Gintautas Miliauskas, Romualdas Montvilas68

Pateikiama terminių technologijų tyrimo, šilumos ir masės mainų mokslo vys-tymo bei termoinžinerijos specialistų ruošimo Kauno technologijos universi-teto Šilumos ir atomo energetikos katedroje nuo jos įkūrimo 1922 m. Lietu-vos universiteto Technikos fakultete Vidaus degimo variklių katedros varduiki 2007 m. raidos apžvalga. Pažymėtos svarbiausios tyrimo kryptys ir jųvystymasis bei aptarti pagrindiniai rezultatai, liečiantys šildymo ir vėdinimosistemas, vandens paruošimą katilams, efektyvaus energijos vartojimo ir tau-pymo bei ekologines problemas Lietuvos įmonėse, šaldymo ir pakavimo sis-temas, šilumos ir masės mainus dvifazėse putų, plėvelių bei skysčio lašeliųsistemose. Aptartas katedros pedagoginio kolektyvo potencialas bei apibūdintatermoinžinerijos specialistų ruošimo raida.

Raktažodžiai: termoinžinerijos tyrimai, šilumos ir masės mainai, putos, gra-vitacinės plėvelės, skysčio lašeliai, termoinžinerijos specialistų ruošimas

Gintautas Miliauskas,

Romualdas Montvilas

Kauno technologijos universitetas,Šilumos ir atomo energetikos katedra,K. Donelaičio g. 20, LT-44239 KaunasEl. paštas: gimil@ktu.lt

Šiluminės technikos ir energetikos raida Kauno technologijos universiteteEvolution of Thermal Engineering at Kaunas University of TechnologyРазвитие теплотехники и теплоэнергетики в Каунасском технологическомуниверситете

Termoinžinerijos raida Šilumos ir atomo energetikoskatedroje 1922–2007 m.

ENERGETIKA. 2007. Nr. 1. P. 68–78© Lietuvos mokslų akademija, 2007© Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007

1. ĮVADAS

Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo ener-getikos katedros istorinės šaknys siekia XX a. trečiąjįdešimtmetį, kai 1922 m. kovo 4 d. Lietuvos universitetoTechnikos fakultete buvo įsteigta Vidaus degimo varik-lių katedra. Nuo 1930 m. šiluminių disciplinų dėstytojaiglaudėsi Pritaikomosios mechanikos katedroje, o 1940m. vėl tapo savarankiški atkurtoje platesnio profilio Ši-luminių variklių katedroje. 1962 m. pastaroji tapo Šilu-minės energetikos katedra, o nuo 1995 m. gyvuoja kaipŠilumos ir atomo energetikos katedra. Aiškiai matyti,kad katedros pavadinimų kaita atspindi Lietuvos energe-tikos potencialo vystymąsi ir rodo, jog ruošiant termoin-žinerijos specialistus katedros prioritetu buvo Lietuvosporeikiai. 2007 metais kaip niekad gausu mūsų katedraisvarbių jubiliejų. Šiuo aspektu trumpai ir apžvelgsimemokslinių tyrimų bei termoinžinerijos specialistų ruoši-mo Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomokatedroje istorinę raidą.

Šis straipsnis skiriamas Kauno technologijos univer-siteto Šilumos ir atomo energetikos katedros 85-mečiui,jos vedėjų doc. Nikalojaus Milenskio ir doc. Jurgio Jan-kausko 100-osioms gimimo metinėms, prof. Gajaus Sa-turnino Gimbučio 75-osioms gimimo metinėms, prof. Jo-no Gylio ir prof. Stasio Šinkūno 60-mečiams bei ilga-mečio katedros docento Vinco Vasiliausko 70-mečiui pa-žymėti.

2. TERMOINŽINERIJOS TYRIMAI

Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo ener-getikos katedra turi gilias su termoinžinerija susijusiųproblemų tyrimų tradicijas. Jau nuo pirmųjų katedrosgyvavimo metų katedros darbuotojai buvo aktyvūs moks-lininkai, savo darbuose gvildeno neseniai Nepriklauso-mybę atkūrusiai Lietuvai aktualias hidrologinių išteklių,laivininkystės, vietinių išteklių panaudojimo energetikojeir transporte problemas, vykdė tuometinės pramonės įmo-nėse esančių katilų ir turbinų bandymus [1–7] ir kt.

Termoinžinerijos raida Šilumos ir atomo energetikos katedroje 1922–2007 m. 69

Nesvetima buvo ir bendresnio pobūdžio problematika,susijusi su teoriniais džiovinimo procesų tyrimais, su nau-jienomis statybinių medžiagų srityje, su dirbtiniu šalčiuar kuro išteklių pasaulinės krizės vertinimu ir jos išven-gimo perspektyva [8–10]. Pagal ikikariniu laikotarpiu at-liktų mokslinių tyrimų rezultatus publikuota per 30straipsnių [11]. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu pub-likuotas tik vienas straipsnis [7], taigi moksliniai tyrimaipraktiškai nebuvo vykdomi. Po karo katedroje pradėjodirbti nauja darbuotojų karta. Atsižvelgiant į pokario me-tais buvusį pigių statybinių medžiagų poreikį, doc. N. Mi-lenskio iniciatyva katedroje išvystyta vietinių medžiagų(molio, šiaudų, spalių, šlako, kalkių, medžio pjuvenųbei šių medžiagų mišinių) termoizoliacinių savybių tyri-mų kryptis [12, 13]. Daug dėmesio buvo skiriama Lie-tuvos pramonės ir energetinio ūkio perspektyvinei ana-lizei, taupaus kuro naudojimo ir ekologinio pobūdžioproblemų sprendimui [14, 15]. Kartu su praktiniais Lie-tuvos termoinžinerijos tyrimais palaipsniui išsivystė irįsivyravo šilumos ir masės mainų eksperimentinių ir te-

orinių tyrimų tematika. Šilumos ir atomo energetikos dar-buotojų mokslinės publikacijos, atspindinčios katedrojevykdytų tyrimų tematiką 1922–1997 m., pateiktos bib-liografinėje apžvalgoje [11].

Vienas pirmųjų katedroje šilumos mainus skysčiuose,sukūręs originalų eksperimentinį stendą, pradėjo tirti bu-vęs Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, profe-sorius Algirdas Žukauskas [16], vėliau įkūrė Fizikinių-techninių energetikos problemų (dabar Lietuvos energeti-kos) institutą ir jam daugelį metų kūrybingai vadovavo[17], o glaudžius ryšius su institutu, eidamas aukštas pa-reigas, palaikė iki pat savo tragiškos žūties. Lietuvos ener-getikos institutas praėjusiais metais atšventė garbingą 50-ties metų kūrybingos veiklos jubiliejų.

Prie katedros nuo 1961 m. veikė Pramonės šiluminiųįrenginių žinybinė laboratorija, kurią kuravo Lietuvos vy-riausioji gamybinė energetikos ir elektrifikavimo valdyba.Kiek vėliau katedroje įkurta pramonės šiluminių įrenginiųūkiskaitinė laboratorija. Katedroje buvo atliekami moksli-nio tyrimo darbai pagal įmonių užsakymus, glaudžiai ben-

dradarbiaujama su Lietuvos MA Fi-zikinių-techninių energetikos proble-mų institutu, Maskvos energetikosinstitutu ir kitomis mokslo instituci-jomis. Doc. Kazimieras Kajutis atli-ko tolygaus oro paskirstymo šildy-mo ir vėdinimų sistemų išleidimo ka-naluose tyrimą, parengė praktikaisvarbias rekomendacijas [18].Doc. Napoleonas Liutikas ir doc.Petras Švenčianas savo disertaciniuo-se darbuose, nagrinėdami šilumos irmasės mainus aukštos temperatūrossrautuose, ištyrė fizikinių savybių įta-ką konvekciniam šilumos pernešimui[19, 20]. Vadovaujant doc. NikalojuiMilenskiui ištirti vandens paruošimoelektromagnetiniu ir ultragarsiniubūdu ypatumai pramoniniams garo

1 pav. Vietinių stabilizuotų šilumos mainų gravitacinėje vandens plėvelėje apibendri-nimas: 1 – ŠAEK darbuotojų eksperimento rezultatai; 2 – skaičiavimo pagal (1)

išraišką rezultatai, ( ) 25,034,0 Pr/PrPrNu fwfMfK ⋅⋅= − ; ( ) 3

12

Nu

⋅= gMfν

λα

Prof. Algirdas ŽukauskasDoc. Nikalojus Milenskis Prof. Gajus Saturninas Gimbutis

Gintautas Miliauskas, Romualdas Montvilas70

katilams. Vyr. dėst. Jonas Garbaravičius, doc. KazimierasKajutis, doc. Algimantas Pranskūnas, doc. V. Krukonis irdoc. Romualdas Makaveckas tyrė efektyvaus energijos var-tojimo ir taupymo problemas Lietuvos rajoninėse katili-nėse, šilumos tinkluose, cukraus fabrikuose, kitose Lietu-vos įmonėse [21]. Vadovaujant doc. Petrui Švenčianuiilgą laiką tirti azoto oksidų susidarymo mažinimo būdainaudojant dūmų recirkuliaciją ir vandens įpurškimą. Jamvadovaujant daktaro disertacijas apgynė prof. GintautasMiliauskas, doc. Kęstutis Buinevičiaus, doc. Arvydas Ado-mavičius, doc. Juozas Gudzinskas ir doc. Valdas Lukoše-vičiaus [22–25]. Vadovaujant doc. K. Buinevičiui, dakta-ro disertaciją apgynė doc. Egidijus Puida [26, 27] ir pa-laipsniui tyrimai ekologine tematika buvo praplėsti į atsi-naujinančių energijos šaltinių panaudojimo bei atsinauji-nančios energijos technologijų pritaikymo šiluminei beielektros energijai sritį. Atliekami įvairūs skaičiavimai at-sinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo srityje, daly-vaujama kartu su užsienio partneriais vykdomuose šia te-ma tarptautiniuose projektuose.

Įgavęs šilumos ir masės pernešimo procesų terminėsetechnologijose mokslinio tyrimo įgūdžius aspirantūros stu-dijose ir sėkmingai apgynęs dak-taro disertaciją [28], prof.G. S. Gimbutis katedroje pradė-jo tyrimus dvifazių srautų srity-je. Šilumos ir impulso pernešimotyrimus gravitacinės skysčio plė-velės sistemose profesorius api-bendrino monografijoje „Šilumosmainai esant gravitaciniam skys-čio plėvelės tekėjimui“ [29]. Jamvadovaujant daktaro disertacijasparengė ir sėkmingai apgynėdoc. Vincas Vasiliauskas, dr. Vla-das Šapola, prof. Stasys Šinkū-nas ir dr. Stasys Dobrovolskis[30–33]. Impulso ir šilumos per-nešimo procesų fundamentalūstyrimai tekant gravitacinei turbu-

lentinei skysčio plėvelei (1 pav.) apibendrinti nauja per-nešimo procesų panašumo kriterine lygtimi:

( )

25,034,016,0

PrPr

Pr4,0Re165,0

⋅⋅−⋅=

w

fffMfNu . (1)

Prof. Algirdo Žukausko ir prof. Gajaus SaturninoGimbučio darbuose išvystytos idėjos sudarė prielaidasšilumos ir atomo energetikos katedroje susiformuoti pla-čiai šilumos ir masės mainų dvifazių srautų sistemosetyrimo krypčiai, kurios vaisingą plėtrą lėmė eksperimen-tinių ir fundamentinių darbų darni sintezė. Vykdomi ši-lumos ir masės mainų tyrimai apima svarbiausias dvifa-zių sistemų tyrimo sritis: putų, skysčio plėvelių bei iš-purkšto skysčio sistemas. Impulso ir šilumos pernešimodėsningumus dvifaziuose putų srautuose ir gravitacinėseskysčio plėvelėse tiria prof. J. Gylio ir prof. S. Šinkūnovadovaujama „Dvifazių srautų termohidrodinamikos“mokslo grupė. Gravitacinės skysčio plėvelės šilumos mai-nai ir hidrodinamika eksperimentiškai ištirti esant ne tikstabilizuotam jos tekėjimui, bet ir pradiniame stabiliza-cijos ruože. Atlikus termohidromechaninių pernešimo pro-

2 pav. Koridorinio vamzdžių pluošto (1,5 × 1,5) šilumos mainų intensyvumo priklauso-mybė nuo Reg, kai putų tūrinis srautinis dujingumas β = 0,996, 0,997 ir 0,998

Prof. Jonas Gylys Prof. Stasys Šinkūnas Doc. Petras Švenčianas

,

,,

Termoinžinerijos raida Šilumos ir atomo energetikos katedroje 1922–2007 m. 71

cesų analitinius tyrimus gravitacinės skysčio plėvelės sis-temose, sukurta metodika impulso ir šilumos pernešimoprocesų laminarinėje, tekančioje vertikalaus vamzdžio pa-viršiumi, skaičiuoti. Metodika leidžia įvertinti drėkina-mojo ir šilumą atiduodančio paviršiaus kreivumą, taippat plėvelės paviršiaus ir aplinkos šilumos mainus. Im-pulso ir šilumos pernešimo dėsningumai nustatyti ne tikplėvelei tekant vertikaliu paviršiumi, bet ir jai lamina-riškai aptekant horizontalių vamzdžių eilę [34–36]. Šilu-mos mainai tarp įkaitusių paviršių (tarp jų ir vamzdžiųpluoštų) ir dvifazių putų srautų tiriami siekiant nustatytiproceso dėsningumus, būtinus sudarant matematinį šilu-mos mainų modelį bei kuriant modernius ekonomiškusnaujos kartos putų šilumokaičius, kurie pasižymėtų kom-paktiškumu, paprasta ir saugia eksploatacija bei užtik-rintų didelį šilumos mainų intensyvumą. Tokie šilumo-kaičiai pasižymi pagrindiniais dvifazių srautų privalu-mais – mažomis energetinėmis ir šilumnešio medžiagi-nėmis sąnaudomis bei plačiu šilumos mainų intensyvu-mo reguliavimo diapazonu, matmenys yra mažesni neiįprastinių šilumos mainų aparatų, todėl yra plačios jųtaikymo galimybės. Šia tematika padaryta 10 išradimų.Išradimas „Terminis nutekamojo vandens nukenksmini-mo metodas“ užpatentuotas JAV, Vokietijoje, DidžiojojeBritanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir Rusijoje. Nusta-tyti šilumos atidavimo dėsningumai putų srautui apte-kant horizontalų vamzdžių pluoštą, įvertinta putų srautoir drenažo krypties įtaka šilumos pernešimo intensyvu-mui bei ištirti termohidromechaninių pernešimo procesųdėsningumai gravitacinėje skysčio plėvelėje [37–40]. Ši-lumos ir atomo energetikos katedroje vykdomi eksperi-mentiniai įvairių vamzdžių pluoštų šilumos atidavimo sta-tiškai stabilių putų srautui tyrimai rodo, kad netgi esantlaminariniam tekėjimo režimui, vamzdžių pluošto šilu-mos mainų intensyvumas statiškai stabilių putų srauteyra dešimtis ir net šimtus kartų didesnis negu dujų (oro)sraute (2 pav.). Eksperimentinio tyrimo rezultatai api-bendrinti kriterine lygtimi, nusakančia priklausomybę tarpputų srauto Nuselto skaičiaus (Nuf) ir putų srauto dujųReinoldso skaičiaus (Reg) bei putų dujingumo (β):

mg

n ReβcfNu ⋅⋅= . (2)

Koeficientų c, n ir m reikšmės priklauso nuo vamz-džių pluošto tipo, nuo vamzdžio padėties pluošte, nuodvifazio srauto krypties, taip pat nuo to, ar skaičiuoja-mas kiekvieno vamzdžio šilumos atidavimas atskirai, arvidutinis viso pluošto. Vamzdžių pluoštų šilumos mai-nus vienfaziuose dujų ar skysčio srautuose aprašantysdėsningumai negali būti tiesiogiai taikomi dvifazio putųsrauto atveju. Pavyzdžiui, skirtingai negu vienfazio ši-lumnešio atveju, intensyviausi šilumos mainai vyksta putųsrautui aptekant ne tolesnius, o pirmuosius pluošto vamz-delius. Be to, lyginant šachmatinio ir koridorinio vamz-džių pluoštų vamzdžių šilumos atidavimą kylančiame sta-tiškai stabilių putų sraute, nustatyta, kad, esant mažiemssrauto greičiams (Reg = 190 – 300), koridorinio pluoštovamzdžių aušinimas yra geresnis negu šachmatinio pluoš-

to, o esant didesniems srauto greičiams (Reg = 300 –440), intensyvesni šachmatinio pluošto šilumos mainai.Prof. J. Gyliui vadovaujant daktaro disertacijas parengėir apgynė dr. Rimantas Kumpis, dr. Evaldas Bubelis,lektorius dr. Mindaugas Jakubčionis, v. m. d., dr. TadasŽdankus [41–44], kūrybingai dirba doktorantai Anton Be-lousov ir Jūratė Pociūtė-Kaminskė bei doc. Arvydui Ado-mavičiui vadovaujant doktorantas Viktor Ognerubov. Va-dovaujant prof. S. Šinkūnui daktaro disertaciją parengėir apgynė dr. Robertas Poškas [45], daktaro disertacijąbaigia rengti Kauno kolegijos dėstytojas Algimantas Kie-la, kūrybingai dirba doktorantai Irena Gimbutytė, Vid-mantas Giedraitis ir Mindaugas Venskus.

3 pav. Vandens lašelių paviršiaus temperatūros kitimas juos šil-dant laidumu (a) ir išpurkšto skysčio terminės būsenos kitimouniversalioji kreivė (b).Kraštinės sąlygos: a) pusiausviro garavimo temperatūros eks-perimentinio tyrimo rezultatai: (1, 2) C. Downing, (3, 4)M. Apasev ir R. Malov, (5) G. Langstrof, (6, 7) W. Ranz irW. Marschal; (8) skaitinio tyrimo rezultatai; sauso oro tempe-ratūra K: (5, 7, 9, 14) 293, (6, 10, 15) 313, (2) 400, (11, 16)405, (4) 413, (3, 12, 17) 463, (1, 13, 18) 600. b) išpurkštasskystis: (1) n-heksanas, (2) n-heptanas, (3) n-dekanas, (4) van-duo; (5) universalioji kreivė

Gintautas Miliauskas, Romualdas Montvilas72

Šilumos ir masės pernešimo procesų sąveiką dvifa-zėse dujų–skysčio lašelių sistemose tiria prof. G. Mi-liausko vadovaujama „Šilumos ir masės pernešimo pro-cesų tyrimo spinduliuojančiose sistemose“ mokslo gru-pė. Sudaryta originali kombinuoto analitinio–skaitinio ty-rimo metodika, atsižvelgianti į spektrinės spinduliuotėsselektyvumo, Stefano hidrodinaminio srauto bei Knud-seno sluoksnio įtaką šilumos ir masės pernešimo nesta-cionariųjų procesų intensyvumui [46–50]. Nustatyta ši-lumos ir masės mainų kraštinių sąlygų lemiama įtakapernešimo procesų sąveikos ypatumams, išryškinta laše-lių fazinių virsmų ir šilimo dėsningumų juos šildant lai-dumu svarba išpurkšto skysčio terminės būsenos kitimodeterminavimui. Įrodyta, jog išpurškiamo skysčio termi-nės būsenos kitimą nestacionariųjų fazinių virsmųmetu vienareikšmiškai nusako nedimensinis parametras,išreikštas pradinės skysčio temperatūros ir jo pusiausvi-ro garavimo temperatūros lašelius šildant laidu-mu

leRRR TTT ,,0,0, /= santykiu: kai 10, <RT , išpurkštasskystis garuodamas šils, kai 10, >RT , išpurkštas skystisgaruodamas auš (3 pav. a). Lašelių terminės būsenos kiti-mas juos šildant laidumu aprašytas universaliąja kreive,nusakančia normuotos lašelių paviršiaus temperatūros

( ) ( ) ( )( ) ( )01

0

RR

RRR TT

ToFToFT−−

= (3)

dinamiką Furje kriterijų eFoFooF /= santykiu išreikš-

tame nestacionariųjų šilumos ir masės pernešimo proce-sų trukmės 0–1 mastelyje (3 pav. b). Sistemingi šilumosir masės pernešimo procesų sąveikos lašelių sistemosetyrimai apima nuoseklų lašelio gyvavimo ciklą:

0 – Foko – Foe – Fop. (4)

Foko; Foe ir Fop atitinkamai atspindi kondensacijos irnestacionariojo garavimo procesų bei lašelio egzistavi-mo trukmes. Priklausomai nuo kraštinių šilumos ir ma-sės mainų sąlygų universalaus laiko kitimo (4) grandi-nėje atskirų grandžių gali nebūti, jų reikšmingumas galikisti, gali atsirasti specifinius reiškinius apibrėžiantys lai-ko momentai. Skystį išpurškiant į sausas dujas ir visais„karšto“ skysčio atvejais garo kondensacija lašelių pa-viršiuje yra negalima: Foko = 0. Daugiakomponenčio skys-čio purškimo technologijose (skystojo kuro deginimas,džiovinimas purškimu ir t. t.) gali egzistuoti tarpiniaiFosp,1, nusakantys kietosios frakcijos išsiskyrimą tirpa-luose, kieto apvalkalo formavimąsi lašelio paviršiuje, per-ėjimą į sprogų garavimo režimą ir kitus specifinius reiš-kinius. Minėtų ir kitų reiškinių pradžią apibrėžiantysFosp,1 laiko momentai gali įsiterpti į bet kurią (4) gran-dį. Priklausomai nuo reiškinio specifikos Fosp,1 (4) gran-dinę gali nutraukti, gali sudaryti sąlygas naujų (4) tipograndinių susiformavimui ar netgi įvesti į ją specifinioreiškinio pabaigos Fosp,2 momentus. Prof. G. Miliauskuivadovaujant daktaro disertacijas parengė ir apgynė doc.Romualdas Montvilas, dr. Vaidotas Šabanas, dr. ValdasGarmus ir dr. Ramūnas Bankauskas [51–54], kūrybingai

dirba doktorantė Viktorija Sankauskaitė. Vadovaujant doc.R. Montvilui šilumos ir masės mainus lašelių sistemosetiria doktorantas Giedrius Miliauskas.

1973–2002 m. Šilumos ir atomo energetikos katedrosmokslinių tyrimų dvifazėse sistemose rezultatai apiben-drinti darbų cikle „Impulso, šilumos ir masės pernešimoprocesai termotechnologiniuose įrenginiuose“ (prof. J. Gy-lys, prof. G. Miliauskas ir prof. S. Šinkūnas), kuris įver-tintas 2002 metų Lietuvos mokslo valstybine premija.

Vadovaujant prof. Gajui Saturninui Gimbučiui ilgą lai-ką buvo kūrybingai bendradarbiaujama su Alytaus šaldytu-vų gamykla tiriant ir gerinant šaldytuvų energetinius rodik-lius. Šiuo metu produktyviai dirba prof. Vytautas Dagilis irjo mokiniai dr. Algimantas Balčius ir dr. Liutauras Vaitkus,vykdydami naujų buitinių šaldytuvų ir jiems skirtų šilumo-kaičių tyrimą bei jų optimizavimą [55–57]. Maisto pramo-nės ir pakavimo įrenginių termomechaninės sistemos tiria-mos vadovaujant prof. Lionginui Paulauskui [58].

Prof. J. Gylio iniciatyva įkurtas universitetinis Ener-getikos technologijų institutas, kuriame sėkmingai dirbakatedros darbuotojai doc. Arvydas Adomavičius ir doc.Stanislovas Žiedelis, v. m. d., dr. Tadas Ždankus, dokto-rantai Viktor Ognerubov bei Anton Belousov, spręsdamisvarbias Lietuvos energetikos vystymo problemas. 2003–2004 m. buvo perengta studija, kurioje pirmą kartą pa-grįstas naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje da-bartinės Ignalinos AE bazėje idėja. Studijoje parodyta,kad 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos AE antrąjįreaktorių, Lietuvoje susidarys elektros energijos stygiusir šalis iš elektros eksportuotojos taps importuotoja.Kompensuojant branduolinėje jėgainėje gamintos elek-tros energijos praradimą dvigubai padidės gamtinių dujųsuvartojimas šiluminėse jėgainėse ir ženkliai padidės ša-lies energetinio ūkio priklausomybė nuo vienintelio pir-minės energijos (gamtinių dujų ir naftos) importo šalti-nio, paaštrės ekologinės problemos. Todėl Lietuvai rei-kia statyti naujus elektrą generuojančius pajėgumus. Pa-rodyta naujos atominės elektrinės statymo perspektyva.

3. TERMOINŽINERIJOS SPECIALISTŲRUOŠIMAS

Katedros gyvavimo laikotarpiu joje darbavosi per pusęšimto mokslo ir pedagoginių darbuotojų. Per savo gyva-vimo metus katedra rengė įvairių specializacijų termoin-žinerijos krypties kvalifikuotus specialistus. Šilumos iratomo energetikos katedra yra vienintelė institucija Lie-tuvoje, rengianti specialistus Lietuvos šilumos ir atomoenergetikos sektoriui. 1922–1944 m. katedra dalį inži-nierių mechanikų specializavo šiluminių variklių ir garokatilų srityje, nuo 1945 m. rengia šiluminės energetikosspecialybės diplomuotus inžinierius, 1961–1983 m. ka-tedroje buvo rengiami ir šaldytuvų bei kompresorių spe-cializacijos inžinieriai (vėliau iki 1996 m. šios sritiesspecialistai buvo rengiami kitoje katedroje), 1980–1986m. katedroje parengti 56 nacionaliniai branduolinės ener-getikos inžinieriai Ignalinos atominei elektrinei. 1986 m.,įvykus Černobylio AE avarijai, branduolinės energetikos

Termoinžinerijos raida Šilumos ir atomo energetikos katedroje 1922–2007 m. 73

specialistų rengimas nutrauktas. Lietuvai atkūrus Nepri-klausomybę ir Ignalinos AE perėjus Lietuvos jurisdikci-jai 1993 m. liepos 7 d. nutarimu Lietuvos RespublikosVyriausybė įpareigojo atnaujinti branduolinės energeti-kos specialistų rengimą Kauno technologijos universite-te. 1995–2006 m. Šilumos ir atomo energetikos katedraparengė per 60 branduolinės energetikos bakalaurų irmagistrų.

Studijuojantiems šilumos ir atomo energetikos kated-roje žinias teikia 8 profesoriai: dr. Vytautas Dagilis, ha-bil. dr. Jonas Gylys, habil. dr. Valentinas Klevas, habil.dr. Gintautas Miliauskas, habil. dr. Lionginas Paulaus-kas, habil. dr. Povilas Poškas, habil. dr. Stasys Šinkūnasir habil. dr. Eugenijus Ušpuras; 9 docentai: dr. ArvydasAdomavičius, dr. Kęstutis Buinevičius, dr. Juozas Gu-dzinskas, dr. Valdas Lukoševičius, dr. Romualdas Mont-vilas, dr. Egidijus Puida, dr. Antanas Rimantas Sudintas,dr. Vincas Vasiliauskas ir dr. Stanislovas Žiedelis; tryslektoriai: dr. Algimantas Balčius, dr. Mindaugas Jakub-čionis ir dr. Liutauras Vaitkus. Visas pedagoginis perso-nalas turi mokslinius laipsnius. Atskirai pažymėtina šie-met savo 70-metį švęsiančio doc. Vinco Vasiliausko ak-tyvi pedagoginė veikla – tai šaldymo specialistų ruoši-mo katedroje pradininkas ir pagrindinis su šaldymu su-sijusių specializacijų dėstytojas, vienas žinomiausių me-todininkų katedroje, parašęs ir paskelbęs vadovėlius „Šal-dytuvai“ (2003) ir „Šaldymo sistemos“ (2005) bei mo-komąsias knygas „Konservavimas šalčiu“ (1991), „Šal-dymo procesų skaičiavimai“ (2002), „Šaldymo įrenginiųmontavimas ir remontas“ (2003), „Šaldymo procesų iraparatų skaičiavimas“ (2006), yra katedroje parengto„Aiškinamojo šiluminės ir branduolinės technikos termi-nų žodyno“ (2004) bendraautoris. Doc. Napoleonas Liu-tikas ir doc. Juozas Gudzinskas, pateikę savo parengtą„Termohidromechanikos“ vadovėlį Lietuvos studijų ko-kybės vertinimo centro organizuotam konkursui, tapo lau-reatais ir buvo premijuoti.

Atsižvelgdama į esminius Lietuvos energetinio ūkiostruktūrinius pokyčius, informacinių technologijų spartųtobulėjimą bei siekdama gerinti studijų kokybę, katedraatnaujino termoinžinerijos bakalauro ir magistrų moky-

mo programas, įvedė naujas specializacijas, iš esmės per-tvarkė vedamus modulius ir įvedė naujus. Čia reikiapažymėti Lietuvos energetikos instituto profesorių Povi-lo Poško, Eugenijaus Ušpuro, Valentino Klevo, AlgirdoKaliatkos bei kt. reikšmingą paramą.

Svarbu tai, jog katedrai vadovavo žymūs mokslinin-kai ir pedagogai, kurie kolektyvo interesus laikė svares-niais už savuosius ir lėmė gilių tradicijų, besiremiančiųtarpusavio supratimu ir pagarba, bendro tikslo siekimuir tarpusavio pagalba, susiformavimą katedroje. Katedrosdarbuotojams ir jos auklėtiniams savaime suprantama irpriimtina tapo „šilumininko“ garbės samprata, neatsieja-mai susijusi su šilumininkų „tėvo“ doc. Nikalojaus Mi-lenskio vardu ir perduodama iš kartos į kartą.

Iki 1926 m. katedrai vadovavo doc. Vladas Aglins-kas (1878–1926). Jis buvo 1906 m. baigęs Maskvostechnikos aukštąją mokyklą, dėstė garo mašinų ir garokatilų kursus. Nuo 1926 iki 1930 m. katedrai vadovavoprof. Vasaris Gorodeckis (1873–1940). Jis buvo 1898 m.baigęs Charkovo technologijos institutą, dėstė techninėstermodinamikos, mechaninės šilumos teorijos, garo kati-lų bei garo mašinų ir vidaus degimo variklių kursus.1935 m. paskelbė pirmąjį termodinamikos vadovėlį lie-tuvių kalba. 1940 m. vėl savarankiška tapusios Šilumi-nių variklių katedros vedėjas buvo prof. Tadas Šulcas(1881–1940), aktyvus mokslininkas, parašęs straipsnius„Dirbtinis šaltis ir dirbtinis ledas“ (1932), „Laivų staty-bos plėtotės trumpa istorija“ ir „Marijampolės cukrausfabriko ir jo garo katilų ir turbinų bandymas“ (1933),knygą „Laivų statyba“ (1938) ir kt.

1941–1944 m. katedrai vadovavo doc. dr. Jurgis Jan-kauskas. Jis gimė 1907 m. Petrapilyje, 1930 m. baigėVytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą, dirboPritaikomosios mechanikos katedroje jaunesniuoju ir vy-resniuoju laborantu, apgynė doktoratą ir tapo docentu.Šiluminių variklių katedroje dėstė techninę termodina-miką, vidaus degimo variklius, braižomąją geometriją,1944 m. pasitraukė į Vakarus, Miuncheno amatų mo-kykloje dėstė automechaniką ir vairavimą. 1948 m. iš-vyko į JAV. Duomenų apie vėlesnę jo veiklą neturima.Nuo 1944 iki 1950 m. katedrai vadovavo doc. Vladimi-

ras Šibanovas (1890–1963). Dėstė šilumos mai-nų, garo katilų bei džio-vyklų kursus, paskelbė ke-liolika mokslinių straips-nių, 1937 m. – knygą„Džiovinimo procesų sta-tika ir dinamika“.

Beveik ketvirtį amžiaus,nuo 1950 iki 1974 m., ka-tedrai vadovavo vienas išKauno politechnikos insti-tuto, kaip savarankiškosaukštosios mokyklos, kūrė-jų doc. Nikalojus Milens-kis. Jis gimė 1907 m. rug-sėjo 24 d. Marijampolėje.Doc. Vladas Aglinskas Prof. Vasaris Gorodeckis Prof. Tadas Šulcas

Gintautas Miliauskas, Romualdas Montvilas74

Kauno universitete studijavo matematiką, mokytojavo Ma-rijampolės gimnazijoje, buvo šio miesto burmistras. 1946m. įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją ir dėstė Kau-no universitete. Nuo 1948 m. – docentas, 1946–1947m. – Technologijos fakulteto prodekanas, 1947–1966 m. –Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakulteto deka-nas. Šiluminės energetikos katedroje dėstė techninės ter-modinamikos, garo mašinų, garo ir dujų turbinų kursus,daug dėmesio skyrė mokomosios bazės kūrimui bei dar-naus pedagogų kolektyvo formavimui. Doc. N. Milenskiosvarus indėlis formuojant termoinžinerijos lietuvišką ter-miniją, jam vadovaujant katedros kolektyvas parengė ir1968 m. išleido „Bendrosios šiluminės technikos“ paskai-tų konspektą, o 1974 m. ir vadovėlį. Platų moksliniųinteresų ratą rodo doc. N. Milenskio paskelbti straipsniaiapie medžiagų terminių savybių tyrimo metodus ir prie-taisus, variklių pavaras, matavimo prietaisus, skystojo ku-ro išpurškimą ir deginimą. Keldamas aukštus reikalavi-mus pedagoginiam katedros personalui, reiklus jis buvoir studentams šilumininkams: doc. N. Milenskio pasiūly-mas pasirinkti kitą specialybę, ar netgi studijas „ant kal-no“ (KKI) buvo nediskutuotinas.

Nuo 1974 iki 1985 m. katedrai vadovavo doc. dr.Petras Švenčianas. Jis jau buvo įgijęs nemažą vadova-vimo patirtį 1963–1975 m. dirbdamas neakivaizdinių irvakarinių studijų prorektoriumi Kauno politechnikos ins-titute, o nuo 1980 m. ir Mechanikos fakulteto dekanu(iki 1992 m.). Doc. P. Švenčiano rūpesčiu suprojektuo-tas ir pastatytas KTU II rūmų priestatas, o tai leidožymiai išplėsti mokomąją katedros bazę, įrengiant kurodegimo, katilų, krosnių bei kuro tiekimo mokomąsiaslaboratorijas. Katedroje organizavo kuro deginimo su mi-nimaliu išskiriamų toksogenų kiekiu mokslinio tyrimokryptį, su bendraautoriais yra paskelbęs per 80 moksli-nių straipsnių ir produktyviai ruošė mokomąją metodinęmedžiagą. Dirbdamas katedroje parašė ir išleido vado-vėlius „Biosferos apsauga šiluminėje technikoje“ (1994)ir „Kuro degimo teorijos pagrindai“ (2004), mokomą-sias knygas „Energetinio objekto mazuto ūkis“ (1992) ir„Termodinamika ir šilumos mainai“ (1994 anglų kalba),

yra vadovėlių „Šiluminė technika“ (1993) ir „Šiluminėtechnika“ (1997), mokomosios knygos „Energetinio ob-jekto dujų ūkis“ (1995) bendraautoris. Šiuo metu pensi-ninkas, palaiko glaudžius ryšius su katedra, baigia reng-ti vadovėlį techninės termodinamikos kursui. Doc. P.Švenčianas yra aistringas medžiotojas, šiam aktyviam po-ilsiui paskatinęs daugelį katedros darbuotojų.

1985–1995 m. katedrai vadovavo prof. habil. dr. Ga-jus Saturninas Gimbutis (1932–1995). Jis gimė 1932 m.liepos 12 d. Svėdasuose. 1951–1956 m. studijavo pra-monės šiluminę energetiką Kauno politechnikos institu-te, 1956–1959 m. dirbo inžinieriumi pramonėje, 1959–1961 m. – Lietuvos MA Energetikos ir elektronikos ins-tituto ir G. Kržižanovskio energetikos instituto aspiran-tas, 1963 m. apgynė daktaro, o 1985 m. habilituotodaktaro disertacijas. Dirbo Energetikos ir elektrotechni-kos institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, kartudėstė KPI. Nuo 1968 m. – docentas, nuo 1988 m. –profesorius. Tai buvo labai produktyvus mokslininkas,katedroje išvystęs naują šilumos ir impulso pernešimogravitacinėse skysčio plėvelėse tyrimų kryptį. Jis paren-gė monografiją, vienas ir su bendraautoriais paskelbėper 150 mokslinių straipsnių, parašė mokomąją knygą„Hidromechaninis šilumokaičių skaičiavimas“ (1994), subendraautoriais parašė vadovėlius „Bendroji šiluminėtechnika“ (1974), „Šilumos transformacijos pagrindai“(1993) bei „Šiluminė technika“ (1993), pastarojo vado-vėlio yra mokslinis redaktorius. Studentams vedė šilu-mos ir masės mainų, šilumos transformacijos, dvifaziųsrautų termohidrodinamikos modulius. Netikėtai anksty-va profesoriaus mirtis buvo skaudus smūgis katedrai.

1995–2004 m. katedrai vadovavo prof. habil. dr. Jo-nas Gylys. Jis gimė 1947 m. liepos 3 d. Krakėse. 1970m. baigė KPI pramonės šiluminės energetikos specialy-bę. 1970–1973 m. asistentas šiluminės energetikos ka-tedroje, 1974–1977 m. – Maskvos energetikos institutoaspirantas, 1977 m. apgynė daktaro disertaciją, 1995 m.– habilituoto daktaro disertaciją, nuo 1983 m. – docen-tas, nuo 1995 m. – profesorius. Tai plataus profiliomokslininkas, plėtojantis hidrodinamikos ir šilumos bei

masės mainų dvifazėse putų sistemose tyrimus,kuriantis terminius nuotekų ir dumblo nukenks-minimo metodus, tiriantis branduolinių reakto-rių aktyviosios zonos neuroninių procesų di-namiką bei atominių elektrinių saugos proble-mas. Jo iniciatyva katedroje pradėti ruošti ato-mo energetikos bakalaurai ir magistrai, profe-sorius kuruoja jų mokymo programas, parengėpagrindinius pirmuosius vadovėlius lietuvių kal-ba „Branduolinės inžinerijos įvadas“ (1997),„Branduolinio kuro ciklas“ (1999) ir „Bran-duolinių energetinių sistemų medžiagos“(2000). Mokslinio tyrimo rezultatus profeso-rius apibendrino monografijoje „Hidrodinami-ka, šilumos ir masės mainai statiškai stabiliųputų sistemose“ (1998), pagal juos yra paskel-bęs daugiau kaip 100 straipsnių tarptautiniuo-se mokslo leidiniuose, dviejų straipsnių moks-Doc. Vladimiras Šibanovas Doc. Vincas Vasiliauskas

Termoinžinerijos raida Šilumos ir atomo energetikos katedroje 1922–2007 m. 75

linė medžiaga apie termohidraulinius procesus dvifazėsesistemose atspindėta JAV tarptautiniame Šilumokaičių ži-nyne. Studentams veda garo ir dujų turbinų, branduoli-nių reaktorių teorijos, branduolinės technikos medžiagų,branduolinių reaktorių bei branduolinio kuro modulius.Prof. J. Gylys deramai atstovauja katedrai, aktyviai da-lyvaudamas Kauno technologijos universiteto struktūrųdarbe, Lietuvos ir užsienio organizacijų veikloje, visuo-met buvo Lietuvos išlikimo branduolinės energetikosvalstybe šalininkas, yra vienas aktyviausių naujos atomi-nės elektrinės Lietuvoje statybos šalininkų. Kryptingątikslo siekį, sveiką užsispyrimą profesoriui padeda išlai-kyti puikus Rytų kovos menų išmanymas.

Nuo 2004 m. katedrai vadovauja prof. Stasys Šinkū-nas. Jis gimė 1947 m. sausio 27 d. Utenos rajono Vyžiųkaime. 1961 m. baigęs Šeimaties septynmetę mokyklą įstojoį Kauno politechnikumą, kurį 1966 m. baigė su pagyrimu,įgydamas kelių mašinų ir įrenginių eksploatacijos ir re-monto specialybę. Metus padirbęs Švenčionių autokelių val-dyboje mechaniku, nutarė siekti aukštojo išsilavinimo. 1967m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fa-kultetą studijuoti šiluminę energetiką. Baigė su pagyrimu.Jau studijų metu išryškėjo S. Šinkūno kaip mokslininko ga-bumai, jis aktyviai įsitraukė į studentų mokslinės draugijosveiklą, besimokydamas trečiame kurse tapo instituto stu-dentų mokslinės draugijos centrinės tarybos pirmininku. Stu-dento S. Šinkūno puikų mokymąsi ir aktyvią veiklą paste-bėjo tuometinis katedros vedėjas doc. N. Milenskis, kurioiniciatyva 1972 m. S. Šinkūnas buvo paliktas dirbti kated-roje asistentu. Šiandieną, jau prabėgus 34 prof. S. Šinkūnodarbinės veiklos katedroje metams, galima tik pasidžiaugtidoc. N. Milenskio įžvalgumu parenkant personalijas ir ge-bėjimu komplektuoti darnų katedros kolektyvą. Užgrūdintamokslininko valia leido prof. S. Šinkūnui įveikti nenumaty-tus sunkius gyvenimo išbandymus, susijusius su karine tar-nyba ir dalyvavimu likviduojant avarijos Černobylio ato-minėje elektrinėje pasekmes, 1992 m. apginti daktaro di-sertaciją, tęsti intensyvius mokslinius tyrimus ir 2001 m.apginti habilitacinį darbą „Termohidrodinaminiai procesaigravitacinės skysčio plėvelės sistemose“. Profesorius stu-dentams veda taikomosios termodinamikos, termofikacijos,oro kondicionavimo sistemų bei šiluminių procesų integra-vimo ir optimizavimo modulius, aktyviai rengia mokymopriemones, nuolatos rūpinasi termoinžinerijos bakalaurų irmagistrų mokymo programų tobulinimu bei šiuolaikiško ter-moinžinerijos specialisto modelio kūrimu, plačiai atstovau-ja katedrai Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose. Pažy-mėtinas prof. S. Šinkūno siekis išlaikyti katedros tradicijasir kolektyvo vieningumą jau keletą metų besitęsiančiu irvėl naujai pradedamu gana audringos aukštojo mokslo per-tvarkos, gal ne visuomet kruopščiai pasvertos, laikotarpiu.

Dabartinis Šilumos ir atomo energetikos katedros ve-dėjas prof. Stasys Šinkūnas, 2007 m. sausio 27 d. švę-siantis savo šešiasdešimtmetį, mėgsta sakyti: „kaip bite-lės lipdykime katedros korį“. Tai aiškiai suprantami irpaprasti žodžiai, tačiau turintys gilią prasmę ir tiksliaiatspindintys prof. S. Šinkūno atsakingą požiūrį į kiek-vieną katedros narį, rodantys atsakomybę už savo spren-

dimus ir visą kolektyvą, pastarojo pasiekimus suprantantkaip visų jo narių gerovę bei sėkmę. Kiekvienas kolek-tyvas sėkmingai gyvuoti ir toliau vystytis, kaip ir medisaugti ir vešėti, gali tik turėdamas tvirtas ir sveikas šak-nis, išlaikydamas jam būdingas tradicijas ir blaiviai ver-tindamas naujai iškylančius gyvenimo iššūkius.

Šiuo metu Šilumos ir atomo energetikos katedrojeruošiami termoinžinerijos bakalaurai specializuojami ato-mo energetikos, šilumos energetikos, šaldymo inžineri-jos bei kuro inžinerijos srityse. Įgiję energetikos baka-lauro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją, ter-moinžinerijos bakalaurai gali tęsti dvejų metų studijastermoinžinerijos magistrantūroje specializuodamiesi ato-mo energetikos, šilumos energetikos, termotechnologijų,kuro inžinerijos bei atsinaujinančiųjų energijos techno-logijų srityse. Jie įgyja energetikos magistro kvalifikaci-nį laipsnį. Termoinžinerijos bakalaurai turi galimybę tęstipusantrų metų trukmės pramonės termoinžinerijos ma-gistrantūros studijas specializuodamiesi šilumos inžineri-jos, šaldymo inžinerijos bei maisto pramonės inžinerijossrityse. Jie įgyja energetikos magistro kvalifikacinį laipsnįir inžinieriaus profesinę kvalifikaciją. Termoinžinerijosmagistrai turi galimybę toliau tęsti studijas doktorantū-roje. Jungtinės KTU ir LEI Energetikos ir termoinžine-rijos (06T) doktorantūros komisijos, kuriai vadovaujaprof. J. Gylys, veikloje kartu su universiteto darbuoto-jais prof. R. Deksniu, prof. G. Miliausku, doc. R. Mont-vilu, prof. A. Nargėlu, prof. A. Navicku, prof S. Šinkūnuaktyviai dalyvauja Lietuvos energetikos instituto darbuo-tojai prof. V. Miškinis, prof. A. Pedišius, prof. M. Tamo-nis ir prof. J. Vilemas. Energetikos ir termoinžinerijostyrimai apžvelgiami kasmetinėje KTU mokslinėje kon-ferencijoje „Šilumos energetika ir technologijos“, kurio-je kartu su patyrusiais mokslininkais pranešimus akty-viai skaito LEI ir ŠAEK doktorantai, įgydami tarptauti-niams ryšiams ir disertacijų gynimui reikiamą patirtį irpasitikėjimą savimi. Konferencijos pranešimų medžiagąpamečiui skelbia LEI ir KTU. Nuo 2005 m. šios kon-ferencijos medžiaga recenzuojama redakcinės kolegijosnarių prof. Stasio Šinkūno (atsakingasis redaktorius,KTU), doc. Arvydo Adomavičiaus (KTU), dr. VytautoŽiugždos (LEI) ir nepriklausomų ekspertų. Pažymėtinadr. Vytauto Žiugždos pagalba Šilumos ir atomoenergetikos katedros darbuotojams teikiant jų moksliniusstraipsnius ISI žurnalams, rengiant medžiagą tarptauti-nėms konferencijoms bei seminarams.

Per savo darbo laikotarpį Šilumos ir atomo energe-tikos katedra jau paruošė 2965 termoinžinerijos specia-listus. Iš jų 1800 yra diplomuoti inžinieriai šiluminin-kai, 440 diplomuoti šaldytuvų ir kompresorių inžinie-riai, 515 termoinžinerijos bakalaurai, 162 termoinžineri-jos magistrai ir 48 pramonės termoinžinerijos magistrai.Per 120 katedros auklėtinių Lietuvos ir užsienio moksloinstitucijose apgynė daktaro disertacijas, o 19 auklėtiniųįgijo habilituoto daktaro diplomus ir tapo profesoriais:Algirdas Žukauskas, Algimantas Ambrazevičius, PovilasAlgimantas Sirvydas, Vytautas Makarevičius, Gajus Satur-ninas Gimbutis, Anupras Šlančiauskas, Alfonsas Skrinska,

Gintautas Miliauskas, Romualdas Montvilas76

Vytautas Nezgada, Matas Tamonis, Romanas Ulinskas,Antanas Pedišius, Vladislovas Katinas, Mečislovas Ril-vydas Drižius, Povilas Poškas, Jonas Gylys, GintautasMiliauskas, Stasys Šinkūnas, Benediktas Čėsna ir Algir-das Kaliatka.

Šilumos ir atomo energetikos katedros kolektyvas,remdamasis pirmtakų suformuotomis gero kolektyvo tra-dicijomis, turimu moksliniu įdirbiu bei potencialu, yrapasirengęs ir toliau ruošti Lietuvos energetikai ir pra-monei reikalingus aukštos kvalifikacijos termoinžinerijosspecialistus, tęsti eksperimentinius ir fundamentalius ty-rimus šioje srityje.

Lietuvos energetikos institutas ir žurnalo „Energetika“redakcinė kolegija visą katedros kolektyvą, ypač jubilia-tus, nuoširdžiai sveikina šios gražios ir brandžios sukak-ties proga, linkėdami geriausios sėkmės rengiant reikalin-gus Lietuvai energetikus ir plėtojant mokslinius tyrimus.

Gauta 2007 01 30Parengta 2007 02 28

Literatūra

1. Šulcas T. Nemuno kilpa ties Birštonu // Laisvė. Kaunas,1922. Nr. 61.

2. Шибанов В. К вопросу о длиннопламенном угле впаровозной топке // Транспорт Украины. Харьков, 1925.№ 8.

3. Gorodeckis V. Apie vietinio kuro naudojimą // Technika.Kaunas, 1930. Nr. 6. P. 319–336.

4. Jankauskas J. Suspaudimo talpumo nustatymas indikatoriųdiagramų pagalba // Technika. Kaunas, 1933. Nr. 7. P.537–546.

5. Šulcas T. Marijampolės cukraus fabriko ir jo garo katilųir turbinų bandymas // Technika. Kaunas, 1933. Nr. 7. P.313–338.

6. Šulcas T. Garo katilų sienoms nuo rūdijimo ir ugniai at-spariam apmūrinumui nuo gedimo apsaugos priemonės //Technika. Kaunas, 1935. Nr. 8. P. 263–274.

7. Jankauskas J. Įpūtimas vamzdžiu dvitakčiame variklyje //Technika. Kaunas, 1941. Nr. 10. P. 259–288.

8. Šulcas T. Kuro pasaulinis krizis ir jam išvengti perspek-tyvos // Technika. Kaunas, 1930. Nr. 6. P. 197–224.

9. Шибанов В. Статика и динамика процесса сушки //Научно-техническое издание Украины. Киев, 1937.

10. Šulcas T. Dirbtinis šaltis ir dirbtinis ledas // Kosmos. Kau-nas, 1932. Nr. 2–3. P. 57–83.

11. Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo ener-getikos katedros darbuotojų darbų bibliografija 1922–1997.Sudarytojas ir redaktorius P. Švenčianas. Kaunas: Techno-logija, 1998. 95 p.

Šilumos ir atomo energetikos katedros kolektyvas 2007 m. Iš kairės į dešinę: sėdi doc. dr. Romualdas Montvilas, vyr. laborantėRaimonda Vaitkevičienė, prof. habil. dr. Stasys Šinkūnas, administratorė Irena Gacevičiūtė, prof. habil. dr. Jonas Gylys, KTUEnergetikos technologijų instituto (ETI) vyr. laborantė Marija Šergalytė, doc. habil. dr. Vincas Vasiliauskas; stovi prof. habil.dr. Lionginas Paulauskas, doc. dr. Stanislovas Žiedelis, ETI vyr. m. d. dr. Tadas Ždankus, lekt. dr. Liutauras Vaitkus, prof. dr.Vytautas Dagilis, lekt. dr. Mindaugas Jakubčionis, lekt. dr. Algimantas Balčius, ETI j. m. d. Viktor Ognerubov, prof. habil. dr.Gintautas Miliauskas, doktorantas Giedrius Miliauskas, doc. dr. Egidijus Puida, doc. dr. Valdas Lukoševičius, doc. dr. AntanasSuditnas, prof. habil. dr. Povilas Poškas, vyr. laborantas Eimutis Jakubčionis, doc. dr. Arvydas Adomavičius, laboratorijosvedėjas Giedrius Gudiškis, doc. dr. Juozas Gudzinskas, doc. dr. Kazimieras Kajutis, doc. dr. Kęstutis Buinevičius

Termoinžinerijos raida Šilumos ir atomo energetikos katedroje 1922–2007 m. 77

12. Rudokas J. Pjaustytinių durpių panaudojimas elektrinių dujųgeneravimo įrenginiams // Lietuvos TSR MA darbai. Bserija. 1958. T. 1(13). P. 101–105.

13. Milenskis N. Statybinių ir termoizoliacinių medžiagų šilu-mos laidumo koeficientui nustatyti standartiniais metodaisklausimai // KPI darbai. 1959. T. XIII. P. 15–20.

14. Kajutis K., Zališauskas M. Pastovaus skerspjūvio oro pa-skirstymo kanalų debito koeficiento klausimu // LietuvosTSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Elektrotechnika irmechanika II. Vilnius, 1963. P. 147–152.

15. Garbaravičius J., Rudokas J. Šaldytuvo „Snaigė“ su vib-rokompresorine pavara darbo režimas // Šiluminė energe-tika. Konferencijos darbai. Vilnius, 1965. P. 10–13.

16. Жукаускас А. А. Исследование теплоотдачи цилиндра впоперечном потоке жидкости в зависимости отнаправления теплового потока / Автореферат диссер-тации на соискание ученой степени кандидата техни-ческих наук. Москва, 1953.

17. Жукаускас А. А. Конвективный перенос в теплообмен-никах. Москва: Наука, 1982. 472 с.

18. Каютис К. Исследование расчета воздухораспреде-лителей с непрерывной попутной раздачей / Авторе-ферат диссертации на соискание ученой степени канди-дата технических наук. Каунас, 1964.

19. Лютикас Н. Влияние переменных физических свойств натеплообмен плоского канала при вязкостном течениижидкости / Автореферат диссертации на соискание ученойстепени кандидата технических наук. Каунас, 1970.

20. Швенчянас П. Исследование переменных физическихсвойств потока на теплообмен при внешнем обтекании /Автореферат диссертации на соискание ученой степеникандидата технических наук. Рига, 1970.

21. Kajutis K., Krukonis V., Makaveckas R. Įmonių šilumostaupymo rezervai // Mechanika. Konferencijų medžiaga.Vilnius. P. 27–29.

22. Миляускас Г. Радиационный и сложный теплообмен всферическом объеме полупрозрачной среды / Авторе-ферат диссертации на соискание ученой степени канди-дата технических наук. Каунас, 1985.

23. Лукошявичюс В. Подавление вредных выбросов в высо-котемпературных топках газомазутных котлов путем зо-нального впрыска влаги / Автореферат диссертации насоискание ученой степени кандидата технических наук.Талин, 1987.

24. Гудзинскас И. Б. Исследование процессов гидро-динамики теплообмена в аппаратах статически устой-чивой ячеистой пены / Автореферат диссертации насоискание ученой степени кандидата технических наук.Минск, 1990.

25. Адомавичюс А. Повышение теплотехнической эффек-тивности устройств тепловой обработки материаловпутем совершенствования их гидродинамических харак-теристик / Автореферат диссертации на соискание ученойстепени кандидата технических наук. Москва, 1990.

26. Буйнявичюс К. Повышение эффективности воздействиярециркуляции дымовых газов в топку газомазутногокотла на снижение образования окислов азота /

Автореферат диссертации на соискание ученой степеникандидата технических наук. Каунас, 1985.

27. Puida E. NOx susidarymo slopinimas zonuojant dujų de-gimą / Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas, 1998.

28. Гимбутис Г. Исследование цикловых сепараторов парадля кипящих водо-водяных атомных реакторов /Автореферат диссертации на соискание ученой степеникандидата технических наук. Москва, 1963.

29. Гимбутис Г. Теплообмен при гравитационном течениипленки жидкости / Теплофизика 20. Вильнюс: Мокслас,1988. 233 с.

30. Василяускас В. Исследование трения, поля скоростейи теплообмена при турбулентном течении гравита-ционной пленки жидкости / Автореферат диссертациина соискание ученой степени кандидата техническихнаук. Каунас, 1973.

31. Шапола В. Теплоотдача к пленке жидкости при различныхспособах ее генерации на поверхности горизонтальногоцилиндра / Автореферат диссертации на соискание ученойстепени кандидата технических наук. Каунас, 1989.

32. Доброволскис С. Теплоотдача при конденсацииводяного пара на предварительно охлажденной пленкеи искусственно турбулизированной струе конденсата /Автореферат диссертации на соискание ученой степеникандидата технических наук. Каунас, 1989.

33. Шинкунас С. Трение и теплоотдача на начальном участ-ке вертикальных пленочных теплообменников / Авторе-ферат диссертации на соискание ученой степени канди-дата технических наук. Каунас, 1992.

34. Šinkūnas S. Termohidromechaniniai pernešimo procesaigravitacinės skysčio plėvelės sistemose / Habilituoto dakta-ro disertacijos santrauka. Kaunas, 2001.

35. Гимбутис Г., Василяускас В., Шинкунас С. Трение иполе скоростей при турбулентном течении гравитацион-ной пленки жидкости // Теплоэнергетика. Москва. 1973.№ 4. С. 75–77.

36. Sinkunas S. Fluid mechanics and heat transfer in filmflow down a horizontal cylinder // 3rd European ThermalSciences Conference 2000. Pisa: Edizioni ETS, 2000.Vol. 1. P. 265–268.

37. Гилис И. Исследование процессов гидродинамики итеплообмена в пеногенераторных испарителях /Автореферат диссертации на соискание ученой степеникандидата технических наук. Москва, 1977.

38. Gylys J. Hidrodinamika ir šilumos – masės mainai statiš-kai stabilių putų sistemose / Habilitacinis darbas. Kaunas,1994. 108 p.

39. Gylys J., Sinkunas S., Zdankus T. Dependence of heattransfer intensity on foam flow direction // 8th Internatio-nal Conference on Advanced Computational Methods inHeat Transfer, 2004, Advanced Computational Methods inHeat Transfer VIII. P. 243–252.

40. Gylys J., Sinkunas S., Giedraitis V. et al. Experimentalstudy of in-line tube bundle heat transfer in vertical foamflow // 9th International Conference on Advanced Com-putational Methods in Heat Transfer, 2006, Advanced Com-putational Methods in Heat Transfer IX. P. 213–220.

Gintautas Miliauskas, Romualdas Montvilas78

41. Kumpis R. Ignalinos AE skystųjų radioaktyviųjų atliekųterminio nukenksminimo tyrimas / Daktaro disertacijos san-trauka. Kaunas, 1997.

42. Bubelis E. Šilumos atidavimas putų srautui aptekant cilin-drinį paviršių bei cilindrinių paviršių eilę / Daktaro diser-tacijos santrauka. Kaunas, 1995.

43. Jakubčionis M. Šachmatinio vamzdžių pluošto šilumos ati-davimas kylančiame skersiniame putų sraute / Daktaro di-sertacija. Kaunas, 2002. 202 p.

44. Ždankus T. Šilumos mainų tyrimas besileidžiančiam dvifa-ziui srautui aptekant šachmatinį vamzdžių pluoštą / Dakta-ro disertacija. Kaunas, 2002. 112 p.

45. Poškas R. Šilumos mainai plokščiame kanale turbulenci-nės mišrios konvekcijos atveju priešingos krypties tėkmė-se / Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas, 2003.

46. Miliauskas G. Nestacionarieji pernešimo procesai spindu-liuojančiose dispersinėse sistemose / Habilitacinio darbo san-trauka. Kaunas, 2000.

47. Miliauskas G. Regularities of unsteady radiative-conductiveheat transfer in evaporating semitransparent liquid droplets// Int. J. Heat Mass Transfer. 2001. Vol. 44. P. 785–798.

48. Miliauskas G. Interaction of the transfer processes in se-mitransparent liquid droplets // Int. J. Heat Mass Transfer.2003. Vol. 46. P. 4119–4138.

49. Miliauskas G., Sabanas V. Interaction of transfer proces-ses during unsteady evaporation of water droplets // Int.J. Heat Mass Transfer. 2006. Vol. 49. P. 1–14.

50. Miliauskas G., Garmus V. Nestacionarieji šilumos ir ma-sės mainai spinduliuojančiuose dispersiniuose srautuose.5. Knudseno sluoksnio įtakos tyrimas // Energetika. 2006.Nr. 4. P. 22–30.

51. Montvilas R. Nestacionarieji radiaciniai-kondukciniai šilu-mos mainai garuojančioje pusskaidrėje sferoje / Daktaro di-sertacijos santrauka. Kaunas, 1999.

52. Šabanas V. Sąveikaujančių šilumos pernašos procesų van-dens lašuose tyrimas / Daktaro disertacija. Kaunas, 2005.

53. Bankauskas R. Skysčių lašų šilumos ir masės mainų tyri-mas / Daktaro disertacija. Kaunas, 2006.

54. Garmus V. Karšto skysčio lašelių nestacionariųjų šilumosir masės mainų tyrimas / Daktaro disertacija. Kaunas, 2005.

55. Dagilis V., Vaitkus L., Balčius A. Liquid–gas heat ex-changer for household refrigerator // International Journalof Refrigeration – Revue Internationale du Froid. 2004.Vol. 27. P. 235–241.

56. Balčius A. Rotorinio mentinio kompresoriaus kūrimas irtyrimas / Daktaro disertacija. Kaunas, 1997.

57. Vaitkus L. Sandarių šaldymo kompresorių vožtuvų sistemostyrimas ir modeliavimas / Daktaro disertacija. Kaunas, 2005.

58. Paulauskas L. Theory and Practice of Packing into films / Research report presented for habilitation. Kaunas, 2002.

Gintautas Miliauskas, Romualdas Montvilas

EVOLUTION OF THERMAL ENGINEERING AT THEDEPARTMENT OF THERMAL AND NUCLEARENGINEERING IN 1922–2007

S u m m a r yAn overview of the evolution of research in technologies andheat and mass transfer and the preparation of thermal engine-ering specialists at the Heat and Atom Energy department ofKaunas University of Technology since its establishment in1922 at the Engineering Department of Lithuanian Universityunder the name of Internal Combustion Engines Department upto the year 2007 is presented. Most significant research direc-tions and their development are presented and the main resultsrelated to heating and cooling systems, water preparation forboilers, efficient energy use and saving and packaging issues inLithuanian enterprises, heat and mass transfer in two-phase sys-tem of foam, films and liquid drops are discussed. The poten-tial of the educational group of the department is discussed andthe evolution of training thermal engineering specialist is pre-sented.

Key words: thermal engineering research, heat and masstransfer, foam, gravitational films, liquid drops, training of ther-mal engineering specialists

Гинтаутас Миляускас, Ромуалдас Монтвилас

РАЗВИТИЕ ТЕРМОИНЖЕНЕРИИ НА КАФЕДРЕТЕПЛОВОЙ И АТОМНОЙ ЭНЕРГЕТИКИВ 1922–2007 ГГ.

Р е з ю м еПриводятся история развития научных исследований потепломассообмену и термическим технологиям и подготовкаспециалистов по теплотехнике на кафедре Тепловой и атомнойэнергетики Каунасского технологического университета смомента ее образования в 1922 г. в Техническом факультетеЛитовского университета под названием кафедра Двигателейвнутреннего сгорания и до 2007 г.

Выделено развитие главных научно-исследовательскихнаправлений и отмечены основные результаты в областисистем отопления и вентиляции, котловодоподготовке, проблемэкологии и энергосберегающих технологий на предприятияхЛитвы, холодильных и упаковочных систем, процессов тепло-и массопереноса в двухфазных пенных, пленочных и жидко-капельных системах.

Рассмотрена подготовка специалистов теплотехническихспециальностей на кафедре и обсужден педагогическийпотенциал коллектива кафедры.

Ключевые слова: исследование термоинженерии, тепло- имассообмен, образование пены, гравитационные пленки,процессы в каплях жидкости, подготовка специалистов термо-инженерии