2014 m. lapkritis

Nr. 3 Leidžia: Jaunųjų žurnalistų būrelis

Adresas: Panevėžio g.53, Pumpėnai El.versija: pumpenu.pasvalys.lm.lt

El.paštas: ggrazinak@gmail.com

AŠ NORĖČIAU UŽAUGTI PASAULYJE ... 6, 9, 10, 12 klasių mokinių mintys

lietuvių kalba, mokytoja J.Bagdonienė

kuriame būtų daugiau šypsenų, laimės, meilės, džiaugsmo, kuo mažiau liūdesio, pa-

šaipų ir ligų.

kuriame visi mąstytų taip pat, kaip ir aš.

kuriame būtų daugiau taikos, supratimo, o visuomenė tave priimtų tokį, koks esi.

kuriame būtų daug šokolado J.

kuriame tolerancijos būtų ne tik lapkričio 16 d.

kuriame nebūtų benamių ir vyktų daug sporto varžybų.

kuriame žmonės gerbtų vienas kitą.

kuriame būtų taika ir kompiuteris :)

kuriame būtų vertinama ne tik žmogaus išorė, bet ir vidus, o pinigai nebūtų patys

svarbiausi. Kad mano pasaulyje niekada netrūktų šypsenų ir juoko.

kuriame būtų daug draugų ir mano pažymiai būtų geresni.

kuriame visi žmonės būtų lygūs, neskirstomi .

kuris būtų pilnas meilės.

kuriame nebūtų katastrofų ir melo.

kuriame nebūtų ligų, karo, bado ir ,aišku, lytų saldainiais.

kuriame visi būtų laimingi, padėtų vieni kitiems ir nebūtų gyvenimu nusivylusių žmo-

nių.

TOLERANCIJOS DIENAI SKIRTAS

SPECIALUS NUMERIS

KĄ DARAI, KAI TAVO NUOMONĖ SU

DRAUGAIS/ TĖVAIS/

MOKYTOJAIS VISIŠKAI NESUTAMPA?

Bandau suprasti ir surasti bendrą nuomonę.

Stengiuosi paaiškinti, ką aš galvoju, tada išklausau kitokią nuomonę. Pasitikiu tik

savimi, darau taip, kaip man geriau.

Stengiuosi su tuo susitaikyti, nes ne visų nuomonės sutampa, o bandyti kažką įrodyti

kitam, ko jis nenori girdėti, nes mano savaip, tai tas pats kas kalbėti su siena. Su tė-

vais kartais irgi būna nelengva.

Aš savo nuomonės nesistengiu ,,prikišti“ kitiems. Tiesiog kiekvienas iš mūsų galime

ją išsakyti garsiai. Reikia laiko išmokti atsižvelgti į kitų nuomones.

Pirmiausia bandau įrodyti ,,savo tiesą“, o jeigu nepavyksta, tada mėginu rasti kito-

kią išeitį.

Sutinku, kad visos nuomonės skirtingos ir nesmerkiu to žmogaus dėl kitokios nuo-

monės, nes kiek žmonių, tiek nuomonių.

Bandau suprasti ir pripažinti kitokią nuomonę. Aišku, sunku.

Visada bandau įrodyti savo tiesą, tačiau jeigu nesiseka, tiesiog susitaikau su

1. KITOKIA NUOMONĖ

KODĖL MŪSŲ MOKYKLOJE YRA TAIP MAŽAI SAVO STILIŲ

TURINČIŲ, ORIGINALIAI ATRODANČIŲ MOKINIŲ? Visi esame skirtingi.

Ne visi turi tiek drąsos išreikšti save, todėl renkasi lengviausią kelią – prisitaiko.

Visi perka rūbus iš to paties turgaus.

Neturi pinigų.

Tiesiog bijo patyčių.

Stilingų rūbų dideles kainos.

Bijo išsiskirti, nes tai gali patikti ne visiems, lengviausia yra prisitaikyti.

Savitas stilius ne visiems patinka, nes įdomią šukuoseną nėra lengva išlaikyti. O

kur dar aplinkinių dėmesys?

Mūsų mokykloje yra nedaug savo stilių turinčių mokinių. Turbūt daugelį stabdo

baimė ,,o ką pasakys kiti“?

Manau, kad dauguma žmonių yra sulaukę nemalonių pastabų ir jų noras kurti savitą

stilių, tiesiog dingo !!!

2. KITOKIA IŠVAIZDA

3. KITOKIA MUZIKA

AR GALI TAPTI GERIAUSIAIS DRAUGAIS DU SKIR-

TINGĄ MUZIKĄ MĖGSTANTYS MOKINIAI (PVZ. PO-

PSAS – DŽIAZAS). KODĖL?

Tam ir yra tolerancija.

Muzika nėra rodiklis draugystei.

Visiškai netrukdo būti gerais draugais.

Skiriasi muzikiniai skoniai, o gal sutampa požiūris į gyvenimą?

Visų nuomonės ir skoniai skirtingi.

Mano geriausio draugo ir mano muzikos stiliai taip pat skiriasi, bet mums tai visai

netrukdo.

Draugauti skirtingą muziką mėgstantys mokiniai gali kuo puikiausiai. Juk kiekvie-

nas turi teisę klausyti savo mėgstamos muzikos.

Tikrai ne nuo muzikos priklauso draugystė.

Galima bendrauti ir nesiklausant muzikos.

Kiekviename muzikos stiliuje galima rasti sau patinkančią dainą.

Žinoma! Juk muzika nėra vienintelis dalykas, kuris sieja žmonės...tai tik vienas iš

milijonų bendrų interesų.

4. KITOKS GYVENIMO BŪDAS

.KĄ GALVOJI APIE GATVĖJE GYVENANČIUS BENAMIUS?

Jiems reikėtų susirasti darbą.

Jiems šalta, jie neturi ko valgyt, neturi namų...

Ne visiems sekasi gyvenime..

Žmogus pats kaltas, kad pateko į tokią situaciją.

Man jų gaila, nes jie neturi pinigų nusipirkti drabužiams.

Gaila tokių žmonių, nes jiems labai sunku ir jie kiekvieną dieną kovoja, kad išgy-

ventų, jiems kiekviena diena yra tarsi naujas išbandymas.

Reikėtų duoti jiems šiek tiek pinigų ir nupirkti maisto.

Pykstu, kad jie patys pasirinko tokį gyvenimą. Siaubinga būti be namų.

Kelia liūdesį.

Turbūt žmonėms nepasisekė gyvenimas, ar atsitiko kokia nelaimė. Niekada nerei-

kia susidaryti nuomonės, jeigu nieko nežinai. Kartais viskas būna kitaip.

Tikrai galima susirasti darbą ir geriau gyventi, jeigu jie to nenori, tai jų pačių bė-

dos.

Dažniausia juos visi pasmerkiame. Bet juk mes nežinome jų gyvenimo istorijos...

Kai pamatau benamį, visada kyla klausimas: kodėl jis nebando keisti savo gyveni-

mo ??? Visiems duotos vienodos galimybės.

5. KITOKS AMŽIUS

TAVO POŽIŪRIS Į SENUS ŽMONES.

Su jais linksma kaip su gerais draugais.

Jie gimė anksčiau negu mes. Jie tiesiog vyresnio

amžiaus.

Seniems žmonėms reikia padėti, pagelbėti.

Seni žmonės – tai išmintis. Ypač mėgstu savo

močiutės pasakojimus apie kitokį gyvenimą, aš ją labai gerbiu ir myliu.

Jie kartais įkyrūs.

Pasenęs požiūris, visiškai kitoks mąstymas apie gyvenimą.

Visi būsime seni, jaučiu pagarbą.

Su seneliais pasijuokiame, pakalbam, aplankom.

Man labai patinka mano seneliai, aš juos gerbiu, myliu, gražiai bendrauju, padedu.

Mes labai laimingi, nes kai man sunku, jie mane palaiko, pagiria, padeda.

Senelių neturiu, bet seniems žmonėms reikia bendravimo. Kartais jiems skiriama

mažai dėmesio, laiko, todėl jie jaučiasi atstumti, palikti, vieni.

Man seni žmonės visai patinka, aš mėgstu su jais pasikalbėti, jiems padėti.

Reikia visada padėti seniems žmonėms, nes jie daug ko nebegali daryti taip ener-

gingai, kaip jauni. Galų gale patys kažkada tapsime senukais.

Aš juos gerbiu. Įdomu klausyti, kaip jie pasakoja apie karą, kaip viską išgyveno.

Seni žmonės yra daug daugiau patyrę negu šiuolaikinis jaunimas. Tikrai.

6. KITOKIA TAUTYBĖ

AR GALI VIENOJE KLASĖJE MOKYTIS SKIRTINGŲ TAUTYBIŲ/

RASIŲ VAIKAI? KODĖL ?

Gali, būtų labai įdomu bendrauti su kitos tautybės žmonėmis.

Jie skiriasi tik išvaizda.

Manau, netgi susidraugautume ir taptume geriausiais draugais.

Kartais nervina su savo klausimais, o kartais norisi pabendrauti daugiau.

Aš manau, kad tautybė negali sutrukdyti mokytis kartu. Juk mokslo rezultatų neįta-

koja mūsų apranga, išvaizda, veido bruožai.

Gali. Reikia kažko naujo mokykloje.

Gali, jei moka kalbą.

Gali, nes odos spalva, išvaizda niekada negali išskirti žmonių. Visi mes kažkuo pa-

našūs.

Gali, būtų įdomu, skirtųsi pomėgiai, viskas būtų kitaip, tiesiog būtų įdomiau!

Manau jiems prisitaikyti būtų nelengva.

Be abejonės! kitos tautybės žmonės atrodo tokie egzotiški... Tikrai būtų įdomu.

7. NEGALIĄ TURINTYS ŽMONĖS

TAVO POŽIŪRIS Į NEGALIĄ TURINČIUS ŽMONES

Žinau, kad gailėti jų nereikia, o jie ir patys to nenori.

Jie yra daug geresni už mus.

Niekuo nesiskiria nuo mūsų, tiesiog jie turi mažiau privilegijų, galimybių.

Tai žmonės, kuriems sunku gyventi.

Elkis su jais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.

Didelė pagarba už sunkią gyvenimo patirtį.

Žmonės kaip žmonės. Gaila, nes jie negalėjo pasirinkti savo likimo.

Ypač gaila mažų vaikų, jiems dar visas gyvenimas prieš akis.

Man jų gaila, nes jiems gyvenime nepasisekė.

Man sunku būti šalia jų, jaučiuosi labai keistai..Nenorėčiau jų turėti savo šeimoje.

Man jų gaila, norėčiau, kad tokių žmonių būtų kuo mažiau, man sunku į juos žiūrė-

ti, skauda širdį.

Jiems yra sunkiausia, nes jie negali vaikščioti, kalbėti, judinti rankų, kojų. Jie daug

ko negali.

Gaila, nes aš irgi galiu ten būti. Kas žino...

Man malonu bendrauti su tokiais žmonėmis, jaučiasi gerai, kai galiu jiems padėti.

Negalią turintys žmonės už mus stipresni. Jie moka kovoti su savo ligomis, karais

net jas įveikia.

Susitikusi neįgalų žmogų, labai bijau, kad savo bendravimu ar neatsargia fraze

neužgaučiau jo jausmų. Tai likimo nuskriausti žmonės, kuriuos reikia gerbti. Tai

privaloma.

Šiek tiek keista ir nejauku į juos žiūrėti...bet įdomu ir susipažinti.

Jie puikūs žmonės, turintys savo svajonių kaip ir kiekvienas iš mūsų. Labai juos

gerbiu už tai, kad nepasiduoda ir toliau gyvena. Kartais tokie žmonės būna geresni

už mus visus. Reikia jiems paspausti ranką, reikia jiems mūsų meilės, supratimo ir

šilumos...

Pradinukų piešinukai, skirti Tolerancijos dienai

5-10 klasių mokiniai su dorinio ugdymo mokytoja Gražina Janulevičiene parengė

Tolerancijos knygą

Septintokų pieštos Tolerancijos knygos

Aštuntokų sukurtos Tolerancijos knygos

Tolerancija –

tai gebėjimas

atleisti, su-

prasti kitą

žmogų, jo

veiksmus

Tolerancija – tai

gebėjimas suteikti

dėmesio tam

žmogui, kuriam

labiausiai reikia.

Tolerancija- tai,

pakanta priešingos

nuomonės , pažiū-

rų, tikėjimo, įsiti-

kinimų gerbimas.

Tolerancija –

p a k a n t a ,

p r i e š i n g o s

nuomuonės,

p a ž i ū r ų ,

tikėjimo, įsiti-

kinimų gerbi-

mas.

Tolerancijos

knyga

Tai – žmoniškumo

išdava. Mes visi

pilni silpnybių ir

paklydimų, todėl

atskleiskime vieni

kitiems visas kvai-

lystes - tai pirma-

sis gamtos dėsnis.

Tolerancija

priešingos nuomo-

nės arba įsitikini-

mų gerbimas, pa-

kanta.

Tolerancija tai:

Priešingos

nuomonės,

pažiūrų, tikėji-

mo, įsitikinimų

gerbimas.

Priešingos

nuomonės,

pažiūrų, tikėji-

mo, įsitikinimų

gerbimas.

Tolerancija tai:

Šeštokų piešiniai

TOLERANCIJOS KNYGĄ kūrė:

pradinukai ir priešmokyklinukai su savo mokytojomis;

5-12 klasių mokiniai;

mokytojos J. Bagdonienė, L. Noreikienė, J. Janulevičienė,

R. Žemaitytė, socialinė pedagogė G. Kiaunienė