Klaipėdoje statomas su-skystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus baig-tas laiku – iki gruodžio 3 d. Specialiai šiam terminalui pastatytas laivas – dujų saugykla „Independence“ – į Klaipėdą atplauks rudenį.

Siekdama laiku užbaigti terminalo statybą, Latvijos statybos bendrovė BMGS nuo liepos pradžios dirba trimis pamainomis. Visus pagrindi-nius statybos darbus planuojama užbaigti spalio pradžioje. Vėliau bus atliekami terminalo testavimo darbai ir siekiama pripažinti jį tinka-mu naudoti.

Baigiama statyti krantinė Pasak SGD projektą įgyvendinan-čios bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovo Roko Masiulio, su kiekviena diena SGD terminalo krantinė įgyja realų statinio kontūrą, kurį ilgą laiką buvo galima matyti tik maketuose. Liepos viduryje po sėkmingų ban-dymų terminalo krantinėje sumon-

Suskystintuju gamtiniu duju terminalo naujienlaiskis Nr. 12

TERMINALASPlanuose – SGD paskirstymo stotis

Iš Jungtinės Karalystės atvyko pasisemti patirties

3 p.

2014 m. rugsejis

tuotos aukšto slėgio dujų rankovės. Dvi rankovės, kurių viena sveria beveik 50 tonų, o aukštis siekia net 26,5 metro, sujungs SGD plaukio-jantį laivą-saugyklą su jungiamuoju dujotiekiu. Tai itin svarbi projekto dalis, vien šių vienetinio tipo kons-trukcijų gamyba Vokietijoje truko vienerius metus.Šiuo metu aptarnavimo platformoje montuojama pagrindinė įranga, baigiami hidrotechninės dalies statybos darbai.

Krantinės trapasVykdant SGD terminalo krantinės ir dujotiekio statybas, lygiagrečiai

būtina sugrupuoti, kad nė viena smulkmena nebūtų pamiršta. Siekiama kuo glaudžiau bendra-darbiauti su valstybinėmis institu-cijomis, nes atiduoti tokį objektą vertinti labai sudėtinga, o mes nori-me šį procesą pradėti kiek įmanoma anksčiau“, – sakė R. Masiulis.

2 p.

3 mylios

pagal kurs

ą

atliekami ir pagrindinių jungiamųjų konstrukcijų gamybos bei bandy-mo darbai. Ant krantinės jau su-montuotas Olandijoje pagamintas ir sėkmingai išbandytas trapas. 24 m aukščio trapas yra vienintelė jungiamoji SGD krantinės ir SGD laivo-saugyklos konstrukcija, dėl kurios bus galima patekti nuo krantinės ant laivo ir atvirkščiai. Be to, ant trapo montuojamos elektros tiekimo ir telekomunikacinės įran-gos sistemos. Todėl šiam įrenginiui kelti patys aukščiausi kokybės ir saugumo reikalavimai.

DujotiekisVokietijos koncernas „PPS Pipeline Systems“, statantis SGD terminalo dujotiekį, baiginėja svarbiausią jo

Terminalą apdraus SGD terminalo projektą įgyvendi-nanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ ruošiasi apdrausti terminalą bei jo dujas 136 mln. eurų vertei. Už 61 mln. eurų bus apdraustas terminalo turtas – krantinės, dujotiekis ir kitos dalys, o už 45 mln. eurų – SGD laive esančios dujos. Terminalas bus apdraustas, kai prasidės jo veikla.SGD terminalas veikti pradės gruodžio pradžioje – numatoma, kad pirmaisiais metais Lietuva per jį galės atsigabenti apie 1,5 mlrd. kubų dujų, o ateityje jo pajėgumas didės iki 4 mlrd. kubų.

LIETUVAKlaipėda

PIETŲ KORĖJAUlsanas

statybos etapą – dujotiekio gręžimo po Kuršių mariomis darbus. „Gręžimas yra bene sunkiausia viso dujotiekio statybos dalis“, – pasako-jo R. Masiulis. Jau nutiestas beveik 20 kilometrų il-gio jungiamasis dujotiekis nuo SGD terminalo krantinės iki „Lietuvos dujų“ skirstymo stoties Klaipėdos rajone. Šiuo metu baigiami 2,4 kilo-metro ilgio gręžskylės platinimo po Kuršių mariomis darbai. Toks SGD terminalas statomas pirmą kartą, todėl Valstybinei komisijai siekiama jį atiduoti vertinti etapais.„Paskutinėje darbų fazėje atsiranda labai daug smulkių darbų, kuriuos

FINIŠAS JAU ČIA PAT

Šalia Klaipėdoje statomo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo galėtų atsirasti ir viena pirmųjų SGD paskirstymo stočių Baltijos jūroje. Apie tai imta svarstyti, kai rinkos dalyviai pradėjo aktyviai domėtis, ar naujajame terminale bus galimybių SGD perkrauti į autodujovežius, geležinke-lio vagonus ar bunkeriuoti laivus Klaipėdos jūrų uoste. Šiuo metu aiškinamasi reali tokių paslaugų paklausa. Užsidegus žaliai šviesai, to-kia SGD paskirstymo stotis šalia Klaipėdos galėtų būti pastatyta dar iki 2016 m. pabaigos.

Galvoti apie SGD paskirstymo stotis SGD terminalų operatorius skatina visoje Europoje augantis SGD po-reikis. SGD pradėjus naudoti kaip alternatyvą dyzelinui ir kitoms de-galų rūšims, Europoje veikiantys SGD terminalai investuoja į infras-truktūros plėtrą, siekdami paten-kinti augantį poreikį.

Klausia rinkosNetrukus pradėsiantis veikti Klaipė-

dos SGD terminalas vienas pirmųjų Baltijos regione pasiūlys SGD išdu-jinimo bei SGD perkrovos į dujove-žius paslaugas. Jomis bus galima naudotis jau nuo 2015 m. sausio 1 d. SGD projektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ atsto-vai teigia, jog regione veikiančios ir su SGD dirbančios įmonės aktyviai domisi galimybėmis SGD iš termi-nalo Klaipėdoje naudoti ir sausu-moje. „Lietuvoje miesto viešajame trans-porte šiuo metu populiarėja su-slėgtos gamtinės dujos, o Europoje SGD. Pvz., Lenkijoje – Varšuvoje ir Olštyne – pradėti taikyti bandomieji miesto viešojo transporto sprendi-mai, pagrįsti SGD technologijomis. Taip pat SGD naudojamos kitose sunkiasvorėse transporto priemo-nėse ir laivuose. Tai gerokai švaresni nei įprastiniai transporto degalai. Visa tai lemia augantį susidomėji-mą galimybėmis SGD perkrauti į autodujovežius, traukinius ir laivus“, – sakė bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis. Siekdama išsiaiškinti galimą tokių SGD paslaugų paklausą, bendrovė paskelbė viešą rinkos konsulta-ciją. Pagrindinis tikslas – surinkti informaciją apie potencialų SGD

suvartojimą: galimus perkrovos kiekius, vartojimo grafi ką, galimus panaudojimo tikslus. Konsultacijos rezultatai padės geriau suprasti rin-ką, rengiant naujos infrastruktūros plėtros planus. Taip pat tokiu būdu siekiama informuoti rinkos dalyvius apie planus plėsti antžeminę SGD infrastruktūrą – statyti SGD paskirs-tymo stotį Klaipėdos uoste ir ateity-je teikti naujas paslaugas.

Aptarnautų visą regionąŠalia Klaipėdos SGD terminalo pa-stačius SGD paskirstymo stotį, ji su-teiktų galimybę aptarnauti klientus visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Preliminariai skaičiuojama, kad SGD paskirstymo stoties pradinis saugo-jimo pajėgumas siektų iki 10 tūkst. kubinių metrų, vienu metu būtų galima pildyti bent du autodujove-žius. Šis skaičius po rinkos konsulta-cijų dar gali būti tikslinamas. Pastačius vietinę išdujinimo sto-telę, ši nesudėtinga technologija suteiktų plačias SGD panaudojimo galimybes. Autodujovežiais SGD galėtų būti tiekiamos autobusams ir sunkvežimiams kaip kuras, gam-tinės dujos – pramonės įmonėms arba į vietinį paskirstymo tinklą, o išdujintas ir suslėgtas gamtines

dujas galėtų naudoti automobiliai ir autobusai.Pirmiausia SGD paskirstymo stoty-je būtų planuojama dujas pilstyti į autodujovežius ir cisternas. Jei būtų jaučiamas poreikis SGD gabenti didesniais atstumais, būtų svarsto-ma galimybė jas perkrauti ir į SGD vagonus.„Įprasta rinkoje, kad autodujove-žiais yra galimybė dujas vežti 600 kilometrų spinduliu. Jais galima dujas privežti ten, kur nėra dujų tin-klo, bet yra industrinis jų poreikis. Pavyzdžiui, Lenkijos šiaurės rytuose tokiu būdu aprūpinami pramonės objektai, nes ten neprieina magis-tralinis tinklas“, – teigė R. Masiulis.

SGD paklausa sausumoje SGD Europoje sparčiai populiarėja transporto priemonėse. Priežastis paprasta – gamtinės dujos gerokai švaresnės nei įprastiniai transporto degalai, be to, transporto priemo-nėms leidžia judėti itin tyliai, o tai labai aktualu sunkiasvorėms maši-noms, važinėjančioms mieste. Griežtėjantys Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos reikalavimai bei švaraus kuro iniciatyvos, anot eks-pertų, dar labiau augins dujų, ypač SGD, poreikį.

Planuose – SGD paskirstymo stotis

2 3

„Litgas“ ir „Statoil“ sutartisBendrovė „Litgas“ pasirašė sutartį su geriausias sąlygas pasiūliusia Norvegijos kompanija „Statoil“. Klaipėdos SGD terminalo veiklai palaikyti nuo 2015 m. pradžios „Statoil“ penkerius metus kasmet tieks po 540 mln. kub. metrų gamtinių dujų. Pasirašyta sutartis padės užtikrinti nepertraukiamą terminalo vei-kimą, įves naują gamtinių dujų kainodarą, susietą su Europos gamtinių dujų rinkų kainomis. Sutartis apima ir galimybę plėtoti naują komercinę veiklą Baltijos jūros regione – SGD perkrovą.

Parengta saugos ataskaita „Klaipėdos nafta“ parengė ir suderino saugos ataskaitą, pa-tvirtinančią, kad SGD terminalo eksploatacijos rizikos įvertintos tinkamai ir numatytos optimalios saugos priemonės. Dokumentas pagal visus reikalavimus pareng-tas likus 6 mėn. iki SGD terminalo eksploatacijos pradžios.

Naudą pajus kiekvienasSGD kaip alternatyvos atsiradi-mas atneš naudą kiekvienam gyventojui. Skaičiuojama, kad dėl terminalo sumažėjusi dujų kaina per metus vienam namų ūkiui padės sutaupyti vidutiniškai 340 litų. Dar daugiau sutaupyti padės dėl SGD terminalo sumažėjusių gamtinių dujų kainų atpigusios paslaugos (skaičiuojama, jog, dujoms atpigus 20 proc., šildymas didžiuosiuose Lietuvos miestuose atpigs 16–17 proc.) bei prekės (pavyzdžiui, tų įmonių, kurios savo prekių gamybai naudoja dujas). Del� .lt

Profesionali apsaugaSGD terminalo apsauga rūpinsis Viešojo saugumo (VS) tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Nuo įvairių vidaus ir išorės pavojų SGD terminalą nepertraukiamai keliomis pamainomis per parą saugos 50 profesionalų. Šiuo tikslu dar šiemet Klaipėdoje bus įkurtas VS tarnybos padalinys.

Šiuo metu regione SGD naudoja viešojo transporto autobusų parkai, jomis varomi mikroautobusai ir ko-munalinis autotransportas. Dabarti-niai vartotojai Lietuvoje sunaudoja apie 8 tūkst. m³ SGD ekvivalento per metus. Prognozuojama, kad SGD pradėjus naudoti tarpmiestiniuose autobusuose, žemės ūkio transpor-te bei įprastuose automobiliuose, jų poreikis gali išaugti iki 15–50 tūkst. m³ SGD ekvivalento per metus.Tikimasi, kad SGD varomų vilkikų ir autobusų skaičius stipriai išaugs po 6 metų, kai bus įrengta tinkama infrastruktūra. ES Švaraus kuro stra-tegijoje numatyta iki 2020 m. visoje Europos Sąjungoje SGD degalines įrengti kas 400 km.

SGD poreikis regione augs 2015-aisiais Baltijos jūros regionas taps specialia kontrolės zona, ku-rioje pagal ES direktyvas leistinas sieros kiekis laivų degaluose turės būti sumažintas dešimteriopai – iki 0,1 proc. Ekspertų teigimu, laivybos kompanijos bus priverstos naudo-ti arba gerokai švaresnį dyzeliną, įdiegti sudėtingus valymo fi ltrus, arba pereiti prie suskystintųjų gam-tinių dujų. Nuo kitų metų pradžios Klaipėdo-

je statomas SGD terminalas siūlys SGD perkrovos į laivus paslaugą. Iš Klaipėdos SGD terminalo dujos, perkrautos į SGD bunkeriavimo laivus ar mažesnius SGD dujove-žius, galės keliauti į Švediją, Lenkiją, Latviją, Estiją ir ypač – Suomiją, kur matyti augantis SGD poreikis. R. Masiulis neatmeta galimybės ateityje ir patiems teikti bunkeriavi-mo paslaugas. Tai, anot jo, priklau-sys nuo šios paslaugos poreikio. SGD perkrovus į autodujovežius

Klaipėdoje, būtų galima bunkeriuo-ti laivus Klaipėdos, Ventspilio, Rygos ir kituose uostuose. Norint sukurti SGD bunkeriavimo infrastruktūrą, būtinos mobilios SGD talpyklos, SGD bunkeriavimo autodujovežiai arba SGD bunkeriavimo barža.

Parengiamiesiems darbams – ES paramaParengiamiesiems SGD infrastruk-tūros plėtros darbams „Klaipėdos nafta“ gavo ES fi nansavimą. Projek-tavimo ir kiti inžineriniai darbai, dar-bo saugos ir aplinkosaugos tyrimai kainuos apie 300 tūkst. eurų, pusę jų fi nansuos Europos Sąjunga.„Tai, jog Europos Sąjunga remia kon-krečius SGD infrastruktūros plėtros darbus, rodo, jog AB „Klaipėdos naf-ta“, planuodama naujas paslaugas, eina Europos Sąjungos ilgalaikę strategiją atitinkančiu keliu“, – džiau-giasi „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.Europos Sąjunga remia SGD inf-rastruktūros plėtrą visame regione, siekdama sukurti SGD bunkeriavimo infrastruktūros ir antžeminių paskirs-tymo į autodujovežius stočių tinklą. Tikimasi, jog AB „Klaipėdos nafta“ plė-tojamas SGD terminalas Klaipėdoje bus vienas esminių tokios infrastruk-tūros elementų. Tam būtini tam tikri papildomi SGD infrastruktūros spren-diniai, kurie leistų priimti SGD sausu-moje ir perkrauti į autodujovežius.

SGD perkrovos į autodujovežius schema

Regione auga SGD vartojimas sausumoje

Potencialus SGD poreikis: vietinis slėgimas kurui

info

info

info

* 600 km – maksimalus ekonomiškai pagrįstas SGD transportavimo autodujovežiais atstumasŠaltinis: potencialių rinkos dalyvių apklausa

600 km

4 AB „Klaipėdos nafta” Burių 19, A.d. 81 LT-91003 Klaipėda Tel. 8 46 391772 www.oil.lt ISSN 2029-8897info@sgd.lt Tiražas 15 000

Šiame leidinyje publikuojama informacija priklauso AB „Klaipėdos nafta“. Dėl informacijos kopijavimo, dauginimo ir platinimo kreiptis į leidėją.

Netrukus pradėsiančiame veikti Klaipėdos SGD ter-minale lankėsi Jungtinės Karalystės Portlando uosto vadovai. Susipažinę su sklandžiai įgyvendinamu projektu, uosto atstovai do-mėjosi galimybėmis ateityje perimti sukauptą patirtį. Svečiuose lankėsi Portlando uosto vykdomasis direk-torius Steve’as Daviesas ir kompanijos „Langham Industries Limited“, valdan-čios Portlando uostą, gene-ralinis direktorius Johnas Christopheris.

Koks pagrindinis jūsų vizito sta-tomame SGD terminale tikslas?Nuo tada, kai kariuomenė paliko Portlando uostą, mes daug dirbame norėdami jį prikelti naujam gyveni-mui, stengiamės pritraukti įvairiausių projektų ir ieškome naujų galimybių. Kalbant apie dujų projektus, Portlan-do uostas yra labai geroje pozicijoje. Nors dar nesame susidūrę su dujų

verslu, mus tai labai domina. Norime pamatyti, ką ir kaip jūs darote savo uoste, ir galbūt ką nors pritaikyti Por-tlande. Taip pat ieškome bendradar-biavimo galimybių.

Kokie pirmieji jūsų įspūdžiai?Manome, kad tai geras ir įdomus projektas, ypač kalbant apie ener-getinę nepriklausomybę. Idėja perdirbti dujas pačiame laive ir taip padaryti jas lengvai transportuoja-mas aktuali Portlando uostui, nes jis įsikūręs strategiškai geroje vie-toje. Tiesa, tai labai saugoma vieta ir kol kas nesame tikri, ar tokiam dujų projektui būtų įmanoma gau-ti leidimus. Todėl ir esame čia, kad pasisemtume patirties iš šio projek-to įgyvendintojų, kartu atrastume galimybių tiek plėtoti infrastruktūrą pas save, tiek bendradarbiaudami su Klaipėda.

Galbūt diskutavote apie galimus bendrus mažesnio masto pro-jektus?Taip, kalbėjome apie SGD trans-portavimą. Be abejonės, ateityje griežtėsiantys taršos reikalavimai dar labiau skatins naudoti SGD kaip kurą, tačiau tam visų pirma turės būti sukurta infrastruktūra. Kol ne-bus išplėtota SGD kuro tiekimo inf-

rastruktūra, tol laivų gamintojai ne-gamins SGD pritaikytų laivų, o laivai nesirinks SGD kaip kuro.Europos Sąjunga įvertino, kad Port-lando uostas yra bene tinkamiau-sioje vietoje, kur galėtų būti įreng-tos SGD pripildymo stotys, todėl tai gali būti viena iš bendradarbiavimo su Klaipėda galimybių. Šiuo metu jau statome specialias prieplaukas. Uostas yra arti kitų svarbių uostų, taip pat ir Prancūzijos. Be to, vien Anglijos kanalu kasdien praplaukia daugybė laivų, tad turime neabejo-tiną geografinį pranašumą.

Koks yra Portlando uosto išskir-tinumas? Tai yra klestintis komercinis uostas Pietų Anglijoje su ypač gerai išvys-tyta molų sistema. Be to, tai vienas iš nedaugelio giliavandenių uostų Pietų Anglijoje. Vien vidinis uostas yra maždaug 100 hektarų ploto, o išorinis – dar apie 1300 hektarų. Kaip jau minėjau, jis yra strategiškai geroje vietoje, pro kurią kasdien praplaukia maždaug 300 laivų. Kalbant vaizdžiai, Portlandą gali-ma būtų palyginti su autostradoje esančiu paslaugų centru, kur gali-ma prisipilti kuro, susiremontuoti laivą ar pasinaudoti kitomis paslau-gomis.

Tiesa, negalime pasigirti geru susisiekimu su kitais miestais. Neturime iki uosto nutiesto ge-ležinkelio linijos, todėl niekada negalėsim užsiimti konkurencin-gu konteinerių verslu, tokiu, kokį jūs turite Klaipėdoje. Kita vertus, tai leidžia mums susikoncentruo-ti ties jūrine veikla ir paslaugomis jūriniam sektoriui. Beje, jau turi-me susitarimą iš Portlando uosto tiesti dujų liniją iki pagrindinės Didžiosios Britanijos dalies. Dujų paklausa ateityje tik augs, todėl dujų sektorius mums labai įdo-mus.Į Portlando uostą atplaukia ir krui-zinių laivų. Šiais metais iš viso jų planuojame sulaukti 26, kitąmet – apie 30. Uostas kol kas yra pajėgus priimti iki 290 metrų ilgio laivus, bet kaip tik šiuo metu ilginame prie-plauką ir jau kitą vasarą galėsime priimti iki 345 metrų ilgio laivus, tai yra didžiausius keleivinius laivus pa-saulyje.

Kokį įspūdį jums paliko Klaipė-dos jūrų uostas?Tai labai gerai suprojektuotas gilia-vandenis uostas, kuris idealiai tinka gabenti tarptautinius krovinius. Be to, esate puikiai sujungti su žemynu tiek keliais, tiek geležinkeliais.

Iš Jungtinės Karalystės atvyko pasisemti patirties

Klaipėdos uoste lankėsi Jungtinės Karalystės Portlando uosto vadovai. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Iš kairės – Johnas Christopheris Langhamas,kompanijos „Langham Industries Limited“,valdančios Portlando uostą, generalinisdirektorius, ir Steve’as Daviesas, Portlando uostovykdomasis direktorius. Algimanto Kalvaičio nuotr.