Traumatizmo paplitimo analizė 2001 ndash 2013 metais Vilniuje

Visuomenėlaimėtųjeibūtųimtasiefektyviųveiksmųdidinantsaugąbuityjeirlaisvalaikiometu Pirmiausia - sumažėtų finansinė su traumomis susijusi našta tieksveikatostiekirsocialiniamesektoriujeEfektyviaitraumųprevencijaibeitarpsektori-niambendradarbiavimuišiojesrityjeorganizuotireikiažymiaidaugiauišsamesnėsin-formacijosapietraumasypatingaiapiejųpriežastisbeiaplinkybesįvykiovietąveikląįvykiometu

sudarė mirtys dėl netyčinių išorinių mirties priežasčių likusią dalį sudarė mirtys dėl savižudybių bei kitų prie-žasčių (pavyzdžiui nužudymų) Netyčinių išorinių mir-ties priežasčių struktūroje atsitiktiniai paskendimai su-darė 99 proc Per pastaruosius penkis metus transporto trau-mų bei traumų darbe skaičius lėtai bet tolygiai mažėjo Užtat didelį susirūpinimąkeliabuities ir laisva-laikiometupatiriamostraumosndashjaspatyrėtrysketvirtadaliaivisųdėltraumųligoninėsegydytųžmonių Šias traumas ypač dažnai patiria vaikai ir se-nyvo amžiaus žmonės Daugėja sporto traumųbeitraumųkuriaspatiriagriuvęsenyvižmonės 2013 m Lietuvoje dėl patirtų traumų ir apsinuo-dijimų stacionare gydėsi 52 625 ligoniai Iš viso asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 387 647 susižaloję apsinuodiję ir kitus išorinių priežasčių pada-rinius patyrę asmenys Tarp visų stacionaro ligonių gy-dytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų 48proc sudarė ligoniai gydytidėlnukritimųDaugiau nei pusė šių žmonių krito lygioje vietoje paslydę eidami ar užkliuvę 65 m ir vyresnio amžiaus žmonės dėl nukritimų stacio-nare buvo gydomi 2ndash3 kartus dažniau nei jaunesni as-menys Tarp visų stacionaro ligonių gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

Traumatizmas - sudėtinga socialinė ekono-minė bei demografinė problema Išorinės mirties prie-žastys (tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai) nusineša daug gyvybių sukelia negalią pakeičia kasdieninį gyvenimą Dėl įvairių sužalojimų nelaimingų atsitikimų smurto savižudybių visame pasaulyje kasmet miršta apie 6 mi-lijonai žmonių tai sudaro apie 9 proc visų mirčių Su-žalojimų profilaktika ir mirtingumo nuo traumų prevencija pripažinta prioritetine ES veiklos sri-timi gerinant gyventojų sveikatingumą

Europoje dėl smurto ir netyčinių sužalojimų kie-kvienais metais miršta beveik 700 tūkst (7 proc visų mirčių) ir sužalojama apie 15 mln žmonių dauguma jų ndash darbingo amžiaus Tarp Europos Sąjungos (toliau ndash ES) šalių išlieka dideli skirtumai pagal mirusių bei gydytų dėl traumų ligoninėse asmenų skaičių Lietuva ES dejapirmauja pagalmirusių nuo sužalojimų ir apsi-nuodijimų skaičių tenkantį 100 000 gyventojų (2009ndash2011 m statistiniai duomenys) Suaugusiųjų mirties priežasčių struktū-rojenelaimingiatsitikimaiirtraumos (vyrų ndash 201 proc moterų ndash 62 proc) užimatrečiąvietąpošir-diesirkraujagysliųligųbeipiktybiniųnavikųLie-tuvoje Remiantis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis 2013 m dėl išorinių mirties priežasčių mirė 3 615 žmonių (87 proc visų mirčių Lietuvoje) Daugiau nei pusę jų (554 proc)

ĮVADAS

Palyginti su ES šalimis senbuvėmis Lietuvoje registruojama 25 karto daugiaumirčių 100 000gyvnuoišoriniųpriežasčių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje pagal mirčių dalį nuo traumų ir apsinuo-dijimų Atlikus išsamią analizę nustatyta kad traumosyrapagrindinėvaikųpaaugliųirjaunųsuaugu-siųžmoniųmirtiespriežastis Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje yra maždaug 20 proc didesnis nei Vilniuje (1 pav) Nuo 2006 m mažėjęs 2009 m mir-tingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis 100 0000 gyv stabilizavosi ir išliko panašus iki 2013 m Vilniaus mies-te - apie 100100 000 gyv Lietuvoje - 122100 000 gyv

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių prie-žasčių atitinka mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skai-čių (2 pav) Nuo 2009 m jis išlieka stabilus Vilniuje - 93100 000 gyv Lietuvoje nuo 2011 m- 109100 000 gyv

2 pav Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Dėlišoriniųmirtiespriežasčiųvyraimirštadaugiaunei3kartusdažniauneimoterys (3 pav) 2013 m Lietuvoje 100 000 gyv teko 20471 vyrų ir 5178 moterų mirtys Vilniuje - 18159 vyrų ir 3835 moterų mirtys dėl išorinių priežasčių 2013 m lyginant su 2012 m moterų mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių sumažėjo vyrų ndash padidėjo

3 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausiasmirtingu-masdėl traumų išliekadarbingoamžiaus (45-64metų)gyventojųgrupėje Dažnai miršta ir jauni žmo-nės - Lietuva netenka itin daug 18-65 metų vyrų (4 pav)

4 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (5 pav)

1 MIRTINGUMAS DĖL IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ

4

Palyginti su ES šalimis senbuvėmis Lietuvoje registruojama 25 karto daugiau mirčių 100000 gyv nuo išorinių priežasčių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje pagal mirčių dalį nuo traumų ir apsinuodijimų Atlikus išsamią analizę nustatyta kad traumos yra pagrindinė vaikų paauglių ir jaunų suaugusių žmonių mirties priežastis

Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje yra maždaug 20proc didesnis nei Vilniuje (1 pav) Nuo 2006 m mažėjęs 2009 m mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis 100 0000 gyv stabilizavosi ir išliko panašus iki 2013 m Vilniaus mieste - apie 100100 000 gyv Lietuvoje - 122100 000 gyv

1 pav Mirusių dėl išorinių priežasčių asmenų skaičiaus kitimai Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 12776 12206 12194 11082 1265 13041 12462 11894 10275 10118 10193 10276 10252 Lietuva 15841 15335 15346 15022 16701 16318 16235 14961 13178 1306 12285 12247 12222

80

100

120

140

160

180

Rodi

klis

100

000

gyv

1 pav Mirusių dėl išorinių priežasčių asmenų skaičiaus kitimas Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

5

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių atitinka mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičių (2 pav) Nuo 2009 m jis išlieka stabilus Vilniuje - 93100 000 gyv Lietuvoje nuo 2011 m- 109100 000 gyv

2 pav Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta daugiau nei 3 kartus dažniau nei moterys(3 pav) 2013 m Lietuvoje 100 000 gyv teko 20471 vyrų ir 5178 moterų mirtys Vilniuje -18159 vyrų ir 3835 moterų mirtys dėl išorinių priežasčių 2013 m lyginant su 2012 m moterų mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių sumažėjo vyrų ndash padidėjo

3 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje kaimo gyventojai miršta vidutiniškai 50 procdažniau nei miesto gyventojai 2013 m 15178100 000 gyv kaime ir 10767100 000 gyv mieste (4 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 12552 11768 11561 10374 11769 1201 11348 10876 9201 9254 9277 9471 9274 Lietuva 15759 15048 14898 14479 15989 15445 15248 13997 12153 11913 10982 10915 10826

80 90

100 110 120 130 140 150 160 170

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2137 19675 19571 17481 21484 21256 21284 19342 1814 16779 16535 1702 18159 Moterys (Vilnius) 5584 5967 6041 5754 5311 6238 5187 5777 3848 4703 5047 4806 3835 Vyrai (Lietuva) 26691 25664 25575 25109 27916 26937 27266 24818 22459 21873 20253 20273 20471 Moterys (Lietuva) 6318 6292 6408 6225 6949 7122 6712 6467 5202 5514 5475 5392 5178

0 50

100 150 200 250 300

Rodi

klis

100

000

gyv

5

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių atitinka mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičių (2 pav) Nuo 2009 m jis išlieka stabilus Vilniuje - 93100 000 gyv Lietuvoje nuo 2011 m- 109100 000 gyv

2 pav Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta daugiau nei 3 kartus dažniau nei moterys(3 pav) 2013 m Lietuvoje 100 000 gyv teko 20471 vyrų ir 5178 moterų mirtys Vilniuje -18159 vyrų ir 3835 moterų mirtys dėl išorinių priežasčių 2013 m lyginant su 2012 m moterų mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių sumažėjo vyrų ndash padidėjo

3 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje kaimo gyventojai miršta vidutiniškai 50 procdažniau nei miesto gyventojai 2013 m 15178100 000 gyv kaime ir 10767100 000 gyv mieste (4 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 12552 11768 11561 10374 11769 1201 11348 10876 9201 9254 9277 9471 9274 Lietuva 15759 15048 14898 14479 15989 15445 15248 13997 12153 11913 10982 10915 10826

80 90

100 110 120 130 140 150 160 170

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2137 19675 19571 17481 21484 21256 21284 19342 1814 16779 16535 1702 18159 Moterys (Vilnius) 5584 5967 6041 5754 5311 6238 5187 5777 3848 4703 5047 4806 3835 Vyrai (Lietuva) 26691 25664 25575 25109 27916 26937 27266 24818 22459 21873 20253 20273 20471 Moterys (Lietuva) 6318 6292 6408 6225 6949 7122 6712 6467 5202 5514 5475 5392 5178

0 50

100 150 200 250 300

Rodi

klis

100

000

gyv

6

4 pav Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių asmenų skaičiaus pokyčiai Lietuvoje pagal gyvenamąją vietovę (miestas ir kaimas) 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus(45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka itin daug 18-65metų vyrų (5 pav)

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (6 pav)

6 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Miesto gyventojai 13498 12788 12803 12444 13964 13864 13521 12586 11107 10957 10651 10619 10767 Kaimo gyventojai 20579 20482 20454 20162 22153 21221 21675 19731 17341 17285 15565 1553 15178

100

150

200

250

Rodi

klis

100

000

gyv

0 50

100 150 200 250 300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 2653 2506 2143 2478 2567 256 2772 1905 2346 1495 1432 1309 1338 18-44 m 16137 15559 15363 14306 15637 14497 15218 13517 11552 11349 10221 10304 10349 45-64 m 27314 25542 25566 25431 28391 281 26605 25775 21573 2144 19715 19687 19379 65+ m 19227 19396 1953 18839 2058 20371 19429 17336 16382 16639 16644 15992 15872

Rodi

klis

100

000

gyv

0

50

100

150

200

250

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 1294 2325 1671 1735 1695 1941 1555 943 843 949 843 627 515 18-44 m 11912 11395 10695 9513 1021 10337 11242 10477 881 7388 7772 7944 8181 45-64 m 22691 19283 19709 1794 21132 2142 19339 20313 16268 17962 17421 18987 17231 65+ m 16688 17733 1929 16929 19614 20318 17213 14146 14849 14945 15784 13546 1589

Rodi

klis

100

000

gyv

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Daugiausia mirčių dėl išorinių priežasčių Vilniuje 2001-2013 m buvo sąlygota alkoholio (tarp jų ir apsinuodijimas alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių (6 pav)

6 pav Išorinių mirties priežasčių pasiskirstymas pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal prie-žastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje (8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižu-dybės nukritimai ir transporto įvykiai

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

6

4 pav Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių asmenų skaičiaus pokyčiai Lietuvoje pagal gyvenamąją vietovę (miestas ir kaimas) 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus(45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka itin daug 18-65metų vyrų (5 pav)

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (6 pav)

6 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Miesto gyventojai 13498 12788 12803 12444 13964 13864 13521 12586 11107 10957 10651 10619 10767 Kaimo gyventojai 20579 20482 20454 20162 22153 21221 21675 19731 17341 17285 15565 1553 15178

100

150

200

250

Rodi

klis

100

000

gyv

0 50

100 150 200 250 300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 2653 2506 2143 2478 2567 256 2772 1905 2346 1495 1432 1309 1338 18-44 m 16137 15559 15363 14306 15637 14497 15218 13517 11552 11349 10221 10304 10349 45-64 m 27314 25542 25566 25431 28391 281 26605 25775 21573 2144 19715 19687 19379 65+ m 19227 19396 1953 18839 2058 20371 19429 17336 16382 16639 16644 15992 15872

Rodi

klis

100

000

gyv

0

50

100

150

200

250

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 1294 2325 1671 1735 1695 1941 1555 943 843 949 843 627 515 18-44 m 11912 11395 10695 9513 1021 10337 11242 10477 881 7388 7772 7944 8181 45-64 m 22691 19283 19709 1794 21132 2142 19339 20313 16268 17962 17421 18987 17231 65+ m 16688 17733 1929 16929 19614 20318 17213 14146 14849 14945 15784 13546 1589

Rodi

klis

100

000

gyv

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal priežastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje(8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižudybės nukritimai ir transporto įvykiai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 Dėl nukritimų 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 Dėl paskendimų 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 Dėl savižudybių 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 Dėl nužudymų 086 358 0 289 199 0 0 105 0 0 105 0 0

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 Dėl nukritimų 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 Dėl paskendimų 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 Dėl savižudybių 299 36 258 512 183 338 457 22 44 204 159 309 427 Dėl nužudymų 167 149 039 202 099 103 061 079 081 051 071 055 111

0

2

4

6

8

10

12

Rodi

klis

100

000

gyv

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1901 1595 2241 1779 2115 1463 2021 1455 937 877 841 842 748 Dėl nukritimų 1969 1687 1381 1577 18 2206 155 1365 1093 607 1114 955 1563 Dėl paskendimų 1191 843 815 428 72 675 539 649 58 585 546 5 498 Dėl natūralaus šalčio poveikio 618 912 634 766 1305 1328 1348 1298 1406 1731 1137 1638 1541 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 2519 2712 2445 1779 243 2769 2246 2462 1718 1799 2228 1706 1586 Dėl savižudybių 332 3054 3079 2748 234 2116 2021 2484 2343 1956 1887 1865 2447 Dėl nužudymų 801 798 838 833 833 63 943 985 558 36 341 318 385

0 5

10 15 20 25 30 35

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 2969 289 2996 3071 3084 3189 3115 2189 1651 1399 1373 1551 1252 Dėl nukritimų 1773 1809 1666 1632 1925 2131 1989 1951 1385 1204 1409 1415 1562 Dėl paskendimų 1515 1415 125 1055 1358 1185 1379 1163 1016 1168 893 89 777 Dėl natūralaus šalčio poveikio 1036 113 898 1044 1439 1652 1701 133 1334 1551 1149 1354 1203 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1617 1585 1651 1625 173 1876 1876 1799 1346 1236 1247 1099 1083 Dėl savižudybių 5733 5772 5435 5098 4997 3961 3864 428 4358 401 4097 3733 4389 Dėl nužudymų 1298 895 1246 1055 1175 954 924 948 761 674 625 541 57

0 10 20 30 40 50 60 70

Rodi

klis

100

000

gyv

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1901 1595 2241 1779 2115 1463 2021 1455 937 877 841 842 748 Dėl nukritimų 1969 1687 1381 1577 18 2206 155 1365 1093 607 1114 955 1563 Dėl paskendimų 1191 843 815 428 72 675 539 649 58 585 546 5 498 Dėl natūralaus šalčio poveikio 618 912 634 766 1305 1328 1348 1298 1406 1731 1137 1638 1541 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 2519 2712 2445 1779 243 2769 2246 2462 1718 1799 2228 1706 1586 Dėl savižudybių 332 3054 3079 2748 234 2116 2021 2484 2343 1956 1887 1865 2447 Dėl nužudymų 801 798 838 833 833 63 943 985 558 36 341 318 385

0 5

10 15 20 25 30 35

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 2969 289 2996 3071 3084 3189 3115 2189 1651 1399 1373 1551 1252 Dėl nukritimų 1773 1809 1666 1632 1925 2131 1989 1951 1385 1204 1409 1415 1562 Dėl paskendimų 1515 1415 125 1055 1358 1185 1379 1163 1016 1168 893 89 777 Dėl natūralaus šalčio poveikio 1036 113 898 1044 1439 1652 1701 133 1334 1551 1149 1354 1203 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1617 1585 1651 1625 173 1876 1876 1799 1346 1236 1247 1099 1083 Dėl savižudybių 5733 5772 5435 5098 4997 3961 3864 428 4358 401 4097 3733 4389 Dėl nužudymų 1298 895 1246 1055 1175 954 924 948 761 674 625 541 57

0 10 20 30 40 50 60 70

Rodi

klis

100

000

gyv

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal priežastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje(8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižudybės nukritimai ir transporto įvykiai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 Dėl nukritimų 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 Dėl paskendimų 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 Dėl savižudybių 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 Dėl nužudymų 086 358 0 289 199 0 0 105 0 0 105 0 0

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 Dėl nukritimų 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 Dėl paskendimų 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 Dėl savižudybių 299 36 258 512 183 338 457 22 44 204 159 309 427 Dėl nužudymų 167 149 039 202 099 103 061 079 081 051 071 055 111

0

2

4

6

8

10

12

Rodi

klis

100

000

gyv

7

Daugiausia mirčių dėl išorinių priežasčių Vilniuje 2001-2013 m buvo sąlygota alkoholio (tarp jų ir apsinuodijimas alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių (7 pav)

7 pav Išorinių mirties priežasčių pasiskirstymas pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m

11 Transporto įvykiai

0

10

20

30

40

50

60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Dėl nukritimų 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Dėl paskendimų 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Dėl natūralaus šalčio poveikio 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Dėl savižudybių 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Dėl nužudymų 64 695 633 693 67 487 703 761 415 281 294 257 306 Nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476

Rodi

klis

100

000

gyv

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių iš-vengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai ndash trečiapagaldažnumąišorinėmirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų trau-mų yra labai didelis Vaikų ir jaunimopagrindinėišorinėmirtiespriežastisyraautotransportoįvy-kiaikuriesudaronet44procvisųmirčių Standartizuotas mirtingumas transporto įvy-kiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (11 pav) 2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietu-voje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

11 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėltransporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4kartusdažniaumirštavyraineimoterys (12 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

12 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių daž-niausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenysantrojevietojendash45-64masmenys (13 pav) Di-džiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (14 pav)

13 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

14 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymaspagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

11 Transporto įvykiai

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

Viena dažniausių išorinių mirties prie-žasčių vyresniameamžiujendash kritimaiKaulų lū-žiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių 2001-2013 m stebimas netendencingas stan-dartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (15 pav) Dėl šios priežas-ties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lie-tuvoje - 924 mirtys

15 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimųmiršta daugiau nei2 kartus dažniau neimoterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mir-

tys Vilniuje 1907 vyrų ir 774 moterų mirtys (16 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nu-kritimų padidėjo dvigubai Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenysmiršta75procdažniauneikitųamžiausgrupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtin-gumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (17 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (18 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

18 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

12 Nukritimai

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

16 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis skendimai yra trečia pagal dažnumą netyčinėišorinėmirtiespriežastis dėl kurios kasmet nuskęsta 372 000 žmonių pasaulyje Kasmet Lietuvoje paskęsta keli šimtai žmonių daugiau negu pusę skenduolių ištraukia ugniagesiai gel-bėtojai Vien 2013 m ugniagesiai gelbėtojai 478 kartus gelbėjo skendusius žmones jie ištraukė 166 skenduolius ir išgelbėjo 47 skendusius asmenis Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičius Lietuvoje ir Vilniuje nuo 2010 m mažėja (19 pav) 2013 m Lietuvoje buvo 628100 000 gyv Vilniuje - 385100 000 gyv

19 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų VyraiLietuvoje2013mskendo53kartoVilniujendash124kartodažniauneimoterys (20 pav)

20 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (21 pav)

21 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip pat didžiausias (22 pav)

22 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

13 Paskendimai

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

15

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip patdidžiausias (19 pav)

19 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

14 Sušalimai

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniuje standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio buvo trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (20 pav)

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 18-44 m 1463 135 988 951 1185 872 1077 886 925 862 76 649 491 45-64 m 1805 1739 1602 12 1819 1696 1801 1856 1217 1719 1217 1163 1343 65+ m 1198 1086 1389 1099 1087 1151 1435 75 915 991 68 958 479

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniujestandartizuo-tasmirtingumasdėlnatūralaus šalčiopoveikiobuvotrečdaliudidesnisneiLietuvoje (23 pav)

23 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlnatūralausšalčiopoveikiovyraimirš-tažymiaidažniauneimoterys (24 pav) Vyrų mir-tingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

24 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vil-niuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (25 pav) Analogiška si-tuacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (26 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus gru-pėje

25 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

26 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos prie-žiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkst apsinuodi-jusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pa-galba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio 2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alko-holio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir

14 Sušalimai

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

17

23 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkstapsinuodijusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio

0 5

10 15 20 25 30 35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 522 423 314 434 616 656 718 497 446 479 371 417 397 45-64 m 1702 202 1691 1856 2798 2831 308 25 2458 2738 204 2547 2088 65+ m 1401 1639 1197 1346 1387 221 1877 1445 1592 2036 1396 1419 1438

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (27 pav) Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčiųmirštažymiaidažniauneimoterys 2013 m dėl al-koholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (28 pav)

28 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

27 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholiosąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64mamžiausgrupėje(29 pav)

29 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsi-nuodijimųalkoholiurodiklisVilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje(829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (30 pav)

30 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo nar-kotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (31 pav)

31 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuonarkotikų sąlygotų priežasčiųmirštadažniauneimoterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (32 pav)

32 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčiųdažniausiaimirštajaunodarbingoamžiaus(18-44metų) asmenys (33 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

33 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

Visuomenėlaimėtųjeibūtųimtasiefektyviųveiksmųdidinantsaugąbuityjeirlaisvalaikiometu Pirmiausia - sumažėtų finansinė su traumomis susijusi našta tieksveikatostiekirsocialiniamesektoriujeEfektyviaitraumųprevencijaibeitarpsektori-niambendradarbiavimuišiojesrityjeorganizuotireikiažymiaidaugiauišsamesnėsin-formacijosapietraumasypatingaiapiejųpriežastisbeiaplinkybesįvykiovietąveikląįvykiometu

sudarė mirtys dėl netyčinių išorinių mirties priežasčių likusią dalį sudarė mirtys dėl savižudybių bei kitų prie-žasčių (pavyzdžiui nužudymų) Netyčinių išorinių mir-ties priežasčių struktūroje atsitiktiniai paskendimai su-darė 99 proc Per pastaruosius penkis metus transporto trau-mų bei traumų darbe skaičius lėtai bet tolygiai mažėjo Užtat didelį susirūpinimąkeliabuities ir laisva-laikiometupatiriamostraumosndashjaspatyrėtrysketvirtadaliaivisųdėltraumųligoninėsegydytųžmonių Šias traumas ypač dažnai patiria vaikai ir se-nyvo amžiaus žmonės Daugėja sporto traumųbeitraumųkuriaspatiriagriuvęsenyvižmonės 2013 m Lietuvoje dėl patirtų traumų ir apsinuo-dijimų stacionare gydėsi 52 625 ligoniai Iš viso asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 387 647 susižaloję apsinuodiję ir kitus išorinių priežasčių pada-rinius patyrę asmenys Tarp visų stacionaro ligonių gy-dytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų 48proc sudarė ligoniai gydytidėlnukritimųDaugiau nei pusė šių žmonių krito lygioje vietoje paslydę eidami ar užkliuvę 65 m ir vyresnio amžiaus žmonės dėl nukritimų stacio-nare buvo gydomi 2ndash3 kartus dažniau nei jaunesni as-menys Tarp visų stacionaro ligonių gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

Traumatizmas - sudėtinga socialinė ekono-minė bei demografinė problema Išorinės mirties prie-žastys (tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai) nusineša daug gyvybių sukelia negalią pakeičia kasdieninį gyvenimą Dėl įvairių sužalojimų nelaimingų atsitikimų smurto savižudybių visame pasaulyje kasmet miršta apie 6 mi-lijonai žmonių tai sudaro apie 9 proc visų mirčių Su-žalojimų profilaktika ir mirtingumo nuo traumų prevencija pripažinta prioritetine ES veiklos sri-timi gerinant gyventojų sveikatingumą

Europoje dėl smurto ir netyčinių sužalojimų kie-kvienais metais miršta beveik 700 tūkst (7 proc visų mirčių) ir sužalojama apie 15 mln žmonių dauguma jų ndash darbingo amžiaus Tarp Europos Sąjungos (toliau ndash ES) šalių išlieka dideli skirtumai pagal mirusių bei gydytų dėl traumų ligoninėse asmenų skaičių Lietuva ES dejapirmauja pagalmirusių nuo sužalojimų ir apsi-nuodijimų skaičių tenkantį 100 000 gyventojų (2009ndash2011 m statistiniai duomenys) Suaugusiųjų mirties priežasčių struktū-rojenelaimingiatsitikimaiirtraumos (vyrų ndash 201 proc moterų ndash 62 proc) užimatrečiąvietąpošir-diesirkraujagysliųligųbeipiktybiniųnavikųLie-tuvoje Remiantis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis 2013 m dėl išorinių mirties priežasčių mirė 3 615 žmonių (87 proc visų mirčių Lietuvoje) Daugiau nei pusę jų (554 proc)

ĮVADAS

Palyginti su ES šalimis senbuvėmis Lietuvoje registruojama 25 karto daugiaumirčių 100 000gyvnuoišoriniųpriežasčių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje pagal mirčių dalį nuo traumų ir apsinuo-dijimų Atlikus išsamią analizę nustatyta kad traumosyrapagrindinėvaikųpaaugliųirjaunųsuaugu-siųžmoniųmirtiespriežastis Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje yra maždaug 20 proc didesnis nei Vilniuje (1 pav) Nuo 2006 m mažėjęs 2009 m mir-tingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis 100 0000 gyv stabilizavosi ir išliko panašus iki 2013 m Vilniaus mies-te - apie 100100 000 gyv Lietuvoje - 122100 000 gyv

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių prie-žasčių atitinka mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skai-čių (2 pav) Nuo 2009 m jis išlieka stabilus Vilniuje - 93100 000 gyv Lietuvoje nuo 2011 m- 109100 000 gyv

2 pav Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Dėlišoriniųmirtiespriežasčiųvyraimirštadaugiaunei3kartusdažniauneimoterys (3 pav) 2013 m Lietuvoje 100 000 gyv teko 20471 vyrų ir 5178 moterų mirtys Vilniuje - 18159 vyrų ir 3835 moterų mirtys dėl išorinių priežasčių 2013 m lyginant su 2012 m moterų mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių sumažėjo vyrų ndash padidėjo

3 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausiasmirtingu-masdėl traumų išliekadarbingoamžiaus (45-64metų)gyventojųgrupėje Dažnai miršta ir jauni žmo-nės - Lietuva netenka itin daug 18-65 metų vyrų (4 pav)

4 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (5 pav)

1 MIRTINGUMAS DĖL IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ

4

Palyginti su ES šalimis senbuvėmis Lietuvoje registruojama 25 karto daugiau mirčių 100000 gyv nuo išorinių priežasčių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje pagal mirčių dalį nuo traumų ir apsinuodijimų Atlikus išsamią analizę nustatyta kad traumos yra pagrindinė vaikų paauglių ir jaunų suaugusių žmonių mirties priežastis

Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje yra maždaug 20proc didesnis nei Vilniuje (1 pav) Nuo 2006 m mažėjęs 2009 m mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis 100 0000 gyv stabilizavosi ir išliko panašus iki 2013 m Vilniaus mieste - apie 100100 000 gyv Lietuvoje - 122100 000 gyv

1 pav Mirusių dėl išorinių priežasčių asmenų skaičiaus kitimai Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 12776 12206 12194 11082 1265 13041 12462 11894 10275 10118 10193 10276 10252 Lietuva 15841 15335 15346 15022 16701 16318 16235 14961 13178 1306 12285 12247 12222

80

100

120

140

160

180

Rodi

klis

100

000

gyv

1 pav Mirusių dėl išorinių priežasčių asmenų skaičiaus kitimas Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

5

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių atitinka mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičių (2 pav) Nuo 2009 m jis išlieka stabilus Vilniuje - 93100 000 gyv Lietuvoje nuo 2011 m- 109100 000 gyv

2 pav Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta daugiau nei 3 kartus dažniau nei moterys(3 pav) 2013 m Lietuvoje 100 000 gyv teko 20471 vyrų ir 5178 moterų mirtys Vilniuje -18159 vyrų ir 3835 moterų mirtys dėl išorinių priežasčių 2013 m lyginant su 2012 m moterų mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių sumažėjo vyrų ndash padidėjo

3 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje kaimo gyventojai miršta vidutiniškai 50 procdažniau nei miesto gyventojai 2013 m 15178100 000 gyv kaime ir 10767100 000 gyv mieste (4 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 12552 11768 11561 10374 11769 1201 11348 10876 9201 9254 9277 9471 9274 Lietuva 15759 15048 14898 14479 15989 15445 15248 13997 12153 11913 10982 10915 10826

80 90

100 110 120 130 140 150 160 170

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2137 19675 19571 17481 21484 21256 21284 19342 1814 16779 16535 1702 18159 Moterys (Vilnius) 5584 5967 6041 5754 5311 6238 5187 5777 3848 4703 5047 4806 3835 Vyrai (Lietuva) 26691 25664 25575 25109 27916 26937 27266 24818 22459 21873 20253 20273 20471 Moterys (Lietuva) 6318 6292 6408 6225 6949 7122 6712 6467 5202 5514 5475 5392 5178

0 50

100 150 200 250 300

Rodi

klis

100

000

gyv

5

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių atitinka mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičių (2 pav) Nuo 2009 m jis išlieka stabilus Vilniuje - 93100 000 gyv Lietuvoje nuo 2011 m- 109100 000 gyv

2 pav Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta daugiau nei 3 kartus dažniau nei moterys(3 pav) 2013 m Lietuvoje 100 000 gyv teko 20471 vyrų ir 5178 moterų mirtys Vilniuje -18159 vyrų ir 3835 moterų mirtys dėl išorinių priežasčių 2013 m lyginant su 2012 m moterų mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių sumažėjo vyrų ndash padidėjo

3 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje kaimo gyventojai miršta vidutiniškai 50 procdažniau nei miesto gyventojai 2013 m 15178100 000 gyv kaime ir 10767100 000 gyv mieste (4 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 12552 11768 11561 10374 11769 1201 11348 10876 9201 9254 9277 9471 9274 Lietuva 15759 15048 14898 14479 15989 15445 15248 13997 12153 11913 10982 10915 10826

80 90

100 110 120 130 140 150 160 170

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2137 19675 19571 17481 21484 21256 21284 19342 1814 16779 16535 1702 18159 Moterys (Vilnius) 5584 5967 6041 5754 5311 6238 5187 5777 3848 4703 5047 4806 3835 Vyrai (Lietuva) 26691 25664 25575 25109 27916 26937 27266 24818 22459 21873 20253 20273 20471 Moterys (Lietuva) 6318 6292 6408 6225 6949 7122 6712 6467 5202 5514 5475 5392 5178

0 50

100 150 200 250 300

Rodi

klis

100

000

gyv

6

4 pav Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių asmenų skaičiaus pokyčiai Lietuvoje pagal gyvenamąją vietovę (miestas ir kaimas) 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus(45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka itin daug 18-65metų vyrų (5 pav)

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (6 pav)

6 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Miesto gyventojai 13498 12788 12803 12444 13964 13864 13521 12586 11107 10957 10651 10619 10767 Kaimo gyventojai 20579 20482 20454 20162 22153 21221 21675 19731 17341 17285 15565 1553 15178

100

150

200

250

Rodi

klis

100

000

gyv

0 50

100 150 200 250 300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 2653 2506 2143 2478 2567 256 2772 1905 2346 1495 1432 1309 1338 18-44 m 16137 15559 15363 14306 15637 14497 15218 13517 11552 11349 10221 10304 10349 45-64 m 27314 25542 25566 25431 28391 281 26605 25775 21573 2144 19715 19687 19379 65+ m 19227 19396 1953 18839 2058 20371 19429 17336 16382 16639 16644 15992 15872

Rodi

klis

100

000

gyv

0

50

100

150

200

250

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 1294 2325 1671 1735 1695 1941 1555 943 843 949 843 627 515 18-44 m 11912 11395 10695 9513 1021 10337 11242 10477 881 7388 7772 7944 8181 45-64 m 22691 19283 19709 1794 21132 2142 19339 20313 16268 17962 17421 18987 17231 65+ m 16688 17733 1929 16929 19614 20318 17213 14146 14849 14945 15784 13546 1589

Rodi

klis

100

000

gyv

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Daugiausia mirčių dėl išorinių priežasčių Vilniuje 2001-2013 m buvo sąlygota alkoholio (tarp jų ir apsinuodijimas alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių (6 pav)

6 pav Išorinių mirties priežasčių pasiskirstymas pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal prie-žastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje (8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižu-dybės nukritimai ir transporto įvykiai

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

6

4 pav Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių asmenų skaičiaus pokyčiai Lietuvoje pagal gyvenamąją vietovę (miestas ir kaimas) 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus(45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka itin daug 18-65metų vyrų (5 pav)

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (6 pav)

6 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Miesto gyventojai 13498 12788 12803 12444 13964 13864 13521 12586 11107 10957 10651 10619 10767 Kaimo gyventojai 20579 20482 20454 20162 22153 21221 21675 19731 17341 17285 15565 1553 15178

100

150

200

250

Rodi

klis

100

000

gyv

0 50

100 150 200 250 300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 2653 2506 2143 2478 2567 256 2772 1905 2346 1495 1432 1309 1338 18-44 m 16137 15559 15363 14306 15637 14497 15218 13517 11552 11349 10221 10304 10349 45-64 m 27314 25542 25566 25431 28391 281 26605 25775 21573 2144 19715 19687 19379 65+ m 19227 19396 1953 18839 2058 20371 19429 17336 16382 16639 16644 15992 15872

Rodi

klis

100

000

gyv

0

50

100

150

200

250

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 1294 2325 1671 1735 1695 1941 1555 943 843 949 843 627 515 18-44 m 11912 11395 10695 9513 1021 10337 11242 10477 881 7388 7772 7944 8181 45-64 m 22691 19283 19709 1794 21132 2142 19339 20313 16268 17962 17421 18987 17231 65+ m 16688 17733 1929 16929 19614 20318 17213 14146 14849 14945 15784 13546 1589

Rodi

klis

100

000

gyv

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal priežastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje(8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižudybės nukritimai ir transporto įvykiai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 Dėl nukritimų 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 Dėl paskendimų 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 Dėl savižudybių 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 Dėl nužudymų 086 358 0 289 199 0 0 105 0 0 105 0 0

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 Dėl nukritimų 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 Dėl paskendimų 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 Dėl savižudybių 299 36 258 512 183 338 457 22 44 204 159 309 427 Dėl nužudymų 167 149 039 202 099 103 061 079 081 051 071 055 111

0

2

4

6

8

10

12

Rodi

klis

100

000

gyv

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1901 1595 2241 1779 2115 1463 2021 1455 937 877 841 842 748 Dėl nukritimų 1969 1687 1381 1577 18 2206 155 1365 1093 607 1114 955 1563 Dėl paskendimų 1191 843 815 428 72 675 539 649 58 585 546 5 498 Dėl natūralaus šalčio poveikio 618 912 634 766 1305 1328 1348 1298 1406 1731 1137 1638 1541 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 2519 2712 2445 1779 243 2769 2246 2462 1718 1799 2228 1706 1586 Dėl savižudybių 332 3054 3079 2748 234 2116 2021 2484 2343 1956 1887 1865 2447 Dėl nužudymų 801 798 838 833 833 63 943 985 558 36 341 318 385

0 5

10 15 20 25 30 35

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 2969 289 2996 3071 3084 3189 3115 2189 1651 1399 1373 1551 1252 Dėl nukritimų 1773 1809 1666 1632 1925 2131 1989 1951 1385 1204 1409 1415 1562 Dėl paskendimų 1515 1415 125 1055 1358 1185 1379 1163 1016 1168 893 89 777 Dėl natūralaus šalčio poveikio 1036 113 898 1044 1439 1652 1701 133 1334 1551 1149 1354 1203 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1617 1585 1651 1625 173 1876 1876 1799 1346 1236 1247 1099 1083 Dėl savižudybių 5733 5772 5435 5098 4997 3961 3864 428 4358 401 4097 3733 4389 Dėl nužudymų 1298 895 1246 1055 1175 954 924 948 761 674 625 541 57

0 10 20 30 40 50 60 70

Rodi

klis

100

000

gyv

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1901 1595 2241 1779 2115 1463 2021 1455 937 877 841 842 748 Dėl nukritimų 1969 1687 1381 1577 18 2206 155 1365 1093 607 1114 955 1563 Dėl paskendimų 1191 843 815 428 72 675 539 649 58 585 546 5 498 Dėl natūralaus šalčio poveikio 618 912 634 766 1305 1328 1348 1298 1406 1731 1137 1638 1541 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 2519 2712 2445 1779 243 2769 2246 2462 1718 1799 2228 1706 1586 Dėl savižudybių 332 3054 3079 2748 234 2116 2021 2484 2343 1956 1887 1865 2447 Dėl nužudymų 801 798 838 833 833 63 943 985 558 36 341 318 385

0 5

10 15 20 25 30 35

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 2969 289 2996 3071 3084 3189 3115 2189 1651 1399 1373 1551 1252 Dėl nukritimų 1773 1809 1666 1632 1925 2131 1989 1951 1385 1204 1409 1415 1562 Dėl paskendimų 1515 1415 125 1055 1358 1185 1379 1163 1016 1168 893 89 777 Dėl natūralaus šalčio poveikio 1036 113 898 1044 1439 1652 1701 133 1334 1551 1149 1354 1203 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1617 1585 1651 1625 173 1876 1876 1799 1346 1236 1247 1099 1083 Dėl savižudybių 5733 5772 5435 5098 4997 3961 3864 428 4358 401 4097 3733 4389 Dėl nužudymų 1298 895 1246 1055 1175 954 924 948 761 674 625 541 57

0 10 20 30 40 50 60 70

Rodi

klis

100

000

gyv

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal priežastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje(8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižudybės nukritimai ir transporto įvykiai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 Dėl nukritimų 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 Dėl paskendimų 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 Dėl savižudybių 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 Dėl nužudymų 086 358 0 289 199 0 0 105 0 0 105 0 0

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 Dėl nukritimų 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 Dėl paskendimų 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 Dėl savižudybių 299 36 258 512 183 338 457 22 44 204 159 309 427 Dėl nužudymų 167 149 039 202 099 103 061 079 081 051 071 055 111

0

2

4

6

8

10

12

Rodi

klis

100

000

gyv

7

Daugiausia mirčių dėl išorinių priežasčių Vilniuje 2001-2013 m buvo sąlygota alkoholio (tarp jų ir apsinuodijimas alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių (7 pav)

7 pav Išorinių mirties priežasčių pasiskirstymas pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m

11 Transporto įvykiai

0

10

20

30

40

50

60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Dėl nukritimų 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Dėl paskendimų 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Dėl natūralaus šalčio poveikio 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Dėl savižudybių 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Dėl nužudymų 64 695 633 693 67 487 703 761 415 281 294 257 306 Nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476

Rodi

klis

100

000

gyv

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių iš-vengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai ndash trečiapagaldažnumąišorinėmirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų trau-mų yra labai didelis Vaikų ir jaunimopagrindinėišorinėmirtiespriežastisyraautotransportoįvy-kiaikuriesudaronet44procvisųmirčių Standartizuotas mirtingumas transporto įvy-kiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (11 pav) 2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietu-voje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

11 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėltransporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4kartusdažniaumirštavyraineimoterys (12 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

12 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių daž-niausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenysantrojevietojendash45-64masmenys (13 pav) Di-džiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (14 pav)

13 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

14 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymaspagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

11 Transporto įvykiai

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

Viena dažniausių išorinių mirties prie-žasčių vyresniameamžiujendash kritimaiKaulų lū-žiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių 2001-2013 m stebimas netendencingas stan-dartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (15 pav) Dėl šios priežas-ties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lie-tuvoje - 924 mirtys

15 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimųmiršta daugiau nei2 kartus dažniau neimoterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mir-

tys Vilniuje 1907 vyrų ir 774 moterų mirtys (16 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nu-kritimų padidėjo dvigubai Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenysmiršta75procdažniauneikitųamžiausgrupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtin-gumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (17 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (18 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

18 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

12 Nukritimai

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

16 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis skendimai yra trečia pagal dažnumą netyčinėišorinėmirtiespriežastis dėl kurios kasmet nuskęsta 372 000 žmonių pasaulyje Kasmet Lietuvoje paskęsta keli šimtai žmonių daugiau negu pusę skenduolių ištraukia ugniagesiai gel-bėtojai Vien 2013 m ugniagesiai gelbėtojai 478 kartus gelbėjo skendusius žmones jie ištraukė 166 skenduolius ir išgelbėjo 47 skendusius asmenis Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičius Lietuvoje ir Vilniuje nuo 2010 m mažėja (19 pav) 2013 m Lietuvoje buvo 628100 000 gyv Vilniuje - 385100 000 gyv

19 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų VyraiLietuvoje2013mskendo53kartoVilniujendash124kartodažniauneimoterys (20 pav)

20 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (21 pav)

21 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip pat didžiausias (22 pav)

22 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

13 Paskendimai

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

15

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip patdidžiausias (19 pav)

19 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

14 Sušalimai

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniuje standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio buvo trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (20 pav)

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 18-44 m 1463 135 988 951 1185 872 1077 886 925 862 76 649 491 45-64 m 1805 1739 1602 12 1819 1696 1801 1856 1217 1719 1217 1163 1343 65+ m 1198 1086 1389 1099 1087 1151 1435 75 915 991 68 958 479

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniujestandartizuo-tasmirtingumasdėlnatūralaus šalčiopoveikiobuvotrečdaliudidesnisneiLietuvoje (23 pav)

23 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlnatūralausšalčiopoveikiovyraimirš-tažymiaidažniauneimoterys (24 pav) Vyrų mir-tingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

24 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vil-niuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (25 pav) Analogiška si-tuacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (26 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus gru-pėje

25 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

26 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos prie-žiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkst apsinuodi-jusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pa-galba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio 2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alko-holio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir

14 Sušalimai

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

17

23 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkstapsinuodijusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio

0 5

10 15 20 25 30 35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 522 423 314 434 616 656 718 497 446 479 371 417 397 45-64 m 1702 202 1691 1856 2798 2831 308 25 2458 2738 204 2547 2088 65+ m 1401 1639 1197 1346 1387 221 1877 1445 1592 2036 1396 1419 1438

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (27 pav) Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčiųmirštažymiaidažniauneimoterys 2013 m dėl al-koholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (28 pav)

28 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

27 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholiosąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64mamžiausgrupėje(29 pav)

29 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsi-nuodijimųalkoholiurodiklisVilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje(829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (30 pav)

30 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo nar-kotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (31 pav)

31 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuonarkotikų sąlygotų priežasčiųmirštadažniauneimoterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (32 pav)

32 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčiųdažniausiaimirštajaunodarbingoamžiaus(18-44metų) asmenys (33 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

33 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

Palyginti su ES šalimis senbuvėmis Lietuvoje registruojama 25 karto daugiaumirčių 100 000gyvnuoišoriniųpriežasčių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje pagal mirčių dalį nuo traumų ir apsinuo-dijimų Atlikus išsamią analizę nustatyta kad traumosyrapagrindinėvaikųpaaugliųirjaunųsuaugu-siųžmoniųmirtiespriežastis Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje yra maždaug 20 proc didesnis nei Vilniuje (1 pav) Nuo 2006 m mažėjęs 2009 m mir-tingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis 100 0000 gyv stabilizavosi ir išliko panašus iki 2013 m Vilniaus mies-te - apie 100100 000 gyv Lietuvoje - 122100 000 gyv

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių prie-žasčių atitinka mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skai-čių (2 pav) Nuo 2009 m jis išlieka stabilus Vilniuje - 93100 000 gyv Lietuvoje nuo 2011 m- 109100 000 gyv

2 pav Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Dėlišoriniųmirtiespriežasčiųvyraimirštadaugiaunei3kartusdažniauneimoterys (3 pav) 2013 m Lietuvoje 100 000 gyv teko 20471 vyrų ir 5178 moterų mirtys Vilniuje - 18159 vyrų ir 3835 moterų mirtys dėl išorinių priežasčių 2013 m lyginant su 2012 m moterų mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių sumažėjo vyrų ndash padidėjo

3 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausiasmirtingu-masdėl traumų išliekadarbingoamžiaus (45-64metų)gyventojųgrupėje Dažnai miršta ir jauni žmo-nės - Lietuva netenka itin daug 18-65 metų vyrų (4 pav)

4 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (5 pav)

1 MIRTINGUMAS DĖL IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ

4

Palyginti su ES šalimis senbuvėmis Lietuvoje registruojama 25 karto daugiau mirčių 100000 gyv nuo išorinių priežasčių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje pagal mirčių dalį nuo traumų ir apsinuodijimų Atlikus išsamią analizę nustatyta kad traumos yra pagrindinė vaikų paauglių ir jaunų suaugusių žmonių mirties priežastis

Mirusių dėl išorinių mirties priežasčių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje yra maždaug 20proc didesnis nei Vilniuje (1 pav) Nuo 2006 m mažėjęs 2009 m mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis 100 0000 gyv stabilizavosi ir išliko panašus iki 2013 m Vilniaus mieste - apie 100100 000 gyv Lietuvoje - 122100 000 gyv

1 pav Mirusių dėl išorinių priežasčių asmenų skaičiaus kitimai Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 12776 12206 12194 11082 1265 13041 12462 11894 10275 10118 10193 10276 10252 Lietuva 15841 15335 15346 15022 16701 16318 16235 14961 13178 1306 12285 12247 12222

80

100

120

140

160

180

Rodi

klis

100

000

gyv

1 pav Mirusių dėl išorinių priežasčių asmenų skaičiaus kitimas Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

5

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių atitinka mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičių (2 pav) Nuo 2009 m jis išlieka stabilus Vilniuje - 93100 000 gyv Lietuvoje nuo 2011 m- 109100 000 gyv

2 pav Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta daugiau nei 3 kartus dažniau nei moterys(3 pav) 2013 m Lietuvoje 100 000 gyv teko 20471 vyrų ir 5178 moterų mirtys Vilniuje -18159 vyrų ir 3835 moterų mirtys dėl išorinių priežasčių 2013 m lyginant su 2012 m moterų mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių sumažėjo vyrų ndash padidėjo

3 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje kaimo gyventojai miršta vidutiniškai 50 procdažniau nei miesto gyventojai 2013 m 15178100 000 gyv kaime ir 10767100 000 gyv mieste (4 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 12552 11768 11561 10374 11769 1201 11348 10876 9201 9254 9277 9471 9274 Lietuva 15759 15048 14898 14479 15989 15445 15248 13997 12153 11913 10982 10915 10826

80 90

100 110 120 130 140 150 160 170

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2137 19675 19571 17481 21484 21256 21284 19342 1814 16779 16535 1702 18159 Moterys (Vilnius) 5584 5967 6041 5754 5311 6238 5187 5777 3848 4703 5047 4806 3835 Vyrai (Lietuva) 26691 25664 25575 25109 27916 26937 27266 24818 22459 21873 20253 20273 20471 Moterys (Lietuva) 6318 6292 6408 6225 6949 7122 6712 6467 5202 5514 5475 5392 5178

0 50

100 150 200 250 300

Rodi

klis

100

000

gyv

5

Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių atitinka mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičių (2 pav) Nuo 2009 m jis išlieka stabilus Vilniuje - 93100 000 gyv Lietuvoje nuo 2011 m- 109100 000 gyv

2 pav Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta daugiau nei 3 kartus dažniau nei moterys(3 pav) 2013 m Lietuvoje 100 000 gyv teko 20471 vyrų ir 5178 moterų mirtys Vilniuje -18159 vyrų ir 3835 moterų mirtys dėl išorinių priežasčių 2013 m lyginant su 2012 m moterų mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių sumažėjo vyrų ndash padidėjo

3 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje kaimo gyventojai miršta vidutiniškai 50 procdažniau nei miesto gyventojai 2013 m 15178100 000 gyv kaime ir 10767100 000 gyv mieste (4 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 12552 11768 11561 10374 11769 1201 11348 10876 9201 9254 9277 9471 9274 Lietuva 15759 15048 14898 14479 15989 15445 15248 13997 12153 11913 10982 10915 10826

80 90

100 110 120 130 140 150 160 170

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2137 19675 19571 17481 21484 21256 21284 19342 1814 16779 16535 1702 18159 Moterys (Vilnius) 5584 5967 6041 5754 5311 6238 5187 5777 3848 4703 5047 4806 3835 Vyrai (Lietuva) 26691 25664 25575 25109 27916 26937 27266 24818 22459 21873 20253 20273 20471 Moterys (Lietuva) 6318 6292 6408 6225 6949 7122 6712 6467 5202 5514 5475 5392 5178

0 50

100 150 200 250 300

Rodi

klis

100

000

gyv

6

4 pav Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių asmenų skaičiaus pokyčiai Lietuvoje pagal gyvenamąją vietovę (miestas ir kaimas) 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus(45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka itin daug 18-65metų vyrų (5 pav)

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (6 pav)

6 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Miesto gyventojai 13498 12788 12803 12444 13964 13864 13521 12586 11107 10957 10651 10619 10767 Kaimo gyventojai 20579 20482 20454 20162 22153 21221 21675 19731 17341 17285 15565 1553 15178

100

150

200

250

Rodi

klis

100

000

gyv

0 50

100 150 200 250 300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 2653 2506 2143 2478 2567 256 2772 1905 2346 1495 1432 1309 1338 18-44 m 16137 15559 15363 14306 15637 14497 15218 13517 11552 11349 10221 10304 10349 45-64 m 27314 25542 25566 25431 28391 281 26605 25775 21573 2144 19715 19687 19379 65+ m 19227 19396 1953 18839 2058 20371 19429 17336 16382 16639 16644 15992 15872

Rodi

klis

100

000

gyv

0

50

100

150

200

250

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 1294 2325 1671 1735 1695 1941 1555 943 843 949 843 627 515 18-44 m 11912 11395 10695 9513 1021 10337 11242 10477 881 7388 7772 7944 8181 45-64 m 22691 19283 19709 1794 21132 2142 19339 20313 16268 17962 17421 18987 17231 65+ m 16688 17733 1929 16929 19614 20318 17213 14146 14849 14945 15784 13546 1589

Rodi

klis

100

000

gyv

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Daugiausia mirčių dėl išorinių priežasčių Vilniuje 2001-2013 m buvo sąlygota alkoholio (tarp jų ir apsinuodijimas alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių (6 pav)

6 pav Išorinių mirties priežasčių pasiskirstymas pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal prie-žastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje (8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižu-dybės nukritimai ir transporto įvykiai

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

6

4 pav Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių asmenų skaičiaus pokyčiai Lietuvoje pagal gyvenamąją vietovę (miestas ir kaimas) 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus(45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka itin daug 18-65metų vyrų (5 pav)

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (6 pav)

6 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Miesto gyventojai 13498 12788 12803 12444 13964 13864 13521 12586 11107 10957 10651 10619 10767 Kaimo gyventojai 20579 20482 20454 20162 22153 21221 21675 19731 17341 17285 15565 1553 15178

100

150

200

250

Rodi

klis

100

000

gyv

0 50

100 150 200 250 300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 2653 2506 2143 2478 2567 256 2772 1905 2346 1495 1432 1309 1338 18-44 m 16137 15559 15363 14306 15637 14497 15218 13517 11552 11349 10221 10304 10349 45-64 m 27314 25542 25566 25431 28391 281 26605 25775 21573 2144 19715 19687 19379 65+ m 19227 19396 1953 18839 2058 20371 19429 17336 16382 16639 16644 15992 15872

Rodi

klis

100

000

gyv

0

50

100

150

200

250

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 1294 2325 1671 1735 1695 1941 1555 943 843 949 843 627 515 18-44 m 11912 11395 10695 9513 1021 10337 11242 10477 881 7388 7772 7944 8181 45-64 m 22691 19283 19709 1794 21132 2142 19339 20313 16268 17962 17421 18987 17231 65+ m 16688 17733 1929 16929 19614 20318 17213 14146 14849 14945 15784 13546 1589

Rodi

klis

100

000

gyv

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal priežastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje(8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižudybės nukritimai ir transporto įvykiai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 Dėl nukritimų 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 Dėl paskendimų 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 Dėl savižudybių 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 Dėl nužudymų 086 358 0 289 199 0 0 105 0 0 105 0 0

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 Dėl nukritimų 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 Dėl paskendimų 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 Dėl savižudybių 299 36 258 512 183 338 457 22 44 204 159 309 427 Dėl nužudymų 167 149 039 202 099 103 061 079 081 051 071 055 111

0

2

4

6

8

10

12

Rodi

klis

100

000

gyv

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1901 1595 2241 1779 2115 1463 2021 1455 937 877 841 842 748 Dėl nukritimų 1969 1687 1381 1577 18 2206 155 1365 1093 607 1114 955 1563 Dėl paskendimų 1191 843 815 428 72 675 539 649 58 585 546 5 498 Dėl natūralaus šalčio poveikio 618 912 634 766 1305 1328 1348 1298 1406 1731 1137 1638 1541 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 2519 2712 2445 1779 243 2769 2246 2462 1718 1799 2228 1706 1586 Dėl savižudybių 332 3054 3079 2748 234 2116 2021 2484 2343 1956 1887 1865 2447 Dėl nužudymų 801 798 838 833 833 63 943 985 558 36 341 318 385

0 5

10 15 20 25 30 35

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 2969 289 2996 3071 3084 3189 3115 2189 1651 1399 1373 1551 1252 Dėl nukritimų 1773 1809 1666 1632 1925 2131 1989 1951 1385 1204 1409 1415 1562 Dėl paskendimų 1515 1415 125 1055 1358 1185 1379 1163 1016 1168 893 89 777 Dėl natūralaus šalčio poveikio 1036 113 898 1044 1439 1652 1701 133 1334 1551 1149 1354 1203 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1617 1585 1651 1625 173 1876 1876 1799 1346 1236 1247 1099 1083 Dėl savižudybių 5733 5772 5435 5098 4997 3961 3864 428 4358 401 4097 3733 4389 Dėl nužudymų 1298 895 1246 1055 1175 954 924 948 761 674 625 541 57

0 10 20 30 40 50 60 70

Rodi

klis

100

000

gyv

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1901 1595 2241 1779 2115 1463 2021 1455 937 877 841 842 748 Dėl nukritimų 1969 1687 1381 1577 18 2206 155 1365 1093 607 1114 955 1563 Dėl paskendimų 1191 843 815 428 72 675 539 649 58 585 546 5 498 Dėl natūralaus šalčio poveikio 618 912 634 766 1305 1328 1348 1298 1406 1731 1137 1638 1541 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 2519 2712 2445 1779 243 2769 2246 2462 1718 1799 2228 1706 1586 Dėl savižudybių 332 3054 3079 2748 234 2116 2021 2484 2343 1956 1887 1865 2447 Dėl nužudymų 801 798 838 833 833 63 943 985 558 36 341 318 385

0 5

10 15 20 25 30 35

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 2969 289 2996 3071 3084 3189 3115 2189 1651 1399 1373 1551 1252 Dėl nukritimų 1773 1809 1666 1632 1925 2131 1989 1951 1385 1204 1409 1415 1562 Dėl paskendimų 1515 1415 125 1055 1358 1185 1379 1163 1016 1168 893 89 777 Dėl natūralaus šalčio poveikio 1036 113 898 1044 1439 1652 1701 133 1334 1551 1149 1354 1203 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1617 1585 1651 1625 173 1876 1876 1799 1346 1236 1247 1099 1083 Dėl savižudybių 5733 5772 5435 5098 4997 3961 3864 428 4358 401 4097 3733 4389 Dėl nužudymų 1298 895 1246 1055 1175 954 924 948 761 674 625 541 57

0 10 20 30 40 50 60 70

Rodi

klis

100

000

gyv

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal priežastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje(8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižudybės nukritimai ir transporto įvykiai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 Dėl nukritimų 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 Dėl paskendimų 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 Dėl savižudybių 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 Dėl nužudymų 086 358 0 289 199 0 0 105 0 0 105 0 0

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 Dėl nukritimų 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 Dėl paskendimų 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 Dėl savižudybių 299 36 258 512 183 338 457 22 44 204 159 309 427 Dėl nužudymų 167 149 039 202 099 103 061 079 081 051 071 055 111

0

2

4

6

8

10

12

Rodi

klis

100

000

gyv

7

Daugiausia mirčių dėl išorinių priežasčių Vilniuje 2001-2013 m buvo sąlygota alkoholio (tarp jų ir apsinuodijimas alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių (7 pav)

7 pav Išorinių mirties priežasčių pasiskirstymas pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m

11 Transporto įvykiai

0

10

20

30

40

50

60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Dėl nukritimų 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Dėl paskendimų 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Dėl natūralaus šalčio poveikio 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Dėl savižudybių 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Dėl nužudymų 64 695 633 693 67 487 703 761 415 281 294 257 306 Nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476

Rodi

klis

100

000

gyv

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių iš-vengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai ndash trečiapagaldažnumąišorinėmirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų trau-mų yra labai didelis Vaikų ir jaunimopagrindinėišorinėmirtiespriežastisyraautotransportoįvy-kiaikuriesudaronet44procvisųmirčių Standartizuotas mirtingumas transporto įvy-kiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (11 pav) 2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietu-voje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

11 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėltransporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4kartusdažniaumirštavyraineimoterys (12 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

12 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių daž-niausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenysantrojevietojendash45-64masmenys (13 pav) Di-džiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (14 pav)

13 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

14 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymaspagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

11 Transporto įvykiai

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

Viena dažniausių išorinių mirties prie-žasčių vyresniameamžiujendash kritimaiKaulų lū-žiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių 2001-2013 m stebimas netendencingas stan-dartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (15 pav) Dėl šios priežas-ties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lie-tuvoje - 924 mirtys

15 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimųmiršta daugiau nei2 kartus dažniau neimoterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mir-

tys Vilniuje 1907 vyrų ir 774 moterų mirtys (16 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nu-kritimų padidėjo dvigubai Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenysmiršta75procdažniauneikitųamžiausgrupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtin-gumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (17 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (18 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

18 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

12 Nukritimai

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

16 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis skendimai yra trečia pagal dažnumą netyčinėišorinėmirtiespriežastis dėl kurios kasmet nuskęsta 372 000 žmonių pasaulyje Kasmet Lietuvoje paskęsta keli šimtai žmonių daugiau negu pusę skenduolių ištraukia ugniagesiai gel-bėtojai Vien 2013 m ugniagesiai gelbėtojai 478 kartus gelbėjo skendusius žmones jie ištraukė 166 skenduolius ir išgelbėjo 47 skendusius asmenis Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičius Lietuvoje ir Vilniuje nuo 2010 m mažėja (19 pav) 2013 m Lietuvoje buvo 628100 000 gyv Vilniuje - 385100 000 gyv

19 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų VyraiLietuvoje2013mskendo53kartoVilniujendash124kartodažniauneimoterys (20 pav)

20 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (21 pav)

21 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip pat didžiausias (22 pav)

22 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

13 Paskendimai

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

15

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip patdidžiausias (19 pav)

19 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

14 Sušalimai

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniuje standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio buvo trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (20 pav)

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 18-44 m 1463 135 988 951 1185 872 1077 886 925 862 76 649 491 45-64 m 1805 1739 1602 12 1819 1696 1801 1856 1217 1719 1217 1163 1343 65+ m 1198 1086 1389 1099 1087 1151 1435 75 915 991 68 958 479

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniujestandartizuo-tasmirtingumasdėlnatūralaus šalčiopoveikiobuvotrečdaliudidesnisneiLietuvoje (23 pav)

23 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlnatūralausšalčiopoveikiovyraimirš-tažymiaidažniauneimoterys (24 pav) Vyrų mir-tingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

24 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vil-niuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (25 pav) Analogiška si-tuacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (26 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus gru-pėje

25 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

26 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos prie-žiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkst apsinuodi-jusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pa-galba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio 2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alko-holio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir

14 Sušalimai

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

17

23 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkstapsinuodijusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio

0 5

10 15 20 25 30 35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 522 423 314 434 616 656 718 497 446 479 371 417 397 45-64 m 1702 202 1691 1856 2798 2831 308 25 2458 2738 204 2547 2088 65+ m 1401 1639 1197 1346 1387 221 1877 1445 1592 2036 1396 1419 1438

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (27 pav) Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčiųmirštažymiaidažniauneimoterys 2013 m dėl al-koholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (28 pav)

28 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

27 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholiosąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64mamžiausgrupėje(29 pav)

29 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsi-nuodijimųalkoholiurodiklisVilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje(829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (30 pav)

30 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo nar-kotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (31 pav)

31 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuonarkotikų sąlygotų priežasčiųmirštadažniauneimoterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (32 pav)

32 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčiųdažniausiaimirštajaunodarbingoamžiaus(18-44metų) asmenys (33 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

33 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Daugiausia mirčių dėl išorinių priežasčių Vilniuje 2001-2013 m buvo sąlygota alkoholio (tarp jų ir apsinuodijimas alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių (6 pav)

6 pav Išorinių mirties priežasčių pasiskirstymas pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal prie-žastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje (8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižu-dybės nukritimai ir transporto įvykiai

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

6

4 pav Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių asmenų skaičiaus pokyčiai Lietuvoje pagal gyvenamąją vietovę (miestas ir kaimas) 2001-2013 m

Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus(45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka itin daug 18-65metų vyrų (5 pav)

5 pav Mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2001-2013 m laikotarpiu Vilniuje dėl išorinių priežasčių daugiausia mirė 45-64 m ir 65+ m amžiaus grupių asmenys (6 pav)

6 pav Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių asmenų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Miesto gyventojai 13498 12788 12803 12444 13964 13864 13521 12586 11107 10957 10651 10619 10767 Kaimo gyventojai 20579 20482 20454 20162 22153 21221 21675 19731 17341 17285 15565 1553 15178

100

150

200

250

Rodi

klis

100

000

gyv

0 50

100 150 200 250 300

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 2653 2506 2143 2478 2567 256 2772 1905 2346 1495 1432 1309 1338 18-44 m 16137 15559 15363 14306 15637 14497 15218 13517 11552 11349 10221 10304 10349 45-64 m 27314 25542 25566 25431 28391 281 26605 25775 21573 2144 19715 19687 19379 65+ m 19227 19396 1953 18839 2058 20371 19429 17336 16382 16639 16644 15992 15872

Rodi

klis

100

000

gyv

0

50

100

150

200

250

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 1294 2325 1671 1735 1695 1941 1555 943 843 949 843 627 515 18-44 m 11912 11395 10695 9513 1021 10337 11242 10477 881 7388 7772 7944 8181 45-64 m 22691 19283 19709 1794 21132 2142 19339 20313 16268 17962 17421 18987 17231 65+ m 16688 17733 1929 16929 19614 20318 17213 14146 14849 14945 15784 13546 1589

Rodi

klis

100

000

gyv

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal priežastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje(8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižudybės nukritimai ir transporto įvykiai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 Dėl nukritimų 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 Dėl paskendimų 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 Dėl savižudybių 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 Dėl nužudymų 086 358 0 289 199 0 0 105 0 0 105 0 0

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 Dėl nukritimų 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 Dėl paskendimų 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 Dėl savižudybių 299 36 258 512 183 338 457 22 44 204 159 309 427 Dėl nužudymų 167 149 039 202 099 103 061 079 081 051 071 055 111

0

2

4

6

8

10

12

Rodi

klis

100

000

gyv

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1901 1595 2241 1779 2115 1463 2021 1455 937 877 841 842 748 Dėl nukritimų 1969 1687 1381 1577 18 2206 155 1365 1093 607 1114 955 1563 Dėl paskendimų 1191 843 815 428 72 675 539 649 58 585 546 5 498 Dėl natūralaus šalčio poveikio 618 912 634 766 1305 1328 1348 1298 1406 1731 1137 1638 1541 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 2519 2712 2445 1779 243 2769 2246 2462 1718 1799 2228 1706 1586 Dėl savižudybių 332 3054 3079 2748 234 2116 2021 2484 2343 1956 1887 1865 2447 Dėl nužudymų 801 798 838 833 833 63 943 985 558 36 341 318 385

0 5

10 15 20 25 30 35

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 2969 289 2996 3071 3084 3189 3115 2189 1651 1399 1373 1551 1252 Dėl nukritimų 1773 1809 1666 1632 1925 2131 1989 1951 1385 1204 1409 1415 1562 Dėl paskendimų 1515 1415 125 1055 1358 1185 1379 1163 1016 1168 893 89 777 Dėl natūralaus šalčio poveikio 1036 113 898 1044 1439 1652 1701 133 1334 1551 1149 1354 1203 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1617 1585 1651 1625 173 1876 1876 1799 1346 1236 1247 1099 1083 Dėl savižudybių 5733 5772 5435 5098 4997 3961 3864 428 4358 401 4097 3733 4389 Dėl nužudymų 1298 895 1246 1055 1175 954 924 948 761 674 625 541 57

0 10 20 30 40 50 60 70

Rodi

klis

100

000

gyv

9 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

10 pav Suaugusiųjų (18+ m amžiaus) asmenų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1901 1595 2241 1779 2115 1463 2021 1455 937 877 841 842 748 Dėl nukritimų 1969 1687 1381 1577 18 2206 155 1365 1093 607 1114 955 1563 Dėl paskendimų 1191 843 815 428 72 675 539 649 58 585 546 5 498 Dėl natūralaus šalčio poveikio 618 912 634 766 1305 1328 1348 1298 1406 1731 1137 1638 1541 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 2519 2712 2445 1779 243 2769 2246 2462 1718 1799 2228 1706 1586 Dėl savižudybių 332 3054 3079 2748 234 2116 2021 2484 2343 1956 1887 1865 2447 Dėl nužudymų 801 798 838 833 833 63 943 985 558 36 341 318 385

0 5

10 15 20 25 30 35

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 2969 289 2996 3071 3084 3189 3115 2189 1651 1399 1373 1551 1252 Dėl nukritimų 1773 1809 1666 1632 1925 2131 1989 1951 1385 1204 1409 1415 1562 Dėl paskendimų 1515 1415 125 1055 1358 1185 1379 1163 1016 1168 893 89 777 Dėl natūralaus šalčio poveikio 1036 113 898 1044 1439 1652 1701 133 1334 1551 1149 1354 1203 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1617 1585 1651 1625 173 1876 1876 1799 1346 1236 1247 1099 1083 Dėl savižudybių 5733 5772 5435 5098 4997 3961 3864 428 4358 401 4097 3733 4389 Dėl nužudymų 1298 895 1246 1055 1175 954 924 948 761 674 625 541 57

0 10 20 30 40 50 60 70

Rodi

klis

100

000

gyv

Lyginant išorinį vaikų mirtingumą pagal priežastis 2001 ndash 2013 mVilniuje (7 pav) ir Lietuvoje(8 pav) trys dažniausios priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

8 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Lietuvoje 2001-2013 m 100 000 gyv

18+ m amžiaus asmenys 2013 m Vilniuje (9 pav) dažniausiai mirė dėl savižudybių nukritimų apsinuodijimų alkoholiu ir natūralaus šalčio poveikio tuo tarpu Lietuvoje (10 pav) dažniausios išorinės mirties priežastys buvo savižudybės nukritimai ir transporto įvykiai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 Dėl nukritimų 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 Dėl paskendimų 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 Dėl savižudybių 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 Dėl nužudymų 086 358 0 289 199 0 0 105 0 0 105 0 0

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 Dėl nukritimų 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 Dėl paskendimų 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 Dėl savižudybių 299 36 258 512 183 338 457 22 44 204 159 309 427 Dėl nužudymų 167 149 039 202 099 103 061 079 081 051 071 055 111

0

2

4

6

8

10

12

Rodi

klis

100

000

gyv

7

Daugiausia mirčių dėl išorinių priežasčių Vilniuje 2001-2013 m buvo sąlygota alkoholio (tarp jų ir apsinuodijimas alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių (7 pav)

7 pav Išorinių mirties priežasčių pasiskirstymas pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m

11 Transporto įvykiai

0

10

20

30

40

50

60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Dėl transporto įvykių 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Dėl nukritimų 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Dėl paskendimų 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Dėl natūralaus šalčio poveikio 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Dėl apsinuodijimo alkoholiu 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Dėl savižudybių 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Dėl nužudymų 64 695 633 693 67 487 703 761 415 281 294 257 306 Nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476

Rodi

klis

100

000

gyv

7 pav Vaikų mirtingumas pagal išorines priežastis Vilniuje 2001-2013 m 100 000 gyv

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių iš-vengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai ndash trečiapagaldažnumąišorinėmirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų trau-mų yra labai didelis Vaikų ir jaunimopagrindinėišorinėmirtiespriežastisyraautotransportoįvy-kiaikuriesudaronet44procvisųmirčių Standartizuotas mirtingumas transporto įvy-kiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (11 pav) 2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietu-voje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

11 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėltransporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4kartusdažniaumirštavyraineimoterys (12 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

12 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių daž-niausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenysantrojevietojendash45-64masmenys (13 pav) Di-džiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (14 pav)

13 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

14 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymaspagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

11 Transporto įvykiai

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

Viena dažniausių išorinių mirties prie-žasčių vyresniameamžiujendash kritimaiKaulų lū-žiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių 2001-2013 m stebimas netendencingas stan-dartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (15 pav) Dėl šios priežas-ties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lie-tuvoje - 924 mirtys

15 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimųmiršta daugiau nei2 kartus dažniau neimoterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mir-

tys Vilniuje 1907 vyrų ir 774 moterų mirtys (16 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nu-kritimų padidėjo dvigubai Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenysmiršta75procdažniauneikitųamžiausgrupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtin-gumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (17 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (18 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

18 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

12 Nukritimai

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

16 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis skendimai yra trečia pagal dažnumą netyčinėišorinėmirtiespriežastis dėl kurios kasmet nuskęsta 372 000 žmonių pasaulyje Kasmet Lietuvoje paskęsta keli šimtai žmonių daugiau negu pusę skenduolių ištraukia ugniagesiai gel-bėtojai Vien 2013 m ugniagesiai gelbėtojai 478 kartus gelbėjo skendusius žmones jie ištraukė 166 skenduolius ir išgelbėjo 47 skendusius asmenis Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičius Lietuvoje ir Vilniuje nuo 2010 m mažėja (19 pav) 2013 m Lietuvoje buvo 628100 000 gyv Vilniuje - 385100 000 gyv

19 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų VyraiLietuvoje2013mskendo53kartoVilniujendash124kartodažniauneimoterys (20 pav)

20 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (21 pav)

21 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip pat didžiausias (22 pav)

22 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

13 Paskendimai

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

15

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip patdidžiausias (19 pav)

19 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

14 Sušalimai

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniuje standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio buvo trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (20 pav)

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 18-44 m 1463 135 988 951 1185 872 1077 886 925 862 76 649 491 45-64 m 1805 1739 1602 12 1819 1696 1801 1856 1217 1719 1217 1163 1343 65+ m 1198 1086 1389 1099 1087 1151 1435 75 915 991 68 958 479

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniujestandartizuo-tasmirtingumasdėlnatūralaus šalčiopoveikiobuvotrečdaliudidesnisneiLietuvoje (23 pav)

23 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlnatūralausšalčiopoveikiovyraimirš-tažymiaidažniauneimoterys (24 pav) Vyrų mir-tingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

24 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vil-niuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (25 pav) Analogiška si-tuacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (26 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus gru-pėje

25 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

26 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos prie-žiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkst apsinuodi-jusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pa-galba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio 2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alko-holio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir

14 Sušalimai

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

17

23 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkstapsinuodijusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio

0 5

10 15 20 25 30 35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 522 423 314 434 616 656 718 497 446 479 371 417 397 45-64 m 1702 202 1691 1856 2798 2831 308 25 2458 2738 204 2547 2088 65+ m 1401 1639 1197 1346 1387 221 1877 1445 1592 2036 1396 1419 1438

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (27 pav) Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčiųmirštažymiaidažniauneimoterys 2013 m dėl al-koholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (28 pav)

28 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

27 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholiosąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64mamžiausgrupėje(29 pav)

29 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsi-nuodijimųalkoholiurodiklisVilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje(829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (30 pav)

30 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo nar-kotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (31 pav)

31 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuonarkotikų sąlygotų priežasčiųmirštadažniauneimoterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (32 pav)

32 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčiųdažniausiaimirštajaunodarbingoamžiaus(18-44metų) asmenys (33 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

33 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių iš-vengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai ndash trečiapagaldažnumąišorinėmirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų trau-mų yra labai didelis Vaikų ir jaunimopagrindinėišorinėmirtiespriežastisyraautotransportoįvy-kiaikuriesudaronet44procvisųmirčių Standartizuotas mirtingumas transporto įvy-kiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (11 pav) 2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietu-voje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

11 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėltransporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4kartusdažniaumirštavyraineimoterys (12 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

12 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių daž-niausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenysantrojevietojendash45-64masmenys (13 pav) Di-džiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (14 pav)

13 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

14 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymaspagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

11 Transporto įvykiai

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

8

Avaringumo situacija gerėja deja netekčių išvengti nepavyksta 2013 m Lietuvos keliuose žuvo 285 2012 m ndash 302 asmenys Tai - trečia pagal dažnumą išorinė mirties priežastis Vilniuje ir Lietuvoje Vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patirtų traumų yra labai didelis Vaikų ir jaunimo pagrindinė išorinė mirties priežastis yra autotransporto įvykiai kurie sudaro net 44 proc visų mirčių

Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Vilniuje mažesnis nei Lietuvoje (8 pav)2013 m 539100 000 gyv Vilniuje ir 987100 000 gyv Lietuvoje Nuo 2007 m stebėtas standartizuoto mirtingumo mažėjimas

8 pav Standartizuotas mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Kaip ir dėl išorinių mirties priežasčių taip ir dėl transporto įvykių Vilniuje ir Lietuvoje beveik 4 kartus dažniau miršta vyrai nei moterys (9 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas sumažėjo

9 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose asmenų pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vilniaus mieste dėl transporto įvykių dažniausiai miršta 65+ amžiaus grupės asmenys antroje vietoje - 45-64 m asmenys (10 pav) Didžiausias mirtingumas transporto įvykiuose Lietuvoje nuo 2011 m yra 45-64 m amžiaus grupėje (11 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1501 1308 1769 1449 1731 1259 1691 1133 685 706 671 657 539 Lietuva 241 2328 2405 2445 2561 2648 2582 1776 1354 1106 11 122 987

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2502 2155 2761 2733 2873 224 2655 1758 1392 1116 793 1335 1078 Moterys (Vilnius) 765 767 1202 602 1076 641 1112 806 268 504 677 237 269 Vyrai (Lietuva) 4025 3876 4107 4278 4251 4336 4442 2932 2435 196 1928 2115 1762 Moterys (Lietuva) 1049 1117 1086 1053 1283 1375 1222 966 594 551 57 627 476

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

9

10 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

11 pav Mirusiųjų transporto įvykiuose pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

12 Nukritimai

0

5

10

15

20

25

30

35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 259 626 557 675 897 92 83 21 0 316 211 209 103 18-44 m 1855 1497 2047 1684 1965 1346 1713 1415 534 445 581 763 581 45-64 m 1923 1601 2341 1869 1699 1093 2157 142 1262 115 815 816 817 65+ m 2027 1937 2715 1927 3336 2475 2678 1627 1485 1606 1603 1098 1083

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 777 819 787 727 1114 1074 1142 614 587 357 424 255 242 18-44 m 311 31 3129 3134 3321 3504 3287 2334 164 1253 1177 1595 1248 45-64 m 3021 2851 2924 3131 2986 3155 318 2165 1733 1498 161 1616 1294 65+ m 2497 239 276 2824 2661 2507 2631 1902 1556 1559 1415 1363 1198

Rodi

klis

100

000

gyv

Viena dažniausių išorinių mirties prie-žasčių vyresniameamžiujendash kritimaiKaulų lū-žiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių 2001-2013 m stebimas netendencingas stan-dartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (15 pav) Dėl šios priežas-ties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lie-tuvoje - 924 mirtys

15 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimųmiršta daugiau nei2 kartus dažniau neimoterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mir-

tys Vilniuje 1907 vyrų ir 774 moterų mirtys (16 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nu-kritimų padidėjo dvigubai Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenysmiršta75procdažniauneikitųamžiausgrupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtin-gumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (17 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (18 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

18 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

12 Nukritimai

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

16 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis skendimai yra trečia pagal dažnumą netyčinėišorinėmirtiespriežastis dėl kurios kasmet nuskęsta 372 000 žmonių pasaulyje Kasmet Lietuvoje paskęsta keli šimtai žmonių daugiau negu pusę skenduolių ištraukia ugniagesiai gel-bėtojai Vien 2013 m ugniagesiai gelbėtojai 478 kartus gelbėjo skendusius žmones jie ištraukė 166 skenduolius ir išgelbėjo 47 skendusius asmenis Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičius Lietuvoje ir Vilniuje nuo 2010 m mažėja (19 pav) 2013 m Lietuvoje buvo 628100 000 gyv Vilniuje - 385100 000 gyv

19 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų VyraiLietuvoje2013mskendo53kartoVilniujendash124kartodažniauneimoterys (20 pav)

20 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (21 pav)

21 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip pat didžiausias (22 pav)

22 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

13 Paskendimai

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

15

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip patdidžiausias (19 pav)

19 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

14 Sušalimai

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniuje standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio buvo trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (20 pav)

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 18-44 m 1463 135 988 951 1185 872 1077 886 925 862 76 649 491 45-64 m 1805 1739 1602 12 1819 1696 1801 1856 1217 1719 1217 1163 1343 65+ m 1198 1086 1389 1099 1087 1151 1435 75 915 991 68 958 479

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniujestandartizuo-tasmirtingumasdėlnatūralaus šalčiopoveikiobuvotrečdaliudidesnisneiLietuvoje (23 pav)

23 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlnatūralausšalčiopoveikiovyraimirš-tažymiaidažniauneimoterys (24 pav) Vyrų mir-tingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

24 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vil-niuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (25 pav) Analogiška si-tuacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (26 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus gru-pėje

25 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

26 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos prie-žiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkst apsinuodi-jusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pa-galba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio 2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alko-holio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir

14 Sušalimai

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

17

23 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkstapsinuodijusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio

0 5

10 15 20 25 30 35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 522 423 314 434 616 656 718 497 446 479 371 417 397 45-64 m 1702 202 1691 1856 2798 2831 308 25 2458 2738 204 2547 2088 65+ m 1401 1639 1197 1346 1387 221 1877 1445 1592 2036 1396 1419 1438

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (27 pav) Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčiųmirštažymiaidažniauneimoterys 2013 m dėl al-koholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (28 pav)

28 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

27 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholiosąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64mamžiausgrupėje(29 pav)

29 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsi-nuodijimųalkoholiurodiklisVilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje(829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (30 pav)

30 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo nar-kotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (31 pav)

31 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuonarkotikų sąlygotų priežasčiųmirštadažniauneimoterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (32 pav)

32 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčiųdažniausiaimirštajaunodarbingoamžiaus(18-44metų) asmenys (33 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

33 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

Viena dažniausių išorinių mirties prie-žasčių vyresniameamžiujendash kritimaiKaulų lū-žiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių 2001-2013 m stebimas netendencingas stan-dartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (15 pav) Dėl šios priežas-ties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lie-tuvoje - 924 mirtys

15 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimųmiršta daugiau nei2 kartus dažniau neimoterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mir-

tys Vilniuje 1907 vyrų ir 774 moterų mirtys (16 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nu-kritimų padidėjo dvigubai Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenysmiršta75procdažniauneikitųamžiausgrupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtin-gumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (17 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (18 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

18 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

12 Nukritimai

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

11

2001-2013 m stebimas netendencingas standartizuoto mirtingumo dėl nukritimų skaičiaus kitimas tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje (12 pav) dėl šios priežasties Vilniuje 2013 m 100 000 gyv teko 1015 mirčių Lietuvoje - 924 mirtys

12 pav Standartizuotas mirtingumas dėl nukritimų Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl nukritimų miršta daugiau nei 2 kartus dažniau nei moterys 2013 m Lietuvoje 100 000 gyventojų teko 1835 vyrų ir 802 moterų mirtys Vilniuje 1907 vyrų ir 774moterų mirtys (13 pav) 2013 m lyginant su 2012 m vyrų mirtingumas dėl nukritimų padidėjo dvigubai

13 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Dėl nukritimų 65+ amžiaus asmenys miršta 75 proc dažniau nei kitų amžiaus grupiųasmenys Vilniuje 2013 m lyginant su 2012 m mirtingumas dėl nukritimų 65+ m amžiaus grupėje padidėjo dvigubai (14 pav) Lietuvoje tendencija išlieka ta pati - didžioji dalis mirusiųjų dėl nukritimų asmenų yra 65+ m amžiaus grupėje 2013 m jų buvo 3797100 000 gyv (15 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1618 1394 1069 119 1402 1615 109 1064 762 434 724 665 1015 Lietuva 1286 1329 1187 1171 1373 1516 1413 1368 944 805 877 861 924

4

6

8

10

12

14

16

18

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 2661 2235 1681 205 2428 285 2043 1758 131 827 1169 959 1907 Moterys (Vilnius) 665 7 668 636 672 944 64 672 569 269 711 643 774 Vyrai (Lietuva) 2244 2271 1953 2129 2517 2748 2719 256 1779 1568 1727 1737 1835 Moterys (Lietuva) 573 648 73 543 658 788 64 728 558 485 655 664 802

0

5

10

15

20

25

30

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

12

14 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimai Vilniuje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

15 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje pagal amžiaus grupes 2001-2013 m

13 Paskendimai

0 10 20 30 40 50 60

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 268 093 0 0 0 0 21 0 105 0 0 0 18-44 m 742 582 501 758 513 738 571 309 311 267 134 135 492 45-64 m 2692 2439 1812 2018 2512 2841 1869 2131 1402 575 1186 1335 1263 65+ m 5147 4173 3572 3441 4537 547 3825 3005 2722 1606 3699 2563 4936

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 036 087 052 04 042 044 091 063 033 051 018 018 0 18-44 m 816 697 681 677 764 8 75 654 437 435 389 315 435 45-64 m 2329 2582 2225 2349 271 3193 2882 2846 1868 1461 15 1628 1539 65+ m 3533 3575 3358 2938 3542 364 3459 3493 2727 244 3344 3279 3797

Rodi

klis

100

000

gyv

16 pav Mirusiųjų dėl nukritimų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje pagal lytį 2001-2013m

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis skendimai yra trečia pagal dažnumą netyčinėišorinėmirtiespriežastis dėl kurios kasmet nuskęsta 372 000 žmonių pasaulyje Kasmet Lietuvoje paskęsta keli šimtai žmonių daugiau negu pusę skenduolių ištraukia ugniagesiai gel-bėtojai Vien 2013 m ugniagesiai gelbėtojai 478 kartus gelbėjo skendusius žmones jie ištraukė 166 skenduolius ir išgelbėjo 47 skendusius asmenis Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičius Lietuvoje ir Vilniuje nuo 2010 m mažėja (19 pav) 2013 m Lietuvoje buvo 628100 000 gyv Vilniuje - 385100 000 gyv

19 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų VyraiLietuvoje2013mskendo53kartoVilniujendash124kartodažniauneimoterys (20 pav)

20 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (21 pav)

21 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip pat didžiausias (22 pav)

22 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

13 Paskendimai

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

15

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip patdidžiausias (19 pav)

19 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

14 Sušalimai

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniuje standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio buvo trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (20 pav)

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 18-44 m 1463 135 988 951 1185 872 1077 886 925 862 76 649 491 45-64 m 1805 1739 1602 12 1819 1696 1801 1856 1217 1719 1217 1163 1343 65+ m 1198 1086 1389 1099 1087 1151 1435 75 915 991 68 958 479

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniujestandartizuo-tasmirtingumasdėlnatūralaus šalčiopoveikiobuvotrečdaliudidesnisneiLietuvoje (23 pav)

23 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlnatūralausšalčiopoveikiovyraimirš-tažymiaidažniauneimoterys (24 pav) Vyrų mir-tingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

24 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vil-niuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (25 pav) Analogiška si-tuacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (26 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus gru-pėje

25 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

26 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos prie-žiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkst apsinuodi-jusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pa-galba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio 2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alko-holio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir

14 Sušalimai

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

17

23 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkstapsinuodijusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio

0 5

10 15 20 25 30 35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 522 423 314 434 616 656 718 497 446 479 371 417 397 45-64 m 1702 202 1691 1856 2798 2831 308 25 2458 2738 204 2547 2088 65+ m 1401 1639 1197 1346 1387 221 1877 1445 1592 2036 1396 1419 1438

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (27 pav) Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčiųmirštažymiaidažniauneimoterys 2013 m dėl al-koholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (28 pav)

28 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

27 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholiosąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64mamžiausgrupėje(29 pav)

29 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsi-nuodijimųalkoholiurodiklisVilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje(829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (30 pav)

30 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo nar-kotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (31 pav)

31 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuonarkotikų sąlygotų priežasčiųmirštadažniauneimoterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (32 pav)

32 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčiųdažniausiaimirštajaunodarbingoamžiaus(18-44metų) asmenys (33 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

33 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis skendimai yra trečia pagal dažnumą netyčinėišorinėmirtiespriežastis dėl kurios kasmet nuskęsta 372 000 žmonių pasaulyje Kasmet Lietuvoje paskęsta keli šimtai žmonių daugiau negu pusę skenduolių ištraukia ugniagesiai gel-bėtojai Vien 2013 m ugniagesiai gelbėtojai 478 kartus gelbėjo skendusius žmones jie ištraukė 166 skenduolius ir išgelbėjo 47 skendusius asmenis Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičius Lietuvoje ir Vilniuje nuo 2010 m mažėja (19 pav) 2013 m Lietuvoje buvo 628100 000 gyv Vilniuje - 385100 000 gyv

19 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų VyraiLietuvoje2013mskendo53kartoVilniujendash124kartodažniauneimoterys (20 pav)

20 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (21 pav)

21 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip pat didžiausias (22 pav)

22 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

13 Paskendimai

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

14

16 pav Standartizuotas mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų asmenų skaičiaus kitimas Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų yra tarp vyrų Vyrai Lietuvoje 2013m skendo 53 karto Vilniuje - 124 karto dažniau nei moterys (17 pav)

17 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Vilniuje 2013 m buvo 45-64 m amžiaus grupėje (743100 000 gyv) stebėtas mirtingumo 65+ m amžiaus grupėje sumažėjimas (361100 000 gyv) (18 pav)

18 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 95 747 637 371 626 627 439 539 474 485 424 429 385 Lietuva 1314 1191 1028 9 115 10 1113 99 898 981 756 721 628

2 4 6 8

10 12 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 1668 1397 1201 563 809 1018 94 981 901 785 877 876 829 Moterys (Vilnius) 465 233 234 268 504 303 067 235 201 302 135 102 067 Vyrai (Lietuva) 2312 2109 1871 1602 2006 1726 2011 1817 1697 1834 1397 1366 1189 Moterys (Lietuva) 427 387 329 305 45 417 461 309 294 342 269 273 226

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 345 447 093 289 299 409 104 21 211 211 105 209 0 18-44 m 1237 873 543 379 555 695 527 53 578 356 357 224 402 45-64 m 1538 991 1133 299 961 729 791 923 561 79 667 668 743 65+ m 312 447 1143 826 801 521 128 501 619 865 863 976 361

Rodi

klis

100

000

gyv

15

Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 45-64 m amžiaus grupėje Lietuvoje taip patdidžiausias (19 pav)

19 pav Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

14 Sušalimai

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniuje standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio buvo trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (20 pav)

0

5

10

15

20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 657 459 361 39 494 412 396 378 635 442 336 273 186 18-44 m 1463 135 988 951 1185 872 1077 886 925 862 76 649 491 45-64 m 1805 1739 1602 12 1819 1696 1801 1856 1217 1719 1217 1163 1343 65+ m 1198 1086 1389 1099 1087 1151 1435 75 915 991 68 958 479

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniujestandartizuo-tasmirtingumasdėlnatūralaus šalčiopoveikiobuvotrečdaliudidesnisneiLietuvoje (23 pav)

23 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlnatūralausšalčiopoveikiovyraimirš-tažymiaidažniauneimoterys (24 pav) Vyrų mir-tingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

24 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vil-niuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (25 pav) Analogiška si-tuacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (26 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus gru-pėje

25 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

26 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos prie-žiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkst apsinuodi-jusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pa-galba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio 2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alko-holio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir

14 Sušalimai

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

17

23 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkstapsinuodijusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio

0 5

10 15 20 25 30 35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 522 423 314 434 616 656 718 497 446 479 371 417 397 45-64 m 1702 202 1691 1856 2798 2831 308 25 2458 2738 204 2547 2088 65+ m 1401 1639 1197 1346 1387 221 1877 1445 1592 2036 1396 1419 1438

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (27 pav) Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčiųmirštažymiaidažniauneimoterys 2013 m dėl al-koholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (28 pav)

28 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

27 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholiosąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64mamžiausgrupėje(29 pav)

29 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsi-nuodijimųalkoholiurodiklisVilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje(829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (30 pav)

30 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo nar-kotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (31 pav)

31 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuonarkotikų sąlygotų priežasčiųmirštadažniauneimoterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (32 pav)

32 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčiųdažniausiaimirštajaunodarbingoamžiaus(18-44metų) asmenys (33 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

33 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

2013 m lyginant su 2012 m standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio sumažėjo Vilniuje nuo 1296100 000 gyv 2012 m iki 12100 000 gyv 2013 m Lietuvoje nuo 967100 000 gyv 2012 m iki 861100 000 gyv 2013 m Vilniujestandartizuo-tasmirtingumasdėlnatūralaus šalčiopoveikiobuvotrečdaliudidesnisneiLietuvoje (23 pav)

23 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlnatūralausšalčiopoveikiovyraimirš-tažymiaidažniauneimoterys (24 pav) Vyrų mir-tingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

24 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vil-niuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (25 pav) Analogiška si-tuacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (26 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus gru-pėje

25 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

26 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos prie-žiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkst apsinuodi-jusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pa-galba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio 2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alko-holio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir

14 Sušalimai

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

16

20 pav Standartizuotas mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl natūralaus šalčio poveikio vyrai miršta žymiai dažniau nei moterys (21 pav) Vyrų mirtingumas Vilniuje yra didesnis moterų ndash mažesnis nei Lietuvoje

21 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dažniausiai dėl natūralaus šalčio poveikio Vilniuje miršta darbingo amžiaus asmenys (45-64 m) (2013 m 2971100 000 gyv) (22 pav) Analogiška situacija yra ir Lietuvoje ndash dažniausiai miršta 45 ndash 64 m amžiaus asmenys (23 pav) 2013 m lyginant su 2012 m tiek Vilniuje tiek ir Lietuvoje fiksuotas mirtingumo dėl šalčio poveikio sumažėjimas 45 ndash 64 m amžiaus grupėje

22 pav Mirtingumas dėl natūralaus šalčio poveikio pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 492 694 499 61 1003 1019 1022 967 1015 1305 881 1296 12 Lietuva 795 841 682 778 1085 1208 1262 985 978 111 816 967 861

4 5 6 7 8 9

10 11 12 13 14

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 993 1157 76 884 1902 167 1879 1717 1966 2273 142 2169 228 Moterys (Vilnius) 1 367 3 401 37 607 472 537 502 739 542 677 437 Vyrai (Lietuva) 1276 1282 1055 1189 176 2082 2157 1648 1779 1862 1455 1729 1571 Moterys (Lietuva) 384 507 384 493 585 645 686 565 476 737 496 577 508

0 5

10 15 20 25

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 577 749 209 253 555 651 615 619 667 668 447 583 671 45-64 m 769 1067 1133 1345 2882 2331 2444 2344 2174 3089 2446 3783 2971 65+ m 468 1192 1143 1376 801 1563 153 1377 2104 2347 863 976 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

17

23 pav Mirtingumo dėl natūralaus šalčio poveikio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

Kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje patenka 15-18 tūkstapsinuodijusių žmonių per 10 tūkst apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose 2012 ndash 2013 m Lietuvos stacionaruose didžioji apsinuodijusiųjų dalis gydėsi dėl alkoholio toksinio poveikio

0 5

10 15 20 25 30 35

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 18-44 m 522 423 314 434 616 656 718 497 446 479 371 417 397 45-64 m 1702 202 1691 1856 2798 2831 308 25 2458 2738 204 2547 2088 65+ m 1401 1639 1197 1346 1387 221 1877 1445 1592 2036 1396 1419 1438

Rodi

klis

100

000

gyv

2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (27 pav) Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčiųmirštažymiaidažniauneimoterys 2013 m dėl al-koholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (28 pav)

28 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

15 Alkoholio ir narkotikų sąlygotos priežastys

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

18

2007 m standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje buvo 5545100 000 gyv Lietuvoje 5178100 000 gyv tačiau jis mažėjo ir 2013 m Vilniuje buvo 2885100 000 gyv Lietuvoje - 274100 000 gyv Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje nežymiai didesnis nei Lietuvoje (24 pav)

24 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai dėl alkoholio sąlygotų priežasčių miršta žymiai dažniau nei moterys 2013 m dėl alkoholio sąlygotų priežasčių iš 100 000 Vilniaus gyv mirė 5058 vyrai ir 1144 moterys (25 pav)

25 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64 m amžiaus grupėje (26 pav)

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 3199 3911 3787 3163 4046 5362 5545 479 295 3013 3399 3202 2835 Lietuva 3041 2922 3246 3192 3665 4407 5178 4425 3048 2923 2858 2796 274

20 25 30 35 40 45 50 55 60

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 5323 6385 6403 5506 7364 9284 10336 8342 4955 5124 5679 559 5058 Moterys (Vilnius) 1496 2067 1836 1505 1714 2698 2493 2653 174 1612 1795 1455 1144 Vyrai (Lietuva) 4802 4641 5199 5213 5966 7222 8683 7322 5028 52 4895 4977 4786 Moterys (Lietuva) 1369 1422 1558 1541 1801 2214 2543 2276 1669 1318 1592 1371 1436

0

20

40

60

80

100

120

Rodi

klis

100

000

gyv

27 pav Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholiosąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64mamžiausgrupėje(29 pav)

29 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsi-nuodijimųalkoholiurodiklisVilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje(829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (30 pav)

30 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo nar-kotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (31 pav)

31 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuonarkotikų sąlygotų priežasčiųmirštadažniauneimoterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (32 pav)

32 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčiųdažniausiaimirštajaunodarbingoamžiaus(18-44metų) asmenys (33 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

33 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

Didžiausias mirtingumas dėl alkoholiosąlygotų priežasčių Vilniuje stebimas 45-64mamžiausgrupėje(29 pav)

29 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsi-nuodijimųalkoholiurodiklisVilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje(829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (30 pav)

30 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo nar-kotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (31 pav)

31 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuonarkotikų sąlygotų priežasčiųmirštadažniauneimoterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (32 pav)

32 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčiųdažniausiaimirštajaunodarbingoamžiaus(18-44metų) asmenys (33 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

33 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

19

26 pav Mirusiųjų dėl alkoholio sąlygotų priežasčių pasiskirstymas pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuoto mirtingumo dėl apsinuodijimų alkoholiu rodiklis Vilniuje (1262100 000 gyv) yra trečdaliu didesnis nei Lietuvoje (829100 000gyv) tačiau sumažėjo lyginant su 2012 m (1353100 000 gyv) (27 pav)

27 pav Standartizuotas mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje (476100 000 gyv) yra du kartus didesnis nei Lietuvoje (214100 000 gyv) (28 pav)

28 pav Standartizuotas mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių miršta dažniau nei moterys 2013 m Vilniuje 100 000 gyv teko 1036 vyrų ir 101 moterų mirtys Lietuvoje 36 vyrų ir 056 moterų mirtys Tiek

0 20 40 60 80

100 120 140 160

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 45-64 m 8076 8612 9364 7849 10049 14134 13372 10866 7082 7544 8673 7788 7279 65+ m 2807 4769 4715 2753 427 4038 6758 5634 1609 2223 2713 1953 1565

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 1967 2077 1902 1369 1881 214 1689 187 1336 1396 1785 1353 1262 Lietuva 126 1219 1275 1248 1351 1448 1446 1394 1045 95 949 846 829

7 9

11 13 15 17 19 21 23

Rodi

klis

100

000

gyv

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 261 241 328 286 299 581 775 519 676 304 444 576 476 Lietuva 091 094 116 108 096 2 24 193 222 175 159 256 214

0

2

4

6

8

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

20

vyrų tiek moterų mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių Vilniuje yra didesnis nei Lietuvoje (29 pav)

29 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal lytį Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl narkotikų sąlygotų priežasčių dažniausiai miršta jauno darbingo amžiaus (18 ndash 44 metų) asmenys (30 pav) 2013 m Vilniuje vėl atsirado mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių vaikų (0-17 m) amžiaus grupėje

30 pav Mirusiųjų nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius 100 000 gyv pagal amžių Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 516 519 64 603 688 1385 1716 1227 1556 661 96 1377 1036 Moterys (Vilnius) 1 067 167 1 034 067 202 067 134 067 135 068 101 Vyrai (Lietuva) 166 18 207 203 194 389 441 385 424 329 272 494 36 Moterys (Lietuva) 027 022 038 028 011 029 058 023 035 03 049 025 056

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18

Rodi

klis

100

000

gyv

0 2 4 6 8

10 12 14 16 18 20

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 0 0 0 0 0 0 0 105 0 0 0 0 103 18-44 m 577 582 836 758 641 1564 202 1238 1735 757 1117 1346 1118 45-64 m 154 076 076 0 222 0 144 213 21 072 148 371 149 65+ m 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Rodi

klis

100

000

gyv

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklisženkliaiviršijaESšaliųvidurkįužimamepirmą-jąvietątarp27ESvalstybių (34 pav)

34 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtin-gumas dėl savižudybių 2013 m vėl staiga padidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lie-tuvoje (35 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

35 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėlsavižudybiųvyraimirštadažniauneimoterys (36 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vil-niuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

36 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

DėlsavižudybiųVilniujedaugiausiamirš-tadarbingoamžiausasmenys (37 pav) Neišvengia-me ir vaikų savižudybių

37 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

16 Savižudybės

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

22

31 pav Mirtingumas dėl savižudybių ES 2010 m

Iki 2012 metų mažėjęs standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių 2013 m vėl staigapadidėjo iki 1876100 000 gyv Vilniuje ir 3357100 000 gyv Lietuvoje (32 pav) Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 2 kartus didesnis nei Vilniuje

32 pav Standartizuotas savižudybių skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių vyrai miršta dažniau nei moterys (33 pav) Lietuvoje (1241100 000 gyv) ir Vilniuje (841100 000 gyv) moterų savižudybių skaičius skiriasi nežymiai tuo tarpu vyrai Lietuvoje (651100 000 gyv) nusižudo beveik 2 kartus dažniau nei Vilniuje (3483100 000 gyv)

0

10

20

30

40

50

60

Moterys Vyrai Iš viso

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 2589 2321 2311 2079 1719 1564 1542 1864 18 1472 1424 1414 1876 Lietuva 4386 4424 4143 3955 3795 2994 2967 3237 332 3027 308 2828 3357

10 15 20 25 30 35 40 45

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

23

33 pav Savižudybių skaičius pagal lytį 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Dėl savižudybių Vilniuje daugiausia miršta darbingo amžiaus asmenys (34 pav)Neišvengiame ir vaikų savižudybių

34 pav Savižudybių skaičiaus 100 000 gyv pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 4409 435 4402 3858 3439 3095 3105 3803 3767 2645 2839 2461 3483 Moterys (Vilnius) 1163 9 901 903 672 641 539 638 535 806 542 778 841 Vyrai (Lietuva) 7749 8138 7529 7145 7015 5621 5664 6201 6513 5802 5855 5472 651 Moterys (Lietuva) 1504 1324 1405 1425 1322 1119 1021 1124 1093 1133 1231 108 1241

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rodi

klis

100

000

gyv

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 086 179 093 096 1 102 207 105 316 105 105 0 103 18-44 m 2638 2662 2548 2105 205 1477 1493 2343 1735 1157 1429 1167 1967 45-64 m 4615 3582 3474 3737 2364 2477 266 277 3296 2874 2372 2893 3194 65+ m 3275 3427 4144 3028 3202 3386 2423 2379 2351 2594 2343 2075 2528

Rodi

klis

100

000

gyv

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsi-nuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar ktišorinių priežasčių padariniai registruojamidažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (39 pav)

39 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (40 pav)

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausia buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (41 pav)

41 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv

pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

2 TRAUMATIZMAS

24

2 TRAUMATIZMAS

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius Vilniuje (146186100 000 gyv) 2013 m buvo didesnis nei Lietuvoje (131064100 000 gyv) lyginant su 2012 m rodiklis padidėjo ir Lietuvoje (nuo 101198100 000 gyv) ir Vilniuje (127438100 000 gyv) (35 pav)

35 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv Lietuvoje ir Vilniuje 2001-2013 m

Vyrams traumos apsinuodijimai ar kt išorinių priežasčių padariniai registruojami dažniau nei moterims Gyvenantys Vilniuje vyrai patiria daugiau traumų apsinuodijimų ar kt išorinių priežasčių padarinių (178029100 000 gyv) nei bendrai Lietuvoje (164942100 000 gyv) Ne išimtis ir Vilniuje gyvenančios moterys (120347100 000 gyv) jos patiria daugiau

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vilnius 108539 111597 11999 119666 124188 125898 128222 132409 124068 118951 133418 127438 146186 Lietuva 860892 903172 956017 979262 102018 995731 988121 980492 931349 931607 994553 101198 131064

8000 9000

10000 11000 12000 13000 14000 15000

Rodi

klis

100

000

gyv

25

traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių nei Lietuvoje (10213100 000 gyv) (36pav)

36 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal lytį Vilniuje ir Lietuvoje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniaipasiskirstymas Vilniuje pagal amžiaus grupes buvo panašus tačiau 2013 m išryškėjo vaikų (0-17 m amžiaus) traumatizmas (37 pav)

37 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Vilniuje 2001-2013 m

Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai pasiskirstymas Lietuvoje pagal amžiaus grupes buvo pastovus tačiau 2013 m padidėjo visų

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vyrai (Vilnius) 133491 138928 149285 151472 160607 16246 16810 17205 157153 147937 166265 157081 178029 Moterys (Vilnius) 876592 887689 955588 931876 939302 956219 953414 998484 970349 953896 106772 10339 120347 Vyrai (Lietuva) 109963 115985 123392 128104 133877 130448 131282 128431 118715 118119 125947 126708 164942 Moterys (Lietuva) 651383 678429 713196 716096 743145 728325 707813 718668 711546 717902 768153 79415 10213

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Rodi

klis

100

000

gyv

0

5000

10000

15000

20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

26

amžiaus grupių asmenų patyrusių traumas ir apsinuodijimus iš kurių daugiausiai buvo vaikų (0-17 m amžiaus) (38 pav)

38 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skaičius 100 000 gyv pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2001-2013 m

3 IŠVADOS

bull Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susižalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Vilniaus mieste daugiausiai traumų apsinuodijimų ir kt išorinių priežasčių padarinių patiria vaikai (0-17 m)

bull Mirusiųjų dėl išorinių priežasčių pagal priežastį Vilniuje 2001-2013 m pirmavo mirtys nuo alkoholio sąlygotų priežasčių (tarp jų ir dėl apsinuodijimų alkoholiu) savižudybių ir transporto įvykių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai miršta 3 kartus dažniau nei moterysbull Kaimo vietovių gyventojai dėl išorinių priežasčių miršta 50 proc dažniau nei miesto

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 69575 79823 89938 98518 10360 98423 10140 10553 10492 98879 10172 10492 15159 18-44 m 96612 99172 10420 10713 11043 10777 10826 10469 96044 98529 10619 10678 13921 45-64 m 90676 93428 97065 96816 10233 10153 99064 9715 91187 91985 98922 99903 12301 65+ m 77804 7864 79687 75826 79233 79078 74005 76031 76468 77426 84226 88278 10698

Rodi

klis

100

000

gyv

40 pav Asmenų kuriems užregistruota trauma apsinuodijimas ar kt išorinių priežasčių padariniai skai

0 2000 4000 6000 8000

10000 12000 14000 16000 18000 20000

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 0-17 m 12320 13444 14589 14726 14590 13299 13934 16088 14975 11624 12814 12829 19675 18-44 m 10318 10741 11666 11938 12782 13363 13854 13902 12843 12669 14218 13033 13755 45-64 m 10438 10415 11104 10744 11197 11730 11564 11581 10880 11332 12721 12300 13127 65+ m 11076 10312 10847 10372 10585 10904 10691 10895 10872 11034 12571 12589 13456

Rodi

klis

100

000

gyv

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt

3 IŠVADOSbull Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal mirusių nuo sužalojimų ir apsinuodijimų skaičių 100 000 gyventojų Traumos yra priskiriamos prie išvengiamų mirties priežasčių Tai reiškia jog taikant efektyvias prevencines priemones jų skaičių galima sumažinti

bull Tarp visų stacionaro ligonių 2013 m gydytų dėl traumų 48 proc sudarė gydyti dėl nukritimų 92 proc traumos priežastimi buvo kontaktai su įvairiais daiktais įrankiais mechanizmais 52 proc ndash tyčiniai susi-žalojimai 48 proc ndash transporto įvykiai 33 proc ndash apsinuodijimai

bull Per 2001―2013 m kasmet šalies ligoninėse būdavo gydoma apie 85―169 tūkst vaikų traumų Ab-soliutus traumų skaičius kasmet mažėjo tačiau nuo 2001 m traumų skaičius tenkantis 10 000 vaikų beveik nepasikeitė Traumų struktūroje visu minėtu laikotarpiu daugiausia buvo įvairių kūno sužalojimų mažiau apsinuodijimų ir kitų traumų 2013 m vaikai iš viso patyrė 85 tūkst traumų kurios buvo gydytos stacionare Daugiausia tarp jų buvo kūno sužalojimų (701 proc) penkis kartus mažiau apsinuodijimų (141 proc) Dar mažiau buvo nudegimų ir nuplikinimų atvejų (85 proc) patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio atvejų (20 proc) ir kitų traumų (54 proc)

bull 0 ndash 17 m amžiaus vaikams dažniausios mirtinos išorinės priežastys buvo transporto įvykiai savižudybės ir paskendimai

bull 18+ m amžiaus asmenų grupėje dažniausios mirtinos išorinės priežastys Vilniuje 2001-2013 m buvo savižudybės nukritimai apsinuodijimai alkoholiu ir natūralus šalčio poveikis

bull Viena dažniausių išorinių mirties priežasčių vyresniame amžiuje - kritimai Kaulų lūžiams gydyti kasmet prireikia beveik dviejų trečdalių visų traumoms gydyti panaudojamų lovadienių

bull Statistikos duomenimis didžiausias mirtingumas dėl traumų išlieka darbingo amžiaus (45-64 metų) gyventojų grupėje Dažnai miršta ir jauni žmonės - Lietuva netenka ypač daug darbingiausio amžiaus (18-65 metų) vyrų

4 LITERATŪRA IR DUOMENŲ ŠALTINIAI

1 HI Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema2 Lietuvos automobilių kelių direkcija3 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo4 HI SIC bdquoVisuomenės sveikatos netolygumaildquo 2014 Nr2(6)5 HI SIC bdquoStacionare gydytų sužalojimų ir apsinuodijimų priežastys Lietuvoje 2012mldquo6 WHO Drowning 2014 (httpwwwwhointmediacentrefactsheetsfs347en)

Leidinį parengėVilniaus m savivaldybės visuomenės sveikatos biuroVisuomenės sveikatos stebėsenos skyrius

Leidinys išleistasLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis

Polocko g 12-2 01204 VilniusTel 8-5 271 1244El paštas infovvsbltwwwvvsblt