�

Turinys

4. Geografinė sfera

17. Geografinės zonos ...............................68Metodas. Kaip apibūdinti

geografinę zoną? ......................................7018. Kas yra vertikalusis zoniškumas? .........7219. Drėgnajame atogrąžų miške ................7420. Afrikos savanoje ..................................7821. Dykumų įvairovė pasaulyje ..................82Skyriaus santrauka................................86Žinau, moku, galiu .................................88

5. Pasaulio gyventojai

22. Valstybių įvairovė ..................................92Metodas. Lentelės ir diagramos...............9423. Gyventojų pasiskirstymas.....................9624. Gyventojų skaičiaus kaita ....................9825. Pasaulio gyventojų įvairovė ...............10026. Miesto ir kaimo gyventojai ..................10427. Valstybių ūkis ir ekonominė galia ........106Skyriaus santrauka..............................108Žinau, moku, galiu ...............................110

Geografijos sąvokų žodynėlis ir rodyklė ...112Klimato stočių duomenys .........................116Pasaulio politinis žemėlapis .....................118

Kaip dirbti su vadovėliu ŽEMĖ? ....................4

1. Geografinis pažinimas

1. Geografinių atradimų raida.......................82. Žemėlapių pasaulis ................................12Metodas. Dirbame su žemėlapiu .............143. Kaip nustatyti geografines koordinates?..164. Skaitmeniniai žemėlapiai ........................185. Laiko juostos...........................................20Skyriaus santrauka................................22Žinau, moku, galiu .................................23

2. Žemės paviršius

6. Uolienos ir mineralai ...............................267. Litosferos plokštės..................................288. Žemės paviršius nuolat kinta ..................329. Tekantis vanduo keičia paviršių ..............3410. Sahara – gamtos jėgų kūrinys...............3611. Kalnų ledynai ir jų darbas .....................40Skyriaus santrauka................................42Žinau, moku, galiu .................................44

3. Klimatas

12. Šiltosios ir šaltosios sritys .....................48Metodas. Nagrinėjame klimatogramą......5113. Sausosios ir drėgnosios sritys .............5214. Vėjų įvairovė pasaulyje .........................5415. Kalnų ir srovių įtaka klimatui .................5616. Klimato juostos .....................................58Skyriaus santrauka................................62Žinau, moku, galiu .................................64

IV. Geografinė sfera

II. Žemės paviršius ir gelmės

I. Geografinis pažinimas

III. Klimatas

V. Pasaulio gyventojai ir ūkis

123

11.3 Amerikos gyventojai praeityje...........20011.4 Amerika – „rasių katilas“ ...................203Žvilgsnis iš arčiau. Šiaurės Amerikos

indėnai.................................................205Skyriaus santrauka..............................206Žinau, moku, galiu ...............................207

12. Pietų Amerika............................20812.1 Amazonija.........................................210Žvilgsnis iš arčiau. Amazonijos indėnai21312.2 Brazilija – Pietų Amerikos galiūnė .....214Žvilgsnis iš arčiau. Kava – palaimingas

gėrimas................................................21612.3 Amazonija pavojuje ..........................21712.4 Andų šalys ........................................220Žvilgsnis iš arčiau. Peru – Andų šalis ..223Skyriaus santrauka..............................224Žinau, moku, galiu ...............................225

13. Šiaurės Amerika ......................22613.1 JAV gamtinė aplinka .........................22813.2 JAV nacionaliniai parkai....................23213.3 JAV – galingiausia pasaulio valstybė 234Žvilgsnis iš arčiau. Niujorkas ir

Vašingtonas .........................................23713.4 Vidurio Amerikos šalys......................238Žvilgsnis iš arčiau. Bananai – tropiniai

vaisiai...................................................24013.5 Kanada – šiaurės šalis ......................241Skyriaus santrauka..............................244Žinau, moku, galiu ...............................245

Geografijos sąvokų žodynėlis ir rodyklė ...246

8. Afrikos gamtinė geografija ..1328.1 Paviršius ir gelmės..............................1348.2 Afrikos tropiniame miške ....................136Žvilgsnis iš arčiau. Afrikos džiunglių

gyventojai .............................................1398.3 Afrikos savana ....................................1408.4 Sahara – dykumų dykuma ..................1448.5 Saharos dykuma ir žmogus ................147Žvilgsnis iš arčiau. Tuaregai – dykumos

vaiduokliai............................................149Skyriaus santrauka..............................150Žinau, moku, galiu ...............................151

9. Afrikos gyventojai ir ūkis .......1529.1 Afrikos gyventojai praeityje ir dabar ...154Žvilgsnis iš arčiau. Nigerijos tautos ir

religijos .................................................1579.2 Sunkus gyvenimas Afrikoje.................158Žvilgsnis iš arčiau. Pietų Afrikos Respublika

1619.3 Sahelis – negandų sritis ......................1629.4 Šiaurės Afrika – ypatinga žemyno dalis1649.5 Egiptas ir Nilas – neatskiriami .............166Metodas. Palydovinė nuotrauka.............169

Skyriaus santrauka..............................170Žinau, moku, galiu ...............................171

10. Pietų žemės................................17210.1 Australijos gamta ..............................17410.2 Gyventojai ir ūkis ..............................17810.3 Okeanija – salų pasaulis ...................18210.4 Antarktis ir Antarktida .......................186Skyriaus santrauka..............................190Žinau, moku, galiu ...............................191

11. Amerikos gamta ir gyventojai19211.1 Žemės gelmės ir paviršius ................19411.2 Gamtos įvairovė................................196Metodas. Kaip nagrinėti valstybę? .........199

Turinys

VIII. Lotynų Amerika

46. Europiečiai užkariauja Lotynų Ameriką .......................................188

47. Lotynų Amerikos gyventojai................19048. Kaip gyvenama ir ūkininkaujama

Peru Anduose? .......................................192Žvilgsnis. Titikakos ežero indėnai ..........19549. Lotynų Amerikos miestai – magnetai ...19650. Amazonija – miškų ir upių karalystė ....19851. Amazonijos įsisavinimas –

bet kokia kaina? .......................................20052. Grėsmė Amazonijai – ką daryti? .........20253. Bananai – pasaulinė prekė .................204Žvilgsnis. Kaip auginama kava? ............206Žvilgsnis. Panamos kanalas ..................207Skyriaus santrauka..............................208Žinau, moku, galiu ...............................210

9. JAV

51. JAV gamtinė aplinka ...........................214Žvilgsnis. JAV gamtos stebuklai ............21852. JAV gyventojai ....................................22053. Kas būdinga amerikietiškam

miestui?...................................................22254. JAV – ekonomikos galiūnė ..................224Metodas. Minčių žemėlapis ...................226Skyriaus santrauka .............................228Žinau, moku, galiu ...............................229

Geografijos sąvokų žodynėlis ir rodyklė ...230

1. Afrika

28. Afrikos gamta .....................................126Metodas. Sudarome kartoschemą.........12929. Afrikos kolonijinė praeitis ....................13030. Afrikos tautos ir kalbos........................13231. Nigerija – jauna valstybė

problemų sūkuryje ...................................134Metodas. Kaip nagrinėti valstybę? .........13632. Kaip gyvenama dykumoje? ................138Žvilgsnis. Datulių palmė –

dykumos karalienė...................................14133. Egiptas ir Nilas – neatskiriami .............142Žvilgsnis. Sueco kanalas .......................145Metodas. Palydovinės nuotraukos

nagrinėjimas ............................................14634. Afrikos džiunglių gyventojai ................14835. Problemų sūkurys Afrikoje ..................15036. Sahelis – negandų sritis ......................15237. Pietų Afrika – permainų šalis ...............154Skyriaus santrauka .............................156Žinau, moku, galiu ...............................158

7. Kiti pasaulio kraštai

38. Australija – imigrantų šalis ..................16239. Australijos gamta ................................16440. Keistas gyvasis pasaulis.....................16641. Kodėl Australija turtinga?....................16842. Okeanija – salų rojus...........................170Žvilgsnis. Kokosinė palmė –

Dievo dovana...........................................172Žvilgsnis. Naujoji Zelandija –

gamtos perlas..........................................17343. Antarktida – ledo žemynas .................17444. Arkties gamta .....................................17845. Eskimai – atšiaurios Arkties gyventojai.... 180Skyriaus santrauka .............................182Žinau, moku, galiu ...............................184

VII. Kiti pasaulio kraštai

VI. Afrika VIII. Lotynų Amerika

IX. Jungtinės Amerikos Valstijos

18 19

Skaitmeninis žemėlapisŠiuolaikinė kompiuterinė technika labai išplėtė žemėla-

pių pritaikymą įvairiose gyvenimo srityse. Kurti žemėla-pius ir dirbti su jais padeda kompiuterinės programos. Jos leidžia papildyti žemėlapį naujais duomenimis, sujungti skirtingus žemėlapius, prireikus keisti mastelį, sutartinius ženklus, automatiškai atlikti įvairius veiksmus, pavyzdžiui: matuoti atstumą, plotą, nustatyti geografines koordinatès, ieškoti objektų žemėlapyje pagal pavadinimą arba kitus ro-diklius. Tokias galimybes atveria sparčiai plintantis šiuolai-kinis skaitmennis žemėlapis (1 pav.).

Įprastiniame, ant popieriaus išspausdintame, žemėlapyje iš karto matoma visa informacija. Skaitmeninis žemėlapis vertingas tuo, kad jame yra daug informacijos, kurios ne-matyti, bet ji saugoma tam tikroje duomenų bãzėje. Kokią informaciją iš tokios saugyklos perkelti į žemėlapį, spren-džia pats vartotojas. Vienu atveju galbūt labai svarbus kelių tinklas, kitu – upių, ežerų ar miškų išsidėstymas.

Kaip sudarytas skaitmeninis žemėlapis? Skaitmeninį žemėlapį sudaro natūralūs gamtos (reljefas,

upės, ežerai, miškai) ir žmonių sukurti (keliai, gyvenvietės, pastatai) objektai. Jie, kaip ir įprastame žemėlapyje, vaizduo-jami taškais, įvairių spalvų linijomis, plotais. Patogumo dėlei visa informacija suskirstyta į atskiras temas, arba vadinamuo-sius slúoksnius, kurie labai primena teminius žemėlapius (1 pav.). Kiekviename iš jų saugoma tam tikra informacija apie vietovę. Taigi šiuolaikinis skaitmeninis žemėlapis yra teminių žemėlapių rinkinys. Kadangi visi sluoksniai tvarkin-gai tarpusavyje suderinti, konkrečią vietovę galima nagrinėti atskirais sluoksniais arba kaip reikalingų sluoksnių derinį.

Kas yra GPS?Norėdami nepasiklysti nepažįstamoje vietovėje, pavyzdžiui,

miške, kalnuose, dykumoje, žmonės dažniausiai naudojasi kom-pasu ir žemėlapiu. Šiuolaikinės informãcinės technològijos padė-jo sukurti prietaisą, su kuriuo galima vykti pasirinktu maršrutu ir susiorientuoti įvairiu laiku bet kurioje Žemės vietoje. Tokias galimybes teikia geogrãfinės viẽtos nustãtymo sistèmos imtùvai (GPS, Global Positioning System) (2 pav.). Tai nedi-delis į mobiliojo telefono aparatą panašus elektroninis prietai-sas, kurio atmintyje esančius skaitmeninius žemėlapius galima išplėsti iki reikalingų rajonų ir net gatvių. Laivai, lėktuvai, auto-mobiliai, keliautojai ir nuotykių ieškotojai visame pasaulyje jau kuris laikas sėkmingai naudoja šiuos imtuvùs.

Kaip veikia GPS? Jungtinėse Amèrikos Valstijose sukurtą palydovinę geografi-

nės vietos nustatymo sistemą sudaro 24 dirbtiniai Žemės paly-dovai (3 pav.). Virš Lietuvõs vienu metu dažniausiai būna 8–10, kartais ir daugiau palydovų. Jie skrieja aplink Žemę maždaug 20 tūkst. km aukštyje ir visą parą radijo signalais siunčia infor-maciją, kurią bet kokiomis oro sąlygomis priima kiekvienas toks imtuvas. Pagal šią informaciją bet kurioje mūsų planetos vietoje imtuvas kelių metrų tikslumu nustato buvimo padėtį, geogrãfines koordinatès, aukštį virš jūros lygio ir kitus duomenis.

vandenys

geografinis tinklas

miestai

pavadinimai

keliai ir geležinkeliai

valstybių sienos

reljefas

Skaitmeninių žemėlapių naudojimasSukurta įvairių kompiuterinių programų, kurios skaitmeninius

žemėlapius tarsi „sugyvina“ ir, kaskart davus komandą, juos at-naujina. Pavyzdžiui, žemėlapis gali mums parodyti, kaip vyksta transpòrto judėjimas gatvėse, kuria kryptimi ir kokiu greičiu juda oro sūkuriai. Šiuolaikinės bombos ir raketos pagal tokius žemėla-pius suranda taikinį. Žemėlapis automobilio kompiuteryje nusta-to tikslią buvimo vietą, padeda pasirinkti tinkamiausią maršrutą ir išvengti automobilių spūsčių, nurodo vietą stovėjimo aikšte-lėje. Naudotis skaitmeniniu žemėlapiu reikia tam tikrų įgūdžių, neretai – sudėtingos programinės įrangos. Kai kurios programos skirtos tik žemėlapiams peržiūrėti ir neleidžia jų keisti. Sudėtin-gesnės suteikia galimybių patiems sudaryti norimą žemėlapį.

kompasas

užrašų knygutė

laikrodis

žemėlapiai

aukštimatis

www.akis.mii.ltwww.maps.lt

skaičiuotuvas

I. Geografinis pažinimas

4 Skaitmeniniai žemėlapiai

1 Skaitmeninį žemėlapį sudaro atskiri sluoksniai.

2 GPS imtuvas.

www.fedingas.ltwww.gps.lt/

Užduotys

1. Paaiškink, kaip sudarytas skaitmeninis žemėla-pis 1 .

2. Savais žodžiais papasakok apie geografinės in-formacijos sistemą. Nurodyk jos galimybes 2 .

3. Apsilankyk interneto svetainėse www.akis.mii.ltir www.maps.lt. Susipažink su skaitmeniniu že-mėlapiu. Pamėgink, jeigu turi galimybių, atlikti jame įvairių užduočių.

4. Kaip veikia palydovinė geografinės vietos nu-statymo sistema 3 ?

5. Parenk trumpą reklaminį tekstą, pažindinantį su GPS imtuvu ir jo teikiamomis galimybėmis 2 .Išrinkite klasėje įtaigiausias reklamas.

?

3 Kiekvienas iš 24 palydovų skrieja aplink Žemę skirtingomis orbitomis maždaug 20 tūkst. km aukštyje.

Orientavimasis su GPSGPS imtuvas itin patogus keliaujant nepažįstamoje

vietovėje: žvejams, išplaukiantiems į didesnį vandens telkinį, grybautojams, turistams, norintiems rasti rei-kiamą objektą miestè arba gamtoje, vairuotojams, pa-sirenkantiems optimalų kelionės maršrutą.

Imtuvù galima suplanuoti norimą maršrutą, todėl šie prietaisai vis dažniau naudojami automobiliuo-se. Pažymėjus kelionės tikslą, imtuvas rodo judėjimo kryptį ir trumpiausią kelią. Be to, teikia naudingos informacijos: rodo greitį, atstumą iki tikslo, numato-mą atvykimo laiką. Nueitą ar nuvažiuotą kelią galima išsaugoti prietaiso atmintyje ir panaudoti kitą kartą. Imtuvą visada galima papildyti interneto duomeni-mis arba jų įsirašyti iš kompaktinių plokštelių.

14 15

I. Geografinis pažinimas

Dirbame su žemėlapiu

Mastelis 1 : 3000

0 20 40 60 80 100 km

Žemėlapių masteliai būna trejopi:Vardnis mastẽlis. Tai toks mastelis, kurį nusakome žodžiais.

Pavyzdys: 1 centimetras žemėlapyje atitinka 50 kilometrų vieto-vėje.

Skaitmennis mastẽlis. Tai toks mastelis, kurį įvardijame ne žodžiais, bet užrašome kaip skaičių santykį. Pavyzdys: 1 : 3000. Šis santykis rodo, kad tikrovėje vietovė yra 3000 kartų didesnė už pa-vaizduotą brėžinyje.

Linijnis mastẽlis. Tai toks mastelis, kuris vaizduojamas tie-sia linija, padalyta į centimètrais suskirstytas atkarpėles. Jos rodo, kiek metrų arba kilomètrų tikrovėje atitinka vienas žemėlapio centimètras.

Stambus ir smulkus mastelisStambùs mastẽlis. Juo sudaromi planai ir žemėlapiai vaizduoja

nedidelio ploto teritoriją. Tokio žemėlapio tikslas – kuo smulkiau pavaizduoti vietovėje esančius objektus. Tokiu masteliu sudaryti (1 ir 2 pav.) žemėlapiai 15 p.

Pavyzdys – miesto planas. Jis rodo gatvių ir pastatų išdėstymą. Smulkùs mastẽlis. Juo sudaromi žemėlapiai vaizduoja didelio

ploto teritoriją. Atstumai ir objektai juose mažinami tūkstančius ir net milijonus kartų. Tokiu masteliu sudaryti beveik visi žemėlapiai geografijos atlase.

Pavyzdys – atlaso žemėlapiai. Jie vaizduoja dideles teritorijas: valstybes, žemynus arba visą pasaulį.

Reljefą vaizduoja horizontalėsNorint atskirti kalvą nuo daubos, kur paviršius kyla, o kur lei-

džiasi, žemėlapyje pažymima nuolydžio kryptis. Ji žymima trum-pais brūkšneliais – kalnãbrūkšniais, statmenais horizontalėms. Jie rodo, kuria kryptimi žemėja šlaitas.• Kuo horizontalės arčiau viena prie kitos, tuo šlaitas statesnis. • Kuo horizontalės toliau viena prie kitos, tuo šlaitas lėkštesnis.

Kaip nustatyti azimutą? Orientuojantis vietovėje, tikslią kryptį galima sužinoti kòmpasu

nustačius ãzimutą. Taip vadinamas kampas tarp krypties į šiaurę ir krypties į pasirinktą objektą vietovėje arba žemėlapyje. Ãzimutas matuojamas laipsniais ir skaičiuojamas nuo krypties į šiaurę pagal laikrodžio rodyklę nuo 0º arba 360º. Antai šiaurė atitinka 0º arba 360º, rytai – 90º, pietūs – 180º, o vakarai – 270º.

STARTAS

Užduotys

1. Kaip vadinami masteliai, pateikti prie 1 žemėlapio?

2. Pagal sutartinius ženklus nustatyk, ku-riose vietose 1 įrengti 1 ir 4 kontroli-niai punktai.

3. Pagal mastelį apskaičiuok, kokio ilgio trasa nuo starto iki finišo pažymėta 1 .

4. Koks santykinis aukštis nuo ežerėlio iki Stirniškių kalvos 2 ?

5. Kuris Stirniškių kalvos šlaitas yra states-nis – šiaurinis ar pietinis 2 ? Paaiškink kodėl.

6. Kokie objektai supa Ežerėlį 2 ?7. Kuria kryptimi nuo Stirniškės gyven-

vietės yra Šerninė 2 ? Nuo Šerninės –Stirniškių kalva? Nuo Stirniškių kalvos –Briediškė? Nuo Briediškės – Ežerėlis ir Stirniškės gyvenvietė?

8. Nustatyk azimutą į Šiaulių centrą ir Pa-kruojį 3 .

9. Pagal mastelį išmatuok atstumą nuo Šiaulių centro iki Smilgių: važiuojant au-tomobiliu ir vykstant oro linija.

?

Prisimink

1 cm – 50 km

kalva

dauba

Orientavimosisporto žemėlapis1

2

3

Topografinis žemėlapisMastelis 1 : 20 000

Kelių žemėlapisMastelis 1 : 400 000

12

3

4

5

FINIŠAS

m e to d

as

172 173

Naujoji Zelandija – bene labiausiai nuo Lietuvõs nutolusi pasaulio šalis. Ji įsikūrusi Polinezijos pietuose, apie 1500 km nuo Australijos. Naująją Ze-landiją sudaro dvi didelės salos: Šiaurės ir Pietų. Jas skiria siauras salų atra-dėjo Džeimso Kùko vardu pavadintas sąsiauris.

Šiaurės sala yra vulkaninės kilmės. Tai rodo įvairūs su vulkanizmù susiję gamtos reiškiniai: geizeriai, iš Žemės besiveržiantys garai, sieringos karštosios versmės, pliūpsintys purvo vulkanai, retkarčiais pabundantys ugnikalniai.

Pietų salõs kalnai labai panašūs į Europos Alpes: jų aukščiausias viršūnes dengia sniegas, slėniais leidžiasi ledynai, garma kriokliai, tyvuliuoja ežerai.

Nors Naujoji Zelandija gana toli nuo ekonomiškai stipriausių valstybių, tačiau niekuo nenusileidžia joms. Šiltas klimatas, derlingi dirvožemiai, di-deli ganyklų plotai sudarė puikias sąlygas žemės ūkiui plėtoti. Naujosios Zelandijos ekonomikos pagrindas – gyvulininkystė. Šalyje auginama apie 50 mln. avių ir 10 mln. galvijų. Pagal avių skaičių, tenkantį vienam gyven-tojui, jokia šalis neprilygsta Naujajai Zelandijai. Čia auginama įvairių vai-sių, kurių atvežama ir į Lietuvą.

Kivis yra naktinis naminės vištos dydžio paukštis. Jis negreitas, nevikrus, lizdą suka urve, padeda apie 0,5 kg sveriantį kiaušinį. Kivis neskraido ir gy-vena ant žemės. Šiems paukščiams ir nereikėjo skraidyti bei slėptis medžiuo-se, nes iki europiečių atvykimo į Naująją Zelandiją salose nebuvo plėšrūnų. Tad ir nereikėjo sparnų.

Šiaurės saloje trykšta geizeriai.

Tikrieji salų gyventojai mãoriai išore panašūs į polinezùs. Dabar dauguma gyventojų yra europiečių kilmės, o maorių tik apie 15%.

Naujoji Zelandija garsėja ki-viais. Į šią šalį jų atvežta iš Kinijos, kurioje vadinami kiniškais agras-tais. Vėliau pavadinti paukščio kivio – Naujosios Zelandijos sim-bolio – vardu.

Naujoji Zelandija – gamtos perlas

Kokosinė palmė yra svarbiausias Okeanijos salų augalas. Sunku net įsivaizduoti jas be pasvirusių, aukštai savo karūnas iškeliančių gražuolių palmių. Jos prisitaikiusios prie stiprių, drėgmės ir jūros druskos prisodrintų vėjų. Kokosinėms palmėms reikia drėgno ir šilto klimato. Tai ypatingi medžiai, nes auga neprižiūrimi. Nereikia jų ir sodinti: sudygsta iš nukritusių riešutų. Vienos tokios palmės derlius svyruoja nuo 50 iki 100 riešutų per metus. Riešutas sveria 1,5–2,5 kg. Jo viduje yra pieno – malonaus skonio ir troškulį mal-šinančio gėrimo. Dar vertingesnė balta branduolio masė, vadina-ma koprà. Tai svarbus verslo šaltinis vietos gyventojams.

Rinkti kokosų riešutus nesunku, todėl šį darbą dirba ir vaikai, ir seneliai, o plantacijose – samdomi žmonės. Šių medžių beveik ne-reikia krėsti, nes dažni ir stiprūs vėjai nupurto šimtus nunokusių riešutų. Surinkti jie perkertami pusiau, rudas kevalas atskiriamas nuo baltos branduolio masės, kuri tolygiai paskleidžiama atviro-je Saulės spinduliams aikštelėje ir paliekama džiūti. Per savaitę kaitrūs Saulės spinduliai išgarina baltąjį kokoso branduolį, tad prekė paruošta eksportui. Be kokosinių palmių sunkiai įsivaizduojama Okeanijos gyventojų buitis ir kasdienybė. Žmonės išmoko panau-doti visas šių palmių dalis: šaknis, kamieną, lapus, vaisiùs.

Kokosinė palmė – Dievo dovanalapainamų stogų dangai, pynimui, kurui

lapai

žiedasdaržovė

pluoštasvirvės, tinklai, dembliai, kilimėliai, hamakai

kevalastaurės, šaukštai ir kiti namų apyvokos daiktai

šaknys

gruntinis vanduo

kopramaistas, muilas, žvakės, pašaras gyvuliams

pienasriebus gėrimas

sultyspalmių vynas, actas, arakas (degtinė)

kamienasstatybinė medžiaga laivams ir namams, kuras

žiedas

kokosoriešutas

pluoštas

kevalas

kopra (70% riebumo)

pienas

sultys

kamienas

VII. Kiti pasaulio kraštai

ž v il g

s ni s

42 43

6. Uolienos ir mineralai

Žemės plutos storis yra nevienodas: 5–10 km – po vandenynais ir iki 70 km – aukščiausių kalnų srityse.Reljefą formuoja bei keičia vidiniai ir išoriniai procesai.Pagal kilmę uolienos skirstomos į tris grupes: magminės (grani-tas, bazaltas), nuosėdinės (nafta, smėlis) ir metamorfinės (marmu-ras, gneisas).Lietuvos paviršių sudaro nuosėdinės kilmės uolienos, o magminės kilmės uolienos slūgso 500–2000 m gylyje.

•

••

•

7. Litosferos plokštės

Vokiečių mokslininkas Alfredas Vėgeneris XX a. pradžioje paskelbė hipotezę, pagal kurią visi žemynai ir vandenynai labai lėtai juda.Prieš kelis šimtus milijonų metų Žemės sausumą sudarė milžiniš-kas Pangėjos žemynas. Jis skilo į dalis, iš kurių susidarė dabarti-niai žemynai.Plokštes išjudina mantijoje cirkuliuojantys išsilydžiusių uolienų srautai.Plokščių pakraščiai – aktyviausi Žemės plutos ruožai. Dažniausiai skiriami keturi plokščių pakraščių tipai: įsiremiantys, susidurian-tys, praslenkantys ir išsiskiriantys.

•

•

•

•

10. Sahara – gamtos jėgų kūrinys

Saharoje paros temperatūra labai svyruoja: po dienos kaitros naktį smarkiai atvėsta. Dėl didelių temperatūros svyravimų vyksta spar-tus mechaninis dūlėjimas. Laikinai tekančios vandens srovės suformavo ilgas vagas – vades. Jomis tekantis vanduo žemyn nuplauna kalnų šlaituose susikau-pusias smulkesnes uolienas. Vėjas ardo uolienas, perneša daleles ir supusto įvairių formų da-rinių. Ten, kur dykumos pagrindą sudaro plikos uolos, vėjas sukuria stulpų, grybų pavidalo reljefo formų. O tose vietose, kur drie-kiasi smėlio jūros, supusto įvairiausių formų kopų. Pagal kraštovaizdį dykumos gali būti akmeningosios, žvyringo-sios, smėlingosios. Pasitaiko ir molingųjų.

•

•

•

•

•

8. Žemės paviršius nuolat kinta

Žemės paviršių nuolat veikia dūlėjimas, erozija ir akumuliacija.Didelių ir staigių temperatūros svyravimų sukelia-mas dūlėjimas vadinamas mechaniniu.Dėl oro ir vandens vykstantis dūlėjimas yra che-minis.Biologinį dūlėjimą sukelia gyvieji organizmai – au-galai ir gyvūnai.

•

•

•

•

9. Tekantis vanduo keičia paviršių

Tekantis upės vanduo atlieka didelį darbą: keičia žemės paviršių, formuoja kraštovaizdį.Aukštupyje upė neplati, smarki, jos srovė ardo dugną bei kran-tus. Vidurupyje vaga išplatėja, o vanduo teka lėčiau. Upė raitosi vin-giais ir ardo krantus bei plečia slėnį. Žemupyje upė vandeninga, lėtai teka plačia vaga tarp žemų kran-tų. Netekusi buvusios jėgos, dugne sukloja sąnašas.

•

•

•

•

11. Kalnų ledynai ir jų darbas

Ledynas – ledo sankaupa, lėtai slenkanti žemyn. Susidaro tada, kai sniego iškrinta daugiau, negu gali ištirpti.Daugiau nei 90% pasaulio ledynų yra susikaupę Antark-tidos žemyne ir Grenlandijos saloje.Kalnų ledynai, giliai įsiterpę į kalnų slėnius, slenka že-myn nešdami akmenis, smėlį, žvyrą, kartu gremžia apa-čioje esančias uolienas.Ledynui tirpstant, atsitraukiant, jo pakraščiuose lieka py-limo pavidalo uolienų sangrūdų – morenų.

•

•

•

•

skyr iaus sa

ntrauka

Žemės paviršius ir gelmės

210 211

5

1

2

3

46

A

B

1 Apibūdink šias sąvokas.

2 Atsakyk į klausimus.

1. KokiostryscivilizacijosklestėjoLotynųAmeriko-jeikibaltųjųatvykimo?

2. KasišeuropiečiųpirmiejiirkadaatradoAmerikosžemyną?

3. KokiekultūriniaiaugalaiišAmerikospatekoįEu-ropą?

4. KuriuoseLotynųAmerikosregionuosemažasgy-ventojųtankumas?

5. KurioseLotynųAmerikosšalysedidžiausiągyven-tojųdalįsudarobaltieji?

6. KodėlAndųšalysetiekdaugžmoniųgyvenakal-nuose?

7. KokieyražemėsūkiokultūrųauginimoypatumaiAndųkalnuose?

8. KurioseAndųšalyseindėnaisudarodidžiąjągy-ventojųdalį?

9. DėlkokiųpriežasčiųLotynųAmerikosšalysespar-čiaidaugėjamiestogyventojų?

10.DėlkokiųgamtiniųpriežasčiųatsiradomilžiniškiAmazonijosmiškai?

11.KuoAmazonijosmiškaisvarbūsvisaižmonijai?12.KodėlAmazonėvandeningaištisusmetus?13.Dėlkuriosžmoniųūkinėsveiklossparčiaimažėja

Amazonijosmiškųplotai?14.Kodėlatogrąžųmiškuoseaugančiųmedžiųmedie-

nalabaivertinama?15.Kokiųpriemoniųimamasiatogrąžųmiškamssau-

goti?16.KuriosAmerikosvalstybėsvadinamosbananinėmis?

actèkaieròzijadarnióji plėtràfavelàkonkistadòras

kreòlasmonokultūràplantãcijapororokãsèlva

sjeràsmògastransamazònija

4 Amerikos gyventojų rasinė įvairovė. Kaipvadinamišiųrasiųpalikuonys?

baltieji

juodaodžiai

indė

nai

?

?

?

Lotynų Amerika

3 Senosios indėnų civilizacijos.Kurieteiginiaiyrateisingi(T),

okurie–neteisingi(N)?

1. Amerikąpirmiejiatradoispanai. T N

2. InkųimperijossostinėbuvoTenočtitlanas. T N

3. IšAmerikoskilodaugkultūriniųaugalų. T N

4. InkųcivilizacijaklestėjoAnduose. T N

5. Meksikatapoportugalųkolonija. T N

6. SeniejiAmerikosgyventojaineturėjogeležies. T N

baltųjųirindėnų=…

juodaodžiųirbaltųjų=…

indėnųirjuodaodžių=…

5 Urbanizacija Lotynų Amerikoje.Išnagrinėklentelęiratsakykįklausimus.

1.Kuriosetrijosevalstybėsedidžiausiamiestiečiųdalis?

2.Kurioješalyjemiestiečiųnuo1975m.padaugėjolabiausiai?

3.KodėlLotynųAmerikosšalysesparčiaidaugėjamiestiečių?

Šalis Miestogyventojųdalis,%1975m. 2009m.

Argentina 75 92Bolivija 40 66Brazilija 59 86Meksika 65 77Nikaragva 49 57Peru 60 71Urugvajus 83 92Venesuela 78 93

6 Atpažink ir paaiškink.

Atpažink, kurioseLotynų Amerikos vietose nufotografuoti šievaizdai.NuotraukasA–Fpriskirkvietovėms1–6.

1. KokiaLotynųAmerikosmiestųproblemaužfiksuota(B)?2. KodėlAndųkalnuosebulvėsauginamos2–3kmaukštyje(F)?3. Kaipvadinamastoksūkininkavimobūdas(C)?4. KodėlšiųkeliųtiesimastokssvarbusBrazilijai(D)?5. Kuriojesenovėsindėnųvalstybėjebuvostatomostokiospirami-dės(A)?

6. Kuo(E)vaizduojamasreiškinysprisidedapriemiškųnykimo?

D E F

C

žinau, moku

, galiu