti užsibrėžt$ tiksl$.7e politinės teisinės ideologijos neįmanoma jokia iviliuota visuomenė. Cabai ideologiuot$ dokument$ pav%džiaigali būti 59 <onstituija, 9isuotinė žmogaus teisi$ deklaraija, Cietuvos <onstituija ir kiti, kurie %ra demokratini$ valst%bi$ ideologinis pagrindas.

?aionalinė teisinė ideologija padeda konkreiam asmeniui, soialinei klasei, partijai orientuotis politinėje,vert%binėje aplinkoje. *eisinė ideologija doktrina) įg%ja %patingą praktin! reikm! įsteigus <*, nes padidėjo teisėsaikinimo ir to aikinimo pagrindo – teisinės doktrinos, praktinė reikmė.Teisi"ės smo"ės 2#"k4ijos. >agrindinėmis teisinės sąmonės (unkijomis laikomos: 1) pažintinė, #) vert%binė" &)reguliainė.10 >a%i"ti"ė teisinės sąmonės (unkija. *eisinės sąmonės tikslas – suvokti ir pagrįsti teisės vietą ir vaidmenį soialinio

reguliavimo veiksni$ sistemoje" apmąst%ti teisinius reikinius, soialinio g%venimo raidos tendenijas, j$ sąveika suteisine tikrove. >ažinimo tikslas %ra įstat%m$ leidėjas, teisininkai, pilieiai, vertinant%s esamos teisės adekvatumą nūdienos žmogaus teisi$ saugos poreikiams.80 ert(bi"ė teisinės sąmonės (unkija. @emiantis teisine sąmone konkreios g%venimo aplink%bės įvertinamos kaip

juridikai reikmingos. *eisinis įvertinimas – tai teisės subjekt$ veikla, kuria nustatoma, ar įstat%mai atitinkakonstituiją, ar valst%bės instituijos, pareigūnai, pilieiai laikosi teisėtumo ir teisingumo v%kd%dami įstat%mus.&) Re'#!ia4i"ė teisinės sąmonės (unkija. i įg%vendinama remiantis mot%vais, vert%binėmis orientaijomis, kuriosveikia žmoni$ elgesį, jį normina. >v. in(ormaija apie teisės normas, kurias reikės v%kd%ti, pažadina kompleksą teisės subjekto emoij$, ig%venim$, samprotavim$, kurie įsiprasmina kaip tam tikros teisėto elgesio paskatos.

Teisi"ės smo"ės reik,mė teisės $a%a"'ai.*eisinė psi6ologija %ra tam tikras emoinis postūmis (ormuotis tam tikros vert%binės orientaijos teisinei ideologijaidoktrinai). *ai emoionaliai suvoktas asmens tautos, grupes) interes$ sant%kis su galiojania ar pageidaujama teises.*eisinė ideologija pagrindžia t$ interes$ siekį virsti tam tikra visuomeninio g%venimo tvarka. ?uo emoijos prielogikos, nuo logikos – prie elgesio tais%kli$ – toks kelias nuo teisinės psi6ologijos iki teisinės ideologijos, o nuo jos – iki soialini$ sant%ki$ tikrovės.Tai'i teisi"ė smo"ė tai teisi"i- iėj- 2orma+imosi) j- ieo!o'i"io $a'ri"imo ir $asire"'imo ta$ti teisės"ormomis stadija. *ai pradinė sąmoningo ir organiuoto žmoni$ interes$ įg%vendinimo stadija veriant tuos interesussoialine tvarka.

1V TEMA. >EREINAMASIS GMO/ NO TEISINĖS IDĖJOS >RIE TEISĖS NORMOS/ TEISĖKWRAKAI> TEISINIO REGIAIMO >RIEMONI GAMBATeisėk&ros s+oka.Teisėk&ra – tai teisės kūrimas. ą galima suprasti # prasmėmis. >irma – kompetenting$ valst%bės instituij$ veiklakuriant teisės normas. 5ntra – platesne prasme – apima visą etapą, nuo teisės kaip suman%mo pradžios iki pat teisėsnormos įsigaliojimo norminiame akte.8oialinio intereso siekis tapti visuomenine tvarka $rasiea "#o to i"tereso $er2orm#!a+imo teisi"es iėjas tam tikr $a'eia#jamo e!'esio $rojekt. <ad pajėgt$ dar%ti poveikį žmoni$ elgesiui, ios idėjos'projektas turi

peržengti teisinės sąmonės ribas ir virsti teisės normomis. *okio idėj$ perdirbimo į teisės normas proedūr$ sistema ir vad. teisėkūra. Teisėk&ra – tai visuomenės ar įgaliot$ valst%bės instituij$ veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti ar

panaikinti teisės normas atsižvelgiant į vis$ visuomenės nari$ teisi$ ir teisėt$ interes$ apsaugos bei įg%vendinimo poreikius.>latesniuoju požiūriu teisėkūra – tai proesas nuo teisinio suman%mo, teisinės idėjos su(ormulavimo iki teisės normos

priėmimo ir paskelbimo promulgaijos). *eisėkūra %ra ir tas momentas, nuo kurio į teisės tapsmą įsitraukia valst%bė.

#J



*eisėkūra %ra viena i svarbiausi$ valst%binės veiklos kr%pi$, nes viskas, kas vieai ir svarbaus daroma teisinėjevalst%bėje, daroma remiantis teisės normomis arba bendraisiais teisės prinipais.*eisėkūros proesas demokratinėje valst%bėje – (ormuluoti teisės normas, siekiant užtikrinti žmogaus teisi$ saugą ir j$ įg%vendinimą.

Teisėk&ros s#bjektai10 Ta#ta. 80 F'a!iotos +a!st(bės i"stit#4ijos 8eimas, 9%riaus%bė, >reidentas, kitos vald%mo instituijos)" &)Teismai" /) >i!ie5iai) '(+e"i"a"t(s sa+o s#bjekti"es teises testamentai, iviliniai sandoriai, darbo sutari$ sudar%mo subjektai). >v.: teisėtai sudar%tai ir galiojaniai ivilinei sutariai G< pripažįsta įstat%mo galią. *ai reikia,

kad piliei$ sutartimi sukurta individuali elgesio tais%klė negali būti ataukta ar pakeista jokiu įstat%mopoįstat%miniu) aktu, o tik įstat%mu ir tokiu, kuris nepažeist$ konstituini$ žmogaus teisi$.

Teisėk&ros b&ai ir r&,(s.8kiriami keli teisės norm$ kūrimo b&ai:1) ori'i"a!ioji kūr%ba, kai sukuriama nauja, visuomenėje dar neegistavusi teisinio reguliavimo priemonė – elgesiotais%klė.#) sa"k4io"a+imas – tai o(iiali kompetentingos instituijos proedūra, kuria patvirtinama sankionuojama) jauesama elgesio tais%klė suteikiant jai teisės normso statusą – visuotinį privalomumą.&) rati2ika+imas – speiali sankionavimo rūis, kai parlamentas patvirtina tarptautines sutartis, konvenijas,deklaraijas ir suteikia jai įstat%mo galią ir įtraukia ją į naionalinės teisės sistemą.Teisėk&ros r&,(s/

5tsižvelgiant į teisės norm$ kūrimo būdus, teisėkūra skirstoma į r&,is:10 Ori'i"a!ioji teisėkūra. *ai kompetenting$ valst%bės instituij$ parlamento, preidento, 9%riaus%bės, ministerij$,departament$, savivald%bi$ tar%b$, kt. instituij$) kūr%binė veikla, kuria sukuriama nauja elgesio tais%klė – teisėsnorma.>agal s#bjekt originaliąją teisėkūrą galima skirst%ti: a) *autos re(erendumo) ir b) kompetenting$ valst%bėsinstituij$.Re2ere"#mas – tai tokia teisėkūros rūis, kai pati tauta visuotiniu balsavimu priima konstituijos ar konkretausįstat%mo nuostatas, reglamentuojanias vidaus ar užsienio politika. @e(erendumu sprendžiami svarbiausi 9alst%bės bei*autos g%venimo klausimai. >v. iuo būdu %ra priimtas <onstituijos 1 str. – Cietuvos valst%bės %ra nepriklausomademokratinė respublika.@e(erendumo pož%miai: tik re(erendumu gali būti keiiamos <onstituijos skirsni$ – Cietuvos valst%bė ir <onstituijos keitimas – nuostatos" re(erendumu priimtos nuostatos %ra galutinis sprendimas, nereikalingas jokiosinstituijos patvirtinimas" re(erendumu priimtos nuostatos gali būti pakeistos ar panaikintos tik re(erendumu.Re2ere"#mai 'a!i b&ti skirstomi/ s$re"%iam#osi#s) $atariam#osi#s ir ra2itika4i"i#s.S$re"%iamieji – tai tokia tautos valios pareikimo teisėkūros (orma, kai tauta visuotiniu balsavimu priima įstat%musar j$ nuostatas.>atariamieji – kai teikiami svarst%ti svarbiausi alies g%venimo klausimai, kai valdžios instituijos siekia sužinotitautos nuomon! konkreiu klausimu.Ra2itika4i"iai – tai teisėkūros (orma, kai tauta ireikia pritarimą ar nepritarimą valst%bės instituij$ pasira%taitarptautinei sutariai, konvenijai, deklaraijai.De!e'#otoji arba įgaliotoji teisėkūra – tai tokia originaliosios teisėkūros rūis, kai kompetentinga valst%bės instituijaparlamentas) paveda kitai valst%bės instituijai >reidentui, v%riaus%bei) ileisti įstat%mo galią turintį teiės norm$ aktą. Cietuvos <onstituija nenumato deleguotosios teisėkūros rūies. Pra 0talijoje.

80 Sa"k4io"#otoji teisėk&ra. i nesukuria originalios tesiės normos, o tik patvirtina jau egistuojanią elgesiotais%kl!, t. %. skelbia ją tesiės norma ir įpareigoja garantuoti jos v%kd%mą valst%bės prievarta. >v. sankionavimo pav%d%s – paproi$ sankionavimas – v!sti <alėdas.9alst%bė parlamentas) gali sankionuoti ne tik paproius, bet ir visuomenini$ organiaij$ ar žemesni$ valst%bėsinstituij$ sukurtas elgesio tais%kles. >v.: iki iol Cietuvoje kai kurias te6nines normas >v. keli$ teismo tais%kles)sankionuoja 9%riaus%bė, juridinės galio požiūriu paversdama jas įstat%mo l%dinamojo akto normomis. Sž toki$ norm$ pažeidimus numat%ta baudžiamoji atsakom%bė. 9adinasi toks l%dimasis aktas juridinės galios požiūriu pril%gstaįstat%mui.8ankionuotos teisėkūros rūis %ra ir tarptautini$ sutari$ rati(ikavimas.>rivaioji teisėkūra – tai piliei$ priimami individuali$ teisės norm$ aktai, skirti kuriai nors j$ subjektinei teiseiįg%vendinti ivilinės sutart%s, testamentai).

Teisėk&ros staijos.*eisėkūra %ra labai sudėtingas, daugial%pis proesas, todėl iskiriamos dvi pagrindinės įstat%mo reglamentuojamosteisės norm$ kūr%bos :teisėk&ros0 staijos/ I. Teisės "orm- akt- $are"'imas ir II. Teisės "orm- akto $riėmimasir $aske!bimas.

#M



I. Teisės "orm- $are"'imas. >irmoji stadija prasideda nuo teisinės idėjos susi(ormavimo ir jos paplitimovisuomenėje. 8usi(ormavus teisinei idėjai, k%la reikalas ją svarst%ti parlamentui ir paversti tesiės norma. *odėl teisinėsidėjos kelias į ią valst%bės instituiją prasideda nuo įstat%m$ iniiat%vos teisės įg%vendinimo/10 stat(m- !ei(bos i"i4iat(+os teisė pirminis teisės norm$ akto projekto rengimas, arba teisinis siūl%mas, projektoregistravimas). *ai leidimas siūl%ti 8eimui priimti ir ileisti tam tikrą teisės norm$ aktą įstat%mą). >agal C@ <onstituiją tokią teis! turi: 8eimo nariai kiekvienas ar j$ grupė)" C@ >reidentas, 9%riaus%bė ir HE tūkst. piliei$,turini$ rinkim$ teis!. 4i$ subjekt$ siūlomus įstat%m$ projektas 8eimas privalo svarst%ti. *aiau, jeigu įstat%mo

projektą 8eimui teikia svars%ti bet kuris pilietis ar piliei$ susivienijimas, tokio siūl%mo 8eimas neprivalo svarst%ti.80 >rojekto s+arst(mas. S+arstoma/ komisijose) komitet#ose ir Seime. 90 >rojekto $riėmimas. S iūlomas teisės

akto projektas, įregistruojamas 8eime ir toliau s i#"5iamas atiti"kam#s Seimo komitet#s ir komisijas susipažinti ir parengiamas svarst%ti 8eimo posėd%je. 4is etapas apima daug veiksm$: projekto teisini$ patikrinimas įstat%m$ leid%bos te6nikos požiūriu, ar tekste vartojamos sąvokos vieni kitiems neprietarauja, ar jie vienareikmikaiapibrėžti ir kt. >rojektas toliau derinamas su 9%riaus%be, *eisingumo m'ja, kt. suinteresuotomis instituijomis,

politinėmis partijos, visuomeninėmis organiaijomis, skelbiamas spaudoje visuomenei susipažinti, paskui svarstomas8eimo komitetuose, komisijose.S+arst(mas Seimo $osė(je: is pradedamas iklausant įstat%mo projekto iniiatori$ ir atitinkamo komiteto nuomon! apie pagrindinius projekto teiginius. >rojekto tekstas svarstomas aptariant kiekvieną jo straipsnį. Sž kiekvieną 8eimonario pasiūl%mą projekto pataisą balsuojama atskirai. >rojektas gali būti priimamas arba atmetamas, arba siuniamastoliau tobulinti.Fstat(mo $riėmimas. +stat%mas laikomas priimtas jeigu už jį balsavo dauguma 8eimo nari$, dal%vavusi$ posėd%jepusė plius vienas). <onstituiniai įstat%mai priimami, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė vis$ 8eimo nari$, o

keiiami ne mažesne kaip &AH vis$ 8eimo nari$ bals$ dauguma.II. Teisės "orm- akto $riėmimas ir $aske!bimas.10 Teisės "orm- akto $asira,(mas ir $aske!bimas :$rom#!'a4ijas0. 80 teisės akto si'a!iojimas.*ai paskutinė būtina teisėkūros stadija, nes su ja susij!s įstat%mo įsigaliojimas. <onstituijoje skelbiama: galioja tik

paskelbti įstat%mai. +stat%mo projekto pasira%mas ir paskelbimas spaudoje %ra tas momentas, nuo kurios įstat%mo projektas tampa įstat%m$ – realia soialinius sant%kius norminania jėga. *ai visuomenės in(ormavimas okio elgesio i jos reikalaujama.*odėl 8eimo priimtas projektas siuniamas >reidentui pasira%ti ir paskelbti. eigu preidentas nesutinka su įstat%moturiniu, gali pasinaudoti veto teise ir grąžinti 8eimui tą įstat%mą svarst%ti pakartotinai, nurod%damas tas įstat%movietas į kurias reikia atkreipti 8eimo dėmesį. >asira!s 8eimo priimtą įstat%mo projektą, >reidentas skelbia jį 9alst%bės žinios.>riėmus ir paskelbus įstat%mą, prasideda atvirktinis proesas. +stat%mas grįžta žmonėms kaip privalomi paliepimai ir ia iaikėja įstat%mo likimas – arba jis įg%vendinamas, arba visuomenė jo nepriima ir jis lieka tik popieriuje.

Teisėk&ros $ri"4i$ai.<ad teisės normos vienodai tarnaut$ vis$ visuomenės nari$ ir soialini$ grupi$ pagrindinėms žmogaus teisėms, o j$ v%kd%mas nereikalaut$ didinti prievartos, teisėkūra turi atitikti tam tikrus i pilietinės teisės sampratos iplaukianius

prinipus.1) Teisėt#mo prinipas. *ai teisėkūros subjekt$ veikla, atitinkanti įstat%m$ nustat%tus leidimus ir draudimus. isreikalauja, kad valst%bės instituijos, kurdamos teisės aktus, nevir%t$ savo kompetenijos ir laik%t$si subordinaijos

pagal juridin! galią. *. %. įstat%mai neprietaraut$ <onstituijai.*aiau teisėtumo prinipas reikia ne tik (ormos, bet ir turinio teisėtumą: vadinasi konkretus teisės aktas negali

prietarauti pagrindinėms žmogaus teisėms, neturi įtvirtinti įstat%m$ leidėjo savivalės t$ teisi$ atžvilgiu.

80 Demokrati,k#mo ir +ie,#mo $ri"4i$as. >arlamentas privalo vieai skelbti rengiam$ įstat%m$ projektus, kad pilieiai galėt$ laiku su jais susipažinti ir pareikti savo siūl%mus. =autas visuomenės pastabas įstat%m$ leidėjas privalo svarst%ti komisijoje, komitetuose.90 >ro2esio"a!#mo $ri"4i$as. +stat%m$ leidėjas %ra įpareigotas gerai ianaliuoti, pažinti tam tikrame regionekonkreiu laiku k%lanius –mogaus teisi$ apsaugos ir įg%vendinimo poreikius. is privalo prognouoti priimamo teisėsakto ekonominius, soialinius padarinius bendrai krato gerovei. *am kvieiami įvairi$ srii$ speialistai, teisininkai.;0 So4ia!i"io kom$romiso $ri"4i$as. 4is prinipas įpareigoja įstat%m$ leidėją, kad priimami teisės aktai vienodaiapsaugot$ visus soialini$ grupi$ interesus. O tiems interesams susiprieinus j$ prieprieą įveikti abipusėmisnuolaidomis kompromisu).<0 I,sam#mo $ri"4i$as. 4is prinipas reikalauj, kad parlamentas laiku ileist$ įstat%mus, reikalingus pagrindiniams<onstituijos paliepimams įv%kd%ti, kad pilieiai turėt$ visas konstituijoje nurod%tas teisines priemones savokonstituinėms teisėms apsaugoti.

=0 Da#'#mos $ri"4i$as. >riimamas tik tas įstat%mo projektas, kuris susilaukė daugumos 8eimo nari$ ar tautos pritarimo.0 Eko"omi,k#mo $ri"4i$as. 4is prinipas reikalauja, kad įstat%mo projektas būt$ rengiamas, o priimtas įstat%mas

būt$ v%kdomas mažiausiomis laiko, energijos, medžiag$ ir kt. sąnaudomis.

#N



Teisėk&ros j#rii"ė te46"ika.Fstat(m- !ei(bos te46"ika+stat%m$ leid%bos te6nika %ra raionaliausia ir nuosekliausia įstat%m$ ir juos papildani$ akt$ (ormulavimo,atsižvelgiant į j$ esm! ir turinį, tais%kli$ ir būd$ sistema. +stat%m$ leid%bos te6nika padeda mokslikai kurtiįstat%mus, atitinkanius visuomenės pažangą ir teisin! tvarką teisinėje valst%bėje. <%la daug įstat%m$ leid%bos

problem$: 1) itirti visuomenei reikmingus veiksnius, reikalaujanius teisės normomis sureguliuoti atitinkamusvisuomeninius sant%kius" #) rengiant įstat%mus, isiaikinti ir atsižvelgti į įvarius soialini$ ir naionalini$ jungini$,visuomenės grupi$ ir visos visuomenės interesus ir j$ %pat%bes" &) tinkamai panaudoti mokslo, te6nikos ir kultūroslaimėjimus" /) pal%ginti rengiamą įstat%mą su kit$ ali$ įstat%mais" H) taik%ti soialinius eksperimentus siekiant

nustat%ti tam tikrai visuomenini$ sant%ki$ grupei optimal$ teisinio reguliavimo variantą ir parengti veiksmingiausią teims sant%kiams teisinio poveikio (ormą" J) nustat%ti, ar būsimas įstat%mas atitinka konstituiją ir teisės sistemą ir kaip su jais sąveikauja" M) tobulinti įstat%m$ kūrimą. +stat%m$ kūrimo esmė %ra pasieki stabil$ ir teisingą visuomenėsvald%mą ir užtikrinti normal$ žmoni$ g%venimą. 9adovaujantis įstat%m$ leid%bos te6nika ileidžiami logiki, aikūs,lakoniki įstat%mai, j$ nuostatos %ra suprantamos.J#rii"ė teisėk&ros te46"ika tai sistema kalbini$, logini$ ir organiaini$ priemoni$ bei proedūr$, kuriomis(ormuluojamos, aikinamos ir struktūrikai idėstomos teisės normos, rengiami, sudaromi, į(orminami, ileidžiami,sisteminami ir saugomi teisės norm$ aktai.*ai %pa svarbu demokratinėse valst%bėse, kai reikia kurti įstat%mus atsižvelgiant ne į kurios nors vienos, o į vis$ soialini$ grupi$ interesus. *odėl įstat%m$ leidėjas privalo: pažinti įvairi$ soialini$ grupi$ ir visuomenės apskritaiinteresus, toje visuomenėje susiklosiusius paproius, tradiijas" ' panaudoti teisėkūrai mokslo ir te6nikoslaimėjimus" ' l%ginti įstat%mo projektą ne tik su panaiais praeit%je taik%tais teisinio reguliavimo būdais, bet ir su

dorovės normomis, visuomenini$ organiaij$ normomis ir kt. 9isą į vert%bi$ spektrą įstat%m$ leidėjas turi apimti ir per(ormuluoti į aikiai bei vienareikmikai suprantama elgesio tais%kl!. 0r ia leidėjui į pagalbą aeina teisėkūros juridinė te6nika. uridinei te6nikai keliami du tikslai: 1) raionaliai reguliuoti visuomeninius sant%kius, vengtinorminimo sprag$, padėti taupiausiomis priemonėmis sietki bendr$j$ teisėkūros tiksl$" #) (ormuluoti ir idėst%ti teisėsnormas taip, kad j$ adresatai asmen%s) aikiai suprast$ jiems nustatom$ teisi$ ir pareig$ turinį.8iekiant i$ tiksl$ teisėkūros te6nikos tais%klės skirstomos į tris rūis:10 I,ori"io teisės akt- t+ark(mo tais(k!ės. <iekvienas teisės aktas privalo turėti iorinius pož%mius, rodanius jo

juridin! galią, reguliavimo objektą, galiojimo sritį, rūies pavadinimą dekretas, įstat%mas, nutarimas), sudariusiosinstituijos ar pareigūno pavadinimą 8eimas, 9%riaus%bė, >reidentas), reguliavimo objektą teismo sprendimas žalosatl%ginimo b%loje)" pavadinimas, atspindintis teisės akto turinį nutarimas skirti baudą arba patvirtinti tam tikrosįstaigos statutą). *oliau teisės norm$ akte turi būti paž%mėta jo sudar%mo vieta ira data, eilės numeris. 7ūtinas teisėsakto rekviitas pož%mis) jį pasiraiusio pareigūno pareigas, vardas, pavardė. Bia ivard%ti teisės norm$ akto rekviitaiapibendrinant vadinami akto dokumento) antrate.80 Be"r-j- teisės "orm- akto str#kt&rai ke!iami reika!a+imai. 9ienas i reikalavim$ – viename teisės norm$ akte

būt$ idėstomos tik vienos rūies teisės normos. *oks aktas turi turėti pakankamai apibrėžtą reguliavimo objektą ir būti skirtas vienarūiams visuomeniniams sant%kiams reguliuoti. is neturi reguliuoti įvairi$ rūi$ sant%ki$. 8ant%kius,sudaranius skirting$ teisės ak$ objektą, reguliuoja atskiri teisės aktai. =eriau ileisti kelis teisės norm$ aktus neguviename akte (ormuluoti teisės normas, reguliuojanias įvairius soialinius sant%kius.90 Teisės "orm- ka!bai ke!iami reika!a+imai. <albos stilius turi būti ne tik tikslus, vienareikmikas, bet ir lengvaisuprantamas, g%vas, nenuobodus. ?uo kalbos priemoni$ tikslumo labai priklauso teisinio mąst%mo aikumas,tikslumas. *eisės norm$ (ormuluotėms privalus vienareikmis tikslumas, nes už kiekvienos tokios (ormulės sl%pižmoni$ likimai, bet koks teisini$ (ormuluoi$ netikslumas gali virsti vienokiu ar kt. žmogaus teisi$ pažeidimu.3ormuluojant teisės normas vartojami trij$ rūi$ terminai: 1) bendrieji ne teisės terminai asmuo, valst%bė, žmogus,

kultūra, metodas, veika ir kt.)" #) bendrieji teisės terminai. *ai žodžiai, kurie vartojami daugel%je teisės moksl$ teisingumas, teisės pažeidimas, teisės norma, teisinis sant%kis, teisinė sąmonė, teisinė kultūra ir kt.)" &) speialiejiteisės terminai, kurie ž%mi teisės sąvokas ir vartojami tik kai kuriuose teisės moksluose: netes%bos, administrainėatsakom%bė, regresinis iekin%s, nenugalima jėga ir kt.4iem terminams %ra keliami tam tikri reikalavimai: 1) *ermin$ +ie"areik,mi,k#mas teisės normos turi būti(ormuluojamos trumpai, aikiai, tiksliai, apibrėžtai)" #) *eisės terminijos +ie"o+ė įvairiuose teisės aktuose teisėsterminai turi būti vartojami ta paia prasmė). &) 8ant%kinis teisės termin$ $asto+#mas teisės akt$ terminija turi būti

pastovi, visuotinai įsitvirtinusi visuomenės leksikoje. ?auji teisės terminai turėt$ ateiti į o(iiali$ teisės akt$ terminiją ne per teisės aktus, o per teisės mokslą. <ol įsitvirtina teisinėje sąmonėje nauji terminai kurį laiką gali būti vartojamisu senaisiais). /) *eisės kalbos termin$) eko"omi,k#mas teisės norma (ormuluojama vartojant mažiausiai kalbos

priemoni$ ' žodži$).*aigi juridinė teisėkūros te6nika padeda aikiau ireikti įstat%m$ leidėjo valią, žmogaus teisi$ saugos poreikius,

lengvina teisės norm$ paieką, j$ įg%vendinimą.

Paskaitų metu: TEISĖ.4/A " valstybės, jos sudėliotų institucijų, tautos arba pavienių asmenų veikla, kuria yranustatomos, keiiamos arba naikinamos teisės nirmos TEISĖ.4/OS S-1JE.TAI pa$al taip, kaip $ali vykdyti' ?)%auta (re2erendumu per atstovus)+ @) 0alstybė (per $aliotas institucijas)+ &) /avieniai asmenys .ada ir kaip

#D



pavieniai asmenys $ali kurti teisIs normasE ei teisės norma " taisyklės konkreiam asmeniui, individualias teisėsnormas $ali kurti pavieniai asmenys (testamentu nustatyti taisykles kas ką $ali daryti su jo turtu jam mirus) arbabendrovės akcininkai sudaro sutartCtaisykles kaip jie balsuos susirinkimuose 6ieia tik juos ei individualių teisėsnormų teisės normomis nelaikom " pavieniai asmenys, kaip subjektai ne$ali b#ti (<GA>1 0:F3086>9)

10:<H*' 1kirtumas tarp ori$inaliosios ir sankcionuotos teisėk#ros (0:F3086>9) O/I*I+A0IOJI TEISĖ.4/A " kai subjektas sukuria naują el$esio taisykl- ir ją tvirtina teisės norma SA+.2IO+-OTATEISĖ.4/A " kai teisėk#ros subjektas ne kuria naują taisykl-, o tik suteikia teisės normos $alią taisyklei, kuri jauanksiau e$zistavo visuomenėje TEISĖ.4/OS J-/I,I+Ė TE25+I.A " sistema kalbinių, lo$inių or$anizacinių ir kitokių b#dų metodai ir priemonė, kurių pa$alba kuriamos, sisteminamos teisės normos i reikalin$a tam, kad b#tų

užtikrinta teisėk#ros kokybė " kuriamos teisės normos atitiktų jos keliamus reikalavimus /riemonės, skirtos išoriniam 2ormaliam išreiškimui sure$uliuoti (reikalaviai paiai teisės aktų 2ormai, ty turi b#ti pavadinimas, data, vieta ir pan) 1trukt#ra teisės aktų' teisės aktų kalba " keliami spec reikalavimai' ?) %ikslumoCkonkretumo reikalavimas+ @)terminai, kurie vartojami " tas pats žodis $ali turėti kelias prasmes .ad b#tų vartojami bendrine prasme &) tas patsterminas teisėk#roj neturėtų b#ti vartojamas keliomis prasmėmis

11 TEMA. ANTRASIS TEISĖS EGLISTAIMO GMO/ TEISĖS NORMA.Teisės "orma tai a"trasis teisės e'7ista+imo !('m#o. *eisės normos %ra teisinio reguliavimo preimonės, norminisvisuomeninio sant%kio modelis, dažniausiai nustat%tas ir garantuojamas valst%bės.Teisės "ormos sam$rata ir $o%(miaiTeisės "orma – tai valst%bės sankionuota privalomo elgesio tais%klė, kurioje %ra su(ormuluotos visuomeniniosant%kio dal%vio teisės ir pareigos ir kuri$ v%kd%mas %ra garantuojamas valst%bės nustat%t$ prievartos instituij$

pagalba.Teisės "ormos $o%(miai. 1.*ai valst%bės kompeteting$ instituij$ nustat%ta norma, paprastai ji gimsta teisėkūros

būdu parlamentas, v%kdomosios valdžios instituijos, teisinės instituijos, re(erendumas). #. *eisės normos %ravisuotinai privaloma elgesio tais%klė. &. *eisės normos v%kd%mas užtikrinamas valst%bės nustat%tomis poveikio

priemonėmis.eigu subjektas nesilaiko tam tikr$ reikalavim$, jis padaro teisės norm$ pažeidimą i to iplaukiaatsakom%bė. 4ios prievartos priemonės %ra griežtai reglamentuotos, taiau subjektai, kurie peržengia neleistino elgesioribas, turi teis! gintis.*erminas teisė dažnai naudojamas tiek poit%viajai, tiek objekt%viajai, tiek subjekt%viajai teisei apibūdinti. >oit%viteisė – tai teisė sukurta žmogaus, tai teisės normos %ra bendro pobūdžio ir bendrai sukurta. Objekt%vioji teisė, apimą visą galiojanią teis! visumoje. 8ubjekt%vioji teisė, tai konkretaus asmens arba subjekto teisė veikti arba realiuotisavo teisėtus interesus.>o7it(+iosios teisės "orma – tai teisėkūros subjekt$ dažniausiai valst%bės) su(ormuluota ar sankionuota visuotinai

privalomo elgesio tais%klė, garantuojama visuomeninio sant%kio dal%vi$ abipuse nauda ar valst%bės privarta ir pajėgiveikti tik kartu su kitomis teisės normomis. *eisės norma nustato galimo ir privalomo žmoni$ elgesio ribas. *eisėsnorma %ra teisėto elgesio kriterijus, nes nurodo, kaip privalo elgtis visuomenino sant%kio dal%viai, kad būt$ užtikrintaabipuse j$ teisi$ apsauga ir sudar%tos vienodos t$ teisi$ įg%vendinimo teisinės sąl%gos.Teisės "orma tai teisinio reguliavimo priemonės, tam tikro visuomeninio sant%kio modelis, dažniausiai nustat%tasvalst%bės. *eisės norma nustato galimo ir privalomo žmoni$ elgesio ribas.*eisės normos $o%(miai:

1) jos "ormi"amasis pobūdis tai reikia, kad teisės norma nustato konkretaus visuomeninio sant%kio dal%viamstam tikrą tais%kl! teises ir pareigas), t. %. nurodo kaip teisės subjektai turi elgtis vienas kitas kito atžvilgiu).Flgesio tais%klė nurodo teises ir pareigas. ?urodo, ką teisinio sant%kio dal%vis gali dar%ti, o pareigos nurodo,ką visuomeninio sant%kio dal%vis privalo dar%ti arba ko neprivalo dar%ti. Ceisdama asmeniui naudoti kokią

nors vert%b!, teisės norma suteikia laisv! ią vert%b! įsig%ti, ja naudotis ir disponuoti. O įpareigodama atliktitam tikrus veiksmus, teisės norma apriboja žmogaus veiksm$ laisv!.#) orma!#sis a$ibrė%t#mas. @eikia, kad teisės normos turi būti tam tikru būdu su(ormuluotos

apipavidalintos). 3ormalumas rodo, kad teisės normos %ra su(ormuluotos o(iialiuose, valst%bės ileistuoseteisės aktuose. 5pibrėžtumas reikia, kad teisės normose konkreiai ir aikiai su(ormuluojama tam tikraelgesio tais%klė visuomeninio sant%kio dal%vio teisės ir pareigos, j$ atsiradimo, paskeitimo ir pasibaigimo

pagrindai). *ai reikia, kad naudojami teisiniai terminai, kurie ireikia teisės subjekt$ valią. 7ūtina, kad pilietis, organiaija, kuriems i tais%klė taikoma aikiai suvokt$, kokio elgesio įstat%m$ leidėjas i j$ reikalauja, kokį elgesį draudžia.

&) is#oti"is $ri+a!om#mas. 4is pož%mis garantuoja teisės norm$ g%v%bingumą bei j$ veiksmingumą kiekvienu g%venimo atveju. 9isuotinis reikia – kreipia į tai, kad teisės norma (ormuluojama ne konkreiamatvejui ar konkreiam subjektui. >rivalomumas. o garantai: visuomenini$ sant%ki$ dal%vi$ abipusė nauda.

*ai reikia, kad norint įg%vendinti savo teises, reikia v%kd%ti savo pareigas. <itas garantas – valst%bės prievarta poliijos, prokuratūros, teism$ bei kt. teisėsaugos instituij$ taikomos sankijos)./) 8isteminis teisės norm$ veikimas arba sistemi"'#mas. *eisės norm$ sistemingumas suprantamas dvejopai: 1

– kaip teisės norm$ vidini$ element$ sistema 6ipoteė, dispoiija, sankija)" # – kaip teisės norm$ tarpusavio sąveika. *esiės norma viena neveikia. *eisės sistemingumas reikia, kad teisės normos egistuoja

&E



ne kaip me6aninė norm$ krūva, o kaip organika j$ sąsaja, kai visos teisės normos %ra tarpusav%je susijusiosvidiniu r%iu, viena kitą papildo, parengia, garantuoja viena kitos (unkionavimą. >v. *eisės normosskirstomos: 1) materialiąsias ir #) proesinės. Materia!iosios teisės normos nustato pirmines turiningaselgesio dal%vi$ teises ir pareigas. >rie materiali$j$ priskiriamos visos teisės akos. 4ios normos be proesonorm$ būt$ neg%vos nepajėgios veikti), o proeso normos be pirm$j$ – beprasmės, nes neturėt$ ką veikti.>ro4esi"ės nurodo teisines proedūras, kaip turi būti įg%vendinamos materialiosios teisės normos. >rie

proesini$ priskiriamos: 7><, G><, 5*>< ir kt. *as pats pasak%tina ir apie reguliaines ir represines.@eguliainės normos nustato leidimus, įpareigojimus ir draudimus, o sankijas nustatanios normos užtikrina,kad įpareigojimai, draudimai būt$ realiai v%kdomi.

H) Be"r#mas – nebūtinas teisės normos pož%mis.

orma!ieji ir t#ri"i"'ieji teisės "ormos $o%(miai) j- s+eika.Esmi"iai teisės "ormos $o%(miai/ elgesio tais%klė, sąveikauja su kitomis teisės normomis, visuotinai privaloma,garantuojama prievarta – tai 2orma!ieji pož%miai.T#ri"i"'ieji pož%miai – tai teisingumas, laisvė, l%g%bė – tai tam tikr$ vert%bi$ ireikimas.$ s+eika. *uriningieji pož%miai ireikia teisės normos vert%binius tikslus, o (ormalieji kuria teisin! te6niką įg%vendinant iuos tikslus.N#ro(ti teisės $o%(miai normanimasis pobūdis, (ormalus apibrėžtumas, visuotinis privalomumas, garantavimasabipuse nauda bei valst%bės prievarta) (ra 2orma!ieji teisės "ormos $o%(miai. T#ri"i"'ieji teisės "ormos$o%(miai/ !ais+ė) !('(bė) teisi"'#mas.orma!ieji teisės normos pož%miai kalba apie tą (ormą, kurią turi įgauti turiningieji pož%miai, kad galėt$

(unkionuoti praktikai. 3ormalieji pož%miai per(ormuoja turininguosius pož%mius į elgesio tais%kles – teises ir pareigas ir itaip daro teisingumą, laisv!, l%g%b!. >v. jeigu ioms vert%bėms nebūt$ suteikta subjektini$ teisi$ ir pareig$ vienovės (orma, tai praktinis žmoni$ elges%s neįkūn%t$ nei teisingumo, nei vis$ l%g%bės, laisvės.5pibendrinant galima pasak%ti, kad turiningieji pož%miai ireikia vert%binius teisės normos tikslus, o (ormalieji – kuria teisin! te6niką iems tikslams įg%vendinti – perdirba laisv!, l%g%b!, teisingumą į ioms ver%bėms adekvaius

privalomo elgesio standartus, normas. *odėl kiekviena teisės norma demokratinėje valst%bėje egistuoja kaip i$ tiksl$ teisingumo, laisvės, l%g%bės) ir j$ įg%vendinimo (orm$ norminamojo pobūdžio, (ormalaus apibrėžtumo, visuotinio

privalomumo, prievartinio garantavimo) sinteė. *eisingumas sujungtas su iais (ormaliaisi teisės pož%miais busnorminis virs elgesio tais%kle) ir (ormaliai apibrėžtas, visuotinai privalomas, garantuojamas abipuse nauda beivalst%bės prievarta.

>ri+ersti"ės t+arkos skirt#mas "#o $ri+a!omos teisi"ės t+arkos.9isuotinio teisės normos privalomumo mot%vai gali būti įvairūs: paklūstama normos reikalavimams dėl įsitikinimo,dėl laukiamos naudos, dėl galimos valst%bės prievartos. *aiau dažniausiai visuotinis privalumas – tai abipusė nauda.-emokratinio režimo sąl%gomis poit%vioji teisė kuriama siekiant įg%vendinti visuomenės interesus teisė k%la ne ivaldžios valios, o i visuomenės interes$ ir juos derinanio proto), pagrindinis teisės privalomumo garantas buvoabipusė nauda. *otalitarinio režimo ir teisinio etatimo sąl%gomis – valst%bės prievarta, nes poit%vioji teisė

pirmiausia kuriama politinės valdžios interesams įg%vendinti.Be +a!st(bės $rie+artos teisės "ormos +irst- $a$rastomis e!'esio ek!ara4ijomis) mora!i"iais $a'eia+imais .9isuotinis norm$ privalomumas reikia, kad kiekvienas teisinis imperat%vas privalo būti įv%kd%tas iki pabaigos – kiekvienam teisės pažeidėjui turi būti taikomos atitinkamos sankijos. 5bipusė nauda ir valst%bės prievarta užtikrinateisini$ sant%ki$ ir sutari$ stabilumą, sant%ki$ dal%vi$ elgesio nuspėjamumą, j$ tarpusavio pasitikėjimą, įsitikinimą,kad i sutarties k%lanios pareigos bus būtinai v%kdomos.

Tai'i teisės "orma %ra elgesio tais%klė teisi$ ir pareig$ vienovė), kuri veikia tik sąveikdama su kitomis teisėsnormomis, %ra visuotinai privaloma ir jos privalomumas garantuojamas abipuse nauda, o kai ito nepakanka – valst%bės prievarta.

Paskaitų metu: .ą teisės normos turi re$uliuoti " re$uliavimo tikslais skiriasi TEISĖS +O/MA (%N) " visuotinai privaloma el$esio taisyklė, išleista ar sankcionuota, 2ormaliai apibrėžta ir sistemiška e$elsio taisyklė, kurios privalomumas užtikrinamas abipuse teisinio santykio dalykų nauda vykdant valstybės prievol- %Nos požymiaiCbruožai' ?) norminis pob#dis+ @) 2ormalusis apibrėžtumas+ &) visuotinis privalomumas, kuris skiria nuo kitų teisės normų+ I) jos privalomumą užtikrina ir valstybės prievarta+ J) %N $ali veikti tik %Nos sistemoje /avienė %N savo 2unkcijos atlikti ne$ali+ K) bendrasis pob#dis reiškia, kad %N re$uliuoja dau$umą žmonių santykius,dau$kartinius santykius, todėl ji yra bendra, o ne skirta vienam konkreiam asmeniui Aitas požymis neb#tinas, nes %N $ali b#ti ir ne bendro pob#džio Lormalieji %N požymiai kurie apibrėžia išorin- jos 2ormą (nieko nesako apie jos

turin) %urinin$ieji %N požymiai " ?) laisvė, @) ly$ybė+ &) teisin$umas %N " viena iš socialinių normų r#šių

18 TEMA. TEISĖS NORMOS SOCIAINI NORM SISTEMOJE.So4ia!i"ės "ormos s+oka.

&1



9isuomenė kuria įvairias elgesio tais%kles, nel%gu kokius sant%kius ir kokiomis priemonėmis ji nori reguliuoti. 9ienosnormos reguliuoja žmoni$ sant%kius su gamta te6ninės normos), kitos – žmoni$ sant%kius su -ievu religinėsnormos), treios – žmoni$ tarpusavio sant%kius moralės, teisės, estetikos ir kt. normos).Flgesio norma – tai žmoni$ tarpusavio sant%ki$ standartas, s6ema, leidžiamo elgesio riba, suvienijanti leidimą ir draudimą.So4ia!i"ės "ormos tai elgesio tais%klės, kurios skirtos reguliuoti žmoni$ tarpusavio sant%kius ir kuri$ v%kd%masgarantuojamas sant%kio dal%vi$ abipuse nauda, t. p. visuomeninio arba valst%binio poveikio priemonėmis. 8oialinėnorma %ra platesnė sąvoka nei teisės norma. 8oialines normas sukuria arba valst%bė, arba konkreti organiaija,kolekt%vas siekdami įg%vendinti konkreios organiaijos, kolekt%vo ar visos visuomenės savireguliaiją. 9isos

soialinės normos pasiž%mi tuo, kad jos ieina i tam tikro autoriteto ir normina žmoni$ elgesį – suteikia jam teisi$ ir pareig$ sant%kio pavidalą. ?orminimo tikslas – vienodo teisinio veiksmingumo priemonėmis apsaugoti vis$ žmoni$ teises ir lemti t$ teisi$ įg%vendinimą. 8kirtingos soialinės normos tai daro skirtingu būdu.

So4ia!i"i- "orm- k!asi2ika4ija.8oialinės normos: moralės normos" paprotinės normos" korporainės normos" teisės normos.Mora!ės norma – tai elgesio tais%klės, kurios susi(ormavo individo ar j$ grupi$ požiūrio į gėrį ar blogį, teisingumą ir neteisingumą, garbingumą ir negarbingumą pagrindu tam tikr$ vert%bi$ pagrindu).>a$roti"ės normos – tai visuomenės elgesio tais%klės susidariusios dėl ilgalaikio kartojimosi ir tapusios žmoni$ įproiais ventės, apeigos, etiketas).Kor$ora4i"ės arba visuomenini$ organiaij$ normos – tai visuomenės elgesio tais%klės, galiojanios tam tikrosorganiaijos ribose lokalios normos).

*eisės norm$ ir kt. soialini$ norm$ s#ta$imo pož%miai:1) ir vienos ir kitos %ra visuomeninio žmoni$ elgesio reguliatoriai" #) jos dažniausiai %ra to paties turinio ir siekia t$

pai$ tiksl$ nustat%ti tam tikrą tvarką).

Teisės "orm- skirt#mai "#o kit- so4ia!i"i- "eteisi"i- "orm-.Skirt#mai "#o kt. so4ia!i"i- "orm-/

1) ?ormos kilmė.#) @eguliavimo apimtis.&) Flgesio tais%klės detaliavimo laipsnis./) ?ormos iraikos (orma.H) 9%kd%mo užtikrinimo būdai.

Teisės "orm- ir mora!i"ės "orm- s#tam$a"t(s ir besiskiria"t(s $o%(miai.*eisinės idėjos %ra glaudžiai susijusios su morale. 2oralė – tai vidinis žmogaus įsitikinimas gerbti kito asmensinteresus teises) ir kartu savanorikas tokios pagarbos reikimas. 2oraliniu laikomas toks elges%s, kuris %ranaudingas ne tik konkreiam asmeniui, bet ir visuomenei, ne tik konkreiai tautai, bet ir žmonijai. 2oralės normos(ormuojasi remiantis abipuse pagarba, nes moralė visada suponuoja vis$ asmen$ prinipinės l%g%bės ir vienodovertingumo prielaidą. 2oralė neturi savaranikos raikos (ormos. i reikiasi paproi$, tradiij$, religini$ apeig$,įstat%m$ (ormuluojamomis elgesio teis%klėmis. 2oralė tik nurodo, koks turi būti i$ elgesio tais%kli$ turin%s, kad jisturi būti 6umanikas. *odėl ia aptariamas moralės ir teisės sant%kis – tai turinio ir (ormos sant%kis. 2oralės ir teisėsnormos viena kitą papildo. 2oralė (ormuluoja pageidaujamą reikalavimą gerbti žmogaus teisės, o teisės normos tą reikalavimą paveria privalomu. *odėl teisės normos dažnai %ra ir moralės normos. 5moralus įstat%mas negali būtiteisinis įstat%mas.

Mora!ės ir teisės "ormos s#tam$a tokiais $o%(miais/1) ir vienos ir kitos %ra so4ia!i"io %mo"i- e!'esio re'#!iatoriai.#) *eisės ir moralės normos a%"ai (ra to $aties t#ri"io ir t#ri t $at tiks! :"#stat(ti tam tikr t+ark0 , t. %.ireikia žmoni$ interesus, siekia tarpusavio pagarbos, prieing$ interes$ kompromiso. 4ie tikslai dera su pažiūra į teis! kaip sunormintą teisingumą. O teisingumo supratimas i esmės %ra gėrio ir blogio kategorij$ sk%rimas. *eisėssutampa su morale tais atvejais, kai ireikia vienodą pagarbą konkretaus sant%kio dal%viams – vis$ asmen$ l%g%b!,soialinį kompromisą. 0storija žino daug (akt$, kai galiojant%s įstat%mai buvo prieingi moralės normoms naistiniai,sovietiniai įstat%mai). 7et moralei prieingi įstat%mai %ra prieingi ir teisei kaip laivės, l%g%bės, teisingumoreikalavimams.Teisės "orm- ir mora!ės "orm- skirt#m#s !ekia tokie $o%(miai : 1) ?ormos ki!mė: teisės normos kilmė – teisėkūros subjektai, valst%binės instituijos, tauta, pilieiai, teismai. 2oralės normos kilmė: visuomeninė kilmė,žmogaus vidinis įsitikinim$ kriterijus sąžinė).2oralės normos (ormuojasi priklausomai nuo soialini$ jėg$ sant%kio

visuomenėje, o jo pagrindu – atitinkamos pažiūros į gėrį ir blogė, į garb!, žmogaus orumą, teisingumą. 2oralėsnormos tampa elgesio tais%klėmis tik kai visuomenės nari$ dauguma įsisąmonina j$ reikmingumą ir ima jas normintikaip kasdienį savo elgesį. *uo tarpu teisės normas paprastai leidžia valst%bė ir todėl jos i karto pasidaro visiems

privalomos. 9ien todėl, kad teisės norm$ privalomumas atsiranda nepriklausomai nuo normos turinio, teisės ir moralėisiskiria, in%ksta moralės įtaka teisei.

&#



#)Re'#!ia+imo a$imtis. *eisės norma reguliuoja žmoni$ tarpusavio sant%kius" moralės normos reguliuoja daugumavisuomenini$ sant%ki$. *eisės normos reguliuoja svarbiausius žmoni$ sant%kius ir tik tuos kuriuos galima iorikaikontroliuoti. 2oralės normos gali reguliuoti ir tokius sant%kius, kurie nepatenka į teisinio reguliavimo lauką meilės,draug%stės, pasaulėžiūros įsitikinim$ ir kt.). >v. biiulį neatėjusį į pasimat%mą galima pasmerkti vadovaujantismorale, bet ne teisės normomis, nes tokie sant%kiai nėra teisinio reguliavimo sritis. *ai rodo, kad moralės normosreguliuoja daugiau visuomenini$ sant%ki$ negu teisės normos.*eisės daug siauresnė sąvoka negu moralė.*eisė %ra tik ta moralės dalis, kuri paversta visuotinai privalomo elgesio tais%kle ir garantuojama valst%bės prievarta. 7et moralėneapima vis$ visuomenini$ sant%ki$. i nereguliuoja sant%ki$, kurie %ra gr%nai te6ninio pobūdžio, taip pat moralės

požiūri negali būti tiesiogiai vertinamos ir teisės normos, nustatanios vien$ valst%bės instituij$ pavaldumą kitoms.

*aigi į moralės ir teisės veikimo sritį patenka tik tie žmoni$ veiksmai, kurie tam tikru būdu agresijos ar pagarbos)susij! su kit$ žmoni$ teisėmis ir todėl t$ teisi$ atžvilgiu gali būti vertinami kaip moralūs naudingi) ar amoralūsžalingi), teisėti ar neteisėti.&)E!'esio tais(k!ės :teisi- ir $arei'-0 eta!i7a+imo !ai$s"is. *eisės normoje su(ormuluotas konkreiai 6ipoteė,dispoiija, sankija). ?urodomos aikios teisės ir pareigos. 2oralės normoje elgesio tais%klės detaliavimasabstraktus.*eisės normos %ra griežiau apibrėžtos, su(ormuluotos, ivardijami teisi$ ir pareig$ atsiradimo, pasikeitimo ar

pasibaigimo pagrindai, tuo tarpu moralės normoje gali būti isakoma tik bendra pareiga nevok, nekalbėk netiesos,m%lėk savo artimą kaip save patį ir kt.). 2oralės liepime m%lėk savo artimą kaip save patį nenurodoma, kokiaiskonkreiais veiksmais ta meilė turi pasireikti. *ai paliekama spr!sti paiam paliepimo v%kd%tojui. *odėl moralėsnormos %ra veikiau žmoni$ elgesio prinipai, negu iplėtotos elgesio tais%klės. 7e to, ia (ormuluojama pareigaartimui ir nieko nesakoma, kokias teises tokios pareigos v%kd%mas sukuria paiam v%kd%tojui. *uo tarpu teisės

normoje %ra įkūn%ta privalomo egoimo ir altruimo vienovė pusiausv%ra), o moralėje gali būti tik altruimas./)Normos i,rai,kos 2orma. *eisės norma: teisės aktai, teism$ sprendimai. 2oralės norma: žmoni$ sąmonė, įvairūsdokumentai.2oralės normos paprastai g%vena žmoni$ sąmonėje. os ne(iksuotos jokiuose speialiuose valst%bės aktuose. osneturi griežtos sistemos, neskirstomos į akas, institutus. *am nėra reikalo, nes jos visuotinai neprivalomos. *eisėsnormos, atvirkiai, %ra su(ormuluotos o(iialiuose valst%bės aktuose ir sudaro vientisą sistemą vien todėl, kad josvisuotinai privalomos ir itaip pateikus j$ paprasiau laik%tis.H)(k(mo #%tikri"imo b&ai. *eisės norma: abipusė nauda, valst%bės prievarta. 2oralės norma: visuomeninisspaudimas, visuomeninio poveikio priemonės. *eisės norm$ v%kd%mas užtikrinamas abipuse nauda ir valst%bės

prievarta. 2oralės norm$ – pai$ piliei$ vidiniu įsitikinimu, abipuse nauda ir visuomeninio poveikio priemonėmiskokia bus bendradarbi$, eimos, tautos nuomonė, jeigu pasielgsiu ne taip, kaip moralės požiūriu pridera).

Teisės "orm- ir kor$orat(+i"i- "orm- sa"t(kis.<iek kitoks %ra teisės norm$ sant%kis su korporaij$ politini$ partij$, visuomenini$ organiaij$, įvairi$ ūkini$,

pro(esini$, religini$ ir kt. susivienijim$) normomis. Kor$ora4ijos "ormos skiriasi "#o teisės "orm- s#bjektoat%+i!'i#: teisės normas ileidžia valst%bė, o korporaij$ – konkreti korporaija ar jai atstovaujanti vald%ba.4ios normos skiriasi ir re'#!ia+imo a$imties $o%i&ri# – teisės norm$ privalo laik%tis visi Cietuvos g%ventojai, taip

pat užsienieiai, esant%s Cietuvos teritorijoje, o korporaij$ norm$ – tik konkreios korporaijos anriai. *eisės norm$ v%kd%mą galiausiai garantuoja valst%bės prievarta, o korporaij$ – tos organiaijos turimos poveikio priemonėspastaba, papeikimas, pareig$ pažeminimas, paalinimas i korporaijos). >agrindinis korporaij$ norm$ garantas – %ra nauda, kurią asmuo gauna laik%damasis korporaijos norm$. *eisės normos ir korporaijos normos s#tam$a tik e!'esio tais(k!ės 2orm#!a+imo $o%i&ri#: korporaij$ normos taip pat %ra (ormaliai apibrėžtos idėst%tos ratu), jossudaro tam tikrą sistemą, kuri įvardijama kaip korporaijos įstatai, nuostatai ar statutas. uose %ra už(iksuojami

korporaijos tikslai, vald%bos kompetenija, įstojimo į organiaiją tvarką, nari$ teisės ir pareigos ir kt.Teisės "ormas kuria teisėkūros subjektai, valst%bės instituijos, tauta, pilieiai, teismai. <orporaij$ instituij$ vald%bė ileidžia aktus. >v. sporto tais%klės, bokso tais%klės.*eisės normos reguliuoja žmoni$ tarpusavio sant%kius. <orporainės normos reguliuoja žmoni$ tarpusavio sant%kiuslokalioje teritorijoje, organiaijoje.*eisės normos %r konkreiai apibrėžtos 6ipoteė, sankija, dispoiija), <orporainės normos irgi %ra konkreiaiapibrėžtos s#ta$tis e!'esio tais(k!ės eta!i7a+imo !ai$s"is 2orma!#s a$ibrė%t#mas).Teisės "orm- i,rai,kos (orma %ra teisės aktai ir teism$ sprendimai. <orporainės normos %ra konkreiosorganiaijos ra%tiniuose dokumentuose.*eisės norm$ v%kd%mo užtikrinimo būdai %ra abipusė nauda ir valst%bės prievarta. <orporainės normos %ra lokaliosorganiaijos poveikio priemonės.

Te46"i"ės "ormos ir j- +irtimo teisi"ėmis $rie%ast(s ir s!('os.7e soialini$ norm$, žmonės dar kuria te6nines normas. Te46"i"ė "orma tai elgesio tais%klės nurodanios kaipžmogus turi elgtis su daiktais, darbo įrankiais, te6nologijomis, taip pat gamtos reikiniais, kad užtikrint$ savo patiesir g%venamosios aplinkos saugumą bei kuo e(ekt%viau pasiekt$ praktini$ tiksl$ pastat%t$ g%venamąjį namą,

&&



užtvenkt$ up!, pasigamint$ traktori$, surinkt$ mainos variklį, baldą ir t.t ). >rie te6nini$ norm$ priskirtinos stat%bosdarb$ tais%klės, įrengim$, me6anim$ eksploatavimo tais%klės ir kt. normos.*e6nini$ norm$ turinį lemia objekt%vūs gamtos dėsniai. *$ dėsni$ pažinimas, j$ pavertimas elgesio tais%kles kaip tik ir %ra te6ninė norma.Skirt#mai/1) 8kiriasi re'#!ia+imo objektas: *e6ninės normos reguliuoja žmogaus ir gamtos reikini$ tarpusavio sant%kius.*e6nini$ norm$ turinį lemia objekt%vūs gamtos dėsniai, todėl jos nėra soialinės, nes nereguliuoja žmoni$ tarpusaviosant%ki$.@eguliavimo objektas. 8oialinės normos reguliuoja žmoni$ tarpusavio sant%kius, te6ninės nereguliuoja žmoni$

tarpusavio sant%ki$. 8oialinės normos reguliuoja žmoni$ tarpusavio sant%kius, o te6ninės – žmoni$ sant%kius sugamta, darbo įrankiais ir te6nologijos. *e6ninės normos idėstomos įv. naudojimo daiktais instrukijose.#) Te46"i"i- "orm- s#k&rimo s#bjektas – jas sukuria tam tikros srities speialistai. 8oialines normas sukuria tamtikras žmoni$ kolekt%vas: valst%bė, visuomenė. *e6nines normas kuria konkretūs tam tikros srities speialistai, osoialines – tam tikras žmoni$ kolekt%vas: valst%bės, tauta, korporaija.&) orm#!#ojamas e!'esio tais(k!ės $ob&is: soialinės normos ireikia subjekt%viai privalomą elgesio tais%kl!, ote6ninės normos ireikia objekt%viai privalomą elgesio tais%kl!, pagrįstą gamtos reikini$ priklausom%be. >ažeidussoialin! normą ne visuomet %ra susilaukiama valst%binio ar visuomeninio poveikio, o pažeidus te6nin! normą – visuomet atsiranda neigiam$ padarini$. 8oialinės normos ireikia bendrą subjekt%viai privalomo elgesio tais%kl!, ote6ninės – objekt%viai privalomo elgesio tais%kl!, pagrįstą būtina gamtos reikini$ priklausom%be norint paleistimainos variklį, reikia degimo sistemoje įskelti kibirktį – ito nepadarius bus neįmanoma pasiekti norimo tikslo).;0 >o+eikio #% tais(k!es "esi!aik(m $ob&is. >ažeidus te6nin! normą tuoj pat arba vėliau neivengiamai atsiranda

neigiam$ padarini$. >av%džiui, pažeidus dali$ surinkimo te6nologiją, me6animas neveiks. *uo tarpu pažeid!ssoialin! normą, pažeidėjas gali ir nesulaukti valst%binio ar visuomeninio poveikio, jeigu nebus nustat%tas ar

patrauktas teisinėm ar korporainėn atsakom%bėn.Kaa te46"i"ės "ormos +irsta so4ia!i"ėmis*e6ninės normos nėra soialinės, nes jos nereguliuoja žmoni$ tarpusavio sant%ki$. *aiau kai kurios te6ninėsnormos tam tikromis sąl%gomis gali virsti teisinėmis. tada kai jos reguliuoja %patingai svarbius žmogaus ir te6nologijos sant%kius. >v. keli$ eismo tais%klės, 05F eksploatavimo tais%klės). O itaip atsitinka todėl, kadnaudodamiesi darbo įrankiais, te6nologijos vieni žmonės tampa pavojingi kitiems, o kartais ir pat%s sau tiesiogiaiarba dėl poveikio g%venamosios aplinkos kok%bei. >v.: atominės te6nologijos ekpsloatavimo tais%klės i prigimties%ra te6ninės, bet dėl proes$, kuriuos valdo ios tais%klės, pavojingumo daugelio žmoni$ g%v%bei ir sveikatai josvirsta soialinėmis, teisinėmis. *okiomis jos virsta nuo to momento, kai kompetentingos valst%bės instituijos jassankionuoja suteikia joms teisės norm$ galią. Sž j$ pažeidimą nustatoma administrainė ar baudžiamojiatsakom%bė. >v. <eli$ eismo tais%klės. Sž j$ pažeidimą numat%ta administrainė ir baudžiamoji atsakom%bė, nesasmuo, naudodamasis savo subjektine teise vairuoti automobilį %ra pavojingas kit$ asmen$ teisėms.*endenija versti te6nines normas soialinėmis teisinėmis normomis darosi itin r%ki dėl iuolaikinės mokslo ir te6nikos pažangos, kai gam%bai ir žmoni$ buiiai vis plaiau naudojama sudėtinga, bet kartu ir pavojinga žmogui, jog%venamajai aplinkai te6nika ir te6nologija. 8iekiant sumažinti pavojingumą kaip tik ir kuriamos te6ninio turiniosoialinės teisinės normos.

Paskaitų metu: SO2IA0I+Ė +O/MA (1N) " el$esio taisyklė, re$lamentuojati žmonių tarpusavio santykius ų yradau$ ir vairių' moralės normos, paprotinės normos, reli$inės normos .as skiria %N nuo kitų 1N' ?) jos 2ormalumas+@) %N labiau apibrėžtosCkonkretesnės+ &) valstybės prievartyos taikymo $alimybė

%N ypatin$ą santyk turi su moralės norma, nes dau$eliu atžvil$iu jų re$uliavimo objektas sutampa (ne

visur, bet dau$ kur) Fau$eliu atveju teisė dubliuoja moralės re$uliavimą 1kirtumai tarp %N ir ;N' ?) santykių re$uliavimo b#das %N re$uliuoja, kad vienam dalyviui suteikiama parei$a, o kitam teisė reikalauti parei$ų vykdymo,o ;N re$uliouja + @) re$uliavimo apimtis+ &) valstybės prievartos buvimasCnebuvimas ;N laikymąsi užtikrina pati visuomenė darydama sprendimą, o %N $ali užtikrinti valstybės prievartaTE25+I+ĖS +O/MOS (%MN) " tai nėra 1N r#šis %aisyklės kyla iš $amtos taisyklių, re$uliuoja santykius tarpmaterialių dalykų ($amtos subjektų) ų privalomumo užtikrinti nereikia, nes jų nesilaikant bepasieksim rezultato,kurio siekiam %aiau kartais %MN "as valstybė veria teisės normomis ir ima sau$oti savo proevartos priemone %aip yra tada kai %MNų pažeisimas $ali sukelti pasekmes ne tik tam, kas jas pažeidė, bet ir kitiem (pvz' prieš$aisrinėsapsau$os taisyklės, kelių eismo taisyklės)

1 9 TEMA. TEISĖS NORMOS IDINĖ STRKTWRA.Teisės "ormos str#kt&ros s+oka.

*aikant ar kuriant teisės normą reikia nustat%ti ar suvokti sant%kio dal%vi$ teises ir pareigas, j$ adresatą, sąl%gas,kuriomis atsiranda, pasikeiia ar in%ksta tos teisės ir pareigos, taip pat sankijas už pareig$ nev%kd%mą. 9isa taisudaro teisės normos struktūrą.TEISĖS NORMOS STRKTWRA – tai vidini$ normos element$ organiaija, apibūdinanti teisės normą kaipvientisą, bet struktūrintą elgesio tais%kl!. #1& p. ą nulemia teisės normos (unkijos.

&/



Teisės "ormos str#kt&ri"iai e!eme"tai.*eisės normos vidin! struktūrą sudaro tokie elementai:1) elgesio tais%klė dispoiija)"#) teisės normoje apra%ti realaus g%venimo atvejai, nurodant%s, kada teisės subjektai galia ar privalo elgtis pagalią tais%kl! 6ipoteė)"&) padariniai, atsirasiant%s teisės subjektui, nepaklususiam teisės normos reikalavimams sankija).8truktūrą galima ireikti (ormule: ReiT6ipoteė), taiTdispoiija), prieingu atvejuTsankija)U.Kipoteė – tai graikikas terminas, reikiantis tam tikr$ reikini$ ar (akt$ egistavio prielaidą. *eisinė 6ipoteė – taispėjimas, kad įv%ks tokie g%venimo (aktai, kuri$ atžvilgiu reikės elgtis pagal dispoiijoje apra%tą elgesio tais%kl!.

#1/ p. i nurodo (aktines aplink%bes, kurioms ikilus galima naudotis dispoiijoje nurod%tomis teisėmis ir privaluv%kd%ti tas teises legaliuojanias pareigas, o j$ nev%kdaniam teisės subjektui taikomos valst%binio poveikio priemonės.Kipoteė %ra b&ti"as kiekvienos teisės normos elementas. 8avo vidinės struktūros požiūriu jos būna:1) paprastos: jos sieja teisės normos galiojimą tik su vienos aplink%bės buvimu"#) sudėtinės: teisės normos galiojimą sieja su keliomis aplink%bėmis"&) alternatyvios: teisės normos galiojimą sieja su viena i joje nurod%t$ keli$ aplink%bi$.8iekiant ivengti kartojimosi teisės norm$ akt$ tekstuose taip pat vartojamos nukreipiamosios ipotezės, kuriosnekonkretiuoja teisės normos taik%mo aplink%bi$, o tik įvardina jas, nukreipdamos į kitus to paties teisės norm$ aktostraipsnius ar to paties straipsnio dalis, kuriose 6ipoteė idėst%ta isamiau. >anaios %ra blanketinės ipotezės, kuriosneidėsto isamiai, o tik siūlo iekoti tokio dėst%mo kituose teisės norm$ aktuose.*erminas RdispoiijaU lot%nikai reikia Ridėst%mąU #1H p.). DIS>OLICIJA ' elgesio tais%klės (ormuluotė, ji

aprao teisės subjekt$ leidžiamo ir privalomo elgesio teisi$ ir pareig$ pusiausv%ros) mastą ir apimtį, atsiradus6ipoteėje apra%toms aplink%bėms.>agal teisini$ pareig$ apibrėžtumo l%gį dispoiijos skirstomos į:1) absoliuiai arba vienareikšmiškai apibrėžtas (imperatyvias): jos aikiai ir tiksliai nurodo reguliuojamovisuomeninio sant%kio dal%vi$ teises ir pareigas, kuri$ jie savo nuožiūra pakeisti negali. >av%džiui: sutari$ reikialaik%tis, teisingumą v%kdo tik teismasT#) santykinai apibrėžtas: t.%. tokias, kurios leidžia ir patiems reguliuojamo sant%kio dal%viams nustat%ti kaikurias savo teises ir pareigas, konkret$ j$ turinį, bet jeigu pat%s sant%kio dal%viai j$ nenustato, tai galioja dispoiijosnustat%tos j$ teisės ir pareigos. >av%džiui: R?uomotojas privalo savo sąskaita dar%ti kapitalinį inuomoto turtoremontą, jeigu ko kita nenustato įstat%mas arba sutartisU G< &EJ str. 1 d.).>agal raikos būdus dispoiijos skirstomos į:1) paprastąsias, kurios tik nurodo sant%kio dal%vi$ teises ir pareigas, bet j$ neaikina, nes j$ turin%s aikus i

paties teksto"#) apraomąsias, kurios nurodo elgesio tais%kl! ir ją paaikina, nurodo esminius jos pož%mius"&) nukreipiamąsias, kurios sudaromos remiantis paprastosiomis ir apraomosiomis dispoiijomis, t.%. nurodo tik

bendrąją elgesio tais%kl!, o norintįjį tiksliau sužinoti joje nustat%tas teises ir pareigas, nukreipia į kitą to paties teisėsnorm$ akto straipsnį ar to paties straipsnio dalį"/) blanketines, kurios konkreiai neidėsto elgesio tais%klės, bet siūlo jos iekoti kitame teisės norm$ aktodispoiijose.Sa"k4ij- r&,(s.Cot%nikai RsantioU – tai Rbausmės nustat%mas.U SANKCIJA " tai teisinio poveikio priemonė, kuria susiaurinamosteisės pažeidėjo teisės už reguliainės teisės normos reikalavim$ nev%kd%mą arba skatinamoji priemonė už teisėtą elgesį pag%rimas premija, atleidimas nuo mokesius ir kt.). 8ankija nėra sudedamasis kiekvienos teisės normos

teksto elementas reguliaini$ teisės norm$ tekstai neturi sankij$), bet ji %ra būtinas kiekvienos teisės normos loginėsstruktūros elementas, nes be sankijos negalėt$ egistuoti teisės norma kaip teisi$ ir pareig$ vienovė, garantuota ne tik sant%kio dal%vi$ abipuse nauda bet ir valst%bės prievarta. /a$al tikslus sankcijos skirstomos '1) asmens teises siaurinanias, likviduojanias:a) baudžiamosios kriminalinės – taikomos tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje b%loje ir tik teismo)"i) paprastosios taikoma kuri nors viena poveikio priemonės, pv., bauda)"ii) sudėtinės kelios teisinio poveikio priemonės taikomos kartu)"iii) alternat%vios numatomos kelio, bet taikoma tik viena i j$).

b) administrainės taikomos įgaliot$ valst%bės instituij$: teism$, poliijos, įvairi$ inspekij$)") ivilinės turtinės: bauda, delspinigiai – skiriamos teismo)"

d) drausminės skiriamos įmoni$, įstaig$ administraijos).#) >leianias, skatinanias teisėtą elgesį sankija poit%viu aspektu: mokestinės lengvatos, lengvatos importomuitams, lienijai gauti, apdovanojimai, premijos)Metoo!o'i"ės) te46"i"ės $riemo"ės teisės "ormos str#kt&rai atsk!eisti. Disk#sija ė! teisės "ormos str#kt&ros.o'i"ė ir teksti"ė teisės "ormos str#kt&ros) j- tar$#sa+io sa"t(kis.

&H



*eisės normos vidin! struktūrą padeda atskleisti loginė te6nika vadinama implikaija: teiginio per(ormulavimas į dvinar! 6ipotetin! struktūrą RjeiT, taiTU 6ipote! ir dispoiiją). <itais atvejais taikoma predikat$ logikos s6emaV3W) X =W)Y, kuri skaitoma taip: jei objektas W turi sav%b! 3, tai W turi ir sav%b! =, kur 3W) reikia 6ipote!, o =W)

– dispoiiją.*eisės mokslinink$ diskusijos dėl teisės norm$ struktūros nėra pasibaigusios. >ro(. 5. 9aivila iuo atžvilgiu nurodotris populiariausius požiūrius Cenkijos teisės doktrinoje: 1) tradiinė pažiūra, besilaikanti trinarės teisės normosstruktūros 6ipoteė, dispoiija, sankija), #) kritinė pažiūra, pripažįstanti dvinar! struktūrą 6ipoteė ir dispoiijaarba 6ipoteė ir sankija), &) reliat%vistinė kr%ptis aikiai neireikianti savo pažiūr$ ir teisės normos struktūrą siejantisu teisės samprata, teisės pažinimo tikslais ###p.) @usikoje teisės literatūroje %ra nuomoni$, kad teisės normos

struktūra %ra sudar%ta i vienos dispoiijos elgesio tais%klės), o 6ipoteė ir sankija jai apskritai nepriklauso ###)arba atvirkiai – ipleia teisės normos sudėtini$ element$ skaii$ iki keturi$ ar penki$, prie tradiini$ jos dali$ pridėdami Rsubjekt%vią sudėtįU ir teisės normos tikslą.>ro(. 5. 9aivila atskleidžia rusikoje, o i jos ir lietuvi$ teisės literatūroje įsiaknijusią klaidą, kad baudžiamosiosnormos paskirtis %ra Ruždrausti veikasU 7< 1 str. 1 p.), tuo tarpu, kai baudžiamosios normos tik baudžia, o draudimusnustato reguliainės teisės normos ##&). @eguliainės ir baudžiamosios normos %ra susijusios struktūriniais r%iais ir negali būti laikomos autonomikomis.R*eisės normos struktūros klausimas %ra itin svarbus, nes juo konkretinama visa teisės esmėU ##&). *aip pat Rjeinegalime paaikinti teisės normos struktūros, tai negalime suorganiuoti vis$ teisės teorijos klausim$ į sistemą, oteisės praktikoje – atskirti teisini$ (akt$ 6ipoteės) nuo elgesio tais%klės dispoiijos), kurios veikimą inspiruoja6ipoteėje apra%ti teisiniai (aktai.U>asak 5. 9aivilos, teisės normos struktūros negalima tirti kaip Rdaikto sav%jeU be r%io su teisės normos v%kdomomis

(unkijomis, kurios %ra objekt%vus veiksn%s, lemiantis teisės normos struktūrą, jos element$ skaii$ ir j$ būtin%b!.*aip pat negalima tapatinti teisės normos tekstinės struktūros su logine ir tirti reguliaines teisės normas be j$ r%io susankijas nustataniomis normomis ir atvirkiai. 5pibrėžta struktūrą teisės norma įg%ja ne pati i sav!s, o i savovietos teisės sistemoje, t.% i savo atliekam$ (unkij$ ir i būtin$ sant%ki$ su kitomis teisės normomis.8truktūriniai teisės normos elementai %ra jos vidinės te6ninės priemonės, kuri$ dėka teisės norma v%kdo tokias jaiskirtas (unkijas. 3unkikai būtini teisės normos elementai ir sudaro jos login! struktūrą.TEISĖS +O/MOS 0O*I+Ė ST/-.T4/A – tai sistema teisės normos element$ 6ipoteės, dispoiijos ir sankijos), kuri$ padedama konkreti teisės norma, sąveikaudama su kitomis teisės normomis, tampa pajėgiįg%vendinti visai teisės sistemai skirtas (unkijas:1) sureguliuoti žmoni$ sant%kius – su(ormuluoti visiems privalomo elgesio tais%kl!"#) nurod%ti (aktus aplink%bes), kuri$ pagrindu atsiranda toje elgesio tais%klėje sant%kio dal%viams nustat%tosteisės ir pareigos arba veiksmus, kuriais pažeidžiama toji elgesio tais%klė"&) užtikrinti to elgesio tais%klės įsakmumą visuotinį privalomumą), t.%. pažeidim$ baudžiamumą.<adangi teisės normos (unkijos i esmės atitinka visai teisės sistemai skiriamas (unkijas, tai loginė teisės normosstruktūra %ra (ormaliuota teisės esmės iraika. ##/).4i trinarė teisės normos struktūra atsispindi ir (ormaliuosiuose jos pož%miuose:1) norminamasis pobūdis dispoiija)"#) r%iai su konkreia tikrove 6ipoteė)"&) sistemingumas"/) visuotinis privalomumas"H) v%kd%mo garantavimas valst%bės prievarta sankija)"7ūtina skirti login! ir tekstin! teisės normos struktūrą. <onkreios normos tekstas negali apimti vis$ paminėt$ (unkij$, todėl pagal teksto struktūrą teisės normos skirstomos į reguliaines ir sankijas nustatanias.

@eguliaini$ teisės norm$ tekstas skirtas: (ormuluoti elgesio tais%kl!, #) nurod%ti juridinius (aktus, kuri$ pagrinduatsiranda, pasikeiia ar in%ksta toje tais%klėje nustatomos teisės ir pareigos. *aigi reguliavimo (unkiją atliekani$ teisės norm$ struktūra %ra isemiama dviem elementais: 6ipotee ir dispoiija.@eguliainės teisės normos imperat%vus įsakmumą) garantuojanti sankija %ra būtina jos loginės, bet ne tekstinėsstruktūros dalis.*ekstinė teisės normos struktūra %ra ne teisės esmės, o teisinės te6nikos kategorija, susijusi su siekiu idėst%tikonkreią teisės normą glaustai, aikia, vartojant kuo mažiau teksto. Coginė teisės normos struktūra sant%kiauja sutekstine kaip tikslas su priemone ##J). *eisės normos tekstinė struktūra sutampa su logine, kai jos tekste su(ormuluotivisi tr%s struktūriniai elementai pav%džiui, speialiosios 7< ir 5*>< dal%s). 7audžiamosios teisės normos bereguliaini$ norm$ neturėt$ 6ipoteės ir todėl negalėt$ patekti į teisės sistemą. *uo tarpu reguliainės normoskonstituinės, administrainės) be baudžiam$j$ norm$ sankijos negalėt$ būti teisinėmis, t.%. garantuojaniomisvisuotinį savo paliepim$ privalomumą.

*aigi teisės normos sisteminė arba dinaminė struktūra %ra tokia: <e$uliacinė teisės normos ipotezė O dispozicija, kurios nustatytus paliepimus pažeidžiantys veiksmai tampa H. ir :%/. teisės normų ipoteze O baudžiama (blanketinė dispozicija, kuri nukreipia proceso teisės normą) O sankcijauž re$uliacinės teisės normos dispozicijos nustatytų draudimų pažeidimus

&J



Paskaitų metu: %N vidinė strukt#ra' ją sudaro keli tarpusavyje susij- elementai' ipotezė, dispozicija ir sankcija 5IPOTEZĖ " %Nos strukt#rinė dalis, kuri nustato aplinkybes, kuriomis esant veikiaCatsiranda dipozicijų numatytosteisės ir parei$os %N dalis, kuri nurodo kada ta norma turi b#ti taikoma Nurodo tas 2aktines aplinkybes, kuriomsatsiradus ta %N veikia Mipotezė $ali b#ti kelių r#šių' ?) paprastos (kai nurodoma ? aplinkybė)+ @) sudėtinės (kai tam,kad %N veiktų reikia kelių aplinkybių)+ &) alternatyvios (kurios kaip @) numato kelias aplinkzbes, taiau tam, kad atsirastų dispozicijoj nurodytis teisės ir parei$os užtenka vienos iš jų) ,ISPOZI2IJA (F) " %N dalis, kuriojenustatomos teisinio santykio dalyvio teises ir parei$as F $ali b#ti ?) absoliuiai apibrėžtos (numatytiaiškiąCkonkreią el$esio taisykl-)+ @) santykinai apibrėžtos (numato tam tikras ribas, o tą paią taisykl- nusistatyti palieka teis- patiems dalyviams)+ &) visai neapibrėžtos " pats dalyvis nusistato teises ir parei$as visada pats /a$al

išreiškimo b#dą F $ali b#ti' ?) paprastos " išdėsto el$esio taisykl-+ @) aprašomosios " kurios ne tik išdėsto el$esiotaisykl-, bet ją ir detaliau paaiškina+ &) nukreipianios " nurodo kur kitoje %Noje reikėtų ieškoti el$esio taisyklės(nurodo kur kitame teisės akte ir pan /vz' prašymo reikalavimai turi atitikti reikalavimus, nustatytus ??P punkte)+I) blanketinės " paios teisių ir parei$ų nenurodo, nepateikia konkreios nuorodos kur tos teisės ir parei$osnumatytos, bet nurodo, kad teises ir parei$as numato kitos %N %iek &), tiek I) naudojamos tam, kad %Noje tos paiostaisyklės nereikėtų dubliuoti (perrašinėti) SA+.2IJA (1) " ?) %N dalis, kuri nustato poveikio priemones už dispozicijų tvirtintų el$esio taisyklių pažeidimą+ @) %n dalis, kuri nustato tvirtintos el$esio taisyklėsvykdymoCnevykdymo pasekems 1os skirstomos ' ?) pozityvios " numatanios papildomas teises asmeniui, kurisvykdė dispozicijoj numatytas parei$as+ @) ne$atyvios " teisių susiaurinimasClikvidavimas už parei$ų nevykdymą os $ali b#ti dvejopos' a) aktyviai ne$atyvios 1 " tokios, kurios numato asmens teisių susiaurinimą arba likvidavimą+ b) pasyviai ne$atyvios 1 " kurios nenumato teisių susiaurinimo, o nei$iamos pasėkmės pasireiškia tuo, kad yraneusteikiamosCnepripažstamos teisės, kurias žmo$us bandė susikurti (pateikėt ieškin pradėti civilin- bylą, bet

nesumokėjot žyminio mokesio) /a$al apibrėžtumą 1 skirstomos ' ?) absoliuiai apibrėžtos " nustato konkreią poveikio priemon- už dispozicijoj numatytos taisyklės nesilaikymą+ @) santykinai apibrėžtos " nustato ne konkreia poveikio priemon-, bet jo r#š ir ribas (laisvės atėmimas iki J metų) /aią priemon- nustato kontorliuojantiinstitucija (teismas ir pan) %aip pat 1 $ali b#ti kaip ir M' ?) paprastos, @) sudėtinės, &) alternatyvios %N turi turėtivisas savo sudėtines dalis ei paži#rėsim dau$umą teisės aktų, nerasim visų &# dalių (bus be 1)

6o$inė %N strukt#ra " pilna %ekstinė %N strukt#ra " kaip užrašyta

1; TEMA. TEISĖS NORM KASIIKACIJA.Teisės "orm- k!asi2ika+imo reik,mė*eisės norm$ klasi(ikaija %ra svarbi, nes ##M)a) pagilina teisės normos pažinimą

b) padeda tiksliau nustat%ti kiekvienos teisės normos vietą teisės sistemoje, suvokti teisės normos (unkijasteisinio reguliavimo me6anime") patikslina teisės normos teisinio poveikio visuomeniniams sant%kiams galim%bes"d) padeda tobulinti teisėkūrą ir teisės taik%mą.Teisės "orm- k!asi2ika+imo $a'ri"ai ir r&,(s*eisės normos klasi(ikuojamos #a%a' teisinio !e%u'ia(imo o6jekt7 į konstituines, baudžiamąsias, ivilines, eimos,daro, (inans$ akinė priklausom%bė), taip pat į materialiąsias ir proesines, vieosios ir privaiosios teisės normas. Pa%a' teisinio !e%u'ia(imo metod7:1) imperat%viosios teisės normos griežtas paliepimas, draudžiantis nuokr%pius nuo nustat%tos elgesio tais%klės)"#) dispoit%viosios suteikia subjektams'adresatams teis! reguliuoti tarpusavio sant%kius savo nuožiūra,neperžengiant įstat%mo nustat%t$ rib$, o jeigu al%s ito nepadaro, joms nustatomas tam tikras privalomas elges%s)&) skatinamosios nurod%mai naudotis pag%rimo priemonėmis)

/) rekomendainės nustato visuomenės požiūriu pageidautinus elgesio variantus, bet palieka teis! adresatamselgtis pagal savo kompeteniją)>agal atliekamas (unkijas teisės normos skirstomos į:1) re$uliacines, kurios nustato sant%kio dal%viams turiningąsias teises ir pareigas"#) sankcijas nustatanias garantuoja reguliaini$ norm$ imperat%v$ privalomumą).

?7 sankijas nustatanios teisės normos teisinėje literatūroje dar vadinamos apsauginėmis, kas %ra netikslu apsaugotižmogaus teises %ra teisės apskritai ir kiekvienos teisės normos atskirai strateginis tikslas, todėl negali būti jos rūinis

pož%mis) Pa%a' ju!idin8 %a'i7 teisės normos būna statyminės didžiausia galia) ir postatyminės mažesnės galios užįstat%mines ir joms neprietarauja). Pa%a' %a'iojimo a#imt9 ##D p.):1) bendrosios, kurios (ormuluoja bendrą elgesio tais%kl! ir taikomos neribotam subjekt$ ratui, nustato speiali$j$

norm$ reguliavimo kr%ptį ir metodą"#) specialiosios: priimamos remiantis bendrosiomis normomis, įg%vendina j$ imperat%vus, plėtoja, konkretina j$ turinį, atsižvelgiant į reguliuojam$ visuomenini$ sant%ki$ spei(iką, ' tokios %ra vis$ teisės ak$ normos konstituini$ norm$ atžvilgiu #&& p.)"

&M



&) individualios teisinės normos (ormuluoja vienkartinį, kad ir t!stinį trunkantį) paliepimą, pav%džiui, įstat%monorma nustatanti Givilinio kodekso įsigaliojimo datą arba pirkimo'pardavimo sutartis tarp dviej$ teisės subjekt$ #&&

p.)-ar skiriamos o#e!at"(inės teisės normos #&& p.), t.%., pagalbinės teisinės normos, kurios priimamos siekiantnustat%ti ar prat!sti kit$ teisės norm$ galiojimo laiką ar pripažinti jas netekusiomis galios, pav%džiui: R+sigaliojusCietuvos @espublikos <onstituijai, netenka galios Cietuvos @espublikos Caikinasis >agrindinis +stat%masU 1DD# m.lapkriio J d. įstat%mo R-ėl Cietuvos @espublikos <onstituijos įsigaliojimo tvarkosU 1 str.).*aip pat kaip ir dispoiijos bei 6ipoteės teisės normos dar gali būti nuk!ei#iamosios bei 6'anketinės. Pa%a' #a'ie#imo #o6d9 teisės normos skirstomos taip:

1) parei$ojamosios normos nustato pareigą atlikti tam tikrus poit%vius veiksmus arba įpareigoja susilaik%tinuo tam tikr$ teisei prieing$ veiksm$ tada jos vadinamos draudžiamosiomis), pav%džiui, R?uosav%bė nelieiamaU<onstituijos #& str.).#) $alinamosios normos suteikia teisinio sant%kio dal%viams subjektams, adresatams) teis! atlikti

poit%vius veiksmus, kuriais subjektai įg%vendina savo interesus, pav%džiui, R<reditorius turi teis! nepriimtiįsipareigojimo įv%kd%mo dalimisU G< 1MN str.).&) de2inicinės normos apibrėžia teisės sąvokas, kuri$ norminė apibrėžtis %ra privaloma kiekvienu atveju, kaiios sąvokos vartojamos kuriant ar taikant teisės aktus"/) tvirtinamosios normos (iksuoja, įtvirtina tam tikrą visuomenini$ sant%ki$ būseną, pv., RCietuvosvalst%bė %ra nepriklausoma demokratinė respublikaU <onstituijos 1 str.).H) deklaratyvios normos skelbia, įtvirtina instituij$ veiklos uždavinius, tikslus, paskirtį ir prinipus,

pav%džiui, RCietuvos @espublikos ivilinis kodeksas, reguliuoja turtinius sant%kius ir su jais susijusius asmeniniu

neturtinius sant%kiusU G< 1 str.). ?7 ?e visada lengva atskirti įtvirtinamąsias teisės normas nuo deklarat%vi$j$, pav%džiui, teisės norma RCietuvosvalst%bė %ra nepriklausoma demokratinė respublikaU gali būti ir įtvirtinamoji, ir deklarat%vi 1DDE m.).J) kolizinės teisės normos lot. RsusidūrimasU) (ormuluoja tais%kles, kaip reikia elgtis, kai viena kitai

prietarauja dvi galiojanios teisės normos. >av%džiui, RCietuvos pilieiai VTY už nusikaltimus, padar%tus užsien%je,atsako pagal Cietuvos baudžiamuosius įstat%musU 7< J str. 1 d.) arba R?egalioja joks įstat%mas ar kitas aktas,

prieingas <onstituijaiU <onstituijos Mstr. 1d.).Teisės "orm- ko!i7ijos +eikimo tais(k!ės. Teisės "orm- ko"k#re"4ija ir jos skirt#mai "#o teisės "orm-ko!i7ijos.

?7 teisės normos koliija įveikiama, vadovaujantis tokiomis tais%klėmis:1) kai viena kitai prietarauja tos paios instituijos ileistos ir tą paią juridin! galią turinios teisės normos, taigalioja vėliau ileista teisės norma"#) jei viena kitai prietarauja skirtingos kompetenijos instituij$ ileistos teisės normos, tai galioja auktesn! kompeteniją turinios instituijos ileista teisės norma"&) jei speialioji teisės norma prietarauja bendrajai, galioja bendroji.

?7 sovietinėje santvarkoje buvo skelbiamas speialiosios teisės normos primatas prie bendrąją leW speialis derogatlegi generale) , nes tai atitiko totalitarinio režimo poreikius: speialiąją normą lengviau pakeisti negu bendrąją, nes

pastaroji labiau ireikia paius teisės prinipus.8peialiosios normos primatas prie bendrąją įmanomas tik norm$ konkurenijos atveju, kai speialioji normaneprietarauja bendrosios teisės normos dvasiai, objektas tik iplėtoja ją daugiau pož%mi$. *aip pat, kai bendrojinorma %ra dispoit%vi, t.%. leidžia sant%kio dal%viams sukurti individualią normą ir ja vadovautis.

Paskaitų metu: <oliijos įveikimo tais%klės. KOILIJA – situaija, kai tą patį teisinį sant%kį skirtingai

reglamentuoja kelios *?. *okioj situaijoj numat%tos kelios tais%klės ispr!sti situaija: 1) *?'$ juridinės galiossl%ginimas kurios galia aukiausia, to *? ie veikia)" #) bendrosios ir speialiosios *? sant%ki$ įvertinimas bendrosreguliuoja labai plaią sritį, speialiosios siauresn! ar konkretesn! rūį). 8peiali stipresnė už bendrąją. &)6ronologinis prinipas – jei ileistos *? skirtingu laiku, taikoma ta *?, kuri ileista vėliau. 8varbus eilikumas:

juridinė galia, kuri bendra ar speiali, kada ileista jei abi speialios). KONKRENCIJA – kai sąmoningaisukuriama, kad tą patį sant%kį reguliuot$ kelios *?. 8unku atskirti koliiją nuo konkurenijos.

1< TEMA. TEISĖS NORM I@REI@KIMO :MATERIAILAIMO0 ORMA.Teisės "ormos i,rei,kimo 2orma.*eisės moksle skiriamos dvi teisės normos (ormos: vidinė atitinkanti jos login! struktūrą ir iorinė – jos jutiminioegistavimo ir iraikos (orma.

*eisės normos i prigimties %ra dvasinė būtis ir dėl to egistuoja tik įstat%m$ leidėjo sąmonėje #&/ p.) tuo tarpu jos%ra skirtos vald%ti praktinį daiktinį) kit$ žmoni$ elgesį. *odėl turi įg%ti materialios, pajėgios dar%ti poveikį jėgos pavidalą.*eisės (orma – tai privalomo elgesio tais%klės iraikos būdas, dėl kurio tais%klė tampa prieinama savo adresatui ir ikurio paaikėja jos juridinė galia – vieta kit$ teisės norm$ 6ierar6ijoje, t.%. teisės normos (orma apima teisės aktą'

&N



dokumentą, kuriame ji su(ormuluota ir normos juridin! galią, kuri priklauso nuo teisėkūros subjekto kompetenijos ir teisėkūros proedūr$ tipo.Disk#sija ė! Xteisės 2ormosY ir Xteisės ,a!ti"i-Y skirt#mo. Termi"o Xteisės ,a!ti"isY a#'iareik,mi,k#mas.*eisės literatūroje teisės norm$ (orma dažnai painiojama su teisės norm$ altiniu #&H p.)*a paia teisės altinio sąvoka klaidingai apibrėžiami keli dal%kai:1) teisinės minties altinis kaip istoriniai dokumentai ir arte(aktai, teikiant%s in(ormaijos apie praeit%jegaliojusias teisės normas#) žmoni$ interesai, įstat%m$ leidėjo valia, teisėkūros proedūros i kuri$ k%la konkreios teisės normos&) pat%s teisėkūros reultatai – paproiai, teism$ sprendimai, įstat%mai.

?ormat%vistinė teisės samprata teis! įstat%mo dvasinį'idėjinį turinį #&H p.) tapatina su paiu įstat%mu materialiuotateisės norm$ iraikos (orma), laik%dama (ormos klausimą ir palikdama tik altinio klausimą arba laik%dama iassąvokas tapaiomis. *uo būdu ikreipiama teisės kaip turinio ir (ormos vienovės samprata #&M).4ias sąvokas būtina atskirti preiumuojant teisės ir įstat%mo skirtumą. -ėl teisės ,a!ti"io sąvokos abstraktumotikslinga vartoti du atskirus terminus:1) teisinės minties a'tinis (ontes juris ognosendi), i kuri$ gauname duomen$ apie tam tikrosepo6os ar alies teisės normas ir teisines idėjas.#) teisės no!mų a'tinis (ontes juris oriundi) kaip žmoni$ interesai ir juos teisės normomis

paverianios teisėkūros proedūros, kuris toliau skirstomas įa) mate!ia'ųj9 istorikai besikeiiant%s žmoni$ interesai, dorovinės nuostatos, religiniai įsitikinimai,kuriuos teisėkūra trans(ormuoja į visuotinai privalomas elgesio tais%kles)"

b) <o!ma'usis teisėkūros subjekto kompetenija ir teisėkūros proedūros, kuriomis kuriamos teisės

normos)" (ormalusis teisės norm$ altinis lemia teisės no!mos i!aikos <o!m7 juridin! galią)Teisės 2ormos r&,(s.T+ I=/AI=.OS>I=O/I+Ė 3O/MA – tai o(iiali$ teisės dokument$ tekstai, ideogra(iniai simboliai, konkliudentiniaiveiksmai, kuriais objekt%viuojamos teisės normos ir i kuri$ sprendžiama apie tokios normos juridin! galią. 4iaiiorės (ormai priklauso ne tik tekstine ar kita signaline ženkl$ sistema perteiktas praneimas, bet ir teisės normos

juridinė galia ir teisės akto, kuriame ji (ormuluojama, pavadinimas, pagal kurį sprendžiame apie teisės normos juridinės galios laipsnį ir jos r%į su atitinkamos kompetenijos subjektu, proedūr$ tipu.*eisės norm$) (orma istorikai keitėsi: ikikapitalistinėje teisėje paproiai, religinės normos, teism$ sprendimai,

pareigūn$ potvarkiai, doktrininiai aikinimai buvo laikomi legitimia teisės (orma. Fabar o2icialiomis teisės normų išraiškos 2ormomis laikomi' teisinis paprotys, teisinis precedentas, norminio turinio sutartys (darbo teisėje) , rati2ikuotos tarptautinės sutartys, teisės norminiai aktai*eisės doktrina ir teism$ praktika ne preedentas) laik%tini teisinės minties altiniais #&D p.).>reedent$ teisėje teisės doktrina irgi gali būti laikoma teisės imperat%v$ iraikos (orma, kai teismui tenka remtisteisės analo$ija visuotinai pripažintais teisės prinipais).teisės normos iraikosA egistavimo) (orma ir jos rū%s %ra tiesiogiai susij! su (ormaliuoju teisės norm$ altiniu – teisėkūros proedūromis, kurios gali būti trejopos:1) jau esamos tais%klės sankionavimas#) tarptautinės sutarties rati(ikavimas&) originalios teisės normos sukūrimasTeisinis #a#!ot"s – tai teisės norm$ egistavimo (orma, kuri atsiranda kompetentingai valst%bės instituijaisankionavus elgesio tais%kl!, susi(ormavusią paioje visuomenėje dėl ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi,

pav%džiui, C@ veni$ dien$ įstat%mas. *eisinis paprot%s egistuoja kaip paprotinės elgesio tais%klės ir ją sankionavusio teisės akto vienovė.

Teisinis #!e?edentas lot. precedens – einantis priek%je) " tai el$esio taisyklė, atsirandanti anksiau už statymų leidėjo valią, valstybės institucijos (dažniausiai teismo) sprendimas, priimtas sprendžiant konkreią bylą ir vėliaulaikomas pavyzdžiu sprendžiant analo$iškas bylas #/1 p.).Fsant įstat%mo ir preedento koliijai, galioja įstat%mas, t.% įstat%mai panaikiną preedentą p. #/#). <asmet 59

paskelbiama apie &EE tom$ teism$ sprendim$ #/#).0storikai preedentas irgi kilo i teismo sankionuojam$ paproi$. <ai nėra teisės normos aikiai reglamentuojanioskonkretaus sant%kio dal%vi$ teises ir pareigas, tada tesimas, remdamasis bendraisiais teisės prinipais ir tos alies

poit%viosios teisės dvasia, sukuria teisės normą ad oc iam atvejui), kuria vėliau galėt$ vadovautis ir kiti teismai,spr!sdami analogikas b%las. 7ūtin%bė preedentui atsirasti grindžiama ne tik įstat%mo spraga, bet ir galiojanioįstat%mo prieingumu moralei, teisei. eigu įstat%m$ leidėjas nereaguoja į contra le$em teismo sprendimą, galimadar%ti prielaidą, kad jis su tuo sprendimu sutinka. *odėl kitos b%los turėt$ būti sprendžiamos pagal su(ormuotą

preedentą. 7ūtina pripažinti individualiuojanios teisėkūros teis! teismams.

*eisėkūros subjekto atžvilgiu preedentas gali būti teisminis ir administrainis. @emiantis preedentu nebūtinaatsižvelgti į visus ankstesnio sprendimo pož%mius, objektas tik jo teisin! nuostatą – (aktines b%los aplink%bes ir j$ teisinį vertinimą Z ratio decidendi). uo auktesnė teismo padėtis teism$ 6ierar6ijoje, tuo mažiau jis saistomas

preedent$, tuo mažesnis būtin%bės atsižvelgti į preedentą laipsnis #/#). 5nglijoje Cord$ rūm$ sprendimai %ra privalomi preedentai visiems teismams, po jo aukiausias %ra 5peliainis teismas.

&D



0 Cietuvos statutas 1H#D) legaliavo preedentą, pripažindama jam įstat%mo galią bet tik po to, kai jį aprobuoja C-< kunigaiktis arba >on$ tar%ba. C@ <onstituija įpareigoja teismą v%kd%ti teisingumą klausant tik įstat%mo 1ED str.).

bet teisėjas %ra ne legistas, objektas juristas jus, juris) – ia sl%pi jo giluminė teisė į preedentą #/& p.)<ita teisės (orm$ rūis ' no!minės suta!t"s) j$ pož%miai:1) bendrojo pobūdžio elgesio tais%klės nustat%mas#) susitarimo savanorikumas&) interes$ bendrumas/) ali$ l%giateisikumasH) ali$ sutarimas visais esminiais sutarties aspektais

J) abipusė atsakom%bė už nev%kd%mą arba netinkamą v%kd%mą M) sutarties užtikrinimas teisinėmis priemonėmis Sando!inės suta!t"s %ra personi(ikuotos, individualaus, vienkartinio pobūdžio, jos skiriasi nuo normini$ sutari$,kurios nustato bendrojo pobūdžio elgesio tais%kles. Cabiausiai paplitusi normini$ sutari$ rūis – kolekt%vinė sutartis:Rtai susitarimas tarp pro(esinės sąjungos ir darbdavio arba j$ susivienijimo, organiaijos) dėl darbo, darboapmokėjimo, organiavimo, žmogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kit$ soialini$ ir ekonomini$ sąl%g$.U1DD1 m. balandžio / d. C@ kolekt%vini$ susitarim$ įstat%mas)

Paskaitų metu: %eisės šaltinis ir teisės 2orma " visiškai skirtin$i dalykai Aaltinis " tai iš ko teisė kyla, kas ją 2ormuoja Lorma teisės išreiškimo b#das Aaltinis " teisės subjektų interesai, kurie su2ormuoja teis- (teisėk#ros proced#ra) Lorma " tai kaip tos Nos yra išreiškiamos, kokiu b#du .elios 2ormos r#šys' ?) teisinis no!minis aktas " $aliotosvalstybės institucijos išleistas o2icialus dokumentas, kuris nustato, keiia ar naikina %Nas %ai pa$rindinė teisės

2orma 9uropoj @) teisminis #!e?edentas " teismo sprendimas, priimtas sprendžiant konkreią bylą, kuris tampa privaloma kitiems teismams, kurie ateityje spr-s analo$iškas bylas >ra labai paplitusios :n$lijos teisės tradicijos šalyse %eisėk#rą vykdo teismai tokiu atveju %o nei$iamas aspektas " sudėtin$as klausimas ar ly$inamos bylos iš tiesų yra analo$iškos Far nulemia teismo sprendimų kiekis /rivalumas " jie leidžia atsiradusius santykius sure$uliuoti iš karto jiems atsiradus ir prireikus juos re$uliuoti0ien tik precedentu re$uliuoti teisės sistemą memanoma (kodeksonesukursim vien teismo sprendimais) &) teisinis #a#!ot"s (%/) " 1N, tokia taisyklė, kuri susi2ormuoja iš dau$kartiniotam tikro el$esio modulio pasikartojimo %/ " toks paprotys, kuriam valstybė ima užtikrinti teisinėmis priemonėmis%/ yra lik- labai nedau$ šiai dienai (/vz' 5ncoterms " tarptautinės prekybos paproių rinkinys 9QR " 9S Rorks " kai pirkejas pasiima krovin iš pardavėjo sandėlių FF* " Felivered duty paid " krovinys pristatomas pirkėjui, visimokesiai apmokėti) I) no!minės suta!t"s sudaromos šalių susitarimu ir nustato %Nos bendro pob#džio (kolektyvinėdarbo sutartis)

1 = TEMA. TEISĖS AKTAS IR JO [email protected]ės "orm- akto s+oka ir r&,(s.TEISĖS A.TAS – tai tautos, valst%bės instituij$ pareigūn$ ar pavieni$ asmen$ tam tikra tvarka priimtas o2icialusrašytinis dokumentas, kuriame %ra su(ormuluotos teisės normos.1DDH m. gegužės # d. C@ įstat%m$ ir kit$ teisės norminiai akt$ rengimo tvarkos įstat%me teisės aktas apibrėžtas sulogine klaida idem per idem teisės aktas %ra įgaliot$ valst%bės instituij$ arba re(erendumu priimamas teisės aktas,kuriameT).%eisės aktų pa$rindinės r#šys'1) be"r-j- teisės "orm- aktai – tai kompetenting$ valst%bės instituij$ teisėkūros subjekt$: 8eimo,>reidento, 9%riaus%bės, ministerij$) speialia tvarka ileistas o(iialus ra%tinis dokumentas, kurio turinį sudaroteisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjekt$ skaiiui neturi konkreiai įvardinto

adresato)"#) i"i+i#a!i- teisės "orm- aktai individualūs teisės aktai) (ormuluoja vienkartin!, nors laiko atžvilgiu ir t!stin! elgesio tais%kl!. *ai dažniausiai teisės norm$ taik%mo aktai tesimo sprendimai ir nuosprendžiai) arba teisėsnorminiai aktai dėl konkrei$ įstat%m$ įsigaliojimo tvarkos" taip pat valst%bės instituij$, (irm$ vadov$ priėmimo,atleidimo i darbo įsak%mai – t.%. nors būdami teisės taik%mo aktais, jie kartu (ormuluoja individualią teisės normą – elgesio tais%kl!, #/J p.), jie skirti konkretiems subjektams, jie ireikia ne valst%bės, o pavieni$ piliei$ subjekt%vią valią, vienkartiniai, o ne nuolatiniai paliepimai, j$ ileidimo tvarka paprasta, operat%vi"&) i"ter$ret#ot- teisės "orm- aktai – teisės normą aikinanios valst%bės instituijos priimti norminiaidokumentai.Be"r-j- teisės "orm- aktai) j- $a'ri"i"iai $o%(miai.

?7 ?egalima sureikminti bendr$j$ teisės norm$ akt$, nes bendrumas %ra ne teisės esmės, objektas tik atskiros josrūies pož%mis #/H p.).

*eisės norminis aktas Z norminis teisės aktas Z teisės norm$ aktas bendrųjų arba specialiųjų teisės normų aktas#/J p.)I"i+i#a!&s teisės "orm- aktai.0ndividualus teisės aktas Z individuali$ teisės norm$ aktas arba teisės taikymo aktas &1E p.)

/E



*eisės norminiams aktams būdingi pož%miai: suderinamumas, abipusė sąveika, 6ierar6ikumas, speialiaija ir di(ereniaija pagal teisės akas. <lasi(ikavimo pagrindas – teisės norm$ akt$ juridinė galia: 9stat"mai ir #o9stat"miniai aktai.Fstat(mai ir stat(mo 'a!i t#ri"t(s teisės aktai) j- r&,(s. )STATYMAI – tai <onstituijos ir 8eimo statuto nustat%ta tvarka ileisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukiausią juridin! galią, (ormuluoja bendrąsias teisės normas, skirtas reguliuoti svarbiausius žmoni$ sant%kius. >ož%miai:1) priimami aukiausios atstovaujamosios valdžios#) aukiausios juridinės galios <onstituinis teismas ne panaikina įstat%mo, bet pripažįsta jį neturiniu

juridinės galio ir netaikomu)

&) reguliuoja svarbiausiu žmoni$ sant%kius/) (ormuluoja pirmines, pamatines teisės normasH) priimami pagal speialias proedūras /a$al juridin- $alią skirstomi į: #a%!indinius nustato pamatinius g%venimo prinipus: <onstituija, konstituiniaiįstat%mai, tarptautinės sutart%s) ir #a#!astus einamuosius – vadovaujantis pagrindiniais ir atsiliepiant į einamojomomento žmogaus teis$ saugos poreikius). <onstituiniai įstat%mai reguliuoja siauresn! negu <onstituija, bet svarbią valst%bės g%venimo sritį, o nuo paprast$j$ skiriasi j$ priėmimo ir keitimo tvarka j$ sąraą nustato 8eimas &AH vis$ seimūn$ dauguma, taip pat keiiami, o priimami [ plius 1 vis$ seimūn$ dauguma).>aprastiesiems įstat%mams priklauso #!o%!aminiai 9stat"mai , kurie nustato valst%bės ekonominės soialinės veiklostikslus, kr%ptis, bet C@ <onstituija j$ nenumato.O!%aniniai a!6a kodi<ika?iniai 9stat"mai kodeksai) – juridikai vientisi, plataus norminio apibendrinimo,kompleksikai reguliuoja kurią nors visuomenini$ sant%ki$ sritį.

Fstat(m- !(imieji teisės aktai. Po9stat"miniai aktai – teisės aktai, priimami, remiantis įstat%mais, jiems neprietaraujant%s, juos konkretinant%s ir užtikrinant%s j$ įg%vendinimą. -ažniausiai tai vald%mo aktai. >agal juridin! galią #H1 p.):• 8eimo nutarimai• >reidento dekretai• 9%riaus%bės nutarimai ir potvarkiai• <onstituinio teismo nutarimai dėl teisės akt$ prietaravimo <onstituijai• 2inistro pirmininko potvarkiai ir reoliuijos• ministerij$, departament$ instrukijos ir įsak%mai"• savivald%bi$ tar%b$ sprendimai• savivald%bi$ vald%b$ nutarimai ir potvarkiai• savivald%bi$ sk%ri$ vadov$ įsak%mai• apskrii$ virinink$ įsak%mai• įmoni$, įstaig$ norminiai teisės aktai pv., įsak%mai, kuriais įstaigos vadovas tvirtina pareigines instrukijas,arba reguliuoja darbo sant%kius viduje) #H& p.9is$ i$ instituij$ leidžiami teisės aktai gali būti vadinami norminiais #H& p.)

?7 <onstituinis teismas – galutinė ir neskundžiama <onstituinės justiijos instituija 1DDN m. gruodžio D d.iaikino, kad mirties bausmė prietarauja C@ <onstituijai #H# p.)>agal teisės akas teisės aktai būna: civiliniai, baudžiamieji, šeimosT>agal galiojimo trukm!: nuo'atiniai galiojimas neribojamas konkreiu terminu) ir 'aikinieji galiojimas apibrėžtaslaike arba jie tiesiog įvardinti RlaikinaisiaisU).Normi"i- teisės akt- str#kt&ra.

*eisės norminio akto str#kt&ra priklauso nuo rūies, bet bendrai %ra tokia:1. įvadinė dalis:a) ileidusio subjekto pavadinimas

b) rūis įstat%mas, nutarimasT)) turinio pavadinimas trumpas ir aikus)d) priėmimo data, numeris, priėmimo vietae) preambulė, kurioje nurodomi teisės aktai ileidimo tikslai ir mot%vai"#. norminė dalis – idėstomos teisės normos gali būti bendroji ir speialioji dal%s, sk%riai, skirsniai,straipsniai, straipsni$ dal%s, punktai, pastraipos)&. teisinės atsakom%bės rūį ir tvarką nustatanti norminio teisės akto dalis gali būti blanketinė)"/. baigiamoji dalis.a) nuoroda į galiojania teisės normas, kurios panaikinamos įsigaliojus iam teisės aktui

b) akto įsigaliojimo laikas) teisės aktą pasiraiusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė.=ali būti priedai ir nuorodos.Teisės "orm- akt- 'a!iojimas !aiko) teritorijos ir asme"- at%+i!'i#.

/1



*eisės normini$ akt$ %a'iojimo 'aikas – tai laiko tarpas nuo akto galiojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos:a) nuo priėmimo momento

b) nuo patvirtinimo dienos įmoni$ įstaig$ vadovo parau)) nuo paskelbimo dienos įstat%mai)d) kitą dieną po paskelbimo R9alst%bės žinioseU poįstat%miniai aktai)e) nuo teisės akto (aktinio gavimo įregistravimo gavėjo kaneliarijos kn%gose) datos ministerij$ instrukijos,nurod%maiT), siuniami registruotu patu ar kurjeriu"() nuo datos, nurod%tos paiame akte"g) atsiradus tam tikroms aplink%bėms kilus karui, potv%niuiT)

C@ įstat%m$ ir kit$ teisės akt$ įsigaliojimo tvarką nustato <onstituijos ME'M# str. 0r 1DD& m. balandžio J d. C@ įstat%mas R-ėl C@ įstat%m$ ir kit$ teisės akt$ skelbimo ir įsigaliojimo tvarkosU*arptautinės sutart%s įsigalioja po to, kai jas rati(ikuoja 8eimas, paskelbia Q9alst%bės žiniose\ ir deponuojami j$ rati(ikainiai ratai.

?ormini$ teisės akt$ galiojimas baigiasi, kai:a) bai$iasi akto $aliojimo laikas, jei$u jis buvo nurodytas paiame norminiame teisės akte+b) kompetentin$a valstybės institucija kitu teisės aktu tiesio$iai panaikina normin teisės aktą+c) išleidžiamas naujas norminis teisės aktas, kurio normos kitaip re$uliuoja tuos paius visuomeninius santykius+d) .onstitucinis %eismas nutarimu pripažsta statymą prieštaraujaniu .onstitucijai %oks statymas netenka juridinės $alios ir netaikomas nuo .onstitucinio %eismo nutarimo si$aliojimo dienos .ai kurių šalių (:ustrijos, Haltarusijos) konstituciniai teismai, pripažin- statymą prieštaraujaniu konstitucijai, nustato laiką, kur dar $alioja

konstitucijai priešin$u pripažintas statymas 6eS retro non a$it įstat%mas atgal negalioja). <onstituinis *eismas lDD/ m. balandžio #1 d.) %ra pripažin!s, kadretroakt%vaus atgal galiojanio) įstat%mo priėmimas neigiamai paveikt$ asmens teises.0imtis tėra baudžiamoji ir administrainė atsakom%bė ' ia įstat%mas galioja atgal tik dviem atvejais: l)kai panaikinaveikos baudžiamumą" ir #) velnina bausm!.Te!ito!ijos at$(i'%iu – vidaus ir teritoriniai vanden%s 1# jūrm%li$) oro erdvė, žemės gelmės, C@ ambasados, visi laivaisu C@ vėliava atviroje jūroje ir C@ karo laivai kit$ ali$ teritoriniuose vanden%se, kosmini$ aparat$ kabinos.Qeigu asmuo užsien%je traukiamas baudžiamojon atsakom%bėn pagal Cietuvos @espublikos įstat%mus, taiauskirtingose al%se is nusikaltimas baudžiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausmė, numat%tavelnesnio įstat%mo.\ 7< J str. # d.) Q?uosav%bės teisė į nekilnojamąjį turtą ir jos g%nimas nustatomi pagalvalst%bės, kurios teritorijoje tas turtas %ra, įstat%mus.\ G< J1D str.) Qeigu Cietuvos @espublikoje tarptautinėmissutartimis nustat%tos kitokios tais%klės, negu tos, kurias numato Cietuvos @espublikos iviliniai įstat%mai, taitaikomos tarptautini$ sutari$ tais%klės.\ G< JEJ str.) Asmenų at$(i'%iu – visiems ?ormini$ teisės akt$ galiojimo riboms turi reikmės teisės subjekto amžius. 5smeniui, sulaukusiam 1N met$, galiojavisi norminiai teisės aktai. <adangi nepilnameiai nėra vis$ teisini$ sant%ki$ subjektai, tai normini$ teisės akt$ galiojimas jiems ribotas. 5smen%s iki 1J met$ nėra administrainės atsakom%bės subjektai, asmen$ iki 1N met$ ribotair baudžiamoji atsakom%bė. >agal baudžiamuosius įstat%mus atsako asmen%s, kuriems prie padarant nusikaltimą %rasuėj! 1J met$. 5smen%s, kurie padaro nusikaltimą turėdami nuo 1/ iki 1J met$ amžiaus, Qatsako pagal

baudžiamuosius įstat%mus tik už t%inius veiksmus, galinius sukelti traukinio katastro(ą NH straipsnis), nužud%mą 1E/'1EM, 1ED straipsniai)\ ir kitus nusikaltimus, ivard%tus 7audžiamojo kodekso 11 straipsn%je.5dministraini$ teisi$ pažeidim$ kodeksas ir baudžiamieji įstat%mai netaikomi pareigūnams, turintiems diplomatinį imunitetą arba aukiausi$ valst%bės instituij$ pareigūno asmens nelieiam%bės teis!.

-iplomatinio imuniteto teis! turi:1) diplomatinės atstov%bės darbuotojai, turint%s diplomatinius rangus ir einant%s diplomatines pareigas:ambasadorius, patarėjas, pasiuntin%s, ataė ir kiti, jeigu jie nėra Cietuvos pilieiai. 4ie asmen%s negali būti aretuotiarba sulaik%ti, jie neprivalo duoti parod%m$ kaip liud%tojai. ?elieiamas ir diplomato butas ar laikinai jo užimamos

patalpos"#) diplomat$ eimos nariai"&) administrainio ir te6ninio personalo nariai, jeigu jie nėra Cietuvos pilieiai"/) konsulini$ atstov%bi$ pareigūnai, kurie naudojasi ribotu imunitetu.-iplomatinį imunitetą turint%s asmen%s, pažeid! Cietuvos @espublikos įstat%mus, paskelbiami persona non $rata ir

per tam tikrą laiką turi palikti Cietuvos teritoriją, o dėl j$ teisinės atsakom%bės sprendžia juos akreditavusi valst%bė.>avieniui teisės normos, matėme, nepajėgia atlikti teisei skirt$ (unkij$, įrod%ti savo g%v%bingumo. *odėl reikia, kad

jos tarpusav%je sąveikaut$: viena kitą papild%t$, užbaigt$, iplėtot$, sukonkretint$, garantuot$ viena kitos

veiksmingumą, būt$ logikai i vidaus sujungtos bendros teisės sampratos ir bendro tikslo.>arengti teisės normas tokiam Qbendradarbiavimui\ ' tai organiuoti jas į vientisą sistemą, kur teisės normossuvienijamos abipusės priklausom%bės ir organiuotai nukreipiamos strateginiam teisės tikslui ' įg%vendinti žmogausteisi$ saugą. #JE)

/#



Paskaitų metu' %eisės normų aktus (%N:) $alima skirstyti ' ?) individualius %N: " nustato, keiia ar naikinabendrasias %Nas+ @) bendruosius %N: " nustato, keiia ar naikina individualias %Nas 5ndividual#s %N: skirstomivairiais kriterijais Pa%a' ju!idin8 %a'i7 ski!stomi 9 @ dide'es %!u#es: B 9stat"mus; @B #o9stat"minius aktusC'"dimieji teisės aktaiBD B)stat"mas " yra tautos arba aukšiausių valstybės institucijų pa$al nustatytą tvarką išleistiir pasklebti %Nų aktai, kurie nustato, keiia ar naikina pa$rindines svarbiausias %Nas ir turi aukšiausią juridin- $alią /ožymiai' ?) statymus nustato seimas pa$al specialią proced#rą " statutą+ @) turi aukšiausią juridin- $alią ir jie nustato, keiia ir naikina %N, kurios nustato svarbiausius teisinius santykius (%1) <#šys (pa$al juridin- $alią)' ?) pa$rindiniai statymai " a) .onstitucija, b) tarptautinės sutartys+ c) konstituciniai statymai+ d) paprastieji statymai .onstitucija " aukšiausias %:as, kuriam ne$ali prieštarauti kiti %:ai %arptautinės sutartys " pa$al konstituciją

teisinės sutartys, kurios radi2ikuotos seimo, turėtų turėti seimo $alią>ra tarptautinė teisė, $aliojantis principas, kad valstybė, sudariusi tarptautines sutartis ne$ali atsisakyti vykdyti remiantis vietiniais statymais %arptautinės sutartysturi aukštesn- juridin- $alią už 6% statymus .onstituciniai statymai " statymai, kuriems suteikiama ypatin$a $alia,kurie re$lamentuoja pa$rindinius teisinius santykius @B Po9statiminiai aktai (/:) " paprastai priimami vykdomosiosvaldžios institucijų ie yra' prezidento dekretai, vyriausybės nutarimai, ministro sakymai, vyriausybės stai$ų vadovų sakymai, savivaldos institucijų aktai ir kiti Sant"kis ta!# 9stat"mų i! #o9stat"minių aktų " /:ai ne$ali prieštarauti Dams /: reikalin$i tam, kad Dų $yvendinimų konkreios institucijos yra vyriausybės kompetencijos klausimas /:ais ne$ali b#ti nustatomos normos ten, kur Das neleidžia nustatyti

+o!minių teisės aktų st!ukt!a " dau$elis Dų turi strukt#rą, kuri dau$ maž tokia pati' ?) vadinė dalis(rekvizitai) " pavadinimas, Nr, data ir pan+ %arp ?) ir @) " preambulė " dėl jos diskutuojama 1i#loma priskirtivadinei daliai, bet tai neb#tų visai teisin$a, nes ji nurodo tikslus, prielaidas, kurios paskatina akto suk#rimą %odėl jituri reikšm-, kuriant %Ną, todėl yra $reta re$uliacinės dalies, .artais %: neturi preambulės, bet re$uliacinėj daly

išskiria jo tikslus @) re$uliacinė dalis " %N išdėstymas, kurios skirtos re$uliuoti teisiniams santykiams (nustatytiel$esio taisykles)+ &) atsakomyb- nustatanti N:o dalis " joje surinktos Nos, kurios re$uliuoja atsakomyb-+ I)operatyvinių teisės normų (3%N) dalis " 3%Nos re$lamentuoja tecniniusCor$anizacinius klausimus (si$aliojimo,nustojimo $alioti ir pa), kokie aktai netenka $alios jiems si$aliojus J) bai$iamoji dalis " tvirtina parei$#nas,institucija (parašas ir pan) 0iskas kas tarp šių dalių " %Nos (o ne re$uliacinė dalis pasak 0aišvilos)

T+Aų %a'iojimas 'aiko& te!ito!ijos i! asmens at$(i'%iuD 0aiko at$(i'%iuD >ra @ varaintai kai si$alioja'?) pa$al bendrą aktų si$aliojimų tvarką (po valstybės paskelbimo viešai), kai nenurodoma jokia data+ @) kainurodoma speciali to :o si$aliojimo data .artais $ali b#ti nurodyta tam tikra aplinkybė (stojus 91), o ne konkretidata :o $aliojimo abai$a ?) panaikinimas, @) prieštaraujantis .onstitucijai :%.<95/%5 F8;91D " kaiišleidžiamas naujas aktas, re$uliuojantis tuos paius santykius " ar senas be$alioja ar neE :t$al %:ai ne$alioja " %:o nustatytos %Nos ne$ali b#ti taikomos laikotarpiui iki %:o si$aliojimo Aitam principui yra išly$os' ?)baudžiamojoj ir administracinėj teisėj :ai $alioja at$al jei$u jie $erina atsakomyb-Cpadėt asmens, atsakin$o už nusikaltimą 4ivilinėj teisėj tai netaikoma, nes yra tarp @ subjektų ly$ios teisės @) nusikaltimai žmonijai ir žmo$isškumui, net$i tada kai jie blo$ina traukiamo atsakomybėn asmens padėt (vykdė savo parei$ą koncentracijos stovykloj žudydami ir pam)+ &) atvejai, kai pats %:as nurodo, kad jis $alioja at$al Asmenų at$(i'%iu " užsieniovalstybių diplomatams %Nos $alioja valstybės, kurioje jie yra %ik valstybė jam ne$ali taikyti prievartos, nors jis ir pažeidė %Ną ;es ne$alime paskelbti teisės atėmimo už padarytą nusikaltimą užsienieiui 6%oj >ra vienintelio poveikio priemonė " reikalavimas išvykti iš šalies .itokių priemonių nėra /a$rindiniai principai (asmens atžvil$iu )'?) teritorinis principas " visiems $alioja, kurie yra %Nos teritorijoj (išskyrus diplomatus)+ @) ryšium su valstybe " kaivalstybės statymai taikomi nesant toj teritorijoj, bet turi ryšius (jei$u lietuvis užsienyje padaro nusikaltimą, j baudžia pa$al 6% statymus)

1 TEMA. TEISĖS SISTEMA.

Teisės sistemos s+oka) jos skirt#mas "#o teisės "orm- sistemos.TEISĖS NORM SISTEMINIMAS ' tai teisės norm$ telkimas į tarpusav%je susijusius teisės institutus, teisės posakius, teisės akas pagal reguliavimo objektą ir metodą.TEISĖS SISTEMA ' tai teisės norm$ visumos egistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganiuotosį teisės institutus, posakius, akas, susijusios tarpusavio priklausom%be ir veikia garantuodamos viena kitosveiksmingumą.Teisės "orm- sistemi"imo !('me"(s. Teisės "orm- sistemos s#ar(mo metoo!o'i"iai $a'ri"ai.

*eisės normos organiuojamos į sistemą remiantis dviem loginėmis operaijomis ' subordinacija ir koordinacija, arba koreliacija. *eisines subordinaijos pagrindu teisės normos %ra telkiamos į vis bendresnius dariniusir galiausiai ' į teisės akas, o koordinaijos pagrindu atskleidžiama vidinė teisės ak$ tarpusavio priklausom%bė.

>irmasis teisės "orm- sistemi"imo re7#!tatas darin%s) %ra teisės institutas ' tai teisės no!mų %!u#ė , jun$ianti teisės normas, re$uliuojanias tam tikrą visuomeninių santykių r#š ai budin$u metodu (b#du) ir sudaranti

teisės posakio ar teisės šakos dal *eisės instituto pav%džiai gali būti piliet%bės institutas konstituinėje teisėjegrupė teisės norm$, reglamentuojani$ piliet%bės įgijimo, isaugojimo, praradimo sąl%gas ir tvarką), iekiniosenaties, paveldėjimo institutai ivilinėje teisėje, būtinosios ginties, nepakaltinamumo, valst%bini$ nusikaltim$ institutai baudžiamojoje teisėje, pareigūno institutas administrainėje teisėje ir kiti. *eisės institutai gali būti ne'vienodos apimties: nuo keli$ norm$ iki apimani$ subinstitutus.

/&



Teisės #oakis , jun$iantis kelis teisės institutus ir sudarantis santykiškai savarankišką teisės šakos dal o pav%džiaiivilinėje teisėje %ra nuosav%bės teisės posakis, kuris apima valst%binės nuosav%bės, privaios nuosav%bės, savininkoteisi$ garantij$ ir g%n%bos institutus, žemės teisėje ' vandens teisės, mik$ teisės, žemės gelmi$ teisės poakius.*eisės instituto ir teisės poakio skirtumas ' reliat%vus. *eisės posakį kai kurie autoriai vadina institutu, o institutą 'subinstitutu.*reiasis teisės norm$ sisteminimo reultatas ' teisės akaD %ai plaiausios apimties teisės normų $rupė, apimantiteisės institutus, teisės posakius ir re$uliuojanti vienos r#šies visuomeninius santykius jai b#din$u metodu *eisės ak$

pav%džiai %ra konstituinė, administrainė, baudžiamoji ir kita teisė. 4akai būdingas atskiras re$uliavimo objektas ir re$uliavimo metodas. *eisinio reguliavimo metodą kaip teisės norm$ sistemino pagrindą apibūdina pož%miai:

1) koki$ teisini$ (akt$ pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrūksta reguliuojami sant%kiai valdingo valst%bėsinstituijos akto, keli$ poliijos pareigūno nutarimo)"#) teisinio sant%kio dal%vi$ teisinė padėtis vienas kito atžvilgiu l%giateisiai arba saistomi valdžios ir pavaldumo

prinipo)"&) valst%bės prievartos priemoni$ už teisės normos pažeidimus taik%mas, taik%mo tvarka ir sankij$ pobūdispv., ivilinės teisės sankijos – tik turtinės)8avarankikos teisės akos atsiradimo sąl%gos %ra: ?) visuomeninių santykių savitumo laipsnis+ @) jų socialinė svarba+&) nebuvimas $alimybės tuos santykius sure$uliuoti jau turimų teisės šakų normomis+ I) b#tinybė taikyti šiai santykių $rupei specialų teisinio re$uliavimo metodą

<O@FC05G05 <OO@-0?5G05) 5@75 KO@0]O?*5CL8 *F08^8 45<_ 85?*P<050*eisės sistemai (unkionuoti vertikaliojo požiūrio nepakanka, subordinaija reikia papild%ti koreliaciniais

inte$racijos ir di2erenciacijos) r%iais. <oreliaijos paskirtis – vien%ti teisės akas pagal j$ atliekamas (unkijas.9isos teisės akos skirstomos į materialiąsias reguliuoja realiai susiklosiusius turto disponavimo, valst%bės vald%mosubjektini$ teisi$ įg%vendinimo ir kt. sant%kius) ir #!o?eso nustato teisines proedūras, būtinas materialiosios teisėsnorm$ įg%vendinimui, teisini$ gin$ sprendimo, nusikaltim$ t%rim$, teisminio nagrinėjimo, bausmi$ sk%rimo tvarką,reguliuoja praktinį materialiosios teisės ak$ norm$ naudojimą). *arpusav%je ios teisės ak$ rū%s sąveikauja kaiptikslas ir priemonė #JD p.).Teisės ,ak- kata!o'as ir be"ra j- 46arakteristika .onstitucinė teisė įtvirtina pagrindines žmogaus ir pilieio teises bei pareigas, nustato j$ garantijas, valdžios struktūrą,valst%bės instituij$ sudar%mo ir veiklos prinipus, nuosav%bės (ormas, politin! sistemą, rinkim$ sistemą, teritorinį administrainį suskirst%mą ir kita. >agrindinis jos teisės aktas ' konstituija, kuri %ra metodologinis vert%binis visosvalst%bės teisėkūros teisėtumo pagrindas. <onstituija demokratinėje valst%bėje ' tai piliei$ įstat%mas, ribojantis vals't%binės valdžios valią pagrindinėmis žmogaus teisėmis. :dministracinė teisė reguliuoja visuomeninius sant%kius, kurie atsiranda valst%bės instituijoms v%kdant konstituijosir įstat%m$ reikalavimus. i nustato ministerij$, departament$, savivald%bi$ vald%b$ struktūrą ir kompeteniją, j$ sant%kius su pilieiais tvarkant ir prižiūrint ūkin! ar kitokią piliei$, j$ susivienijim$ veiklą. 9ald%mo objektaislaikomi žmoni$ sant%kiai, atsirandant%s ekonomikos, mokslo, 4vietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos, kratog%n%bos, piliei$ teisi$ apsaugos ir kitose srit%se. 2etodas ' valdžios ir pavaldumo prinipas įpareigojant%s įsak%maiir nurod%mai, tarn%b$ subordinaija, drausminė ir kitokia atsakom%bė už patikėtą veiklos sritį). :dministracinio proceso teisė, arba administracinė teisena,T nustato tvarką, kuria teismai sprendžia administrainius ginus, valst%bėsinstituijos ir pareigūnai taiko konstituinės, administrainės, (inans$, ;emės teisės normas.>agrindinis norminis aktas ' Q5dministraini$ teisės pažeidim$ b%l$ teisena\ ' idėst%tas 5dministraini$ teisės

pažeidim$ kodekse" galioja 1DDD m. sausio 1/d. Cietuvos @espublikos administraini$ b%l$ teisenos įstat%mas ?r,9000'1E#D, 1DDD m. sausio 1/d. Cietuvos @espublikos administraini$ teism$ steigimo įstat%mas ?r. 9ni'1E&E.

1DDD m. įsteigus Cietuvoje 5dministrainį teismą, intens%viau plėtosis ir administrainio proeso teisė,reglamentuojanti gin$ dėl poįstat%mini$ akt$ sutikimo su įstat%mais sprendim$ tvarką. <onkuruojant terminamsadministracinio proceso teisė ir administracinė teisena, geriau vartoti administracinio proceso teisė, nes 4is terminas

platesnis už administracin- teisena+ pastarasis terminas nominaline reikme suponuoja tik tuos proeso veiksmus,kurie atliekami teisme sprendžiant administrain! b%lą. %eisena kilusi i4 teisti, proceso ' i t%rimo" todėl i taik%tinaž%mėti ir ikiteisminį t%rimą. Linansų teisės reguliavimo objektas ' žmoni$ sant%kiai, atsirandant%s sudarant valst%bės

biudžetą, jį naudojant, taip pat nustatant mokesi$ mokėjimo pagrindus ir tvarką, teikiant kreditus, v%kdant bank$ operaijas, leidžiant vert%binius popierius ir kita. 4i$ sant%ki$ subjektai ' valst%bė, visi juridiniai ir (iiniai asmen%s,nes jie saistomi su valst%be pareigos mokėti mokesius ' (ormuoti biudžetą, ir teisės gauti i4 jos tam tikr$ paslaug$ 'saugumo nuo iorinės ir vidinės agresijos, vietimo, mediinos, soialinio draudimo ir kitose srit%se. 3inans$ teisėsnormos glaudžiai susijusios su konstituinės ir administrainės teisės normomis. 8kirtingai nuo ivilinės teisės, kur

pinigai taip pat gali būti teisini$ sant%ki$ objektas kreditas, valiut$ keitimas ir kt.), (inans$ teisei būdingas ne

dispoit%vusis, o imperat%vusis metodas: valdingi paliepimai, kontrolė, reviijos ir kita. Haudžiamoji teisė tai sistema teisės norm$, kurios, siekdamos užtikrinti reguliaini$ norm$ veiksmingumą, įtvirtinavalst%bės baudžiamosios politikos prinipus, apibrėžia, kokie veiksmai, pažeidžiant%s reguliaini$ norm$ draudimus,laik%tini nusikaltimais" kokie %ra nusikaltusi$ asmen$ patraukimo baudžiamojon atsakom%bėn pagrindai ir sąl%gos,

//



sankij$ rū%s, kaltės (ormos ir kita. i skirta garantuoti kit$ teisės 4ak$ nustat%tus draudimus. @eguliavimo metodas'imperat%vusis, pagrindinis norminis aktas ' Cietuvos @espublikos baudžiamasis kodeksas. Haudžiamojo proceso teisė reglamentuoja baudžiamosios atsakom%bės įg%vendinimo tvarką: baudžiam$j$ b%l$ ikėlimo, j$ ikiteisminio ir teisminio t%rimo tvarką, taip pat baudžiamojo proeso dal%vi$ teisėj$, prokuroro,advokato, įtariam$j$, kaltinam$j$, teisiam$j$, liud%toj$, nukentėjusi$j$, ekspert$, kaltinimo ir g%n%bos atstov$) teisesir pareigas nagrinėjant baudžiamąsias b%las.>agrindinis norminis aktas ' Cietuvos @espublikos baudžiamojo proeso kodeksas. 9%raujantis reguliavimo metodas 'imperat%vusis.4ivilinė teisė U plaiausia teisės aka, reguliuojanti turtinius ir asmeninius sant%kius garbės, orumo, autor%stės). 9isa

piliei$ ir įvairi$ įmoni$ ūkinė veikla remiasi iviline teise vald%mas, naudojimasis ir disponavimas nuosav%bėsteisės objektais, pirkimas'pardavimas, pasauga, dovanojimas, paveldėjimas, nuoma, užstatas, tiekimai, pervežimai ir kt.). *aiau ne visi turtiniai sant%kiai reguliuojami ivilinės teisės, o tik tie, kur sant%kio dal%viai juridiniu požiūriul%giateisiai iekovas ir atsakovas, kreditorius ir skolininkas, užsakovas ir rangovas) ir preumuoja maksimal$ sant%kio dal%vi$ savarankikumą sudarant sutartis ir j$ pagrindu įg%vendinant pirmiausia turtines asmens teises.>agrindinis norminis aktas ' Cietuvos @espublikos ivilinis kodeksas, o pagrindinis reguliavimo metodas 'dispoit%vusis.4ivilinio proceso teisė tai sistema teisės norm$, kurios reglamentuoja teismo ir kit$ ivilinio proeso dal%vi$ veiklą nagrinėjant ivilinius, darbo, eimos ir kitus ginus. os nustato ivilini$ iekini$ pateikimo, teisminio ivilini$ b%l$ nagrinėjimo, sprendim$ ivilinėse b%lose priėmimo, j$ v%kd%mo tvarką ir kita. =riežtas proeso norm$ laik%masis 'svarbi materialiosios teisės įg%vendinimo garantija. >agrindinis norminis aktas ' Cietuvos @espublikos ivilinio

proeso kodeksas.

1antuokos ir šeimos teisė %ra glaudžiai susijusi su iviline teise, ilgą laiką buvusi ivilinės teisės institutu, vėliau ' posakiu.*F08^8 0?8*0*S*58 X *F08^8 >O45<08 keli$ teisės institutu jungtis) X *F08^8 45<5 'os) teises institut$ ir

poakiu sistema):MATERIAIOSIOS TEISĖS @AKOS<onstituine valst%binė) teisė5dministraine teisėGivilinė teisė7audžiamoji teisė8antuokos ir eimos teisė3inans$ teisė-arbo teisėFkologinė teisė;emės teisė<omerijos teisė*arptautinė teisė<itos

>ROCESO TEISĖS @AKOS<onstituinio proeso teisė5dministrainio proeso teisėGivilinio proeso teisė7audžiamojo proeso teisė5rbitražo proeso teisė

2aterialiosios teisės teisės akos toliau gali būti skirstomos taip:1) Hendrąj teisės subjektų teisin statusą nustatanios, arba reguliainės konstituinė, administrainė, (inans$,žemės, darbo, ekologinė teisė)" ir #) <e$uliacinių teisės šakų nustatytų imperatyvų sakmumą $arantuojanios, arbasankijas nustatanios baudžiamoji teisė ir tos administrainės teisės normos, kurios %ra kodi(ikuotos į 5dministraini$ teisės pažeidim$ kodeksą). @eguliainės teisės akos pasiekia savo tikslus tik sąveikaudamos su 7<

ir 5*>< normomis, t. %. sudaro sąl%gas pereiti nuo bendrojo teisinio reguliavimo prie individualiojo keiia konkrei$ asmen$ teisinį statusą iems padarius teisės pažeidimą). ?7 Givilinės teisės, ivilinio proeso, komerijos teisės, darbo teisės, baudžiamojo proeso, administrainio proesoteisės normos nors ir %ra reguliainės, bet į 4ią klasi(ikaiją nepatenka, nes kai kurie j$ imperat%vai garantuojami tik turtinėmis sankijomis, kai kurie ' pripažinimu negaliojaniais sprendim$, priimt$ pažeidžiant proeso norm$ reikalavimus. 0r tik kai kuriuos proeso teisės draudimus gali garantuoti baudžiamosios teisės normos, pav%džiui,

baudžiamojo proeso norm$ reikalavimus liud%tojui, nukentėjusiajam, ekspertui ar revioriui duoti teisingus parod%mus, garantuoja 7audžiamojo kodekso *r%liktojo sk%riaus Q?usikaltimai valst%bės tarn%bai\ ir <eturioliktojosk%riaus Q?usikaltimai teisingumui\ normos.*aigi pritaikius koreliaijos metodą, teisės 4akos nustoja egistavusios atsitiktini$ me6anini$ r%i$ pavidalu,

persitvarko į tikslo ir priemonės sant%kius: vienos teisės akos konstituinės teisės) normos nustato sant%ki$ dal%viams turiningąsias, pirmines, pagrindines teises ir pareigas, kitos akos ivilinės, administrainės, (inans$ teisės

ir t.t.) normos visa tai konkretina atsižvelgdamos į konkreią žmogaus teisi$ įg%vendinimo padėtį treios proeso tei'sės) nustato teisines proedūras, kaip pasinaudoti pirm$j$ nustat%tomis teisėmis, ketvirtos 7<, 5*>< ir kitos normos)' (ormuluoja sankijas, garantuojanias reguliaini$ teisės ak$ imperat%v$ įsakmumą.

/H



<ita integraijos ir di(ereniaijos – vieosios bendrą interesą ir naudą sauganios) ir privaiosios teisės takosk%ra.4iuolaikinėje teisės sampratoje 5. 9aivila io skirst%mo nelaiko esminiu #M&), nes demokratinėje visuomenėje sunkuįsivaiduoti valst%bės interesus, kurie nebūt$ ir jos piliei$ interesai. >ati teisė %ra interes$ privatumo ir bendrumovieumo) vienovės iraika teisi$ ir pareig$ vienovė) #M& p.)*eisės skirst%mas į vieąją ir privaiąją, sakėme, turėjo esminės reikmės tik esant klasinei valst%bei ir totalitariniamrežimui i4 ia is skirst%mas ir atėjo), nes remiamasi skirtingais prinipais: privaioji teisė ' ali$ l%giateisikumu, ovieoji ' 4ali$ nel%giateisikumu, vienos viepatavimu diktatu), kitos pavaldumu ir pavergimu valdžios ir pavaldumosant%kis).5ngl$ jurisprudentija io skirst%mo nepripažįsta – skiria tik bendrąją ir teisin$umo teismo arba proeso) teis!.

?ūdienos sąl%gomis teisė gali būti skirstoma į vieąją ir privaiają, kai: l) norima sekti istorine tradiija" #) nesiekiamadidesnio teisini$ sąvok$ tikslumo" ir &) skirst%mo pagrindu laikomi ioriniai, neesminiai teisės ak$ pož%miai, kad ir tas (aktas, jog vienas i teisini$ sant%ki$ subjekt$ %ra valst%bė.Teisės sistemos ir teisi"ės sistemos sa"t(kis.*aigi vertikaliuoju subordinaijos) požiūriu teisės sistema ' tai teisės norm$, sujungt$ į teisės institutus, posakius ir akas, 6ierar6ija, o 6oriontaliuoju koordinaijos) požiūriu ' tai teisės ak$ tarpusavio sąveikos organiaija.4itaip subordinaijos ir koordinaijos pagrindu teisės normos organiuojamos į vientisą, isam$ teisinio re$uliavimotinklą, kuris apima visus tuo metu teisinio reguliavimo reikalingus soialinius sant%kius. 4is tinklas ir %ra teisėsno!mų sistema.Teisės sistema tai visuma tarpusavyje susijusių teisės normų (teisės institutų, posakių, šakų), iš vidaus sujun$tų tos paios teisės sampratos, tų paių strate$inių teisinio re$uliavimo tikslų ir metodų >agrindinis teisės sistemos pož%mis ' teisės normų (šakų) vairovės vienovė, kuri reikiasi teisės sampratos ir teisinio

reguliavimo tiksl$ saugoti žmogaus teises) bendrumu. *ai suteikia visai teisės sistemai vert%binį, metodologinį vientisumą, darantį teisės ak$ tarpusavio skirtumus sant%kinius.Teisės sistema skiriama nuo teisinės sistemos kaip siauresnė sąvoka nuo platesnės" pirmoji %ra teisės norm$ ir teisės4ak$ vidinė organiaija, antroji ' teisės sistemos sujun$imas su teisėk#ros ir teisės $yvendinimo (teisėsau$os)institucijomis bei jų veikla.Teisinė sistema apima teis! nuo jos idėjinio būvio doktrinos, teisėkūros subjekt$) iki teisės norm$ teisės sistemos) ir

j$ įg%vendinimo teisini$ sant%ki$ ir teisėsaugos instituij$). os struktūrai būdingi tr%s l%gmen%s: 1) ideologinisdoktrininis teisės samprata)" #) norminis teisės sistema)" ir &) organiainis instituinis valst%bės instituij$ sistema,kurianti ir įg%vendinanti teis!).8kiriamos keturios pagrindinės teisinių sistemų eimos: 1) roman$'german$ statutinės teisės v%ravimas ir įstat%m$ viren%bė)" #) anglosaks$ arba bendroji plaios kompetenijos preedentas, teism$ teisė į teisėkūrą ad oc)" &)musulmon$, judėj$, induist$ religinė)" /) soialistinė.

1 TEMA. TEISĖS AKT SISTEMINIMAS IR JO R@S. +o!minių teisės aktų sisteminimas tai vairių teisės subjektų (valstybės institucijų, 2irmų, parei$#nų, pilieių)veikla, kuria siekiama su$rupuoti teisės normų aktus vientisą sistemą siekiant palen$vinti jų paiešką, operatyviai ir tiksliai $yvendinti jų nurodymus*eisės akt$ sisteminimas reikiasi tokiais pavidalais: apskaita, inkorporacija, konsolidacija ir kodi2ikacija A#skaita gali būti tvarkoma 6ronologiniu, abėėliniu dal%kiniu arba sisteminiu dal%kiniu prinipu.Teisės akt- i"kor$ora4ija. Inko!#o!a?ija lot. in corpore V visi drauge) ' tai tokia sisteminimo 2orma, kai tam tikriteisės aktai cronolo$ine, abėcėline, sistemine dalykine tvarka yra ištisai ar iš dalies sujun$iami rinkinius 5tliekantinkorporaiją i teisės akt$ teksto paalinami tie j$ sk%riai, straipsniai, punktai, pastraipos, kurie %ra pripažinti netek! galios arba (aktikai neveikiant%s. <artu į tokį rinkinį įtraukiami visi padar%ti t$ akt$ pakeitimai ir papild%mai

nurodant o(iialius akt$ rekviitus akto pavadinimą, ileidimo subjektą, pakeitimo ar papild%mo datą, akto numerį).0nkorporaijos %patumas, kad ją atliekant nekeiiamas jungiam$ į rinkinį teisės akt$ turin%s. *ai skiria ją nuokodi<ika?ijos ir konso'ida?ijos.

9ienas i tokios inkorporaijos pav%dži$ istorijoje %ra 7iantijos imperatoriaus .ustiniano /N#'HJHm.) +stat%m$ sąvadas, kuris I00 a. pavadintas 4orpus juris civilis (4ivilinės teisės rinkinys) ir %ra mums pagrindinissenovės @omos teisinės minties altinis.

>agal leidžiam$ rinkini$ juridin! galią inkorporaija būna: 1) o(iiali atliekama teisėkūros subjekt$ vardu ir pavedimu), #) o(iioinė pusiau o(iiali – parengta įstaigos Vpv., *eisingumo ministerijosY, turiniosteisėkūros instituijos įgaliojimą), &) neo(iiali.*ekst$ idėst%mas: 1) 6ronologinis arba #) sisteminis.

>agal aprėpiamos medžiagos apimtį inkorporaija gali būti: 1) vii šuolinė, kai į rinkinį įtraukiami visialies teisės aktai" ir #) dalinė, kai į rinkinį įtraukiami tik kai kurias soialinio g%venimo sritis reguliuojant%s teisės

aktai ivilinės, baudžiamosios) ar net kurio nors teisės instituto aktai.Teisės akt- ko"so!ia4ija. .O+SO0I,A2IJA tai tokia teisės aktą sisteminimo 2orma, kai dau$elis teisės aktų, re$uliuojanių tą paią socialinių santykių srit, sujun$iami vieną apibendrintą (sustambintą) normin teisės aktą

/J



@engiant teisinės konsolidaijos aktą visos ankstesni$ teisės akt$ normos idėstomos tam tikra loginionuoseklumo tvarka, sukuriama bendra loginė būsimo akto struktūra, daroma tam tikra teisini$ (ormuluoi$ redakija,

bet tik iorinė, stilistinė, kad visos normos būt$ su(ormuluotos vienu stiliumi, kad būt$ suvienodinta teisės terminija,alinami prietaravimai, pasikartojimai, trumpinamas nepateisinamai apkrautas tekstas, taisoma pasenusi terminijapv., vietoj vartoto termino or$anas raant institucija, vietoj prievolės parei$a, vietoj teisėdaros teisėk#ra ir 1.1.)"turinio atžvilgiu artimos normos jungiamos į vieną straipsnį ir t.t. %ai$i teisės aktų konso'ida?ija tai paren$imas ir priėmimas sustambinto akto, kuris sujun$ia vieną aktą anksiau išleistus teisės aktus, re$uliuojanius kurią norsatskirą socialinių santykių sritCot%nikai codi2icatio tai tam tikros teisės srities įstat%m$ sujungimas į vientisą sistemą ' kodeksą.

Teisės akt- koi2ika4ija. .O,I3I.A2IJA tai esminis tam tikrą socialinių santykių srit re$uliuojanių teisės akių turinio ir 2ormos perdirbimas <odi(ikaijos kūrin%s %ra naujas suvestinis pastovaus turinio teisės aktas kodeksas, statutas, įstatai ir t.t.), pakeiiantis iki tol tam tikru klausimu galiojusius teisės aktus. <odi(ikaijai būdingi tokie pož%miai:1) kodi(ikuojant (ormuluojamos normos, kurios reguliuoja svarbiausius, esminius visuomeninio g%venimo klausimus,nustato tam tikros teisės 4akos norminius pagrindus"#) kodi(ikuojant sukurtas teisės aktas reguliuoja plaią arba gana plaią sant%ki$ srit%&) būdamas teisėkūros tobulinimo reultatas, kodi(ikaijos aktas %ra suvestinis aktas, sutvarkantis tarpusav%jesusijusius teisinius nurod%mus/) kodi(ikuojant siekiama sukurti pastovesnes teisės normas, skirtas ilgai galioti. <odi(ikainio akto veiksmingumaslabai priklauso nuo to, ar įstat%m$ leidėjas užiuopė objekt%vias soialinės raidos tendenijas, kurias norima paverstitokio akto teisinio reguliavimo objektu"

H) kodi(ikainis aktas visada %ra reikmingas teisinės kūr%bos , aktas, o apimties atžvilgiu ' sudėtingos struktūros.*eisės literatūroje ir praktikoje skiriamos kelios kodi(ikaijos rū%s: 1) visuotinė kodi2ikacija, kuria siekiama susisteminti visų pa$rindinių teisės Aakų teisės normų aktus+ #) šakinė kodi2ikacija, apimanti vienos teisės Aakosstatymus Givilinis, 7audžiamasis, -arbo įstat%m$ ir kiti kodeksai)" &) speciali kodi2ikacija tai išleidimas aktų,re$uliuojanių tam tikram teisės institutui b#din$us socialinius santykius 2okesi$, 2uito, 2ik$ kodeksai ir kt).<odi(ikainiai aktai gali būti ireikti įvairia (orma" Q+stat%m$ pagrindai\ buvusioje *ar%b$ 8ąjungoje buvo priimta4eiolika toki$ Q>agrind$\), Q+statai\, Q?uostatai\, Q*ais%klės\ ir kita. *aiau labiausiai paplitusi (orma ' kodeksai lot.codeS kn%ga, sudar%ta i medini$ lenteli$). *ai stambus suvestinis tiesioginio taik%mo aktas, detaliai ir konkreiaireglamentuojantis tam tikrą sant%ki$ sritį. is apima arba visas tam tikros akos normas 7audžiamasis kodeksas), arbatik paią svarbiausią teisės norm$ dalį Givilinis kodeksas, -arbo kodeksas). <artu su normomis'prinipais ir normomis'sąvokomis kodeksai (ormuluoja tiesioginio reguliavimo normas. o struktūrą sudaro dvi dal%s ' bendroji ir speialioji: bendrosios dalies teisės normos (ormuluoja kodekso tikslus, nustato speialiosios dalies teisės norm$ tai'k%mo, naudojimosi prinipus, apibrėžia bendrąsias sąvokas, speialiojoje dal%je idėstomos tiesioginio taik%mo,naudojimosi normos.>irmaisiais kodi(ikaijos pav%džiais Cietuvos istorijoje laik%tini: <aimiero teis%nas 1/JN), tr%s Cietuvos 8tatutai1H#D, 1<==) 1HNN), kurie galėt$ būti priskiriami prie visuotinės kodi(ikaijos, nes sistemino įvairi$ teisinioreguliavimo srii$ konstituinės, baudžiamosios, ivilinės, eimos, administrainės teisės) teisės aktus.

1U TEMA. >EREINAMASIS GMO/ NO TEISĖS NORM >RIE TEISINI SANTKI.Teisės "ormai,ki"imas/ jo s+oka) $rie%ast(s ir staijos.TEISĖS AI=.I+IMAS " tai teisės subjektų (valstybės institucijų, or$anizacijų, pilieių) intelektinė veikla, skirtaatskleisti, nustatyti teisės normos prasm- (teisių ir parei$ų turin, jų santyk)*eisės norm$ aikinimas susideda i dviej$ stadij$: 1) teisės normos prasmės išsiaiškinimo+ ir #) išsiaiškintos teisės

prasmės paaiškinimo kitiems teisės subjektamsTeisės "orm- $rasmė ir reik,mė. I=SIAI=.I+TOS TEISĖS P/ASMĖS PAAI=.I+IMAS tai veiksmas, kai interpretatorius, pats išsiaiškin-s teisėsnormą, dar paaiškina ją vairiomis 2ormomis (žodžiu ar raštu) kitiems teisės subjektamsTeisės "ormai,ki"imo b&ai ir r&,(s. Teisė sam$rata kai$ metoo!o'i"is teisės "ormai,ki"imo $a'ri"as.C@ teisėje speiali$ norm$ reglamentuojani$ teisės aikinimo būdus ir tais%kles nėra, isk%rus rengiamą Givilinio

proeso kodeksą 1D str. RGivilinio kodekso norm$ aikinimo prinipaiU).TEISĖS AI=.I+IMO 14,AS tai sistema $iminin$ų lo$inio mąstymo priemonių, skirtų atskleisti, suvokti teisėsnormos turin (prasm-)*eisės literatūroje nurodomas įvairus teisės aikinimo būd$ skaiius. 9ieni autoriai 3. G. von 8avign%) mano, kadtoki$ būd$ %ra ketu!i : lingvistinis kalbinis), loginis, istorinis ir sisteminis" kiti K. . `ol(as) ' kad se#t"ni :(iloso(inis, loginis, sisteminis, istorinis, l%ginamasis, genetinis, teleologinis, treti 3. 7ennionas) j$ priskaiiuoja net

&DJ, nes aikinimo būdus sieja su aikinimo prinipais, tais%klėmis 2ikelėnienė -., 2ikelėnas 9. *eismo proesas:teisės aikinimo ir taik%mo aspektai. 9ilnius: ustitia, 1DDD. >. 1JM).*aiau dažniausiai sutariama, kad esama deimt teisės aikinimo metod$: lin$vistinis, sisteminis, istorinis, teleolo$inis, precedentinis, statymų leidėjo ketinimo, ly$inamasis, bendrųjų teisės principų, analo$inis ir lo$inis plaiau apietai žr. minėtą -. 2ikelėnienės ir 9. 2ikelėno kn%gą, p. 1ME).

/M



Bia aptarsime dažniausiai taikomus, vadinamuosius tradiinius teisės aikinimo būdus: l) kalbin+ #) sistemin+ &)istorin+ ir /) lo$in8kiriamos tokios kalbinio aiškinimo taisyklės:1) .ontekstu besiremiantis aiškinimas 5ikinant žodžius, sakinius, reikia atsižvelgti į j$ vartojimo kontekstą, kurislemia žodžio ar sakinio prasm!, t. %. į turinį vis$ teigini$, kuri$ sistemoje tas terminas sakin%s) vartojamas.#) 0ientiso aiškinimo taisyklė ?egalima be pagrindo vienod$ žodži$ ir posaki$, esani$ skirtingose vieno teisės aktodal%se, aikinti skirtingomis prasmėmis arba skirting$ termin$ aikinti ta paia prasme. 5pie tai jau ra%ta sk%riujeapie teisėkūros te6niką.&) Hendrinės kalbos pirmumo prezumpcija eigu %ra visiems mokslams bendra, o ne teisinė sąvoka, tai ji aikinama ta

prasme, kaip ji suprantama bendrinėje kalboje. >av%džiui, 5ukiausiasis *eismas 1DD1 m. sausio 1Md. nutarimeiaikino, kad sąvokas $arbė, orumas reikia suprasti taip, kaip jos suprantamos bendrinėje kalboje./) specialios kalbos pirmumo taisyklė – teisės normos tekste nepaaikinti speialiuotos kalbos žodžiai aikinami

pagal tos srities dal%kinius žod%nus.8isteminis teisės aikinimas:1) 0nterpretuojamos teisės normos lokaliavimas teisės sistemoje, akoje, institute be to: kokio ji pobūdžio – materialioji ar proeso – kurios kitos teisės normos su ja logikai susijusios, kokia juridinė galia: konstituinė ar

poįstat%minėT)# ) bendrosios ir speialiosios teisės norm$ sant%kis: taik%mo ribos – ar ji bendroji, ar speialioji, koks sant%kis suteisės prinipais pirmen%bė teisės prinipui, o ne normai)"&) tarptautinės teisės pirmumo prinipas.0storinis teisės normos ileidimo soialiniai, politiniai tikslai ir sąl%gos) ir loginis loginis teksto pertvark%mas,

ivados i sąvok$, prietaraujanio atvejo negalimumo įrod%mas) – kaip ir sako j$ pavadinimai.TEISĖS AI=.I+IMO /4=YS:a) adekvatus: aikinamos normos turin%s prasmė) sutampa su žodine iraika normos raidė)

b) pleiamasis: tikroji prasmė platesnė už tekstin! ) siaurinamasis: siauresnė už tekstą pv., sutuoktini$ įg%tas turtas bendrai g%venant %ra j$ bendroji nuosav%bėZ neapima asmenini$ daikt$).>agal aikinimo subjektą:1) o(iialus, pož%miai: i) valst%bės instituij$" ii) aikinimas privalomas visiems teisės subjektams" iii) užtikrinavienodą teisės norm$ supratimą ir taik%mą.O(iialaus rū%s:a) autentikas ją ileidusio teisėkūros subjekto) arba de'e%uotas: speialiai įgaliotas pv., @usijos -ūmaįgalioja 5ukiausiąjį teismą, C@ tokio nėra, <onstituinis teismas tik sprendžia, ar atitinka, 5* tik aikina tik įstat%mo taik%mą, esant konkreiai situaijai, jo aikinimas turi ne privalomos o tik rekomendainės reikmės – C@ teism$ įstat%mo 1N str. 1d.)

b) kaua'us lot. asus – atvejis, atsitikimas, atliekamas teismo konkreioje b%loje, tik jai privalomas, nors galitapti aikinimo preedentu, į(orminamas teisės taik%mo aktuose) arba no!minis bendrojo pobūdžio neribotam atvej$ ir subjekt$ skaiiui, taikomas, kai normos tekstinė iraika neaiki, visada į(orminamas speialiuose interpretainiuoseteisės aktuose)#) neo(iialus: a) paprastas" b) kompetentingas" ) mokslinis doktrininis).Teisės "ormai,ki"imas kai$ teisėk&ros aktas.TEISĖS AI@KINIMO AKTAI – tai o(iialūs, juridikai reikmingi dokumentai, skirti atskleisti nustat%ti) tikrąją teisės normos prasm! turinį). *eisės aikinimo aktai – tai teisės norminiai aktai, kurie neturi savarankikos reikmės,

bet veikia sąveikaudami su tais pirminiais) teisės norminiais aktais, kuriuose su(ormuluotos pagrindinės teisinės

normos, kurias interpretainiai aktai aikina.0nterpretaini$ teisės akt$ (ormos: ra%tinė tam tikros struktūros: kas ileido pirminį, kokiai teisės akai priklausoT)ir žodinė.>agrindinė teisės aikinimo konepijos problema: ar teisės interpretaija %ra teisėkūros aktas ?ėra vieningosnuomonės. C@ poit%vioji teisės ir teisės doktrina mažai dėmesio skiria teisės aikinimui, nes nėra teisinio preedentotradiijos.

8V TEMA. TEISĖS NORM FGENDINIMAS.Teisės '(+e"i"imo s+oka.TEISĖS :NORM0 FGENIDINIMAS " tai naudojimasis teisės normų suteiktais ar neuždraustais leidimais subjektinėmis teisėmis, vykdant tas teises le$alizuojanias parei$as -vi tarpusav%je susijusios akijos: 1)naudojimasis teisėmis tikslas) – tai teisės normomis leist$ arba neuždraust$ veik$ atlikimas, kuriomis apsaugomi ar

įg%vendinami teisėti subjekto interesai, #) naudojimąsi legaliuojani$ pareig$ v%kd%mas priemonė le$alizuoti tikslą, p. &E#) dviem pavidalais: ne$atyvia prasme – susilaik%mas nuo kito asmens teisėms žaling$ veiksm$, pozityvia – atlikti kito asmens teisėms naudingus veiksmus).%eisės laikymasis – tai naudojimasis teise, susilaikant nuo kito asmens teisėms žaling$ veiksm$, teisės vykdymas – naudojimasis teise, vykdant privalomus poit%vius veiksmus pareigas) kit$ asmen$ naudai.

/N



ei skelbiama įstat%mo viren%bė totalitariniuose režimuose), tai teisės (ormos %ra statymo reikalavimų $yvendinimo 2ormos ir jos skiriamos tr%s ar net keturios: 1) teisės laik%masis, #) teisės v%kd%mas, &) naudojimasis teise ir /) teisėstaik%mas p. #DD).ei pripažįstama teisės viren%bė, tai (ormos in%ksta ir teisės įg%vendinimas virsta vientisu proesu – naudojim$siteise, v%kdant jį legaliuojanias pareigas toks požiūris būdingas demokratiniai visuomenei: teisės įg%vendinimas Zžmogaus teisi$ įg%vendinimas).D# teisės taik(mo $a+ia!ai.TEISĖS TAI.YMAS " tai kompetentin$ų valstybės institucijų, 2irmų vadovų veikla, kuria padedama asmenims pasinaudoti savo teisėmis, jas ap$inti arba veikla, kuria siaurinamos asmens teisės, šiam atsisakius vykdyti

naudojimąsi le$alizuojanias parei$as*eisės taik%mas poit%viu požiūriu – tai valst%bės pagalba asmeniui pasinaudoti poit%viosios teisės jam suteikta ar pripažinta subjektine teise valst%bės instituijos su valdiniais įgaliojimais sprendimas skirti, suteikti pensiją ar pan.) 'teisės taik%mas kaip valst%bės pagalba.*eisės taik%mas negat%viu požiūriu – tai neigiam$ sankij$ taik%mas asmeniui, kuris naudodamasis subjektinėmisteisėmis, atsisako v%kd%ti tas teises legaliuojanias pareigas teisės taik%mas kaip teisingumo v%kd%mas)Teisės taik(mo $rie%ast(s.*eis! taik%ti būtina kai:1) teisės norm$ nustat%tos subjekt$ teisės ir pareigos negali atsirasti be kompetenting$ valst%bės instituij$ dal%vavimo"#) kai k%la ginas, ar konkreiam asmeniui priklauso tam tikra subjektinė teisė arba kai reikia paalinti kliūtis,trukdanias naudotis subjektinėmis teisėmis

&) kai reikia o(iialiai nustat%ti konkrei$ (akt$ buvimą ar nebuvimą ir pripažinti juos juridikai reikmingais pv., pilieio mirtis)"/) kai visuomeninis sant%kis dėl visuomeninio ar asmeninio reikmingumo turi būti patvirtintas valst%bės instituij$ pv., automobilio registraija)"H) kai reikia valstybės vardu paskatinti tam tikrą visuomenei naudin$ą el$es asmens apdovanojimas, laikinasatleidimas nuo tam tikros rūies mokesi$ *eisės norm$ taik%mo pož%miai:?) %aikydama teis-, valstybė vykdo tokias 2unkcijas' a) padeda pilieiams $yvendinti savo teises+ b) sau$o jas nuo pažeidimo' c) or$anizuoja teisinių nurodymų vykdymą+ ir d) individualizuoja asmens teisin statusą visuomenėje,nustatytą bendruoju teisiniu re$uliavimu@) %eisės normos taikomos visų tos teisės subjektų $erovės interesais&) %eisės taikymo subjektai dažniausiai yra valstybės institucijos teismai, prokuratūra, poliija, arbitražai, įvairiosvald%mo instituijos, inspekijos)*ai reikia, kad pilieio teisė dal%vauti taikant įstat%mus %ra apribota sudar%mu operat%vini$ prielaid$ užkirsti kelią teisės pažeidimams, iaikinti ir sulaik%ti teisės pažeidėjus. ie gali dal%vauti ir kitose teisės taik%mo stadijoseteisminiame b%los nagrinėjime) kaip liud%tojai, prisiekusi$j$ teismo nariai arba kaip buvusieji Qliaudies tarėjai\.-emokratinėje visuomenėje kai kuriose soialini$ sant%ki$ darbo sant%ki$) srit%se teisės taik%mo subjektai gali būtiir privai$ įstaig$ vadovai privaios (irmos vadovo įsak%mas priimti darbuotoją į darbą arba atleisti jį i4 darbo, taip

pat įvairios darbuotoj$ skatinimo (ormos, kai jos į(orminamos (irmos vadovo įsak%mu).I) %eisės normų taikymas yra veikla, skirta priimti individualius, valdin$us teisinius paliepimus 9aldingas j$ pobūdisreikia, kad tokie paliepimai privalomi ir prireikus garantuojami valst%bės prievarta.J) %eisės normų taikymas yra k#rybinė veikla *ai reikia, kad valst%bės instituijos ir pareigūnai privalo ne (ormaliai,o kūr%bikai žiūrėti į teisės taik%mo aktus: parinkti kuo tinkamesnius pagelbėjimo asmeniui įg%vendinti savo teises

būdus.K) %eisės normos taikomos remiantis specialiomis teisinėmis proced#romis, kurias nustato proeso teisės normos.Teisės taik(mo staijos.7endr$j$ teisės norm$ taik%mas – tai individualus teisinis reguliavimas, apimantis kelias stadijas:1) %eisinės bylos 2aktinių aplinkybių nustatymas ir jų analizė#) Nustatytų 2aktinių aplinkybių (Wveikos) teisinis vertinimas (Wkvali2ikavimas), t.%. konkreios teisės normos ir

poveikio priemonės VsankijosY parinkimas)&) teisės normos aikinimas/) sprendimo teisinėje b%loje priėmimas, pagrindimas ir idėst%mas teisės norm$ taik%mo akte"H) teisės taik%mo akte su(ormuluot$ paliepim$ v%kd%mas.Teisės taik(mo aktas ir jo str#kt&ta.TEISĖS TAI.YMO A.TAI " tai o2iciali teisės taikymo 2orma, remiantis teisės normomis priimti kompetentin$ų

subjektų sprendimai (kaip teisiniai 2aktai atsirasti kitiems teisiniams santykiams), kuriais o2icialiai 2orminamos tostei$iamos ir nei$iamo asmens teisinio statuso permainos, kurias šis asmuo susikuria naujų parei$ų vykdymu arbaatsisakymu vykdyti parei$as, kuriomis privalėjo le$alizuoti atitinkamas subjektines teises &11 p.).$ pož%miai:

/D



1) dažniausiai o(iialios, kompetentingos valst%bės instituijos arba (irmos vadovo, univeros rektoriaus) sprendimasdokumentas, skirtas padėti asmeniui įg%vendinti savo teises arba sumažinantis subjekto teises, iam atsisakius v%kd%tiatitinkamas pareigas#) teisės taik%mo akte ireiktas privalomas valst%bės paliepimas, kuris bendr$j$ teisės norm$ pagrindu nustatokonkretaus sant%kio dal%viams individualias teises ir pareigas&) teisės taik%mo aktas turi įstat%mo nustat%tą (ormą /) teisės taik%mo aktas skirtas individualiuoti bendrąjį teisinį reguliavimą.@eguliuoja ne visuomenini$ sant%ki$ rūį, o pavienį konkret$ sant%kį.H) dažnas teisės taik%mo aktas turi įstat%mo galią teismo sprendimai, <onstituinio teismo nutarimai), bet ne pats

savaime isk%rus teisminio preedento atvejį), o jam perėjusią taikomo įstat%mo galią kaip aktu taikomo įstat%moįg%vendinimams konkretiems asmenims konkreiose situaijose). ?7 Indi(idua'ių teisės no!mų aktas (ormuluoja kad ir vienkartinį, bet savarankiką aukiausios valdžios paliepimą pv., įstat%mas dėl preidento l%gio pensijos sk%rimo konkreiam asmeniui), teisės taik%mo aktas %ra tik teisėsnorminiai akt$ nustat%t$ paliepim$ pritaik%mas, individualiavimas konkreiam sant%kiu. *eisės taik%mo aktus priimair (irm$ vadovai darbo sant%kiai) p. &11).*eisės taik%mo aktai skirstomi:1) pagal priimanius subjektus: atstovaujamosios valdžios 8eimo), >reidento, 9%riaus%bės, teismo, prokuratūros,valst%bės kontrolėsT#) pagal teisinio reguliavimo objektą arba akin! priklausom%b!: konstituiniai, administrainiai, baudžiamieji,iviliniai&) pagal galiojimo trukm!: vienkartinio galiojimo pv., bauda) ir trunkamojo pv., santuokos registraija)

/) pagal iorin! ireikimo (ormą: aktai dokumentai ir aktai veiksmai žodiniai arba konkliudentiniai Veismoreguliuotojo gestaiY) – visi jie privalomi ir sukelia juridini$ padarini$.*eisės taik%mo akto struktūra nevienoda, bet teisme tokia:1) įžanga priėm!s subjektas, akto pavadinimas, priėmimo vieta, laikas, kokiems subjektams skiriamas)#) konstatuojamoji apraomoji) dalis: idėstomo (aktinės b%los aplink%bės pažeidimas, iekinio esmė ar kitas teisėstaik%mo akto objektas)&) mot%vuojamoji pagrįstumas: kokiais įrod%mais ir kokia teisės norma)/) reoliuinė sprendimo turin%s, poveikio priemonė, turto likimasT)H) baigiamoji priėmusio pareigūno paraas tvirtinamas įstaigos antspaudu)Teisės s$ra'os ir j- ,a!i"imas taika"t teisės arba stat(mo a"a!o'ij.8ituaijos, aplink%bės kai asmens teisės nėra ginamos poit%viosios teisės priemonėmis vadinamos teisiniore$uliavimo spra$omis arba teisiniu vakuumu. *eisingiau jas vadinti ne teisės, o statymo spra$omis, nes teisė sprag$ neturi.Operat%vaus įstat%mo sprag$ alinimo būdai: 9stat"mo ana'o%ija pasitelkiama teisės normą reguliuojanti panaiusg%venimo atvejus) ir teisės ana'o%ija remiamasi bendrąja teisės esme ir bendraisiais teisės prinipais). *ai loginiosamprotavimo metodas, kai nustaius, kad sutampa kai kurie dviej$ objekt$ pož%miai daroma ivada, jog sutampa ir kiti.C@ draudžiama naudotis tiek įstat%mo, tiek teisės analogija. -emokratijoje būtina statutinės ir preedent$ teisėssąveika, deleguota teisėkūros ad oc teisė, žmogaus teisi$ garantas %ra ne analogijos leidimas ar draudimas, o patidemokratinė santvarka. *aip mano ir pro(. 9. 2ikelėnas.9isuomeniniai soialiniai) sant%kiai: ekonominiai, moraliniai, politiniai, naionaliniai, ideologiniai, gimin%stės ir teisiniai.

Paskaitų metu: T+ų 9%"(endinimas Lormos' ?) vykdymas, laikymasis, naudojimas " jos visada eina kartu 5šskirtine$alima @) taikymas 6aikymasis " asmens el$esys kai jis nepažeidžia %Nų nustatytų reikalavimų 0ykdymas " toksel$esys kai asmuo atlieka veiksmus, kurių atlikimo reikalauja %Nos Aiu atveju teisė $yvendinama aktyviaisveiksmais Naudojimasis " kai asmuo naudojosi %Nų jam suteiktais leidimais %aikymas " valstybės, $aliotų institucijų veikla, $yvendinant %Nose tvirtintas el$esio taisykles >ra atvejų kai vien tik paprastų teisių subjektų veiklos nepakanka, kad %N b#tų $yvendinama .iti 2aktai re$istruojami ($imimo, mirimo, santuokos), ty teisėstaikymas Teisės taik"mo stadijos (pa$al 0aišvilą)' ?) 2aktinių aplinkybių (L:) nustatymas ir jų analizė+ @) tų L:teisinis vertinimasCkvali2ikavimas (parenkam %Ną), kuri atitinka el$esio taisykl-)+ &) %Nos aiškinimas+ I) sprendimobyloje priėmimas ir paskelbimas+ J) sprendimo vykdymas (kiti b#na savanoriškai vykdomi) /roblema su @) ir &) stadijom' @o iki aiškinimo turime parinkti %Ną kol neparinkom,neturim ką aiškinti, todėl dstytojas si#lo @ ir &apimti vieną, nes yra vienas nedalomas procesas %95181 %:5.>;3 :.%:1 N8<: %N! N9;:5A>%5! S#!a%os " nere$uliuoja kur reikėtų re$uliuoti Aias spra$as pašalinti ir $alutinai išspr-sti $alima tik teisme (teisėtvarkos

pa$alba) H#dai, kaip išspr-sti spra$ą " analo$ijos pa$alba :nalo$ija $ali b#ti @iejų r#šių' ?) statymo analo$ija " tokia situacija, esant statymo spra$ai mes taikome kitą %Ną, kuri re$uliuoja panašius teisinius santykius + @) teisėsanalo$ija " kai nesant teisinius santykius re$lamentuojanios %Nos ir nesant $alimybės prisitaikyti statymoanalo$ijos, yra vadovaujamasi teisės esme ir bendraisiais teisės principais :nalo$ijų taikymas spra$os nepašalina,tik duoda sprendimą kaip išspr-sti situaciją H%ėj ne$alima taikyti jokios analo$ijos ei veika nėra vardinta kaip

HE



nusikaltimas, tai nėra nusikaltimas, nors ir labai panaši veika yra nusikaltimas Su6jektikumasD 0eiksnumasapib#dina žmo$aus $alimybes savavališkai pasinaudoti savo teisnumu 0eiksnumas $ali b#ti' ?) pilnas (kai turi ?X m,ir teismas nėra prioažin-s riboto veiksnumo)+ @) ribotas (nuo ?Jm iki ?Xm) kai jie veikia savo vardu, bet tamtikroms parei$oms vykdyti reikalin$as kitų asmenų sutikimas)+ &) asmenys iki ?Jm veiksnumo visai neturi, išskyrus smulkius buitinius atvejus 7ali b#ti apribotas " teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, jei ser$a psicine li$a ar yra silpnaprotis TeisnumasD /"s: ?) bendras " turi visi asmenys Ne$alima prarasti, bet kaikuriuos leidimus, prarasti $ali, todėl tokios teisės $ali sumažėti (teisė laisv- ir pan)+ @) šakinis " leidžiantis $ytiatskirose teisės šakose numatytas teises ir parei$as %uri ne visi+ &) specialus " leidimas $yti tam tikras specialiasteises ir parei$as, siejamas su specialiomis savybėmis (kvali2ikacija, ) 7ali b#ti siejamas ir su amžiumi %okš

teisnumą $alima prarasti, nevykdant tam tikrų parei$ų

81 TEMA. TREIASIS TEISĖS EGLISTAIMO GMO/ TEISINIAI SANTKIAI.Teisi"i- sa"t(ki- s+oka.Teisiniai sant"kiai %ra asmens teisi$ saugos požiūriu svarbiausi visuomeniniai sant%kiai, kuriems suteiktas privalomosteisi$ ir pareig$ vienovės pavidalas p.&1M) tai teisės normomis sureguliuoti soialiuoti) sant%kiai, kuri$ dal%viaisusaist%ti privalomos valst%bės ginamos) abipusi$ teisi$ ir pareig$ pusiausv%ros &1N). *ai visuomeninio sant%kio ir teisės normos vienovė &1N).Be"rieji teisi"i- sa"t(ki- $o%(miai. >ož%miai:1) teisiniai sant%kiai atsiranda ir (unkionuoja tik teisės normos pagrindu#) teisiniai sant%kiai %ra teisės norm$ įg%vendinimo (orma"

&) teisės norma %ra idėjinis norminis teisinio sant%kio modelis"/) teisės normos nesukuria teisini$ sant%ki$, o tik suteikia jiems teisin! (ormą ir vert%bin! kr%ptį"H) valst%bė remdamasi teisės normomis negali savavalikai keisti soialini$ sant%ki$ pobūdžio ar juos savo nuožiūrasukurti, neatsižvelgiant į jomis įg%vendinam$ žmogaus teis$ spei(iką"J) teisės norma ir teisinis sant%kis %ra sudedamosios teisinio reguliavimo me6animo dal%s.Teisi"io sa"t(kio $rie!aios/ teisi"iai 2aktai ir j- r&,(s.*eisinio sant%kio prielaidos: 1) teisės norma" #) teisiniai (aktai" &) teisinis subjektikumas teisnumas ir veiksnumas).*ik visos kartu ios prielaidos sudaro pagrindą atsirasti ir (unkionuoti teisiniam sant%kiui.Teisiniai <aktai " tai konkreios $yvenimo aplinkybės, vykiai, su kurių buvimu teisės norma sieja konkreių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibai$imą>ripažinti (aktą teisiniu reikia, kad valst%bė reguliuos dėl jo atsirandanius padarinius. *ai dal%kinis teisini$ sant%ki$

pagrindas.>agal žmogaus valios dal%vavimą skirstomi į 9("kius tokia teisiniai (aktai, kurie atsiranda be visuomeninio sant%kiosubjekt$ valios ir sąmonės) ir (eiksmus Z(eikas: (eikim7 arba ne(eikim7 – teisinius (aktus, kurie priklauso nuožmoni$ valios, %ra j$ atliekami, sukeliami).>agal sant%kį su teisės normomis: teisėti teisės aktai dokumentai ir kt.) ir neteisėti visi teisės pažeidimai).>agal sukeliam$ padarini$ pobūdį: 1) teisiniai (aktai, kuriais remiantis k%la teisiniai sant%kiai, #) teisiniai sant%kiai

pasikeiia, &) nutrūksta. ?7 prie teisini$ (akt$ priskiriamo ir laiko atžvilgiu trunkanios būsenos įkalinimas, karo tarn%ba, gimin%stė, pareig$ v%kd%mas)teisės normos dažnai numato, kad teisiniams sant%kiams atsirasti būtina keli$ teisės <aktų suta#tis.Teisi"i- sa"t(ki- str#kt&ra.Teisinio sant"kio st!ukt!a: objektas, subjektas ir turin%s.

*eisinio sant%kio objektas – tai tos vert%bės, į kurias nukreiptos sant%kio dal%vi$ teisės ir pareigos, dėl ko asmen%ssueina į tą teisinį sant%kį &##). *ai %ra tai, kuo to sant%kio dal%viai gali legaliai naudotis, tos vert%bės, kurias įsig%ti,kuriomis pasinaudoti siekia teisinio sant%kio dal%viai &#/).5smuo negali būti teisini$ sant%ki$ objektu, nes tai reikt$, kad jis prarado subjektikumą ne tik veiksnumą, bet ir teisnumą). *ėv%stės b%los %ra dėl vaiko teisi$ saugos, dėl jo normalaus auklėjimo interes$, o ne dėl teisi$ į vaiką.@ū%s:1) materialios vert%bės ivilini$ turtini$ sant%ki$ objektai)"#) asmeninės nematerialios garbė, orumas, laisvė, saugumas, asmens nelieiamumas, teisė į vardą, organimo(unkijos)&) teisini$ subjekt$ elges%s, įvairios paslaugos, j$ reultatai"/) dvasinės kūr%bos reultatai"H) vert%biniai popieriai, o(iialūs dokumentai.

Teisinių sant"kių su6jektai – teisinio sant%kio dal%viai, turint%s vienas kito atžvilgiu įstat%mo ginamas teises ir pareigas ir pasiž%mintis teisiniu su6jektikumu dviej$ struktūrini$ element$ sąvoka: teisnumas ir veiksnumas, t.%., pravosposobnostj ir deesposobnostj).Objekti"ė ir s#bjekti"ė teisė.

H1



?7 O6jektinė teisė – bendrasis visuomenini$ sant%ki$ reguliatorius, sistema poit%viosios teisės norm$, kuriosnustato visiems teisės subjektams bendras elgesio tais%kles teises ir pareigas) p. &&1) Objektinė ir subjektinė: la vs.rig6t.

?7 Su6jektinė teisė – tai konkreiam asmeniui įstat%mo leisto ar neuždrausto elgesio, ginamo valst%bės prievarta,rūis ir mastas. >agal pilietin! teisės sampratą tai valst%bės sankionuotas konkretaus asmens elges%s, į kurį tas asmuoįgijo teis! v%kd%damas tam tikras pareigas valst%bei ar kitiems bendrijos nariams &&#). *eisė vadinama subjektine Z

ji priklauso konkreiam asmeniui &&1), ir dažniausiai %ra įg%ta paties asmens individualiomis pastangomis.S#bjekti"ės teisės str#kt&ra Su6jektinės teisės st!ukt!a ' trij$ leidim$ vienovė: 1) leidimas paiam elgtis taip, kaip nustat%ta teisės akte –

naudotis subjektinės teisės objektu #) leidimas reikalauti, kad kiti asmen%s turėtojo atžvilgiu susilaik%t$ nuo tam tikr$ žaling$ veiksm$ arba v%kd%t$ jo naudai poit%vią pareigą &) leidimas kreiptis į kompetentingą valst%bės instituiją,kad i, panaudodama valst%bės prievartą priverst$ antrąją sant%kio alį įv%kd%ti jai privalomą pareigą Zleidimas į teisin! preteniją)

?7 R<as gina savo teis!, tas gina teis! apskritaiU @. 9on 06ering) p. &&&*eisinė pareiga – rūis ir mastas privalomo elgesio, kuriuo %ra legaliuojama visuomenėje konkretaus asmenssubjektinė teisė'leidimas naudotis tam tikru gėriu &&/). 8truktūra: 1) atlikti kito asmens naudai poit%vius veiksmus,#) nekliud%ti subjektinės teisės turėtojui naudotis jo teisės objektu, &) atl%ginti žalą kito asmens teisėms, kurią asmuo

padarė naudodamasis savo subjektine teise.Teis"#mas) +eiks"#mas) so4ia!i"is +eiks"#mas.Teisnumas " tai nuolatinė ir b#tina civilinė kiekvienos asmenybės b#sena, asmens teisių $ijimo, turėjimo juridinė prielaida, teisinės diskriminacijos draudimas p. &#M).

*ai teisės norm$ asmeniui suteiktas leidimas turėti, įg%ti subjektines teises ir pareigas t.%. bet kurią įstat%monedraudžiamą teis!, p. &#J). 8uteikiamas asmeniui gimus ir galioja visą g%venimą, bet tai ne biologinis, o soialinisasmens ir visuomenės sant%kis &#M).

?7 G< netiksliai apibrėžia teisnumą kaip asmens RgalėjimąU įg%ti teises ir pareigas, nes tai ne asmens gebėjimoįg%tas, o visuomenės ikart suteiktas leidimas &#H).*eisnumui būdinga: 1) neatskiriamas nuo asmen%bės, negalima jo atimti ar riboti tik praradus kurią nors konkreią subjektin! teis!, tuo pagrindu apribojimas ir teisnumas kaip leidimas įg%ti absoliuiai visas teise), #) nepriklauso nuol%ties, amžiaus, pro(esijos, &) nedeleguojamas 0 Cietuvos statutas neleidžia parsiduoti į vergiją), /) pirmesnis užsubjektin! teis!, jos prielaida" H) subjektinė teisės konkreti, o teisnumas abstraktus, nes tai leidimas įg%ti ne kurią norskonkreią, o bet kurią teis!" J) subjektin! teis! galima prarasti pareig$ nev%kd%m$, o bendrojo teisnumo – ne" M)visuotinumas – pripažįstamas visiems valst%bės pilieiams.*eisnumo sąvoka įvedė 1NE/ m. >ranūijos G< ?apoleono). @ū%s: 1) 6end!asis – prinipinis leidimas turėti betkurią įstat%mo nedraudžiamą teis! #) akinis ' tam tikros teisės akos teises santuokos, darbo), &) s#e?ia'usZtarn%binis, pro(esinis) – tai leidimas įsig%ti tokias teise, kuri$ įg%vendinimas reikalauja i asmens speialausisilavinimo vairuotojo, teisėjo, g%d%tojo, mokslininkoT) į teisnumą asmuo $ali prarasti nev%kd%damas kai kuri$

pareig$.Veiksnumas – ne tik leidimas įg%ti, bet ir dvasinis, (iinis bei intelektinis gebėjimas įg%ti leidžiamas teises ir pareigas.>agal teisi$ ir pareig$ galiojimo pobūdį: 9stat"minis asmens gebėjimas atlikti teisės norm$ jam nustat%tas pareigas,

pv., karo tarn%bą) ir sando!inis – gebėjimas paiam savo veiksmais sudar%ti ivilinį sandorį, jo pagrindu įg%ti teisesir v%kd%ti pareigas.*eisinės atsakom%bės požiūriu – de'iktinis (eiksnumas lot. delictum – nusižengimas, klaida) teisės norm$ nustat%tasasmens gebėjimas savo turtu arba asmeniu garantuoti naudojimąsi savo subjektinėmis teisėmis ir atl%ginti tuonaudojim$si padar%tą žalą kit$ asmen$ teisėms.

>agal apimtį: visikas sveiki asmen%s nuo 1N m.), dalinis nuo 1/ iki 1N m. amžiaus, teisėmis naudojasi per atstovavimo, globos ir rūp%bos institutus) ir suvarž%tas teismo nuosprendžiu ar nutartim: alko6olikams, ma(ijoiams).@usijoje susituokusiems ar pralobusiems 1J'meiams taikoma emancipacija visiko veiksnumo suteikimas) tėv$ sutikimu ir teismo sprendimu.*eisini$ sant%ki$ subjektai: indi(idua's (iiniai asmen%s: apatridai, bipatridai) ir ko'ekt"(iniai juridiniai asmen%s ir įmonės be juridinio asmens teisi$, valst%bė, valst%bės instituijos, visuomeninės organiaijos, religinės bendrijos)>agal G< juridinis asmuo – tai organiaija, kuri: 1) turi atskirą turtą, #) gali savo vardu įg%ti turtines ir asmeninesneturtines teises ir pareigas &) gali būti iekovais ar atsakovais teisme arba arbitraže Ztrei$j$ teisme). 9alst%bėnelaik%tina juridiniu asmeniu, nes jos uždaviniai platesni, nei ūkiniai ar speialiuot$ susivienijim$. uridinio asmensteisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įstat$ patvirtinimo momento. 9alst%bės instituij$ subjektikumas %patingastuo, kad jos v%kdo valdžios įgaliojimus, turi teis! duoti kitiems privalomus paliepimus, j$ subjektikumą nustatospeialiu teisės aktu dažniausiai įstat%mu) nustat%ta j$ kompetenija teisės ir pareigos).

Teisinių sant"kių tu!in"s – tai jo dal%vi$ subjektinės teisės ir pareigos.Teisės s#bjektas ir teisi"i- sa"t(ki- s#bjektas.Teisės su6jektas %ra platesnė sąvoka negu teisinio sant%kio subjektas &&H). *eisės subjektas – kiekvienas asmuo,kuriam pripažįstamas teisnumas, t.%. tik potenialus teisini$ sant%ki$ subjektas. Teisinio sant"kio su6jektas – asmuo,

H#



kuris jau turi konkreias teises ir pareigas reikalingas ir teisnumas, ir veiksnumas). *iesioginis teisini$ sant%ki$ subjektas visikai veiksnus) ir neveiksnus subjektas atstovavimo, globos ar rūp%bos sant%kiams tarpininkaujant.Teisinių sant"kių su6jektai – teisinio sant%kio dal%viai, turint%s vienas kito atžvilgiu įstat%mo ginamas teises ir

pareigas ir pasiž%mintis teisiniu su6jektikumu dviej$ struktūrini$ element$ sąvoka: teisnumas ir veiksnumas, t.%., pravosposobnostj ir deesposobnostj).Teisi"i- sa"t(ki- r&,(s.*eisini$ sant%ki$ rū%s pagal subjektus: 1) tarp (iini$ asmen$" #) tarp (iini$ ir juridini$ asmen$" &) piliei$ ir valst%bės" /) tarp valst%bi$.>agal konkretumo laipsnį: 1) absoliutūs nustat%ta tik viena alis, kurios teisei prieinama kit$ pareiga, pv.,

nuosav%bės teisei)" #) sant%kiniai nurodomi abu dal%viai: kreditorius ir debitorius – vieno teisei prieinama kito poit%vi pareiga jos atžvilgiu)>agal (unkijas: 1) reguliainiai kuriais pilieiai siekia įg%ti ar apsaugoti teises: konstituiniai, iviliniaiT)" #)valst%bės prievartos taik%mo antriniai, atsiranda po pažeidim$).

88 TEMA. TEISĖ TAS EGESS.Teisėtas e!'es(s/ s+oka ir r&,(s. TEISĖTAS EGESS – tai subjekt$ elges%s neprietaraujantis teisės norm$ reikalavimams &&D). >ož%miai: 1) attinka teisės normas ir reikiasi toje srit%je, kuri reguliuojama teisės" #)visuomenei būtinas ar bent pageidautinas" &) daugiau ar mažiau sąmoningas pagal: elgesio mot%vus paskatas), pobūdį t%ia, neatsargiai) ir tikslus. >irmi du – objekt%vieji, treias – subjekt%vusis teisėto elgesio pož%mis.@ū%s. >agal akt%vumo laipsnį: veiksmai ir neveikimas. >agal mot%vus: 1) įsisąmonintas ir remiasi įsitikinimu, kadreikia elgtis pagal teis!" #) marginalinis ribinis) link!s pažeisti teis!, bet dar nevirstantis pažeidimu asmens teisinė

sąmonė atmeta teisės reikalavimus, bet j$ nepažeidžia dėl bausmės baimės)" &) kon(ormistinis prisitaikėlikas)" /)soialiai akt%vus, kuriuo kūr%bikai siekiama žmoni$ sant%kiuose įtvirtinti teis! aukiausio l%gio teisėtas elges%s), jo

pož%miai: a) akt%vus dal%vavimas savanorikose organiaijose partijose)" b) teisėkūroje ) visuomeniniuosevald%mo dariniuose savivaldos komitetuose, tar%bose, visuomeniniu ekspert$ grupėse, (onduose)" d) saviveiklinisiniiat%vumas teisėje siūl%mai valst%bės instituijoms).Teisės $a%eiimas. TEISĖS >AEIDIMAS – tai teisei prieinga, kalta subjekt$ veika, kuria padaroma žala įstat%mosaugomoms piliei$ teisėms arba apskritai teisiniai tvarkai. 5rba: asmens naudojimasis subjektinėmis teisėmissąmoningai atsisakant pagal įstat%mą būtinas v%kd%ti pareigas.Teisės $a%eiimo r&,(s. >ož%miai: 1) subjektai – tik žmonės ar j$ susivienijimai, t.% sąmoninga veika Z tik veiksnaus asmens)" #) teisė gali būti pažeista veikimu arba neveikimu" &) teisei prieinga veika" /) pavojingavisuomenei veika.Teisės $a%eiimo s#ėtis*eisės pažeidimas Z teisės pažeidimo sudėtis labiau siejama su teisine atsakom%be).Teisės #a$eidimo sudėtis " tai tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apib#dinakonkreią veiką kaip pavojin$ą visuomenei ir priešin$ą teisei + teisės pažeidimo sudėtį įeina:1) teisės #a$eidimo su6jektas – (iinis ar juridinis asmuo, pažeid!s teis!.#) teisės #a$eidimo o6jektas – teisės norm$ saugomos asmeninės biologinės), soialinės ir kitokios vieoji tvarka,

politinė santvarka) vert%bės, į kurias neteisėtai kėsinamasi.&) teisės #a$eidimo o6jektiniai #o$"miai apibūdinant%s teisės pažeidimą kaip išorin materializuotą el$es: a) veikaveikimas ar neveikimas)" b) veikos padariniai žala: reali ar galima, materiali ar moralinė)" ) tiesioginis priežastinisveikos ir jos padarini$ r%%s/) teisės #a$eidimo su6jektiniai #o$"miai : veikos mot"(ai paskatos), tiks'ai siekiamas reultatas) ir ka'tė kaipveikos sąmoningumas, pažeidėjo psi6inis sant%kis su savo prieinga teisei veika, kaltės (ormos:

a) t%ia t"Finė ka'tė) ivilinė teisė t%ios nedetaliuoja):• tiesio%inė t"Fia – kai pažeidėjas sąmoningai atlieka prieingus teisei veiksmus ir sąmoningai siekia t$

padarini$, kuriuos tie veiksmai gali sukelti• netiesio%inė t"Fia – kai asmuo sąmoningai atlieka teisei prieingus veiksmu, bet nenori t$ padarini$,kuriuos būtinai sukels tie veiksmai pv., juokais istūmė i valties draugą ' nužud%mas netiesiogine t%ia).

b) ?eatsargumas – asmuo numatė kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdikai tikėjosi, kad j$ bus ivengta 7< 1E str. # d.):• nusikalstamas pasitikėjimas• nerūpestingumas

?ėra teisės pažeidimo sudėties, jeigu asmuo padaro teisei prieingą veiką, veriamas nenugalimos (iinės jėgos priesavo valią): teisiniam vertinimui būtina, kad asmuo turėt$ galim%b! pasirinkti ' elgtis teisėtai ar neteisėtai. eigu toslaisvės neturi ir pažeidžia teisės normą, tai daugelis teisės teoretik$ tai laiko ne teisės pažeidimo sudėtimis, oobjektyviai priešin$a teisei veika, nes nėra individualios valio kon(likto su teisės normoje įtvirtinta tvarka p. &/M).@ū%s. >agal pavojingumo visuomenei laipsnį: nusikaltimai ir nusižen$imai. +usika'timas – tokia visuomenei pavojinga veika veikimas arba neveikimas), kuri apra%ta baudžiamajame įstat%meir kuria kėsinamasi į itin svarbias teisės saugomas vert%bes nullum crimen sine le$e). Sž nusikaltimus įstat%mas

H&



numato kriminalines bausme, kuri$ sunkiausia – įkalinimas. +stat%mas nusikaltimu nelaiko toki$ veik$, kurios nors(ormaliai ir atitinka baudžiamajame įstat%me apra%tas veikas, bet dėl savo mažareikmikumo nėra pavojingosvisuomenei 7< N str. # d.). +usi$en%imai – visi teisės pažeidimai, kuri$ įstat%mas nelaiko nusikaltimais, už juos taikomos administrainės,ivilinė turtinės, drausminės sankijos: administrainės teisės pažeidimai, ivilinės teisės pažeidimai Zde'iktai :sutartini$ įsipareigojim$ nev%kd%mas), drausminiai nusižengimai darbo tvarkos).>agal pobūdį pažeidimai: mate!ia's jutimikai apiuopiama žala kito asmens teisėms) ir <o!ma's pažeista tik patitvarka: kel%je vir%tas greitis).

89 TEMA. TEISINĖ ATSAKOMBĖ.Atsakom(bė a$skrtai.%eisinė atsakomybė normat%vistinėje teisės sampratoje tapatinama su sankij$ taik%mu valst%bės privartos).-emokratinė teisės samprata laiko, kad teisės norm$ privalomumas %ra garantuojamas pirmiausia teisinio sant%kiodal%vi$ abipuse nauda, o ne valst%bės prievarta.Teisi"ės atsakom(bės s+oka. Teisi"ė atsakom(bė kai$ $ro4esas.Teisinė atsakom"6ė – tai teisinis siparei$ojimas teisės subjektams $arantuoti naudojimąsi savo teisėmis atitinkamų parei$ų vykdymu, nurodant kad tokių parei$ų nevykdymas virs atitinkamų teisių praradimu.*okia teisinės atsakom%bės samprata (ormuoja asmens įsitikinimą, kad jis v%kdo pareigas ne dėl bausmės baimės, otam kad legaliuot$ savo teises visuomenėje &H1).5tsakom%bė – tai tokia asmens psicinė b#sena, kai asmuo suvokia, kad pareigos v%kd%mas %ra jo subjektinės teisės

$arantas, ir kad nuo io v%kd%mo priklauso jo paties teisi$ likimas &H1). 5tsakom%bė – tai savo subjektinių teisių santykinumo suvokimas &H&) suvokimas būtin%bės elgtis pagal teisi$ ir pareig$ pusiausv%ra, &H&), kad naudojasiteisėmis visuomenėje ir todėl %ra jai įpareigotas. 7ūti atsakingam reikia būti pareigingam &H#). >ožiūris į teisin! atsakom%b! kaip proesą padeda visuomenėje ilaik%ti teisėtumo, teisingumo ir žmonikumo prinipus.>o7it(+ioji teisi"ė atsakom(bė. Poit"(ioji Zaktyvioji, &H/) teisinė atsakom"6ė – tai nuolatinis asmens įsipareigojimas ir įpareigojimas garantuotinaudojimąsi teisėmis atitinkam$ pareig$ v%kd%mu &HN)*ai asmens suvokimas, kad privalo v%kd%ti atitinkamas pareigas ir savanorikai atl%ginti kit$ teisėms padar%tą žalą&H&) teisės pažeidimas ia visada net%inis ir visada eina kartu su savo kaltės pripažinimu ir savanoriku žalosatl%ginimu). >oit%vioji atsakom%bė netaiko sankij$, bet %ra ne moralinė, o teisinė, nes suponuoja pareig$ v%kd%mo

privalomumą, garantuojamą valst%bės prievarta: jeigu ne savanorikai, tai priverstinai ne%at"(ioji teisinėatsakom"6ė) teks atl%ginti žalą. Giviliuotoje visuomenėje v%rauja poit%vioji teisinė atsakom%bė, kur pareig$v%kd%mo garantas' abipusė nauda.De!ikti"ė teisi"ė atsakom(bė. ?egat%vioji teisinė atsakom%bė – antrinė poit%viajai, kaip jos t!sin%s ir garantas&HM). os paskirtis kompensuoti poit%viosios nepakankamumą &HN). *ai valst%bės akija, pažeidėj$ teisi$ siaurinimas arba likvidavimas sutampa su teisin%umo ("kd"mu &HJ)>oit%vioji ir negat%vioji – tai dvi teisinės atsakom%bės stadijos, kurias reikia suvokti ne kaip dvi savarankikas jos(ormas, o kaip vieną, t!stin! teisin! atsakom%b! &HN), kaip proesą &H1) kuris prasideda pirmąja ir prireikus baigiasiantrąja.Teisi"ės atsakom(bės atsiraimo $a'ri"ai.>oit%viosios teisinės atsakom%bės atsiradimo pagrindai: 1) teisės norma, kurios pagrindu atsiranda subjektinė teisė ir

ją legaliuojanios pareigos" #) naudojimasis subjektine teise" &) žalos padar%mas ja naudojantis">oit%viosios teisinės atsakom%bės atsiradimo pagrindai: 1) teisės normą, įpareigojanti v%kd%ti pareigas" #) teisės

pažeidimas atsisak%mas v%kd%ti pareigas)" &) subjektas – tik kaltas asmuo, organiaija subjekt%vusis teisinėsatsakom%bės pagrindas, bet G< numato atsakom%b! be kaltės: organiaija privalo atl%ginti jos darbuotoj$ darbo metu padar%tą žalą)" /) teisės taik%mo aktas kaip juridinis pagrindas sankijoms. ?egat%viosios teisinės atsakom%bės rū%s: 1) baudžiamoji" #) administrainė" &) ivilinė už sutart%je padar%t$ įsipareigojim$ nev%kd%mą arba netinkamą v%kd%mą, taip pat žalą kito asmens teisėms)" /) drausminė už darbodrausmės pažeidimus įmoni$ taikomos sankijos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laikinas pervedimas į mažiau atl%ginamą darbą, pareig$ pažeminimas, atleidimas i darbo ir kt.): a) pagal įstaigos darbo vidaus tais%kles" b)

pagal drausmės statutą poliija, armija)" ) pagal nuostatus kai kuriose ministerijose H) materialioji atsakom%bė – darbdavi$ ir darbuotoj$ tarpusavio pareiga atl%ginti turtin! materialią) žalą, atsiradus jiems pažeidus darbo sutartiessąl%gas.De!ikti"ės atsakom(bės taik(mo $ri"4i$ai. a!st(bės e!ikti"ė atsakom(bė sa+o $i!ie5iams.Teisinės atsakom"6ės #!in?i#ai ' tai pagrindinės idėjos, metodologiniai orient%rai, kuriais turi vadovautis valst%bės

instituijos ir pareigūnai, turint%s teis! taik%ti teisines sankijas.*eisinės atsakom%bės prinipai k%la i4 t$ tiksl$, kurie keliami teisinei atsakom%bei: 1) sumažinti teisės pažeidėjo subjektines teises t iki jo paties susimažintų parei$ų apimties (teisin$umo vykdymas)+ #) atly$inti žalą, padarytą teisės pažeidimu+ &) u$dyti žmonių pa$arbą teisei ir teisin$umui+ /) vykdyti teisės pažeidimų prevenciją 4ie tikslai %ra

H/



bendri abiem teisinės atsakom%bės (ormoms. $ įg%vendinimas grindžiamas kiek skirtingais prinipais. >oit%viajaiatsakom%bei būdingesni tokie prinipai:1) 1utarių reikia laikytis #) Bala, kuri padaroma naudojantis savo teisėmis, turi b#ti atly$inama ?egat%vioji io

prinipo modi(ikaija gali būti prinipas: Q2ė vienas žmo$us neturi pasipelnyti iš to, ką jis padarė blo$aY @.<rossas)&) %eisėtumo principas is reikia, kad teisinė atsakom%bė taikoma tik už įstat%me numat%tą veiką, ir pagal proesoteisės reglamentuotas proedūras./) /a$rstumo principas' teisinė atsakomybė $ali b#ti taikoma tik nustaius objektyvią tiesą teisės pažeidimo 2aktą ir su juo susijusias aplinkybes

H) %eisin$umo principas is reikalauja, kad teisinė atsakom%bė pirmiausiai reikt$ atkūrimą teisės pažeidėjosubjektini$ teisi$ ir jo pareig$ pusiausv%ros, kuri buvo pažeista teisės pažeidimu: teisės įgijo persvarą prie pareigas.4io prinipo įg%vendinimas turi kai kuri$ proesini$ %patum$:a) Neleistina taikyti baudžiamosios atsakomybės už nusižen$imusb) Dstatymas, nustatantis baudžiamumą arba sunkinantis atsakomyb-, at$al ne$aliojac) ei$u teisės pažeidimu padaroma žala, kurią $alima realiai atkurti ($rąžinti pavo$tą daiktą nat#ra), tai taikomos sankcijos privalo $arantuoti tok teisių atk#rimąd) ei$u teisės pažeidėjas padarė ne$ržtamą žalą kito teisėms, tai teisinės atsakomybės (jos sankcijų) $riežtumas turiatitikti padarytos žalos mastą ir neteisėtos veikos pavojin$umo visuomenei laipsn >asak B. 7ekarijos, norint teisingainubausti, reikia siekti, kad Qskausmai, daromi bausme, vir%t$ malonumą, gaunamą nusikalsiantU 7ekarija B. 5pienusikaltimus ir bausmes. 9ilnius) 1DD#. >. J&).e) .iekvienas asmuo, padar-s teisės pažeidimą, teisine tvarka atsako tik už savo konkreius neteisėtus veiksmus

2) *ž vieną teisės pažeidimą $alima tik viena teisinė bausmė (non bisin idem antrą kartą už tą pati nebaudžiama) *aigalioja tik baudžiamajai ir administrainei atsakom%bei, nes jos negali būti taikomos kartu negalima skirtiadministrainės baudos už keli$ eismo tais%kli$ pažeidimą, jeigu už jį ikelta baudžiamoji b%la, nes baudžiamosiossankijos %ra sunkesnės ir apima administraines).<artu gali eiti baudžiamoji ir ivilinė arba administrainė ir ivilinė atsakom%bės rū%s.J) tikslin$umo principas bausmi$ individualiavimas pagal pažeidimo sunkumą – kad teisinės atsakom%bės tikslai

būt$ pasiekti mažiausiomis poveikio priemonėmis, kad taikoma priemonė tiksliai atitikt$ teisin! atsakom%b!)M) atsakom%bės neivengiamumo pastebėti ir iaikinti kiekvieną pažeidimą)N) teisinės atsakom%bės veiksmingumo poveikis žmoni$ teisinei sąmonei ir j$ elgesiui ' teisinės atsakom%bėstaik%mo operat%vumas: kol visuomenė nepamiro)*eisės veiksmingumas. *eisinė kultūra suprantam dvejopai:1) objektiniu požiūriu teisinė kultūra – tai visuma žmogaus sukurt$ teisini$ priemoni$ ir proedūr$, skirt$ norminti,soialiuoti savo elgesį &JM). + jos apimtį patenka visa teisinė sistema teisinės idėjos VdoktrinaY, teisėkūros

proedūros, teisiniai sant%kiai, valst%bė su visomis savo instituijomis, nes tai %ra žmoni$ kūriniai)#) subjektine prasme – tai teisinė sistema kaip konkretaus asmens, kurianio ją ir besinaudojanio ja, teisi$ saugos ir įg%vendinimo sistema, susijusi su jo sąmone ir sudar%ta kaip dviej$ element$ vienovė:a) gonseologinio ar asmuo žino ir supranta jam adresuojamus teisės reikalavimus)"

b) valinio ar praktikai pagal juos elgiasi, realiai naudojasi gindamas savo teises).8ubjektiniu požiūriu teisinė kultūra – tai teisės paliepim$ žinojimas ir praktinis j$ įg%vendinimas, ojekt%viuota,

praktiniu žmogaus elgesiu virt$si teisinė sąmonė, kuri be to %ra papild%ta teisėtumu &JN p.)*eisini$ imperat%v$ žinojimas %ra pagrindinis ir pakankamas teisinės sąmonės elementas. *uo tarpu teisinė kultūrareikalauja, kad is žinojimas dar būt$ papild%tas valiniu asmen%bės pasir%žimu veikti pagal į žinojimą ir paiuveikimu &JN).

<onkretaus asmens teisinė sąmonė gali būti aukta, bet teisinė kultūra žema, jeigu nesielgiama kaip reikalauja teisė.*odėl subjektiniu poži#riu teisinė kult#ra Z teisėtumas.*eisės kultūrai kelti būtini veiksniai:a) ekonomini$ galim%bi$ minimumo užtikrinimas pv., bedarbis v%kd%damas pareigas garantuoti vienas savo teisesVgauti komunalines paslaugasY ' daro žalą kitoms savo teisėms – būtin%bei maitintis).

b) 7ausmės neivengiamumas kaip teisės pažeidimo naudingumo likvidavimo prinipas pv., mokesi$ vengimas)

8; TEMA. TEISĖS EIKSMINGMAS.Teisės +eiksmi"'#mas ir jo r&,(s. *eisės veiksmingumas kaip vieno teisės objekt%viavimosi iklo pabaiga ir naujoiklo pradžia. Teisinio !e%u'ia(imo (eiksmin%umas ' tai teisinio poveikio žmoni$ elgesiui reultat%vumas. @ū%s:(ormalus Zteisinis – tai konstatavimas, kad teisės instituijos (unkionuoja, įstat%mai priimami, nusikaltimaiiaikinami, bausmės taikomos) ir soialinis Zturiningasis – tai tas realus žmogaus teisi$ saugo ir soialinio stabilumo

laipsnis, kurį lemia visa teisinio poveikio žmoni$ elgesiui sistema: t.%., kad nusikaltėliai grįž! i kalėjimointegruot$si). *eisinio reguliavimo veiksmingumas – tai teisinio poveikio žmoni$ elgesiui realtat%vumas"*eisės veiksmingumas gali būti

HH



• (ormalus arba teisinis) ' tai konstatavimas, kad teisės instituijos (unkionuoja, įstat%mai priimami, teisėsnormos taikomos, tam tikras skaiius nusikaltim$ iaikinta, teisės pažeidėjai realiai bausmes atlieka ir t.t."

• soialinis turiningasis) veiksmingumas – tai realus žmogaus teisi$saugos soialinio stabilumo laipsnispadarinai), kurį lemia visa teisinio poveikio žmoni$ elgesiui priemoni$ sistema"

9eiksmingumo kriterijai:• teisėkūros kok%bė"• teisės įg%vendinimo organiaija teisėtumas, pro(esiolumas)

<onkrei$ įstat%m$veiksmingumo nustat%mu baigiasi vienas teisės objekt%avimosi iklas ir prasideda naujas.

Teisi"ės k#!t&ros s+oka.TEISI+IS A-.0ĖJIMAS U tai sistemin$as, tei$iamas poveikis teisinei sąmonei kaip pradiniam teisinės kult#roselementui o tikslas 'ne tiek teikti teisin! in(ormaiją apie teisėtą elgesį, kiek ugd%ti valinį asmens pasir%žimą elgtisteisėtai, diegti teisėtam elgesiui palankią asmens mot%vaiją, ugd%ti vientisą, minties ir elgesio požiūriu nesusidvejinusią, soialiuotą asmen%b!.%ai$i TEISI+Ė .-0T4/A U tai teisės priemonėmis pasiekta žmonių su$yvenimo kokybė (socializuotas el$esys),kurią užtikrinant dalyvauja ir valstybė 4iuo požiūriu teisinė kultūra skiriasi nuo dorovinės kultūros. @ū%s:individuali, grupinė pv., kolekt%vo) ir visuomenės.Teisi"ė k#!t&ra ir jos r&,(s.

TEISI+Ė .-0T4/A • tai teisės paliepimų žinojimas ir praktinis jų $yvendinimas+• tai objektyvizuota praktiniu asmens el$esiu virtusi teisinė sąmonė+• tai pati teisinė sąmonė, tik papildyta teisėtumu+

*eisinės sąmonės ir teisinės kultūros skirtumas:

*eisinė sąmonė: *eisinė kultūra:

• teisini$ imperat%v$ žinojimas %ra pagrindinisir pakankamas teisinės sąmonės elementas"

• reikalauja, kad teisini$ imperat%v$ žinojimasdar būt$ papild%tas, užbaigtas valiniuasmen%bės pasir%žimu veikti pagal įžinojimą ir paiu veikimu"

*eisinis isilavinimas repreentuoja tik teisin! asmens sąmon!, bet ne jo teisin! kultūrą"*eisinė kultūra – tai teisės priemonėmis pasiekta žmoni$ sug%venimo kok%bė soialiuotas elges%s), kurią užtikrinantdal%vauja ir valst%bė. 4iuo požiūriu ji skiriasi nuo dvasinės kultūros"Teisinės ku't!os !"s:

• individuali teisinė kultūra – konkretaus individo praktinis elges%s, ireikiantis jo teisin! sąmon!"• grupunė – tai tam tikros soialinės grupės, kolekt%vo atitinkantis teisės reikalavimus"• visuomenės teisinė kultūra – apima visą visuomenės dvasin! sritį, veert%bes įeinanias į norminius teisės

aktus ir į teisės taik%mo aktus"

Documents

Teisės teorijos pradmenys