INFORMACINISLEIDINYSNr. 11 2015 m. GRUODIS

TURINYS

ĮŽVALGOS APIE PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS DABARTĮ IR ATEITĮ

Plačiau psl. 2

Plačiau psl. 15

SKAIDRUMO PAIEŠKOS PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO LABIRINTE

Plačiau psl. 10

AR TREČIU BANDYMU LIETUVA SUSITVARKYS SU ES REIKALAVIMAIS PAKUOTĖMS?

Organizacijos naujienos• Įžvalgos apie pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dabartį ir ateitį • Artėjančios šventės – ne tik kalnas dovanų, bet ir kalnas atliekų • Kampanija „Mes stebime kaip jūs rūšiuojate“

02

01

Informacija gamintojams ir importuotojams• Ar trečiu bandymu Lietuva susitvarkys su ES reikalavimais pakuotėms?• Atkreipiame dėmesį• Nepamirškite ženklinti!

10

Savivaldybių ir atliekų tvarkytojų aktualijos• Skaidrumo paieškos pakuočių atliekų tvarkymo labirinte• Švietimo veikla• Primename

15

Kalendorius18

Tegul šventinė nuotaika, pripildžiusi širdis šviesos, džiaugsmo ir viltingo laukimo,

neapleidžia visus metus. Lai ateinančiais metais Jus lydi puikios idėjos, energija ir

gerovė. Tebus tai naujų galimybių ir sėkmingo bendradarbiavimo metai.

VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“

kolektyvas

02 ORGANIZACIJOS NAUJIENOS 03ORGANIZACIJOS NAUJIENOS

Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininkas

Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius

EKSPERTŲ ĮŽVALGOS APIE PA-KUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS DABARTĮ IR ATEITĮ

Metai nebuvo lengvi, bet galime nuoširdžiai pasidžiaugti, kad pavyko įgyvendinti numatytus investicijų į infrastruktūrą planus ir individualių namų valdų aprūpinimas rūšiavimo priemonėmis jau siekia apie 70 proc. Optimistiškai nuteikia ir nuosekliai didėjantis gyventojų išrūšiuojamų at-liekų kiekis bei augantis visuomenės dėmesys atliekų tvarkymo proble-moms.Labai tikiuosi, kad kitais metais pavyks įgyvendinti trijų konkursų modelį, ku-rio dėka gamintojai ir importuotojai per juos atstovaujančias organizacijas galės kontroliuoti visus pakuočių atliekų tvarkymo etapus – ne tik surinkimą (kaip yra šiuo metu), bet ir rūšiavimą bei perdirbimą. Tai padėtų išvengti

kryžminio subsidijavimo. Tik atsky-rus atliekų tvarkymo etapus (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo), išgryninus jų sąnaudas, įvertinus realias skir-tingų pakuočių atliekų rūšių tvarkymo sąnaudas, galima nustatyti pagrįstus paslaugų įkainius gamintojams ir im-portuotojams. Esu tikras, kad iki kitų metų pabaigos turėsime maksimaliai išplėtotą rūšiavimo priemonių tinklą, ženkliai pagerėjusį rūšiavimą ir suge-bėsime įvykdyti didėjančias pakuočių tvarkymo užduotis.2016 metais visiems partneriams ir kolegoms linkiu konstruktyvaus ir nuoseklaus bendradarbiavimo, kad bendros pastangos prisidėtų prie to-limesnio pakuočių atliekų tvarkymo sistemos vystymo.

Lietuvoje 2015 metus pakuočių kūri-mo ir pakuočių atliekų tvarkymo srity-je drąsiai galėčiau pavadinti mokslo ir pramonės bendradarbiavimo proveržio metais. Pasirašyta VšĮ ,,Pakuočių tvarky-mo organizacija“ ir Kauno technologijos universiteto strateginio bendradarbiavi-mo sutartis, virš 800 Lietuvos gamintojų ir importuotojų sėmėsi žinių seminaruo-se ir mokymuose apie pakuočių atliekų prevenciją ir naujus reikalavimus, KTU Pakavimo ir inovacijų centras su pra-monės įmonėmis pasirašė ir sėkmingai įgyvendino dešimtis mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo sutarčių. Šie re-zultatai rodo, kad Lietuvos pramonė su mokslininkų pagalba žengia į naują ino-vatyvių ir konkurencingų pakuočių erą.

Ateinantys metai žada ne mažesnius pokyčius. Gamintojų ir importuoto-jų laukia nauji darbai – įsigaliosianti tvarka, pagal kurią visi gamintojai ir importuotojai privalės pagrįsti rinkai teikiamų pakuočių atitiktį Pakuočių ir pakuočių tvarkymo įstatyme išdėsty-tiems pakuočių reikalavimams, Lietu-voje startuosianti užstato už vienkar-tines pakuotes sistema. Norisi tikėti, kad nuosekliai įgyvendindami naujus pakuočių atliekų prevencijos ir tvar-kymo principus, pagaliau sugebėsime „išvaduoti“ pakuotes iš komunalinių atliekų srauto ir pamatyti ženklius pokyčius pakuočių atliekų perdirbimo rodikliuose.

Šiemet galiu išskirti kelis esminius žingsnius, kuriuos atlikome. Esame sukūrę platformą, kurioje dalyvauja gamintojai ir importuotojai, pakuotės tvarkytojai. Mums pavyko rasti bendrą kalbą ir įtraukti į sprendimų priėmimą verslą, kuris imasi atsakomybės už įvežamos ar gaminamos pakuotės tin-kamą rūšiavimą, sutvarkymą ir perdir-bimą. Sutarėme dėl naujų pakuotės tvarkymo užduočių su verslui atstovau-jančiomis, šį darbą atliekančiomis orga-nizacijomis. Vyriausybė šiuo metu jau svarsto mūsų susitarimo pagrindu teik-tus pasiūlymus. Apie 20 proc. didinsime plastiko ir medienos atliekų sutvarky-mą, tiesa, padarėme išlygą stiklo pakuo-tei – užduotis yra sumažinta 5 proc.Manau, kad per ateinančius keletą metų pavyks suformuoti darniai veikiančią

pakuočių surinkimo, tvarkymo ir perdir-bimo sistemą. Kalbame ir apie žiedinės ekonomikos modelį, kuriame galioja visiškai nauji standartai pakuotei kaip gaminiui. Mūsų tikslas yra padidinti pa-kuočių atliekų perdirbimo rodiklį nuo 55 iki 85 proc.Kitąmet įsigalios specialus perdirbamų pakuočių ženklinimas, patvirtinti ženklų standartai ir jų pritaikymas kiekvienai pakuotei. Auga reikalavimai dėl pa-kuočių atitikties ES standartams, kurie ypač aktualūs importuojamai pakuotei. Importuotojai ir gamintojai turės pateik-ti įrodymus, kad jų pakuotė atitinka Eu-ropos standartus. Dabar dar deriname pagrindinių dokumentų, kuriuos turės pateikti verslininkai, sąrašą. Tai palies daugiau kaip 8000 šalies įmonių.

Šie metai ypatingi tuo, kad pavyko gerokai pakeisti atliekų rūšiavimo įpročius mūsų regione įdiegus spe-cialius maišus pakuočių atliekoms. Šioje srityje aktyviai bendradarbiau-jame su pakuočių gamintojų ir im-portuotojų organizacijomis, kurios suteikė tokią galimybę. Parengėme ir specialius lankstinukus, su organi-zacijomis atlikome daug visuomenės informavimo darbų. Pradžioje gyventojai reagavo gana atsargiai į naujoves, ypatingai kaimo vietovėse, tačiau ilgainiui padėjo tinkama in-formacijos sklaida.Žvelgiant į perspektyvą labai svar-biu įvykiu laikyčiau Aplinkos minis-terijoje šiuo metu keičiamą ir 2016-

iais greičiausiai pradėsiančią veikti naują metodiką, pagal, kurią turėtų keistis pristatomų pakuočių atliekų apmokestinimas. Tikiu, jog pakuotes pavyks efektyviau atskirti iš bendro komunalinių atliekų srauto, o galiau-siai tokios sistemos naudą pajaus visi vartotojai ir gyventojai, kuriems tikimės sumažės rinkliavos. Kitas ne mažiau svarbus tikslas – kitąmet aprūpinti Ukmergės rajoną kuo dau-giau atliekų rūšiavimui skirtų kon-teinerių. Teiksime paraiškas paramai gauti, kuri padės įsigyti didesnę dalį konteinerių.

Šiuo metu gamintojų ir importuoto-jų organizacijos siekia perimti atsa-komybę už pakuočių sutvarkymą ir perdirbimą, tačiau labai vėluojama. Sakyčiau per visus 18 metų buvo padaryta labai mažai, kad atsirastų gyventojų kiemuose reikiamas kie-kis rūšiuoti atliekas tinkamų kontei-nerių, o gamintojai ir importuotojai žaidė savotišką žaidimą kaip išvengti tos atsakomybės. Šiuo metu atliekų rūšiavimas ir tvarkymas yra tikrai nepatenkinamos būklės, nes komu-nalininkai atliekas surenka, kažkaip bando tvarkyti jas ir tas procesas nėra skaidrus. Sistemą būtina keisti, tai po truputį vyksta. Tikiuosi, kad Seimas suteiks organizacijoms galimybę im-

tis tos atsakomybės ir realiai vykdyti šį darbą.Juk numatyta, kad Lietuva turės ge-rokai padidinti pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklius. Kai kuriose savivaldybėse šios išaugs net 3 kar-tus. Tam reikia pasirengti ir pastaty-ti reikiamą kiekį konteinerių. Tai turi padaryti minėtos organizacijos.Matau, kad dar reikia daug informaci-jos apie tai, kad žmonės permoka už pakuotę, kuri turėtų būti pigesnė. Reikia, kad jie suvoktų, jog kuo dau-giau pakuotės atitinka naujausius rei-kalavimus ir perdirbama bei sutvar-koma, tuo mažiau jie moka už pačią pakuotę.

Baigiantis metams paklausėme ekspertų ir įmonių vadovų apie tai kas jų many-mu pakito pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje šiais metais ir kokius pokyčius jie įžvelgia 2016-iais.

Doc. dr. Visvaldas Varžinskas, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas

Lina Šleinotaitė-Budrienė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujančioji partnerė

Vilija Grabauskienė, Ukmergės rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja

Valdas Knystautas, bendrovės „Telšių keliai“ vadovas

Algirdas Reipas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius

Esame pasirašę su pakuočių gaminto-jų ir importuotojų organizacijomis in-frastruktūros plėtros ir finansavimo planą, kurio dėka pateikiame gyven-tojams daugiau kaip 4500 rūšiavimui tinkamų konteinerių komplektų. O kitą dalį – dar apie 3000 komplektų planuojame pastatyti gavę paramą.Jau antrą mėnesį pradėjome šių kon-teinerių aptarnavimą, tad daug dar-bo tenka informuojant ir edukuojant mūsų krašto žmones kaip teisingai at-skirti perdirbimui tinkamas pakuočių atliekas. Išdalijome atmintines, ku-riose aiškiname, kad labai užteršta

ar sutepta pakuotė yra sunkiai per-dirbama, kad verta kruopščiai atrinkti išmetamas atliekas.Žvelgiant į 2016-ius matau vieną iššūkį, susijusį su mokesčiais, kuriuos mes esame priversti mokėti įvažiuo-jant į sąvartynus. Mes tvarkingai rūši-uojame pakuočių ir kitas atliekas, tačiau vėliau sąvartynams dar turime sumokėti taip vadinamąjį vartų mokestį. Manome, kad tai neteisinga ir keistina tvarka.

Pakuočių kiekis augant prekybos apim-tims nemažėja, o tik didėja, tad susidu-riame su labai aktualiais iššūkiais tinka-mai sutvarkyti jų atliekas. Mūsų tinklas

Sakyčiau dabar yra tam tikro prover-žio laikotarpis, kai pačios pakuočių importuotojų ir gamintojų organi-zacijos ėmėsi įgyvendinti vienin-gą sistemą, prisiimti už jos veikimą atsakomybę. Daugėja pagal mūsų planus rūšiuoti tinkamų konteinerių ir jau dabar mūsų regione išrūšiuo-jama apie trečdalis visų atliekų. Iki tol buvo sunku kalbėti apie tinkamą rūšiavimą, nes nebuvo pačių kontei-nerių. Kalbos buvo gražios ir jeigu nebūtų kur išmesti plastiko, stiklo ar popieriaus, nebūtų pačių kontei-nerių, tai būtų ir likę kalbomis. Spar-čiau vykstantys organizaciniai dar-

bai Aplinkos ministerijoje, geras visų sistemos dalyvių dialogas nuteikia pozityviai.Žvelgiant į kitus metus, labai laukia-ma naujovė yra sutartys su pakuo-čių tvarkymo organizacijomis ir taip vadinamoji trijų konkursų sistema, kuri turėtų įvesti daugiau tvarkos pakuočių atliekų tvarkyme. Viliuosi, kad atsiras modernūs atliekų rūšia-vimo centrai, jų gal bus 3-4 visoje Lietuvoje ir jie bus pajėgūs apdoroti didelius srautus. Būtinos ilgalaikės sutartys su šiais centrais tam, kad procesas netaptų chaotišku.

04 ORGANIZACIJOS NAUJIENOS 05ORGANIZACIJOS NAUJIENOS

Vaidas Kukarėnas, UAB „Rimi Lietuva“ kokybės vadovas

sparčiai plečiasi, tad ir mūsų tikslai yra gana aiškiai nukreipti į pakuočių rūšia-vimo, tinkamo tvarkymo ir perdirbimo sistemos tobulinimą.Visus šiuos metus vyko įvairūs mo-komieji seminarai, konferencijos, ku-riuos rengė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir gavome tikrai vertingų žinių iš šios srities profesionalų apie tai, kaip turėtų keistis dabartinis modelis ir kaip turėtume ateityje įgyvendinti vis didėjančius uždavinius perdirbamos pakuotės atliekų rūšiavimui ir tvarky-mui. Savo ruožtu diegiame pakuočių rūšiavimo praktiką ir mūsų prekybos centruose bei biuruose, valgyklose. Šios iniciatyvos keičia kasdienius įpročius ir suteikia daugiau žinių kiekvi-enam darbuotojui apie šios sistemos svarbą. Manau, kad kiekvienas šį darbą turi pradėti savo kieme, biure, namuose, tuomet bus lengviau įsisąmoninti, kam ir kodėl taip darome.

Žvelgdamas į 2016-uosius matau vis daugiau galimybių kartu su mus at-stovaujančia „Pakuočių tvarkymo or-ganizacija“ ir kitomis organizacijomis imtis atsakomybės bei tinkamai vyk-dyti pakuočių atliekų tvarkymo dar-bus, inicijuoti efektyvesnius procesus visoje prekybos grandinėje ir pilnai ją valdyti. Kalbu ne tik apie įstatymo pa-taisose apibrėžtą didesnę atsakomybę mums, bet ir vidines iniciatyvas. Tikrai planuojame populiarinti visuose „Rimi“ prekybos centruose gerąją pakuočių tvarkymo praktiką, įvairiomis akcijomis ir informacinėmis kampanijomis skatin-sime atsakingai šioje srityje elgtis ir mūsų pirkėjus. Neatmetame galimy-bės ateityje prie mūsų parduotuvių ar būsimų taromatų pastatyti rūšiavimo konteinerius. Pradėkime nuo savo kie-mo ir tikrai įgyvendinsime tuos tikslus, kuriuos mums kelia valstybė ir Europos Sąjunga.

ARTĖJANČIOS ŠVENTĖS – NE TIK KALNAS DOVANŲ, BET IR KALNAS ATLIEKŲ

Kalėdinių rūpesčių sūkury-je rūpindamiesi dovanomis ir vaišėmis artimiesiems, nesusi-mąstome apie „dovaną“, kurią pasibaigus šventiniam laikotar-piui paliksime gamtai. Patirtis rodo, kad pasidavę pirkimo ma-nijai, per didžiąsias metų šventes išmetame ketvirtadaliu daugiau atliekų nei įprastomis dieno-mis. Žinant, kad šiemet Kūčios ir Šv. Kalėdos bus švenčiamos net keturias dienas, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kviečia gyventojus riboti neatsakingą vartojimą ir deramai pasirūpinti susikaupusiomis pošventinėmis atliekomis.

07ORGANIZACIJOS NAUJIENOSORGANIZACIJOS NAUJIENOS06

Dovanos, vaišės ir Kalėdos – vienas be kito neįsivaizduo-jami ir neatsiejami dalykai šiais laikais. Bandydami nuste-binti savo artimuosius, išleidžiame nemažą pinigų sumą ir pamirštame apie tikrąją Kalėdų prasmę. „Gražiai įpakuotos dovanos, gausus stalas be abejonės džiugina, bet ar ilgai? Pošventiniu laikotarpiu man visuomet akis užkliūna už per-pildytų atliekų konteinerių. Ir visa tai dėl mūsų neatsakingo vartojimo, dėl negalėjimo ar nenorėjimo dovanoti nemate-rialius ir atmintyje ilgai išliekančius dalykus“ – savo paste-bėjimais dalijosi VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) direktorė Bena Razbadauskienė.„Kuo daugiau perkame, tuo didesnį kiekį atliekų išmetame. Tai ypač aktualu Kalėdų, Naujųjų metų laikotarpiu, kuomet gyventojai įvairiausių atliekų išmeta vidutiniškai ketvirtada-liu daugiau nei įprasta. Dovanų pakavimo popierius, dirb-tinio sniego flakonėliai, perdegusios kalėdinės lemputės, tušti buteliai, maisto atliekos ir eglutės – tik dalis atliekų, kuriomis perpildomi konteineriai“ – teigia PTO atstovė švie-timo bei informavimo klausimais Audronė Viliūtė.Pašnekovės manymu, šiais laikais šventinį džiugesį matuo-jame dovanų kiekiu, jų brangumu ir maistu nukrautu stalu, nors Kalėdos – tai visų pirma nepastebimų ir tylių stebuklų metas. Todėl neturėtume karštligiškai ieškoti ir pirkti men-kaverčių, trumpalaikio naudojimo dovanų, kurios nugula į dulkes renkančias lentynas ar giliausius spintų kampus. A.Viliūtė ragina gyventojus pasistengti vengti neatsakingo vartojimo ir įprasminti šventę kitu būdu.„Užuot keitęsi dovanomis siūlyčiau susitarti su šeima ar

draugais ir nueiti į kino premjerą, teatrą, suplanuoti išvyką arba tiesiog jaukiai pavakarieniauti drauge. Originali dovana gali būti ir kuponas su pasiūlymu pasinaudoti jūsų geru po-elgiu (sutvarkysite namus, pagaminsite vakarienę, išmaudy-site šunį ir pan.). Taip pat reikia prisiminti, kad Šv. Kalėdos tai ne tik pirkiniai, o ir puikus metas dalintis gerumu ir aukoti. Paaukoję maistą, drabužius, žaislus ar kitus daiktus, ne tik sukursime šventę to stokojantiems, bet tuo pačiu prisidėsi-me prie gamtos tausojimo“.„Tik atsikratę vartotojiškų šablonų, sugebėsime pajusti Ka-

lėdų idilę. Juk brangiausia dovana – tai draugystė, rūpestis ir dėmesys artimie-siems, pagarba vieni kitiems, o ne nuo „kojų varantis“ bėgiojimas po išparda-vimus, nuolatinis akcijų sekimas, su-sierzinimas dėl didelės išleistų pinigų sumos, nusivylimas dėl nepasiteisinu-sių lūkesčių“– teigia Audronė Viliūtė.Kitas svarbus dalykas – dovanų paka-vimas, kuris ne tik teršia gamtą bet ir brangiai kainuoja. Kadangi šventiniu laikotarpiu ypatingai daug papildomų atliekų sudaro parduotuvėse įsigyti dovanų maišeliai bei pakavimo popie-rius, PTO atstovė siūlo dovanų pakuo-tes bandyti susikurti patiems. A.Viliū-tės manymu, savarankiškai įpakuotos

dovanos įgautų daugiau prasmės nei pirktinės. „Dovanų pakavimui gali kuo puikiausiai pasitarnauti seni laikraščiai, žurnalai, tapetų likučiai, seni popie-riniai žemėlapiai ar kalendoriai. Juos galima iškarpyti ir papuošti antspau-dais, spalvotais markeriais nupieštais raštais, sausais augalais. Didesnėms dovanoms galima naudoti senas batų dėžes dekoruotas žurnalų iškarpomis, dažais ir kaspinais iš nereikalingų me-džiagų. Savarankiškai pagaminta do-vanos pakuotė atrodo kūrybiškesnė, asmeniškesnė, todėl artimieji džiaug-sis ir saugos ne tik įteiktą dovaną bet ir pačią pakuotę. Išpakavus dovanas, likusias nebereikalingas dėžutes ir

maišelius galima naudoti pakartotinai kita proga. Sumažinti nebūtiną vartoji-mą taip pat galima pasirinkus prekę be pakuotės arba į vieną pakuotę įdėjus kuo daugiau daiktų.“ – patarimais da-lijasi A.Viliūtė.Pašnekovė taip pat pastebi, kad žiemos švenčių metu dažnai persistengiame ir su maisto gaminimu, todėl joms pasi-baigus, didelis kiekis likusio maisto ke-liauja į atliekų konteinerius. Norint iš-vengti maisto atliekų, galime iš anksto suplanuoti meniu ir svečių skaičių. Jei po švenčių vis tiek liks nesugedusių, bet jau nebereikalingų maisto produk-tų, patariama supakuoti juos svečiams, paaukoti prasčiau gyvenantiems žmo-nėms.PTO direktorė Bena Razbadauskienė žiemos šventėms artėjant, gyvento-jams primena, kad Lietuva yra viena daugiausiai atliekų sąvartynuose ša-linančių Europos Sąjungos (ES) šalių. Kasmet į sąvartynus išvežama apie be-veik 1 mln. tonų atliekų, kurios sąvarty-nuose nugula ilgiems šimtmečiams. O šventinis laikotarpis atliekų kiekį padi-dina dar daugiau. „Tikimės, kad gyven-tojai švenčių metu pasistengs išvengti neatsakingo vartojimo ir prisidės prie teisingo susidariusių atliekų tvarkymo. Juk tai padaryti labai paprasta, tereikia įvairias atliekas suskirstyti pagal rūšis ir išmesti į rūšiuotoms atliekoms skirtus spalvotuosius konteinerius. Tokiu būdu saugosime gamtą, prisidėsime prie gamtinių išteklių saugojimo, sumažin-sime į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius“ – teigia B.Razbadauskienė.

KAMPANIJA „MES STEBIME, KAIP JŪS RŪŠIUOJATE“Š. m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo vykdoma daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio susilaukusi so-cialinė kampanija „Mes stebime, kaip jūs rūšiuojate“, kurią inicijavo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Kampanijos tikslas - atkreipti vi-suomenės dėmesį į atliekų tvarky-mo problemas Lietuvoje bei skatinti atsakingo vartojimo bei rūšiavimo įgūdžių įsitvirtinimą kasdieninėje veikloje.

Kampanijos šūkis - „Mes stebime, kaip jūs rūšiuojate“, žodis „mes“ reiškia „gamtą“, nes gamta mus nuolat stebi ar mes tinkamai elgiamės, ar rūšiuojame, kaip tai darome. Įvairiuose Lietuvos miestuose buvo stebimas gyventojų elgesys prie atliekų aikštelių, siekiant sužinoti ar jie rūšiuoja, ar supranta kaip tai reikia teisingai daryti. Akcijos metu žmonėms dalinti daugkartiniai pirkinių maišeliai, pasakant, kad

reikia stengtis kuo mažiau vartoti vienkartinių maišelių ir kitų trumpalaikės vertės daiktų. Taip pat įteiktos magnetinės atmintinės, tam, kad skatinti gyventojus rūšiuoti ir padėti susigaudyti kaip teisingai tai daryti.Kampaniją galima „sutikti“ ir pamatyti net 7 miestų lauko stotelėse, buvo galimybė išgirsti audio reklamą radijo stotyse bei sutikti interneto portaluose ir socialiniuose tinkluose.

ORGANIZACIJOS NAUJIENOS08

1110 INFORMACIJA GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS INFORMACIJA GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS

Pagal lapkritį atnaujinto LR Aplin-kos ir Ūkio ministrų pasirašyto do-kumento nuostatas, visos į vidaus rinką išleidžiamos pakuotės privalo atitikti LR Pakuočių ir pakuočių atlie-kų tvarkymo įstatymo reikalavimus. Dokumente akcentuojama, kad rin-kai tiekiamos pakuotės laikomos ati-tinkančiomis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytus reikalavimus, jeigu pakuočių pateiki-mo rinkai dieną jos atitinka ES dar-niuosius (harmonizuotus) standartus (LST EN 13427-13432). Didelė našta

AR TREČIU BANDYMU LIETUVA SUSITVARKYS SU ES REIKALAVIMAIS PAKUOTĖMS?

ir atsakomybė už sėkmingai įgyven-dinamą rinkos priežiūrą tenka rinkos priežiūros institucijai, kuriai pavesta parengti pavyzdinių dokumentų for-mas ir patikros klausimynus. Nors iki sausio pradžios liko vos pora savaičių, tačiau rinkos priežiūros institucija dar nėra pateikusi reikiamos ir naudingos informacijos Lietuvos gamintojams ir importuotojams. Kokios to priežastys, ko tikėtis ir kam ruoštis? Mintimis dalijasi vienintelės specializuotos to-kio pobūdžio įstaigos Lietuvoje – KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro - vadovas, doc. dr. Visvaldas Varžinskas

Kokie yra tie esminiai pakuočių rei-kalavimai, kurių atitiktį turės pagrįsti gamintojai ir importuotojai nuo sau-sio 1 dienos?

Siekiant sumažinti milžinišką taršą pakuočių atliekomis, Europos Sąjun-gos šalyse narėse į vidaus rinką jau eilę metų negalima išleisti pakuočių ar pakuočių komponentų, kurie nea-titinka ES direktyvoje 94/62/EB nuro-dytų esminių reikalavimų. Šie reikala-vimai jau 2011 metais perkelti ir į LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. Įmonės turi užtikrinti, kad į rinką teikiamos pakuotės atitinka ke-turis esminius reikalavimus: pakuotės turi būti suprojektuotos ir pagamin-tos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni (įteisinti atliekų prevencijos principai); pakuotes galima pakartoti-

nai naudoti, perdirbti ar pritaikyti ki-toms reikmėms (skatinamas daugkar-tinių pakuočių naudojimas); pakuotės turi būti gaminamos iš tokių medžia-gų, kad kuo didesnę pakuotės masės dalį būtų galima perdirbti į produk-tus, atitinkančius tiems produktams ES ir Lietuvoje taikomus standartus (skatinamas tinkamas pakuočių žen-klinimas ir perdirbimas); galiausiai deginant ar šalinant sąvartyne pakuo-tes, jų atliekas ar tvarkymo liekanas į išmetamus teršalus, pelenus ar filtra-tą nepatenka sunkiųjų metalų, kenks-mingų cheminių ir kitų pavojingų me-džiagų (ribojama pavojingų cheminių medžiagų ir sunkiųjų metalų koncen-tracija pakuotės medžiagoje). Šiuo metu, Lietuvos institucijos (sulauku-sios dėmesio iš Europos Komisijos) bando įvesti rinkos kontrolę, kurią įgyvendinant, kilus abejonėms ar ga-vus skundą, reikalaus, kad gamintojai ir importuotojai įrodytų atitiktį, kaip tai numato Aplinkos ir Ūkio ministeri-jų parengtas tvarkos aprašas.

Naujame tvarkos apraše rinkos prie-žiūros institucijai pavesta pareng-ti pavyzdinių dokumentų formas ir patikros klausimynus, tačiau jokia informacija Lietuvos gamintojų ir im-portuotojų nepasiekė. Kokia to prie-žastis ir kam reikia ruoštis?

Manau, kad pagrindinė priežastis dėl kurios gamintojai ir importuotojai ne-

sulaukia jokios informacijos yra šiuo metu vykstanti paskirtosios rinkos priežiūros institucijos - Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) – reorganizacija. VNMPI veiklos įga-liojimai nutrūksta šių metų gruodžio 31 dieną, o su jais ir prievolė vykdyti rinkos priežiūrą (kuri bus net neprasi-dėjusi). Nuo 2016 metų sausio 1 die-nos pakuočių atitikties reikalavimų priežiūrą vykdys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri iš esmės ir nuspręs kokie bus patikros klausi-mynai ir kriterijai. Rinkos priežiūros institucijų pasikeitimas iš principo negali pakeisti atitikties pakuočių rei-kalavimams pagrindimo principų, nes LR Aplinkos ir Ūkio ministrų pasira-šytame dokumente atitiktis įstatymo reikalavimams prilyginama atitikčiai ES darniesiems (harmonizuotiems) standartams, o įmonėms nurodyta prievolė tikrinimo metu pateikti do-kumentus, įrodančius atitiktį visiems įstatymo reikalavimams (akivaizdu, kad remiantis tų pačių ES darniųjų standartų principais). Europos Komi-sija tam ir sukūrė darniųjų standartų sistemą, kad šalys narės galėtų aiš-kiai, vienodai ir suprantamai įvertinti visus esminius pakuočių reikalavi-mus. Įmonės, kurios gali įrodyti ati-tiktį minėtų standartų reikalavimams, šia informacija gali remtis visose ES šalyse narėse. Tokį principą įteisina ir ES direktyva 94/62/EB.

Naujame tvarkos apraše nebeliko deklaracijos formos. Gamintojai ir importuotojai diskutuoja kokiu būdu reikės perduoti informaciją apie pro-duktų atitiktį tiekimo grandinėje. Ar užtenka oficialaus pasirašyto rašto atitikčiai įrodyti?

Pagrindiniai iššūkiai yra susiję ne su deklaravimo forma tiekimo grandinė-je (t.y. tuo, kaip gamintojai ar impor-tuotojai turėtų informuoti prekybi-ninkus ar platintojus, kad jų gaminių pakuotė (ar pakuotės komponentas) atitinka reikalavimus ir gali būti sau-giai realizuojama rinkoje), bet su tuo, kaip atsakingas už produkto išleidimą į ES vidaus rinką ūkio subjektas patikri-nimo metu turėtų įrodyti priežiūros institucijai, kad visi reikalavimai nu-rodyti įstatyme yra įgyvendinti. Aki-vaizdu, kad šie du dalykai (informa-

vimas tiekimo grandinėje ir patikros dokumentų paketas) yra painiojami, ir kelia daug nesusipratimų. ES šaly-se pasitelkiami patys įvairiausi verslo partnerių informavimo apie atitiktį būdai - tai ir įrašai sąskaitose, ir pa-pildomi dokumentai (pvz., EN 13427 standarto „B“ priede pateikta forma), ir pastabos važtaraščiuose. Tokiais būdais tiesiog konstatuojama, kad visi esminiai reikalavimai įgyvendin-ti, o įmonė savo parašu ir antspaudu patvirtina prisiimanti atsakomybę. Prekybininkai ir platintojai turi teisę prašyti, kad produktų gamintojai ir importuotojai patvirtintų, kad jų tie-kiami gaminiai atitinka visus pakuo-čių atitikties reikalavimus ir gali būti platinami. Vykdant patikrinimą pre-

Pagrindiniai iššūkiai yra su-siję ne su deklaravimo for-ma tiekimo grandinėje, bet su tuo, kaip atsakingas už produkto išleidimą į ES vi-daus rinką ūkio subjektas patikrinimo metu turėtų įrodyti rinkos priežiūros institucijai, kad visi reikala-vimai nurodyti įstatyme yra įgyvendinti

kybos vietoje, prekybininkas ar pla-tintojas, remdamasis sutartos formos atitiktį patvirtinančiu dokumentu, turi teisę tikrintojus nukreipti pas konkre-tų gamintoją ar importuotoją. Preky-bininkai ir platintojai neprivalo kaupti visų atitiktį patvirtinančių dokumentų pilna apimtimi kiekvienam produktui, nes jie nevykdo pakavimo funkcijos ir nėra atsakingi už pakuotės medžia-gų parinkimo ar pakuotės užpildymo sprendimus. Kitas aspektas – rinkos priežiūros institucijos pareiga tikrinti, ar ūkio subjekto pateikiami teiginiai yra tei-singi, ar gamintojas ar importuotojas iš tiesų turi pagrindą deklaruoti, kad

Artėja 2016 m. sausio 1 dienos terminas, kuomet Lietuvoje įsigalios tvarka, pagal kurią visi gamintojai ir impor-tuotojai privalės pagrįsti rinkai teikiamų pakuočių atitiktį Pakuočių ir pakuočių tvarkymo įstatyme išdėstytiems reikalavimams.

Doc. dr. Visvaldas Varžinskas, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas

jo produktas atitinka visus pakuo-tėms keliamus reikalavimus pagal patvirtintą tvarkos aprašą. Gaminto-jas ar importuotojas privalo tikrinto-jui pateikti dokumentus, įrodančius deklaruotus teiginius. Jei ūkio subjek-tas neteisingai informuoja rinką (pre-kybininkus ir platintojus) apie teikia-mą produktą, arba nesugeba pagrįsti deklaruotų teiginių, nustatomas pa-žeidimas - neatitiktis LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimams. Kitose ES šalyse taip pat yra nustatyti griežti gamintojų tikrinimo reikalavimų kriterijai, kuriais vadovaujamasi patikrinimų metu. Ga-lima teigti, kad praktiškai visos ES ša-lys vykdo griežtą pakuočių atitikties rinkos kontrolę.

Kokių sankcijų gali sulaukti Lietuva už ES Direktyvos reikalavimų netin-kamą įgyvendinimą?

Artimiausiu metu, jei šalyje nebus pradėta kontroliuoti, kad į rinką ne-patektų pakuotės neatitinkančios ES direktyvoje keliamų esminių reika-lavimų ir mažinama tarša pakuočių atliekomis, neabejotinai prieš mūsų šalį bus pradėta pažeidimo procedū-ra. Lietuva jau turi „karčios“ patirties atsainiai įgyvendinant ES medienos reglamento reikalavimus, tačiau iš klaidų nepasimokyta. Kitos griežtos sankcijos laukia Lietuvos, jei nesuge-bėsime įgyvendinti ES teisės aktų rei-kalavimų ir Europos Komisijos iškeltų tikslų: turime pasiekti, kad iki 2030 m. Europoje būtų perdirbama 70 proc. komunalinių atliekų (šiuo metu perdirbama tik apie 30%) ir 80 proc. pakuočių atliekų (šiuo metu iki 50 %). Jau nuo 2025 m. perdirbamąsias atlie-kas (pakuotės sudaro didelę jų dalį) bus draudžiama vežti į sąvartynus. Šiandien, Lietuva yra tarp daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinančių ES šalių, o atliekų sraute iki 70 % tūrio sudaro būtent pakuotės. Akivaizdu, kad valdžios institucijos nesugebėda-mos atsakingai įvertinti susidariusios situacijos ir vilkindamos sprendimų priėmimą, stumia šalies gamintojus ir importuotojus į nepavydėtiną situaci-ją – nežinią dėl tvarkos įgyvendinimo, o šalies gyventojus pasmerkia gyven-ti šalia toliau milžiniškais tempais au-gančių sąvartynų.

12 INFORMACIJA GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS

AKTUALI INFORMACIJA

TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI 2015-12-10 d. priimtas Lietuvos Res-publikos mokesčio už aplinkos terši-mą įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, įstaigos suteik-tas numeris XII-2154 (paskelbta TAR, 2015-12-16, Nr. 19850). Pakeitimo esmė – mokesčio už aplin-kos teršimą deklaraciją pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, ei-nančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybi-nei mokesčių inspekcijai (ankstesnis reguliavimas – per 60 d. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui).

2015-12-16 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ pa-keitimo. Oficialiai teisės akto projektas naujienlaiškio rengimo metu dar nėra paskelbtas. Šio teisės akto projektą galite rasti Lietuvos Respublikos Sei-mo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Projektų registravimo posiste-mėje Nr. 15-9520(3).

PRIMINIMAS APIE IV KETV. UŽSAKYMŲ PATEIKIMĄPrimename, kad Pavedimo davėjai iki einamųjų metų gruodžio 10 d. turėjo pateikti patikslintą informa-ciją apie per IV ketvirtį išleistą ir planuojamą išleisti į rinką apmokes-tinamosios pakuotės kiekį (-ius) ir pakuotės rūšį (-is). Užsakymų, nepa-teiktų iki nurodyto termino pabai-gos, Organizacija turi teisę nepriimti ir vadovautis metiniu užsakymu (IV ketvirčio dalyje). Pavedimo davėjai nuo gruodžio 11 d. iki sausio 10 d. turi teisę pateiktą IV ketvirčio užsakymą tikslinti 3 % tikslumu pagal pakuotės kiekį (-ius) ir pakuotės rūšį (-is).

VMI DEKLARACIJAPasibaigus kalendoriniams me-tams PTO elektroninėje duomenų sistemoje Pavedimo davėjams pa-gal pateiktus duomenis bus sufor-muota preliminari VMI deklaracija. Šią preliminarią deklaraciją Pave-dimo davėjai galės atsisiųsti iš PTO elektroninės duomenų sistemos (http://nariams.pto.lt) skilties „VMI deklaracija“. Svarbu: Pavedimo da-vėjai užpildytas deklaracijas patys pateikia AVMI (apskrities valstybi-nei mokesčių inspekcijai). Deklara-cijos teikiamos elektroniniu būdu, AVMI paštu arba pristatant jas ati-tinkamai AVMI.

ATNAUJINTA PTO DUOMENŲ PATEIKIMO SISTEMA Norime informuoti, jog nuo gruodžio 1 d. pradėjo veikti atnaujinta PTO narių duomenų sistema, kuri nuo šiol bus dar patogesnė. Jūsų patogumui buvo atlikti šie atnaujinimai:• kelias įmones administruojantis as-muo turės vienus prisijungimus;• galėsite patys susikurti savo slaptažo-dį, o jį pamiršus – lengvai atstatyti;• visi dokumentų šablonai bus talpina-mi sistemoje;• skenuotos narių sutartys ir priedai bus talpinami sistemoje (šis atnaujinimas bus įdiegtas artimiausiu metu).Atkreipiame dėmesį, jog seni prisijun-gimo duomenys – nebegalioja. Nauji prisijungimo duomenys buvo išsiųsti el. paštais. Jeigu nepavyksta prisijungti, prašome spausti „Pamiršau slaptažodį“, atsidariusiame lange suveskite prisi-jungimo vardą, kuriuo įprastai jungda-votės prie sistemos, į šį el. paštą gausite nuorodą, kurią paspaudus turėsite su-sikurti savo naują slaptažodį (du kartus pakartokite tą patį slaptažodį).

Arba kreipkitės šiais kontaktais: El. p. pagalba@pto.ltTel. 8 (5) 248 4003

DOKUMENTŲ, PATVIRTINANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMO UŽDUOČIŲ ĮVYKDYMĄ IŠRAŠYMO TVARKAPasibaigus kalendoriniams metams ir Pavedimo davėjams pateikus faktinius į LR vidaus rinką išleistus apmokestinamosios pakuotės kiekį (-ius) ir rūšį (-is), organizacija sufor-muos patvirtinančius dokumentus ir apie tai informuos el. paštu. Šiuos dokumentus Pavedimo davėjai ga-lės atsisiųsti iš PTO elektroninės duomenų sistemos.

SVARBU! SĄSKAITŲ IŠRAŠYMO TVARKAVšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2015 m. sąskaitų išrašymo tvarka: • sąskaitos rašomos kiekvieną ketvirtį pagal faktiškai pavedimo davėjų pa-teiktus užsakymus;• sąskaita formuojama nuo 145 Eur. Jeigu pateikti užsakymai nesiekia šios sumos, pavedimo davėjui sąskaita nėra formuojama. Sąskaita bus formuojama tik tada, kai pavedimo davėjų pateikti užsakymai (arba sistemos automatiš-kai suformuoti užsakymai, pavedimo davėjui nepateikus užsakymo laiku) pasieks nurodytą sumą;• tuo atveju, kai pavedimo davėjo meti-nis užsakymas nesiekia 145 Eur sumos, sąskaita formuojama vieną kartą me-tuose – 2016 m. sausio mėnesį (sąskai-tos data gruodžio 31 d);• IV ketvirčio užsakymo tikslinimo, pa-teikto iki 2016 sausio 10 d., sąskaitos data bus 2015 gruodžio 31 d.

13INFORMACIJA GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS

Norime pasidžiaugti, kad dalis įmonių jau pradėjo savo gaminių pakuotes ženklinti ženkliuku „Rūšiuoji – vadinasi galvoji“. Viena iš tokių įmonių UAB “Vaisių sultys”, kuri prieš 5 mėnesius nusprendė kartu su atnaujintu pakuočių dizainu, atnaujinti ir pakuočių ženklinimą, užsidedant žen-kliuką „Rūšiuoji – vadinasi galvoji“. Tokiu būdu įmonė ne tik nurodo, kad finansuo-ja pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, bet ir prisideda prie visuomenės švieti-mo ir informavimo, kviesdama savo pir-kėjus tinkamai elgtis su susidarusiomis pakuočių atliekomis, t.y. jas rūšiuoti. Šį įmonė už teisingą iniciatyvą apdovanota VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ fir-minės atributikos rinkiniu.Ženklas „Rūšiuoji – vadinasi galvoji“ – tai atsakingo požiūrio į pakuočių atliekų

tvarkymą simbolis. Ženklo naudojimo teisės priklauso VšĮ „Pakuočių tvar-kymo organizacija“. Šį ženkliuką ant savo gaminių pakuočių gali užsidėti bet kuri įmonė, kuri prisideda prie pakuočių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo per licencijuotas Orga-nizacijas.

14 INFORMACIJA GAMINTOJAMS IR IMPORTUOTOJAMS 15SAVIVALDYBIŲ IR ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ AKTUALIJOS

NEPAMIRŠKITE ŽENKLINTI!

SKAIDRUMO PAIEŠKOS PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO LABIRINTE

Siūlymai reformuoti komunaliniame srau-te susidarančių ir į rūšiavimo konteinerius išmetamų pakuočių atliekų tvarkymo mo-delį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarky-mo įstatymo pataisų projekte atsirado sie-kiant pašalinti dabartinio modelio ydas. Gamintojams norima suteikti galimybę per juos atstovaujančias organizacijas kontroliuoti visus pakuočių tvarkymo eta-pus – ne tik surinkimą, kaip dabar, bet ir rūšiavimą bei perdirbimą. Argumentuoja-ma, kad supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai sumoka už šiuos procesus, tad turi teisę griežčiau kontroliuoti, kaip vykdomi darbai. Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininkas pabrėžia, kad siekiama atskirti atliekų

tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo. „Esame įsitikinę, kad kiekvienos pakuočių rūšies tvarkymas turi būti skaidrus ir aiškus, privalome žinoti, kiek kainuoja kiekvienas etapas. Diskutuoja-me ir atliekų nuosavybės tema, svarstome, kokios priemonės ir būdai galėtų didinti plėtojamos konteinerinės pakuočių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą Lietuvoje“, – sako jis. Šiuo metu visus pirminius pakuočių atliekų tvarkymo darbus nuo surinkimo, rūšiavimo iki perdirbimo atlieka surinkėjai, dažniau-siai komunalininkai. Savivaldybės konkurso būdu atrenka pakuočių atliekų surinkėją,

kuris surenka pakuotes, išveža ir tvar-ko rūšiavimo konteinerių turinį, priima sprendimus dėl perrūšiavimo ir per-dirbimo – rūšiuoja pats ar perduoda rūšiuotojui. „Kol kas negalime matyti, kaip vyksta perdirbimas, todėl pasitaiko nelabai gražių pažymų išdavimo faktų, vietoje to, kad vyktų tikras darbas. Taip tęstis negali, gamintojai ir importuoto-jai turi matyti, ar pagrįstai moka nema-žus pinigus už pakuočių atliekų sutvar-kymą“, – paaiškina A.Gaudutis. Yra ir kitų grėsmių. Šiuo metu doku-mentus, įrodančius pakuotės atliekų sutvarkymą ir užtikrinančius galimybę nemokėti vadinamojo pakuotės mo-kesčio, gamintojams išduoda atliekų perdirbėjai. Užtektų perdirbėjui pada-ryti pažeidimą, ir jo išduoti dokumentai gali būti anuliuoti, o gamintojams tektų mokėti baudas už tai, ko jie pagal da-bartinį modelį net negali kontroliuoti. Pasak A.Gaudučio, jau buvo atvejų, kai dėl panaikintų dokumentų gamintojai patyrė nuostolių.

Didėjant reikalavimams rūšiuoti ir perdirbti kuo daugiau pakuočių atliekų, Sei-mui siūloma patvirtinti pakuočių atliekų tvarkymo modelį, kuris užtikrintų visų sistemos grandžių darbo skaidrumą. Parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projekte siūloma įtvirtinti trijų konkursų modelį: sa-vivaldybė skelbtų konkursą atrinkti pakuočių atliekų surinkėją, o rūšiuotoją ir perdirbėją dviem atskirais konkursais atrinktų gamintojų organizacijos.

16 SAVIVALDYBIŲ IR ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ AKTUALIJOS 17SAVIVALDYBIŲ IR ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ AKTUALIJOS

Rūšiavimo skaičiai netenkina

Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas, va-dovaujantis ir Regioninių atliekų tvar-kymo centrų asociacijai tvirtina, jog asociacija pasiūlė, kad visos minėtos grandys nebūtų sutelktos vien komu-nalininkų rankose, kaip yra dabar. „Ma-tome, kad atliekų rūšiavimo procesas yra ganėtinai neefektyvus, nes naudo-jamas rankinio atrinkimo būdas pade-da atskirti tik stambiausias atliekas, o smulkesnės dalys keliauja į deginimo krosnis arba sąvartyną. Jei Alytuje iš-rūšiuojama apie 50 kg šiukšlių vienam gyventojui, tik 8 kg yra perdirbami. Likę atliekos dažniausiai sudeginamos.“, – sako ekspertas. Rodydamas į tokių šalių kaip Olandija ir Belgija patirtį, jis sako, jog labai ne-efektyvi yra visų 60 Lietuvos savival-dybių atliekų logistika. „Tikrai atliekų srautas skiriasi kur nors Vilniuje ir Šir-vintose ir būtų prasmingiau konsoli-duoti bei centralizuotai tvarkyti atlie-kas iš regionų. Lietuvoje pakaktų kokių 3-4 rūšiavimo centrų, su moderniomis,

Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininkas:„Gamintojai nori būti atsakingi už pakuočių atliekų sutvarkymą ir mokėti už apčiuopiamus rodiklius. Dabar už atliekų tvarkymą mes mokame tiek, kiek paprašo surinkė-jas, su kuriuo savivaldybė yra su-dariusi sutartį“

Algirdas Reipas, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro vadovas: „Matome, kad atliekų rūšiavimo procesas yra ganėtinai neefektyvus, nes naudojamas rankinio atrinkimo būdas padeda atskirti tik stambi-ausias atliekas, o smulkesnės dalys keliauja į deginimo krosnis arba są-vartyną“.

infraraudonųjų spindulių pagalba vei-kiančiomis, rūšiavimo ir atskyrimo sis-temomis“, – paaiškina A. Reipas.Jis sako, jog dabartinė sistema, kai atliekos tvarkomos ir rūšiuojamos lo-kaliai, neturint tam skirtos įrangos, yra brangi ir neefektyvi.

Tobulins visas grandis

Trijų konkursų modelis organizacijoms atvertų daug daugiau galimybių dary-ti įtaką visai atliekų tvarkymo grandi-nei, ją tobulinti. Pačios vykdydamos konkursus, jos galėtų nustatyti reika-lavimus rūšiavimo kokybei, užtikrinti didesnį atliekų perdirbimo procentą, atsirastų galimybė kontroliuoti, kam buvo perduotos surinktos atliekos, kiek jų pateko perdirbėjui. Tikėtina, kad dėl to padidėtų ir atliekų rūšiavimo bei perdirbimo mastas.Visiškai neseniai gautos valstybės už-duotys didesniems rūšiuojamų atliekų perdirbimo kiekiams. Manoma, kad dėl to Lietuvos gamintojams ir importuoto-jams kitąmet už pakuotės atliekų tvar-kymą teks mokėti iki 20% brangiau. Įkainius kilstelėjo ir tai, kad nuo 2016 m. vasario Lietuvoje pradėjus naudoti užstato sistemą, smarkiai – iki 80 % su-mažės į konteinerius išmetamų gėrimų pakuočių kiekiai. Įkainius kitiems me-tams kilstelėjo visos licencijuotos or-ganizacijos, besirūpinančios pakuočių atliekų surinkimu per rūšiavimo kon-teinerius. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys privalės gerokai padidinti perdirbamų atliekų kiekius, o su senuoju mechaniz-mu, tai padaryti vargu ar pavyktų.

Tikisi rimtos konkurencijos

Dar viena nauda, kurią regi gamintojus vienijančios organizacijos, yra didesnė rūšiuotojų ir perdirbėjų konkurencija. Kiekvienoje grandyje besispecializuo-jančios įmonės galėtų naudoti gerokai našesnius įrenginius, kurie užtikrintų efektyvesnį ir pigesnį procesą. Neabe-jojama, kad įdiegus naująją konkursų sistemą gamintojams atpigtų pakuotės atliekų tvarkymo paslauga. Tokios refor-mos naudą pajustų ne tik gamintojai, bet ir eiliniai pirkėjai. Galutiniams vartoto-jams gamintojai galėtų pasiūlyti produk-tų mažesnėmis kainomis. „Tokiu būdu priartėtume prie pasaulyje gerai žinomo žiedinės ekonomikos modelio, kai naujai pakuotei gaminti naudojama vis daugiau perdirbtų žaliavų“, – tvirtina A.Gaudutis.

Kalbėdamas apie naująjį modelį, A. Reipas neabejoja, kad rinkoje pradė-jus darbuotis specializuotoms įmo-nėms atsiras tinkama logistinė seka, kai savo užduotis aiškiai ir laiku atliks visi dalyviai. Jis nemato reikalo papil-domai minėtame įstatyme reglamen-tuoti konkursų rengimo, nes pakanka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Savo ruožtu savivaldybės ir regioni-niai atliekų tvarkymo centrai žinoda-mi naujas atliekų tvarkymo užduotis galės tinkamai pasirengti jų įgyvendi-nimui.Įmonėms pakuočių atliekų tvarkymas kitąmet brangs tiek dėl išlaidų kon-teinerių tinklui plėsti, tiek dėl kylan-čių užduočių bei augančio atliekų tvarkymo masto. Tikimasi su naujais uždaviniais susidoroti plečiant rūšia-vimo konteinerių tinklą prie indivi-dualių namų. VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” duomenimis, jau kitų metų pabaigoje apie 360 tūkst. indi-vidualių valdų bus aprūpintos bent vienu rūšiavimo konteineriu. Iki šių metų pabaigos tokių valdų bus apie 300 tūkst.

ŠVIETIMO VEIKLA

PRIMENAME Primename, jog atliekų tvarkytojai Pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2015 metus turi pateikti pasibaigus ataskaitiniam laiko-tarpiui per 30 d., t. y. iki 2016 sausio 30 d. Dokumentai turi būti pateikti popieriniame variante bei per informacinę aplinkosauginių mokesčių kon-trolės sistemą (IKS).

Norime pasidžiaugti, kad visos savi-valdybės arba joms atstovaujantys regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė pageidavimus bei suderino su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organiza-cija“ visuomenės švietimo ir infor-mavimo atliekų tvarkymo klausimais priemones 2016 metams.

Taip pat džiugu, kad 2015 metais Lietuvos savivaldybių gyventojai galėjo įvairių švietimo priemonių ir būdų pagalba sužinoti apie pakuo-čių atliekų tvarkymą, rūšiavimą. Norime pasidžiaugti ką tik į „gyve-nimą paleistu“ visiškai nauju meto-diniu leidiniu „Pakuotės ir pakuočių atliekos. Nuo teorijos iki praktikos“. Ši metodinė priemonė, kurią suda-ro leidinys ir kompaktinė plokštelė, skirta visiems, kurie užsiima aplin-kosauginiu ugdymu, švietimu bei domisi atliekų tvarkymo klausimais. Metodinė priemonė susideda iš te-orinės medžiagos ir praktinės dalies, kurioje pateikti interaktyvių užduo-čių pavyzdžiai. Tikimės, kad šis leidi-nys bus naudingas ir realiai prisidės prie vartojimo įpročių bei požiūrio į atliekų tvarkymą keitimo.Dalį savivaldybių, šis leidinys pa-sieks artimiausiu metu. Savivaldy-bės, kurios šiems metams nebuvo nusimačiusios šios priemonės, tai galės padaryti iš kitų metų švietimui skirtų lėšų.

18

ĮVYKIŲKALENDORIUS

Nuo sausio

Gruodžio Gruodžio

Sausio

Gruodžio

Iki sausio Iki sausio1

24 26

30

1

25

10LIETUVOJE ĮSIGALIOS TVARKA, PAGAL KURIĄ

VISI GAMINTOJAI IR IMPORTUOTOJAI PRI-

VALĖS PAGRĮSTI RINKAI TEIKIAMŲ PAKUOČIŲ

ATITIKTĮ PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ TVARKYMO

ĮSTATYME IŠDĖSTY-TIEMS REIKALAVIMAMS

ATLIEKŲ TVARKY-TOJAI TURI PATEIKTI PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ PA-

TVIRTINANČIUS DO-KUMENTUS

NAUJIEJI METAI

ŠV. KŪČIOSŠV. KALĖDOS (AN-

TRA DIENA)ŠV. KALĖDOS

PAVEDIMO DAVĖJAI TURI TEISĘ PATEIKTĄ IV KETVIRČIO UŽSA-KYMĄ TIKSLINTI 3 %

TIKSLUMU